Suvestinė redakcija nuo 2001-02-24 iki 2002-10-18

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 25-706, i. k. 0991100NUTA00000260

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL NAUDOJAMŲ VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMO IR NUOMOS NE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRČIAI (VEIKLAI)

 

1999 m. kovo 9 d. Nr. 260

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu (Žin.,1991, Nr. 24-635; 1997, Nr. 69-1735), Lietuvos Respublikos žemės nuomos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 3-41; 1998, Nr. 32-855) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstituciniu įstatymu (Žin., 1996, Nr. 64-1503), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamas:

1.1. Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką;

1.2. Mokėjimo už valstybinės žemės sklypus, perkamus ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), tvarką.

2. Nustatyti, kad:

2.1. savivaldybių institucijoms pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateiktas paraiškas kartu su savivaldybių tarybų sprendimais dėl prašymo perduoti valdyti patikėjimo teise žemės sklypus ir nustatytąja tvarka parengtais bei savivaldybių tarybų patvirtintais teritorijų bendraisiais planais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais perduodami valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypai Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnyje nurodytoms reikmėms.

Punkto pakeitimai:

Nr. 180, 2001-02-20, Žin., 2001, Nr. 17-527 (2001-02-23), i. k. 1011100NUTA00000180

 

2.2. pagal šiuo nutarimu patvirtintą Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, naudojami ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), parduodami žemės sklypai gyvenamųjų namų statybai Kovo 11-osios akto signatarams, taip pat perduodami nuosavybėn neatlygintinai naudojami esamų privačių namų valdų žemės sklypai ir nauji žemės sklypai (gyvenamųjų namų statybai, daržui, sodui ar kitai panašiai paskirčiai) asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, bei parduodami ir išnuomojami sodininkų bendrijų narių sodo sklypai (toliau vadinama – sodo sklypai) ir kita sodininkų bendrijų žemė. Prioritetas teikiamas žemės sklypų pardavimui. Žemės sklypai išnuomojami tik tuo atveju, kai žemės sklypų naudotojai atsisako žemės sklypus pirkti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 180, 2001-02-20, Žin., 2001, Nr. 17-527 (2001-02-23), i. k. 1011100NUTA00000180

 

2.3. kai gyvenamojo namo arba sodo namelio savininkui buvo leista pirkti žemės sklypą ir jis už jį yra užmokėjęs, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, jam mirus teisė įsigyti šį žemės sklypą pereina testamentiniams arba šaukiamiems paveldėti pagal įstatymą įpėdiniams. Šiuo atveju jiems įskaitoma suma, mirusiojo savininko sumokėta už perkamą žemės sklypą, o kainos skirtumas dėl padidėjusios žemės sklypo vertės (įskaitant vertės priedą dėl inžinerinių statinių, jeigu už perkamą žemės sklypą buvo sumokėta iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.) papildomai nemokamas;

2.4. tais atvejais, kai namų valda įsigyjama iš asmens, kuris yra sumokėjęs už tos namų valdos žemės sklypą valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais, bet žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, sumokėta suma gali būti įskaityta namų valdą įsigijusiam asmeniui, jeigu buvusios namų valdos savininkas duoda notariškai patvirtintą sutikimą įskaityti jam sumokėtą sumą. Jeigu buvęs namų valdos savininkas buvo sumokėjęs visą mokėjimo metu nustatytą žemės sklypo kainos sumą, kainos skirtumas dėl padidėjusios žemės vertės (įskaitant vertės priedą dėl inžinerinių statinių, jeigu už perkamą žemės sklypą buvo sumokėta iki 1993 m. rugpjūčio 31 d.) papildomai nemokamas;

2.5. privačių namų valdų žemės sklypai, esantys miestams po 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, sodo sklypai, taip pat žemės sklypai, suformuoti laisvos žemės fondo žemėje prie fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių, parduodami už kainą, apskaičiuotą pagal kaimo vietovių žemės vertę;

2.6. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai, įsigiję žemės sklypą išsimokėtinai, jį perleisti kitam asmeniui gali tik tais atvejais, jeigu naujasis žemės savininkas sutinka perimti buvusiojo savininko prievoles valstybei pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Ši prievolė valstybei įrašoma žemės sklypo perleidimo sutartyje;

2.7. parduodant ar nuomojant esamų privačių namų valdų žemės sklypus ir daržui, sodui ar kitai panašiai paskirčiai naudojamus žemės sklypus, taip pat žemės sklypus perduodant nuosavybėn neatlygintinai, jų detaliuosius planus, žemės sklypų ribų specialiuosius planus ir žemės sklypų planus (schemas) rengia savivaldybės savo lėšomis. Savivaldybės taip pat parengia nurodytuosius planus tų žemės sklypų, kurie yra priskirti statiniams ar įrenginiams, perduodamiems valstybės įmonei Valstybės turto fondui. Parduodant ar išnuomojant kitus žemės sklypus, naudojamus prie fiziniams ar juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, priklausančių statinių, nurodytieji planai rengiami tų asmenų lėšomis;

2.8. kai žemės sklypai parduodami arba išnuomojami užsienio šalių fiziniams ir juridiniams asmenims, jų pageidavimu valstybinės žemės pirkimo-pardavimo arba nuomos sutartis gali būti surašoma dviem kalbomis: lietuviškai ir viena iš užsienio kalbų. Jeigu dėl sutarties teksto kyla ginčų, juos sprendžiant vadovaujamasi lietuvišku tekstu;

2.9. lėšos, gautos už naudojamus valstybinės žemės sklypus, parduotus ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) miestų savivaldybių, kaip administracinių vienetų, ribose ir teritorijose, esančiose nustatytąja tvarka patvirtintose miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribose, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais miestams priskirtose teritorijose, paskirstomos taip:

50 procentų – Žemėtvarkos ir teisės departamentui prie Žemės ūkio ministerijos kaip šio departamento administruojamų pajamų įmokos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą;

50 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra parduodamas žemės sklypas, biudžetą. Šios lėšos naudojamos parduodamų, išnuomojamų ar perduodamų nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypų detaliesiems planams, žemės sklypų ribų specialiesiems planams, žemės sklypų planams (schemoms) rengti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 180, 2001-02-20, Žin., 2001, Nr. 17-527 (2001-02-23), i. k. 1011100NUTA00000180

 

2.10. lėšos, gautos už kaimo vietovėse naudojamus valstybinės žemės sklypus, parduotus ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai), pervedamos Žemėtvarkos ir teisės departamentui prie Žemės ūkio ministerijos kaip šio departamento administruojamų pajamų įmokos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 180, 2001-02-20, Žin., 2001, Nr. 17-527 (2001-02-23), i. k. 1011100NUTA00000180

 

2.11. parduoto žemės sklypo kainos dalis, kurią sudaro žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių, pervedama į savivaldybės, kurios teritorijoje yra parduodamas žemės sklypas, biudžetą ir šios lėšos naudojamos inžineriniams statiniams plėtoti bei esamiems renovuoti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 180, 2001-02-20, Žin., 2001, Nr. 17-527 (2001-02-23), i. k. 1011100NUTA00000180

 

2.12. šiuo nutarimu patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarka netaikoma parduodant ar išnuomojant valstybinės žemės sklypus, kurie nustatytąja tvarka priskirti privatizuojamiems pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 107-2688) valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams, taip pat valstybės (savivaldybių) kontroliuojamoms įmonėms.

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 391 „Dėl Valstybinės žemės ne žemės ūkio veiklai nuomos užsieniečiams bei įmonėms, į kurias investuotas užsienio kilmės kapitalas, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1994, Nr. 40-726);

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 28 d. nutarimą Nr. 609 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550 ir 1994 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 391 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 37-926);

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. 1115 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų žemės sklypų pardavimo, išnuomojimo ir suteikimo klausimais dalinio pakeitimo“ (Žin., 1995, Nr. 68-1655) 2 punktą.

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              GEDIMINAS VAGNORIUS

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                       EDVARDAS MAKELIS


Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 180

redakcija)

 

NAUDOJAMŲ VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMO IR NUOMOS NE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRČIAI (VEIKLAI) TVARKA

 

I. NAUDOJAMŲ VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ PARDAVIMAS NE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRČIAI (VEIKLAI)

 

1. Naudojamus valstybinės žemės sklypus, parduodamus ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) (toliau vadinama – naudojami žemės sklypai; žemės sklypai), pagal šią tvarką įsigyti nuosavybėn turi teisę:

1.1. Lietuvos Respublikos piliečiai;

1.2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo (toliau vadinama – Konstitucinis įstatymas) nustatyti nacionaliniai ir užsienio subjektai (toliau vadinama – nacionaliniai ir užsienio subjektai), gavę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. 1423 „Dėl prašymų leisti įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo nustatytiems nacionaliniams ir užsienio subjektams pateikimo, nagrinėjimo ir leidimų išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 110-3042) nustatyta tvarka išduotus leidimus įsigyti nuosavybėn žemės sklypus.

2. Lietuvos Respublikos piliečiai pagal šią tvarką įsigyti nuosavybėn gali:

2.1. naudojamus namų valdų žemės sklypus. Namų valdų žemės sklypai juos naudojantiems asmenims parduodami nepriklausomai nuo jų nuolatinės gyvenamosios vietos;

2.2. naudojamus sodininkų bendrijų narių sodo sklypus (toliau vadinama – sodo sklypai). Parduodamo sodo sklypo ribos nustatomos pagal sodininkų bendrijos sodo planą, bet sodo sklypo plotas negali būti didesnis kaip 0,12 ha.

Sodo sklypai parduodami tik tiems asmenims, kurių vardu jie įforminti. Jeigu sodo namelis yra pastatytas sodininkų bendrijos sodo teritorijoje, bet už sodo sklypo ribų, vienam asmeniui gali būti parduodami du sodo sklypai, kurių bendras plotas negali sudaryti daugiau kaip 0,12 ha;

2.3. žemės sklypus prie daugiabučių namų, individualių automobilių garažų ar garažų statybos ir eksploatavimo bendrijų garažų. Šie žemės sklypai parduodami bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal detaliuosius planus, o jeigu tokie planai neparengti – pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus. Jeigu ne visi daugiabučio namo butai privatizuoti, prie tokio namo suformuoto žemės sklypo vienas iš bendrasavininkių yra valstybė.

Prie nustatytąja tvarka leistų statyti individualių automobilių garažų parduodami ne didesni kaip 0,01 ha žemės sklypai vieno individualaus automobilio garažui;

2.4. suteiktus iki 1992 m. vasario 7 d. miestuose ir iki 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse žemės sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti, taip pat apylinkių tarybų sprendimu iki Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo papildymo ir pakeitimo įstatymo (Žin., 1993, Nr. 32-727) įsigaliojimo dienos (1993 m. liepos 28 d.) suteiktus žemės sklypus individualiems gyvenamiesiems namams statyti kaimo gyvenamosiose vietovėse;

2.5. žemės sklypus, kurių reikia iš valstybės ar savivaldybių nuosavybėn įsigytiems, taip pat iš fizinių ar juridinių asmenų įsigytiems ar įsigyjamiems pastatams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų pardavimo metu buvusią tiesioginę paskirtį (išskyrus ūkinės-komercinės paskirties pastatų užimtus žemės sklypus kaimo vietovėje, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą yra grąžinami savininkams); žemės sklypus, kurių reikia atitinkamos paskirties ūkinei veiklai būtiniems pastatams ar įrenginiams eksploatuoti ir kurie pagal Konstitucinį įstatymą laikomi ne žemės ūkio paskirties žemės sklypais; įstatymų nustatyta tvarka suteiktus ir naudojamus žemės sklypus, pažymėtus techninės apskaitos bylų planuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose;

2.6. kaimo vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose privatizuotų ūkinės-komercinės paskirties pastatų užimtus žemės sklypus, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą nėra grąžinami žemės savininkams.

3. Nacionaliniai ir užsienio subjektai turi teisę įsigyti nuosavybėn naudojamus valstybinės žemės sklypus prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių.

4. Lietuvos Respublikos piliečiams bei nacionaliniams ir užsienio subjektams prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemės reformos žemėtvarkos projektuose (kaimo vietovėje), žemės sklypų ribų specialiuosiuose planuose arba techninės apskaitos bylose.

5. Kaimo vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose parduodami ne didesni kaip 2 ha namų valdos žemės sklypai. Jeigu atskiros namų valdos naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti pagal įstatymus ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama namų valdos žemė, kurią užima statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Parduodamas žemės sklypas paprastai turi būti sodybos teritorijoje, atitikti namų valdos eksploatavimo reikalavimus, jo ribos turi būti nustatytos naujai parengtame detaliajame plane arba žemės sklypo ribų specialiajame plane, žemės reformos žemėtvarkos projekte (kaimo vietovėje).

6. Miestuose ir iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, išskyrus Neringos miestą, piliečiams, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami namų valdų žemės sklypai, kurie yra pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose ir kurių ribos nustatytos detaliuosiuose planuose, žemės sklypų ribų specialiuosiuose planuose arba techninės apskaitos bylų planuose, tačiau šie žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha – kituose miestuose.

Jeigu naudojamas namų valdos žemės sklypas yra didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha ir 0,3 ha, piliečio pageidavimu parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu padidinamas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha ir iki 0, 4 ha, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal detalųjį planą suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai, miesto ūkio ar visuomenės poreikiams.

7. Jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendrasavininkiams), jiems parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos techninės apskaitos byloje ir nustatytas detaliajame plane, žemės sklypo ribų specialiajame plane arba techninės apskaitos bylos plane, bet ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha – kituose miestuose. Jeigu gyvenamojo namo bendrasavininkiai naudoja didesnį kaip atitinkamai 0,2 ha ir 0,3 ha namų valdos žemės sklypą, jų pageidavimu parduodamo žemės sklypo plotas apskrities viršininko sprendimu padidinamas iki naudojamo namų valdos žemės sklypo viso ploto, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 ha ir 0,3 ha kiekvienam gyvenamojo namo bendrasavininkiui, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal teritorijų planavimo dokumentus suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai, miesto ūkio ar visuomenės poreikiams.

8. Jeigu individualus gyvenamasis namas ar kitos paskirties pastatas (pastatai) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendrasavininkiams), namų valdos žemės sklypas prieš parduodant jį gyvenamojo namo ar kito pastato bendrasavininkiams padalijamas ir suformuojami atskiri žemės sklypai, jeigu taip numatyta detaliajame plane, žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypo ribų specialiajame plane. Jeigu pagal šiuos teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypo padalyti (atidalyti jo dalies) natūra negalima arba jeigu namo bendrasavininkiai padalyti žemės sklypo nepageidauja, žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito pastato bendrasavininkiams parduodamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju mokėjimo suma bendrasavininkiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų perkamai žemės sklypo daliai.

Namų valdos ar prie kito pastato naudojamas žemės sklypo plotas padalijamas, taip pat kiekvieno savininko žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato bendrasavininkių susitarimu. Bendrasavininkiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendrasavininkiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį.

9. Tais atvejais, kai gyvenamasis namas ar kitas pastatas dviem ar keliems asmenims (bendrasavininkiams) priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito pastato bendrasavininkiams parduodamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šiuo atveju mokėjimo suma paskirstoma pagal rašytinį bendrasavininkių susitarimą.

10. Jeigu privačios namų valdos naudojamas žemės sklypas yra atitinkamai didesnis kaip 0,2 ha ir 0,3 ha (išskyrus tuos atvejus, kai parduodamo žemės sklypo norma padidinta apskrities viršininko sprendimu), namų valdos savininkui (bendrasavininkiams) pageidaujant, viršijanti 0,2 ha ir 0,3 ha sklypo dalis, suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, išnuomojama namų valdos savininkui (bendrasavininkiams), iki bus panaudota individualiai statybai, miesto ūkio ar visuomenės poreikiams.

11. Tais atvejais, kai namų valdos priklausiniai (ūkiniai sandėliukai, malkinės ir kitos pagalbinės patalpos) yra kitame žemės sklype negu gyvenamasis namas, šių statinių užimti žemės sklypai parduodami ta pačia tvarka kaip ir namų valdos žemės sklypas, jeigu tai numatyta sklypo, kuriame yra nurodytieji priklausiniai, detaliajame plane arba žemės reformos žemėtvarkos projekte (kaimo vietovėje).

12. Parduodant valstybinę žemę, valstybei atstovauja ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašo atitinkamos apskrities viršininkas arba jo įgaliotas apskrities viršininko administracijos atstovas. Žemės sklypų pardavimo dokumentus rengia apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyrius (toliau vadinama – žemėtvarkos skyrius).

13. Asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, žemėtvarkos skyriui pagal žemės sklypų buvimo vietą pateikia:

13.1. prašymą pirkti žemės sklypą. Jeigu žemės sklypą pageidauja pirkti du ar keletas asmenų bendrosios (dalinės ar jungtinės) nuosavybės teise, jie pateikia prašymą, pasirašytą visų arba vieno iš jų, turinčio notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims;

13.2. dokumentą, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu (jeigu žemės sklype nėra pastatų ir statinių);

13.3. naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš techninės apskaitos bylos. Konstitucinio įstatymo nustatyti nacionaliniai ir užsienio subjektai pateikia pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus jų lėšomis parengtą ir savivaldybės patvirtintą naudojamo žemės sklypo ribų planą su geodeziniais matavimais ir pažymėtais tame žemės sklype esančiais pastatais ir įrenginiais;

13.4. statinių ir įrenginių, esančių žemės sklype, teisinio registravimo dokumentus;

13.5. apskrities viršininko išduotą leidimą įsigyti nuosavybėn ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą, – kai žemės sklypą nori pirkti Konstitucinio įstatymo nustatyti nacionaliniai ir užsienio subjektai;

13.6. gyvenamojo namo ar kito pastato bendrasavininkių rašytinį susitarimą dėl žemės sklypo dalių, įsigyjamų bendrosios dalinės nuosavybės teise, nustatymo arba (kai gyvenamojo namo ar kito pastato bendrasavininkiai nesutaria dėl žemės sklypo pasidalijimo) šios tvarkos 8 punkte nustatytais atvejais priimtą apskrities viršininko sprendimą.

14. Prašyme turi būti nurodytas atsiskaitymo su valstybe už perkamą žemės sklypą būdas – iš karto ar išsimokėtinai.

15. Žemėtvarkos skyrius, gavęs asmens prašymą pirkti žemės sklypą, kuris yra mieste, ir kitus šios tvarkos 13 punkte nurodytus dokumentus, per 10 dienų pateikia savivaldybės merui (valdybai) šių dokumentų kopijas su lydraščiu ir prašo:

15.1. parengti parduodamo žemės sklypo planą (kai pateikta tik žemės sklypo plano kopija iš techninės apskaitos bylos);

15.2. pasiūlyti parduodamo žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652);

15.3. nustatyti parduodamo žemės sklypo urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas pagal žemės sklypo detalųjį planą;

15.4. pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo;

15.5. apskaičiuoti parduodamo žemės sklypo vertės priedą dėl inžinerinių statinių;

15.6. apskaičiuoti žemės sklypo vertę (išskyrus esamų privačių namų valdų ir sodininkų bendrijų sodų žemės sklypus).

Ūkinei-komercinei ir kitai panašiai paskirčiai naudojamų žemės sklypų vertė (įskaitant vertės priedą dėl inžinerinių statinių) apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ (Žin., 1999, Nr. 50-1608) patvirtintą Naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ tvarką.

16. Savivaldybės meras (valdyba) parduodamo žemės sklypo planą parengia vadovaudamasis detaliuoju planu, žemės sklypo ribų specialiuoju planu arba žemėtvarkos projektu.

Jeigu naudojamų žemės sklypų plotas neviršija nustatytojo maksimalaus dydžio, o sklypų ribos yra aiškios ir pagal bendruosius teritorijų planavimo dokumentus nenumatoma jų keisti dėl infrastruktūros plėtimo ar kitų priežasčių, savivaldybės meras (valdyba), nesant žemės sklypo detaliojo plano, žemės sklypo plotą ir ribas nustato ir planą parengia pagal techninės apskaitos bylų planų duomenis arba žemėtvarkos projektą.

17. Savivaldybės meras (valdyba), atlikęs 15 punkte nurodytus darbus, per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus kreipimosi pateikia šiam skyriui patvirtintus parduodamo žemės sklypo dokumentus (duomenis). Parduodamų žemės sklypų dydžius meras (valdyba) nustato įvertinęs teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir patikrinęs detaliajame plane statiniams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Prireikus savivaldybės meras (valdyba) organizuoja detaliojo plano patikslinimą ir pagal jį atitinkamai sumažina žemės sklypo plotą.

18. Žemėtvarkos skyrius, gavęs dokumentus (duomenis) iš savivaldybės mero (valdybos):

18.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 21-597) nustatyta tvarka apskaičiuoja parduodamo esamos namų valdos žemės sklypo ir sodininkų bendrijos nario sodo sklypo vertę;

18.2. prireikus per mėnesį organizuoja žemės sklypo ribų geodezinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimą Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 18-539; 1998, Nr. 20-525);

18.3. parengia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą (pagal šios tvarkos 1 priedą). Jeigu savivaldybės mero (valdybos) pateikti dokumentai (duomenys) rengiant šios sutarties projektą buvo tikslinami, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektas derinamas su savivaldybės meru (valdyba).

19. Jeigu savivaldybės meras (valdyba) per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus kreipimosi neatlieka šios tvarkos 15 punkte nurodytų darbų ir nepateikia parduodamo žemės sklypo dokumentų (duomenų), apskrities viršininkas sprendimą dėl žemės sklypo pardavimo gali priimti pagal žemėtvarkos skyriaus parengtus dokumentus (duomenis).

20. Žemėtvarkos skyrius, gavęs asmens prašymą pirkti žemės sklypą, kuris yra kaimo vietovėje, ir kitus šios tvarkos 13 punkte nurodytus dokumentus, per 30 dienų atlieka šios tvarkos 15.1, 15.2, 15.4, 15.6, 18.1 punktuose nurodytus darbus ir parengia valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą pagal šios tvarkos 1 priedą. Ūkinei komercinei paskirčiai ir kitai panašiai paskirčiai naudojamų žemės sklypų vertė suderinama su savivaldybės meru (valdyba).

21. Asmenims, perkantiems ne didesnius kaip 0,06 ha privačių namų valdų žemės sklypus ar sodo sklypus miestų savivaldybių, kaip administracinių vienetų, ribose ir teritorijose, esančiose iki 1995 m. birželio 1 d. nustatytąja tvarka patvirtintose miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribose, bei iki tos pačios datos Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais miestams priskirtose teritorijose ar sodininkų bendrijų soduose, taikoma 40 procentų žemės sklypo kainos nuolaida (senatvės pensininkams – 50 procentų nuolaida). Už didesnę kaip 0,06 ha sklypo dalį nuolaida netaikoma.

Asmenims, perkantiems kaimo vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose esamų privačių namų valdų žemės sklypus, už sklypą iki 0,15 ha kaina mažinama 50 procentų.

Tais atvejais, kai žemės sklypas perkamas bendrosios nuosavybės teise, nurodytosios kainų nuolaidos taikomos kiekvienam bendrasavininkiui, jeigu jo įsigyjama žemės sklypo dalis atitinkamai ne didesnė kaip 0,06 ha arba 0,15 hektaro.

Parduodant vienam asmeniui kelis privačių namų valdų ar sodų žemės sklypus, kainos nuolaida taikoma tik vienam žemės sklypui (nepriklausomai nuo žemės sklypų buvimo vietos).

22. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodoma:

22.1. perkamo žemės sklypo plotas (0,01 ha tikslumu). Jeigu žemės sklypą pageidauja pirkti 2 ar keletas asmenų bendrosios nuosavybės teise, nurodomas kiekvienam asmeniui numatomos parduoti žemės sklypo dalies plotas;

22.2. žemės sklypo kaina. Nurodoma bendra žemės sklypo kaina ir kainos dalis, kurią sudaro žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių (vertės priedo dėl inžinerinių statinių sąvoka vartojama iki sklypo pardavimo, toliau vadinama – žemės sklypo kainos priedas dėl inžinerinių statinių). Jeigu žemės sklypą pageidauja pirkti 2 ar keletas asmenų bendrosios nuosavybės teise, nurodoma kiekvieno bendrasavininkio pageidaujamos pirkti žemės sklypo dalies kaina;

22.3. pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis;

22.4. specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos;

22.5. žemės servitutai;

22.6. urbanistiniai-architektūriniai apribojimai ir sąlygos;

22.7. pirkėjo įsipareigojimai ir atsakomybė už jų nevykdymą, sutarties įsigaliojimo terminas ir sąlygos.

23. Žemėtvarkos skyrius parengtą valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą suderina su pirkėju, kuris raštu patvirtina, kad sutinka su perkamo žemės sklypo kaina ir kitomis sutarties projekte išdėstytomis žemės sklypo pirkimo sąlygomis. Suderintą su pirkėju valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą kartu su prašymu nusipirkti žemės sklypą ir šios tvarkos 13, 15 arba 20 punktuose nurodytais dokumentais žemėtvarkos skyrius per 10 dienų pateikia apskrities viršininkui. Apskrities viršininkas per 10 dienų nuo šių dokumentų pateikimo priima sprendimą parduoti žemės sklypą arba prašymo netenkinti, tai įformindamas įsakymu. Jeigu priimamas sprendimas žemės sklypą parduoti, įsakyme nurodoma, kad žemės sklypą leidžiama parduoti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytomis sąlygomis (arba su atitinkamais tų sąlygų papildymais ir pakeitimais). Sutarties projektas ir kiti dokumentai pridedami prie įsakymo kaip neatskiriamas priedas.

24. Žemėtvarkos skyrius per 5 dienas po apskrities viršininko sprendimo parduoti žemės sklypą priėmimo praneša pirkėjui, kad jis turi sumokėti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodytą žemės sklypo kainą (kainos ir kainos priedo dėl inžinerinių statinių sumą) sutartyje nurodytoje banko įstaigoje (skyriuje, filiale), taip pat nurodo sąskaitos (-ų) numerį (-ius) ir sutarties pasirašymo vietą bei laiką (iš anksto suderinęs tai su pirkėju).

25. Pirkėjas, sumokėjęs nurodytą sumą arba jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, su apmokėjimą patvirtinančiu banko įstaigos (skyriaus, filialo) dokumentu atvyksta sutartu laiku į žemėtvarkos skyriaus pasiūlytą vietą pasirašyti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties.

Jeigu žemės sklypą perka du ar keletas piliečių bendrosios nuosavybės teise, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį pasirašo visi piliečiai arba vienas iš jų, pateikdamas notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems piliečiams.

Tais atvejais, kai žemės sklypą perka juridiniai asmenys, jiems atstovaujantis asmuo (asmenys) turi pateikti jo (jų) įgaliojimą patvirtinantį dokumentą.

26. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašo apskrities viršininkas arba jo įgaliotas apskrities viršininko administracijos atstovas. Kartu su pasirašyta sutartimi žemės sklypo pirkėjui įteikiamas šio žemės sklypo planas. Jeigu žemės sklypą nusiperka 2 ar keletas piliečių bendrosios nuosavybės teise, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorius įteikiamas kiekvienam piliečiui. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis per 3 mėnesius turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

27. Tais atvejais, kai žemės sklypas perkamas išsimokėtinai, nuosavybės teisė į jį ir apribojimai jį įkeisti arba perleisti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 1996, Nr. 100-2261) 8 straipsnį.

 

II. NAUDOJAMŲ VALSTYBINĖS ŽEMĖS SKLYPŲ NUOMA NE ŽEMĖS ŪKIO PASKIRČIAI (VEIKLAI)

 

28. Naudojamus valstybinės žemės sklypus ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) (toliau vadinama – naudojami žemės sklypai; žemės sklypai) gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

29. Išnuomojami šie naudojami žemės sklypai:

29.1. užstatyti fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais (išskyrus laikinuosius);

29.2. šios tvarkos 2 punkte nurodyti žemės sklypai, kurių juos naudojantys Lietuvos Respublikos piliečiai nepageidauja įsigyti nuosavybėn. Kaimo vietovėse ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose privatizuotų ūkinės-komercinės paskirties pastatų užimti žemės sklypai išnuomojami iki žemės nuosavybės teisės atkūrimo šios žemės savininkams, o ilgesniam laikui – tik laisvos žemės fondo žemėje;

29.3. žemės sklypai, kurių reikia Konstitucinio įstatymo nustatytų nacionalinių ir užsienio subjektų ūkinei veiklai Lietuvoje vykdyti, – jiems skirtiems pastatams ir įrenginiams eksploatuoti, kai šie subjektai ar žemės sklypai neatitinka Konstitucinio įstatymo sąlygų, leidžiančių nurodytuosius žemės sklypus įsigyti nuosavybėn, arba šie subjektai įsigyti žemės sklypų nuosavybėn nepageidauja;

29.4. sodininkų bendrijų sodų bendrojo naudojimo žemės sklypai;

29.5. privačių namų valdų naudojamų žemės sklypų neprivatizuotinos dalys.

30. Valstybinės žemės nuomotojas yra:

30.1. savivaldybės taryba – išnuomoja valstybinės žemės sklypus, nustatytąja tvarka perduotus savivaldybei valdyti patikėjimo teise;

30.2. apskrities viršininkas – išnuomoja kitą valstybinę žemę.

31. Naudojami žemės sklypai išnuomojami šiam laikui:

31.1. jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus žemės sklypą numatyta naudoti visuomenės poreikiams, šis žemės sklypas išnuomojamas tik iki tol, kol jis bus pradėtas naudoti šiems tikslams;

31.2. jeigu išnuomojamame žemės sklype yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių pastatų, žemės nuomos terminas gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip iki šių pastatų privatizavimo sandorių sudarymo dienos;

31.3. žemės reformos metu žemė, kurią pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą numatoma perduoti neatlygintinai ar kitaip perleisti piliečių nuosavybėn, išnuomojama ne ilgiau kaip iki to laiko, kai bus patvirtintas tos vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas;

31.4. kitais atvejais žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne ilgesniam kaip 99 metų laikotarpiui.

32. Asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę išsinuomoti jų naudojamus žemės sklypus be aukciono, atitinkamos (pagal žemės sklypo buvimo vietą) savivaldybės merui (valdybai) arba žemėtvarkos skyriui pateikia:

32.1. prašymą išnuomoti žemės sklypą, nurodydami pageidaujamą nuomos terminą;

32.2. sklypo suteikimą ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus;

32.3. naudojamo žemės sklypo plano kopiją iš techninės apskaitos bylos;