PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 78

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. sausio 18 d. nutarimo

Nr. 26 redakcija)

PREKIŲ GABENIMO, LAIKYMO IR TIKRINIMO KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ

UOSTO PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ TERITORIJOJE ESANČIOSE MUITINĖS

PRIŽIŪRIMOSE UOSTO KOMPLEKSO ZONOSE TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) reglamentuoja prekių gabenimą per Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksą (toliau vadinama – uosto kompleksas), krovimą, tvarkymą, laikymą ir tikrinimą uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, nepriklausančiose laisvojo uosto teritorijai.

2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Krovinio ekspeditorius – juridinis asmuo, sudaręs sutartį su krovinio siuntėju ar gavėju (pardavėju ar pirkėju) ir įsipareigojęs kliento lėšomis, jo ar savo vardu gabenti klientui priklausantį krovinį, tvarkyti krovinių dokumentus, atlikti muitinės, veterinarijos ir kitus formalumus ir vykdyti kitus su krovinių gabenimu susijusius veiksmus (išsiųsti, priimti, lydėti krovinius ir kita).

Muitinės prižiūrima uosto komplekso zona – uosto teritorijoje įsteigto pasienio kontrolės punkto dalis (su joje esančiais statiniais, įskaitant plaukiojančius statinius), kurioje atliekamas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), muitinis, medicininis karantininis, veterinarinis, fitosanitarinis ir kitoks būtinas tikrinimas ir gali būti laikomos prekės. Šios zonos ribos nurodomos uosto komplekso naudotojo parengtoje ir su Klaipėdos teritorine muitine, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktine (toliau vadinama – Pakrančių apsaugos rinktinė) ir valstybės įmone Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (toliau vadinama – Uosto direkcija) suderintoje tokios pasienio kontrolės punkto teritorijos dalies schemoje.

Laikinasis saugojimas – muitinei pateiktų ne Bendrijos prekių laikymas muitinės nustatytose vietose teisės aktų nustatytomis sąlygomis, kol joms įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai.

Laivo byla – transporto, prekybos ir kitų dokumentų, kurių reikia muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti, kai laivas įplaukia į uostą ar iš jo išplaukia, rinkinys. Dokumentai (ar jų kopijos) laivo byloje registruojami ir tvarkomi Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Muitinės departamentas) generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.

Laivo agentas – įmonė, teikianti laivų agentavimo paslaugas.

Tarptautinis maršrutas – susisiekimas vandens transportu iš Lietuvos Respublikos jūrų (upių) uostų (ir į juos), kuriuose atliekamas muitinis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kitoks pasienio kontrolės punkto teritorijoje būtinas tikrinimas ir formalumai, į kitą valstybę (ar iš jos).

Uosto kompleksas – Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalis, į kurią įeina Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (uosto žemė ir akvatorija), taip pat „Draugystės“ geležinkelio ir Klaipėdos geležinkelio stočių teritorijos.

Uosto komplekso naudotojas – uosto žemės naudotojas arba viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas.

3. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2700/2000) (toliau vadinama – Bendrijos muitinės kodeksas), 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 42-1192), Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 101-2300), Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme (Žin., 1996, Nr. 53-1245), Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 73-2517) 3 straipsnyje, Atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, tiekimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 792 (Žin., 2002, Nr. 55-2197; 2004, Nr. 69-2433), Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 126 (Žin., 2001, Nr. 12-346), Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. B1-723 (Žin., 2003, Nr. 87-3972; 2004, Nr. 85-3096), ir Įmonių, teikiančių laivų agentavimo paslaugas, atestavimo taisyklėse, patvirtintose susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3-168 (Žin., 2004, Nr. 60-2141).

4. Šių Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios prekių laikinojo saugojimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose tvarką, taip pat taikomos eksportuojamoms iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos Bendrijos ir ne Bendrijos prekėms (kurioms jau buvo atlikti eksporto muitinės formalumai), įskaitant prekes, kurių muitinis statusas nežinomas, kaupiamoms ir laikomoms nurodytosiose zonose, kol baigiamas komplektuoti laivo krovinys.

Šių Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios prekių laikinąjį saugojimą ir muitinio sandėliavimo procedūros taikymą (prekių laikymą E tipo muitinės sandėlyje) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, įvykdžius Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus, taip pat taikomos laikant prekes uosto komplekso naudotojui nuosavybės teise priklausančioje, jo išsinuomotoje arba kitais įstatymų nustatytais pagrindais valdomoje ir naudojamoje Lietuvos Respublikos muitų teritorijos dalyje, kuri ribojasi su to paties uosto komplekso naudotojo išsinuomota uosto žemės dalimi.

5. Šių Taisyklių nuostatos, kurios taikomos ne Bendrijos prekėms, taip pat taikomos prekėms, kurių turimas Bendrijos prekių muitinis statusas teisės aktų nustatyta tvarka neįrodytas.

6. Muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos ribos ženklinamos draudžiamuoju ženklu „Muitinė“ (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263), 1 priedo 6 punkto ženklas Nr. 320) lietuvių ir anglų kalbomis ir papildomomis informacinėmis lentelėmis su užrašu „Muitinės prižiūrima zona“. Ribas ženklina ir už ženklų saugumą atsako atitinkamos muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos naudotojas.

7. Leidimus patekti į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną asmenims, nenurodytiems šio punkto antrojoje pastraipoje, išduoda uosto komplekso naudotojai pagal Uosto direkcijos nustatytą patekimo į uosto komplekso naudotojų teritoriją tvarką, suderintą su uosto komplekso naudotojais, Klaipėdos teritorine muitine ir Pakrančių apsaugos rinktine.

Policijos, muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, laivybos priežiūrą ir kontrolę vykdančių valstybės institucijų pareigūnai ir Uosto direkcijos darbuotojai, vykstantys tarnybos tikslais, į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną gali patekti be leidimo, pateikę tarnybinius pažymėjimus.

8. Muitinės prižiūrimų uosto komplekso zonų ir jose esančių prekių apsaugą užtikrina uosto komplekso naudotojai, apsaugos ir leidimų sistemos nuostatus suderinę su Klaipėdos teritorine muitine, Pakrančių apsaugos rinktine ir Uosto direkcija.

9. Į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną ne Bendrijos prekės gali būti iškrautos iš jas atgabenusių transporto priemonių (įskaitant jų perkrovimą į kitas transporto priemones) tik muitinei sutikus, o jeigu kraunamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir (arba) Valstybinės augalų apsaugos tarnybos kontroliuojamos ne Bendrijos prekės, – tik gavus muitinės ir atitinkamas prekes kontroliuojančios tarnybos sutikimą. Muitinės sutikimas nebūtinas, jeigu visas prekes (arba jų dalį) reikia iškrauti dėl joms kilusio pavojaus. Tokiu atveju apie prekių iškrovimą būtina nedelsiant muitinei priimtinu būdu informuoti atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną aptarnaujančio muitinės posto pamainos viršininką (per valandą nuo prekių iškrovimo, jeigu jos iškrautos muitinės posto darbo metu, arba per valandą nuo muitinės posto darbo pradžios, jeigu muitinės postas dirba ne visą parą). Uosto komplekso naudotojas, kurio teritorijoje laikomos prekės, turi užtikrinti, kad be muitinės leidimo ne Bendrijos prekės ir eksportuojamos Bendrijos prekės nebūtų išvežamos iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos.

10. Klaipėdos teritorinė muitinė, Pakrančių apsaugos rinktinė ir kitos valstybės institucijos, vykdančios veiklą Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, naudojasi Uosto direkcijos generalinio direktoriaus nustatyta tvarka skelbiama informacija apie laivų atvykimą, išvykimą ir dislokaciją uoste. Prireikus ši informacija gali būti tikslinama Uosto direkcijos uosto dispečerinėje. Perstatant laivą į kitą uosto prieplauką, kurią aptarnauja ne tas pats muitinės postas, taip pat kitais Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytais prekių gabenimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemėje ir akvatorijoje atvejais Bendrijos tranzito procedūra neįforminama.

11. Uosto komplekso naudotojas komercinę ir ūkinę veiklą, atitinkančią uosto funkcinę paskirtį, gali vykdyti tik pasirašęs su Klaipėdos teritorine muitine ir Pakrančių apsaugos rinktine prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose sutartį ir pateikęs garantiją Klaipėdos teritorinei muitinei šio uosto komplekso naudotojo įsipareigojimų, susijusių su zonoje laikinai saugomomis ne Bendrijos prekėmis, įvykdymui užtikrinti. Šios garantijos dydis turi būti ne mažiau kaip 2 mln. litų (jeigu muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje numatoma laikyti akcizais apmokestinamas prekes, – 5 mln. litų, išskyrus tuos atvejus, kai tokias prekes numatoma laikyti muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje esančiame akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje).

Pavyzdinę šiame punkte nurodytos sutarties formą nustato Muitinės departamento generalinis direktorius, suderinęs su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu ir susisiekimo ministru.

12. Šių Taisyklių 11 punkte nurodyta garantija taip pat gali būti užtikrinami uosto komplekso naudotojo įsipareigojimai, susiję su:

12.1. ne Bendrijos prekių gabenimu:

12.1.1. iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos į Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos laisvąsias teritorijas ir iš jų atgal, jeigu asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis (krovinio savininkas ar jo įgaliotas asmuo), yra sudaręs su uosto komplekso naudotoju pastarojo garantijos taikymo tokiam prekių gabenimui sutartį;

12.1.2. iš vienos muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos į kitą;

12.1.3. iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos į muitinės ir pasienio veterinarijos postų bei pasienio kontrolės fitosanitarijos punktų prekių tikrinimo vietas ir iš šių vietų atgal (kai netaikoma Bendrijos tranzito procedūra), jeigu asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis (krovinio savininkas ar jo įgaliotas asmuo), yra sudaręs su uosto komplekso naudotoju pastarojo garantijos taikymo tokiam prekių gabenimui sutartį;

12.2. ne Bendrijos prekių perkrovimu;

12.3. ne Bendrijos prekių laikymu jo įsteigtuose A, C, D arba E tipo muitinės sandėliuose;

12.4. atsargų laivams tiekimu;

12.5. laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kai atitinkamoje muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje remontuojami laivai;

12.6. išleidimo į laisvą apyvartą procedūra (galutiniu vartojimu).

II. LAIVŲ IR JAIS GABENAMŲ PREKIŲ PRIEŽIŪRA, LAIVŲ APRŪPINIMAS

ATSARGOMIS

13. Atplaukiančio į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą laivo, kuriuo gabenamos prekės, kapitonas (pats arba per savo įgaliotą asmenį ar laivo agentą) ne vėliau kaip prieš 24 valandas, o jeigu reisas trunka trumpiau, – netrukus po išplaukimo iš paskutiniojo uosto, prieš atplaukiant į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, pateikia Klaipėdos teritorinei muitinei jai priimtinu būdu krovinio sąrašo (Cargo Manifest) duomenis, kuriais remdamasi muitinė nustato atitinkamo prekių gabenimo keliamą teisės aktų pažeidimo riziką. Šiuos duomenis Klaipėdos teritorinė muitinė nedelsdama perduoda pasienio veterinarijos postui, o jeigu laive yra Valstybinės augalų apsaugos tarnybos kontroliuojamų ne Bendrijos prekių, – ir pasienio kontrolės fitosanitarijos punktui, kad šios valstybės institucijos nustatytų atitinkamo prekių gabenimo keliamą teisės aktų pažeidimo riziką. Laiku nepateikus nurodytųjų duomenų, muitinė ir kitos šiame punkte nurodytos valstybės institucijos šią riziką nustato arba baigia nustatyti laivui atplaukus, prireikus atidėjusios leidimo iškrauti laivą suteikimo laiką.

Laivui atplaukus, krovinio sąrašas (Cargo Manifest) pateikiamas Klaipėdos teritorinės muitinės postui, aptarnaujančiam atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, o jeigu laive yra augalų arba augalinės kilmės ar veterinarijos priežiūros ne Bendrijos prekių, – taip pat pasienio kontrolės fitosanitarijos punktui ir pasienio veterinarijos postui.

14. Atplaukiančio į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą arba iš jo išplaukiančio laivo kapitonas (pats arba per savo įgaliotą asmenį) muitinei ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai privalo pateikti laivą apžiūrai, išskyrus šių Taisyklių 24 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytus laivus, kurių muitinis tikrinimas neatliekamas, lydėti asmeniškai laive tikrinimą atliekančių institucijų pareigūnus arba paskirti atsakingą asmenį, kuris tikrinimo metu juos lydėtų, taip pat pateikti šiuos Konvencijoje dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (Žin., 1999, Nr. 103-2953), sudarytoje 1965 m. balandžio 9 d. Londone (FAL konvencija), nustatytos formos dokumentus (arba jų nuorašus), užpildytus lietuvių arba anglų kalba:

14.1. bendrąją deklaraciją (General Declaration);

14.2. krovinio deklaraciją (Cargo Declaration);

14.3. laivo atsargų deklaraciją (Ship's Stores Declaration);

14.4. įgulos sąrašą (Crew List) (Valstybės sienos apsaugos tarnybai jį būtina pateikti kuo anksčiau prieš laivo atplaukimą arba išplaukimą);

14.5. įgulos asmeninių daiktų deklaraciją (Crew's Effects Declaration) (tik laivui atplaukiant);

14.6. keleivių sąrašą (Passengers List);

14.7. jūrų medicininę deklaraciją (Maritime Declaration of Health) (tik laivui atplaukiant);

14.8. multimodalinio pavojingo krovinio formą (Multi Modal Dangerous Goods Form);

14.9. pavojingo krovinio manifestą (Dangerous Goods Manifest).

15. Šių Taisyklių 14 punkte išvardyti dokumentai pildomi, pateikiami ir saugomi vadovaujantis susisiekimo ministro 2001 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 47 „Dėl Dokumentų, kuriuos privaloma pateikti tikrinimą atliekančioms institucijoms laivui atplaukus į Lietuvos Respublikos jūrų uostą ir išplaukiant iš jo, formų, jų pildymo, pateikimo ir saugojimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 17-529).

16. Asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis (krovinio savininkas arba jo įgaliotas asmuo), muitinei pateikia konosamentus (Bill of Lading), TIR knygeles, ATA knygeles, CMR važtaraščius, SMGS važtaraščius, Pasaulinės pašto sąjungos aktų nustatytus dokumentus (jeigu gabenamos pašto siuntos) ir kitus krovinio lydimuosius dokumentus (originalus, nuorašus ar kopijas, nelygu kaip nustatyta atitinkamų dokumentų naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose).

17. Iš šių Taisyklių 13, 16, 23, 31 ir 32 punktuose nurodytų dokumentų, laivu atgabentoms ne Bendrijos prekėms ir eksportuojamoms prekėms įformintų bendrųjų deklaracijų (ar Bendrijos muitinės kodekso 44 straipsnyje nurodytu atveju vietoj jų naudojamų dokumentų) ir kitų muitiniam tikrinimui pateiktų dokumentų (muitinės patvirtintų kopijų) suformuojama laivo byla.

18. Laivai (išskyrus laivus, nurodytus Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje), atplaukę į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir esantys uosto akvatorijoje (išoriniame ir vidiniame reiduose, prišvartuoti prie krantinės), visą buvimo uoste laiką yra muitinės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prižiūrimi ir bet kuriuo metu gali būti tikrinami. Laivo kapitonas arba jo įgaliotas asmuo privalo atidaryti ir parodyti muitinės ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams visas laive esančias patalpas.

Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytiems laivams muitinės priežiūros priemonės taikomos laikantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtinto ir su Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija bei Vidaus reikalų ministerija suderinto specialaus muitinės priežiūros priemonių taikymo tvarkos aprašo.

19. Mažųjų laivų (jachtų, katerių, pramoginių, sportinių ir kitų šio tipo laivų), išskyrus neišplaukiančius už Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų ribų mažuosius laivus, muitinis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kitoks būtinas tikrinimas atliekamas ir dokumentai įforminami Uosto direkcijos paskirtoje ir šio tipo laivams tikrinti tinkamai įrengtoje prieplaukoje arba krantinėje, esančioje pasienio kontrolės punkto teritorijoje. Mažųjų laivų savininkai (valdytojai) apie laivo atplaukimą privalo nedelsdami, ne vėliau kaip per valandą iki atplaukimo, o apie išplaukimą (nurodydami tikslų vietos laiką) – kuo anksčiau pranešti Uosto direkcijai, Klaipėdos teritorinei muitinei ir Pakrančių apsaugos rinktinei. Atplaukę šio tipo laivai po tikrinimo privalo stovėti tik prie jachtklubų krantinių.

20. Kol laivas stovi uoste, jame esančių draudžiamų įvežti į Lietuvos Respubliką ne Bendrijos prekių neleidžiama iš jo išnešti, iškrauti ar kitaip perduoti į krantą ir iš laivo į kitą laivą. Nustatytąja tvarka šias prekes deklaravus, laivo kapitonas arba jo įgaliotas laivo įgulos narys privalo parodyti jų buvimo laive vietas. Šias patalpas muitinės pareigūnai apžiūri ir įsitikinę, kad jas įmanoma patikimai užplombuoti, plombuoja tam laikui, kol laivas stovės uoste. Jeigu nurodytųjų patalpų patikimai užplombuoti neįmanoma, muitinės pareigūnų reikalavimu prekės turi būti perkeltos į kitas joms laikyti tinkamas laivo patalpas, kurios plombuojamos. Laivo įgulos nariams įvežamų prekių atleidimo nuo muitų teisės aktų nuostatos taikomos kaip ir kitiems keleiviams.

21. Atplaukusių laivų įgulos, keleivių, transporto priemonių ir prekių muitinis, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, kitoks būtinas tikrinimas atliekamas tik gavus Klaipėdos visuomenės sveikatos centro leidimą. Leidimas tikrinimą atliekančioms valstybės institucijoms ir įstaigoms duodamas tiesiogiai arba per laivo agentą.

22. Išplaukti iš uosto laivams leidžiama tik po to, kai pagal kompetenciją juos, įgulą, keleivius, gabenamas transporto priemones, prekes ir atitinkamus dokumentus patikrina ir įformina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu, taip pat, jeigu reikia, Klaipėdos teritorinė muitinė, Pakrančių apsaugos rinktinė ir kitos kompetentingos institucijos.

23. Žvejybos ir kitokių laivų, išplaukiančių iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto į Baltijos jūrą dirbti Lietuvos Respublikos ir (arba) kitų Europos Sąjungos valstybių narių išskirtinėse ekonominėse zonose ir nenumatančių įplaukti į trečiųjų valstybių uostus ar turėti kontaktų ne vien su Bendrijos žvejybos laivais, taip pat grįžtančių į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, muitinis tikrinimas paprastai neatliekamas, išskyrus tuos atvejus, kai kyla įtarimas, kad grįžtantis į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą laivas galėjo būti įplaukęs į trečiosios valstybės uostą ar turėjo tokių kontaktų, o laivo kapitonas apie tai nepranešė muitinei. Laivų savininkas (valdytojas) iš anksto pateikia Klaipėdos teritorinei muitinei ir Pakrančių apsaugos rinktinei tokių laivų sąrašus.

Jeigu jūroje būta kontaktų ne vien su Bendrijos žvejybos laivais arba kitų muitinės priežiūros požiūriu reikšmingų įvykių (pavyzdžiui, laivas buvo įplaukęs į trečiosios valstybės uostą, išgelbėtas jūroje rastas krovinys), apie tai laivo kapitonas, prieš įplaukdamas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, praneša Klaipėdos teritorinei muitinei ir Pakrančių apsaugos rinktinei joms priimtinu būdu. Tokiais atvejais laivo tikrinimas atliekamas ir dokumentai pateikiami laikantis Pasienio teisinio režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598 (Žin., 2002, Nr. 46-1755), ir susisiekimo ministro 2001 m. vasario 13 d. įsakymo Nr. 47.

24. Laivų, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2286/2003) (toliau vadinama – Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos), 313a ir 313b straipsnių nustatyta tvarka plaukiojančių reguliariomis laivybos linijomis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir kitų Bendrijos uostų, muitinis tikrinimas paprastai neatliekamas, išskyrus tuos atvejus, kai kyla įtarimas, kad atplaukiantis į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą laivas galėjo būti įplaukęs į trečiosios valstybės uostą, turėjo kontaktų ne vien su Europos Sąjungos valstybių narių išskirtinėse ekonominėse zonose plaukiojančiais laivais arba gabena ne Bendrijos prekes, o laivo kapitonas apie tai nepranešė muitinei.

Jeigu jūroje būta kontaktų ne vien su Europos Sąjungos valstybių narių išskirtinėse ekonominėse zonose plaukiojančiais laivais arba kitų muitinės priežiūros požiūriu reikšmingų įvykių (pavyzdžiui, laivas buvo įplaukęs į trečiosios valstybės uostą arba išgelbėtas jūroje rastas krovinys), apie tai laivo kapitonas, prieš įplaukdamas į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, praneša Klaipėdos teritorinei muitinei ir Pakrančių apsaugos rinktinei joms priimtinu būdu. Tokiais atvejais laivo tikrinimas atliekamas šių Taisyklių 23 punkto antrosios pastraipos nustatyta tvarka.

25. Kruizinių laivų, atplaukiančių iš trečiųjų valstybių arba plaukiančių į jas, muitinis, valstybės sienos apsaugos, kitoks būtinas tikrinimas atliekamas ir dokumentai įforminami Uosto direkcijos paskirtoje šio tipo laivams tikrinti tinkamai įrengtoje krantinėje, esančioje pasienio kontrolės punkto teritorijoje.

26. Žuvininkystės produktai, kuriuos Bendrijos žvejybos laivai, plaukiojantys su Europos Sąjungos valstybių narių vėliavomis, sugauna arba išgauna ne Bendrijos muitų teritorijai priklausančiuose vandenyse, o kitų valstybių ar teritorijų vandenyse, taip pat produktai, kuriuos nurodytieji laivai perdirba (pagamina) iš minėtųjų žuvininkystės produktų, įvežami ir išleidžiami į laisvą apyvartą vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 325-336 straipsniais.

27. Laivų atsargos tiekiamos į Lietuvos Respublikos ir užsienio laivų registruose įregistruotus laivus:

27.1. laikantis Atsargų laivams ir orlaiviams bei degalų, skirtų naudoti orlaivių gamybai, remontui, bandymams, eksploatavimui ir aptarnavimui, tiekimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 792, kai kaip atsargos jiems tiekiamos Bendrijos prekės, ir tik tada, kai vadovaujamasi Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (Žin., 2001, Nr. 98-3482; 2004, Nr. 26-802) 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir (arba) 41 straipsnio 1 dalies 1 ir (arba) 2 punktų ir (arba) Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271) 44 straipsnio nuostatomis;

27.2. Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka, kai kaip atsargos laivams ir (arba) orlaiviams, gabenantiems keleivius ir (arba) krovinius tarptautiniais maršrutais, tiekiamos ne Bendrijos prekės;

27.3. tik iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintų tiekėjų, jeigu tiekiamos maisto atsargos, neatitinkančios Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų.

28. Laivuose susidarančios atliekos ir krovinių likučiai tvarkomi vadovaujantis susisiekimo ministro ir aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 3-414/346 „Dėl Laivuose susidarančių atliekų ir laivų krovinių likučių tvarkymo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 77-3535) ir gali būti pakrauti į laivą, iškrauti iš laivo, perduoti iš vieno laivo į kitą tik muitinei leidus ir, jeigu reikia, nustatytąja tvarka atlikus jų muitinį tikrinimą ir įforminimą. Maisto atliekos gali būti iškrautos iš laivo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją tik informavus Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

III. PREKIŲ LAIKYMAS IR MUITINĖS PRIEŽIŪRA UOSTO KOMPLEKSO ZONOSE

29. Muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose gali būti laikomos visos eksportuojamos, importuojamos ir tranzitu gabenamos prekės, išskyrus tas, kurioms teisės aktų nustatyta tvarka taikomi draudimai ar apribojimai.

Muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose leidžiama laikyti Bendrijos prekes, kurios muitinei leidus bus naudojamos objektams, esantiems muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, eksploatuoti ir remontuoti, Bendrijos prekes, numatomas gabenti jūrų transportu į kitus Bendrijos uostus, iš kitų Bendrijos uostų atgabentas Bendrijos prekes, šių Taisyklių 27.1 punkte nurodytas laivų atsargas, taip pat numatomas eksportuoti iš Bendrijos muitų teritorijos Bendrijos prekes, kurių eksporto muitinės formalumai dar neatlikti ir kurios kaupiamos muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose, iki baigiamas komplektuoti laivo krovinys. Bendrijos prekės, išskyrus skystus naftos ir chemijos produktus, kurių eksporto muitinės formalumai neatlikti, turi būti laikomos atskirai nuo kitų muitinės prižiūrimų prekių.

Bendrijos prekių statuso neturintys ir eksportuojami alkoholiniai gėrimai, įskaitant etilo alkoholį (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 220300-2208), tabako gaminiai (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 2402-2403), cukrus (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 1701 91 00, 1701 99, 1702 30, 1702 40, 1702 90), pavojingos prekės, prekės, galinčios paveikti kitas prekes, taip pat prekės, kurioms reikia specialių laikymo įrenginių, turi būti laikomi tiktai specialiai pritaikytose vietose, suderinus tai su Klaipėdos teritorine muitine.

30. Vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 43 ir 44 straipsniais ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 50 straipsniu, muitinei kartu su ne Bendrijos prekėmis, atgabentomis į jos prižiūrimą uosto komplekso zoną, turi būti pateikiama bendroji deklaracija arba kaip bendroji deklaracija naudojamas dokumentas.

31. Ne Bendrijos prekės kraunamos iš laivų, į laivus, iš vienų laivų į kitus, taip pat į sandėlius, aikšteles, vagonus, automobilių transporto priemones, konteinerius ir kitur tik muitinei leidus, jeigu kraunamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir (arba) Valstybinės augalų apsaugos tarnybos kontroliuojamos ne Bendrijos prekės, – tik gavus muitinės ir atitinkamas prekes kontroliuojančios tarnybos sutikimą. Tikrindama prekes ir jas gabenančias transporto priemones, muitinė turi teisę bet kuriuo metu pareikalauti iškrauti ir išpakuoti prekes. Prekės iškraunamos ir išpakuojamos joms krauti, pakuoti ir tikrinti tinkamose muitinės nustatytose vietose.

32. Iškrovus arba pakrovus laivą ar kitą transporto priemonę, gabenančią ne Bendrijos prekes arba eksportuojamas Bendrijos prekes, muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje, surašomas šių Taisyklių 11 punkte nurodytoje uosto komplekso naudotojo, Klaipėdos teritorinės muitinės ir Pakrančių apsaugos rinktinės sutartyje nustatytos formos krovinio perdavimo ir priėmimo aktas (trimis egzemplioriais), kurį pasirašo prekes perdavę ir priėmę asmenys ar jų įgalioti atstovai. Visi krovinio perdavimo ir priėmimo akto egzemplioriai turi būti pateikiami muitinei, juose muitinės pareigūnas nurodo akto pateikimo datą, pasirašo ir deda savo antspaudą. Vienas akto egzempliorius paliekamas muitinės įstaigoje, o kiti grąžinami krovinį priėmusio asmens atstovui. Jeigu kraunant krovinį nustatoma, kad faktinis prekių kiekis neatitinka nurodytojo krovinio dokumentuose, taip pat kilus ginčui tarp prekes perduodančio ir priimančio asmenų, muitinė turi teisę reikalauti, kad prekės būtų pakartotinai pasvertos, perskaičiuotos ar išmatuotos. Visas prekių tikrinimo išlaidas padengia asmuo, turintis teisę disponuoti prekėmis (krovinio savininkas arba jo įgaliotas asmuo).

33. Ne Bendrijos prekės, kurias turi tikrinti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Valstybinė augalų apsaugos tarnyba, iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos gali būti išgabentos tik į jų tikrinimo vietas, kuriose dirba šių valstybės institucijų darbuotojai, laikantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytos tvarkos. Kitur šios prekės gali būti išgabentos tik po to, kai nustatytąja tvarka joms atliktas šiame punkte nurodytų valstybės institucijų tikrinimas.

34. Muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje ne Bendrijos prekės, pateikus bendrąją deklaraciją, nuo bendrosios deklaracijos pateikimo momento gali būti laikomos, iki baigiamas komplektuoti (iškomplektuoti) laivo krovinys, bet ne ilgiau kaip Bendrijos muitinės kodekso 49 straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką. Alkoholiniai gėrimai, įskaitant etilo alkoholį (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 2203 00-2208), tabako gaminiai (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 2402-2403) ir cukrus (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 1701 91 00, 1701 99, 1702 30, 1702 40, 1702 90) muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje gali būti laikomi ne ilgiau kaip 10 dienų. Šie terminai gali būti pratęsti vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 49 straipsnio 2 dalimi.

Uosto komplekso naudotojo arba bendrąją deklaraciją pateikusio asmens rašytiniu prašymu ne Bendrijos prekių, išskyrus nurodytąsias šio punkto trečiojoje pastraipoje, laikymo muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje terminą (jeigu jis nepasibaigęs) gali pratęsti iki 20 dienų Klaipėdos teritorinės muitinės posto, aptarnaujančio atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, viršininkas (arba jo pavaduotojas), o ilgiau kaip 20 dienų (arba laikymo terminui pasibaigus) – Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas (arba jo pavaduotojas).

Alkoholinių gėrimų, įskaitant etilo alkoholį (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 2203 00-2208), tabako gaminių (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 2402-2403) ir cukraus (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 1701 91 00, 1701 99, 1702 30, 1702 40, 1702 90) laikymo terminą gali pratęsti (bet ne ilgiau kaip iki 30 dienų nuo bendrosios deklaracijos pateikimo) Klaipėdos teritorinės muitinės viršininkas (arba jo pavaduotojas). Šių prekių laikymo terminą ilgesniam laikui (arba laikymo terminui pasibaigus) gali pratęsti Muitinės departamento generalinis direktorius.

35. Muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje, kurios naudotojas turi E tipo muitinės sandėlį, laikomoms ne Bendrijos prekėms, išskyrus alkoholinius gėrimus, įskaitant nedenatūruotą etilo alkoholį (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 2203 00–2207 10 00, 2208), tabako gaminius (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 2402-2403) ir cukrų (kodai pagal Kombinuotąją nomenklatūrą – 1701 91 00, 1701 99, 1702 30, 1702 40, 1702 90), leidžiama įforminti muitinio sandėliavimo procedūrą, teisės aktų nustatyta tvarka taikomą E tipo muitinės sandėlyje laikomoms prekėms.

Įforminant prekių muitinio sandėliavimo procedūrą šiame punkte nurodytais atvejais, taikoma atitinkamo uosto komplekso zonos naudotojo garantija, nurodyta šių Taisyklių 11 punkte.

Punkto pakeitimai:

Nr. 974, 2007-09-19, Žin., 2007, Nr. 100-4080 (2007-09-22), i. k. 1071100NUTA00000974

36. Asmeniui, turinčiam teisę disponuoti ne Bendrijos prekėmis (krovinio savininkui arba jo įgaliotam asmeniui), kurios laikomos muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje, ir gavusiam Klaipėdos teritorinės muitinės posto, aptarnaujančio atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, viršininko (jo pavaduotojo), o jo nesant – pamainos viršininko sutikimą, leidžiama:

36.1. prekes apžiūrėti;

36.2. prekes pasverti, išmatuoti ir (arba) suskaičiuoti;

36.3. prekes komplektuoti (iškomplektuoti), parengti toliau transportuoti;

36.4. laikantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 182 straipsnio nustatytos tvarkos, imti prekių pavyzdžius arba mėginius;

36.5. atlikti operacijas, būtinas prekių kondicijai išsaugoti.

37. Muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje esančios patalpos (aikštelės) turi būti tinkamos prekėms laikyti ir perkrauti. Laikyti ir perkrauti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamas gyvūnines prekes leidžiama tik veterinarijos reikalavimus atitinkančiose vietose. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos kontroliuojamas augalines prekes leidžiama laikyti ir perkrauti tik fitosanitarijos reikalavimus atitinkančiose vietose. Uosto komplekso naudotojas privalo užtikrinti, kad nurodytosiose patalpose (aikštelėse) būtų reikiama techninė įranga ir apsaugos priemonės.

Muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos tvarkymo, suplanavimo, taip pat prekių joje laikymo, perkrovimo, muitinės priežiūros, inventorizavimo ir apskaitos klausimus sprendžia uosto komplekso naudotojas, suderinęs juos su Klaipėdos teritorine muitine ir Pakrančių apsaugos rinktine.

Norint išplėsti ar pertvarkyti muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, būtina gauti Klaipėdos teritorinės muitinės, Pakrančių apsaugos rinktinės sutikimą ir, jeigu reikia, pakeisti šių Taisyklių 11 punkte nurodytą sutartį.

38. Prieš baigiantis šių Taisyklių 34 punkte nurodytam ne Bendrijos prekių laikymo muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje terminui:

38.1. importuojamos prekės nustatytąja tvarka turi būti pateiktos išleidimo į laisvą apyvartą, laikinojo įvežimo, laikinojo įvežimo perdirbti, muitinės prižiūrimo perdirbimo, muitinio sandėliavimo arba tranzito procedūrai įforminti (tranzito procedūra taikoma, jeigu importuojamos prekės gabenamos į kitą Bendrijos muitų teritorijoje esančią muitinės įstaigą), jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip;

38.2. tranzitu gabenamos prekės nustatytąja tvarka turi būti pateiktos tranzito procedūrai įforminti arba reeksportuotos;

38.3. eksportuojamos prekės iš Bendrijos muitų teritorijos turi būti išgabentos. Jeigu eksportuojamos prekės, kurioms atlikti jų eksporto formalumai, pasibaigus laikymo muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje terminui neišgabenamos iš Bendrijos muitų teritorijos, jos gali būti išleistos į laisvą apyvartą arba pateiktos kitiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti tik teisės aktų nustatyta tvarka pripažinus negaliojančia joms įformintą eksporto deklaraciją.

39. Paimant ne Bendrijos prekes iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos, atliekamas jų muitinis tikrinimas ir, jeigu reikia, nustatytąja tvarka įforminami muitinės sankcionuoti veiksmai. Jūrų transportu išgabenamos ne Bendrijos prekės arba eksportuojamos Bendrijos prekės muitiniam tikrinimui turi būti pateiktos ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki laivo, kuriuo jas numatoma išgabenti, išplaukimo.

Paimant iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą jūrų transportu atgabentas Bendrijos prekes arba ne Bendrijos prekes, kurioms kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įforminta Bendrijos arba bendroji tranzito procedūra, muitinei turi būti pateikiamas prekių turimą Bendrijos prekių muitinį statusą įrodantis dokumentas arba dokumentas, įformintas pradedant Bendrijos arba bendrąją tranzito procedūrą. Šioje pastraipoje nurodyti dokumentai tikrinami ir prekės iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos išleidžiamos pirmumo tvarka.

40. Asmuo, paimantis ne Bendrijos prekes iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos, privalo pateikti muitinei dokumentus, įrodančius, kad jis turi teisę disponuoti prekėmis arba atstovauja turinčiam šią teisę asmeniui. Prekės, kurių išgabenimo dokumentai (bendroji deklaracija, transporto dokumentai ir tam tikrais atvejais muitinės deklaracija) įforminti, turi būti išgabentos iš muitinės prižiūrimos uosto komplekso zonos ne vėliau kaip per 24 valandas (jeigu išgabenamos ne jūra) arba ne vėliau kaip per 72 valandas (jeigu išgabenamos jūra). Jeigu dėl susidariusių ypač nepalankių aplinkybių (blogų klimato sąlygų, stichinių nelaimių, transporto priemonių gedimo, eismo nelaimės, vairuotojo ligos ir panašiai) prekės, kurioms įforminti išgabenimo dokumentai, neišgabenamos, asmens, disponuojančio prekėmis (krovinio savininko arba jo įgalioto asmens), rašytiniu prašymu išgabenimo terminą gali pratęsti muitinės posto, aptarnaujančio atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, viršininkas (arba jo pavaduotojas), tačiau ne daugiau kaip 10 dienų nuo išgabenimo dokumentų įforminimo.

41. Jeigu asmuo, turintis teisę disponuoti ne Bendrijos prekėmis (krovinio savininkas arba jo įgaliotas asmuo), įrodo muitinei, kad muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomos prekės sunaikintos arba visiškai prarastos dėl jų sandaros savybių (prekių prigimties), nelaimingo atsitikimo, stichinės nelaimės, kitų ypač nepalankių nenumatytų aplinkybių ar force majeure arba veiksmų, įvykdytų su muitinės leidimu, šioms prekėms taikomos Bendrijos muitinės kodekso 206 straipsnio 1 dalies nuostatos.

42. Prekės, nurodytos šių Taisyklių 41 punkte ir atitinkančios atliekų sąvoką, apibrėžtą Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016), turi būti tvarkomos laikantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atliekų tvarkymą, reikalavimų.

43. Asmuo, turintis teisę disponuoti muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomomis ne Bendrijos prekėmis (krovinio savininkas arba jo įgaliotas asmuo), gali visas šias prekes (arba jų dalį) teisės aktų nustatyta tvarka neatlygintinai perduoti valstybei arba sunaikinti.

44. Jeigu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamų produktų galiojimo terminas pasibaigia arba jos kitaip sugadinamos, uosto komplekso naudotojas privalo šias ne Bendrijos prekes grąžinti siuntėjui arba sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.

45. Muitinė turi teisę:

45.1. neleisti padėti į muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną, perkrauti joje arba išduoti iš jos ne Bendrijos prekių, jeigu nesilaikoma nustatytųjų jų priėmimo, perkrovimo ar išdavimo reikalavimų;

45.2. tikrinti prekių laikymo muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose patalpas (aikšteles);

45.3. nustatyti uosto komplekso naudotojui privalomus muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomų prekių apskaitos reikalavimus.

46. Uosto komplekso naudotojas teisės aktų nustatyta tvarka atsako už jo naudojamoje muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikomų ne Bendrijos prekių praradimą, sugadinimą, išgabenimą be muitinės leidimo ir kontroliuoja nustatytą minėtųjų prekių laikymo terminą. Likus iki šio termino pabaigos ne mažiau kaip 3 darbo dienoms, uosto komplekso naudotojas apie tai privalo informuoti asmenį, turintį teisę disponuoti prekėmis (krovinio savininką arba jo įgaliotą asmenį), ir Klaipėdos teritorinės muitinės postą, aptarnaujantį atitinkamą muitinės prižiūrimą uosto komplekso zoną. Jeigu ne Bendrijos prekės prarandamos, sugadinamos, išgabenamos be muitinės leidimo, muitinė imasi teisės aktų numatytų priemonių, kad uosto komplekso naudotojas arba garantas įvykdytų atsiradusią mokestinę prievolę, ir kaltam asmeniui taiko Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas sankcijas, išskyrus šių Taisyklių 41 punkte nustatytus atvejus.

47. Jeigu per nustatytąjį laikymo muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje laikotarpį ne Bendrijos prekėms neįforminami šių Taisyklių 38 ar 43 punktuose nurodyti muitinės sankcionuoti veiksmai, kaltam asmeniui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos sankcijos ir nustatomas papildomas 10 dienų laikas nurodytiesiems muitinės sankcionuotiems veiksmams įforminti. Neįforminus šių veiksmų per nustatytą papildomą laiką, taikomos Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 65 straipsnyje numatytos priemonės.

48. Muitinė kontroliuoja į muitinės prižiūrimas uosto komplekso zonas priimtų laikyti ir iš jų išgabenamų prekių apskaitą. Muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose laikomos eksportuojamos, importuojamos, tranzitu gabenamos prekės, Bendrijos prekės, nurodytos šių Taisyklių 29 punkto antrojoje pastraipoje, ir prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, taikoma E tipo muitinės sandėlyje laikomoms prekėms, turi būti apskaitomos atskirai.

49. Išmestos į krantą arba išgelbėtos jūroje iš avariją patyrusių arba nuskendusių laivų ne Bendrijos prekės arba prekės, kurių muitinis statusas nežinomas, perduodamos muitinei ir laikomos Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 66 straipsnio 2 dalyje nustatytą laiką. Per šį laiką suinteresuotiems asmenims nepateikus muitinei dokumentų, įrodančių teisę disponuoti šiomis prekėmis, Klaipėdos teritorinė muitinė turi kreiptis į teismą dėl minėtojo turto pripažinimo bešeimininkiu.

50. Akcizais apmokestinamos Bendrijos prekės į muitinės prižiūrimas uosto komplekso zonas padedamos, jose laikomos ir iš šių zonų paimamos laikantis ne tik šių Taisyklių, bet ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo ir jo taikymą reglamentuojančių teisės aktų.

51. Šiose Taisyklėse prekių kodai nurodyti pagal Europos Bendrijos kombinuotosios nomenklatūros versiją, patvirtintą 2004 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1810/2004, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 486, 2001-04-27, Žin., 2001, Nr. 37-1255 (2001-05-02), i. k. 1011100NUTA00000486

Nr. 26, 2005-01-18, Žin., 2005, Nr. 9-273 (2005-01-22), i. k. 1051100NUTA00000026

Pakeitimai: