Projektas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2010 M. KOVO 17 D. NUTARIMO NR. 286 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO ATITINKAMŲ NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMO“ PAKEITIMO

2022 m. vasario 2 d. Nr. 85

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 286 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo atitinkamų nuostatų įgyvendinimo“ ir jį išdėstyti nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTATYMO ATITINKAMŲ NUOSTATŲ ĮGYVENDINIMO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 7 punktu, 13 straipsnio 4 dalies 9 punktu, 14 straipsnio 25 punktu, 14¹ straipsniu, 15 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 16 straipsnio 3 dalies 8 ir 9 punktais, 17 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 18 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir 32 straipsniu, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 14 punktu, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Subjektų, kurie privalo kaupti veiklos vykdymui užtikrinti būtinas priemones ir asmeninės apsaugos priemones, sąrašą (toliau – Subjektų, kurie privalo kaupti apsaugos priemones, sąrašas).

1.2. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų, savivaldybių administracijų kaupiamų veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių ir asmeninės apsaugos priemonių , reikalingų nustatytų galimų pavojų atveju, atsargų sąrašo sudarymo ir jų kaupimo principų aprašą (toliau – Kaupiamų apsaugos priemonių atsargų sąrašo sudarymo ir jų kaupimo principų aprašas);

1.3. Būtinų užduočių paskyrimo, atlikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą tvarkos aprašą;

1.4. Materialinių išteklių teikimo ir kompensavimo už jų teikimą tvarkos aprašą;

1.5. Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašą.

2. Nustatyti, kad Civilinės saugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 9 punkte bei šiuo nutarimu patvirtintame Subjektų, kurie privalo kaupti apsaugos priemones sąraše nurodyti subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai kaupia apsaugos priemones nepertraukiamai veiklai užtikrinti pagal šiuo nutarimu tvirtinamą Kaupiamų apsaugos priemonių atsargų sąrašo sudarymo ir jų kaupimo principų aprašą.

3. Įgalioti:

3.1. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos parengti ir patvirtinti kriterijus ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, derinimą ir tvirtinimą, ir ūkio subjektams, kurių vadovai turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą;

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją nustatyti šio nutarimo 2 punkte nurodytų subjektų sukauptinų apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, sąrašą ir kiekius.“

2. Nustatyti, kad ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos, nurodytos Civilinės saugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 9 punkte, ir šiuo nutarimu patvirtintame Subjektų, kurie privalo kaupti apsaugos priemones, sąraše nurodyti subjektai detalius veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių atsargų ir asmeninės apsaugos priemonių sąrašus pagal šiuo nutarimu tvirtinamo Kaupiamų apsaugos priemonių atsargų sąrašo sudarymo ir jų kaupimo principų aprašo priede pateiktą formą privalo patvirtinti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo, o subjektai, veiklą pradėję po šio nutarimo įsigaliojimo, – per 3 mėnesius nuo savo veiklos pradžios.

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 512 „Dėl Privalomų darbų atlikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą tvarkos aprašo patvirtinimo“;

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 1107 „Dėl Materialinių išteklių teikimo ir kompensavimo už jų teikimą tvarkos aprašo ir Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Finansų ministrė, pavaduojanti Ministrą Pirmininką Gintarė Skaistė

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2022 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 85

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ, ŪKIO SUBJEKTŲ IR KITŲ ĮSTAIGŲ, SAVIVALDYBIŲ ADMINISTRACIJŲ KAUPIAMŲ VEIKLOS VYKDYMUI UŽTIKRINTI BŪTINŲ PRIEMONIŲ IR ASMENINĖS APSAUGOS PRIEMONIŲ, REIKALINGŲ NUSTATYTŲ GALIMŲ PAVOJŲ ATVEJU, ATSARGŲ SĄRAŠO SUDARYMO IR JŲ KAUPIMO PRINCIPŲ APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų, savivaldybių administracijų kaupiamų veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių ir asmeninės apsaugos priemonių, reikalingų nustatytų galimų pavojų atveju, atsargų sąrašo sudarymo ir jų kaupimo principų aprašas (toliau – Aprašas) nustato Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 9 punkte ir Subjektų, kurie privalo kaupti veiklos vykdymui užtikrinti būtinas priemones ir asmenines apsaugos priemones, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 286 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo atitinkamų nuostatų įgyvendinimo“, nurodytų subjektų (toliau – subjektai) sukauptinų veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių ir asmeninės apsaugos priemonių (toliau – apsaugos priemonės), reikalingų galimų pavojų, nustatytų pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus tvirtinamas galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės atlikimo rekomendacijas atliktą valstybės ir savivaldybės institucijos, įstaigos, ūkio subjekto ir kitos įstaigos galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę (toliau – galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizė), atveju, atsargų sąrašo sudarymo ir jų kaupimo principus.

2. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme.

II SKYRIUS

APSAUGOS PRIEMONIŲ ATSARGŲ SĄRAŠO SUDARYMO

IR JŲ KAUPIMO PRINCIPAI

3. Apsaugos priemonių, reikalingų galimų pavojų, nustatytų pagal atliktą galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, atveju, atsargų sąrašas, atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų vykdomų funkcijų pobūdį ir joms atitinkamo pavojaus keliamus padarinius, formuojamas iš šių apsaugos priemonių:

3.1. veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių;

3.2 asmeninės apsaugos priemonių;

3.3. medicinos priemonių;

3.4. vaistinių preparatų;

3.5. biocidų.

4. Subjektai apsaugos priemones privalo sukaupti:

4.1. elektros energijos tiekimo sutrikimų ir (ar) gedimų atveju – 1 parai;

4.2. epidemijų, pandemijų, branduolinių ar radiologinių avarijų atveju – 30 parų;

4.3. kitų pavojų atveju – 3 paroms.

5. Subjekto sukauptinų apsaugos priemonių sąrašas sudaromas ir jų kiekis Aprašo 4 punkte nurodytiems sukaupimo terminams apskaičiuojamas atsižvelgiant į subjekto vykdomų funkcijų pobūdį ir būtinybę jas vykdyti savarankiškai ir nepertraukiamai, atitinkamo pavojaus, nustatyto atliekant galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę, keliamus padarinius subjekto darbuotojams ir aptarnaujamiems asmenims, subjekte dirbančių ir aptarnaujamų asmenų skaičių, priemonių gamintojų pateiktus priemonių naudojimo tinkamumo ir naudojimo sąlygų reikalavimus, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus.

6. Subjektai, kai juose nustatomi galimi pavojai, turi kaupti šias apsaugos priemones (pagal subjekte darbuotojams kylančius galimų pavojų padarinius):

6.1. veiklos vykdymui užtikrinti būtinas priemones – generatorius, prožektorius, elektrinius šildytuvus, ryšio priemones, kurą, geriamąjį vandenį (buteliukuose), maisto davinius, užklotus, durų ir (ar) langų sandarinimo priemones, dozimetrinius matuoklius, dozės galios matuoklius ir kt.;

6.2. asmeninės apsaugos priemones:

6.2.1. kvėpavimo takų apsaugos priemones – filtruojamąsias pramonines ir civilines dujokaukes, puskaukes, filtruojamuosius antveidžius (respiratorius FFP2/FFP3);

6.2.2. odos, galvos, akių apsaugos priemones – apsauginius ir specialius drabužius, kostiumus, apsiaustus, kombinezonus, liemenes, guminę avalynę, apsauginius batus, pirštines, apsauginius šalmus, galvos apsauginius gaubtuvus, apsauginius skydelius (akinius);

6.3. medicinos priemones – vienkartines medicinines kaukes, vienkartines apžiūrų, chirurgines pirštines, bekontakčius termometrus;

6.4. vaistinius preparatus – kalio jodido tabletes;

6.5. biocidus – rankų antiseptikus, paviršių dezinfekantus;

7. Subjektai Aprašo 4 punkte numatytam laikotarpiui sukauptiną priemonių kiekį apskaičiuoja taip:

7.1. veiklos vykdymui užtikrinti būtinų apsaugos priemonių – atsižvelgdami į subjekte nustatytą tokių priemonių poreikį;

7.2. asmeninių apsaugos priemonių – atsižvelgdami į gamintojo nustatytą asmeninių apsaugos priemonių naudojimo laiką ir eksploatavimo sąlygas, darbuotojų, kuriems reikalingos asmeninės apsaugos priemonės, skaičių, darbuotojų, kuriems reikalingos asmeninės apsaugos priemonės, darbo valandų ir darbo dienų skaičių per Apraše numatytą laikotarpį, kuriam priemonės turi būti sukauptinos. Jei naudojamos vienkartinės asmeninės apsaugos priemonės, vienam darbuotojui aprūpinti reikalingas asmeninių apsaugos priemonių kiekis apskaičiuojamas dauginant darbuotojo sunaudojamų asmeninių apsaugos priemonių skaičių per darbo dieną iš darbuotojo darbo dienų skaičiaus per Apraše nustatytą laikotarpį, kuriam asmeninės apsaugos priemonės turi būti sukauptinos. Jei naudojamos daugkartinio naudojimo asmeninės apsaugos priemonės, nustatomas vienam darbuotojui aprūpinti reikalingas priemonių kiekis atsižvelgiant į šių priemonių priežiūros reikalavimus, nusidėvėjimą. Bendras subjekte Apraše numatytam laikotarpiui sukauptinas atitinkamos asmeninės apsaugos priemonės kiekis apskaičiuojamas susumuojant visų subjekte dirbančių darbuotojų (numatomas skaičius turi būti ne mažesnis, nei subjekte nustatytų pareigybių (etatų) skaičius), kuriems reikalingos asmeninės apsaugos priemonės, poreikius;

7.3. vaistinių preparatų (kalio jodido tablečių) – atsižvelgdami į vidutinį darbo metu pastate esančių darbuotojų skaičių.

8. Subjektai apsaugos priemones, skirtas apsisaugoti nuo pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, kaupia ir apskaičiuoja vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 286 „Dėl Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo atitinkamų nuostatų įgyvendinimo“ 3.2 papunktyje nurodytu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytu subjektų sukauptinų apsaugos priemonių, skirtų apsisaugoti nuo pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos, sąrašu ir kiekiais.

9. Savivaldybių administracijų direktoriai kaupia šio Aprašo 6 punkte nurodytas apsaugos priemones Civilinės saugos įstatymo 14 straipsnio 25 punkte nurodytiems subjektams. Kaupiama ne mažiau kaip 10 procentų Civilinės saugos įstatymo 14 straipsnio 25 punkte nurodytiems subjektams pagal šio Aprašo 7 punktą apskaičiuoto priemonių poreikio.

10. Jei tos pačios apsaugos priemonės yra reikalingos subjekte nustatytų dviejų ar daugiau galimų pavojų atveju, subjektas kaupia pagal šio Aprašo 7 punktą apskaičiuotą priemonių kiekį, neatsižvelgdamas į nustatytų galimų pavojų skaičių.

11. Subjektas apsaugos priemones kaupia tiems nustatytiems galimiems pavojams, kurių rizika pagal galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės, atliekamos pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus tvirtinamas galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės atlikimo rekomendacijas, rezultatus subjekte yra labai didelė arba didelė (pagal poreikį gali būti kaupiama ir vidutinės bei priimtinos rizikos galimiems pavojams).

12. Jei subjektas neatitinka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus tvirtinamų kriterijų ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, kurių vadovai turi organizuoti ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimą, ir kriterijų ūkio subjektams, kurių vadovai turi sudaryti ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, ir todėl neatlieka galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės, jis apsaugos priemones kaupia savivaldybės, kurios teritorijoje yra jo veiklos vykdymo vieta, nustatytiems labai didelės arba didelės rizikos galimiems pavojams.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

13. Pagal Aprašo priede nustatytą formą patvirtintinas detalus apsaugos priemonių atsargų sąrašas turi būti peržiūrimas ir prireikus atnaujinamas ne rečiau kaip kartą per metus.

______________________

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų, savivaldybių administracijų kaupiamų veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių ir asmeninės apsaugos priemonių, reikalingų nustatytų galimų pavojų atveju, atsargų sąrašo sudarymo ir jų kaupimo principų aprašo

priedas

(Veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių ir asmeninės apsaugos priemonių atsargų sąrašo forma)

_____________________________________

(įstaigos ar ūkio subjekto pavadinimas)

_______ m. ___________________ ______ d. Nr. ___________

VEIKLOS VYKDYMUI UŽTIKRINTI BŪTINŲ PRIEMONIŲ IR ASMENINĖS APSAUGOS PRIEMONIŲ ATSARGŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Apsaugos priemonės^[1]	Apsaugos priemonių kiekis (vnt.)		Apsaugos priemonių saugojimo vieta ir už jų išdavimą atsakingo asmens kontaktai	Galimas pavojus, kurio galimiems padariniams likviduoti ir šalinti skirta asmeninė apsaugos priemonė^[3]
		Sukauptinas^[2]	Faktiškai sukaupta
1.	Veiklos vykdymui užtikrinti būtinos apsaugos priemonės:
1.1.
1.2.
...
2.	Asmeninės apsaugos priemonės:
2.1.
2.2.
...
3.	Medicinos priemonės ir vaistiniai preparatai:
3.1.
3.2.
...
4.	Biocidai:
4.1.
4.2.
...

^[1] Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų, savivaldybių administracijų kaupiamų subjekto veiklos vykdymui užtikrinti būtinų priemonių ir asmeninės apsaugos priemonių, reikalingų nustatytų galimų pavojų atvejais, atsargų sąrašas.

^[2] Sukauptinas kiekis turi užtikrinti nepertraukiamą ir savarankišką subjekto veiklą Aprašo 4 punkte nurodytam laikotarpiui.

^[3] Galimi pavojai: visi kiti galimi pavojai, kurių rizika pagal galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės, atliekamos pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus tvirtinamas galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės atlikimo rekomendacijas, rezultatus subjekte yra labai didelė arba didelė (prireikus gali būti nurodomi ir vidutinės bei priimtinos rizikos pavojai).

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2022 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 85

MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ TEIKIMO IR KOMPENSAVIMO UŽ JŲ TEIKIMĄ TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Materialinių išteklių teikimo ir kompensavimo už jų teikimą tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato materialinių išteklių teikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ir atkurti, taip pat gautų, sunaudotų ar sužalotų materialinių išteklių apskaitos ir kompensavimo už jų teikimą procedūras.

2. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme ir Valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“.

II SKYRIUS

MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ TEIKIMAS

3. Ekstremaliųjų situacijų atvejais ūkio subjektai ir kitos įstaigos teikia jiems nuosavybės teise priklausančius materialinius išteklius, kai gelbėjimo darbų vadovo arba ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo (toliau – operacijų vadovas) žinioje ir valstybės rezerve esančių materialinių išteklių nepakanka.

4. Ekstremaliųjų situacijų atvejais gelbėjimo darbų vadovas arba operacijų vadovas, gavęs informaciją iš civilinės saugos sistemos pajėgų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kiek ir kokių papildomų materialinių išteklių reikia gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotiniems darbams atlikti, ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų veiklai palaikyti ir atkurti, informuoja savivaldybės administracijos direktorių apie materialinių išteklių poreikį. Savivaldybės administracijos direktorius, gavęs operacijų vadovo arba gelbėjimo darbų vadovo informaciją apie materialinių išteklių poreikį, teikia savivaldybės valdomus materialinius išteklius, o jei jų neturi, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, su kuriais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, sudarytos savivaldybės ekstremaliųjų situacijų valdymo plane nurodytų užduočių vykdymo sutartys, teikia rašytinį reikalavimą teikti materialinius išteklius į operacijos vadovo nurodytą vietą.

5. Neatidėliotinais atvejais, kai kyla didelis pavojus gyventojų gyvybei, sveikatai, aplinkai ar turtui, operacijų vadovo sprendimu turimus materialinius išteklius į jo nurodytą vietą teikia ūkio subjektai ir kitos įstaigos, su kuriais nesudarytos Aprašo 4 punkte nurodytos sutartys.

6. Operacijų vadovas, siekdamas Aprašo 5 punkte nurodytu atveju pasitelkti ūkio subjektų ir kitų įstaigų turimus materialinius išteklius, gali pavesti savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju savivaldybės administracijos direktoriui, o valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju – atsakingajai, remiančiajai ar ekstremaliąją situaciją likviduojant ir jos padarinius šalinant dalyvaujančiai institucijai (toliau – institucija) parinkti ūkio subjektus ir kitas įstaigas, kurių turimus materialinius išteklius ketinama pasitelkti, laikantis tokio jų parinkimo eiliškumo:

6.1. ūkio subjektai ir kitos įstaigos, valdančios materialinius išteklius, kurių reikia ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir jų padariniams šalinti, ir toks ūkio subjektas ir kita įstaiga bet kokia forma išreiškia savo ketinimą padėti likviduojant ekstremaliąją situaciją ir (ar) šalinant jos padarinius;

6.2. ūkio subjektai ir kitos įstaigos, valdančios materialinius išteklius, kurių reikia ekstremaliosioms situacijoms likviduoti ir (ar) jų padariniams šalinti.

7. Savivaldybės administracijos direktorius, institucija ir operacijų vadovas privalo siekti, kad ūkio subjektų ir kitų įstaigų nuostoliai ir veiklos trukdžiai būtų kuo mažesni.

III SKYRIUS

GAUTŲ, SUNAUDOTŲ AR SUžalotų MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ APSKAITA

8. Aprašo 4 punkte nurodytu atveju savivaldybės teiktų, iš ūkio subjektų ir kitų įstaigų gautų, sunaudotų ar sužalotų materialinių išteklių apskaitą tvarko savivaldybės administracijos direktorius. Aprašo 5 punkte nurodytu atveju, kai materialiniai ištekliai teikiami savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos metu – savivaldybės administracijos direktorius, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos metu – operacijų vadovo sprendime, kuriuo pavedama teikti materialinius išteklius, nurodyta institucija.

9. Ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurios Aprašo 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais teikė materialinius ištekius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po materialinių išteklių teikimo pabaigos savivaldybės administracijos direktoriui arba institucijai pateikia dokumentus, pagrindžiančius ūkio subjekto ir kitos įstaigos patirtas išlaidas dėl materialinių išteklių teikimo (toliau – išlaidos). Jeigu išlaidas pagrindžiančių dokumentų dėl objektyvių priežasčių ūkio subjektai ir kitos įstaigos neturi, nurodoma teiktų materialinių išteklių vidutinė rinkos kaina (toliau – informacija apie patirtas išlaidas).

10. Savivaldybės administracijos direktorius ar institucija gautus, bet nesunaudotus materialinius išteklius, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po gelbėjimo, paieškos, ekstremaliųjų situacijų likvidavimo, jų padarinių šalinimo ir neatidėliotinų darbų, kuriems šie materialiniai ištekliai buvo pasitelkti, užbaigimo, grąžina juos savivaldybei, ūkio subjektui ir kitai įstaigai, kurie juos teikė.

11. Savivaldybės administracijos direktorius ar institucija, gavę Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ar informaciją apie patirtas išlaidas, per 20 darbo dienų nuo dokumentų gavimo inventorizuoja Aprašo 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais gautus, sunaudotus ar sužalotus materialinius išteklius, apskaičiuoja jų vidutinę rinkos vertę jų paėmimo dieną, išnagrinėja faktiškai patirtų išlaidų, teikiant materialinius išteklius, pagrindimo dokumentus, informaciją apie patirtas išlaidas, nustato ūkio subjektui, kitai įstaigai kompensuotiną išlaidų sumą, parengia ir pateikia ūkio subjektui, kitai įstaigai ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Aprašo priede nurodytos formos pažymą apie patirtas išlaidas dėl materialinių išteklių teikimo (toliau – pažyma).

12. Kai Aprašo 4 punkte nurodytu atveju buvo teikiami savivaldybės valdomi materialiniai ištekliai, savivaldybės administracijos direktorius per 20 darbo dienų po materialinių išteklių teikimo, bet ne vėliau kaip iki ekstremaliosios situacijos, kurios metu materialiniai ištekliai buvo teikti, atšaukimo, inventorizuoja sunaudotus ar sužalotus materialinius išteklius, apskaičiuoja jų vidutinę rinkos vertę jų paėmimo dieną, išnagrinėja faktiškai patirtų išlaidų, teikiant materialinius išteklius, pagrindimo dokumentus, nustato savivaldybei kompensuotiną išlaidų sumą, parengia ir pateikia Finansų ministerijai pažymą.

13. Pažymoje nurodoma:

13.1. sprendimai, kurių pagrindu buvo teikiami materialiniai ištekliai, ir jų ryšys su ekstremaliąja situacija;

13.2. savivaldybės, ūkio subjekto ir kitos įstaigos, kuri teikė materialinius išteklius, duomenys (teisinė forma, buveinės adresas, juridinio asmens kodas, telefono numeris, el. pašto adresas);

13.3. gautų ir sunaudotų ar sužalotų materialinių išteklių nomenklatūriniai pavadinimai, kiekis, vertė;

13.4. savivaldybei, ūkio subjektui ir kitai įstaigai kompensuotina išlaidų suma.

14. Jeigu ūkio subjektai ir kitos įstaigos nepateikia savivaldybės administracijos direktoriui ar institucijai dokumentų, pagrindžiančių išlaidas ar informacijos apie patirtas išlaidas per Aprašo 9 punkte nustatytą terminą, Aprašo 11 punkte numatyti veiksmai atliekami ir pažyma parengiama ir pateikiama ūkio subjektui, kitai įstaigai ir Finansų ministerijai per 20 darbo dienų nuo dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, pateikimo dienos.

15. Lydraštyje, kuriuo siunčiama pažyma materialinius išteklius teikusiam ūkio subjektui ir kitai įstaigai, savivaldybės administracijos direktorius ar institucija nurodo, kad ūkio subjektui ir kitai įstaigai kompensuotinos išlaidų už materialinių išteklių teikimą sumos yra apskaičiuotos ir pateiktos Finansų ministerijai tolimesniems veiksmams atlikti. Lydraštyje, kuriuo siunčiama pažyma materialinius išteklius teikusiam ūkio subjektui ir kitai įstaigai, savivaldybės administracijos direktorius ar institucija taip pat nurodo pažymoje pateiktos informacijos apskundimo tvarką.

IV skyrius

kompensacijos už materialinių išteklių TEIKIMĄ mokėjimAs

16. Finansų ministerija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažymos gavimo dienos išnagrinėja pažymoje pateiktą informaciją, išlaidų atitiktį valstybės rezervo lėšų panaudojimo tikslams, nustatytiems Valstybės rezervo įstatyme, parengia ir teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybei teikia nutarimo dėl kompensuotinos už materialinių išteklių teikimą sumos išmokėjimo savivaldybėms, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms projektą (toliau – nutarimo projektas), lydraštyje nurodydama nekompensuotinas išlaidas arba, jei patirtos išlaidos dėl materialinių išteklių teikimo nesusijusios su pažymoje nurodyta ekstremaliąją situacija, ūkio subjektais ir kitomis įstaigomis, su kuriais sudarytos Aprašo 4 punkte nurodytos sutartys ir (ar) gelbėjimo darbų vadovo ar operacijų vadovo sprendimu, nerengia ir neteikia Vyriausybei nutarimo projekto, raštu informuoja apie tai savivaldybės administracijos direktorių ar instituciją, nurodo tokio sprendimo priežastis ir informuoja apie tokio sprendimo apskundimo tvarką. Savivaldybės administracijos direktorius ar institucija apie gautą Finansų ministerijos sprendimą nerengti ir neteikti nutarimo projekto Vyriausybei, per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo informuoja materialinius išteklius teikusius ūkio subjektus ar kitas įstaigas.

17. Kilus neaiškumų dėl pažymoje pateiktos informacijos ir (ar) jos pagrįstumo, Finansų ministerija gali prašyti:

17.1. savivaldybės administracijos direktoriaus ar institucijos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų terminą papildomai pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus;

17.2. kompetentingų institucijų ir įstaigų ne vėliau kaip per 20 darbo dienų terminą pateikti informaciją, būtiną vertinant pažymoje pateiktos informacijos jos pagrįstumą.

18. Jeigu Finansų ministerija, išnagrinėjusi pažymą, papildomai paprašo Aprašo 17 punkte nurodytų dokumentų ar informacijos, Aprašo 16 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas nuo papildomų išlaidų pagrindimo dokumentų ir (ar) informacijos gavimo dienos.

19. Jeigu Finansų ministerijai per nustatytą terminą nepateikiama Aprašo 17 punkte nurodyta informacija ar dokumentai, kuriais pagrindžiamos išlaidos, Finansų ministerija dėl tokios išlaidų dalies nerengia ir neteikia Vyriausybei nutarimo projekto, raštu informuoja apie tai savivaldybės administracijos direktorių ar instituciją, nurodo tokio sprendimo priežastis ir informuoja apie tokio sprendimo apskundimo tvarką.

20. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl kompensacijos už materialinių išteklių teikimą išmokėjimo savivaldybėms, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, ši kompensacija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šiame punkte nurodyto Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo išmokama materialinius išteklius teikusioms savivaldybėms, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms iš valstybės rezervo piniginių lėšų, o kai jų nepakanka – iš kitų finansavimo šaltinių.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21. Nepagrįstai suteikta valstybės kompensacija išieškoma iš savivaldybių, ūkio subjektų ir kitų įstaigų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

____________________________

Materialinių išteklių teikimo ir kompensavimo už jų teikimą tvarkos aprašo

priedas

(Pažymos apie patirtas išlaidas dėl materialinių išteklių teikimo forma)

________________________________________________________________

(dokumento sudarytojo pavadinimas)

_________________________________________________________________

(buveinės adresas, telefono numeris, el. pašto adresas)

PAŽYMA

APIE PATIRTAS IŠLAIDAS DĖL MATERIALINIŲ IŠTEKLIŲ TEIKIMO

_________________ Nr. _________

(data)

1. Sprendimas, kurio pagrindu buvo teikiami materialiniai ištekliai:

________________________________________________________________________________________

(operacijos vadovo ar kito subjekto sprendimo data ir numeris, pavadinimas)

2. Ekstremaliosios situacijos, kurios metu buvo teikiami materialiniai ištekliai, pavadinimas:

________________________________________________________________________________________

(sprendimo, kuriuo buvo paskelbta ekstremalioji situacija, data ir numeris, pavadinimas)

3. Savivaldybės, ūkio subjekto ir kitos įstaigos, kuri teikė materialinius išteklius, duomenys:

_________________________________________________________________________

(teisinė forma, buveinės adresas, juridinio asmens kodas, telefono numeris, el. pašto adresas)

4. Gautų, sunaudotų ar sužalotų materialinių išteklių nomenklatūriniai pavadinimai, kiekis, vertė:

Materialinių išteklių nomenklatūriniai pavadinimai

Kiekis

Vertė (eurais)

...

5. Savivaldybei, ūkio subjektui ir kitai įstaigai kompensuotina išlaidų suma:

___________________________ ________________ _________________________

(pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2022 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 85

BŪTINŲ UŽDUOČIŲ PASKYRIMO, ATLIKIMO EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ ATVEJAIS IR KOMPENSAVIMO UŽ JŲ ATLIKIMĄ TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Būtinų užduočių paskyrimo, atlikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų pasitelkimo būtinoms užduotims, reikalingoms ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti (toliau – užduotys), atlikti, šių užduočių paskyrimo, atlikimo, atliktų užduočių apskaitos ir kompensavimo už jų atlikimą tvarką.

2. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ir Valstybiniame ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“.

II SKYRIUS

GYVENTOJŲ, ŪKIO SUBJEKTŲ IR KITŲ ĮSTAIGŲ PASITELKIMAS, UŽDUOČIŲ PASKYRIMAS IR ATLIKIMAS

3. Gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms užduotys skiriamos tik tada, kai civilinės saugos sistemos pajėgų ar materialinių išteklių, esančių operacijų vadovo žinioje, nepakanka ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti.

4. Šio aprašo nustatyta tvarka paskirtoms užduotims atlikti gali būti pasitelkiami žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, kurių reikia norint pasiekti tikslą, nurodytą priimant sprendimą dėl užduočių atlikimo.

5. Ekstremaliųjų situacijų atvejais ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas (toliau – operacijų vadovas), gavęs informaciją iš civilinės saugos sistemos pajėgų, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įmonių, kiek ir kokių darbų reikia atlikti ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju prašo savivaldybės administracijos direktoriaus, o valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju paveda atsakingajai, remiančiajai ar ekstremaliąją situaciją likviduojant ir jos padarinius šalinant dalyvaujančiai institucijai (toliau – institucija) per jo nurodytą terminą organizuoti gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų telkimą užduotims atlikti.

6. Užduotims atlikti pasitelkiami darbingi gyventojai, sulaukę 18 metų. Neįgalieji, vyresni kaip 65 metų asmenys, asmenys, auginantys vaiką iki 3 metų, asmenys, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, gali būti pasitelkiami užduotims atlikti tik su jų sutikimu.

7. Savivaldybės administracijos direktorius arba institucija parenka gyventojus, ūkio subjektus ir kitas įstaigas užduotims atlikti laikydamiesi tokio eiliškumo:

7.1. ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurių veikla susijusi su darbais, ir (ar) valdantys materialinius išteklius, kurių reikia atlikti ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, ar kitas ūkio subjektas ir kita įstaiga, kurie bet kokia forma išreiškia savo ketinimą padėti likviduojant ekstremaliąją situaciją ir (ar) šalinti jos padarinius;

7.2. ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurių veikla susijusi su darbais, ir (ar) valdantys materialinius išteklius, kurių reikia atlikti ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti ir kurių veikla nėra nutraukta dėl ekstremaliosios situacijos;

7.3. gyventojai, kurie turi kvalifikaciją ar (ir) patirtį atlikti darbus, kurių reikia ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti, kurie bet kokia forma išreiškia savo ketinimą padėti likviduojant ekstremaliąją situaciją ir (ar) šalinti jos padarinius;

7.4. gyventojai, kurie turi kvalifikaciją ar (ir) patirtį atlikti darbus, kurių reikia ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti;

7.5. kiti gyventojai, kurie bet kokia forma išreiškia savo ketinimą padėti likviduojant ekstremaliąją situaciją ir (ar) šalinti jos padarinius.

8. Sprendimą dėl gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų pasitelkimo užduotims atlikti, atsižvelgdamas į Aprašo 7 punkte nustatyta tvarka parinktus gyventojus, ūkio subjektus ir kitas įstaigas, priima operacijų vadovas. Jeigu užduotims atlikti reikalingi žmogiškieji ir materialiniai ištekliai, sprendime dėl užduočių skyrimo ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms nurodoma paskirtoms užduotims atlikti naudoti savo įrankius, įrangą ar kitus materialinius išteklius, jeigu ūkio subjektai ir kitos įstaigos juos turi darbų atlikimo metu.

9. Savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju paskirtų užduočių atlikimą organizuoja ir koordinuoja savivaldybės administracijos direktorius, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju – institucija.

10. Gyventojai, ūkio subjektų ir kitų įstaigų darbuotojai (toliau – darbuotojai), pasitelkti užduotims atlikti, turi atvykti, prireikus yra atvežami centralizuotai operacijų centro, savivaldybės administracijos direktoriaus ar institucijos patelktu transportu į operacijų vadovo nurodytą vietą.

11. Gyventojai paskirtų užduočių atlikimo metu aprūpinami maistu ir, jeigu užduotys atliekamos ne jų gyvenamojoje vietovėje, gyvenamąja patalpa.

12. Savivaldybės administracijos direktorius ar institucija užtikrina, kad gyventojai pasitelkti užduotims atlikti, būtų apmokomi atlikti jiems paskirtas užduotis, būtų užtikrinti darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai jų saugai, sveikatai ir maksimaliam darbo laikui, taip pat aprūpinami užduotims atlikti reikalingais įrankiais, įranga, specialia apranga ar kitais materialiniais ištekliais.

13. Užduotims atlikti pasitelkus ūkio subjektus ir kitas įstaigas, Aprašo 12 punkte nurodytus reikalavimus darbuotojams užtikrina ūkio subjektų ir kitų įstaigų vadovai arba jų įgalioti asmenys.

14. Su užduotims atlikti pasitelktais gyventojais, ūkio subjektais ir kitomis įstaigomis, prieš pradedant darbus, savivaldybės administracijos direktorius ar institucija sudaro paskirtų užduočių atlikimo sutartį (toliau – sutartis). Sutartyje nurodomas gyventojo, ūkio subjekto ir kitos įstaigos pasitelkimo užduotims atlikti pagrindas, paskirtos užduotys, nustatomi paskirtų užduočių atlikimo terminai ir sąlygos, šalių teisės ir pareigos, kam priklausantys įrankiai, įranga ar kiti materialiniai ištekliai bus naudojami užduotims atlikti, ginčų sprendimo tvarka. Jeigu su užduotims atlikti pasitelktu ūkio subjektu ir kita įstaiga dar prieš pradedant darbus sutariama dėl jiems paskirtų užduočių atlikimo išlaidų, jos nurodomos sutartyje.

III SKYRIUS

ATLIKTŲ UŽDUOČIŲ APSKAITA

15. Paskirtas užduotis atliekančių gyventojų darbo laiko apskaitą ir kitus su darbų atlikimu ir dėl jų patirtomis išlaidomis susijusius dokumentus tvarko savivaldybės administracijos direktorius ar institucija.

16. Paskirtas užduotis atliekančių ūkio subjektų ir kitų įstaigų darbo laiko apskaitos ir kitus su darbų atlikimu ir dėl jų patirtomis išlaidomis susijusius dokumentus ūkio subjektų ir kitų įstaigų įgalioti asmenys ne vėliau kaip per 20 darbo dienų po užduočių atlikimo savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju pateikia savivaldybės administracijos direktoriui, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos atveju – institucijai. Jeigu patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų dėl objektyvių priežasčių ūkio subjektai ir kitos įstaigos neturi, nurodoma patirtų išlaidų atliekant darbus vidutinė rinkos kaina (toliau – informacija apie patirtas išlaidas).

17. Savivaldybės administracijos direktorius ar institucija, gavę Aprašo 16 punkte nurodytus dokumentus, informaciją apie patirtas išlaidas ar pabaigus gyventojams paskirtų užduočių atlikimą, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dokumentų gavimo patikrina atliekant užduotis patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, informaciją apie patirtas išlaidas, ir, atsižvelgdami į faktiškai dirbtą laiką, Vyriausybės patvirtintą minimalų valandinį atlygį, užduotims atlikti sunaudotus materialinius išteklius, vidutines užduotims atlikti sunaudotų materialinių išteklių rinkos kainas jų sunaudojimo dieną ir kitas su užduočių atlikimu patirtas pagrįstas išlaidas (toliau – išlaidos), nustato gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms kompensuotiną išlaidų sumą, parengia ir pateikia gyventojui, ūkio subjektui, kitai įstaigai ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Aprašo priede nurodytos formos pažymą apie atliekant užduotis patirtas išlaidas (toliau – pažyma).

18. Pažymoje nurodoma:

18.1. sprendimai, kurių pagrindu buvo paskirtos užduotys ir jų ryšys su ekstremaliąja situacija;

18.2. kokios buvo atliktos užduotys;

18.3. užduotis atlikusio gyventojo, ūkio subjekto ir kitos įstaigos duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta / teisinė forma, buveinės adresas, juridinio asmens kodas, telefono numeris, el. pašto adresas);

18.4. užduotims atlikti sunaudotų materialinių išteklių nomenklatūriniai pavadinimai, kiekis, vertė;

18.5. kitos atliekant būtinas užduotis patirtos pagrįstos išlaidos;

18.6. gyventojui, ūkio subjektui ir kitai įstaigai kompensuotina išlaidų suma.

19. Jeigu ūkio subjektai ir kitos įstaigos nepateikia savivaldybės administracijos direktoriui ar institucijai dokumentų, pagrindžiančių išlaidas ar informacijos apie patirtas išlaidas per Aprašo 16 punkte nustatytą terminą, Aprašo 17 punkte nurodyti veiksmai atliekami ir pažyma parengiama ir pateikiama ūkio subjektui, kitai įstaigai ir Finansų ministerijai per 20 darbo dienų nuo dokumentų, pagrindžiančių išlaidas ar informacijos apie patirtas išlaidas, pateikimo dienos.

20. Lydraštyje, kuriuo siunčiama pažyma užduotis atlikusiam gyventojui, ūkio subjektui ir kitai įstaigai, savivaldybės administracijos direktorius ar institucija nurodo, kad gyventojui, ūkio subjektui ir kitai įstaigai kompensuotina išlaidų už užduočių atlikimą suma yra apskaičiuota ir pateikta Finansų ministerijai tolimesniems veiksmams atlikti. Lydraštyje, kuriuo siunčiama pažyma užduotis atlikusiam gyventojui, ūkio subjektui ir kitai įstaigai, savivaldybės administracijos direktorius ar institucija taip pat nurodo pažymoje pateiktos informacijos apskundimo tvarką.

IV SKYRIUS

KOMPENSAVIMAS UŽ ATLIKTAS UŽDUOTIS

21. Finansų ministerija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo pažymos gavimo dienos išnagrinėja pažymoje pateiktą informaciją ir išlaidų atitiktį valstybės rezervo lėšų panaudojimo tikslams, nustatytiems Valstybės rezervo įstatyme, parengia ir teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybei teikia Vyriausybės nutarimo dėl išlaidų, susijusių su užduočių atlikimu, kompensavimo gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms projektą (toliau – nutarimo projektas), lydraštyje nurodydama nekompensuotinas išlaidas arba, jei patirtos išlaidos dėl būtinų užduočių atlikimo tiesiogiai nesusijusios su pažymoje nurodyta ekstremaliąją situacija ir (ar) operacijų vadovo sprendimu, nerengia ir neteikia Vyriausybei nutarimo projekto, raštu informuoja apie tai savivaldybės administracijos direktorių ar instituciją, nurodo tokio sprendimo priežastis ir informuoja apie tokio sprendimo apskundimo tvarką. Savivaldybės administracijos direktorius ar institucija apie gautą Finansų ministerijos sprendimą nerengti ir neteikti nutarimo projekto Vyriausybei, per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo informuoja užduotis atlikusius gyventojus, ūkio subjektus ar kitas įstaigas.

22. Kilus neaiškumų dėl pažymoje pateiktos informacijos ir (ar) jos pagrįstumo, Finansų ministerija gali prašyti:

22.1. savivaldybės administracijos direktoriaus ar institucijos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų terminą papildomai pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus;

22.2. kompetentingų institucijų ir įstaigų ne vėliau kaip per 20 darbo dienų terminą pateikti informaciją, būtiną vertinant pažymoje pateiktos informacijos pagrįstumą.

23. Jeigu Finansų ministerija, išnagrinėjusi pažymą, papildomai prašo Aprašo 22 punkte nurodytų dokumentų ar informacijos, Aprašo 21 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas nuo papildomų išlaidų pagrindimo dokumentų ir (ar) informacijos gavimo dienos.

24. Jeigu Finansų ministerijai per jos nustatytą terminą nepateikiama Aprašo 22 punkte nurodyta informacija, dokumentai, kuriais pagrindžiamos išlaidos, Finansų ministerija dėl tokios išlaidų dalies nerengia ir neteikia Vyriausybei nutarimo projekto, raštu informuoja apie tai savivaldybės administracijos direktorių ar instituciją, nurodo tokio sprendimo priežastis ir informuoja apie tokio sprendimo apskundimo tvarką.

25. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl išlaidų, susijusių su užduočių atlikimu, kompensavimo gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms, ši kompensacija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šiame punkte nurodyto Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo išmokama užduotis atlikusiems gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms iš valstybės rezervo piniginių lėšų, o kai jų nepakanka – iš kitų finansavimo šaltinių.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26. Nepagrįstai suteikta valstybės kompensacija išieškoma iš gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

_________________________

Būtinų užduočių paskyrimo, atlikimo ekstremaliųjų situacijų atvejais ir kompensavimo už jų atlikimą tvarkos aprašo

priedas

(Pažymos apie atliekant būtinas užduotis patirtas išlaidas forma)

________________________________________________________________

(dokumento sudarytojo pavadinimas)

_________________________________________________________________

(buveinės adresas, telefono numeris, el. pašto adresas)

PAŽYMA

APIE ATLIEKANT BŪTINAS UŽDUOTIS PATIRTAS IŠLAIDAS

_________________ Nr. _________

(data)

1. Operacijos vadovo sprendimas, kuriuo buvo paskirtos būtinos užduotys:

________________________________________________________________________________________

(operacijos vadovo sprendimo data ir numeris, pavadinimas, paskirtos būtinos užduotys)

2. Ekstremaliosios situacijos, kurios metu buvo paskirtos būtinos užduotys, pavadinimas:

________________________________________________________________________________________

(sprendimo, kuriuo buvo paskelbta ekstremalioji situacija, data ir numeris, pavadinimas)

3. Atliktos būtinos užduotys:

_________________________________________________________________________

(būtinų užduočių pavadinimas, atlikimo data ir vieta)

4. Užduotis atlikusio gyventojo, ūkio subjekto ir kitos įstaigos duomenys:

_________________________________________________________________________

(vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta / teisinė forma, buveinės adresas, juridinio asmens kodas, telefono numeris, el. pašto adresas)

5. Užduotims atlikti sunaudotų materialinių išteklių nomenklatūriniai pavadinimai, kiekis, vertė:

Materialinių išteklių nomenklatūriniai pavadinimai

Kiekis

Vertė (eurais)

...

6. Kitos su užduočių atlikimu patirtos išlaidos:

Kitų su užduočių atlikimu patirtų išlaidų pavadinimai

Kiekis

Vertė (eurais)

...

7. Gyventojui, ūkio subjektui ir kitai įstaigai kompensuotina išlaidų suma:

___________________________ ________________ _________________________

(pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2022 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 85

SUBJEKTŲ, KURIE PRIVALO KAUPTI VEIKLOS VYKDYMUI UŽTIKRINTI BŪTINAS PRIEMONES IR ASMENINĖS APSAUGOS PRIEMONES,

SĄRAŠAS

1. Savivaldybių administracijos.

2. Išvardytos savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurių vykdoma veikla ar veiklos pobūdis esant nepalankioms aplinkybėms gali sukelti pavojų gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui, aplinkai ar padaryti kitą žalą, dėl kurių galėtų susidaryti ekstremalioji situacija:

2.1. pavojingųjų objektų veiklos vykdytojai, apibrėžti Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąrašo, jų kvalifikacinių kiekių nustatymo ir cheminių medžiagų bei mišinių priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijų aprašo patvirtinimo“;

2.2. subjektai, kurie steigia ar įsteigė ir eksploatuoja atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektus;

2.3. subjektai, turintys leidimus pavojingosioms atliekoms apdoroti ir (ar) laikyti jų susidarymo vietoje;

2.4. pavojingąsias chemines medžiagas ir cheminius mišinius tvarkantys subjektai;

2.5. subjektai, kurie savo veikloje naudoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintuose Darbuotojų apsaugos nuo biologinių profesinės rizikos veiksnių poveikio darbe nuostatuose nurodytus trečiosios ir (arba) ketvirtosios rizikos grupės biologinius profesinės rizikos veiksnius arba kurių darbuotojai yra kitaip veikiami šių veiksnių;

2.6. subjektai, turintys leidimus padangų atliekoms apdoroti ir (ar) laikyti jų susidarymo vietoje;

2.7. subjektai, turintys leidimus nepavojingosioms atliekoms apdoroti ir (ar) laikyti jų susidarymo vietoje.

3. Išvardyti subjektai, kurių kontrolės ar funkcionavimo sutrikimas arba sutrikdymas keltų pavojų ar padarytų žalą nacionaliniam saugumui – sutrikdytų ūkio sistemos, valstybei svarbios ūkio šakos ar infrastruktūros funkcionavimą:

3.1. pirmos, antros ir trečios kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, numatytos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme;

3.2. subjektai, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 717 „Dėl Objektų pripažinimo valstybinės reikšmės objektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka yra pripažinti valstybinės reikšmės objektais arba eksploatuoja jiems priklausančius valstybinės reikšmės objektus.

4. Subjektai, kurie privalo užtikrinti svarbiausių kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą:

4.1. nacionaliniai ir respublikiniai muziejai;

4.2. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, valstybinės reikšmės bibliotekos;

4.3. valstybės archyvai.

5. Subjektai, kurie užtikrina gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą gyventojams:

5.1. asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumo užtikrinimas:

5.1.1. licencijuojamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios asmens sveikatos priežiūros įstaigos (nepriklausomai nuo pavaldumo ir nuosavybės formos);

5.1.2. licencijuojamas visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos;

5.1.3. savivaldybių visuomenės sveikatos biurai;

5.1.4. vaistinės;

5.1.5. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;

5.1.6. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija;

5.2. socialinės paramos tęstinumo užtikrinimas:

5.2.1. socialinių paslaugų įstaigos;

5.3. švietimo paslaugų tęstinumo užtikrinimas:

5.3.1. švietimo įstaigos ir švietimo teikėjai, teikiantys formaliojo švietimo paslaugas;

5.3.2. švietimo įstaigos ir švietimo teikėjai, teikiantys neformaliojo švietimo paslaugas;

5.4. komunalinių paslaugų teikimo užtikrinimas:

5.4.1. nepavojingąsias atliekas šalinantys subjektai;

5.4.2. komunalinių atliekų apdorojimo įrenginius eksploatuojantys subjektai;

5.4.3. komunalines atliekas surenkantys subjektai;

5.4.4. centralizuoto šilumos tiekimo paslaugas teikiantys subjektai;

5.4.5. viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai;

5.5. elektros energijos tiekimą, skirstymą, perdavimą, kaupimą vykdantys ir elektros energijos persiuntimo paslaugas teikiantys subjektai, kurie neatitinka kitų šiame sąraše išvardytų subjektų apibrėžimo;

5.6. elektroninių ryšių ir paslaugų teikėjai;

5.7. subjektai, vykdantys kelių priežiūrą;

5.8. parduotuvės (įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose), kurių pagrindinė veikla yra maisto prekių pardavimas;

5.9. mažmeninę prekybą nefasuotais naftos produktais vykdantys subjektai.

6. Teismai (apsaugos priemones, teismams įgyvendinant Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 124 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kaupia Nacionalinė teismų administracija).

___________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2022 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 85

VALSTYBĖS PARAMOS UŽ ŽALĄ, PATIRTĄ DĖL EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS, TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja prašymų suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, pateikimą, nagrinėjimą ir šios paramos teikimą gyventojams, ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms.

2. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.

II SKYRIUS

PRAŠYMO SUTEIKTI VALSTYBĖS PARAMĄ UŽ ŽALĄ, PATIRTĄ DĖL EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS, PATEIKIMAS IR NAGRINĖJIMAS

3. Gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą (toliau – žala), ne vėliau kaip per trejus metus nuo žalos atsiradimo gali raštu teikti prašymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikti valstybės paramą už žalą (toliau – prašymas).

4. Vyriausybė, gavusi prašymus, per 10 darbo dienų persiunčia juos savivaldybės, kurioje gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos patyrė žalą, administracijos direktoriui, prašydama įvertinti prašymuose nurodytą žalą.

5. Prašyme nurodoma:

5.1. prašymą pateikusio gyventojo vardas, pavardė, asmens kodas (arba gimimo data, jeigu fiziniam asmeniui pagal užsienio valstybės teisės aktus nesuteikiamas asmens kodas) ir gyvenamosios vietos adresas arba prašymą pateikusio ūkio subjekto ar kitos įstaigos pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas (užsienio juridinis asmuo papildomai nurodo valstybės, kurioje jis įregistruotas, pavadinimą);

5.2. žalos atsiradimo data, žalos dydis ir pobūdis;

5.3. aplinkybės, kuriomis padaryta žala, ir žalos atsiradimo priežastinis ryšys su ekstremaliosios situacijos poveikiu.

6. Kartu su prašymu pateikiami nuosavybės teisę į turtą, kurio netekta ar kuris sugadintas patvirtinantys dokumentai, taip pat žalos dydį ir (arba) turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius) pagrindžiantys dokumentai.

7. Prašymus savivaldybės administracijos direktorius priima ir organizuoja jų nagrinėjimą vadovaudamasis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“.

8. Nagrinėjant prašymus nustatoma, ar nepasibaigęs Aprašo 3 punkte nurodytas prašymo pateikimo terminas, ar žala patirta dėl nustatyta tvarka paskelbtos ekstremaliosios situacijos, ar neprašoma suteikti valstybės paramą už turtą, kuris žalos atsiradimo metu buvo apdraustas, ir už kurį gauta draudimo išmoka, patikrinamos aplinkybės, kuriomis padaryta žala, ir žalos atsiradimo priežastinis ryšys su ekstremaliosios situacijos poveikiu, ir, atsižvelgiant į vidutines tokio paties ar panašaus turto, kurio netekta ar kuris sugadintas, rinkos kainas, buvusias žalos atsiradimo dieną, nustatomas žalos dydis. Žalos dydis kiekvienam gyventojui, ūkio subjektui, kitai įstaigai nustatomas proporcingai patirtos žalos dydžiui.

9. Prašymas netenkinamas, jeigu:

9.1. pasibaigęs Aprašo 3 punkte nurodytas prašymo pateikimo terminas;

9.2. prašoma suteikti valstybės paramą už žala patirtą ne dėl nustatyta tvarka paskelbtos ekstremaliosios situacijos;

9.3. prašoma suteikti valstybės paramą už turtą, už kurį jau buvo suteikta parama;

9.4. prašoma suteikti valstybės paramą už turtą, kuris žalos atsiradimo metu buvo apdraustas, ir už kurį gauta draudimo išmoka.

10. Baigęs nagrinėti prašymą, savivaldybės administracijos direktorius parengia Aprašo priede nurodytos formos išvadą apie gyventojo, ūkio subjekto ir kitos įstaigos patirtą žalą (toliau – išvada), kurią per 5 darbo dienas pateikia Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir prašymą pateikusiam asmeniui.

11. Išvadoje nurodoma:

11.1. gyventojo, kuris dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, vardas, pavardė, asmens kodas (arba gimimo data, jeigu fiziniam asmeniui pagal užsienio valstybės teisės aktus nesuteikiamas asmens kodas) ir gyvenamosios vietos adresas;

11.2. ūkio subjekto ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, teisinė forma, buveinės adresas, juridinio asmens kodas (užsienio juridinio asmens atveju – valstybės, kurioje jis įregistruotas, pavadinimas);

11.3. žalos atsiradimo data ir jos sąsaja su konkrečia ekstremaliąja situacija;

11.4. aplinkybės, kuriomis padaryta žala, ir žalos atsiradimo priežastinis ryšys su ekstremaliosios situacijos poveikiu;

11.5. žalos dydis ir pobūdis;

12. Lydraštyje, kuriuo siunčiama išvada prašymą pateikusiam asmeniui, savivaldybės administracijos direktorius nurodo, kad gyventojui, ūkio subjektui, kitai įstaigai, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą valstybės paramos sumos yra apskaičiuotos ir pateiktos Finansų ministerijai tolimesniems veiksmams atlikti. Lydraštyje, kuriuo siunčiama išvada prašymą pateikusiam asmeniui, savivaldybės administracijos direktorius taip pat nurodo išvadoje pateiktos informacijos apskundimo tvarką.

13. Prašymo nagrinėjimo metu nustatęs, kad prašymas netenkintinas, savivaldybės administracijos direktorius, informuoja apie tai prašymą pateikusį asmenį, nurodo tokio sprendimo priežastis ir informuoja apie tokio sprendimo apskundimo tvarką.

III SKYRIUS

VALSTYBĖS PARAMOS UŽ ŽALĄ, PATIRTĄ DĖL EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS, TEIKIMAS

14. Finansų ministerija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo išvados gavimo dienos išnagrinėja išvadoje pateiktą informaciją, parengia ir teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybei teikia nutarimo dėl valstybės paramos gyventojams, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą projektą (toliau – nutarimo projektas), lydraštyje nurodydama nekompensuotinas išlaidas ir valstybės finansines galimybes arba, jei patirtos išlaidos už žalą tiesiogiai nesusijusios su ekstremaliąja situacija, nerengia ir neteikia Vyriausybei nutarimo projekto, raštu informuoja apie tai savivaldybės administracijos direktorių, nurodo tokio sprendimo priežastis ir informuoja apie tokio sprendimo apskundimo tvarką. Savivaldybės administracijos direktorius apie gautą Finansų ministerijos sprendimą nerengti ir neteikti nutarimo projekto Vyriausybei, per 3 darbo dienas nuo tokios informacijos gavimo informuoja žalą patyrusius gyventojus, ūkio subjektus ar kitas įstaigas.

15. Kilus neaiškumų dėl išvadoje pateiktos informacijos ir (ar) jos pagrįstumo, Finansų ministerija gali prašyti:

15.1. savivaldybės administracijos direktoriaus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų terminą papildomai pateikti žalos dydžio ir atsiradimo aplinkybes pagrindžiančius dokumentus;

15.2. kompetentingų institucijų ir įstaigų ne vėliau kaip per 20 darbo dienų terminą pateikti informaciją, būtiną vertinant išvadoje pateiktos informacijos ir (ar) jos pagrįstumą.

16. Jeigu Finansų ministerija, išnagrinėjusi išvadą, papildomai prašo ir Aprašo 15 punkte nurodytų dokumentų ar informacijos, Aprašo 14 punkte nurodytas terminas skaičiuojamas nuo papildomų žalos dydžio ir atsiradimo aplinkybių pagrindimo dokumentų ir (ar) informacijos gavimo dienos.

17. Jeigu Finansų ministerijai per jos nustatytą terminą nepateikiama Aprašo 15 punkte nurodyta informacija ar dokumentai, kuriais pagrindžiama prašoma valstybės paramos lėšų suma, Finansų ministerija, dėl tokios valstybės paramos lėšų sumos dalies, nerengia ir neteikia Vyriausybei nutarimo projekto, raštu informuoja apie tai savivaldybės administracijos direktorių ir nurodo tokio sprendimo priežastis ir informuoja apie tokio sprendimo apskundimo tvarką.

18. Vyriausybei priėmus nutarimą dėl valstybės paramos gyventojams, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, teikimo, valstybės parama už žalą išmokama žalą patyrusiems gyventojams, ūkio subjektams, kitoms įstaigoms ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šiame punkte nurodyto Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo iš valstybės rezervo piniginių lėšų, o kai jų nepakanka, – iš kitų finansavimo šaltinių.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19. Nepagrįstai už žalą dėl ekstremaliosios situacijos suteikta valstybės parama išieškoma iš gyventojų, ūkio subjektų ir kitų įstaigų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

_____________________

Valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, teikimo tvarkos aprašo

priedas

(Išvados apie gyventojo, ūkio subjekto ir kitos įstaigos patirtą žalą forma)

________________________________________________________________

(dokumento sudarytojo pavadinimas)

________________________________________________________________

(buveinės adresas, telefono numeris, el. pašto adresas)

IŠVADA

APIE GYVENTOJO, ŪKIO SUBJEKTO IR KITOS ĮSTAIGOS PATIRTĄ ŽALĄ

_________________ Nr. _________

(data)

1. Gyventojo, kuris dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, duomenys:

________________________________________________________________________________________ (vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta)

2. Ūkio subjekto ir kitos įstaigos, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, duomenys:

________________________________________________________________________________________

(teisinė forma, buveinės adresas, juridinio asmens kodas)

3. Žalos atsiradimo data ir jos sąsaja su konkrečia ekstremaliąja situacija:

_________________________________________________________________________

(būtinų užduočių pavadinimas, atlikimo data ir vieta)

4. Aplinkybės, kuriomis padaryta žala, ir žalos atsiradimo priežastinis ryšys su ekstremaliosios situacijos poveikiu:

_________________________________________________________________________

5. Žalos pobūdis ir dydis:

Žalos pobūdis

Dydis (eurais)

...

___________________________ ________________ _________________________

(pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)