Suvestinė redakcija nuo 2020-04-25
Sprendimas paskelbtas: TAR 2017-05-19, i. k. 2017-08425
Pagėgių savivaldybės taryba
sprendimas
DĖL PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKOS patvirtinimo
2017 m. gegužės 18 d. Nr. T-82
Pagėgiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 ir 28 dalimis, 8 straipsniu, 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 ir 30² straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 2.1. punktu, Pagėgių savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžio nustatymo metodiką (pridedama).
2. Sprendimą paskelbti Teisės aktų registre ir Pagėgių savivaldybės interneto svetainėje www.pagegiai.lt.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Pagėgių savivaldybės tarybos
2017 m. gegužės 18 d.
sprendimu Nr. T-82
PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos (toliau – Vietinė rinkliava) už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika (toliau – Metodika) skirta dvinarės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo principams apibrėžti.
2. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (toliau - ATĮ), Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 redakcija), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1–150 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“.
3. Pagal Metodikos nuostatas, nustačius komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos būtinąsias sąnaudas, apskaičiuojamas Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydis Pagėgių savivaldybėje (toliau – Vietinės rinkliavos dydis).
II. BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMO PRINCIPAI
5. Būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos – tiesiogiai su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios pagrįstos sąnaudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimui, jos atnaujinimui užtikrinti ir priimtinoms komunalinių atliekų turėtojams sąlygoms, dalyvauti tvarkant komunalines atliekas, sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti.
6. Būtinosios sąnaudos, vadovaujantis Taisyklėmis, apskaičiuojamos kaip Taisyklių 6 punkte išvardintų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų būtinųjų sąnaudų suma.
7. 6-ame Metodikos punkte nurodytų ir Taisyklėse reglamentuotų atskirų veiklų būtinosios sąnaudos nustatomos pagal formulę:
BSVEIKL = PSVEIKL + KSVEIKL,
kur:
BSVEIKL – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos būtinosios sąnaudos (Eur),
PSVEIKL – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos būtinosios pastoviosios sąnaudos (Eur),
KSVEIKL – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos būtinosios kintamosios sąnaudos (Eur).
8. Nustatant Vietinės rinkliavos dydį vertinamos tik realiai vykdomos ir komunalinių atliekų tvarkymo administratoriaus administruojamos atliekų tvarkymo veiklos bei jų sukuriamos būtinosios sąnaudos.
9. Pastoviąsias komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas sudaro nuo komunalinių atliekų kiekio nepriklausančios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos.
10. Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos būtinąsias pastoviąsias sąnaudas ir jas susumavus nustatomos bendrosios būtinosios pastoviosios sąnaudos.
11. Kintamąsias komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas sudaro su komunalinių atliekų kiekiu susijusios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos.
12. Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos būtinąsias kintamąsias sąnaudas ir jas susumavus nustatomos bendrosios būtinosios kintamosios sąnaudos.
13. Atskirų veiklų sąnaudų ir pajamų, gaunamų ne iš Vietinės rinkliavos mokėtojų, (įvertinus jas nustatomos būtinosios sąnaudos) paskirstymą į pastoviąją ir kintamąją procentines dalis nustato Administratorius.
14. Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas turi būti vadovaujamasi:
14.3. Galiojančiose atliekų tvarkymo paslaugų ir (ar) darbų atlikimo sutartyse nustatytomis kainomis.
III. BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS
15. Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas įvertinami planuojami atskirų komunalinių atliekų rūšių kiekiai (mišrios komunalinės atliekos, į didelių gabaritų aikšteles atvežamos atliekos, į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles atvežamos atliekos, į biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo aikštelę patenkančios atliekos). Vertinamos tik savivaldybės teritorijoje realiai vykdomos 6-ame Metodikos punkte įvardintos veiklos.
Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo būtinosios sąnaudos
16. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis ir sutartyje su vežėju nustatyta atliekų surinkimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuotos planuojamus surinkti mišrių komunalinių atliekų kiekius padauginus iš šių atliekų surinkimo kainos.
Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo būtinosios sąnaudos
18. Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo būtinosios sąnaudos paskaičiuojamos pagal formulę:
BSMKA = Σ SMKA – Σ PMKA,
kur:
BSMKA– mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo būtinosios sąnaudos (Eur),
SMKA– mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudos (Eur),
PMKA– mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo pajamos, gaunamos ne iš Vietinės rinkliavos mokėtojų, (Eur).
19. Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:
Sąnaudų kategorija |
Pastovi dalis |
Kintama dalis |
Darbo užmokesčio sąnaudos |
100% |
|
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas |
100% |
|
Elektros energijos sąnaudos |
70% |
30% |
Ryšių sąnaudos |
100% |
|
Vandens sąnaudos |
100% |
|
Nuotekų ir atliekų šalinimo sąnaudos |
50% |
50% |
Sąvartyno technikos eksploatavimo sąnaudos |
50% |
50% |
Aptarnavimo sąnaudos |
70% |
30% |
Chemikalai |
70% |
30% |
Valymo įrenginių remontas |
100% |
|
Asbesto šalinimo sąnaudos |
100% |
|
Automobilių eksploatavimo sąnaudos |
50% |
50% |
Apsaugos mokestis |
100% |
|
Atidėjimai sąvartyno uždarymui |
|
100% |
Taršos mokestis |
|
100% |
Ataskaitinių metų nuostoliai |
100% |
|
Nenumatytos sąnaudos ir pelnas (3 proc.) |
* |
* |
*- nustatoma pagal visų kitų sąnaudų padalinimą į pastovią ir kintamą dalis
20. Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo pajamų, gaunamų ne iš Vietinės rinkliavos mokėtojų, paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:
Pajamų kategorija |
Pastovi dalis |
Kintama dalis |
Pajamos už atliekų iš ne rinkliavos mokėtojų priėmimą į regioninį sąvartyną |
100% |
|
Kitos su atliekų tvarkymu nesusijusios pajamos |
100% |
|
Antrinių žaliavų atskyrimo nuo mišrių komunalinių atliekų būtinosios sąnaudos
21. Antrinių žaliavų atskyrimo nuo mišrių komunalinių atliekų sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:
Sąnaudų kategorija |
Pastovi dalis |
Kintama dalis |
Į regioninį sąvartyną atvežtų atliekų rūšiavimo paslaugų sąnaudos |
|
100% |
Nenumatytos sąnaudos ir pelnas (3 proc.) |
* |
* |
*- nustatoma pagal visų kitų sąnaudų padalinimą į pastovią ir kintamą dalis
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos
22. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos paskaičiuojamos pagal formulę:
BSDGASA = Σ SDGASA – Σ PDGASA,
kur:
BSDGASA– didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos (Eur),
SDGASA– didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos (Eur),
PDGASA– didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo pajamos, gaunamos ne iš Vietinės rinkliavos mokėtojų, (Eur).
23. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:
Sąnaudų kategorija |
Pastovi dalis |
Kintama dalis |
Darbo užmokesčio sąnaudos |
100% |
|
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas |
100% |
|
Elektros energijos sąnaudos |
70% |
30% |
Ryšių sąnaudos |
100% |
|
Vandens sąnaudos |
100% |
|
Aptarnavimo sąnaudos |
70% |
30% |
Padangų šalinimo sąnaudos |
|
100% |
Atliekų utilizavimo sąnaudos |
30% |
70% |
Ūkinių išlaidų sąnaudos |
100% |
|
Nenumatytos sąnaudos ir pelnas (3 proc.) |
* |
* |
*- nustatoma pagal visų kitų sąnaudų padalinimą į pastovią ir kintamą dalis
24. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo pajamų, gaunamų ne iš Vietinės rinkliavos mokėtojų, paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:
Pajamų kategorija |
Pastovi dalis |
Kintama dalis |
Pajamos už atliekų iš ne rinkliavos mokėtojų priėmimą į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles |
100% |
|
Didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu būtinosios sąnaudos
25. Didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis ir sutartyje su vežėju nustatyta atliekų surinkimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuotos planuojamus surinkti didelių gabaritų atliekų kiekius padauginus iš šių atliekų surinkimo kainos.
26. Atsižvelgiant į sutartį su vežėju visos didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu sąnaudos priskiriamos kintamoms sąnaudoms.
Biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir tvarkymo būtinosios sąnaudos
27. Biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo apvažiavimo būdu sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis ir sutartyje su vežėju nustatyta atliekų surinkimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuotos planuojamus surinkti biologiškai skaidžių atliekų kiekius padauginus iš šių atliekų surinkimo kainos.
28. Atsižvelgiant į sutartį su vežėju visos biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo apvažiavimo būdu sąnaudos priskiriamos kintamoms sąnaudoms.
Kompostavimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos
29. Kompostavimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos paskaičiuojamos pagal formulę:
BSKA = Σ SKA – Σ PKA,
kur:
BSKA– kompostavimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos (Eur),
SKA– kompostavimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos (Eur),
PKA– kompostavimo aikštelių eksploatavimo pajamos, gaunamos ne iš Vietinės rinkliavos mokėtojų, (Eur).
30. Kompostavimo aikštelių eksploatavimo sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:
Sąnaudų kategorija |
Pastovi dalis |
Kintama dalis |
Darbo užmokesčio sąnaudos |
100% |
|
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas |
100% |
|
Aikštelių technikos eksploatavimo sąnaudos |
50% |
50% |
Elektros sąnaudos |
100% |
|
Ryšių sąnaudos |
100% |
|
Kitos veiklos sąnaudos |
100% |
|
Nenumatytos sąnaudos ir pelnas (3 proc.) |
* |
* |
*- nustatoma pagal visų kitų sąnaudų padalinimą į pastovią ir kintamą dalis
31. Kompostavimo aikštelių eksploatavimo pajamų, gaunamų ne iš Vietinės rinkliavos mokėtojų, paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:
Pajamų kategorija |
Pastovi dalis |
Kintama dalis |
Pajamos už atliekų iš ne rinkliavos mokėtojų priėmimą į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles |
100% |
|
Netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros būtinosios sąnaudos
32. Netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:
Sąnaudų kategorija |
Pastovi dalis |
Kintama dalis |
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas |
100% |
|
Aptarnavimo sąnaudos |
100% |
|
Nenumatytos sąnaudos ir pelnas (3 proc.) |
* |
* |
*- nustatoma pagal visų kitų sąnaudų padalinimą į pastovią ir kintamą dalis
Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo būtinosios sąnaudos
33. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis:
Sąnaudų kategorija |
Pastovi dalis |
Kintama dalis |
Darbo užmokesčio sąnaudos |
100% |
|
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas |
100% |
|
Patalpų nuoma |
100% |
|
Transporto sąnaudos |
100% |
|
Komunalinės paslaugos |
100% |
|
Rinkliavos administravimo sąnaudos |
100% |
|
Ryšių sąnaudos |
100% |
|
Pašto paslaugos |
100% |
|
Medžiaginių vertybių sąnaudos |
100% |
|
Seminarai |
100% |
|
Reklama |
100% |
|
Teisinės paslaugos ir konsultavimas |
100% |
|
Finansinės veiklos sąnaudos |
100% |
|
Kitos sąnaudos |
100% |
|
Nenumatytos sąnaudos ir pelnas (3 proc.) |
* |
* |
*- nustatoma pagal visų kitų sąnaudų padalinimą į pastovią ir kintamą dalis
Bendros pastoviosios ir kintamosios būtinosios sąnaudos
34. Bendros pastoviosios būtinosios sąnaudos paskaičiuojamos susumavus visų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų būtinąsias pastoviąsias sąnaudas:
BPS = PSV1 + PSV2 + .... + PSV9,
kur:
BPS – bendros pastoviosios sąnaudos (Eur),
PSV1 – 1-os veiklos pastoviosios sąnaudos (Eur),
PSV2 – 2-os veiklos pastoviosios sąnaudos (Eur),
PSV9 – 9-os veiklos pastoviosios sąnaudos (Eur).
35. Bendros kintamosios būtinosios sąnaudos paskaičiuojamos susumavus visų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų būtinąsias kintamąsias sąnaudas:
BKS = KSV1 + KSV2 + .... + KSV9,
kur:
BKS – bendros kintamosios sąnaudos (Eur),
KSV1 – 1-os veiklos kintamosios sąnaudos (Eur),
KSV2 – 2-os veiklos kintamosios sąnaudos (Eur),
KSV9 – 9-os veiklos kintamosios sąnaudos (Eur).
IV. VIETINĖS RINKLIAVOS DYDŽIO NUSTATYMO PRINCIPAI
36. Vietinės rinkliavos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų padengtos visos būtinosios sąnaudos. Iš Vietinės rinkliavos pastoviosios dalies turi būti padengtos visos savivaldybei priskirtos pastoviosios sąnaudos, iš kintamosios dalies – visos kintamosios sąnaudos.
37. Nekilnojamojo turto objektai skirstomi į kategorijas savivaldybės tarybos sprendimu pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir (ar) jų paskirtį, vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2013 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. D1–150 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašo patvirtinimo“.
38. Nekilnojamojo turto objektas, nenurodytas 37-ame Metodikos punkte nurodytame sąraše, gali būti priskiriamas atskirai nekilnojamojo turto objektų kategorijai.
39. Nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas pagal galimybę naudotis kolektyviniais arba individualiais konteineriais ir kiekvienai jų pasirenkami Vietinės rinkliavos nustatymo kintamieji.
40. Vadovaujantis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis ir Metodika patvirtintos nekilnojamojo turto objektų kategorijos ir pasirinkti Vietinės rinkliavos nustatymo kintamieji pateikti Metodikos 1 priede.
41. Nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti, nekilnojamojo turto savininko argumentuotu prašymu, vadovaujantis Vietinės rinkliavos nuostatais, gali būti perkeliamas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją (Metodikos 1 priedas, 19.3 eilutė) ir jam nustatomas minimalus Vietinės rinkliavos dydis.
V. VIETINĖS RINKLIAVOS DYDŽIO NUSTATYMO TVARKA
42. Rinkliavos nuostatuose savivaldybė nustato Vietinę rinkliavą, susidedančią iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų:
42.1. Pastoviąją Vietinės rinkliavos dedamąją moka visi savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkai, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovai arba kiti asmenys, kaip nustatyta ATĮ 301 straipsnio 1 dalyje. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis.‘‘
Papunkčio pakeitimai:
Nr. T-57, 2020-04-23, paskelbta TAR 2020-04-24, i. k. 2020-08646
43. Pastoviosios sąnaudos skirtingoms NT objektų kategorijoms padalinamos vadovaujantis šiais principais ir etapais:
43.1. Pirmiausia pastoviosios sąnaudos padalinamos į 2 dalis: gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams (Metodikos 1 priedas, 1, 8, 18 eilutės) ir juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams (Metodikos 1 priedas, 2-7, 9-17, 19 eilutės). Pastoviosios sąnaudos padalinamos atsižvelgiant į bendrą šių nekilnojamojo turto objektų plotą ir gyventojų bei darbuotojų skaičių tenkantį nekilnojamojo turto objektų plotui (Metodikos 2 priedas):
PSGNTO = (BPGNTO / BPVNTO)x PSs x GPK (1),
kur:
PSGNTO– gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos (Eur),
BPGNTO– gyventojų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2),
BPVNTO– visų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2),
PSS– savivaldybei tenkančios pastoviosios sąnaudos (Eur),
GPK– gyventojų ir jų naudojamų nekilnojamo turto objektų ploto santykio koeficientas.
PSJANTO = (BPJANTO / BPVNTO)x PSs x DPK (2),
kur:
PSJANTO– juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos (Eur),
BPJANTO– juridinių asmenų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2),
BPVNTO– visų nekilnojamojo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2),
PSS– savivaldybei tenkančios pastoviosios sąnaudos (Eur),
DPK– juridinių asmenų darbuotojų ir jų naudojamų nekilnojamo turto objektų ploto santykio koeficientas.
43.2. Gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos paskirstomos kiekvienai šių objektų kategorijai (Metodikos 1 priedas, 1, 8, 18 eilutės), atsižvelgiant į gyventojų naudojimosi gyvenamosios paskirties, garažų paskirties ir sodų paskirties objektais koeficientus (Metodikos 2 priedas), kurie nustatyti pagal vidutinį gyventojų naudojimosi šiais nekilnojamojo turto objektais laiką:
PSNTOK = (BPNTOK / BPGNTO) x PSGNTO x GNKNTOK (3),
kur:
PSNTOK– konkrečiai gyventojams priklausančiai nekilnojamo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos (Eur),
BPNTOK– konkrečios nekilnojamo turto objektų kategorijos objektų bendras apmokestinamas plotas (m2),
BPGNTO– gyventojų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras apmokestinamas plotas (m2),
PSGNTO– gyventojų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (1) formulę (Eur),
GNKNTOK– konkrečiai gyventojams priskiriamai nekilnojamo turto objektų kategorijai nustatytas naudojimosi turtu koeficientas.
43.3. Juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos paskirstomos kiekvienai šių objektų kategorijai (Metodikos 1 priedas, 2-7, 9-17, 19 eilutės), atsižvelgiant į vidutinį darbuotojų skaičių tenkantį nekilnojamojo turto objektų plotui:
PSNTOK = (BPNTOK / BPJANTO)x PSJANTO x DPKNTOK (4),
kur:
PSNTOK– konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos (Eur),
BPNTOK– konkrečios nekilnojamo turto objektų kategorijos objektų bendras plotas (m2),
BPJANTO– juridinių asmenų naudojamų nekilnojamo turto objektų (išskyrus netinkamus naudoti objektus) bendras plotas (m2),
PSJANTO– juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (2) formulę (Eur),
DPKNTOK– konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai nustatytas darbuotojų ir ploto santykio koeficientas.
44. Kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatyti darbuotojų ir ploto santykio koeficientai pateikiami Metodikos 2 priede. Kiekvienos nekilnojamo turto objektų kategorijos darbuotojų ir ploto santykis paskaičiuotas apibendrinus Statistikos departamento duomenis apie darbuotojų skaičių dirbantį tam tikrose ūkio šakose ir nekilnojamo turto plotus priskiriamus toms ūkinėms veikloms. Koeficientai nustatyti kiekvienos nekilnojamo turto objektų kategorijos juridinių asmenų darbuotojų ir ploto santykį palyginus su vidutiniu darbuotojų ir ploto santykiu (Lietuvos mastu ir atsižvelgiant į savivaldybės ypatumus).
45. Pastoviąsias sąnaudas priskyrus kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai paskaičiuojamas Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios kintamasis, kuris naudojamas paskaičiuojant kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančias pastoviąsias sąnaudas:
45.1. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios kintamojo dydis gyvenamosios paskirties objektams paskaičiuojamas pagal formulę:
DVRPDK1 = PSGPO / APGPO (5),
kur:
DVRPDK1 – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios kintamojo dydis gyvenamosios paskirties objektams (Eur/m2),
PSGPO– gyvenamosios paskirties objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (3) formulę (Eur),
APGPO– gyvenamosios paskirties objektų apmokestinamas plotas a(m2).
45.2. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios kintamojo dydis gyventojų naudojamiems garažų arba sodų paskirties objektams paskaičiuojamas pagal formulę:
DVRPDK2 = PSNTOK / TOSNTOK (6),
kur:
DVRPDK2 – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios kintamojo dydis garažų arba sodų paskirties objektams (Eur/turto objekt.),
PSNTOK– gyventojų naudojamiems garažų arba sodų paskirties objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (3) formulę (Eur),
TOSNTOK– gyventojų naudojamiems garažų arba sodų paskirties objektų nekilojamojo turto objektų skaičius (objekt.).
45.3. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios kintamojo dydis juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamo turto objektams paskaičiuojamas pagal formulę:
DVRPDK3 = PSNTOK / APNTOK (7),
kur:
DVRPDK3 – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios kintamojo dydis konkrečiai juridinių asmenų naudojamų nekilnojamo turto objektų kategorijai (Eur/m2),
PSNTOK– konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (4) formulę (Eur),
APNTOK– konkrečios nekilnojamo turto objektų kategorijos apmokestinamas plotas (m2).
45.4. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios kintamojo dydis netinkamiems naudoti nekilnojamo turto objektams (Metodikos 1 priedas, 19.3 eilutė) nustatomas toks, kad būtų padengtos minimalios šiems objektams nustatytos Vietinės rinkliavos administravimo sąnaudos:
DVRPDK4 = АSNNTO / TOSNNTO (8),
kur:
DVĮPDK4 – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios kintamojo dydis netinkamiems naudoti nekilnojamo turto objektams (Eur/turto vnt.),
ASNNTO – minimalios netinkamiems naudoti nekilnojamo turto objektams nustatytos Vietinės rinkliavos administravimo sąnaudos (Eur),
TOSNNTO– netinkamo naudoti turto objektų skaičius (vnt.).
46. Naudojant kintamąjį „nekilnojamojo turto objekto plotas“ (Metodikos 1 priedas) konkrečiam nekilnojamo turto objektui Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji nustatoma pagal formulę:
DVRPD = DVRPDK x APNTO (9),
kur:
DVRPD – Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (Eur),
DVRPDK – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios kintamojo dydis konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamo turto objektas (EUR/m2),
APNTO – nekilnojamojo turto objekto apmokestinamas plotas (m2).
47. Naudojant kintamąjį „nekilnojamojo turto objektų skaičius“ (Metodikos 1 priedas) konkrečiam nekilnojamo turto objektui Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji nustatoma pagal formulę:
DVRPD = DVRPDKx TOSNTO (10),
kur:
DVRPD – Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (Eur),
DVRPDK – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios kintamojo dydis konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamo turto objektas (EUR/turto objekt.),
TOSNTO – nekilojamojo turto objektų skaičius (objekt.).
48. Nekilnojamo turto objektams, kurie naudojasi individualiu konteineriu, Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį (Metodikos 1 priedas).
49. Vietinės rinkliavos kintamąją dedamąją nustatant pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančios kintamosios sąnaudos nustatomos įvertinus konteinerio pakėlimo kainą, naudojamų konteinerių skaičių ir jų ištuštinimo dažnį (faktą):
DVRKD = KPK x KS x KID (11),
kur:
DVRKD– Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji (Eur),
KPK – konteinerio pakėlimo kaina (Eur/vnt.),
KS – naudojamų individualių konteinerių skaičius (vnt.),
KID – naudojamų individualių konteinerių ištuštinimo dažnis per metus (kartai).
50. Konteinerio pakėlimo kaina nustatoma atsižvelgiant į konteinerio tūrį bei vidutinį numatomą pakėlimo metu jame esančių komunalinių atliekų svorį ir komunalinių atliekų tvarkymo kainos kintamąją dedamąją:
KPK = KAS x KATK x KSD (12),
kur:
KPK – konteinerio pakėlimo kaina (Eur/vnt.),
KAS – komunalinių atliekų vidutinis svoris konteinerio pakėlimo metu (kg),
KATK – savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (Eur/kg),
KSD – kintamųjų sąnaudų dalis visose būtinosiose komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudose (proc.).
51. Individualių konteinerių ištuštinimo dažnis per metus numatomas atsižvelgiant į patvirtintas kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos susikaupiančių mišrių komunalinių atliekų normas.
52. Minimalus individualių konteinerių ištuštinimo dažnis negali būti mažesnis nei 70 proc. numatyto bazinio konteinerių ištuštinimo dažnio. Bazinis konteinerių ištuštinimo dažnis nustatomas atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normas (naudojamos 53-ame Metodikos punkte) ir naudojamų individualių konteinerių dydį/tūrį.
53. Nekilnojamo turto objektams, kurie naudojasi kolektyviniu konteineriu, Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal mišrių komunalinių atliekų susidarymo normas. Šios normos nustatomos atlikus Pagėgių savivaldybėje surenkamų mišrių komunalinių atliekų kiekių matavimus ir apibendrinus šių matavimų rezultatus bei keičiamos, atsižvelgiant į naujausius atliktų tyrimų rezultatus.
Punkto pakeitimai:
Nr. T-57, 2020-04-23, paskelbta TAR 2020-04-24, i. k. 2020-08646
54. Dėl skirtingų mišrių komunalinių atliekų susidarymo normų kiekvienos nekilnojamo turto objektų kategorijos Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios kintamojo (jis naudojamas paskaičiuoti kiekvienam nekilnojamojo turto objektui tenkančias kintamąsias sąnaudas) dydis bus skirtingas, bei paskaičiuojamas pagal formulę:
DVRKDK = ANNTO x KATK x KSD (13),
kur:
DVRKDK – Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios kintamojo dydis (Eur/m2 – skaičiuojant pagal kintamąjį: nekilnojamojo turto objekto plotas; Eur/turto objekt. – skaičiuojant pagal kintamąjį: nekilnojamojo turto objektų skaičius),
ANNTO – nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatyta mišrių komunalinių atliekų susidarymo norma (kg/m2 – skaičiuojant pagal kintamąjį: nekilnojamojo turto objekto plotas; kg/turto objekt., skaičiuojant pagal kintamąjį: nekilnojamojo turto objektų skaičius),
KATK – savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (Eur/kg),
KSD – kintamųjų sąnaudų dalis visose būtinosiose komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudose (proc.).
55. Naudojant parametrą „NT objekto plotas“ (Metodikos 1 priedas) kiekvienam nekilnojamo turto objektui Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:
DVRKD = DVRKDK x APNTO (14),
kur:
DVRKD – Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (Eur),
DVRKDK – Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios kintamojo dydis konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamo turto objektas (Eur/m2),
APNTO – nekilnojamojo turto objekto apmokestinamas bendras plotas (m2).
Punkto pakeitimai:
Nr. T-57, 2020-04-23, paskelbta TAR 2020-04-24, i. k. 2020-08646
56. Naudojant parametrą „NT subjektų skaičius“ (Metodikos 1 priedas) kiekvienam nekilnojamo turto objektui Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji nustatoma pagal formulę:
DVRKD = DVRKDK x TOSNTO (15),
kur:
DVRKD – Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji konkrečiam nekilnojamo turto objektui (Eur),
DVRKDK – Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios kintamojo dydis konkrečiai nekilnojamo turto objektų kategorijai, kuriai priskiriamas nekilnojamo turto objektas (Eur/turto objekt.),
TOSNTO – nekilojamojo turto objektų skaičius (objekt.).
Punkto pakeitimai:
Nr. T-57, 2020-04-23, paskelbta TAR 2020-04-24, i. k. 2020-08646
57. Vietinės rinkliavos dydis kiekvienam nekilnojamojo turto objektui apskaičiuojamas sudėjus nustatytas Vietinės rinkliavos pastoviąją dedamąją ir kintamąją dedamąją:
DVR = DVRPD+DVRKD (16),
kur:
DVR – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui paskaičiuotas Vietinės rinkliavos dydis (Eur),
DVRPD – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui nustatytas Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydis (Eur),
VRKD – konkrečiam nekilnojamojo turto objektui nustatytas Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydis (Eur).
58. Tuo atveju, kai sukuriamos atliekos nėra siejamos su NT objektu, t.y. kai statinys yra laikinas (kioskai, paviljonai, lauko terasos ir pan.) arba atliekos yra laikino pobūdžio (renginiai, sporto varžybos, statybos ar rekonstrukcijos projektų įgyvendinimas ir pan.), statinio naudotojas arba renginio ar projekto įgyvendintojas apmokestinamas pagal naudojamų komunalinių atliekų konteinerių skaičių, tūrį ir ištuštinimo dažnį (Metodikos 1 priedo 19.4 eilutė). Komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos nustatomos įvertinus pilną kiekvieno konteinerio ištuštinimo kainą, naudojamų konteinerių skaičių ir jų ištuštinimo dažnį (faktą):
DVRLSNRPĮ = PKPK x KS x KID (17),
kur:
DVRLSNRPĮ – Vietinė rinkliava laikino statinio naudotojui arba renginio ar projekto įgyvendintojui (Eur),
PKPK – pilna konteinerio pakėlimo kaina (Eur/vnt.),
KS – naudojamų individualių konteinerių skaičius (vnt.),
KID – naudojamų individualių konteinerių ištuštinimo skaičius (kartai).
59. Pilna konteinerio ištuštinimo kaina nustatoma atsižvelgiant į konteinerio tūrį bei numatomą pakėlimo metu jame esančių komunalinių atliekų svorį ir komunalinių atliekų tvarkymo kainą:
PKIK = KAS x KATK (18),
kur:
PKIK – pilna konteinerio ištuštinimo kaina (Eur/vnt.),
KAS – komunalinių atliekų vidutinis svoris konteinerio pakėlimo metu (kg),
KATK – savivaldybėje nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (Eur/kg).
60. Tuo atveju, kai nėra galimybės priskirti individualų konteinerį statinio naudotojas arba renginio ar projekto įgyvendintojas apmokestinamas pagal mišrių komunalinių atliekų susidarymo normas (Metodikos 1 priedo 19.4 eilutė):
DVRLSNRPĮ = ANLSNRPĮ x KATK (19),
kur:
DVRLSNRPĮ – Vietinės rinkliava laikino statinio naudotojui arba renginio ar projekto įgyvendintojui (Eur),
ANLSNRPĮ – laikino statinio naudotojui arba renginio ar projekto įgyvendintojui nustatyta susikaupiančių mišrių komunalinių atliekų norma (kg/m2 – skaičiuojant pagal laikino statinio plotą),
KATK – savivaldybės nustatyta komunalinių atliekų tvarkymo kaina (Eur/kg).
61. Nuo kintamosios Vietinės rinkliavos dalies mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
62. Pasibaigus veiklos einamųjų finansinių metų 9 mėnesiams būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos ateinantiems finansiniams metams. Būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos atsižvelgiant į einamųjų metų 1-9 mėn. faktinius ir 10-12 mėn. prognozuojamus finansinius rezultatus, numatomus kainų bei mokesčių pokyčius ir į naujų komunalinių atliekų tvarkymo priemonių įgyvendinimą.
63. Pasibaigus veiklos einamųjų finansinių metų 9 mėnesiams apmokestinimo parametrų dydžiai perskaičiuojami ateinantiems finansiniams metams. Perskaičiuojant apmokestinimo parametrų dydžius (nekilnojamojo turto objektų kategorijų plotai, nekilnojamojo turto objektų skaičius), naudojami praėjusių pilnų finansinių metų faktiniai dvinarės rinkliavos administravimo informacinėje sistemoje sukaupti duomenys.
64. Perskaičiavus būtinąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas, savivaldybės taryba atskiru sprendimu keičia Vietinės rinkliavos dydį, jeigu būtinosios sąnaudos skiriasi daugiau nei 10 procentų. Jeigu apskaičiuojant einamųjų kalendorinių metų būtinąsias sąnaudas tų kalendorinių metų pabaigoje paaiškėja, kad iš anksto apskaičiuotos būtinosios sąnaudos skiriasi nuo faktinių tų kalendorinių metų sąnaudų (faktinės sąnaudos didesnės arba mažesnės už apskaičiuotas iš anksto sąnaudas), skirtumas išlyginamas apskaičiuojant kitų kalendorinių metų būtinąsias sąnaudas.
Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų
tvarkymą dydžio nustatymo metodikos
1 priedas
NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ KATEGORIJOS IR
VIETINĖS RINKLIAVOS KINTAMIEJI
|
Nekilnojamo turto objektų kategorijos |
Vietinės rinkliavos pastovioji dedamoji |
Vietinės rinkliavos kintamoji dedamoji |
|
Naudojamas individ. konteineris |
Naudojamas kolekt. konteineris |
|||
1 |
Gyvenamosios paskirties objektai |
NT objekto plotas (maks. apmok. plotas – 100 m2), m2 |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis (min. 70 proc. numatyto bazinio konteinerių ištuštinimo dažnio) |
NT objekto plotas, m2 |
2 |
Viešbučių paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
3 |
Administracinės paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
4 |
Prekybos paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
5 |
Paslaugų paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
6 |
Maitinimo paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
7 |
Transporto (tame tarpe garažai, išskyrus individualių (bendrijų) garažus) paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
8 |
Individualių (bendrijų) garažų paskirties objektai |
NT objekto skaičius, vnt. |
NT objektų skaičius |
|
9 |
Gamybos, pramonės paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
NT objekto plotas, m2 |
|
10 |
Sandėliavimo paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
11 |
Kultūros paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
12 |
Mokslo paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
13 |
Gydymo paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
14 |
Poilsio paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
15 |
Sporto paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
16 |
Religinės paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
17 |
Specialiosios paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
18 |
Sodų paskirties objektai |
NT objekto skaičius, vnt. |
NT objektų skaičius |
|
19 |
Kiti objektai |
|
|
|
19.1 |
Žemės ūkio paskirties objektai |
NT objekto plotas, m2 |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis |
NT objekto plotas, m2 |
19.2 |
Kiti objektai |
NT objekto plotas, m2 |
||
19.3 |
Netinkami naudoti NT objektai |
NT objekto skaičius, vnt. |
- |
- |
19.4 |
Laikino statinio naudotojai, renginių ar projektų įgyvendintojai (kai sukuriamos atliekos nėra siejamos su NT objekto) |
- |
Konteinerių skaičius, tūris ir ištuštinimo dažnis (pilna kaina) |
- |
Priedo pakeitimai:
Nr. T-57, 2020-04-23, paskelbta TAR 2020-04-24, i. k. 2020-08646
Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už
komunalinių atliekų surinkimą ir
atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos
2 priedas
GYVENTOJŲ BEI DARBUOTOJŲ IR JŲ NAUDOJAMŲ NEKILNOJAMO TURTO OBJEKTŲ PLOTO SANTYKIO KOEFICIENTAI
Nekilnojamo turto objektai |
Gyventojų/darbuotojų skaičius, tenkantis NT objekto 100 m2 ploto |
Darbuotojų ir ploto santykio koeficientas |
Gyventojų naudojami NT objektai |
2,62 |
1,25 |
Juridinių asmenų naudojami NT objektai |
1,26 |
0,60 |
Vidurkis (bazinis koeficientas) |
2,10 |
1,00 |
GYVENOJŲ NAUDOJIMOSI NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTAIS KOEFICIENTAI
Nekilnojamo turto objektų kategorijos |
Naudojimosi NT objektu koeficientas |
Gyvenamosios paskirties objektai |
1,03 |
Garažų paskirties objektai |
0,10 |
Sodų paskirties objektai |
0,26 |
NEKILNOJAMOJO TURTO OBJEKTŲ KATEGORIJOMS NUSTATYTI DARBUOTOJŲ IR PLOTO SANTYKIO KOEFICIENTAI
Nekilnojamo turto objektų kategorijos |
Darbuotojų skaičius, tenkanti NT objekto 100 m2 ploto |
Darbuotojų ir ploto santykio koeficientas |
Viešbučių paskirties objektai |
2,97 |
2,35 |
Administracinės paskirties objektai |
2,56 |
2,03 |
Prekybos paskirties objektai |
2,97 |
2,35 |
Paslaugų paskirties objektai |
2,97 |
2,35 |
Maitinimo paskirties objektai |
2,97 |
2,35 |
Transporto paskirties objektai |
0,80 |
0,63 |
Gamybos, pramonės paskirties objektai |
0,80 |
0,63 |
Sandėliavimo paskirties objektai |
0,80 |
0,63 |
Kultūros paskirties objektai |
1,58 |
1,25 |
Mokslo paskirties objektai |
1,58 |
1,25 |
Gydymo paskirties objektai |
3,67 |
2,90 |
Poilsio paskirties objektai |
2,97 |
2,35 |
Sporto paskirties objektai |
1,58 |
1,25 |
Religinės paskirties objektai |
0,63 |
0,50 |
Specialiosios paskirties objektai |
0,63 |
0,50 |
Žemės ūkio paskirties objektai |
0,80 |
0,63 |
Kiti objektai |
1,31 |
1,04 |
Vidurkis (bazinis koeficientas) |
1,26 |
1,00 |
Pakeitimai:
1.
Pagėgių savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T-57, 2020-04-23, paskelbta TAR 2020-04-24, i. k. 2020-08646
Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. T-82 „Dėl Pagėgių savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo