Suvestinė redakcija nuo 2022-02-18

Nutarimas paskelbtas: TAR 2018-11-21, i. k. 2018-18760

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRANEŠĖJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO

2018 m. lapkričio 14 d. Nr. 1133

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, 13 straipsnio 3 dalimi ir 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos aprašą;

1.2. Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos aprašą;

1.3. Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašą.

2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 24 d. nutarimą Nr. 1287 „Dėl informacijos apie pažeidimus teikimo ir tvarkymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3. Šis nutarimas įsigalioja 2019 m. sausio 1 dieną.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133

ATLYGINIMO PRANEŠĖJAMS UŽ VERTINGĄ INFORMACIJĄ TVARKOS

APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatomos sąlygos, kai pranešėjams, pateikusiems kompetentingai institucijai vertingos informacijos apie pažeidimus, gali būti atlyginama vienkartine pinigine išmoka, ir nustatoma tokios išmokos skyrimo tvarka.

2. Aprašas taikomas asmenims, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažintiems pranešėjais.

3. Atlyginimas Apraše suprantamas kaip vienkartinė piniginė išmoka už kompetentingai institucijai Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pateiktą vertingą informaciją apie pažeidimą.

4. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Pranešėjų apsaugos įstatyme ir kituose pranešėjų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

ATLYGINIMO SĄLYGOS IR SKYRIMAS

5. Atlyginimas pranešėjams gali būti skiriamas esant visoms šioms sąlygoms:

5.1. pranešėjo suteikta informacija apie pažeidimą yra vertinga;

5.2. pranešėjo suteikta informacija padėjo užkirsti kelią galimai turtinei žalai atsirasti arba iš esmės ją sumažinti, arba leido gauti ar sutaupyti lėšų valstybės ar savivaldybių biudžetui, institucijai arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, arba leido užkirsti kelią nusikalstamai veikai, ją nutraukti arba ištirti;

5.3. pranešėjui jokia kita forma nebuvo atlyginta už informaciją apie šį pažeidimą arba su ja susijusius pažeidimus.

6. Vertinant Aprašo 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nurodytas sąlygas atsižvelgiama į šias aplinkybes:

6.1. pateiktos informacijos konkretumą ir išsamumą;

6.2. informacijos svarbą pažeidimo nustatymo, įrodinėjimo procese – ar ji laikytina išskirtinai svarbia, iš esmės nulėmusia pažeidimo atskleidimą;

6.3. ar pranešėjo pateikta informacija padėjo atskleisti pažeidimo padarymo schemą ir išsiaiškinti daugumą darant pažeidimą dalyvavusių asmenų, užkirsti kelią panašaus pobūdžio pažeidimams daryti.

7. Konkretus atlyginimo dydis turėtų būti nustatomas vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į suteiktos informacijos išsamumą, vertingumą (reikšmę, naudą, įtaką ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.

III SKYRIUS

PRAŠYMŲ SKIRTI ATLYGINIMĄ TEIKIMAS

8. Pranešėjas, pageidaujantis gauti atlyginimą, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai teikia nustatytos formos prašymą (Aprašo priedas), kuriame nurodoma:

8.1. prašymą pateikusio asmens vardas, pavardė, gimimo data, kontaktiniai duomenys;

8.2. pranešėjo statuso suteikimo data;

8.3. už kokią pateiktą vertingą informaciją prašoma atlyginti;

8.4. mokėjimo sąskaitos rekvizitai;

8.5. patvirtinimas, kad visi prašyme nurodyti duomenys yra teisingi.

IV SKYRIUS

PRAŠYMŲ PRIĖMIMAS IR NAGRINĖJIMAS

9. Kiekvienas asmuo, kuris gauna, nagrinėja ar kitaip dalyvauja pranešėjo prašymo dėl atlyginimo už vertingą informaciją skyrimo priėmimo ir nagrinėjimo procese, privalo užtikrinti prašymą pateikusio asmens konfidencialumą.

10. Prašymus dėl atlyginimo už vertingą informaciją nagrinėja generalinio prokuroro įsakymu sudaryta komisija (toliau – Komisija). Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip trijų Generalinės prokuratūros prokurorų ir (ar) šios institucijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Komisijos darbo organizavimo tvarką nustato generalinis prokuroras. Komisija į savo posėdžius turi teisę kviesti kitų institucijų atstovų, turinčių specialių žinių, reikalingų atlyginimo už vertingą informaciją išmokėjimo pranešėjui klausimui nagrinėti. Šių institucijų atstovai Komisijos posėdžiuose dalyvauja patariamojo balso teise.

Punkto pakeitimai:

Nr. 129, 2022-02-14, paskelbta TAR 2022-02-17, i. k. 2022-02873

11. Jei Komisijai nepakanka duomenų, būtinų įsitikinti, ar yra visos Aprašo 5 punkte nustatytos atlyginimo skyrimo sąlygos, Komisija turi teisę prašyti pranešėjo patikslinti ar pateikti papildomų duomenų ir nurodyti terminą, per kurį duomenys turi būti pateikti. Šis terminas negali būti trumpesnis kaip penkios darbo dienos. Pranešėjui nepateikus per nustatytą terminą patikslintų ar papildomų duomenų, Komisija išvadą rengia remdamasi duomenimis, kuriais disponuoja.

12. Komisija, išnagrinėjusi pranešėjo prašymą, generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam asmeniui teikia motyvuotą išvadą dėl atlyginimo mokėjimo pagrįstumo ir siūlymą dėl konkretaus atlyginimo dydžio.

V SKYRIUS

SPRENDIMO DĖL ATLYGINIMO PRIĖMIMAS IR ATLYGINIMO MOKĖJIMAS

13. Generalinis prokuroras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs Komisijos motyvuotą išvadą dėl atlyginimo mokėjimo pagrįstumo ir siūlymą dėl atlyginimo dydžio, per kuo trumpesnį terminą, tačiau ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pranešėjo prašymo gavimo Generalinėje prokuratūroje dienos, priima sprendimą pranešėjui skirti atlyginimą arba jo neskirti. Komisijos motyvuota išvada generalinio prokuroro ar jo įgalioto asmens nesaisto.

14. Sprendime dėl atlyginimo turi būti nurodyta:

14.1. sprendimo priėmimo data ir vieta;

14.2. sprendimą priėmusio asmens pareigos, vardas ir pavardė;

14.3. prašymą atlyginti už vertingą informaciją pateikusio pranešėjo vardas ir pavardė;

14.4. argumentai dėl atlyginimo skyrimo ir jo dydžio arba neskyrimo;

14.5. priėmus sprendimą skirti atlyginimą, mokėtino atlyginimo dydis, išreikštas konkrečia pinigų suma;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 129, 2022-02-14, paskelbta TAR 2022-02-17, i. k. 2022-02873

14.6. sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

15. Apie priimtą sprendimą dėl atlyginimo pranešėjas informuojamas ir sprendimo kopija jam išsiunčiama ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

16. Atlyginimas pervedamas į pranešėjo mokėjimo sąskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo dėl atlyginimo skyrimo priėmimo dienos, atskaičius visus privalomus sumokėti mokesčius.

17. Atlyginimai mokami iš Generalinei prokuratūrai atitinkamais metais valstybės biudžete patvirtintų asignavimų.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

18. Jeigu paaiškėja, kad pranešėjas pateikė žinomai neteisingus duomenis, Generalinė prokuratūra turi teisę reikalauti iš asmens, kuriam šio Aprašo nustatyta tvarka išmokėtas atlyginimas, grąžinti jam sumokėtas sumas, o nepavykus sutarti geranoriškai, sumokėtas sumas išieškoti teismo tvarka.

19. Asmenys, pažeidę Aprašo reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

20. Ginčai dėl atlyginimų apskaičiavimo ir mokėjimo sprendžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 129, 2022-02-14, paskelbta TAR 2022-02-17, i. k. 2022-02873

––––––––––––––––––––

Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos aprašo

priedas

(Prašymo dėl atlyginimo už vertingą informaciją forma)

________________________________________________________________

(vardas ir pavardė)

________________________________________________________________

(gimimo metai)

________________________________________________________________

(gyvenamosios vietos adresas, telefono Nr., el. pašto adresas)

________________________________________________________________

(banko pavadinimas, kodas, mokėjimo sąskaitos numeris)

Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai

PRAŠYMAS

DĖL ATLYGINIMO UŽ VERTINGĄ INFORMACIJĄ

20 ___ m. ______________ ___ d.

_______________________

(vieta)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 12 straipsnio nuostatomis, prašau atlyginti už toliau nurodytą suteiktą vertingą informaciją, kurią esu pateikęs Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

Informacija, už kurią prašoma atlyginti: ..........................................................................

(nurodyti pranešimo, kuriame buvo pateikta vertinga

.......................................................................................................................................................

informacija, datą ir aprašyti informacijos esmę bei turinį)

.......................................................................................................................................................

Pranešėjo statusas Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka man suteiktas ....................................................................................................................................... .

(įrašyti pranešėjo statuso suteikimo datą)

Patvirtinu, kad prašyme teikiama informacija yra teisinga, o už šiame prašyme nurodytą vertingą informaciją man jokia kita forma nebuvo atlyginta.

_________________________ _____________

(vardas, pavardė) (parašas)

Priedo pakeitimai:

Nr. 129, 2022-02-14, paskelbta TAR 2022-02-17, i. k. 2022-02873

PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133

KOMPENSAVIMO PRANEŠĖJAMS UŽ PATIRIAMĄ NEIGIAMĄ POVEIKĮ AR GALIMUS PADARINIUS DĖL PATEIKTO PRANEŠIMO TVARKOS

APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatomos sąlygos, kai pranešėjams gali būti kompensuojama už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pateikto pranešimo, taip pat nustatoma kompensacijų skyrimo tvarka.

2. Apraše vartojamos sąvokos:

2.1. galimi padariniai dėl pateikto pranešimo (toliau – galimi padariniai) – atsiradusios ar galinčios atsirasti nepageidaujamos pasekmės pranešėjui dėl pateikto pranešimo ir su tuo susijusios išlaidos (prarastos pajamos atleidus iš darbo, prarasta darbo užmokesčio dalis perkėlus į kitas pareigas arba sumažinus darbo užmokestį, dalyvavimo teismų procesuose išlaidos ir kt.);

2.2. kompensacija – piniginė išmoka, išmokama pranešėjui už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pateikto pranešimo;

2.3. kitos Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Pranešėjų apsaugos įstatyme ir kituose pranešėjų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

II SKYRIUS

KOMPENSAVIMO SĄLYGOS

3. Kompensacija gali būti skiriama esant visoms šioms sąlygoms:

3.1. prašymą dėl kompensacijos pateikęs asmuo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas pranešėju;

3.2. išlaidų dėl neigiamo poveikio ar galimų padarinių visiškai ar iki Pranešėjų apsaugos įstatyme nurodyto maksimalaus kompensacijos dydžio neatlygino kiti asmenys ir jos nebuvo kompensuotos iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 129, 2022-02-14, paskelbta TAR 2022-02-17, i. k. 2022-02873

3.3. pranešėjas nėra gavęs Pranešėjų apsaugos įstatymo 12 straipsnyje nustatyto atlyginimo už pateiktą vertingą informaciją apie pažeidimus ir nesikreipė dėl šio atlyginimo gavimo.

III SKYRIUS

PRAŠYMO SKIRTI KOMPENSACIJĄ TEIKIMAS

4. Pranešėjas, pageidaujantis gauti kompensaciją, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai teikia nustatytos formos prašymą (Aprašo priedas), kuriame nurodoma:

4.1. prašymą pateikusio asmens vardas, pavardė, gimimo data, kontaktiniai duomenys;

4.2. pranešėjo statuso suteikimo data (jei prašymas teikiamas ne kartu su pranešimu);

4.3. duomenys apie patiriamą ar patirtą neigiamą poveikį, galimus padarinius dėl jo pateikto pranešimo ar finansines išlaidas, kurias prašoma kompensuoti;

4.4. prašomos skirti kompensacijos dydis, nurodant konkrečią sumą;

4.5. mokėjimo sąskaitos rekvizitai;

4.6. ar išlaidas dėl neigiamo poveikio ar galimų padarinių atlygino kiti asmenys arba jos buvo kompensuotos iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 129, 2022-02-14, paskelbta TAR 2022-02-17, i. k. 2022-02873

4.7. ar asmuo, vadovaudamasis Pranešėjų apsaugos įstatymo 12 straipsniu, kreipėsi dėl atlyginimo už vertingą informaciją;

4.8. patvirtinimas, kad visi prašyme nurodyti duomenys yra teisingi.

5. Kartu su prašymu skirti kompensaciją pranešėjas turi pateikti dokumentus ar kitokią informaciją, pagrindžiančią dėl pateikto pranešimo patiriamą neigiamą poveikį ir (ar) galimus padarinius.

IV SKYRIUS

PRAŠYMŲ PRIĖMIMAS IR NAGRINĖJIMAS

6. Kiekvienas asmuo, kuris gauna ir (ar) nagrinėja prašymą dėl kompensacijos skyrimo, privalo užtikrinti asmens, pateikusio prašymą, konfidencialumą.

7. Prašymus dėl kompensacijų skyrimo nagrinėja Generalinėje prokuratūroje sudaryta komisija (toliau – Komisija). Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip trijų Generalinės prokuratūros prokurorų ir (ar) šios institucijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Komisijos darbo organizavimo tvarką nustato generalinis prokuroras. Komisija į savo posėdžius turi teisę kviesti kitų institucijų atstovų, turinčių specialių žinių, reikalingų kompensacijos pranešėjui išmokėjimo klausimui nagrinėti. Šių institucijų atstovai Komisijos posėdžiuose dalyvauja patariamojo balso teise.

Punkto pakeitimai:

Nr. 129, 2022-02-14, paskelbta TAR 2022-02-17, i. k. 2022-02873

8. Komisija turi teisę prašyti pranešėjo patikslinti, papildyti arba paaiškinti pateiktą informaciją, siekdama objektyviai nustatyti, kokių išlaidų ar kokio dydžio ir masto neigiamą poveikį ar galimus padarinius pranešėjas patiria ar patyrė, ir nurodyti pranešėjui terminą, per kurį duomenys turi būti pateikti. Šis terminas negali būti trumpesnis kaip penkios darbo dienos. Pranešėjui per nustatytą terminą nepateikus patikslintų ar papildytų duomenų, Komisija rengia išvadą remdamasi turimais duomenimis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 129, 2022-02-14, paskelbta TAR 2022-02-17, i. k. 2022-02873

9. Komisija prašymą skirti kompensaciją ir Aprašo 5 punkte nurodytus dokumentus ar duomenis įvertina ir generaliniam prokurorui ar jo įgaliotam asmeniui teikia motyvuotą išvadą dėl kompensacijos skyrimo:

9.1. skirti pranešėjui kompensaciją, nurodant konkretų siūlomos kompensacijos dydį;

9.2. neskirti pranešėjui kompensacijos, jeigu:

9.2.1. pranešėjas nepatyrė neigiamo poveikio ir (ar) galimų padarinių dėl jo pateikto pranešimo;

9.2.2. patiriamas neigiamas poveikis ar galimi padariniai nesusiję su pranešėjo pateiktu pranešimu;

9.2.3. nėra bent vienos iš Aprašo 3 punkte nurodytų sąlygų.

V SKYRIUS

SPRENDIMO DĖL KOMPENSACIJOS PRIĖMIMAS IR KOMPENSACIJOS IŠMOKĖJIMAS

10. Generalinis prokuroras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs motyvuotą Komisijos išvadą, per kuo trumpesnį terminą, tačiau ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pranešėjo prašymo gavimo Generalinėje prokuratūroje dienos, priima sprendimą skirti pranešėjui kompensaciją arba jos neskirti. Komisijos motyvuota išvada ir jos siūlomas kompensacijos dydis generalinio prokuroro ar jo įgalioto asmens nesaisto.

11. Sprendime dėl kompensacijos pranešėjui turi būti nurodyta:

11.1. sprendimo priėmimo data ir vieta;

11.2. sprendimą priėmusio asmens pareigos, vardas ir pavardė;

11.3. pranešėjo, kuris pateikė prašymą skirti kompensaciją, vardas ir pavardė;

11.4. argumentai dėl skiriamos kompensacijos ir jos dydžio arba jos neskyrimo;

11.5. priėmus sprendimą skirti kompensaciją, – kompensacijos dydis, išreikštas konkrečia pinigų suma;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 129, 2022-02-14, paskelbta TAR 2022-02-17, i. k. 2022-02873

11.6. sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

12. Priėmus sprendimą dėl kompensacijos pranešėjas apie tai informuojamas ir sprendimo kopija jam išsiunčiama ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

13. Sprendimai dėl kompensacijų skyrimo priimami ir kompensacijos išmokamos laikantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių ir neleistinumo piktnaudžiauti teise principų.

14. Kompensacija pervedama į pranešėjo mokėjimo sąskaitą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sprendimo dėl kompensacijos skyrimo priėmimo dienos.

15. Pranešėjams kompensacijos išmokamos iš Generalinei prokuratūrai atitinkamais metais valstybės biudžete patvirtintų asignavimų.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16. Jeigu paaiškėja, kad pranešėjas pateikė žinomai neteisingus duomenis arba išlaidas dėl neigiamo poveikio ar galimų padarinių atlygino kiti asmenys ar jos buvo kompensuotos iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingų institucijų, Generalinė prokuratūra turi teisę reikalauti iš asmens, kuriam šio Aprašo nustatyta tvarka išmokėta kompensacija, grąžinti jam sumokėtas sumas, o nepavykus sutarti geranoriškai, sumokėtas sumas išieškoti teismo tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 129, 2022-02-14, paskelbta TAR 2022-02-17, i. k. 2022-02873

17. Asmenys, pažeidę Aprašo reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

18. Ginčai dėl kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo sprendžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 129, 2022-02-14, paskelbta TAR 2022-02-17, i. k. 2022-02873

––––––––––––––––––––

Kompensavimo pranešėjams už patiriamą

neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl

pateikto pranešimo tvarkos aprašo

priedas

(Prašymo dėl kompensacijos skyrimo forma)

________________________________________________________________

(vardas ir pavardė)

________________________________________________________________

(gimimo metai)

________________________________________________________________

(gyvenamosios vietos adresas, telefono Nr., el. pašto adresas)

________________________________________________________________

(banko pavadinimas, kodas, mokėjimo sąskaitos numeris)

Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai

PRAŠYMAS

DĖL KOMPENSACIJOS SKYRIMO

20 ___ m. ______________ ___ d.

______________________

(vieta)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo 13 straipsnio nuostatomis, prašau skirti kompensaciją už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl mano pateikto pranešimo.

(įrašyti pranešėjo statuso suteikimo datą)

Dėl pateikto pranešimo patiriamas ar patirtas neigiamas poveikis ir galimi padariniai bei patirtos finansinės išlaidos:

.......................................................................................................................................................

(nurodyti, kokio pobūdžio neigiamas poveikis buvo patirtas ir kaip jis pasireiškė, kokių galimų padarinių gali kilti, kokių finansinių išlaidų buvo patirta ar gali būti patirta)

..............................................................................................................................................................................................................................................................................................................

Prašoma skirti suma:...................................................................................................

(įrašyti bendrą sumą)

Esu / nesu (tai, kas nereikalinga, išbraukti) patirtų išlaidų atlyginimą (-o) gavęs iš kitų asmenų arba kreipęsis dėl kompensacijos ar gavęs kompensaciją (-os) iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ar užsienio valstybės kompetentingos institucijos.

Esu / nesu (tai, kas nereikalinga, išbraukti) Pranešėjų apsaugos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka kreipęsis dėl atlyginimo už vertingą informaciją.

Patvirtinu, kad prašyme ir kartu su juo teikiamuose dokumentuose nurodyta informacija yra teisinga.

PRIDEDAMA. Dokumentai, pagrindžiantys dėl pateikto pranešimo patirtą neigiamą poveikį ar galimus padarinius, padarinių mastą ir (ar) dėl to patirtas finansines išlaidas, ......................... .

(įrašyti lapų skaičių)

________________________ _________________

(vardas, pavardė) (parašas)

___________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 129, 2022-02-14, paskelbta TAR 2022-02-17, i. k. 2022-02873

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2022 m.vasario 14 d.

nutarimu Nr. 129

VIDINIŲ INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMUS TEIKIMO KANALŲ ĮDIEGIMO IR JŲ FUNKCIONAVIMO UŽTIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas) nustatomi įstaigose diegiamų vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų reikalavimai, jų funkcionavimas, informacijos apie pažeidimus teikimas, tyrimas, tvarkymas ir konfidencialumo užtikrinimas įstaigose.

2. Apraše vartojamos sąvokos:

2.1. Kompetentingas subjektas – įstaigoje paskirtas asmuo, asmenų grupė ar specialus padalinys, kurie administruoja vidinius informacijos apie pažeidimus teikimo kanalus, nagrinėja jais gautą informaciją apie pažeidimus, užtikrina asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, konfidencialumą.

2.2. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatyme ir kituose pranešėjų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

II SKYRIUS

BENDRIEJI VIDINIŲ INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMUS TEIKIMO KANALŲ REIKALAVIMAI

3. Vidiniai informacijos apie pažeidimus teikimo kanalai (toliau – vidiniai kanalai) privalo būti įdiegti visose valstybės ar savivaldybės įstaigose. Apraše valstybės ar savivaldybės įstaigomis laikomos valstybės ar savivaldybės įstaigos, valstybės ar savivaldybės įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, taip pat įmonės, kurių valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų, ir įmonės, kuriose valstybė ar savivaldybė gali paskirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo arba priežiūros tarnybos narių.

4. Valstybės ar savivaldybės įstaigose, priklausančiose kitos institucijos valdymo sričiai, vidiniai kanalai gali būti nediegiami, jei institucijoje, kurios valdymo sričiai jos priskiriamos, yra įdiegti vidiniai kanalai, kuriais gali naudotis ir šios įstaigos darbuotojai.

5. Privatūs juridiniai asmenys, kitos organizacijos, užsienio juridinių asmenų ar organizacijų padaliniai (neatsižvelgiant į jų veiklos pobūdį), kuriuose dirba 50 ar daugiau darbuotojų, privalo įdiegti vidinius kanalus.

6. Privačių juridinių asmenų, kitų organizacijų, užsienio juridinių asmenų ar organizacijų padaliniai, kurių kiekviename dirba nuo 50 iki 249 darbuotojų, laikydamiesi konfidencialumo principo, gali tarpusavyje dalytis vidiniais kanalais ir atlikti veiksmus, reikalingus informacijai apie pažeidimą gauti ar bet kokiam tyrimui, susijusiam su vidiniu kanalu gauta informacija apie pažeidimą, atlikti, taip pat teikti informaciją asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bei šalinti pažeidimus, apie kuriuos pranešama. Privačių juridinių asmenų, kitų organizacijų, užsienio juridinių asmenų ar organizacijų padaliniai, kurių kiekviename dirba 250 ir daugiau darbuotojų, turi turėti atskirą vidinį kanalą ir negali juo dalytis su kitais padaliniais.

7. Privatūs juridiniai asmenys, kitos organizacijos, užsienio juridinių asmenų ar organizacijų padaliniai, kurių veiklos pobūdis patenka į teisingumo ministro tvirtinamą Europos Sąjungos teisės aktų ir juos įgyvendinančių Lietuvos Respublikos teisės aktų sąrašą, į kurį perkeliamos 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos priedo I dalies B punkto ir II dalies nuostatos, privalo įdiegti vidinius kanalus.

III SKYRIUS

INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMĄ TEIKIMAS

8. Įstaigoje galimybė apie pažeidimą pranešti vidiniu kanalu turi būti užtikrinta bet kuriam asmeniui, kurį su įstaiga sieja ar siejo tarnybos, darbo ar sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) arba įdarbinimo ar kiti ikisutartiniai santykiai, taip pat savarankiškai dirbančio asmens statusą turinčiam asmeniui, akcininkui ar asmeniui, priklausančiam įmonės administraciniam, valdymo ar priežiūros organui (įskaitant vykdomųjų galių neturinčius narius, taip pat savanorius ir apmokamus ar neapmokamus stažuotojus), arba bet kuriam fiziniam asmeniui, dirbančiam prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir (ar) tiekėjams.

9. Pagrindas teikti informaciją apie pažeidimą – ją teikiančio asmens turima informacija apie pažeidimą įstaigoje.

10. Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą vidiniu kanalu, neprivalo būti visiškai įsitikinęs apie pranešamų faktų tikrumą, jam nekyla pareiga vertinti, ar pažeidimas, apie kurį praneša, atitinka nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų, kaip jie apibrėžti teisės aktuose, požymius.

IV SKYRIUS

KOMPETENTINGAS SUBJEKTAS

11. Įstaigos vadovas paskiria kompetentingą subjektą, kuris įstaigoje administruoja vidinį kanalą. Kompetentingu subjektu skiriamas asmuo (-enys), kurio (-ių) reputacija ir kvalifikacija nekelia abejonių dėl jo (-ų) galimybių tinkamai įgyvendinti Aprašo nuostatas. Aprašo reikalavimus įgyvendinančiam kompetentingam subjektui negali būti daromas poveikis ar kitaip trukdoma atlikti jam šiame Apraše priskirtų funkcijų.

12. Kompetentingas subjektas, įgyvendindamas Aprašo reikalavimus, atlieka šias funkcijas:

12.1. analizuoja ir tiria vidiniu kanalu gautą informaciją apie pažeidimus;

12.2. užtikrina vidiniu kanalu informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens konfidencialumą;

12.3. bendradarbiauja su įstaigos darbuotojais, padaliniais, kompetentingomis institucijomis teikdamas ir (ar) gaudamas reikalingą informaciją;

12.4. renka ir kaupia nuasmenintus statistinius duomenis apie gautų pranešimų skaičių ir jų nagrinėjimo rezultatus;

12.5. užtikrina, kad įstaigos vidiniu kanalu pateikta informacija apie pažeidimą būtų kaupiama ir laikoma patvarioje ir prireikus atkuriamoje laikmenoje, kurioje galima rasti reikiamą informaciją, susijusią su pažeidimu. Laikmenoje taip pat saugomi per informaciją apie pažeidimą teikiančio asmens ir kompetentingo subjekto susitikimus įrašyti pokalbiai, jei tokie įrašai daromi, pokalbių protokolai ir kita informacija, susijusi su pažeidimu, apie kurį pranešta;

12.6. atlieka kitas Apraše nustatytas funkcijas.

13. Kompetentingas subjektas, vykdydamas jam priskirtas funkcijas, turi teisę:

13.1. gauti reikalingą informaciją ir duomenis iš jam nepavaldžių įstaigos darbuotojų, padalinių;

13.2. tirdamas vidiniu kanalu gautą informaciją apie pažeidimą priimti su tyrimo atlikimu susijusius sprendimus, kurie yra privalomi visiems įstaigos darbuotojams ir padaliniams.

14. Įstaigos vidiniais ir išoriniais, jei tokie yra, komunikavimo kanalais teikiama informacija apie paskirtą kompetentingą subjektą (taip pat nurodomi jo kontaktai), informacijos apie pažeidimus teikimo ir nagrinėjimo įstaigos vidiniu kanalu procedūrą, asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, teisinės gynybos priemones, kuriomis saugoma nuo neigiamo poveikio priemonių, kaip nurodyta Pranešėjų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 3, 5 dalyse, taip pat asmens, teikiančio informaciją apie pažeidimus, teises ir garantijas bei atsakomybės už informacijos atskleidimą netaikymą, kaip nustatyta Pranešėjų apsaugos įstatymo 3 straipsnio
3 dalyje, konfidencialių konsultacijų, kurios gali būti teikiamos asmenims, svarstantiems teikti ir pateikusiems informaciją apie pažeidimą, teikimo būdus. Taip pat teikiami statistiniai duomenys apie vidinio kanalo veiksmingumą (kiek įstaigoje per vidinį kanalą pateikta informacijos apie pažeidimus, kiek informacijos išnagrinėta, kiek jos perduota nagrinėti kompetentingai institucijai, kiek resursų kasmet skiriama vidiniam kanalui palaikyti) ir kita aktuali informacija, susijusi su informacijos apie pažeidimus teikimu ir nagrinėjimu įstaigoje.

15. Įstaigos vidinių kanalų administravimo paslaugas gali įsigyti iš kitų tokias paslaugas teikiančių įstaigų ar išorės trečiųjų šalių (informacijos apie pažeidimus teikimo platformų teikėjų, auditorių, profesinių sąjungų atstovų arba darbuotojų atstovų ir pan.), jeigu jos užtikrina, kad teikiant paslaugas bus laikomasi nepriklausomumo, konfidencialumo principų, duomenų apsaugos reikalavimų. Trečiųjų šalių teikiamos administravimo paslaugos neapima informacijos apie pažeidimą nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo. Tokiu atveju įstaigoje nustatoma aiški sistema gautai informacijai apie pažeidimus nagrinėti ir apie tai informuojami įstaigos darbuotojai.

V SKYRIUS

INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMUS TEIKIMO BŪDAI IR NAGRINĖJIMAS

16. Įstaiga imasi reikiamų organizacinių, techninių ir kitų veiksmų, kad būtų įdiegtas vidinis pranešimų kanalas, kuriame informaciją apie pažeidimus galima teikti vienu ar daugiau būdų (asmeniškai kompetentingam subjektui, paštu arba el. paštu, naudojantis interneto platformomis (internetu arba intranetu), telefonu „karštąja linija“ ir pan.). Įstaigoje turi būti įgyvendintos priemonės, užtikrinančios, kad prieigą prie įstaigos vidiniu kanalu gautos ir įstaigoje saugomos informacijos bei dokumentų, kuriuose yra duomenų, leidžiančių nustatyti informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens tapatybę, turėtų tik kompetentingas subjektas, o informaciją apie pažeidimą pateikusio asmens duomenys, leidžiantys nustatyti jo tapatybę, būtų teikiami tik asmenims, nagrinėjantiems informaciją apie pažeidimą ir atliekantiems gautos informacijos apie pažeidimą tyrimą.

17. Informaciją apie pažeidimą teikiantis asmuo turi teisę teikti informaciją vidiniu kanalu raštu ar žodžiu.

18. Informaciją apie pažeidimą įstaigos vidiniu kanalu galima teikti užpildant nustatytą pranešimo apie pažeidimą formą (Aprašo priedas) arba pateikiant pranešimą apie pažeidimą laisva forma, kurioje turi būti pateikta Aprašo 20 punkte nurodyta informacija. Pranešimo formoje prašomi pateikti asmens duomenys reikalingi kompetentingai institucijai asmeniui identifikuoti sprendžiant klausimą dėl pranešėjo statuso jam suteikimo ir yra saugomi ne trumpiau kaip penkerius metus nuo paskutinio priimto sprendimo nagrinėjant informaciją apie pažeidimą.

19. Pateikti informaciją apie pažeidimą galima telefonu arba kitomis balso pranešimų sistemomis, o jeigu prieš tai buvo pateiktas informaciją apie pažeidimą teikiančio asmens sutikimas, – ir susitikus su kompetentingu subjektu per nustatytą laikotarpį ir užpildžius nustatytą pranešimo apie pažeidimą formą (Aprašo priedas).

20. Informaciją apie pažeidimą teikiantis asmuo nurodo:

20.1. kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą rengiasi daryti, daro ar padarė ir pan.;

20.2. sužinojimo apie pažeidimą datą ir aplinkybes;

20.3. savo vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, jeigu asmens kodo neturi, darbovietę, kitus kontaktinius duomenis;

20.4. jei įmanoma, pateikia bet kokius turimus dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius.

21. Įstaigoje nustatomos vidinės administracinės procedūros, užtikrinančios vidiniu kanalu gautos informacijos turinio ir kitų duomenų, leidžiančių identifikuoti informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį, konfidencialumą.

22. Jei informacijai apie pažeidimą teikti naudojama telefono linija arba kita balso pranešimų sistema, kuria pokalbiai nėra įrašomi, kompetentingas subjektas turi teisę dokumentuoti žodžiu teikiamą informaciją apie pažeidimą surašydamas tikslų pokalbio protokolą. Kompetentingas subjektas suteikia informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui galimybę patikrinti ir ištaisyti surašytą pokalbio protokolą ir išreikšti savo sutikimą jį pasirašant.

23. Konfidencialumas užtikrinamas nepaisant gautos informacijos apie pažeidimą tyrimo rezultatų.

24. Konfidencialumo užtikrinti nebūtina, kai to raštu prašo informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo arba jei jo pateikta informacija yra žinomai melaginga.

25. Asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, duomenų ir kitos informacijos pateikimas ikiteisminio tyrimo ar kitoms pažeidimus tiriančioms kompetentingoms institucijoms, neatskleidžiant šių duomenų įstaigoje, nelaikomas konfidencialumo pažeidimu. Kompetentingas subjektas, vidiniu kanalu gavęs informaciją apie pažeidimą, ją pateikusiam asmeniui pageidaujant nedelsdamas raštu informuoja šį asmenį apie tokios informacijos gavimo faktą.

26. Jei gauta informacija apie pažeidimą leidžia pagrįstai manyti, kad yra rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas arba kitas pažeidimas, kompetentingas subjektas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo informacijos apie pažeidimą gavimo dienos persiunčia gautą informaciją apie galimus pažeidimus tokią informaciją įgaliotai tirti institucijai be asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, sutikimo ir apie tai praneša informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui.

27. Kompetentingas subjektas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos apie pažeidimą gavimo patvirtinimo raštu informuoja tokią informaciją pateikusį asmenį apie priimtą sprendimą dėl informacijos nagrinėjimo. Sprendimas nenagrinėti informacijos apie pažeidimą turi būti motyvuotas.

28. Asmuo, pateikęs informaciją apie pažeidimą, dėl jam galimo ar daromo neigiamo poveikio, susijusio su informacijos apie pažeidimą pateikimo faktu, gali konsultuotis su kompetentingu subjektu dėl savo teisių gynimo būdų ar priemonių, taip pat, vadovaudamasis Pranešėjų apsaugos įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi, gali pranešimu kreiptis į kompetentingą instituciją dėl jo pripažinimo pranešėju.

29. Kompetentingas subjektas, baigęs nagrinėti informaciją apie pažeidimą, ne vėliau kaip per dvi darbo dienas raštu informuoja informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį apie priimtą sprendimą, nagrinėjimo rezultatus ir veiksmus, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis, nurodo priimto sprendimo apskundimo tvarką. Nustačius pažeidimo padarymo faktą, kompetentingas subjektas informuoja informaciją apie pažeidimą pateikusį asmenį apie pažeidimą padariusiems asmenims taikytą atsakomybę.

30. Jei informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo negavo atsakymo arba įstaigoje nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją apie pažeidimą, jis, vadovaudamasis Pranešėjų apsaugos įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 4 punktu, turi teisę tiesiogiai kreiptis į kompetentingą instituciją – Lietuvos Respublikos prokuratūrą ir pateikti nustatytos formos pranešimą apie pažeidimą (Aprašo priedas).

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31. Asmenys, pažeidę Aprašo reikalavimus, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

––––––––––––––––––––

Priedo pakeitimai:

Nr. 129, 2022-02-14, paskelbta TAR 2022-02-17, i. k. 2022-02873

Vidinių informacijos apie pažeidimus

teikimo kanalų įdiegimo ir jų

funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašo

priedas

(Pranešimo apie pažeidimą forma)

PRANEŠIMAS APIE PAŽEIDIMĄ

20 ___ m. ______________ ___ d.

____________________________

(vieta)

Asmens, pranešančio informaciją apie pažeidimą, duomenys
Vardas, pavardė
Asmens kodas arba gimimo data, jeigu asmens kodo neturi
Darbovietė (su įstaiga siejantys ar sieję tarnybos, darbo ar sutartiniai santykiai)
Pareigos
Telefono Nr. (pastabos dėl susisiekimo)
Asmeninis el. paštas arba gyvenamosios vietos adresas
Informacija apie pažeidimą
1. Apie kokį pažeidimą pranešate? Kokio pobūdžio tai pažeidimas?
2. Kas padarė šį pažeidimą? Kokie galėjo būti asmens motyvai darant pažeidimą?
3. Pažeidimo padarymo vieta, laikas.
Duomenys apie pažeidimą padariusį asmenį ar asmenis
Vardas, pavardė
Darbovietė
Pareigos
4. Ar yra kitų asmenų, kurie dalyvavo ar galėjo dalyvauti darant pažeidimą? Jei taip, nurodykite juos.
5. Ar yra kitų pažeidimo liudininkų? Jei taip, pateikite jų kontaktinius duomenis.
Duomenys apie pažeidimo liudininką ar liudininkus
Vardas, pavardė
Pareigos
Darbovietė
Telefono Nr.
El. paštas
6. Kada pažeidimas buvo padarytas ir kada apie jį sužinojote arba jį pastebėjote?
7. Kokius pažeidimą pagrindžiančius duomenis, galinčius padėti atlikti pažeidimo tyrimą, galėtumėte pateikti? Nurodykite pridedamus rašytinius ar kitus duomenis apie pažeidimą.
8. Ar apie šį pažeidimą jau esate kam nors pranešęs? Jei pranešėte, kam buvo pranešta ir ar gavote atsakymą? Jei gavote atsakymą, nurodykite jo esmę.
9. Papildomos pastabos ir komentarai.
□ Patvirtinu, kad esu susipažinęs su teisinėmis pasekmėmis už melagingos informacijos teikimą, o mano teikiama informacija yra teisinga.
Data		Parašas“

___________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 129, 2022-02-14, paskelbta TAR 2022-02-17, i. k. 2022-02873

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 129, 2022-02-14, paskelbta TAR 2022-02-17, i. k. 2022-02873

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo