Suvestinė redakcija nuo 2010-07-28 iki 2011-02-08

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 8-213, i. k. 099301MISAK00000408

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL TERŠALŲ IŠMETIMO Į APLINKĄ APSKAITOS TVARKOS PATVIRTINIMO

1999 m. gruodžio 20 d. Nr. 408

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1997, Nr. 65-1540) 6 ir 19 straipsniais, Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 19 straipsniu, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615) 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353) 6.13 punktu, Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės nuostatais (Žin., 1999, Nr. 1-30) ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1262 (Žin., 1999, Nr. 97-2800) 2 punktą:

1. Tvirtinu teršalų išmetimo į aplinką (vandenį ir orą) apskaitos tvarkas:

1.1. Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarką (pridedama);

1.2. Teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarką (pridedama).

2. Nustatau, kad asmenys, kurie privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, teršalų išmetimo į aplinką (vandenį ir orą) apskaitą tvarko vadovaudamiesi šio įsakymo 1 punktu patvirtintomis tvarkomis.

3. Šio įsakymo 1 punktu patvirtintos tvarkos pradedamos taikyti 2000 metais išmestų į aplinką teršalų apskaitai tvarkyti.

3. Nuo 2000 m. sausio 26 d. netenka galios:

3.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. 151;

3.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1993 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. 71.

4. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „atmosfera“, „valdymo sistema“, „vanduo“.

APLINKOS MINISTRAS DANIUS LYGIS

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408

1 priedas

VANDENS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO VALSTYBINĖS STATISTINĖS APSKAITOS IR DUOMENŲ TEIKIMO TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Juridiniai ir fiziniai asmenys bei įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių (toliau – asmenys), ūkinės veiklos objektuose vartojantys vandenį, skirstomi į dvi kategorijas: vandens naudotojus ir vandens naudotojus-abonentus. Vandens naudotojai yra asmenys, vandenį vartojantys iš vandens telkinio arba išleidžiantys į gamtinę aplinką nuotėkas, taip pat vartojantys vandens telkinį įvairioms reikmėms (hidroenergetikai, laivybai, žuvininkystei ir kt.). Vandens naudotojai-abonentai yra asmenys, vandenį gaunantys iš komunalinio ar kitų vandens naudotojų vandentiekio arba išleidžiantys nuotėkas į komunalinius ar kitų vandens naudotojų kanalizacijos tinklus. Asmenys, savo įrenginiais paimantys vandenį ir nuotėkas išleidžiantys į komunalinius ar kitus vandens naudotojų kanalizacijos tinklus arba paimantys vandenį iš komunalinio ar kitų vandens naudotojų vandentiekio ir nuotėkas išleidžiantys į paviršinio vandens telkinius, filtracijos ar drėkinimo laukus, kaupimo rezervuarus, priskiriami prie mišrių vandens naudotojų. Toliau Tvarkoje asmenys vadinami vandens naudotojais ir vandens naudotojais-abonentais.

2. Visi vandens naudotojai, kurie pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles (Žin., 2000, Nr. 8-213; 2001, Nr. 83-2903) turi gauti gamtos išteklių naudojimo leidimus, ir vandens naudotojai-abonentai, kurie gamybos metu suvartoja ne mažiau kaip 50 kubinių metrų vandens per parą, privalo pildyti Valstybinės statistinės ataskaitos formas Nr. 1-Vanduo.

Punkto pakeitimai:

Nr. 334, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 79-3610 (2003-08-13), i. k. 103301MISAK00000334

3. Pasibaigus ataskaitiniams metams, ne vėliau kaip sausio 25 d., Valstybinės statistinės ataskaitos forma Nr. 1-Vanduo, patvirtinta ūkinės veiklos objekto vadovo parašu ir antspaudu, pateikiama atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui (toliau – RAAD). Užpildomi du formos egzemplioriai. Vienas formos egzempliorius lieka RAAD, kitas – ūkinės veiklos objekte.

4. Forma užpildoma remiantis nuotėkų laboratorinių tyrimų rezultatais, vandens vartojimo ir teršiančių medžiagų pirminės apskaitos duomenimis. Kai vandens naudotojo arba vandens naudotojo-abonento pateikti laboratorinės kontrolės duomenys prieštarauja valstybinės laboratorinės kontrolės duomenims (nesilaikoma nustatytos tvarkos, metodinių nurodymų, klaidingi duomenys), jie anuliuojami ir galioja tik valstybinės laboratorinės kontrolės duomenys. Teršalų kiekiai nuotekose iš kaupimo rezervuarų ir išvalius nuotekas filtracijos laukuose, po kurių jos į paviršinio vandens telkinius neišleidžiamos, apskaičiuojami, vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis).

Punkto pakeitimai:

Nr. 334, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 79-3610 (2003-08-13), i. k. 103301MISAK00000334

5. Atsiskaitančių pagal Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarką vandens naudotojų ir vandens naudotojų-abonentų sąrašą sudaro ir tikslina RAAD.

6. Už formos Nr. 1-Vanduo teisingą užpildymą atsako ūkinės veiklos objektų vadovai. Nustačius pažeidimus, kaltininkai baudžiami Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

1. Didžiausia leistina su nuotekomis išleisti į aplinką tarša (DLT) – tai per laiko vienetą leidžiamas su nuotekomis išleisti teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal galiojančias nuotekų užterštumo normas ir leidžiamą išleisti nuotekų kiekį arba pagal nuotekų surinktuvo sklaidos galimybes

Punkto pakeitimai:

Nr. 334, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 79-3610 (2003-08-13), i. k. 103301MISAK00000334

2. Laikinai leistina su nuotekomis išleisti į aplinką tarša (LLT) – tai gamtos išteklių naudojimo leidime nustatytas laikinai leidžiamas su nuotekomis išleisti teršalų kiekis, kai nėra pakankamų galimybių DLT normatyvams pasiekti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 334, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 79-3610 (2003-08-13), i. k. 103301MISAK00000334

III. FORMOS Nr. 1-VANDUO UŽPILDYMO TVARKA

1. Forma susideda iš trijų lapų:

1.1. pirmą lapą užpildo visi pagal šią formą atsiskaitantys vandens naudotojai ir vandens naudotojai-abonentai;

1.2. antrą lapą užpildo tik vandens naudotojai apie kiekvieną išleistuvą atskirai (kiekvieno išleistuvo atveju užpildomas atskiras lapas), iš kurio buities ir gamybinės arba lietaus kanalizacijos (paviršinės) nuotėkos išleidžiamos į paviršinio vandens telkinius, filtracijos bei drėkinimo laukus, kaupimo rezervuarus arba pakartotinai vartojamos gamyboje (įvertinus nuotėkų valymo įrenginių veikimą);

1.3. trečią lapą užpildo tik vandens naudotojai-abonentai apie visų rūšių buities ir gamybinių nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginius ir kiekvieną šių nuotėkų išleistuvą, iš kurio nuotėkos išleidžiamos į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus.

2. Jeigu dalis nuotėkų išleidžiama į paviršinio vandens telkinius, o kita dalis nuotėkų – į vandens naudotojo kanalizacijos, lietaus kanalizacijos tinklus – pildomi visi trys formos lapai.

3. Jeigu vandens naudotojai-abonentai neturi nuotėkų valymo įrenginių, tai užpildo tik trečio lapo VIII skyrių.

4. 1 lapas susideda iš keturių skyrių:

I. Vandens paėmimas, suvartojimas, perdavimas.

II. Racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonių vykdymas.

III. Požeminio vandens paėmimas iš atskirų vandeningų horizontų.

IV. Kiti duomenys.

4.1. I, II ir III skyriuose vandens kiekis įrašomas tūkstančiais kubinių metrų per metus sveikaisiais skaičiais. III skyriuje visų lėšų ir statybos montavimo darbų apimtys įrašomos tūkstančiais litų sveikaisiais skaičiais. Visų rūšių nuotėkų valymo įrenginių ir apytakinių vandens tiekimo sistemų pajėgumas įvertinamas kubiniais metrais per parą sveikaisiais skaičiais, kanalizacijos kolektorių ir tinklų ilgis – kilometrais iki vieno ženklo po kablelio.

4.2. Adreso dalis:

4.2.1. nurodomas visas juridinio ar fizinio asmens ar įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, pavadinimas, taip pat šio asmens valdomo ūkinės veiklos objekto pavadinimas ir pagrindinė veiklos rūšis (pagal NACE – statistinis Europos Bendrijos ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius);

Punkto pakeitimai:

Nr. 467, 2001-09-20, Žin., 2001, Nr. 83-2903 (2001-09-28), i. k. 101301MISAK00000467

4.2.2. adreso dalies viršuje įrašomas ūkinės veiklos objekto, dėl kurio atsiskaitoma, kodas pagal Lietuvos Respublikos įmonių rejestro reikalavimus.

5. I skyriaus – VANDENS PAĖMIMAS, SUVARTOJIMAS, PERDAVIMAS – pildymas:

5.1. formos I lentelės grafų pildymas:

1 grafa – vandens naudotojai nurodo kiekvieno vandens šaltinio pavadinimą (1 lentelė, pvz., gręžtinis šulinys, Kauno marios, Neries upė, Rekyvos ežeras). Vandens naudotojai-abonentai nurodo vandenį tiekiančio vandens naudotojo pavadinimą (pvz., SP UAB „Vilniaus vandenys“).

Vandens tiekimo bendrovės, kiti vandens naudotojai, priimantys nuotėkas iš kitų ūkinės veiklos objektų kanalizavimo, valymo ir išleidimo tikslams, duomenų apie nuotėkas neįrašo.

Jeigu nuotėkos vartojamos savoms reikmėms, pildomos 10–16 grafos. Kitos grafos pildomos nurodymuose nustatyta tvarka.

3 grafa – upės (upelio), kurio baseine yra vandens paėmimo įrenginiai, kodas įrašomas pagal Lietuvos Respublikos upių kadastro reikalavimus. Šią grafą užpildo tik vandens naudotojai.

4 grafa – vandens šaltinio rūšies kodas įrašomas vadovaujantis 1 lentele.

1 lentelė

Vandens šaltiniai arba nuotėkų surinktuvai

Eil. Nr.

Vandens paėmimo arba nuotėkų išleidimo šaltinio pavadinimas

Kodas

Gręžtinis šulinys

Jūra

Upė (upelis), kanalas, melioracijos griovys

Ežeras

Tvenkinys, karjeras, kūdra

Lietaus ir drenažo vandens sukauptuvai

Laivai (balastinis ir naftos produktais užterštas vanduo)

Vandens naudotojų vandentiekio tinklai

Vandens naudotojų, vandens naudotojų-abonentų kanalizacijos

(lietaus kanalizacijos) tinklai

10.

Filtracijos laukai, iš kurių nuotėkos neišteka į paviršinio vandens telkinius

11.

Filtracijos laukai, iš kurių nuotėkos išteka į paviršinio vandens telkinius

12.

Kaupimo rezervuarai

13.

Žemdirbystės drėkinimo laukai (skirti nuotėkoms utilizuoti)

14.

Kiti šaltiniai

5 grafa – įrašomas vandens naudotojo, iš kurio gaunamas vanduo, kodas (įrašo vandens naudotojai-abonentai pagal Lietuvos Respublikos įmonių rejestro reikalavimus).

6 grafa – paimamo vandens rūšies kodas įrašomas vadovaujantis 2 lentele.

2 lentelė

Paimamo vandens ir nuotėkų rūšys

Eil. Nr.

Paimamo vandens ir nuotėkų rūšies pavadinimas

Kodas

Požeminis (geriamasis) vanduo

PŽ

Mineralinis vanduo

Paviršinis (techninis) vanduo

Jūros vanduo

Buities ir gamybinės nuotėkos

Lietaus kanalizacijos (paviršinės) nuotėkos ir drenažo vanduo

Balastinis ir laivuose naftos produktais užterštas vanduo

Kitų šaltinių vanduo

KŠ

7 grafa – įrašomas atstumas kilometrais iki dviejų ženklų po kablelio, nuo upės (upelio) žiočių iki vandens paėmimo įrenginių, o požeminio vandens atveju – nuo upės (upelio) žiočių iki artimiausios nuo gręžinio (gręžinių) upės (upelio) vietos. Jeigu vanduo paimamas iš ežero, tai įrašomas iš ežero ištekančios upės (upelio) ilgis, pridėjus artimiausią atstumą nuo vandens paėmimo įrenginių iki upės (upelio) ištakų. Šią grafą užpildo tik vandens naudotojai.

8 grafa – įrašomas per metus iš kiekvieno vandens šaltinio paimtas arba iš vandens naudotojo gautas vandens kiekis.

9 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimtas arba iš vandens naudotojo gautas vandens kiekis, išmatuotas debito matavimo prietaisais.

10 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimtas visas suvartoto vandens kiekis.

11 grafa – įrašomas ūkio-buities reikmėms (gyventojų, įmonių darbuotojų reikmėms) suvartoto vandens kiekis.

12 grafa – įrašomas pramonės reikmėms suvartoto vandens kiekis.

13 grafa – įrašomas energetikos reikmėms suvartoto vandens kiekis.

14 grafa – įrašomas žemės ūkio reikmėms (drėkinimui, mėšlo šalinimo sistemoms) suvartoto vandens kiekis. Vandens, suvartoto gyventojų (darbuotojams) reikmėms, gyvuliams girdyti kiekis, įrašomas 11 grafoje.

15 grafa – įrašomas žuvininkystės reikmėms suvartoto vandens kiekis.

16 grafa – įrašomas kitoms reikmėms (neišvardytoms 11–15 grafose) suvartoto vandens kiekis.

Vandens tiekimo bendrovės, kiti vandens naudotojai, tiekiantys vandenį gyventojams bei kitiems smulkiems abonentams, turi įrašyti į 10–16 grafas savo bei smulkių abonentų, kurie patys neatsiskaito pagal šią formą, suvartoto vandens kiekius.

17 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimto nesuvartoto vandens, kuris perduotas kitiems ūkinės veiklos objektams, rūšies kodas (2 lentelė).

18 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimto nesuvartoto vandens, kuris perduotas kitiems ūkinės veiklos objektams, kiekis.

19 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimto pavartoto vandens (nuotėkų), kuris perduotas kitiems ūkiniams objektams, rūšies kodas (2 lentelė).

20 grafa – įrašomas iš kiekvieno vandens šaltinio paimto pavartoto vandens (nuotėkų), kuris perduotas kitiems ūkiniams objektams, kiekis.

21 grafa – įrašoma iš kiekvieno vandens šaltinio paimto vandens netektis – nuo vandens paėmimo pradžios iki galutinio suvartojimo (filtracija, išgaravimas, nutekėjimas, avarijos ir kt.), neįskaičiuojant kitiems ūkinės veiklos objektams perduoto nesuvartoto vandens kiekio.

Punkto pakeitimai:

Nr. 467, 2001-09-20, Žin., 2001, Nr. 83-2903 (2001-09-28), i. k. 101301MISAK00000467

Nr. 9, 2002-01-08, Žin., 2002, Nr. 5-191 (2002-01-18), i. k. 102301MISAK00000009

6. II skyriaus – RACIONALAUS VANDENS VARTOJIMO IR APSAUGOS PRIEMONIŲ VYKDYMAS – pildymas:

6.1. tai – priemonės, kurias įgyvendinus sumažėtų neigiamas poveikis požeminio ir paviršinio vandens telkiniams, gyvajai ir negyvajai gamtai, būtų taupiau vartojami vandens ištekliai. Šios priemonės: ūkio-buities ir gamybinių nuotėkų visų rūšių valymo įrenginiai, lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginiai, filtracijos, žemdirbystės drėkinimo laukai (skirti nuotėkoms utilizuoti), miestų ir gyvenviečių, ūkinės veiklos objektų kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų kolektoriai ir tinklai (išskyrus kiemo, gatvių tinklus), visų rūšių nuotėkų siurbimo stotys, apytakinės vandens tiekimo sistemos, paimamo vandens ir nuotėkų apskaitos prietaisai, kitos racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonės, mažinančios teršalų patekimą į požeminio ir paviršinio vandens telkinius, padedančios racionaliau vartoti vandens išteklius;

6.2. apie kiekvieną priemonę pildoma viena arba dvi eilutės priklausomai nuo to, kiek numatyta finansavimo šaltinių;

6.3. jeigu priemonės vykdomos tik iš valstybės lėšų arba tik iš kitų lėšų, pildoma viena eilutė, jeigu iš valstybės ir kitų lėšų – pildomos dvi eilutės;

6.4. formos II lentelės grafų pildymas:

1 grafa – nurodomas vykdomos priemonės pavadinimas (pvz., Vilniaus miesto nuotėkų biologinio valymo įrenginiai).

3 grafa – vykdomos priemonės kodas įrašomas iš 3 lentelės.

3 lentelė

Vykdomos racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonės

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Priemonės kodas

Pajėgumo matavimo kodas

Pajėgumo matavimo vieneto kodas

Biologinio valymo įrenginiai

m³/d

Mechaninio valymo įrenginiai

m³/d

Fizinio-cheminio valymo įrenginiai

m³/d

Denitrifikacijos įrenginiai

m³/d

Filtracijos laukai

m³/d

Visų rūšių pirminio valymo įrenginiai

m³/d

Lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo

m³/d

įrenginiai

Apytakinės vandens tiekimo sistemos

m³/d

Kanalizacijos ir lietaus (paviršinių nuotėkų)

kanalizacijos kolektoriai ir tinklai

10.

Kitos racionalaus vandens vartojimo

ir apsaugos priemonės

4 grafa – įrašomas lėšų kodas. Valstybės lėšos – kodas 1, kitos lėšos – kodas 2.

5 grafa – pajėgumo matavimo vieneto kodas įrašomas iš 3 lentelės.

6 ir 7 grafos – nurodomi statybos pradžios ir pabaigos metai (keturženkliais skaičiais).

8 grafa – įrašomas vykdomos priemonės pajėgumas.

9 ir 10 grafos – įrašoma vykdomos priemonės sąmatinė vertė (visos lėšos ir statybos montavimo darbų išlaidos).

11 ir 12 grafos – įrašomas vykdomos priemonės sąmatinės vertės likutis iki sausio 1 dienos, pasibaigus ataskaitiniams metams (visos lėšos ir statybos montavimo darbų išlaidos).

13 ir 14 grafos – įrašomas per ataskaitinius metus planuotos atiduoti ir atiduotos naudoti statomos priemonės pajėgumas.

15 grafa – įrašomos metams skirtos visos lėšos (iš kiekvieno lėšų šaltinio).

16 grafa – įrašomos statybos montavimo darbams skirtos lėšos.

17 grafa – įrašomos per ataskaitinius metus panaudotos visos lėšos (iš kiekvieno lėšų šaltinio).

18 grafa – įrašomos per ataskaitinius metus statybos montavimo darbams vykdyti panaudotos lėšos.

19 grafa – nurodomas priemonę vykdančio rangovo (statybinės organizacijos) pavadinimas.

7. Neteko galios nuo 2010-07-28

Punkto naikinimas:

Nr. D1-604, 2010-07-13, Žin. 2010, Nr. 89-4721 (2010-07-27), i. k. 110301MISAK00D1-604

8. IV skyriaus – KITI DUOMENYS – pildymas:

8.1. apytakinės vandens tiekimo sistemos – tai tokios sistemos, kuriose dėl cirkuliuojančio vandens mažiau suvartojama šviežio vandens. Prie apytakinių vandens tiekimo sistemų nepriskiriamos šiluminių tinklų sistemos;

8.2. pakartotinai vartojamo vandens sistemos – tai tokios sistemos, kada suvartotas vanduo viename ūkinės veiklos objekte perduodamas vartoti kitam ūkinės veiklos objektui arba suvartojamas tame pačiame objekte;

8.3. formos IV lentelės eilučių pildymas:

01 eilutė – įrašomas apytakinėse vandens tiekimo sistemose sutaupytas vandens kiekis. Vandens kiekis nustatomas pačiose sistemose, neįskaitant šviežio vandens sistemai papildyti.

02 eilutė – įrašomas pakartotinai suvartoto vandens bendras kiekis.

03 eilutė – įrašomas vandens naudotojo, vandens naudotojo-abonento kalendorinių darbo dienų per metus skaičius.

04 eilutė – įrašomas vandens naudotojo, vandens naudotojo-abonento darbo valandų per parą skaičius.

9. 2 lapas susideda iš dviejų skyrių:

V. Nuotėkų išleidimas ir nuotėkų valymo įrenginių veikimas.

VI. Teršiančių medžiagų išleidimas.

9.1. V skyriuje nuotėkų kiekis įrašomas sveikais skaičiais. VI skyriuje teršiančios medžiagos koncentracijos dydis apvalinamas iki rodiklio nustatymo tikslumo ribos, jos kiekis – iki dviejų ženklų po kablelio, kai bendras ženklų skaičius (su kableliu) neviršija 6 ženklų.

10. V skyriaus – NUOTĖKŲ IŠLEIDIMAS IR NUOTĖKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ VEIKIMAS – pildymas:

10.1. lapo bendrojoje dalyje nurodomas firmos, įmonės, įstaigos, akcinės bendrovės ar kito ūkinės veiklos objekto pavadinimas. Kodas įrašomas pagal Lietuvos Respublikos įmonių rejestro reikalavimus;

10.2. eilutėje „Nuotėkų priimtuvas“ nurodomas upės (upelio), ežero ar kito nuotėkų surinktuvo pavadinimas (pvz.: Neries upė, Lokystos upelis, filtracijos laukai be išleidimo, žemdirbystės drėkinimo laukai, kaupimo rezervuarai) ir įrašomas upės (upelio), į kurį išleidžiamos nuotėkos, kodas (pagal Lietuvos Respublikos upių kadastro reikalavimus). Jeigu nuotėkos išleidžiamos į ežerą, tai įrašomas iš to ežero ištekančio upelio kodas. Jeigu nuotėkos neišleidžiamos į paviršinio vandens telkinius (filtracijos laukai be išleidimo, žemdirbystės drėkinimo laukai, kaupimo rezervuarai), įrašomas upės (upelio), kurio baseine įrengti minėti objektai, kodas;

10.3. eilutėje „Atstumas iki žiočių“ įrašomas atstumas kilometrais iki dviejų ženklų po kablelio, nuo upės (upelio) žiočių iki nuotekų išleistuvo. Jeigu nuotekos išleidžiamos į ežerą, tai įrašomas iš ežero ištekančios upės (upelio) ilgis, pridėjus artimiausią atstumą nuo nuotekų išleistuvo iki upės (upelio) ištakų. Jeigu nuotekos neišleidžiamos į paviršinio vandens telkinius (filtracijos laukai be išleidimo, žemdirbystės drėkinimo laukai, kaupimo rezervuarai), tai įrašomas atstumas nuo upės (upelio) žiočių iki artimiausios nuo minėtų objektų upės (upelio) vietos. Jeigu nuotekos išleidžiamos į Baltijos jūrą, tai įrašomas atstumas nuo nuotekų išleistuvo iki Latvijos Respublikos valstybinės sienos (pagal kranto liniją). Taip pat įrašyti išleistuvo koordinates (pagal Lietuvos koordinačių sistemą LKS-94) ir išleistuvo identifikavimo kodą pagal Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūros) tinklalapyje (http://gamta.lt) pateiktą išleistuvų sąrašą. Jei pildomi duomenys apie naują išleistuvą, jo identifikavimo kodas nerašomas;

Punkto pakeitimai:

Nr. 467, 2001-09-20, Žin., 2001, Nr. 83-2903 (2001-09-28), i. k. 101301MISAK00000467

Nr. D1-604, 2010-07-13, Žin., 2010, Nr. 89-4721 (2010-07-27), i. k. 110301MISAK00D1-604

10.4. nuotėkų rūšies kodas įrašomas iš 2 lentelės;

10.5. eilutėje „Nuotekų valymo įrenginiai“ įrašomas nuotekų valymo įrenginių visas pavadinimas (pvz., Vilniaus m. biologiniai NVĮ su N ir P šalinimu) ir nuotekų valymo įrenginio identifikavimo kodas pagal Agentūros tinklalapyje (http://gamta.lt) pateiktą išleistuvų sąrašą. Tuo atveju, kai pildomi duomenys apie naują nuotekų valymo įrenginį, jo identifikavimo kodas nerašomas. Jeigu vandens naudotojai nuotekų valymo įrenginių neturi, tai eilutė nepildoma;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-604, 2010-07-13, Žin., 2010, Nr. 89-4721 (2010-07-27), i. k. 110301MISAK00D1-604

10.6. nuotėkų valymo įrenginių rūšies kodas įrašomas iš 5 lentelės;

5 lentelė

Nuotėkų valymo įrenginių rūšys

Eil. Nr.

Nuotėkų valymo įrenginių rūšis

Kodas

Mechaninis valymas

100

Pirminis mechaninis valymas

101

Fizinis-cheminis valymas

200

Pirminis fizinis-cheminis valymas

201

Biologinis valymas

300

Pirminis biologinis valymas

301

Biofiltrai

302

Natūralaus valymo būdai

303

Aeraciniai kanalai su pneumatine aeracija

304

10.

Aeraciniai kanalai su mechanine aeracija

305

11.

Biologiniai tvenkiniai

306

12.

Kiti biologinio valymo būdai

307

13.

Aerotankai su pneumatine aeracija

311

14.

Aerotankai su mechanine aeracija

312

15.

Filtracijos laukai su išleidimu

400

16.

Filtracijos laukai be išleidimo

500

17.

Žemdirbystės drėkinimo laukai (skirti nuotėkoms utilizuoti)

600

18.

Lietaus kanalizacijos (paviršinių nuotėkų) valymas

700

19.

Įrenginiai, kuriuose išvalytos nuotėkos naudojamos gamyboje

800

20.

Įrenginiai, neįtraukti į balansą

900

21.

Biologinis valymas su azoto ir fosforo šalinimu

313

Lentelės pakeitimai:

Nr. 467, 2001-09-20, Žin., 2001, Nr. 83-2903 (2001-09-28), i. k. 101301MISAK00000467

10.7. nuotėkų valymo įrenginių paskirties kodas įrašomas iš 6 lentelės;

6 lentelė

Nuotėkų valymo įrenginių paskirtis

Eil. Nr.

Nuotėkų valymo įrenginių paskirtis

Kodas

Miestų nuotėkų valymo įrenginiai (komunalinis ūkis)

Į pramonės įmonių balansą įtraukti nuotėkų valymo įrenginiai, kuriuose valomos

ir miestų nuotėkos (komunalinis ūkis)

Pramonės įmonių nuotėkų valymo įrenginiai

Kaimo vietovių nuotėkų valymo įrenginiai (išskyrus pramonės įmonių nuotėkų

valymo įrenginius)

Lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginiai

Kiti nuotėkų valymo įrenginiai

10.8. toliau įrašoma, kuriais metais atiduoti naudoti nuotėkų valymo įrenginiai (keturženkliais skaičiais) ir kiek dienų per metus jie veikė;

10.9. formos V lentelės eilučių pildymas:

01 eilutė – įrašomas buities ir gamybinių nuotėkų valymo įrenginių projektinis pajėgumas.

02 eilutė – įrašomas nuotėkų valymo įrenginiuose išvalytas nuotėkų kiekis.

03 eilutė – įrašomas į nuotėkų valymo įrenginius patekęs kritulių ir infiltracinio vandens kiekis.

04 eilutė – įrašomas į nuotėkų valymo įrenginius iš kitų miestų, gyvenviečių gautas išvalyti nuotėkų kiekis.

05 eilutė – įrašomas visas išleistų į paviršinius vandenis nuotėkų kiekis.

06 eilutė – įrašomas išleistų į paviršinio vandens telkinius nuotėkų, kurių nereikia valyti, kiekis. Prie tokių nuotėkų priskiriamos visos, išskyrus lietaus kanalizacijos (paviršines) nuotėkas, nuotėkos, kurių užterštumas neviršija didžiausios leistinos taršos (DLT) normų (bet kokiu atveju – žuvininkystės nuotėkos). Prie šios kategorijos nuotėkų taip pat priskiriamas iš paviršinio vandens telkinių paimtas ir po vartojimo gamybos metu (aušinimui ar kitoms reikmėms) į paviršinio vandens telkinius grąžintas ar į kanalizacijos tinklus išleistas vanduo, kurio užterštumas neviršija foninio paviršinių vandenų užterštumo (taip pat terminio), bei iš vandentiekio tinklų paimtas vanduo, kurio kokybė po vartojimo atitinka geriamojo vandens kokybės reikalavimus.

07 eilutė – įrašomas iki nustatytų DLT normų išvalytų nuotekų kiekis. Vertinant nuotekų valymą miestams, kuriems privalomas azoto ir fosforo junginių šalinimas, nuotekų valymą vertinti pagal BDS, N ir P šalinimo atitikimą DLT. Jeigu kurios nors šių medžiagų gamtos išteklių naudojimo leidime nustatyta LLK, ji vertinama kaip LLT. Miestai, kuriems pagal nustatytus kriterijus neprivalomas azoto ir fosforo šalinimas (miestai ir miesteliai su ekvivalentiniu gyventojų skaičiumi iki 10 000), nuotekų valymą turi vertinti pagal biocheminį deguonies suvartojimą.

08 eilutė – įrašomas valomų, bet iki DLT nustatytų normų neišvalytų nuotėkų kiekis (jei nustatyta nors vienos teršiančios medžiagos LLK).

09 eilutė – įrašomas išleistų nevalytų nuotėkų kiekis.

10 eilutė – įrašomas išleistų nuotėkų, kurios buvo neišvalytos dėl neveikiančių valymo įrenginių, kiekis.

11 eilutė – įrašomas išleistų nuotėkų kiekis, nustatytas nuotėkų debito matavimo prietaisais.

12 eilutė – įrašomas išleistų į filtracijos laukus, iš kurių nėra ištekėjimo į paviršinio vandens telkinius, nuotėkų kiekis.

13 eilutė – įrašomas išleistų į kaupimo rezervuarus nuotėkų kiekis (iš jų į sukaupimo duobes, specialiai įrengtas skystoms gamybinėms atliekoms).

14 eilutė – įrašomas žemdirbystės drėkinimo laukuose (skirtuose nuotėkoms utilizuoti) išlaistytų nuotėkų kiekis.

15 eilutė – įrašomas po valymo grąžintų vartojimui nuotėkų kiekis.

16 eilutė – įrašomas lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių pajėgumas.

17 eilutė – įrašomas visas išleistų į paviršinio vandens telkinius nuotėkų kiekis.

18 eilutė – įrašomas išleistų į paviršinio vandens telkinius, išvalytų iki nustatytų normų, nuotėkų kiekis.

19 eilutė – įrašomas į paviršinio vandens telkinius išleistų, iki nustatytų normų neišvalytų nuotėkų kiekis.

20 eilutė – įrašomas nevalytų į paviršinio vandens telkinius išleistų nuotėkų kiekis.

21 eilutė – įrašomas išleistų į paviršinio vandens telkinius nuotėkų, kurios buvo neišvalytos dėl neveikiančių valymo įrenginių, kiekis.

22 eilutė – įrašomas po valymo grąžintų vartojimui nuotėkų kiekis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 467, 2001-09-20, Žin., 2001, Nr. 83-2903 (2001-09-28), i. k. 101301MISAK00000467

11. VI skyriaus – TERŠIANČIŲ MEDŽIAGŲ IŠLEIDIMAS – pildymas:

11.1. duomenys pateikiami apie ūkinio subjektų su nuotekomis išleidžiamas teršiančias medžiagas, dėl kurių privaloma atsiskaityti pagal galiojančius norminius teisės aktus;

11.2. VI skyriaus lentelės viršuje, eilutėje „Tyrimus atliko“, nurodomas nuotekų laboratorinę kontrolę atlikusios laboratorijos pavadinimas;

11.3. formos VI skyriaus lentelės grafų pildymas:

1 grafa – įrašomas eilės numeris;

2 grafa – įrašomi teršiančių medžiagų ir kitų parametrų kodai (1 priedėlis);

3 grafa – įrašomas teršiančios medžiagos pavadinimas;

4 grafa – įrašomi teršiančios medžiagos koncentracijos ir kitų parametrų matavimo vienetai
(1 priedo 1 priedėlis);

5 grafa – įrašoma paimtame vandenyje išmatuota teršiančios medžiagos vidutinė metinė koncentracija. Grafos nepildo įmonės, vartojančios požeminį (geriamą) arba mineralinį vandenį;

6 grafa – įrašoma projekte apskaičiuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija į valymo įrenginius atitekančiose nuotekose;

7 grafa – įrašoma prieš valymą nuotekose išmatuota teršiančios medžiagos vidutinė metinė koncentracija;

8 grafa – įrašoma teršiančios medžiagos vidutinė metinė didžiausia leistina koncentracija (DLK) arba laikinai leistina koncentracija (LLK) į nuotekų priimtuvą išleidžiamose nuotekose. LLK įrašoma skliausteliuose;

9 grafa – įrašoma išleidžiamose nuotekose išmatuota vidutinė metinė teršiančios medžiagos koncentracija;

10 grafa – įrašoma po valymo nuotekose išmatuota minimali momentinė arba, jei yra automatiniai nuotekų bandinių semtuvai, minimali paros bandinyje nustatyta teršiančios medžiagos koncentracija;

11 grafa – įrašoma po valymo nuotekose išmatuota maksimali momentinė arba, jei yra automatiniai nuotekų bandinių semtuvai, vidutinė paros bandinyje nustatyta teršiančios medžiagos koncentracija;

12 grafa – įrašomas teršiančios medžiagos nuotekų išvalymo efektyvumas (procentais), kuris apskaičiuojamas taip:

C₁ – C₂

AE = ———— x 100,

C₁

čia: AE – išvalymo efektyvumas (procentais);

C₁ – teršiančios medžiagos vidutinė metinė koncentracija nuotekose prieš valymą (mg/l);

C₂ – teršiančios medžiagos vidutinė metinė koncentracija nuotekose po valymo (mg/l).

13 grafa – įrašomas metinis teršiančios medžiagos kiekis, su nuotekomis patenkantis į nuotekų valymo įrenginius, kuris apskaičiuojamas taip:

C₁ x Q_m.

M_NV = —————,

1000 x 1000

čia: M_NV – metinis teršiančios medžiagos kiekis nuotekose prieš valymą (t/metus);

C₁ – teršiančios medžiagos vidutinė metinė koncentracija nuotekose prieš valymą (mg/l);

Q_m. – metinis nuotekų debitas (m³). Kai nėra nuotekų debito matavimo prietaisų, nuotekų kiekis apskaičiuojamas pagal Vandens naudojimo normas RSN 26-90 (Vilnius, 1991 m.).

14 grafa – įrašoma gamtos išteklių naudojimo leidime nurodyta DLT (LLT) norma. LLT įrašoma skliausteliuose.

15 grafa – įrašomas po valymo su nuotekomis išleistas teršiančios medžiagos kiekis, kuris apskaičiuojamas taip:

C₂ x Q_m.

M_V = —————,

1000 x 1000

čia: M_V – metinis teršiančios medžiagos kiekis nuotekose po valymo (t/metus);

C₂ – teršiančios medžiagos vidutinė metinė koncentracija nuotekose po valymo (mg/l);

Q_m. – metinis nuotekų debitas (m³). Kai nėra nuotekų debito matavimo prietaisų, nuotekų kiekis apskaičiuojamas pagal Vandens naudojimo normas RSN 26-90 (Vilnius, 1991 m.).

Punkto pakeitimai:

Nr. 334, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 79-3610 (2003-08-13), i. k. 103301MISAK00000334

12. 3 lapas susideda iš dviejų skyrių:

VII. Nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių veikimas.

VIII. Buities ir gamybinių bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų išleidimas į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus.

12.1. Nuotėkų kiekis įrašomas sveikaisiais skaičiais. Teršiančios medžiagos koncentracijos dydis apvalinamas iki rodiklio nustatymo tikslumo ribos.

13. VII skyriaus – NUOTĖKŲ PIRMINIO BEI LIETAUS KANALIZACIJOS (PAVIRŠINIŲ) NUOTĖKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ VEIKIMAS – pildymas:

13.1. lentelės viršuje nurodomas ūkinės veiklos objekto pavadinimas. Kodas įrašomas pagal Lietuvos Respublikos įmonių rejestro reikalavimus. Toliau nurodomas nuotėkų laboratorinę kontrolę atlikusios laboratorijos pavadinimas;

13.2. 3–7 grafų viršuje nurodomas kiekvieno nuotėkų pirminio ar lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių pavadinimas;

13.3. formos VII lentelės eilučių pildymas:

01 eilutė – nuotėkų rūšies kodas įrašomas iš 2 lentelės.

02 eilutė – nuotėkų valymo įrenginių rūšies kodas įrašomas iš 5 lentelės.

03 eilutė – nuotėkų valymo įrenginių paskirties kodas įrašomas iš 6 lentelės.

04 eilutė – įrašoma, kuriais metais atiduoti naudoti nuotėkų valymo įrenginiai (keturženkliais skaičiais).

05 eilutė – įrašoma, kiek dienų per metus veikė nuotėkų valymo įrenginiai.

06 eilutė – įrašoma, kiek valandų per parą veikė nuotėkų valymo įrenginiai.

07 ir 08 eilutės – įrašomas nuotėkų valymo įrenginių pajėgumas.

09 ir 10 eilutės – įrašomas nuotėkų valymo įrenginiuose išvalytas nuotėkų kiekis.

Toliau lentelėje nurodomas teršiančios medžiagos pavadinimas.

11 eilutė – įrašoma išmatuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija vartojimui paimtame vandenyje.

12 eilutė – įrašoma išmatuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija į valymo įrenginius patenkančiose nuotėkose.

13 eilutė – įrašoma vidutinė išmatuota teršiančios medžiagos koncentracija iš nuotėkų valymo įrenginių ištekančiose nuotėkose.

14 eilutė – įrašoma projekte apskaičiuota teršiančios medžiagos vidutinė koncentracija iš nuotėkų valymo įrenginių ištekančiose nuotėkose.

15 eilutė – įrašomas teršiančios medžiagos išvalymo efektyvumas (procentais).

Analogiškai pateikiami duomenys ir apie kitas teršiančias medžiagas.

51 eilutė – įrašomas nuotėkų valymo įrenginių veikimo efektyvumo kodas;

13.4. buities ir gamybinių nuotėkų pirminio ir lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių, iš kurių nuotėkos išleidžiamos į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus, veikimo efektyvumas nustatomas taip:

13.4.1. veikė efektyviai (kodas 2) – kai nuotėkos, ištekančios iš valymo įrenginių į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus, išvalomos iki vandens naudotojų nustatytų normų;

13.4.2. veikė neefektyviai (kodas 3) – kai nuotėkos valymo įrenginiuose neišvalomos iki vandens naudotojų nustatytų normų;

13.4.3. veikimas nevertinamas (kodas 4) – kai nėra analizių, vyko remontas ar derinimo darbai ir kt.;

13.4.4. neveikiantys įrenginiai (kodas 5) – kai nuotėkų valymo įrenginiai neveikė;

13.5. nuotėkų pirminio valymo įrenginių veikimo efektyvumas vertinamas pagal vienos svarbiausių – specifinės teršiančios medžiagos – pašalinimo efektyvumą. Jeigu yra kelios lygiavertės specifinės teršiančios medžiagos, vertinamas visų medžiagų pašalinimo efektyvumas ir jeigu bent vienos medžiagos koncentracija viršija nustatytąją, vertinama, kad įrenginiai veikė neefektyviai;

13.6. lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių veikimo efektyvumas vertinamas pagal naftos produktų pašalinimo efektyvumą.

14. VIII skyriaus – BUITIES IR GAMYBINIŲ BEI LIETAUS KANALIZACIJOS (PAVIRŠINIŲ) NUOTĖKŲ IŠLEIDIMAS Į VANDENS NAUDOTOJŲ KANALIZACIJOS TINKLUS – pildymas:

14.1. VIII lentelėje įrašomas kiekvieno nuotėkų išleistuvo numeris;

14.2. formos VIII lentelės eilučių pildymas:

01 eilutė – nuotėkų rūšies kodas įrašomas iš 2 lentelės.

02 ir 03 eilutės – įrašomas per kiekvieną išleistuvą į kanalizacijos tinklus išleistų nuotėkų kiekis.

04–11 eilutės – įrašomas teršiančios medžiagos pavadinimas;

14.3. formos VIII lentelės grafų pildymas:

3, 5, 7, 9 ir 11 grafos – įrašoma vandens naudotojo nustatyta teršiančios medžiagos koncentracija.

4, 6, 8, 10 ir 12 grafos – įrašoma vidutinė išmatuota teršiančios medžiagos koncentracija.

______________

Tvirtinu: ____________________________________________________________________

____________________________________________________________________

(ūkinės veiklos objekto vadovas: pavardė, parašas)

A.V.

200 __ m. _________________________ d.

Suderino: ___________________________________________________________________

(vandenį tiekiančios arba nuotėkas priimančios įmonės pavadinimas)

(pareigos, pavardė, parašas)

A.V.

200 __ m. ________________________ d.

Priėmė: _______________________________________________ regiono agentūrų tyrimų

skyriaus viršininkas ___________________________________________________________

(pavardė, parašas)

200 __ m. ________________________ d.

Valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius

(pavardė, parašas)

200 __ m. ________________________ d.

Ataskaitą _______________ lapų užpildė: ________________________________________

(pavardė, telefonas)

Vandens išteklių naudojimo

valstybinės statistinės apskaitos

ir duomenų teikimo tvarkos

1 priedėlis

Teršiančių medžiagų ir kitų parametrų kodų sąrašas

Kodas	Teršiančių medžiagų ir kitų parametrų pavadinimas	Matavimo vienetai
9001	1,2-dichloretanas (Etilendichloridas) (EDC)	µg/l
2205	1,2,4-trichlorbenzenas (1,2,4-TCB)	µg/l
1111	3,4-dichloranilinas (3,4-DCA)	mg/l
3001	(4-(para)-nonilfenolis)	µg/l
9002	Adsorbuojami organiniai halogenai (AOH)	mg/l
8001	Alachloras	µg/l
4001	Alavas	mg/l
8002	Aldrinas	µg/l
4002	Aliuminis	mg/l
3006	Alkilfenoletoksilatai (APEOs)	mg/l
1112	Amonis (NH₄)	mg/l
1113	Amonio azotas (NH₄-N)	mg/l
2301	Antracenas	µg/l
4003	Arsenas	mg/l
8003	Atrazinas	µg/l
1002	BDS₅	mg/l
1003	BDS₇	mg/l
1201	Bendrasis azotas	mg/l
1203	Bendrasis fosforas	mg/l
2101	Benzenas	µg/l
2102	Benzenas, toluenas, etilbenzenas, ksilenas (kaip BTEX)	µg/l
2302	Benzo(a)pirenas	µg/l
2303	Benzo(b)fluorantenas	µg/l
2304	Benzo(g,h,i)perilenas	µg/l
2305	Benzo(k)fluorantenas	µg/l
2201	Brominti difenileteriai (PBDE)	µg/l
3007	Butilfenolis	mg/l
2103	C10-13-chloralkanai (trumpos grandinės chlorinti parafinai) (SCCP)	µg/l
2105	Vidutinės grandinės chlorinti prafinai (MCCP)	mg/l
1005	ChDS	mg/l
1101	Chloras (aktyvusis)	mg/l
8004	Chlorfenvinfosas	µg/l
1102	Chloridai	mg/l
8005	Chlorpyrifosas	µg/l
4004	Chromas (bendrasis)	mg/l
4005	Chromas (šešiavalentis)	mg/l
1103	Cianidai	mg/l
4006	Cinkas	mg/l
8018	Ciromazinas	µg/l
8006	DDT (visas)	µg/l
9003	Di(2-etilheksil)ftalatas (DEHP)	µg/l
9011	Dibutilalavo junginiai (DBT)	µg/l
9012	Dibutilftalatas (DBP)	mg/l
8019	Dichlorotriazinas	mg/l
8020	Difluorochloropirimidinas	mg/l
8007	Dieldrinas	µg/l
9013	Dimetilftalatas	mg/l
8008	Diuronas	µg/l
8010	Endosulfanas	µg/l
8009	Endosulfanas (alfa-)	µg/l
8011	Endrinas	µg/l
1114	Etilendiamintetraacetatas (EDTA)	mg/l
8021	Fenolcikloheksanas	µg/l
3000	Fenoliai	mg/l
2306	Fluorantenas	µg/l
1104	Fluoridai	mg/l
1115	Formaldehidas	mg/l
1105	Fosfatai (PO₄)	mg/l
1116	Fosfatinis fosforas (PO₄-P)	mg/l
9014	Ftalatai	mg/l
4007	Geležis (bendra)	mg/l
4008	Gyvsidabris ir jo junginiai	µg/l
8022	Heksabromciklododekanas (HBCDD)	mg/l
8012	Heksachlorbenzenas (HCB)	µg/l
9004	Heksachlorbutadienas (HCBD)	µg/l
8013	Heksachlorcikloheksanas (HCH)	µg/l
2307	Indeno(1,2,3-cd)pirenas	µg/l
8014	Izodrinas	µg/l
8015	Izoproturonas	µg/l
4009	Kadmis ir jo junginiai	µg/l
4010	Kobaltas	mg/l
1006	Koli fagas	N.K./l
1007	Koli indeksas	ląst./l
4011	Manganas	mg/l
2104	Metilenchloridas (Dichlormetanas)	µg/l
3008	Metilfenolis	mg/l
9015	Monobutilalavas	mg/l
1117	Monochloracto rūgštis (MCAA)	mg/l
1204	Nafta ir jos produktai (naftos angliavandeniliai (iš viso))	mg/l
2308	Naftalenas	µg/l
1118	Natrio hidrosulfitas	mg/l
1119	Natrio hipochloritas	mg/l
1106	NH₄ ir amonio druskos	mg/l
4012	Nikelis ir jo junginiai	µg/l
1107	Nitratai (NO3)	mg/l
1120	Nitratinis azotas (NO₃-N)	mg/l
1108	Nitritai (NO₂)	mg/l
1121	Nitritinis azotas (NO₂-N)	mg/l
3002	Nonilfenoliai (NP)	µg/l
3009	Nonilfenoletoksilatai (NPE)	µg/l
3003	Oktilfenoliai	µg/l
3010	Oktilfenoletoksilatai	mg/l
3005	Oktilfenolis ((4-(1,1´,3,3´ -tetrametilbutil)-fenolis))	µg/l
8023	Para-para-DDT	µg/l
2202	Pentabromdifenileteris (c-PentaBDE)	µg/l
2203	Pentachlorbenzenas (PeCB)	µg/l
3004	Pentachlorfenolis (PCP)	µg/l
1122	Perfluoroktano rūgštis (PFOA)	mg/l
1123	Perfluoroktanosulfonatas (PFOS)	mg/l
1001	pH	-
2309	Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA)	µg/l
1008	Riebalai	mg/l
8016	Simazinas	µg/l
1206	Sintetinės veiklios paviršinės medžiagos (anijoninės)	mg/l
1207	Sintetinės veiklios paviršinės medžiagos (nejoninės)	mg/l
1004	Skendinčiosios medžiagos	mg/l
4017	Stibis	mg/l
4013	Stroncis	mg/l
1109	Sulfatai	mg/l
1110	Sulfidai (mineraliniai)	mg/l
4014	Švinas ir jo junginiai	µg/l
2206	Tetrabrombisfenolis ir jo dariniai	mg/l
9006	Tetrachloretilenas	µg/l
9008	Tetrachlormetanas (CCl₄, anglies tetrachloridas)	µg/l
1124	Tetranatrio etilendiamintetraacetatas (Na₄EDTA)	mg/l
1009	Toksiškumas LC50 (dafnijoms)	%
9009	Tributilalavo junginiai	µg/l
9010	Tributilalavo katijonai	µg/l
2204	Trichlorbenzenai (TCB)	µg/l
9005	Trichloretilenas (TRI)	µg/l
9007	Trichlormetanas (chloroformas)	µg/l
8024	Trichloropirimidinas	mg/l
9016	Trifenilalavo junginiai	mg/l
8017	Trifluralinas	µg/l
4015	Vanadis	mg/l
4016	Varis	mg/l
1202	Visuminis organinis anglingumas (VOA)	mg/l

_________________

Papildyta priedu:

Nr. 334, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 79-3610 (2003-08-13), i. k. 103301MISAK00000334

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-604, 2010-07-13, Žin., 2010, Nr. 89-4721 (2010-07-27), i. k. 110301MISAK00D1-604

0644002

Formos

Ūkinės veiklos

objekto

Kodai

Valstybinė statistinė ataskaita

Forma Nr. 1-Vanduo

Patvirtinta

Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 110

Metinė

Firmos, įmonės, įstaigos, akcinės bendrovės ir kt., vykdančios vandens vartojimo apskaitą, pateikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų, miestų arba rajonų aplinkos apsaugos agentūroms kiekvienais metais iki sausio 25 d. (2 egz.)

Steigėjas ________________________________________________________________________

Savivaldybė ______________________________________________________________________

Firma, įmonė, įstaiga, akcinė bendrovė ir kt. (pavadinimas) ________________________________

________________________________________________________________________________

Adresas _________________________________________________________________________

Vandens išteklių vartojimo ir apsaugos

200 __ metų

ATASKAITA

I. Vandens paėmimas, suvartojimas, perdavimas (tūkst. kubinių metrų/metus)

Vandens paėmimo šaltinis

Eilutės Nr.

Kodai

Atstumas iki žiočių (km)

Paimta arba gauta vandens

Suvartota vandens

Perduota kitiems vartotojams vandens

Vandens nuostoliai (21 = 8 – 10 - 18)

Upės (upelio)

Šaltinio rūšies

Perduodančios įmonės

Vandens rūšies

Iš viso

Išmatuota prietaisais

Iš viso

(10 = 11 + 12 +

13 + 14 + 15 + 16)

Iš jo reikmėms

Nevartoto

Pavartoto

Buities

Pramonės

Energetikos

Žemės ūkio

Žuvininkystės

Kitoms

Kodas

Kiekis

Kodas

Kiekis

II. Racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonių vykdymas (tūkst. Lt)

Objekto (priemonės) pavadinimas

Eilutės Nr.

Kodai

Statybos

Pajėgumas

Sąmatinė vertė

Sąmatinės vertės likutis iki sausio 1 d.

Per ataskaitinius metus

Rangovas

Objekto (priemonės)

Lėšų

Pajėgumo

Pradžia

Pabaiga

Visos lėšos

SMD

Visos lėšos

SMD

Pajėgumas

Skirta

Pavartota

Planuota

Atiduota

Visos lėšos

SMD

Visos lėšos

SMD

3 skyrius. Neteko galios nuo 2010-07-28

Skyriaus naikinimas:

Nr. D1-604, 2010-07-13, Žin. 2010, Nr. 89-4721 (2010-07-27), i. k. 110301MISAK00D1-604

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 334, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 79-3610 (2003-08-13), i. k. 103301MISAK00000334

VI. Teršiančių medžiagų išleidimas Tyrimus atliko _______________________________________________________________ laboratorija

Eil. Nr.

Kodas

Pavadinimas

Teršiančių medžiagų koncentracija

Išvalymo efektyvumas, %

Metinis teršiančių medžiagų kiekis, t/metus

Matavimo vienetai

Paimtame vandenyje

Nuotekose

Projektinė

Prieš valymą

Po valymo

Prieš valymą

Po valymo

DLK (LLK)

Vidutinė

Minimali

Maksimali

DLT (LLT)

Faktinis

______________

2 lapas

Užpildo vandens naudotojai kiekvieno išleistuvo, iš kurio buities ir gamybinės arba lietaus kanalizacijos (paviršinės) nuotėkos išleidžiamos į paviršinio vandens telkinius, filtracijos bei drėkinimo laukus, kaupimo rezervuarus arba pakartotinai vartojamos gamybos metu (įvertinus nuotėkų valymo įrenginių veikimą), atveju.

V. Nuotėkų išleidimas ir nuotėkų valymo įrenginių veikimas

Firma, įmonė, įstaiga, akcinė bendrovė ir kt. (pavadinimas) ________________________________________________________________________________________

____________________________________		Kodas .......................
Nuotėkų priimtuvas ____________________		Kodas .......................
Atstumas iki žiočių (km)	_____________________________________________
Nuotėkų rūšies kodas	_____________________________________________
Nuotėkų valymo įrenginiai	_________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________________________________

Rūšies kodas
Paskirties kodas
Veikimo pradžia
Veikė dienų

Rodikliai

Eil. Nr.

Kiekis

kubinių metrų/ parą

tūkst. kubinių metrų/metus

Buities ir gamybinės nuotėkos

Valymo įrenginių pajėgumas

Valyta

Iš viso

Iš jų

Kritulių ir infiltracinio vandens

Kitų miestų, gyvenviečių

Išleista į paviršinio vandens telkinius

Iš viso (05 = 06 + 07 + 08 + 09)

Iš jų

Nevalytinų

Išvalytų iki nustatytų DLT normų

Nepakankamai išvalytų

Užterštų (nevalytų)

Iš viso

Iš jų dėl neveikiančių valymo įrenginių

Išmatuotų prietaisais

Išleista į filtracijos laukus, iš kurių neišteka į paviršinio vandens telkinius

Išleista į kaupimo rezervuarus

Išlaistyta žemdirbystės drėkinimo laukuose

Po valymo grąžinta pakartotinai naudoti

Lietaus kanalizacijos (paviršinės) nuotėkos

Valymo įrenginių pajėgumas

Išleista į paviršinio vandens telkinius

Iš viso (17 = 18 + 19 + 20)

Iš jų

Išvalyta iki nustatytų normų

Nepakankamai išvalytų

Nevalytų

Iš viso

Iš jų dėl neveikiančių valymo įrenginių

Po valymo grąžinta pakartotinai naudoti

VI. Teršiančių medžiagų išleidimas Tyrimus atliko laboratorija

Eilutės Nr.

Teršiančios medžiagos pavadinimas

Koncentracija

Išvalymo efektyvumas,

Kiekis per metus

Matavimo vienetas

Paimtame vandenyje

Valymo įrenginiuose

Priimtuve

Matavimo vienetas

Valymo įrenginiuose

Priimtuve

Projektinė

Išmatuota

DLK

(LLK)

Išmatuota

Projektinis

Faktinis

DLT (LLT)

Faktinis

Vidutinė

Minimali

Maksimali

Suspenduotos medžiagos

mg/l

t/metus

BDS₇

mgO₂/l

t O₂/metus

ChDS

mgO₂/l

t O₂/metus

BDS₅

mgO₂/l

t O₂/metus

Fluoridai

mg/l

kg/metus

NH₄ ir amonio druskos

mgN/l

t N/metus

Nitritai

mgN/l

t N/metus

Nitratai

mgN/l

t N/metus

Bendras azotas

mgN/l

t N/metus

Fosfatai

mgP/l

t P/metus

Bendras fosforas

mg/l

t/metus

Bendra geležis

mg/l

kg/metus

Varis

mg/l

kg/metus

Cinkas

mg/l

kg/metus

Bendras chromas

mg/l

kg/metus

Nikelis

mg/l

kg/metus

Švinas

mg/l

kg/metus

Kadmis

mg/l

kg/metus

Gyvsidabris

mg/l

kg/metus

Manganas

mg/l

kg/metus

Chromas (VI)

mg/l

kg/metus

Stroncis

mg/l

kg/metus

Vanadis

mg/l

kg/metus

Sulfatai

mg/l

t/metus

Chloridai

mg/l

t/metus

Riebalai

mg/l

t/metus

Sulfidai

mg/l

kg/metus

Nafta ir jos produktai

mg/l

kg/metus

Fenoliai

mg/l

kg/metus

SPAM (detergentai)

mg/l

kg/metus

Cianidai

mg/l

kg/metus

Kobaltas

mg/l

kg/metus

AOX (absorbuojami organiniai halogenai)

mg/l

kg/metus

Koli fagas

N.K./l

Koli indeksas

ląst./l

Toksiškumas LC50

Valymo įrenginių veikimo efektyvumo kodas

3 lapas

Užpildo vandens naudotojai-abonentai apie visų rūšių buities ir gamybinių nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginius ir kiekvieną šių nuotėkų išleistuvą, iš kurio nuotėkos išleidžiamos į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus.

Firma, įmonė, įstaiga, akcinė bendrovė ir kt. (pavadinimas) ________________________________________________________________________________________

___________________________

Kodas ......................................

VII. Nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių veikimas

Tyrimus atliko ___________________ laboratorija

Rodikliai

Eil. Nr.

Nuotėkų valymo įrenginiai

......................

.................

......................

.......................

Nuotėkų rūšies kodas

Valymo įrenginių rūšies kodas

Valymo įrenginių paskirties kodas

Veikimo pradžia

Veikė

Dienų / metus

Valandų / parą

Pajėgumas

Kubinių metrų / parą

Tūkst. kubinių metrų / metus

Valyta

Kubinių metrų / parą

Tūkst. kubinių metrų / metus

______________

pavadinimas

Vidutinė koncentracija (mg/l)

Paimtame vandenyje

Valymo įrenginiuose

Po valymo

Projektinė

Išvalymo efektyvumas (%)

______________

pavadinimas

Vidutinė koncentracija (mg/l)

Paimtame vandenyje

Valymo įrenginiuose

Po valymo

Projektinė

Išvalymo efektyvumas (%)

______________

pavadinimas

Vidutinė koncentracija (mg/l)

Paimtame vandenyje

Valymo įrenginiuose

Po valymo

Projektinė

Išvalymo efektyvumas (%)

VII. Nuotėkų pirminio bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų valymo įrenginių veikimas (tęsinys)

Rodikliai

Eil. Nr.

Nuotėkų valymo įrenginiai

......................

................

......................

.....................

_______________

pavadinimas

Vidutinė koncentracija (mg/l)

Paimtame vandenyje

Valymo įrenginiuose

Po valymo

Projektinė

Išvalymo efektyvumas (%)

_______________

pavadinimas

Vidutinė koncentracija (mg/l)

Paimtame vandenyje

Valymo įrenginiuose

Po valymo

Projektinė

Išvalymo efektyvumas (%)

_______________

pavadinimas

Vidutinė koncentracija (mg/l)

Paimtame vandenyje

Valymo įrenginiuose

Po valymo

Projektinė

Išvalymo efektyvumas (%)

______________

pavadinimas

Vidutinė koncentracija (mg/l)

Paimtame vandenyje

Valymo įrenginiuose

Po valymo

Projektinė

Išvalymo efektyvumas (%)

______________

pavadinimas

Vidutinė koncentracija (mg/l)

Paimtame vandenyje

Valymo įrenginiuose

Po valymo

Projektinė

Išvalymo efektyvumas (%)

Valymo įrenginių veikimo efektyvumo kodas

VIII. Buities ir gamybinių bei lietaus kanalizacijos (paviršinių) nuotėkų išleidimas į vandens naudotojų kanalizacijos tinklus

Rodikliai

Eilės Nr.

Išleistuvas

Nr. …

Nustatyta norma

Išmatuota

Nustatyta norma

Išmatuota

Nustatyta norma

Išmatuota

Nustatyta norma

Išmatuota

Nustatyta norma

Išmatuota

Nuotėkų kodas

Nuotėkų kiekis

Kubinių metrų / parą

Tūkst. kubinių metrų / metus

Teršianti medžiaga (mg/l)

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408

2 priedas

TERŠALŲ IŠMETIMO Į APLINKOS ORĄ APSKAITOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO TVARKA

I. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

1. Šiame dokumente vartojamos sąvokos:

1.1. aplinkos oras – troposferos oras, išskyrus darbo aplinkos orą;

1.2. teršalai – medžiaga arba medžiagų mišinys, kuris dėl žmonių veiklos patenka į aplinkos orą ir, veikdamas atskirai ar su atmosferos komponentais, gali pakenkti žmonių sveikatai ir aplinkai arba turtui;

1.3. teršalų išsiskyrimo šaltinis – tai technologinis įrenginys, žaliavų ar produkcijos paskirstymo aikštelė ir pan., iš kurio išsiskiria teršalai;

1.4. taršos šaltinis – įrenginys, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą;

1.5. stacionarus taršos šaltinis – taršos šaltinis, esantis nekintamoje buvimo vietoje:

1.5.1. organizuotas taršos šaltinis – įrenginys, skirtas specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti;

1.5.2. neorganizuotas taršos šaltinis – įrenginys ar vieta, neskirti specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti. Tai gali būti atviros žaliavų ar atliekų saugojimo aikštelės, nesandarios valymo įrenginių vietos, ar kt.;

1.6. mobilus taršos šaltinis – motorinės transporto priemonės ir kiti judantys mechanizmai, naudojantys degalus;

1.7. taršos šaltinio naudotojas – taršos šaltinio savininkas arba asmuo, kuriam taršos šaltinis išnuomotas ar suteikta teisė juo naudotis;

1.8. degalai – degiosios medžiagos vidaus degimo varikliams;

1.9. kuras – dujinė, skysta arba kieta degioji medžiaga, naudojama energijai gauti degimo įrenginiuose. Kuru nelaikomos pavojingos atliekos ir iš anksto neapdorotos buitinės atliekos nepriklausomai nuo to, ar jose yra degiųjų medžiagų.

II. NUORODOS

2. Tvarka sudaryta vadovaujantis šiais dokumentais:

2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1991 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 126 patvirtintais Metodiniais nurodymais dėl teršiančių medžiagų išmetimo į atmosferą šaltinių inventorizacijos;

2.2. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 110 „Dėl šakinės statistinės atskaitomybės formų patvirtinimo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentui“;

2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1992 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 97 patvirtinta Stacionarių atmosferos taršos šaltinių valstybinės laboratorinės kontrolės instrukcija su pakeitimais ir papildymais (Žin., 1996, Nr. 120-2837; 1998, Nr. 45-1251, Nr. 47-1298);

2.4. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1993 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 74 „Dėl kenksmingų medžiagų emisijos į atmosferą pirminės apskaitos formų įvedimo“;

2.5. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1995 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 96 patvirtintu aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 6-95/V 01 „Valstybinės aplinkos laboratorinės kontrolės nuostatai“;

2.6. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“ (Žin., 1999, Nr. 106-3087);

2.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 395 „Dėl apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo metodikų asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“ (Žin., 1999, Nr. 108-3159).

III. BENDROSIOS NUOSTATOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO TVARKA

3. Į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą privalo tvarkyti:

3.1. stacionarių taršos šaltinių naudotojai, kuriems Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka [2.6.] privaloma gauti gamtos išteklių naudojimo leidimą;

3.2. mobilių taršos šaltinių naudotojai, eksploatuojantys:

3.2.1. 50 ar daugiau motorinių transporto priemonių;

3.2.2. geležinkelio, oro, vidaus vandenų transporto priemones.

4. Taršos šaltinių naudotojai privalo tvarkyti apskaitą visų teršalų, patenkančių į aplinkos orą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių.

5. Apskaita vykdoma vadovaujantis instrumentiniais matavimais arba skaičiavimais bei teršalų emisijos į aplinkos orą pirmine apskaita:

5.1. instrumentiniai matavimai turi būti atliekami vadovaujantis galiojančiomis instrukcijomis [2.3.], kitais galiojančiais normatyviniais dokumentais bei standartais;

5.2. skaičiavimai turi būti atliekami tik pagal galiojančias skaičiavimo metodikas [2.7.];

5.3. pirminė apskaita turi būti vykdoma vadovaujantis [2.4.].

6. 3-iame punkte nurodyti taršos šaltinių naudotojai išmetamų į aplinkos orą teršalų apskaitos duomenis teikia leidimą teršalams į aplinkos orą išmesti išdavusiai institucijai (miestų arba rajonų aplinkos apsaugos agentūrai).

7. Duomenys teikiami Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Valstybinės statistinės ataskaitos formoje Nr. 2-Atmosfera (4 priedėlis), užpildytoje vadovaujantis šia Tvarka.

8. Kartu su ataskaita privalo būti teikiamas aiškinamasis raštas, kuriame:

8.1. nurodomos ūkinės veiklos objekte per ataskaitinius metus sunaudoto kuro ir degalų rūšys, jų charakteristikos (jei charakteristikos konkrečiai nenurodomos – pridedamos sertifikatų kopijos), kiekiai pagal atskiras rūšis, katilų šiluminis našumas;

8.2. nustatomos į aplinkos orą išmesto per ataskaitinius metus teršalų kiekio pasikeitimo (padidėjusio ar sumažėjusio, palyginti su praėjusiais metais) konkrečios priežastys (pvz.: kuro rūšies pasikeitimas ir dėl šio pasikeitimo padidėjęs ar sumažėjęs išmetamų teršalų kiekis, technologijų pasikeitimas, valymo įrangos įdiegimas ir pan.);

8.3. nurodoma, kuo remiantis užpildyta ataskaitos forma. Jeigu apskaita buvo vykdoma pagal skaičiavimo metodikas – nurodyti konkrečias skaičiavimo metodikas. Jeigu apskaita buvo vykdoma instrumentiniais matavimais – nurodyti, kada ir kas atliko matavimus ir pagal kokias metodikas ar kt. normatyvinius dokumentus;

8.4. ataskaitas priimantys pareigūnai gali pareikalauti pateikti ir papildomą informaciją, susijusią su aplinkos oro apsauga, kai teikiama ūkinės veiklos objektų, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka (Žin., 1999, Nr. 94-2725) deginančių atliekas, ataskaita;

8.5. būtinas atsakingojo asmens parašas.

9. Ataskaitos I-IV skyriuose duomenys pateikiami tik apie stacionarius taršos šaltinius ir iš jų išmetamus teršalus. Duomenys apie mobilių taršos šaltinių išmetamus teršalus pateikiami V skyriuje.

10. Ataskaita pildoma griežtai vadovaujantis šia Tvarka, pagal IV skyriuje nurodyto skaičių apvalinimo bei rodiklių žymėjimo pavyzdžius.

11. Ataskaitas ir aiškinamuosius raštus pateikę taršos šaltinių naudotojai atsako už pateiktų duomenų teisingumą.

12. Kiekvieno ataskaitos lapo dešiniajame viršutiniame kampe užrašomas ūkinio objekto kodas.

13. Paskutiniame ataskaitos puslapyje pasirašo ją pildęs atsakingas asmuo. Ataskaita patvirtinama ūkinės veiklos objekto vadovo parašu ir antspaudu.

14. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (kalendoriniams metams), ne vėliau kaip iki kitų metų sausio 25 d. arba iki Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento pateiktame privalomame nurodyme nurodytos datos, 3 ataskaitos egzemplioriai pateikiami atitinkamoms aplinkos apsaugos agentūroms.

15. Valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius pasirašo patikrinęs ir priėmęs teisingai užpildytą formą.

16. Suderintos ir valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus pasirašytos ataskaitos vienas egzempliorius lieka aplinkos apsaugos agentūroje, vienas – regiono aplinkos apsaugos departamente, vienas – ūkinės veiklos objekte.

17. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai sudaro ataskaitas teikiančių ūkinės veiklos objektų sąrašą. Šis sąrašas turi aprėpti normatyvinio dokumento [2.6.] 4.20 punkte nurodytą ūkinės veiklos objektų sąrašą ir tuos ūkinės veiklos objektus, kurie teikia ataskaitas pagal šios Tvarkos 3.2 punktą. Kiekvienais metais šis sąrašas turi būti atnaujinamas.

Iv. ATASKAITOS Užpildymo tvarka

18. I skyriaus (Teršalų išmetimas į aplinkos orą, jų valymas ir utilizavimas, t/metus, * – kg/metus) 1 lentelės pildymas:

18.1. šiame skyriuje pateikiami duomenys apie bendruosius metinius teršalų kiekius, išmetamus į aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių:

18.1.1. lentelės 1-oje skiltyje įrašomas teršalo kodas. Kodai ir teršalų pavadinimai pateikti šios Tvarkos 1 priedėlyje.

Pastaba. Prie kai kurių teršalų pavadinimų pažymėtos raidės reiškia: (A) – teršalai, išsiskiriantys gaminant šiluminę ir elektros energiją (tai visų rūšių ir įvairios paskirties katilinių išmetami teršalai);

(B) – tai teršalai, išsiskiriantys gamybinių procesų metu deginant kurą (degimo krosnys, stiklo lydymo krosnys ir pan.);

18.1.2. lentelės 2-oje skiltyje įrašomas teršalo pavadinimas (jei objekte vartojamas išmetamo į aplinkos orą teršalo techninis pavadinimas, ataskaitoje būtinai nurodomas jo cheminis pavadinimas).

Pastaba. Pildant ataskaitą, būtina griežtai vadovautis aukščiau nurodytu teršalų, priklausomai nuo jų susidarymo pobūdžio, žymėjimu sutartiniais ženklais (raidėmis (A), (B) ar (C));

18.1.3. 3-ioje skiltyje įrašomas iš visų stacionarių taršos šaltinių (organizuotų ir neorganizuotų) į aplinkos orą patekęs teršalų kiekis (iš viso bei pagal atskirus ingredientus), kuris nebuvo nukreiptas į valymo įrenginius, taip pat kiekis nesurinktų (nenukenksmintų) teršalų, praėjusių pro ne jiems valyti skirtus valymo įrenginius.

Šios skilties I eilutėje įrašoma visų teršalų (kietųjų, skystųjų ir dujinių) bendra suma.

II eilutėje „Iš viso kietųjų“ – visų medžiagų, kurios pateko į aplinkos orą kietojo pavidalo, bendras kiekis. Tolesnėse eilutėse šis kiekis išskiriamas atskirai pagal kiekvieną kietąją medžiagą. Jeigu į aplinkos orą išmesta tik viena kietoji medžiaga – ją III eilutėje būtina konkrečiai įvardyti.

Eilutėje „Iš viso skystųjų ir dujinių“ nurodoma visų teršalų, kurie išmesti į aplinkos orą skystojo ar dujinio pavidalo, bendras kiekis. Toliau abėcėlės tvarka įrašomos atskiros medžiagos. Jeigu įrašyti skystąsias ir dujines medžiagas nepakanka eilučių – pridedamas papildomas lapas, kuriame pateikiamas 1 lentelės tęsinys;

18.1.4. 4-oje skiltyje pateikiamas teršalų kiekis, nevalytas patekęs į aplinkos orą iš organizuotų taršos šaltinių, taip pat kiekis nesurinktų (nenukenksmintų) teršalų, kurie praėjo pro ne jiems valyti skirtus valymo įrenginius;

18.1.5. 5-oje skiltyje pateikiami duomenys tik apie tuos teršalus, kurie pateko į įmonės išmetamųjų dujų valymo įrenginius ir buvo juose surinkti (nukenksminti). (Informaciją apie šių įrenginių veikimą būtina pateikti ataskaitos III skyriaus 3 lentelėje);

18.1.6. 6-oje skiltyje įrašomas ataskaitiniais metais faktiškai valymo įrenginiais surinktas (nukenksmintas) teršalų kiekis;

18.1.7. 7-oje skiltyje nurodomas kiekis valymo įrenginiais surinktų teršalų, kurie grąžinti tolesnei gamybai arba realizuoti kitiems vartotojams tolesniam perdirbimui;

18.1.8. 8-oje ir 9-oje skiltyse pateikiamas bendras išmestų į aplinkos orą teršalų kiekis (po valymo ir išmestų nevalytų):

8-os skilties duomenys gaunami iš 5-os skilties duomenų atėmus 6-tos skilties duomenis ir prie gauto skirtumo pridėjus 3-ios skilties duomenis;

9-os skilties duomenys turi atitikti praėjusių metų ataskaitos I skyriaus 8-os skilties „Iš viso išmesta į atmosferą per ataskaitinius metus“ duomenis;

18.1.9. 10-oje skiltyje nurodomas leistinos taršos normatyvas (iš viso ir pagal atskirus teršalus), nustatytas gamtos išteklių naudojimo leidime (DLT -didžiausios leistinos taršos arba LLT – laikinai leistinos taršos) ataskaitiniams metams.

Pastaba. Jeigu 8-oje skiltyje yra to paties pavadinimo medžiagų su pažymėtomis raidėmis (A), (B) ar (C) – 9-oje ir 10-oje skiltyse to paties pavadinimo medžiagos išmestą į aplinkos orą per praėjusius metus kiekį ir tos medžiagos ataskaitiniams metams nustatytą normatyvą būtina rašyti prie 8-oje skiltyje įrašytos maksimalios vertės (pvz., jei 8-oje skiltyje eilutėje „azoto oksidai (A)“ nurodyta 20 t/metus, eilutėje „azoto oksidai (B)“ – 40 t/metus, o eilutėje „azoto oksidai (C)“ – 0,5 t/metus, tai 9-oje ir kitose skiltyse azoto oksidų išmestas kiekis, nustatytas leistinos taršos normatyvas bei jo rūšis rašoma eilutėje „azoto oksidai (B)“);

18.1.10. 11-oje skiltyje nurodoma ataskaitiniams metams nustatyto normatyvo rūšis. (Jei įmonėje nors iš vieno stacionaraus taršos šaltinio išmestam teršalui nustatytas LLT normatyvas, tai ir bendras to teršalo normatyvas – LLT);

18.2. šioje lentelėje duomenys pateikiami tonomis, įrašant tris skaitmenis po kablelio, išskyrus duomenis tik apie arseną, chromą, gyvsidabrį, kadmį, nikelį, seleną, šviną, vanadį, varį ir jų junginius, kurie 1 – 10 skiltyse nurodomi kilogramais per metus (kg/metus), apvalinant iki trijų skaitmenų po kablelio ir prie šių verčių kairiajame viršutiniame kampe dedant ženklą (*).

19. Neteko galios nuo 2009-12-09

Punkto naikinimas:

Nr. D1-724, 2009-12-01, Žin. 2009, Nr. 145-6452 (2009-12-08), i. k. 109301MISAK00D1-724

20. III skyriaus (IŠMETAMŲJŲ dujų valymo įrenginių VEIKIMO rodikliai) 3 lentelės pildymas:

20.1. šiame skyriuje pateikiami duomenys apie išmetamųjų dujų valymo įrenginius:

20.1.1. lentelės 1-oje skiltyje nurodomas taršos šaltinio numeris, kuris turi atitikti atitinkamą II skyriaus 2 lentelės 1-oje skiltyje pateiktą numerį;

20.1.2. 2-oje ir 3-iojoje skiltyse įrašomas valymo įrenginio ar jų grupės (jei yra dviejų pakopų valymas) kodas ir tipas (nedetalizuojant pagal markes) pagal šios Tvarkos 2 priedėlyje pateiktą sąrašą;

20.1.3. 4-oje ir 5-oje skiltyse įrašomi teršalų, kurie turi būti surinkti (nukenksminti) 3-ioje skiltyje minimais valymo įrenginiais (ar vienu įrenginiu), kodai ir pavadinimai pagal 1 priedėlyje pateiktą sąrašą;

20.1.4. 6-oje skiltyje nurodomas faktinis teršalų kiekis, patekęs į šiems teršalams surinkti (nukenksminti) skirtus įrenginius;

20.1.5. 7-oje skiltyje įrašomas kiekvieno teršalo, patekusio į jam surinkti (nukenksminti) skirtą valymo įrenginį, kiekis, kuris buvo nesurinktas valymo įrenginiu ir išmestas į aplinkos orą;

20.1.6. 8-oje ir 9-oje skiltyse nurodomas valymo įrenginio projektinis ir faktinis valymo efektyvumas pagal kiekvieną valomą teršalą:

projektinis valymo efektyvumas (toliau – VL) įrašomas iš valymo įrenginio projekto arba techninio paso (jeigu valymas yra dviejų pakopų – projektinį valymo efektyvumą būtina įrašyti tik vienu bendru skaičiumi);

faktinis VL apskaičiuojamas pagal formulę:

C išm. x V išm.

VL = (1 – __________________) x 100 %; (1)

C išsk. x V išsk.

20.2. šios lentelės 6-oje ir 7-oje skiltyse duomenys pateikiami apvalinant juos iki 7 ženklų po kablelio, 8-oje ir 9-oje skiltyse – apvalinant iki vieno ženklo po kablelio.

21. IV skyriaus (APLINKOS ORO TARŠOS mažinimo priemonių vykdymas) 4 lentelės pildymas:

21.1. šiame skyriuje pateikiami duomenys apie ataskaitiniams metams gamtos išteklių naudojimo leidime [2.6.] numatytų (3.5.1 lentelė) ar nenumatytų papildomų aplinkos oro taršos mažinimo priemonių vykdymą:

21.1.1. 1-oje ir 2-oje skiltyse nurodomas gamybos, kurioje diegiama (ar jau visiškai įdiegta) priemonė, numeris ir pavadinimas pagal šios Tvarkos 3 priedėlyje pateiktą sąrašą;

21.1.2. 3-ioje skiltyje nurodomas taršos šaltinio, kurio išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekis mažinamas įdiegiant priemonę, numeris, turintis atitikti tam tikrą II skyriaus 2 lentelės 1-oje skiltyje pateiktą numerį;

21.1.3. 4-oje skiltyje įrašomas visas ataskaitiniais metais vykdomos (ar jau įvykdytos) aplinkos oro taršos mažinimo priemonės pavadinimas;

21.1.4. 5-oje skiltyje nurodomos išlaidos (iš visų finansavimo šaltinių, tūkst. Lt), skirtos šiai priemonei įvykdyti;

21.1.5. 6-oje skiltyje įrašoma priemonės įvykdymo data (jeigu priemonė numatyta gamtos išteklių naudojimo leidime – ši data turi būti analogiška nurodytajai leidime);

21.1.6. 7-oje ir 8-oje skiltyse pateikiama informacija apie tai, kiek lėšų panaudota numatytai oro taršos mažinimo priemonei įgyvendinti:

7-oje skiltyje įrašomos faktiškai panaudotos lėšos nuo priemonės vykdymo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos (tūkst. Lt);

8-oje skiltyje pateikiami duomenys apie faktiškai panaudotų lėšų kiekį ataskaitiniais metais. Tuo atveju, jei priemonė įvykdyta per vienerius metus (ataskaitinius) – 7 ir 8 skilčių duomenys turi sutapti;

21.1.7. 9-oje skiltyje įrašomas priemonės įvykdymo (iki ataskaitinių metų pabaigos) koeficientas:

0 – kai priemonė nepradėta vykdyti;

nuo 1% iki 99% parodoma, kuri dalis (pagal panaudotas lėšas nuo bendros sąmatinės vertės) priemonės įdiegta nuo jos vykdymo pradžios;

100% – kai priemonė visiškai įvykdyta;

21.1.8. 10-oje skiltyje įrašoma kontrolinė suma, t. y. suma tų duomenų, kurie pateikti 5, 7, 8, 9, 13 ir 14-oje skiltyse;

21.1.9. 11-oje ir 12-oje skiltyse nurodomi teršalų kodai ir pavadinimai pagal 1 priedėlyje pateiktą sąrašą;

21.1.10. 13-oje skiltyje pateikiamas apskaičiuotas (planuojamas) išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio sumažinimas, įvykdžius numatytą oro taršos mažinimo priemonę;

21.1.11. 14-a skiltis pildoma tik įvykdžius priemonę ir nustačius faktinį teršalų sumažėjimą;

21.2. lentelės 5, 7 ir 8 skiltyse duomenys pateikiami tūkstančiais litų (tūkst/Lt), apvalinant juos iki vieno skaitmens po kablelio, 13-oje ir 14-oje skiltyse – tonomis (t), apvalinant iki trijų skaitmenų po kablelio.

22. Neteko galios nuo 2009-12-09

Punkto naikinimas:

Nr. D1-724, 2009-12-01, Žin. 2009, Nr. 145-6452 (2009-12-08), i. k. 109301MISAK00D1-724

1 priedas. Neteko galios nuo 2002-01-01

Priedo naikinimas:

Nr. 467, 2001-09-20, Žin. 2001, Nr. 83-2903 (2001-09-28), i. k. 101301MISAK00000467

2 priedo 2 priedėlis

IŠMETAMŲJŲ Dujų valymo įrenginių SĄRAŠAS

Kodas	Pavadinimas
10	Absorberiai
20	Adsorberiai
30	Ciklonai, rotoklonai
40	Dulkių gaudytuvai

51	Elektrofiltrai
52	Hidrofiltrai
53	Plaušiniai, joniniai filtrai
54	Rankoviniai filtrai
55	Tepalo filtrai
56	Kiti filtrai

60	Katalitiniai reaktoriai
70	Katalitinio arba termokatalitinio deginimo krosnys
90	Kiti valymo įrenginiai

110	Dviejų pakopų valymas (sausas+šlapias)
120	Dviejų pakopų valymas (sausas+sausas)
130	Kiti dviejų pakopų valymo būdai

______________

2 priedo 3 priedėlis

GAMYBŲ SĄRAŠAS

Numeris	Pavadinimas
01 ENERGETIKA
0101	Šiluminės energijos gamyba
0102	Atominės energijos gamyba

02 KURO GAMYBA
0201	Naftos perdirbimas
0202	Dujų pramonė
0203	Anglies pramonė
0204	Durpių pramonė
0205	Skalūnų pramonė

03 CHEMIJOS PRAMONĖ
0301	Buitinės chemijos gaminių gamyba
0302	Sintetinių skalbimo priemonių gamyba
0303	Plastmasės ir jos gaminių gamyba
0304	Dažų gamyba
0305	Dirbtinio pluošto gamyba
0306	Mineralinių trąšų gamyba
0307	Superfosfato gamyba
0308	Amoniakinio vandens gamyba
0309	Amonio salietros gamyba
0310	Amofoso gamyba
0311	Karbamido gamyba
0312	Sieros rūgšties gamyba
0313	Ekstrakcinės fosforo rūgšties gamyba
0314	Nekoncentruotos azoto rūgšties gamyba
0315	Amoniako gamyba
0316	Metanolio gamyba
0317	Aliuminio fluorido gamyba
0318	Dervų gamyba
0319	Polivinilacetatinės emulsijos gamyba
0320	Superplastifikatorių gamyba
0321	Klijų gamyba
0322	Dažymas, lakavimas
0323	Galvanika

04 METALŲ APDOROJIMAS
0401	Terminis metalų apdorojimas
0402	Mechaninis metalų apdorojimas
0403	Cheminis metalų apdorojimas
0404	Elektrinis metalų apdorojimas
0405	Dujinis ir plazminis pjaustymas

05 MIŠKO, MEDŽIO APDOROJIMO, CELIULIOZĖS IR POPIERIAUS PRAMONĖ
0501	Medžio apdorojimas
0502	Baldų, medžio drožlių, plokščių ir faneros gamyba
0503	Popieriaus-kartono gamyba

06 STATYBINIŲ MEDŽIAGŲ GAMYBA
0601	Cemento gamyba
0602	Stiklo gamyba
0603	Nerūdinių statybinių medžiagų gamyba
0604	Keramikos gamyba
0605	Mineralinės vatos gamyba
0606	Keramzito gamyba
0607	Fosfogipso ir jo gaminių gamyba
0608	Ruberoido gamyba
0609	Gelžbetonio gamyba
0610	Polimerinių statybinių medžiagų gamyba
0611	Asfalto-betono gamyba
0612	Santechnikos detalių gamyba

07 LENGVOJI PRAMONĖ
0701	Kailių pramonė
0702	Odos ir avalynės gamyba
0703	Siuvimas
0704	Tekstilės pramonė
0705	Kilimų gamyba

08 MAISTO GAMYBA
0801	Alaus gamyba
0802	Spirito gamyba
0803	Cukraus gamyba
0804	Druskos gamyba
0805	Konditerijos pramonė
0806	Mėsos apdorojimas
0807	Miltų ir kruopų gamyba
0808	Vyno ir sulčių gamyba
0809	Žuvies pramonė
0810	Pieno ir pieno produktų gamyba
0811	Aliejaus ir riebalų gamyba
0812	Krakmolo gamyba
0813	Kitos maisto pramonės šakos
0814	Tabako pramonė
0815	Parfumerijos ir kosmetikos pramonė

09 MIKROBIOLOGIJOS PRAMONĖ
0901	Fermentinių preparatų gamyba
0902	Endokrininių preparatų gamyba

10 KITOS ŠAKOS
1001	Medicinos pramonė
1002	Poligrafijos pramonė
1003	Mašinų gamyba
1004	Elektros aparatūros gamyba
1005	Staklių gamyba
1006	Mikroelektronikos pramonė
1007	Prietaisų gamyba
1008	Sausų galvaninių elementų gamyba
1009	Elektrochemijos pramonė
1010	Akumuliatorių pakrovimas
1011	Suvirinimas
1012	Liejimas
1013	Litavimas
1014	Variklių bandymas stende
1015	Cheminis drabužių (kilimų) valymas
1016	Komunalinis ūkis
1017	Žemdirbystė
1018	Gyvulininkystė
1019	Kitos šakos

______________

2 priedo 4 priedėlis

0644003
Formos	Ūkio objekto
Kodai

Valstybinė statistinė ataskaita

Forma Nr. 2 – Atmosfera

Patvirtinta

Statistikos departamento prie

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1991 m. gruodžio 9 d.nutarimu Nr. 110

Metinė

Firmos, įmonės, įstaigos, akcinės bendrovės ir kt., vykdančios teršalų išmetimo į aplinkos orą apskaitą, pateikia Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų miestų arba rajonų aplinkos apsaugos agentūroms kiekvienais metais iki sausio 25 d. (3 egz.)

Steigėjas ________________________________________________________________________

Savivaldybė ______________________________________________________________________

Firma, įmonė, įstaiga, akcinė bendrovė ir kt. (pavadinimas) ________________________________

________________________________________________________________________________

Adresas _________________________________________________________________________

Aplinkos oro apsaugos

200 ___ metų

ATASKAITA

Ūkio objekto kodas

I. TERŠALŲ IŠMETIMAS Į APLINKOS ORĄ, JŲ VALYMAS IR UTILIZAVIMAS,

t/metus, (* – kg/metus)

1 lentelė

TERŠALAI		IŠMESTA Į APLINKOS ORĄ BE VALYMO		PATEKO Į VALYMO ĮRENGINIUS			IŠ VISO IŠMESTA Į APLINKOS ORĄ		LEISTINOS TARŠOS NORMATYVAS
Kodas	Pavadinimas	Iš viso	Iš organizuotų taršos šaltinių	Iš viso	Įrenginiais surinkta (nukenksminta)		Per ataskaitinius metus	Per praėjusius metus	Vertė, t/metus (*kg/metus)	Rūšis (DLT ar LLT)
Kodas	Pavadinimas	Iš viso	Iš organizuotų taršos šaltinių	Iš viso	Iš viso	Utilizuota	Per ataskaitinius metus	Per praėjusius metus	Vertė, t/metus (*kg/metus)	Rūšis (DLT ar LLT)
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11
9991	Iš viso:
9984	Iš viso kietųjų:



9977	Iš viso skystųjų ir dujinių:

Ūkio objekto kodas

II.TARŠOS ŠALTINIŲ CHARAKTERISTIKOS

2 lentelė

TARŠOS ŠALTINIS		ŠALTINIO PARAMETRAI		IŠMETAMO DUJŲ-ORO MIŠINIO PARAMETRAI			Kontrolinė suma 4 + 5 + 6 + 7	IŠMETAMI TERŠALAI		IŠMETAMAS TERŠALŲ KIEKIS			Kontrolinė suma 11 + 12 + 13
Nr.	Pavadinimas	Skerspjūvis, m	Aukštis, m	Greitis, m/s	Tūris, m³/s	Temperatūra, ^oC	Kontrolinė suma 4 + 5 + 6 + 7	Kodas	Pavadinimas	Maks., g/s	Vid., g/s	Met., t/m (*-kg/m)	Kontrolinė suma 11 + 12 + 13
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14

PASTABA. Šis ataskaitos skyrius pildomas ne rečiau kaip kartą per 5 metus. Kasmet įrašomi tik pakeitimai, įvykę per ataskaitinius metus.

______________

Ūkio objekto kodas

III. IŠMETAMŲJŲ DUJŲ VALYMO ĮRENGINIŲ VEIKIMO RODIKLIAI

3 lentelė

Taršos šaltinio Nr.	VALYMO ĮRENGINIO TIPAS		ĮRENGINiu SUrenkaMI (NUKENKSMINAMI) TERŠALAI		FAKTINIS TERŠALŲ KIEKIS, g/s		ĮRENGINIO VALYMO EFEKTYVUMAS, %
Taršos šaltinio Nr.	Kodas	Pavadinimas	Kodas	Pavadinimas	Patenkantis į valymo įrenginį	Patenkantis į aplinkos orą po valymo	Projektinis	Faktinis
1	2	3	4	5	6	7	8	9

______________

Ūkio objekto kodas

IV. APLINKOS ORO TARŠOS MAŽINIMO PRIEMONIŲ VYKDYMAS

4 lentelė

GAMYBA

Taršos šaltinio

Nr.

PRIEMONĖ

SKIRTA LĖŠŲ,

tūkst. Lt

Įvykdyta, %

Kontrolinė suma

5+7+8+9+13+14

TERŠALAI

TERŠALŲ KIEKIO SUMAŽĖJIMAS ĮVYKDŽIUS PRIEMONĘ, t/m

Nr.

Pavadinimas

Visas priemonės

pavadinimas

Sąmatinė vertė, tūkst.Lt

Įvykdymo data (planuojama)

Nuo priemonės vykdymo pradžios

Ataskaitiniais metais

Kodas

Pavadinimas

Planuojamas

Faktinis

PASTABA. 14 skiltis pildoma tik įvykdžius priemonę.

______________

Ūkio objekto kodas

V.TERŠALŲ IŠMETIMAS Į APLINKOS ORĄ IŠ MOBILIŲ TARŠOS ŠALTINIŲ, t/metus

5 lentelė

Taršos

šaltinių skaičius

IŠMESTAS TERŠALŲ KIEKIS, t/metus

Nr.

Mobilus taršos šaltinis

Azoto oksidai

(kodas-6167)

Anglies monoksidas (kodas-6199)

Anglies dioksidas (kodas-6201)

Sieros anhidridas (kodas-6174)

Angliavandeniliai (kodas-6219)

Švinas (kodas-6226)

Kietosios dalelės

(kodas-6233)

Iš viso

Autotransportas

XXXX

Krovininiai automobiliai

XXXX

Autobusai

XXXX

Lengvieji automobiliai

XXXX

II.

Kitos mašinos su vidaus degimo varikliais

XXXX

III.

Geležinkelių transportas

XXXX

IV.

Oro transportas

XXXX

Jūsų laivai

XXXX

VI.

Upių laivai

XXXX

IŠ VISO:

XXXX

TVIRTINU: ______________________________________________________________________________

________________________________________________________________________________________

(Ūkinės veiklos objekto vadovas: vardo raidė, pavardė, parašas)

A. V.

200 __ m. d.

PRIĖMĖ: Valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius

________________________________________________________________________________________

(Vardo raidė, pavardė, parašas)

200 __ m. d.

Ataskaitą __________ lapų užpildė __________________

(Vardo raidė, pavardė, telefonas)

______________

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 467, 2001-09-20, Žin., 2001, Nr. 83-2903 (2001-09-28), i. k. 101301MISAK00000467

Dėl Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos, patvirtintos 1999 m. gruodžio 20 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 408, pakeitimo

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 9, 2002-01-08, Žin., 2002, Nr. 5-191 (2002-01-18), i. k. 102301MISAK00000009

Dėl Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos, patvirtintos 1999 m. gruodžio 20 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 408, pakeitimo

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 334, 2003-07-04, Žin., 2003, Nr. 79-3610 (2003-08-13), i. k. 103301MISAK00000334

Dėl aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 408 "Dėl teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-724, 2009-12-01, Žin., 2009, Nr. 145-6452 (2009-12-08), i. k. 109301MISAK00D1-724

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 408 "Dėl Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-604, 2010-07-13, Žin., 2010, Nr. 89-4721 (2010-07-27), i. k. 110301MISAK00D1-604

Dėl aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 408 "Dėl Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos patvirtinimo" pakeitimo