Suvestinė redakcija nuo 2017-05-01 iki 2019-01-31

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 109-2993, i. k. 0981010ISTAVIII-935

Nauja redakcija nuo 2017-05-01:

Nr. XIII-192, 2017-01-12, paskelbta TAR 2017-01-24, i. k. 2017-01325

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO PLĖTROS

ĮSTATYMAS

1998 m. lapkričio 24 d. Nr. VIII-935

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų sampratą, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams taikomas valstybės paramos formas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos statusą ir funkcijas.

2. Šiuo įstatymu sudaromos prielaidos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai ir verslumo skatinimui.

3. Šio įstatymo nuostatos, reguliuojančios smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų statusą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktų, kuriais vadovaujantis teikiama valstybės pagalba ir nereikšminga (de minimis) pagalba smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, nuostatoms.

4. Šis įstatymas suderintas su Europos Sąjungos teisės aktu, nurodytu šio įstatymo priede.

2 straipsnis. Įstatymo sąvokos

1. Administracinės paslaugos smulkiajam ir vidutiniam verslui – informavimo, konsultavimo smulkiojo ir vidutinio verslo pradžios, plėtros, tarptautiškumo ir kitais verslui aktualiais klausimais paslaugų teikimas, verslo aplinkos ir užsienio rinkų analizė, tyrimai bei ūkio ministro patvirtintų smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo priemonių vykdymas arba administravimas, įgyvendinant smulkiojo ir vidutinio verslo politiką.

2. Ekonominė veikla – savo rizika plėtojama reguliari asmens veikla siekiant pelno arba individualios veiklos atveju – pajamų, apimanti prekių pirkimą ar pardavimą, prekių gamybą, darbų atlikimą ar paslaugų teikimą kitiems asmenims už atlygį.

3. Finansinės paramos priemonės – dalinis ar visiškas palūkanų dengimas, tam tikrų išlaidų (steigimo, tyrimų, garantijų mokesčių, kredito draudimo įmokų, sertifikavimo (registravimo), atitikties įvertinimo ir kitų) kompensavimas, subsidijos, dotacijos ir finansinės priemonės.

4. Finansinės priemonės – nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos, tarptautinių finansų institucijų ir (ar) kitomis lėšomis įgyvendinamos paskolų (labai mažų, lengvatinių ir kitų paskolų), garantijų, rizikos kapitalo investicijų arba kitos priemonės, kurioms finansuoti ir (ar) įgyvendinti skirtos lėšos (ar jų dalis) grįžta ir pakartotinai naudojamos verslo poreikiams.

5. Finansiniai duomenys – balanse nurodyto turto vertė ir metinės pajamos.

6. Įmonė – ekonominę veiklą vykdantis juridinis asmuo.

7. Labai maža paskola – paskola verslininkui ar labai mažai įmonei iki 25 000 eurų dydžio.

8. Lengvatinė paskola – paskola smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams palankesnėmis sąlygomis, negu siūloma komercinėje paskolų rinkoje (mažesnė negu vidutinio metinio rinkos palūkanų dydžio palūkanų norma, valstybė ar savivaldybė kompensuoja dalį paskolos palūkanų ir kt.).

9. Metinės pajamos – pardavimo grynosios pajamos, kaip jos suprantamos Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme, jeigu skaičiuojamos įmonės metinės pajamos, ir individualios veiklos pajamos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, jeigu skaičiuojamos verslininko metinės pajamos.

10. Neformalusis investuotojas – juridinis asmuo, fizinis asmuo arba fizinių asmenų grupė (išskyrus akcines bendroves, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje), investuojantys nuosavą kapitalą į verslo pradžią ar inovatyvaus verslo plėtrą ir teikiantys įmonėms, į kurias investuoja, konsultavimo ir mokymo paslaugas.

11. Partnerinės įmonės – įmonės, pagal šį įstatymą nepriskiriamos prie susijusių įmonių ir tiesiogiai ar netiesiogiai (per vieną ar kelias susijusias ar partnerines įmones) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turinčios ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų kitos įmonės dalyvių balsų.

12. Savarankiška įmonė – įmonė, kuri neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių.

13. Smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacija – asociacija, kurios ne mažiau kaip 2/3 narių yra smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo subjektai.

14. Smulkiojo ar vidutinio verslo subjektas – labai maža, maža ar vidutinė įmonė, atitinkančios šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, arba verslininkas, atitinkantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas.

15. Susijusios rinkos – tam tikros prekės ar paslaugos rinkos tiesioginių ryšių siejamų vartotojų ar tiekėjų rinkos.

16. Susijusios įmonės – įmonės, atitinkančios šiame įstatyme nustatytus kriterijus.

17. Valstybės parama:

1) valstybės pagalba – priemonė, atitinkanti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2008 C 115, p. 1) 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus;

2) nereikšminga (de minimis) pagalba – bendroji nereikšminga (de minimis) pagalba, nereikšminga (de minimis) pagalba ūkio subjektui, vykdančiam krovinių vežimo keliais veiklą, nereikšminga (de minimis) pagalba ūkio subjektui, teikiančiam visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, nereikšminga (de minimis) pagalba ūkio subjektui, vykdančiam veiklą žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje, arba nereikšminga (de minimis) pagalba ūkio subjektui, vykdančiam veiklą žuvininkystės sektoriuje;

3) kita parama, teikiama valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, valstybės ar savivaldybių pinigų fondų lėšomis.

18. Verslas – ekonominės veiklos vykdymas.

19. Verslininkas – fizinis asmuo, kuris verčiasi ekonomine veikla.

20. Verslo informacijos centras – viešoji įstaiga, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė ir (arba) savivaldybė ir kurios tikslas – teikiant viešąsias paslaugas verslui, skatinti naujų įmonių steigimąsi, padėti jau veikiantiems smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams plėtoti veiklą, prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų, didinti jų veiklos konkurencingumą ir efektyvumą.

21. Verslo inkubatorius – viešoji įstaiga, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra valstybė ir (arba) savivaldybė ir kurios tikslas – teikiant viešąsias paslaugas verslui, sumažinti verslą pradedančių įmonių veiklos riziką ir padėti joms įsitvirtinti rinkoje, taip pat skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų veiklos plėtrą. Verslo inkubatorius telkia verslą pradedančias įmones jam nuosavybės teise priklausančiose ar kitu teisiniu pagrindu valdomose ir naudojamose patalpose.

22. Verslumas – asmens kompetencija įgyvendinti pridėtinę ekonominę ar socialinę vertę kuriančias idėjas ir asmens ekonominis, socialinis ir kūrybinis aktyvumas verslo srityje.

23. Viešosios paslaugos smulkiajam ir vidutiniam verslui – informavimas, konsultavimas verslo pradžios, verslo plėtros ir kitais verslui aktualiais klausimais, mokymo, kvalifikacijos kėlimo ar perkvalifikavimo, metodinės paslaugos, teikiamos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams ir (arba) verslą pradėti ketinantiems fiziniams asmenims, taip pat patalpų, techninės ir biuro įrangos nuoma ir praktinė pagalba nuomojantiems šias patalpas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams.

24. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatyme.

II SKYRIUS

SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTŲ SAMPRATA

3 straipsnis. Vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės

1. Vidutinė įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) įmonės metinės pajamos neviršija 50 mln. eurų;

2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 mln. eurų.

2. Maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 50 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) įmonės metinės pajamos neviršija 10 mln. eurų;

2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 10 mln. eurų.

3. Labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) įmonės metinės pajamos neviršija 2 mln. eurų;

2) įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 2 mln. eurų.

4. Įmonės gali deklaruoti esančios vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre.

5. Įmonės darbuotojų skaičių atitinka vidutinis metinis darbuotojų skaičius. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius nustatomas pagal paskutinių metų arba, jeigu įmonė veikia ilgiau kaip dvejus metus, – pagal paskutinių dvejų metų įmonės duomenis. Vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus nustatymo tvarkos aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) ar jos įgaliota institucija.

6. Vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės statuso (toliau – statusas) deklaravimo dieną (toliau – deklaravimo diena) įmonės finansiniai duomenys turi patvirtinti įmonės atitiktį šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse nustatytoms sąlygoms.

7. Įmonės finansiniai duomenys nustatomi pagal paskutinių metų arba, jeigu įmonė veikia daugiau kaip dvejus metus, – pagal paskutinių dvejų metų patvirtintų įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės finansinės ataskaitos) arba įmonių grupės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos). Jeigu sudaryti ir tvirtinti metines finansines ataskaitas arba metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas įmonei nėra privaloma, įmonės finansiniai duomenys nustatomi vadovaujantis kitais finansiniais dokumentais, kuriuose sukauptos informacijos pakanka šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytiems finansiniams duomenims nustatyti (toliau – kiti finansiniai dokumentai).

8. Įmonės atitiktis šio straipsnio 1, 2 ar 3 dalyse nurodytoms sąlygoms fiksuojama nuo metinių finansinių ataskaitų, metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ar kitų finansinių dokumentų patvirtinimo dienos, išskyrus atvejus, kai įmonė turi patvirtinusi trumpesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio finansines ataskaitas ar kitus finansinius dokumentus arba kai nustatomas naujos įsteigtos įmonės, kurios metinės finansinės ataskaitos, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ar kiti finansiniai dokumentai dar nepatvirtinti, statusas. Įmonė, turinti patvirtintas trumpesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio finansines ataskaitas ar kitus finansinius dokumentus, ir nauja įsteigta įmonė, kurios metinės finansinės ataskaitos, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ar kiti finansiniai dokumentai dar nepatvirtinti, priskiriama vidutinei, mažai ar labai mažai įmonei šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka nustačius, kad ji atitinka šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas.

9. Įmonės, turinčios patvirtintas trumpesnio kaip 12 mėnesių laikotarpio finansines ataskaitas ar kitus finansinius dokumentus, ir naujos įsteigtos įmonės, kurios metinės finansinės ataskaitos, metinės konsoliduotosios finansinės ataskaitos ar kiti finansiniai dokumentai dar nėra patvirtinti, šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų atitiktis nustatoma pagal vidutinį metinį darbuotojų skaičių, finansinius duomenis (pasirinktinai – balanse nurodyto turto vertę arba metines pajamas) nuo įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registre ir planuojamus finansinių metų duomenis.

10. Deklaruodamos savo statusą, įmonės privalo nurodyti ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus duomenis. Už deklaracijoje pateikiamų duomenų teisingumą ir tikrumą atsako deklaraciją pasirašęs asmuo. Deklaracijos formą ir deklaravimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

11. Įmonė nepriskiriama vidutinei, mažai ar labai mažai įmonei, jeigu 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) atskirai arba kartu turi valstybė ir (ar) savivaldybė, išskyrus atvejus, kai ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba ne mažiau kaip 25 ir ne daugiau kaip 50 procentų visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi šio straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodyti investuotojai.

12. Savarankiškos įmonės darbuotojų skaičiumi laikomas tik šios įmonės darbuotojų skaičius, o įmonės finansiniai duomenys nustatomi vadovaujantis tik šios įmonės metinėmis finansinėmis ataskaitomis ar kitais finansiniais dokumentais.

13. Įmonės, laikotarpiu, pagal kurį nustatomi įmonės finansiniai duomenys, kaip nurodyta šio straipsnio 7 dalyje, turinčios partnerinių įmonių ir (ar) susijusių įmonių, šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti duomenys (darbuotojų skaičius ir įmonės finansiniai duomenys) apskaičiuojami pagal formulę D_Ag = D_A + ∑k_n D_Pn + ∑D_Sn, čia:

1) D_Ag– šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti duomenys, skaičiuojami statusą deklaruojančiai įmonei;

2) D_A– statusą deklaruojančios įmonės duomenys;

3) D_Pn– n-tosios partnerinės įmonės duomenys;

4) D_Sn – n-tosios susijusios įmonės duomenys (jeigu nebuvo įtraukti į statusą deklaruojančios įmonės metinę konsoliduotąją finansinę ataskaitą);

5) k_n – koeficientas, parodantis, kokia dalis n-tosios partnerinės įmonės duomenų sumuojama su statusą deklaruojančios įmonės duomenimis. Jis nustatomas imant didžiausią iš šių koeficientų, parodančių, kokią dalį statusą deklaruojančios įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių turi partnerinė įmonė arba kokią dalį partnerinės įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių turi statusą deklaruojanti įmonė, arba kokią dalį statusą deklaruojančios įmonės dalyvių balsų turi partnerinė įmonė, arba kokią dalį partnerinės įmonės dalyvių balsų turi statusą deklaruojanti įmonė.

14. Partnerinės įmonės duomenys (D_Pn) nustatomi pagal šioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, o finansiniai duomenys – vadovaujantis šios įmonės paskutinių finansinių metų patvirtintomis metinėmis finansinėmis arba konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis ar kitais finansiniais dokumentais. Prie šių duomenų pridedamas su šia partnerine įmone susijusių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys, jeigu šie duomenys nebuvo įtraukti į metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Taip pat prie šių duomenų pridedamas partnerinės įmonės kitų partnerinių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys proporcingai pirmosios partnerinės įmonės turimų jos partnerinės įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba dalyvių balsų skaičiui, jeigu partnerinės įmonės kitos partnerinės įmonės su statusą deklaruojančia įmone (D_A) yra susijusios tiekimo ir vartojimo ryšiais (yra viena kitos produkcijos vartotojos (tiekėjos).

15. Nustatant partnerinės įmonės duomenis (D_Pn), šio straipsnio 13 dalyje nurodytas koeficientas k_n laikomas lygiu nuliui, jeigu 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų tiesiogiai ar netiesiogiai (pagal balsavimo sutartį, balsavimo teisės perleidimo sutartį, įgaliojimą ir pan.) turi šie investuotojai, jeigu jie tarpusavyje nėra susiję:

1) neformalieji investuotojai, jeigu šių investuotojų bendra investicijų į tą pačią įmonę suma ne didesnė kaip 1,25 mln. eurų;

2) mokslo ir studijų institucijos, kurios gali investuoti turtą;

3) profesionalieji investuotojai;

4) savivaldybės, kurių metinis biudžetas mažesnis kaip 10 mln. eurų ir kurių teritorijoje gyvenamąją vietą yra deklaravę mažiau kaip 5 tūkstančiai gyventojų.

16. Įmonės, kurios atitinka bent vieną toliau nurodytų kriterijų, yra laikomos susijusiomis:

1) įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių:

a) viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje;

b) viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių;

c) įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų;

d) įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų;

2) kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, jeigu šios įmonės verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose;

3) kai tarp įmonių yra susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių per vieną ar kelias įmones arba per šio straipsnio 15 dalies 1–4 punktuose nurodytus investuotojus.

17. Susijusios įmonės duomenys (D_Sn) nustatomi pagal šioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičių, o finansiniai duomenys – vadovaujantis šios įmonės paskutinių finansinių metų patvirtintomis metinėmis finansinėmis arba konsoliduotosiomis finansinėmis ataskaitomis ar kitais finansiniais dokumentais. Prie šių duomenų pridedami susijusios įmonės visų susijusių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys, jeigu jie nebuvo įtraukti į metines konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Taip pat prie šių duomenų proporcingai pridedamas visų šios susijusios įmonės partnerinių įmonių darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys pagal šio straipsnio 13 dalyje apibrėžiant koeficientą k_n nustatytas proporcijas.

18. Jeigu įmonė ir vienas iš šio straipsnio 15 dalyje išvardytų investuotojų yra laikomi susijusiomis įmonėmis, nes vienai įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su šia įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų, tačiau šie investuotojai patys tiesiogiai ar netiesiogiai statusą deklaruojančios įmonės, į kurią investavo, valdyme nedalyvauja (nėra priežiūros, administravimo ar valdymo organo nariai arba neturi teisės rinkti ar atšaukti daugumą priežiūros, administravimo ar valdymo organo narių), nustatant susijusios įmonės duomenis (D_Sn), šio straipsnio 13 dalyje nurodytas dydis D_Sn laikomas lygiu nuliui.

19. Susijusių įmonių ir partnerinių įmonių ryšiai nustatomi pagal deklaravimo dieną galiojančius įmonių tarpusavio ryšius.

4 straipsnis. Verslininkas, kaip smulkiojo ar vidutinio verslo subjektas

1. Verslininkas laikomas smulkiojo ar vidutinio verslo subjektu, jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka apskaičiuotas jam dirbančių darbuotojų skaičius yra mažesnis kaip 250 darbuotojų, o finansiniai duomenys tenkina bent vieną iš šių sąlygų:

1) metinės pajamos neviršija 50 mln. eurų;

2) balanse nurodyto turto vertė neviršija 43 mln. eurų.

2. Verslininkui, neturinčiam įmonių akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba turinčiam jų mažiau negu 25 procentus, darbuotojų skaičius apskaičiuojamas prie vieneto (verslininkas) pridedant verslininko samdomų darbuotojų skaičių, balanse nurodyto turto vertė lygi nuliui, o metinės pajamos – šio verslininko metinėms pajamoms, nurodytoms finansiniuose dokumentuose.

3. Verslininkui, turinčiam 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų:

1) darbuotojų skaičius apskaičiuojamas prie vieneto (verslininkas) pridedant verslininko samdomų darbuotojų skaičių ir visų įmonių, kuriose verslininkas turi 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų, darbuotojų skaičių;

2) metinės pajamos apskaičiuojamos prie verslininko metinių pajamų pridedant visų įmonių, kuriose verslininkas turi 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų, metines pajamas;

3) balanse nurodyto turto vertė apskaičiuojama susumuojant visų įmonių, kuriose verslininkas turi 25 procentus ir daugiau įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba 25 procentus ir daugiau visų įmonės dalyvių balsų, balansuose nurodyto turto vertę.

4. Šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti finansiniai duomenys apskaičiuojami šio įstatymo 3 straipsnio 13–18 dalyse nustatyta tvarka, o šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytas darbuotojų skaičius apskaičiuojamas šio įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

5. Verslininkas statusą gali deklaruoti nuo verslo liudijimo įsigijimo dienos arba nuo individualios veiklos įregistravimo mokesčių administratoriuje dienos, arba nuo ūkininko ūkio įregistravimo dienos.

6. Pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą darbuotojų skaičių ir finansinius duomenis verslininkas prilyginamas labai mažai, mažai arba vidutinei įmonei.

III SKYRIUS

SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO SUBJEKTAMS TAIKOMOS VALSTYBĖS PARAMOS FORMOS

5 straipsnis. Valstybės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikimas

1. Valstybės parama smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams teikiama pagal valstybės institucijų ir įstaigų planavimo dokumentuose nurodytas priemones ir pagal priemones, nurodytas savivaldybių strateginio planavimo dokumentuose.

2. Rengiant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentus ir įgyvendinant jų reikalavimus bei teikiant valstybės paramą, prioritetas teikiamas labai mažoms įmonėms, mažoms įmonėms, atitinkančioms šio įstatymo 3 straipsnio 2 arba 3 dalyje nustatytas sąlygas, ir verslininkams, atitinkantiems šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas.

3. Valstybės pagalba ir nereikšminga (de minimis) pagalba teikiamos laikantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos valstybės pagalbos teikimo reikalavimų.

6 straipsnis. Valstybės paramos smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams formos

Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams gali būti taikomos šios valstybės paramos formos:

1) mokesčių, rinkliavų lengvatos;

2) finansinės paramos priemonės;

3) administracinių paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui teikimas;

4) viešųjų paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui teikimas verslo informaciniuose centruose, verslo inkubatoriuose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas.

7 straipsnis. Valstybės paramos teikimo smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams tvarka

Valstybės institucijos ir įstaigos ar savivaldybės, nustatydamos priemones, pagal kurias teikiama valstybės parama, ir atsižvelgdamos į konkrečios valstybės paramos tikslą, šios valstybės paramos gavėjams nustato paramos teikimo tvarką, kuri privalo būti vienoda visiems šios valstybės paramos siekiantiems subjektams.

8 straipsnis. Verslumo skatinimo srityje veikiančios kompetentingos institucijos

1. Įgyvendinti finansines paramos priemones, išskyrus subsidijas, kai jas įgyvendina įstaigos, kurioms viešojo administravimo įgaliojimai suteikti Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių narių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, Vyriausybė paveda finansų įstaigoms, kurių 100 procentų akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei, kai valstybės, kaip 100 procentų akcijų savininkės, teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.

2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracines paslaugas smulkiajam ir vidutiniam verslui teikia viešoji įstaiga „Versli Lietuva“.

3. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinių paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui teikimas yra finansuojamas iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – Ūkio ministerija) skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų.

IV SKYRIUS

LIETUVOS SMULKIOJO IR VIDUTINIO VERSLO TARYBA

9 straipsnis. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba

1. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaroma iš smulkiojo ar vidutinio verslo asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų. Šios tarybos sudėtį ir nuostatus, kuriuose nustatomas Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos darbo organizavimas, tvirtina Vyriausybė.

2. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos tikslai:

1) užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų, valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų bendradarbiavimą;

2) skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą, smulkiojo ir vidutinio verslo aplinkos gerinimą ir verslumą.

3. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos funkcijos:

1) nagrinėti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros klausimus;

2) teikti Vyriausybei, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politiką formuojančioms ir kitoms formuojant smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros politiką dalyvaujančioms institucijoms ir įstaigoms, taip pat savivaldybių institucijoms ir įstaigoms pasiūlymus dėl smulkiojo ir vidutinio verslo aplinkos gerinimo ir verslumo skatinimo;

3) vertinti smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą reguliuojančių ir su šia veikla susijusių teisės aktų projektus, teikti dėl jų savo išvadas;

4) atstovauti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų interesams Lietuvoje Respublikoje.

4. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių skyrimo tvarka:

1) Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos personalinė sudėtis pagal įeinančių į Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacijų vadovų rašytinius teikimus patvirtinama per pirmąjį tokių smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacijų atstovų posėdį posėdyje dalyvaujančiųjų bendru sutarimu;

2) iš kiekvienos smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacijos į Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybą įtraukiama po vieną atstovą, kuris joje turi vieną balsą. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariu negali būti įmonės, kuri pagal šį įstatymą nepriskiriama labai mažai, mažai ar vidutinei įmonei, vadovas, išskyrus atvejus, kai jis smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacijoje eina renkamas pareigas;

3) Tarybos nario kadencija prasideda nuo personalinės Tarybos sudėties patvirtinimo dienos ir trunka 3 metus;

4) jeigu Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys atsistatydina arba kai jis dėl kitų priežasčių negali eiti pareigų, jį skyrusi smulkiojo ir (arba) vidutinio verslo asociacija turi teisę skirti kitą savo atstovą likusiam Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos kadencijos laikui.

5. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklai koordinuoti sudaromas kolegialus organas – Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdyba. Ją sudaro Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sekretorius ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklos reglamente nustatytas skaičius Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių, kurie valdybos nariais išrenkami kalendoriniams metams paprastąja Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdyje dalyvaujančių Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių balsų dauguma.

6. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narių teisės ir pareigos:

1) Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariai turi teisę:

a) siūlyti klausimus svarstyti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos ir valdybos posėdžiuose;

b) balsuoti dėl Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos svarstomų klausimų;

c) pasisakyti visais Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos svarstomais klausimais, teikti dėl jų pasiūlymus žodžiu ir raštu;

d) dalyvauti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos posėdžiuose;

e) būti renkami Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos nariais;

f) nutraukti savo narystę Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryboje;

2) Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariai turi pareigą:

a) dalyvauti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdžiuose;

b) laikytis Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos sprendimu tvirtinamo Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklos reglamento.

7. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;

2) buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų, kuriais padaryta turtinė žala valstybei, pripažintas kaltu dėl nusikaltimo viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

3) yra atleistas iš darbo, pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar etikos normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla nepraėjo 3 metai.

8. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos, kai ji atlieka šio straipsnio 3 dalyje nurodytas funkcijas, veiklos techninis ir ūkinis aptarnavimas finansuojamas, pagalba pasitelkiant ekspertus suteikiama Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir finansuojama iš Ūkio ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų.

9. Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybai įgyvendinant šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą funkciją, Ūkio ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbuotojai pagal kompetenciją teikia informaciją ir atlieka smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą reguliuojančių teisės aktų ar jų projektų analizę bei teikia išvadas dėl teisės aktų poveikio smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

smulkiojo ir vidutinio verslo

plėtros įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2003 m. gegužės 6 d. Europos Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl mikroįmonių, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL 2003 L 124, p. 36).

Pakeitimai: