Suvestinė redakcija nuo 2022-01-01

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 66-2127, i. k. 0991010ISTAIII-1312

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
INVESTICIJŲ
ĮSTATYMAS

 

1999 m. liepos 7 d. Nr. VIII-1312

Vilnius

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato investavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, investuotojų teises ir šiame įstatyme nurodytų investicijų apsaugos priemones.

2. Valstybės ir savivaldybių investavimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

3. Investavimo į komercinius bankus, kitas kredito įstaigas, draudimo įmones ir kitas finansine veikla besiverčiančias įmones ypatumus nustato šių įmonių ir įstaigų veiklą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai.

4. Šio įstatymo ketvirtajame2 skirsnyje nustatytas specialus teisinis reguliavimas taikomas investavimui į stambius projektus skatinti, todėl šiems teisiniams santykiams kiti įstatymai taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šio įstatymo ketvirtajam2 skirsniui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-838, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27730

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Investicijos – piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.

2. Reinvesticijos – iš investicijų gauto pelno (pajamų) investicijos tame ūkio subjekte, kuriame šis pelnas (pajamos) buvo gautas.

3. Investavimas – šio įstatymo nustatytais būdais atliekami investuotojo veiksmai, kuriais jis įgyja nuosavybės teisę arba kreditoriaus reikalavimo teisę į investavimo objektą arba teisę šį objektą valdyti ir naudoti.

4. Investuotojas – užsienio valstybė, tarptautinė organizacija, Lietuvos Respublikos arba užsienio juridinis ar fizinis asmuo, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka investuoja nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą ir kurie Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo nustatyta tvarka nepriskiriami valdžios sektoriui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-450, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 64-2329 (2001-07-25), i. k. 1011010ISTA00IX-450

Nr. XIV-838, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27730

 

5. Strateginis investuotojasinvestuotojas, su kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija šio įstatymo nustatyta tvarka sudaro investicijų sutartį.

6. Investavimo objektas – investuojamas investuotojo nuosavas, skolintas ar patikėjimo teise valdomas ir naudojamas turtas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-838, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27730

 

7. Ūkio subjektai – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos visų rūšių ir nuosavybės formų įmonės, įstaigos bei organizacijos.

8. Valstybės prioritetai – svarbiausios valstybės ūkio plėtros, socialinės, gynybinės reikmės, kurias nustato Lietuvos Respublikos Seimas arba Vyriausybė.

9. Valstybės investicijų programa – dokumentas, kuriame numatomos lėšos, reikalingos iki 2020 m. gruodžio 31 d. suplanuotiems ir atrinktiems investicijų projektams įgyvendinti, ir šių projektų finansavimo šaltiniai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3128, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15373

 

10. Investicijų projektas – dokumentas, finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą (komercinis projektas) bei kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius ir terminus.

11. Savivaldybės investuotojas – investuotojas, su kuriuo savivaldybė šio įstatymo nustatyta tvarka sudaro investicijų sutartį.

12.Plynas laukas – neužstatytas (neįrengtas) žemės sklypas

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. IX-1645, 2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3119 (2003-07-10), i. k. 1031010ISTA0IX-1645

 

13. Investicijos į plyną lauką – investicijų rūšis, kai verslo tikslu investuojama į naujo statinio statybą ir įrengimą  plyname lauke

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. IX-1645, 2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3119 (2003-07-10), i. k. 1031010ISTA0IX-1645

 

131. Investicinis žemės sklypas – žemės sklypas, į kurį investuojama arba kuris vystomas investicijoms pritraukti.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3161, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15492

 

14. Inovacija – naujų technologijų, idėjų, metodų kūrimas ir komercinis pritaikymas pateikiant rinkai naujus arba patobulintus produktus ir procesus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. IX-1645, 2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3119 (2003-07-10), i. k. 1031010ISTA0IX-1645

 

15. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė – valstybės arba savivaldybės institucijos ir privataus subjekto įstatymuose nustatyti bendradarbiavimo būdai, kuriais valstybės arba savivaldybės institucija perduoda jos funkcijoms priskirtą veiklą privačiam subjektui, o privatus subjektas investuoja į šią veiklą ir jai vykdyti reikalingą turtą, už tai gaudamas įstatymų nustatytą atlyginimą. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdus nustato šis, Lietuvos Respublikos koncesijų ir kiti įstatymai.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XI-299, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3164 (2009-06-30), i. k. 1091010ISTA00XI-299

 

16. Valdžios ir privataus subjektų partnerystė – viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdas, kai privatus subjektas valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje nustatytomis sąlygomis investuoja į valdžios subjekto funkcijoms priskirtas veiklos sritis ir šiai veiklai vykdyti reikalingą valstybės arba savivaldybės turtą ir vykdo tose srityse šiame įstatyme nustatytą veiklą, už kurią privačiam subjektui atlyginimą moka valdžios subjektas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XI-299, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3164 (2009-06-30), i. k. 1091010ISTA00XI-299

 

17. Valdžios subjektas – savivaldybės tarybos sprendimu – savivaldybės vykdomoji institucija, kai privačiam subjektui perduodama savivaldybės funkcijoms priskirta veikla; Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu – įgaliota valstybės institucija ar įstaiga, kai privačiam subjektui perduodama centrinės valdžios funkcijoms priskirta veikla.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XI-299, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3164 (2009-06-30), i. k. 1091010ISTA00XI-299

 

18. Strateginis technologinės plėtros objektas ypač patikimo elektros energijos tiekimo teritorija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pripažinta strateginiu technologinės plėtros objektu pagal šiuos kriterijus:

1) šioje teritorijoje elektros energijos tiekimo patikimumo lygis užtikrintas elektros tiekimo iš ne mažiau kaip trijų nepriklausomų maitinimo šaltinių 110 kV įtampos elektros energijos perdavimo tinkle;

2) šioje teritorijoje galima duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusi veikla.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-283, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2688 (2013-05-25), i. k. 1131010ISTA0XII-283

 

19. Pramonės parkas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka teritorijų planavimo dokumentuose numatyta teritorija, skirta daugiau kaip vienam investicijų projektui įgyvendinti, kurioje už pramonės parko veiklos organizavimą atsakingas pramonės parko operatorius.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1416, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20546

 

20. Pramonės parko įmonė – pagal su pramonės parko operatoriumi sudarytą žemės sklypų subnuomos ir aptarnavimo paslaugų teikimo sutartį pramonės parke ūkinę komercinę veiklą vykdantis valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1416, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20546

 

21. Pramonės parko operatorius – valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie, vadovaudamiesi pramonės parko plėtros planu, pramonės parke organizuoja ūkinę komercinę veiklą. Pramonės parko operatoriumi negali būti pramonės parko įmonė.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1416, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20546

 

22. Valstybė narė – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1416, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20546

 

23. Stambaus projekto investicijų sutartis – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos ir investuotojo sudaroma investicijų sutartis, kurioje nustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su stambaus projekto įgyvendinimu, ir kitos šiame įstatyme nurodytos šios sutarties sąlygos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3161, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15492

 

24. Stambaus projekto tęstinumo laikotarpis – ne ilgesnis kaip 10 metų laikotarpis nuo stambaus projekto įgyvendinimo termino pabaigos, per kurį toliau vykdomi stambaus projekto investicijų sutartyje numatyti įsipareigojimai.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3161, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15492

 

25. Stambus projektas – duomenų apdorojimo, interneto serverių (prieglobos) paslaugų ir susijusios veiklos arba apdirbamosios gamybos investicijų projektas, dėl kurio įgyvendinimo yra sudaryta ir galioja stambaus projekto investicijų sutartis, pagal kurią investuotojas įsipareigoja, kad per penkerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos įgyvendindamas šį investicijų projektą:

1) sukurs Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 150, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų, dėl kurių įstatymų nustatyta tvarka bus sudarytos viso darbo laiko darbo sutartys, ir kiekvieną sukurtą darbo vietą išlaikys ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios darbuotojo priėmimo į sukurtą darbo vietą dienos;

2) investuos Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 20 milijonų eurų, o kai investuojama Vilniuje – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų vertės privačių kapitalo investicijų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3161, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15492

 

26. Laisvosios ekonominės zonos įmonėūkio subjektas, kuris įgyvendina investicinį projektą laisvojoje ekonominėje zonoje ir kuriam suteiktas laisvosios ekonominės zonos įmonės statusas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3161, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15492

 

27. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3161, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15492

 

3 straipsnis. Investicijų rūšys

1. Investicijų rūšys pagal investuotojo įtaką ūkio subjektui:

1) tiesioginės investicijos – investicijos ūkio subjektui steigti bei įregistruoto ūkio subjekto kapitalui ar jo daliai įsigyti, taip pat reinvesticijos, paskolos ūkio subjektams, kuriuose investuotojui priklauso kapitalas ar jo dalis, subordinuotos paskolos, jei investuojama siekiant užmegzti arba palaikyti ilgalaikius tiesioginius investuotojo ir ūkio subjekto, į kurį investuojama, ryšius ir investuojant įsigyta kapitalo dalis suteikia investuotojui galimybę kontroliuoti arba daryti nemažą įtaką ūkio subjektui;

2) netiesioginės (portfelinės) investicijos – investicijos, jei investuojant įsigyta kapitalo dalis nesuteikia investuotojui galimybės daryti nemažą įtaką ūkio subjektui.

2. Investicijų rūšys pagal investuotojo nuolatinę buveinę (rezidavimą):

1) vidaus investicijos – Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų investicijos Lietuvos Respublikoje;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. IX-450, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 64-2329 (2001-07-25), i. k. 1011010ISTA00IX-450

Nr. XIV-838, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27730

 

2) užsienio investicijos – užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, užsienio fizinių ir juridinių asmenų investicijos Lietuvos Respublikoje.

3. Investicijų rūšys pagal investuotojo statusą:

1) neteko galios nuo 2022-01-01;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-838, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27730

 

2) privačios investicijos – Lietuvos Respublikos ir užsienio privačios nuosavybės teisės subjektų investicijos;

3) užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų investicijos.

4. Investicijų rūšys pagal investavimo objektą:

1) kapitalo investicijos – investicijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti;

2) finansinės investicijos – visos investicijos, išskyrus nurodytas šios dalies 1 punkte.

 

4 straipsnis. Investavimo būdai

Investuotojai gali investuoti Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka šiais būdais:

1) steigdami ūkio subjektą, įsigydami Lietuvos Respublikoje įregistruoto ūkio subjekto kapitalą ar jo dalį;

2)  įsigydami visų rūšių vertybinius popierius;

3) sukurdami, įsigydami ilgalaikį turtą arba didindami jo vertę;

4) skolindami lėšas ar kitą turtą ūkio subjektams, kuriuose investuotojui priklauso kapitalo dalis, suteikianti jam galimybę kontroliuoti arba daryti nemažą įtaką ūkio subjektui;

5) vykdydami koncesijų, išperkamosios nuomos (lizingo) bei valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XI-299, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3164 (2009-06-30), i. k. 1091010ISTA00XI-299

 

ANTRASIS SKIRSNIS

INVESTUOTOJŲ TEISĖS IR INVESTICIJŲ APSAUGA

 

5 straipsnis. Investuotojų teisės

1. Lietuvos ir užsienio investuotojams pagal šį ir kitus įstatymus užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos. Investuotojų teises ir teisėtus interesus gina Lietuvos Respublikos įstatymai.

2. Investuotojas turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti investavimo objektu Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

3. Investuotojas turi teisę jam nuosavybės teise priklausantį pelną (pajamas), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sumokėjęs mokesčius, konvertuoti į užsienio valiutą ir (ar) pervesti į užsienį be apribojimų.

4. Užsienio investuotojas piniginį įnašą į formuojamą ūkio subjekto kapitalą gali įnešti tiek užsienio, tiek Lietuvos nacionaline valiuta.

 

6 straipsnis. Investuotojų teisių garantijos

1. Valstybės ir savivaldos institucijos ir pareigūnai neturi teisės trukdyti investuotojams įstatymų nustatyta tvarka valdyti ir naudoti investavimo objektą ir juo disponuoti. Žala, padaryta investuotojui neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijų bei jų pareigūnų veiksmais, atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Ginčai dėl investuotojo (investuotojų) teisių ir teisėtų interesų pažeidimo sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ginčus tarp užsienio investuotojo (investuotojų) ir Lietuvos Respublikos dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo (investicinius ginčus) šalių susitarimu nagrinėja Lietuvos Respublikos teismai, tarptautiniai arbitražai ar kitos institucijos.

3. Investiciniai ginčai taip pat sprendžiami atsižvelgiant į tarptautinių sutarčių nuostatas. Užsienio investuotojas (investuotojai) investicinių ginčų atvejais turi teisę tiesiogiai kreiptis į Tarptautinį investicinių ginčų sprendimo centrą.

 

7 straipsnis. Investicijų apsauga atlygintino paėmimo atveju

1. Investavimo objekto atlygintinas paėmimas galimas tik Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka ir tik visuomenės poreikiams, investuotojui (investuotojams) teisingai atlyginant Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Atlyginimo už paimtą investavimo objektą dydis nustatomas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir kitais teisės aktais nustatyta tvarka ir turi atitikti jo rinkos vertę, buvusią prieš pat atlygintiną paėmimą arba prieš viešą paskelbimą apie tai, atsižvelgiant, kas pirmiau įvyksta (toliau – vertinimo dieną). Atlyginimas turi būti išmokamas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo investavimo objekto atlygintino paėmimo dienos Lietuvos nacionaline valiuta. Į atlyginimo sumą įskaičiuojamos palūkanos, lygios Vyriausybės vertybinių popierių, kurių trukmė iki vienerių metų, aukcionų, įvykusių praėjusį kalendorinį ketvirtį, metinės palūkanų normos aritmetiniam svertiniam vidurkiui per laikotarpį nuo investavimo objekto atlygintino paėmimo iki atlyginimo išmokėjimo dienos (toliau vėlavimo laikotarpiui).

3. Užsienio investuotojo prašymu atlyginimas jam išmokamas bet kuria užsienio valiuta, dėl kurios yra skelbiama Londono tarpbankinės rinkos skolinimosi palūkanų norma (LIBOR). Atlyginimo suma perskaičiuojama pagal Europos centrinio banko skelbtą oficialų euro ir užsienio valiutų kursą vertinimo dieną, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutų santykio Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį. Ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos, kurių buvimas ir atlikimas ar rezultatų įforminimas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka susijęs su užsienio valiuta, apskaitoje perskaičiuojami į eurus pagal Lietuvos banko skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. Lietuvos banko paskelbtas orientacinis euro ir užsienio valiutų santykis apskaitoje taikomas nuo kitos darbo dienos po jo paskelbimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1261, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14858

 

TREČIASIS SKIRSNIS

INVESTAVIMO YPATUMAI

 

8 straipsnis. Investavimo sritys

1. Investicijos Lietuvos Respublikoje leidžiamos į visas teisėtas komercines-ūkines veiklas, atsižvelgiant į šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus apribojimus.

2. Užsienio investicijos neleidžiamos į valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimo veiklą (išskyrus investicijas iš Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių ūkio subjektų, jei tam pritaria Valstybės gynimo taryba).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. VIII-1558, 2000-02-17, Žin., 2000, Nr. 20-495 (2000-03-08), i. k. 1001010ISTAIII-1558

Nr. IX-1665, 2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3345 (2003-07-23), i. k. 1031010ISTA0IX-1665

 

3. Investicijos į nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbų ūkio sektorių arba nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, įrenginių ir turto apsaugos zonos teritorijoje leidžiamos tik įvertinus investuotojo atitiktį nacionalinio saugumo interesams Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1271, 2014-10-21, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14494

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1001, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01013

 

4. Investuojant į steigiamą ūkio subjektą, kurio veikla pagal tą veiklos sritį reglamentuojančius įstatymus yra licencijuojama, ūkio subjektas savo veiklai privalo įsigyti licenciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-2527, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6106 (2004-11-17), i. k. 1041010ISTA0IX-2527

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1271, 2014-10-21, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14494

 

9 straipsnis. Investavimas laisvosiose ekonominėse zonose

Investavimo laisvosiose ekonominėse zonose ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas bei atskirų laisvųjų ekonominių zonų steigimo įstatymai.

 

91 straipsnis. Pramonės parko steigimas, jame veikiančių ūkio subjektų veikla ir investavimas pramonės parke

1. Pramonės parko steigimo tikslas – didinti šalies ūkio konkurencingumą, kurti darbo vietas ir skatinti Europos Sąjungos standartus ir aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią veiklą pramonės, logistikos ir paslaugų srityse.

2. Pramonės parko steigimą inicijuoja savivaldybės taryba arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė kartu su savivaldybės taryba, priimdamos sprendimus dėl pramonės parko steigimo. Ši nuostata taikoma ir steigiant pramonės parką privačioje pramoninėje teritorijoje.

3. Sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų, kuriais planuojama pramonės parko teritorija, rengimo ir pramonės parko steigimo priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais teritorijų planavimą. Tam, kad teritorija galėtų tapti pramonės parku, savivaldybės taryba turi užtikrinti, kad ta teritorija atitiktų šiuos pramonės parkui privalomus reikalavimus:

1) teritorija turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose;

2) teritorijos ribos turi būti nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

3) teritorijos vystymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra pripažintas valstybei svarbiu projektu;

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi būti patvirtinusi su savivaldybės taryba suderintą pramonės parko plėtros planą. Tuo atveju, kai pramonės parkas steigiamas privačioje pramoninėje teritorijoje, jo plėtros planą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

4. Pramonės parko plėtros plane turi būti nurodyti pramonės parko plėtros tikslai, uždaviniai, vertinimo kriterijai ir jų reikšmės, taip pat nustatyta:

1) pramonės parke numatomos ūkinės komercinės veiklos rūšys;

2) investavimo pramonės parke skatinimo būdai;

3) pramonės parko sklypų parinkimo ir naudojimo ypatumai (sklypai, skirti infrastruktūrai, verslui plėtoti, ir kita);

4) pramonės parko veiklos efektyvumo kriterijai;

5) pramonės parko plėtros priemonės;

6) Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytos pramonės parko steigėjo numatomos sudaryti specialios investavimo, verslo ir kitos sąlygos, taikomos pramonės parke veikiantiems ūkio subjektams;

7) kita informacija.

5. Kai teritorija atitinka visus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus pramonės parkui privalomus reikalavimus, savivaldybės taryba priima sprendimą dėl pramonės parko įsteigimo, pramonės parko veiklos termino ir jo keitimo sąlygų, pramonės parko operatoriaus (savivaldybės administracijos) paskyrimo arba atrinkimo viešo konkurso būdu.

6. Pramonės parko veikla organizuojama ir investavimas pramonės parke atliekamas vadovaujantis konkretaus pramonės parko plėtros planu. Pramonės parko plėtros planą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

7. Tais atvejais, kai įsteigus pramonės parką savivaldybės taryba priima sprendimą dėl pramonės parko operatoriaus atrinkimo viešo konkurso būdu, pramonės parko operatorių viešo konkurso būdu atrenka savivaldybės administracija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.947–6.952 straipsnių nuostatomis. Kol pramonės parko operatorius neatrinktas, už pramonės parko veiklos organizavimą yra atsakinga savivaldybės administracija. Tais atvejais, kai pramonės parkas steigiamas privačioje pramoninėje teritorijoje, pramonės parko operatoriaus atrankos viešas konkursas neskelbiamas ir pramonės parko veiklą organizuoja privačios pramoninės teritorijos valdytojas.

8. Tais atvejais, kai pramonės parko operatorius atrenkamas viešo konkurso būdu, pramonės parko operatoriaus veikla, teisės ir pareigos, atsakomybė, sprendimų priėmimas, atlygis už veiklą ir kitos sąlygos nustatomos pramonės parko steigėjo (savivaldybės tarybos) ir viešo konkurso būdu atrinkto pramonės parko operatoriaus sutartyje. Šioje sutartyje nustatomos šios pagrindinės sąlygos:

1) pramonės parko operatoriaus teikiamų paslaugų pobūdis ir mastas, kokybiniai reikalavimai;

2) sutartyje nurodytų paslaugų teikimo pradžios terminas ir jo atidėjimo sąlygos, darbų atlikimo terminai, jų pratęsimo sąlygos;

3) pramonės parko operatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai;

4) pramonės parko operatoriaus atlygis ar kitas užmokestis už jo teikiamas paslaugas;

5) pramonės parko operatoriaus santykiai su pramonės parko įmonėmis organizuojant ūkinę komercinę veiklą pramonės parke;

6) pramonės parko operatoriaus atsakomybė už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą;

7) sutarties šalių teisės į turtą, tai yra pramonės parko operatoriui perduoto valdyti ir naudoti valstybės ir (ar) savivaldybės turto valdymo ir naudojimo sąlygos;

8) pramonės parko operatoriaus įsipareigojimas sudaryti jam perduoto valdyti ir naudoti valstybės ir (ar) savivaldybės turto draudimo sutartis;

9) sutarties šalių atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka ir sąlygos;

10) savivaldybės tarybos teisė kontroliuoti pramonės parko operatoriaus įsipareigojimų vykdymą, susitarimo dėl įsipareigojimų vykdymo vertinimo ir informacijos teikimo įgyvendinimo tvarka;

11) sutarties terminas;

12) sutarties keitimo ir nutraukimo sąlygos;

13) ginčų sprendimo tvarka.

9. Tais atvejais, kai savivaldybės taryba priima sprendimą dėl pramonės parko operatoriaus (savivaldybės administracijos) paskyrimo, pramonės parko operatoriaus veikla, teisės ir pareigos, atsakomybė, sprendimų priėmimas ir kitos sąlygos nustatomos savivaldybės tarybos sprendime.

10. Pramonės parko operatoriui valstybinės ir savivaldybės žemės sklypai pramonės parko teritorijoje išnuomojami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka. Privačios žemės sklypai pramonės parko operatoriui gali būti išnuomojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pramonės parko operatorius turi teisę pagal valstybinės ir (ar) savivaldybės žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas subnuomoti pramonės parko operatoriui išnuomotus valstybinės ir (ar) savivaldybių žemės sklypus (jų dalis) pramonės parko įmonėms.

11. Pramonės parko teritorijoje gali veikti pramonės parko operatorius, pramonės parko įmonės. Kiti ūkio subjektai, veikę šioje teritorijoje iki pramonės parko įsteigimo, gali tęsti veiklą, jeigu jie su pramonės parko operatoriumi sudaro aptarnavimo paslaugų teikimo sutartį.

12. Valstybės (savivaldybės) nuosavybės statiniai ir infrastruktūros objektai, esantys pramonės parke, gali būti išnuomoti, perduoti naudotis panaudos pagrindais arba parduoti pramonės parko operatoriui Lietuvos Respublikos įstatymų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-838, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27730

 

10 straipsnis. Investavimas įsigyjant nekilnojamąjį turtą

1. Investuotojai Lietuvos Respublikoje turi teisę įsigyti nuosavybėn visų rūšių nekilnojamąjį turtą.

2. Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims investavimo įsigyjant nuosavybėn žemę tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinis įstatymas.

3. Investuotojai gali išsinuomoti valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-450, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 64-2329 (2001-07-25), i. k. 1011010ISTA00IX-450

 

4. Užsienio valstybės turi teisę įsigyti nuosavybėn žemę Lietuvos Respublikos žemės sklypų įsigijimo ir nuomos užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms tvarkos bei sąlygų įstatymo nustatyta tvarka.

 

11 straipsnis. Investavimas gamtos ištekliams eksploatuoti

Investavimas į objektus, susijusius su valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančių gamtos išteklių eksploatavimu, galimas pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių ir kitus įstatymus.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

VALSTYBINĖ INVESTAVIMO POLITIKA

 

12 straipsnis. Valstybinė investicijų skatinimo politika

1. Valstybė sudaro palankias sąlygas privačioms investicijoms ir užtikrina efektyvų valstybės lėšų, skirtų investavimui skatinti, panaudojimą siekiant kuo didesnės ekonominės ir socialinės naudos.

2. Valstybė skatina investicijas šio įstatymo 13 straipsnyje nustatytais būdais, kai:

1) šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta minimali investicijų suma yra investuojama į priemones, skirtas perspektyvių ūkio šakų įmonių technologijoms atnaujinti ir modernizuoti, šalies ekologinei situacijai gerinti, smulkiajam ir vidutiniam verslui plėtoti;

2) investuojama į plyną lauką;

3) investuojama į nebaigtus statyti pastatus (statinius), kurių statybos negalima užbaigti dėl lėšų stokos ar kurie dėl užsitęsusios statybos tampa nereikalingi (netinkami naudoti pagal paskirtį) valstybės (savivaldybių) institucijoms;

4) investuojama į tikslines teritorijas (valstybės teritorijos dalis, išskirtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos) siekiant bent vieno iš Regioninės plėtros įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatytų tikslų;

5) investuojama į laisvąsias ekonomines zonas, mokslo ir technologijų parkus, pramonės parkus;

6) investuojama į inovacijas, žinių ekonomikos branduolius – klasterius (geografines tarpusavyje sujungtas tam tikros srities įmonių santalkas);

7) investuojama į įsteigimą naujų ne trumpiau kaip trejus metus išlaikomų darbo vietų, kuriose įdarbintų ne mažiau kaip 20 asmenų atitinkamų metų vidutinis bruto darbo užmokestis (taikoma kiekvienam asmeniui atskirai) būtų ne mažesnis kaip Lietuvos statistikos departamento skelbiamas savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įskaitant individualias įmones;

8) investuojama į stambų projektą šio įstatymo ketvirtajame2 skirsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-838, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27730

 

13 straipsnis Investavimo skatinimas

1. Investavimas skatinamas šiais būdais:

1) investuotojams teikiamos mokesčių lengvatos, kurias nustato mokesčių įstatymai;

2) darbuotojų perkvalifikavimo ir darbo vietų steigimo išlaidos iš dalies ar visiškai padengiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;

3) Lietuvos ir užsienio kreditoriams, suteikusiems paskolas investicijų projektams įgyvendinti, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teikiamos valstybės (savivaldybių) garantijos;

4) paskolų, skirtų ūkio subjektams investicijų projektams įgyvendinti, grąžinimą bankams gali užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtų garantijų institucijų arba draudimo įmonių teikiamos garantijos arba šių paskolų draudimas;

5) dėl ne mažesnių kaip 58 000 000 eurų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkančių investicijų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos iki 2001 m. rugsėjo 1 d. sudarytos su strateginiais investuotojais investicijų sutartys vykdomos pagal jose nustatytas specialias investavimo ir verslo sąlygas;

6) dėl ne mažesnių kaip 1 448 100 eurų vertės privačių investicijų į investicijų projektą ir šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų investicijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaro su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos. Šiems investuotojams taip pat taikomos šio įstatymo 131 straipsnyje numatytos specialios investavimo, verslo ir kitos sąlygos, jeigu jie atitinka šio įstatymo 131 straipsnyje nustatytus kriterijus;

7) dėl investicijų į gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus ir (ar) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus projekto poveikio nacionalinės regioninės politikos tikslui pasiekti ir uždaviniams įgyvendinti vertinimo kriterijus, kuriais remdamasi regiono plėtros taryba projektą pripažino regioninės svarbos projektu. Specialios investavimo, verslo ar žemės sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;

8) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais valstybinė žemė investuotojui išnuomojama ne aukciono būdu;

9) infrastruktūra iki investicinio žemės sklypo, atitinkančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus, ribos ir (ar) jo ribose įrengiama ir (ar) sutvarkoma ir (ar) investicinis žemės sklypas vystomas valstybės ir (ar) savivaldybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Investuotojo pageidavimu, gavus laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės, pramonės parko operatoriaus sutikimą, kuris duodamas, jeigu investuotojo pageidavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, infrastruktūra laisvojoje ekonominėje zonoje, pramonės parke įrengiama ir (ar) sutvarkoma investuotojo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka;

10) privatūs subjektai turi teisę inicijuoti (pasisiūlyti įgyvendinti) viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o įgaliotos viešojo sektoriaus institucijos turi priimti sprendimus dėl siūlomų iniciatyvų;

11) iš investuotojų, kurie vykdo duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusią veiklą strateginiuose technologinės plėtros objektuose ir su kuriais Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka yra sudariusi investicijų sutartis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nerenkamos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos;

12) dėl investicijų į stambius projektus sudaromos stambių projektų investicijų sutartys;

13) laisvųjų ekonominių zonų įmonėms taikomos šio įstatymo 155 straipsnio 3 dalyje numatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos.

2. Investavimo skatinimo būdai taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės pagalbos teikimą.

3. Investicijų projektai, susiję su juridinio asmens steigimu, plėtra, veiklos įvairinimu ar esminiu pakeitimu, yra koordinuojami, dėl jų teikiama informacija, susijusi su paramos ir (ar) valstybės pagalbos gavimu ir jos panaudojimu šiems investicijų projektams įgyvendinti.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytą investicijų projektų koordinavimą, informacijos teikimą, taip pat investicijų projektų, kuriems lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšas, įgyvendinimo kontrolę vykdo, konsultacijas tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo į šalies gamybos ir paslaugų sektorius klausimais ir informaciją apie investicijų aplinką Lietuvos ūkio subjektams ir užsienio investuotojams teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota viešoji įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta veikla finansuojama iš Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1645, 2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3119 (2003-07-10), i. k. 1031010ISTA0IX-1645

Nr. XIV-838, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27730

 

131 straipsnis. Specialios investavimo, verslo ir kitos sąlygos, taikomos Lietuvos Respublikoje investicijų sutarties įgyvendinimo metu

1. Šiame straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo Lietuvos Respublikoje sąlygos taikomos investuotojui, atitinkančiam visus šiuos kriterijus:

1) investuotojas šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe ar jos įgaliota institucija yra sudaręs investicijų sutartį, pagal kurią investuotojas įsipareigoja investuoti į sukūrimą naujų darbo vietų Lietuvos Respublikoje (toliau šiame straipsnyje – pagal investicijų sutartį Lietuvos Respublikoje numatytos sukurti darbo vietos), kuriose pagal darbo sutartis įdarbintų asmenų mėnesinio darbo užmokesčio vidurkis būtų ne mažesnis negu 1,5 iki investicijų sutarties sudarymo Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio;

2) įmonių grupės, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, kuriai priklauso investuotojas, ar (ir) įmonių, kurių kontroliuojantis asmuo, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, yra investuotojas (toliau šiame straipsnyje – investuotojo įmonių grupė), ar (ir) investuotojo metinės pajamos bent vienais finansiniais metais per pastaruosius trejus metus buvo ne mažesnės kaip 2 500 000 eurų.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoje Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudarytoje investicijų sutartyje, be šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų reikalavimų, turi būti nustatyta:

1) šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto investuotojo įsipareigojimo pažeidimo teisinės pasekmės;

2) terminas, per kurį užsieniečiai galės kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo šio straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu ir kuris negali būti ilgesnis už investicijų sutarties galiojimo terminą;

3) skaičius užsieniečių, kurie leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali gauti šio straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu;

4) atsiskaitymo pagal investicijų sutartį Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai už investicijų projekto įgyvendinimo rodiklius tvarka ir terminai;

5) investicijų sutarties vykdymo priežiūros sąlygos;

6) investicijų sutarties galiojimo terminas.

3. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris nėra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys ar kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise ir kuris turi Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos viešosios įstaigos išduotą dokumentą, patvirtinantį, kad jis atitinka vieną iš šių sąlygų:

1) yra investuotojo ar investuotojo įmonių grupės darbuotojas, dirbęs investuotojo ar investuotojo įmonių grupėje ne trumpiau kaip 3 mėnesius iki investicijų sutarties sudarymo dienos, ir pateikiamas investuotojo įsipareigojimas jį įdarbinti pagal investicijų sutartį Lietuvos Respublikoje numatytoje sukurti darbo vietoje ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui arba

2) investicijų sutarties sudarymo dieną buvo investuotojo ar investuotojo įmonių grupės darbuotojas, dirbęs investuotojo ar investuotojo įmonių grupėje ne trumpiau kaip 3 mėnesius iki investicijų sutarties sudarymo dienos, ir dirba pagal investicijų sutartį Lietuvos Respublikoje numatytoje sukurti darbo vietoje, arba

3) yra investuotojas arba investuotojo dalyvis, kuriam nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1/10 Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, kurioje pagal investicijų sutartį Lietuvos Respublikoje numatytos sukurti darbo vietos, įstatinio kapitalo ir kurio investuotos lėšos į šią įmonę sudaro ne mažiau kaip 14 000 eurų, arba

4) yra šios dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytas sąlygas atitinkančio užsieniečio šeimos narys, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau šiame straipsnyje – šeimos narys).

4. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti keičiamas, jeigu:

1) pateikiamas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos viešosios įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis dirba ir ketina toliau dirbti pagal investicijų sutartį Lietuvos Respublikoje numatytoje sukurti darbo vietoje arba yra investuotojas ar investuotojo dalyvis, kuriam nuosavybės teise priklauso ne mažiau kaip 1/10 Lietuvos Respublikoje įsteigtos įmonės, kurioje pagal investicijų sutartį Lietuvos Respublikoje numatytos sukurti darbo vietos, įstatinio kapitalo ir kurio investuotos lėšos į šią įmonę sudaro ne mažiau kaip 14 000 eurų, taip pat kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta investicijų sutartis yra galiojanti ir kad investicijų sutartis atitinka šio straipsnio 2 dalies nuostatas; šiame dokumente taip pat nurodomas investicijų sutarties galiojimo terminas ir investicijų sutartyje nustatytas užsieniečių skaičius;

2) užsienietis yra šios dalies 1 punkte nurodytas sąlygas atitinkančio užsieniečio šeimos narys.

5. Jeigu užsienietis dirbs investicijų sutarties pagrindu Lietuvos Respublikoje numatytoje sukurti darbo vietoje pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą.

6. Užsienietis, kuris atvyksta dirbti pagal investicijų sutartį Lietuvos Respublikoje numatytoje sukurti darbo vietoje, gali pradėti dirbti teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu nuo prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu pateikimo dienos. Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) nevertina šio užsieniečio darbo pagal investicijų sutartį Lietuvos Respublikoje numatytoje sukurti darbo vietoje atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams ir šis užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.

7. Šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodyto užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėjamas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo dienos. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teikiamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

8. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas ar keičiamas trejiems metams, o jeigu jo darbas Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu trejus metus, – darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui. Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpis negali būti ilgesnis už investicijų sutarties galiojimo terminą.

9. Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo kreipiasi šio straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, arba pas užsienietį, kuris turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje šio straipsnio 3 ar 4 dalyje nustatytu pagrindu, dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu arba gali kreiptis vienas iš pilnamečių šeimos narių ir leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui. Šeimos narys, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas šioje dalyje nustatytu pagrindu, turi teisę dirbti ir yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, todėl Užimtumo tarnyba nevertina šio užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams. Jeigu šeimos narys dirbs pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad šeimos narys atitinka Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą.

10. Šio straipsnio 3 dalyje ir šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos viešosios įstaigos dokumentai išduodami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo visų atitinkamam dokumentui išduoti reikalingų dokumentų ir (ar) informacijos pateikimo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai viešajai įstaigai.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-377, 2021-06-08, paskelbta TAR 2021-06-14, i. k. 2021-13518

 

14 straipsnis. Valstybės investicijų reguliavimas

1. Valstybės investicijų politika formuojama nacionalinėse plėtros programose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, Valstybės investicijų bei Valstybės skolinimosi programose, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ūkio ir ekonominės bei socialinės raidos prognozes.

2. Valstybės investicijų programa sudaroma ne mažiau kaip trejiems metams ir ne ilgiau negu iki 2025 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Valstybės investicijų programą teikia svarstyti ir tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui kartu su atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu įstatymų nustatyta tvarka ir kiekvienais metais paskirsto Valstybės investicijų programoje suplanuotas lėšas pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato valstybės lėšų, skirtų valstybės investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės tvarką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3128, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15373

 

15 straipsnis. Tarptautinės sutartys

1. Užsienio investicijas Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos investuotojų investicijas užsienyje taip pat reglamentuoja dvišalės ir daugiašalės Lietuvos Respublikos sutartys dėl investicijų skatinimo ir apsaugos bei kitos tarptautinės sutartys.

2. Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuota tarptautinė sutartis nustato kitokias užsienio investicijų Lietuvos Respublikoje sąlygas negu šis įstatymas, taikomos tarptautinės sutarties normos.

 

KETVIRTASIS1 SKIRSNIS

INVESTAVIMAS SUDARANT VALDŽIOS IR PRIVATAUS SUBJEKTŲ PARTNERYSTĖS SUTARTIS

 

151 straipsnis. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties samprata

1. Pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį valdžios subjektas suteikia privačiam subjektui teisę vykdyti šio įstatymo 152 straipsnio 3 dalyje nustatytą veiklą, valdyti ir naudoti šiai veiklai vykdyti reikalingą valstybės arba savivaldybės turtą ir įsipareigoja mokėti privačiam subjektui atlyginimą už jo vykdomą veiklą, o privatus subjektas įsipareigoja vykdyti sutartyje nustatytą veiklą ir užtikrinti investicijas, kurių reikia šiai veiklai vykdyti ir jai vykdyti reikalingam turtui sukurti arba perduoto valdyti ir naudoti turto būklei pagerinti.

2. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties šalimis gali būti:

1) valdžios subjektas – šio įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nurodyti subjektai;

2) privatus subjektas – bet kokios teisinės formos juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo, išskyrus viešąjį ir privatų juridinius asmenis, kurie Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo nustatyta tvarka priskiriami prie valdžios sektoriaus, arba tokių asmenų grupė, iš kurios, valdžios subjektui priėmus sprendimą sudaryti valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį, gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę formą. Privačiu subjektu gali būti ir užsienio juridinis asmuo arba kitas ūkio subjektas, įsteigtas pagal užsienio valstybės teisę ir neturintis juridinio asmens statuso, taip pat Lietuvos Respublikoje įsteigti Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialai.

3. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis turi būti rašytinė, sudaroma ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 25 metų laikotarpiui vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, šio skirsnio nuostatomis ir kitais teisės aktais. Kitos šio įstatymo nuostatos valdžios ir privataus subjektų partnerystei taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šiam skirsniui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-334, 2017-05-02, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07557

 

152 straipsnis. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties sudarymo principai ir ypatumai

1. Valdžios ir privataus subjektų partnerystė taikoma, jeigu ji užtikrina efektyvų valstybės ir savivaldybės funkcijų įgyvendinimą, viešąjį interesą ir visuomenės poreikių tenkinimą.

2. Valdžios subjektas, prieš priimdamas sprendimą taikyti valdžios ir privataus subjektų partnerystę šiame įstatyme nustatytai veiklai vykdyti, privalo atlikti šios veiklos analizę, skaičiavimais pagrįsti šios partnerystės taikymo efektyvumą ir galimus trūkumus ir gauti šio straipsnio 12 dalyje nurodyto viešojo juridinio asmens išvadą dėl partnerystės projekto socialinės ekonominės naudos. Valdžios subjektas privalo įvertinti:

1) riziką, susijusią su veiklos perdavimu taikant valdžios ir privataus subjektų partnerystę;

2) valdžios ir privataus subjektų partnerystės ekonominius ir finansinius aspektus, palygindamas valdžios ir privataus subjektų partnerystės sąnaudas su sąnaudomis veiklą vykdant kitais įmanomais būdais;

3) valdžios ir privataus subjektų partnerystės naudą, palygindamas su nauda, gaunama taikant kitus įmanomus veiklos įgyvendinimo būdus, taip pat galimą žalą ir (arba) grėsmes ir jų įtaką visuomenės interesams;

4) turto, reikiamo valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje nustatytai veiklai vykdyti, įskaitant šiam turtui priskirtą žemės sklypą, teisinį statusą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-444, 2017-06-15, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10805

 

3. Pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį privačiam subjektui gali būti suteikta teisė vykdyti veiklą, susijusią su infrastruktūros, taip pat naujo arba jam perduoto valdyti ir naudoti valstybės ar savivaldybės turto projektavimu, statyba, rekonstravimu, remontu, atnaujinimu, valdymu, naudojimu ir priežiūra bei viešųjų paslaugų teikimu šiose srityse: transporto, švietimo, sveikatos ir socialinės apsaugos, kultūros, turizmo, viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos ir kitose įstatymų nustatytose valdžios subjekto veiklą ir funkcijas apimančiose srityse.

4. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties galiojimo laikotarpiu valdžios subjektas gali perduoti privačiam subjektui patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį arba panaudos teise pagal panaudos sutartį valdyti ir naudoti valstybės arba savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir kitą turtą, reikiamą valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje nustatytai veiklai vykdyti, išskyrus žemę. Nuosavybės teisė į perduotą valdyti ir naudoti valstybės arba savivaldybės turtą privačiam subjektui negali būti perduodama. Privatus subjektas šio turto negali naudoti valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje nenustatytai veiklai vykdyti.

5. Jeigu privatus subjektas pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį įsipareigoja sukurti naują turtą, šis turtas, pasibaigus sutarties galiojimui, nuosavybės teise perduodamas valstybei arba savivaldybei per valdžios subjektą. Jeigu valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje nustatytai veiklai vykdyti reikalinga perduoti valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui priskirtą arba naujam turtui sukurti reikalingą valstybinę arba savivaldybės žemę, ši žemė valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties laikotarpiu privačiam subjektui išnuomojama be aukciono. Valstybinė arba savivaldybės žemė, reikalinga pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį naujam turtui sukurti arba užstatyta pagal šią sutartį naujai sukurtu turtu, partnerystės sutarties laikotarpiu privačiam subjektui negali būti parduodama ar kitaip perleidžiama.

6. Privatus subjektas visam sutarties galiojimo laikotarpiui privalo apdrausti sukurtą naują arba pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį valdžios subjekto jam perduotą valdyti ir naudoti valstybės arba savivaldybės turtą maksimalaus dydžio turto atkuriamosios vertės draudimu nuo visų galimų rizikos atvejų.

7. Pasibaigus valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties galiojimui, pagal šią sutartį privataus subjekto naujai sukurtas ir (arba) valdytas ir naudotas valstybės arba savivaldybės turtas grąžinamas valstybei arba savivaldybei per valdžios subjektą. Grąžinamo turto būklės kiekybiniai ir kokybiniai reikalavimai turi būti nustatyti valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje.

8. Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

9. Sprendimus dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektų įgyvendinimo tikslingumo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba savivaldybės taryba, o sprendimą dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės, pagal kurią valstybė prisiima didesnius kaip 58 000 000 eurų turtinius įsipareigojimus (įskaitant galimą civilinę atsakomybę, atsirandančią pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį), priima Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1261, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14858

Nr. XIII-444, 2017-06-15, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10805

 

10. Prieš sudarydami valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis, valdžios subjektai privalo gauti Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvadą dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties projekto finansinių sąlygų vertinimo fiskalinės drausmės reikalavimų požiūriu. Lėšos, reikalingos valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartims įgyvendinti, gavus valstybės arba savivaldybių biudžetų projektus rengiančių institucijų išvadas, planuojamos vadovaujantis valstybės ir savivaldybių biudžetų rengimą, tvirtinimą ir vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-444, 2017-06-15, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10805

 

11. Valstybės arba savivaldybės lėšų ir turto, reikalingų valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčiai įgyvendinti, panaudojimą, taip pat valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarčių sudarymą ir įgyvendinimą teisės aktų nustatyta tvarka tikrina valstybės ir savivaldybės kontrolės institucijos.

12. Metodinę ir konsultacinę pagalbą rengiant ir įgyvendinant valdžios ir privataus subjektų partnerystės projektus teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas viešasis juridinis asmuo, kurio funkcijas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šioje dalyje nustatyta veikla yra finansuojama iš Lietuvos Respublikos finansų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1359, 2014-11-25, paskelbta TAR 2014-12-03, i. k. 2014-18646

 

13. Paslaugos ir darbai, kuriems sudaroma valdžios ir privataus subjekto partnerystės sutartis, perkami vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu arba Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-334, 2017-05-02, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07557

 

153 straipsnis. Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutarties turinys

Valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje turi būti nustatyta:

1) privataus subjekto valdžios sektoriui vykdoma veikla, atliekamų darbų ir (arba) teikiamų paslaugų pobūdis ir mastas;

2) investicijų šaltiniai ir numatomas investicijų dydis;

3) sutarties terminas ir jo pratęsimo sąlygos, jeigu dėl jų buvo susitarta;

4) sutartyje nurodytų darbų atlikimo terminai, jų pratęsimo sąlygos, paslaugų teikimo pradžios terminas ir jo pratęsimo sąlygos, jeigu dėl jų buvo susitarta;

5) aplinkybės ir sąlygos, kurioms esant valdžios subjektas, siekdamas užtikrinti nenutrūkstamą paslaugų teikimą ir (arba) darbų atlikimą, gali laikinai perimti ir (arba) perduoti tretiesiems asmenims kurios nors privataus subjekto (kada sutartį vykdo asmenų grupė) prievolės įgyvendinimą, jeigu kuris nors iš sutartį vykdančios grupės asmenų laikinai negali vykdyti šios prievolės pagal sutartį;

6) sutarties šalių teisė naudoti savo teises pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį prievolių įvykdymui užtikrinti ir tokio naudojimo sąlygos;

7) privataus subjekto prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai;

8) reikalavimas privačiam subjektui sudaryti jam perduoto valdyti ir naudoti valstybės ar savivaldybės turto arba naujai sukurto turto draudimo sutartis;

9) privataus subjekto atsakomybė už trečiųjų juridinių asmenų prievolių įvykdymą, jeigu privatus subjektas įsipareigojimams pagal sutartį vykdyti pasitelkia trečiuosius asmenis;

10) sutarties šalių teisės į turtą, t. y. privačiam subjektui perduoto valdyti ir naudoti valstybės arba savivaldybės turto valdymo ir naudojimo sąlygos, taip pat privataus subjekto sukurto naujo turto perdavimo valstybės arba savivaldybės nuosavybėn sąlygos;

11) kokybiniai ir kiekybiniai (tinkamumo) reikalavimai turtui, nurodomam valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartyje, ir teikiamoms paslaugoms;

12) rizikos, susijusios su valdžios ir privataus subjektų sutartyje nustatytais šalių įsipareigojimais, pasidalijimas tarp sutarties šalių;

13) sutarties šalių atsiskaitymų ir mokėjimų tvarka ir sąlygos;

14) sutarties šalių civilinė atsakomybė už privalomųjų sutarties sąlygų nevykdymą;

15) valdžios subjekto teisė kontroliuoti privataus subjekto įsipareigojimų vykdymą, susitarimas dėl įsipareigojimų vykdymo vertinimo ir informacijos teikimo tvarka;

16) sutarties galiojimo laikotarpiu nenumatytų įvykių sprendimo tvarka;

17) sutarties keitimo, jei tokia galimybė buvo numatyta konkurso sąlygose, ir nutraukimo sąlygos;

18) ginčų sprendimo tvarka.

Papildyta skirsniu:

Nr. XI-299, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3164 (2009-06-30), i. k. 1091010ISTA00XI-299

 

KETVIRTASIS2 SKIRSNIS

INVESTAVIMO Į STAMBIUS PROJEKTUS SKATINIMAS

 

154 straipsnis. Stambaus projekto investicijų sutarties sudarymas

1. Paraiška dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo teikiama, šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų pagrindimas ir šių sąlygų pagrindimo, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodytų interesų vertinimas atliekamas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos veiksmai užtikrinant stambaus projekto atitikties viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui, visuomenės saugumui ir (ar) sveikatos interesams vertinimą, rengiant, derinant, sudarant ar vykdant stambaus projekto investicijų sutartį, stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūra atliekama, taip pat šio įstatymo 155 straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos stambaus projekto investicijų sutartyje nurodytiems stambiems projektams įgyvendinti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Investuotojas, ketinantis sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai paraišką dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo. Paraiškos formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Stambaus projekto investicijų sutartis gali būti sudaroma, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

1) planuojamas investicijų projektas atitinka stambaus projekto kriterijus, nustatytus šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje;

2) investuotojas yra finansiškai ir ekonomiškai pajėgus įgyvendinti stambų projektą ir įvykdyti stambaus projekto investicijų sutartį;

3) investuotojas turi patirties, techninių ir žmogiškųjų išteklių, reikiamų stambiam projektui įgyvendinti ir stambaus projekto investicijų sutarčiai įvykdyti;

4) investicijų projektas yra įvertintas ne mažesniu kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu minimaliu investicijų projekto kvalifikaciniu balu, apskaičiuotu vertinant sukurtų naujų darbo vietų skaičių, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų procentą nuo visų naujų darbo vietų skaičiaus, naujų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkį, lyginamą su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu savivaldybės, kurioje įgyvendinamas stambus projektas, darbo užmokesčio vidurkiu, bendrą eksporto dalį procentais, stambaus projekto įgyvendinimo vietą, stambaus projekto įtaką ilgalaikei Lietuvos Respublikos ūkio plėtrai, konkurencingumui ir visuomenės gerovės didinimui.

4. Stambaus projekto investicijų sutartyje turi būti nustatyta:

1) stambaus projekto įgyvendinimo rodikliai, stambaus projekto investicijų sutarties dalykas ir įgyvendinimo vieta;

2) investuotojo įsipareigojimai dėl investicijų, kaip tai nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje;

3) investuotojo įsipareigojimai dėl numatomų sukurti naujų darbo vietų, kaip tai nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje;

4) stambaus projekto įgyvendinimo metu numatomos taikyti šio įstatymo 155 straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos bei valstybės pagalbos teikimo sąlygos;

5) stambaus projekto įgyvendinimo terminas, kuris negali būti ilgesnis negu 10 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos, ir stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos terminas;

6) stambaus projekto investicijų sutarties nutraukimo pagrindai, tvarka ir teisinės pasekmės;

7) investuotojo įsipareigojimai dėl investuotojo atsiskaitymo už stambaus projekto įgyvendinimo rodiklius tvarkos ir terminų;

8) stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūros sąlygos;

9) kitos stambaus projekto investicijų sutarties šalių teisės ir pareigos bei atsakomybė.

5. Stambaus projekto investicijų sutartis nesudaroma, jeigu ji neatitinka viešosios tvarkos, nacionalinio saugumo, visuomenės saugumo ir (ar) sveikatos interesų.

6. Už stambaus projekto investicijų sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą investuotojas atsako stambaus projekto investicijų sutartyje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Kai investuotojas dėl savo kaltės pažeidžia šio straipsnio 4 dalies 2 ar 3 punkte numatytus įsipareigojimus, tai laikoma esminiu stambaus projekto investicijų sutarties pažeidimu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į padaryto pažeidimo priežastis, mastą ir investuotojo kaltę, turi teisę vienašališkai nutraukti stambaus projekto investicijų sutartį.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri, kaip investuotojas vykdo stambaus projekto investicijų sutarties sąlygas. Stambaus projekto investicijų sutarties priežiūra atliekama visą stambaus projekto investicijų sutarties galiojimo laikotarpį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama stambaus projekto investicijų sutarties priežiūrą, turi teisę netrukdomai patekti į stambaus projekto įgyvendinimo vietą, teikti investuotojui, viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti su stambaus projekto investicijų sutarties vykdymu susijusią informaciją ir dokumentus, būtinus atliekant stambaus projekto investicijų sutarties priežiūrą, išskyrus tuos dokumentus, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šie privalomieji nurodymai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Savivaldybės skatinamos rengti, keisti ar koreguoti savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, iš anksto numatyti teritorijas ir įtvirtinti sprendinius, reikalingus stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti. Įsigaliojus stambaus projekto investicijų sutarčiai, kuria numatoma įgyvendinti stambų projektą iš anksto savivaldybės suplanuotoje teritorijoje, ir įtraukus stambų projektą į stambių projektų sąrašą, ne anksčiau kaip kitais biudžetiniais metais po stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo gali būti skiriama speciali tikslinė iki 5 procentų stambaus projekto vertės valstybės biudžeto dotacija savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti. Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybės biudžetui skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras. Ši dotacija neskiriama tais atvejais, kai stambus projektas įgyvendinamas laisvosios ekonominės zonos teritorijoje.

 

155 straipsnis. Stambiems projektams taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos

1. Šiame straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos stambiems projektams įgyvendinti taikomos tik tuo atveju, jeigu dėl jų taikymo yra susitarta stambaus projekto investicijų sutartyje. Šios sąlygos taikomos nuo stambaus projekto įrašymo į stambių projektų sąrašą iki stambaus projekto investicijų sutartyje nustatyto stambaus projekto įgyvendinimo termino, o šio straipsnio 9 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos – iki stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos termino. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos laisvosios ekonominės zonos įmonėms taikomos nuo laisvosios ekonominės zonos įmonės statuso gavimo. Šiame straipsnyje nustatytos stambiems projektams įgyvendinti taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos visais atvejais nebetaikomos išbraukus stambų projektą iš stambių projektų sąrašo.

2. Sudarius stambaus projekto investicijų sutartį, stambus projektas įtraukiamas į stambių projektų sąrašą ir nuo įtraukimo į šį sąrašą dienos yra laikomas valstybei svarbiu projektu. Stambus projektas netenka valstybei svarbaus projekto statuso jį išbraukus iš stambių projektų sąrašo. Stambūs projektai išbraukiami iš stambių projektų sąrašo pasibaigus stambaus projekto įgyvendinimo terminui, jeigu nėra nustatytas stambaus projekto tęstinumo laikotarpis, pasibaigus stambaus projekto tęstinumo laikotarpiui arba nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį, jeigu ji nutraukiama anksčiau, negu pasibaigia stambaus projekto įgyvendinimo terminas arba stambaus projekto tęstinumo laikotarpis. Stambių projektų įtraukimo į stambių projektų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti arba laisvosios ekonominės zonos įmonei reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo, nebent teisės aktuose yra nustatyti trumpesni terminai. Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. Apie administracinės paslaugos suteikimą (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) ar individualaus administracinio akto priėmimą investuotojas ir (ar) kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatytais atvejais teikiama ši informacija, informuojami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną. Šioje dalyje nustatytas sutrumpintas administracinių paslaugų suteikimo ir individualių administracinių aktų priėmimo terminas netaikomas:

1) visuomenės informavimo apie priimamus sprendimus ir viešinimo procedūroms;

2) patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo procedūroms;

3) stambiam projektui įgyvendinti ar laisvosios ekonominės zonos įmonei reikalingų kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūroms;

4) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytoms procedūroms;

5) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nurodytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir taršos leidimų išdavimo ir pakeitimo procedūroms;

6) prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) nagrinėjimo terminams.

4. Stambaus projekto investicijų sutartyje numatytais atvejais statinio projektui, kurio pagrindu pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą yra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, prilyginama statinio projekto bendrosios, architektūrinės, sklypo sutvarkymo (sklypo plano) ir susisiekimo dalių visuma. Kitos statinio projekto dalys, kurias pagal teisės aktus privaloma parengti, privalo būti parengtos, įskaitant jų ekspertizės atlikimą (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal Statybos įstatymą), ne vėliau kaip iki statybos darbų pagal jas pradžios. Šios dalies nuostatos netaikomos, kai planuojami kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar kai statinių statyba planuojama kultūros paveldo objektų teritorijose, arba šioje dalyje nurodytose statinio projekto dalyse pateiktos informacijos nepakanka, kad aplinkos ministro įgaliota institucija, tikrindama statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kurios atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, galėtų patikrinti, ar bus įgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šioje dalyje – sprendimas), nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime ir (ar) atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu statybos etapu.

5. Stambių projektų įgyvendinimo sąlygos, susijusios su poveikio aplinkai vertinimu, taikomos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka.

6. Užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas trejiems metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu trejus metus. Darbuotojų, akcininkų ir vadovo (toliau šiame straipsnyje kartu – užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi teikiamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Šeimos nariui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, leidimas gyventi gali būti išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai. Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje.

7. Stambiems projektams įgyvendinti taikomos šios nuostatos, susijusios su žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiais, žemės tvarkymu ir žemės administravimu:

1) žemės sklypams kurie investuotojui nepriklauso nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra jo valdomi, servitutai, suteikiantys teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, reikalingi stambiems projektams įgyvendinti, nustatomi administraciniu aktu Žemės įstatymo nustatyta tvarka arba kitais įstatymuose nustatytais pagrindais. Žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio nuostoliai, patiriami dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginami Žemės įstatyme nustatyta tvarka;

2) stambiam projektui įgyvendinti reikalingos kadastrinių matavimų procedūros gali būti atliekamos pagal rengiamo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto sprendinius. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami, o dėl tokio atsisakymo registruoti kadastro duomenis atsiradę stambų projektą įgyvendinančio investuotojo nuostoliai neatlyginami;

3) stambiam projektui įgyvendinti reikalingi valstybinės žemės sklypai išnuomojami investuotojui be aukciono Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį dėl investuotojo kaltės anksčiau, negu pasibaigia stambaus projekto įgyvendinimo terminas, stambiam projektui įgyvendinti reikalingos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama.

8. Nuostatos, susijusios su stambiems projektams įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos ir kompetencijos specialistų rengimu:

1) nustatydama ir paskirstydama valstybės finansuojamų profesinio mokymo ir studijų vietų, taip pat studijų stipendijų skaičių, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija įvertina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktus pasiūlymus dėl stambiems projektams įgyvendinti reikalingo preliminaraus specialistų skaičiaus, kvalifikacijos ir išsilavinimo;

2) siekdama užtikrinti stambiems projektams įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos specialistų poreikį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliota institucija pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktus stambiems projektams įgyvendinti reikalingos darbo jėgos poreikius per kuo trumpesnį terminą peržiūri stambiems projektams įgyvendinti reikalingus profesinius standartus ir atitinkamą kvalifikaciją suteikiančias formaliojo profesinio mokymo programas ir (ar) jų modulius ir prireikus teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoja jų atnaujinimą arba rengimą;

3) bedarbiams ar užimtiems asmenims iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – fondai) bendrai skiriama lėšų suma, įskaitant pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą bedarbiams ar užimtiems asmenims iš fondų bendrai skiriamą lėšų sumą, negali viršyti 9,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai įgyti ir 4,66 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai įgyjama ar tobulinama kvalifikacija arba įgyjama kompetencija, reikalinga stambaus projekto investicijų sutartims įgyvendinti.

9. Investuotojui pelno mokesčio lengvatos taikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.

 

156 straipsnis. Stambių projektų koordinavimas

1. Viešojo administravimo subjektai, pagal kompetenciją priimdami administracinius sprendimus ir teikdami administracines paslaugas, susijusias su stambių projektų įgyvendinimu, bendradarbiauja tarpusavyje ir su investuotojais, keičiasi reikalinga informacija ir užtikrina administracinių sprendimų priėmimą ir administracinių paslaugų teikimą nustatytais terminais.

2. Stambaus projekto įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (toliau – koordinatorius).

3. Koordinatorius atlieka šias funkcijas:

1) organizuoja šio įstatymo 154 straipsnio 3 dalyje ir 154 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų vertinimą, teikia informaciją ir konsultuoja investuotoją stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo ir vykdymo klausimais;

2) bendradarbiauja su viešojo administravimo subjektais, teikiančiais administracines paslaugas ir priimančiais administracinius sprendimus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, organizuoja investuotojų susitikimus su viešojo administravimo subjektais, viešojo administravimo subjektams teikia informaciją ir konsultacijas, susijusias su stambaus projekto įgyvendinimu;

3) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

4. Koordinatorius turi teisę gauti stambiems projektams įgyvendinti reikalingus dokumentus ir informaciją iš viešojo administravimo subjektų, investuotojų, valstybės registrų ir duomenų bazių.

5. Tarpinstitucinio pobūdžio klausimams, susijusiems su stambių projektų įgyvendinimu ir stambaus projekto investicijų sutarčių vykdymu, spręsti sudaromas konsultacinis komitetas (toliau – komitetas). Komiteto sudarymo ir jo darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Į komiteto posėdžius kviečiami viešojo administravimo subjektų, kurių kompetencijai priskirtais klausimais organizuojamas komiteto posėdis, atstovai.

6. Komitetas atlieka šias funkcijas:

1) pagal koordinatoriaus pateiktą informaciją svarsto tarpinstitucinio pobūdžio klausimus, susijusius su stambių projektų įgyvendinimu ir stambaus projekto investicijų sutarčių vykdymu;

2) teikia rekomendacijas viešojo administravimo subjektams klausimais, susijusiais su stambiems projektams skirtų administracinių paslaugų teikimu ir individualių administracinių aktų priėmimu;

3) atlieka kitas komitetui teisės aktų priskirtas funkcijas.

7. Koordinatorius viešojo administravimo subjektams, teikiantiems administracines paslaugas ar priimantiems individualius administracinius aktus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, raštu teikia pasiūlymus dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo (toliau – pasiūlymai). Koordinatoriaus pasiūlymai viešojo administravimo subjektams neprivalomi. Pasiūlymai teikiami šiais atvejais:

1) kai viešojo administravimo subjektas nesilaiko terminų, nurodytų šio įstatymo 15straipsnio 3 dalyje, ir (ar) vilkina administracinės paslaugos suteikimą ar individualaus administracinio akto, reikalingo stambiems projektams įgyvendinti, priėmimą;

2) kai viešojo administravimo subjektas galbūt pažeidžia šio įstatymo ar kitų teisės aktų, taikomų stambiems projektams įgyvendinti, reikalavimus.

8. Viešojo administravimo subjektai nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po pasiūlymų dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo gavimo, privalo pranešti koordinatoriui apie tai, kokių priemonių ir per kokį terminą imsis siekdami atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus, arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus.

9. Koordinatorius privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šio straipsnio 8 dalyje nurodyto viešojo administravimo subjekto pranešimo gavimo pranešti komitetui apie koordinatoriaus pasiūlymus, į kuriuos viešojo administravimo subjektas neatsižvelgia. Koordinatorius turi teisę pranešti komitetui ir apie koordinatoriaus pateiktus pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta. Komitetas koordinatoriaus pateiktą informaciją nagrinėja komiteto posėdyje, kuris surengiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo.

10. Viešojo administravimo subjektai privalo pateikti koordinatoriui informaciją apie koordinatoriaus pateiktų pasiūlymų dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo įvykdymą.

Papildyta skirsniu:

Nr. XIII-3161, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15492

 

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

16 straipsnis. Įstatymo, reglamentuojančio užsienio kapitalo investicijas, pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos užsienio kapitalo investicijų Lietuvos Respublikoje įstatymą (Žin., 1995, Nr. 55-1351; 1996, Nr. 35-872, Nr. 71-1714; 1998, Nr. 90-2484, Nr. 99-2738).

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                               VALDAS ADAMKUS

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1558, 2000-02-17, Žin., 2000, Nr. 20-495 (2000-03-08), i. k. 1001010ISTAIII-1558

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1659, 2000-05-02, Žin., 2000, Nr. 42-1187 (2000-05-24), i. k. 1001010ISTAIII-1659

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-450, 2001-07-11, Žin., 2001, Nr. 64-2329 (2001-07-25), i. k. 1011010ISTA00IX-450

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2, 3 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1645, 2003-06-24, Žin., 2003, Nr. 69-3119 (2003-07-10), i. k. 1031010ISTA0IX-1645

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1665, 2003-07-01, Žin., 2003, Nr. 73-3345 (2003-07-23), i. k. 1031010ISTA0IX-1665

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2364, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4487 (2004-08-07), i. k. 1041010ISTA0IX-2364

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2527, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 167-6106 (2004-11-17), i. k. 1041010ISTA0IX-2527

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 8 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-299, 2009-06-16, Žin., 2009, Nr. 77-3164 (2009-06-30), i. k. 1091010ISTA00XI-299

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2, 4 straipsnių papildymo ir pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju-1 skirsniu įstatymas

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1116, 2010-11-12, Žin., 2010, Nr. 139-7100 (2010-11-27), i. k. 1101010ISTA0XI-1116

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2224, 2012-09-20, Žin., 2012, Nr. 111-5634 (2012-09-26), i. k. 1121010ISTA0XI-2224

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-283, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2688 (2013-05-25), i. k. 1131010ISTA0XII-283

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 ir 13 straipsnių papildymo įstatymas

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-852, 2014-04-24, paskelbta TAR 2014-04-29, i. k. 2014-04863

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1271, 2014-10-21, paskelbta TAR 2014-10-22, i. k. 2014-14494

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 8 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1359, 2014-11-25, paskelbta TAR 2014-12-03, i. k. 2014-18646

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 15-2 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1261, 2014-10-16, paskelbta TAR 2014-10-27, i. k. 2014-14858

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 7, 13 ir 15-2 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1082, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10852

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 13 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1898, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-07, i. k. 2015-11088

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1416, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20546

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 9-1 straipsniu įstatymas

 

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-296, 2017-04-20, paskelbta TAR 2017-04-26, i. k. 2017-06974

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-334, 2017-05-02, paskelbta TAR 2017-05-04, i. k. 2017-07557

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 15-1 ir 15-2 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-444, 2017-06-15, paskelbta TAR 2017-06-27, i. k. 2017-10805

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 15-2 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1001, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01013

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 8 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3161, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15492

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9-1, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju-2 skirsniu įstatymas

 

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3128, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15373

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-377, 2021-06-08, paskelbta TAR 2021-06-14, i. k. 2021-13518

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 13 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13-1 straipsniu įstatymas

 

26.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-838, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27730

Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 3, 9-1, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas