Suvestinė redakcija nuo 2018-02-01 iki 2018-07-05

 

Įstatymas paskelbtas: TAR 2017-12-27, i. k. 2017-21305

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2017 m. gruodžio 14 d. Nr. XIII-888

Vilnius

 

 

 

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymą Nr. VIII-450 ir jį išdėstyti taip:

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO
ĮSTATYMAS

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Profesinio mokymo įstatymas nustato profesinio mokymo tikslus ir principus, profesinio mokymo kvalifikacijų sandarą, profesinio mokymo organizavimą, kokybės užtikrinimą, kompetencijų įvertinimą ir kvalifikacijų suteikimą, profesinio mokymo dalyvių teises ir pareigas, profesinio mokymo finansavimą ir valdymą.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Formalusis profesinis mokymas profesinis mokymas, vykdomas pagal formaliojo profesinio mokymo programas, kurias pabaigus suteikiama kvalifikacija ar jos dalis.

2. Kompetencijų vertinimo institucija – teisės aktų nustatyta tvarka akredituotas Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kitos valstybės narės juridinis asmuo arba juridinio asmens statuso neturinti organizacija ar jų padalinys, kuriems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras yra suteikęs teisę vertinti asmens, siekiančio įgyti kvalifikaciją, kompetencijas.

3. Modulinis profesinis mokymas mokymas pagal profesinio mokymo programą, sudaromą iš savarankiškų privalomųjų ir pasirenkamųjų modulių atsižvelgiant į kvalifikacijos specifiką ir asmens bei darbo rinkos poreikius.

4. Mokyklinė profesinio mokymo organizavimo forma – profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas vykdomas profesinio mokymo įstaigoje ar kitoje mokykloje.

5. Mokymosi kreditas – mokymosi apimties vienetas, kuriuo matuojami mokymosi rezultatai ir besimokančiojo darbo laikas.

6. Neformalusis profesinis mokymas profesinis mokymas, vykdomas pagal neformaliojo profesinio mokymo programas, kurias pabaigus suteikiama kompetencija (kompetencijos), kuri (kurios) gali būti pripažįstamos kaip įgyta kvalifikacija ar jos dalis.

7. Pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma – profesinio mokymo organizavimo būdas, kai mokymas ar jo dalis vykdoma darbo vietoje: įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, ūkininko ūkyje, pas laisvąjį mokytoją.

8. Pirminis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti.

9. Praktinis profesinis mokymas – profesinio mokymo teikėjo teikiamas mokymas, kai profesiniai įgūdžiai ugdomi ir formuojami jo paties patalpose, aprūpintose būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti materialiaisiais ištekliais, ir profesiniai įgūdžiai formuojami ir įtvirtinami realioje darbo vietoje.

10. Profesijos mokytojas – mokytojas, vykdantis teorinį arba (ir) praktinį profesinį mokymą.

11. Profesinio mokymo įstaiga – mokykla ar kita įstaiga, kurios pagrindinė veikla – profesinis mokymas.

12. Profesinio mokymo kokybės užtikrinimas – sistemų ir procedūrų, kurias kuria ir diegia valstybės institucijos ir profesinio mokymo teikėjai, siekdami, kad profesinio mokymo kokybė atitiktų nustatytus rodiklius, įgyvendinimas.

13. Profesinio mokymo programa – formalizuota švietimo programa, kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama suteikti reikalingas kompetencijas pagal profesinį standartą.

14. Profesinio mokymo teikėjas – profesinio mokymo įstaiga, laisvasis mokytojas ar kitas profesinio mokymo paslaugas teikiantis asmuo, kuriam profesinis mokymas nėra pagrindinė veikla, įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę rengti ir (ar) vykdyti profesinio mokymo programas.

 

15. Profesinis informavimas – sistemiškas informacijos teikimas profesinio mokymo, kvalifikacijų paklausos darbo rinkoje ir profesijos pasirinkimo klausimais.

16. Profesinis konsultavimas – pagalba asmeniui priimti racionalų profesijos rinkimosi sprendimą atsižvelgiant į jo individualias savybes, darbo rinkos poreikius ir profesinio mokymosi galimybes.

