Suvestinė redakcija nuo 2024-01-01

Sprendimas paskelbtas: TAR 2016-05-23, i. k. 2016-13805

TAR pastaba. Patvirtintųjų taisyklių 28.1.6, 28.2.4, 42, 75 ir 76 papunkčiai įsigalioja tik nuo sutartyje numatytos maisto atliekų vežėjų veiklos pradžios (pasibaigus sutartyje numatytam pasiruošimo laikotarpiui).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. 1-213, 2023-10-25, paskelbta TAR 2023-10-27, i. k. 2023-21100

Dėl Tarybos 2016-05-11 sprendimo Nr. 1-445 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių tvirtinimo“ pakeitimo

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

2016 m. gegužės 11 d. Nr. 1-445

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 ir 36 punktais, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsniu, Valstybiniu atliekų tvarkymo 2014–2020 m. planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 366, Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (pridedama).

2. Pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 1-1185 „Dėl Vilniaus miesto atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“.

3. Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių užtikrinti 1 punktu patvirtintų taisyklių reikalavimų vykdymą.

4. Nustatyti, kad šis sprendimas įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-631, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-15, i. k. 2016-23622

Nr. 1-652, 2016-10-12, paskelbta TAR 2016-10-13, i. k. 2016-25107

Nr. 1-976, 2017-05-31, paskelbta TAR 2017-06-16, i. k. 2017-10130

Nr. 1-1276, 2017-12-20, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-21019

Meras Remigijus Šimašius

PATVIRTINTA

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2016 m. gegužės 11 d.

sprendimu Nr. 1-445

(Vilniaus miesto savivaldybės tarybos

2022 m. gegužės 18 d.

sprendimo Nr. 1-1458 redakcija)

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) paskirtis – vadovaujantis aplinkosaugos, techniniais-ekonominiais, higienos reikalavimais ir atliekų tvarkymo planų sąlygomis, reglamentuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, šių atliekų tvarkymo procesą, jų prevencijos ir pakartotinio naudojimo reikalavimus, kurie užtikrintų saugų atliekų tvarkymą, nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, tenkintų visuomenės poreikius ir nepažeistų gamtą tausojančio darnios plėtros principo.

2. Taisyklės galioja Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Visi komunalinių atliekų turėtojai (toliau – ir atliekų turėtojai) privalo laikytis šių Taisyklių reikalavimų, naudotis Savivaldybės organizuojamos komunalinių atliekų tvarkymo sistemos teikiamomis paslaugomis bei mokėti už komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės tarybos nustatytą vietinę rinkliavą.

3. Taisyklės reglamentuoja viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo reikalavimus visoje Savivaldybės teritorijoje, komunalinių atliekų turėtojų ir tvarkytojų teises, pareigas ir atsakomybę bei kontrolės mechanizmus ir tvarką.

4. Taisyklės nereglamentuoja ne komunalinių atliekų sraute susidarančių atliekų tvarkymo, taip pat atliekų, kurios surenkamos komunalinių atliekų sistemą papildančiomis sistemomis, taip pat tokių atliekų ir šiukšlių tvarkymo, kuriam reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir (ar) jų įgyvendinamieji teisės aktai, susiję su gatvių, aikščių, kiemų ir kitų bendrojo naudojimo teritorijų priežiūra.

II SKYRIUS

PAGRINDINĖS SĄVOKOS

5. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

5.1. atliekos šalia konteinerio – atliekos, paliktos prie konteinerių ar konteinerių aikštelėje, ar šalia jos iki 5 m atstumu;

5.2. atliekų tvarkymo sistemos dalyviai – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atliekų tvarkymo įrenginių administratorius – VAATC, Vilniaus atliekų sistemos administratorius, Savivaldybės mišrių komunalinių atliekų vežėjai, Savivaldybės didelių gabaritų atliekų vežėjai, Savivaldybės maisto atliekų vežėjai, Savivaldybės pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų vežėjai, Savivaldybės tekstilės atliekų vežėjai, Vilniaus miesto teritorijoje veikiančių mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių operatorius, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų tvarkytojai, atliekų turėtojai, kitų komunalinių atliekų sraute susidarančių atliekų tvarkytojai;

5.3. bendrojo naudojimo konteineris – komunalinių atliekų surinkimo konteineris (konteinerių techninė informacija pateikiama 1 priede), kuriuo Taisyklėse nustatytais atvejais naudojasi daugiabučio namo (trijų arba daugiau butų gyvenamosios paskirties pastatas) atliekų turėtojai, arba du ir daugiau juridiniai asmenys;

5.4. bešeimininkės atliekos – atliekos, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kurių turėtojas neegzistuoja;

5.5. buityje susidarančios statybinės atliekos – atliekos susidarančios atliekant apmokestinamuose nekilnojamojo turto objektuose paprastojo remonto darbus, kuriems nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas;

5.6. buityje susidarančios tekstilės atliekos – drabužiai, medžiagų atraižos, užuolaidos ir kita tekstilė bei avalynė, išskyrus prekyboje, gamyboje ir (ar) pramonėje susidarančias tekstilės atliekas;

5.7. didelių gabaritų atliekos (toliau – DGA) – komunalinių atliekų sraute susidarančios didelių gabaritų atliekos (pvz.: baldai, langai, durys, buitinė technika ir pan.);

5.8. DGA surinkimo aikštelės – aikštelės, skirtos didelių gabaritų, buityje susidarančioms tekstilės ir statybinėms, komunalinių atliekų sraute susidarančioms pavojingosioms ir kitoms komunalinių atliekų sraute susidarančioms atliekoms, atskirtoms nuo mišrių komunalinių atliekų srauto, priimti (DGA surinkimo aikštelėse priimamų atliekų sąrašas pateikiamas VAATC, VASA interneto svetainėse);

5.9. individualaus naudojimo konteineris – komunalinių atliekų surinkimo konteineris (konteinerių techninė informacija pateikiama 1 priede), kuriuo Taisyklėse nustatytais atvejais naudojasi individualaus namo (gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastatas) gyventojas (‑ai), atliekų turėtojas (-ai), arba vienas juridinis asmuo;

5.10. individuali atliekų paėmimo paslauga – neimant papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą, teikiama DGA, buityje susidarančių tekstilės ir statybinių, taip pat pavojingųjų atliekų surinkimo iš fizinių asmenų (gyventojų) paslauga. Ši paslauga teikiama rinkliava apmokestinamuose nekilnojamojo turto objektuose, kurie pagal Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus priskirti „Gyvenamoji – daugiabučiai pastatai“, „Gyvenamoji – individualūs namai“ ir „Gyvenamoji – individualūs namai (kassavaitinis aptarnavimas) nekilnojamojo turto objekto kategorijai ne dažniau kaip 1 kartą per metus vienam objektui. Užsakius paslaugą nors vienai iš nurodytų atliekų rūšių, laikoma, kad nemokama individuali atliekų paėmimo paslauga suteikta visoms atliekų rūšims. Vienos individualios nurodytų atliekų paėmimo paslaugos metu surenkamų atliekų kiekiai ir apimtys bei užsakymų priėmimo tvarka pateikiama VASA interneto svetainėje;

TAR pastaba. Taisyklių 5.10 papunktis įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

5.11. informacinis lipdukas – ant konteinerių (arba informaciniame skyde konteinerių aikštelėje, arba prie jos) klijuojamas specialus lipdukas, kuriame pateikiama ši informacija: Savivaldybės vežėjo pavadinimas, VASA interneto svetainės adresas, el. pašto adresas, telefono numeris, konteinerio paskirtis ir kita aktuali informacija;

5.12. konteinerių aikštelė – konteinerių grupė, skirta tos pačios ar įvairių rūšių komunalinėms atliekoms surinkti;

5.13. konteinerio objektas – vietinės rinkliavos mokėtojo (-ų) valdomas nekilnojamojo turto objektas (-ai), kuriam (-iems) priskiriamas konteineris ar konteinerių aikštelė;

5.14. konteinerio žymeklis – prie konteinerio pritvirtinta identifikacinė RFID žyma, per tinklines paslaugas susieta su konteinerį identifikuojančiais duomenimis;

5.15. netinkamas naudoti konteineris – konteineris, kuris turi bent vieną iš šių defektų: skilusi ar nulaužta dalis konteinerio dangčio ar dangčio visai nėra, neveikia konteinerio dangčio atidarymo mechanizmas, sugadintas bent vienas konteinerio ratukas, deformuota konteinerio forma, aplaužytos sienelės, yra įtrūkimų ar skylių konteinerio (iškeliamo maišo) sienelėse ar dugne ir kt.;

5.16. Savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zona – šiose Taisyklėse apibrėžta Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos dalis, kurioje veikia Savivaldybės atliekų vežėjas (atliekų tvarkymo zonų schema pateikiama 2 priede);

5.17. Savivaldybės didelių gabaritų atliekų vežėjas (toliau – DGA vežėjas) – juridinis
(-iai) asmuo (-enys), laimėjęs (-ę) viešą konkursą ir pagal sutartį (-is) su Savivaldybe arba Savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis (-ys) didelių gabaritų atliekų surinkimo paslaugas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje;

5.18. Savivaldybės maisto atliekų vežėjas (toliau – MA vežėjas) – juridinis (-iai) asmuo
(-enys), laimėjęs (-ę) viešą konkursą ir pagal sutartį (-is) su Savivaldybe arba Savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis (-ys) maisto atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugą Savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonoje (-se);

5.19. Savivaldybės mišrių komunalinių atliekų vežėjas (toliau – MKA vežėjas) – juridinis (-iai) asmuo (-enys), laimėjęs (-ę) viešą konkursą ir pagal sutartį (-is) su Savivaldybe arba Savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis (-ys) mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugą Savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonoje (-se);

5.20. Savivaldybės pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų vežėjas (toliau – PA vežėjas) – juridinis (-iai) asmuo (-enys), laimėjęs (-ę) viešą konkursą ir pagal sutartį su Savivaldybe arba Savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis (-ys) pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir jų vežimo paslaugą;

5.21. Savivaldybės tekstilės atliekų vežėjas (toliau – TA vežėjas) – juridinis (-iai) asmuo (-enys), laimėjęs (-ę) viešą konkursą ir pagal sutartį (-is) su Savivaldybe arba Savivaldybės pavedimu su jos kontroliuojamu asmeniu teikiantis (-ys) tekstilės atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugą Savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonoje (-se);

5.22. Savivaldybės vežėjas – apima visus 5.17–5.21 papunkčiuose nurodytus atliekų vežėjus;

5.23. šaltasis metų periodas – laikotarpis nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.;

5.24. šiltasis metų periodas – laikotarpis nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d.;

5.25. uždaroji akcinė bendrovė „VAATC“ (toliau – VAATC) – atliekų tvarkymo sistemos dalyvis, atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo ir paslaugų teikimo funkcijas, susijusias su atliekų tvarkymo įrenginių (MBA įrenginiai, regioninis sąvartynas, DGA surinkimo aikštelės, bendrojo naudojimo komunalinių atliekų konteineriai) eksploatavimu;

5.26. Vilniaus apskrities regioninis komunalinių atliekų sąvartynas (toliau – regioninis sąvartynas) – Vilniaus regiono nepavojingųjų atliekų sąvartynas, esantis Elektrėnų savivaldybės Vidugirių kaime;

5.27. Savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – VASA) – atliekų tvarkymo sistemos dalyvis, atliekantis komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo, Savivaldybės vežėjų, atliekų turėtojų kontrolės funkcijas, vykdantis vietinės rinkliavos administravimą, kontroliuojantis rinkliavos surinkimą, atliekantis kitas šių Taisyklių III skyriaus antrajame skirsnyje nurodytas funkcijas;

5.28. vietinė rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta vietinė rinkliava, mokama į Savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą.

5.29. žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos).

6. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos galiojančiuose teisės aktuose.

III SKYRIUS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

VILNIAUS ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA

7. Savivaldybė, vadovaudamasi teisės aktuose apibrėžta kompetencija, organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, atrenka komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą teikiančius atliekų tvarkytojus.

8. Savivaldybės pavedimu VASA registruoja komunalinių atliekų turėtojus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

9. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai priskiriamos tvarkyti:

9.1. mišrios komunalinės (likusios po rūšiavimo) atliekos;

9.2. pakuočių atliekos, įskaitant antrines žaliavas;

9.3. biologiškai skaidžios atliekos, įskaitant maisto atliekas;

9.4. didelių gabaritų atliekos;

9.5. buityje susidarančios statybinės atliekos;

9.6. buityje susidarančios tekstilės atliekos;

9.7. buityje susidarančios pavojingosios atliekos;

9.8. elektros ir elektroninės įrangos atliekos;

9.9. kitos komunalinių atliekų sraute susidarančios atliekos, numatytos Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

10. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemai nepriskiriamos:

10.1. atliekos, kurioms netaikomas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas;

10.2. atliekos, kurių turėtojams yra išduoti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai (toliau – TIPK leidimas) pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ arba taršos leidimai;

10.3. atliekos, kurios pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą nepriskiriamos komunalinėms atliekoms.

11. Savivaldybė organizuoja ir plėtoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas pagal principą „teršėjas moka“.

12. Komunalinių atliekų tvarkymas visiems komunalinių atliekų turėtojams organizuojamas taip, kad būtų mažinamas atliekų susidarymas, skatinamas komunalinių atliekų rūšiavimas, paruošimas pakartotiniam naudojimui, perdirbimas ir pakartotinis naudojimas.

13. Komunalinių atliekų tvarkymo sistema finansuojama vietinės rinkliavos lėšomis, išskyrus apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą.

14. Savivaldybės teritorijoje susidariusių bešeimininkių komunalinių atliekų ir šiukšlių tvarkymą organizuoja Savivaldybės administracija. Bešeimininkės atliekos, randamos ne šalia konteinerių ar konteinerių aikštelių, ir šiukšlės tvarkomos vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintomis Tvarkymo ir švaros taisyklėmis.

15. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje plėtojami du pagrindiniai komunalinių atliekų surinkimo būdai:

15.1. atliekų turėtojai vykdo atliekų rūšiavimą jų susidarymo vietose, naudodami konteinerius; konteineriuose sukauptas atliekas surenka ir išveža Savivaldybės vežėjai;

15.2. didelių gabaritų, buityje susidarančios statybinės, tekstilės ir pavojingosios atliekos bei kitos atliekos, kurios negali būti rūšiuojamos konteinerių aikštelėje esančius konteinerius, yra pristatomos į DGA ir (ar) kitas atitinkamas aikšteles.

16. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtojimas gali būti finansuojamas Savivaldybės biudžeto, specialiųjų fondų ir programų, investicinių projektų, kreditų bei privačiomis lėšomis.

17. Renginio organizatorius užtikrina renginio teritorijos sutvarkymą vadovaujantis Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintomis Tvarkymo ir švaros taisyklėmis, o dėl komunalinių atliekų konteinerių suteikimo ir atliekų sutvarkymo privalo kreiptis į VASA.

ANTRASIS SKIRSNIS

VILNIAUS ATLIEKŲ SISTEMOS ADMINISTRATORIUS

18. VASA veiklos tikslas – užtikrinti efektyvų komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimą, vykdyti vietinės rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.

19. VASA privalo:

19.1. vykdyti konteinerių vietų parinkimą esamiems ir naujiems komunalinių atliekų turėtojams;

19.2. administruoti konteinerių keitimą, naujų komunalinių atliekų turėtojų aprūpinimą atliekų surinkimo priemonėmis;

19.3. nustatyti pagrįstą konteinerių skaičių, jų tūrį ir ištuštinimo dažnį, teikti siūlymus keisti komunalinių atliekų surinkimo maršrutus, paslaugų teikimo grafikus, konteinerių ištuštinimo dažnumą ir (ar) konteinerių kiekį / tūrį;

19.4. priskirti konteinerius ar konteinerių aikšteles konteinerių objektams, komunalinių atliekų turėtojams savitarnos svetainėje teikti informaciją apie jiems priskirtus konteinerius ar konteinerių aikšteles;

19.5. sudaryti ir tvarkyti Komunalinių atliekų turėtojų registrą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintu aprašu, spręsti naujų atliekų turėtojų registravimo klausimus;

19.6. prižiūrėti ir kontroliuoti Savivaldybės vežėjų veiklą, administruoti komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugų teikimo sutartis, vykdyti Savivaldybės vežėjų sutartinių įsipareigojimų vykdymo priežiūrą bei teikti privalomus nurodymus atliekų vežėjams, kad būtų užtikrintas Savivaldybės vežėjų sutartinių įsipareigojimų vykdymas; ne rečiau kaip kartą per mėnesį teikti informaciją Savivaldybei apie Savivaldybės vežėjų padarytus sutarčių pažeidimus, kurios pagrindu Savivaldybė priima sprendimus dėl sankcijų taikymo;

19.7. vykdyti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo kontrolę, maršrutų stebėjimą;

19.8. patikrinti ir suderinti Savivaldybės vežėjų suteiktų paslaugų perdavimo–priėmimo aktus, atsižvelgiant ir į VAATC pateiktus kiekvienos dienos duomenis apie Savivaldybės vežėjų pristatytus MKA ir DGA kiekius, su VASA suderintu formatu, o šiuose aktuose pastebėjus klaidų arba netikslumų, teikti dėl jų pastabas;

19.9. spręsti dėl tvarkos konteinerių aikštelėse ir su komunalinių atliekų surinkimu kylančias problemas;

19.10. nustačiusi Taisyklių pažeidimo faktą ir (ar) konkretų pažeidėją, teikti informaciją Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui, nurodyti konteinerių aikštelės sutvarkymo kaštus pagal Savivaldybės sutarčių įkainius;

19.11. registruoti ir nagrinėti prašymus ir skundus dėl Savivaldybės vežėjų netinkamo paslaugų teikimo arba neteikimo. Savivaldybės vežėjams neišsprendus problemų ir nenagrinėjant arba netinkamai nagrinėjant atliekų turėtojų prašymus – fiksuoti pažeidimus bei imtis priemonių prašyme nurodyto klausimo išsprendimui, informuojant pareiškėjus apie priimtus sprendimus;

19.12. registruoti, nagrinėti suinteresuotų asmenų, Savivaldybės ir kitų institucijų prašymus / skundus, susijusius su vietinės rinkliavos apskaičiavimu ir (ar) apmokėjimu;

19.13. periodiškai atnaujinti į Savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonas patenkančių adresų sąrašus remiantis duomenimis, gaunamais iš Savivaldybės administracijos;

19.14. analizuoti informaciją apie komunalinių atliekų tvarkymą Savivaldybės teritorijoje ir atlikti veiksmus, užtikrinančius komunalinių atliekų tvarkymą pagal teisės aktų reikalavimus;

19.15. vykdyti komunalinių atliekų srautų apskaitą, kaupti duomenis iš kiekvieno atliekų konteinerio žymeklio apie atliekų svorį ir aptarnavimo laiką; atliekų srautų sudėtį; fiksuoti neteisėtai prie konteinerių ar konteinerių aikštelėse paliktų atliekų vietas, sudėtį, svorį, laiką; rinkti kitus atliekų tvarkymo sistemos efektyvumo gerinimui reikalingus duomenis;

19.16. konsultuoti, teikti informaciją fiziniams ir juridiniams asmenims VASA funkcijų bei komunalinių atliekų tvarkymo, vietinės rinkliavos klausimais;

19.17. vykdyti Taisyklių vykdymo priežiūrą ir kontrolę, informuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalyvius apie Taisyklių reikalavimų nevykdymą ir Taisyklių pažeidimus;

19.18. įgyvendinti visuomenės informavimą komunalinių atliekų tvarkymo srityje, susijusį su vietinės rinkliavos įgyvendinimu, su pokyčiais atliekų tvarkymo sistemoje;

19.19. laikytis šių terminų:

19.19.1. gavusi informaciją raštu ar žodžiu iš atliekų turėtojo apie nesuteiktą paslaugą arba pagal skelbiamą grafiką neaptarnautą konteinerį, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną el. paštu ar kitu suderintu būdu persiųsti gautą informaciją atsakingam Savivaldybės vežėjui;

19.19.2. gavusi prašymą pakeisti paslaugų teikimo grafiką, konteinerių skaičių, jų dydį ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl keitimų ir informuoja atitinkamą Savivaldybės vežėją, kuris sutartyje nustatytais terminais atlieka šiuos keitimus;

19.19.3. nustačius Taisyklių pažeidėjus, informaciją per vieną darbo dieną pateikti Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui;

19.19.4. ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų teikti atsakymus, susijusius su vietinės rinkliavos apskaičiavimu ir (ar) apmokėjimu bei kitomis VASA priskirtomis funkcijomis;

19.20. vykdyti kitas VASA įstatuose ar Savivaldybės priimtuose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

20. VASA turi teisę:

20.1. teikti pasiūlymus dėl komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo ir plėtojimo;

20.2. nustatyti bendrojo naudojimo antžeminių konteinerių pastatymo vietas;

20.3. vykdyti autonominį vaizdo stebėjimą konteinerių aikštelėse, siekiant nustatyti Taisyklių pažeidėjus.

IV SKYRIUS

KONTEINERINĖ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMA

21. Komunalinių atliekų konteinerių savininkas, jei jie nėra atliekų turėtojo nuosavybė, yra VAATC išskyrus, jei iki 2020 metų sausio 1 d. sudarytose sutartyse numatyta kitaip. Komunalinės atliekos iš atliekų turėtojų renkamos konteinerine sistema pagal Savivaldybės vežėjų ir VASA suderintus atliekų surinkimo grafikus. Komunalinių atliekų surinkimo grafikai skelbiami VASA interneto svetainėje ir ar atitinkamo Savivaldybės vežėjo interneto svetainėse.

22. Bendrojo naudojimo konteinerių aikštelės dydis (konteinerių aikštelių dydžiai nurodomi 3 priede) parenkamas siekiant komunalinių atliekų tvarkymo ekonomiškumo ir atsižvelgiant į:

22.1. komunalinių atliekų turėtojų skaičių konteinerių objektuose – didžiausios konteinerių aikštelės skirtos iki 600 komunalinių atliekų turėtojų;

22.2. mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo dažnį – ne dažniau kaip kartą per parą ir ne rečiau kaip kartą per dvi savaites;

22.3. pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerių ištuštinimo dažnį – ne dažniau kaip kartą per parą ir ne rečiau kaip kartą per dvi savaites;

22.4. maisto atliekų konteinerių ištuštinimo dažnį – ne dažniau kaip kartą per parą ir ne rečiau kaip kartą per savaitę;

22.5. bendrojo naudojimo mišrių komunalinių atliekų ar pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų užpildytus konteinerius Savivaldybės vežėjas privalo ištuštinti ne tik pagal grafiką, bet ir VASA nurodymu.

23. Savivaldybės atliekų surinkimo ir tvarkymo zonos (2 priedas):

23.1. šiaurinė miesto dalis – Verkių, Fabijoniškių seniūnijos, šiaurinės Žirmūnų ir Šnipiškių seniūnijų dalys;

23.2. rytinė miesto dalis – Antakalnio, Naujosios Vilnios seniūnijos ir šiaurinė Rasų seniūnijos dalis;

23.3. pietinė miesto dalis – Naujininkų, Panerių, Grigiškių seniūnijos, pietinė Rasų seniūnijos dalis ir pietinė Vilkpėdės seniūnijos dalis;

23.4. vakarinė miesto dalis – Pašilaičių, Justiniškių, Šeškinės, Viršuliškių, Karoliniškių, Pilaitės ir Lazdynų seniūnijos;

23.5. centrinė miesto dalis – Senamiesčio, Naujamiesčio, Žvėryno seniūnijos, pietinės Šnipiškių ir Žirmūnų seniūnijų dalys ir šiaurinė Vilkpėdės seniūnijos dalis.

PIRMASIS SKIRSNIS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ KONTEINERIAI, KONTEINERIŲ AIKŠTELĖS, KONTEINERIŲ PRISKYRIMAS KONTEINERIŲ OBJEKTAMS

24. Komunalinės atliekos surenkamos į konteinerius, kurie turi būti pažymėti pagal paskirtį ir identifikuoti tam skirtais konteinerio žymekliais bei informaciniais lipdukais.

25. Savivaldybės teritorijoje pagal užstatymo intensyvumą naudojami bendrojo arba individualaus naudojimo konteineriai. Kokie konteineriai naudojami konkrečioje vietoje (teritorijoje) sprendžia VASA vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais bei šiais principais:

25.1. ekonomiškumo – komunalinių atliekų surinkimo prioritetas skiriamas bendrojo naudojimo konteineriams ar konteinerių aikštelėms;

25.2. komunalinių atliekų rūšiavimo skatinimo – rūšiavimo galimybių sudarymas kuo didesniam komunalinių atliekų turėtojų skaičiui;

25.3. racionalumo bei pasiekiamumo – prie vieno konteinerių objekto daugiau nei vienas individualaus ar bendrojo naudojimo konteineris ar konteinerių aikštelė gali būti statomi tik esant ypatingoms aplinkybėms (pvz., atstumas iki artimiausios bendrojo naudojimo konteinerių aikštelės viršija 100 metrų, aikštele naudojasi daugiau kaip 600 gyventojų ir pan.);

25.4. protingumo – siekiama mažinti konteinerių aikštelių, t. y. potencialių taršos vietų, skaičių mieste;

25.5. patiriamų aptarnavimo, eksploatavimo sąnaudų mažinimo – siekiama pereiti prie didesnės talpos, modernių požeminių ir pusiau požeminių konteinerių.

26. Bendrojo naudojimo konteineriais naudojasi šie komunalinių atliekų turėtojai:

26.1. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai);

26.2. du arba daugiau fizinių ir (ar) juridinių asmenų, bendrai valdančių pastatą (statinį);

26.3. garažų ir sodininkų bendrijų nariai;

26.4. VASA pritarimu individualių namų gyventojai, fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kai Savivaldybės vežėjui nėra galimybės privažiuoti prie tokių namų valdų ir (ar) pastatų;

26.5. dviejų ir daugiau individualių namų gyventojai sutarę tarpusavyje ir pritarus VASA.

27. Individualaus naudojimo konteineriais naudojasi šie atliekų turėtojai su sąlyga, kad prie jų šiukšliavežiui privažiuoti įmanoma:

27.1. individualios namų valdos savininkas (naudotojas) savo valdomame žemės sklype;

27.2. VASA pritarimu juridinis asmuo, nuosavybės teise valdantis pastatą (statinį), turintis aiškiai apibrėžtą teritoriją;

27.3. VASA pritarimu atliekų turėtojas, kurio konteinerių objektas yra nutolęs didesniu nei 100 metrų atstumu nuo bendrojo naudojimo konteinerių aikštelės;

27.4. VASA konstatavus, kad nėra tinkamos vietos konteineriui pastatyti ar neįmanomas privažiavimas prie konteinerio ištuštinimo vietos, į kurią atliekų turėtojas išstumia individualaus naudojimo konteinerį nustatytą aptarnavimo dieną, 100 m konteinerio pasiekiamumo reikalavimas netaikomas ir apie nustatytas aplinkybes bei priimtą sprendimą VASA informuoja atliekų turėtoją;

27.5. VASA pritarimu sodininkų ar kitos bendrijos narys (fizinis ar juridinis asmuo).

28. Savivaldybėje naudojami šios paskirties konteineriai:

28.1. bendrojo naudojimo konteineriai:

28.1.1. mišrių (likusių po rūšiavimo) komunalinių atliekų konteineris;

28.1.2. stiklo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineris;

28.1.3. plastiko ir metalo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineris;

28.1.4. popieriaus ir kartono pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineris;

28.1.5. jeigu nėra galimybės pastatyti 28.1.3 ir 28.1.4 papunkčiuose numatytus konteinerius, gali būti bendras visų pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, išskyrus stiklą, konteineris;

28.1.6. maisto atliekų konteineris;

28.1.7. tekstilės atliekų konteineris;

28.2. individualaus naudojimo konteineriai:

28.2.1. mišrių (likusių po rūšiavimo) komunalinių atliekų konteineris;

28.2.2. stiklo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineris;

28.2.3. bendras visų pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, išskyrus stiklą, konteineris;

28.2.4. maisto atliekų konteineris.

29. Konteinerių aikštelėje esančių konteinerių sudėtį ir konteinerių rūšis konkrečioje vietoje nustato ir savo interneto svetainėje skelbia VASA.

30. Savivaldybės teritorijoje gali būti naudojamos požeminių, pusiau požeminių arba antžeminių atliekų konteinerių aikštelės, kurių skaičius ir išdėstymo vietos nurodomi Vilniaus miesto mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių išdėstymo schemoje (toliau – Schema), tvirtinamoje Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Schema skelbiama Savivaldybės svetainėje www.vilnius.lt. Pavienių bendrojo naudojimo konteinerių aikštelių išdėstymo vietas konteinerių objektams paskirsto ir priskiria VASA, esant galimybėms konteinerių aikštelę įrengti keliose vietose, konteinerių įrengimo vieta derinama su gyventojų įgaliotais atstovais ir pagal galimybes atsižvelgiant į gyventojų nuomonę.

31. Daugiabučiam namui ar namų grupei įrengus požeminių ar pusiau požeminių konteinerių aikštelę, šiuose namuose esančios šachtinės atliekų surinkimo sistemos praėjus 1 mėnesiui nebeaptarnaujamos, jose esantys antžeminiai konteineriai po šio termino išimami ir išvežami. Bendrojo naudojimo objektų valdytojams siūloma organizuoti šachtinės atliekų surinkimo sistemos užsandarinimo darbus, užtikrinant higienos normų laikymąsi.

32. Schemoje fiksuojamos vietos, kuriose įrengtos ar bus įrengiamos konteinerių aikštelės ir (ar) konteinerių statymo vietos. Konteinerių aikštelių vietos ir (ar) konteinerių statymo vietos parenkamos taip, kad kiekvienam atliekų turėtojui būtų užtikrinta galimybė naudotis komunalinių atliekų konteineriais, nuo konteinerių objekto nutolusiais ne didesniu kaip 100 metrų atstumu. Jei konteineriams pastatyti trūksta vietos ar neįmanoma privažiuoti, 100 m konteinerių pasiekiamumo reikalavimo galima nesilaikyti, užtikrinant konteinerių įrengimą kuo arčiau už 100 metrų atstumo nuo konteinerių objekto ribos.

33. Komunalinių atliekų surinkimo vietose pagal susikaupiančių komunalinių atliekų kiekį įrengiama viena ar kelios iš 5 skirtingų dydžių konteinerių aikštelės: labai didelė, didelė, vidutinė, maža ir minimali (konteinerių aikštelių dydžiai pateikiami 3 priede).

34. Konteinerių aikštelės dydis parenkamas siekiant komunalinių atliekų tvarkymo ekonomiškumo, atsižvelgiant į atliekų turėtojų skaičių konteinerių objektuose ir konteinerių ištuštinimo dažnumą. Konteinerių aikštelės VASA ir Savivaldybės pritarimu gali būti praplečiamos, papildomai pastatant (įrengiant) atitinkamos rūšies konteinerius.

35. Konteinerių pastatymo vietos ir konteinerių aikštelių vietos numatomos šalia konteinerių objekto, faktiškai naudojamos teritorijos ar konteinerių objektui suformuoto žemės sklypo ribose.

36. Rengiant detaliuosius planus, techninius projektus ir vykdant daugiabučių namų ar visuomeninės paskirties statinių rekonstrukcijos ar statybos darbus, privaloma numatyti ir (ar) įrengti mišrių komunalinių atliekų (pagal poreikį – ir maisto atliekų) bei pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikšteles. Konkrečių konteinerių poreikis privalo būti derinamas su atsakingais Savivaldybės ir VASA specialistais.

ANTRASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI ATLIEKŲ TVARKYMUI, AIKŠTELIŲ SUTVARKYMAS

37. VASA, atsižvelgdama į komunalinių atliekų turėtojo veiklos pobūdį ir poreikius, gali nustatyti konteinerio talpą. Konteinerio talpos dydis negali būti mažesnis kaip 0,12 kub. m.

38. Bendrojo naudojimo komunalinių atliekų požeminiais, pusiau požeminiais ir antžeminiais konteineriais, jų priežiūra bei remontu privalo rūpintis jų savininkas. ES lėšomis įrengtų požeminių, pusiau požeminių ir antžeminių konteinerių savininkė yra VAATC.

39. Konteinerio (-ių) aikštelės įrengimą atliekų turėtojo valdomo žemės sklypo ribose organizuoja ir finansuoja pats atliekų turėtojas. Savivaldybės vežėjui turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie tokio konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti). Konteinerio stovėjimo vieta turi būti neužstatoma automobiliais, neapribotas konteinerio pasiekimas aptvertoje (rakinamoje) teritorijoje ir pan., arba atliekų turėtojas pagal nustatytą grafiką privalo atrakinti konteinerį ar konteinerio patalpą, išstumti konteinerį į konteinerių ištuštinimo (iškrovimo) vietą, iš anksto suderintą su VASA ir Savivaldybės vežėju.

40. Individualaus naudojimo mišrių komunalinių atliekų konteineris, skirtas individualiai namų valdai, standartiškai ištuštinamas vieną kartą per 2 savaites. Atliekų turėtojui pageidaujant ir VASA patvirtinus, jam gali būti teikiama vieno karto per savaitę konteinerio ištuštinimo paslauga, atliekų turėtojui mokant didesnę vietinę rinkliavą.

41. Individualaus naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriai ištuštinami ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites.

42. Individualaus naudojimo maisto atliekų konteineriai ištuštinami ne rečiau kaip vieną kartą per dvi savaites šaltuoju metų periodu bei ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę šiltuoju metų periodu.

43. Savivaldybės vežėjui turi būti užtikrinta galimybė privažiuoti prie bendrojo naudojimo konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti), t. y. konteinerio stovėjimo vieta turi būti neužstatyta automobiliais, neapribotas tokio konteinerio pasiekimas aptvertoje (rakinamoje) patalpoje, teritorijoje ir pan. Jei Savivaldybės vežėjui nesudaroma galimybė privažiuoti prie bendrojo naudojimo konteinerio ir jį ištuštinti (iškrauti), atliekų turėtojas pagal nustatytą grafiką privalo išstumti konteinerį į konteinerių ištuštinimo (iškrovimo) vietą, iš anksto suderintą su VASA ir Savivaldybės vežėju.

44. Trūkstant tinkamų vietų pakuočių atliekoms ir antrinėms žaliavoms skirtiems antžeminiams konteineriams pastatyti, tinkama tokiems konteineriams vieta derinama tarp VASA, Savivaldybės ir PA vežėjo. Tokios vietos gali būti parenkamos prie prekybos centrų, degalinių, prie įvažiavimo kelių į kiemus, sodų bendrijas ar kitose gausiai atliekų turėtojų lankomose vietose. Esant galimybėms pakuočių atliekoms ir antrinėms žaliavoms skirtus antžeminius konteinerius pastatyti keliose vietose, šių konteinerių pastatymo vieta derinama su gyventojų įgaliotais atstovais ir pagal galimybes atsižvelgiant į gyventojų nuomonę.

45. Konteineriai negali būti perpildyti, atliekos pilamos tik iki viršutinio krašto, be kaupo, konteinerių dangčiai turi būti laisvai uždaromi. Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius. Savivaldybės vežėjai privalo užtikrinti, kad išvežimo metu visos atliekos iš mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, ir maisto atliekų konteinerių bei esančios šalia konteinerių 5 m atstumu būtų supiltos į atitinkamus šiukšliavežius ir išvežtos, paliekant tvarkingą aplinką.

46. Teritorijų tvarkytojai atsako už tvarką ir švarą prie mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, tekstilės atliekų ir maisto atliekų surinkimo konteinerių laikotarpiu tarp atliekų išvežimo – jie privalo surinkti, sušluoti besimėtančias atliekas ir sukrauti jas į atitinkamus konteinerius.

47. Konteinerių aikštelėse ar šalia jų neleistinai paliktas didžiųjų gabaritų, buityje susidariusias statybines, tekstilės, pavojingąsias ar kitokias atliekas VASA užsakymu surenka ir išveža DGA vežėjas.

48. Jeigu nustatomas asmuo, konteinerių aikštelėje arba šalia jos atsikratęs didžiųjų gabaritų, buityje susidariusiomis statybos, tekstilės, pavojingosiomis ir kitomis atliekomis, jis sumoka už šių atliekų surinkimą ir išvežimą pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka sudarytų paslaugų teikimo sutarčių įkainius.

49. Konteinerių švara turi būti nuolat palaikoma vadovaujantis galiojančių teisės aktų (higienos normų) reikalavimais. Bendrojo naudojimo konteineriai plaunami ir dezinfekuojami šia tvarka:

49.1. mišrių komunalinių atliekų antžeminius konteinerius – MKA vežėjas, požeminius ir pusiau požeminius – jų savininkas (valdytojas);

49.2. pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų antžeminius konteinerius – PA vežėjas, požeminius ir pusiau požeminius – jų savininkas (valdytojas);

49.3. maisto atliekų požeminius ir pusiau požeminius konteinerius – konteinerių savininkas (valdytojas).

49.4. tekstilės atliekų konteinerius – TA vežėjas.

50. Individualaus naudojimo komunalinių atliekų konteinerių švarą privalo užtikrinti jų naudotojai.

TREČIASIS SKIRSNIS

PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ TVARKYMAS

51. Savivaldybės teritorijoje pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos surenkamos į individualaus naudojimo arba bendrojo naudojimo konteinerius, įrengtus tam skirtose vietose.

52. Komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, kurias galima mesti į pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, informacinis sąrašas pateikiamas šių Taisyklių 4 priede.

53. Naudojami tam tikros spalvos bendrojo naudojimo konteineriai arba konteineriai pažymimi atitinkamos spalvos informaciniais ženklais:

53.1. popieriaus ir kartono pakuočių atliekoms ir antrinėms žaliavoms – mėlynos spalvos;

53.2. plastiko, metalo, visoms likusioms pakuočių atliekoms ir antrinėms žaliavoms – geltonos spalvos;

53.3. stiklo pakuočių atliekoms ir antrinėms žaliavoms – žalios spalvos;

53.4. popieriaus, kartono, plastiko, metalo, visoms likusioms pakuočių atliekoms ir antrinėms žaliavoms – mėlynos / geltonos spalvos.

54. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parinktas PA vežėjas aptarnauja:

54.1. daugiabučius namus, kurie aprūpinami bendrojo naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriais;

54.2. individualių namų valdas, kurios aprūpinamos individualaus naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriais ir bendrojo naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriais (su VASA suderintais atvejais, jeigu PA vežėjui nėra galimybės privažiuoti prie tokių namų valdų);

54.3. naudojamus negyvenamosios paskirties pastatus, kurie aprūpinami individualaus naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriais arba bendrojo naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriais;

54.4. kitus viešus objektus ir teritorijas, įskaitant garažų ir sodininkų bendrijas, kurie aprūpinami bendrojo naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriais;

54.5. viešojo renginio teritoriją, kurioje pastatyti bendrojo naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriai.

55. Visi individualių namų gyventojai gali papildomai naudotis bendrojo naudojimo pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteineriais.

56. Visi fiziniai asmenys gali pakuočių atliekas ir antrines žaliavas, kurių surinkimo svorių ribos pateikiamos VAATC interneto svetainėje, nemokamai priduoti į DGA surinkimo aikšteles.

57. Ne gamybinę ūkinę veiklą vykdantys juridiniai asmenys, išskyrus švietimo ir ugdymo įstaigas, privalo tvarkyti pakuočių atliekas ir antrines žaliavas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Tik suderinus su VASA šiems juridiniams asmenims gali būti leidžiama naudotis Savivaldybės sukurta komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo sistema.

58. Pakuočių atliekos ir antrinės žaliavos iš komunalinių atliekų turėtojų renkamos pagal grafikus, kurie skelbiami VASA ir PA vežėjo interneto svetainėje.

59. Pakuočių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti teisės aktų nustatyta tvarka gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka.

60. Informacija apie Vilniaus komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančią pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo sistemą skelbiama Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse pagal gamintojų ir importuotojų pateiktą informaciją apie papildančią sistemą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ATLIEKŲ TURĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

61. Atliekų turėtojai yra skirstomi į šias grupes:

61.1. fiziniai asmenys (gyventojai);

61.2. juridiniai asmenys.

62. Atliekų turėtojai turi teisę:

62.1. gauti tinkamas, Taisyklėse nustatytos kokybės komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas;

62.2. teikti Savivaldybei ir (arba) VASA pasiūlymus dėl Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos tobulinimo;

62.3. gauti informaciją, susijusią su komunalinių atliekų tvarkymu;

62.4. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka pasinaudoti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir komunalinių atliekų tvarkymą lengvatomis, jei tai nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose;

62.5. kreiptis į VASA dėl konteinerių suteikimo, dėl naudojamų konteinerių kiekio ir (ar) talpos, ir (ar) ištuštinimo dažnumo pakeitimo, dėl konteinerių objektui priskirtų konteinerių pakeitimo;

62.6. informuoti VASA, Savivaldybės administraciją, Savivaldybės vežėjus apie pastebėtą Taisyklių reikalavimų pažeidimą ar nevykdymą;

62.7. kurti savanoriškas iniciatyvines grupes ar bendruomenes, kurios padėtų Savivaldybei įgyvendinti šių Taisyklių reikalavimus.

63. Atliekų turėtojai privalo:

63.1. siekti mažinti komunalinių atliekų susidarymą;

63.2. komunalines atliekas rūšiuoti pagal įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus;

63.3. susidariusias komunalines atliekas perduoti Savivaldybės vežėjui tik šiose Taisyklėse nustatyta tvarka;

63.4. nepalikti šalia konteinerių jokių atliekų;

63.5. susidariusias komunalines atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje pagal jų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, mesti į atitinkamos paskirties konteinerius;

63.6. laikytis atliekų rūšiavimo instrukcijų ir rekomendacijų;

63.7. neatsikratyti atliekomis ir šiukšlėmis gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose ar kitur;

63.8. naudotis konteinerių objektui priskirtais mišrių komunalinių, maisto atliekų konteineriais;

63.9. rūpintis sau nuosavybės teise priklausančių komunalinių atliekų konteinerių priežiūra bei remontu, plauti, dezinfekuoti tokius konteinerius, jeigu su Savivaldybės vežėju nesusitarta kitaip;

63.10. pakelti užtvarus, atrakinti konteinerių patalpas, aptvarus, stogines, išstumti konteinerius į nustatytas konteinerių ištuštinimo vietas tais atvejais, kai konteineriai stovi patalpose, uždaruose kiemuose ar kitose neprivažiuojamose vietose nustatytą konteinerių tuštinimo dieną (pagal grafiką), bei užtikrinti Savivaldybės vežėjui galimybę ištuštinti konteinerį – užtikrinti prieigą prie konteinerio ir galimybę nustumti jį iki šiukšliavežio tuštinimui tais atvejais, kai nėra galimybės konteinerius išstumti į konteinerių ištuštinimo vietas, pvz., pernelyg siaura važiuojamoji dalis ar pan.;

63.11. konteinerių aikštelėse ir jų ištuštinimo zonose nestatyti transporto priemonių bei užtikrinti tinkamą ir saugų specialaus transporto privažiavimą bei priėjimą prie konteinerių;

63.12. gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekas atskirti jų susidarymo vietoje ir nemaišyti jų su komunalinėmis atliekomis;

63.13. užtikrinti tvarką savo žemės sklype, nesvarbu ar tas sklypas įregistruotas valstybės įmonėje Registrų centre, ar ne;

63.14. informuoti Savivaldybę ir (arba) VASA apie aplinkos teršimą atliekomis ir (ar) Taisyklių nesilaikymą;

63.15. teikti VASA prašomą informaciją, susijusią su atliekų tvarkymu ir vietinės rinkliavos apskaičiavimu;

63.16. laiku sumokėti vietinę rinkliavą;

63.17. vadovautis šiomis Taisyklėmis ir kitais teisės aktais.

64. Atliekų turėtojams draudžiama:

64.1. komunalinių atliekų surinkimo konteineriuose deginti atliekas, raustis juose, išimti iš jų atliekas;

64.2. naudoti konteinerius ne pagal paskirtį;

64.3. šalinti konteineriuose atliekas, kurioms konteineriai nėra skirti, pvz.: pilti į juos žemės gruntą, gatvių, šaligatvių ir teritorijų valymo sąšlavas, degančias ar karštas atliekas, karštus pelenus, želdynų priežiūros ir tvarkymo atliekas, bet kokius skysčius ar skystas atliekas;

64.4. gadinti konteinerius, lipti į juos, laužyti, pjaustyti ir kt.;

64.5. pilti mišrias komunalines ir maisto atliekas į kitiems atliekų turėtojams priskirtus konteinerius;

64.6. palikti šalia konteinerių bet kokias atliekas, kurias privaloma šalinti konteineriuose, taip pat buityje susidarančias statybines, didelių gabaritų, tekstilės, pavojingąsias atliekas, padangas, automobilių ardymo atliekas, kitas neleistinas atliekas;

64.7. palikti šalia tam skirtų konteinerių dideles, nesuplėšytas, nesulankstytas pakuočių atliekas, kurias, jeigu jos netelpa į konteinerio angą ir konteineriuose yra vietos, privaloma sulankstyti ar kitaip susmulkinti ir sudėti į konteinerį;

64.8. kitais būdais teršti konteinerių aikšteles, konteinerių pastatymo vietas;

64.9. savavališkai pakeisti konteinerių pastatymo vietas.

PENKTASIS SKIRSNIS

SAVIVALDYBĖS ATLIEKŲ VEŽĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

65. Savivaldybės vežėjai turi teisę:

65.1. patikrinti aptarnaujamų mišrių (likusių po rūšiavimo) komunalinių atliekų konteinerių turinį ir rūšiavimo kokybę;

65.2. neištuštinti konteinerio, jeigu konteineris yra fiziškai nepasiekiamas (tokiu atveju faktas fiksuojamas fotonuotrauka, informuojama VASA);

65.3. netuštinti konteinerių, jei konteineriuose yra daiktų ar atliekų, kurių buvimas juose neleistinas pagal atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus ir šias Taisykles ar kelia grėsmę vežėjo personalui ir (ar) aplinkai; apie tokį atvejį turi būti informuojama VASA, kuri priima sprendimą dėl tokių konteinerių tuštinimo tvarkos;

65.4. įspėti atliekų turėtojus, kurie nesilaiko šių Taisyklių reikalavimų.

66. Savivaldybės vežėjai privalo:

66.1. sąžiningai teikti paslaugas pagal sutarties su Savivaldybe sąlygas, šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus;

66.2. teikti VASA ir Savivaldybei su atliekų tvarkymu susijusią informaciją;

66.3. registruoti ir nagrinėti gautus pranešimus, prašymus ir skundus, susijusius su atliekų surinkimu, vežimu ir tvarkymu, ir ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas teikti atsakymus pareiškėjams, nurodant sprendimų apskundimo galimybę VASA, bei imtis priemonių paslaugų teikimo trūkumams pašalinti;

66.4. surinkti šalia konteinerių paliktas atliekas ir po konteinerio (-ių) ištuštinimo palikti tvarkingą aplinką prie konteinerio ir (ar) konteinerių aikštelėje;

66.5. konstatavus ir fiksavus fotonuotraukomis, kad atliekų turėtojas perkrauna konteinerį arba meta į jį atliekas, kurioms rinkti yra skirtas kitokios rūšies konteineris arba kurios negali būti metamos į konteinerius, informuoti VASA apie tokius atvejus, kuri ne vėliau kaip per 5 darbo dienas priima sprendimą dėl tokių konteinerių tuštinimo dažnumo pakeitimo, arba dėl atliekų turėtojų perspėjimo ir atsakomybės už šių Taisyklių pažeidimą taikymo (konteinerių užpildymo kitokios rūšies atliekomis atveju);

66.6. nerinkti mišrių komunalinių atliekų iš įmonių ir organizacijų, jeigu jose yra gamybos atliekų; apie tokį atvejį turi būti informuojama VASA, kuri priima sprendimą dėl tokių konteinerių tuštinimo tvarkos;

66.7. su VASA suderinti atliekų išvežimo grafikus, skelbti juos interneto svetainėje;

66.8. fiksuoti pastebėtus Taisyklių pažeidimus ir informuoti apie tai VASA ir (ar) Savivaldybę.

67. MKA vežėjas privalo:

67.1. gavus VASA užsakymą, per 5 darbo dienas aprūpinti atliekų turėtoją VASA nurodyto dydžio MKA konteineriu bei įtraukti naują atliekų turėtoją į MKA surinkimo grafiką;

67.2. gavus VASA užsakymą, per 3 darbo dienas aprūpinti konteineriais viešuosius renginius ir pateikti konteinerius laikinam naudojimui, tačiau esant skubiam poreikiui konteineris turi būti pastatytas kitą dieną po VASA užsakymo;

67.3. plauti ir dezinfekuoti bendrojo naudojimo MKA konteinerius, pastatytus daugiabučiams namams, sodininkų ir garažų bendrijoms aptarnauti, ne rečiau kaip 2 kartus per metus, vadovaudamasis higienos reikalavimais ir VASA nustatyta tvarka, pagal grafiką, suderintą su VASA;

67.4. į mišrių komunalinių atliekų šiukšliavežį versti tik atliekas iš mišrioms komunalinėms (likusioms po rūšiavimo) atliekoms skirto konteinerio;

67.5. surinktas mišrias komunalines atliekas pristatyti į mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius (toliau – MBA įrenginiai; mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo, atskyrimo ir biologiškai skaidžių atliekų apdorojimo įrenginiai, esantys adresu Jočionių g. 13, Vilniuje);

67.6. nevykdyti jokios mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir (ar) tvarkymo veiklos prieš pristatant šias atliekas į MBA įrenginius.

68. MKA ir MA vežėjas ištuštindamas konteinerius į šiukšliavežius atliekas privalo pasverti ir svėrimo duomenis realiu laiku perduoti VASA.

V SKYRIUS

KITŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTŲ TVARKYMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ, MAISTO IR ŽALIŲJŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

69. Individualių namų valdų savininkai ir juridiniai asmenys, veikiantys (buveinė yra registruota) ne daugiabučio gyvenamojo namo patalpose, susidariusias žaliąsias ir kitas augmenijos atliekas (biologiškai skaidžių, kurias galima kompostuoti ir žaliųjų atliekų informacinis atliekų sąrašas pateikiamas 5 priede), privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje ir:

69.1. atliekų turėtojai, kurie turi galimybes tokias atliekas kompostuoti savo valdomo žemės sklypo ribose, turi tai daryti kompostavimo dėžėje, specialiai tam skirtoje vietoje ar esant galimybei bendruose kelių atliekų turėtojų bendrai valdomuose kompostavimo įrenginiuose ne mažesniu nei 2 metrų atstumu nuo gretimų sklypų ribos su kitomis rekomenduojamomis kompostuoti atliekomis. Turint gretimo sklypo naudotojo rašytinį sutikimą, kompostavimo vieta gali būti įrengiama mažesniu kaip 2 metrų atstumu nuo gretimo sklypo;

69.2. atliekų turėtojai, kurie neturi galimybių tokias atliekas kompostuoti savo valdomo žemės sklypo ribose, šias atskirtas atliekas privalo pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles, kurių adresai skelbiami VASA ir Savivaldybės interneto svetainėse.

70. Valstybinę žemę tvarkantys asmenys, su kuriais Savivaldybės administracija yra sudariusi atitinkamas sutartis, susidariusias žaliąsias ir kitas augmenijos atliekas turi jas sušluoti ar kitaip surinkti ir ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas išvežti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles arba žaliąsias atliekas pašalinti į specialias tam skirtas surinkimo priemones. Į žaliųjų atliekų surinkimo priemones draudžiama mesti ne žaliąsias atliekas. Už žaliųjų atliekų surinkimo priemonių priežiūrą atsakingi jas įrengę asmenys.

71. Gyventojai, kurie savo iniciatyva prižiūri ir tvarko valstybinę žemę, žaliąsias atliekas turi sušluoti ar kitaip surinkti ir ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas jas pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles arba žaliąsias atliekas pašalinti į tokių atliekų surinkimui skirtas priemones, kurių įrengimo vieta, kiekis ir talpa turi būti suderinta su seniūnija, kurios teritorijoje bus surenkamos žaliosios atliekos. Gyventojai, kurie naudojasi seniūnijos suteiktomis žaliųjų atliekų surinkimui skirtomis priemonėmis, turi informuoti seniūniją apie tokių atliekų išvežimą. Į žaliųjų atliekų surinkimo priemones draudžiama mesti ne žaliąsias atliekas.

72. Daugiabučio gyvenamojo namo naudojamą žemę ar suformuotą žemės sklypą tvarkantys asmenys žaliąsias atliekas turi sušluoti ar kitaip surinkti ir ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas jas pristatyti į žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles.

73. Maisto atliekos, jas renkant bendrojo ir individualaus naudojimo maisto atliekų surinkimo konteineriais, bus pradėtos tvarkyti ne vėliau, kaip viešo konkurso būdu bus parinktas MA vežėjas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-213, 2023-10-25, paskelbta TAR 2023-10-27, i. k. 2023-21100

74. Iki maisto atliekų tvarkymo, jas renkant bendrojo ir individualaus naudojimo maisto atliekų surinkimo konteineriais, pradžios, maisto atliekos renkamos į maisto atliekoms rinkti skirtus maišelius, kurie išmetami į mišrioms komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius. Šie maišeliai apdorojami juos atskyrus nuo kitų mišrių komunalinių atliekų konteineriuose esančių atliekų. Atliekų turėtojai maisto atliekoms rinkti skirtais maišeliais aprūpinami kiekvienam namų ūkiui skiriant ne mažiau nei du maišelius per savaitę. Maisto atliekų informacinis sąrašas pateiktas 6 priede.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1-213, 2023-10-25, paskelbta TAR 2023-10-27, i. k. 2023-21100

75. Maisto atliekas MA vežėjas surenka iš bendrojo naudojimo konteinerių bei individualaus naudojimo konteinerių Savivaldybės viešojo pirkimo konkurse nustatyta tvarka. Naudojami rudos spalvos individualaus naudojimo konteineriai, bendrojo naudojimo konteineriai pažymimi rudos spalvos informaciniais ženklais.

76. Maisto atliekos iš komunalinių atliekų turėtojų renkamos pagal grafikus, kurie skelbiami VASA ir MA vežėjo interneto svetainėje.

ANTRASIS SKIRSNIS

DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

77. DGA iš fizinių asmenų (gyventojų) surenkamos tokia tvarka:

77.1. atliekos, kurių surinkimo svorių ir (ar) kiekių ribos pateikiamos VAATC interneto svetainėje, nemokamai pristatomos į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas VAATC interneto svetainėje, tačiau šių atliekų svorio ir (ar) kiekio perviršis tvarkomas savo lėšomis;

77.2. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, kuris renka šias atliekas apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Informacija apie DGA surinkimo apvažiavimo būdu vietą bei laiką skelbiama VASA interneto svetainėje, likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki numatomo minėtų atliekų surinkimo;

77.3. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, pateikus užsakymą VASA dėl nemokamos individualios DGA paėmimo paslaugos suteikimo;

77.4. jeigu pageidaujamas papildomas DGA paėmimas ar yra kitos aplinkybės, fizinis asmuo (gyventojas) gali teikti užsakymą VASA dėl mokamos individualaus DGA paėmimo paslaugos suteikimo, už kurią būtų atlyginama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis kainomis (įkainiais);

77.5. DGA tvarkymo būdai, nurodyti 77.1–77.3 papunkčiuose, apmokami vietinės rinkliavos lėšomis, o 77.4 papunktyje nurodytas būdas – atliekų turėtojų lėšomis.

78. Juridiniai asmenys DGA tvarko savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

BUITYJE SUSIDARANČIŲ STATYBINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

79. Buityje susidarančios statybinės atliekos (informacinis buityje susidarančių statybinių atliekų sąrašas pateikiamas 7 priede), susidarančios atliekant gyvenamojo būsto (patalpų) paprastojo remonto darbus, kuriems nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, turi būti atskirtos nuo kitų komunalinių atliekų, surūšiuotos, sudėtos į patvarius atliekų maišus ar kitas izoliuojančias talpas ir iš fizinių asmenų (gyventojų) surenkamos tokia tvarka:

79.1. atliekos, kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos VAATC interneto svetainėje, nemokamai pristatomos į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas VAATC interneto svetainėje, tačiau šių atliekų svorio ir (ar) kiekio perviršis tvarkomas savo lėšomis;

79.2. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, kuris renka šias atliekas apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Informacija apie buityje susidarančių statybinių atliekų surinkimo apvažiavimo būdu vietą bei laiką skelbiama VASA interneto svetainėje, likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki numatomo minėtų atliekų surinkimo;

79.3. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, pateikus užsakymą VASA dėl nemokamos individualios DGA paėmimo paslaugos suteikimo;

79.4. jeigu pageidaujamas papildomas buityje susidarančių statybinių atliekų paėmimas ar yra kitos aplinkybės, fizinis asmuo (gyventojas) gali teikti užsakymą VASA dėl mokamos individualios buityje susidarančių statybinių atliekų paėmimo paslaugos suteikimo, už kurią būtų atlyginama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis kainomis (įkainiais);

79.5. buityje susidarančių statybinių atliekų tvarkymo būdai, nurodyti 79.1–79.3 papunkčiuose, apmokami vietinės rinkliavos lėšomis, o 79.4 papunktyje nurodytas būdas – atliekų turėtojų lėšomis.

80. Juridiniai asmenys statybines atliekas tvarko savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka.

81. Paprastojo remonto darbų metu susidarančios pavojingosios atliekos (įvairūs dažai, lakai, tirpikliai ar medžiagos, kuriose yra ar, atliekų turėtojo nuomone, gali būti asbesto, gyvsidabrio ir (ar) kt. pavojingųjų medžiagų) surenkamos ir perduodamos šių Taisyklių V skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka.

82. Statybinės atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kai tokiems darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, sutartiniais pagrindais perduodamos tvarkyti atliekų tvarkytojams teisės aktų nustatyta tvarka. Tokios statybinės atliekos nėra komunalinės atliekos ir jų tvarkymo išlaidos nėra finansuojamos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą lėšomis.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BUITYJE SUSIDARANČIŲ TEKSTILĖS ATLIEKŲ TVARKYMAS

83. Buityje susidarančios tekstilės atliekos iš fizinių asmenų (gyventojų) surenkamos tokia tvarka:

83.1. atliekos, kurių surinkimo svorių ribos pateikiamos VAATC interneto svetainėje, nemokamai priduodamos į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas VAATC interneto svetainėje, tačiau šių atliekų svorio ir (ar) kiekio perviršis tvarkomas savo lėšomis;

83.2. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, kuris renka šias atliekas apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Informacija apie buityje susidarančių tekstilės atliekų surinkimo apvažiavimo būdu vietą bei laiką skelbiama VASA interneto svetainėje, likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki numatomo minėtų atliekų surinkimo;

83.3. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, pateikus užsakymą VASA dėl nemokamos individualios DGA paėmimo paslaugos suteikimo;

83.4. jeigu pageidaujamas papildomas buityje susidarančių tekstilės atliekų paėmimas ar yra kitos aplinkybės, fizinis asmuo (gyventojas) gali teikti užsakymą VASA dėl mokamos individualaus buityje susidarančių tekstilės atliekų paėmimo paslaugos suteikimo, už kurią būtų atlyginama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis kainomis (įkainiais);

83.5. buityje susidarančių tekstilės atliekų tvarkymo būdai, nurodyti 83.1–83.3 papunkčiuose ir 85 punkte, apmokami vietinės rinkliavos lėšomis, o 83.4 papunktyje nurodytas būdas – atliekų turėtojų lėšomis.

84. Juridiniai asmenys tekstilės atliekas tvarko savo lėšomis.

85. Fiziniai asmenys (gyventojai) buityje susidarančias tekstilės atliekas gali nemokamai palikti tam skirtuose specialiuose konteineriuose, pažymėtuose informaciniais ženklais. Informacija apie papildomas tekstilės atliekų surinkimo priemones ir specialių konteinerių stovėjimo vietas skelbiama Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.

PENKTASIS SKIRSNIS

BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

86. Buityje susidarančios pavojingosios atliekos (informacinis (nebaigtinis) pavojingųjų atliekų sąrašas pateikiamas 8 priede), surenkamos tokia tvarka:

86.1. atliekos, kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos VAATC interneto svetainėje, nemokamai priduodamos į DGA surinkimo aikšteles, nurodytas VAATC interneto svetainėje;

86.2. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, kuris renka šias atliekas apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Informacija apie buityje susidarančių pavojingųjų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu vietą bei laiką skelbiama VASA interneto svetainėje, likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki numatomo minėtų atliekų surinkimo;

86.3. atliekos gali būti nemokamai priduodamos DGA vežėjui, pateikus užsakymą VASA dėl nemokamos individualios buityje susidarančių pavojingųjų atliekų paėmimo paslaugos suteikimo;

86.4. jeigu pageidaujamas papildomas buityje susidarančių pavojingųjų atliekų paėmimas ar yra kitos aplinkybės, fizinis asmuo (gyventojas) gali teikti užsakymą VASA dėl mokamos individualios buityje susidarančių pavojingųjų atliekų paėmimo paslaugos suteikimo, už kurią būtų atlyginama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintomis kainomis (įkainiais);

86.5. buityje susidariusių pavojingųjų atliekų tvarkymo būdai, nurodyti 86.1–86.3 papunkčiuose, apmokami vietinės rinkliavos lėšomis, o 86.4 papunktyje nurodytas būdas – atliekų turėtojų lėšomis.

87. Fiziniai asmenys (gyventojai) buityje susidariusių pavojingųjų atliekų rūšis ir kiekius, viršijančius VAATC nurodytas ribas, gali savo lėšomis perduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias pavojingąsias atliekas.

88. Baterijų ir akumuliatorių atliekų turėtojas privalo atskirti tokias atliekas nuo kitų atliekų ir pristatyti baterijų ir akumuliatorių atliekas į tokių atliekų priėmimo vietą ar perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui. Šių atliekų priėmimo vietos ir jų tvarkytojų rekvizitai skelbiami Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.

89. Baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie papildomas baterijų ir akumuliatorių atliekų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.

90. Juridiniai asmenys pavojingąsias atliekas tvarko savo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

NE ŪKINĖJE VEIKLOJE SUSIDARANČIŲ APMOKESTINAMŲJŲ GAMINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMAS IR TVARKYMAS

91. Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekos (informacinis atliekų sąrašas pateikiamas 9 priede), kurių surinkimo svorių ir kiekių ribos pateikiamos VAATC interneto svetainėje, surenkamos tokia tvarka:

91.1. pristatomos į tokių gaminių gamintojų, importuotojų ar platintojų įrengtas tokių atliekų priėmimo vietas. Šių vietų adresai yra skelbiami tokias atliekas tvarkančių atliekų tvarkytojų ir Savivaldybės interneto svetainėse;

91.2. fiziniai asmenys (gyventojai) šias atliekas gali pristatyti nemokamai į DGA surinkimo aikšteles, kurių adresai yra skelbiami VAATC interneto svetainėje, laikydamiesi tokių atliekų kiekio ir rūšies apribojimų;

91.3. perduoti tokias atliekas kitam atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas.

92. Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekų kiekiai, viršijantys VAATC nurodytas ribas, ir apmokestinamų gaminių atliekų rūšys, kurių nemokamas priėmimas į atitinkamas aikšteles nėra numatytas, tvarkomi šia tvarka:

92.1. transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto veiklos metu susidarančios apmokestinamųjų gaminių atliekos perduodamos transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikiančioms įmonėms;

92.2. teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka tokios atliekos perduodamos turintiems teisę jas tvarkyti atliekų tvarkytojams;

92.3. padangos perduodamos padangų platintojui teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka.

93. Draudžiama šios rūšies atliekas tvarkyti kitaip nei nurodyta šiame skyriuje.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ TVARKYMAS

94. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas (informacinis elektros ir elektroninės įrangos atliekų sąrašas pateikiamas 10 priede) privalo atskirti nuo kitų komunalinių atliekų jų susidarymo vietoje.

95. Komunalinių atliekų turėtojai elektros ir elektroninės įrangos atliekas pristato į DGA surinkimo aikšteles, kurių adresai yra skelbiami VAATC interneto svetainėje.

96. Komunalinių atliekų turėtojai susidariusias elektros ir elektroninės įrangos atliekas gali pristatyti į elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo vietas (mokyklose, kitose švietimo įstaigose ir pan.), kurių sąrašas skelbiamas Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.

97. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atiduotos platintojams (pardavėjams), kurie privalo, nereikalaudami papildomai sumokėti, priimti vartotojo atiduodamas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas tuo atveju, jei vartotojo atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra tos pačios paskirties kaip jo perkama elektros ir elektroninė įranga ir jei atiduodamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekis (skaičiuojant įrangos vienetais) atitinka perkamos elektros ir elektroninės įrangos kiekį. Platintojai (pardavėjai) prekybos vietoje privalo informuoti vartotojus apie tai, kaip jie gali atiduoti šias atliekas platintojams.

98. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti gamintojai ir importuotojai gali diegti papildomas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo priemones. Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos diegimo sąlygos turi būti suderintos su Savivaldybe teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija apie papildomas elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo priemones skelbiama Savivaldybės ir VASA interneto svetainėse.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ NAUDOJIMAS, ŠALINIMAS IR ŠALINIMO VIETŲ VĖLESNĖ PRIEŽIŪRA

99. Savivaldybėje surinktos komunalinės atliekos naudojamos, šalinamos ir jų šalinimo vietų vėlesnė priežiūra vykdoma Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

100. Savivaldybė siekia atliekas sudarančias medžiagas panaudoti konkrečiai paskirčiai vietoj kitų medžiagų ar perdirbti į tos pačios ar kitos paskirties produktus ar medžiagas.

101. MBA įrenginių operatorius privalo užtikrinti nepertraukiamą mišrių komunalinių atliekų priėmimą ir jų tvarkymo veiklą, atitinkančią teisės aktų nustatytus reikalavimus.

102. Nebaigtinį atliekų naudojimo ir šalinimo veiklų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

103. Netinkamos naudoti, likusios po apdorojimo Savivaldybės komunalinės atliekos šalinamos sąvartyne.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

104. Šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi kontroliuoja Savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka.

105. Savivaldybės administracija nagrinėja skundus dėl VASA priimtų sprendimų ir (ar) šių Taisyklių pažeidimų, nustatytu dažnumu, tačiau ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius atlieka VASA Taisyklių laikymosi kontrolę.

106. Atliekų turėtojams, pažeidusiems šių Taisyklių reikalavimus, yra taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatas.

107. Asmenys, įgyvendinantys šių Taisyklių nuostatas, atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

108. Atliekų turėtojo patraukimas atsakomybėn neatleidžia jo nuo prievolės laikytis šių Taisyklių ir pašalinti pažeidimo pasekmes ir atlyginti visus dėl to atsiradusius nuostolius.

____________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

1 priedas

KONTEINERIŲ TECHNINĖ INFORMACIJA

Bendrieji reikalavimai	Konteineriai turi būti sertifikuoti pagal RAL GZ 951/1 arba lygiavertį kokybės standartą
Bendrieji reikalavimai	Kiekvienas konteineris turi būti pažymėtas atitinkamu kokybės užtikrinimo ženklu
Paskirtis	Mišrių komunalinių atliekų, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, maisto, tekstilės atliekų surinkimas
Konteinerių atitikimas standartams ir naudojamos medžiagos	Konteineriai turi atitikti galiojančius kokybės standartus
	Plastikiniai atliekų konteineriai turi būti pagaminti iš aukšto tankumo polietileno (HDPE) arba lygiavertės medžiagos
	Konteinerio gamybai negali būti naudojamas kadmis ar kitos aplinkai pavojingosios medžiagos
	Medžiagos, iš kurių gaminamas konteineris, ir pats konteineris turi būti atsparūs UV spinduliams
	Medžiagos, iš kurių formuojamas konteineris, turi neabsorbuoti drėgmės ir būti visiškai atsparios korozijai, šalčiui, karščiui ir cheminėms medžiagoms
	Konteinerių spalva turi būti juoda, atitikti standartinę gamintojo RAL 9004 spalvų paletę arba lygiavertę ir būti suderinta su VASA
	Standartiniai konteinerių dydžiai: 0,12 m³, 0,24 m³, 0,36 m³, 0,77 m³, l,1 m³, 1,3 m³, 2,5 m³ ar kitos talpos antžeminiai konteineriai bei 0,5 m³, 0,8 m³, 1,3 m³, 1,5 m³,3 m³, 5 m³ar kitos talpos pusiau požeminiai ir (ar) požeminiai konteineriai
	Išskirtiniais atvejais, suderinus su VASA, tose vietose, kur plastikiniai konteineriai dažnai yra sugadinami, gali būti statomi 1,1 m³ talpos metaliniai konteineriai
	Ant kiekvieno konteinerio privalo būti elektroninis žymeklis. Konteinerio žymeklio (identifikacinės žymos) montavimo vieta – konteinerio priekinėje briaunoje
Informacija	Ant kiekvieno konteinerio priekinės dalies turi būti užklijuotas (pritvirtintas) informacinis lipdukas (ženklas)
Dokumentacija	Konteinerių surinkimo (jei konteineriai surenkami), eksploatacijos ir priežiūros instrukcijos lietuvių ir originalo kalbomis

_________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

2 priedas

Vilniaus miesto savivaldybės atliekų tvarkymo zonų schema

atlieku tvarkymo zonose Vilniuje_2015

_________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

3 priedas

KONTEINERIŲ AIKŠTELIŲ DYDŽIAI*

Konteinerių aikštelės dydis

Orientacinis bendras konteinerių tūris

Orientacinis atliekų turėtojų skaičius

Orientacinis susidarančių mišrių komunalinių atliekų kiekis per metus

Labai didelė aikštelė

iki 23 m³

nuo 401 iki 600

daugiau kaip 100 tonų

Didelė aikštelė

iki 15 m³

nuo 105 iki 400

nuo 25 iki 100 tonų

Vidutinė aikštelė

iki 7 m³

nuo 40 iki 104

nuo 10 iki 25 tonų

Maža aikštelė

iki 3 m³

nuo 10 iki 39

nuo 2 iki 10 tonų

Minimali aikštelė

iki 0,9 m³

iki 10

iki 2 tonų

* Konteinerių aikštelės (VASA ir Savivaldybės pritarimu) gali būti praplečiamos, papildomai pastatant (įrengiant) atitinkamos rūšies konteinerius.

______________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

4 priedas

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SRAUTE SUSIDARANČIŲ PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ, KURIAS GALIMA MESTI Į PAKUOČIŲ ATLIEKŲ IR ANTRINIŲ ŽALIAVŲ SURINKIMO KONTEINERIUS, INFORMACINIS SĄRAŠAS

Pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšys	Atliekos, kurias galima mesti į pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų konteinerius
Stiklo	Stikliniai buteliai, stiklainiai; kita stiklinė pakuotė be dangtelių; stiklo indai, kiti stiklo gaminiai ir šių gaminių duženos.
Popieriaus ir kartono	Kartoninės, gofruoto kartono, popierinės dėžės, kita popierinė pakuotė; Žurnalai, laikraščiai, knygos, lankstinukai, vokai, skrajutės, rašomasis popierius, popieriniai krepšiai, kiti popieriaus ir kartono gaminiai.
Plastikų ir metalo	Plastikiniai buteliai, indeliai, dėžutės, kitokia plastikinė ar kombinuota (pvz., „Tetrapak“) pakuotė, įskaitant kamštelius; traškučių pakeliai ar kitiems maisto produktams pakuoti skirta panaši pakuotė; skardinė ar metalinė pakuotė; metaliniai dangteliai; polietileno maišeliai ir plėvelė; aliuminio lėkštės ir kepimo skardos; kiti plastiko ir metalo gaminiai.

Pastabos:

1. Komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, kurias galima mesti į pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerius, sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

2. Išmetamos atliekos turi būti be maisto ar kitų medžiagų likučių.

3. Negali būti išmetamos pavojingosiomis medžiagomis užterštos atliekos.

4. Nuo stiklo pakuočių (stiklainių, butelių) popierinių etikečių pašalinti nebūtina.

5. Popierinės, kartoninės, plastikinės, kombinuotos pakuočių atliekos turi būti suspaustos ar išardytos siekiant sumažinti jų tūrį.

______________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

5 priedas

KOMPOSTUOJAMŲ (BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ) ATLIEKŲ

INFORMACINIS SĄRAŠAS*

Kompostuoti tinkamos atliekos**

Kompostuoti netinkamos atliekos

Komunalinės atliekos

Žaliosios atliekos

Maisto atliekos (negyvūninės kilmės) – vaisių ir daržovių gabaliukai;

vaisių ir daržovių žievės;

kiaušinių lukštai;

arbatos tirščiai, pakeliai;

kavos tirščiai bei jų filtrai;

kartonas ir kiti popieriaus gaminiai, suplėšytas popierius, kiaušinių dėklai;

naminių graužikų (žiurkėnų, jūrų kiaulyčių) natūralūs pakratai.

Augalų lapai;

nupjauta žolė;

smulkios medžių ir krūmų šakos; medienos drožlės

piktžolės (be subrendusių sėklų); gėlės

vazonų žemė;

šiaudai, šienas.

Mėsa, žuvis, riebalai, kaulai; pieno produktai;

plastikinės arba sintetinės atliekos;

sergantys augalai;

šunų bei kačių ekskrementai; piktžolės, turinčios subrendusių sėklų;

skerdienos atliekos;

sauskelnės;

laikraščiai, žurnalai.

*Rekomenduojamų kompostuoti individualių namų valdų sąlygomis atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

**Individualių namų valdos, aprūpintos maisto atliekų surinkimo konteineriais, kompostavimui tinkamas maisto atliekas šalina juose.

PAVYZDINIS ŽALIŲJŲ ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*

Žaliosios atliekos:

1. Augalų lapai.

2. Nupjauta žolė.

3. Smulkios medžių ir krūmų šakos

4. Medienos drožlės.

5. Gėlės.

6. Vazonų žemė.

7. Šiaudai, šienas.

8. Piktžolės (be subrendusių sėklų).

9. Kitos žaliosios atliekos.

*Žaliųjų atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

______________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

6 priedas

MAISTO ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*

Maisto atliekos:

1. Vaisių ir daržovių atliekos.

2. Duonos ir pyragų atliekos.

3. Ryžių ir makaronų atliekos.

4. Žuvies, vėžiagyvių ir mėsos atliekos su nedideliais kaulais ar be jų.

5. Kiaušinių lukštai.

6. Kavos, arbatos tirščiai ir arbatos maišeliai.

7. Naudojimui netinkami maisto likučiai.

8. Skintos gėlės.

9. Kambariniai augalai, be žemių.

*Maisto atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

Šios atliekos bus pradedamos tvarkyti atskirai, užtikrinus atitinkamų konteinerių įrengimą.

______________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

7 priedas

BUITYJE SUSIDARANČIŲ STATYBINIŲ ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*

Buityje susidarančios statybinės atliekos:

1. Betonas.

2. Plytos.

3. Mineralinė, akmens ir stiklo vata.

4. Gipso izoliacinės statybinės medžiagos.

5. Ruberoidas.

6. Plastikas, stiklas, popierius iš statybų.

7. Sukietėję dažai, lakai.

8. Dažyti, lakuoti paviršiai.

9. Čerpių ir keramikos gaminiai.

10. Šiferis, asbesto atliekos.

11. Putų polistirolas.

12. Dujų silikato, betoniniai, keramzitbetonio, silikatiniai ir betoniniai blokeliai.

13. Linoleumas.

14. Grindų dangos.

15. Mediena iš statybų.

16. Namų ūkio santechnikos įrenginiai (vonios, kriauklės, praustuvai ir kiti).

17. Kanalizacijos, vandentiekio vamzdžiai ir jų jungiamosios dalys.

*Buityje susidarančių statybinių atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

______________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

8 priedas

BUITYJE SUSIDARANČIŲ PAVOJINGŲJŲ ATLIEKŲ

INFORMACINIS (NEBAIGTINIS) SĄRAŠAS*

Buityje susidarančios pavojingosios atliekos:

1. Išeikvotos baterijos ir akumuliatoriai.

2. Naikinti vaistiniai preparatai.

3. Pasenę buities chemijos produktai.

4. Lakų, dažų, klijų, tirpiklių, skiediklių atliekos.

5. Tara (pakuotės) nuo dažų, ploviklių, cheminių medžiagų.

6. Panaudoti tepalai, tepalų filtrai ir kitos naftos produktų atliekos.

7. Gyvsidabrio turinčios atliekos (termometrai, liuminescensinės lempos).

8. Trąšų, augalų apsaugos priemonių, agrochemijos atliekos.

9. Pasenę gesintuvai, aerozolių balionėliai.

10. Kitos pavojingosios buities atliekos.

*Pavojingųjų buities atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

______________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

9 priedas

NE ŪKINĖJE VEIKLOJE SUSIDARANČIŲ APMOKESTINAMŲJŲ GAMINIŲ ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*

Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekos:

1. Naudotos padangos.

2. Akumuliatoriai.

3. Galvaniniai elementai.

4. Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai.

5. Vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrai.

6. Automobilių hidrauliniai (tepaliniai) amortizatoriai.

*Ne ūkinėje veikloje susidarančių apmokestinamųjų gaminių atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

______________________________

Vilniaus miesto savivaldybės

atliekų tvarkymo taisyklių

10 priedas

ELEKTROS IR ELEKTRONINĖS ĮRANGOS ATLIEKŲ INFORMACINIS SĄRAŠAS*

Atliekų kategorija	Elektros ir elektroninės įrangos atliekų pavyzdžiai
1. Stambių namų apyvokos prietaisų atliekos	Nebenaudojami ar sugedę šaldytuvai ir šaldikliai, skalbimo mašinos ir drabužių džiovintuvai, indaplovės, elektrinės viryklės ir viryklėlės, mikrobangų krosnelės, elektriniai šildymo prietaisai (pvz., elektriniai radiatoriai), elektriniai ventiliatoriai, oro kondicionavimo prietaisai.
2. Smulkių namų apyvokos prietaisų atliekos	Nebenaudojami ar sugedę dulkių siurbliai, siuvimo, mezgimo, audimo ir kitokie tekstilės gaminių apdorojimo prietaisai, lygintuvai, skrudintuvai, keptuvės, smulkintuvai, kavamalės ir talpyklų ar pakuočių atidarymo ar sandarinimo įranga, elektriniai peiliai, plaukų kirpimo, džiovinimo, dantų valymo, skutimosi ir masažavimo prietaisai bei kiti kūno priežiūros prietaisai, rankiniai ir staliniai laikrodžiai bei laiko matavimo, rodymo ar fiksavimo įranga, svarstyklės.
3. IT ir telekomunikacinės įrangos atliekos	Nebenaudojami ar sugedę asmeniniai kompiuteriai (kartu su centriniu procesoriumi, pele, monitoriumi ir klaviatūra), nešiojamieji kompiuteriai, kompiuterinės užrašų knygelės, delniniai kompiuteriai, spausdintuvai, kopijavimo įranga, elektrinės ir elektroninės rašomosios mašinėlės, kišeninės ir stalinės skaičiavimo mašinėlės, faksimiliniai aparatai, telefonai, mobilieji telefonai, atsakiklių sistemos.
4. Vartojimo įrangos atliekos	Nebenaudojami ar sugedę radijo aparatai, televizoriai, vaizdo kameros, vaizdo grotuvai, garso grotuvai, garso stiprintuvai, muzikos instrumentai, fotoaparatai.
5. Apšvietimo įrangos atliekos	Perdegusios lempos, nebenaudojama ar sugedusi kita apšvietimo įranga.
6. Elektrinių ir elektroninių įrankių atliekos	Nebenaudojami ar sugedę vejos pjovimo ar kitų sodo darbų įrankiai, grąžtai, pjūklai, tekinimo, malimo, šlifavimo, smulkinimo, pjovimo, kapojimo, kirpimo, gręžimo, skylių darymo, perforavimo, lankstymo, lenkimo ar panašaus medžio, metalo ar kitų medžiagų apdorojimo įranga, kniedijimo, kalimo, veržimo arba kniedžių, vinių, varžtų ištraukimo ar panašios paskirties įrankiai, virinimo, litavimo ar panašios paskirties įrankiai, skystų ar dujinių medžiagų purškimo, skleidimo, paskirstymo ar kitokio apdorojimo kitomis priemonėmis įranga.
7. Žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos atliekos	Nebenaudojami ar sugedę elektriniai traukinukai ar lenktyninių automobilių komplektai, rankiniai vaizdo žaidimų pultai, vaizdo žaidimai, elektrinių ar elektroninių komponentų turinti sporto įranga.

*Elektros ir elektroninės įrangos atliekų sąrašas yra informacinio pobūdžio ir nenustato galutinio atliekų sąrašo.

_______________________________

Pakeitimai: