Suvestinė redakcija nuo 2018-12-06

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 63-2065, i. k. 099301MISAK00000217

 

Nauja redakcija nuo 2018-01-01:

Nr. D1-831, 2017-10-09, paskelbta TAR 2017-10-11, i. k. 2017-16089

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

1999 m. liepos 14 d. Nr. 217

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1, 8 dalimis, 71, 10 straipsniais, 111 straipsnio 3 dalimi, 121 straipsnio 2 dalimi, 13, 14, 15 straipsniais:

t v i r t i n u Atliekų tvarkymo taisykles (pridedama).

 

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                                        DANIUS LYGIS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. D1-831 redakcija)

 

ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLĖS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato reikalavimus atliekų rūšiavimui, laikinajam laikymui, surinkimui, vežimui, apdorojimui, taip pat reikalavimus produktų platintojams, priimantiems vartotojų atiduodamas produktų atliekas, papildomus biologinių ir pavojingųjų atliekų (įskaitant alyvos atliekų) tvarkymo reikalavimus, prekybos atliekomis ir tarpininkavimo organizuojant atliekų naudojimą ar šalinimą ypatumus, reikalavimus atliekų naudojimo ar šalinimo techniniam reglamentui, atliekų apskaitos ir tvarkymo dokumentų saugojimo tvarką.

2. Taisyklės netaikomos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme  numatytais atvejais.

3. Taisyklės skirtos Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų 5 priede, įgyvendinimui užtikrinti.

4. Taisyklės taikomos atliekų turėtojams, atliekų tvarkytojams ir produktų platintojams.

5. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

5.1. biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos (šakos, lapai, žolė), namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo, mažmeninės prekybos įstaigų maisto ir virtuvės atliekos ir panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Joms nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, nuotekų dumblas, natūralių audinių, popieriaus ir kartono, medienos atliekos;

5.2. biologiškai skaidžios atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali skaidytis ar būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu, pavyzdžiui, maisto ir virtuvės atliekos, žaliosios atliekos, popieriaus ir kartono, medienos, natūralių audinių atliekos, taip pat nuotekų dumblas, biologiškai skaidžios gamybos atliekos;

5.3. gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekos – įmonių veiklos metu susidarančios atliekos, kurios nėra komunalinės atliekos, todėl nebūtinai gali būti tvarkomos savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose;

5.4. iš dalies stabilizuotos atliekos – atliekos, kurių pavojingosios sudedamosios dalys po stabilizavimo išlieka pavojingos ir trumpuoju, vidutinės trukmės ar ilguoju laikotarpiu gali patekti į aplinką;

5.5. įmonė Taisyklėse apibrėžiama kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padaliniai;

5.6. kietinimas – fizinio atliekų būvio keitimas naudojant priedus, bet nepakeičiant tų atliekų cheminių savybių;

5.7. pavojingoji medžiaga – medžiaga, atitinkanti 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL 2008 L 353, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 1272/2008), I priedo 2–5 dalyse nustatytus priskyrimo pavojingosioms medžiagoms kriterijus;

5.8. pereinamieji metalai – kaip pavojingosios medžiagos klasifikuojami skandis, vanadis, manganas, kobaltas, varis, itris, niobis, hafnis, volframas, titanas, chromas, geležis, nikelis, cinkas, cirkonis, molibdenas ir tantalas taip pat šių metalų junginiai;

5.9. polichlorintieji bifenilai ir polichlorintieji terfenilai (PCB) – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakyme Nr. 473 „Dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų (PCB/PCT) tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ apibrėžti PCB;

5.10. produktų platintojas – Taisyklėse apibrėžiamas kaip įmonė, Atliekų tvarkymo įstatyme įpareigota priimti vartotojų atiduodamas produktų atliekas (pavyzdžiui, elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ar akumuliatorių atliekas), kurios veikla nesusijusi su atliekų tvarkymu;

5.11. stabilizavimas – atliekų sudedamųjų dalių pavojingumo mažinimas, kol pavojingosios atliekos tampa nepavojingosiomis;

5.12. sunkieji metalai – kaip pavojingosios medžiagos klasifikuojami stibis, arsenas, kadmis, chromas (VI), varis, švinas, gyvsidabris, nikelis, selenas, telūras, talis ir alavas, taip pat šių metalų junginiai;

5.13. žaliosios atliekos – sodų, parkų ir želdynų tvarkymo biologiškai skaidžios atliekos (šakos, lapai, žolė, daržo atliekos), miškininkystės atliekos;

5.14. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Atliekų tvarkymo įstatyme, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme vartojamas sąvokas.

6. Atliekos turi būti rūšiuojamos, laikinai laikomos, laikomos, surenkamos, vežamos ir apdorojamos taip, kad nekeltų neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai.

7. Atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkymo įmonei, turinčiai teisę tvarkyti atliekas, pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, arba gali tvarkyti pats, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę šią veiklą vykdyti. Šis punktas netaikomas komunalinių atliekų turėtojams, atliekas tvarkantiems savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

8. Kūno dalys ir organai, išskyrus kraujo paketus ir konservuotą kraują (atliekų sąrašo kodas 18 01 02), gali būti tvarkomi tik Taisyklių 2 priede nurodytomis atliekų naudojimo veiklomis ir (ar) šalinti deginant. Atliekų turėtojas Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas pagal rašytinės formos sutartis dėl šių atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo deginant turi perduoti atliekų tvarkymo įmonei, tik turinčiai teisę tvarkyti šias atliekas Taisyklių 2 priede nurodytomis atliekų naudojimo veiklomis ir (ar) šalinti deginant.

9. Atliekų turėtojas, pats arba per vežėją perdavęs atliekas atitinkamas atliekas apdorojančiai įmonei prekiautojui atliekomis, tarpininkui, privalo turėti atliekų perdavimą patvirtinantį dokumentą (pvz., sąskaitą faktūrą; atliekų perdavimo–priėmimo aktą; atliekų vežimo lydraštį (toliau – Lydraštis), kuriame turi būti nurodyti perduotų atliekų pavadinimas, atliekų kodas pagal atliekų sąrašą (Taisyklių 1 priedas) ir svoris, atliekų perdavimo data. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu atliekų turėtojas, vadovaudamasis Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-367 „Dėl Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Apskaitos taisyklės), vykdo atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitą naudodamasis Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema (toliau – GPAIS).

10. Atliekas apdorojanti įmonė, priėmusi atliekas iš atliekų turėtojo, Taisyklių 9 punkte nurodytą dokumentą atliekų turėtojui privalo išduoti ne vėliau kaip per  3 darbo dienas. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu atliekų turėtojas, vadovaudamasis Apskaitos taisyklėmis, vykdo atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitą naudodamasis GPAIS.

11. Atliekas apdorojanti įmonė turi turėti Taisyklių 9 punkte nurodyto dokumento antrą egzempliorių arba jo kopiją. Šis reikalavimas netaikomas, jeigu atliekų turėtojas, iš kurio atliekas apdorojanti įmonė gavo atliekas, vadovaudamasis Apskaitos taisyklėmis, vykdo atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitą naudojantis GPAIS.

12. Komunalinių atliekų perdavimą patvirtinantis dokumentas gali būti galiojanti sutartis su savivaldybe ar su savivaldybės (kelių savivaldybių) įsteigtu juridiniu asmeniu, kuriam pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą sumokėjimo dokumentas ar kitas dokumentas, nurodytas savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse. Šiam dokumentui netaikomi Taisyklių 9–11 punktų reikalavimai.

II SKYRIUS

ATLIEKŲ RŪŠIAVIMAS

 

13. Atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje atsižvelgiant į atliekų rūšį ir pobūdį, nemaišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis.

14. Atliekų turėtojai komunalines atliekas (pvz., buityje, įmonėse, sodo bendrijose, ūkiuose ir kitur susidariusias) privalo rūšiuoti jų susidarymo vietoje  savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka ir naudotis savivaldybės organizuojamomis komunalinių atliekų tvarkymo sistemomis.

15. Įmonė, dalyvaudama savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ar bendradarbiaudama su teisėtai veikiančiais atliekų tvarkytojais, turi užtikrinti jos gamybos ir kitos ūkinės veiklos metu susidarančių atliekų rūšiavimą, laikantis šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų, ir atliekų perdavimą atitinkamas atliekas tvarkančioms įmonėms, kaip nurodyta šių Taisyklių 7 punkte.

16. Įmonė, turinti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – TIPK leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės), nustatyta tvarka išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 „Dėl Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės), nustatyta tvarka išduotą Taršos leidimą (toliau kartu – Leidimas), šiame Leidime nurodytas gamybos ar kitos ūkinės veiklos atliekas turi rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir perduoti atitinkamas atliekas tvarkančioms įmonėms, kaip nurodyta šių Taisyklių 7 punkte.

17. Turinčios Leidimą įmonės, kurių veikloje susidarė atliekų, kurių tvarkymas nėra nustatytas Leidime (t. y. atliekų susidarymas nėra tiesiogiai susijęs su gamybos procesu ir jos susidaro nereguliariai (remonto metu, biuro įrangos keitimo ir priežiūros metu ir t. t.), ir įmonės, kurioms nereikia gauti Leidimo, susidariusias gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekas turi rūšiuoti jų susidarymo vietoje ir tvarkyti vadovaujantis šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais.

 

III SKYRIUS

ATLIEKŲ LAIKINASIS LAIKYMAS

 

18. Pavojingąsias atliekas šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo galima laikinai laikyti ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias atliekas – ne ilgiau kaip vienerius metus.

19. Įmonė, dėl kurios veiklos susidaro atliekų, nelaikoma atliekas tvarkančia įmone, jeigu šios atliekos iki jų surinkimo laikinai laikomos jų susidarymo vietoje, kaip nurodyta šių Taisyklių 18 punkte.

20. Laikinai laikomos atliekos turi būti stabilios, t. y. savaime nekeisti fizinių, cheminių ar biologinių savybių.

21. Atliekų turėtojas privalo užtikrinti, kad laikinai laikomos aplinkos poveikiui neatsparios atliekos būtų apsaugotos nuo šio poveikio, iš laikinai laikomų atliekų ar jų laikymo talpų netekėtų skysčiai, jos neskleistų kvapų, dulkių ir pan. Atliekų laikymo talpos turi būti atsparios atliekų poveikiui.

22. Atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikyti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus gali įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme tokiai veiklai vykdyti nustatytus reikalavimus, kurią Atliekų tvarkytojų valstybės registro (toliau Registras) nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 896 „Dėl atliekų tvarkytojų valstybės registro įsteigimo, atliekų tvarkytojų valstybės registro nuostatų patvirtinimo ir registro veiklos pradžios nustatymo“ (toliau – Registro nuostatai), ir Atliekų tvarkytojų valstybės registro tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. vasario 8 d. įsakymu Nr.D1-86 „Dėl Atliekų tvarkytojų valstybės registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Registro tvarkymo taisyklės), nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos agentūra (toliau Agentūra) yra užregistravusi Registre.

 

IV SKYRIUS

REIKALAVIMAI PRODUKTŲ PLATINTOJAMS, PRIIMANTIEMS VARTOTOJŲ ATIDUODAMAS PRODUKTŲ ATLIEKAS

 

23. Produktų platintojai privalo užtikrinti, kad vartotojų atiduodamos produktų atliekos (pvz., elektros ir elektroninės įrangos, baterijų ir akumuliatorių atliekos) bus laikinai laikomos jų priėmimo vietoje laikantis šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimų.

24. Produktų platintojai nelaikomi atliekų tvarkytojais, jei priimtas vartotojų atiduodamas produktų atliekas laikinai laiko jų priėmimo vietoje ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

25. Iš vartotojų priimtas produktų atliekas produktų platintojai privalo perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui ar atiduoti jas atitinkamų produktų gamintojui ar importuotojui. Iš vartotojų priimtas buityje susidarančias elektros ir elektroninės įrangos atliekas produktų platintojai gali nemokamai pristatyti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

26. Produktų platintojai priimtas pavojingųjų produktų atliekas gali patys pristatyti apdorojančiai įmonei, jei atitinka Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių reikalavimus, taikomus pavojingųjų atliekų ir pavojingų krovinių vežimui.

27. Produktų platintojai turi apskaityti priimtas produktų atliekas priimtų produktų atliekų apskaitos žurnale, kuriame turi būti nurodoma įrašo data, priimtų atliekų pavadinimas ir kodas, svoris (kilogramais) ir (ar) kiekis (vienetais), atliekų vežėjas ir atliekas apdorojanti įmonė, gamintojas ir importuotojas, kuriam perduodamos atliekos (įmonės pavadinimas, juridinio asmens kodas).

28. Priimtų produktų atliekų kiekis apskaitos žurnale registruojamas ne rečiau kaip kartą per savaitę. Po produktų atliekų perdavimo atliekų tvarkytojui ar gamintojui ir importuotojui įrašas žurnale turi būti padarytas ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

29. Jei produktų atliekos priimamos rečiau kaip kartą per savaitę, priimtų produktų atliekų kiekis registruojamas iš karto po produktų atliekų priėmimo.

30. Priimtų produktų atliekų apskaitos žurnalo vedimo tvarka turi būti nustatyta ir patvirtinta įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu, kuriame turi būti nurodyti už priimtų produktų atliekų apskaitos žurnalo pildymą ir teisingą visų duomenų pateikimą atsakingi asmenys, apskaitos žurnalo saugojimo (pildymo) vieta.

31. Priimtų produktų atliekų apskaitos žurnalas turi būti saugomas atliekų priėmimo vietoje ir pateikiamas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir kitiems įgaliotiems pareigūnams, jiems pareikalavus.

32. Priimtų produktų atliekų apskaitos žurnalo duomenys, vedant juos kompiuteryje, turi būti kartą per 3 mėnesius atspausdinami ir patvirtinami įmonės atsakingų asmenų parašais.

 

V SKYRIUS

ATLIEKŲ SURINKIMAS, VEŽIMAS

 

33. Atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre.

34. Pavojingąsias atliekas surinkti ir (ar) vežti gali tik įmonės, apdraudusios savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri vykdant šią veiklą gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.

35. Įmonės, kurios surenka pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 684 „Dėl Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklės), nustatyta tvarka. Surinkti ir (ar) vežti pavojingąsias atliekas gali tik atliekas tvarkančios įmonės, kurių darbuotojai, atsakingi už surinkimą ir (ar) vežimą, yra išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir turi atitinkamą jų žinias patvirtinantį pažymėjimą.

36. Atliekas surenkanti įmonė privalo vykdyti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir susidarymo vietoje išrūšiuotas atliekas surinkti atskirai.

37. Atliekas surenkanti ir vežanti įmonė surinktas ir vežamas atliekas turi pristatyti į atitinkamus atliekų apdorojimo įrenginius:

37.1. žmonių sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekas (atliekų sąrašo kodai 18 01 03*, 18 01 02) – ne vėliau kaip per 24 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo;

37.2. gyvūnų sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekas (atliekų sąrašo kodas 18 02 02*) – ne vėliau kaip per 24 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo;

37.3 žmonių ar gyvūnų sveikatos priežiūros ir (arba) su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekas (atliekų sąrašo kodai 18 01 01, 18 01 04, 18 02 01, 18 02 03) – ne vėliau kaip per 48 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo;

37.4. pavojingąsias atliekas (išskyrus Taisyklių 37.1 ir 37.2 punktuose nurodytas atliekas) – ne vėliau kaip per 48 val. nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo;

37.5. kitas Taisyklių 37.1–37.4 punktuose nenurodytas atliekas – ne vėliau kaip per 3 dienas nuo šių atliekų paėmimo iš šių atliekų turėtojo.

38. Komunalinių atliekų surinkimo paslaugą teikiantys atliekų tvarkytojai ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriai, atsižvelgdami į atitinkamos rūšies atliekų apdorojimo technologijas, periodiškai (bet ne rečiau kaip kartą per metus) informuoja atliekų turėtojus apie atliekų, kurios turi būti surenkamos atskirai, rūšis ir pobūdį, siekiant palengvinti specialų tos rūšies ir pobūdžio atliekų apdorojimą, pateikia atliekų rūšiavimo instrukcijas (sutartyje, interneto tinklalapyje, lankstinukuose ar pan.).

39. Komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių rūšiuojamąjį surinkimą vykdanti įmonė privalo sverti surinktas atliekas savivaldybių nurodytoje vietoje, prieš pristatant atliekas į atliekų apdorojimo įrenginius. Savivaldybių nurodytose vietose svarstyklės turi būti metrologiškai patikrintos.

40. Atliekas vežant Lietuvos Respublikos teritorijoje, privaloma turėti Lydraštį. Šis reikalavimas netaikomas tarpvalstybiniams atliekų vežimams. Tarpvalstybiniams atliekų vežimams taikomi 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo (OL 2006 L 190, p. 1) ir Atliekų vežimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1-207 „Dėl Atliekų vežimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimai.

41. Atliekų siuntėjas – asmuo, atliekų tvarkytojui perduodantis atliekas, kurių vežimui rengiamas Lydraštis. Atliekų siuntėju gali būti atliekų darytojas, atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo veiklą vykdanti įmonė, tarpininkas ar prekiautojas atliekomis, kurie fiziškai įsigyja atliekas, išskyrus atvejį, nurodytą Taisyklių 67 punkte. Atliekų surinkėjas ar vežėjas, kuris vykdo tik atliekų surinkimo ar vežimo veiklą, nelaikomas atliekų siuntėju.

42. Kai atliekų siuntėjas ir atliekų gavėjas yra atliekų tvarkytojai, kurie vadovaudamiesi Apskaitos taisyklėmis vykdo atliekų tvarkymo apskaitą naudodamiesi GPAIS, Lydraštį naudodamasis GPAIS rengia atliekų siuntėjas:

42.1. atliekų siuntėjas, planuojantis vežti atliekas, įskaitant ir atliekų vežimą į to paties atliekų tvarkytojo atliekų tvarkymo įrenginį, kuriame vykdoma atliekų tvarkymo veikla ir kuris yra skirtingoje vietoje, ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki planuojamo atliekų vežimo turi suformuoti Lydraštį naudodamasis GPAIS, nurodant jame planuojamų vežti atliekų kodus ir pavadinimus, pirminį atliekų šaltinį (Lietuvos Respublikos teritorijoje susidariusios ar importuotos atliekos), atliekų gavėją, vežėją ir kitą Lydraštyje privalomą informaciją. Siuntėjas gali suteikti teisę per GPAIS Lydraštį formuoti surinkėjui, vežėjui, tarpininkui ar prekiautojui. Planuojamas vežti atliekų kiekis nenurodomas. Kai po mechaninio apdorojimo ar mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose (MA/MBA) apdorotos, netinkamos naudoti atliekos vežamos į regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną, 1 darbo dienos terminas iki atliekų vežimo netaikomas;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-1061, 2017-12-29, paskelbta TAR 2018-01-02, i. k. 2018-00057

 

42.2. apie planuojamą atliekų vežimą automatiškai per GPAIS informuojamas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD), atliekų gavėjas ir atliekų vežėjas;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-719, 2018-07-27, paskelbta TAR 2018-07-30, i. k. 2018-12558

 

42.3. likus 1 darbo dienai iki atliekų vežimo, Lydraščio duomenų (pvz., atliekų vežėjo duomenų) koregavimas galimas, tačiau atliekų siuntėjui pakeitus planuojamų vežti atliekų kodus, pavadinimus ir (ar) atliekų vežimo datą, prasitęsia 1 darbo dienos terminas iki galimo atliekų išvežimo;

42.4. prieš atliekų vežimą atliekų siuntėjas privalo Lydraštyje nurodyti kiekvienos perduodamos atliekos svorį, taros svorį (pvz., tuščio konteinerio) ir, jeigu vadovaujantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašu, pavirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“,  išrašomas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantis dokumentas, – transporto priemonės (-ių) valstybinį registracijos numerį ir maršrutą (nurodant kelius pagal Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 „Dėl Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“). Jeigu atliekos vežamos geležinkeliais, atliekų siuntėjas šį atliekų vežimo būdą nurodo GPAIS prieš atliekų vežimą. Atliekos negali būti vežamos, kol Lydraštis neturi būsenos „Vykdomas vežimas“;

42.5. apie pradėtą vežimą automatiškai per GPAIS informuojamas atliekų gavėjas ir AAD, jeigu AAD numatė vykdyti vežamų atliekų kontrolinį svėrimą;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-719, 2018-07-27, paskelbta TAR 2018-07-30, i. k. 2018-12558

 

42.6. AAD pareigūnas gali atlikti kontrolinį vežamų atliekų svėrimą. Sustabdžius atliekas vežančią transporto priemonę prieš pradedant kontrolinį atliekų svėrimą AAD pareigūnas informuoja atliekų siuntėjo Lydraštyje nurodytą atsakingą asmenį naudodamasis Lydraštyje nurodytais kontaktiniais duomenimis (telefono numeriu). Kontrolinis atliekų svėrimas vykdomas ir nepavykus susisiekti su Lydraštyje nurodytu atsakingu asmeniu. AAD pareigūnas kontrolinio svėrimo rezultatus svėrimo metu  pažymi Lydraštyje GPAIS:

42.6.1. jeigu AAD pareigūno pasvertas atliekų kiekis nuo atliekų siuntėjo Lydraštyje nurodyto bendro atliekų kiekio skiriasi (didesnis ar mažesnis) 10 proc. ribose arba lygus atliekų siuntėjo Lydraštyje nurodytam atliekų kiekiui, atliekos toliau vežamos atliekų gavėjui;

42.6.2. jeigu AAD pareigūno pasvertas atliekų kiekis nuo atliekų siuntėjo Lydraštyje nurodyto bendro atliekų kiekio skiriasi daugiau (didesnis ar mažesnis), negu leistina 10 proc. paklaida, ar AAD pareigūnas nustato aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, AAD pareigūnas privalo atšaukti atliekų vežimą, atliekos nebegali būti vežamos atliekų gavėjui, jos grąžinamos atliekų siuntėjui ne vėliau, kaip kitą darbo dieną;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-719, 2018-07-27, paskelbta TAR 2018-07-30, i. k. 2018-12558

 

42.7. atliekų vežimo metu naudodamasis GPAIS vežimą gali atšaukti atliekų gavėjas arba AAD pareigūnas;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-719, 2018-07-27, paskelbta TAR 2018-07-30, i. k. 2018-12558

 

42.8. atliekų gavėjas privalo pasverti gautas atliekas ir kiekvienos atliekos svorį nurodyti Lydraštyje GPAIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną po atliekų gavimo taip patvirtindamas atliekų gavimą;

42.9. apie atliekų gavimo patvirtinimą automatiškai per GPAIS informuojamas atliekų siuntėjas;

42.10. atliekų siuntėjas, naudodamasis GPAIS, patvirtina arba grąžina tikslinti atliekų gavėjo pasvertą atliekų kiekį ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvirtinimo apie atliekų gavimą dienos. Atliekų siuntėjas gali atšaukti atliekų vežimą, kai atliekų gavėjas patvirtina atliekų gavimą;

42.11. apie atliekų siuntėjo patvirtintą arba grąžintą tikslinti atliekų gavėjo pasvertą kiekį arba atšauktą atliekų vežimą automatiškai per GPAIS informuojamas atliekų gavėjas;

42.12. kai atliekų siuntėjas, naudodamasis GPAIS, patvirtina atliekų gavėjo pasvertą ir Lydraštyje nurodytą atliekų kiekį, atliekų siuntėjo ir atliekų gavėjo atliekų tvarkymo apskaitos žurnalai automatiškai užpildomi Lydraščio duomenimis;

42.13. Lydraštį galima atsispausdinti.

43. Lydraštis nepildomas, kai atliekų surinkėjas netiesiogiai (pvz., mišrių komunalinių atliekų vežimo atveju; atliekų surinkamo apvažiavimo būdu iš gyventojų, produktų platintojų, pakuočių pardavėjų atveju) gautas atliekas iš atliekų turėtojų, kurie neprivalo turėti rašytinės formos sutarties dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo, veža atliekas apdorojimui.

44. Kai atliekų siuntėjas yra atliekų darytojas, kuris, vadovaudamasis Apskaitos taisyklėmis, nevykdo atliekų susidarymo apskaitos, o atliekų gavėjas yra atliekų tvarkytojas, kuris, vadovaudamasis Apskaitos taisyklėmis, vykdo atliekų tvarkymo apskaitą naudojantis GPAIS, Lydraštį naudodamasis GPAIS rengia atliekų gavėjas:

44.1. atliekų gavėjas, naudodamasis GPAIS, formuoja Lydraštį ir jame nurodo planuojamų gauti atliekų kodus ir pavadinimus, atliekų siuntėją, vežėją ir kitą Lydraštyje privalomą informaciją. Gavėjas gali suteikti teisę per GPAIS Lydraštį formuoti surinkėjui, vežėjui, tarpininkui ar prekiautojui. Planuojamas gauti atliekų kiekis nenurodomas;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-1061, 2017-12-29, paskelbta TAR 2018-01-02, i. k. 2018-00057

 

44.2. apie suformuotą Lydraštį automatiškai per GPAIS informuojamas atliekų vežėjas;

44.3. iki atliekų vežimo atliekų gavėjas gali koreguoti Lydraščio duomenis (pvz., atliekų vežėjo duomenis);

44.4. atliekų gavėjas privalo pasverti gautas atliekas ir kiekvienos atliekos svorį nurodyti Lydraštyje GPAIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną po atliekų gavimo taip patvirtindamas atliekų gavimą;

44.5. atliekų gavėjo atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas automatiškai užpildomas Lydraščio duomenimis;

44.6. atliekų gavėjas, naudodamasis GPAIS, patvirtinęs atliekų gavimą, privalo atspausdinti Lydraštį ir pateikti jį atliekų siuntėjui el. paštu ar kitomis ryšio priemonėmis.

45. Kai atliekų siuntėjas yra atliekų darytojas, kuris, vadovaudamasis Apskaitos taisyklėmis, vykdo atliekų susidarymo apskaitą naudodamasis GPAIS, o atliekų gavėjas yra atliekų tvarkytojas, kuris, vadovaudamasis Apskaitos taisyklėmis, vykdo atliekų tvarkymo apskaitą naudodamasis GPAIS, Lydraštį, naudodamasis GPAIS, rengia atliekų siuntėjas arba gavėjas:

45.1. jeigu Lydraštį formuoja atliekų gavėjas, jis, naudodamasis GPAIS, Lydraštyje nurodo planuojamų gauti atliekų kodus ir pavadinimus, atliekų siuntėją, vežėją ir kitą Lydraštyje privalomą informaciją. Planuojamas gauti atliekų kiekis nenurodomas. Gavėjas gali suteikti teisę per GPAIS Lydraštį formuoti surinkėjui, vežėjui, tarpininkui ar prekiautojui. Apie suformuotą Lydraštį automatiškai per GPAIS informuojamas atliekų siuntėjas ir atliekų vežėjas;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-1061, 2017-12-29, paskelbta TAR 2018-01-02, i. k. 2018-00057

 

45.2. jeigu Lydraštį formuoja atliekų siuntėjas, jis, naudodamasis GPAIS, Lydraštyje nurodo planuojamų perduoti atliekų kodus ir pavadinimus, atliekų gavėją, vežėją ir kitą Lydraštyje privalomą informaciją. Siuntėjas gali suteikti teisę per GPAIS Lydraštį formuoti surinkėjui, vežėjui, tarpininkui ar prekiautojui. Apie suformuotą Lydraštį automatiškai per GPAIS informuojamas atliekų gavėjas ir atliekų vežėjas;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. D1-1061, 2017-12-29, paskelbta TAR 2018-01-02, i. k. 2018-00057

 

45.3. iki atliekų vežimo atliekų siuntėjas gali koreguoti Lydraščio duomenis (pvz., atliekų vežėjo duomenis, požymį dėl atliekų svėrimo);

45.4. jeigu atliekų siuntėjas sveria perduodamas atliekas, prieš atliekų vežimą, naudodamasis GPAIS, Lydraštyje jis nurodo kiekvienos pasvertos atliekos kiekį;

45.5. atliekos negali būti vežamos, kol atliekų siuntėjas GPAIS Lydraščiui nesuteikė būsenos „Vykdomas vežimas“;

45.6. apie pradėtą vežimą automatiškai per GPAIS informuojamas atliekų gavėjas;

45.7. atliekų gavėjas privalo pasverti gautas atliekas ir kiekvienos atliekos svorį nurodyti Lydraštyje GPAIS ne vėliau kaip kitą darbo dieną po atliekų gavimo taip patvirtindamas atliekų gavimą;

45.8. apie atliekų gavimo patvirtinimą automatiškai per GPAIS informuojamas atliekų siuntėjas;

45.9. atliekų siuntėjas, naudodamasis GPAIS, patvirtina arba grąžina tikslinti atliekų gavėjo pasvertą atliekų kiekį ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvirtinimo apie atliekų gavimą dienos. Atliekų siuntėjas gali atšaukti atliekų vežimą, kai atliekų gavėjas patvirtina atliekų gavimą;

45.10. apie atliekų siuntėjo patvirtintą arba grąžintą tikslinti atliekų gavėjo pasvertą kiekį arba atšauktą atliekų vežimą automatiškai per GPAIS informuojamas atliekų gavėjas;

45.11. kai atliekų siuntėjas, naudodamasis GPAIS, patvirtina atliekų gavėjo pasvertą ir Lydraštyje nurodytą atliekų kiekį, atliekų siuntėjo atliekų susidarymo apskaitos žurnalas ir atliekų gavėjo atliekų tvarkymo apskaitos žurnalas automatiškai užpildomi Lydraščio duomenimis;

45.12. Lydraštį galima atsispausdinti.

46. Fiziniai asmenys, vežantys savo buityje susidarančias atliekas, Lydraščio pildyti neprivalo.

47. Jei atliekų priėmimo metu nustatoma, kad pristatytų atliekų savybės neatitinka Lydraštyje pateiktų duomenų, atliekų gavėjas ne vėliau kaip kitą darbo dieną, naudodamasis GPAIS ar kitomis priemonėmis, apie tai turi informuoti atliekų siuntėją ir AAD.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-719, 2018-07-27, paskelbta TAR 2018-07-30, i. k. 2018-12558

 

48. Jeigu atliekų gavėjas atliekų nepriima, siuntėjas privalo priimti atgal grąžintas atliekas ir tvarkyti jas teisės aktų nustatyta tvarka.

49. Atliekų siuntėjas ir gavėjas privalo užtikrinti, kad Lydraščiuose pateikta informacija būtų teisinga.

Neteisingai užpildžius Lydraštį Taisyklių 42 punkte nustatyta tvarka ir jį patvirtinus (pvz., nurodžius per didelį ar per mažą atliekų kiekį ar ne tą atliekų kodą), galima ištaisyti klaidą užpildant naują Lydraštį ir be realaus atliekų kiekio grąžinimo Taisyklių 42 punkte nustatyta tvarka grąžinti atliekas. Lydraščio pastabų skiltyje nurodydamas neteisingai užpildyto Lydraščio numerį ir atitinkamai „techninis atliekų grąžinimas – atliekų siuntėjas nurodė neteisingą perduodamų atliekų kiekį“ arba „techninis atliekų grąžinimas – atliekų siuntėjas nurodė neteisingą atliekų kodą. 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-1005, 2018-11-29, paskelbta TAR 2018-12-05, i. k. 2018-19783

 

VI SKYRIUS

ATLIEKŲ APDOROJIMAS

 

50. Atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą ir kt.

51. Atliekų apdorojimo veiklų sąrašas nurodytas Taisyklių 2 priede. Atliekų tvarkytojas, tvarkantis atliekas R1–R11 ir D1–D7, D10–D12 atliekų tvarkymo veiklos rūšimis, laikomas galutiniu atliekų tvarkytoju.

52. Atliekų apdorojimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas apdorojančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre.

53. Įmonės, kurios šalina ir (ar) naudoja pavojingąsias atliekas, turi gauti pavojingųjų atliekų tvarkymo licenciją, išduotą Pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka, ir apdrausti savo civilinę atsakomybę už žalą, kuri, vykdant šią veiklą, gali būti padaryta tretiesiems asmenims ir (ar) jų turtui bei aplinkai.

54. Eksploatuoti sąvartynus, apdoroti pavojingąsias atliekas, deginti atliekas gali tik atliekų tvarkymo įmonės, kurių darbuotojai yra išklausę atitinkamus atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir gavę jų žinias atitinkamoje atliekų tvarkymo srityje patvirtinantį pažymėjimą:

54.1. eksploatuoti sąvartynus gali tik atliekų tvarkymo įmonės, kurių vadovai ir jų paskirti kiti už sąvartynų eksploataciją atsakingi darbuotojai yra išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir turi atitinkamą jų žinias patvirtinantį pažymėjimą;

54.2. apdoroti pavojingąsias atliekas gali tik atliekas tvarkančios įmonės, kurių darbuotojai, atsakingi už pavojingųjų atliekų apdorojimą, yra išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir turi atitinkamą jų žinias patvirtinantį pažymėjimą;

54.3. deginti atliekas gali tik atliekas tvarkančios įmonės, kurių darbuotojai, atsakingi už atliekų deginimo įrenginių eksploataciją ir kontrolę, yra išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus ir turi atitinkamą jų žinias patvirtinantį pažymėjimą.

55. Atliekas apdorojanti įmonė privalo užtikrinti, kad atliekos bus apdorotos nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai.

56. Įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, ir įmonė, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikanti ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienerius metus, privalo turėti Leidimą.

57. Įmonės turi teisę be Leidimo savo ūkinės veiklos metu susidarančias nepavojingąsias atliekas šalinti arba naudoti gamybos vietoje, jei ši veikla įrašyta į Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 1 priedėlyje pateiktą veiklos rūšių, kurioms netaikomas reikalavimas turėti leidimo dalį „Atliekų apdorojimas (naudojimas ar šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ar šalinti) ir laikymas“, sąrašą.

58. Atliekas galima šalinti nekeliant neigiamo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai, jeigu jų negalima perdirbti ar kitaip panaudoti.

59. Atliekų šalinimo sąvartynuose tvarka, atliekų pri