Suvestinė redakcija nuo 2023-08-05
Sprendimas paskelbtas: TAR 2017-11-29, i. k. 2017-18899
KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMO, LAIDOJIMO IR Klaipėdos miestO VIEŠŲJŲ KAPINIŲ LANKYMO TVARKOS APRAŠO IR NETVARKOMŲ KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMO NEPRIŽIŪRIMOMIS IR KAPAVIETĖS IDENTIFIKAVIMO KOMISIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2017 m. lapkričio 23 d. Nr. T2-315
Klaipėda
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi ir 18 straipsnio 1 dalimi, Kapinių tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Patvirtinti pridedamus:
1.1. Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir Klaipėdos miesto viešųjų kapinių lankymo tvarkos aprašą;
2. Pripažinti netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. T2-228 „Dėl Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir viešųjų kapinių lankymo Klaipėdos miesto kapinėse tvarkos aprašo patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos
2017 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. T2-315
(Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos
2023 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. T2-221
redakcija)
LEIDIMŲ LAIDOTI IŠDAVIMO, LAIDOJIMO IR Klaipėdos miesto VIEŠŲJŲ KAPINIŲ LANKYMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir Klaipėdos miesto viešųjų kapinių lankymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja leidimų laidoti išdavimą, laidojimo, kapaviečių tvarkymo ir Klaipėdos miesto viešųjų kapinių lankymo tvarką.
2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme ir Kapinių tvarkymo taisyklėse (toliau – Kapinių taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, apibrėžtas sąvokas.
3. Į Kultūros vertybių registrą įrašytų kapinių ir kapinėse esančių kultūros paveldo objektų tvarkymui Tvarkos aprašas taikomas tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymą.
II SKYRIUS
LEIDIMO LAIDOTI IŠDAVIMAS
4. Rašytinį leidimą laidoti pagal šio Tvarkos aprašo 1 priede pateiktą formą Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka išduoda Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) vykdomoji institucija arba jos įgalioti asmenys.
5. Kapinėse kapavietės ir Savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos skiriamos neatlygintinai vadovaujantis Kapinių taisyklėmis.
6. Leidimai laidoti išduodami per 1 darbo dieną laidojančiam asmeniui, pateikusiam:
6.3. medicininį mirties liudijimą, mirties liudijimą, laidojant gimusius negyvus kūdikius – medicininį perinatalinės mirties liudijimą ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22‑os nėštumo savaitės;
III SKYRIUS
MIRUSIŲ žmonių palaikų LAIDOJIMAS
9. Laidoti mirusiuosius leidžiama kiekvieną dieną nuo 9 val. iki 17 val. išskyrus pirmąją Šv. Kalėdų bei Visų šventųjų dienas.
10. Atlikti darbus, reikalingus laidojimui vykdyti, turi teisę laidojimo paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys ir laidojantis asmuo (ūkio būdu).
12. Veikiančiose Kapinėse naujos kapavietės skiriamos Savivaldybės vykdomosios institucijos potvarkiu patvirtinta tvarka.
13. Palaidojus mirusįjį turi būti:
13.1. pastatomas kapo vietą žymintis ženklas, leidžiantis identifikuoti kapavietę, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Identifikavimo ženklas turi būti lengvai įskaitomas. Per vienus metus turi būti suformuotos kapavietės ribos;
13.2. kai laidojimą organizuoja Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyrius (toliau – Skyrius), statomas tik valstybės lėšomis nustatytų matmenų kapo vietą žymintis ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Kapavietės vieta (ribos) išlyginama ir užsėjama veja.
14. Artimieji, perlaidodami žmonių palaikus į kitą kapavietę ar Kapines ir kapavietėje nesant kitų palaidotų žmonių palaikų, privalo palikti sutvarkytą kapavietę – išvežti kapavietės statinius, želdinius, išlyginti ir sutankinti gruntą taip, kad nesusidarytų duobė, ir perduoti buvusią kapavietę Skyriui vertinti.
IV SKYRIUS
NENUSTATYTOS TAPATYBĖS ŽMONIŲ PALAIKŲ IR (AR) ŽMONIŲ PALAIKŲ, KURIŲ PALAIDOJIMO NĖRA GALINČIŲ ORGANIZUOTI ASMENŲ ARBA NEŽINOMA, KUR TOKIE ASMENYS YRA, LAIDOJIMAS
15. Nenustatytos tapatybės žmonių palaikų ir (ar) žmonių palaikų, kurių palaidojimo nėra galinčių organizuoti asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, laidojimą organizuoja Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas Skyriaus darbuotojas.
17. Įgaliotas asmuo atlieka būtinus veiksmus, organizuodamas nenustatytos tapatybės žmonių palaikų ir (ar) žmonių palaikų, kurių palaidojimo nėra galinčių organizuoti asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, laidojimą:
18. Skyrius organizuoja dokumentų sutvarkymą:
18.1. duomenis apie palaidotus nenustatytos tapatybės žmonių palaikus registruoja nustatytos formos žurnale;
19. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai, gavus raštišką prokuroro leidimą, ir (ar) žmonių palaikai, kurių palaidojimo nėra galinčių organizuoti asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, palaidojami per dvi darbo dienas.
20. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikai ir (ar) žmonių palaikai, kurių palaidojimo nėra galinčių organizuoti asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, laidojami Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytame Kapinių kvartale.
21. Nenustatytos tapatybės žmogaus palaikų ir (ar) žmonių palaikų, kurių palaidojimo nėra galinčių organizuoti asmenų arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, palaidojimui skiriama kapavietė vienam kapui. Kapavietė skiriama eilės tvarka. Jeigu vienu metu laidojami keleri žmogaus palaikai, skiriama kas antra kapavietė. Vėliau laidojama eilės tvarka į laisvas kapavietes tarp suformuotų kapaviečių.
22. Prokuroro leidimas laidoti nenustatytos tapatybės asmens palaikus, sprendimas laidoti ir skirti kapavietę, palaikų palaidojimo aktai, palaidotų nenustatytos tapatybės asmenų mirties liudijimai ir medicininiai mirties liudijimai saugomi Skyriuje Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
KONFESINĖS KAPINĖS
VI SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ PRIPAŽINIMO NEPRIŽIŪRIMOMIS IR JŲ PRIEŽIŪROS ORGANIZAVIMO TVARKA
VII SKYRIUS
KAPAVIETĖS IDENTIFIKAVIMAS
25. Sprendimas dėl kapavietės identifikavimo priimamas Savivaldybės tarybos patvirtintų Netvarkomų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapavietės identifikavimo komisijos nuostatų nustatyta tvarka.
26. Asmenys, norintys identifikuoti savo artimų giminaičių, sutuoktinio (-ės), partnerio (-ės) kapą ir jame palaidotų asmenų tapatybę, kai kapo vietą žyminčių paminklų ar užrašų ant paminklų arba duomenų apie kapavietę žurnale neišliko, teikia:
26.1. rašytinį prašymą Skyriui dėl kapavietės ir joje palaidotų asmenų identifikavimo, kuriame nurodo giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišliko duomenų apie kapavietę (kapą);
26.2. visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis; prie prašymo prideda turimus dokumentus (išrašus iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduotus mirties liudijimus, nuotraukas ir kita), patvirtinančius pateiktus duomenis.
27. Skyrius išnagrinėja gautą informaciją per 5 darbo dienas, jeigu būtina, gautą informaciją patikslina. Susisteminęs turimą informaciją, raštu perduoda Netvarkomų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapavietės identifikavimo komisijos (toliau – Komisija) pirmininkui.
28. Sprendimą dėl kapavietės identifikavimo Komisija priima per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo, išnagrinėjusi pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę.
29. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas Komisija raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį. Skyrius identifikuotos kapavietės duomenis įrašo žurnale, jeigu kapavietė buvo identifikuota. Jeigu kapavietė yra į Kultūros vertybių registrą įrašytose Kapinėse, apie priimtą sprendimą identifikuoti kapavietę Savivaldybės administracija informuoja Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyrių.
VIII SKYRIUS
kolumbariumo priežiūra
30. Kolumbariumo prieigos ir sienelės turi būti tvarkingos. Atsižvelgiant į kolumbariumo vietos specifiką, pagerbdami mirusiuosius lankytojai kolumbariume gali padėti gyvų gėlių, uždegti žvakių. Laidojimo metu atnešti gedulingi vainikai, krepšeliai, gėlės prie kolumbariumo gali būti laikomi 5 paras.
31. Kolumbariumo teritorijos priežiūrą – švarą ir tvarką organizuoja Skyrius, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitokių sąlygų.
32. Draudžiama gadinti kolumbariumą – tvirtinti prie sienelių, pagrindo ar kitose vietose projekte nenumatytus objektus (vazas, dirbtines gėles ir pan.).
33. Artimieji, jų prašymu, išvežę urną iš Savivaldybės lėšomis įrengtos nišos kolumbariume ir palikę nišą laisvą, privalo atkurti pradinę kolumbariumo nišos (plokštės) būklę, išskyrus tuos atvejus, kai kolumbariumo niša įsigyta nuosavybės pagrindais. Už nuosavybės pagrindais įgytos nišos priežiūrą, remontą atsako ir jį organizuoja atsakingas asmuo.
IX SKYRIUS
KAPINIŲ IR kapaviečių priežiūra
35. Kapinėms prižiūrėti Savivaldybė paskiria Kapinių prižiūrėtoją ir su juo sudaro Kapinių priežiūros sutartį.
37. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas asmuo nustatomas vadovaujantis Kapinių taisyklėmis.
38. Kapinėse, norint kapavietės teritorijoje statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo statinius ar kitus objektus, kasti duobes palaidojimui, keisti ar įrengti naujas takų, kapavietės dangas ir kita, juridinis asmuo, turintis juridinį statusą, fizinis asmuo (rangos būdu) ir (ar) fizinis asmuo, vykdantis šią veiklą pagal verslo liudijimą (toliau – juridinis ar fizinis asmuo), privalo Skyriuje gauti leidimą vykdyti darbus (toliau – leidimas) (leidimo forma – Tvarkos aprašo 3 priedas). Juridinis ar fizinis asmuo, vykdysiantis darbus, ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki numatomų darbų pradžios pateikia Skyriui šiuos dokumentus:
38.1. patvirtintos formos prašymą (prašymo forma – Tvarkos aprašo 2 priedas), raštiškai suderintą su už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, kuriame išvardijami visi kapavietėje numatomi vykdyti darbai, naudojamos medžiagos, laikotarpis, per kurį darbai bus atlikti, ir kita;
38.2. kapavietės planą (schemą) su planuojamų įrengti, remontuoti ar rekonstruoti kapavietės statinių ar kitų objektų matmenimis, aukščiais, atsižvelgiant į tvarkomos teritorijos vietą, gretimų kapaviečių, praėjimo takų aukščius. Skyriaus darbuotojai gali prašyti papildomų duomenų, plano (schemos) tikslinimo;
39. Kapaviečių statiniai ir kiti objektai yra: antkapis (paminklas), antkapio cokolis (pamatas), kapavietės ribas nurodantys elementai (borteliai, tvorelė ir pan.), kapavietės danga, atraminė sienelė (kai kapavietė yra šlaite), suolelis. Kapaviečių statiniai ir kiti kapavietės objektai statomi paskirtos kapavietės ploto ribose.
40. Jeigu statant kapavietės statinį tvarkomas apėjimo apie kapavietę takelis, t. y. grindžiamas plytelėmis ar kitokia danga, gretimų takelių tarp kapaviečių aukštis turi būti vienodas. Praėjimo takelio aukštis negali būti formuojamas aukštesnis kaip 0,1 m aukščio nuo esamo kvartalo kelio bortelio aukščio ir turi būti įrengtas taip, kad netrukdytų praeiti iki kitų kapaviečių, tarp takelių turi būti numatytos kritulių nubėgimo vietos (tarpeliai), užpildyti skalda ar kita laidžia vandeniui medžiaga. Atsižvelgiant į žemės reljefą, jeigu yra būtinas formuojamo takelio aukščio reguliavimas, takelio lūžis daromas tarp kapaviečių antkapių galinės dalies.
41. Juridinis ar fizinis asmuo, vykdantis darbus kapavietės teritorijoje, privalo saugoti, neteršti, neardyti ar kitaip nepažeisti gretimų kapaviečių statinių, takelių ar kitokio turto. Juridinis ar fizinis asmuo, vykdantis darbus kapavietės teritorijoje, padaręs pažeidimus gretimų kapaviečių ir (ar) bendrojo naudojimo teritorijose, privalo ištaisyti pažeidimus savo lėšomis arba atlyginti žalą.
42. Juridinis ar fizinis asmuo, vykdantis darbus kapavietės teritorijoje, vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis, darbo metu susidariusias atliekas privalo sutvarkyti ir išvežti po kiekvienos darbo dienos, o darbo vietą, bendrojo naudojimo teritorijas, gretimas kapavietes palikti tvarkingas ir švarias. Privaloma turėti statybinių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus.
43. Juridinis ar fizinis asmuo, vykdantis darbus kapavietės teritorijoje, po kiekvienos darbo dienos privalo išvažiuoti iš kapinių teritorijos su leidime nurodyta transporto priemone.
44. Už darbus kapaviečių teritorijoje be leidimo atsako už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo ir juridinis ar fizinis asmuo, vykdęs darbus.
45. Asmenų prižiūrimose kapavietėse pastatyti statiniai yra jų nuosavybė. Už kapavietės statinių ir želdinių priežiūrą, jų būklę yra atsakingi statinių savininkai, kapavietę prižiūrintys asmenys.
46. Už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo kapavietės teritorijoje turi teisę sodinti želdinius ir juos tvarkyti, laikydamasis želdynų ir želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų ir Tvarkos aprašo reikalavimų. Už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo privalo kapavietės teritorijoje prižiūrėti pasodintus želdynus ar želdinius, kad neperaugtų kapavietės ribų, neužgožtų užrašų ant paminklo. Už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo privalo šienauti, ravėti, tvarkyti kapavietę, prižiūrėti apėjimo apie kapavietę takelius.
47. Už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo privalo prižiūrėti, kad kapavietės statiniai ir kiti objektai, praėjimo takai apie kapavietę nekeltų pavojaus aplinkai: būtų nenugriuvę, nesuirę, neišsikreivinę, nepasvirę.
48. Už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo po kapavietės priežiūros susidariusias atliekas privalo tvarkyti, vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėmis ir Statybinių atliekų tvarkymo taisyklėmis; buitines ir biologiškai skaidžias atliekas privalo pilti į kapinių teritorijose nustatytose vietose pastatytus tam skirtus atliekų konteinerius; panaudotas žemes ar kitą gruntą, kapaviečių statinių ir kitų objektų statybines ir kitas atliekas, išskyrus mišrias komunalines ir žaliąsias, privalo išvežti iš kapinių teritorijos ir atiduoti atliekų tvarkytojams.
X SKYRIUS
VIEŠŲJŲ KAPINIŲ LANKYMAS
49. Kapinių prižiūrėtojas-budėtojas kontroliuoja motorinių transporto priemonių įvažiavimą į kapinių teritoriją.
50. Kapinių lankymo laikas:
50.1. vasaros sezonu (balandžio–spalio mėnesiais) – nuo 8.00 iki 21.00 val., su motorine transporto priemone į kapinių teritoriją lankytojams leidžiama įvažiuoti iki 20.00 val.;
50.2. žiemos sezonu (lapkričio–kovo mėnesiais) – nuo 8.00 iki 17.00 val., su motorine transporto priemone į kapinių teritoriją leidžiama įvažiuoti iki 16.00 val.;
50.3. lapkričio 1 d. – Visų šventųjų dieną ir lapkričio 2 d. – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną Kapinių lankymo laikas nuo 8.00 iki 22.00 val.;
XI SKYRIUS
KAPINĖSE DRAUDŽIAMA VEIKLA
52. Kapinėse draudžiama:
52.3. vykdyti kapavietės statinių statymo, remonto, restauravimo, rekonstravimo darbus, neturint atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens raštiško sutikimo ir Skyriaus išduoto leidimo;
52.6. važiuoti motorinėmis transporto priemonėmis kapinių teritorijoje, išskyrus:
52.6.3. kapinių priežiūros paslaugas teikiančius juridinius asmenis, veikiančius pagal su Savivaldybės administracija pasirašytas sutartis;
52.6.4. motorines transporto priemones, pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele, vežančias neįgalų (-iuosius) asmenį (-is);
52.6.6. laidojimo paslaugas teikiančius juridinius ar fizinius asmenis, turinčius Skyriaus išduotą leidimą įvažiuoti į kapines;
52.8. statyti transporto priemones: arčiau kaip 5 m iki keliukų sankryžų, atliekų konteinerių stovėjimo vietų, apšvietimo stulpų, vandens kolonėlių, žaliosiose zonose tarp kapinių kvartalų, šlaituose, ant plytelių ar trinkelių dangos, ant lietaus nuotekų surinkimo tinklų: šulinukų, griovelių, tvarkyti motorines transporto priemones, užstatyti pravažiuojamuosius keliukus;
52.11. skinti ir imti gėles, imti smėlį ar žemę ne tam skirtose vietose, gadinti (bet kaip pažeisti, ištepti ir pan.) kapinių ir kapaviečių statinius;
52.12. laikyti statybines ar kitas medžiagas ir daiktus ant praėjimo takelių ar viešoje kapinių teritorijoje;
52.14. pilti žemes, kapaviečių įrengimo ir kitas atliekas kapinių teritorijose, mesti šiukšles tam neskirtose vietose, statybos įrankių ar kapaviečių dangų plovimo nuotekas pilti į lietaus nuotekų sistemą ir (ar) teršti takų, kelių dangas, žolynus, gretimas kapavietes, gadinti kapinių ar gretimų kapaviečių statinius;
52.16. bendro naudojimo plotuose savavališkai sodinti želdinius, medžius ar juos žaloti, statyti suoliukus, daiktadėžes; sodinti miškams įveisti skirtų ir kitų stambią šaknų ir šakų sistemą turinčių medžių (išskyrus jų svyruoklines ir žemaūges formas) rūšių;
53. Kapinių teritorijoje draudžiama bet kokio pobūdžio reklama (išorinė vaizdinė komercinė ar nekomercinė, socialinė, politinė ir kt.), draudžiama klijuoti ar kitaip tvirtinti bet kokio turinio skelbimus, kitokią informaciją ant kapinių ir kapaviečių statinių, įrenginių, medžių, stulpų, tvorų ir ant kitų kapinių teritorijoje esančių objektų ar vietų.
XII SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ IR KONTROLĖ
54. Už Tvarkos aprašo reikalavimų pažeidimus taikoma atsakomybė vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
55. Kitais, Tvarkos apraše neaptartais, klausimais sprendimus priima Savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir kitais teisės aktais.
56. Pasikeitus Tvarkos apraše nurodytų norminių teisės aktų ir (ar) rekomendacinio pobūdžio dokumentų nuostatoms, norminiams teisės aktams ir (ar) rekomendacinio pobūdžio dokumentams netekus galios arba įsigaliojus naujiems norminiams teisės aktams ir (ar) rekomendacinio pobūdžio dokumentams, kurie kitaip reguliuoja ir (ar) rekomenduoja Tvarkos apraše aptariamus aspektus, Tvarkos aprašu vadovaujamasi tiek, kiek jis neprieštarauja norminiams teisės aktams, kartu atsižvelgiant į pasikeitusį, norminiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą ir (ar) pasikeitusias rekomendacinio pobūdžio dokumentų nuostatas.
PATVIRTINTA
Klaipėdos miesto savivaldybės
tarybos 2017 m. lapkričio 23 d.
sprendimu Nr. T2-315
Netvarkomų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapavietės identifikavimo komisijos nuostatai
I skyrius
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Netvarkomų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių identifikavimo komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Netvarkomų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapaviečių identifikavimo komisijos (toliau – Komisija) kompetenciją, Komisijos narių teises ir pareigas bei darbo organizavimo tvarką.
2. Komisijos sudėtį tvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) administracijos direktorius.
II skyrius
KOMISIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
4. Komisijos uždaviniai: organizuoti netvarkomų kapaviečių apžiūrą ir viešinti neprižiūrimų kapaviečių sąrašus.
III skyrius
KOMISIJOS TEISĖS
6. Komisija turi teisę:
6.1. gauti iš valstybinio administravimo subjektų ir Savivaldybės administravimo subjektų informaciją ir dokumentus, kurių reikia netvarkomų kapaviečių pripažinimui ir identifikavimui pripažinti;
6.2. teikti valstybinio administravimo subjektams, Savivaldybės administravimo subjektams ir Savivaldybės administracijos direktoriui pasiūlymus, susijusius su kapaviečių tvarkymui gerinti numatytų priemonių įgyvendinimu;
IV skyrius
KOMISIJOS narių teisės ir pareigos
7. Komisijos narys turi teisę:
8. Komisijos narys privalo:
8.3. negalėdamas dalyvauti Komisijos posėdyje, apie tai iš anksto informuoti Komisijos pirmininką, nurodydamas nedalyvavimo priežastį;
V skyrius
KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
9. Prašymai ir visa medžiaga, kurios pagrindu inicijuojamas atitinkamo klausimo nagrinėjimas Komisijos posėdyje, Komisijai turi būti pateikti ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki planuojamo Komisijos posėdžio.
11. Komisijos pirmininkas:
11.1. gavęs prašymą ar medžiagą, nagrinėtiną Komisijos posėdyje, paveda vienam iš Komisijos narių nagrinėti gautą prašymą ir išnagrinėjus pateikti aiškinamąjį raštą, kuriame turi būti išdėstyta nagrinėtino klausimo esmė, siūlomas priimti sprendimas bei motyvai, pagrindžiantys siūlomą sprendimą;
11.2. paveda pristatyti Komisijos posėdyje nagrinėtiną klausimą Komisijos nariui, nagrinėjusiam prašymą ir pateikusiam aiškinamąjį raštą, arba kitam pagal kompetenciją Komisijos nariui;
11.3. kviečia Komisijos posėdžius, nustato jų vietą ir laiką, jiems pirmininkauja; jeigu negali dalyvauti posėdyje – posėdžio pirmininku paskiria vieną iš Komisijos narių;
11.4. esant būtinybei, kviečia dalyvauti Komisijos veikloje įgaliotus valstybės ir Savivaldybės administravimo institucijų ir įstaigų, asociacijų, mokslo ir mokymo institucijų, visuomenės informavimo priemonių atstovus;
12. Pagrindinė Komisijos darbo forma yra posėdžiai. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė Komisijos narių.
13. Komisijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu jiems pritaria daugiau kaip pusė visų posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių. Kai Komisijos narių balsai balsavimo metu pasiskirsto po lygiai, lemiamas yra Komisijos (posėdžio) pirmininko balsas.
15. Komisijos sprendimai įforminami protokolais, kuriuos pasirašo Komisijos pirmininkas ir sekretorius. Posėdžio protokolai išsiunčiami pareiškėjams, suinteresuotoms institucijoms ir visiems Komisijos nariams.
17. Posėdžio medžiagą ruošia Komisijos narys – Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Kapinių priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas, jo nesant – Komisijos pirmininko laikinai paskirtas kitas Komisijos narys, kuris:
17.1. likus ne mažiau kaip 3 darbo dienoms iki Komisijos posėdžio parengia darbotvarkės projektą, kurį suderina su Komisijos (posėdžio) pirmininku;
18. Komisijos sekretorius:
18.2. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po Komisijos posėdžio teikia Komisijos pirmininkui posėdžio protokolą ir persiunčia registruotą medžiagą šių Nuostatų 15 punkte nurodytiems asmenims;
19. Komisijos posėdžio darbotvarkė, medžiaga ir protokolai gali būti siunčiami paštu, faksu, el. paštu ar įteikiami asmeniškai.
VI skyrius
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Priedų pakeitimai:
1 priedas
Priedo pakeitimai:
Nr. T2-221, 2023-07-27, paskelbta TAR 2023-08-04, i. k. 2023-15846
2 priedas
3 priedas
Pakeitimai:
1.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T2-171, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-30, i. k. 2018-12550
Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. T2-315 „Dėl Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir Klaipėdos miesto viešųjų kapinių lankymo tvarkos aprašo ir netvarkomų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapavietės identifikavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T2-22, 2021-01-28, paskelbta TAR 2021-02-02, i. k. 2021-01995
Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. T2-315 „Dėl Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir Klaipėdos miesto viešųjų kapinių lankymo tvarkos aprašo ir Netvarkomų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapavietės identifikavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T2-221, 2023-07-27, paskelbta TAR 2023-08-04, i. k. 2023-15846
Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. T2-315 „Dėl Leidimų laidoti išdavimo, laidojimo ir Klaipėdos miesto viešųjų kapinių lankymo tvarkos aprašo ir Netvarkomų kapaviečių pripažinimo neprižiūrimomis ir kapavietės identifikavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo