Suvestinė redakcija nuo 2017-07-13 iki 2017-11-28

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 59-1916; Žin. 1999, Nr.60-0, i. k. 0991010ISTAIII-1227

Nauja redakcija nuo 2017-03-01:

Nr. XIII-96, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29408

LIETUVOS RESPUBLIKOS
FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO
ĮSTATYMAS

1999 m. birželio 15 d. Nr. VIII-1227

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato finansinių ataskaitų audito atlikimo, auditoriaus pažymėjimo išdavimo ir auditoriaus įrašymo į auditorių sąrašą tvarką, audito įmonės pažymėjimo išdavimo ir jos įrašymo į audito įmonių sąrašą tvarką, auditorių ir audito įmonių profesinę veiklą, auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo, auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo, pažeidimų tyrimo, nurodymų ir poveikio priemonių skyrimo ir auditorių ir audito įmonių viešosios priežiūros atlikimo tvarką, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaigos (toliau – Įstaiga) teises ir pareigas, Lietuvos auditorių rūmų (toliau – Auditorių rūmai) veiklą.

2. Papildomi, nei nurodyti šiame įstatyme, viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų audito atlikimo ir su juo susiję reikalavimai nustatyti 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (toliau – reglamentas (ES) Nr. 537/2014).

3. Kai šio įstatymo normos taikomos ir finansinių ataskaitų rinkiniui, ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniui, vartojama sąvoka „finansinės ataskaitos“. Auditoriams, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios audito įmonių veiklą.

4. Šio įstatymo nuostatos yra suderintos su šio įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Audito įmonė – įmonė, turinti šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą audito įmonės pažymėjimą. Ši sąvoka vartojama, kai šio įstatymo normos taikomos ir viešojo, ir ne viešojo intereso įmonių audito įmonėms.

2. Audito tinklas – tam tikrų įmonių grupė, kuriai priklauso audito įmonė ir kitos bet kokios teisinės formos įmonės, kurios siekia bendradarbiauti ir kuriose yra aiškus pelno arba išlaidų pasiskirstymas arba bendra nuosavybė, kontrolė arba valdymas, bendra kokybės kontrolės politika ir procedūros, verslo strategija, tas pats prekių ženklas, ir (arba) kurioje dalijamasi profesiniais ištekliais.

3. Auditoriaus arba audito įmonės buveinės valstybė narė (toliau – buveinės valstybė narė) – Lietuvos Respublika ar kita valstybė narė, kurioje auditorius arba audito įmonė yra patvirtinti auditoriumi arba audito įmone pagal tos valstybės keliamus reikalavimus.

4. Auditoriaus arba audito įmonės priimančioji valstybė narė (toliau – priimančioji valstybė narė) – Lietuvos Respublika ar kita valstybė narė, kurioje patvirtinamas auditoriumi savo buveinės valstybėje narėje jau patvirtintas auditorius arba kurioje pripažįstama audito įmone savo buveinės valstybėje narėje jau patvirtinta audito įmonė.

5. Auditoriaus išvada – dokumentas, kuriame auditorius, kitos valstybės narės arba valstybės ne narės auditorius, be kitų privalomų dalykų, pareiškia savo nuomonę apie audituotas finansines ataskaitas.

6. Auditoriaus padėjėjas – fizinis asmuo, įrašytas į auditoriaus padėjėjų sąrašą ir siekiantis gauti auditoriaus pažymėjimą.

7. Auditorių ir audito įmonių viešoji priežiūra (toliau – viešoji priežiūra) – visuma priemonių, kurias taikydama kompetentinga institucija prižiūri auditorių ir audito įmonių veiklą ir kuriomis siekia užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę ir patikimumą.

8. Auditorius – fizinis asmuo, turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą auditoriaus pažymėjimą. Ši sąvoka vartojama, kai šio įstatymo normos taikomos ir viešojo, ir ne viešojo intereso įmonių auditoriams.

9. Auditorius kontrolierius (toliau – kontrolierius) – auditorius arba kitos valstybės narės auditorius, Įstaigos patvirtintas atlikti auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą.

10. Audituojama įmonė – juridinis asmuo, investicinis fondas, pensijų fondas, išteklių ar mokesčių fondas arba įmonių grupė, kurių finansinės ataskaitos yra audituojamos.

11. Buhalterių profesionalų etikos kodeksas – Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių etikos normų buhalteriams valdybos parengti ir patvirtinti profesinės etikos principai.

12. Finansinių ataskaitų auditas – nepriklausomas audituojamos įmonės finansinių ataskaitų patikrinimas ir auditoriaus išvados pateikimas vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų audito atlikimą, reikalavimais.

13. Finansinių ataskaitų audito ataskaita – įstatymų ir reglamento (ES) Nr. 537/2014 nustatytais atvejais ir tvarka kartu su auditoriaus išvada teikiamas dokumentas, kuriame auditorius, kitos valstybės narės arba valstybės ne narės auditorius, turintys pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, nurodo papildomą finansinių ataskaitų audito informaciją.

14. Finansinių ataskaitų audito darbo dokumentai (toliau – darbo dokumentai) – atliekant finansinių ataskaitų auditą parengti dokumentai, kuriuose aprašomos atliktos finansinių ataskaitų audito procedūros ir auditoriaus padarytos išvados, ir kiti surinkti dokumentai, auditoriaus laikomi tinkamais finansinių ataskaitų audito įrodymais.

15. Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra – kontrolieriaus atliekamas iš anksto suplanuotas ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito vertinimas, siekiant užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę.

16. Finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimas – Įstaigos darbuotojo, kuriam pavesta atlikti tikrinimus, (toliau – tikrintojas) atliekamas iš anksto suplanuotas viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito vertinimas, siekiant užtikrinti finansinių ataskaitų audito kokybę.

17. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas – Įstaigos darbuotojo atliekamas auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės įvertinimas gavus informacijos dėl galimo netinkamo finansinių ataskaitų audito.

18. Finansinių ataskaitų audito užsakovas (toliau – užsakovas) – audituojama įmonė arba juridinis ar fizinis asmuo, pasirenkantys arba parenkantys audito įmonę finansinių ataskaitų auditui atlikti ir (arba) sudarantys finansinių ataskaitų audito sutartį.

19. Įmonių grupės auditorius (toliau – grupės auditorius) – auditorius arba audito įmonė, atliekantys įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą.

20. Kita valstybė narė (toliau – valstybė narė) – Europos ekonominės erdvės valstybė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

21. Kitos valstybės narės audito įmonė (toliau – valstybės narės audito įmonė) – valstybėje narėje įsteigta bet kokios teisinės formos įmonė, patvirtinta audito įmone toje valstybėje narėje pagal tos valstybės narės teisės aktų reikalavimus.

22. Kitos valstybės narės auditorius (toliau – valstybės narės auditorius) – fizinis asmuo, kuris auditoriumi patvirtintas tos valstybės narės kompetentingos institucijos.

23. Kompetentinga institucija – Įstaiga, valstybės narės institucija, Europos Komisijai nurodyta kaip kompetentinga institucija, arba valstybės ne narės institucija, kurioms pavesta atlikti viešąją priežiūrą ir (arba) kontroliuoti auditorių ir audito įmonių veiklą, apimančią finansinių ataskaitų auditą.

24. Nepraktikuojantis asmuo – fizinis asmuo, kuris bent 3 pastaruosius metus iki savo dalyvavimo priimant sprendimus, susijusius su viešąja priežiūra, ir dalyvavimo priimant minėtus sprendimus metu tenkino visus šiuos reikalavimus:

1) neatliko finansinių ataskaitų audito ir nedirbo audito įmonėje;

2) nebuvo audito įmonės dalyvis ir (arba) neturėjo įtakos audito įmonės valdymui;

3) nebuvo Auditorių rūmų valdymo organo narys.

25. Pagrindinis finansinių ataskaitų audito partneris (toliau – pagrindinis partneris) –finansinių ataskaitų auditą atliekantis auditorius:

1) kurį audito įmonė skiria atsakingą už konkretaus finansinių ataskaitų audito atlikimą audito įmonės vardu ir kuris pasirašo auditoriaus išvadą arba

2) kuris pasirašo auditoriaus išvadą.

26. Pažeidimo tyrimas – Įstaigos darbuotojo atliekamas auditorių ir audito įmonių, kitų fizinių ar juridinių asmenų veiklos atitikties šio įstatymo ir (arba) reglamento Nr. (ES) 537/2014 nuostatoms įvertinimas, gavus informacijos apie galimą šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų nesilaikymą.

27. Tarptautiniai audito standartai – Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai audito standartai,
1-asis tarptautinis kokybės kontrolės standartas ir kiti su audito atlikimu susiję standartai.

28. Užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos – paslaugos, kurioms taikomi Tarptautinės buhalterių federacijos Tarptautinių audito ir užtikrinimo standartų valdybos parengti ir patvirtinti tarptautiniai užtikrinimo užduočių, tarptautiniai peržiūros užduočių, tarptautiniai susijusių paslaugų standartai ir susiję praktiniai nurodymai.

29. Vadovaujamos pareigos – juridinio asmens valdymo ir priežiūros organų narių pareigos ir darbuotojų, turinčių viršesnius įgaliojimus duoti pavaldiems asmenims nurodymus, priimti reikšmingus sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu ir veikla, pareigos.

30. Valstybės ne narės audito įmonė – bet kokios teisinės formos įmonė, kuri atlieka įmonės, įsteigtos valstybėje ne narėje, finansinių ataskaitų auditą, išskyrus atvejus, kai įmonė yra patvirtinta audito įmone Lietuvos Respublikoje ar valstybėje narėje pagal tos valstybės keliamus reikalavimus.

31. Valstybės ne narės auditorius – fizinis asmuo, kuris atlieka įmonės, įsteigtos valstybėje ne narėje, finansinių ataskaitų auditą, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo yra patvirtintas auditoriumi Lietuvos Respublikoje ar valstybėje narėje pagal tos valstybės keliamus reikalavimus.

32. Viešojo intereso įmonė – įmonė, svarbi visuomenei dėl savo veiklos masto ar pobūdžio, klientų skaičiaus. Viešojo intereso įmonė yra:

1) įmonė, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos ir (arba) valstybės narės reguliuojamoje rinkoje;

2) bankas ir Centrinė kredito unija;

3) kredito unija, jeigu jos turtas paskutinę finansinių metų dieną ne mažiau kaip 2 iš eilės finansinius metus viršija 20 milijonų eurų;

4) finansų maklerio įmonė;

5) kolektyvinio investavimo subjektas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, pensijų fondas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, profesinių pensijų fondas, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme;

6) valdymo įmonė, kuri valdo bent vieną šios dalies 5 punkte nustatytą subjektą, profesinių pensijų fondo (fondų) dalyvių asociacija;

7) draudimo įmonė, perdraudimo įmonė;

8) Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, reguliuojamos rinkos operatorius;

9) valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šių bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso valstybei ir (arba) savivaldybei nuosavybės teise ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą.

33. Viešojo intereso įmonių audito įmonė – audito įmonė, atliekanti viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą.

34. Viešojo intereso įmonių auditorius – auditorius, atliekantis viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą.

35. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme.

ANTRASIS SKIRSNIS

PROFESINĖS ETIKOS PRINCIPAI IR REIKALAVIMAI AUDITORIAMS IR AUDITO ĮMONĖMS

3 straipsnis. Profesinės etikos principų, profesinio skepticizmo požiūrio ir kitų reikalavimų auditoriams ir audito įmonėms taikymas

1. Audito įmonės ir auditoriai laikosi šių profesinės etikos principų:

1) nepriklausomumo ir objektyvumo – auditorius ir audito įmonė atlikti finansinių ataskaitų auditą gali tik būdami nepriklausomi nuo audituojamos įmonės ir nedalyvaudami priimant joje sprendimus;

2) konfidencialumo ir profesinės paslapties – auditorius ir audito įmonė privalo laikyti paslaptyje užsakovo ir (arba) audituojamos įmonės patikėtą informaciją ir jos neteikti tretiesiems asmenims, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių privalomą informacijos teikimą, nustatytus atvejus, nenaudoti užsakovo ir (arba) audituojamos įmonės finansinių ataskaitų audito metu gautos informacijos audito įmonės ir (arba) trečiųjų asmenų interesams tenkinti;

3) sąžiningumo – visuose profesiniuose ir verslo santykiuose auditorius privalo būti doras;

4) profesinės kompetencijos ir reikiamo atidumo – auditorius privalo išlaikyti tokį profesinių žinių ir kompetencijos lygį, kuris užtikrintų kruopščiai teikiamas aukšto lygio profesines paslaugas, pagrįstas praktine patirtimi ir laikantis teisės aktų reikalavimų;

5) atsakomybės visuomenei – auditorius ir audito įmonė privalo atlikti finansinių ataskaitų auditą, atsižvelgdami į tai, kad šio audito rezultatais naudojasi finansinių ataskaitų informacijos vartotojai (įmonių dalyviai, investuotojai, priežiūros ir kitos valstybės institucijos, kredito įstaigos, darbdaviai, darbuotojai ir kiti), priimdami ekonominius sprendimus.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje nurodytų profesinės etikos principų, auditorius ir audito įmonė, atlikdami finansinių ataskaitų auditą, turi laikytis profesinio skepticizmo požiūrio, ypač tada, kai tikrina audituojamos įmonės vadovo ir (arba) už įmonės valdymą atsakingų asmenų prielaidas dėl tikrosios vertės, turto vertės sumažėjimo, atidėjinių ir būsimų pinigų srautų, kurios gali daryti poveikį įmonės galimybėms laikytis veiklos tęstinumo principo, ir pripažinti, kad gali būti reikšmingai iškraipyti faktai arba nustatomas elgesys, rodantis pažeidimus, įskaitant sukčiavimą ir klaidas, nors ankstesnė auditoriaus, audito įmonės patirtis rodo, kad audituojamos įmonės vadovas ir (arba) už įmonės valdymą atsakingi asmenys buvo dori ir sąžiningi.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodomas profesinis skepticizmas turi būti suprantamas kaip požiūris, kurio laikantis atsargiai vertinamos aplinkybės, galinčios rodyti, kad informacija gali būti reikšmingai iškraipyta dėl klaidų arba dėl sukčiavimo, ir kritiškai vertinami finansinių ataskaitų audito įrodymai.

4. Be šiame straipsnyje nurodytų profesinės etikos principų ir profesinio skepticizmo požiūrio, auditorius ir audito įmonė, atlikdami finansinių ataskaitų auditą, turi laikytis auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų.

5. Nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarką, kokie asmenys laikomi galinčiais daryti tiesioginį ar netiesioginį, lemiamą poveikį finansinių ataskaitų audito rezultatams, taip pat auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimus nustato Įstaiga, suderinusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija).

4 straipsnis. Nepriklausomumo ir objektyvumo principo taikymas

1. Atlikdami finansinių ataskaitų auditą, auditorius ir audito įmonė, taip pat bet kuris fizinis asmuo, galintis daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį finansinių ataskaitų audito rezultatams, turi būti nepriklausomi nuo audituojamos įmonės ir nedalyvauti audituojamai įmonei priimant sprendimus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys turi būti nepriklausomi nuo audituojamos įmonės finansinių ataskaitų audito atlikimo laikotarpiu ir laikotarpiais, kurių finansinės ataskaitos yra audituojamos.

3. Audito įmonės ir (arba) audito tinklo, kuriam ji priklauso, vadovas, valdybos ir (arba) stebėtojų tarybos nariai, dalyviai neturi veikti finansinių ataskaitų audito atlikimo taip, kad tai galėtų pakenkti pagrindinio partnerio nepriklausomumui ir objektyvumui.

4. Finansinių ataskaitų auditą atliekantys auditorius ir audito įmonė turi imtis apsaugos priemonių, kuriomis užtikrintų, kad atliekant šį auditą jų nepriklausomumo nepaveiktų jokie esami arba galimi interesų konfliktai, verslo arba kiti tiesioginiai ar netiesioginiai santykiai tarp auditoriaus arba audito įmonės ir audito tinklo, kuriam priklauso (jeigu priklauso) audito įmonė, vadovų, auditorių, darbuotojų, bet kurių kitų fizinių asmenų, kurių paslaugomis gali naudotis arba kurias kontroliuoja auditorius arba audito įmonė, arba bet kurio kito tiesiogiai arba netiesiogiai su auditoriumi arba audito įmone susijusio asmens, galinčio daryti lemiamą poveikį (toliau – apsaugos priemonės).

5. Vertinant nepriklausomumą nuo audituojamos įmonės, aplinkybėmis, keliančiomis grėsmę viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės nepriklausomumui, nelaikomas paslaugų, nurodytų reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos a punkto i, iv–vii papunkčiuose, kai laikomasi reikalavimų, nustatytų reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 3 dalyje, teikimas audituojamai įmonei.

6. Pagrindinis partneris, jeigu yra audituojama viešojo intereso įmonė, negali atlikti tos pačios įmonės finansinių ataskaitų audito ilgiau kaip 5 finansinius metus iš eilės.

7. Audito įmonėms atliekant viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą, ilgiausias finansinių ataskaitų audito atlikimo terminas yra 10 metų.

TAR pastaba. 2 straipsnio 32 dalies 3 ir 9 punktuose nurodytoms viešojo intereso įmonėms 4 straipsnio 7 dalyje nurodytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2017 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedančių finansinių metų, jeigu jie nesutampa su kalendoriniais metais.

8. Trumpiausias finansinių ataskaitų audito sutarties dėl viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų audito atlikimo terminas, vadovaujantis reglamento (ES) Nr. 537/2014 17 straipsnio 2 dalies a punkto nuostata, yra 2 metai.

9. Auditorius ir (arba) audito įmonė darbo dokumentuose nurodo reikšmingas grėsmes auditoriaus ir (arba) audito įmonės nepriklausomumui ir apsaugos priemones, kurių auditorius ir (arba) audito įmonė ėmėsi, siekdami išvengti tų grėsmių. Jeigu taikomos apsaugos priemonės nepadeda išvengti grėsmės nepriklausomumui, auditorius ir (arba) audito įmonė negali atlikti finansinių ataskaitų audito.

5 straipsnis. Auditorių, buvusių auditorių arba audito įmonių darbuotojų arba dalyvių įdarbinimas audituotose įmonėse

1. Auditorius arba pagrindinis partneris nepasibaigus vienų metų, o kai atliekamas viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditas, – 2 metų laikotarpiui nuo to laiko, kai baigia konkretaus audito atlikimą arba yra atšaukiamas iš konkretaus audito atlikimo, negali:

1)  eiti vadovaujamų pareigų audituotoje įmonėje;

2) tapti audituotos įmonės audito komiteto, o jeigu tokio komiteto nėra, – organo, kuris vykdo audito komiteto funkcijoms prilygstančias funkcijas, nariu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti reikalavimai, kai atliekamas įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, keliami grupės auditoriui ir reikšmingų patronuojamųjų įmonių pagrindiniam partneriui (pagrindiniams partneriams).

3. Kitiems audito įmonių darbuotojams, dalyviams ir pagrindiniams partneriams, išskyrus nurodytus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, taip pat kitiems asmenims, kurių paslaugomis auditorius, pagrindinis partneris arba audito įmonė naudojasi arba kurių paslaugas kontroliuoja, jeigu tie asmenys yra patvirtinti auditoriais, taikomi šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, jeigu nėra praėję vieni metai nuo to laiko, kai jie tiesiogiai dalyvavo atliekant finansinių ataskaitų auditą.

