Suvestinė redakcija nuo 2015-01-15 iki 2015-12-31

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 50-1598, i. k. 0991010ISTAIII-1185

Nauja įstatymo redakcija nuo 2003-03-21:

(20 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys įsigalioja nuo 2004-01-01)

Nr. IX-1355, 2003-03-05, Žin., 2003, Nr. 28-1125 (2003-03-21)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ

ĮSTATYMAS

1999 m. gegužės 18 d. Nr. VIII-1185
Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Bendrosios nuostatos

1. Šis Įstatymas nustato:

1) autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius (autorių teises);

2) atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises);

3) duomenų bazių gamintojų teises (sui generis teises);

4) autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimą, kolektyvinį administravimą ir gynimą, taip pat sui generis teisių įgyvendinimą ir gynimą.

2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais Įstatymo priede.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Atgaminimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto (viso arba dalies) tiesioginis ar netiesioginis, nuolatinis ar laikinas kopijų (kopijos) padarymas bet kuriuo būdu ir bet kuria forma, įskaitant elektroninę formą.

2. Atlikėjas – aktorius, dainininkas, muzikantas, šokėjas ar kitas asmuo, vaidinantis, dainuojantis, skaitantis, deklamuojantis, kitaip atliekantis literatūros, meno, folkloro kūrinius ar cirko numerius. Šiame Įstatyme atlikėju taip pat laikomas orkestro, ansamblio ar choro vadovas ir dirigentas.

3. Audiovizualinio kūrinio gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe sukuriamas audiovizualinis kūrinys.

4. Audiovizualinis kūrinys – kinematografinis kūrinys ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.

5. Autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas).

6. Citata – palyginti trumpa ištrauka iš kito kūrinio, skirta paties autoriaus teiginiams įrodyti arba padaryti juos suprantamus, arba teikti nuorodą į kito autoriaus požiūrį ar mintis, suformuluotus originale.

7. Duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti.

8. Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje.

9. Fonogramos gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe užfiksuotas pirmasis kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas.

10. Fotografijos kūrinys – vaizdas, užfiksuotas šviesos ar bet kokio kito spinduliavimo būdu ant šviesai jautraus paviršiaus ir nepaisant fiksavimo technologijos (cheminės, elektroninės ar kitokios) pasižymintis kompozicijos, objektų parinkimo ar jų fiksavimo originalumu. Atskiras audiovizualinio kūrinio kadras nėra fotografijos kūrinys, o tik to kūrinio dalis.

11. Gretutinių teisių objektas – tiek tiesioginis (gyvas atlikimas), tiek į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmasis įrašas, transliuojančiosios organizacijos radijo ir (ar) televizijos transliacija.

12. Gretutinių teisių subjektas – atlikėjas, fonogramos gamintojas, transliuojančioji organizacija, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas, kitas fizinis arba juridinis asmuo, šio Įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines gretutines teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės gretutinės teisės (gretutinių teisių perėmėjas).

13. Informacija apie teisių valdymą – bet kokia autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų teikiama informacija, pagal kurią identifikuojamas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas, šių teisių subjektai, arba informacija apie kūrinio, gretutinių ar sui generis teisių objekto naudojimo nuostatas ir sąlygas, taip pat bet kokius numerius, grafinius žymenis ar kodus, žyminčius tokią informaciją.

14. Išleidimas – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto pakankamo pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti egzempliorių kiekio pagaminimas, nesvarbu, kokiu gamybos būdu, jeigu tas kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas tapo viešai prieinamas šių teisių subjektų leidimu.

15. Kabelinė retransliacija – tuo pačiu metu vykstantis, nepakeistas ir nesutrumpintas viešam priėmimui skirtų radijo ir (ar) televizijos programų, transliuojamų laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovines sistemas, perdavimas viešam priėmimui kabelinėmis ar mikrobanginėmis priemonėmis.

16. Kabelinės retransliacijos operatorius – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi kabelinėmis ar mikrobanginėmis priemonėmis ir bendraisiais priėmimo tinklais, kai televizijos ar radijo stočių signalai paskirstomi į daugiau kaip 40 butų (valdų).

17. Komerciniai tikslai – tikslai, kuriais siekiama tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos; su jais paprastai nesiejama veikla, kurią gera valia vykdo galutiniai vartotojai.

18. Kompiuterių programa – žodžiais, kodais, schemomis ar kitu pavidalu pateikiamų instrukcijų, kurios sudaro galimybę kompiuteriui atlikti tam tikrą užduotį ar pasiekti tam tikrą rezultatą, visuma, kai tos instrukcijos pateikiamos tokiomis priemonėmis, kurias kompiuteris gali perskaityti; ši sąvoka apima ir parengiamąją projektinę tokių instrukcijų medžiagą, jeigu pagal ją galima būtų sukurti minėtą instrukcijų visumą.

19. Kūrinys – originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos.

20. Kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Atlikėjas nelaikomas viešai atliekamo kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotoju, jeigu jis neorganizuoja ir (ar) nefinansuoja kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimo viešam atlikimui.

21. Licencija – autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto (licenciaro) leidimas, suteikiantis kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojui (licenciatui) teisę naudoti kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalą arba jo kopijas (licencijos dalyką) nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta licencinėje sutartyje. Licencija gali būti išimtinė arba neišimtinė. Neišimtine licencija licenciaras suteikia licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką pasilikdamas teisę suteikti tokią teisę kitiems asmenims ir pats naudoti licencijos dalyką. Išimtinė licencija – tokia licencija, pagal kurią licenciaras, suteikęs licenciatui teisę naudoti licencijos dalyką, netenka teisės suteikti tokias pačias licencijas kitiems asmenims ir neturi teisės pats naudoti licencijos dalyką licenciatui perduotų teisių dalyje.

22. Negalia – sveikatos sutrikimas, dėl kurio asmuo negali savarankiškai naudotis tokios formos autorių teisių ir gretutinių teisių objektais, kokios jie buvo teisėtai išleisti ar viešai paskelbti. Negalia šiame Įstatyme apima visišką ir dalinę regos ar klausos negalią, galūnių negalią, varžančią galėjimą laikyti knygą ar kitą leidinį ir jais manipuliuoti, suvokimo (mokymosi) negalią.

23. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinys – kūrinys ar fonograma, kurių nė vienas iš teisių turėtojų nenustatytas arba, jeigu vienas ar daugiau iš jų nustatyti, nė vienas iš jų nebuvo surastas nepaisant kruopščios teisių turėtojų paieškos, atliktos ir įregistruotos šio Įstatymo nustatyta tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223

24. Neteisėta kopija – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be teisių subjektų ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo (nesudarius sutarties arba pažeidžiant joje nustatytas sąlygas, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas gali būti atgaminamas be leidimo), taip pat kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto kopija, kurioje be teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie teisių valdymą.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223

25. Nuoma – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas naudoti tam tikrą laiką siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223

26. Panauda – kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto originalo ar kopijos perdavimas tam tikrą laiką neatlygintinai naudotis bibliotekose ar kitose viešai prieinamose įstaigose.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223

27. Sui generis teisių subjektas – duomenų bazės gamintojas, kuris parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo duomenų bazių gamintojo sui generis teisės.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223

28. Taikomosios dailės kūrinys – bet koks rankų darbo ar pramoniniu būdu sukurtas dailės kūrinys, skirtas praktiniam naudojimui.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223

29. Transliacija – garsų arba vaizdų ir garsų arba jų išraiškos viešas perdavimas bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant palydovinį ryšį; užkoduotų signalų perdavimas laikomas transliacija tuo atveju, jeigu transliuojančioji organizacija aprūpina visuomenę specialiais atkodavimo prietaisais arba duoda leidimą juos įsigyti.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223

30. Transliuojančioji organizacija – juridinis asmuo, kurio pagrindinė veikla yra radijo ir (ar) televizijos programų rengimas ir transliacija, taip pat kabelinės retransliacijos operatorius, rengiantis ir transliuojantis savo laidas ir programas.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223

31. Viešas atlikimas – kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiek tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kur tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223

32. Viešas paskelbimas – kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Gretutinių teisių objekto viešas paskelbimas – bet koks gretutinių teisių objekto viešas perdavimas, įskaitant fonogramoje įrašytų garsų arba garsų išraiškos padarymą viešai girdimais, išskyrus transliaciją.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223

33. Viešas rodymas – bet koks kūrinio, jo originalo ar kopijos rodymas tiesiogiai (paroda) arba ekrane panaudojant skaidres, televizijos vaizdą ar kitais panašiais būdais, taip pat audiovizualinio kūrinio atskirų kadrų rodymas ne eilės tvarka kokioje nors vietoje, kur dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė, nesvarbu, ar jie yra toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, ar skirtingose vietose ir skirtingu metu.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

3 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

1. Šio Įstatymo nuostatos taikomos:

1) autoriams ir gretutinių teisių subjektams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje;

2) autoriams, nepaisant jų pilietybės ir gyvenamosios vietos, turintiems teises į kūrinius, pirmą kartą išleistus Lietuvos Respublikoje, įskaitant kūrinius, tuo pat metu išleistus Lietuvos Respublikoje ir užsienyje. Kūrinys laikomas tuo pat metu išleistu keliose šalyse, jeigu jis buvo išleistas Lietuvos Respublikos teritorijoje per 30 dienų nuo jo pirmojo išleidimo kitoje šalyje;

3) audiovizualinių kūrinių autoriams, jeigu šių kūrinių gamintojo buveinė arba nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;

4) Lietuvos Respublikoje pastatytų architektūros kūrinių autoriams ar kitų meno kūrinių, kurie sudaro Lietuvos Respublikoje esančio pastato ar kito statinio dalį, autoriams;

5) atlikėjams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, taip pat atlikėjams, kurie kūrinį atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje arba kurių atlikimas yra šio Įstatymo ginamų fonogramų dalis arba naudojamas  transliuojamose programose ar originaliose laidose, kurioms taikoma šio Įstatymo numatyta apsauga;

6) transliuojančiosioms organizacijoms ir kabelinės retransliacijos operatoriams, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje arba kurių laidos ir programos transliuojamos iš Lietuvos Respublikoje esančių siųstuvų, taip pat transliuojančiosioms organizacijoms, kurių programos transliuojamos palydovinio ryšio priemonėmis, kai programas perduodantys nustatyto dažnio signalai nusiunčiami į palydovą iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

2. Šio Įstatymo nuostatos dėl sui generis teisių taikomos duomenų bazių gamintojams, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, kurių buveinės yra Lietuvos Respublikoje.

3. Šio Įstatymo nuostatos taip pat taikomos autoriams, gretutinių teisių subjektams ir duomenų bazių gamintojams, kurių teisės Lietuvos Respublikoje ginamos pagal Lietuvos Respublikos ratifikuotas tarptautines sutartis bei kitus teisės aktus, privalomus Lietuvos Respublikai pagal jos tarptautinius įsipareigojimus.

II SKYRIUS

AUTORIŲ TEISĖS

PIRMASIS SKIRSNIS

AUTORIŲ TEISIŲ OBJEKTAI

4 straipsnis. Autorių teisių objektai

1. Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas.

2. Autorių teisių objektai:

1) knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos;

2) kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai;

3) rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai);

4) dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai ir režisuoti spektakliai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai;

5) muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto;

6) audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, televizijos laidos, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai), radijo laidos;

7) skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai;

8) fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai;

9) architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai);

10) taikomosios dailės kūriniai;

11) iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis;

12) kiti kūriniai.

3. Be to, autorių teisių objektais laikomi:

1) išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai);

2) kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas;

3) teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų, nurodytų šio Įstatymo 5 straipsnio 2 punkte, neoficialūs vertimai.

4. Autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys arba sudarytas rinkinys, bet netaikomos duomenims ar medžiagai, nesantiems autorių teisių objektais, iš kurių sudaryta duomenų bazė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

5 straipsnis. Autorių teisės nesaugomi objektai

Autorių teisių objektais nelaikomi:

1) idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;

2) teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;

3) oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai), kurių apsaugą reglamentuoja kiti teisės aktai;

4) oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;

5) įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;

6) folkloro kūriniai.

ANTRASIS SKIRSNIS

AUTORIŲ TEISIŲ SUBJEKTAI

6 straipsnis. Autorius

1. Autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo.

2. Fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai vietoj autoriaus vardo nurodytas pseudonimas, nekeliantis jokių abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo.

3. Kai kūrinyje yra nurodytas autoriaus pseudonimas, keliantis abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo, arba kūrinyje nenurodytas autoriaus vardas, leidėjas, kurio vardas nurodytas kūrinyje, laikomas, jeigu neįrodyta kitaip, autoriaus atstovu, turinčiu teisę ginti autorių teises ir užtikrinti jų įgyvendinimą tol, kol to kūrinio autorius atskleis savo vardą ir pareikš apie savo kūrinio autorystę.

7 straipsnis. Bendraautorystė

1. Kai kūrinį bendru kūrybiniu darbu sukuria du arba daugiau fizinių asmenų, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar tas kūrinys sudaro nedalomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena gali turėti savarankišką reikšmę. Bendrai sukurto kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti panaudota atskirai nuo kitų to kūrinio dalių.

2. Bendraautorių tarpusavio santykiai ir kiekvienam iš bendraautorių skiriama autorinio atlyginimo dalis nustatomi sutartyje. Jeigu bendraautorių susitarimo dėl autorinio atlyginimo nėra, autorių teises į kūrinį visi bendraautoriai įgyvendina kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas atsižvelgiant į kiekvieno bendraautorio kūrybos indėlį. Nė vienas iš bendraautorių neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrą kūrinį.

3. Kiekvienas bendraautoris turi teisę savo nuožiūra panaudoti savo sukurtą bendro kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę, jeigu kitaip nenustatyta bendraautorių sudarytoje sutartyje.

4. Bendraautoriu nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant kūrinį.

8 straipsnis. Autorių teisės į kolektyvinius kūrinius

1. Turtinės autorių teisės į kolektyvinį kūrinį (enciklopedijas, enciklopedinius žodynus, periodinius mokslo kūrinių rinkinius, laikraščius, žurnalus, kitus kolektyvinius kūrinius) priklauso fiziniam arba juridiniam asmeniui, kurio iniciatyva ir kuriam vadovaujant kūrinys buvo sukurtas.

2. Kūrinių, įtrauktų į kolektyvinius kūrinius, autoriai išsaugo išimtines teises naudoti savo kūrinius atskirai nuo kolektyvinio kūrinio, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

9 straipsnis. Autorių teisės į kūrinius, sukurtus atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas

1. Kūrinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę kūrinį.

2. Turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, išskyrus kompiuterių programas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

10 straipsnis. Autorių teisės į kompiuterių programas

1. Kompiuterių programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą. Kompiuterių programa saugoma pagal šį Įstatymą, jeigu ji yra originali. Nustatant kompiuterių programos originalumą, netaikomi jokie kokybės ar meninės vertės kriterijai.

2. Turtinės autorių teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

11 straipsnis. Autorių teisės į audiovizualinius kūrinius

1. Autorių teisės į audiovizualinį kūrinį priklauso jį sukūrusiems autoriams, kuriais laikomi režisierius, scenarijaus autorius, dialogo autorius, dailininkas, operatorius ir muzikos (su tekstu arba be teksto), sukurtos specialiai šiam audiovizualiniam kūriniui, autorius. Anksčiau sukurtų kūrinių, kurie yra perdirbti arba įtraukti į audiovizualinį kūrinį, autoriai turi autorių teises į savo kūrinius.

2. Audiovizualinio kūrinio autoriai (išskyrus muzikos kūrinių, specialiai sukurtų audiovizualiniam kūriniui ar įtrauktų į audiovizualinį kūrinį, autorius), sudarydami su audiovizualinio kūrinio gamintoju audiovizualinio kūrinio sukūrimo (pastatymo) sutartį, taip pat anksčiau sukurtų kūrinių autoriai, suteikdami teisę perdirbti savo kūrinius ar įtraukti juos į audiovizualinį kūrinį, kartu perduoda prodiuseriui šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines autorių teises, taip pat teisę subtitruoti ar dubliuoti audiovizualinį kūrinį, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

3. Autorinio atlyginimo dydis už perduotas turtines autorių teises į audiovizualinį kūrinį nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną audiovizualinio kūrinio panaudojimo būdą, susijusį su perduotomis turtinėmis autorių teisėmis.

4. Nepaisant šio straipsnio 2 dalies nuostatų, audiovizualinio kūrinio bendraautoriai turi neatšaukiamą teisę gauti tam tikrą autorinį atlyginimą už audiovizualinio kūrinio nuomą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti audiovizualinius kūrinius ar jų kopijas. Ši teisė paprastai įgyvendinama per autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją.

5. Audiovizualinio kūrinio gamintojas autoriaus arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos prašymu turi suteikti autoriui arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės įgyvendinimui reikalingą informaciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

12 straipsnis. Autorių teisių apsaugos ženklas

Autorius arba kitas autorių teisių subjektas gali pranešti visuomenei apie savo turtines teises panaudodamas autorių teisių apsaugos ženklą. Jį sudaro trys elementai: apskritime arba lenktiniuose skliaustuose įrašyta raidė C, autoriaus arba kito autorių teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir kūrinio pirmojo išleidimo metai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

TREČIASIS SKIRSNIS

AUTORIŲ TEISĖS

13 straipsnis. Autorių teisių atsiradimas

Autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį atsiranda jį sukūrus.

14 straipsnis. Autorių asmeninės neturtinės teisės

1. Kūrinio autorius, neatsižvelgiant į jo turtines teises, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitam asmeniui, turi šias asmenines neturtines teises:

1) teisę reikalauti pripažinti kūrinio autorystę aiškiai nurodant autoriaus vardą ant visų išleidžiamo kūrinio egzempliorių, taip pat kitu įmanomu būdu viešai atliekant kūrinį (autorystės teisė);

2) teisę reikalauti, kad bet kokiu būdu naudojant kūrinį būtų nurodomas arba nebūtų nurodomas autoriaus vardas, arba būtų nurodomas autoriaus pseudonimas (teisė į autoriaus vardą);

3) teisę prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl bet kokio kito kėsinimosi į kūrinį, galinčio pažeisti autoriaus garbę ar reputaciją (teisė į kūrinio neliečiamybę).

2. Autorių asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Po autoriaus mirties asmeninių neturtinių teisių priežiūra įgyvendinama šio Įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

3. Kompiuterių programų ir duomenų bazių autoriaus asmeninės neturtinės teisės negali būti naudojamos tokiu būdu, kuris nepagrįstai suvaržytų autorių turtinių teisių į šias kompiuterių programas ir duomenų bazes turėtojo teises, tarp jų ir teisę savo nuožiūra adaptuoti, keisti ir platinti šiuos kūrinius, išskyrus atvejus, kai tokie veiksmai pažeistų autoriaus garbę ar reputaciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

15 straipsnis. Autorių turtinės teisės

1. Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:

1) atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu;

2) išleisti kūrinį;

3) versti kūrinį;

4) adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį;

5) platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant;

6) viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas;

7) viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis;

8) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete).

2. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus).

3. Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje. Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamu perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą. Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis.

4. Autorius, perdavęs fonogramos gamintojui teisę nuomoti kūrinį, įrašytą į fonogramą, turi neatšaukiamą teisę į tam tikrą autorinį atlyginimą už kūrinio nuomą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems fonogramos gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti fonogramas ar jų kopijas. Ši teisė paprastai įgyvendinama per autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją.

5. Fonogramų gamintojas autoriaus arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos prašymu turi suteikti autoriui arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės įgyvendinimui reikalingą informaciją.

6. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos netaikomos tais atvejais, kai kompiuterių programos nėra pagrindinis platinimo objektas (kompiuterių programos buitinėje technikoje ir kt.).

7. Išimtinė teisė nuomoti ar teikti panaudai kūrinio originalą ar jo kopiją netaikoma pastatams ir taikomosios dailės kūriniams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

16 straipsnis. Kūrinio platinimas po pirmojo pardavimo ar kitokio nuosavybės teisių į kūrinį perdavimo

1. Autoriui ar jo teisių perėmėjui, kuris pardavė ar kitu būdu perdavė nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje kūrinio originalą ar jo kopijas, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) išimtinė teisė platinti teisėtai apyvartoje esantį kūrinį ar jo kopijas.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos išimtinei teisei nuomoti ar teikti panaudai parduotą ar kitaip perduotą nuosavybėn kūrinį ar jo kopijas.

3. Teikiant panaudai knygas ir vaizduojamojo meno leidinius (dailės ir fotografijų albumus) bibliotekose, jų autoriai arba jų teisių paveldėtojai turi teisę gauti atlyginimą už perduotą išimtinę teisę teikti kūrinį panaudai. Atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos siūlymus. Šis atlyginimas nemokamas teikiant panaudai knygas ir kitus leidinius švietimo ir mokslo įstaigų bibliotekose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

17 straipsnis. Meno kūrinio ir rankraščio originalo perpardavimo teisė

1. Autorius turi neatšaukiamą teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną meno kūrinio originalo ir literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimą (perpardavimo teisė), kai jie parduodami po pirmojo nuosavybės teisių į juos perleidimo, atlikto paties autoriaus. Kitiems asmenims ši teisė pereina tik po autoriaus mirties paveldėjimo tvarka.

2. Meno kūrinio originalas šiame straipsnyje reiškia paties autoriaus sukurtus vaizduojamosios dailės, taikomosios dailės ir fotografijos kūrinius. Meno kūrinio originalais taip pat laikomi paties autoriaus arba jo leidimu padarytos, sunumeruotos ir pasirašytos arba kitais būdais autoriaus patvirtintos meno kūrinio kopijos.

3. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuos atliekant kaip pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai dalyvauja dailės salonai, meno galerijos, muziejai, antikvariatai, meno kūrinių aukcionų rengėjai, kiti asmenys, prekiaujantys meno kūriniais, tarpininkaujantys juos parduodant ar vertinant. Tarpininkas kartu su pardavėju yra solidariai atsakingi už autorinio atlyginimo sumokėjimą.

4. Autorinis atlyginimas mokamas, kai meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo perpardavimo kaina atskaičius mokesčius yra ne mažesnė kaip 300 eurų. Autorinis atlyginimas, su sąlyga, kad jo suma už vieną perparduotą meno kūrinio arba literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalą neviršys 12 500 eurų, apskaičiuojamas taikant šiuos tarifus:

1) 5 procentai – už pardavimo kainos dalį iki 3 000 eurų;

2) 4 procentai – už pardavimo kainos dalį nuo 3 000,01 iki 50 000 eurų;

3) 3 procentai – už pardavimo kainos dalį nuo 50 000,01 iki 200 000 eurų;

4) 1 procentas – už pardavimo kainos dalį nuo 200 000,01 iki 350 000 eurų;

5) 0,5 procento – už pardavimo kainos dalį nuo 350 000,01 iki 500 000 eurų;

6) 0,25 procento – už pardavimo kainos dalį, viršijančią 500 000 eurų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1183, 2014-10-07, paskelbta TAR 2014-10-17, i. k. 2014-14295

5. Autoriai ar jų teisių paveldėtojai gali perduoti jiems priklausiančią perpardavimo teisę įgyvendinti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai. Pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai autoriams arba jiems atstovaujančiai autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai turi suteikti perpardavimo teisei įgyvendinti reikalingą informaciją. Šios informacijos galima reikalauti trejus metus po perpardavimo.

6. Perpardavimo teisės galiojimo terminams mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies, 35 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 37 straipsnio 1 dalies nuostatos.

7. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė trečiųjų šalių autoriams ar jų teisių paveldėtojams Lietuvos Respublikoje taikoma tik tuo atveju, jeigu trečiosios šalies, kuriai priklauso autorius ar jo teisių paveldėtojas, įstatymai numato perpardavimo teisę Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių autoriams ir jų teisių paveldėtojams.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

Nr. XI-656, 2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-621 (2010-02-02)

18 straipsnis. Dailės ir architektūros kūrinio prieinamumo teisė

1. Dailės kūrinio originalo savininkas turi leisti kūrinio autoriui atgaminti kūrinį ar panaudoti jį savo parodai, jeigu autoriaus teisės atgaminti kūrinį ar jį viešai rodyti (eksponuoti) nėra perduotos kūrinio originalo savininkui, su sąlyga, kad nebus pažeisti kūrinio savininko teisėti interesai ir bus užtikrintas kūrinio saugumas.

2. Dailės kūrinio originalo savininkas negali sunaikinti kūrinio, prieš tai nepasiūlęs grąžinti jį autoriui. Kai kūrinio originalo grąžinti autoriui nėra galimybių, jam turi būti sudarytos sąlygos tam tikru būdu padaryti kūrinio kopiją.

3. Architektūros kūrinio užsakovas turi leisti kūrinio autoriui be papildomo autorinio atlyginimo dalyvauti realizuojant pastato ar kito statinio projektą (vykdant rengiamos statybos dokumentacijos, pastato ar kito statinio statybos darbų autorinę priežiūrą), jeigu kitaip nenustatyta autorinėje kūrinio užsakymo sutartyje.

4. Architektūros kūrinio (pastato ar kito statinio) savininkas be autoriaus leidimo gali keisti pastatą ar kitą statinį, kai tai daroma dėl techninių priežasčių arba dėl pastato ar kito statinio praktinio naudojimo, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

5. Architektūros kūrinio autoriui turi būti sudarytos sąlygos nufotografuoti griaunamą pastatą ar statinį ir gauti jo projekto kopiją.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TURTINIŲ TEISIŲ APRIBOJIMAI

19 straipsnis. Turtinių teisių apribojimo sąlygos

1. Apriboti turtines teises leidžiama specialiais šio Įstatymo numatytais atvejais. Turtinių teisių apribojimas neturi prieštarauti įprastiniam kūrinio naudojimui ir nepagrįstai pažeisti teisėtų autoriaus arba kito autorių teisių subjekto interesų.

2. Šio Įstatymo nustatytais atvejais, kai turtinių teisių apribojimai gali būti taikomi tik nekomerciniais tikslais, nustatant, ar kūrinys, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas buvo panaudotas nekomerciniais tikslais, turi būti atsižvelgiama į naudojimo paskirtį. Kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojo teisinė forma, organizacinė struktūra ir finansavimo būdas šiuo atveju nėra lemiami veiksniai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

20 straipsnis. Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais

1. Be kūrinio autoriaus arba kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui nekomerciniais tikslais leidžiama atgaminti teisėtai išleisto ar viešai paskelbto kūrinio egzempliorių.

2. Kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje) reglamentuoja šio Įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos.

3. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, kai atgaminami šie kūriniai:

1) architektūros kūriniai pastatų ar kitokių statinių pavidalu;

2) kompiuterių programos (išskyrus šio Įstatymo 30 ir 31 straipsniuose numatytus atvejus);

3) elektroninės duomenų bazės (išskyrus šio Įstatymo 32 straipsnyje numatytus atvejus).

4. Autorių teisių ir gretutinių teisių subjektai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas).

5. Kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas už šio Įstatymo 1 priede nustatytus pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus įrenginius (toliau šiame straipsnyje – įrenginiai) ir tuščias analogines ir skaitmenines garso ir audiovizualines laikmenas (toliau šiame straipsnyje – tuščios laikmenos). Kompensacinį atlyginimą privalo mokėti asmenys, parduodantys šiuos įrenginius ir tuščias laikmenas (toliau šiame straipsnyje – kompensacinio atlyginimo mokėtojai) Lietuvos Respublikoje.

6. Tuščių laikmenų ir įrenginių, už kuriuos turi būti mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai, nustatyti šio Įstatymo 1 priede, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai. Kitas kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką, atsižvelgdama į tai, ar taikomos, ar netaikomos šio Įstatymo 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos techninės apsaugos priemonės, nustato Vyriausybė, suderinusi su kompensacinio atlyginimo mokėtojams atstovaujančiomis asociacijomis ir autorių teisių bei gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis.

7. Sumokėtas kompensacinis atlyginimas Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinamas šiais atvejais:

1) kai tuščios laikmenos ir įrenginiai yra įsigyti profesionalioms reikmėms. Profesionaliomis reikmėmis šiame straipsnyje laikomos transliuojančiųjų organizacijų ir asmenų, tiražuojančių audiovizualinius kūrinius ir fonogramose įrašytus kūrinius ar gretutinių teisių objektus audiovizualinių kūrinių ir fonogramų gamintojams, reikmės, susijusios su kūrinių ar gretutinių teisių objektų įrašymu, ir asmenų, kurie tuščias laikmenas ir įrenginius įsigyja akivaizdžiai kitiems tikslams negu kūrinių atgaminimas asmeniniam naudojimui, reikmės (pvz., kai kūriniai atgaminami viešojo valdymo ir gynybos įstaigose ir organizacijose, ligoninėse, švietimo įstaigose, bibliotekose ir valstybės archyvuose, muziejuose, mokslinių tyrimų įstaigose bei organizacijose ir kai kūrinių atgaminimas yra skirtas išimtinai tų įstaigų ir organizacijų veiklos reikmėms);

2) kai tuščios laikmenos ir įrenginiai yra įsigyti neįgalių žmonių reikmėms;

3) kai tuščios laikmenos ir įrenginiai yra išvežami iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

8. Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems teisių subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo asociacijos.

9. 25 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms.

10. Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 9 dalyje nustatytą sumą ir kolektyvinio administravimo asociacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti ir grąžinti, likusi suma paskirstoma taip:

1) už tuščias garso laikmenas ir įrenginius surinktos kompensacinio atlyginimo dalies 1/3 skiriama autoriams, 1/3 – atlikėjams ir 1/3 – fonogramų gamintojams (įskaitant transliuojančiąsias organizacijas, už jų pagamintas fonogramas);

2) už tuščias audiovizualinių kūrinių laikmenas ir įrenginius surinktos kompensacinio atlyginimo dalies 1/3 skiriama autoriams, 1/3 – atlikėjams ir 1/3 –audiovizualinių kūrinių gamintojams (įskaitant transliuojančiąsias organizacijas, už jų pagamintus audiovizualinius kūrinius).

11. Apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas šio straipsnio 5 dalyje nustatytas laikmenų ir įrangos pardavimas, kompensacinio atlyginimo suma turi būti apskaičiuota, išskirta ir nurodyta atskira eilute, o išrašomų sąskaitų pastabose nurodoma, kad laikmenas ar įrangą įsigijęs asmuo turi teisę susigrąžinti kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

20¹ straipsnis. Kūrinio atgaminimas asmeniniais tikslais reprografijos būdu

1. Leidžiama be kūrinio autoriaus arba kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo atgaminti asmeniniais tikslais reprografijos būdu (bet kokiu fotokopijavimo būdu ar naudojant kitus panašaus pobūdžio procesus, kai atgaminama popieriuje ar kitoje panašioje laikmenoje) teisėtai išleistą straipsnį ar kitą trumpą kūrinį arba trumpą rašytinio kūrinio ištrauką su iliustracijomis ar be jų, kai atgaminama nekomerciniais tikslais.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos reprografijos būdu viso knygos teksto ar didesnės jo dalies arba muzikos kūrinio natų atgaminimui.

3. Autorių teisių subjektai ir leidėjai turi teisę gauti kompensacinį atlyginimą už šio straipsnio 1 dalyje numatytą kūrinių atgaminimą reprografijos būdu (toliau šiame straipsnyje – kompensacinis atlyginimas).

4. Kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas už atgaminimo reprografijos būdu paslaugas, teikiamas fiziniams asmenims, ir už šio Įstatymo 2 priede numatytus pirmą kartą Lietuvos Respublikoje parduodamus civilinėje apyvartoje esančius, pagamintus Lietuvos Respublikoje ar į jos teritoriją įvežtus atgaminti asmeniniam naudojimui skirtus reprografijos įrenginius (toliau šiame straipsnyje – reprografijos įrenginiai). Kompensacinį atlyginimą privalo mokėti asmenys, teikiantys reprografijos paslaugas, ir asmenys, parduodantys reprografijos įrenginius (toliau šiame straipsnyje – kompensacinio atlyginimo mokėtojai) Lietuvos Respublikoje.

5. Reprografijos įrenginių, už kuriuos turi būti mokamas kompensacinis atlyginimas, sąrašas ir kompensacinio atlyginimo tarifai, nustatyti šio Įstatymo 2 priede, turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai. Kitas kompensacinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką, taip pat kompensacinio atlyginimo skaičiavimo, atsižvelgiant į tai, ar taikomos, ar netaikomos šio Įstatymo 74 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos techninės apsaugos priemonės, tvarką nustato Vyriausybė, suderinusi su kompensacinio atlyginimo mokėtojams atstovaujančiomis asociacijomis ir autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis.

6. Už reprografijos įrenginius sumokėtas kompensacinis atlyginimas Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinamas šiais atvejais:

1) kai reprografijos įrenginiai yra įsigyti profesionalioms reikmėms. Profesionaliomis reikmėmis šiame straipsnyje laikomos reprografijos paslaugas teikiančių asmenų reikmės ir asmenų, kurie reprografijos įrenginius įsigyja akivaizdžiai kitiems tikslams negu kūrinių atgaminimas asmeniniam naudojimui, reikmės (pvz., kai kūriniai atgaminami viešojo valdymo ir gynybos įstaigose ir organizacijose, ligoninėse, švietimo įstaigose, bibliotekose ir valstybės archyvuose, muziejuose, mokslinių tyrimų įstaigose bei organizacijose ir kai kūrinių atgaminimas yra skirtas išimtinai tų įstaigų ir organizacijų veiklos reikmėms);

2) kai reprografijos įrenginiai yra įsigyti neįgalių žmonių reikmėms;

3) kai reprografijos įrenginiai yra išvežami iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

7. Kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems subjektams Vyriausybės nustatyta tvarka surenka, paskirsto ir moka Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos kolektyvinio administravimo asociacijos.

8. 25 procentai Vyriausybės nustatyta tvarka surinkto kompensacinio atlyginimo skiriama kūrybinės veiklos programoms ir autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programoms.

9. Iš surinkto kompensacinio atlyginimo atskaičius šio straipsnio 8 dalyje nustatytą sumą ir kolektyvinio administravimo asociacijų išlaidas kompensaciniam atlyginimui surinkti, paskirstyti ir grąžinti, likusi suma paskirstoma taip:

1) 60 procentų skiriama autoriams, iš jų: 20 procentų – mokslinės ir dalykinės literatūros kūrinių autoriams, 15 procentų – grožinės literatūros ir eseistikos kūrinių autoriams, 15 procentų – vaizduojamojo meno kūrinių autoriams ir 10 procentų – publicistikos kūrinių autoriams (žurnalistams);

2) 20 procentų skiriama knygų leidėjams;

3) 20 procentų skiriama periodinės spaudos leidėjams.

10. Apskaitos dokumentuose, kuriais įforminamas paslaugos suteikimas ar įrangos pardavimas, numatytas šio straipsnio 4 dalyje, kompensacinio atlyginimo suma turi būti apskaičiuota, išskirta ir nurodyta atskira eilute, o išrašant sąskaitas jų pastabose nurodoma, kad paslaugas gavęs ar įrangą įsigijęs asmuo turi teisę susigrąžinti kompensacinį atlyginimą šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

21 straipsnis. Citavimas

Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, atgaminti, išleisti ir viešai skelbti (įskaitant padarymą viešai prieinamos kompiuterių tinklais) nedidelę teisėtai išleisto ar viešai paskelbto literatūros ir mokslo kūrinio dalį tiek originalo kalba, tiek išverstą į kitą kalbą, kaip citatą (pvz., kritikos ar apžvalgos tikslais) kitame kūrinyje, jeigu toks panaudojimas yra sąžiningas ir neviršija citavimo tikslui reikalingo masto.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

22 straipsnis. Kūrinio panaudojimas mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais

Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama:

1) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti, viešai paskelbti ir viešai rodyti nedidelius teisėtai išleistus ar viešai paskelbtus kūrinius ir trumpas teisėtai išleistų ar viešai paskelbtų kūrinių ištraukas tiek originalo kalba, tiek išverstus į kitą kalbą, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto;

2) kaip pavyzdį nekomerciniais tikslais atgaminti, viešai paskelbti ir viešai rodyti mokinių mokymosi pasiekimams vertinti sukurtus kūrinius, kiek tai susiję su mokymo ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programomis ir neviršija mokymui ar pedagogų kvalifikacijos tobulinimui reikalingo masto;

3) naudoti kūrinius, esančius bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose, nekomerciniais mokslinių tyrimų ar asmeninių studijų tikslais juos padarant viešai prieinamus kompiuterių tinklais tam skirtuose terminaluose tų įstaigų patalpose, jeigu kūrinio nėra viešoje prekyboje ir autorių teisių subjektai nėra uždraudę tokio kūrinių panaudojimo. Šio apribojimo tikslais šiame punkte nurodytos įstaigos gali atgaminti įsigytus kūrinių egzempliorius, tačiau tik tam, kad būtų įmanoma techniškai padaryti kūrinį viešai prieinamą kompiuterių tinklais. Tuo pačiu metu negali būti padaroma prieinamų kompiuterių tinklais daugiau kūrinio egzempliorių, negu jų yra šiose įstaigose. Šiame punkte nurodytos įstaigos privalo užtikrinti, kad būtų naudojamos efektyvios techninės apsaugos priemonės, neleidžiančios atgaminti kūrinių kopijų, taip pat bet kokiu būdu perkelti ar perduoti kūrinių turinio informaciją už įstaigų terminalų ribų į išorės tinklus;

Pastaba. 22 straipsnio 3 punktas taikomas tik tų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atžvilgiu, kurie išleisti ar kitaip viešai paskelbti po šio įstatymo (Nr. XI-1833) įsigaliojimo.

4) nekomerciniais tikslais viešai atlikti ir viešai rodyti kūrinį formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų (lopšelių, lopšelių-darželių, darželių, specialiųjų poreikių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirtų lopšelių, lopšelių-darželių ir darželių) koncertuose, parodose, kurie yra šių įstaigų vykdomo ugdymo proceso dalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

23 straipsnis. Kūrinių panaudojimas bibliotekų, mokymo įstaigų, muziejų, archyvų fondams ir kolekcijoms išsaugoti

Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama nekomerciniais tikslais atgaminti bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose esančius kūrinius, išskyrus kompiuterių tinklais (internete) paskelbtus kūrinius, tam, kad būtų išsaugotas arba atgamintas prarastas, sunaikintas arba tapęs netinkamas naudoti šiame straipsnyje nurodytų įstaigų fondų ar kolekcijų egzempliorius arba kai reikia atkurti prarastą, sunaikintą ar tapusį netinkamą naudoti kitos panašios bibliotekos, mokymo įstaigos, muziejaus arba archyvo nuolatinės kolekcijos egzempliorių, jeigu tokio egzemplioriaus neįmanoma gauti kitais būdais. Pakartotiniai šio atgaminimo atvejai leidžiami, jeigu jie vienas su kitu nesusiję.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

24 straipsnis. Kūrinio panaudojimas informacijos tikslais

1. Leidžiama be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą:

1) atgaminti spaudoje, viešai skelbti (įskaitant padarymą viešai prieinamų kompiuterių tinklais) išleistus ar viešai paskelbtus straipsnius aktualiomis ekonomikos, politikos ar religijos temomis, taip pat analogiško pobūdžio transliuojamus kūrinius, jeigu autoriai ar kiti tų kūrinių autorių teisių subjektai nėra uždraudę taip naudoti kūrinius, nurodant šaltinį, įskaitant autoriaus vardą, išleistuose ar viešai paskelbtuose kūrinių egzemplioriuose arba kitais būdais;

2) atgaminti ir viešai skelbti literatūros ir meno kūrinius, kai iš jų atlikimo vietos ar viešos parodos pateikiama informacija apie visuomenės gyvenimo įvykius arba dienos įvykių apžvalgos spaudoje, per radiją ar televiziją, jeigu tokį kūrinių naudojimą pateisina informacijos pateikimo tikslas ir tai yra pagalbinė informacijos medžiaga;

3) informuojant visuomenę atgaminti laikraščiuose, periodiniuose leidiniuose ar bet kuriuo būdu viešai skelbti politines kalbas, ištraukas iš viešų paskaitų ar kitų panašių kūrinių, taip pat teismo proceso metu pasakytas kalbas tiek, kiek tai pateisina informavimo tikslai;

4) atgaminti, išleisti ir viešai paskelbti kūrinius meno kūrinių viešai parodai ar pardavimui reklamuoti, kiek to reikia pranešti apie renginį, išskyrus bet kokį kitą komercinį naudojimą;

5) atgaminti ir viešai skelbti kūrinį, kai tai susiję su įrangos demonstravimu ar taisymu.

2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos netaikomos išimtinei autorių teisei sudaryti arba leisti sudaryti tokių kūrinių rinkinius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

25 straipsnis. Kūrinių panaudojimas neįgaliems žmonėms skirtais būdais

1. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atstovaujantiems neįgalių žmonių interesams, kai jie veikia nekomerciniais tikslais, leidžiama teisėtai išleistą ar viešai paskelbtą kūrinį naudoti nekomerciniais tikslais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais būdais, jeigu tuo kūriniu galės naudotis ir prieigą prie jo turės tik neįgalūs žmonės, kiek tai pateisinama konkrečia negalia, išskyrus atvejus, kai tie kūriniai buvo specialiai sukurti šiam tikslui.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto apribojimo tikslais galima atgaminti, išleisti, adaptuoti ir viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamos kompiuterių tinklais (internete), kūrinio garsinę versiją (taip pat ir elektroninės formos) ir versiją Brailio raštu.

3. Intelekto ir skaitymo sutrikimų turinčių asmenų poreikiams leidžiama atgaminti, išleisti, adaptuoti ir viešai skelbti, įskaitant padarymą viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete), specialiai pritaikytus jiems kūrinius. Kūrinių pritaikymas intelekto ir skaitymo sutrikimų turintiems asmenims reiškia kūrinių perdirbimą supaprastinant leksiką, gramatiką ir (ar) morfologiją, sutrumpinant tekstą, t. y. tokiu būdu, kad kūriniai taptų suvokiami tokių sutrikimų turintiems asmenims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

26 straipsnis. Kūrinio panaudojimas religinių apeigų metu

Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama nekomerciniais tikslais atgaminti, viešai skelbti ir viešai atlikti kūrinį religinių apeigų metu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

27 straipsnis. Kūrinio panaudojimas visuomenės saugumo tikslais

Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo atgaminti ir viešai skelbti kūrinį visuomenės saugumo tikslais arba siekiant užtikrinti valstybės valdžios, valdymo ar teismo proceso veiksmų atlikimą arba pranešimą apie juos.

28 straipsnis. Architektūros ir skulptūros kūrinių autorių teisių apribojimas

1. Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir autoriaus vardą, leidžiama:

1) atgaminti ir viešai paskelbti architektūros kūrinius ir skulptūras, sukurtus nuolat stovėti viešosiose vietose, išskyrus atvejus, kai jie eksponuojami parodose ir muziejuose;

2) pastato ar kito statinio projektą, brėžinį, eskizą ar modelį panaudoti to pastato ar statinio rekonstrukcijai.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos netaikomos, kai architektūros kūrinys ar skulptūra yra pagrindinis vaizdavimo objektas reprodukcijoje ir kai tai daroma siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos.

3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nesuteikia teisės atgaminti architektūros kūrinius pastatų ar kitų statinių pavidalu ir daryti skulptūrų kopijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

29 straipsnis. Kūrinio laikinas atgaminimas

1. Leidžiama be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo:

1) atlikti laikinus atgaminimo veiksmus, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai, sudarantys neatskiriamą ir esminę technologinio proceso dalį ir atliekami tik tam, kad tarpininkas galėtų užtikrinti veiksmingą perdavimą kompiuterių tinklais tarp trečiųjų asmenų, arba tam, kad paskui būtų teisėtai (kai tai leidžia autorių teisių subjektas arba to neriboja šis Įstatymas) pasinaudota kūriniu, jeigu tokie laikini atgaminimo veiksmai atskirai neturi ekonominės vertės;

2) daryti trumpalaikius kūrinių įrašus, kuriuos daro transliuojančiosios organizacijos ar transliuojančiosios organizacijos vardu ir atsakomybe veikiantis asmuo savo pačių įranga ir savo transliacijoms.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti įrašai gali būti saugomi ne ilgiau kaip 30 dienų ir panaudojus transliacijai turi būti ištrinti. Išimtinai dokumentinio pobūdžio įrašai gali būti perduoti saugoti oficialiems valstybės archyvams.

30 straipsnis. Kompiuterių programų archyvavimas ir atgaminimas adaptavimo tikslais

1. Asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterių programą, be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo turi teisę pasidaryti kompiuterių programos kopijas ar adaptuoti programą, jei tos kopijos ar programos adaptavimas būtini tam, kad:

1) būtų galima naudotis šia kompiuterių programa pagal paskirtį, kuriai kompiuterių programa buvo įsigyta, įskaitant programos klaidų ištaisymą;

2) būtų galima naudoti teisėtai įsigytos kompiuterių programos kopiją, jeigu kompiuterių programa būtų prarasta, sunaikinta ar taptų netinkama naudoti.

2. Asmuo, turintis teisę naudoti kompiuterių programos kopiją, be autoriaus ar kito programos autorių teisių subjekto leidimo turi teisę išbandyti, nagrinėti ar patikrinti, kaip programa veikia, kad galėtų nustatyti, kokiomis idėjomis ir principais pagrįsti bet kurie programos elementai, jeigu jis tai daro atlikdamas veiksmus, kuriuos turi teisę atlikti (įdiegia programą, rodo ekrane, perduoda ar išsaugo programos duomenis).

3. Jokia kompiuterių programos kopija ar adaptuota programa negali būti be autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimo naudojama kitokiems tikslams, negu nustatyti šio straipsnio 1 dalyje.

4. Negalioja sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus veiksmus.

31 straipsnis. Kompiuterių programos dekompiliavimas

1. Autoriaus ar kito autorių teisių subjekto leidimas nebūtinas, kai reikia atgaminti kompiuterių programos kodą ar jį išversti tam, kad būtų galima gauti informaciją, užtikrinančią savarankiškai sukurtos kompiuterių programos ir kitų programų suderinamumą, jeigu:

1) šiuos veiksmus atlieka licenciją turintis asmuo ar kitas asmuo, turintis teisę naudotis programos kopija, ar jų įgaliotas tai atlikti asmuo;

2) informacija, užtikrinanti programų suderinamumą, prieš tai nebuvo laisvai prieinama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims;

3) šie veiksmai taikomi tik toms originalios programos dalims, kurios yra būtinos suderinamumui užtikrinti.

2. Draudžiama pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas gautą informaciją:

1) naudoti kitiems tikslams negu savarankiškai sukurtos kompiuterių programos suderinamumui užtikrinti;

2) perduoti kitiems asmenims, išskyrus atvejus, kai tai būtina savarankiškai sukurtos programos suderinamumui užtikrinti;

3) naudoti savo išraiška iš esmės panašios kompiuterių programos kūrimui, gaminimui ar rinkodarai arba bet kokiam kitam autorių teises pažeidžiančiam veiksmui.

3. Negalioja sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.

32 straipsnis. Duomenų bazių naudojimas

1. Teisėtas duomenų bazės ar jos kopijos naudotojas be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo turi teisę atlikti šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, jei šie veiksmai reikalingi tam, kad teisėtas duomenų bazės naudotojas galėtų sužinoti duomenų bazės turinį ir juo tinkamai naudotis.

2. Kai teisėtam duomenų bazės naudotojui leidžiama naudotis tik bazės dalimi, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik tai duomenų bazės daliai.

3. Negalioja sutartys, trukdančios atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.

4. Išleista arba viešai paskelbta duomenų bazė gali būti be autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo naudojama kaip pavyzdys mokymo ar mokslinio tyrimo tikslais, jeigu yra nurodomas jos šaltinis ir naudojimą pateisina siekiamas nekomercinis tikslas, taip pat visuomenės ir valstybės saugumo interesais, viešojo administravimo bei teismo proceso tikslais.

33 straipsnis. Dailės kūrinio rodymas

Be kūrinio autoriaus ar kito šio kūrinio autorių teisių subjekto leidimo ir be autorinio atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, autoriaus vardą, leidžiama nekomerciniais tikslais viešai rodyti dailės kūrinio originalą ar jo kopiją, kai kūrinys yra parduotas ar kitu būdu nuosavybės teisės į jį perduotos kitam fiziniam arba juridiniam asmeniui ir kai autorius ar jo teisių perėmėjas žino ar turi pagrindą žinoti, kad toks viešas kūrinių rodymas (paroda) yra įsigijusio kūrinį fizinio arba juridinio asmens įprastinės veiklos dalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1454, 2008-03-13, Žin., 2008, Nr. 35-1243 (2008-03-27)

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

PENKTASIS SKIRSNIS

AUTORIŲ TEISIŲ GALIOJIMO TERMINAI

34 straipsnis. Autorių teisių galiojimo terminas

1. Autorių turtinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, neatsižvelgiant į kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datą.

2. Autorių asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai.

35 straipsnis. Specialūs autorių turtinių teisių galiojimo terminai

1. Autorių turtinės teisės į kūrinį, sukurtą bendraautorystės pagrindu, galioja visą bendraautorių gyvenimą ir 70 metų po paskutinio bendraautorio mirties.

2. Autorių turtinės teisės į kūrinį, kuriame nenurodytas autoriaus vardas arba nurodytas autoriaus pseudonimas, galioja 70 metų po kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datos. Jei tokio kūrinio autoriaus tapatybė nekelia abejonių arba per nurodytą terminą paaiškėja autoriaus tikrasis vardas, autorių turtinės teisės į tokį kūrinį galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties.

3. Autorių turtinės teisės į kolektyvinį kūrinį galioja 70 metų po kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datos. Kai kūrinį sukūrusių fizinių asmenų tapatybė viešai prieinamame kūrinyje nekelia abejonių, taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.

4. Autorių turtinės teisės į audiovizualinį kūrinį galioja, kol gyvi režisierius, scenarijaus autorius, dialogų autorius, dailininkas, operatorius bei specialiai audiovizualiniam kūriniui sukurtos muzikos autorius ir 70 metų po paskutiniojo iš jų mirties.

5. Autorių turtinės teisės į muzikos kūrinį su žodžiais galioja visą muzikos kūrinio su žodžiais autorių (kompozitoriaus ir žodžių autoriaus) gyvenimą ir 70 metų po ilgiausiai išgyvenusio autoriaus mirties, neatsižvelgiant į tai, ar šie asmenys laikomi bendraautoriais, ar ne, su sąlyga, kad jų sukurtos kūrinio dalys (muzika ir žodžiai) buvo specialiai kuriamos tam muzikos kūriniui su žodžiais.

Pastaba. 5 dalis taikoma muzikos kūrinių su žodžiais autoriams (kompozitoriams ir žodžių autoriams), jeigu iki 2013 m. lapkričio 1 d. nėra pasibaigę kompozitoriaus ar žodžių autoriaus teisių galiojimo terminai, taip pat autoriams (kompozitoriams ir žodžių autoriams), kurių muzikos kūriniai su žodžiais sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732

36 straipsnis. Turtinės teisės į kūrinį, išleistą pasibaigus autorių teisių galiojimo terminui

1. Fizinis arba juridinis asmuo, pirmą kartą teisėtai išleidęs ar kitaip teisėtai viešai paskelbęs anksčiau neišleistą kūrinį, pasibaigus jo autorių teisių galiojimo terminui, įgyja šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytas autorių išimtines turtines teises į kūrinį.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės galioja 25 metus po kūrinio pirmojo teisėto išleidimo ar viešo paskelbimo datos.

37 straipsnis. Autorių teisių galiojimo terminų skaičiavimas

1. Šio Įstatymo 34–36 straipsniuose nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1 dienos po tų metų, kada buvo juridinis faktas, kurio pagrindu pradedamas skaičiuoti terminas.

2. Autorių teisių į kūrinį, išleistą atskirais vienetais (tomais, dalimis, laidomis, epizodais), galiojimo terminas skaičiuojamas kiekvienam vienetui atskirai nuo to vieneto teisėto išleidimo datos.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

AUTORIŲ TURTINIŲ TEISIŲ PERDAVIMAS IR LICENCIJŲ SUTEIKIMAS.

AUTORINĖS SUTARTYS

38 straipsnis. Autorių turtinių teisių perdavimas

1. Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka.

2. Autorių turtinių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis, atlygintinis arba neatlygintinis.

3. Negali būti perduodamos teisės į visus būsimus arba aiškiai neidentifikuotus autoriaus kūrinius. Autorių turtinių teisių perdavimas negali būti taikomas kūrinio panaudojimo būdams, kurie autoriaus turtinių teisių perdavimo metu neegzistuoja ar yra nežinomi.

4. Autorių asmeninės neturtinės teisės kitiems asmenims neperduodamos. Jos nepriklauso nuo autorių turtinių teisių, lieka jiems ir tais atvejais, kai turtinės teisės perduodamos kitiems asmenims.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

39 straipsnis. Autorinės sutartys

1. Pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) perduoda arba suteikia autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

2. Šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines teises autorius gali perduoti kitiems asmenims pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo arba suteikti pagal autorinę licencinę sutartį (išimtinė arba neišimtinė licencija). Licencija laikoma išimtine tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai nurodyta sutartyje. Asmuo, kuriam perduotos autorių turtinės teisės, laikomas autorių turtinių teisių perėmėju.

3. Sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymų, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaikomos autorinėmis. Autorinėmis sutartimis taip pat nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

40 straipsnis. Autorinių sutarčių sąlygos

1. Autorinėje sutartyje turi būti šios sąlygos:

1) kūrinio pavadinimas (užsienio autorių kūrinių pavadinimai nurodomi ir originalo kalba), išskyrus kolektyvinio administravimo asociacijų išduodamas licencijas;

2) kūrinio apibūdinimas (kūrinio rūšis, pavadinimas, pagrindiniai reikalavimai kūriniui);

3) perduodamos ar suteikiamos autorių turtinės teisės (kūrinio panaudojimo būdai), licencijos rūšis (išimtinė ar neišimtinė licencija);

4) teritorija, kurioje galioja teisių perdavimas ar licencija, suteikianti teisę naudoti kūrinį;

5) teisių perdavimo ar licencijos galiojimo terminas;

6) autorinio atlyginimo dydis, mokėjimo tvarka ir terminai;

7) šalių ginčų sprendimo tvarka ir atsakomybė;

8) kitos sutarties sąlygos.

2. Preziumuojama, kad pagal autorinę sutartį perduodama tik tiek autorių teisių, kiek jų reikia konkrečios sutarties tikslams pasiekti. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodytas turtinių teisių perdavimo ar suteikimo terminas, sutarties šalis gali nutraukti autorinę sutartį prieš vienerius metus raštu pranešusi kitai šaliai apie sutarties nutraukimą. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyta galiojimo teritorija, laikoma, kad turtinės teisės yra perduotos ar suteiktos Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Jeigu pagal autorinę sutartį perduotos visos autorių turtinės teisės, laikoma, kad šios teisės perduotos tik dėl sutartyje nurodytų kūrinio naudojimo būdų. Jeigu autorinėje sutartyje nenurodyti kūrinio naudojimo būdai, laikoma, kad autorinė sutartis sudaryta tik dėl tų kūrinio naudojimo būdų, kurie sutarties šalims yra būtini siekiant tikslo, dėl kurio ta sutartis buvo sudaryta.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

41 straipsnis. Autorinė kūrinio užsakymo sutartis

1. Pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turtines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas įsipareigoja sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

2. Nuosavybės teisė į dailės kūrinį, sukurtą pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį, pereina užsakovui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

42 straipsnis. Autorinių sutarčių forma

1. Autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo, autorinė licencinė sutartis ir autorinė kūrinio užsakymo sutartis sudaromos raštu. Rašytinė sutarties forma neprivaloma sutartims dėl kūrinių skelbimo periodiniuose leidiniuose.

2. Kai materialiose laikmenose užfiksuotos kompiuterių programos ir elektroninės duomenų bazės platinamos per prekybos tinklą, teisė naudotis kompiuterių programomis ar elektroninėmis duomenų bazėmis suteikiama pagal licencinę sutartį, kuri pirkėjui pateikiama kompiuterių programos ar duomenų bazės pakuotėje (paketo licencija). Paketo licencijoje nurodytos sąlygos kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės naudotojui yra privalomos, jeigu naudotojui suteikiama galimybė susipažinus su paketo licencijos sąlygomis per protingą laiką atsisakyti sutarties ir grąžinti įsigytas kompiuterių programas ar elektronines duomenų bazes. Jos turi būti pateikiamos laikantis Vartotojų teisių gynimo ir Valstybinės kalbos įstatymų reikalavimų. Kai kompiuterių programos ar elektroninės duomenų bazės pateikiamos kompiuterių tinklais, teisė naudotis kompiuterių programa ar duomenų baze naudotojui gali būti suteikiama licencine sutartimi, kuri pateikiama elektronine forma ir kurią naudotojas turi patvirtinti prieš pradėdamas naudoti kompiuterių programą ar elektroninę duomenų bazę.

3. Autorinių sutarčių negaliojimo pagrindus nustato Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios sandorių negaliojimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

43 straipsnis. Leidybos sutartis

1. Leidybos sutartimi autorius ar kitas autorių teisių subjektas perduoda ar suteikia leidėjui už sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą teisę atgaminti spausdinimo ar kitokiu būdu literatūros, mokslo ar meno kūrinį pagaminant pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti pakankamą egzempliorių kiekį ir teisę juos platinti.

2. Kūrinio rankraštis, jo kopija ar kita laikmena, iš kurių kūrinys atgaminamas, priklauso autoriui nuosavybės teise, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

3. Leidybos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos netaikomos periodiniams leidiniams ir kitiems kolektyviniams kūriniams.

4. Leidybos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos taikomos ir literatūros, mokslo ar meno kūrinio užsakymo atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

44 straipsnis. Leidybos sutarties forma ir sąlygos

1. Leidybos sutartis turi būti sudaroma raštu.

2. Leidybos sutartyje, be šio Įstatymo 40 ir 41 straipsniuose nurodytų sąlygų, turi būti nustatyta kūrinio pateikimo tvarka ir (ar) būdas, kūrinio aprobavimo tvarka ir terminai, autorių teisės ir pareigos rengiant kūrinį spaudai (kūrinio pakeitimas, redagavimas, korektūros skaitymas ir kita), didžiausias ir (ar) mažiausias išleidžiamų kūrinio kopijų (egzempliorių) skaičius, jų platinimo tvarka, autoriui perduodamų išleisto kūrinio kopijų (autorinių egzempliorių, kuriais laikomi ne daugiau kaip dešimt išleidžiamo kūrinio kopijų) skaičius ir kitos sąlygos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

45 straipsnis. Kūrinio išleidimas knyga

1. Kai kūrinys išleidžiamas knyga, be šio Įstatymo 40 ir 44 straipsniuose nustatytų sąlygų, leidybos sutartyje turi būti nurodyta:

1) kalba ar kalbos, kuriomis kūrinys turi būti išleistas;

2) leidinio apipavidalinimas (formatas, viršelis, iliustracijos ir kita).

2. Jeigu leidybos sutartyje nenurodyta kalba ar kalbos, kuriomis kūrinys turi būti išleistas, leidėjas turi teisę išleisti kūrinį tik originalo kalba.

3. Jeigu leidėjas per penkerius metus nuo kūrinio perdavimo neišleido kūrinio visomis leidybos sutartyje nurodytomis kalbomis, autorius gali nutraukti sutartį dėl kūrinio išleidimo likusiomis kalbomis.

4. Šio straipsnio 3 dalis taikoma ir užsienio autorių kūrinių vertimams į lietuvių bei kitas kalbas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

46 straipsnis. Leidėjo pareigos pagal leidybos sutartį

1. Pagal leidybos sutartį leidėjas privalo:

1) išleisti kūrinį sutartu būdu ir forma per sutartyje nustatytą terminą be pakeitimų, kuriems autorius nepritarė, ir ant kiekvieno išleisto kūrinio egzemplioriaus nurodyti autoriaus vardą arba autoriaus nurodytą pseudonimą ar kitą autorių identifikuojančią informaciją;

2) pateikti autoriui susipažinti parengtą išleisti kūrinį, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip;

3) pradėti platinti išleistą kūrinį  sutartyje nustatytu laiku ir sąlygomis;

4) užtikrinti, kad kūrinio komercinis platinimas atitiktų įprastą praktiką leidybos srityje;

5) sutartyje nustatytais terminais ir nustatyta tvarka apskaičiuoti ir sumokėti autorinį atlyginimą;

6) grąžinti autoriui išleisto kūrinio originalą (rankraštį), jo kopiją ar kitą laikmeną, iš kurios kūrinys atgamintas, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip;

7) autoriaus prašymu suteikti jam reikalingą rašytinę informaciją kartu su reikiamais dokumentais, nurodančiais išleisto kūrinio egzempliorių skaičių, pajamas, gautas už realizuotus išleisto kūrinio egzempliorius, bei apskaičiuotą autorinį atlyginimą, arba su jų kopijomis.

2. Kūrinio antrasis ir vėlesni leidimai arba papildomi tiražai galimi tik tuo atveju, kai leidybos sutartyje dėl to susitarta ir numatytas atlyginimas autoriui ne mažesnis kaip 5 procentai leidėjo pajamų iš atitinkamo leidimo ar tiražo. Leidėjas privalo apie numatomą kūrinio naują leidimą ar papildomą tiražą iš anksto pranešti autoriui, kad šis per protingą terminą galėtų padaryti reikalingus kūrinio pakeitimus. Šie pakeitimai neturi keisti kūrinio pobūdžio ir neprotingai didinti kūrinio išleidimo išlaidų.

3. Jeigu kūrinys nebuvo išleistas per sutartyje nustatytą terminą, autorius gali nutraukti sutartį net ir tais atvejais, kai nėra leidėjo kaltės. Sumokėtas pagal sutartį autorinis atlyginimas tokiu atveju lieka autoriui. Autorius, patyręs nuostolių, kurių šis autorinis atlyginimas nepadengia, gali prašyti atlyginti šiuos nuostolius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

47 straipsnis. Autoriaus pareigos pagal leidybos sutartį

Pagal leidybos sutartį autorius privalo:

1) įteikti kūrinį leidėjui atgaminti tinkama forma sutartyje nustatytu laiku;

2) pateikti savo sukurtą originalų sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį, kuris nepažeidžia kitų asmenų teisių;

3) be leidėjo rašytinio leidimo neperduoti ar nesuteikti teisių į sutartyje nurodytą kūrinį ar jo dalį tretiesiems asmenims, t. y. neleisti panaudoti jį tuo pačiu būdu per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenustatytas, – trejus metus nuo kūrinio išleidimo datos.

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

48 straipsnis. Autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį dydis ir mokėjimo tvarka

1. Pagal autorinę sutartį mokamo autorinio atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip.

2. Autorinis atlyginimas autorinėje sutartyje nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų, gautų už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, konkrečia pinigų suma arba kitu nurodytu būdu. Šalys autorinėje sutartyje gali numatyti autorinio atlyginimo ar jo dalies mokėjimą avansu.

3. Jeigu autorinio atlyginimo dydis nustatytas procentais nuo pajamų, gautų už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, autorius ar kitas autorių teisių subjektas turi teisę gauti informaciją apie kūrinio panaudojimo mastą, naudotojo sudarytas sutartis bei jo pajamas, gautas naudojant kūrinį.

49 straipsnis. Autorių turtinių teisių paveldėjimas ir asmeninių neturtinių teisių apsaugos tvarka

1. Autorių turtinės teisės paveldimos pagal įstatymą arba testamentą.

2. Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kaip skiriamas testamento vykdytojas, nurodyti asmenį, kuriam jis paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jeigu autorius nėra davęs tokių nurodymų, autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Kai įpėdinių nėra, taip pat kai pasibaigia šio Įstatymo nustatyti autorių turtinių teisių galiojimo terminai, autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugą Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.

50 straipsnis. Nuosavybės teisės į kūrinį perleidimas

1. Autorių teisės į kūrinį nesiejamos su nuosavybės teise į materialųjį objektą, kuriuo tas kūrinys išreikštas. Autorius ar kitas autorių teisių subjektas, perleidęs nuosavybės teisę į materialųjį objektą, kuriuo išreikštas kūrinys, nelaikomas perleidusiu autorių turtines teises ar suteikusiu licenciją, leidžiančią naudoti tą kūrinį, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

2. Autorius arba kitas autorių teisių subjektas, perleidęs autorių turtines teises ar suteikęs licenciją, leidžiančią naudoti kūrinį, nelaikomas perleidusiu nuosavybės teisę į materialųjį objektą, kuriuo tas kūrinys išreikštas.

III SKYRIUS

GRETUTINĖS TEISĖS

51 straipsnis. Gretutinių teisių įgyvendinimo sąlygos

1. Gretutinės teisės įgyvendinamos nepažeidžiant šio Įstatymo II skyriuje nustatytų autorių teisių į literatūros, mokslo ir meno kūrinius.

2. Fonogramos gamintojas ir (ar) atlikėjas, informuodamas apie savo gretutines teises, turi teisę ant kiekvieno fonogramos egzemplioriaus arba ant kiekvienos fonogramos pakuotės naudoti užrašą, kurį sudaro apskritime įrašyta lotyniška raidė P, išimtinių gretutinių teisių subjekto vardas (pavadinimas) ir pirmieji fonogramos išleidimo metai.

3. Šio Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis mutatis mutandis taikoma ir gretutinių teisių subjektams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

52 straipsnis. Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės

1. Atlikėjas, nepaisant jo išimtinių turtinių teisių, net ir tuo atveju, kai turtinės teisės perduotos kitiems asmenims, turi asmenines neturtines teises į savo tiesioginį (gyvą) atlikimą ar atlikimo įrašą. Atlikėjas turi teisę reikalauti, kad naudojant atlikimą ar jo įrašą jis būtų įvardytas kaip atlikėjas, ir prieštarauti dėl atlikimo ar jo įrašo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo, taip pat dėl atlikėjo garbei ar reputacijai galinčio padaryti žalos bet kokio kito kėsinimosi į atlikimą ar jo įrašą.

2. Atlikėjo asmeninės neturtinės teisės neperduodamos kitiems asmenims. Po atlikėjo mirties asmeninės neturtinės teisės saugomos šio Įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

53 straipsnis. Atlikėjų turtinės teisės

1. Atlikėjas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:

1) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti neįrašytą (neužfiksuotą) atlikimą, išskyrus tuos atvejus, kuriais pats atlikimas yra radijo ar televizijos laida;

2) įrašyti neįrašytą (neužfiksuotą) atlikimą;

3) atgaminti atlikimo įrašą;

4) padaryti atlikimo įrašą viešai prieinamą;

5) platinti atlikimo įrašą arba jo kopijas juos parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat juos importuojant ir eksportuojant.

2. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta teisė padaryti atlikimo įrašą viešai prieinamą apima jo perdavimą laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (pvz., kompiuterių tinklais (internete) pagal pareikalavimą arba kitokiais būdais).

3. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti atlikimo įrašą ar jo kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai atlikimo įrašą ar jo kopijas, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į atlikėjo ar jo teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esantį atlikimo įrašą ar jo kopijas.

4. Su audiovizualinio kūrinio gamintoju sudarydamas sutartį dėl audiovizualinio atlikimo įrašo, atlikėjas perduoda gamintojui šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nurodytas teises, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Atlyginimo dydis nustatomas šalių susitarimu atskirai už kiekvieną perduotą turtinę teisę (atlikimo audiovizualinio įrašo naudojimo būdą). Atlikėjas, perdavęs audiovizualinio kūrinio gamintojui teisę nuomoti atlikimo audiovizualinio įrašo originalą ar jo kopijas, turi neatšaukiamą teisę gauti tam tikrą atlyginimą už atlikimo audiovizualinio įrašo ar jo kopijos nuomą.

5. Atlikėjas, kuris sudarydamas sutartį su fonogramos gamintoju perdavė fonogramos gamintojui teisę nuomoti į fonogramą įrašytą atlikimą, turi neatšaukiamą teisę į tam tikrą atlyginimą už fonogramos ar jos kopijos nuomą.

6. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytos teisės į atlyginimą paprastai įgyvendinamos per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems fonogramos ar audiovizualinio kūrinio gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti tas fonogramas, audiovizualinius įrašus ar jų kopijas.

7. Audiovizualinio kūrinio gamintojas atlikėjo ar gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos prašymu turi suteikti atlikėjui ar kolektyvinio administravimo asociacijai šio straipsnio 4 dalyje numatytų teisių įgyvendinimui reikalingą informaciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

54 straipsnis. Fonogramų gamintojų teisės

1. Fonogramos gamintojas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:

1) atgaminti fonogramą;

2) išleisti fonogramą;

3) padaryti fonogramą ar jos kopiją viešai prieinamą;

4) platinti fonogramą ar jos kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat jas importuojant ir eksportuojant.

2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta teisė padaryti fonogramą ar jos kopiją viešai prieinamą apima jų perdavimą laidais ar bevielio ryšio priemonėmis, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (pvz., kompiuterių tinklais (internete) pagal pareikalavimą arba kitokiais būdais).

3. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti fonogramą ar jos kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai fonogramą ar jos kopijas, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į fonogramos gamintojo ar jo teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esančią fonogramą ar jos kopijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

55 straipsnis. Teisė į atlyginimą už transliavimą ir viešą paskelbimą

1. Atlikėjai ir fonogramų gamintojai turi teisę gauti tam tikrą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistų (nepaisant jų išleidimo vietos) fonogramų ar jų kopijų tiesioginį ar netiesioginį transliavimą, retransliavimą ar kitokį viešą paskelbimą. Šį atlyginimą privalo mokėti fiziniai arba juridiniai asmenys, naudojantys fonogramas ar jų kopijas. Atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Šis atlyginimas atlikėjams ir fonogramų gamintojams dalijamas po lygiai, jeigu kitaip nenustatyta jų tarpusavio sutartyje.

2. Jeigu fonogramų naudotojai ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos nesutaria dėl atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų, bet kuri iš šalių gali kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybą arba į kitą tarpininką prašydama tarpininkauti derybose. Jeigu šalys nepriima derybose tarpininkaujant pateikto pasiūlymo, atlyginimo dydį ir mokėjimo sąlygas nustato teismas.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atlyginimą renka bei paskirsto atlikėjams ir fonogramų gamintojams gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises, atsižvelgdama į šio Įstatymo V skyriaus nuostatas.

4. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos įgyvendinamos nepažeidžiant autorių teisės gauti autorinį atlyginimą už fonogramose įrašytų kūrinių naudojimą.

56 straipsnis. Transliuojančiųjų organizacijų teisės

1. Transliuojančiosios organizacijos turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:

1) retransliuoti savo transliacijas;

2) retransliuoti kabeliniais tinklais savo transliacijas;

3) įrašyti savo transliacijas;

4) atgaminti savo transliacijų įrašus;

5) viešai skelbti savo transliacijas, jeigu tai vyksta už įėjimo mokestį visuomenei prieinamose vietose;

6) padaryti savo transliacijų įrašus ar jų kopijas viešai prieinamus, įskaitant perdavimą kompiuterių tinklais (internete);

7) platinti savo transliacijų įrašus ar jų kopijas parduodant ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant ir eksportuojant.

2. Kabelinės retransliacijos operatoriai, retransliuojantys transliuojančiųjų organizacijų transliacijas, neturi į jas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių.

3. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti transliacijų įrašus ar jų kopijas Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į transliuojančiosios organizacijos ar jos teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esantį transliacijos įrašą ar jo kopijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

57 straipsnis. Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojo teisės

1. Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojas turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:

1) atgaminti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopiją;

2) transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą;

3) platinti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat juos importuojant ir eksportuojant;

4) padaryti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas viešai prieinamus, įskaitant perdavimą kompiuterių tinklais (internete).

2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta išimtinė teisė platinti audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas, išskyrus teisę nuomoti ir teikti panaudai, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į gamintojo ar jo teisių perėmėjo arba jų leidimu į Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotą ar kitu būdu perduotą nuosavybėn ir teisėtai komercinėje apyvartoje esantį audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ar jo kopijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

58 straipsnis. Gretutinių teisių apribojimai

1. Be gretutinių teisių subjektų leidimo ir be atlyginimo, tačiau nurodžius, jei tai įmanoma, naudojamą šaltinį ir atlikėjo vardą, leidžiama naudoti atlikimą, fonogramą, audiovizualinio kūrinio (filmo) įrašą ir transliuojančiosios organizacijos transliaciją arba jų įrašus:

1) laikiniems atgaminimo veiksmams, kurie yra trumpalaikiai arba atsitiktiniai, sudarantys neatskiriamą ir esminę technologinio proceso dalį ir atliekami tik tam, kad tarpininkas galėtų užtikrinti veiksmingą perdavimą kompiuterių tinklais tarp trečiųjų asmenų, arba tam, kad paskui būtų teisėtai (kai tai leidžia gretutinių teisių subjektas arba to neriboja šis Įstatymas) pasinaudota gretutinių teisių objektu, jeigu tokie laikini atgaminimo veiksmai atskirai neturi ekonominės vertės;

2) atgaminti, viešai skelbti trumpas gretutinių teisių objektų ištraukas aktualių įvykių apžvalgose tiek, kiek to reikia informacijai apie tuos įvykius;

3) naudoti gretutinių teisių objektus, esančius bibliotekose, mokymo ir mokslo įstaigų bibliotekose, muziejuose arba archyvuose taip, kaip nurodyta šio Įstatymo 22 straipsnio 3 punkte;

4) atgaminti gretutinių teisių objektą bibliotekose, mokymo įstaigose, muziejuose arba archyvuose, išskyrus gretutinių teisių objektą, paskelbtą kompiuterių tinklais (internete), nesiekiant tiesioginės ar netiesioginės ekonominės ar komercinės naudos, kai gretutinių teisių objekto kopija daroma tam, kad būtų išsaugotas arba atgamintas prarastas, sunaikintas arba tapęs netinkamas naudoti šiame punkte nurodytų įstaigų fondų ar kolekcijų egzempliorius arba kai reikia atkurti prarastą, sunaikintą ar tapusį netinkamą naudoti kitos panašios bibliotekos, mokymo įstaigos, muziejaus arba archyvo nuolatinės kolekcijos egzempliorių, jeigu tokio egzemplioriaus neįmanoma gauti kitais būdais. Pakartotiniai tokio atgaminimo atvejai leidžiami, jeigu jie vienas su kitu nesusiję;

5) kaip pavyzdį nekomerciniais mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais atgaminti, viešai paskelbti nedidelį teisėtai išleistą ar viešai paskelbtą gretutinių teisių objektą ar jo ištrauką, kiek tai susiję su mokymo programomis ir neviršija mokymui ar moksliniam tyrimui reikalingo masto;

6) nekomerciniais tikslais viešai paskelbti gretutinių teisių objektus formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo mokyklų (lopšelių, lopšelių-darželių, darželių, specialiųjų poreikių vaikų ikimokykliniam ugdymui skirtų lopšelių, lopšelių-darželių ir darželių) koncertuose, kurie yra šių įstaigų vykdomo ugdymo proceso dalis;

7) trumpalaikiams gretutinių teisių objektų įrašams, kuriuos daro transliuojančiosios organizacijos ar transliuojančiosios organizacijos vardu ir atsakomybe veikiantis asmuo savo pačių įranga ir savo transliacijoms. Tokie įrašai gali būti saugomi ne ilgiau kaip 30 dienų ir juos panaudojus transliacijai turi būti ištrinti. Išimtinai dokumentinio pobūdžio įrašai gali būti perduoti saugoti oficialiems valstybės archyvams;

8) nekomerciniais tikslais naudoti taip, kaip nurodyta šio Įstatymo 25 straipsnyje;

9) panaudoti visuomenės saugumo tikslais arba siekiant užtikrinti tinkamą valstybės valdžios, valdymo ar teismo proceso veiksmų atlikimą ar pranešimą apie juos;

10) nekomerciniais tikslais atgaminti, viešai skelbti religinių apeigų metu;

11) kai atsitiktinai gretutinių teisių objektas įtraukiamas į kitą medžiagą;

12) karikatūrai ar parodijai sukurti;

13) kai tai susiję su įrangos demonstravimu ar taisymu.

2. Be gretutinių teisių subjektų leidimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui nekomerciniais tikslais leidžiama atgaminti teisėtai išleisto ar viešai paskelbto atlikimo, fonogramos, audiovizualinio kūrinio (filmo) ar transliuojančiosios organizacijos transliacijos įrašo kopiją. Atlyginimas už gretutinių teisių objekto atgaminimą asmeniniam naudojimui nekomerciniais tikslais gretutinių teisių subjektams mokamas šio Įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti gretutinių teisių apribojimai turi neprieštarauti įprastiniam šių teisių objektų naudojimui ir nepažeisti atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų ar transliuojančiųjų organizacijų teisėtų interesų.

4. Atlikėjų, fonogramų gamintojų, audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų teisė į kabelinę retransliaciją įgyvendinama tik per gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijas šio Įstatymo 65 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma transliuojančiųjų organizacijų teisėms į jų pačių retransliuojamas laidas ir programas, nepaisant to, ar šios teisės priklauso pačiai transliuojančiajai organizacijai, ar jai jas perdavė kiti autorių teisių ar gretutinių teisių subjektai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

59 straipsnis. Gretutinių teisių galiojimo terminai

1. Atlikėjų asmeninės neturtinės teisės saugomos neterminuotai. Atlikėjų turtinės teisės galioja 50 metų po atlikimo datos. Jeigu per šį laikotarpį atlikimo įrašas teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, atlikėjų turtinės teisės galioja:

1) 50 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris nėra fonograma, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau;

2) 70 metų po pirmojo atlikimo įrašo, kuris yra fonograma, išleidimo arba viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.

2. Fonogramų gamintojų teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį:

1) fonograma teisėtai išleidžiama, fonogramų gamintojų teisės galioja 70 metų nuo pirmojo teisėto išleidimo datos;

2) neišleista fonograma teisėtai viešai paskelbiama, fonogramų gamintojų teisės galioja 70 metų nuo pirmojo teisėto viešo paskelbimo datos.

3. Transliuojančiųjų organizacijų teisės galioja 50 metų po pirmojo transliacijos viešo perdavimo, nepaisant to, ar ši transliacija perduota laidais, ar bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant perdavimą kabeliniais tinklais ir palydoviniu ryšiu.

4. Audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojo teisės galioja 50 metų po įrašo padarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį audiovizualinis kūrinys (filmas) teisėtai išleidžiamas arba teisėtai viešai paskelbiamas, gamintojo teisės saugomos 50 metų po pirmojo tokio išleidimo arba pirmojo tokio viešo paskelbimo datos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko pirmiau.

5. Šiame straipsnyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1 dienos po tų metų, kada buvo juridinis faktas, kurio pagrindu pradedamas skaičiuoti terminas.

Pastaba. Straipsnis taikomas atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių teisių galiojimo terminai – 50 metų po atlikimo įrašo ir fonogramos pirmojo teisėto išleidimo arba pirmojo teisėto viešo paskelbimo – nepasibaigė iki 2013 m. lapkričio 1 d., taip pat atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių atlikimo įrašai ir fonogramos sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d. (Nr. XII-888)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732

59¹ straipsnis. Atlikėjų teisė nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartis

1. Jeigu praėjus 50 metų po to, kai fonograma buvo teisėtai išleista arba neišleista fonograma buvo viešai teisėtai paskelbta, fonogramos gamintojas ar jo teisių perėmėjas neišleidžia į apyvartą pakankamo visuomenės poreikiams patenkinti parduoti skirtų fonogramų kopijų skaičiaus arba nepadaro fonogramų viešai prieinamų laidais arba bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jas pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, atlikėjas gali šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį.

2. Teisių perdavimo ar suteikimo sutartis gali būti nutraukta, jeigu per vienus metus nuo atlikėjo rašytinio pranešimo apie ketinimą nutraukti sutartį išsiuntimo dienos fonogramų gamintojas ar jo teisių perėmėjas nepradeda naudoti fonogramos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais. Kai fonogramoje įrašytas kolektyvo (choro, ansamblio, orkestro ir pan.) atlikimas, teisę nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį įgyvendina kolektyvo įgaliotas atstovas, o kai įgaliojimo nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį nėra, – kolektyvo vadovas.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atlikėjų teisė nutraukti teisių perdavimo ar suteikimo sutartį yra neatšaukiama. Sutartys dėl šios teisės atsisakymo negalioja.

Pastaba. Straipsnis taikomas atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių teisių galiojimo terminai – 50 metų po atlikimo įrašo ir fonogramos pirmojo teisėto išleidimo arba pirmojo teisėto viešo paskelbimo – nepasibaigė iki 2013 m. lapkričio 1 d., taip pat atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių atlikimo įrašai ir fonogramos sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d. (Nr. XII-888)

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732

Papildyta nuo 2014-06-01:

59² straipsnis. Atlikėjų teisė į papildomą atlyginimą už fonogramų panaudojimą

1. Praėjus 50 metų po fonogramos teisėto išleidimo ar teisėto viešo paskelbimo, atlikėjai turi teisę kasmet gauti papildomą atlyginimą iš fonogramų gamintojų ar jų teisių perėmėjų už savo atlikimo įrašų, užfiksuotų fonogramose, atgaminimą, platinimą ir padarymą viešai prieinamų laidais arba bevielio ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku, jeigu atlikėjų ir fonogramų gamintojų sudarytose teisių perdavimo ar suteikimo sutartyse buvo numatytas tik vienkartinis atlyginimas atlikėjams už teisių perdavimą ar suteikimą fonogramų gamintojams.

2. Atlikėjams skirtam papildomam atlyginimui mokėti fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai kasmet skiria 20 procentų kasmetinių pajamų, kurias fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai gavo už fonogramų panaudojimą šio straipsnio 1 dalyje numatytais būdais ankstesniais metais negu tie, kuriais mokamas šis kasmetinis papildomas atlyginimas. Kasmetinio papildomo atlyginimo skaičiavimui ir mokėjimui neturi įtakos jokie fonogramų gamintojo ar jo teisių perėmėjo ir atlikėjo numatyti mokėjimai avansu ar atskaitymai pagal atlikėjo ir fonogramų gamintojo sutartį dėl fonogramoje įrašyto atlikimo įrašo naudojimo. Fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai turi suteikti atlikėjams pastarųjų rašytiniu prašymu informaciją, kuri gali būti reikalinga siekiant gauti kasmetinį papildomą atlyginimą.

3. Atlikėjams skirtą papildomą atlyginimą fonogramų gamintojai ar jų teisių perėmėjai moka vieną kartą per metus, pasibaigus metams, kuriais atitinkami fonogramose įrašyti atlikimo įrašai buvo panaudoti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Šį atlyginimą surenka, paskirsto ir atlikėjams sumoka Vyriausybės įgaliotos institucijos paskirta atsakinga kolektyvinio administravimo asociacija. Atlikėjams skirto papildomo atlyginimo surinkimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atlikėjų teisė į papildomą atlyginimą yra neatšaukiama. Sutartys dėl šios teisės atsisakymo negalioja.

Pastaba. Straipsnis taikomas atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių teisių galiojimo terminai – 50 metų po atlikimo įrašo ir fonogramos pirmojo teisėto išleidimo arba pirmojo teisėto viešo paskelbimo – nepasibaigė iki 2013 m. lapkričio 1 d., taip pat atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių atlikimo įrašai ir fonogramos sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d. (Nr. XII-888)

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732

60 straipsnis. Turtinių teisių perdavimas ir licencijų suteikimas

1. Šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodytos atlikėjų turtinės teisės gali būti perduodamos pagal sutartį, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka.

2. Fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojų turtinės teisės gali būti perduodamos pagal sutartį ar kita įstatymų nustatyta tvarka.

3. Atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos ir audiovizualinio kūrinio (filmo) pirmojo įrašo gamintojai turtines teises į gretutinių teisių objektus gali suteikti pagal licencinę sutartį.

4. Sutartims dėl gretutinių turtinių teisių perdavimo ir licencinėms sutartims dėl turtinių teisių suteikimo taikomos mutatis mutandis šio Įstatymo 38–46, 48 ir 50 straipsnių nuostatos.

5. Kai kūrinį atlieka kolektyvas (choras, ansamblis, orkestras, aktorių grupė ir pan.), sutartis dėl atlikėjų turtinių teisių perdavimo ar licencijos suteikimo sudaro kolektyvo įgaliotas atstovas. Kai tokio įgaliojimo nėra, sutartį gali sudaryti kolektyvo vadovas.

6. Kai atlikėjas kūrinį atlieka vykdydamas tarnybines pareigas arba darbdavio užduotį, šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodytos atlikėjo turtinės teisės 5 metams pereina darbdaviui, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

IV SKYRIUS

DUOMENŲ BAZIŲ GAMINTOJŲ TEISĖS

(SUI GENERIS TEISĖS)

61 straipsnis. Duomenų bazių gamintojų teisės

1. Duomenų bazės gamintojas, kuris įrodo, kad parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, turi teisę uždrausti šiuos veiksmus:

1) bet kokiu būdu ar forma visam laikui ar laikinai perkelti visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį į kitą laikmeną;

2) bet kokiu būdu padaryti viešai prieinamą visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį platinant duomenų bazės kopijas, jas nuomojant, perduodant visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį kompiuterių tinklais (internete) ar kitais perdavimo būdais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos duomenų bazių gamintojų teisės gali būti perduodamos kitiems asmenims pagal sutartį, paveldėjimo tvarka ar kita įstatymų nustatyta tvarka.

3. Duomenų bazių gamintojų teisės saugomos nepažeidžiant autorių teisių į duomenų bazės sudarymą ir autorių teisių bei gretutinių teisių į kūrinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį.

4. Teisė platinti duomenų bazės egzempliorius, išskyrus teisę nuomoti, Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje nustoja galioti (išnaudojama) į duomenų bazės gamintojo arba jo leidimu Europos ekonominės erdvės valstybių teritorijoje parduotus ar kitu būdu perduotus nuosavybėn ir komercinėje apyvartoje teisėtai esančius duomenų bazės egzempliorius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

62 straipsnis. Duomenų bazės teisėtų naudotojų teisės ir pareigos

1. Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, gamintojas negali kliudyti teisėtiems duomenų bazės naudotojams perkelti į kitas laikmenas ar naujai panaudoti bet kokiais tikslais nedideles (vertinant kokybiniu ir (ar) kiekybiniu požiūriu) duomenų bazės turinio dalis.

2. Jeigu teisėtas naudotojas turi teisę panaudoti tik tam tikras duomenų bazės dalis, šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos tik toms duomenų bazės dalims.

3. Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas neturi teisės atlikti veiksmus, kurie prieštarautų įprastam duomenų bazės naudojimui arba pažeistų duomenų bazės gamintojo teisėtus interesus.

4. Duomenų bazės, kuri teisėtai bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas privalo nepažeisti autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų teisių į kūrinius ir gretutinių teisių objektus, kurie sudaro duomenų bazės turinį.

5. Šio straipsnio 1–4 dalių nuostatoms prieštaraujančios sutartys negalioja.

63 straipsnis. Duomenų bazių gamintojų teisių apribojimai

1. Duomenų bazės, kuri bet kuriuo būdu tapo viešai prieinama, teisėtas naudotojas turi teisę be duomenų bazės gamintojo leidimo perkelti ar naujai panaudoti didesnę jos turinio dalį, kai:

1) neelektroninės duomenų bazės turinys perkeliamas į kitą laikmeną asmeniniam naudojimui;

2) duomenų bazės dalis pateikiama kaip pavyzdys mokymo ar įvairių sričių mokslinio tyrimo tikslais, jeigu yra nurodomas jos šaltinis ir naudojimą pateisina siekiamas nekomercinis tikslas;

3) duomenų bazė perkeliama ir naudojama visuomenės ir valstybės saugumo interesais, viešojo administravimo ar teismo proceso tikslais.

2. Neleidžiama daryti pakartotines bei sistemingas ištraukas ir naudoti nedideles duomenų bazės turinio dalis, kai šie veiksmai prieštarauja tos duomenų bazės normaliam naudojimui arba pažeidžia teisėtus duomenų bazės gamintojo interesus.

64 straipsnis. Duomenų bazių apsaugos galiojimo terminai

1. Šio Įstatymo 61 straipsnyje nurodytos duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės sudarymo datos. Jeigu per šį laikotarpį duomenų bazė kuriuo nors būdu tapo viešai prieinama, duomenų bazių gamintojų teisės saugomos 15 metų po duomenų bazės viešo paskelbimo datos.

2. Bet koks kokybiškai ir kiekybiškai įvertintas esminis duomenų bazės turinio pakeitimas, įskaitant pakeitimus dėl vėlesnių papildymų, išbraukimų ir pataisų, kuriuos galima laikyti kokybiškai ir kiekybiškai įvertintomis naujomis esminėmis investicijomis, suteikia teisę duomenų bazei taikyti naują apsaugos galiojimo terminą.

3. Duomenų bazių apsaugos galiojimo terminai skaičiuojami nuo sausio 1 dienos po tų metų, kuriais duomenų bazė buvo sudaryta arba pirmą kartą tapo viešai prieinama.

V SKYRIUS

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ KOLEKTYVINIS

ADMINISTRAVIMAS

65 straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo taikymo sritis

1. Autoriai, atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos ir kiti autorių teisių bei gretutinių teisių subjektai turi teisę perduoti savo turtines teises kolektyviai administruoti šiems tikslams specialiai įsteigtoms autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijoms (toliau – kolektyvinio administravimo asociacijos).

2. Kolektyvinis teisių administravimas gali būti taikomas:

1) muzikos ir literatūros kūrinių viešam atlikimui bet kokiais būdais ir priemonėmis;

2) literatūros ir meno kūrinių transliavimui, retransliavimui, kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką), taip pat kūrinių ir gretutinių teisių objektų padarymui viešai prieinamų kompiuterių tinklais (internete);

3) meno kūrinių, literatūros ar muzikos kūrinių rankraščių originalų perpardavimui;

4) kūrinių ir gretutinių teisių objektų kabelinei retransliacijai, išskyrus atvejus, kai tai yra pačių kabelinės retransliacijos operatorių programos;

5) muzikos ir literatūros kūrinių atgaminimui garso įrašais (fonogramoms), literatūros, muzikos ir kitų meno kūrinių atgaminimui audiovizualiniais įrašais (audiovizualiniams kūriniams);

6) fonogramų, išleistų komerciniais tikslais, transliavimui, retransliavimui ir kitokiam viešam paskelbimui (įskaitant foninę muziką);

7) kūrinių, gretutinių teisių objektų ar jų kopijų nuomai ir panaudai, išskyrus kompiuterių programas ir duomenų bazes;

8) šio Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, 15 straipsnio 4 dalyje ir 53 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyto atlyginimo už perduotą išimtinę teisę nuomoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą arba jų kopijas surinkimui;

9) dailės ir taikomojo meno kūrinių, fotografijų, schemų ir brėžinių atgaminimui (reprodukcijoms) leidiniuose ir reklaminėje medžiagoje;

10) kūrinių atgaminimui reprografijos būdu (fotokopijavimo ar kitu panašiu būdu popieriuje);

11) knygų ir kitų leidinių panaudai bibliotekose;

12) kūrinių viešam rodymui;

13) audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimui asmeniniais tikslais;

14) kitiems kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimo būdams pagal pasirašytas sutartis dėl kolektyvinio teisių administravimo.

3. Šio straipsnio 2 dalies 4, 6, 10, 11 ir 13 punktuose nurodytos teisės įgyvendinamos tik kolektyvinio administravimo būdu.

4. Tuo atveju, kai autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas nėra suteikęs įgaliojimų jokiai kolektyvinio administravimo asociacijai įgyvendinti jo išimtinę teisę leisti kūrinio ar gretutinių teisių objekto kabelinę retransliaciją, laikoma, kad tokius įgaliojimus turi kolektyvinio administravimo asociacija, Lietuvos Respublikos teritorijoje administruojanti tokio pobūdžio teises. Toks autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas turi tokias pačias teises ir įsipareigojimus pagal kabelinės retransliacijos operatorių ir kolektyvinio administravimo asociacijos sudarytas sutartis kaip ir kiti teisių subjektai, kurie yra suteikę tai asociacijai tokius įgaliojimus. Jei išimtines teises į kūrinių ar gretutinių teisių objektų kabelinę retransliaciją Lietuvos Respublikoje administruoja daugiau negu viena kolektyvinio administravimo asociacija, autorių teisių ar gretutinių teisių subjektas gali pasirinkti, kuri iš tų asociacijų bus laikoma įgaliota administruoti jo teises.

5. Kabelinės retransliacijos operatoriai ir kolektyvinio administravimo asociacijos derybomis susitaria dėl teisių į kūrinių kabelinę retransliaciją suteikimo. Jei derybų šalims nepavyksta susitarti ir sudaryti sutartį dėl teisių į kabelinę retransliaciją, bet kuri iš jų gali kreiptis į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybą arba į kitą tarpininką prašydama tarpininkauti derybose dėl sutarties sudarymo. Negalima be pagrįstos priežasties šalių derybų nutraukti, taip pat trukdyti atskiriems teisių subjektams dalyvauti derybose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

66 straipsnis. Kolektyvinio administravimo asociacija

1. Kolektyvinio administravimo asociacija steigiama savanoriškos narystės pagrindu kaip autorių, atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų ar kitų autorių teisių, gretutinių teisių subjektų ar jų susivienijimų asociacija. Kolektyvinio administravimo asociacija yra ne pelno organizacija.

2. Kolektyvinio administravimo asociacijos steigimo, registravimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja šis Įstatymas ir Asociacijų įstatymas.

3. Kolektyvinio administravimo asociacijos neturi teisės verstis komercine veikla.

67 straipsnis. Kolektyvinio administravimo asociacijų uždaviniai ir funkcijos

Kolektyvinio administravimo asociacija atstovaujamų autorių ir gretutinių teisių subjektų vardu ir remdamasi pasirašytomis sutartimis dėl teisių kolektyvinio administravimo atlieka šias funkcijas:

1) suteikia naudotojams neišimtines licencijas naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus;

2) renka ir išieško autorinį atlyginimą už kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas neišimtines licencijas;

3) paskirsto ir moka surinktą autorinį atlyginimą savo atstovaujamiems autorių ir gretutinių teisių subjektams;

4) be atskiro įgaliojimo teisme ir kitose institucijose gina savo kolektyviai administruojamas autorių teises ir gretutines teises;

5) atlieka kitas kolektyvinio teisių administravimo funkcijas vadovaudamasi sutartimis dėl autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo.

68 straipsnis. Kolektyvinio administravimo asociacijų veiklos metodai

1. Sprendimus dėl autorinio atlyginimo rinkimo ir paskirstymo taisyklių bei metodų, autorinio atlyginimo atskaitymų, skirtų kolektyvinio administravimo sąnaudoms padengti, dydžio, taip pat kitais svarbiais teisių kolektyvinio administravimo klausimais priima kolektyvinio administravimo asociacijos visuotinis narių susirinkimas (konferencija).

2. Atlyginimo, mokamo pagal autorinę licencinę sutartį už suteiktą teisę naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą, dydis nustatomas kolektyvinio administravimo asociacijų ir naudotojų susitarimu. Jeigu kolektyvinio administravimo asociacija ir naudotojas nesutaria, bet kuri šalis gali kreiptis į tarpininką prašydama tarpininkauti derybose dėl autorinio atlyginimo ir jo mokėjimo sąlygų.

3. Be autorių ar kitų autorių teisių bei gretutinių teisių subjektų, kurių teises asociacija administruoja, leidimo kolektyvinio administravimo asociacijos surinkto autorinio atlyginimo negali naudoti kitiems tikslams (kultūriniams, socialiniams ar reklamos finansavimo), išskyrus teisių administravimo bei autorinio atlyginimo paskirstymo sąnaudų padengimą.

4. Kolektyvinio administravimo asociacijos privalo surinktą autorinį atlyginimą, iš kurio atskaitytos kolektyvinio teisių administravimo ir atlyginimo rinkimo bei paskirstymo sąnaudos, autoriams ir kitiems autorių teisių bei gretutinių teisių subjektams sumokėti kiek įmanoma proporcingai jų kūrinių ir gretutinių teisių objektų faktiniam naudojimui.

5. Kolektyvinio administravimo asociacijų nariai turi teisę reguliariai gauti išsamią informaciją apie visą kolektyvinio administravimo asociacijos veiklą, savo kūrinių ar gretutinių teisių objektų panaudojimą, surinktą bei jiems priklausantį atlyginimą (jo rinkimo, paskirstymo ir mokėjimo tvarką) bei kitą informaciją, susijusią su jų teisių įgyvendinimu.

69 straipsnis. Užsienio autorių ir gretutinių teisių subjektų teisių kolektyvinis administravimas

1. Užsienio autorių ir gretutinių teisių subjektų teises Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijos įgyvendina pagal pasirašytas dvišales ir daugiašales sutartis su atitinkamomis užsienio valstybių kolektyvinio administravimo asociacijomis, kurios yra įgaliotos atstovauti šiems subjektams, arba užsienio autorių ir gretutinių teisių subjektų tiesioginės narystės Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijose pagrindu.

2. Įgyvendindamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytas autorių ir gretutinių teisių subjektų teises, Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijos užsienio autorius ir gretutinių teisių subjektus privalo traktuoti taip pat, kaip jos traktuoja autorius ir gretutinių teisių subjektus – kolektyvinio administravimo asociacijų narius, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje fiziniai asmenys, arba juridiniai asmenys, turintys buveines Lietuvos Respublikoje.

3. Lietuvos kolektyvinio administravimo asociacijos turi sudaryti sąlygas užsienio valstybių kolektyvinio administravimo asociacijoms ir šių atstovaujamiems autoriams ar gretutinių teisių subjektams reguliariai gauti informaciją apie jų teisių kolektyvinį administravimą Lietuvoje (kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimą, surinktą autorinį atlyginimą) ir kitą informaciją, susijusią su jų teisių įgyvendinimu.

70 straipsnis. Kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų teisės ir pareigos

1. Kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojai turi teisę gauti iš kolektyvinio administravimo asociacijų informaciją apie atstovaujamus autorius ar gretutinių teisių subjektus bei kolektyvinio administravimo asociacijų sutartis, sudarytas su atitinkamomis užsienio organizacijomis.

2. Kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojai privalo:

1) sudaryti sąlygas kolektyvinio administravimo asociacijų atstovams gauti informaciją, būtiną kolektyvinio teisių administravimo funkcijoms atlikti;

2) teikti kolektyvinio administravimo asociacijoms informaciją apie kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo teisėtumą, taip pat informaciją, būtiną atlyginimui surinkti ir paskirstyti;

3) ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo kreiptis į kolektyvinio administravimo asociaciją su prašymu suteikti licenciją prašyme nurodytu būdu naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus.

71 straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių srityje Vyriausybės įgaliota institucija

1. Valstybės politiką autorių teisių ir gretutinių teisių srityje įgyvendina ir šių teisių apsaugą pagal savo kompetenciją koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.

2. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1) apibendrina autorių teises ir gretutines teises reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia siūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;

2) rengia Vyriausybei teikiamų autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

3) įgyvendina tarptautinių daugiašalių autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos konvencijų bei sutarčių nuostatas;

4) atstovauja Vyriausybei Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje;

5) atlieka autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų priežiūrą;

6) kolektyvinio teisių administravimo asociacijų ir (ar) kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojų prašymu tarpininkauja derybose dėl sutarčių sudarymo;

7) šio Įstatymo nustatytais atvejais saugo autorių ir atlikėjų asmenines neturtines teises;

8) teikia teisines konsultacijas bei metodinę pagalbą kolektyvinio administravimo ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojų asociacijoms, teisėsaugos institucijoms, užtikrinančioms autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą bei gynimą;

9) sistemina autorių teises ir gretutines teises reglamentuojančius teisės aktus;

10) organizuoja seminarus, konferencijas, praktikumus autorių teisių įgyvendinimo ir gynimo klausimais;

11) palaiko ryšius ir bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis intelektinės nuosavybės teisių srityje.

3. Vyriausybės įgaliota institucija, įgyvendindama jai pavestus uždavinius bei funkcijas, turi teisę gauti reikiamą informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos bei gynimo klausimais, taip pat kitą informaciją, reikalingą savo uždaviniams įgyvendinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-656, 2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-621 (2010-02-02)

71¹ straipsnis. Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų veiklos priežiūra

1. Autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų veiklą prižiūri Vyriausybės įgaliota institucija. Ši institucija turi prižiūrėti, kad kolektyvinio administravimo asociacijos tinkamai atliktų joms šio Įstatymo nustatytas funkcijas ir pareigas.

2. Vyriausybės įgaliota institucija, prižiūrėdama autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų veiklą, turi teisę:

1) dalyvauti per atstovą jų narių susirinkimuose (konferencijose), taip pat valdymo organo posėdžiuose (be balsavimo teisės);

2) reikalauti pateikti praėjusių finansinių metų visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) patvirtintą asociacijos finansinių ataskaitų rinkinį ir audito ataskaitą, gauti paaiškinimus dėl dokumentuose pateiktų faktų ar skaičių;

3) prireikus reikalauti pateikti kitą informaciją, būtiną nustatyti, ar kolektyvinio administravimo asociacijos veikla atitinka šio Įstatymo nuostatas ir kolektyvinio administravimo asociacijos įstatus;

4) gauti informaciją apie teismų sprendimus ir teismo procesus, kuriuose kolektyvinio administravimo asociacija dalyvavo kaip proceso šalis;

5) gauti informaciją apie bendras surinkto autorinio atlyginimo sumas, autorinio atlyginimo paskirstymo autorių ir gretutinių teisių subjektams bendras sumas, atskaitymų, skirtų kolektyvinio teisių administravimo ir autorinio atlyginimo rinkimo bei paskirstymo sąnaudoms padengti, sumas.

3. Kolektyvinio administravimo asociacijos privalo pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai:

1) informaciją apie šaukiamą narių susirinkimą (konferenciją): datą, laiką, vietą ir darbotvarkę, su darbotvarke susijusių dokumentų ir sprendimų projektus. Informacija paprastai pateikiama likus 14 dienų iki šaukiamo susirinkimo (konferencijos);

2) savo įstatų ir jų pakeitimų nuorašus;

3) sprendimų dėl autorinio atlyginimo rinkimo ir paskirstymo taisyklių bei metodų, autorinio atlyginimo atskaitymų, skirtų kolektyvinio administravimo sąnaudoms padengti, dydžio nuorašus;

4) kolektyvinio administravimo asociacijos visuotinio narių susirinkimo (konferencijos) nutarimų nuorašus;

5) visų dvišalių ir daugiašalių sutarčių dėl užsienio autorių ir gretutinių teisių subjektų teisių administravimo nuorašus, jeigu to reikalauja Vyriausybės įgaliota institucija;

6) duomenis apie kolektyvinio administravimo asociacijų valdymo organus ir jų narius, jeigu to reikalauja Vyriausybės įgaliota institucija.

4. Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama priežiūros institucijos funkcijas, visiškai atsako už gautos konfidencialios informacijos apsaugą.

5. Jeigu Vyriausybės įgaliota institucija, įstatymų nustatyta tvarka prižiūrėdama kolektyvinio administravimo asociacijos veiklą, nustato, kad kolektyvinio administravimo asociacijos veikla neatitinka šio Įstatymo ar kolektyvinio administravimo asociacijos įstatų reikalavimų, ji gali kreiptis į kolektyvinio administravimo asociacijos dalyvius, kad šie spręstų klausimą dėl valdymo organų tinkamumo atlikti jiems pavestas pareigas, o jeigu reikia, imtis kitų įstatymuose numatytų priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama kolektyvinio administravimo asociacijų veikla.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-656, 2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-621 (2010-02-02)

72 straipsnis. Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba

1. Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba (toliau – Taryba) yra visuomeninė institucija, kuri kaip ekspertas ir konsultantas nagrinėja šio Įstatymo nuostatų bei Lietuvos Respublikos tarptautinių įsipareigojimų autorių teisių ir gretutinių teisių srityje įgyvendinimo klausimus, teikia išvadas bei siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai.

2. Taryba susideda iš 15 narių. Tarybos narius skiria Vyriausybės įgaliota institucija vadovaudamasi autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų, naudotojų ir nepriklausomų narių lygaus atstovavimo principais ir atsižvelgdama į pateiktus autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų, naudotojų, kolektyvinio teisių administravimo asociacijų, mokslo ir studijų institucijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Tarybos nariais gali būti mokslininkai ir kiti autorių teisių ir gretutinių teisių specialistai.

3. Tarybos nariai skiriami 2 metams. Tarybos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina, taip pat organizacinį ir techninį aptarnavimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija.

4. Taryba:

1) teikia išvadas ir siūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai šio straipsnio 1 dalyje nurodytais klausimais;

2) tarpininkauja kolektyvinio administravimo asociacijų ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų derybose dėl autorinių licencinių sutarčių sudarymo, autorinio atlyginimo ir jo mokėjimo tvarkos nustatymo, išskyrus atvejus, kai autorinį atlyginimą ir jo mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė;

3) bendru kolektyvinio administravimo asociacijų ir kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų prašymu nagrinėja ginčus dėl kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo, taip pat dėl autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimo.

5. Taryba patvirtina šio straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų tarpininkavimo derybose ir ginčų sprendimo taisykles. Jeigu šalys nepriima derybose pateikto Tarybos ar kito tarpininko siūlymo dėl autorių teisių ar gretutinių teisių suteikimo, licencijos sąlygas nustato teismas.

6. Tarybos sprendimai dėl ginčų, kilusių naudojant kūrinius ar gretutinių teisių objektus, neatima iš ginčo šalių teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

VI skyriaus pakeitimas:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

VI SKYRIUS

AUTORIŲ TEISIŲ, GRETUTINIŲ TEISIŲ IR SUI GENERIS TEISIŲ GYNIMAS

73 straipsnis. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimas

Autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio Įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės.

74 straipsnis. Techninės apsaugos priemonės

1. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai šiame Įstatyme nustatytoms teisėms įgyvendinti arba apsaugoti gali naudoti veiksmingas technines apsaugos priemones (bet kokią technologiją, įtaisus ar jų sudedamąsias dalis), skirtas normaliai veikiant uždrausti arba riboti su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektais atliekamus veiksmus, kurių neleidžia autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektai.

2. Techninės apsaugos priemonės laikomos veiksmingomis tais atvejais, kai saugomo autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudojimą teisių subjektai kontroliuoja taikydami prieigos kontrolę ar apsaugą (kodavimą, elementų perstatymą arba kitokį kūrinio ar kito teisių objekto transformavimą) arba kopijų kontrolės būdą, užtikrinantį siekiamą apsaugą. Tokios techninės apsaugos priemonės neturi trukdyti elektroninei įrangai normaliai veikti ir jos technologinei plėtrai.

3. Bet kokių veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimas ar vengimas, kai asmuo tai daro žinodamas ar turėdamas žinoti, kad jis siekia pašalinti autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektų taikomas technines apsaugos priemones ar jų išvengti, yra laikomas techninių apsaugos priemonių pažeidimu.

4. Pažeidimu taip pat laikomi šie su veiksmingų techninių apsaugos priemonių šalinimu ar vengimu susiję veiksmai:

1) įtaisų, gaminių ar jų sudedamųjų dalių, suprojektuotų, pagamintų ar pritaikytų tam, kad sudarytų galimybę pašalinti bet kokias veiksmingas technines apsaugos priemones arba padėtų jų išvengti, taip pat įtaisų, gaminių ar jų sudedamųjų dalių, kurių paskirtis ribota komerciniu požiūriu arba kuriuos galima panaudoti kitiems tikslams negu techninių apsaugos priemonių šalinimas ar vengimas, gaminimas, importavimas, platinimas, pardavimas, nuoma, reklamavimas pardavimui ar nuomai arba laikymas komerciniais tikslais;

2) paslaugų, susijusių su techninių apsaugos priemonių šalinimu ar vengimu, teikimas.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys netaikomos tobulinant ar naudojant bet kokius techninių apsaugos priemonių šalinimo ar vengimo būdus, būtinus šio Įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnyje nurodytiems veiksmams atlikti.

6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalys taip pat taikomos techninėms apsaugos priemonėms, kurios skirtos užtikrinti naudotojų teisę pasinaudoti šio Įstatymo 75 straipsnio 1 dalyje nurodytais teisių apribojimais ir kurias savanoriškai taiko autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai.

75 straipsnis. Techninių apsaugos priemonių taikymo apribojimai

1. Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektų taikomos techninės apsaugos priemonės šių teisių naudotojams trukdo pasinaudoti autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, numatytais šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, 20¹ straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 25 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnyje, 29 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 58 straipsnio 1 dalies 4, 5, 7, 8, 9 punktuose ir 2 dalyje ir 63 straipsnio 1 dalyje, teisių naudotojams turi būti sudarytos sąlygos ar suteiktos tinkamos priemonės (pvz., dekodavimo prietaisai ir kitos), leidžiančios pasinaudoti teisėtai prieinamais autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektais tiek, kad teisių naudotojai turėtų nekomercinės naudos iš jų interesais numatytų autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimų.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma kūriniams, gretutinių teisių ir sui generis teisių objektams, kurie teikiant dialogines užsakomąsias paslaugas kompiuterių tinklais (internete) padaryti viešai prieinami visuomenės nariams individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Tokių paslaugų teikimo sąlygos nustatomos sutartyse.

3. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, norintys taikyti savanoriškas priemones, užtikrinančias galimybę pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių apribojimais, turi suteikti Vyriausybės įgaliotai institucijai informaciją apie norimą taikyti priemonę ir kitą informaciją, susijusią su šios priemonės įgyvendinimu, įskaitant informaciją apie vykstančias teisių subjektų, teisių naudotojų ir kitų suinteresuotų asmenų derybas. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę paskirti savo atstovą dalyvauti tose derybose.

4. Kai autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai nesiima priemonių (pvz., nesuteikia dekodavimo prietaisų, nesudaro sutarčių su teisių naudotojais ir kitų), kurios sudarytų sąlygas pasinaudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais teisių apribojimais, teisių naudotojai, turintys teisę gauti nekomercinės naudos iš šių apribojimų, gali kreiptis į Tarybą prašydami tarpininkauti šiame ginče. Tarpininkas (tarpininkai) teikia pasiūlymus ir padeda šalims susitarti. Jeigu šalys nesutinka su tarpininko (tarpininkų) pasiūlymu, ginčą sprendžia Vilniaus apygardos teismas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

76 straipsnis. Informacijos apie teisių valdymą pažeidimas

Informacijos apie teisių valdymą pažeidimu laikoma bet kokios informacijos apie teisių valdymą panaikinimas ar pakeitimas be teisių subjektų leidimo, taip pat autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių objektų, kuriuose be leidimo panaikinta ar pakeista informacija apie teisių valdymą, platinimas, importavimas platinimo tikslais, transliavimas, viešas paskelbimas arba padarymas viešai prieinamais, kai asmuo tai daro žinodamas arba turėdamas žinoti, kad šiais veiksmais jis skatina, leidžia, palengvina ar slepia šiame Įstatyme saugomų teisių pažeidimą.

77 straipsnis. Teisių gynimo būdai

1. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, išimtinių licencijų licenciatai, gindami jiems suteiktas teises, taip pat kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, gindamos administruojamas teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti:

1) pripažinti teises;

2) įpareigoti nutraukti neteisėtus veiksmus;

3) uždrausti atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala;

4) atkurti pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigoti padaryti reikiamus taisymus, apie pažeidimą paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu);

5) išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektu;

6) atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o šio Įstatymo 84 straipsnyje numatytais atvejais – ir neturtinę žalą;

7) sumokėti kompensaciją;

8) taikyti kitus šio ir kitų įstatymų nustatytus teisių gynimo būdus.

2. Siekdamas užtikrinti įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, taip pat draudimo atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos teisės arba atsirasti žala (šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) vykdymą, teismas teisę reikšti tokius reikalavimus turinčių asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją šiems asmenims pateikti tinkamą galimos žalos kompensavimo užtikrinimą.

3. Kai asmens, kuriam priimamas įpareigojimas nutraukti neteisėtus veiksmus ar taikomos 82 straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas šio asmens prašymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai šaliai piniginę kompensaciją, jeigu taikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus gynimo būdus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama. Laikoma, kad piniginę kompensaciją sumokėjęs asmuo įgyja teisę naudoti kūrinį, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektą.

78 straipsnis. Teisė reikalauti taikyti tarpininkui draudimus

1. Autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai, gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti uždrausti tarpininkui teikti elektroninių ryšių tinklais paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises. Draudimas teikti šias paslaugas apima su autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu susijusios informacijos perdavimo sustabdymą arba, jei tarpininkas techniškai gali atlikti, tokios informacijos pašalinimą, arba prieigos prie autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises pažeidžiančios informacijos panaikinimą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu tarpininku laikomas fizinis arba juridinis asmuo, įskaitant Lietuvos Respublikoje įregistruotus užsienio juridinio asmens filialą ar atstovybę, teikiantis elektroninių ryšių tinklais paslaugas, kurias sudaro trečiųjų asmenų pateiktos informacijos perdavimas elektroninių ryšių tinklais arba galimybės naudotis elektroninių ryšių tinklais suteikimas ir (arba) pateiktos informacijos saugojimas.

79 straipsnis. Teisė gauti informaciją

1. Nagrinėdamas bylą dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo, teismas, remdamasis pagrįstu ir laikantis proporcingumo principo parengtu ieškovo prašymu, teismo proceso metu gali įpareigoti asmenis nedelsiant pateikti informaciją apie kūrinių, kitų šio Įstatymo saugomų teisių objektų kopijų, prekių ir paslaugų, pažeidžiančių autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises, kilmę ir platinimo būdus, ypač:

1) kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijų, prekių (paslaugų) gamintojų, platintojų, tiekėjų ir kitų ankstesnių valdytojų, taip pat didmenine ir mažmenine prekyba užsiimančių asmenų, kuriems buvo skirti nurodyti objektai (paslaugos), vardus (pavadinimus) ir adresus;

2) duomenis apie pagamintų, pateiktų, gautų ar užsakytų kūrinių, kitų saugomų teisių objektų, prekių  kiekį ir kainą, kuri buvo sumokėta ar turėjo būti sumokėta už tas prekes ar paslaugas;

3) duomenis apie naudotus kūrinius ir gretutinių teisių ar sui generis teisių objektus, jų panaudojimo mastą, trukmę, naudotojų gautas pajamas ir kitus duomenis, reikalingus atlyginimui apskaičiuoti.

2. Pateikti šioje dalyje nurodytą informaciją, kiek tai neprieštarauja nuostatoms dėl parodymų prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius davimo ir dėl informacijos šaltinių arba asmens duomenų tvarkymo slaptumo, gali būti įpareigoti šio Įstatymo saugomų teisių pažeidėjai, kiti asmenys, kurie turi komerciniais tikslais savo žinioje šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančias kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, kurie komerciniais tikslais naudojasi šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančiomis paslaugomis arba kurie komerciniais tikslais teikia paslaugas, kurias tretieji asmenys naudoja darydami šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimą, taip pat tie, kurie tokių asmenų nurodymu dalyvauja gaminant ar platinant šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančias kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas, prekes arba teikiant šio Įstatymo nustatytas teises pažeidžiančias paslaugas.

80 straipsnis. Įrodymai

1. Teismas šalies, kuri pateikė visus pagrįstai turimus ir jos reikalavimus pakankamai pagrindžiančius įrodymus ir kuri nurodė priešingos šalies turimus ir jos reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, prašymu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali iš priešingos šalies išreikalauti šios turimus prašomus įrodymus, jeigu garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko įtikinamu įrodymu, kad buvo šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas.

2. Jeigu šio Įstatymo nustatytų teisių pažeidimas padarytas komerciniais tikslais ir yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka iš priešingos šalies gali išreikalauti ir banko, finansinius ar komercinius dokumentus, jei garantuojama konfidencialios informacijos apsauga. Jeigu tokie įrodymai per teismo nustatytą terminą nepateikiami be svarbių priežasčių arba atsisakoma leisti jais pasinaudoti, teismas turi teisę priimti sprendimą remdamasis jam pateiktais įrodymais.

81 straipsnis. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės

1. Kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo padarytas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimas, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti, tai yra:

1) uždrausti asmenims daryti gresiantį pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą;

2) įpareigoti asmenis laikinai nutraukti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimą;

3) uždrausti tarpininkui teikti paslaugas tretiesiems asmenims, kurie šiomis paslaugomis naudojasi pažeisdami šio Įstatymo nustatytas teises;

4) areštuoti, uždrausti, kad patektų į apyvartą, arba išimti iš apyvartos kūrinių, kitų pagal šį Įstatymą saugomų teisių objektų kopijas ir prekes, jeigu įtariama, kad jos pažeidžia autorių teises, gretutines teises ar sui generis teises;

5) areštuoti pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimu įtariamų asmenų turtą, kurį turi jie arba tretieji asmenys, įskaitant banko sąskaitas, ypač priemones ir įrangą, kurios, kaip įtariama, daugiausia naudojamos pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančioms kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijoms, prekėms sukurti ar gaminti;

6) taikyti kitas Civilinio proceso kodekso nustatytas priemones.

2. Jeigu pritaikytos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžiamos ar šis pažeidimas tęsiamas, teismas gali įpareigoti pažeidimo padarymu įtariamus asmenis pateikti tinkamą žalos kompensavimo užtikrinimą asmeniui, prašiusiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslais suinteresuoto asmens prašymu teismas gali įpareigoti kompetentingas institucijas pateikti banko, finansinius ar komercinius dokumentus arba sudaryti galimybę jais pasinaudoti.

4. Teismas turi teisę įpareigoti asmenį, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateikti visus pagrįstai turimus įrodymus, galinčius pakankamai įtikinti, kad jis ar asmuo, kurio interesais prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagal šį Įstatymą saugomų teisių subjektas ar naudotojas ir kad pareiškėjo teisė pažeidžiama arba kad gresia toks pažeidimas.

5. Teismas asmens, pateikusio visus pagrįstai turimus ir jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, kad buvo pažeistos arba gresia, kad bus pažeistos, jo pagal šį Įstatymą saugomos teisės, prašymu gali taikyti su įtariamu pažeidimu susijusių įrodymų užtikrinimo priemones, tai yra:

1) išsamiai aprašyti pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančių kūrinių, kitų saugomų teisių objektų kopijas ir prekes ir jas sulaikyti arba tik aprašyti;

2) areštuoti ir paimti pagal šį Įstatymą saugomas teises pažeidžiančias kūrinių ir kitų saugomų teisių objektų kopijas, prekes, o prireikus – medžiagas ir priemones, kurios naudojamos jų gamybai ir (arba) platinimui bei su jomis susijusius dokumentus;

3) taikyti kitas laikinąsias priemones, numatytas Civilinio proceso kodekse.

6. Laikinosios apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, ypač tais atvejais, kai delsimas galėtų padaryti nepataisomą žalą pareiškėjui arba kai yra įrodoma grėsmė, kad įrodymai gali būti sunaikinti. Kai tokios priemonės taikomos nepranešus atsakovui ir jo neišklausius, atsakovui turi būti pranešta nedelsiant, tai yra iš karto tas priemones pritaikius. Atsakovo prašymu, įskaitant jo prašymą būti išklausytam, teismas pritaikytas laikinąsias apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemones gali panaikinti ar pakeisti kitomis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Jeigu teismas taikytas laikinąsias apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemones panaikina arba jos tampa nepagrįstomis dėl asmens, kuris kreipėsi dėl tų priemonių taikymo, veikimo ar neveikimo, arba įsiteisėja teismo sprendimas, nustatantis, kad pagal šį Įstatymą saugomų teisių pažeidimo ar pažeidimo grėsmės nebuvo, arba asmuo, kuris kreipėsi dėl laikinųjų apsaugos ar įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo, per teismo nustatytą terminą nepareiškia ieškinio, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl tokių priemonių taikymo.

8. Visais kitais su laikinųjų apsaugos ir įrodymų užtikrinimo priemonių taikymu susijusiais klausimais, kurie nereglamentuoti šiame straipsnyje, taikomos Civilinio proceso kodekso normos.

82 straipsnis. Atkuriamosios priemonės

1. Šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti atšaukti, išimti iš apyvartos kūrinių, kitų šio Įstatymo saugomų objektų kopijas, prekes taip, kad teisių turėtojui nebūtų padaryta žala ir būtų užtikrinta jo teisių apsauga (pvz., perdirbti į kitas prekes ar taikyti panašias priemones), ar sunaikinti kopijas ir prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio Įstatymo saugomas teises, o prireikus – ir priemones bei įrangą, daugiausia naudojamas nurodytiems objektams sukurti ar gaminti.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kitų asmens, prašančio taikyti šias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų. Be to, šios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį, trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

3. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės gali būti taikomos asmeniui, kurio veiksmuose nėra kaltės dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo, teismas šio asmens prašymu gali taikyti šio Įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatytą alternatyvią priemonę, jeigu ši priemonė nukentėjusiai šaliai yra priimtina ir pakankama.

83 straipsnis. Turtinės žalos atlyginimas. Kompensacija

1. Turtinės žalos atlyginimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir šis Įstatymas.

2. Nustatydamas dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes. Pažeidėjo gauta nauda šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Neteisėtos kūrinių ar kitų šio Įstatymo saugomų teisių objektų kopijos gali būti perduotos atitinkamai autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektams šių prašymu.

3. Šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų negautų pajamų dydis nustatomas atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos teisėtai naudojant kūrinius ar kitus objektus (į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą tokių kūrinių ar kitų objektų naudojimą, arba atlyginimą, mokamą už panašių kūrinių ar kitų objektų teisėtą naudojimą, arba kūrinio ar kito teisių objekto naudojimo būdui labiausiai tinkamus atlyginimus), taip pat į konkrečias aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas pajamoms gauti (teisių subjektų atlikti darbai, panaudotos priemonės, derybos dėl kūrinio naudojimo sutarčių sudarymo ir kita).

4. Vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti:

1) kompensacijos, kurios dydį iki 1 000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba

2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio Įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

5. Kai pažeidėjas atlieka veiksmus nežinodamas ir neturėdamas žinoti, kad jis pažeidžia šio Įstatymo saugomas teises (tai yra jo veiksmuose nėra kaltės), teismas autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto reikalavimu gali išreikalauti pažeidėjo gautą naudą. Pažeidėjo gauta nauda laikoma visa tai, ką pažeidėjas sutaupė ir (ar) gavo pažeisdamas šio Įstatymo saugomas teises. Pažeidėjo gauta nauda nustatoma ir išieškoma neatsižvelgiant į tai, ar pats teisių subjektas tokią naudą, kokią gavo pažeidėjas, būtų gavęs, ar ne. Nustatant pažeidėjo gautą naudą, teisių subjektas turi pateikti tik tuos įrodymus, kurie patvirtintų pažeidėjo gautas bendras pajamas; kokia yra pažeidėjo grynoji nauda (nauda, atskaičius išlaidas), turi įrodyti pats pažeidėjas.

84 straipsnis. Neturtinės žalos atlyginimas

Šio Įstatymo 14 ir 52 straipsniuose nurodytas autorių ar atlikėjų asmenines neturtines teises pažeidęs asmuo privalo atlyginti neturtinę žalą. Šios žalos dydį pinigais nustato teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą.

85 straipsnis. Teismo sprendimo paskelbimas

Sprendimą dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo priimantis teismas šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymu gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą sprendimą, įskaitant viso ar dalies sprendimo paskelbimą visuomenės informavimo priemonėse ar kitokiu būdu. Teismo sprendimas arba informacija apie priimtą teismo sprendimą gali būti paskelbta po teismo sprendimo įsiteisėjimo, jeigu teismas nenustato kitaip. Teismo sprendimo paskelbimo būdas ir kiek skelbti nustatoma pačiame sprendime. Autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjektas gali reikalauti, kad pažeidėjas iš anksto sumokėtų į teismo nurodytą sąskaitą pinigų sumą, reikalingą informacijai apie priimtą teismo sprendimą ar teismo sprendimui paskelbti.

86 straipsnis. Kolektyvinio administravimo asociacijų ieškiniai dėl atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų interesų

1. Kolektyvinio administravimo asociacijos dėl atstovaujamų autorių teisių ar gretutinių teisių subjektų interesų be atskiro šių subjektų įgaliojimo turi teisę išieškoti atlyginimą iš kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudotojų, kurie be kolektyvinio administravimo asociacijų licencijos ar nemokėdami atlyginimo teisių turėtojams naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus.

2. Išieškomo atlyginimo dydis ar ieškinio suma nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais. Kai kūriniai ir gretutinių teisių objektai naudojami viešai skelbiant, įskaitant foninę muziką, po to, kai nustatytas neteisėto kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo faktas, laikoma, kad jie buvo naudojami ne mažiau kaip vieną mėnesį, jeigu neįrodyta kitaip.

3. Teismas, nustatęs, kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo 2 kartus didesnį atlyginimą, negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą.

4. Visą išieškotą atlyginimą kolektyvinio administravimo asociacija savo įstatų ir atlyginimo mokėjimo taisyklių nustatyta tvarka paskirsto ir sumoka autoriams ar gretutinių teisių subjektams.

87 straipsnis. Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė

Administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių pažeidimus nustato atitinkamai Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir Baudžiamasis kodeksas.

88 straipsnis. Muitinės priežiūros priemonių taikymas

Neteisėtoms kūrinių, kitų šio Įstatymo saugomų objektų kopijoms, šio Įstatymo saugomas teises pažeidžiančioms prekėms, kurios importuojamos iš trečiųjų valstybių į Lietuvos Respubliką arba iš jos eksportuojamos į trečiąsias valstybes, gali būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos muitinės priežiūros priemonės.

VII SKYRIUS

NENUSTATYTŲ TEISIŲ TURĖTOJŲ KŪRINIAI IR JŲ NAUDOJIMO SĄLYGOS

89 straipsnis. Kūriniai ir fonogramos, kuriems taikomos nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos

1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos taikomos Lietuvos Respublikoje, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau – valstybės narės) pirmą kartą išleistiems kūriniams ir fonogramoms arba neišleistiems, bet pirmą kartą Lietuvos Respublikoje ar kitose valstybėse narėse transliuotiems kūriniams ir fonogramoms, kuriems taikoma autorių teisių ar gretutinių teisių apsauga:

1) knygų, dienoraščių, laikraščių, žurnalų arba kitų rašytinių kūrinių forma išleistiems kūriniams, esantiems Lietuvos Respublikos viešai prieinamų bibliotekų, muziejų, archyvų, kino ir (ar) garso paveldo įstaigų, švietimo įstaigų ir mokslinių tyrimų institutų (toliau – kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos) kolekcijose;

2) audiovizualiniams kūriniams ir fonogramoms, esantiems kultūros, švietimo ir mokslo įstaigų kolekcijose;

3) iki 2002 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių visuomeninių transliuojančiųjų organizacijų pagamintiems audiovizualiniams kūriniams ir fonogramoms, kuriuos savo archyve turi Lietuvos Respublikos visuomeninė transliuojančioji organizacija – viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – visuomeninis transliuotojas).

2. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo sąlygos taip pat taikomos:

1) šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems kūriniams ir fonogramoms, kurie niekada nebuvo išleisti ar transliuoti, jeigu viešą prieigą prie šių kūrinių ir fonogramų teisių turėtojų leidimu suteikė Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių narių kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos ar visuomeninės transliuojančiosios organizacijos, jeigu pagrįstai galima manyti, kad teisių turėtojai nepareikš prieštaravimo dėl šių kūrinių ir fonogramų naudojimo būdų ir sąlygų, numatytų šio Įstatymo 94 straipsnyje;

2) kūriniams (iliustracijoms, fotografijoms, brėžiniams, eskizams, žemėlapiams ir kt.) ir kitiems saugomiems objektams, kurie yra šio straipsnio 1 dalyje ir šios dalies 1 punkte nurodytų kūrinių ar fonogramų sudedamoji dalis, yra į juos įtraukti ar sudaro jų visumą.

90 straipsnis. Kūrinių ir fonogramų pripažinimo nenustatytų teisių turėtojų kūriniais sąlygos

1. Kūrinys ar fonograma pripažįstami nenustatytų teisių turėtojų kūriniu tik šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka atlikus kruopščią kūrinio ar fonogramos teisių turėtojų paiešką ir atliktos teisių turėtojų paieškos rezultatus įregistravus šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Tais atvejais, kai yra daugiau negu vienas kūrinio ar fonogramos teisių turėtojas ir ne visi iš jų buvo nustatyti arba kai vienas ar daugiau iš šių teisių turėtojų buvo nustatyti, tačiau kruopščios teisių turėtojų paieškos, kuri atlikta šio Įstatymo 92 straipsnyje nustatyta tvarka ir kurios rezultatai įregistruoti šio Įstatymo 93 straipsnyje nustatyta tvarka, metu nebuvo surasti, kūrinys ar fonograma gali būti naudojami kaip nenustatytų teisių turėtojų kūriniai šio Įstatymo 94 straipsnyje numatytais naudojimo būdais ir sąlygomis, jeigu nustatyti ir surasti kūrinio ar fonogramos teisių turėtojai pagal turimas savo autorių teises ar gretutines teises suteikė leidimą naudoti kūrinį ar fonogramą.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų nustatytų ir surastų teisių turėtojų autorių teisėms į kūrinį ar gretutinėms teisėms į fonogramą netaikomi jokie apribojimai, susiję su šių teisių įgyvendinimu.

4. Negali būti preziumuojama, kad kūrinys ar fonograma yra nenustatytų teisių turėtojų kūrinys, dėl šių aplinkybių:

1) kūrinys išleistas ar transliuotas nenurodant autoriaus vardo arba nurodant autoriaus pseudonimą, atsižvelgus į šio Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą autoriaus asmeninę neturtinę teisę į autoriaus vardą;

2) fonograma išleista ar transliuota neįvardijant fonogramos gamintojo ir (ar) atlikėjo, atsižvelgus į šio Įstatymo 51 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl informacijos apie gretutines teises ir 52 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl atlikėjo asmeninių neturtinių teisių.

91 straipsnis. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai

1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinius savo veiklos srityse nekomerciniais tikslais, vykdydamos savo įprastinę veiklą, susijusią su viešojo intereso tikslais kultūros sklaidos, paveldo apsaugos, švietimo, mokslo ir visuomenės informavimo srityse, gali naudoti tik šio Įstatymo 89 straipsnio 1 dalyje nurodytos kultūros, švietimo ir mokslo įstaigos ir visuomeninis transliuotojas (toliau – nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai), jeigu naudojami nenustatytų teisių turėtojų kūriniai yra jų kolekcijose.

2. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, siekdami įgyvendinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus viešojo intereso tikslus, susijusius su nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimu, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sudaryti su kitais asmenimis bendradarbiavimo, jungtinės veiklos (partnerystės), paslaugų ir kitas sutartis.

3. Asmenys, su nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojais sudarę šio straipsnio 2 dalyje nurodytas sutartis, neįgyja teisės patys naudoti nenustatytų teisių turėtojų kūrinius ar kontroliuoti jų naudojimą.

92 straipsnis. Teisių turėtojų paieškos sąlygos, tvarka ir paieškos šaltiniai

1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, prieš pradėdami naudoti jų kolekcijose esančius kūrinius ir (ar) fonogramas kaip nenustatytų teisių turėtojų kūrinius, turi atlikti kiekvieno iš jų kruopščią teisių turėtojų paiešką. Kruopšti teisių turėtojų paieška atliekama renkant ir tikrinant informaciją iš atitinkamų konkrečios rūšies kūriniams ir fonogramoms tinkamų paieškos šaltinių, kurių pavyzdinį sąrašą, pasikonsultavusi su teisių turėtojų ir nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojų asociacijomis ir įvertinusi jų rekomendacinius pasiūlymus, sudaro ir tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Visus teisių turėtojų paieškos dokumentus nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai saugo iki tų kūrinių ar fonogramų autorių teisių ar gretutinių teisių galiojimo terminų pabaigos.

2. Teisių turėtojų paieška atliekama valstybėje narėje, kurioje:

1) kūrinys ar fonograma buvo pirmą kartą išleisti arba, jei nebuvo išleisti, pirmą kartą buvo transliuoti;

2) audiovizualinio kūrinio gamintojas turi buveinę arba nuolatinę gyvenamąją vietą;

3) yra įsteigta kultūros, švietimo ar mokslo įstaiga arba visuomeninė transliuojančioji organizacija, kurios teisių turėtojų leidimu yra suteikusios neišleistam ir (ar) netransliuotam kūriniui ar fonogramai viešą prieigą.

3. Kai yra pagrįstų įrodymų, kad svarbios informacijos apie teisių turėtojus galima rasti ne tik valstybėse narėse, arba paaiškėja, kad audiovizualinio kūrinio gamintojas nė vienoje iš valstybių narių neturi buveinės arba gyvenamosios vietos, tikrinami ir kitose šalyse esantys paieškos šaltiniai.

4. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytai teisių turėtojų paieškai atlikti turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pagal sutartis pasitelkti kitus asmenis.

93 straipsnis. Teisių turėtojų paieškos rezultatų registravimas. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas

1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, atlikę teisių turėtojų paiešką ir padarę išvadą, kad kūrinys ar fonograma laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu, informaciją apie teisių turėtojų paieškos rezultatus pateikia Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai (toliau – atsakinga nacionalinė įstaiga), kuri yra atsakinga už teisių turėtojų paieškos rezultatų surinkimą ir registravimą bendroje viešai prieinamoje Europos Komisijos Vidaus rinkos derinimo tarnybos duomenų bazėje (toliau – duomenų bazė).

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje registruojami šie duomenys:

1) atsakinga nacionalinė įstaiga (pavadinimas ir kontaktinė informacija);

2) teisių turėtojų paieškos, po kurios buvo padaryta nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudotojo išvada, kad kūrinys ar fonograma laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu, rezultatai;

3) nenustatytų teisių turėtojų kūrinio pavadinimas arba trumpas aprašymas, jeigu nėra pavadinimo, ir pobūdis (rašytinis kūrinys, audiovizualinis kūrinys ar fonograma);

4) autorius (bendraautoriai), atlikėjas (atlikėjų kolektyvas), audiovizualinio kūrinio ar fonogramos gamintojas, leidėjas (jeigu tokia informacija nurodyta kūrinyje ar fonogramoje);

5) nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudotojas (pavadinimas ir kontaktinė informacija);

6) nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimo būdai;

7) informacija apie nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimą.

3. Atsakingai nacionalinei įstaigai šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka įregistravus teisių turėtojų paieškos rezultatus, kūrinys ar fonograma įgyja nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą ir gali būti naudojami šio Įstatymo 94 straipsnyje numatytais būdais ir sąlygomis.

4. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusui Lietuvos Respublikoje ir kitose valstybėse narėse taikomas tarpusavio pripažinimo principas. Pagal tarpusavio pripažinimo principą kūrinys ar fonograma, kurie įgijo nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą bet kurioje valstybėje narėje, laikomi nenustatytų teisių turėtojų kūriniu ir Lietuvos Respublikoje. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai šiuos nenustatytų teisių turėtojų kūrinius gali naudoti šio Įstatymo 94 straipsnyje nustatytais būdais ir sąlygomis.

94 straipsnis. Leistini nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo būdai ir sąlygos

1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai turi teisę savo kolekcijose esančius nenustatytų teisių turėtojų kūrinius naudoti šiais būdais:

1) atgaminti juos taip, kaip apibrėžta šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, skaitmeninimo, padarymo viešai prieinamų, indeksavimo, sisteminimo, išsaugojimo arba atkūrimo tikslais;

2) padaryti juos viešai prieinamus laidais ar bevielėmis ryšio priemonėmis tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų juos pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku (kompiuterių tinklais (internete) ir pan.).

2. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, naudodami nenustatytų teisių turėtojų kūrinius šio straipsnio 1 dalyje numatytais būdais, gali gauti pajamų išimtinai tik patiriamoms nenustatytų teisių turėtojų kūrinių atgaminimo ir jų padarymo viešai prieinamų išlaidoms padengti.

3. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai turi užtikrinti, kad, naudojant nenustatytų teisių turėtojų kūrinius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais, bus nurodomi nustatytų autorių ir (ar) atlikėjų vardai ir kitų nustatytų teisių turėtojų vardai ar pavadinimai.

95 straipsnis. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimas

1. Nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusas bet kuriuo metu gali būti panaikintas paaiškėjusio teisių turėtojo iniciatyva. Šiuo tikslu teisių turėtojas pateikia nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojui laisvos formos prašymą panaikinti nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, susijusį su jo autorių ir (ar) gretutinėmis teisėmis (toliau – prašymas). Prie prašymo pridedami dokumentai, įrodantys autorių teisių ir (ar) gretutinių teisių į nenustatytų teisių turėtojų kūrinį turėjimą (autorinės kūrinio užsakymo sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių perdavimo ar suteikimo sutartys, leidybos sutartys, autorių teisių ar gretutinių teisių paveldėjimo teisės liudijimai, kolektyvinio administravimo asociacijų pažymos ir kiti dokumentai, kuriuose yra informacija apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą). Nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai, įvertinę teisių turėtojų pateiktą prašymą ir dokumentus, įrodančius autorių teisių ir (ar) gretutinių teisių į kūrinį ar fonogramą turėjimą, ir padarę išvadą dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, šią informaciją pateikia šio Įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka registruoti atsakingai nacionalinei įstaigai. Teisių turėtojų pateiktų dokumentų, kurių pagrindu padaryta išvada dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo, kopijas nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojai saugo iki tų kūrinių ar fonogramų autorių teisių ar gretutinių teisių galiojimo terminų pabaigos.

2. Panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, kūrinys ar fonograma toliau gali būti naudojami šio Įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais tik gavus teisių turėtojo ar jo įgalioto asmens leidimą (išskyrus kūrinio ar fonogramos atgaminimą šio Įstatymo 23 straipsnyje ir 58 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytais išsaugojimo tikslais).

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos dėl nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statuso panaikinimo mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 90 straipsnio 2 dalyje nurodytų nenustatytų ar nesurastų teisių turėtojų teisėms į kūrinį ar fonogramą.

96 straipsnis. Teisė gauti kompensaciją panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą

1. Šio Įstatymo 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka panaikinus nenustatytų teisių turėtojų kūrinio statusą, teisių turėtojai turi teisę gauti vienkartinę kompensaciją už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą šio Įstatymo 94 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais. Prašymus išmokėti šią kompensaciją teisių turėtojai pateikia Vyriausybės įgaliotai institucijai. Sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo ir jos dydžio Vyriausybės įgaliota institucija priima atsižvelgdama į kompensavimo už nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimą ekspertų komisijos (toliau – ekspertų komisija) rekomendacines išvadas. Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimas ir ekspertų komisijos išvados priimamos įvertinus konkretaus buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio nekomercines naudojimo sąlygas (kūrinio ar fonogramos viešą prieinamumą, naudojimo būdus, poreikį išsaugoti arba atgaminti prarastus, sunaikintus arba tapusius netinkamus naudoti egzempliorius, nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudotojo siekiamų viešojo intereso tikslų svarbą, galimą padarytą žalą teisių turėtojams). Ekspertų komisiją iš 7 narių – Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, kolektyvinio administravimo asociacijų ir Vyriausybės įgaliotos institucijos atstovų – 2 metams sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.

2. Kompensacija už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą neturi viršyti 10 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos. Ši kompensacijos suma paskirstoma ir mokama proporcingai jo teisių turėtojams. Kompensacija teisių turėtojams išmokama iki kitų metų kovo 31 dienos, pasibaigus metams, kuriais Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgusi į ekspertų komisijos rekomendacines išvadas, priėmė sprendimą dėl kompensacijos mokėjimo ir jos dydžio. Kitas kompensacijos už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Kompensacija už buvusio nenustatytų teisių turėtojų kūrinio naudojimą mokama iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui numatytų lėšų, kurių poreikis nustatomas atsižvelgus į šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priimtus sprendimus dėl kompensacijų mokėjimo ir jų dydžio.

Papildyta skyriumi:

Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                             VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

autorių teisių ir gretutinių

teisių įstatymo

1 priedas

TUŠČIOS GARSO IR AUDIOVIZUALINĖS LAIKMENOS IR ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS

UŽ AUDIOVIZUALINIŲ KŪRINIŲ IR FONOGRAMOSE ĮRAŠYTŲ KŪRINIŲ ATGAMINIMĄ ASMENINIAIS TIKSLAIS, IR KOMPENSACINIO ATLYGINIMO TARIFAI

I. Tuščios laikmenos		Kompensacinio atlyginimo tarifas (eurais)
1. Garsajuostės 2. Vaizdajuostės 3. Minidiskai 4. Visų tipų kompaktiniai diskai (CD+R, CD+RW, CD-R, CD-RW) 5. Visų tipų universalieji diskai (DVD+R, DVD+RW, DVD-R, DVD-RW, DVD RAM, HD-DVD, dvisluoksniai DVD) 6. Diskai „Blu-ray“		6 proc. 6 proc. 6 proc. 6 proc. 6 proc. 6 proc.
Pastaba. Kompensacinis atlyginimas skaičiuojamas nuo šiame priede numatytų Lietuvos Respublikoje parduodamų civilinėje apyvartoje esančių, Lietuvos Respublikoje pagamintų ar į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų įrenginių ir tuščių laikmenų pirmojo pardavimo Lietuvos Respublikoje kainos be mokesčių.
7. Atminties kortelės (neintegruotos): mažesnės negu 1 GB nuo 1 GB iki 2 GB nuo 2,1 GB iki 4 GB nuo 4,1 GB iki 8 GB nuo 8,1 GB iki 16 GB nuo 16,1 GB iki 32 GB didesnės negu 32 GB		0,14 Eur 0,29 Eur 0,58 Eur 0,87 Eur 1,44 Eur 2,02 Eur 2,89 Eur
8. USB atmintinės: mažesnės negu 1 GB nuo 1 GB iki 2 GB nuo 2,1 GB iki 4 GB nuo 4,1 GB iki 8 GB nuo 8,1 GB iki 16 GB nuo 16,1 GB iki 32 GB didesnės negu 32 GB		0,14 Eur 0,29 Eur 0,58 Eur 0,87 Eur 1,44 Eur 2,02 Eur 2,89 Eur
9. Išoriniai ir vidiniai neintegruoti asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskai (SSD) ir standieji diskai (HDD): iki 250 GB nuo 250,1 GB iki 500 GB nuo 500,1 GB iki 1 TB didesni negu 1 TB		1,44 Eur 2,31 Eur 2,89 Eur 4,34 Eur
Pastabos: 1. Kompensacinis atlyginimas turi būti mokamas už asmeniniams kompiuteriams paprastai naudojamus išorinius ir vidinius neintegruotus kompiuterių pastoviosios būsenos diskus (SSD) ir standžiuosius diskus (HDD) su IDE, PATA ir SATA sąsajomis, išskyrus didesnius kaip 2,5 colio SATA sąsajų diskus. 2. Kompensacinis atlyginimas neturi būti mokamas už asmeninių kompiuterių pastoviosios būsenos diskus (SSD) ir standžiuosius diskus (HDD), kurie yra integruoti į asmeninį kompiuterį pardavimo metu. 3. Be to, kompensacinis atlyginimas neturi būti mokamas už tarnybinėms stotims, duomenų masyvams ir panašioms profesionalioms techninėms reikmėms paprastai naudojamus kompiuterių standžiuosius diskus (HDD) su SCSI, iSCSI, SAS, FC, SATA, FATA sąsajomis, išskyrus ne didesnius kaip 2,5 colio SATA sąsajų diskus.
II. Įrenginiai			Kompensacinio atlyginimo tarifas (eurais)
1. Skaitmeniniai ir analoginiai garso ir vaizdo leistuvai su atminties įtaisu bei garso ir vaizdo įrašymo funkcija (garsajuosčių, vaizdajuosčių leistuvai, CD, DVD, HD-DVD, diskų „Blu-ray“ leistuvai, namų kino sistemos, muzikos centrai, magnetolos, automobilių magnetolos, radijo imtuvai, MP3 leistuvai, MP4 leistuvai, HD medijos leistuvai ir kiti leistuvai) 2. Mobilieji telefonai su atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija 3. Televizoriai su atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija 4. TV imtuvai (priedėliai) su atminties įtaisu ir garso ir vaizdo įrašymo funkcija	mažesni negu 1 GB nuo 1 GB iki 2 GB nuo 2,1 GB iki 8 GB nuo 8,1 GB iki 32 GB nuo 32,1 GB iki 250 GB nuo 250,1 GB iki 500 GB nuo 500,1 GB iki 750 GB nuo 750,1 GB iki 1 TB didesni negu 1 TB		0,43 Eur 1,01 Eur 1,44 Eur 4,34 Eur 5,79 Eur 7,24 Eur 8,69 Eur 10,14 Eur 11,58 Eur
5. Asmeniniai kompiuteriai			5,79 Eur

Įstatymas papildytas nauju 1 priedu:

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

Priedo pakeitimai:

Nr. XII-1183, 2014-10-07, paskelbta TAR 2014-10-17, i. k. 2014-14295

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo

2 priedas

REPROGRAFIJOS ĮRENGINIAI, UŽ KURIUOS MOKAMAS KOMPENSACINIS ATLYGINIMAS UŽ KŪRINIŲ ATGAMINIMĄ, IR KOMPENSACINIO ATLYGINIMO TARIFAI

Įrenginiai	Įrenginio sparta	Kompensacinio atlyginimo tarifas (procentais)
1. Nespalviniai kopijuokliai		1,8–2,00
	mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę)	1,8
	vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę)	1,9
	didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę)	2,00
2. Spalviniai kopijuokliai		2,7–3,00
	mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę)	2,7
	vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę)	2,85
	didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę)	3,00
3. Nespalviniai daugiafunkciai kopijuokliai		0,6–0,7
	mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę)	0,6
	vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę)	0,65
	didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę)	0,7
4. Spalviniai daugiafunkciai kopijuokliai		0,9–1,00
	mažos spartos (nuo 12 iki 23 kopijų per minutę)	0,9
	vidutinės spartos (nuo 24 iki 45 kopijų per minutę)	0,95
	didelės spartos (nuo 46 iki 90 kopijų per minutę)	1,00
Pastaba. Kompensacinio atlyginimo tarifas nustatomas procentais nuo šiame priede numatytų Lietuvos Respublikoje parduodamų civilinėje apyvartoje esančių, Lietuvos Respublikoje pagamintų ar į Lietuvos Respublikos teritoriją įvežtų reprografijos įrenginių pirmojo pardavimo Lietuvos Respublikoje kainos be mokesčių.

Įstatymas papildytas 2 priedu:

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo

3 priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam perdavimui, koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 134).

2. 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 15 tomas, p. 459).

3. 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 230).

4. 2001 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/84/EB dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės autoriaus naudai (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 240).

5. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 2 tomas, p. 32).

6. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/115/EB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (kodifikuota redakcija) (OL 2006 L 376, p. 28).

7. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (kodifikuota redakcija) (OL 2006 L 372, p. 12).

8. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/24/EB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (kodifikuota redakcija) (OL 2009 L 111, p. 16).

9. 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/77/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/116/EB dėl autorių ir tam tikrų gretutinių teisių apsaugos terminų (OL 2011 L 265, p. 1).

10. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/28/ES dėl tam tikro leistino nenustatytų teisių turėtojų kūrinių naudojimo (OL 2012 L 299, p. 5).

Papildyta punktu:

Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223

Priedo pakeitimai:

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1886, 2000 07 20, Žin., 2000, Nr. 66-1985 (2000 08 04)

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 73 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1355, 2003-03-05, Žin., 2003, Nr. 28-1125 (2003-03-21)

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas taikomas autoriams bei gretutinių teisių subjektams, jeigu jo įsigaliojimo metu nėra pasibaigę iki šio Įstatymo įsigaliojimo galioję jų teisių į literatūros, mokslo ir meno kūrinius ar gretutinių teisių objektus apsaugos terminai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.

Kai fonogramų gamintojų teisių apsaugos, suteiktos pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 50-1598; 2000, Nr. 60-1985) 50 straipsnio 2 dalį, terminas pasibaigia 2002 m. gruodžio 22 d., fonogramų gamintojų teisių apsauga pagal šį Įstatymą iš naujo nesuteikiama.

Bet kokie veiksmai, padaryti iki šio Įstatymo įsigaliojimo ir nepažeidę tuo metu galiojusių įstatymų nuostatų, nelaikomi teisės pažeidimu ir nėra pagrindas atsirasti pagal šį Įstatymą suteikiamai teisei į autorinį ar kitą atlyginimą.

Iki šio Įstatymo įsigaliojimo sudarytos sutartys taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms.

Šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 20 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Nauja įstatymo redakcija

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-855, 2006-10-12, Žin., 2006, Nr. 116-4400 (2006-10-31)

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 2, 4, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 22, 38, 40, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 56, 57, 61, 65, 72 STRAIPSNIŲ, VI SKYRIAUS IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1454, 2008-03-13, Žin., 2008, Nr. 35-1243 (2008-03-27)

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-656, 2010-01-19, Žin., 2010, Nr. 13-621 (2010-02-02)

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 17, 71 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 71(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1833, 2011-12-21, Žin., 2012, Nr. 6-177 (2012-01-10)

AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO 2, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 28, 33, 39, 58, 75 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 20(1) STRAIPSNIU IR 1, 2 PRIEDAIS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 4, 5, 10, 15, 17, 18 straipsniai įsigalioja 2012 m. kovo 1 d.

Šio įstatymo 7 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 22 straipsnio 3 punktas, taip pat šio įstatymo 15 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktas taikomi tik tų kūrinių ir gretutinių teisių objektų atžvilgiu, kurie išleisti ar kitaip viešai paskelbti po šio įstatymo įsigaliojimo.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-888, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-27, i. k. 2014-05732

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1185 35, 59 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 59-1, 59-2 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2014 m. birželio 1 d.

Šio įstatymo 1 straipsnis taikomas muzikos kūrinių su žodžiais autoriams (kompozitoriams ir žodžių autoriams), jeigu iki 2013 m. lapkričio 1 d. nėra pasibaigę kompozitoriaus ar žodžių autoriaus teisių galiojimo terminai, taip pat autoriams (kompozitoriams ir žodžių autoriams), kurių muzikos kūriniai su žodžiais sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d.

Šio įstatymo 2, 3 ir 4 straipsniai taikomi atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių teisių galiojimo terminai – 50 metų po atlikimo įrašo ir fonogramos pirmojo teisėto išleidimo arba pirmojo teisėto viešo paskelbimo – nepasibaigė iki 2013 m. lapkričio 1 d., taip pat atlikėjams ir fonogramų gamintojams, kurių atlikimo įrašai ir fonogramos sukurti po 2013 m. lapkričio 1 d.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1183, 2014-10-07, paskelbta TAR 2014-10-17, i. k. 2014-14295

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 17 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1460, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21223

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2, 17 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo VII skyriumi įstatymas