Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.06.10)
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1994, Nr.46-851
Neoficialus įstatymo tekstas:
Pakeitimai:
1.
Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-609, 94.10.20, Žin., 1994, Nr. 83-1555 (94.10.26)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
2.
Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1709 (94.11.18)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-687, 94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
4.
Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-792, 95.02.14, Žin., 1995, Nr. 17-386 (95.02.24)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
5.
Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-827, 95.03.21, Žin., 1995, Nr. 29-647 (95.04.05)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 51 STRAIPSNIO PAKEITIMO
6.
Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-1387, 96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 22, 22(1), 33, 34, 35, 56, 59
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
7.
Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 13, 17, 18, 19, 20, 21, 27,
29, 36, 42, 58, 60, 62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
8.
Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-1524, 96.09.17, Žin., 1996, Nr. 92-2149 (96.10.02)
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 59 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR
PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-1543, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2265 (96.10.16)
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
T E I S M Ų
ĮSTATYMAS
1994 m. gegužės 31 d. Nr.I-480
Vilnius
I skirsnis
PAGRINDINIAI TEISMŲ VEIKLOS PRINCIPAI
1 straipsnis. Teisingumo vykdymas
Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
Teismas priima sprendimus ir nuosprendžius Lietuvos
Respublikos vardu.
Įsiteisėję teismų sprendimai, nuosprendžiai, nutartys ir
nutarimai yra privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo
institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei fiziniams
asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos
teritorijoje.
2 straipsnis. Lygybė įstatymui ir teismui
Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.
Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų
dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės
padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
3 straipsnis. Nekaltumo prezumpcija
Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo
nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo
nuosprendžiu.
4 straipsnis. Teisė į teisminę gynybą
Lietuvos Respublikoje visi jos piliečiai turi teisę į
teisminę gynybą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę
laisvę, nuosavybę, garbę ir orumą, kitas Lietuvos Respublikos
Konstitucijos ir įstatymų jiems garantuotas teises ir laisves,
taip pat į teisminę gynybą nuo valstybinės valdžios ir valdymo
institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
Kitų valstybių piliečiai bei asmenys be pilietybės turi
teisę į teisminę gynybą lygiai su Lietuvos Respublikos
piliečiais, jeigu kitaip nenumato įstatymai ir tarptautinės
sutartys.
Teisę į teisminę gynybą turi ir įmonės, įstaigos,
organizacijos.
5 straipsnis. Teisė į gynybą ir teisinę pagalbą
Asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir
kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento
garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.
Visose bylose teisinę pagalbą teikia advokatai, o įstatymų
numatytais atvejais - ir kiti asmenys.
6 straipsnis. Teismo proceso viešumas ir rungimosi
principas
Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai.
Teismo posėdis gali būti uždaras - žmogaus asmens, jo
privataus gyvenimo ir nuosavybės neliečiamumui apsaugoti, taip
pat jeigu viešai nagrinėjama byla gali atskleisti valstybinę,
profesinę ar komercinę paslaptį, tačiau šiuose posėdžiuose
priimtų sprendimų ir nuosprendžių rezoliucinės dalys skelbiamos
viešai.
Bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.
7 straipsnis. Techninių priemonių naudojimas teisme
Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti ir jiems tirti
teismas gali naudoti bet kokias technines priemones.
Dalyvaujantys civilinėje bei administracinio teisės
pažeidimo byloje asmenys, proceso dalyviai baudžiamojoje byloje,
taip pat prokuroras savo procesinėms funkcijoms vykdyti gali
daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti.
Kitiems asmenims draudžiama teismo posėdžio metu filmuoti,
fotografuoti, daryti garso ar vaizdo įrašus bei naudoti kitas
technines priemones.
Asmenims, pažeidusiems draudimą naudoti technines priemones
teismo posėdžio metu, taikoma įstatymo numatyta atsakomybė.
8 straipsnis. Teismo proceso kalba
Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine
kalba.
Asmenims, nemokantiems lietuvių kalbos, garantuojama teisė
dalyvauti teisminiuose veiksmuose per vertėją. Ši teisė taip pat
garantuojama asmenims, nepakankamai mokantiems lietuvių kalbą ir
pageidaujantiems kalbėti teismo procese gimtąja ar ta kalba,
kurią jie moka.
Vertėjo paslaugos atlyginamos iš valstybės biudžeto.
II skirsnis
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA
9 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismai
Lietuvos Respublikos teismai yra apylinkių ir apygardų
teismai, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas.
Administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms
nagrinėti gali būti įsteigti specializuoti teismai, kurių statusą
nustato įstatymas.
Teismai steigiami įstatymu.
Teismai su ypatingais įgaliojimais taikos metu Lietuvos
Respublikoje negali būti steigiami.
Lietuvos Respublikos teismai yra juridiniai asmenys, turi
antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.
Teisėjais Lietuvoje gali būti tik Lietuvos Respublikos
piliečiai.
Teismai išlaikomi iš Lietuvos valstybės biudžeto.
10 straipsnis. Apylinkių teismai
Apylinkės teismą sudaro apylinkės teismo pirmininkas, jo
pavaduotojai ir kiti teisėjai. Teismo pirmininko pavaduotojai
skiriami teisme, kuriame yra ne mažiau kaip šeši teisėjai.
Apylinkės teismo veiklos teritoriją nustato įstatymas.
11 straipsnis. Apygardų teismai
Apygardos teismą sudaro apygardos teismo pirmininkas, skyrių
pirmininkai ir kiti teisėjai.
Apygardos teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų
bylų skyrius.
Apygardos teismo veiklos teritoriją nustato įstatymas.
12 straipsnis. Lietuvos apeliacinis teismas
Lietuvos apeliacinį teismą sudaro Apeliacinio teismo
pirmininkas, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai.
Apeliaciniame teisme yra Civilinių bylų skyrius ir
Baudžiamųjų bylų skyrius.
Apeliacinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos
sostinėje Vilniuje.
13 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą sudaro Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai.
Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų skyrius,
Baudžiamųjų bylų skyrius ir Aukščiausiojo Teismo senatas.
Aukščiausiojo Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos
sostinėje Vilniuje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)
14 straipsnis. Teisėjų skaičius
Teisėjų skaičių apylinkių, apygardų teismuose ir Lietuvos
apeliaciniame teisme nustato Respublikos Prezidentas teisingumo
ministro teikimu.
Teisėjų skaičių Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nustato
Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.
Apylinkės teisme turi dirbti ne mažiau kaip du teisėjai, iš
kurių vienas skiriamas apylinkės teismo pirmininku.
III skirsnis
TEISMŲ KOMPETENCIJA
15 straipsnis. Apylinkių teismų kompetencija
Apylinkės teismas yra pirmoji instancija:
1) civilinėms byloms;
2) baudžiamosioms byloms;
3) administracinėms byloms;
4) byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu;
5) priimti sprendimams (nutarimams) dėl įstatymų numatytų
prievartos priemonių taikymo;
6) įstatymo nustatytais atvejais nagrinėti skundams dėl
kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmų.
Įstatymo nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai
vykdo ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas. Apylinkės teismo
teisėjas nenagrinėja tų bylų, kuriose vykdė ikiteisminio tyrimo
teisėjo funkcijas.
16 straipsnis. Apygardų teismų kompetencija
Apygardos teismas yra:
1) pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymo
priskirtoms jo kompetencijai;
2) pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymo
priskirtoms jo kompetencijai;
3) apeliacinė instancija apylinkių teismų sprendimams,
nuosprendžiams, nutartims, nutarimams;
4) kasacinė instancija apylinkių teismų sprendimams,
nuosprendžiams, nutartims ir nutarimams, nenagrinėtiems
apeliacine tvarka.
Apygardos teismas susipažindamas su savo veiklos
teritorijoje esančių apylinkių teismų darbu vietose bei kitais
būdais konsultuoja teisėjus įstatymų taikymo klausimais.
17 straipsnis. Apeliacinio teismo kompetencija
Apeliacinis teismas yra apeliacinė instancija byloms,
kurias išnagrinėjo apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos
teismai, taip pat kasacinė instancija apygardų teismų
sprendimams, nuosprendžiams ir nutartims, priimtiems apeliacine
tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)
18 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo kompetencija
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra kasacinė instancija:
1) Apeliacinio teismo sprendimams, nuosprendžiams ir
nutartims, priimtiems apeliacinės instancijos teisme;
2) apygardų teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims
ir nutarimams, priimtiems pirmosios instancijos teisme.
Aukščiausiojo Teismo senatas pagal Aukščiausiojo Teismo
pirmininko teikimą nagrinėja bylas dėl įsiteisėjusių
Aukščiausiojo Teismo kolegijų nutarčių ar Apeliacinio teismo
kasacinių nutarčių, jeigu Senato sprendimas būtų reikšmingas
vienodos teismų praktikos taikant įstatymus formavimui.
Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką
taikant įstatymus. Jis:
1) skelbia Aukščiausiojo Teismo senato sprendimus, priimtus
pagal Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimą išnagrinėtose
bylose, ir Senato aprobuotus Aukščiausiojo Teismo kolegijų ir
kitų teismų sprendimus. Į Aukščiausiojo Teismo senato
sprendimuose ir Senato aprobuotuose teismų sprendimuose esančius
įstatymų taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti teismai,
valstybinės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai
taikydami tuos pačius įstatymus;
2) analizuoja teismų praktiką įstatymų taikymo klausimais;
3) susipažindamas su apygardų teismų ir Apeliacinio teismo
darbu vietose bei kitais būdais konsultuoja teisėjus įstatymų
taikymo klausimais. Aukščiausiasis Teismas gali konsultuoti ir
apylinkių teismų teisėjus.
Aukščiausiasis Teismas leidžia biuletenį, kuriame
periodiškai skelbia:
1) Aukščiausiojo Teismo senato sprendimus, priimtus pagal
Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimą išnagrinėtose bylose, ir
Senato aprobuotus teismų sprendimus;
2) metodinę medžiagą apie įstatymų taikymo praktiką, kuriai
pritarė Aukščiausiojo Teismo senatas.
Biuletenis finansuojamas iš valstybės biudžeto ir iš gautų
jį pardavus lėšų. Lietuvos Respublikos teismai ir teisėjai
biuletenį gauna nemokamai.
Aukščiausiojo Teismo veiklą reglamentuoja šis įstatymas,
įstatymu patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statutas bei
kiti įstatymai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-687, 94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)
Nr. 1-792, 95.02.14, Žin., 1995, Nr. 17-386 (95.02.24)
Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)
IV SKIRSNIS
AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATAS
19 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato sudėtis
Aukščiausiojo Teismo senatą sudaro Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas, skyrių pirmininkai, taip pat penki Civilinių bylų
skyriaus ir penki Baudžiamųjų bylų skyriaus didesnį
Aukščiausiojo Teismo teisėjo darbo stažą turintieji teisėjai.
Kiti Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kitų teismų pirmininkai, jų
pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai gali dalyvauti
Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose su patariamojo balso
teise, išskyrus posėdžius, kuriuose nagrinėjamos bylos.
Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas yra Aukščiausiojo
Teismo pirmininkas.
Aukščiausiojo Teismo senatas iš savo narių renka Senato
sekretorių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)
20 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato kompetencija
Aukščiausiojo Teismo senatas:
1) nagrinėja bylas pagal Aukščiausiojo Teismo pirmininko
teikimus. Į Senato sprendimuose esančius įstatymų taikymo
išaiškinimus turi atsižvelgti teismai, valstybinės, kitos
institucijos, taip pat kiti subjektai taikydami tuos pačius
įstatymus;
2) aprobuoja teismų sprendimus, į kurių išaiškinimus turi
atsižvelgti teismai, valstybinės, kitos institucijos, taip pat
kiti subjektai taikydami tuos pačius įstatymus;
3) nagrinėja įstatymų taikymo teismų praktikoje
apibendrinimo rezultatus ir juos skelbia biuletenyje;
4) svarsto Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlytas šio
Teismo skyrių pirmininkų kandidatūras;
5) skiria Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų komisiją ir
tvirtina šios komisijos nuostatus;
6) renka Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismą ir
tvirtina Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo nuostatus;
7) nagrinėja skundus dėl teisėjų egzaminų komisijų išvadų
ir Teisėjų garbės teismo sprendimų. Aukščiausiojo Teismo senato
nutarimai šiais klausimais yra galutiniai.
Teisingumo ministras, generalinis prokuroras, apygardų
teismų ir Apeliacinio teismo pirmininkai turi teisę siūlyti
Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkui nagrinėti įstatymų
taikymo teismų praktikoje klausimus, dalyvauti Senato
posėdžiuose ir ten reikšti nuomonę svarstomais klausimais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-687, 94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)
Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)
21 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiai
Aukščiausiojo Teismo senato posėdžius, išskyrus tuos,
kuriuose nagrinėjamos bylos pagal Aukščiausiojo Teismo
pirmininko teikimą, šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip
kartą per ketvirtį.
Aukščiausiojo Teismo senato posėdžio darbotvarkė pranešama,
dokumentų projektai išsiunčiami Senato nariams, teisingumo
ministrui, generaliniam prokurorui, apygardų teismų ir
Apeliacinio teismo pirmininkams ne vėliau kaip prieš dešimt
dienų iki posėdžio.
Aukščiausiojo Teismo senato posėdis yra teisėtas, jeigu
jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Senato narių.
Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai priimami atviru balsavimu.
Nutarimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma
dalyvavusių posėdyje Aukščiausiojo Teismo senato narių. Balsams
pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
Aukščiausiojo Teismo senato nutarimus pasirašo pirmininkas
ir sekretorius.
Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdžio, nagrinėjant
bylas pagal Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimą, procesą
nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir
Civilinio proceso kodekso taisyklės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)
V skirsnis
TEISĖJAI
22 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjai
Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas ne jaunesnis
kaip 25 metų nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis
aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, įvykdęs šio
įstatymo 22(1) straipsnyje kandidatui į apylinkės teismo
teisėjus keliamus reikalavimus ir išlaikęs apylinkės teismo
teisėjo egzaminus. Reikalavimai, keliami kandidatams į apylinkės
teismo teisėjus, nėra taikomi asmenims, turintiems teisėjo darbo
stažą ar 5 metų prokuroro, prokuroro pavaduotojo, prokuroro
padėjėjo, advokato darbo stažą. Šie asmenys gali būti skiriami
apylinkės teismo teisėjais, neatlikę kandidato į apylinkės
teismo teisėjus praktikos. Apylinkės teismo teisėjas nagrinėja
visas apylinkės teismui priskirtas teismines bylas.
Apylinkės teismo teisėju taip pat gali būti skiriamas ne
jaunesnis kaip 23 metų nepriekaištingos reputacijos asmuo,
turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą, įvykdęs
šio įstatymo 22(1) straipsnyje kandidatui į apylinkės teismo
teisėjus keliamus reikalavimus ir išlaikęs apylinkės teismo
teisėjo egzaminus. Toks teisėjas, iki jam sueis 25 metai,
nagrinėja administracinių teisės pažeidimų, alimentų
nepilnamečiams vaikams išieškojimo nesant ginčo civilines ir
kitas įstatymų numatytas bylas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)
Nr. 1-1387, 96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)
22(1) straipsnis. Kandidatai į apylinkės teismo
teisėjus
Kandidatas į apylinkės teismo teisėjus - tai asmuo, kuris
rengiasi dirbti apylinkės teismo teisėjo darbą, teisingumo
ministro paskirtas kandidatu į teisėjus ir privalantis atlikti 1
metų teisėjo praktiką bei išlaikyti apylinkės teismo teisėjo
egzaminus.
Kandidatais į apylinkės teismo teisėjus skiriami
nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį
universitetinį teisinį išsilavinimą, bet neturintys teisėjo
darbo stažo ar 5 metų prokuroro, prokuroro pavaduotojo,
prokuroro padėjėjo, advokato darbo stažo ir norintys būti
apylinkės teismo teisėjais.
Kandidato į apylinkės teismo teisėjus praktikai vadovauja
ir jo darbą prižiūri teisingumo ministro paskirtas apylinkės
teismo teisėjas - kandidato į apylinkės teismo teisėjus
praktikos vadovas. Kandidato praktikos vadovas turi teisę
siūlyti teisingumo ministrui nutraukti darbo sutartį su
kandidatu į teisėjus, jei šis nesilaiko darbo įstatymų, jei
paaiškėja, kad jis dėl savo profesinių, asmeninių savybių
nesugebės įgyti reikiamos kvalifikacijos teisėjo pareigoms
atlikti, arba jei jo elgesys nesuderinamas su teisėjo vardui
keliamais reikalavimais.
Kandidatas į apylinkės teismo teisėjus, pateikęs Teisingumo
ministerijai praktikos vadovo teigiamą išvadą apie praktikos
atlikimo rezultatus, turi teisę laikyti apylinkės teismo teisėjo
egzaminus.
Kandidatų į apylinkės teismo teisėjus priėmimo bei
praktikos atlikimo tvarką, taip pat jų įgaliojimus nustato
Teisingumo ministerija.
Kandidatui į apylinkės teismo teisėjus taikomi tokie patys
darbinės veiklos ribojimai kaip ir teisėjui.
Kandidatas į apylinkės teismo teisėjus gauna 70 procentų
apylinkės teismo teisėjo mėnesinio pareiginio atlyginimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1387, 96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)
23 straipsnis. Apygardos teismo ir Apeliacinio teismo
teisėjai
Apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas
nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį teisinį
universitetinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip trejų metų teisėjo,
penkerių metų prokuroro, prokuroro pavaduotojo, prokuroro
padėjėjo, advokato darbo stažą ir išlaikęs apygardos teismo
teisėjų egzaminus.
Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas
nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį teisinį
universitetinį išsilavinimą, ne mažesnį kaip penkerių metų
teisėjo, prokuroro, prokuroro pavaduotojo, advokato darbo stažą
ir išlaikęs Apeliacinio teismo teisėjų egzaminus.
Apygardos ir Apeliacinio teismo teisėjais be egzaminų gali
būti skiriami socialinių mokslų daktarai ir habilituoti daktarai,
apgynę teisių mokslo disertacijas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)
Nr. 1-792, 95.02.14, Žin., 1995, Nr. 17-386 (95.02.24)
24 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjai
Aukščiausiojo Teismo teisėju, jei išlaikė Aukščiausiojo
Teismo teisėjo egzaminus, gali būti skiriamas:
1) apygardos teismo arba Apeliacinio teismo teisėjas,
turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo stažą;
2) Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo, taip pat ir buvusios Generalinės prokuratūros prokuroras,
turintis ne mažesnį kaip dešimties metų stažą;
3) socialinių mokslų daktaras, apgynęs teisių mokslo
disertaciją.
Aukščiausiojo Teismo teisėju be Aukščiausiojo Teismo teisėjų
egzaminų gali būti skiriamas:
1) socialinių mokslų habilituotas daktaras, apgynęs teisių
mokslo disertaciją;
2) buvęs Aukščiausiojo Teismo (taip pat ir iki 1994 m.
gruodžio 31 d. veikusio Aukščiausiojo Teismo) teisėjas, atleistas
iš pareigų savo noru, išrinkus į kitas pareigas arba jo sutikimu
perkeltas į kitą darbą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-792, 95.02.14, Žin., 1995, Nr. 17-386 (95.02.24)
24-1 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo teisė būti
šio įstatymo numatytu teisėju
Konstitucinio Teismo teisėjas, pasibaigus jo įgaliojimų
laikui, gali būti paskirtas apylinkės, apygardos, Apeliacinio
teismų ar Aukščiausiojo Teismo teisėju be egzaminų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)
25 straipsnis. Apribojimai eiti teisėjo pareigas
Teisėju negali būti asmuo, prieš tai buvęs teisėju,
prokuroru, advokatu, notaru, policijos ar vidaus reikalų sistemos
darbuotoju ir atleistas už profesinės veiklos pažeidimus.
VI skirsnis
TEISĖJŲ EGZAMINAI
26 straipsnis. Teisėjų egzaminų komisija
Lietuvos teismų, išskyrus Aukščiausiojo Teismo, teisėjų
egzaminų komisiją sudaro trejiems metams Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas ir teisingumo ministras. Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas skiria tris Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o
teisingumo ministras - du komisijos narius iš teisėjų ar teisių
mokslininkų.
Teisėjų egzaminų komisijos nuostatus tvirtina Aukščiausiojo
Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras.
27 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjų
egzaminų komisija
Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų komisiją skiria
trejiems metams Aukščiausiojo Teismo senatas iš penkių asmenų.
Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų komisijos nuostatus
tvirtina Aukščiausiojo Teismo senatas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)
28 straipsnis. Teisėjų egzaminai
Teisėjų egzaminus laiko:
1) asmenys, prieš skiriant juos teisėjais;
2) teisėjai, prieš skiriant juos apygardų teismų,
Apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjais.
Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo teisėjų
egzaminų programas tvirtina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir
teisingumo ministras.
Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų programą tvirtina
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
29 straipsnis. Teisėjų egzaminų komisijų išvados
Teisėjų egzaminų komisijos, išegzaminavusios teisėjus arba
kandidatus į teisėjus, savo nuomonę išdėsto išvadose. Išvadų
formą nustato egzaminų komisijų nuostatai.
Teisėjų egzaminų komisijų išvados per dešimt dienų nuo jų
priėmimo gali būti skundžiamos Aukščiausiojo Teismo senatui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)
VII skirsnis
TEISĖJŲ TARYBA IR VISUOTINIS TEISĖJŲ SUSIRINKIMAS
30 straipsnis. Teisėjų tarybos kompetencija ir sudėtis
Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo
iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.
Teisėjų tarybą sudaro devyni nariai: Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas ir skyrių pirmininkai, Apeliacinio teismo pirmininkas
bei visuotinio teisėjų susirinkimo penkeriems metams išrinkti
penki teisėjai.
Teisėjų taryba iš savo narių renka pirmininką ir sekretorių.
31 straipsnis. Teisėjų tarybos posėdžiai
Teisėjų tarybos pirmininkas šaukia posėdžius teisingumo
ministro arba Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu, kai
prireikia paskirti, paaukštinti, perkelti ar atleisti iš pareigų
vieną ar daugiau teisėjų.
Teisėjų tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja
ne mažiau kaip pusė Teisėjų tarybos narių. Teisėjų tarybos
nutarimai priimami atviru balsavimu. Nutarimas laikomas priimtu,
jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje Teisėjų tarybos
narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko
balsas.
Teisėjų tarybos nutarimus pasirašo jos pirmininkas ir
sekretorius.
32 straipsnis. Visuotinis teisėjų susirinkimas
Pirmąjį visuotinį teisėjų susirinkimą šaukia Aukščiausiojo
Teismo pirmininkas, kitus - Teisėjų tarybos pirmininkas.
Visuotinis teisėjų susirinkimas:
1) renka Teisėjų tarybos narius;
2) renka Teisėjų garbės teismą ir jo pirmininką;
3) tvirtina Teisėjų garbės teismo nuostatus;
4) sprendžia kitus klausimus.
VIII skirsnis
TEISĖJŲ, TEISMŲ PIRMININKŲ, PIRMININKŲ PAVADUOTOJŲ
IR SKYRIŲ PIRMININKŲ SKYRIMAS
33 straipsnis. Apylinkių, apygardų teismų teisėjų, šių
teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų,
skyrių pirmininkų skyrimas
Apylinkių, apygardų teismų teisėjų, šių teismų pirmininkų
kandidatūras parenka teisingumo ministras.
Apylinkių, apygardų teismų teisėjus skiria Respublikos
Prezidentas teisingumo ministro teikimu ir patarus Teisėjų
tarybai.
Apylinkių, apygardų teismų pirmininkus iš paskirtų teisėjų
skiria Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu ir
patarus Teisėjų tarybai.
Apylinkių, apygardų teismų pirmininkų pavaduotojus ar skyrių
pirmininkus iš paskirtų teisėjų skiria teisingumo ministras,
pasiūlius teismo pirmininkui.
Apylinkių teismų pirmininkai, jų pavaduotojai skiriami 5
metams.
Apygardų teismų pirmininkai ir skyrių pirmininkai skiriami
7 metams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)
Nr. 1-1387, 96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)
34 straipsnis. Apeliacinio teismo teisėjų, šio teismo
pirmininko, skyrių pirmininkų skyrimas
Apeliacinio teismo teisėjų, teismo pirmininko kandidatūras
parenka teisingumo ministras.
Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų - pirmininką,
teisingumo ministro teikimu ir patarus Teisėjų tarybai, skiria
Respublikos Prezidentas Seimui pritarus.
Apeliacinio teismo skyrių pirmininkus iš paskirtų teisėjų
skiria teisingumo ministras pasiūlius šio teismo pirmininkui.
Apeliacinio teismo pirmininkas ir skyrių pirmininkai
skiriami 8 metams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)
Nr. 1-687, 94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)
Nr. 1-1387, 96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)
35 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjų, šio teismo
pirmininko, skyrių pirmininkų skyrimas
Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras parenka
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų - pirmininką, skiria
Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkus iš paskirtų teisėjų
skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius
Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir skyrių pirmininkai
skiriami devyneriems metams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)
Nr. 1-1387, 96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)
36 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai
Apylinkių teismų teisėjai pirmą kartą skiriami penkeriems
metams. Pasibaigus šiam laikui, teisingumo ministro teikimu ir
patarus Teisėjų tarybai apylinkių teismų teisėjai be egzaminų
skiriami iki 65 metų amžiaus.
Kitų Lietuvos Respublikos teismų teisėjai iš karto skiriami
iki 65 metų amžiaus, o Aukščiausiojo Teismo teisėjai - iki 70
metų amžiaus.
Jeigu bylos nagrinėjimo metu teisėjui sueina įstatymo
nustatytas amžius, jo įgaliojimai pratęsiami, kol byla bus
baigta nagrinėti arba jos svarstymas bus atidėtas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)
37 straipsnis. Apylinkių ir apygardų teismų teisėjų
perkėlimas į kitą tokį pat teismą
Apylinkių ir apygardų teismų teisėjus jiems sutikus į kitą
tokį pat teismą perkelia teisingumo ministro teikimu Respublikos
Prezidentas Teisėjų tarybai patarus.
38 straipsnis. Apylinkių teismų teisėjų pavadavimas
Apylinkės teismo teisėjui susirgus arba dėl kitų jo nebuvimo
priežasčių Respublikos Prezidentas teisingumo ministro teikimu
šias pareigas gali pavesti laikinai eiti kito apylinkės teismo
teisėjui.
IX skirsnis
TEISMŲ PIRMININKAI, JŲ PAVADUOTOJAI
IR SKYRIŲ PIRMININKAI
39 straipsnis. Teismų pirmininkai, jų pavaduotojai ir
skyrių pirmininkai
Teismų pirmininkai vykdo teisingumą ir vadovauja teismų
organizaciniam darbui, įstatymo numatytais atvejais nagrinėja
skundus dėl kitų nutarimų, kuriuos teisėjai priėmė pagal sumarinį
procesą, vadovauja teismo raštinės darbui, priima į darbą ir
atleidžia iš darbo teismo raštinės tarnautojus bei kitus
darbuotojus, taip pat vykdo įstatymų jiems suteiktus
įgaliojimus.
Teismų pirmininkų pavaduotojai bei skyrių pirmininkai vykdo
teisingumą ir atsako už tą teismų organizacinio darbo sritį,
kurią jiems paveda atitinkamų teismų pirmininkai.
Teismų pirmininkai, jų pavaduotojai ir skyrių pirmininkai,
nagrinėdami bylas, turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir
kiti teisėjai.
Teismų pirmininkai, jų pavaduotojai ir skyrių pirmininkai
neturi teisės daryti poveikio kitų teisėjų darbui, kai šie vykdo
teisingumą, arba kitaip pažeisti teisėjų nepriklausomumą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1543, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2265 (96.10.16)
40 straipsnis. Apylinkių teismų pirmininkai
Apylinkių teismų pirmininkai organizuoja teisėjų darbą
taip, kad šie turėtų tolygią darbo apimtį, taip pat teisėjų
veiklą kontroliuojant teismo antstolių kontorų darbą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)
41 straipsnis. Apygardų teismų ir Apeliacinio teismo
pirmininkai
Apygardų teismų ir Apeliacinio teismo pirmininkai paskirsto
teisėjus į šių teismų skyrius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-687, 94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)
42 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas paskirsto teisėjus į šio
Teismo skyrius, šaukia Aukščiausiojo Teismo senatą, šaukia
pirmąjį visuotinį teisėjų susirinkimą, tvirtina šio Teismo
raštvedybos instrukciją, tvirtina teismo vidaus struktūrą, siūlo
iš paskirtųjų teisėjų Respublikos Prezidentui teikti Seimui
Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)
43 straipsnis. Teismų pirmininkų pavadavimas
Nesant apygardos teismo, Apeliacinio teismo, Aukščiausiojo
Teismo pirmininko, šias pareigas eina didesnį teisėjo darbo stažą
turintis skyriaus pirmininkas.
Nesant apylinkės teismo pirmininko, šias pareigas eina
pirmininko pavaduotojas.
Apylinkės teisme, kuriame nėra pirmininko pavaduotojo,
nesant pirmininko, šias pareigas teisingumo ministras paveda eiti
vienam iš to apylinkės teismo teisėjų.
X skirsnis
TEISĖJŲ SKIRIAMIEJI ŽENKLAI IR PRIESAIKA
44 straipsnis. Teismų ir teisėjų valdžios simboliai
Respublikos Prezidento nustatyta tvarka teismų posėdžių
salėse turi būti Lietuvos valstybės vėliava ir Lietuvos valstybės
herbas.
Lietuvos Respublikos teismų teisėjų valdžios simboliai
vykdant teisingumą yra mantija ir ženklas - Lietuvos valstybės
herbo atvaizdas.
Lietuvos Respublikos teismų teisėjų valdžios simbolių
etalonus, teisėjų pažymėjimų pavyzdžius tvirtina Respublikos
Prezidentas.
Teismo posėdžio metu advokatai ir prokuroras dėvi mantijas.
45 straipsnis. Teisėjo priesaika
Asmuo, paskirtas teisėju, prieš pradėdamas eiti pareigas jį
paskyrusiems Seimui arba Respublikos Prezidentui prisiekia:
"Aš, teisėjas (a) (vardas, pavardė), prisiekiu būti
ištikimas (a) Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal
įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus,
visada būti sąžiningas (a), humaniškas (a) ir savo elgesiu
nepakenkti teisėjo vardui.
Tepadeda man Dievas."
Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.
Teisėjas priesaikos tekstą pasirašo. Šis jo priesaikos
tekstas laikomas teisėjo tarnybos byloje.
Teisėjas prisiekia, vilkėdamas mantiją.
Po priesaikos Seimo Pirmininkas arba Respublikos Prezidentas
teisėjui įteikia teisėjo valdžios simbolį - ženklą su Lietuvos
valstybės herbo atvaizdu.
Priesaika galioja per visą teisėjo nepertraukto darbo laiką
Lietuvos Respublikos teismuose.
Asmuo, paskirtas teisėju, bet neprisiekęs, eiti teisėjo
pareigų negali.
XI skirsnis
TEISĖJŲ IR TEISMŲ NEPRIKLAUSOMUMAS
46 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas
Teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra
nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.
Priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi tais įstatymais,
kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai,
įstatymams neprieštaraujančiais Vyriausybės nutarimais,
įstatymams ir Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais
norminiais aktais.
Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir
kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių
organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą
draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.
Teisėjo ar teismo garbę ir orumą gina Lietuvos Respublikos
įstatymai. Įstatymai numato atsakomybę už viešą teisėjo ar teismo
įžeidimą arba šmeižimą.
Mitingai, piketai bei kitokie grupių ar pavienių asmenų
veiksmai arčiau negu 75 metrai iki teismo pastato ir teisme,
jeigu jais siekiama paveikti teisėją arba teismą, yra kišimasis į
teisėjo arba teismo veiklą.
47 straipsnis. Teisėjų neliečiamumas
Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn,
suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp
Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo.
Baudžiamąją bylą teisėjui gali iškelti tik generalinis
prokuroras.
Jeigu teisėjui iškeliama baudžiamoji byla, jo įgaliojimus
sustabdo Seimas, o tarp Seimo sesijų - Respublikos Prezidentas.
Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo
baudžiamojoje byloje priėmimo.
Teisėjas negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Teisėjui padarius administracinį teisės pažeidimą, medžiaga
perduodama teisingumo ministrui arba Aukščiausiojo Teismo
pirmininkui drausminei bylai iškelti.
48 straipsnis. Teisėjų nuosavybės apsauga
Teisėjas neatsako savo turtu, jeigu dėl teismo ar teisėjo
kaltės priėmus klaidingą sprendimą proceso dalyviui arba
dalyvaujančiam byloje asmeniui padaroma materialinė žala. Šią
žalą įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė.
Dėl teisėjo tyčinių veiksmų atsiradusią ir valstybės
atlygintą asmeniui materialinę žalą valstybė turi teisę regreso
tvarka išieškoti iš teisėjo.
49 straipsnis. Teisėjų ir teismų reikalavimų privalomumas
Teisėjų ir teismų reikalavimai, kai jie vykdo teisingumą,
yra privalomi visiems fiziniams asmenims, įmonėms, įstaigoms,
organizacijoms. Šių reikalavimų nevykdymas užtraukia įstatymo
numatytą atsakomybę.
50 straipsnis. Teisėjų depolitizavimas
Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų
politinių organizacijų veikloje.
51 straipsnis. Teisėjų darbas ne teisme
Teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų
pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose
įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito
atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už
pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
Teisėjai gali jungtis į teisėjų asociacijas ar kitas
organizacijas, atstovaujančias jų interesams.
Apylinkės ir apygardos teismo teisėjas jam sutikus gali
būti Respublikos Prezidento dekretu atleistas iš pareigų ir
perkeltas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Teisingumo
ministerijos struktūrą, tiesiogiai susijusią su teismų veiklos
organizavimu ir tikrinimu, dirbti šios struktūros vadovu,
pavaduotoju arba specialistu. Dirbant šioje struktūroje
išsaugomos visos teisėjo socialinės garantijos, įskaitant
tarnybinį atlyginimą ir darbo stažą. Kai šio asmens darbo
sutartis pasibaigia ir jis vėl skiriamas į tokį pat teismą,
laikyti teisėjo egzaminų jam nereikia.
Nr. 1-827, 95.03.21, Žin., 1995, Nr. 29-647 (95.04.05)
XII skirsnis
TEISĖJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS
52 straipsnis. Teisėjų pensijos
Teisėjų pensinį aprūpinimą reguliuoja Lietuvos Respublikos
valstybinių pensijų įstatymas.
53 straipsnis. Teisėjų aprūpinimas gyvenamosiomis
patalpomis
Teisėjams, paskyrimo vietoje neturintiems gyvenamosios
patalpos, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos tarnybinės
gyvenamosios patalpos.
Kol teisėjui bus suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa arba
kol jis apsirūpins gyvenamąja patalpa, Vyriausybės nustatyta
tvarka kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos.
54 straipsnis. Teisėjų atostogos
Teisėjams atostogos suteikiamos Lietuvos Respublikos
atostogų įstatymo nustatyta tvarka.
Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo pirmininkams,
pavaduotojams ir skyrių pirmininkams atostogas suteikia
teisingumo ministras. Kitiems šių teismų teisėjams atostogas
suteikia atitinkamo teismo pirmininkas.
Aukščiausiojo Teismo pirmininkui atostogas suteikia
Respublikos Prezidentas. Šio teismo skyrių pirmininkams ir
kitiems teisėjams atostogas suteikia Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas.
55 straipsnis. Teisėjų atlyginimai ir kitos socialinės
garantijos
Teisėjų atlyginimus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.
Kitas teisėjų socialines garantijas nustato Lietuvos
Respublikos įstatymai.
XIII skirsnis
TEISĖJŲ ATLEIDIMAS, PAŠALINIMAS IR DRAUSMINĖ
ATSAKOMYBĖ
56 straipsnis. Teisėjų atleidimas
Lietuvos Respublikos teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų
įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais:
1) savo noru;
2) pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukus įstatymo
nustatyto pensinio amžiaus;
3) dėl sveikatos būklės;
4) išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į
kitą darbą;
5) kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą;
6) kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai.
Atleisti teisėjus iš pareigų dėl sveikatos būklės galima tik
pagal sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų komisijos
išvadą, kad dėl sveikatos būklės, taip pat dėl ligos trukmės
teisėjas negali atlikti savo pareigų.
Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir kitus teisėjus atleidžia
iš pareigų Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkus atleidžia iš pareigų
Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Aukščiausiojo
Teismo pirmininkui.
Apeliacinio teismo pirmininką ir kitus teisėjus teisingumo
ministro teikimu ir patarus Teisėjų tarybai, atleidžia iš pareigų
Respublikos Prezidentas Seimui pritarus.
Apeliacinio teismo skyrių pirmininkus atleidžia iš pareigų
teisingumo ministras.
Kitų teismų pirmininkus ir kitus teisėjus teisingumo
ministro teikimu ir patarus Teisėjų tarybai, atleidžia iš pareigų
Respublikos Prezidentas.
Kitų teismų pirmininkų pavaduotojus ar skyrių pirmininkus
atleidžia iš pareigų teisingumo ministras.
Šio straipsnio penktojoje ir septintojoje dalyse
išvardintus teisėjus Respublikos Prezidentas, esant Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 115 straipsnyje numatytiems
pagrindams, gali atleisti iš pareigų ir be teisingumo ministro
teikimo. Šiuo atveju Respublikos Prezidentas kreipiasi patarimo
dėl atleidimo į Teisėjų tarybą, o dėl Apeliacinio teismo teisėjų
atleidimo - dar ir pritarimo į Seimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-687, 94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)
Nr. 1-1387, 96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)
57 straipsnis. Teisėjų pašalinimas
Aukščiausiojo Teismo pirmininką ir teisėjus, taip pat
Apeliacinio teismo pirmininką ir teisėjus už šiurkštų Lietuvos
Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą,
taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali
pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
58 straipsnis. Teisėjų garbės teismas
Teisėjai atsako drausmine tvarka Teisėjų garbės teisme.
Lietuvos teismų, išskyrus Aukščiausiojo Teismo, Teisėjų
garbės teismą iš penkių narių renka visuotinis teisėjų
susirinkimas penkeriems metams pagal nustatytas kvotas: du
apylinkės teismo teisėjai, po vieną apygardos teismo,
Apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėją.
Teisėjų garbės teismas nagrinėja teisėjų drausmines bylas,
vadovaudamasis šiuo įstatymu ir visuotinio teisėjų susirinkimo
tvirtinamais Teisėjų garbės teismo nuostatais.
Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismą iš trijų narių
renka Aukščiausiojo Teismo senatas penkeriems metams.
Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismas nagrinėja
Aukščiausiojo Teismo teisėjų drausmines bylas vadovaudamasis
šiuo įstatymu ir Aukščiausiojo Teismo senato tvirtinamais
Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo nuostatais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)
59 straipsnis. Teisėjų drausminė atsakomybė
Teisėjas gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn:
1) už apsileidimą darbe;
2) už pareiginį nusižengimą, kenkiantį teismo autoritetui;
3) už teisėjo vardą žeminantį poelgį;
4) už administracinio teisės pažeidimo padarymą.
Teisėjas taip pat gali būti traukiamas drausminėn
atsakomybėn už kasacinės ar apeliacinės instancijos teismo
nustatytus nevienkartinius materialinės ar proceso teisės normų
pažeidimus arba už vienkartinį šiurkštų šių normų pažeidimą.
Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu laikoma ir tai, kai
teisėjas per 1 metus nuo šio straipsnio pirmosios dalies 1-3
punktuose ir šio straipsnio antrojoje dalyje numatytais
pagrindais paskirtos nuobaudos padaro materialinės ar proceso
teisės pažeidimus, už kuriuos Teisėjų garbės teismas paskiria
jam nuobaudą.
Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu laikoma ir tai, kai
teisėjas per 1 metus nuo šio straipsnio pirmosios dalies 1 - 3
punktuose numatytais pagrindais paskirtos nuobaudos aplaidžiai
eina jam pavestas pareigas ar padaro pareiginį nusižengimą,
kenkiantį teismo autoritetui, ir už tai jam Teisėjų garbės
teismas paskiria nuobaudą, taip pat kai teisėjas verčiasi
įstatymų draudžiama darbine veikla.
Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo pirmininkams,
jų pavaduotojams, skyrių pirmininkams ir kitiems teisėjams
drausminę bylą gali iškelti Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir
teisingumo ministras.
Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkams ir kitiems
teisėjams drausminę bylą gali iškelti tik Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1387, 96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)
Nr. 1-1524, 96.09.17, Žin., 1996, Nr. 92-2149 (96.10.02)
60 straipsnis. Nuobaudos skyrimas teisėjui
Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs teisėjo drausminę bylą,
gali:
1) jį išteisinti;
2) pasitenkinti drausminės bylos svarstymu;
3) nutraukti drausminę bylą, jei praleistas šios bylos
iškėlimo terminas;
4) pareikšti jam pastabą;
5) pareikšti jam papeikimą;
6) pareikšti jam griežtą papeikimą;
7) pasiūlyti jį atleisti iš pareigų.
Teisėjų garbės teismas taip pat gali siūlyti Seimui pradėti
apkaltos procesą Aukščiausiojo Teismo teisėjui bei Apeliacinio
teismo pirmininkui ir šio teismo teisėjui.
Teisėjų garbės teismo sprendimas per dešimt dienų nuo jo
priėmimo gali būti skundžiamas Aukščiausiojo Teismo senatui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)
XIV skirsnis
BYLŲ NAGRINĖJIMAS TEISMUOSE
61 straipsnis. Bylų nagrinėjimas apylinkių teismuose
Apylinkių teismuose teisėjas bylas nagrinėja vienas,
sprendimus priima teismo vardu.
62 straipsnis. Bylų nagrinėjimas apygardų
teismuose, Apeliaciniame teisme ir
Aukščiausiajame Teisme
Apygardų teismuose, Apeliaciniame teisme ir Aukščiausiajame
Teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Kolegijos sudėtį
sudaro ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo skyriaus
pirmininkas.
Aukščiausiojo Teismo senato teismo posėdyje bylos
nagrinėjamos dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Senato narių.
Procesiniuose įstatymuose nustatytais atvejais apygardų
teismuose teisėjas atskirus procesinius veiksmus atlieka ir
bylas nagrinėja vienas, sprendimus priima teismo vardu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)
63 straipsnis. Teismo posėdžių protokolavimas
Teismo posėdžius protokoluoja teismo posėdžių sekretorius,
kuris yra teismo pareigūnas.
Jeigu teismo posėdis stenografuojamas, daromas garso, vaizdo
įrašas, stenograma pridedama prie teismo posėdžio protokolo, o
garso, vaizdo įrašas laikomas prie bylos iki teismo sprendimo
įsiteisėjimo.
Teismo posėdžių sekretorius, prieš pradėdamas eiti pareigas,
pasirašo tarnybinį pasižadėjimą, kurio turinį ir formą nustato
teisingumo ministras ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
XV skirsnis
PROKURATŪRA
64 straipsnis. Prokuratūros struktūra
Prokuratūros struktūra yra:
1) Generalinė prokuratūra prie Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo;
2) apygardų prokuratūros prie apygardų teismų;
3) apylinkių prokuratūros prie apylinkių teismų.
65 straipsnis. Prokurorų nepriklausomumas
Prokurorai, vykdydami savo įgaliojimus, yra nepriklausomi ir
klauso tik įstatymo.
66 straipsnis. Prokurorų skyrimas ir atleidimas
Generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Lietuvos
Respublikos Seimas Respublikos Prezidento teikimu.
Kitus prokurorus skiria ir atleidžia generalinis prokuroras
Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme numatytais pagrindais
ir tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-609, 94.10.20, Žin., 1994, Nr. 83-1555 (94.10.26)
67 straipsnis. Prokuroro dalyvavimas vykdant teisingumą
Nagrinėjant bylą teisme įstatymų nustatytais atvejais ir
tvarka dalyvauja prokuroras.
Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme prokuroras negali turėti
daugiau teisių negu gynėjas.
68 straipsnis. Prokuratūros veiklos reglamentavimas ir
finansavimas
Prokuratūros veiklą reglamentuoja ir prokurorų statusą
nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas.
Prokuratūra finansuojama iš valstybės biudžeto ir turi
atskirą išlaidų sąmatą.
XVI skirsnis
Hipotekos įstaigos
68(1) straipsnis. Hipotekos įstaigų teisinis
statusas
Hipotekos įstaigos priklauso teismų sistemai ir steigiamos
prie apylinkės teismų hipotekinėms ir kitoms apsaugotoms teisėms
bei apsaugotoms sutartims registruoti, iš jų atsirandantiems
reikalavimams nagrinėti bei nutartims dėl jų patenkinimo
priimti. Vilniaus mieste steigiama viena hipotekos įstaiga.
Hipotekos įstaiga yra juridinis asmuo, turi antspaudą su
Lietuvos valstybės herbu ir sąskaitą banke.
Hipotekos įstaigos vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais,
Vyriausybės nutarimais, Teisingumo ministerijos teisės aktais bei
Hipotekos įstaigų nuostatais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1543, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2265 (96.10.16)
68(2) straipsnis. Hipotekos teisėjas
Hipotekos teisėjas yra hipotekos įstaigos vadovas.
Hipotekos teisėją iš apylinkės teismo teisėjų skiria šio teismo
pirmininkas. Jeigu hipotekos įstaigos vadovas negali eiti savo
pareigų (atostogos, liga ar kitos priežastys), apylinkės teismo
pirmininkas jam pavaduoti skiria kitą apylinkės teismo teisėją.
Hipotekos teisėjas vadovauja hipotekos įstaigai,
organizuoja hipotekos įstaigos darbą, įstatymų nustatyta tvarka
į darbą priima ir iš darbo atleidžia, taip pat atostogas
suteikia kitiems hipotekos įstaigos darbuotojams.
Hipotekos teisėjas turi tokias pat teises ir pareigas kaip
ir kiti apylinkės teisėjai.
Hipotekos teisėjas tvirtina hipotekines, apsaugoto įkeitimo
ir kitas apsaugotas sutartis, perleidimo sutartis perleidžiant
reikalavimus, kylančius iš apsaugotų teisių ir apsaugotų
sutarčių, įkeitimo sutartis įkeičiant reikalavimus, kylančius iš
apsaugotų teisių ir apsaugotų sutarčių, priima nutartis dėl
apsaugotų teisių bei apsaugotų sutarčių įregistravimo,
perregistravimo ir išregistravimo, turto arešto, turto pardavimo
reikalavimui patenkinti bei vykdo kitus įstatymų jam suteiktus
įgaliojimus ar pavestas funkcijas.
Hipotekos teisėjas turi teisę įgalioti hipotekos įstaigos
darbuotojus atlikti jo kompetencijai priklausančius sutarčių
tvirtinimo bei nutarčių priėmimo veiksmus.
Hipotekos teisėjo veiksmai, jeigu jie varžo kieno nors
teises, gali būti apskundžiami apylinkės teismo pirmininkui.
Hipotekos teisėjo nutartys gali būti apskundžiamos kasacine
ir apeliacine tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1543, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2265 (96.10.16)
68(3) straipsnis. Hipotekos įstaigų pavaldumas
Teisingumo ministerija koordinuoja ir kontroliuoja
hipotekos įstaigų darbą bei vykdo šių įstaigų organizacinį
vadovavimą. Teisingumo ministerija nustato hipotekos įstaigų
darbuotojų skaičių, jų darbo užmokestį, teisingumo ministro
nustatyta tvarka tikrina šių įstaigų ūkinę ir finansinę veiklą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1543, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2265 (96.10.16)
68(4) straipsnis. Hipotekos įstaigų veiklos viešumas
Hipotekos įstaigose sukaupta ir saugoma informacija yra
vieša. Hipotekos įstaigos privalo su šia informacija supažindinti
kiekvieną to pareikalavusį asmenį. Naudojimasis hipotekos įstaigų
informacija yra atlygintinas.
Hipotekos įstaigos yra atsakingos už jų išduotų dokumentų
teisingumą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1543, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2265 (96.10.16)
68(5) straipsnis. Žalos, patirtos dėl
hipotekos įstaigų darbuotojų kaltės, atlyginimas
Jeigu asmenys, atlikdami tarnybines pareigas, dėl hipotekos
įstaigų darbuotojų kaltės patiria žalą, šią žalą atlygina
valstybė, jeigu kiti įstatymai nenumato ko kita.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1543, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2265 (96.10.16)
68(6) straipsnis. Hipotekos įstaigų finansavimas
Hipotekos įstaigos yra finansuojamos iš valstybės biudžeto
ir turi atskirą išlaidų sąmatą. Hipotekos įstaigų materialinei
techninei bazei stiprinti gali būti panaudojamos hipotekos
įstaigų raštinės rinkliavos.
Hipotekos teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarką bei hipotekos
įstaigų raštinės rinkliavų dydį nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1543, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2265 (96.10.16)
68(7) straipsnis. Hipotekos įstaigų likvidavimas
(reorganizavimas)
Hipotekos įstaigos likviduojamos (reorganizuojamos)
įstatymu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1543, 96.09.24, Žin., 1996, Nr. 100-2265 (96.10.16)
XVII skirsnis
KITI TEISMŲ VEIKLOS KLAUSIMAI
69 straipsnis. Teismų veiklos užtikrinimas
Tinkamas teismų darbo sąlygas užtikrina valstybė.
Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo veiklą
užtikrina teisingumo ministras, laikydamasis šio įstatymo
nustatytų teismų veiklos bei teisėjų ir teismų nepriklausomumo
principų. Teisingumo ministras organizuoja teisėjų
kvalifikacijos kėlimą, apylinkių, apygardų teismų bei
Apeliacinio teismo finansinį ir materialinį techninį
aprūpinimą.
Aukščiausiojo Teismo veiklos finansinį ir materialinį
techninį aprūpinimą užtikrina Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
laikydamasi šio įstatymo nustatytų teismų veiklos bei teisėjų
ir teismų nepriklausomumo principų. Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas organizuoja šio teismo teisėjų kvalifikacijos
kėlimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-687, 94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)
70 straipsnis. Teismų veiklos statistinės ataskaitos
Teismai rengia metines, pusmetines ir kitokias statistines
ataskaitas.
Teismų statistinių ataskaitų formas nustato teisingumo
ministras.
Statistinės ataskaitos nustatyta tvarka pateikiamos
teisingumo ministrui. Teisingumo ministerijoje teismų veiklos
statistika apibendrinama ir analizuojama, su ja supažindinami
teismai. Statistiniai duomenys pateikiami Statistikos
departamentui ir gali būti pateikiami kitoms institucijoms.
71 straipsnis. Teismo raštinė
Kiekviename teisme yra raštinė.
Už teismo raštinės darbą atsakingas raštinės vedėjas.
Teismuose, kuriuose yra skyriai, skyriaus raštinės darbui
vadovauja skyriaus pirmininkas.
Raštinės sudėtinė dalis yra teismo archyvas. Už jo darbą
atsakingas archyvo vedėjas (archyvaras), o ten, kur jo nėra -
raštinės vedėjas.
Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo raštvedybos
instrukciją tvirtina teisingumo ministras.
72 straipsnis. Teismų susižinojimas
Teismai susižino su užsienio teismais ir kitomis užsienio
įstaigomis per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, jeigu
Lietuvos Respublikos įstatymai arba sudarytos su kitomis
valstybėmis tarptautinės sutartys nenumato kitaip.
73 straipsnis. Valdymo ir kitų institucijų santykis su
teismais
Teisingumo ministerija tikrina ir revizuoja apylinkių,
apygardų teismų, Apeliacinio teismo ūkinę ir finansinę veiklą bei
tikrina šių teismų organizacinį darbą teisingumo ministro
nustatyta tvarka.
Teisingumo ministerija ir konsultacijas teikiantys teismai
tarpusavyje koordinuoja pagal savo kompetenciją atliekamus
veiksmus.
Aukščiausiojo Teismo ūkinę ir finansinę veiklą tikrina Seimo
sudaroma komisija. Teismų valstybinio mokesčio paėmimo teisingumą
gali tikrinti Valstybinė mokesčių inspekcija. Kitos teismo
veiklos šios institucijos tikrinti negali.
Tikrinant teismus draudžiama daryti poveikį teisėjų darbui,
kai šie vykdo teisingumą, arba kitaip pažeisti teisėjų ir teismų
nepriklausomumą.
XVIII skirsnis
TEISMO ANTSTOLIAI
74 straipsnis. Vykdymo procesas
Teismų sprendimus ir kitus įstatymų nustatytus vykdomuosius
dokumentus vykdo teismo antstoliai.
Teismo antstolio reikalavimai vykdymo procese yra privalomi
visiems Lietuvos Respublikos fiziniams asmenims ir įmonėms,
įstaigoms, organizacijoms.
Teismo antstoliai vykdymo procese vadovaujasi įstatymais ir
teisingumo ministro patvirtinta vykdymo proceso instrukcija.
75 straipsnis. Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų
vykdymo tvarka
Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo Lietuvos
Respublikoje tvarką nustato atitinkamos Lietuvos Respublikos
tarptautinės sutartys ir Lietuvos Respublikos įstatymai.
76 straipsnis. Teismo antstolių kontora
Teismo antstolių kontora yra juridinis asmuo, esantis prie
apylinkės teismo, turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir
sąskaitą banke.
Teismo antstolių kontoros veiklos teritorija sutampa su
apylinkės teismo veiklos teritorija.
Teismo antstolių kontorą sudaro vyresnysis teismo antstolis,
vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas, kiti teismo antstoliai,
raštvedybą tvarkantys bei kiti darbuotojai.
Vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas skiriamas, jeigu
teismo antstolių kontoroje dirba ne mažiau kaip šeši teismo
antstoliai.
77 straipsnis. Teismo antstoliai
Teismo antstolis yra pareigūnas. Juo gali būti ne jaunesnis
kaip 21 metų Lietuvos Respublikos pilietis, paprastai turintis
aukštąjį arba vidurinį teisinį išsilavinimą ir išlaikęs teismo
antstolio egzaminus. Sudarant su teismo antstoliu darbo sutartį
nustatomas trijų mėnesių išbandymo terminas. Jeigu per šį terminą
paaiškėja, kad teismo antstolio darbo rezultatai nepatenkinami ir
jis neišlaikė egzaminų, teismo antstolis atleidžiamas iš darbo
pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 14 straipsnį.
Teismo antstolius priima į darbą ir atleidžia iš darbo, jų
skaičių nustato teisingumo ministras, atsižvelgdamas į apylinkės
teismo pirmininko rekomendacijas.
Teismo antstolių kontoroje turi dirbti ne mažiau kaip du
teismo antstoliai, iš kurių vienas yra vyresnysis teismo
antstolis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)
78 straipsnis. Vyresnysis teismo antstolis
Vyresnįjį teismo antstolį skiria teisingumo ministras.
Vyresnysis teismo antstolis vadovauja teismo antstolių
kontorai, organizuoja ir kontroliuoja teismo antstolių darbą,
pats atlieka vykdymo veiksmus, priima į darbą ir atleidžia iš
darbo raštvedybą tvarkančius bei kitus darbuotojus, suteikia
atostogas kitiems teismo antstoliams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-687, 94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)
79 straipsnis. Vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas
Vyresniojo teismo antstolio pavaduotoju teisingumo ministras
skiria vieną iš teismo antstolių, pasiūlius vyresniajam teismo
antstoliui.
Vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas pats atlieka
vykdymo veiksmus ir atsako už tą teismo antstolių kontoros darbo
sritį, kurią jam paveda vyresnysis teismo antstolis.
80 straipsnis. Teismo antstolių egzaminų komisija
Teismo antstolių egzaminų komisiją sudaro ir teismo
antstolių egzaminų programą tvirtina teisingumo ministras.
81 straipsnis. Teismo antstolio atsakomybė
Teismo antstolis materialiai atsako už visą dėl jo kaltės
padarytą žalą.
Teisingumo ministerija su teismo antstoliu sudaro rašytinę
sutartį dėl visiškos materialinės atsakomybės.
Už darbo drausmės pažeidimą teismo antstoliui taikoma
drausminė atsakomybė pagal darbo įstatymus.
82 straipsnis. Teismo antstolių kontorų darbo revizija ir
tikrinimas
Teismo antstolių kontorų darbą revizuoja ir tikrina
Teisingumo ministerija.
Teismo antstolių kontorų darbą pagal savo kompetenciją gali
tikrinti Valstybės kontrolės departamentas, finansų ir kitos
institucijos.
Apylinkių teismai kontroliuoja prie jų esančių teismo
antstolių kontorų darbą teisingumo ministro nustatyta tvarka.
Teisingumo ministerija prie apygardų teismų steigia jai
pavaldžias teismo antstolių revizorių grupes.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)
83 straipsnis. Teismo antstolių pensijos
Teismo antstolių pensinį aprūpinimą reguliuoja Lietuvos
Respublikos valstybinių pensijų įstatymas.
84 straipsnis. Teismo antstolių aprūpinimas
gyvenamosiomis patalpomis
Teismo antstoliams, neturintiems gyvenamosios patalpos,
įstatymų nustatyta tvarka suteikiama tarnybinė gyvenamoji
patalpa.
Kol teismo antstoliui bus suteikta tarnybinė gyvenamoji
patalpa arba jis apsirūpins gyvenamąja patalpa, Vyriausybės
nustatyta tvarka kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos
išlaidos.
85 straipsnis. Teismo antstolių atostogos
Teismo antstoliams atostogos suteikiamos Lietuvos
Respublikos atostogų įstatymo nustatyta tvarka.
Vyresniesiems teismo antstoliams ir vyresniųjų teismo
antstolių pavaduotojams atostogas suteikia apylinkės teismo, prie
kurio yra teismo antstolių kontora, pirmininkas.
Kitiems teismo antstoliams atostogas suteikia vyresnysis
teismo antstolis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-687, 94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)
86 straipsnis. Teismo antstolių atlyginimai ir kitos
socialinės garantijos
Teismo antstolių atlyginimus nustato Lietuvos Respublikos
įstatymai.
Kitas teismo antstolių socialines garantijas nustato
Lietuvos Respublikos įstatymai.
87 straipsnis. Teismo antstolio veiksmų užtikrinimas
Jeigu skolininkas arba kiti asmenys atsisako įleisti teismo
antstolį į patalpas arba leisti apžiūrėti saugyklas, arba kai jam
priešinamasi, taip pat, kai jis vykdo sprendimus dėl iškeldinimo,
teismo antstolis gali kviesti policijos pareigūną. Šis turi
atvykti ir užtikrinti, kad teismo antstolis galėtų atlikti
vykdymo veiksmus.
88 straipsnis. Skundų dėl teismo antstolio veiksmų
nagrinėjimas
Skundus dėl teismo antstolio veiksmų, atliktų vykdant
sprendimą, arba dėl atsisakymo tokius veiksmus atlikti įstatymo
nustatyta tvarka nagrinėja apylinkės teismas.
89 straipsnis. Teismo antstolio uniforma
Teismo antstolis turi uniformą, kurią aprobuoja teisingumo
ministras.
Vykdydamas tarnybines pareigas, teismo antstolis turi
vilkėti uniformą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
__________