Suvestinė redakcija nuo 2020-07-01

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1993, Nr. 5-89, i. k. 0931010ISTA0000I-56

 

Nauja redakcija nuo 2009-01-01:

Nr. X-1798, 2008-11-11, Žin. 2008, Nr. 135-5234 (2008-11-25), i. k. 1081010ISTA00X-1798

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PREZIDENTO

ĮSTATYMAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) ir Respublikos Prezidento kanceliarijos veiklos teisinius pagrindus, Respublikos Prezidento ir jo šeimos narių materialines ir socialines garantijas.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Respublikos Prezidentą lydintis asmuo – nesant Respublikos Prezidento sutuoktinio ar negalint jam dalyvauti, kitas Respublikos Prezidento pasirinktas asmuo, atliekantis atitinkamas valstybinio ir (ar) diplomatinio protokolo nustatytas funkcijas.

2. Respublikos Prezidento rezidencija – pareigas einančio Respublikos Prezidento darbo ir (ar) gyvenamoji vieta.

3. Šeimos nariai – sutuoktinis, vaikai (įvaikiai).

 

ANTRASIS SKIRSNIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO PRIESAIKA

 

3 straipsnis. Respublikos Prezidento pareigų vykdymo pradžia

1. Po Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų oficialaus paskelbimo Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) ne vėliau kaip per penkias darbo dienas išrinktam kandidatui išduoda Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą.

2. Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia Tautai.

3. Išrinkus Respublikos Prezidentą tais atvejais, kurie numatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje, išrinktas Respublikos Prezidentas penktą darbo dieną po Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo pradeda eiti savo pareigas, kai Vilniuje, dalyvaujant Tautos atstovams – Seimo nariams, prisiekia Tautai.

4. Tą dieną, kai išrinktas Respublikos Prezidentas pradeda eiti pareigas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė grąžina jam savo įgaliojimus.

5. Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Pareiškimą dėl veiklos politinėse partijose ir politinėse organizacijose sustabdymo Respublikos Prezidentas turi paskelbti viešai kitą dieną po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija įteikia jam Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą.

 

4 straipsnis. Respublikos Prezidento priesaikos tekstas

Respublikos Prezidentas prisiekia, perskaitydamas vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą;

prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man Dievas!“;

2) „Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą;

prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.“

 

5 straipsnis. Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo tvarka

1. Respublikos Prezidentas prisiekia Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Seimo posėdyje.

2. Respublikos Prezidentas prisiekia stovėdamas priešais priesaiką priimantį Konstitucinio Teismo pirmininką, o kai jo nėra, – vieną iš Konstitucinio Teismo teisėjų ir skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

3. Baigęs skaityti priesaiką, Respublikos Prezidentas pasirašo priesaikos aktą. Po to Respublikos Prezidento priesaikos aktą pasirašo Konstitucinio Teismo pirmininkas, o kai jo nėra, – vienas iš Konstitucinio Teismo teisėjų, kuris priėmė priesaiką. Respublikos Prezidento priesaikos aktas įteikiamas Seimo Pirmininkui ir saugomas Seimo kanceliarijoje.

4. Respublikos Prezidento priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas prisiekti Seimo posėdyje, pasirašyti priesaikos aktą arba pasirašymas su išlygomis reiškia, kad Respublikos Prezidentas neprisiekė ir todėl negali eiti savo pareigų.

5. Kai Respublikos Prezidento priesaikos aktas pasirašytas, giedamas valstybės himnas.

6. Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo ceremoniją tiesiogiai transliuoja Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

7. Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo ceremonijoje kviečiami dalyvauti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai 1990 m. kovo 11 d. Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Lietuvoje akredituoti užsienio valstybių diplomatai, tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų aukščiausieji hierarchai, politinių partijų ir politinių organizacijų, asociacijų atstovai.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGŲ VYKDYMAS

 

6 straipsnis. Respublikos Prezidento teisė kalbėti per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją

1. Respublikos Prezidentui, kaip valstybės vadovui, Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje suteikiamas laikas kalbėti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais.

2. Esant neatidėliotinam reikalui, Respublikos Prezidentui kalbėti turi būti suteikiamas laikas, nenumatytas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose.

 

7 straipsnis. Respublikos Prezidento atributai

1. Respublikos Prezidentas naudojasi apskrituoju antspaudu ir dokumentų blankais su Lietuvos valstybės herbu. Antspaude yra įrašyta „Lietuvos Respublikos Prezidentas“.

2. Respublikos Prezidentas turi vėliavą – valstybės vadovo simbolį.

3. Respublikos Prezidento vėliava – purpurinis audeklas, kurio abiejose pusėse centre vaizduojamas Lietuvos valstybės herbas, iš dešinės laikomas grifo, iš kairės – vienaragio. Respublikos Prezidento vėliavos pločio ir ilgio santykis – 1:1,2.

4. Respublikos Prezidento vėliava ir jos atvaizdas visada turi atitikti Respublikos Prezidento vėliavos spalvų etaloninį atvaizdą, kurį Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

5. Respublikos Prezidento vėliava iškeliama virš Respublikos Prezidento rezidencijos, kai Respublikos Prezidentas yra Lietuvos valstybės sostinėje Vilniuje, taip pat iškeliama laivuose ir ant kitų transporto priemonių, kai jose yra Respublikos Prezidentas.

6. Respublikos Prezidento vėliavos atvaizdu gali būti ženklinama transporto priemonė, kai joje yra Respublikos Prezidentas.

 

8 straipsnis. Respublikos Prezidento neliečiamybė

1. Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina Respublikos Prezidento pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

2. Respublikos Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Lietuvos Respublikos Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Lietuvos Respublikos Seimas apkaltos proceso tvarka.

 

9 straipsnis. Respublikos Prezidento leidžiami teisės aktai

1. Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus – dekretus.

2. Respublikos Prezidento dekretai registruojami Respublikos Prezidento dekretų knygoje ir jiems suteikiamas eilės numeris.

3. Respublikos Prezidento kanceliarijos vidaus darbo organizavimo klausimais ir kitais teisės aktuose nustatytais atvejais Respublikos Prezidentas leidžia potvarkius.

4. Respublikos Prezidento dekretai oficialiai skelbiami ir įsigalioja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

10 straipsnis. Respublikos Prezidento dekretų pasirašymo tvarka

1. Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, dekretus pasirašo vienvaldiškai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

2. Respublikos Prezidento dekretus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais taip pat pasirašo:

1) dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo ir atšaukimo – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;

2) dėl aukščiausių diplomatinių rangų ir specialių vardų suteikimo – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras;

3) dėl aukščiausių karinių laipsnių suteikimo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras;

4) dėl nepaprastosios padėties skelbimo – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;

5) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.

 

11 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymų pasirašymo tvarka

1. Po įteikiamu Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos įstatymo tekstu Seimo statuto nustatyta tvarka turi būti įrašas apie Lietuvos Respublikos Seimo priimto įstatymo autentiškumą su Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo parašu.

2. Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie įteikiami Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti, registruojami specialioje knygoje, kurioje vėliau nurodoma jų pasirašymo ir paskelbimo data arba pažymima apie jų grąžinimą Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.

3. Lietuvos Respublikos įstatymo teksto pabaigoje prieš Respublikos Prezidento parašą įrašoma: „Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.“

 

12 straipsnis. Respublikos Prezidentui įteiktos dovanos

1. Respublikos Prezidentui įteiktos dovanos, kurias jis gavo oficialių vizitų metu užsienio valstybėse, taip pat dovanos, kurias jam įteikė užsienio valstybių atstovai oficialių vizitų metu Lietuvoje, yra valstybės turtas, saugomas Respublikos Prezidento rezidencijoje. Šios dovanos nustatyta tvarka gali būti perduodamos saugoti muziejams, o ypač vertingos – Lietuvos bankui.

2. Šiame straipsnyje nustatyta tvarka taikoma ir tada, kai Respublikos Prezidentui, kaip valstybės vadovui, dovanos įteikiamos Lietuvoje.

 

13 straipsnis. Respublikos Prezidento kanceliarija

1. Respublikos Prezidento kanceliarija yra valstybės įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti jo funkcijas ir atliekanti Respublikos Prezidento rezidencijos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.

2. Respublikos Prezidento kanceliarija yra viešasis juridinis asmuo, turintis atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija“.

3. Respublikos Prezidento kanceliarijai vadovauja Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris. Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas, kurį priima į pareigas ir iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.

TAR pastaba. Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, iki įstatymo Nr. XIII-1379 įsigaliojimo (2019-01-01) paskirtas į pareigas ir įstatymo Nr. XIII-1379 įsigaliojimo dieną (2019-01-01) ėjęs Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio pareigas, toliau eina pareigas iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris atleidžiamas paskutinę Respublikos Prezidento kadencijos dieną Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1379, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12047

 

4. Respublikos Prezidento kanceliarijos nuostatus ir struktūrą tvirtina Respublikos Prezidentas.

5. Didžiausią leistiną Respublikos Prezidento politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, Respublikos Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų ir pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų pareigybių skaičių Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka tvirtina Respublikos Prezidentas ar jo įgaliotas asmuo.

 

14 straipsnis. Respublikos Prezidento valstybinis aprūpinimas

1. Respublikos Prezidentui nustatomas toks valstybinis aprūpinimas:

1) rezidencija Vilniuje;

2) specialios paskirties lėktuvas ir 2 automobiliai;

3) atstovavimo išlaidos šalies viduje ir lankantis užsienio valstybėse – pagal tarptautinę diplomatinę praktiką atsiskaitytinai, taip pat 19,39 procento Respublikos Prezidento mėnesinio darbo užmokesčio neatsiskaitytinai kas mėnesį.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2301, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12108

 

2. Respublikos Prezidentui ir jo šeimos nariams apsauga skiriama ir užtikrinama teisės aktų nustatyta tvarka.

 

15 straipsnis. Respublikos Prezidento darbo užmokestis

Respublikos Prezidento mėnesinis darbo užmokestis yra lygus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos 55 baziniams dydžiams.

 

16 straipsnis. Respublikos Prezidento socialinės garantijos ligos atveju

Jeigu Respublikos Prezidentas suserga ir dėl to laikinai negali eiti savo pareigų, jam mokamas darbo užmokestis.

 

17 straipsnis. Respublikos Prezidento socialinės garantijos nelaimingo atsitikimo atveju

1. Jeigu Respublikos Prezidentas, eidamas pareigas žuvo, jo išlaikytiems asmenims (šio straipsnio 7 dalis) lygiomis dalimis išmokama 93,1 mėnesio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2301, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12108

 

2. Jeigu Respublikos Prezidento sveikata sutriko dėl jo sužalojimo ir jis tapo neįgalus, jam išmokama nuo 27,93 iki 46,55 mėnesio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija:

1) netekus 85–100 procentų darbingumo – 46,55 mėnesio darbo užmokesčio dydžio;

2) netekus 65–80 procentų darbingumo – 37,24 mėnesio darbo užmokesčio dydžio;

3) netekus 45–60 procentų darbingumo – 27,93 mėnesio darbo užmokesčio dydžio.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2301, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12108

 

3. Jeigu Respublikos Prezidentas netapo neįgalus, tačiau neteko darbingumo, mokamos tokio dydžio vienkartinės kompensacijos:

1) sunkaus sveikatos sutrikimo atveju – 18,62 mėnesio darbo užmokesčio dydžio;

2) apysunkio sveikatos sutrikimo atveju – 13,96 mėnesio darbo užmokesčio dydžio;

3) lengvo sveikatos sutrikimo atveju – 9,31 mėnesio darbo užmokesčio dydžio.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2301, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12108

 

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytos kompensacijos mokamos, jeigu Respublikos Prezidentas žuvo ar jo sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su Respublikos Prezidento pareigų vykdymu. Šios kompensacijos apskaičiuojamos pagal žūties mėnesį ar neįgalumo nustatymo mėnesį, ar sveikatos sutrikimo mėnesį galiojusį Respublikos Prezidento mėnesinį darbo užmokestį. Sprendimą, ar Respublikos Prezidentas žuvo, ar jo sveikata sutriko dėl jo eitų Respublikos Prezidento pareigų, priima Vyriausybės sudaryta laikinoji komisija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2301, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12108

 

5. Jeigu žuvo Respublikos Prezidento sutuoktinis ar Respublikos Prezidentą lydintis asmuo, jo išlaikytiems asmenims (šio straipsnio 7 dalis) lygiomis dalimis išmokama vienkartinė kompensacija, kurios dydis sudaro 25 procentus šio straipsnio 1 dalyje numatytos vienkartinės kompensacijos. Sveikatos sutrikimo atvejais, kai Respublikos Prezidento sutuoktinis ar Respublikos Prezidentą lydintis asmuo tampa neįgalus, jam išmokamos vienkartinės kompensacijos dydis sudaro 25 procentus šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išmokos, o kai jis netapo neįgalus, tačiau neteko darbingumo, – 25 procentus šio straipsnio 3 dalyje nurodytos išmokos. Nustatant šioje dalyje numatytų vienkartinių kompensacijų dydį, taikomas Respublikos Prezidento sutuoktinio ar Respublikos Prezidentą lydinčio asmens (atitinkamai) žūties, darbingumo lygio nustatymo ar sveikatos sutrikdymo mėnesį galiojęs Respublikos Prezidento darbo užmokestis.

6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytos kompensacijos mokamos, jei Respublikos Prezidento sutuoktinis ar Respublikos Prezidentą lydintis asmuo žuvo ar jo sveikata sutriko dėl valstybinio ir (ar) diplomatinio protokolo nustatytų funkcijų vykdymo. Sprendimą dėl žūties ar sveikatos sutrikimo priežasties ryšio su šių funkcijų vykdymu priima Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio sudaryta laikinoji komisija.

7. Pagal šio įstatymo 1 ir 5 dalis vienkartinės kompensacijos išmokamos žuvusiojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) iki 18 metų, taip pat vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose arba pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), taip pat nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą.

8. Darbingumo lygį, nepaisant Respublikos Prezidento, Respublikos Prezidento sutuoktinio ar Respublikos Prezidentą lydinčio asmens amžiaus, taip pat sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

9. Šiame straipsnyje numatytas kompensacijas iš šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų per 20 darbo dienų nuo komisijos, nurodytos šio straipsnio 4 dalyje, arba komisijos, nurodytos šio straipsnio 6 dalyje, sprendimo, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidentas žuvo ar jo sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su Respublikos Prezidento pareigų vykdymu, arba kad Respublikos Prezidento sutuoktinis ar Respublikos Prezidentą lydintis asmuo žuvo ar jo sveikata sutriko dėl valstybinio ir (ar) diplomatinio protokolo numatytų funkcijų vykdymo, išmoka Respublikos Prezidento kanceliarija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2301, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12108

 

18 straipsnis. Respublikos Prezidento sveikatos priežiūra

1. Respublikos Prezidentui skiriami du asmeniniai gydytojai. Gydytojus skiria Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su Respublikos Prezidentu.

2. Už Respublikos Prezidentui suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas apmoka Respublikos Prezidento kanceliarija iš jai skirtų asignavimų.

 

19 straipsnis. Valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytų funkcijų vykdymo užtikrinimas

1. Jeigu Respublikos Prezidento sutuoktinis ar Respublikos Prezidentą lydintis asmuo dirba, valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytoms funkcijoms atlikti jis atleidžiamas nuo darbo ir už tą laiką jam darbo užmokestį, ne mažesnį už asmens gaunamą vidutinį, moka Respublikos Prezidento kanceliarija.

2. Respublikos Prezidento sutuoktiniui ar Respublikos Prezidentą lydinčiam asmeniui atstovavimo išlaidos šalies viduje ir lankantis užsienio valstybėse apmokamos pagal tarptautinę diplomatinę praktiką atsiskaitytinai, taip pat sutuoktiniui reprezentacinėms išlaidoms mokama 11,64 procento Respublikos Prezidento mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išmoka neatsiskaitytinai kas mėnesį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2301, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12108

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

LAIKINAS RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGŲ ĖJIMAS IR PAVADAVIMAS

 

20 straipsnis. Laikinas Respublikos Prezidento pareigų ėjimas

1. Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais:

1) Respublikos Prezidentui mirus;

2) Respublikos Prezidentui atsistatydinus;

3) Seimui pašalinus Respublikos Prezidentą iš pareigų apkaltos proceso tvarka;

4) kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų.

2. Laikinai eidamas Respublikos Prezidento pareigas, Seimo Pirmininkas tam laikui netenka savo įgaliojimų Seime, jam laikinai pereina visi Respublikos Prezidento įgaliojimai. Seimo Pirmininkas Respublikos Prezidento pareigas eina tol, kol įstatymo nustatyta tvarka prisieks naujai išrinktas Respublikos Prezidentas.

3. Laikinai eidamas Respublikos Prezidento pareigas, Seimo Pirmininkas, jo sutuoktinis ar jį lydintis asmuo turi teisę į materialines ir socialines garantijas, nustatytas šio įstatymo 14–19 straipsniuose.

 

21 straipsnis. Laikinas Respublikos Prezidento pavadavimas

1. Seimo Pirmininkas laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais:

1) kai Respublikos Prezidentas laikinai išvykęs į užsienį ir dėl to laikinai negali eiti pareigų;

2) kai Respublikos Prezidentas suserga ir dėl to laikinai negali eiti pareigų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Seimo Pirmininkas turi savo, kaip Seimo Pirmininko, įgaliojimus.

3. Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo.

 

22 straipsnis. Draudimas kitiems asmenims ar institucijoms vykdyti Respublikos Prezidento įgaliojimus

Jokiais kitais Lietuvos Respublikos Konstitucijos 89 straipsnyje nenurodytais atvejais jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento įgaliojimų.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO MATERIALINĖS IR SOCIALINĖS GARANTIJOS NUTRŪKUS RESPUBLIKOS PREZIDENTO ĮGALIOJIMAMS

 

23 straipsnis. Respublikos Prezidento materialinės ir socialinės garantijos nutrūkus Respublikos Prezidento įgaliojimams

1. Respublikos Prezidento vardas juo buvusiam asmeniui išlieka iki gyvos galvos.

2. Respublikos Prezidentui, kurio įgaliojimai nutrūko Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, iki gyvos galvos:

1) skiriama ir mokama Respublikos Prezidento valstybinė renta. Ją Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka moka Respublikos Prezidento kanceliarija;

2) užtikrinamas aptarnaujantis personalas ir transportas. Aptarnaujančio personalo pareigybių ir transporto priemonių skaičių Respublikos Prezidento kanceliarijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

3) užtikrinama apsauga. Ją teisės aktų nustatyta tvarka vykdo Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2917, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10918

 

3. Respublikos Prezidentui, jei jis pageidauja, panaudos pagrindais suteikiamas būstas (gyvenamosios patalpos) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Neteko galios 2019-07-24.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. KT19-N9/2017, 2017-12-15, paskelbta TAR 2017-12-15, i. k. 2017-20254

Nr. XIII-2301, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12108

 

5. Nustačius, kad Respublikos Prezidentas pasibaigus kadencijai žuvo dėl jo eitų Respublikos Prezidento pareigų, šio įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje išvardytiems asmenims mokamos tokio paties dydžio kompensacijos, kaip ir jam žuvus einant Respublikos Prezidento pareigas.

6. Sprendimą, ar kadenciją baigęs Respublikos Prezidentas žuvo dėl jo eitų Respublikos Prezidento pareigų, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta laikinoji komisija, dalyvaujant joje teisėsaugos ir kitų kompetentingų institucijų atstovams.

7. Respublikos Prezidentas laidojamas ir jo atminimas įamžinamas valstybės lėšomis Vyriausybės ir jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2301, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12108

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

24 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

Lėšos, skirtos Respublikos Prezidentui, Respublikos Prezidento rezidencijai ir Respublikos Prezidento kanceliarijai bei kitoms šiame įstatyme nustatytoms išlaidoms finansuoti, yra nustatomos Respublikos Prezidento kanceliarijai kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.

 

 

 

LAIKINAI EINANTIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS                                    ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

Vilnius, 1993 m. sausio 26 d.

Nr. I-56

 

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-664, 1994-11-17, Žin., 1994, Nr. 94-1835 (1994-12-07), i. k. 0941010ISTA000I-664

Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 18 straipsnio pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-642, 1998-02-24, Žin., 1998, Nr. 20-506 (1998-02-25), i. k. 0981010ISTAVIII-642

Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-180, 2001-02-20, Žin., 2001, Nr. 21-688 (2001-03-09), i. k. 1011010ISTA00IX-180

Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-06-19, Žin., 2002, Nr. 62-2515 (2002-06-21), i. k. 1021000NUTARG021955               

Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7, 11, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 bei 4 dalių ir Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 20 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1325, 2003-01-28, Žin., 2003, Nr. 17-702 (2003-02-19), i. k. 1031010ISTA0IX-1325

Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1813, 2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 112-4992 (2003-11-28), i. k. 1031010ISTA0IX-1813

Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 1, 3, 5, 7, 8, 9, 13, 15, 20 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 21, 22, 23, 24 straipsniais įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2276, 2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 98-3631 (2004-06-24), i. k. 1041010ISTA0IX-2276

Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-978, 2006-12-12, Žin., 2006, Nr. 141-5404 (2006-12-28), i. k. 1061010ISTA000X-978

Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo, Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo bei Valstybinių pensijų įstatymo 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1798, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5234 (2008-11-25), i. k. 1081010ISTA00X-1798

Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo pakeitimo įstatymas

 

10.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT19-N9/2017, 2017-12-15, paskelbta TAR 2017-12-15, i. k. 2017-20254

Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 23 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1379, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12047

Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo Nr. I-56 13 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2301, 2019-07-09, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12108

Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo Nr. I-56 14, 17, 19 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2917, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10918

Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo Nr. I-56 23 straipsnio pakeitimo įstatymas