17. Profesinis mokymas – mokymas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas profesinio mokymo programas ar jų modulius. Mokomas asmuo įgyja kvalifikaciją (arba jos dalį), atitinkančią profesinį standartą, ar ją tobulina, keičia arba įgyja kompetenciją, reikalingą įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti.

18. Profesinis orientavimas – ugdymo karjerai, profesinio informavimo ir konsultavimo veikla.

19. Profesinis standartas ūkio sektoriui arba jo daliai reikalingų visų lygių kvalifikacijų, jas sudarančių kompetencijų ir kvalifikacijos suteikimo reikalavimų aprašas.

20. Sektorinis profesinis komitetas – bendradarbiavimo pagrindu sudaryta patariamoji institucija, koordinuojanti konkretaus ūkio sektoriaus – veiklų grupės strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo ir profesinio mokymo klausimus pagal veiklų ekonominę funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas.

21. Socialiniai partneriai ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

22. Su profesiniu mokymu susijusi veikla – priėmimo mokytis skelbimas, profesinio konsultavimo, sutarčių dėl profesinio mokymo sudarymo ir kita veikla, reikalinga profesiniam mokymui vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytos kvalifikacijos patvirtinimo dokumentų išdavimas.

23. Tęstinis profesinis mokymas – profesinis mokymas, skirtas asmens turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti arba profesinį standartą atitinkančioms kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos (arba jos dalies), įgyti.

24. Ugdymas karjerai sistemiška ir kryptinga ugdymo institucijų veikla, kuria asmeniui padedama įgyti karjerai reikalingas kompetencijas, pasirinkti profesiją, švietimo ir užimtumo galimybes.

25. Valstybė narė – bet kuri Europos Sąjungos valstybė narė ar kita Europos ekonominės erdvės valstybė.

26. Žmogiškieji ištekliai – darbo jėgos, žinių, įgūdžių ir kompetencijų visuma.

 

 

3 straipsnis. Profesinio mokymo sistemos tikslai

Profesinio mokymo sistemos tikslai:

1) sudaryti sąlygas įvairių poreikių ir gebėjimų asmeniui įgyti kvalifikaciją ir kompetencijas, atitinkančias šiuolaikinį mokslo, technologijos, ekonomikos ir kultūros lygį, laiduojančias šalies ūkio pažangą, konkurencingumą tarptautinėje rinkoje ir darnų vystymąsi, bendruosius gebėjimus, padedančius asmeniui įsitvirtinti ir konkuruoti kintančioje darbo rinkoje, mokytis visą gyvenimą, tobulinti ir keisti savo kvalifikaciją;

2) sudaryti sąlygas pripažinti asmenų kompetencijas ir (ar) kvalifikacijas, įgytas įvairiais būdais profesinio mokymo metu;

3) užtikrinti profesinio mokymo prieinamumą ir kokybę;

4) užtikrinti kvalifikacijų atitiktį šalies ūkio poreikiams, tarptautiniams kokybės standartams, kompetencijų vertinimo, kvalifikacijų suteikimo ir pripažinimo objektyvumą;

5) užtikrinti profesinio orientavimo sistemos veiksmingą funkcionavimą.

 

4 straipsnis. Profesinio mokymo sistemos principai

Profesinio mokymo sistemos principai:

1) lygių galimybių – profesinio mokymo sistema yra socialiai teisinga, ji užtikrina asmenų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų; kiekvienam asmeniui ji laiduoja kvalifikacijos įgijimą ir sudaro sąlygas įgyti papildomas kompetencijas;

2) kontekstualumo – profesinio mokymo sistema yra glaudžiai susieta su šalies ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos kontekstu, kartu su juo atsinaujina ir atitinka nuolat kintančius darbo rinkos poreikius;

3) veiksmingumo – profesinio mokymo sistema, sumaniai ir taupiai naudodama turimus išteklius, kokybiškai suteikdama kvalifikaciją, tinkamais ir kartu su socialiniais partneriais laiku priimamais sprendimais siekia gerų profesinio mokymo rezultatų ir turimų išteklių paskirstymo taip, kad daugiausia jų tektų didžiausią poveikį rinkai turinčioms profesinio mokymo organizavimo formoms;

4) tęstinumo – profesinio mokymo sistema yra lanksti, atvira, pagrįsta įvairių mokymo formų ir institucijų sąveika; ji sudaro sąlygas kiekvienam asmeniui mokytis visą gyvenimą;

5) orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus – profesinio mokymo sistemos valdymo, išteklių, paramos mokiniui, mokymosi rezultatų ir veiklos kokybės užtikrinimo kriterijai yra grindžiami Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacine sistema.

 

 

II SKYRIUS

PROFESINIO MOKYMO SISTEMOS SANDARA, KVALIFIKACIJŲ IR KOMPETENCIJŲ TVARKYMAS IR SUTEIKIMAS

 

5 straipsnis. Profesinio mokymo sistema

Lietuvos profesinio mokymo sistema apima:

1) pirminį profesinį mokymą;

2) tęstinį profesinį mokymą;

3) profesinį orientavimą.

 

6 straipsnis. Pirminis profesinis mokymas

1. Pirminis profesinis mokymas yra skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti ir teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims:

1) įgijusiems pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą;

2) neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo;

3) kurie yra mokęsi pagal specialiojo ugdymo programas.

2. Profesinio mokymo teikėjas mokiniui, neįgijusiam pagrindinio išsilavinimo, sudaro sąlygas tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą.

3. Asmuo, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, gali rinktis mokymąsi pagal profesinio mokymo programą arba kartu mokytis ir pagal vidurinio ugdymo programą.

4. Mokiniui mokantis pagal profesinio mokymo programą, bendrojo ugdymo technologijų dalykų ar profesinio mokymo programų moduliai įskaitomi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

5. Mokiniui, baigusiam pirminio formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija.

6. Mokinys, kuris lygiagrečiai su profesinio mokymo programa mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą arba pagal vidurinio ugdymo programą, pagrindinį išsilavinimą arba vidurinį išsilavinimą įgyja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka.

7. Tuo atveju, kai profesinis mokymas vykdomas pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, darbdavys, sudaręs pameistrystės darbo sutartį su mokiniu, kuris mokosi ir pagal vidurinio ugdymo programą, privalo sudaryti sąlygas baigti vidurinio ugdymo programas pameistriui patogiu laiku švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Pameistrystės darbo sutartis gali būti sudaroma tik mokiniui įgijus pagrindinį išsilavinimą.

 

7 straipsnis. Tęstinis profesinis mokymas

1. Tęstinis profesinis mokymas yra skirtas ne pirmajai kvalifikacijai įgyti.

2. Asmeniui, tobulinančiam turimą ar siekiančiam įgyti kitą kvalifikaciją, ankstesnio mokymosi pasiekimai įskaitomi švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

3. Asmeniui, baigusiam tęstinio formaliojo profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą, suteikiama atitinkamo lygio kvalifikacija.

 

8 straipsnis. Profesinis orientavimas

Profesinis orientavimas vykdomas Švietimo įstatymo nustatyta tvarka.

 

9 straipsnis. Kvalifikacijų tvarkymas

Kvalifikacijos sudaromos ir tvarkomos Švietimo įstatymo nustatyta tvarka.

 

10 straipsnis. Sektoriniai profesiniai komitetai

1. Sektorinių profesinių komitetų uždavinius, funkcijas, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras kartu su Lietuvos Respublikos ūkio ministru.

2. Į sektorinių profesinių komitetų sudėtį yra įtraukiami atitinkamų ministerijų atstovai pagal ūkio sektorius, socialiniai partneriai, profesinio mokymo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų atstovai. Sektorinių profesinių komitetų nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, kaip tai nustatyta Švietimo įstatyme. Komitetų nariais negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

3. Sektorinių profesinių komitetų nariams už darbą sektoriniuose profesiniuose komitetuose apmokama švietimo ir mokslo ministro įgaliotos tvarkyti kvalifikacijas institucijos (toliau – kvalifikacijų tvarkymo institucija) nustatyta tvarka.

 

11 straipsnis. Pirmoji kvalifikacija

Laikoma, kad asmuo įgijo pirmąją kvalifikaciją, jeigu jis įgijo kvalifikaciją:

1) turėdamas tik pradinį ar pagrindinį išsilavinimą;

2) kartu su pagrindiniu išsilavinimu;

3) kartu su pagrindiniu išsilavinimu ir nuosekliai mokydamasis (arba nenutraukęs mokymosi) įgijo kitą kvalifikaciją kartu su viduriniu išsilavinimu;

4) kartu su viduriniu išsilavinimu;

5) turėdamas tik vidurinį išsilavinimą.

 

12 straipsnis. Kompetencijų įvertinimas ir kvalifikacijos suteikimas

1. Kompetencijų įvertinimas, kvalifikacijų suteikimas, kvalifikacijų suteikimo priežiūra vykdoma Švietimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Įvertinus asmens kompetencijas, įgytas mokantis pagal neformaliojo profesinio mokymo programą, švietimo ir mokslo ministro nustatyta ir su ūkio ministru suderinta tvarka jos pripažįstamos kaip atitinkamo lygio kvalifikacija arba jos dalis.

 

III SKYRIUS

PROFESINIO MOKYMO ORGANIZAVIMAS IR KOKYBĖ

 

13 straipsnis. Profesinių standartų ir profesinio mokymo programų rengimas ir tvirtinimas

1. Profesinis mokymas vykdomas pagal formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas.

2. Profesinio mokymo teikėjas priimti asmenis mokytis, pradėti vykdyti formaliojo profesinio mokymo programas ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą gali tik gavęs Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos išduotą licenciją.

3. Profesinio mokymo programų ar jų modulių rengimą ir tobulinimą turi teisę inicijuoti ir (arba) rengti profesinio mokymo teikėjas, Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės juridinis asmuo (toliau – fizinis ir juridinis asmuo) arba kita juridinio asmens statuso neturinti organizacija ir jų padaliniai. Profesinio mokymo programų ar jų modulių rengimą ir atnaujinimą koordinuoja ir (arba) vykdo kvalifikacijų tvarkymo institucija, derindama su sektoriniu profesiniu komitetu.

4. Profesinio mokymo programa yra skirta kvalifikacijai, įregistruotai Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, įgyti.

5. Profesinio mokymo programos vienų metų įprastinė apimtis yra 60 mokymosi kreditų, bet ne mažiau kaip 30 mokymosi kreditų.

6. Profesinio mokymo programų rengimo ir registravimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.

7. Asmuo, kurio formalųjį profesinį mokymą finansuoja valstybė, Švietimo ir mokslo ministerijos nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę keisti profesinio mokymo programą ir formą toje pačioje švietimo srityje pagal Lietuvos švietimo klasifikatorių, neprarasdamas likusios valstybinio profesinio mokymo finansavimo dalies, ne didesnės negu tos profesinės mokymo programos, pagal kurią asmuo mokėsi iki pakeisdamas profesinio mokymo programą, kaina.

8. Formalusis profesinis mokymas gali būti vykdomas kartu su bendrojo ugdymo programomis arba papildomas kitomis programomis, skirtomis asmens socializacijai, savirealizacijai, įsitvirtinimui darbo rinkoje, profesinei reabilitacijai.

9. Formaliojo profesinio mokymo programos, kvalifikacijos, profesiniai standartai registruojami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.

10. Formaliojo profesinio mokymo programos turi atitikti profesinius standartus, jos turi būti suderintos su profesiniais standartais ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo profesinio standarto patvirtinimo ar pakeitimo dienos.

11. Neformaliojo profesinio mokymo programa yra skirta kompetencijoms įgyti ar joms tobulinti.

12. Neformaliojo profesinio mokymo programų ir jų modulių registravimo Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre reikalavimus nustato kvalifikacijų tvarkymo institucija, pasitarusi su sektoriniais profesiniais komitetais. Papildomus neformaliojo profesinio mokymo programų reikalavimus, kai mokymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą, nustato mokymą pagal šią programą užsakanti ar jį finansuojanti institucija.

13. Neformaliojo profesinio mokymo programos registruojamos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.

14. Profesiniai standartai rengiami, atnaujinami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Profesinius standartus tvirtina švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, suderinusi su sektoriniais profesiniais komitetais. Profesiniai standartai atnaujinami ne rečiau kaip kartą per penkerius metus, gavus sektorinių profesinių komitetų išvadas. Profesinių standartų rengimą ir atnaujinimą, suderinusi su sektoriniais profesiniais komitetais, vykdo kvalifikacijų tvarkymo institucija.

 

14 straipsnis. Licencija vykdyti formalųjį profesinį mokymą

1. Formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą gali vykdyti juridiniai asmenys, kitos juridinio asmens statuso neturinčios kitos valstybės narės organizacijos ir jų padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, arba fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys formaliojo profesinio mokymo licenciją (toliau – licencija), kuri suteikia teisę vykdyti Licencijų registre juridiniam ar fiziniam asmeniui įrašytas formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius.

2. Licencijas išduoda, atsisako jas išduoti, licencijų duomenis tikslina, licencijų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina, licencijos dublikatą išduoda Švietimo ir mokslo ministerija. Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisykles tvirtina Vyriausybė.

3. Fiziniams ir juridiniams asmenims, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms kitos valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams, norintiems gauti licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą, keliami šie reikalavimai:

1) profesijos mokytojai arba kandidatai į profesijos mokytojus turi atitikti profesinio mokymo programose ir Švietimo įstatyme nustatytus kvalifikacinius ir kompetencijų reikalavimus, kvalifikuotas personalas turi būti tinkamas planuojamam profesiniam mokymui vykdyti ir profesinio mokymo kokybei užtikrinti;

2) teorinio ir praktinio mokymo vietos, mokymui skirti materialieji ir metodiniai ištekliai turi atitikti numatomą mokyti mokinių skaičių ir profesinio mokymo programoje nustatytus reikalavimus;

3) turėti mokymo patalpas, aprūpintas materialiaisiais ištekliais, būtinais profesinio mokymo kokybei užtikrinti.

4. Atitikties nustatytiems reikalavimams vertinimą organizuoja ir atlieka, ekspertizės aktą dėl pasirengimo vykdyti formalųjį profesinį mokymą išduoda kvalifikacijų tvarkymo institucija.

5. Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti pateikiamas fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms kitos valstybės narės organizacijoms ir jų padaliniams ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paraiškos (prašymo) gavimo dienos. Nustačiusi, kad pateikti ne visi reikiami dokumentai, pateikti dokumentai netinkamai įforminti, dokumentuose yra klaidingų ir (ar) netikslių duomenų, Švietimo ir mokslo ministerija per 10 darbo dienų nuo dokumentų gavimo dienos apie tai informuoja siekiantį gauti (papildyti, patikslinti) licenciją fizinį ar juridinį asmenį, juridinio asmens statuso neturinčias valstybės narės organizacijas bei jų padalinius ir nustato 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per šį terminą trūkumai nepašalinami, Švietimo ir mokslo ministerija atsisako išduoti licenciją. Terminas licencijai išduoti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos.

6. Už licencijos išdavimą, papildymą, patikslinimą ar dublikato išdavimą turi būti sumokėta Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. Valstybės rinkliava sumokama iki švietimo ir mokslo ministro sprendimo dėl licencijos išdavimo, papildymo, patikslinimo ar jos dublikato išdavimo priėmimo.

7. Licencija neišduodama, jeigu:

1) fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, neatitinka bent vieno reikalavimo, nurodyto šio straipsnio 3 dalyje;

2) pateikti dokumentai ir paraiška neatitinka Vyriausybės patvirtintose Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėse nustatytų reikalavimų arba buvo pateikti suklastoti;

3) fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens statuso neturinčioms kitos valstybės narės organizacijoms bei jų padaliniams licencijos galiojimas buvo panaikintas dėl nustatytų pažeidimų, kurie per nustatytą laikotarpį nebuvo pašalinti, ir nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos nepraėjo 6 mėnesiai;

4) fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, verčiasi įstatymų draudžiama veikla;

5) nesumokėta valstybės rinkliava.

8. Švietimo ir mokslo ministerija raštu įspėja licencijos turėtoją ir nustato ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti šiais atvejais:

1) jeigu nustatoma, kad profesijos mokytojai neatitinka profesinio mokymo programoje (programose) ir Švietimo įstatyme nustatytų reikalavimų;

2) teorinio ir praktinio mokymo vietos, mokymui skirti materialieji ir metodiniai ištekliai neatitinka numatomo mokyti mokinių skaičiaus ir mokymo programoje nustatytų reikalavimų;

3) mokymo proceso organizavimas, mokinių priėmimas ir jų apskaita, mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų išdavimas ir jų apskaita vykdomi nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų;

4) jeigu nustatoma, kad juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nesilaiko Vyriausybės patvirtintose Formaliojo profesinio mokymo licencijavimo taisyklėse nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų.

9. Jeigu šio straipsnio 8 dalyje išvardyti trūkumai nėra pašalinami per nustatytą terminą, Švietimo ir mokslo ministerija priima sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą iki 20 darbo dienų; kai yra objektyvių priežasčių, šis terminas gali būti pratęsiamas dar iki 20 darbo dienų nustatytiems pažeidimams ištaisyti.

10. Licencijos galiojimo sustabdymas Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu panaikinamas nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, jeigu nustatyti pažeidimai pašalinami.

11. Švietimo ir mokslo ministerija priima sprendimą licencijos galiojimą panaikinti šiais atvejais:

1) juridinio asmens, kitos juridinio asmens statuso neturinčios kitos valstybės narės organizacijos ir jos padalinio, įsteigto Lietuvos Respublikoje, arba fizinio asmens, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, prašymu;

2) juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, pasibaigia;

3) kai paaiškėja, kad juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, licencijai gauti pateiktuose dokumentuose nurodė klaidingus duomenis arba licencija buvo gauta pateikus suklastotus dokumentus;

4) kai juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, kuriam licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas;

5) fizinis ar juridinis asmuo, kita juridinio asmens statuso neturinti kitos valstybės narės organizacija ir jos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, arba fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, nepradėjo vykdyti formaliojo profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos per 2 metus nuo licencijos vykdyti formalųjį profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo dienos arba nevykdo formaliojo profesinio mokymo ir (ar) su profesiniu mokymu susijusios veiklos ilgiau kaip 2 metus;

6) pakartotinio išorinio institucijos vertinimo metu profesinio mokymo įstaigos ar kito profesinio mokymo teikėjo veikla įvertinama neigiamai, kai po išorinio institucijos įvertinimo profesinio mokymo įstaiga ar kitas profesinio mokymo teikėjas, bendradarbiaudamas su kvalifikacijos tvarkymo institucija ar kita švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, neįgyvendino išorinio vertinimo metu pateiktų rekomendacijų;

7) mirus licencijos turėtojui – fiziniam asmeniui.

12. Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 11 dalyje nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos priimamas sprendimas panaikinti licenciją ir apie tai pranešama Juridinių asmenų registro tvarkytojui, jeigu profesinio mokymo teikėjas yra juridinis asmuo, – Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro tvarkytojui, profesinio mokymo įstaigai, kitam profesinio mokymo teikėjui arba kitos valstybės narės organizacijai ar jos padaliniui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje.

13. Gavęs licenciją vykdyti profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą, profesinio mokymo teikėjas Švietimo ir mokslo ministerijai ar švietimo ir mokslo ministro įgaliotoms institucijoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo teikti ir leisti tikrinti informaciją, susijusią su išduota licencija vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą.

14. Pasikeitus licencijoje vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą nurodytiems duomenims, profesinio mokymo teikėjas per 5 darbo dienas nuo duomenų pasikeitimo informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją, kuri per 5 darbo dienas nuo kreipimosi gavimo dienos išduoda patikslintą licenciją.

15. Licenciją gavęs profesinio mokymo teikėjas Lietuvos Respublikoje įgyja teisę vykdyti profesinį mokymą ir su profesiniu mokymu susijusią veiklą nuo sprendimo dėl licencijos vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimo įsigaliojimo dienos.

16. Informacija ir dokumentai, susiję su licencijos vykdyti profesinį mokymą ir (ar) su profesiniu mokymu susijusią veiklą išdavimu, patikslinimu, atsisakymu ją išduoti ar jos panaikinimu (išskyrus konfidencialią informaciją, dokumentus ar jų dalį), skelbiami Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.

 

15 straipsnis. Profesinio mokymo įstaigų steigimas, teisinė forma, pabaiga ir pertvarkymas, profesinio mokymo įstaigų tinklo kūrimas

1. Profesinio mokymo įstaigas gali steigti fiziniai ar juridiniai asmenys ar kitos juridinio asmens statuso neturinčios organizacijos.

2. Valstybinė ar savivaldybės profesinio mokymo įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga (išskyrus pataisos pareigūnų ir vidaus reikalų profesinio mokymo teikėjus), kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamai Vyriausybė ar jos įgaliota institucija arba įstaiga, ar savivaldybė. Valstybinės ar savivaldybės profesinio mokymo įstaigos dalininkais gali būti fiziniai asmenys ir kiti negu Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybė juridiniai asmenys.

3. Profesinio mokymo įstaigos reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, išskyrus pataisos pareigūnų profesinio mokymo ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas, kurios reorganizuojamos, likviduojamos ir pertvarkomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.

4. Steigiant valstybines ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigas, taip pat pertvarkant valstybines profesinio mokymo įstaigas, į jas negali būti investuojamas valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas.

5. Profesinio mokymo įstaigų tinklas vystomas atsižvelgus į valstybės, savivaldybės ir šalies ūkio poreikius švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

 

16 straipsnis. Profesinio mokymo įstaigos organai

1. Valstybinė ar savivaldybės profesinio mokymo įstaiga turi turėti kolegialų valdymo organą – valstybinės ar savivaldybės profesinio mokymo įstaigos tarybą (toliau – taryba), taip pat vienasmenį valdymo organą – direktorių.

2. Valstybinės ar savivaldybės profesinio mokymo įstaigos įstatuose gali būti numatyti ir kiti kolegialūs ar vienasmeniai organai funkcijoms, kurios šiuo įstatymu nėra priskirtos išimtinei įstaigos tarybos ir direktoriaus kompetencijai, atlikti.

 

17 straipsnis. Profesinio mokymo įstaigų valdymas

1. Profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalininkų susirinkimas) be funkcijų, nustatytų Viešųjų įstaigų įstatyme, atlieka šias funkcijas:

1) įvertinusi tarybos siūlymus, tvirtina profesinio mokymo įstaigos direktoriaus pateiktą profesinio mokymo įstaigos metinės veiklos ataskaitą;

2) tvirtina tarybos metinę veiklos ataskaitą;

3) nustato profesinio mokymo įstaigos veiklos rodiklius;

4) atlieka kitas funkcijas, nustatytas kituose teisės aktuose ir profesinio mokymo įstaigos įstatuose.

2. Taryba atlieka Švietimo įstatyme nustatytas ir šias funkcijas:

1) koordinuoja vidinės profesinio mokymo kokybės užtikrinimo sistemos įgyvendinamą;

2) svarsto profesinio mokymo įstaigos direktoriaus teikiamus profesinio mokymo įstaigos struktūros pertvarkos planus ir teikia siūlymus profesinio mokymo įstaigos savininkui (dalininkų susirinkimui);

3) nustato profesinio mokymo įstaigos darbuotojų (išskyrus direktorių) atrankos ir metinės veiklos vertinimo principus;

4) nustato bendrą mokymosi vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti profesinio mokymo kokybę, ir apie tai informuoja Švietimo ir mokslo ministeriją;

5) svarsto profesinio mokymo įstaigos direktoriaus pateiktą profesinio mokymo įstaigos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;

6) iki kiekvienų metų kovo 1 dienos įvertina ir teikia siūlymus profesinio mokymo įstaigos savininkui (dalininkų susirinkimui) dėl profesinio mokymo įstaigos direktoriaus pateiktos profesinio mokymo įstaigos metinės veiklos ataskaitos;

7) savo sprendimus skelbia viešai profesinio mokymo įstaigos interneto svetainėje ir apie savo sprendimus informuoja savininką (dalininkų susirinkimą);

8) atlieka kitas funkcijas, nustatytas kituose teisės aktuose ir profesinio mokymo įstaigos įstatuose.

3. Tais atvejais, kai profesinio mokymo įstaigos savininkas arba dalininkai yra valstybė arba savivaldybė, profesinio mokymo įstaigos direktoriaus parengtą profesinio mokymo įstaigos strateginį veiklos planą, profesinio mokymo įstaigos darbuotojų darbo apmokėjimo ir skatinimo taisykles tvirtina taryba, o kai savininkas arba vienas iš dalininkų yra ne valstybė arba savivaldybė, – savininkas (dalininkų susirinkimas).

4. Profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalininkų susirinkimas) tvirtina tarybos sudėtį iš 9 deleguotų narių. Tarybą sudaro vienas mokinių atstovas, vienas profesinio mokymo įstaigos mokytojų atstovas, vienas profesinio mokymo įstaigos kitų darbuotojų atstovas, vienas Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas, 4 socialinių partnerių atstovai, vienas regionų tarybos atstovas.

5. Tarybos nariu gali būti tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Švietimo įstatyme, asmuo. Tarybos nariu negali būti valstybės politikai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Specialiuosius reikalavimus tarybos nariams nustato profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalininkų susirinkimas).

6. Vieną tarybos narį deleguoja visuotinis mokinių susirinkimas (konferencija), vieną – profesinio mokymo įstaigos darbuotojai mokytojai, vieną – kiti profesinės mokymo įstaigos darbuotojai, kiti 6 Tarybos nariai atrenkami švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Tarybos sudėtį viešai skelbia savininkas (dalyvių susirinkimas).

7. Apie tarybos narių ar nario atranką, išskyrus mokinių atstovą, profesinio mokymo įstaigos mokytojų atstovą, profesinio mokymo įstaigos kitų darbuotojų atstovą, Švietimo ir mokslo ministerija turi viešai paskelbti savo interneto svetainėje. Skelbime turi būti nurodyti savininko (dalininkų susirinkimo) nustatyti specialieji reikalavimai tarybos nariams ar nariui ir paraiškos juo tapti pateikimo tvarka. Siūlymai dėl kandidatų į tarybos narius skyrimo teikiami savininkui (dalininkų susirinkimui) per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą gautą informaciją profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalininkų susirinkimas) per 5 darbo dienas pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai.

8. Siūlymai dėl kandidatų į tarybos narius skyrimo teikiami savininkui (dalininkų susirinkimui) per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 6 dalyje nurodyto viešo paskelbimo dienos. Šiam terminui pasibaigus, visą gautą informaciją profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalininkų susirinkimas) per 5 darbo dienas pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai ar jos įgaliotai institucijai.

9. Už veiklą taryboje jos nariams atlyginama profesinės mokymo įstaigos lėšomis profesinio mokymo įstaigos įstatuose nustatyta tvarka.

10. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti įstaigos personalui priklausantis asmuo ar mokinys.

11. Tarybos kadencija – 5 metai. Tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo savininko (dalininkų susirinkimo) sprendimo dėl tarybos sudėties patvirtinimo įsigaliojimo dienos. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki tarybos kadencijos pabaigos turi būti tvirtinama naujai sudaromos tarybos sudėtis.

12. Pradėdamas eiti pareigas tarybos narys tarybos posėdyje profesinio mokymo įstaigos įstatuose nustatyta tvarka pasirašo įsipareigojimą vadovautis profesinio mokymo įstaigos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti šiame ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas.

13. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia tarybos pirmininko balsas. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių. Savo sprendimus taryba skelbia viešai profesinio mokymo įstaigos interneto svetainėje.

14. Profesinio mokymo įstaigos direktorius skiriamas, vertinamas, nuo pareigų nušalinamas ir atleidžiamas Švietimo įstatyme nustatyta tvarka.

15. Profesinio mokymo įstaigos direktorius gali dalyvauti tarybos posėdžiuose.

16. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo profesinio mokymo įstaigos įstatuose, tarybos darbo reglamente ar šio straipsnio 12 dalyje nurodytame įsipareigojime nustatytas pareigas arba nepasirašo šio straipsnio 12 dalyje nurodyto įsipareigojimo, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį delegavusį asmenį su prašymu deleguoti kitą tarybos narį. Po to, kai deleguojamas kitas tarybos narys, profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalininkų susirinkimas) patvirtina naujos sudėties tarybą, įtraukdamas į ją naujai deleguotą narį.

17. Jeigu tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują tarybos narį šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka deleguoja asmuo (asmenys) delegavęs (delegavę) tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai profesinio mokymo įstaigos savininkas (dalininkų susirinkimas) patvirtina pakeistą tarybos sudėtį, apie jo paskyrimą paskelbia tarybos pirmininkas ir tarybos narys pasirašo šio straipsnio 12 dalyje nurodytą įsipareigojimą.