4. Įmonių grupei priklausanti patronuojamoji įmonė yra reikšminga įmonių grupės požiūriu, jeigu jos turtas finansinių metų pabaigoje viršija 5 procentus patronuojančiosios įmonės turto, o pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius metus viršija 5 procentus patronuojančiosios įmonės pardavimo grynųjų pajamų per tą patį laikotarpį.

6 straipsnis. Pasirengimas atlikti finansinių ataskaitų auditą ir grėsmių nepriklausomumui įvertinimas

1. Prieš sutikdami atlikti arba tęsti kiekvieno ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų auditą, auditorius ir audito įmonė turi įvertinti ir darbo dokumentuose nurodyti, ar:

1) jie atitinka reikalavimus, susijusius su nepriklausomumo ir objektyvumo principo taikymu;

2) esama grėsmių jų nepriklausomumui ir ar pritaikytos apsaugos priemonės toms grėsmėms sumažinti;

3) turi kompetentingų darbuotojų, laiko ir išteklių, kad tinkamai atliktų finansinių ataskaitų auditą.

2. Audito įmonė taip pat turi patikrinti ir darbo dokumentuose nurodyti, ar pagrindinis partneris yra patvirtintas auditoriumi.

7 straipsnis. Konfidencialumo ir profesinės paslapties principo taikymas

1. Auditorius ar audito įmonė, atlikdami finansinių ataskaitų auditą, laikosi konfidencialumo ir profesinės paslapties principo ir turi suteikti finansinių ataskaitų audito atlikimą perimančiam auditoriui ir audito įmonei visą aktualią informaciją apie audituojamą įmonę ir paskutinį atliktą tos įmonės finansinių ataskaitų auditą, kai finansinių ataskaitų auditą atliekantys arba atlikę auditorius ar audito įmonė pakeičiami kitu auditoriumi ar audito įmone.

2. Konfidencialumo ir profesinės paslapties principo taikymas nepažeidžiamas, kai:

1) finansinių ataskaitų auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė atlieka įmonės, priklausančios įmonių grupei, kurios patronuojančioji įmonė yra valstybėje narėje arba valstybėje ne narėje, finansinių ataskaitų auditą ir auditorius arba audito įmonė perduoda darbo dokumentus apie atliktą audito darbą grupės auditoriui, kuris yra valstybės narės arba valstybės ne narės auditorius, jeigu tie darbo dokumentai yra reikalingi patronuojančiosios įmonės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditui atlikti;

2) finansinių ataskaitų auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, atliekantys įmonės, valstybėje narėje arba valstybėje ne narėje išleidusios vertybinius popierius arba priklausančios įmonių grupei, kuri konsoliduotąsias finansines ataskaitas rengia valstybėje narėje arba valstybėje ne narėje, finansinių ataskaitų auditą, atitinkamoms valstybių narių arba valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms perduoda darbo dokumentus arba kitus turimus su tos įmonės finansinių ataskaitų auditu susijusius dokumentus šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Atlyginimas už finansinių ataskaitų audito atlikimą

1. Atlyginimas už finansinių ataskaitų audito atlikimą turi būti toks, kad auditas būtų atliekamas vadovaujantis profesinės etikos principais ir tarptautinių audito standartų reikalavimais.

2. Atlyginimas už finansinių ataskaitų audito atlikimą turi būti nustatytas finansinių ataskaitų audito sutartyje ir joje negali būti nustatomos jokios neapibrėžtos sąlygos, galinčios turėti įtakos atlyginimo už finansinių ataskaitų audito atlikimą dydžiui.

3. Atlyginimui už finansinių ataskaitų audito atlikimą negali turėti įtakos užmokestis už tos pačios audito įmonės audituojamai įmonei suteiktas paslaugas verčiantis kita veikla.

TREČIASIS SKIRSNIS

AUDITORIAUS PAŽYMĖJIMO IŠDAVIMAS, GALIOJIMO SUSTABDYMAS, ATNAUJINIMAS IR PANAIKINIMAS

9 straipsnis. Auditoriaus pažymėjimo išdavimo reikalavimai

Auditoriaus pažymėjimas išduodamas asmeniui, jeigu jis:

1) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;

2) yra nepriekaištingos reputacijos;

3) audito įmonėje ir (arba) valstybės narės audito įmonėje atliko auditoriaus padėjėjo praktiką ne trumpiau kaip 3 metus ir jeigu prašymo išduoti auditoriaus pažymėjimą pateikimo metu auditoriaus padėjėjo praktika audito įmonėje buvo atlikta ne anksčiau kaip prieš 5 metus iki prašymo pateikimo dienos;

4) yra išlaikęs kvalifikacinius auditoriaus egzaminus per ne ilgesnį kaip 7 metų laikotarpį nuo pirmo kvalifikacinio egzamino išlaikymo (įskaitymo) dienos;

5) davė auditoriaus priesaiką ir tapo Auditorių rūmų nariu.

10 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-573, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12074

2) piktnaudžiauja narkotinėmis, toksinėmis, psichotropinėmis medžiagomis arba alkoholiu;

3) buvo atleistas iš pareigų už tarnybinį nusižengimą ar darbo už darbo drausmės pažeidimą ir nuo atleidimo iš pareigų ar darbo nepraėjo 3 metai;

4) pažeidė nepriekaištingos reputacijos reikalavimą, jeigu pagal teisės aktus asmeniui toks reikalavimas taikomas, dėl to turėjo nutraukti vykdomą veiklą ir po tokio veiklos nutraukimo nepraėjo 3 metai;

5) buvo audito įmonės, kuriai buvo panaikintas audito įmonės pažymėjimo galiojimas, vadovas tuo metu, kai susidarė aplinkybės, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas, ir nuo to momento nepraėjo 3 metai. Šis punktas netaikomas, jeigu audito įmonei audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais;

6) pažeidė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą ir jam buvo paskirta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ir nuo šios poveikio priemonės paskyrimo nepraėjo penkeri metai.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-573, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12074

11 straipsnis. Auditoriaus padėjėjo praktika audito įmonėje

1. Auditoriaus padėjėjas atlieka praktiką audito įmonėje ir (arba) valstybės narės audito įmonėje vadovaujant auditoriui ir (arba) valstybės narės auditoriui, kurie turi ne mažesnį kaip 3 metų auditoriaus stažą, raštu sutinka vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai ir neturi galiojančių poveikio priemonių iki jų paskyrimo vadovauti auditoriaus padėjėjo praktikai dienos.

2. Auditoriaus padėjėjų sąrašą tvarko Auditorių rūmai.

3. Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga, nustato auditoriaus padėjėjų praktikos atlikimo tvarką.

12 straipsnis. Kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai

1. Kvalifikacinius auditoriaus egzaminus ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus rengia Auditorių rūmai.

2. Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga:

1) nustato kvalifikacinių auditoriaus egzaminų laikymo tvarką;

2) tvirtina mokesčio už kvalifikacinius auditoriaus egzaminus dydį.

3. Auditorių rūmai savo nustatyta ir su Įstaiga suderinta tvarka įvertina asmens atitiktį šio įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatytiems reikalavimams ir priima sprendimą leisti (neleisti) laikyti kvalifikacinius auditoriaus egzaminus.

4. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų komisiją (toliau – Egzaminų komisija) sudaro 7 nariai, vienas iš jų – komisijos pirmininkas. Egzaminų komisijos nariai turi būti teisės, mokesčių, finansinių ataskaitų audito, apskaitos ir (arba) finansų specialistai. 4 narius, iš jų ir pirmininką, skiria Finansų ministerija, 3 narius auditorius – Auditorių rūmai. Egzaminų komisijos narys skiriamas 3 metams. Tie patys asmenys Egzaminų komisijos nariais skiriami ne ilgiau kaip 2 kadencijoms iš eilės. Egzaminų komisijos personalinę sudėtį tvirtina finansų ministras. Egzaminų komisijos narį skyrusi institucija turi teisę jį atšaukti nesibaigus jo kadencijai. Egzaminų komisijos narys gali atsistatydinti nesibaigus jo kadencijai, apie tai informavęs jį skyrusią instituciją.

TAR pastaba. 4 dalies nuostatos dėl Egzaminų komisijos personalinės sudėties taikomos nuo 2017 m. kovo 1 d.

5. Egzaminų komisija tvirtina:

1) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų programas;

2) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų užduotis ir jų vertinimo metodiką;

3) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų rezultatus.

6. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, į kurių užduotis įtraukiami šio straipsnio 8 ir 9 dalyse išvardytų sričių klausimai, sąrašą Auditorių rūmų teikimu tvirtina Įstaiga. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų užduotis pagal Egzaminų komisijos patvirtintas programas rengia Auditorių rūmai.

7. Kvalifikaciniai auditoriaus egzaminai turi būti organizuoti taip, kad juos išlaikę asmenys turėtų reikiamų teorinių žinių, reikalingų finansinių ataskaitų auditui atlikti, ir sugebėtų tas žinias pritaikyti atlikdami finansinių ataskaitų auditą.

8. Kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu tikrinamos teorinės šių sričių žinios:

1) buhalterinės apskaitos teorijos ir principų;

2) finansinių ataskaitų rengimą reglamentuojančių teisės aktų;

3) tarptautinių apskaitos standartų;

4) finansų analizės;

5) išlaidų ir vadybos apskaitos;

6) rizikos valdymo ir vidaus kontrolės;

7) finansinių ataskaitų audito ir profesinių įgūdžių;

8) finansinių ataskaitų auditą ir auditorių veiklą reglamentuojančių teisės aktų;

9) tarptautinių audito standartų;

10) profesinės etikos principų.

9. Be šio straipsnio 8 dalyje išvardytų sričių teorinių žinių, kvalifikacinių auditoriaus egzaminų metu patikrinamos teorinės šių sričių žinios tiek, kiek jos susijusios su finansinių ataskaitų auditu:

1) įmonių teisės, nemokumo teisės;

2) mokesčių teisės;

3) civilinės ir komercinės teisės;

4) socialinės apsaugos teisės ir darbo teisės;

5) informacinių technologijų;

6) verslo vadybos, bendrosios ir finansų ekonomikos;

7) matematikos ir statistikos;

8) įmonių finansų valdymo principų.

10. Asmens, siekiančio gauti auditoriaus pažymėjimą, žinios iš šio straipsnio 8 dalies 5 punkte ir iš šio straipsnio 9 dalies 5–8 punktuose išvardytų sričių (visų ar bet kurios iš jų) gali būti netikrinamos, jeigu asmuo yra teigiamai išlaikęs (egzamino įvertinimas – „puikiai“, „labai gerai“, „gerai“ arba „vidutiniškai“) šių sričių teorinių žinių egzaminus pagal universitetinių studijų programas. Tokiu atveju asmuo, siekiantis gauti auditoriaus pažymėjimą, turi pateikti Auditorių rūmams prašymą netikrinti jo žinių iš šio straipsnio 8 dalies 5 punkte ir 9 dalies 5–8 punktuose nurodytų sričių ir įrodymus, kad šių sričių teorinių žinių programos aukštojoje mokykloje atitiko Egzaminų komisijos patvirtintas atitinkamas programas, taip pat egzaminų išlaikymo įrodymus. Auditorių rūmai priima sprendimą netikrinti žinių iš šio straipsnio 8 dalies 5 punkte ir 9 dalies 5–8 punktuose numatytų sričių.

11. Asmuo, neišlaikęs kvalifikacinių auditoriaus egzaminų, gali juos pakartotinai laikyti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių. Egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas.

TAR pastaba. Asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo (2017-03-01) išlaikiusiems vieną ar kelis 12 straipsnyje nurodytus kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, taikomas 9 straipsnio 4 punkte nustatytas laikotarpis.

13 straipsnis. Auditoriaus pažymėjimo išdavimo tvarka

1. Auditorių rūmai ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, priima sprendimą dėl auditoriaus pažymėjimo išdavimo (neišdavimo) asmeniui.

2. Asmuo, siekiantis gauti auditoriaus pažymėjimą per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamasis į Auditorių rūmus pateikia Auditorių rūmams:

1) prašymą išduoti auditoriaus pažymėjimą, kuriame, be kita ko, turi būti sutikimas tapti Auditorių rūmų nariu;

2) dokumentus, kuriais patvirtinama jo atitiktis šio įstatymo 9 straipsnio 1–4 punktuose nurodytiems reikalavimams.

3. Auditorių rūmai, priėmę sprendimą išduoti auditoriaus pažymėjimą, apie tai informuoja asmenį jo nurodytu kontaktiniu adresu, pakviečia asmenį duoti auditoriaus priesaiką ir atsiimti pažymėjimą. Auditorių rūmai, priėmę sprendimą neišduoti auditoriaus pažymėjimo, apie tai raštu arba elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą informuoja asmenį jo nurodytu kontaktiniu adresu ir nurodo auditoriaus pažymėjimo neišdavimo priežastį (priežastis).

4. Auditoriaus priesaikos žodžiai:

„Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, Buhalterių profesionalų etikos kodekso ir Auditorių rūmų statuto, dorai ir sąžiningai atlikti auditoriaus pareigas, būti objektyvus (objektyvi) ir nepriklausomas (nepriklausoma), saugoti profesines paslaptis, nuolat kelti profesinę kvalifikaciją.“

5. Auditoriaus priesaiką išklauso (priima) Auditorių rūmų prezidentas arba jo įgaliotas asmuo.

6. Asmuo, davęs auditoriaus priesaiką ir tapęs Auditorių rūmų nariu, gauna auditoriaus pažymėjimą ir yra įtraukiamas į šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytą auditorių sąrašą. Gavęs auditoriaus pažymėjimą asmuo gali atlikti finansinių ataskaitų auditą ir laikoma, kad jis yra patvirtintas auditoriumi.

14 straipsnis. Auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir atnaujinimas

1. Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, sustabdo auditoriaus pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

1) ne viešojo intereso įmonių auditoriams nesudarius sąlygų atlikti šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros;

2) auditoriui nepateikus šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytų duomenų ir (arba) paaiškėjus, kad pateikti duomenys yra neteisingi;

3) rašytiniu auditoriaus prašymu;

4) auditoriui paskiriama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-573, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12074

2. Įstaiga savo nustatyta tvarka sustabdo auditoriaus pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

1) viešojo intereso įmonės auditoriui nesudarius sąlygų atlikti šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo;

2) auditoriui nesudarius sąlygų atlikti šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo;

3) skyrus šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą poveikio priemonę, iki pasibaigs nustatytas terminas, arba šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodytą poveikio priemonę, iki bus pakartotinai išlaikytas (išlaikyti) nurodytas (nurodyti) egzaminas (egzaminai) per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį.

3. Auditoriaus pažymėjimo galiojimas šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais sustabdomas auditoriui neįvykdžius pavedimų – per pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą nustatytą terminą nepateikus reikalingų ir (arba) teisingų duomenų, nurodytų šio įstatymo 26 straipsnyje, nesudarius sąlygų atlikti šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros, šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo arba šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo (toliau šiame ir ketvirtajame skirsniuose - pavedimai). Pranešime apie ketinimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą pavedimui įvykdyti nustatomas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų terminas, skaičiuojamas nuo pranešimo išsiuntimo dienos.

4. Auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikina auditoriaus teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą šio pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu, tačiau jam galioja šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta pareiga kelti profesinę kvalifikaciją.

5. Priėmus sprendimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, nustatomas ne trumpesnis kaip 15 darbo dienų terminas pavedimams įvykdyti.

6. Auditoriaus pažymėjimo galiojimas atnaujinamas atitinkamai Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimu, kai panaikinamos priežastys, dėl kurių auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, ir auditorius sprendimą sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą priėmusiai Įstaigai arba Auditorių rūmams pateikia rašytinį prašymą atnaujinti sustabdyto auditoriaus pažymėjimo galiojimą.

7. Įstaiga arba Auditorių rūmai, sustabdę auditoriaus pažymėjimo galiojimą ar atnaujinę auditoriaus pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja auditorių raštu arba per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.

8. Sprendimas dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir sprendimas dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo atnaujinimo įsigalioja po 3 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.

9. Įstaiga, sustabdžiusi auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir atnaujinusi auditoriaus pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja Auditorių rūmus per 2 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.

15 straipsnis. Auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas

1. Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, panaikina auditoriaus pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

1) jeigu auditorius nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo;

2) jeigu auditorius pašalintas iš Auditorių rūmų narių;

3) kai per nustatytą terminą auditorius neįvykdo pavedimų, dėl kurių auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;

4) paaiškėjus, kad auditoriaus pažymėjimui gauti buvo pateikti suklastoti duomenys ir (ar) informacija;

5) rašytiniu auditoriaus prašymu;

6) auditoriui mirus;

7) įsiteisėjus sprendimui, kuriuo auditoriui paskiriama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-573, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12074

2. Įstaiga savo nustatyta tvarka panaikina auditoriaus pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

1) kai per nustatytą terminą auditorius neįvykdo pavedimų, dėl kurių auditoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;

2) auditoriui pakartotinai neišlaikius šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodyto (nurodytų) egzamino (egzaminų) ilgiau kaip per 3 metus nuo tokio nurodymo davimo dienos;

3) skyrus šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytą poveikio priemonę.

3. Sprendimas dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigalioja po 3 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.

4. Įstaiga arba Auditorių rūmai, panaikinę auditoriaus pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja auditorių raštu arba per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

5. Įstaiga, panaikinusi auditoriaus pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja Auditorių rūmus per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

6. Panaikinus auditoriaus pažymėjimo galiojimą, asmuo išbraukiamas iš auditorių sąrašo įsigaliojus sprendimui dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo ir auditorius netenka teisės atlikti finansinių ataskaitų auditą.

7. Auditoriui netekus auditoriaus pažymėjimo šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus šios dalies 5 ir 6 punktus, nustatytais atvejais, asmuo gali pakartotinai laikyti šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytus kvalifikacinius auditoriaus egzaminus arba šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytus žinių patikrinimo egzaminus ne anksčiau kaip po 3 metų nuo Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimo dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos. Išlaikęs kvalifikacinius auditoriaus egzaminus arba žinių patikrinimo egzaminus asmuo kreipiasi į Auditorių rūmus dėl naujo auditoriaus pažymėjimo gavimo.

8. Jeigu auditoriaus pažymėjimo galiojimas panaikintas asmeniui, patvirtintam auditoriumi priimančiojoje valstybėje narėje, apie šį faktą ir priežastis Įstaiga praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingai institucijai.

16 straipsnis. Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą valstybių narių auditoriams, išdavimas, galiojimo sustabdymas, atnaujinimas ir panaikinimas

1. Įstaiga savo nustatyta tvarka priima sprendimus dėl pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išdavimo (neišdavimo) valstybių narių auditoriams, kuriuos patvirtino auditoriais buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, ir informuoja Auditorių rūmus apie priimtus sprendimus.

2. Valstybių narių auditoriams, kuriems teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą suteikė valstybių narių kompetentingos institucijos, pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išduodamas pateikus buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, kuriais įrodoma teisė atlikti finansinių ataskaitų auditą toje valstybėje narėje ir kuriais įrodoma, kad ši teisė nėra sustabdyta arba panaikinta, ir išlaikius žinių patikrinimo egzaminus.

3. Žinių patikrinimo egzaminai Įstaigos nustatyta tvarka laikomi valstybine kalba iš sričių, nurodytų šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalies 2 ir 8 punktuose ir 9 dalies 1–4 punktuose.

4. Kai valstybės narės auditorius gauna pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jis yra įtraukiamas į šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytą auditorių sąrašą, laikoma, kad jis yra patvirtintas auditoriumi ir gali atlikti finansinių ataskaitų auditą, ir jam mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios auditorių veiklą.

5. Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, galiojimas valstybės narės auditoriui sustabdomas, atnaujinamas arba panaikinamas bendra šiame įstatyme nustatyta auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarka ir atvejais, taip pat tuo atveju, jeigu buveinės valstybės narės kompetentinga institucija sustabdo, atnaujina arba panaikina teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą.

17 straipsnis. Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą valstybių ne narių auditoriams, išdavimas, galiojimo sustabdymas, atnaujinimas ir panaikinimas

1. Įstaiga savo nustatyta tvarka priima sprendimus dėl pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išdavimo (neišdavimo) valstybių ne narių auditoriams ir savo nustatyta tvarka informuoja Auditorių rūmus apie priimtus sprendimus.

2. Valstybių ne narių auditoriams pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išduodamas pateikus valstybės ne narės kompetentingos institucijos išduotus dokumentus, kuriais įrodoma, kad valstybės ne narės auditorius tenkina reikalavimus, lygiaverčius nustatytiems šio įstatymo 9 straipsnio 1–4 punktuose, 10 straipsnyje ir 12 straipsnio 8 ir 9 dalyse, ir kuriais įrodoma, kad ši teisė nėra sustabdyta arba panaikinta, ir išlaikius žinių patikrinimo egzaminus, kaip nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje. Jeigu valstybės ne narės auditoriui teisė atlikti finansinių ataskaitų auditą suteikta valstybėje narėje, valstybės ne narės auditoriui pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išduodamas išlaikius žinių patikrinimo egzaminus, kaip nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje.

3. Kai valstybės ne narės auditorius gauna pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, jis yra įtraukiamas į šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytą auditorių sąrašą, laikoma, kad jis yra patvirtintas auditoriumi ir gali atlikti finansinių ataskaitų auditą, ir jam mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios auditorių veiklą.

4. Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, galiojimas valstybės ne narės auditoriui sustabdomas, atnaujinamas arba panaikinamas bendra šiame įstatyme nustatyta auditoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarka ir atvejais, taip pat kai valstybės ne narės kompetentinga institucija, kuri suteikė teisę atlikti auditą, sustabdo, atnaujina arba panaikina teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

AUDITO ĮMONĖS PAŽYMĖJIMO IŠDAVIMAS, GALIOJIMO SUSTABDYMAS, ATNAUJINIMAS IR PANAIKINIMAS

18 straipsnis. Audito įmonės pažymėjimo išdavimo reikalavimai

Audito įmonės pažymėjimas išduodamas įmonei, jeigu ji:

1) yra nepriekaištingos reputacijos;

2) yra apdraudusi įmonės civilinę atsakomybę šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka;

3) yra įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre ir jos buveinė yra Lietuvos Respublikoje;

4) tenkina šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

19 straipsnis. Audito įmonės

1. Audito įmonės dalyviai, kuriems priklauso daugiau kaip 3/4 balsavimo teisių, turi būti auditoriai ir (arba) valstybių narių auditoriai, ir (arba) audito įmonės, ir (arba) valstybių narių audito įmonės. Jeigu audito įmonė yra individuali įmonė, jos savininkas turi būti auditorius.

2. Audito įmonės vadovas turi būti auditorius arba valstybės narės auditorius.

3. Jeigu audito įmonėje yra sudaroma valdyba, daugiau kaip pusė valdybos narių turi būti auditoriai ir (arba) valstybių narių auditoriai. Jeigu valdyba sudaroma iš dviejų narių, vienas iš jų turi būti auditorius arba valstybės narės auditorius.

4. Audito įmonės vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis, dalyviais, kurie nėra auditoriai, negali būti asmenys, kurie buvo pripažinti kaltais dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, elektroninių duomenų ar informacinių sistemų saugumui, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai arba viešiesiems interesams ir kurių teistumas neišnykęs arba nepanaikintas.

5. Valstybių narių audito įmonėms, gavusioms pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka, mutatis mutandis taikomi šiame įstatyme audito įmonėms nustatyti reikalavimai.

20 straipsnis. Audito įmonių nepriekaištinga reputacija

Audito įmonė nėra laikoma nepriekaištingos reputacijos, jeigu dėl jos arba jos patronuojančiosios įmonės yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams, ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai, viešiesiems interesams, teisingumui arba visuomenės saugumui arba per pastaruosius 3 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už kitą tyčinę nusikalstamą veiką ir jos teistumas neišnykęs arba nepanaikintas, taip pat jeigu audito įmonei buvo paskirta Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė – išduotos licencijos ar leidimo vykdyti veiklą panaikinimas ir nuo šios poveikio priemonės paskyrimo nepraėjo penkeri metai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-573, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12074

21 straipsnis. Audito įmonių civilinės atsakomybės draudimas

1. Audito įmonė privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis sudaroma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka ir vadovaujantis Audito įmonių profesinės civilinės atsakomybės draudimo tvarkos aprašu, kurį parengia ir, suderinęs su Įstaiga, patvirtina Lietuvos bankas. Audito įmonės profesinės civilinės atsakomybės draudimo draudėjas yra audito įmonė arba įmonė, nurodyta šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje.

2. Jeigu audito įmonė atlieka finansinių ataskaitų auditą ne viešojo intereso įmonėse, metinė profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 29 000 eurų. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra audito įmonės civilinė atsakomybė už žalą, kuri būtų padaryta užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims atliekant finansinių ataskaitų auditą ne viešojo intereso įmonėse.

3. Jeigu audito įmonė atlieka finansinių ataskaitų auditą viešojo intereso įmonėse, profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 58 000 eurų vienam draudžiamajam įvykiui ir 145 000 eurų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo objektas yra audito įmonės civilinė atsakomybė už žalą, kuri būtų padaryta užsakovui ir (arba) tretiesiems asmenims atliekant finansinių ataskaitų auditą viešojo intereso įmonėse.

4. Audito įmonė privalo būti apsidraudusi profesinės civilinės atsakomybės draudimu visą laikotarpį, kuriuo audito įmonė šio įstatymo nustatyta tvarka yra įrašyta į audito įmonių sąrašą ir audito įmonės pažymėjimo galiojimas nėra sustabdytas.

22 straipsnis. Audito įmonės pažymėjimo išdavimo tvarka

1. Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, priima sprendimą dėl audito įmonės pažymėjimo išdavimo (neišdavimo) ir išduoda audito įmonės pažymėjimą įmonei.

2. Įmonė, siekianti gauti audito įmonės pažymėjimą per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai kreipdamasi į Auditorių rūmus pateikia Auditorių rūmams:

1) prašymą, kuriame turi būti nurodyti šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nustatyti duomenys;

2) dokumentus, kuriais patvirtinama, kad įmonė yra apdraudusi įmonės civilinę atsakomybę šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Auditorių rūmai ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl audito įmonės pažymėjimo išdavimo (neišdavimo).

4. Auditorių rūmai, priėmę sprendimą dėl audito įmonės pažymėjimo išdavimo, apie tai raštu arba elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą informuoja įmonę įmonės nurodytu kontaktiniu adresu. Auditorių rūmai, priėmę sprendimą dėl audito įmonės pažymėjimo neišdavimo, apie tai raštu arba elektroninėmis priemonėmis informuoja įmonę įmonės nurodytu kontaktiniu adresu ir nurodo audito įmonės pažymėjimo neišdavimo priežastį (priežastis).

5. Kai įmonė gauna audito įmonės pažymėjimą šiame straipsnyje nustatyta tvarka, įtraukiama į šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytą audito įmonių sąrašą, ji gali atlikti finansinių ataskaitų auditą ir laikoma, kad ji yra patvirtinta audito įmone.

23 straipsnis. Audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymas ir atnaujinimas

1. Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, sustabdo audito įmonės pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

1) jeigu audito įmonė nesudaro sąlygų atlikti šio įstatymo 41 straipsnyje nustatytos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros;

2) jeigu audito įmonė laiku nesumoka šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytų audito įmonės atskaitymų;

3) jeigu audito įmonė nepateikia Auditorių rūmams šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatytų duomenų ir (arba) šio įstatymo 38 straipsnio 7 punkte nurodytos informacijos ir (arba) paaiškėja, kad pateikti duomenys yra neteisingi;

4) jeigu audito įmonė neatitinka šio įstatymo 19 ir (arba) 21 straipsniuose nustatytų reikalavimų;

5) rašytiniu audito įmonės prašymu;

6) audito įmonei paskiriama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-573, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12074

2. Įstaiga savo nustatyta tvarka sustabdo audito įmonės pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

1) jeigu audito įmonė nepateikia Įstaigai šio įstatymo 38 straipsnio 7 punkte nurodytos informacijos ir (arba) paaiškėja, kad pateikti duomenys yra neteisingi;

2) jeigu viešojo intereso įmonių audito įmonei nesudaromos sąlygos atlikti šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo;

3) jeigu audito įmonei nesudaromos sąlygos atlikti šio įstatymo 48 straipsnyje nustatyto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo arba pažeidimo tyrimo;

4) atlikus audito įmonės atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą, pažeidimo tyrimą ir skyrus šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą poveikio priemonę, iki pasibaigs nustatytas terminas.

3. Audito įmonės pažymėjimo galiojimas šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose ir 2 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais sustabdomas audito įmonei per pranešime apie ketinimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą nustatytą ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų terminą neįvykdžius pavedimų. Pranešimą apie ketinimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, kuriame nustatomas terminas pavedimams įvykdyti, raštu arba elektroninėmis priemonėmis audito įmonei teikia Auditorių rūmai šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais ir Įstaiga šio straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nustatytais atvejais.

4. Audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymas panaikina audito įmonės teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą šio pažymėjimo galiojimo sustabdymo metu. Jeigu audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdomas audito įmonei atliekant finansinių ataskaitų auditą, audito įmonė nedelsdama apie tai turi pranešti audituojamai įmonei ir užsakovui.

5. Priėmus sprendimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, nustatomas ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų terminas pavedimams įvykdyti.

6. Audito įmonės pažymėjimo galiojimas atnaujinamas atitinkamai Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimu, kai panaikinamos priežastys, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, ir audito įmonė pateikia rašytinį prašymą sprendimą sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą priėmusiai Įstaigai arba Auditorių rūmams atnaujinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą. Audito įmonei, kurios audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdytas Auditorių rūmų sprendimu, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalies 5 punkte, pateikus Auditorių rūmams prašymą atnaujinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, jeigu audito įmonės dalyviai, kuriems priklauso daugiau kaip 1/2 balsavimo teisių, su tuo sutinka, audito įmonės pažymėjimo galiojimas atnaujinamas.

7. Apie Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimą sustabdyti, atnaujinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą audito įmonė informuojama raštu arba per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

8. Sprendimas dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymo ir sprendimas dėl auditoriaus pažymėjimo galiojimo atnaujinimo įsigalioja po 3 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos.

9. Įstaiga, sustabdžiusi audito įmonės pažymėjimo galiojimą ir atnaujinusi audito įmonės pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja Auditorių rūmus per 2 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos.

24 straipsnis. Audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimas

1. Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, panaikina audito įmonės pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

1) jeigu audito įmonė nebeatitinka šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

2) kai per nustatytą terminą audito įmonė neįvykdo pavedimų, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;

3) rašytiniu audito įmonės prašymu;

4) jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis iškelti audito įmonei bankroto bylą ar yra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka arba audito įmonė likviduojama;

5) įsiteisėjus sprendimui, kuriuo audito įmonei paskiriama Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta poveikio priemonė.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-573, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12074

2. Įstaiga savo nustatyta tvarka panaikina audito įmonės pažymėjimo galiojimą šiais atvejais:

1) kai per nustatytą terminą audito įmonė neįvykdo pavedimų, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas;

2) atlikus audito įmonės atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą, pažeidimo tyrimą ir skyrus šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 4 punkte nurodytą poveikio priemonę.

3. Sprendimas dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigalioja kitą darbo dieną nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais priimtame sprendime nurodytos dienos.

4. Įstaiga arba Auditorių rūmai, panaikinę audito įmonės pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja audito įmonę raštu arba per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

5. Įstaiga, panaikinusi audito įmonės pažymėjimo galiojimą, apie tai informuoja Auditorių rūmus per 2 darbo dienas nuo sprendimo dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo priėmimo dienos.

6. Įsigaliojus sprendimui dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo, audito įmonė išbraukiama iš audito įmonių sąrašo sprendimo įsigaliojimo dieną ir netenka teisės atlikti finansinių ataskaitų auditą.

7. Panaikinus audito įmonės pažymėjimo galiojimą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje nustatytais atvejais, įmonė kreiptis į Auditorių rūmus dėl naujo audito įmonės pažymėjimo gavimo gali ne anksčiau kaip po 3 metų nuo Įstaigos arba Auditorių rūmų sprendimo dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigaliojimo dienos. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytais atvejais panaikinus audito įmonės pažymėjimo galiojimą, įmonė gali pakartotinai kreiptis dėl audito įmonės pažymėjimo gavimo šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka, kai pašalinamos priežastys, dėl kurių audito įmonės pažymėjimo galiojimas buvo panaikintas.

8. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju audito įmonė per 3 mėnesius nuo sprendimo – teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo ar kreditorių susirinkimo priimto nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka – dienos turi baigti vykdyti, pakeisti arba nutraukti sutartis dėl finansinių ataskaitų audito atlikimo, sudarytas iki sprendimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad sprendimas dėl audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo įsigalioja kitą dieną praėjus 3 mėnesiams nuo sprendimo dienos.

9. Jeigu audito įmonės pažymėjimo galiojimas panaikintas audito įmonei, pripažįstamai audito įmone priimančiojoje valstybėje narėje, apie šį faktą ir priežastis Įstaiga praneša priimančiosios valstybės narės kompetentingai (kompetentingoms) institucijai (institucijoms).

25 straipsnis. Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą valstybių narių audito įmonėms išdavimas, galiojimo sustabdymas, atnaujinimas ir panaikinimas

1. Įstaiga savo nustatyta tvarka priima sprendimus dėl pažymėjimų, suteikiančių teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išdavimo valstybių narių audito įmonėms, kurias patvirtino audito įmonėmis buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, ir apie tai informuoja Auditorių rūmus.

2. Valstybėje narėje patvirtinta audito įmonė turi teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą šio įstatymo nustatyta tvarka, jeigu jos pagrindinis partneris atitinka šio įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir turi auditoriaus pažymėjimą arba pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išduotą šio įstatymo 13 ar 16 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Kai valstybės narės audito įmonė gauna pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir įtraukiama į šio įstatymo 28 straipsnyje nurodytą audito įmonių sąrašą, ji gali atlikti finansinių ataskaitų auditą ir yra laikoma pripažinta audito įmone, jai mutatis mutandis taikomos šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios audito įmonių veiklą. Įstaiga informuoja buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją apie audito įmonę, kuriai išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą.

4. Pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, galiojimas valstybės narės audito įmonei sustabdomas, atnaujinamas arba panaikinamas bendra šiame įstatyme nustatyta audito įmonės pažymėjimo galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ar panaikinimo tvarka ir atvejais, taip pat kai valstybės ne narės kompetentinga institucija, kuri suteikė teisę atlikti auditą, sustabdo, atnaujina arba panaikina teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą.

PENKTASIS SKIRSNIS

AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ SĄRAŠAI. AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ TEIKIAMA INFORMACIJA

26 straipsnis. Auditorių sąrašas ir auditorių teikiama informacija

1. Auditorių rūmai į auditorių sąrašą įrašo:

1) auditorius, kuriems išduoti auditoriaus pažymėjimai;

2) valstybių narių auditorius, kuriems išduoti pažymėjimai, suteikiantys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą;

3) valstybių ne narių auditorius, kuriems išduoti pažymėjimai, suteikiantys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą;

4) pateikusius kreipimąsi dėl įrašymo į auditorių sąrašą valstybių ne narių auditorius, atlikusius valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą.

2. Auditorių sąraše turi būti kaupiami duomenys apie auditorių:

1) vardas, pavardė, registracijos numeris, auditoriaus pažymėjimo numeris;

2) audito įmonės (įmonių), kurioje (kuriose) dirba auditorius arba kurios (kurių) vadovas jis yra, pavadinimas (pavadinimai), audito įmonės (įmonių) pažymėjimo (pažymėjimų) numeris (numeriai), buveinė (buveinės) (adresas (adresai), elektroninio pašto adresas (adresai) (jeigu jis (jie) yra), telefono (telefonų), fakso (faksų) (jeigu jis (jie) yra) numeris (numeriai) ir interneto svetainės (svetainių) (jeigu ji (jos) yra) adresas (adresai);

3) jeigu auditorius yra audito įmonės (įmonių) dalyvis, – audito įmonės (įmonių) pavadinimas (pavadinimai), audito įmonės (įmonių) pažymėjimo numeris (numeriai), buveinė (buveinės) (adresas (adresai), telefono (telefonų), fakso (faksų) (jeigu jis (jie) yra) numeris (numeriai) ir interneto svetainės (svetainių) (jeigu ji (jos) yra) adresas (adresai);

4) jeigu auditoriaus pažymėjimo galiojimas sustabdomas šio įstatymo 14 straipsnyje nustatytais atvejais, – pažymėjimo galiojimo sustabdymo pradžia, pagrindas ir dokumento, kuriuo įforminamas Įstaigos sprendimas sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, numeris ir data;

5) jeigu valstybės narės arba valstybės ne narės kompetentingos institucijos patvirtino jį valstybės narės auditoriumi arba valstybės ne narės auditoriumi, – priimančiosios valstybės narės arba valstybės ne narės kompetentingos (kompetentingų) institucijos (institucijų) pavadinimas (pavadinimai), registracijos numeris (numeriai) ir kita informacija apie tokį registravimą;

6) galiojantys ir ginčijami nurodymai ir poveikio priemonės, nurodyti šio įstatymo 56 straipsnio 3 ir 4 dalyse, Įstaigos sprendimo skirti nurodymą ar poveikio priemonę numeris ir data, jeigu yra, – informacija apie ginčijamo nurodymo ar poveikio priemonės apskundimą ar nagrinėjant skundą teismo priimto sprendimo esmę. Kai nurodoma informacija apie šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę, kartu nurodomas ir poveikio priemonės skyrimo pagrindas.

3. Auditorius turi pranešti Auditorių rūmams apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytų duomenų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktuose nurodytą informaciją, pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų pasikeitimo dienos. Įstaiga nustato informacijos dėl auditoriaus atliktų viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditų pateikimo Įstaigai ir Auditorių rūmams tvarką. Auditorių rūmai nustato informacijos apie kitą (kitas) nei audito įmonė (įmonės) įmonę (įmones), kurioje (kuriose) dirba auditorius arba kurios (kurių) vadovas jis yra, pateikimo Auditorių rūmams tvarką. Auditoriaus teikiama informacija turi būti jo pasirašyta asmeniškai arba Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka.

4. Auditorių rūmai, gavę informaciją apie pasikeitusius auditorių sąrašo duomenis, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų gavimo dienos juos pakeičia.

5. Auditorių rūmai nustato informacijos, reikalingos šio straipsnio 2 dalyje nustatytam auditorių sąrašui parengti, atnaujinti ir skelbti, pateikimo tvarką.

27 straipsnis. Valstybės ne narės auditorių įrašymas į auditorių sąrašą

1. Valstybės ne narės auditoriai, atlikę valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą, prieš tai, kai tos finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada pateikiamos teisės aktų nustatyta tvarka, turi kreiptis į Įstaigą dėl jų įrašymo į auditorių sąrašą. Įstaiga, gavusi tokį kreipimąsi įrašyti valstybės ne narės auditorių į auditorių sąrašą, savo nustatyta tvarka per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos informuoja Auditorių rūmus, o šie šį auditorių įtraukia į auditorių sąrašą kitą darbo dieną po Įstaigos kreipimosi gavimo dienos. Įstaiga apie įrašymą į auditorių sąrašą valstybės ne narės auditorių informuoja per 2 darbo dienas po Įstaigos kreipimosi į Auditorių rūmus dienos.

2. Iki valstybės ne narės auditoriaus įrašymo į auditorių sąrašą jo pateikta auditoriaus išvada neturi teisinės galios Lietuvos Respublikoje.

28 straipsnis. Audito įmonių sąrašas ir audito įmonių teikiama informacija

1. Auditorių rūmai į audito įmonių sąrašą įrašo:

1) audito įmones, kurioms išduoti audito įmonės pažymėjimai;

2) valstybių narių audito įmones, kurioms išduoti pažymėjimai, suteikiantys teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą;

3) pateikusias kreipimąsi dėl įrašymo į audito įmonių sąrašą valstybės ne narės audito įmones, kurios atliko valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą.

2. Audito įmonių sąraše kaupiami šie duomenys apie audito įmonę:

1) įmonės pavadinimas, buveinė (adresas), kodas, audito įmonės pažymėjimo numeris;

2) audito įmonės teisinė forma;

3) telefono, fakso (jeigu jis yra) numeris, interneto svetainės (jeigu ji yra) adresas ir kiti ryšiams palaikyti reikalingi duomenys;

4) auditorių, dirbančių audito įmonėje arba esančių audito įmonių vadovais arba dalyviais, atskirai nurodant auditorius ir kitus audito įmonės darbuotojus, kurie yra audito įmonės dalyviai, vardai, pavardės ir auditorių pažymėjimų numeriai, kai asmenys yra auditoriai;

5) dalyvių vardai, pavardės, jų nurodyti kontaktiniai adresai, o jeigu dalyviai yra juridiniai asmenys, – jų pavadinimai, kodai ir buveinės (adresai);

6) valdymo organų ir priežiūros organų (jeigu jie sudaryti) narių vardai, pavardės ir jų nurodyti kontaktiniai adresai, o jeigu priežiūros organo nariai yra juridiniai asmenys, – jų pavadinimai, kodai ir buveinės (adresai);

7) jeigu audito įmonė priklauso audito tinklui, – kitų audito tinklui priklausančių įmonių pavadinimai, adresai arba nuorodos, kur tokią informaciją galima gauti; jeigu audito įmonę su kita (kitomis) įmone (įmonėmis) sieja bendri dalyviai, kontrolė arba vadovai, – tos (tų) įmonės (įmonių) pavadinimas (pavadinimai), buveinė (buveinės) (adresas (adresai) arba nuoroda (nuorodos), kur tokią informaciją galima gauti;

8) jeigu audito įmonė turi filialų ir atstovybių, – jų pavadinimai ir buveinės (adresai);

9) jeigu audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdomas šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, – pažymėjimo galiojimo sustabdymo pradžia, pagrindas ir dokumento, kuriuo įforminamas Įstaigos sprendimas sustabdyti audito įmonės pažymėjimo galiojimą, numeris ir data;

10) jeigu audito įmonę valstybės narės kompetentinga institucija pripažino valstybės narės audito įmone, – visa su tuo susijusi informacija ir priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos pavadinimas;

11) galiojantys ir ginčijami nurodymai ar poveikio priemonės, nurodyti šio įstatymo 56 straipsnio 3 ir 4 dalyse, nurodant Įstaigos sprendimo dėl nurodymo ar poveikio priemonės skyrimo numerį ir datą, jeigu yra, – informacija apie ginčijamo nurodymo ar poveikio priemonės apskundimą ar nagrinėjant skundą teismo priimto sprendimo esmę. Kai nurodoma informacija apie šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą poveikio priemonę, kartu nurodomas ir poveikio priemonės skyrimo pagrindas.

3. Audito įmonė turi pranešti Auditorių rūmams apie šio straipsnio 2 dalyje nustatytų duomenų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 9 ir 11 punktuose nurodytą informaciją, pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų pasikeitimo dienos. Įstaiga nustato informacijos dėl audito įmonės atliktų viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditų pateikimo Įstaigai ir Auditorių rūmams tvarką. Audito įmonės teikiama informacija turi būti pasirašyta audito įmonės dalyvių ir (arba) vadovo asmeniškai arba Elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka.

4. Auditorių rūmai, gavę informaciją apie pasikeitusius audito įmonių sąrašo duomenis, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų gavimo dienos juos pakeičia.

5. Auditorių rūmai nustato informacijos, reikalingos šio straipsnio 2 dalyje nustatytam audito įmonių sąrašui parengti, pakeisti ir skelbti, pateikimo tvarką.

29 straipsnis. Valstybės ne narės audito įmonės įrašymas į audito įmonių sąrašą

1. Valstybės ne narės audito įmonės, kurios atliko valstybėje ne narėje registruotos įmonės, kurios vertybiniai popieriai viešai siūlomi arba įtraukiami į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, finansinių ataskaitų auditą, prieš tai, kai tos finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvada pateikiamos teisės aktų nustatyta tvarka, turi kreiptis į Įstaigą dėl jų įrašymo į audito įmonių sąrašą. Įstaiga, gavusi tokį kreipimąsi įrašyti valstybės ne narės audito įmonę į audito įmonių sąrašą, savo nustatyta tvarka per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos informuoja Auditorių rūmus, o šie šią audito įmonę įtraukia į audito įmonių sąrašą kitą darbo dieną po Įstaigos kreipimosi gavimo dienos. Įstaiga apie įrašymą į audito įmonių sąrašą valstybės ne narės audito įmonę informuoja per 2 darbo dienas po Įstaigos kreipimosi į Auditorių rūmus dienos.

2. Valstybės ne narės audito įmonės iki jos įrašymo į audito įmonių sąrašą pateikta auditoriaus išvada neturi teisinės galios Lietuvos Respublikoje.

30 straipsnis. Auditorių ir audito įmonių sąrašų skelbimas

1. Auditorių ir audito įmonių sąrašai skelbiami Auditorių rūmų interneto svetainėje ir turi būti matomi Įstaigos interneto svetainėje.

2. Auditorių ir audito įmonių sąrašai skelbiami lietuvių kalba.

3. Auditorių ir audito įmonių sąrašuose turi būti nurodytas Įstaigos pavadinimas ir buveinė (adresas), sąrašo atnaujinimo data.

31 straipsnis. Auditorių ir audito įmonių sąrašų duomenų saugojimas

Auditorių ir audito įmonių sąrašuose pateikiami duomenys saugomi skaitmeninėse laikmenose Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO TIKSLAI, TARPTAUTINIAI AUDITO STANDARTAI, KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITAS IR AUDITORIAUS IŠVADA

32 straipsnis. Finansinių ataskaitų audito tikslai ir apimtis

1. Finansinių ataskaitų audito tikslai:

1) nustatyti, ar finansinės ataskaitos visais reikšmingais atvejais tikrai ir teisingai parodo audituojamos įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal taikomus finansinės atskaitomybės reikalavimus;

2) nustatyti, ar finansinės ataskaitos parengtos pagal teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą.

2. Atlikdami pelno siekiančių juridinių asmenų finansinių ataskaitų auditą, auditorius arba audito įmonė taip pat:

1) pateikia nuomonę, ar metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas), kiek nurodyta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme), arba įmonės veiklos ataskaita, nurodyta Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, parengti laikantis teisės aktų reikalavimų;

2) pateikia nuomonę, ar metiniame pranešime (konsoliduotajame metiniame pranešime), kiek nurodyta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme), arba įmonės veiklos ataskaitoje, nurodytoje Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų) duomenis;

3) nurodo, ar atsižvelgiant į finansinių ataskaitų audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie įmonę bei jos aplinką metiniame pranešime (konsoliduotajame metiniame pranešime), kiek nurodyta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme), arba įmonės veiklos ataskaitoje, nurodytoje Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, nustatyta reikšmingų iškraipymų. Jeigu iškraipymų nustatyta, nurodomas jų pobūdis.

3. Atlikdami pelno nesiekiančių juridinių asmenų finansinių ataskaitų auditą, auditorius arba audito įmonė nustato ir auditoriaus išvadoje nurodo, ar metiniame pranešime arba veiklos ataskaitoje, jeigu pagal teisės aktų reikalavimus jie rengiami, pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų duomenis.

4. Audituojamos įmonės, taip pat ir viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditas nesuteikia užtikrinimo dėl audituojamos įmonės veiklos tęstinumo ateityje ar užtikrinimo dėl to, kaip veiksmingai audituojamos įmonės vadovas arba kolegialus valdymo organas tvarkė ar tvarkys įmonės reikalus.

33 straipsnis. Tarptautiniai audito standartai

1. Auditoriai ir audito įmonės finansinių ataskaitų auditą atlieka laikydamiesi tarptautinių audito standartų.

2. Kai Europos Komisija patvirtins tarptautinius audito standartus, bus taikomi Europos Komisijos patvirtinti tarptautiniai audito standartai.

34 straipsnis. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas

1. Grupės auditorius atsako už šio įstatymo 35 straipsnyje ir, kai taikytina, reglamento (ES) Nr. 537/2014 10 straipsnyje nurodytą auditoriaus išvadą dėl konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, taip pat, kai taikytina, už reglamento (ES) Nr. 537/2014 11 straipsnyje nurodytą papildomą ataskaitą audito komitetui.

2. Grupės auditorius, atlikdamas įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, kai įmonių grupės įmonių finansinių ataskaitų auditą atliko kiti auditoriai ir (arba) audito įmonės, valstybių narių auditoriai ir (arba) audito įmonės, valstybių ne narių auditoriai ir (arba) audito įmonės:

1) siekdamas pasitikėti tų auditorių ir (arba) audito įmonių darbu, kreipiasi į tuos auditorius ir (arba) audito įmones ir paprašo perduoti reikiamus dokumentus, susijusius su konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditu, kad galėtų atlikti jų darbo peržiūrą;

2) konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito tikslais įvertina atliktą finansinių ataskaitų auditą ir įformina dokumentus, kuriuose nurodo tokių auditorių ir (arba) audito įmonių atlikto darbo pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį;

3) konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito tikslais peržiūri tų auditorių ir (arba) audito įmonių atliktą finansinių ataskaitų auditą, jų pateiktus dokumentus ir šią peržiūrą įformina dokumentais.

3. Grupės auditoriaus saugomi dokumentai turi būti tokie, kad kompetentinga institucija galėtų patikrinti grupės auditoriaus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą atliktą darbą.

4. Jeigu grupės auditorius negali laikytis šio straipsnio 2 dalies nuostatų, jis:

1) tiesiogiai atlieka papildomą su finansinių ataskaitų auditu susijusį darbą tam tikroje patronuojamojoje įmonėje arba

2) papildomą su finansinių ataskaitų auditu susijusį darbą paveda atlikti kitam auditoriui arba audito įmonei.

5. Jeigu grupės auditorius negali tenkinti šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, jis darbo dokumentuose nurodo priežastis, dėl kurių negali to padaryti.

6. Grupės auditorius informuoja Įstaigą, jeigu ėmėsi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų veiksmų ir jeigu atsirado šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių.

35 straipsnis. Auditoriaus išvada

1. Auditorius (auditoriai) arba audito įmonė (įmonės) finansinių ataskaitų audito rezultatus pateikia auditoriaus išvadoje. Auditoriaus išvada parengiama laikantis tarptautinių audito standartų.

2. Auditoriaus išvada rengiama raštu ir joje:

1) nurodoma audituojama įmonė, kurios metinių finansinių ataskaitų arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas buvo atliktas, nurodomos metinės finansinės ataskaitos arba konsoliduotosios finansinės ataskaitos, kurių auditas buvo atliktas, jų data ir laikotarpis, už kurį jos parengtos, taip pat nurodoma, pagal kokius Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus apskaitos standartus ir (arba) kokiais teisės aktais vadovaujantis parengtos finansinės ataskaitos;

2) pateikiamas finansinių ataskaitų audito apimties aprašymas, nurodant, kad šis auditas atliktas laikantis tarptautinių audito standartų;

3) pateikiama aiški auditoriaus nuomonė dėl šio įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų tikslų, kuri gali būti besąlyginė, sąlyginė arba neigiama. Jeigu auditorius (auditoriai) arba audito įmonė (įmonės) negali pareikšti savo nuomonės, auditoriaus išvadoje pateikiamas atsisakymas pareikšti nuomonę;

4) nurodomi kiti dalykai, į kuriuos auditorius (auditoriai) arba audito įmonė (įmonės) atkreipia dėmesį, nors dėl jų nekeičia nuomonės, nurodytos šios dalies 3 punkte;

5) grindžiant finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu pateikiama nuomonė ir nurodoma, kaip nustatyta šio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje;

6) pateikiamas pareiškimas dėl visų esminių neaiškumų, susijusių su įvykiais arba sąlygomis, dėl kurių gali kilti didelių abejonių dėl audituojamos įmonės veiklos tęstinumo;

7) nurodoma auditoriaus (auditorių) arba audito įmonės (įmonių) buveinė (buveinės) (adresas (adresai).

3. Be reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, auditoriaus išvadoje turi būti pažymėta, ar yra pateikta į metinį pranešimą (konsoliduotąjį metinį pranešimą) įtrauktina informacija, kaip nurodyta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme (Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme).

4. Kai atliktas pelno nesiekiančių juridinių asmenų finansinių ataskaitų auditas, netaikomas šio straipsnio 2 dalies 5 punktas, o auditoriaus išvadoje turi būti pateikta nuomonė, ar metiniame pranešime arba veiklos ataskaitoje pateikti finansiniai duomenys atitinka metinių finansinių ataskaitų duomenis.

5. Be reikalavimų, nustatytų šio straipsnio 2 dalyje, auditoriaus išvadoje turi būti pateikiama tarptautiniuose audito standartuose nurodyta informacija.

6. Kai tą patį finansinių ataskaitų auditą atlieka daugiau kaip viena audito įmonė, visų audito įmonių pagrindiniai partneriai sutaria dėl audito rezultatų ir pateikia bendrą auditoriaus išvadą. Jeigu nesutariama dėl nuomonės, audito įmonės (įmonių) pagrindinis partneris (partneriai), kuris (kurie) nepritaria nuomonei, pateikia savo nuomonę atskirame auditoriaus išvados punkte ir nurodo nesutarimo priežastį.

7. Pagrindinis partneris pasirašo auditoriaus išvadą ir nurodo jos datą. Kai tą patį finansinių ataskaitų auditą atlieka daugiau kaip viena audito įmonė, auditoriaus išvadą turi pasirašyti kiekvienos audito įmonės pagrindinis partneris.

8. Kai atliekamas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, auditoriaus arba audito įmonės pateikta nuomonė ir pareiškimas turi būti pagrįsti darbu, atliktu audituojant konsoliduotąsias finansines ataskaitas ir peržiūrint konsoliduotąjį metinį pranešimą. Kai prie konsoliduotųjų finansinių ataskaitų pridedamos patronuojančiosios įmonės metinės finansinės ataskaitos, auditoriaus išvados gali būti sujungiamos.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ VEIKLA, TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

36 straipsnis. Auditorių teisės ir pareigos atliekant finansinių ataskaitų auditą

1. Auditorius, atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, turi šias teises:

1) pasinaudodamas profesinėmis žiniomis, įgūdžiais ir atsižvelgdamas į finansinių ataskaitų audito atlikimo metodiką, pasirinkti finansinių ataskaitų audito atlikimo procedūras;

2) gauti iš audituojamos įmonės finansinių ataskaitų auditui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas ir naudotis visa sukaupta informacija;

3) reikalauti iš audituojamos įmonės, kad būtų teikiami paaiškinimai, atliekami kiti būtini veiksmai, reikalingi finansinių ataskaitų auditui atlikti;

4) reikalauti, kad audituojamos įmonės darbuotojai teiktų paaiškinimus raštu;

5) reikalauti, kad audituojamoje įmonėje būtų sudarytos sąlygos atlikti finansinių ataskaitų auditą;

6) kitas teises, nustatytas tarptautiniuose audito standartuose ir finansinių ataskaitų audito sutartyje.

2. Auditorius privalo:

1) atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, laikytis šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų, ir, kai taikoma, 37 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos;

2) nuolat kelti profesinę kvalifikaciją auditorių kvalifikacijos kėlimo kursuose (per kiekvienus vienus paskui kitą einančius 3 metus išklausyti ne mažiau kaip 120 valandų kursų Auditorių rūmų organizuojamuose kvalifikacijos kėlimo kursuose arba ne Auditorių rūmų organizuojamuose kursuose arba išeiti lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą);

3) teikti Įstaigai ir Auditorių rūmams šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytą informaciją;

4) jeigu atlieka viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą, vykdyti pareigas, nustatytas šio įstatymo 68 straipsnio 2 ir 3 dalyse;

5) kai atliekama jo atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas ar pažeidimo tyrimas, teikti Auditorių rūmams, Įstaigai atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrai, tikrinimui, tyrimui ar pažeidimo tyrimui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas, paaiškinimus.

37 straipsnis. Audito įmonių veikla, teisės ir atsakomybė atliekant finansinių ataskaitų auditą

1. Vienos audituojamos įmonės tą patį finansinių ataskaitų auditą kartu gali atlikti viena arba kelios audito įmonės. Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga, nustato audito įmonių, auditorių pareigų, atsakomybės pasidalijimo tokiais atvejais tvarką.

2. Audito įmonė turi teisę:

1) teikti užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas;

2) verstis kita veikla, neprieštaraujančia Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytiems profesinės etikos principams.

3. Audito įmonės atsakomybė atliekant finansinių ataskaitų auditą nustatoma rašytinėje finansinių ataskaitų audito sutartyje, sudarytoje su užsakovu. Audito įmonė už finansinių ataskaitų audito atlikimą ir auditoriaus išvadą atsako teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę, ir pasirašytos finansinių ataskaitų audito sutarties nustatyta tvarka.

38 straipsnis. Audito įmonių pareigos

Audito įmonė privalo:

1) atlikdama finansinių ataskaitų auditą, laikytis šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų ir, kai taikoma, 37 straipsnio 1 dalyje nurodytos tvarkos;

2) sudariusi finansinių ataskaitų audito sutartį, paskirti pagrindinį partnerį ir apie tai pranešti užsakovui;

3) nustatyti tvarką, pagal kurią jos darbuotojai praneša apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimą (pažeidimus);

4) atlikusi finansinių ataskaitų auditą valstybės įmonėse ir savivaldybės įmonėse, akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kuriose valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia visuotiniame akcininkų susirinkime daugiau kaip 1/2 balsų, kartu su auditoriaus išvada parengti finansinių ataskaitų audito ataskaitą. Ši ataskaita kartu su auditoriaus išvada pateikiama audituojamai įmonei ir užsakovui;

5) jeigu atlieka viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą, vykdyti pareigas, nurodytas šio įstatymo 68 straipsnio 2 ir 3 dalyse;

6) teikti Įstaigai ir Auditorių rūmams šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytą informaciją;

7) teikti Auditorių rūmams, o kai audito įmonė yra viešojo intereso įmonės audito įmonė, – ir Įstaigai informaciją apie pardavimo grynąsias pajamas, atskirai nurodydama pajamas iš įmonės finansinių ataskaitų audito veiklos, kiekvienos veiklos, nurodytos šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje, per keturis mėnesius pasibaigus audito įmonės finansiniams metams;

8) saugoti darbo dokumentus Dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka;

9) pranešti Įstaigai per 10 darbo dienų apie finansinių ataskaitų audito sutarties su audituojama įmone nutraukimą, jeigu ji buvo nutraukta finansinių ataskaitų audito atlikimo laikotarpiu, nurodydama sutarties nutraukimo priežastis;

10) kai atliekama jos atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas ar pažeidimo tyrimas, teikti Auditorių rūmams, Įstaigai atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrai, tikrinimui, tyrimui ar pažeidimo tyrimui atlikti reikalingus dokumentus ir (arba) jų kopijas, paaiškinimus.

39 straipsnis. Audito įmonės ir užsakovo santykiai

1. Užsakovas savo nuožiūra arba konkurso tvarka pasirenka arba parenka audito įmonę, su kuria pasirašo finansinių ataskaitų audito sutartį.

2. Bet kokie asmenų susitarimai ar nurodymai, kuriais apribojama įmonės, besirenkančios finansinių ataskaitų auditą atliksiančią audito įmonę, dalyvių susirinkimo pasirinkimo galimybė, skiriant finansinių ataskaitų auditą atliksiančią audito įmonę, rinktis tik iš tam tikrų audito įmonių kategorijų arba sąrašų, laikomi niekiniais.

3. Finansinių ataskaitų audito sutartis finansinių ataskaitų audito atlikimo laikotarpiu negali būti nutraukiama be pagrįstų priežasčių. Pagrįsta priežastimi finansinių ataskaitų audito sutarčiai nutraukti negali būti laikomas nuomonių išsiskyrimas dėl audito procedūrų ir (arba) apskaitos.

4. Kai atliekamas viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditas, dėl finansinių ataskaitų audito sutarties su audito įmone arba auditoriumi nutraukimo esant pagrindui į teismą gali kreiptis:

1) audituojamos įmonės dalyviai, kuriems priklauso 5 procentai arba daugiau balsavimo teisių ar kapitalo;

2) Įstaiga, Lietuvos bankas, valstybių narių kompetentingos institucijos, atsakingos už viešąją priežiūrą ir (arba) tokiomis laikomos pagal reglamento (ES) Nr. 537/2014 20 straipsnio 2 dalį.

5. Audituojama įmonė privalo audito įmonei teikti visą finansinių ataskaitų auditui atlikti reikalingą teisingą informaciją ir sudaryti sąlygas atlikti finansinių ataskaitų auditą.

40 straipsnis. Darbo dokumentai

1. Darbo dokumentai yra audito įmonės nuosavybė.

2. Įstaiga, atlikdama šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, darbo dokumentus laikinai iš audito įmonės gali paimti, perduoti valstybės narės ir (arba) valstybės ne narės kompetentingai institucijai viešajai priežiūrai atlikti, surašiusi darbo dokumentų poėmio aktą. Įstaiga gali gauti ir (arba) pasidaryti darbo dokumentų kopijas. Tais atvejais, kai Įstaiga laikinai paimtus darbo dokumentus arba darbo dokumentų kopijas perduoda valstybės narės ir (arba) valstybės ne narės kompetentingai institucijai, apie tai ji turi informuoti audito įmonę.

3. Teisėsaugos arba kitos institucijos gali paimti arba tikrinti darbo dokumentus, kuriuos auditorius yra gavęs arba parengęs atlikdamas finansinių ataskaitų auditą, tik įstatymų nustatytais atvejais.

4. Auditorius ir (arba) audito įmonė turi teisę pasidaryti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais paimamų darbo dokumentų kopijas.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NE VIEŠOJO INTERESO ĮMONIŲ AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ ATLIKTO FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

41 straipsnis. Ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo organizavimo principai

1. Įstaiga atsako už ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą.

2. Ne viešojo intereso įmonių auditoriumi ir audito įmone laikomi auditorius ir audito įmonė, kurie nuo paskutinės atliktos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ar tikrinimo neatliko nė vieno viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų audito.

3. Finansinių ataskaitų audito kokybė užtikrinama atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras, kurios organizuojamos taip, kad būtų nepriklausomos nuo ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės, kurių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybė yra peržiūrima.

4. Įstaiga, užtikrindama ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybę:

1) nustato ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo organizavimo tvarką;

2) rengia ir tvirtina finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros atlikimo tvarkos aprašą, išskirdama atvejus, kai atliekamos auditoriaus ir (arba) audito įmonės, atlikusių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros;

3) svarsto ir teikia nuomonę dėl metinių finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų planų, sudarytų remiantis rizika paremtos analizės išvadomis, patikrina šių planų faktinį įvykdymą;

4) nustato kontrolierių parinkimo, rengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką;

5)  svarsto ir teikia nuomonę dėl kontrolierių kandidatūrų;

6) nustato finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitos reikalavimus.

5. Užtikrinant ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybę, Auditorių rūmams pavedamos šios funkcijos:

1) laikantis šio skirsnio reikalavimų, nustatyti finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo tvarką Auditorių rūmuose ir suderinti ją su Įstaiga;

2) sudaryti ir, suderinus su Įstaiga, tvirtinti metinius finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų planus (nurodomi ne viešojo intereso įmonių auditoriai ir audito įmonės, kurių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras numatoma atlikti, kontrolieriai, kurie atliks šias peržiūras), sudarytus remiantis rizika paremtos analizės išvadomis, teikti Įstaigai patikrinti šių planų faktinį įvykdymą;

3) parinkti kontrolierių kandidatūras ir, suderinus su Įstaiga, jas tvirtinti;

4) organizuoti ir koordinuoti kontrolierių atliekamas finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras;

5) informuoti Įstaigą apie kitus negu kontrolieriai Auditorių rūmų narius ir darbuotojus, paskirtus atsakingus už finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, ir šiai funkcijai atlikti pasitelktus kitus asmenis;

6) nagrinėti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų ataskaitas ir kitą su šiomis peržiūromis susijusią informaciją;

7) teikti Įstaigai visų atliktų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų ataskaitas ir su šiomis peržiūromis, jų nagrinėjimu Auditorių rūmuose susijusią informaciją;

8) kontroliuoti, kaip ne viešojo intereso įmonių auditorius ir (arba) audito įmonė vykdo paskirtus nurodymus, derinti su ne viešojo intereso įmonių auditoriumi ir (arba) audito įmone finansinių ataskaitų audito trūkumų ištaisymo planą, jeigu toks planas turi būti derinamas, kaip nustatyta šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

6. Įstaiga, siekdama užtikrinti ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybę, turi teisę stebėti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras, Auditorių rūmų kolegialių organų posėdžius, kai svarstomi su šiomis peržiūromis susiję klausimai.

7. Įstaiga, užtikrindama finansinių ataskaitų audito kokybę, ir Auditorių rūmai, kai jiems pavesta atlikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytas funkcijas, turi teisę:

1) peržiūrėti darbo dokumentus, finansinių ataskaitų audito atlikimo metodiką;

2) reikalauti iš ne viešojo intereso įmonių auditorių arba audito įmonių paaiškinti, kaip jie atliko finansinių ataskaitų auditą;

3) peržiūrėti kontrolieriaus atliktos finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros dokumentus;

4) pasitelkti ekspertus (specialistus), išskyrus auditorius, turinčius žinių, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros metu iškilusiems klausimams spręsti;

5) gauti paaiškinimus iš kiekvieno ne viešojo intereso įmonių audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusio atliekant finansinių ataskaitų auditą;

6) gauti iš kitų asmenų finansinių ataskaitų audito kokybei užtikrinti reikalingą informaciją.

8. Auditorių rūmai nedelsdami teikia Įstaigai jos prašomą informaciją, reikalingą ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybei užtikrinti.

42 straipsnis. Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų organizavimas

1. Siekiant užtikrinti ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybę, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros organizuojamos taip, kad ne rečiau kaip kartą per 6 metus būtų patikrinti visi ne viešojo intereso įmonių auditoriai ir audito įmonės.

2. Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros atliekamos remiantis rizika paremtos analizės išvadomis, atsižvelgiant į įmonių, kurių finansinių ataskaitų auditą atliko tikrinami ne viešojo intereso įmonių auditorius arba audito įmonės, veiklos mastą ir sudėtingumą, parenkant tam tinkamas ir proporcingas procedūras.

3. Ne viešojo intereso įmonių valstybių narių auditorių ir audito įmonių, valstybių ne narių auditorių, gavusių pažymėjimus, suteikiančius teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, finansinių ataskaitų audito kokybė peržiūrima tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atliktu ne viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditu.

43 straipsnis. Reikalavimai kandidatams į kontrolieriaus pareigas, kontrolierių teisės ir pareigos

1. Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras atlieka kontrolieriai, kurie turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) turi ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį, nuo kurios įgijimo pabaigos iki sudarant sutartį, nurodytą šio straipsnio 3 dalyje, praėjo ne daugiau kaip 3 metai;

2) yra Lietuvos Respublikos ir (arba) valstybės narės pilietis;

3) neturi galiojančių poveikio priemonių;

4) turi dviejų praktikuojančių auditorių rekomendacijas;

5) neturi neišnagrinėtų klientų ar trečiųjų asmenų pretenzijų dėl atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės ar Buhalterių profesionalų etikos kodekso laikymosi;

6) gerai išmano teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą ir finansinių ataskaitų sudarymą, finansinių ataskaitų auditą, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų atlikimą.

2. Auditorių rūmai užtikrina specialius kontrolierių mokymus, leidžiančius atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras.

3. Kai Įstaiga, kaip nustatyta šio įstatymo 41 straipsnio 4 dalies 5 punkte, patvirtina kontrolierių kandidatūras, su jais Auditorių rūmai nustatyta tvarka sudaro paslaugų teikimo sutartis. Sutartyse, be kitų dalykų, nustatoma, kad kontrolierius, atliekančius finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, materialiai ir techniškai aptarnauja Auditorių rūmai.

4. Kontrolierius, atlikdamas jam pavestą finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, turi teisę:

1) naudotis ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės sukaupta informacija, reikalinga jo darbui atlikti, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitai pateikti ir sprendimams priimti;

2) tikrinti darbo dokumentus ir finansinių ataskaitų audito atlikimo metodiką;

3) kai atliekama ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir (arba) audito įmonės, audituojančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, – tikrinti patronuojamosios įmonės darbo dokumentus;

4) gauti paaiškinimus iš ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės, kaip jie atliko finansinių ataskaitų auditą;

5) gauti kiekvieno ne viešojo intereso įmonių audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusių atliekant finansinių ataskaitų auditą, paaiškinimus;

6) gauti iš kitų fizinių ir juridinių asmenų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrai atlikti reikalingą informaciją;

7) pasitelkti ekspertus (specialistus), išskyrus auditorius,  turinčius žinių, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros metu iškilusiems klausimams spręsti.

5. Kontrolierius privalo:

1) neatlikti ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros, jeigu nepraėjo bent 3 metai nuo to laiko, kai kontrolierius buvo tos audito įmonės partneris, darbuotojas ar kitaip buvo susijęs su audito įmone ar auditoriumi;

2) prieš atlikdamas finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą patvirtinti, kad tarp jo ir ne viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės, kurių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros bus atliekamos, nėra interesų konfliktų;

3) atlikdamas finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras, vadovautis šiuo įstatymu, Įstaigos patvirtinta finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros metodika, Buhalterių profesionalų etikos kodeksu;

4) atsisakyti atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą ir pranešti apie tai Auditorių rūmams ir Įstaigai, jeigu atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą gali kilti interesų konfliktas arba gali būti pažeidžiamas nepriklausomumo reikalavimas, nustatytas šio įstatymo dvyliktajame skirsnyje;

5) parengti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitą ir pateikti ją, kaip nustatyta šio įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje.

44 straipsnis. Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros apimtis, rezultatai ir jų tvirtinimas

1. Atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras:

1) nustatoma, kaip laikomasi tarptautinių audito standartų nuostatų;

2) nustatoma, kaip laikomasi nepriklausomumo ir kitų profesinės etikos principų;

3) įvertinama finansinių ataskaitų auditui panaudotų išteklių kokybė ir kiekybė, gautas atlyginimas už šį auditą;

4) įvertinama audito įmonės vidaus kokybės kontrolės sistema;

5) nustatoma, kaip laikomasi šio įstatymo reikalavimų.

2. Kontrolierius, atlikęs finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, turi parengti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitą. Šioje ataskaitoje turi būti nurodoma, ar nustatyta finansinių ataskaitų audito trūkumų, ar nenustatyta. Jeigu trūkumų nustatyta, finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitoje pateikiama:

1) informacija apie finansinių ataskaitų audito trūkumus, kartu nurodant, ar jie pasikartojantys, jeigu tokie nustatyti;

2) rekomendacijos dėl nustatytų finansinių ataskaitų audito trūkumų šalinimo ir (arba) finansinių ataskaitų audito kokybės gerinimo.

3. Parengęs finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitą, kontrolierius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas raštu ar elektroninėmis priemonėmis po vieną jos egzempliorių pateikia Auditorių rūmams, ne viešojo intereso įmonių auditoriui, audito įmonei ir Įstaigai.

4. Auditorių rūmai nagrinėja finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų ataskaitas ir prireikus siūlo Įstaigai skirti auditoriui ar audito įmonei šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatytą (nustatytus) nurodymą (nurodymus) ir (arba) 56 straipsnio 4 dalyje nustatytą (nustatytas) poveikio priemonę (priemones) arba siūlo atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą.

5. Įstaiga, gavusi finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatus – finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros ataskaitą ir visą su peržiūra susijusią informaciją, juos įvertina ir:

1) pritaria Auditorių rūmų siūlymui skirti nurodymą (nurodymus) ir (arba) poveikio priemonę (priemones) ir jį (juos) ir (arba) ją (jas) skiria;

2) nepritaria Auditorių rūmų siūlymui ir skiria kitą nurodymą (nurodymus) ir (arba) poveikio priemonę (priemones);

3) nepritaria finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatams ir paveda kontrolieriui atlikti papildomą finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą ar kitam kontrolieriui pakartotinai atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą arba priima sprendimą atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą;

4) pritaria Auditorių rūmų siūlymui atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą.

6. Kai atlikus finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą Įstaiga priima sprendimą atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą, Įstaiga turi teisę pasitelkti kontrolierių, atlikusį auditoriaus, audito įmonės, kurio atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas atliekamas, peržiūrą.

DEVINTASIS SKIRSNIS

VIEŠOJO INTERESO ĮMONIŲ AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ ATLIKTO FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

45 straipsnis. Viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo organizavimo principai

1. Įstaiga atsako už viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą. Viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybė užtikrinama atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus.

2. Viešojo intereso įmonių auditoriumi ir audito įmone laikomi:

1) auditorius ir audito įmonė, kurie nuo paskutinio atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ar peržiūros atliko bent vienos viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų auditą;

2) auditorius, dirbantis viešojo intereso įmonių audito įmonėje, nepriklausomai nuo to, ar jis atliko viešojo intereso įmonės auditą.

3. Įstaiga, laikydamasi reglamento (ES) Nr. 537/2014, šio įstatymo nuostatų, nustato:

1) viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo organizavimo tvarką;

2) finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo atlikimo tvarką;

3) metinius finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimų planus, sudarytus remiantis rizika paremtos analizės išvadomis.

4. Atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą, be dalykų, nustatytų reglamento (ES) Nr. 537/2014 26 straipsnio 6 ir 7 dalyse, tikrinama ir įvertinama, kaip viešojo intereso įmonių auditorius ir audito įmonė laikosi šio įstatymo reikalavimų.

5. Viešojo intereso įmonių valstybių narių auditorių ir audito įmonių, valstybių ne narių auditorių, gavusių pažymėjimus, suteikiančius teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, finansinių ataskaitų audito kokybė tikrinama tiek, kiek tai susiję su Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų auditą, nustatyta tvarka atliktu viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditu.

6. Šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytų valstybių ne narių auditorių ir šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytų valstybių ne narių audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimai atliekami šio įstatymo nustatyta tvarka.

46 straipsnis. Reikalavimai tikrintojams, jų teisės ir pareigos atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą

1. Finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus atlieka tikrintojai, kurie yra Įstaigos darbuotojai, kuriems vadovauja darbuotojas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį, ir kuriems taikomi reikalavimai nustatyti reglamento (ES) Nr. 537/2014 26 straipsnio 5 dalyje.

2. Tikrintojas, atlikdamas jam pavestą finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą, turi teisę:

1) naudotis viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės sukaupta informacija, reikalinga jo darbui atlikti, finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ataskaitai pateikti ir sprendimams priimti;

2) tikrinti darbo dokumentus ir finansinių ataskaitų audito atlikimo metodiką;

3) kai atliekamas viešojo intereso įmonių auditoriaus ir (arba) audito įmonės, audituojančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimas, – tikrinti patronuojamosios įmonės darbo dokumentus;

4) gauti paaiškinimus iš viešojo intereso įmonių auditoriaus ir audito įmonės, kaip jie atliko finansinių ataskaitų auditą;

5) gauti kiekvieno viešojo intereso įmonių audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusio atliekant finansinių ataskaitų auditą, paaiškinimus;

6) gauti iš kitų fizinių ir juridinių asmenų finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimui atlikti reikalingą informaciją.

3. Tikrintojas, atlikdamas finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus, privalo vadovautis reglamentu (ES) Nr. 537/2014, šiuo įstatymu ir laikytis finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo atlikimo tvarkos.

4. Tikrintojas, atlikęs finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą, parengia finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ataskaitą.

47 straipsnis. Įstaigos teisės ir pareigos įgyvendinant viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą

1. Įstaiga, užtikrindama finansinių ataskaitų audito kokybę, kaip nustatyta šiame skirsnyje, turi teisę:

1) peržiūrėti darbo dokumentus;

2) reikalauti iš auditorių ir audito įmonių paaiškinti, kaip jie atliko finansinių ataskaitų auditą;

3) pasitelkti ekspertus (specialistus), išskyrus auditorius, turinčius žinių finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo metu iškilusiems klausimams spręsti;

4) gauti paaiškinimus iš kiekvieno audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusio atliekant finansinių ataskaitų auditą;

5) gauti iš Auditorių rūmų ir kitų fizinių ir juridinių asmenų finansinių ataskaitų audito kokybei užtikrinti ir finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimui atlikti reikalingą informaciją ir paaiškinimus.

2. Įstaiga viešojo intereso įmonių auditoriui ir audito įmonei pateikia finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ataskaitą terminais, nustatytais pagal šio įstatymo 45 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo atlikimo tvarką.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO KOKYBĖS TYRIMAS IR PAŽEIDIMO TYRIMAS

48 straipsnis. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ir pažeidimo tyrimo inicijavimas

1. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas gali būti pradėtas Įstaigos sprendimu:

1) šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytais atvejais;

2) kai valstybės institucijos, Auditorių rūmai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į Įstaigą su prašymu atlikti auditoriaus ir (arba) audito įmonės atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą;

3) valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingų institucijų prašymu;

4) turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl finansinių ataskaitų audito kokybės trūkumų.

2. Pažeidimo tyrimas gali būti pradėtas Įstaigos sprendimu:

1) kai juridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į Įstaigą pranešdami apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimą (pažeidimus) ir pateikia informaciją apie tai;

2) turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl galimo (galimų) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimo (pažeidimų).

3. Įstaiga nustato tvarką, kuria juridiniai ir fiziniai asmenys kreipiasi į Įstaigą pranešdami  apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimą (pažeidimus).

4. Valstybių narių auditorių ir audito įmonių, valstybių ne narių auditorių, turinčių pažymėjimą, suteikiantį teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas ir pažeidimo tyrimas gali būti atlikti tik dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų auditą, nustatyta tvarka atlikto finansinių ataskaitų audito.

5. Šio įstatymo 27 ir 29 straipsniuose nurodytų valstybių ne narių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas ir pažeidimo tyrimas atliekami šio įstatymo nustatyta tvarka.

6. Juridinių ir fizinių asmenų kreipimaisi į Įstaigą pranešant apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) N. 537/2014 nuostatų pažeidimą (pažeidimus) ar siūlant atlikti šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus tyrimus nagrinėjami Įstaigos nustatyta tvarka. Juridiniai ir fiziniai asmenys šioje dalyje nurodytus pranešimus gali pateikti ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą pradėti tyrimą, paaiškėjimo dienos.

7. Kai Įstaiga priima sprendimą pradėti tyrimą, apie finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą pranešama raštu arba elektroninėmis priemonėmis auditoriui ir audito įmonei, o apie pažeidimo tyrimą - asmeniui, kurio veika bus tiriama, ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tokio tyrimo pradžios. Įstaiga turi teisę pradėti tyrimą be pranešimo apie finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą tais atvejais, kai yra pagrįsta rizika, kad auditorius, audito įmonė, asmuo, kurio veika bus tiriama, gali paslėpti ar sunaikinti tyrimui atlikti reikiamus dokumentus, arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių tyrimas taptų neįmanomas arba jo atlikimas ypač pasunkėtų.

8. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas ar pažeidimo tyrimas turi būti baigtas per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo dienos. Šio įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nurodytame tvarkos apraše nustatomi atvejai, kai tyrimas yra stabdomas. Įstaigos sprendimu, dėl kurio nuomonę pateikia Audito priežiūros komitetas, kaip nustatyta šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 2 punkte, atsižvelgiant į konkrečias tyrimo metu susiklosčiusias aplinkybes, tyrimo terminas gali būti pratęstas.

49 straipsnis. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo organizavimas

1. Finansinių ataskaitų audito kokybės ar pažeidimo tyrimą atlieka Įstaigos darbuotojai, turintys ne mažesnę kaip vienų metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse. Kai atliekamas viešojo intereso įmonės finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas, Įstaigos darbuotojams, atliekantiems tokį tyrimą, vadovauja darbuotojas, turintis ne mažesnę kaip 5 metų finansinių ataskaitų audito ir (arba) valstybės narės auditoriaus patirtį.

2. Įstaigos darbuotojai, atlikdami finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą, turi teisę:

1) naudotis auditoriaus ir audito įmonės, kitų fizinių ir juridinių asmenų sukaupta informacija, reikalinga jų darbui atlikti, finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitai arba pažeidimo tyrimo ataskaitai pateikti ir sprendimams priimti;

2) tikrinti darbo dokumentus ir finansinių ataskaitų audito atlikimo metodiką;

3) kai atliekamas auditoriaus ir (arba) audito įmonės, audituojančios konsoliduotąsias finansines ataskaitas, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimas, tikrinti patronuojamosios įmonės darbo dokumentus;

4) gauti paaiškinimus iš auditoriaus ir audito įmonės, kaip jie atliko finansinių ataskaitų auditą;

5) gauti kiekvieno audito įmonės darbuotojo arba dalyvio, dalyvavusio atliekant finansinių ataskaitų auditą, paaiškinimus;

6) gauti iš fizinių ir juridinių asmenų finansinių ataskaitų audito kokybės ar pažeidimo tyrimui atlikti reikalingą informaciją ir paaiškinimus.

3. Įstaiga turi teisę pasitelkti ekspertus (specialistus), išskyrus auditorius, turinčius žinių finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo metu iškilusiems klausimams spręsti.

4. Įstaiga nustato finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo atlikimo tvarką ir darbuotojų, atliekančių šiuos tyrimus, parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarką.

5. Įstaiga, atlikdama finansinių ataskaitų audito kokybės ar pažeidimo tyrimus, turi teises, nustatytas šio įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje.

50 straipsnis. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo rezultatai

1. Įstaigos darbuotojas, atlikęs finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą, turi parengti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitą ar pažeidimo tyrimo ataskaitą. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitoje turi būti nurodoma, ar nustatyta finansinių ataskaitų audito kokybės trūkumų, ar nenustatyta. Pažeidimo tyrimo ataskaitoje turi būti nurodoma, ar nustatyta šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimų, ar nenustatyta.

2. Įstaiga raštu ar elektroninėmis priemonėmis pateikia auditoriui ir audito įmonei finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitą, o kai atliekamas pažeidimo tyrimas, asmeniui, dėl kurio veikimo (neveikimo) buvo atliktas pažeidimo tyrimas, pažeidimo tyrimo ataskaitą pateikia terminais, nustatytais pagal šio įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nurodytą tyrimų atlikimo tvarką.

51 straipsnis. Informacijos apie asmenis, pranešančius apie pažeidimus, ir apie atliekamus finansinių ataskaitų audito kokybės ar pažeidimo tyrimus apsauga

1. Informacija apie asmens, kuris praneša apie galimą (galimus) šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimą (pažeidimus), duomenis neteikiama, jeigu Įstaiga nėra gavusi iš asmens sutikimo dėl viešai neskelbtinų jo duomenų atskleidimo, išskyrus atvejus, kai tokią informaciją įpareigoja atskleisti Lietuvos Respublikos įstatymai.

2. Informacija apie atliekamą finansinių ataskaitų audito kokybės ar pažeidimo tyrimą su juo nesusijusiems asmenims neteikiama tol, kol dėl jo nėra priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai Įstaiga gali suteikti informaciją apie atliekamo tyrimo faktą.

3. Asmens duomenys tvarkomi asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

KONSOLIDUOTŲJŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS IR TYRIMAS

52 straipsnis. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas ir tyrimas

1. Kai atliekama konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas arba tyrimas, grupės auditorius Įstaigos prašymu jai pateikia visus dokumentus, kuriuos jis turi ir kurie yra susiję su atliktu įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditu, įskaitant ir auditoriaus, valstybės narės auditoriaus (auditorių), valstybės ne narės auditoriaus (auditorių), audito įmonės, valstybės narės audito įmonės (įmonių) arba valstybės ne narės audito įmonės (įmonių) darbo dokumentus ir kitus darbo dokumentus, susijusius su įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditu.

2. Įstaiga gali paprašyti valstybių narių kompetentingų institucijų pateikti papildomus dokumentus apie su finansinių ataskaitų auditu susijusį darbą, kurį įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito tikslais atliko auditorius (auditoriai), valstybės narės auditorius (auditoriai) arba audito įmonė (įmonės), valstybės narės audito įmonė (įmonės).

3. Kai įmonių grupės patronuojančiosios įmonės arba patronuojamosios įmonės finansinių ataskaitų auditą atlieka valstybės ne narės auditorius (auditoriai) ar valstybės ne narės audito įmonė (įmonės), Įstaiga turi teisę paprašyti valstybės ne narės kompetentingų institucijų pateikti papildomus dokumentus apie valstybės ne narės auditoriaus (auditorių) arba valstybės ne narės audito įmonės (įmonių) atliktą su finansinių ataskaitų auditu susijusį darbą, kaip nustatyta šio įstatymo 66 straipsnyje.

4. Kai atliekamas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas, jeigu patronuojamųjų įmonių finansinių ataskaitų auditą atlieka valstybės ne narės auditorius (auditoriai) ir (arba) valstybės ne narės audito įmonė (įmonės) ir jeigu su tos valstybės ne narės kompetentinga institucija nėra pasirašytas šio įstatymo 66 straipsnyje nurodytas bendradarbiavimo susitarimas, grupės auditorius atsako už tinkamą valstybės ne narės auditoriaus (auditorių) ir (arba) audito įmonės (įmonių) dokumentų pateikimą Įstaigai, įskaitant darbo dokumentus, kurie yra svarbūs įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditui. Kad grupės auditorius galėtų pateikti reikiamus dokumentus, jis pasilieka tokių dokumentų kopijas arba susitaria su valstybės ne narės auditoriumi (auditoriais) ir (arba) audito įmone (įmonėmis), kad pareikalavęs galėtų tinkamai ir nevaržomai gauti dokumentus, arba imasi kitų tinkamų veiksmų. Jeigu teisinės arba kitokios kliūtys neleidžia darbo dokumentų iš valstybės ne narės auditoriaus ir (arba) audito įmonės perduoti grupės auditoriui, dokumentuose, likusiuose pas grupės auditorių, jis turi pateikti įrodymus, kad jis ėmėsi tinkamų veiksmų siekdamas gauti darbo dokumentus, ir, atsiradus kliūčių, išskyrus teisines kliūtis, turi pateikti tokių kliūčių buvimo įrodymus.

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

NEPRIKLAUSOMUMO, KONFIDENCIALUMO IR PROFESINĖS PASLAPTIES PRINCIPŲ LAIKYMOSI REIKALAVIMAI ATLIEKANT VIEŠĄJĄ PRIEŽIŪRĄ, FINANSINIŲ ATASKAITŲ AUDITO KOKYBĖS UŽTIKRINIMĄ, KOKYBĖS TYRIMĄ AR PAŽEIDIMO TYRIMĄ

53 straipsnis. Pareiga laikytis nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų laikymosi reikalavimų atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą

Nepriklausomumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties principų laikymosi reikalavimų atlikdami viešąją priežiūrą, finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą privalo laikytis šie asmenys:

1) Įstaigos darbuotojai;

2) Audito priežiūros komiteto nariai;

3) kontrolieriai;

4) ekspertai (specialistai), nurodyti šio įstatymo 41 straipsnio 7 dalies 4 punkte, 43 straipsnio 4 dalies 7 punkte, 47 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 49 straipsnio 3 dalyje;

5) Auditorių rūmų nariai ir darbuotojai, atliekantys veiksmus, susijusius su finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimu.

54 straipsnis. Nepriklausomumo principo laikymosi reikalavimai atliekant viešąją priežiūrą, finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą

1. Įstaiga nustato nepriklausomumo principo laikymosi reikalavimus, taikomus šio įstatymo 53 straipsnio 1–4 punktuose nurodytiems asmenims.

2. Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga, nustato nepriklausomumo principo laikymosi reikalavimus, taikomus šio įstatymo 53 straipsnio 5 punkte nurodytiems asmenims.

55 straipsnis. Konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi reikalavimai atliekant viešąją priežiūrą, finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimą, kokybės tyrimą ar pažeidimo tyrimą

1. Įstaiga nustato konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi reikalavimus, taikomus šio įstatymo 53 straipsnio 1-4 punktuose nurodytiems asmenims. Šie reikalavimai taikomi esamiems ir buvusiems kontrolieriams, Įstaigos darbuotojams, Audito priežiūros komiteto nariams ir ekspertams (specialistams).

2. Auditorių rūmai, suderinę su Įstaiga, nustato konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi reikalavimus, taikomus šio įstatymo 53 straipsnio 5 punkte nurodytiems asmenims. Šie reikalavimai taikomi esamiems ir buvusiems Auditorių rūmų nariams ir darbuotojams.

3. Šiame įstatyme konfidencialia informacija laikomi duomenys arba informacija, kurie sužinomi naudojantis teisėmis ir (arba) atliekant funkcijas, jeigu tokie duomenys arba informacija sudaro įstatymų saugomą paslaptį arba buvo gauti iš šio įstatymo 40 straipsnyje nurodytų darbo dokumentų.

4. Įstaigos darbuotojai ir Audito priežiūros komiteto nariai negali naudoti konfidencialios informacijos, įskaitant ir gautą iš kitų valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingų institucijų, kitais tikslais, negu nustatyta šiame įstatyme.

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

NURODYMAI, POVEIKIO PRIEMONĖS IR JŲ VIEŠINIMAS

56 straipsnis. Nurodymai ir poveikio priemonės, jų skyrimo nagrinėjimo tvarka, informavimas apie jų skyrimą

1. Įstaiga, atsižvelgdama į finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros, kaip nustatyta šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje, rezultatus, į finansinių ataskaitų audito tikrinimo rezultatus – finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ataskaitą ir visą su tikrinimu susijusią informaciją, į finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitą ar pažeidimo tyrimo ataskaitą ir visą su tyrimu susijusią informaciją, šio straipsnio 2 dalyje nurodytus paaiškinimus,  auditoriui, audito įmonei, audito įmonės darbuotojui, audituojamai įmonei, viešojo intereso įmonės vadovui, kolegialaus valdymo organo nariui, kitiems šiame įstatyme nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, nesilaikiusiems šio įstatymo, reglamento (ES) Nr. 537/2014 nustatytų reikalavimų, gali duoti vieną arba kelis šio straipsnio 3 dalyje nustatytus nurodymus ir (arba) skirti vieną šio straipsnio 4 dalyje nurodytą poveikio priemonę ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros, kaip nustatyta šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje, rezultatų gavimo, finansinių ataskaitų audito tikrinimo ataskaitos pateikimo, kaip nustatyta šio įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje, finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ataskaitos ar pažeidimo tyrimo ataskaitos pateikimo, kaip nustatyta šio įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje.

2. Įstaiga, prieš duodama vieną ar kelis šio straipsnio 3 dalyje nustatytus nurodymus ir (arba) skirdama vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų poveikio priemonių, nustato ne trumpesnį kaip 5 dienų terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims pateikti paaiškinimus Įstaigai dėl finansinių ataskaitų audito peržiūros ataskaitos, tikrinimo ataskaitos, tyrimo ataskaitos ar pažeidimo ataskaitos. Įstaiga registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas praneša šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims apie posėdžio, kuriame bus svarstomas šio straipsnio 3 dalyje nustatyto nurodymo ir (arba) šio straipsnio 4 dalyje nustatytos poveikio priemonės skyrimo klausimas, datą ir laiką. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų atstovai turi teisę dalyvauti nagrinėjant šį klausimą posėdyje. Asmens, dėl kurio veiksmų svarstomas šio straipsnio 3 dalyje nustatyto nurodymo ir (arba) šio straipsnio 4 dalyje nustatytos poveikio priemonės skyrimo klausimas, atstovo neatvykimas netrukdo svarstyti nurodymo ir (arba) poveikio priemonės skyrimo klausimo, jeigu asmeniui apie svarstymą buvo pranešta. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų atstovai turi teisę susipažinti su finansinių ataskaitų audito peržiūros ataskaita, tikrinimo ataskaita, tyrimo ataskaita ar pažeidimo ataskaita, posėdyje duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, naudotis advokato paslaugomis.

3. Jeigu nesilaikoma šio įstatymo, reglamento (ES) Nr. 537/2014 nustatytų reikalavimų, Įstaiga duoda vieną arba kelis nurodymus, nustatytus šios dalies 1–4 punktuose, ir (arba) pareiškia, kaip nustatyta šios dalies 5 punkte:

1) pavesti fiziniam arba juridiniam asmeniui ištaisyti nustatytus finansinių ataskaitų audito trūkumus per nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų. Kai nurodymas ištaisyti nustatytus trūkumus duodamas auditoriui arba audito įmonei, kartu nurodoma, ar Įstaiga, ar Auditorių rūmai kontroliuos nurodymo vykdymą ir ar su Įstaiga, ar su Auditorių rūmais reikės derinti trūkumų ištaisymo planą;

2) pavesti auditoriui papildomai kelti profesinę kvalifikaciją (nustatyti valandų skaičių ir nurodyti terminą). Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Auditorių rūmai ir apie jį informuoja Įstaigą;

3) fiziniam arba juridiniam asmeniui, pažeidusiam šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatas, nurodyti pažeidimą (pažeidimus) nutraukti ir jį (juos) ištaisyti per nurodytą terminą, ne trumpesnį kaip 15 darbo dienų. Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Įstaiga arba paveda tai atlikti Auditorių rūmams;

4) nurodyti audito įmonei ir užsakovui nutraukti finansinių ataskaitų audito sutartį, jeigu nustatoma, kad audito įmonę užsakovas pasirinko ribojamas aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje. Šio nurodymo vykdymą kontroliuoja Įstaiga;

5) pareikšti, kad auditoriaus išvada neatitinka šio įstatymo 35 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba, kai taikytinas reglamentas (ES) Nr. 537/2014, šio reglamento 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

4. Jeigu nesilaikoma šio įstatymo, reglamento (ES) Nr. 537/2014 nustatytų reikalavimų, jeigu auditorius arba audito įmonė nevykdo nurodymų, nustatytų šio straipsnio 3 dalyje, Įstaiga, atsižvelgdama į šio įstatymo 57 straipsnio nuostatas, skiria vieną iš šių poveikio priemonių:

1) pareikšti auditoriui arba audito įmonei įspėjimą;

2) sustabdyti auditoriaus ir (arba) audito įmonės pažymėjimo galiojimą ne ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui;

3) sustabdyti auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir auditoriui pavesti perlaikyti vieną ar kelis kvalifikacinius egzaminus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnyje, per ne ilgesnį negu 3 metų laikotarpį nuo tokio nurodymo davimo dienos;

4) panaikinti auditoriaus ir (arba) audito įmonės pažymėjimo galiojimą;

5) skirti draudimą iki 3 metų audito įmonės darbuotojui arba viešojo intereso įmonės vadovui ar kolegialaus valdymo organo nariui eiti vadovaujamas pareigas audito įmonėse arba viešojo intereso įmonėse;

6) priimti sprendimą skirti piniginę baudą.

5. Įstaiga, įvertinusi šio įstatymo 57 straipsnyje nurodytas aplinkybes, skiria piniginę baudą tokiais atvejais:

1) kai juridinis asmuo atliko finansinių ataskaitų auditą neturėdamas audito įmonės pažymėjimo arba kai audito įmonės pažymėjimo galiojimas sustabdytas, – nuo 1 000 eurų iki 100 000 eurų;

2) kai fizinis asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, ir (arba) juridinis asmuo nevykdo Įstaigos nurodymų, nustatytų šio straipsnio 3 dalyje, neteikia Įstaigai šiame įstatyme nurodytos informacijos arba trukdo atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą, pažeidimo tyrimą, – nuo 100 eurų iki 10 000 eurų, o jeigu fizinis ir (arba) juridinis asmuo yra viešojo intereso įmonės auditorius, viešojo intereso įmonės audito įmonė ir (arba) viešojo intereso įmonė, – nuo 1 000 eurų iki 100 000 eurų;

3) kai fizinis asmuo, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, ir (arba) juridinis asmuo nesilaiko reglamente (ES) Nr. 537/2014 nustatytų reikalavimų, – nuo 1 000 iki 100 000 eurų.

6. Atlikus įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą arba pažeidimo tyrimą, šio straipsnio 4 dalyje nustatytos poveikio priemonės skiriamos grupės auditoriui ir (arba) reikšmingų patronuojamųjų įmonių pagrindiniam (pagrindiniams) partneriui (partneriams).

7. Nurodymai ir poveikio priemonės šio įstatymo 27 ir 29 straipsniuose nurodytiems valstybių ne narių auditoriams ir audito įmonėms skiriami šio įstatymo nustatyta tvarka.

8. Įstaiga, priėmusi sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo, apie tai per 7 darbo dienas raštu ar elektroninėmis priemonėmis praneša auditoriui ir (arba) audito įmonei, kurių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra, tikrinimas, tyrimas, pažeidimo tyrimas buvo atlikti, ir institucijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurių pasiūlymu buvo pradėtas tyrimas, o kai buvo atliktas pažeidimo tyrimas, - asmeniui, dėl kurio veikimo (neveikimo) buvo atliktas pažeidimo tyrimas, ir institucijai, fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurių pasiūlymu buvo pradėtas tyrimas. Įstaiga, priėmusi sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo auditoriui ir (arba) audito įmonei, apie tai per 5 darbo dienas praneša Auditorių rūmams.

9. Šiame straipsnyje nustatyti nurodymai ir poveikio priemonės, paskirti atlikus finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą, tikrinimą, tyrimą ar pažeidimo tyrimą, gali būti skiriami ne vėliau kaip per 7 metus nuo auditoriaus išvados pasirašymo datos arba nuo šio įstatymo ar reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų pažeidimo datos.

10. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta poveikio priemonė galioja vienus metus nuo jos paskyrimo, o šio straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyta poveikio priemonė galioja vienus metus nuo jos įvykdymo. Šio straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nurodytos poveikio priemonės galioja laikotarpį, kuriam jos paskirtos.

57 straipsnis. Nurodymų ir poveikio priemonių skyrimo principai

1. Įstaiga, priimdama sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo, atsižvelgia į tokias susijusias aplinkybes:

1) finansinių ataskaitų audito trūkumo, šio įstatymo, reglamento (ES) Nr. 537/2014 nustatytų reikalavimų pažeidimo (toliau – pažeidimas) reikšmingumą, pasikartojimą ir trukmę, atsižvelgdama ir į paskutinio atlikto tikrinimo, peržiūros, tyrimo metu nustatytą (nustatytus) trūkumą (trūkumus);

2) atsakingo fizinio ar juridinio asmens, dėl kurio Įstaiga ketina priimti sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo (toliau – atsakingas fizinis ar juridinis asmuo), atsakomybės dydį;

3) atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, dėl pažeidimų gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių ar padarytos žalos dydį, jeigu jį įmanoma nustatyti, ankstesnius finansinių ataskaitų audito trūkumus, pažeidimus ir duotą (duotus) nurodymą (nurodymus) ir (arba) skirtą (skirtas) poveikio priemonę (priemones);

4) ar atsakingas fizinis ar juridinis asmuo bendradarbiavo su kompetentinga institucija;

5) atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybę sunkinančias arba lengvinančias aplinkybes.

2. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad atsakingas fizinis ar juridinis asmuo:

1) savo noru užkerta kelią neigiamoms pažeidimo pasekmėms;

2) atlygina nuostolius ar ištaiso padarytą žalą;

3) ėmėsi priemonių pašalinti pažeidimą.

3. Įstaiga, priimdama sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame straipsnyje nenurodytas aplinkybes.

4. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad atsakingas fizinis ar juridinis asmuo:

1) pažeidimą padaro tyčia;

2) slepia padarytą pažeidimą;

3) tęsia pažeidimą nepaisydamas nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus;

4) pakartotinai per 3 metus nuo poveikio priemonės paskyrimo padaro pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta šiame įstatyme nustatyta poveikio priemonė.

58 straipsnis. Informacijos apie skirtus nurodymus ir poveikio priemones skelbimas

1. Įstaigai priėmus sprendimą skirti šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatytą (nustatytus) nurodymą (nurodymus) ar šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatytą (nustatytas) poveikio priemonę (priemones) auditoriui, audito įmonei, viešojo intereso įmonės vadovui ar kolegialaus valdymo organo nariui arba kitam asmeniui ir juos informavus apie skirtą (skirtus) nurodymą (nurodymus) ar poveikio priemonę (priemones), ši informacija nedelsiant skelbiama Įstaigos interneto svetainėje.

2. Jeigu šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nustatyti nurodymai ar šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje nustatytos poveikio priemonės skirti viešojo intereso įmonės vadovui ar kolegialaus valdymo organo nariui arba kitam asmeniui yra ginčijami, su informacija, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kartu skelbiama informacija apie dėl pritaikytų poveikio priemonių pateiktus skundus ir jų nagrinėjimo rezultatus.

3. Informacija apie skirtus nurodymus ir poveikio priemones auditorių sąraše, audito įmonių sąraše ir Įstaigos interneto svetainėje skelbiama tol, kol skirti nurodymai yra įvykdomi, o nuo poveikio priemonės paskyrimo praeina 5 metai.

4. Įstaiga savo nustatyta tvarka informaciją apie nurodymus ar poveikio priemones skelbia nuasmenintą, jeigu:

1) nurodymas ar poveikio priemonė yra skiriami fiziniam asmeniui ir, prieš juos skelbiant, yra priimamas Įstaigos sprendimas, kad asmens duomenų paskelbimas yra neproporcingas atsižvelgiant į nustatytų finansinių ataskaitų audito trūkumų, šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatos (nuostatų) pažeidimų reikšmingumą;

2) dėl informacijos apie nurodymus ar poveikio priemones paskelbimo kiltų grėsmė finansų rinkų stabilumui ar vykstančiam baudžiamajam tyrimui ir grėsmės kilimo galimybė patvirtinta finansų rinkos priežiūros ar kitos įgaliotos institucijos;

3) dėl informacijos apie nurodymus ar poveikio priemones paskelbimo būtų padaryta neproporcinga žala fiziniams asmenims arba juridiniams asmenims, dėl kurių Įstaiga priėmė sprendimą dėl nurodymo (nurodymų) ar poveikio priemonės (priemonių) skyrimo.

5. Skelbiant nurodymus, poveikio priemones ir bet kurį viešą pareiškimą dėl šio įstatymo taikymo, atsižvelgiama į pagrindines teises, nustatytas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma į teisę į privatų ir šeimos gyvenimą ir į teisę į asmens duomenų apsaugą.

59 straipsnis. Įstaigos sprendimų dėl piniginės baudos ir dėl draudimo eiti vadovaujamas pareigas vykdymas

1. Fizinis ar juridinis asmuo, gavęs Įstaigos sprendimą dėl piniginės baudos, ją sumoka į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 90 dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

2. Apskundus sprendimą dėl piniginės baudos, bauda sumokama ne vėliau kaip per 90 dienų nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos.

3. Savanoriškai neįvykdytas Įstaigos sprendimas dėl piniginės baudos vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Kai Įstaiga priima sprendimą dėl šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 5 punkte numatytos poveikio priemonės skyrimo, Įstaigos įgaliotas asmuo pateikia Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl šio sprendimo sankcionavimo. Prašyme turi būti nurodyti šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytų asmenų duomenys ir įtariamų pažeidimų pobūdis. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys įtariamus pažeidimus. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir nutartis priimta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Įstaiga nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 dienas apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

5. Įstaiga, priėmusi sprendimą, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, skirti šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą poveikio priemonę, pagal Lietuvos banko bei Auditorių rūmų kas 6 mėnesius teikiamą informaciją tikrina, kaip yra vykdoma šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyta poveikio priemonė.

60 straipsnis. Keitimasis informacija apie skirtas poveikio priemones su Europos audito priežiūros įstaigų komitetu

1. Įstaiga Europos audito priežiūros įstaigų komitetui kiekvienais metais pateikia apibendrintą informaciją apie skirtas poveikio priemones, nurodytas šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje.

2. Įstaiga nedelsdama praneša Europos audito priežiūros įstaigų komitetui apie skirtas poveikio priemones, nurodytas šio įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2–5 punktuose, pasibaigus šio įstatymo 75 straipsnyje nustatytam terminui.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

VIEŠOJI PRIEŽIŪRA

61 straipsnis. Viešoji priežiūra, jos organizavimas

1. Viešąją priežiūrą atlieka Įstaiga.

2. Įstaigos darbuotojai, priimantys sprendimus, susijusius su viešąja priežiūra, privalo būti nepraktikuojantys asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse.

3. Įstaigos darbuotojai, kurie atlieka funkcijas, susijusias su viešąja priežiūra, kvalifikaciją kelia Įstaigos nustatyta tvarka.

4. Įstaigos darbuotojas, kuris yra auditorius, dirbdamas Įstaigoje, privalo sustabdyti savo auditoriaus pažymėjimo galiojimą ir narystę Auditorių rūmuose. Toks darbuotojas šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą pareigą atlieka keldamas darbuotojo kvalifikaciją šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

5. Viešosios priežiūros klausimais Įstaigai pataria finansų ministro sudaromas kolegialus patariamasis organas – Audito priežiūros komitetas, kurį techniškai aptarnauja Įstaiga.

6. Audito priežiūros komitetą sudaro 7 nariai. Visi Audito priežiūros komiteto nariai privalo būti nepraktikuojantys asmenys. Audito priežiūros komiteto nariai privalo turėti ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį finansinių ataskaitų audito, buhalterinės apskaitos, finansinių ataskaitų rengimo ir (arba) teisės srityse. Į Audito priežiūros komitetą po vieną narį skiria Finansų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija (toliau – Ūkio ministerija), Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas, o Auditorių rūmai – 2 narius.

7. Audito priežiūros komitetas veikia vadovaudamasis šiuo įstatymu ir finansų ministro patvirtintais Audito priežiūros komiteto nuostatais.

62 straipsnis. Įstaigos funkcijos ir teisės

1. Įstaiga, be kitų šiame įstatyme nustatytų funkcijų, įgyvendindama viešąją priežiūrą, atlieka šias funkcijas:

1) verčia Buhalterių profesionalų etikos kodeksą, tarptautinius audito standartus į lietuvių kalbą ir juos skelbia savo interneto svetainėje, kol Europos Komisija patvirtina tarptautinius audito standartus;

2) kreipiasi į Audito priežiūros komitetą dėl nuomonės:

a) dėl šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytos nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimų;

b) priimant sprendimus pradėti finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą ar jo nepradėti, kaip nustatyta šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje, ir nustatant tyrimo pabaigos terminus, kaip nustatyta šio įstatymo 48 straipsnio 8 dalyje;

c) dėl skiriamų nurodymų ir poveikio priemonių, nustatytų šio įstatymo 56 straipsnio 3 ir 4 dalyse;

d) priimant sprendimus, nustatytus šio įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje;

e) dėl tinkamo reglamento (ES) Nr. 537/2014 laikymosi;

f) dėl šio straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais privalomų nurodymų Auditorių rūmams teikimo ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyto kreipimosi į Finansų ministeriją;

g) priimant sprendimus dėl šio įstatymo 65 straipsnio 7 dalyje nustatyto atvejo;

3) teikia derinti Finansų ministerijai:

a) šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nurodytą nepriklausomumo nuo audituojamos įmonės, konfidencialumo ir profesinės paslapties principo laikymosi tvarkos aprašą, auditorių ir audito įmonių darbo organizavimo ir audito įmonės vidaus organizacinės struktūros reikalavimus;

b) šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą informacijos apie galimus šio įstatymo ir (arba) reglamento (ES) Nr. 537/2014 pažeidimus pateikimo tvarkos aprašą;

c) įstatymo 49 straipsnio 4 dalyje nurodytą finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo ar pažeidimo tyrimo atlikimo tvarkos aprašą ir darbuotojų, atliekančių šiuos tyrimus, parinkimo, parengimo ir kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašą;

d) Įstaigos sprendimų surašymo ir pateikimo tvarkos aprašą;

e) pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išdavimo valstybių ne narių auditoriams tvarkos aprašą;

f) valstybių ne narių auditorių, nurodytų šio įstatymo 27 straipsnyje, įrašymo į auditorių sąrašą tvarkos aprašą;

g) valstybių ne narių audito įmonių, nurodytų šio įstatymo 29 straipsnyje, įrašymo į audito įmonių sąrašą tvarkos aprašą;

h) valstybių ne narių auditorių, nurodytų šio įstatymo 27 straipsnyje, ir valstybių ne narių audito įmonių, nurodytų šio įstatymo 29 straipsnyje, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo, tyrimo ir nurodymų ar poveikio priemonių skyrimo tvarkos aprašą;

i) reikalavimus, keliamus valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms, su kuriomis siekiama pasirašyti bendradarbiavimo susitarimus, įskaitant reikalavimą, kad valstybės ne narės kompetentingų institucijų darbuotojai ir buvę darbuotojai laikytųsi konfidencialumo ir profesinės paslapties principo;

4) bendradarbiauja, keičiasi informacija su Lietuvos banku, kitomis valstybės institucijomis ir Auditorių rūmais ir teisės aktų nustatyta tvarka šią informaciją perduoda jiems, kiek tai susiję su priežiūros funkcijų atlikimu;

5) bendradarbiauja, keičiasi informacija su Europos priežiūros institucijomis: Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA), Europos bankininkystės institucija (EBA), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EIOPA), taip pat su Europos audito priežiūros įstaigų komitetu, kiek tai susiję su viešąja priežiūra pagal šį įstatymą ir reglamentą (ES) Nr. 537/2014, taip pat, siekdama nuostatų suderinamumo, dėl reikalavimų, nustatytų šio įstatymo 9 straipsnio 1, 3 ir 4 punktuose, ir dėl žinių patikrinimo egzamino, kaip nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje;

6) pagal savo kompetenciją dalyvauja Europos audito priežiūros įstaigų komiteto, kitų tarptautinių auditorių ir audito įmonių viešajai priežiūrai skirtų komitetų ir darbo grupių veikloje;

7) tikrina, kaip Auditorių rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas, susijusias su kvalifikacinių egzaminų organizavimu ir vykdymu, auditorių kvalifikacijos kėlimu;

8) tikrina, kaip Auditorių rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas, susijusias su auditoriaus, audito įmonės pažymėjimų išdavimu, galiojimo sustabdymu, atnaujinimu ir panaikinimu, auditorių ir audito įmonių sąrašų tvarkymu;

9) tikrina, kaip Auditorių rūmai atlieka su ne viešojo intereso įmonių auditorių ir audito įmonių atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimu susijusias funkcijas;

10) vertina viešojo intereso įmonių audito komitetų veiklą;

11) tikrina, kaip viešojo intereso įmonės atlieka šiame įstatyme ir reglamente (ES) Nr. 537/2014 nurodytus reikalavimus.

2. Įstaiga, atlikdama savo funkcijas, turi teisę:

1) bendradarbiauti su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, sudaryti sutartis su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija;

2) dalyvauti valstybių narių ir valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus ir tyrimus;

3) leisti valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms dalyvauti jai atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimus ir tyrimus;

4) pasitelkti ekspertus (specialistus), turinčius žinių įgyvendinant su viešąja priežiūra susijusias funkcijas, iškilusiems klausimams spręsti;

5) gauti informaciją, taip pat konfidencialią, reikalingą šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti;

6) dalyvauti Auditorių rūmų visuotiniuose narių susirinkimuose ir kolegialių organų posėdžiuose be balsavimo teisės;

7) teikti Auditorių rūmams nurodymus dėl Auditorių rūmų netinkamo šiame įstatyme jiems pavestų funkcijų atlikimo;

8) kreiptis į Auditorių rūmus, kad būtų išnagrinėta, ar auditorius ir (arba) audito įmonė laikosi Buhalterių profesionalų etikos kodekso, ir būtų priimti atitinkami sprendimai;

9) kreiptis į Auditorių rūmus, kad būtų išnagrinėta, ar Auditorių rūmų narių užtikrinimo ir kitos susijusios paslaugos teiktos laikantis tarptautinių užtikrinimo užduočių, tarptautinių peržiūros užduočių, tarptautinių susijusių paslaugų standartų ir susijusių praktinių nurodymų, ir būtų priimti atitinkami sprendimai;

10) turėti kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių.

3. Jeigu Auditorių rūmai laiku neįvykdo Įstaigos pateiktų nurodymų, Įstaiga kreipiasi į Finansų ministeriją dėl Auditorių rūmams pavestų funkcijų atšaukimo inicijavimo.

4. Finansų ministerija kontroliuoja, kaip Įstaiga atlieka jai pavestas funkcijas. Įstaiga, kalendoriniams metams pasibaigus, per 30 dienų paskelbia veiklos ataskaitą savo interneto svetainėje. Finansų ministerijos prašymu Įstaiga privalo teikti informaciją, susijusią su viešąja priežiūra arba su kituose teisės aktuose nustatytomis funkcijomis.

63 straipsnis. Įstaigos lėšos viešajai priežiūrai atlikti

Įstaigos lėšos viešajai priežiūrai atlikti:

1) valstybės biudžeto lėšos;

2) kitos teisėtai gautos lėšos.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

ĮSTAIGOS BENDRADARBIAVIMAS SU KOMPETENTINGOMIS INSTITUCIJOMIS

64 straipsnis. Įstaigos bendradarbiavimas su valstybių narių kompetentingomis institucijomis

1. Įstaiga, atlikdama šiame įstatyme ir reglamente (ES) Nr. 537/2014 nustatytas funkcijas, įskaitant atvejus, kai atliekami finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimai ir tyrimai, bendradarbiauja, keičiasi informacija su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, Europos audito priežiūros įstaigų komitetu bei Europos priežiūros institucijomis ir teikia jiems pagalbą įgyvendinant viešąją priežiūrą pagal šio įstatymo ir reglamento (ES) Nr. 537/2014 reikalavimus.

2. Audito įmonių, kurios yra patvirtintos audito įmonėmis buveinės valstybėje narėje ir atlieka finansinių ataskaitų auditą priimančiojoje valstybėje narėje, atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūras, tikrinimus atlieka buveinės valstybės narės kompetentinga institucija, o viešąją priežiūrą pagal priimančiosios valstybės narės teisės aktų reikalavimus – priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija.

3. Kai atliekamas įmonių grupės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, o patronuojamųjų įmonių, įsteigtų kitose valstybėse narėse, finansinių ataskaitų auditas atliekamas pagal tų valstybių narių teisės aktų reikalavimus, patronuojamųjų įmonių finansinių ataskaitų auditą atliekantiems auditoriams ir audito įmonėms netaikomos šios šio įstatymo nuostatos:

1) antrojo skirsnio nuostatos dėl profesinės etikos ir nepriklausomumo;

2) 16 straipsnio nuostatos dėl pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išdavimo;

3) 25 straipsnio nuostatos dėl pažymėjimo, suteikiančio teisę atlikti finansinių ataskaitų auditą, išdavimo;

4) 33 straipsnio nuostatos dėl tarptautinių audito standartų;

5) aštuntojo ir devintojo skirsnių nuostatos dėl atlikto finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo.

4. Šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nurodytos nuostatos netaikomos ir valstybių narių auditoriams, ir (arba) valstybių narių audito įmonėms, kai kitoje valstybėje narėje įsteigtos bendrovės, kurios vertybiniais popieriais prekiaujama Lietuvos Respublikos reguliuojamoje rinkoje, finansinių ataskaitų auditą atliko valstybės narės auditorius arba audito įmonė.

5. Kai auditorius, valstybės narės auditorius, audito įmonė, valstybės narės audito įmonė teikia auditoriaus išvadas dėl bendrovių, kurios registruotos ne valstybėje narėje, metinių finansinių ataskaitų arba konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, Įstaiga, valstybės narės, kurioje patvirtinti auditorius arba audito įmonė, kompetentinga institucija tam auditoriui arba audito įmonei taiko savo priežiūros sistemas, savo finansinių ataskaitų audito kokybės užtikrinimo sistemas ir savo tyrimo bei sankcijų sistemas.

65 straipsnis. Keitimasis informacija su valstybių narių kompetentingomis institucijomis

1. Įstaiga valstybių narių kompetentingų institucijų prašymu nedelsdama pateikia bet kokią reikiamą informaciją, taip pat ir šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytą konfidencialią informaciją. Įstaiga, gavusi tokį prašymą, nedelsdama imasi būtinų priemonių reikiamai informacijai surinkti.

2. Jeigu Įstaiga negali pateikti reikiamos informacijos nedelsdama, ji informuoja prašančią kompetentingą instituciją apie delsimo priežastis.

3. Įstaiga gali atsisakyti pateikti prašomą informaciją šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytais atvejais.

4. Tais atvejais, kai Įstaiga prieina prie išvados, kad valstybėje narėje atliktas ir (arba) atliekamas finansinių ataskaitų auditas prieštarauja šiame įstatyme, reglamente (ES) Nr. 537/2014 nustatytiems finansinių ataskaitų audito atlikimo principams, apie tokią išvadą ji turi pranešti tos valstybės narės kompetentingai institucijai.

5. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju Įstaigai tokią išvadą pateikia valstybės narės kompetentinga institucija, Įstaiga turi imtis atitinkamų veiksmų ir apie juos informuoti pranešusią valstybės narės kompetentingą instituciją.

6. Valstybės narės kompetentinga institucija turi teisę paprašyti, kad Įstaiga atliktų finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą. Ji taip pat gali paprašyti, kad atliekant šį tyrimą kai kuriems jos darbuotojams būtų leista lydėti Įstaigos darbuotojus. Finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą, atliekamą Lietuvos Respublikoje, kontroliuoja Įstaiga.

7. Įstaiga turi teisę atsisakyti atlikti prašomą finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimą arba gali atmesti prašymą, kad Įstaigos darbuotojus lydėtų valstybės narės kompetentingos institucijos darbuotojai, šio įstatymo 67 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais.

66 straipsnis. Įstaigos bendradarbiavimas su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis

1. Įstaiga, atlikdama šio įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje ir reglamente (ES) Nr. 537/2014 nustatytas funkcijas, bendradarbiauja ir keičiasi informacija su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis.

2. Įstaiga turi teisę keistis informacija su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis, perduoti auditorių ir audito įmonių darbo ir kitus dokumentus, finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo ir tyrimo ataskaitas tik pasirašiusi bendradarbiavimo su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis susitarimus abipusiškumo pagrindu. Kai Įstaiga pasirašo bendradarbiavimo su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis susitarimus abipusiškumo pagrindu, apie tai ji nedelsdama informuoja Europos Komisiją.

3. Auditorių ir (arba) audito įmonių turimi darbo ir kiti dokumentai, finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo arba tyrimo ataskaitos Įstaigos gali būti perduoti valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms tada, kai šie auditorių ir (arba) audito įmonių darbo ir kiti dokumentai yra susiję su tose valstybėse ne narėse savo vertybinius popierius išleidusiomis įmonėmis, jų patronuojamosiomis įmonėmis.

4. Asmens duomenys gali būti perduodami valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms, su kuriomis pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai, tik laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.

5. Bendradarbiavimo su valstybių ne narių kompetentingomis institucijomis susitarimai abipusiškumo pagrindu turi užtikrinti audituojamos įmonės komercinių interesų, įskaitant jos pramoninės ir intelektinės nuosavybės teises, apsaugą.

67 straipsnis. Atsisakymas bendradarbiauti

1. Įstaiga turi teisę atsisakyti bendradarbiauti, dalyvauti atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą, tyrimą arba teikti informaciją valstybių narių kompetentingoms institucijoms, Europos audito priežiūros įstaigų komitetui ir Europos priežiūros institucijoms ir atsisakyti perduoti valstybių ne narių kompetentingoms institucijoms darbo ir kitus dokumentus tais atvejais, kai:

1) informacijos perdavimas, bendradarbiavimas, dalyvavimas atliekant finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimą, tyrimą ar finansinių ataskaitų audito kokybės tyrimo atlikimas galėtų neigiamai paveikti Lietuvos Respublikos suverenitetą, saugumą ar viešąją tvarką;

2) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra pradėtas teismo ar ikiteisminis procesas Lietuvos Respublikoje;

3) dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų jau yra priimtas galutinis teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje.

2. Jeigu Įstaiga pasinaudoja šio straipsnio 1 dalyje nustatyta teise, ji nedelsdama apie tai praneša kompetentingai institucijai, pateikusiai prašymą suteikti informaciją ar kitokio pobūdžio pagalbą, nurodydama atsisakymo bendradarbiauti ir keistis informacija priežastis.

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

VIEŠOJO INTERESO ĮMONIŲ, JŲ AUDITORIŲ IR AUDITO ĮMONIŲ PAREIGOS

68 straipsnis. Viešojo intereso įmonių auditoriaus arba audito įmonės pareigos

1. Reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuoroda į kompetentingą instituciją laikoma nuoroda į Įstaigą, jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip.

2. Viešojo intereso įmonių auditorius arba audito įmonė privalo nedelsdami pranešti Lietuvos bankui visą informaciją, kaip nustatyta reglamento (ES) Nr. 537/2014 12 straipsnyje, ir kitą informaciją, nustatytą viešojo intereso įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Kai atliekamas valstybės įmonės, savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės, kurių akcininkė yra valstybė ir (arba) savivaldybė ir kurios laikomos didelėmis įmonėmis pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymą, finansinių ataskaitų auditas, viešojo intereso įmonių auditorius ar audito įmonė nedelsdami turi pranešti Ūkio ministerijai ir institucijai, įgyvendinančiai valstybės įmonės, savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas ar valdančiai akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kurioje valstybei, savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, akcijas, visą informaciją, kaip nustatyta reglamento (ES) Nr. 537/2014 12 straipsnyje, ir kitą jų prašomą informaciją.

3. Viešojo intereso įmonių auditorius arba audito įmonė, atlikusi viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų auditą, audituojamai įmonei kartu su auditoriaus išvada pateikia finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurioje pateikiama reglamento (ES) Nr. 537/2014 11 straipsnyje nustatyta informacija ir viešojo intereso įmonių veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatyta informacija. Kai viešojo intereso įmonė yra šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkte nurodyta įmonė, finansinių ataskaitų audito ataskaita kartu su auditoriaus išvada pateikiama ir užsakovui.

69 straipsnis. Audito komitetas

1. Viešojo intereso įmonėse, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 3–6 punktuose nustatytas viešojo intereso įmones, turi būti sudaromas audito komitetas. Viešojo intereso įmonės, kurios yra įmonių grupės patronuojamosios įmonės, gali nesudaryti audito komiteto, jeigu įmonių grupės lygmeniu yra sudaromas audito komitetas arba organas, kuris vykdo audito komiteto funkcijoms prilygstančias funkcijas, ir yra laikomasi reglamento (ES) Nr. 537/2014 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 16 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų.

2. Viešojo intereso įmonėje, kuri laikoma maža ir vidutine įmone ir mažesnės rinkos kapitalizacijos įmone, kaip jos apibrėžtos Vertybinių popierių įstatyme, audito komiteto funkcijas gali atlikti priežiūros organas (toliau – audito komitetas).

3. Reikalavimus audito komitetui, sudaromam viešojo intereso įmonėje, nurodytoje šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose, taip pat jeigu šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkte nurodyta įmonė priskirtina šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 1, 2, 7 ar 8 punktuose nurodytoms įmonėms, ir audito komiteto sudėtį nustato Lietuvos bankas.

4. Reikalavimus audito komitetui, sudaromam viešojo intereso įmonėje, nurodytoje šio įstatymo 2 straipsnio 32 dalies 9 punkte, ir šio audito komiteto sudėtį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

5. Audito komiteto pareigos:

1) informuoti audituojamos įmonės vadovą ar priežiūros organą apie finansinių ataskaitų audito rezultatus ir paaiškinti, kaip šis auditas prisidėjo prie finansinių ataskaitų patikimumo ir koks buvo audito komiteto vaidmuo tai atliekant;

2) stebėti finansinės atskaitomybės procesą ir teikti rekomendacijas dėl jo patikimumo užtikrinimo;

3) stebėti įmonės vidaus kokybės kontrolės ir rizikos valdymo sistemų, turinčių įtakos audituojamos įmonės finansinei atskaitomybei, ir, kai taikytina, vidaus audito veiksmingumą, nepažeidžiant vidaus audito nepriklausomumo;

4) stebėti metinių finansinių ataskaitų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą, ypač atkreipiant dėmesį į jo atlikimą, atsižvelgiant į Įstaigos tikrinimo metu nustatytus finansinių ataskaitų audito trūkumus ir padarytas išvadas pagal reglamento (ES) Nr. 537/2014 26 straipsnio 6 dalį;

5) peržiūrėti ir stebėti auditorių ar audito įmonių nepriklausomumą, kaip nustatyta šio įstatymo 4 straipsnyje ir reglamento (ES) Nr. 537/2014 6 straipsnyje, ypač dėl ne audito paslaugų teikimo audituojamai įmonei pagal reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnį tinkamumo;

6) atsakyti už auditoriaus (auditorių) arba audito įmonės (įmonių) atrankos procedūros atlikimą ir rekomendacijos, kurį (kuriuos) auditorių (auditorius) arba audito įmonę (įmones) paskirti, pateikimą pagal reglamento (ES) Nr. 537/2014 16 straipsnį, išskyrus atvejus, kai taikoma reglamento (ES) Nr. 537/2014 16 straipsnio 8 dalis.

6. Lietuvos bankas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme jam pavestas funkcijas, gali nustatyti papildomas, negu nurodytos šio straipsnio 5 dalyje, audito komiteto pareigas.

TAR pastaba. 2 straipsnio 32 dalies 9 punkte nurodytoms viešojo intereso įmonėms 69 straipsnio nuostatos taikomos nuo 2017 m. liepos 1 d., o šių įmonių finansinių ataskaitų auditui Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimai taikomi atliekant 2017 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių finansinių metų auditą.

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

AUDITORIŲ RŪMAI

70 straipsnis. Auditorių rūmai

Auditorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nenustato ko kita, kitais teisės aktais ir Auditorių rūmų statutu. Auditorių rūmų statutą tvirtina Auditorių rūmų narių visuotinis susirinkimas.

71 straipsnis. Auditorių rūmų nariai

1. Auditorių rūmų narių teises nustato Auditorių rūmų statutas.

2. Auditorių rūmų narys iš Auditorių rūmų narių gali būti pašalintas Auditorių rūmų narių visuotinio susirinkimo nustatyta tvarka, kai:

1) nesilaiko Buhalterių profesionalų etikos kodekso;

2) nekelia kvalifikacijos, kaip nustatyta šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkte;

3) nemoka nario mokesčio.

72 straipsnis. Auditorių rūmų teisės

Auditorių rūmai turi teisę:

1) rinkti, kaupti ir apibendrinti informaciją apie savo narius ir apie audito įmones;

2) gauti iš valstybės institucijų ir Įstaigos savo funkcijoms atlikti reikalingą informaciją;

3) pašalinti Auditorių rūmų narį iš Auditorių rūmų narių šio įstatymo 71 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais.

73 straipsnis. Auditorių rūmų pareigos

Auditorių rūmų pareigos yra šios:

1) kontroliuoti, kaip Auditorių rūmų nariai laikosi Buhalterių profesionalų etikos kodekso, ir prireikus priimti sprendimą dėl šio kodekso laikymosi pažeidimų;

2) organizuoti kvalifikacinius auditoriaus egzaminus, sudaryti sąlygas Egzaminų komisijai tinkamai atlikti jai pavestas funkcijas;

3) išduoti auditoriaus pažymėjimus, sustabdyti ir atnaujinti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, panaikinti auditoriaus pažymėjimo galiojimą, išduoti audito įmonės pažymėjimą, sustabdyti ir atnaujinti audito įmonės pažymėjimo galiojimą;

4) tvarkyti auditorių ir audito įmonių sąrašus;

5) organizuoti auditorių kvalifikacijos kėlimo kursus nustatant auditorių kvalifikacijos kėlimo kursų turinio reikalavimus, suderintus su Įstaiga;

6) užtikrinti, kad auditorių kvalifikacijos kėlimo kursai būtų organizuoti taip, kad stiprintų auditoriaus teorines žinias ir jų pritaikymą praktikoje;

7) priimti sprendimą dėl auditoriaus, profesinę kvalifikaciją kėlusio ne Auditorių rūmų organizuojamuose kursuose arba išėjusio lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą, kad šie kursai būtų įskaityti į šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų kursų valandų skaičių;

8) nedelsiant teikti Įstaigai informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti;

9) ne vėliau kaip per 2 darbo dienas teikti Įstaigai jos prašomą informaciją, reikalingą viešajai priežiūrai užtikrinti;

10) koordinuoti auditorių padėjėjų praktiką, kaip nustatyta šio įstatymo 11 straipsnyje;

11) gavus informaciją apie netinkamai atliktą finansinių ataskaitų auditą, šio įstatymo, reglamento (ES) Nr. 537/2014 nuostatų galimą nesilaikymą, pradėti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą ar nedelsiant kreiptis į Įstaigą su prašymu dėl finansinių ataskaitų audito kokybės tikrinimo, tyrimo ar pažeidimo tyrimo pradėjimo;

12) nustatyti, suderinus su Įstaiga, finansinių ataskaitų audito ataskaitos reikalavimus;

13) rengti Auditorių rūmų nariams rekomendacijas dėl tarptautinių užtikrinimo užduočių, tarptautinių peržiūros užduočių, tarptautinių susijusių paslaugų standartų ir susijusių praktinių nurodymų taikymo teikiant finansinių ataskaitų peržiūrų, užtikrinimo ir kitas susijusias paslaugas;

14) teikti informaciją valstybės institucijoms šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

15) skelbti savo interneto svetainėje veiklos ataskaitą ir metines finansines ataskaitas;

16) kitos pareigos, nustatytos Auditorių rūmų statute.

74 straipsnis. Auditorių rūmų lėšos

1. Auditorių rūmų lėšos yra:

1) Auditorių rūmų statute nustatytas nario mokestis;

2) Auditorių rūmų statute nustatyti audito įmonių atskaitymai;

3) pajamos už suteiktas paslaugas;

4) negrąžintinai gautos lėšos;

5) kitos lėšos.

2. Audito įmonės atskaitymus Auditorių rūmams sumoka ir informaciją, reikalingą audito įmonių atskaitymams apskaičiuoti, Auditorių rūmams pateikia ne vėliau kaip per 5 mėnesius pasibaigus audito įmonės finansiniams metams.

AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS

SPRENDIMŲ APSKUNDIMAS IR GINČŲ NAGRINĖJIMAS

75 straipsnis. Įstaigos sprendimų apskundimas

Įstaigos sprendimai, priimti vykdant šiame įstatyme jai nustatytas funkcijas, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos.

76 straipsnis. Auditorių rūmų sprendimų apskundimas

1. Auditorių rūmų sprendimai, išskyrus sprendimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos.

2. Įstaigai gali būti skundžiami Auditorių rūmų sprendimai dėl:

1) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų įvertinimo;

2) atsisakymo netikrinti žinių iš šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalies 5 punkte ir 9 dalies 5–8 punktuose numatytų sričių;

3) atsisakymo įskaityti į šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų kursų valandų skaičių auditoriaus, profesinę kvalifikaciją kėlusio ne Auditorių rūmų organizuojamuose kursuose, valandas arba išėjusio lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą, kaip nustatyta šio įstatymo 73 straipsnio 7 punkte.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti Auditorių rūmų sprendimai Įstaigos nustatyta tvarka gali būti skundžiami Įstaigai per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie sprendimą įteikimo dienos. Įstaiga gautus skundus nagrinėja savo nustatyta tvarka ir sprendimą dėl šių skundų priima per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

finansinių ataskaitų audito įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 78/660/EEB ir 83/349/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 84/253/EEB (OL 2006 L 157, p. 87), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/30/EB (OL 2008 L 81, p. 53).

2. 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL 2013 L 182, p. 19).

3. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/56/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/43/EB dėl teisės aktų nustatyto metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės audito (OL 2014 L 158, p. 196).

4. 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2005/909/EB (OL 2014 L 158, p. 77).

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-278, 2001 04 19, Žin., 2001, Nr. 39-1348 (2001 05 09)

AUDITO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-556, 2001-10-16, Žin., 2001, Nr. 91-3191 (2001-10-26)

AUDITO ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-881, 2002-05-14, Žin., 2002, Nr. 54-2114 (2002-05-31)

AUDITO ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 18, 22, 23, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 43, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto 5 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostata, kad kvalifikacinius auditoriaus egzaminus gali laikyti Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, jeigu jie turi ne trumpesnį kaip 3 metų auditoriaus padėjėjo darbo stažą aukščiausiojoje valstybinio audito institucijoje arba eina šioje institucijoje auditoriaus pareigas, galioja iki 2004 m. sausio 1 d.

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1478, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1723 (2003-04-24)

AUDITO ĮSTATYMO 6 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2105, 2004-04-08, Žin., 2004, Nr. 63-2242 (2004-04-28)

AUDITO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-509, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-604 (2006-02-11)

AUDITO ĮSTATYMO 2, 5, 6, 7, 17, 18, 19, 20, 22, 26, 28, 33, 35, 37, 43, 45, 48, 53, 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-716, 2006-06-22, Žin., 2006, Nr. 77-2965 (2006-07-14)

AUDITO ĮSTATYMO 3, 28, 31, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1307, 2007-10-25, Žin., 2007, Nr. 117-4776 (2007-11-15)

AUDITO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

Šis įstatymas įsigalioja Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dieną, t. y. nuo 2008 m. kovo 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1676, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 82-3233 (2008-07-19)

AUDITO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. rugsėjo 1 d.

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1316, 2011-04-12, Žin., 2011, Nr. 49-2371 (2011-04-28)

AUDITO ĮSTATYMO 1, 2, 5, 6, 8, 9, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 30, 32, 33, 34, 43, 44, 49, 50, 58, 59 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos kitų teisės aktų nuorodos į audito įmonę laikomos nuorodomis į audito įmonę arba auditorių, kuris audito veikla verčiasi savarankiškai.

Į laikotarpius, nurodytus šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos audito įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, įskaičiuojami iki šio įstatymo įsigaliojimo prasidėję finansiniai metai, dėl kurių audito yra sudaryta finansinių ataskaitų audito sutartis.

Išlaikytų kvalifikacinių auditoriaus egzaminų laikotarpis, nurodytas šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos audito įstatymo 8 straipsnio 4 punkte, skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1600, 2011-09-22, Žin., 2011, Nr. 121-5706 (2011-10-08)

AUDITO ĮSTATYMO 1, 2, 5, 6, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 53, 54, 57, 58, 59 STRAIPSNIŲ IR DEVINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. gegužės 1 d.

Šio įstatymo pakeitimas:

11.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1707, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6851 (2011-12-01)

AUDITO ĮSTATYMO 1, 2, 5, 6, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 28, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 53, 54, 57, 58, 59 STRAIPSNIŲ IR DEVINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYM0 13, 28, 32, 33 IR 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. gegužės 1 d.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1691, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6837 (2011-12-01)

AUDITO ĮSTATYMO 20, 39, 43, 44, 52 IR 54 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-340, 2013-05-28, Žin., 2013, Nr. 62-3055 (2013-06-12)

AUDITO ĮSTATYMO 21, 22, 36, 43 IR 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-951, 2014-06-17, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09156

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUDITO ĮSTATYMO NR. VIII-1227 8, 10, 19, 23, 24, 27, 35, 37 IR 51 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1127, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13618

Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 20 straipsnio pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1612, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-21, i. k. 2015-06059

Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 13, 14, 22, 34, 37, 38, 39 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1698, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-27, i. k. 2015-08120

Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 3, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-96, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29408

Lietuvos Respublikos audito įstatymo Nr. VIII-1227 pakeitimo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-573, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-12, i. k. 2017-12074

Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 10, 14, 15, 20, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas