Suvestinė redakcija nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 49-1325, i. k. 0981010ISTAVIII-723

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS
ĮSTATYMAS

 

1998 m. gegužės 5 d. Nr. VIII-723
Vilnius

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo, karių tarnybos apmokėjimo ir aprūpinimo tvarką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Neteko galios 2020-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

2. Neteko galios 2020-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

3. Atsargos karys – karo prievolininkas, atlikęs tikrąją karo tarnybą ir teisės aktų nustatyta tvarka išleistas į atsargą.

4. Netenka galios 2019-01-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

5. Dalinys – batalionas arba jam prilygintas (susidedantis bent iš dviejų kuopų ar joms prilygintų karinių vienetų) patvirtintos nuolatinės struktūros karinis vienetas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

6. Dimisija – tikrosios karo tarnybos ar atsargos kario atleidimas nuo karo prievolės dėl amžiaus ar sveikatos būklės.

7. Ilgalaikis plaukiojimas – 3 mėnesius ir ilgiau trunkantis karo laivo išplaukimas iš dislokacijos uosto vykdyti užduočių teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje, atviroje jūroje ar įplaukimas į kitus uostus, išskyrus įplaukimą į kitą uostą laivo modernizacijai, remontui ar kitokiai techninei priežiūrai atlikti.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

8. Junginys – keli daliniai ar kitokie struktūriniai kariniai vienetai, turintys bendrą operacinę paskirtį ar užduotį ir vadovaujami vieno vado.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

9. Karinė operacija – kariniai veiksmai vykdant strategines, taktines ar administracines karines užduotis (misijas) ir mokymus.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

10. Karinė teritorija – krašto apsaugos sistemos institucijų valdoma ar jų naudojama teritorija (lauko teritorija, pastatas ar patalpa), kitokia aptverta ar kitu suprantamu būdu pažymėta teritorija, priskirta ir (ar) naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų reikmėms, taip pat suprantamu būdu pažymėta vietovė, kurioje Lietuvos kariuomenė atlieka karinius mokymus ir pratybas, sprogmenų kenksmingumo pašalinimo, gelbėjimo ar kitus valstybės saugumo ir gynybos reikmėms skirtus darbus šių pratybų, mokymų ar darbų metu.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

11. Karinis atstovas – nuolatinis Lietuvos kariuomenės vado atstovas tarptautinėje organizacijoje. Karinis atstovas gali turėti pavaduotojų ir padėjėjų.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

12. Karinis vienetas – bendrą užduotį turintis patvirtintos struktūros Lietuvos kariuomenės vienetas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

13. Karinių operacijų žvalgyba – Lietuvos kariuomenės veikla, apimanti informacijos, reikalingos karinėms operacijoms planuoti ir vykdyti, rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir panaudojimą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

14. Kariūnas – karys, atliekantis karo tarnybą mokydamasis Lietuvos arba užsienio valstybės švietimo įstaigoje, kurią baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis (toliau – karo mokymo įstaiga), pagal studijų ir karinio rengimo programas, taip pat karys, atliekantis karo tarnybą mokydamasis pagal karinio rengimo programas Lietuvos karo mokymo įstaigoje ir kartu studijuodamas kitoje Lietuvos ar užsienio valstybės aukštojoje mokykloje. Kariūno tarnyba trunka, iki karys priimamas į profesinę karo tarnybą, išleidžiamas į atsargą arba atleidžiamas ar pašalinamas iš karo mokymo įstaigos arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

15. Karybos srities standartizacija – NATO valstybių tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais bei NATO institucijų sprendimais nustatytų NATO standartų įdiegimas reglamentuojant gynybos planavimą, karinių operacijų rengimą ir vykdymą, ginkluotę ir amuniciją, informacijos ir ryšių sistemas, kitas technines priemones, žemėlapius ir dokumentaciją bei kitus su krašto apsauga susijusius techninius klausimus, taip pat originaliųjų Lietuvos karybos standartų nustatymas. Karybos srities standartizacijos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

16. Karys – Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis tikrąją karo tarnybą.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

17. Karys savanoris – karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

18. Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba (toliau – savanorių karo tarnyba) – karo prievolininkų pagal kario savanorio sutartį atliekama savanoriška nenuolatinė karo tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

19. Krašto apsaugos sistema – Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistemos dalis, kurią sudaro valstybės institucijų, kurių paskirtis saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę ir vientisumą, vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, kitas su krašto apsauga susijusias funkcijas, taip pat šių institucijų įsteigtų įmonių ir įstaigų bei krašto apsaugos reikmėms skirtų karinių teritorijų ir kitų infrastruktūros objektų visuma.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

20. Laikinasis profesinės karo tarnybos personalo rezervas – profesinės karo tarnybos karių kategorija, į kurią perkeliami laikinai nevykdantys savo nuolatinių pareigų profesinės karo tarnybos kariai.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

21. Lietuvos kariuomenė (toliau – kariuomenė) – valstybės ginkluotos gynybos institucija – krašto apsaugos sistemos pagrindinė dalis, sauganti valstybės suverenitetą, jos teritorijos ir oro erdvės neliečiamybę, ginklu ginanti valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo, vykdanti karines užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

22. Neteko galios nuo 2017-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

23. NATO standartai – NATO institucijų nustatytų bendrų principų, norminių dokumentų ir standartų, reglamentuojančių NATO narių karinių ir kitokių gynybos struktūrų, taip pat su jomis susijusių kitų institucijų veiklą, visuma.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

24. Operacinis vadovavimas – naudojimasis vadui deleguota teise organizuoti jam paskirtas pajėgas ir per karinių vienetų vadus vadovauti šių pajėgų veiksmams taip, kaip jis numato esant reikalinga, kad pajėgos galėtų įvykdyti paskirtą misiją ar užduotį. Atsakomybė už karinių vienetų rengimą, administravimą, vidaus organizavimą, discipliną ir logistiką į operacinio vadovavimo sampratą neįeina.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

25. Neteko galios 2020-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

26. Neteko galios 2020-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

27. Neteko galios 2020-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

28. Profesinė karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal profesinės karo tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

29. Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį savanoriškai įsipareigojusio karo prievolininko atliekama nenuolatinė karo tarnyba.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

30. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys karys, atliekantis savanorišką nenuolatinę karo tarnybą kariuomenėje.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

31. Neteko galios 2020-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

32. Neteko galios 2020-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

33. Tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvavusių asmenų, taip pat grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo karių reintegracija (toliau – reintegracija) – psichologinės ir socialinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti šių asmenų psichologinę gerovę prisitaikant prie tarnybos, šeimos ir kitos socialinės aplinkos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

34. Tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

35. Paieškos ir gelbėjimo rajonas suprantamas taip, kaip jis apibrėžiamas Saugios laivybos įstatyme; jūros rajonas ir vidaus vandenys suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Jūros aplinkos apsaugos įstatyme.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

36. Žvalgybos institucija ir žvalgybos pareigūnas suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Žvalgybos įstatyme.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

37. Krizė suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2256, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-03, i. k. 2019-10926

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1646, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-23, i. k. 2022-26594

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

38. Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys, tarnyba aktyviajame kariuomenės personalo rezerve, parengtasis kariuomenės personalo rezervas ir privalomoji karo tarnyba suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Karo prievolės įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

39. Viešasis transportas suprantamas taip, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

40. Lietuvos kariuomenės veteranas – Lietuvos Respublikos pilietis, profesinėje karo tarnyboje ir (ar) savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ištarnavęs ne mažiau kaip 20 metų arba nepertraukiamai ne mažiau kaip 30 dienų dalyvavęs tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose, arba garbingai atlikdamas tarnybą paleistas iš karo tarnybos dėl sveikatos sutrikimo, kuris atsirado dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, arba Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – SSRS) karinės agresijos laikotarpiu, 1991 m. sausio 11 d. – rugpjūčio 21 d., tarnaudamas krašto apsaugos sistemoje gynęs Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ir krašto apsaugos sistemoje tarnavęs iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Lietuvos karo veterano vardas piliečiui suteikiamas krašto apsaugos ministro sprendimu.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-670, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24297

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. IX-1907, 2003-12-16, Žin., 2004, Nr. 4-28 (2004-01-07)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. X-1558, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2457 (2008-06-07)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

 

3 straipsnis. Krašto apsaugos sistema

1. Krašto apsaugos sistemą sudaro:

1) Krašto apsaugos ministerija – vadovaujanti krašto apsaugos sistemos institucija;

2) kariuomenė, o įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju, – ir kitos institucijos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ir Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai, taip pat Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai, veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1286, 2014-10-21, paskelbta TAR 2014-10-28, i. k. 2014-15003

Nr. XIII-2911, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10908

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

3) Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija;

4) žvalgybos institucija (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos, gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo bei kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios institucijos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

5) krašto apsaugos reikmėms skirtos karinės teritorijos ir kiti infrastruktūros objektai;

6) įmonės ir įstaigos, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos.

2. Lietuvos krašto apsaugos sistema plėtojama kaip transatlantinės kolektyvinės gynybos sistemos dalis. Tuo tikslu:

1) krašto apsaugos sistemos institucijos bendradarbiauja su atitinkamomis NATO bei Europos Sąjungos ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių institucijomis planuojant bendrą gynybą, tarptautines operacijas ir jas vykdant;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3438, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24615

 

2) kariuomenė ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos plėtojamos pagal NATO standartus, užtikrinant veiksmingą jų sąveiką su NATO bei Europos Sąjungos institucijomis ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių ginkluotosiomis pajėgomis;

3) kariai rengiami dalyvauti kolektyvinės gynybos, reagavimo į krizes ir kitose tarptautinėse operacijose;

4) Lietuvos karinė civilinė oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistema plėtojama kaip NATO integruotos oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistemos dalis;

5) užtikrinant įslaptintos informacijos apsaugą, taikomi NATO ir Europos Sąjungos įslaptintos informacijos apsaugos standartai;

51) užtikrinant užsienio valstybių, Europos Sąjungos, NATO ar kitų tarptautinių organizacijų informacijos, kurios teikimas ar platinimas yra ribojamas, apsaugą, taikomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, šiomis sutartimis grindžiamų ir jas įgyvendinančių NATO ar kitų tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyti informacijos apsaugos standartai ir taisyklės;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3436, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24612

 

6) vykdoma karybos srities standartizacija;

7) įgyvendinamos kitos narystės NATO ir dalyvavimo Europos Sąjungos bendrojoje gynybos politikoje priemonės, taip pat įstatymų nustatyta tvarka užtikrinamas narystės NATO ir dalyvavimo Europos Sąjungos bendrojoje gynybos politikoje priemonių įgyvendinimas.

3. Gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo institucijos pagrindiniai uždaviniai:

1) dalyvauti formuojant pasirengimo valstybės gynimui ir kariuomenės mobilizacijai politiką, karybos srities standartizacijos politiką;

2) krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka vykdyti krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų funkcijas aprūpinant perkančiąsias organizacijas prekėmis, paslaugomis ir darbais.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

4. Krašto apsaugos sistemos institucijos valdo ir (ar) naudoja karines teritorijas savo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti. Krašto apsaugos sistemos institucijų bei kariuomenės vienetų vadai (viršininkai) ir kiti pareigūnai atsako už įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi jų valdomose ar naudojamose karinėse teritorijose. Karinėse teritorijose civilinių institucijų pareigūnai savo funkcijas gali atlikti tik Vyriausybės nustatytais atvejais ir tik kartu dalyvaujant atitinkamoje karinėje teritorijoje kontrolės teises turintiems krašto apsaugos sistemos pareigūnams. Karinių teritorijų kontrolės režimą ir vidaus tvarką pagal savo kompetenciją nustato krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas arba įgaliojimus turintys dalinių, kitų karinių vienetų, tarnybų ar kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadai (viršininkai). Karines teritorijas, kurių sąrašus nustato krašto apsaugos ministras, filmuoti, fotografuoti ar kitu būdu vizualizuoti, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš šių karinių teritorijų ir krašto apsaugos ministro nustatytu ne didesniu negu 2 km spinduliu aplink šias teritorijas yra draudžiama, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus arba turint krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą leidimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

Nr. XIII-1208, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-11, i. k. 2018-09722

 

5. Krašto apsaugos sistemoje yra karo kapelionai. Jų veiklos sąlygas ir tvarką reglamentuoja krašto apsaugos ministras, derindamas tai su atitinkamų valstybės pripažintų tradicinių Lietuvoje bažnyčių, kurios skiria kapelionus, vadovybe.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. VIII-2006, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2858 (2000 10 31)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. XI-410, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 95-4035 (2009-08-08)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)

 

4 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos teisiniai pagrindai

Krašto apsaugos sistemos institucijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos ministro įsakymais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

 

5 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinis bendradarbiavimas

1. Krašto apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su atitinkamomis NATO bei Europos Sąjungos ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių institucijomis:

1) rengdamos kariuomenę ir kitas krašto apsaugos sistemos institucijas;

2) rengdamos karius, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojus, žvalgybos pareigūnus, tarnaujančius pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, dalyvauti tarptautinėse operacijose;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

3) keisdamosi jų funkcijoms vykdyti reikalinga informacija bei užtikrindamos įslaptintos informacijos apsaugą;

4) vykdydamos karybos srities standartizaciją;

5) mokydamos karius, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį;

6) įsigydamos ir tobulindamos ginkluotę, amuniciją bei kitą techniką;

7) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka užtikrindamos valstybės teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodamos į valstybės suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje;

8) žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo srityje;

9) kitose gynybos bei krašto apsaugos sistemos plėtros srityse.

2. Krašto apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetenciją taip pat bendradarbiauja su atitinkamomis narystės NATO siekiančių bei kitų valstybių ir tarptautinėmis institucijomis.

3. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, kariai ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojai, žvalgybos pareigūnai, tarnaujantys pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-1558, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2457 (2008-06-07)

 

51 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas

1. Krašto apsaugos sistemos institucijos, administruodamos tikrąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą ir atliekančių tikrąją karo tarnybą, asmens duomenis, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijos karinių operacijų planavimo, rengimosi joms ar jų vykdymo metu surinktus asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas) ir šiuo įstatymu. Šiais tikslais krašto apsaugos sistemos institucijos turi teisę tvarkyti ir specialių kategorijų asmens duomenis.

2. Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (asmenims, stojantiems į tikrąją karo tarnybą, atliekantiems tikrąją karo tarnybą, asmenims, kurių asmens duomenis krašto apsaugos sistemos institucijos surinko karinės operacijos planavimo, rengimosi jai ar jos vykdymo metu) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų (asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą, atliekančių tikrąją karo tarnybą, asmenų, kurių asmens duomenis krašto apsaugos sistemos institucijos surinko karinės operacijos planavimo, rengimosi jai ar jos vykdymo metu) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta užtikrinti tikrosios karo tarnybos atlikimą, planuoti karines operacijas, joms rengtis ir (arba) jas vykdyti. Krašto apsaugos sistemos institucijos turi kiekvienu konkrečiu atveju krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka įvertinti, ar šioje dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos, taip pat fiksuoti raštu, įskaitant elektroninę formą, faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas sprendimas apriboti šias teises, ir prireikus šią informaciją pateikti subjektams, nagrinėjantiems skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, jų prašymu.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3248, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15763

 

ANTRASIS SKIRSNIS

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO

IR VALDYMO PAGRINDAI

 

6 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos principai

1. Krašto apsaugos sistema plėtojama pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas.

2. Krašto apsaugos sistemos institucijoms taikomas demokratinės civilių kontrolės principas.

 

7 straipsnis. Civilių demokratinė kariuomenės kontrolė

1. Kariuomenės plėtrą ir jos apginklavimui bei kitoms reikmėms skirtus asignavimus nustato Seimas. Seimas įstatymų nustatyta tvarka vykdo krašto apsaugos sistemos parlamentinę kontrolę.

2. Nacionalinė gynybos politika ir Seimo patvirtinti asignavimai gynybai skelbiami viešai.

3. Sprendimus dėl mobilizacijos, karo padėties paskelbimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos Prezidentas ir Seimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.

4. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta ilgalaike valstybine krašto apsaugos sistemos plėtros programa, sprendimus dėl kariuomenės aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo ir krašto apsaugos sistemos materialinės bazės plėtros priima Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

5. Vyriausybė, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas yra atsakingi Seimui už ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms.

6. Krašto apsaugos ministru, viceministrais ir ministerijos kancleriu gali būti tik civiliai.

7. Tik Respublikos Prezidentas savo dekretu patvirtina kariuomenės dislokavimo taikos metu vietas ir manevravimo teritorines ribas bei sprendimus dėl kariuomenės dalinių perdislokavimo.

8. Ne mažesnio kaip dalinio dydžio karinis vienetas taikos metu gali judėti už patvirtintų jo manevravimo teritorinių ribų tik pagal krašto apsaugos ministro įsakymą, suderintą su Respublikos Prezidentu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. XI-188, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1142 (2009-03-17)

 

8 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos finansavimas, veiklos kontrolė ir jos juridinių

asmenų sandorių sudarymo apribojimai

1. Krašto apsaugos sistemos institucijos finansuojamos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų. Krašto apsaugos sistemai plėtoti gali būti nustatyta tvarka panaudoti ir užsienio kreditai bei parama.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

2. Vyriausiasis krašto apsaugos sistemos asignavimų valdytojas yra krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos sistemos institucijų finansinė veikla ir biudžetai kontroliuojami įstatymų nustatyta tvarka.

3. Kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos juridinių asmenų, išskyrus Krašto apsaugos ministeriją, sandorių sudarymui gali būti taikomi apribojimai, kuriuos nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-958, 2014-06-19, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09151

 

9 straipsnis. Krašto apsaugos ministerija

1. Krašto apsaugos ministerijos valdymą ir valdymo struktūrą reglamentuoja Vyriausybės įstatymas ir Viešojo administravimo įstatymas, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus valdymo ir valdymo struktūros ypatumus. Krašto apsaugos ministerijoje departamentai steigiami ir vienarūšėms funkcijoms, susijusioms su krašto apsaugos sistemos uždavinių įgyvendinimu, atlikti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

2. Krašto apsaugos ministerijai vadovauja ministras. Ministras nustato viceministrų ir ministerijos kanclerio kompetenciją ir funkcijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

3. Krašto apsaugos ministerijos pagrindiniai uždaviniai:

1) vykdyti strateginį krašto apsaugos sistemos planavimą, plėtoti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenės gynybinį pajėgumą, parengti kariuomenę ir kitas krašto apsaugos sistemos institucijas Lietuvos valstybės ir bendrai NATO valstybių gynybai, kitiems NATO uždaviniams, Europos Sąjungos bendrajai gynybos politikai bei kitiems tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti;

2) užtikrinti valstybės gynybos ir karinių bei kitų krašto apsaugos funkcijų vykdymą taikos bei karo sąlygomis;

3) įstatymų nustatytose nacionalinio saugumo užtikrinimo srityse teisės aktų nustatyta tvarka administruoti krašto apsaugos sistemos žvalgybos institucijos veiklą;

4) administruoti krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą, pagal savo kompetenciją užtikrinti tarptautinių sutarčių ir susitarimų vykdymą, tarptautinio bendradarbiavimo planų ir programų rengimą bei įgyvendinimą;

5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka formuoti krašto apsaugos sistemos personalo valdymo, karo tarnybos organizavimo, taip pat valstybės priimančiosios šalies paramos ir mobilizacijos politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios politikos įgyvendinimą;

6) administruoti viešosios informacijos apie krašto apsaugos sistemą teikimą, kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis, Lietuvos šaulių sąjunga, kitomis asociacijomis ir viešosiomis įstaigomis, kitais juridiniais asmenimis ir organizacijomis, tiesiogiai prisidedančiais prie krašto apsaugos sistemos, NATO, Europos Sąjungos, Lietuvos kariuomenės gynybinių pajėgumų stiprinimo ir visuomenės parengimo gynybai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3436, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24612

 

7) formuoti karybos srities standartizacijos politiką;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

8) vykdyti šio ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų krašto apsaugos ministrui nustatytas funkcijas.

4. Krašto apsaugos ministerija turi teisę:

1) steigti arsenalą, karinės technologijos instituciją, ginklų bei karinės technikos remonto įmones;

2) steigti karinį archyvą;

3) turėti karo medicinos ir sveikatos priežiūros institucijas;

4) turėti žvalgybos instituciją;

5) steigti karių kultūros ir poilsio įstaigas – karininkų ramoves ir sporto klubus;

6) steigti visuomenės informavimo priemones arba jų redakcijas;

7) turėti savo tarnybinių butų ir kitų gyvenamųjų patalpų fondą, skirtą kariams laikinai apgyvendinti;

8) gauti užsienio paramą krašto apsaugos sistemai ir įvežti ją per valstybės sieną;

9) įsigyti ir įvežti per valstybės sieną krašto apsaugos sistemai reikalingus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, specialiąsias priemones, karinę techniką ir kitas su ginkluote susijusias prekes arba įgalioti šiuos veiksmus atlikti kitą krašto apsaugos sistemos instituciją;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

10) finansuoti eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Krašto apsaugos ministerija nefinansuoja eksperimentinės plėtros ar inovacinės veiklos, jeigu tai prieštarautų nacionalinio saugumo interesams. Informaciją, ar ketinantys vykdyti arba vykdantys eksperimentinę plėtrą ar inovacinę veiklą ūkio subjektai keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pagal Krašto apsaugos ministerijos kreipimąsi teikia institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje, o krašto apsaugos ministro sprendimu – ir kitos institucijos, vadovaudamosi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais investuotojų patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3436, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24612

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

5. Administruodama krašto apsaugos sistemos personalą, Krašto apsaugos ministerija gali siųsti kandidatus mokytis užsienio karo ir kitose mokymo įstaigose. Kandidatų atrankos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos ministerija taip pat turi teisę:

1) apmokėti studijų kainą ar jos dalį asmenims, aukštosiose mokyklose valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojantiems pagal krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, pasirašiusi su šiais asmenimis susitarimus. Studijų kainos ar jos dalies apmokėjimo atvejus, sąlygas ir tvarką, privalomas susitarimo su studijuojančiu asmeniu sąlygas, taip pat apmokamos studijų kainos ar jos dalies dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

2) Vyriausybės nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka teikti paramą asmenims, aukštosiose mokyklose finansuojamose studijų vietose studijuojantiems pagal krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, pasirašiusi su šiais asmenimis susitarimus.

6. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

7. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

8. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1135, 2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4550 (2002-10-25)

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-188, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1142 (2009-03-17)

Nr. XI-410, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 95-4035 (2009-08-08)

Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)

Nr. XI-1415, 2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3466 (2011-06-14)

Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

 

10 straipsnis. Krašto apsaugos ministro teisės, pareigos ir atsakomybė

1. Krašto apsaugos ministras vadovauja Krašto apsaugos ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos veiklai. Jis atsako už gynybos politikos įgyvendinimą, krašto apsaugos sistemai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą, krašto apsaugos sistemos plėtrą bei efektyvų jai skirtų išteklių naudojimą.

2. Krašto apsaugos ministras:

1) vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui, krašto apsaugos sistemos ir jos pajėgumų plėtrai, tarptautiniam gynybos bei kariniam bendradarbiavimui, taip pat pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai NATO, Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse gynybos institucijose;

2) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų (išskyrus Krašto apsaugos ministeriją ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją) nuostatus ir karinių specialybių sąrašą, kartu nustato, kurios iš specialybių laikomos specialiosiomis karinėmis specialybėmis, kurioms reikalinga aukštojo mokslo ar profesinė kvalifikacija, įgyjama ne krašto apsaugos sistemos institucijose (toliau – specialiosios karinės specialybės), taip pat nustato krašto apsaugos sistemos institucijų administracijų struktūrą ir pareigybių sąrašus, Krašto apsaugos ministerijoje tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių skaičių;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

21) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų parengtus metinius veiklos planus;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

22) atsižvelgdamas į NATO standartus, prilygina karinius vienetus kuopoms;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

3) tvirtina Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos didžiausią leistiną žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių;

4) nustato krašto apsaugos sistemos personalo komplektavimo, mokymo ir valdymo bei kitų krašto apsaugos sistemos vidaus administravimo sričių politiką;

41) atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, nustato tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiamų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių, į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių, taip pat nustato užduočių vykdyme dalyvaujančių aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

5) nustato išteklių politiką ir jų efektyvaus naudojimo bei kontrolės tvarką;

6) nustato ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, sprogmenų, specialiųjų priemonių gamybos, taisymo (išskyrus sprogmenis), perdavimo, laikymo, saugojimo, gabenimo, nešiojimo, naudojimo krašto apsaugos sistemoje tvarką, taip pat sprogmenų sunaikinimo tvarką;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

7) nustato krašto apsaugos sistemos veiklos apsaugos ir vidaus saugumo reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

8) nustato Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos duomenų kaupimo, apdorojimo ir teikimo tvarką;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

9) teikia Respublikos Prezidentui tvirtinti kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo vietas, taip pat kartu su užsienio reikalų ministru teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir kitų valstybių karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

10) rengia ir teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą bei rekomendaciją, tvirtina valstybės karinę strategiją;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

11) teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 101 straipsnį, teikia Seimui tvirtinti principinę kariuomenės struktūrą, ribinius karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), skaičius;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-620, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-20, i. k. 2017-12471

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

Nr. XIII-2351, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12441

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

111) kiekvienais metais iki kovo 1 d. teikia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui informaciją apie tarnaujančių (dirbančių) šio įstatymo 101 straipsnio 2 dalyje nurodytų karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas) skaičius;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2351, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12441

 

12) nustato karių atrankos ir vadų skyrimo į pareigas sistemą bei tvarką;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

13) nustato karių atrankos aukštesniam laipsniui gauti sistemą; suteikia kariams aukštesnius laipsnius, išskyrus pirmąjį karininko laipsnį ir aukštesnius už pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnius;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

14) teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus suteikti kariams pulkininko (jūrų kapitono) ir generolų (admirolų) laipsnius ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsniu, pasirašo Respublikos Prezidento aktus-dekretus dėl aukščiausių karinių laipsnių suteikimo;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

15) teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl karių, įstatymu jiems prilygintų asmenų, kitų krašto gynyboje pasižymėjusių asmenų valstybinių apdovanojimų;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

16) teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl kariuomenės vado kandidatūrų;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

17) skiria į pareigas ir iš jų atleidžia krašto apsaugos generalinį inspektorių ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininką, kariuomenės vado teikimu skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Gynybos štabo viršininką, kariuomenės pajėgų rūšių vadus, krašto apsaugos savanorių pajėgų vadą, teisės aktų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia karinius atstovus ir specialiuosius atašė bei jų pavaduotojus ir padėjėjus, taip pat tvirtina šiame punkte nurodytų pareigybių nuostatus (aprašus).

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

18) nustato karių rotacijos ir skyrimo į pareigas tvarką, skiria karius į kariuomenės pajėgų rūšių vadų pavaduotojų, junginių ir dalinių vadų pareigas, taip pat į pulkininko leitenanto (komandoro) ir aukštesnį laipsnį atitinkančias pareigas, juos atleidžia iš pareigų ar perkelia iš vienos krašto apsaugos sistemos institucijos arba kariuomenės junginio ar dalinio į kitą; skiria karius į pareigas Krašto apsaugos ministerijoje ir įstaigose prie Krašto apsaugos ministerijos, prireikus deleguoja karius į tarnybą krašto apsaugos sistemai nepriklausančiose valstybės institucijose, kitų valstybių ar tarptautinėse institucijose;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

19) priima karius į profesinę karo tarnybą ir išleidžia juos į atsargą;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

20) nustato profesinės karo tarnybos karių perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą tvarką ir tvirtina šio rezervo nuostatus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

21) įsteigia krašto apsaugos sistemos medalius, kvalifikacijos bei pasižymėjimo ženklus ir nustato apdovanojimo jais tvarką;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

22) tvirtina Lietuvos kariuomenės veterano vardo suteikimo nuostatus; suteikia Lietuvos kariuomenės veterano vardą. Lietuvos kariuomenės veterano vardo netenkama teismo sprendimu;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-670, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24297

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

23) vykdo kitus įstatymų, Vyriausybės ir Ministro Pirmininko jam suteiktus įgaliojimus.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

Nr. XIV-670, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24297

 

3. Krašto apsaugos ministras duoda užduotis ir leidžia įsakymus bei įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus visoms krašto apsaugos sistemos institucijoms.

4. Krašto apsaugos ministras savo įsakymais gali deleguoti dalį šiame įstatyme numatytų teisių, pareigų ir atsakomybės viceministrams, ministerijos kancleriui, kariuomenės vadui, kitiems vadams ir krašto apsaugos sistemos institucijų bei padalinių vadovams, nustatydamas naudojimosi jo deleguotomis teisėmis ir sprendimų priėmimo sąlygas, procedūras ir tvarką.

5. Krašto apsaugos ministro, kaip Vyriausybės nario, teisės negali būti deleguotos. Kai krašto apsaugos ministro nėra, jo, kaip Vyriausybės nario, teisėmis gali naudotis tik krašto apsaugos ministrą pavaduojantis kitas ministras.

6. Krašto apsaugos ministras turi teisę sudaryti savo patariamąsias institucijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-188, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1142 (2009-03-17)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)

 

101 straipsnis. Principinė kariuomenės struktūra ir ribiniai karių skaičiai

1. Tvirtinant principinę kariuomenės struktūrą, nurodomos kariuomenės pajėgų rūšys, nuolatiniai kariuomenės junginiai, daliniai ir jiems prilyginti kariniai vienetai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2351, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12441

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

2. Tvirtinant ribinius karių skaičius, nurodoma:

1) bendri ribiniai karių skaičiai;

2) ribiniai profesinės karo tarnybos karių skaičiai;

3) ribiniai privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiai (atskirai nurodant per metus į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiamų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių karių skaičius);

4) ribiniai karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičiai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

5) ribiniai kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičiai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

6) ribiniai kariūnų skaičiai;

7) ribinis kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2351, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12441

 

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti privalomosios karo tarnybos karių ribiniai skaičiai netaikomi paskelbus mobilizaciją ir ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju. Skelbiant dalinę mobilizaciją, gali būti nustatytas jos mastas nurodant mobilizuojamų karių ribinius skaičius.

4. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių kartotinis rengimas turi atitikti valstybės gynybinius poreikius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2429, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17526

 

102 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija

1. Valstybės ir tarnybos paslapties nesudaranti informacija apie karinių vienetų pajėgumus ir jų vystymą, tarptautinį gynybos ir karinį bendradarbiavimą, karinių teritorijų saugumo organizavimą laikoma krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija tol, kol jos atskleidimas gali pakenkti valstybės saugumo ir gynybos interesams.

2. Krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija teikiama ir prieinama tik asmenims, kuriems atliekant tarnybines funkcijas būtina su ja dirbti ar susipažinti.

3. Krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija kitiems asmenims teikiama, jeigu pareiga teikti šią informaciją yra numatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose norminiuose teisės aktuose.

4. Krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacijos administravimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3436, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24612

 

TREČIASIS SKIRSNIS

LIETUVOS KARIUOMENĖ

 

11 straipsnis. Kariuomenės statusas ir sudėtis

1. Lietuvos kariuomenės steigėja yra Lietuvos Respublika. Steigėjos teises, laikydamasi šio ir kitų įstatymų, įgyvendina Krašto apsaugos ministerija.

2. Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą. Kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina kariuomenės vadas. Kariuomenės daliniai, junginiai ar kiti kariniai vienetai atskiro juridinio asmens statuso neturi. Kariuomenės daliniams, junginiams, tarnyboms ar kitokiems kariniams vienetams gali būti deleguojamos kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teisės ir pareigos, reikalingos jų kompetencijai priskirtai veiklai įgyvendinti. Realizuodami šias teises ir pareigas, kariuomenės daliniai, junginiai, tarnybos ar kitokie kariniai vienetai atstovauja kariuomenei ir veikia jos vardu. Lietuvos kariuomenė turi savo vėliavą, kurią krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas. Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių, dalinių, kitų savarankiškų karinių vienetų vėliavas tvirtina ir kariniams vienetams jas suteikia krašto apsaugos ministras.

3. Kariuomenės dalinių, junginių, tarnybų ar kitokių karinių vienetų ir jų vadų kompetencijos ribas ir atstovavimo kariuomenei, sudarant sandorius bei kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, tvarką kariuomenės vado siūlymu nustato krašto apsaugos ministras.

4. Kariuomenę sudaro kariuomenės pajėgos, junginiai, daliniai ir kiti kariniai vienetai. Kariuomenės vienetai komplektuojami profesinės, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2429, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17526

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

5. Kariuomenės pajėgų rūšys yra:

1) sausumos pajėgos;

2) karinės oro pajėgos;

3) karinės jūrų pajėgos;

4) specialiųjų operacijų pajėgos.

6. Sausumos pajėgų sudedamoji dalis yra krašto apsaugos savanorių pajėgos (toliau – savanorių pajėgos).

7. Detalią kariuomenės struktūrą, kurioje nurodomos kariuomenės pajėgų rūšys, kariuomenės junginiai ir daliniai, vadovaudamasis Seimo patvirtinta principine kariuomenės struktūra, nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2351, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12441

 

8. Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos operacinės pajėgos. Operacines pajėgas sudaro kariuomenės pajėgų rūšių ir kitokie kariniai vienetai, kariuomenės vado paskirti Gynybos štabo viršininko operaciniam vadovavimui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

9. Specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai.

10. Neteko galios nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

12 straipsnis. Kariuomenės uždaviniai

1. Pagrindiniai kariuomenės uždaviniai taikos metu:

1) saugoti valstybės teritoriją (įskaitant oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir gynybą) ir karines teritorijas, taip pat bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis stebėti ir kontroliuoti išskirtinę ekonominę zoną bei kontinentinį šelfą;

2) palaikyti kovinę parengtį, rengtis tarptautinėms operacijoms ir dalyvauti jose;

3) įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis organizuoti, koordinuoti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus, jiems vadovauti ir juos vykdyti, teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms;

4) organizuoti ir vykdyti saugomų asmenų, atvykstančių krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado oficialiu kvietimu, apsaugą.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3438, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24615

 

2. Pagrindinis kariuomenės uždavinys karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu – savarankiškai ir kartu su sąjungininkių ginkluotosiomis pajėgomis ginklu ginti Lietuvos valstybę ir kitas valstybes sąjungininkes.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

3. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius, kariuomenė pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Krašto apsaugos ministerijos tarptautinius susitarimus bendradarbiauja su NATO institucijomis ir kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

4. Pagal šio straipsnio 3 dalį vykdydamos Lietuvos Respublikos teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodamos į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje, kitų NATO valstybių ginkluotosios pajėgos gali turėti tokias pačias teises, kokias Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nustato Lietuvos kariuomenei.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-1558, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2457 (2008-06-07)

 

13 straipsnis. Kariuomenės vadas

1. Kariuomenės vadą Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta tvarka skiria Respublikos Prezidentas. Kariuomenės vadu skiriamas karininkas, turintis ne žemesnį kaip brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnį. Paskirtas kariuomenės vadas pareigas eina ne ilgiau kaip 5 metus. Kariuomenės vadas, pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia ir pasirašo priesaikos lapą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1922, 2023-04-27, paskelbta TAR 2023-05-04, i. k. 2023-08473

 

2. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šiame straipsnyje nustatytų priesaikos tekstų. Nustatomi šie kariuomenės vado priesaikos tekstai:

1) „Aš, (vardas, pavardė),

paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu, be išlygų prisiekiu:

ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,

saugoti jos žemių vientisumą,

sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo pareigas, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos kariuomenę,

ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė),

paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu, be išlygų prisiekiu:

ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,

saugoti jos žemių vientisumą,

sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo pareigas, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos kariuomenę,

ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę.“

3. (Neteko galios nuo 2005 m. gruodžio 8 d.)

4. Kariuomenės vadas tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui ir vykdo nustatytą kariuomenės plėtros politiką. Kariuomenės vadas yra aukščiausiasis valstybės karinis pareigūnas, kariniais klausimais atstovaujantis Lietuvos kariuomenei.

5. Vykdydamas savo pareigas, kariuomenės vadas naudojasi teisėmis, kurias jam tiesiogiai suteikia įstatymai ir kiti teisės aktai.

6. Svarbiausias kariuomenės vado uždavinys taikos metu – tinkamai rengti kariuomenę ginkluotai valstybės gynybai, užtikrinant jos sąveiką su kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis ir dalyvavimą tarptautinėse operacijose.

7. Vadovaudamas kariuomenei, taikos metu kariuomenės vadas:

1) parengia valstybės karinės gynybos strategiją ir yra atsakingas už tai, kad būtų iš anksto parengti ginkluotos gynybos planai netikėto užpuolimo ir kitais neatidėliotinais atvejais;

2) nustato kariuomenei valstybės teritorijos apsaugos, teritorinės jūros, ekonominės zonos ir oro erdvės kontrolės bei apsaugos užduotis;

3) nustato kariuomenei karinių operacijų žvalgybos užduotis;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

4) parengia kariuomenės plėtros ir ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

5) nustato visoms ginkluotąsias pajėgas sudarančioms institucijoms privalomus reikalavimus, įskaitant apsirūpinimo materialiniais ištekliais reikalavimus, būdus ir priemones sąveikai užtikrinti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

6) nustato karinio parengimo reikalavimus institucijoms, kurios, įvedus karo padėtį, tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

7) atsako už valstybės gynybos strateginės vadavietės funkcionavimą;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

8) užtikrina kariuomenės vadovavimo ir valdymo sistemų patikimą funkcionavimą;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

9) užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą, atsako už tvarką ir drausmę kariuomenėje;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

10) užtikrina paslapčių apsaugą kariuomenėje pagal teisės aktų reikalavimus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

11) nustato bendruosius karinės tarnybos reikalavimus visam krašto apsaugos sistemos kariniam personalui, kurį sudaro visi krašto apsaugos sistemos tikrosios karo tarnybos kariai, išskyrus Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujančius karius;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

12) parengia kariuomenės dalinių dislokavimo planus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

13) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikia kariuomenės rėmėjo vardą kariuomenei nusipelniusiems asmenims;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

14) atsako už karinės administracijos bei logistikos sistemos efektyvų funkcionavimą;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

15) teikia siūlymus krašto apsaugos ministrui, kaip tobulinti kariuomenės struktūras bei funkcines sistemas (logistikos, ryšių ir kt.);

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

16) tvirtina karinių pratybų ir mokymo programas;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

17) nustato kariuomenės personalo komplektavimo, mokymo ir profesinio rengimo reikalavimus, atsako už savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių rengimą ir jam pavaldžių karo mokymo įstaigų efektyvią veiklą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

18) sudaro atrankos komisijas jo skiriamų į pareigas vadų kandidatūroms pasiūlyti ir jaunesniųjų karininkų laipsniams kelti;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

19) teikia krašto apsaugos ministrui patarimus kariniais klausimais;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

20) teikia krašto apsaugos ministrui kariuomenės biudžeto poreikių pagrindimą ir lėšų paskirstymo pasiūlymus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

21) kontroliuoja ir atsako už lėšų ir kariuomenės turto efektyvų tikslinį naudojimą;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

22) vadovauja kariuomenės aprūpinimui: skirsto ginkluotę, techniką, kitas materialines vertybes, atsako už jų apsaugos ir apskaitos organizavimą bei efektyvų naudojimą;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

23) teikia krašto apsaugos ministrui statutų ir kitų teisės aktų projektus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

24) laikydamasis krašto apsaugos ministro nustatytos tvarkos, skiria karius į pareigas, perkelia ir atleidžia iš jų, pradedant kuopos vadu ir baigiant bataliono vado pavaduotoju ir tolygiomis pareigomis, taip pat perkelia iš vieno junginio į kitą arba iš vienos pajėgų rūšies į kitą ne aukštesnio kaip majoro laipsnio karius;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

25) vykdo kitas teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas bei jo paskirtas užduotis.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

8. Vykdydamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas, kariuomenės vadas leidžia įsakymus ir duoda privalomus nurodymus kariuomenei (ginkluotosioms pajėgoms). Vykdydamas strateginio lygmens vadovavimo kariuomenei (ginkluotosioms pajėgoms) funkcijas, kariuomenės vadas turi teisę pasitelkti Krašto apsaugos ministerijos administracijos padalinius krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

9. Karo padėties metu kariuomenės vadas vykdo Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatytas ginkluotųjų pajėgų vado funkcijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

10. Kai kariuomenės vado nėra arba jis laikinai negali eiti pareigų, jį pavaduoja Gynybos štabo viršininkas arba krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtas kitas karininkas, turintis ne žemesnį kaip brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

Nr. XIV-1922, 2023-04-27, paskelbta TAR 2023-05-04, i. k. 2023-08473

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-421, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5183 (2005-12-08)

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

14 straipsnis. Vadovavimas valstybės gynybai ir karinėms operacijoms

1. Vadovavimas valstybės gynybai ir karinėms operacijoms yra trijų lygmenų: strateginio, operacinio ir taktinio.

2. Strateginiu lygmeniu Respublikos Prezidentas, Valstybės gynimo taryba, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas priima strateginius sprendimus dėl valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir karinių operacijų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

3. Operaciniu lygmeniu Gynybos štabo viršininkas planuoja karines operacijas ir joms vadovauja. Tarptautinėms operacijoms vykdyti Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetai gali būti perduodami kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

4. Taktiniu lygmeniu veikia kariniai vienetai, planuojamos ir vykdomos kovinės užduotys, karinių vienetų vadai atlieka taktinį vadovavimą.

5. Valstybės gynybos civilinė vadovybė yra Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas – ir krašto apsaugos ministras.

6. Pagal demokratinės civilių kontrolės principą operacinio vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Respublikos Prezidento ir per krašto apsaugos ministrą paprastai eina kariuomenės vadui. Operacinio vadovavimo grandinėje Respublikos Prezidento ir krašto apsaugos ministro duotos užduotys įgyvendinamos kariuomenės vado įsakymais.

7. Krašto apsaugos ministras savo išvykoms į užsienį privalo iš anksto gauti Respublikos Prezidento sutikimą raštu. Kai Respublikos Prezidentas iš šalies išvyksta, krašto apsaugos ministras  turi būti Lietuvoje, išskyrus atvejus taikos metu, kai ministras vyksta į užsienio valstybę iš anksto suderinto oficialaus ar darbo vizito arba į tarptautinius renginius saugumo ir gynybos klausimais. Respublikos Prezidentui ir krašto apsaugos ministrui vienu metu esant užsienyje ir dėl to laikinai negalint vykdyti savo pareigų operacinio vadovavimo kariuomenei grandinėje, juos pavaduoja atitinkamai Seimo Pirmininkas ir krašto apsaugos ministrą laikinai pavaduoti paskirtas kitas Vyriausybės narys.

8. Vadovauti valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir kitoms karinėms operacijoms, vykdyti strateginio kariuomenės planavimo, strateginio vadovavimo kariuomenei ir kitas krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas atlikti kariuomenės vadui padeda jam tiesiogiai pavaldus Gynybos štabas, kurio struktūrą ir nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

9. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

10. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

11. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

12. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

13. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

14. Krašto apsaugos generalinis inspektorius kontroliuoja kariuomenės vienetų bendrą ir karinį pasirengimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos kovinių būrių pasirengimą bendriems su kariuomene gynybos veiksmams, taip pat atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1286, 2014-10-21, paskelbta TAR 2014-10-28, i. k. 2014-15003

Nr. XIII-2911, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10908

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1027, 99.01.14, Žin., 1999, Nr.11-246 (99.01.27)

Nr. VIII-2006, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2858 (2000 10 31)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-410, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 95-4035 (2009-08-08)

Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)

 

15 straipsnis. Gynybos štabas (neteko galios)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-188, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1142 (2009-03-17)

Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)

 

16 straipsnis. Kariuomenės pajėgų rūšių paskirtis

1. Sausumos pajėgų paskirtis – valstybės sausumos teritorijos karinė apsauga ir gynyba.

2. Karinių oro pajėgų paskirtis – oro erdvės stebėjimas, kontrolė ir gynyba.

3. Karinių jūrų pajėgų paskirtis – teritorinės jūros stebėjimas, kontrolė ir gynyba, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas bei kontrolė.

4. Specialiųjų operacijų pajėgų paskirtis – vykdyti karines specialiąsias operacijas.

5. Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių ir dalinių funkcijas, tvirtindamas jų nuostatus, nustato krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu. Vadovaudamasis teisės aktais bei gynybos ir tarptautinio karinio bendradarbiavimo poreikiais, konkrečias užduotis kariuomenės pajėgų rūšims, junginiams ir į junginius neįeinantiems daliniams duoda kariuomenės vadas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

 

17 straipsnis. Savanorių pajėgos

1. Savanorių pajėgos sudaromos iš karių savanorių, taip pat į savanorių pajėgas skiriamų profesinės karo tarnybos karių.

2. Savanorių pajėgų vadas yra tiesiogiai pavaldus sausumos pajėgų vadui.

3. Savanorių pajėgų kariniai vienetai rengiami bendriems veiksmams su kitais kariniais vienetais.

4. Taikos metu savanorių pajėgų funkcijos yra: karių savanorių rengimas, priimančiosios šalies paramos sąjungininkių ginkluotosioms pajėgoms teikimas, šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų kariuomenės uždavinių vykdymas. Karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu savanorių pajėgų kariniai vienetai vykdo jiems nustatytas gynybos, svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugos ir paramos sąjungininkių ginkluotosioms pajėgoms užduotis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

5. Neteko galios nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

18 straipsnis. Kariuomenės pagalba kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms

1. Kariniai vienetai gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms šiais atvejais:

1) ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai ekstremaliojo įvykio mastas sparčiai didėja, tam tikroms gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims ekstremaliosios situacijos židinyje atlikti, taip pat ekstremaliųjų situacijų atvejais, kai ekstremaliojo įvykio mastas sparčiai didėja ir kai siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms vykdyti jų funkcijas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-512, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17356

Nr. XIV-1646, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-23, i. k. 2022-26594

 

2) nepaprastosios padėties atveju, kai Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl nepaprastosios padėties įvedimo nurodoma, kad nepaprastosios padėties metu pasitelkiama Lietuvos kariuomenė;

3) prireikus sustiprinti valstybės sienos apsaugą;

4) teikiant pagalbą valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijoms, kad būtų įgyvendinti jų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje bei kontinentiniame šelfe;

5) ypatingais atvejais, kai kyla grėsmė žmonių gyvybei, prireikus padėti policijai vykdyti skubias asmenų sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijas;

6) prireikus padėti vykdyti teroro išpuolio likvidavimo operaciją, kai tam nėra pakankamų ar tinkamų kitų valstybės institucijų ar įstaigų pajėgų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

 

7) prireikus tam tikram laikui sustiprinti svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugą arba ginti juos nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių;

8) prireikus padėti Vadovybės apsaugos tarnybai užtikrinti saugomų asmenų apsaugą, kai tam nepakanka ar nėra tinkamų Vadovybės apsaugos tarnybos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pajėgų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2911, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10908

 

9) prireikus padėti institucijoms, atsakingoms už žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną, koordinavimą, atlikti šiuos darbus;

10) prireikus neutralizuoti sprogmenis.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

 

11) teikiant pagalbą žvalgybos institucijoms vykdant žvalgybos užduotis, kai tam nepakanka ar nėra tinkamų žvalgybos institucijos pajėgų.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais kariniai vienetai gali būti pasiųsti padėti civilinės saugos pajėgoms krašto apsaugos ministro įsakymu, krašto apsaugos ministrui gavus Nacionalinio saugumo komisijos arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra ekstremaliosios situacijos židinys, mero rašytinį prašymą. Karinių vienetų ir civilinės saugos pajėgų veiksmai koordinuojami pagal kariuomenės vado ar jo įgaliotų karinių vienetų vadų ir civilinės saugos pajėgų vadovų iš anksto patvirtintus sąveikos planus, išskyrus atvejus, kai siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms vykdyti jų funkcijas. Kai siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms vykdyti jų funkcijas ir kai šiuo tikslu pasitelkiami kariniai vienetai, karinių vienetų ir šių civilinės saugos pajėgų veiksmus koordinuoja ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-512, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17356

Nr. XIV-1646, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-23, i. k. 2022-26594

 

3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai siunčiami padėti institucijoms, užtikrinančioms Nepaprastosios padėties įstatymo vykdymą, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovo rašytinį prašymą. Karinių vienetų sąveiką su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis koordinuoja institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2256, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-03, i. k. 2019-10926

Nr. XIV-1646, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-23, i. k. 2022-26594

 

4. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai gali būti siunčiami padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę vidaus reikalų ministro rašytinį prašymą. Karinių vienetų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar padalinių sąveika vykdoma pagal Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamą valstybės sienos apsaugos priedangos planą.

5. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju gali būti naudojamos kariuomenei priskirtos stebėjimo ir kontrolės techninės priemonės bei karo laivai ir orlaiviai. Tokia kariuomenės pagalba teikiama pagal bendrus jos sąveikos su valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijomis planus ir susitarimus dėl pagalbos. Šiuos planus ir susitarimus sudaro kariuomenės vadas ar jo įgalioti vadai (viršininkai) ir valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijų vadovai ar jų įgalioti pareigūnai. Bendrų sąveikos planų ir susitarimų dėl pagalbos rengimą ir vykdymą koordinuoja Vyriausybės sudaroma tarpžinybinė Teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo apsaugos ir kontrolės komisija.

6. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais karinis vienetas gali būti pasitelktas kariuomenės vado ar jo įgalioto operacinio vadovavimo grandinėje esančio vado įsakymu, gavus policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto pareigūno raštišką prašymą. Apie įsakymą siųsti karinį vienetą padėti policijai nedelsiant pranešama krašto apsaugos ministrui, o šis, suderinęs su vidaus reikalų ministru, turi teisę įsakymą atšaukti. Siunčiamas karinis vienetas gali teikti policijai tik prašomą vienkartinę pagalbą, kurios trukmė neviršija 24 valandų. Prireikus pagalbos policijai teikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama iki 48 valandų arba tol, kol bus pasiekti asmens sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijos tikslai. Asmens sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijai, kurią vykdyti padeda karinis vienetas, vadovauja policijos generalinio komisaro ar jo pavaduotojo arba teritorinės policijos įstaigos vadovo paskirtas pareigūnas.

7. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju karinis vienetas gali būti pasitelktas krašto apsaugos ministro įsakymu, kai dėl teroro išpuolio priimamas Nacionalinio saugumo komisijos sprendimas pasitelkti karinį vienetą. Teroro išpuolio likvidavimo operacijai, kurią padeda vykdyti karinis vienetas, vadovauja teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas teroro išpuolio likvidavimo operacijos vadovas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XIII-2256, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-03, i. k. 2019-10926

 

8. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais atvejais kariniai vienetai gali būti pasitelkti krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus vidaus reikalų ministro rašytinį prašymą arba vykdant Vyriausybės sprendimus dėl Vyriausybės nustatytų svarbių valstybės ir savivaldybių ar kitų objektų apsaugos sustiprinimo.

9. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju karinis vienetas gali būti pasitelktas kariuomenės vado įsakymu, gavus Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus ar jo pavaduotojo rašytinį prašymą, suderintą su krašto apsaugos ministru. Siunčiamas karinis vienetas gali teikti Vadovybės apsaugos tarnybai tik prašomą vienkartinę pagalbą, kurios trukmė neviršija 24 valandų. Prireikus pagalbos Vadovybės apsaugos tarnybai teikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama iki 48 valandų arba tol, kol tai būtina pagal nustatytą saugomų asmenų saugumo užtikrinimo lygį. Užtikrinant saugomų asmenų apsaugą, karinio vieneto ir kitų valstybės institucijų ar įstaigų veiksmus koordinuoja Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus ar jo pavaduotojo paskirtas pareigūnas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2911, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10908

 

10. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju gali būti naudojamos kariuomenei priskirtos stebėjimo ir kontrolės techninės priemonės bei karo laivai ir orlaiviai. Tokia kariuomenės pagalba teikiama kariuomenės vado nustatyta tvarka, gavus institucijos, atsakingos už žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną, koordinavimą, vadovo ar jo įgalioto pareigūno prašymą.

11. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai pasitelkiami krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

 

12. Šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai gali būti pasiųsti teikti pagalbą žvalgybos institucijai krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus žvalgybos institucijos vadovo rašytinį prašymą. Karinių vienetų ir žvalgybos institucijos veiksmai koordinuojami pagal kariuomenės vado ar jo įgaliotų karinių vienetų vadų ir žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgaliotų žvalgybos pareigūnų suderintą sąveikos planą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

13. Apie šio straipsnio 2, 4, 7 ir 8 dalyse nurodytą įsakymą krašto apsaugos ministras privalo nedelsdamas pranešti Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Seimo Pirmininkui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

14. Šio straipsnio nurodytais atvejais teikdama pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms karinę jėgą kariuomenė gali naudoti tik tiek, kiek yra būtina pagalbos tikslams pasiekti. Karinė jėga naudojama Karinės jėgos naudojimo statute nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

Nr. XIV-512, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17356

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

15. Kariui, kuris atlikdamas tarnybines pareigas teikiant pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms viršijo tarnybinės rizikos ribas ir tuo būdu padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, ir dėl to tapo įtariamuoju (specialiuoju liudytoju), kaltinamuoju arba kuris nukentėjo atlikdamas jam priskirtas tarnybines funkcijas ar dėl tikrosios karo tarnybos, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir dydžiu kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Ši kompensacija skiriama krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-512, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17356

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-2006, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2858 (2000 10 31)

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. X-1558, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2457 (2008-06-07)

Nr. XI-754, 2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2303 (2010-04-27)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

 

181 straipsnis. Žmonių paieška ir gelbėjimas bei teršimo incidentų likvidavimas

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kariuomenė organizuoja, koordinuoja ir vadovauja žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams paieškos ir gelbėjimo rajone bei teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone. Žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus kariuomenė organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja per Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą.

2. Kariuomenė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdo žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, išskyrus jūrų uostų akvatorijas ir Kuršių marias, ir teršimo incidentų likvidavimo darbus jūros rajone, išskyrus vidaus vandenis.

3. Kariuomenė jūros rajone, išskyrus vidaus vandenis, vykdo ypatingas priemones (paskandina laivą, pašalina pavojingą objektą ar kt.), jeigu teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimtas sprendimas tokias priemones vykdyti, siekiant išvengti, sumažinti ar likviduoti incidentą, kuris kelia rimtą ir neišvengiamą grėsmę žmonėms, aplinkai ir su tuo susijusiems interesams.

4. Kariuomenė organizuoja ir kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvauja žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbų organizavimo, koordinavimo, vadovavimo ir vykdymo mokymuose bei pratybose.

5. Siekdama užtikrinti, kad teršimo incidentų likvidavimo darbai vyktų laiku, Lietuvos kariuomenė reguliariai atlieka taršos stebėjimus iš oro virš jūros rajono.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-1558, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2457 (2008-06-07)

 

19 straipsnis. Karo policija

1. Karo policija yra sudedamoji kariuomenės dalis.

2. Karo policijos funkcijas ir teises nustato atskiras įstatymas. Jos struktūrą nustato krašto apsaugos ministras.

 

20 straipsnis. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) yra karo mokymo įstaiga – valstybinis universitetas.

2. Akademija veikia kaip biudžetinė įstaiga, jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Akademija reorganizuojama ir likviduojama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl Akademijos reorganizavimo ir likvidavimo Vyriausybės teikimu priima Seimas. Akademija finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Akademijos struktūrą ir pareigybių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras.

3. Kariūnų tarnybos Akademijoje sąlygas ir tvarką nustato Akademijos statutas ir kiti tikrąją karo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai. Akademijos statutą krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.

4. Akademijai vadovauja vienasmenis valdymo organas – Akademijos viršininkas, kurį į pareigas skiria krašto apsaugos ministras. Akademijos tikslams pasiekti sudaromi patariamieji organai – Akademijos senatas ir Akademijos taryba. Akademijos organų funkcijos nustatomos Akademijos statute.

5. Akademijos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos.

6. Akademijoje kariūnai rengiami būti karininkais pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas. Karininkų rengimo Akademijoje reikalavimus kariuomenės vado teikimu nustato krašto apsaugos ministras.

7. Kariūnai, pareiškę norą įgyti krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, įgyjamų suteikiant aukštojo mokslo kvalifikaciją kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, ir atitinkantys priėmimo studijuoti pagal atitinkamas studijų programas sąlygas, gali būti siunčiami studijuoti kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Kariūnai, išsiųsti studijuoti kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, įgyja Akademijos klausytojo statusą ir būti karininkais rengiami pagal karinio rengimo programas. Kariūnams, įgijusiems aukštojo mokslo kvalifikaciją kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose ir baigusiems karinio rengimo programas Akademijoje, išduodamas atitinkamos Lietuvos aukštosios mokyklos diplomas, liudijantis suteiktą kvalifikacinį laipsnį, ir Akademijos pažymėjimas, liudijantis karinio rengimo programos baigimą. Kariūnų siuntimo studijuoti kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose atrankos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

71. Pagal Krašto apsaugos ministerijos ir užsienio valstybių institucijų arba Akademijos ir užsienio valstybių karo mokymo įstaigų ar aukštųjų mokyklų susitarimus kariūnai gali būti siunčiami mokytis užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose pagal studijų, karinio rengimo, kitas neformaliojo švietimo programas ar jų dalis. Kariūnų siuntimo mokytis užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose atrankos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Kariūnai, išsiųsti studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją užsienio aukštosiose mokyklose, įgyja Akademijos klausytojo statusą ir būti karininkais rengiami pagal Akademijos karinio rengimo programas, mokymąsi derinant su studijomis užsienio valstybėse.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

8. Krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, įgyjamų suteikiant aukštojo mokslo kvalifikaciją kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, sąrašą kariuomenės vado teikimu nustato krašto apsaugos ministras. Į konkrečias Lietuvos aukštąsias mokyklas siunčiamų kariūnų skaičius pagal Lietuvos aukštųjų mokyklų vykdomas studijų programas atitinkamais metais nustatomas Krašto apsaugos ministerijos ir atitinkamos Lietuvos aukštosios mokyklos susitarimu ir paskelbiamas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygose.

9. Akademijoje pagal vienos ar daugiau studijų krypčių universitetines studijų programas gali būti rengiami karybos ir nacionalinio saugumo specialistai. Akademijoje taip pat atliekami nacionaliniam saugumui ir gynybai reikšmingi moksliniai tyrimai, gali būti organizuojamas kitų tikrosios karo tarnybos karių karinis rengimas ir neformalusis švietimas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

10. Karinis rengimas Akademijoje organizuojamas tikrosios karo tarnybos karių profesiniams įgūdžiams formuoti ir tobulinti bei kariuomenės vado teikimu krašto apsaugos ministro nustatytoms specialybėms įgyti.

11. Priėmimo į Akademiją mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas nustato krašto apsaugos ministras. Akademijos viršininkas nustato priėmimo į Akademiją organizavimo tvarką.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

12. Mokytis į Akademiją valstybės finansuojamose ir nefinansuojamose studijų vietose priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą įgiję ir kitus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantys, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija kariūno tarnybos sutartį, kuria įsipareigoja mokytis ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o baigęs studijas ir (ar) karinio rengimo programas – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų ir (ar) karinio rengimo programos baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų ir karinio rengimo rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu studijas arba karinio rengimo programą Akademijoje baigusiam kariūnui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-338, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-03, i. k. 2021-12787

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

13. Kariūnų, išskyrus tuos, kurie iki studijų Akademijoje jau yra daugiau kaip pusę tos pačios arba aukštesnės pakopos studijų programos kreditų įgiję valstybės biudžeto lėšomis, studijos, karinis rengimas ir neformalusis švietimas Akademijoje ir kariūnų, išsiųstų studijuoti vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies nuostatomis, studijos kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Už kariūnų studijas kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose mokama ne didesnė negu norminė studijų kaina. Akademijoje studijuojančių kariūnų, kurie pakartotinai studijuoja pagal tos pačios pakopos studijų programą ir daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis arba pakartotinai studijuoja pagal žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę aukštesnės pakopos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, studijų valstybės nefinansuojamose studijų vietose kaina, susidedanti iš Mokslo ir studijų įstatymo 83 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų studijų išlaidų, ir karinio rengimo išlaidų dydis nustatomi krašto apsaugos ministro tvirtinamose priėmimo į Akademiją mokytis pagal universitetinių studijų programas sąlygų apraše ir kariūno tarnybos sutartyje. Kariūnams suteikiama gyvenamoji patalpa (kareivinėse). Išsiųstiems studijuoti į kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas kariūnams gyvenamoji patalpa suteikiama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kariūnai aprūpinami arba iš dalies aprūpinami maistu arba Akademijos statute nustatytais atvejais jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Iš dalies maistu aprūpintiems kariūnams mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mažinama sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų, skirtų fiziologinei mitybos normai užtikrinti, kaina. Kariūnams iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų skiriamos stipendijos. Kariūnams mokamų stipendijų rūšys, jų skaičius ir dydžiai, stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarka nustatomi Akademijos statute. Kariūnams Mokslo ir studijų įstatyme numatytos stipendijos neskiriamos. Kariūnų kelionių išlaidų atlyginimo sąlygos nustatomos Akademijos statute. Kariūnų kelionių išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės ne viešuoju transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

131. Kariūnams, išsiųstiems mokytis užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ar aukštosiose mokyklose, jeigu šio straipsnio 71 dalyje nurodytuose susitarimuose nesusitarta, kad šioje dalyje numatytą stipendiją moka ir aprūpinimo sąlygas užtikrina užsienio valstybės karo mokymo įstaiga ar aukštoji mokykla, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų mokama Akademijos statute nustatyto dydžio stipendija, taikomos šio įstatymo 49 straipsnio 5, 6, 8, 9 ir 10 dalyse nustatytos aprūpinimo, išskyrus ryšių išlaidas ir netarnybinio automobilio naudojimo išmokas, sąlygos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

14. Su kariūnais, pašalintais iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, į kurias buvo išsiųsti studijuoti ir įgyti krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, taip pat iš užsienio valstybių karo mokymo įstaigų ar aukštųjų mokyklų, kariūnų tarnybos sutartys nutraukiamos ir jie pašalinami iš Akademijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

15. Karių, Akademijoje besimokančių pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas, laipsniai mokymosi Akademijoje laikotarpiui suspenduojami. Kariūnams rengimo būti karininkais laikotarpiu Akademijos statuto nustatyta tvarka suteikiami kariūnų laipsniai.

16. Pagal Krašto apsaugos ministerijos susitarimus su kitomis valstybės institucijomis ar atitinkamomis kitų valstybių institucijomis Akademijos statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Akademijoje mokytis pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ar neformaliojo švietimo programas gali kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojai, taip pat užsienio valstybių piliečiai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

17. Akademija Akademijos statute nustatyta tvarka gali vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą mokiniams, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-338, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-03, i. k. 2021-12787

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

18. Akademija pasirašo susitarimus su bendrojo ugdymo mokyklomis dėl jų mokinių ugdymo pagal Akademijos vykdomą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą. Ketverių metų trukmės formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, ugdančią fizines galias ir asmens vertybines orientacijas, leidžiančią tapti aktyviu visuomenės nariu, savarankišku, atsakingu, disciplinuotu, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, užtikrinant asmenybės saviraiškos poreikius, tvirtina Akademijos viršininkas. Bendrojo ugdymo mokyklos, pasirašiusios susitarimus su Akademija, kiekvienais metais iš mokinių, pageidaujančių ugdytis pagal Akademijos vykdomą formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą, sudaro ne didesnes kaip 30 mokinių klases.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-338, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-06-03, i. k. 2021-12787

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

19. Pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą Akademijoje ugdomi mokiniai, esant poreikiui, iš bendrojo ugdymo mokyklos į Akademiją ir iš jos atgal į bendrojo ugdymo mokyklą, į su formalųjį švietimą papildančio ugdymo programos įgyvendinimu susijusias ekskursijas, renginius vežami Akademijos lėšomis. Mokiniai jų ugdymo pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programą Akademijoje laikotarpiu aprūpinami standartizuota apranga (uniforma), ugdymo priemonėmis, įranga ir kitomis priemonėmis, būtinomis formalųjį švietimą papildančio ugdymo programai įgyvendinti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KARIŲ TARNYBA

 

21 straipsnis. Bendrasis kario statusas

1. Karys yra Lietuvos valstybės gynėjas.

2. Kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi.

3. Kariai naudojasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Karių naudojimasis teisėmis į privataus gyvenimo apsaugą, tarnybos vietos garantijas, poilsį ir laisvalaikį, susivienijimų laisves, gyvenamosios vietos pasirinkimą ir laisvą kilnojimąsi, tarnybinio būsto neliečiamybę, susirinkimų, grupinių peticijų, žinių skleidimo ir nuomonės reiškimo būdus įstatymais ir įstatymų patvirtintais statutais gali būti apribojamas tik tiek, kiek yra būtina kario pareigoms atlikti, karinei drausmei ir paklusnumui bei tarnybos tikslams užtikrinti. Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė kariui garantuojama ir nevaržoma.

4. Kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Detalius tarnybos dienos reikalavimus, kariui suteikiamą paros ir savaitės poilsį, užtikrinantį jo sveikatos bei darbingumo atgavimą, nustato statutai ir kiti krašto apsaugos sistemą reglamentuojantys teisės aktai. Kai dėl priežasčių, susijusių su profesinės karo tarnybos užduočių atlikimo specifika, krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais nustatytas poilsis negali būti suteiktas, profesinės karo tarnybos kariui, užtikrinant minimalų poilsio laiką, už nesuteiktas poilsio dienas išmokama kompensacija, kuri apskaičiuojama proporcingai kariui nustatyto to mėnesio, kurį priimtas sprendimas mokėti kompensaciją, tarnybinio atlyginimo dydžiui, mėnesio darbo dienų skaičiui ir nesuteiktų poilsio dienų skaičiui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

5. Karys, kurio teisės, garantuotos šio įstatymo ar susijusios su kario tarnyba krašto apsaugos sistemoje, yra pažeistos, gali kreiptis į aukštesnįjį vadą ar krašto apsaugos generalinį inspektorių. Šie privalo ištirti faktus ir imtis priemonių, kad pažeidimai nedelsiant būtų pašalinti.

6. Kiekvieno kario žmogaus orumas turi būti gerbiamas, karys neturi patirti pažeminimo.

7. Lietuvos Respublikos piliečiai kario statusą įgyja:

1) privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti paskirti karo prievolininkai – nuo atvykimo į karinį vienetą arba nuo perėjimo į karinio viršininko pavaldumą momento;

2) profesinės karo tarnybos kariai – nuo priėmimo į profesinę karo tarnybą dienos;

3) kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai – nuo to momento, kai pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į paskirtą vietą ir prisistato kariniam viršininkui;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

4) kariūnai – nuo priėmimo į karo mokymo įstaigą dienos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

5) karo prievolininkai, pašaukti atlikti karo tarnybą paskelbus mobilizaciją, – nuo atvykimo į karinį vienetą arba nuo perėjimo į karinio viršininko pavaldumą momento.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

8. Karys atlieka karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka karys gali atlikti tarnybą kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose.

9. Karys privalo laikytis karių etikos kodekso reikalavimų. Šį kodeksą tvirtina krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu.

10. Lietuvos Respublikos piliečiui, profesinėje karo tarnyboje ir (ar) savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ištarnavusiam ne mažiau kaip 20 metų arba nepertraukiamai ne mažiau kaip 30 dienų dalyvavusiam tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose, arba garbingai atliekant tarnybą paleistam iš karo tarnybos dėl sveikatos sutrikimo, kuris atsirado dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, arba SSRS karinės agresijos laikotarpiu, 1991 m. sausio 11 d. – rugpjūčio 21 d., tarnaujant krašto apsaugos sistemoje gynusiam Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ir tarnavusiam iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos, suteikiamas Lietuvos kariuomenės veterano vardas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-670, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24297

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

22 straipsnis. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario statuso ypatumai

1. Kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai dalyvauja pratybose ir mokymuose karinio vieneto sudėtyje, taip pat krašto apsaugos ministro pavedimu vykdo įstatymuose kariuomenei nustatytas užduotis. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą rengimąsi tarnybai tarptautinėse operacijose, taip pat dalyvavimą tarptautinėse pratybose bei pratybas ir mokymus mokomuosiuose kariniuose vienetuose, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių rengimas vykdomas nuo 20 iki 50 dienų per vienus metus.

2. Pratybų ir mokymų trukmę, programas ir jų periodiškumą nustato kariuomenės vadas. Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai gali būti pašaukti į tarnybą iki 7 parų.

3. Karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius ir kitus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karius nuo darbo ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių vykdymo jų pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos vykdyti užduočių. Karius savanorius ir kitus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karius, siunčiamus atlikti tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete, darbdaviai privalo atleisti nuo darbo ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių vykdymo jų rengimosi tarnybai tarptautinėse operacijose ir tarnybos tarptautinėse operacijose metu.

4. Kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, pavyzdingai ištarnavusiam ne mažiau kaip 10 metų arba ypač pasižymėjusiam vykdant tarnybos užduotis, gali būti suteiktas Garbės savanorio ar Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos garbės kario vardas. Garbės savanorio ar Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos garbės kario vardo suteikimo ir Garbės ženklo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.

5. Lietuvos Respublikos piliečiui kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, atliekančiam krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, ištarnavusiam Lietuvos kariuomenėje ne mažiau kaip 20 metų arba nepertraukiamai ne mažiau kaip 30 dienų dalyvavusiam tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose, arba garbingai atliekant tarnybą paleistam iš karo tarnybos dėl sveikatos sutrikimo, kuris atsirado dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, arba SSRS karinės agresijos laikotarpiu, 1991 m. sausio 11 d. – rugpjūčio 21 d., tarnaujant krašto apsaugos sistemoje gynusiam Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę ir tarnavusiam iki 1993 m. rugpjūčio 31 d., iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos, vadovaujantis krašto apsaugos ministro patvirtintais Lietuvos kariuomenės veterano vardo suteikimo nuostatais suteikiamas Lietuvos kariuomenės veterano vardas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-670, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24297

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1084, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1718 (2007-04-26)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

23 straipsnis. Kario priesaika

1. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, pradėjęs tikrąją karo tarnybą, iškilmingoje aplinkoje prisiekia Lietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą.

2. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šiame straipsnyje nustatytų priesaikos tekstų. Nustatomi šie Lietuvos kario priesaikos tekstai:

1) „Aš, (vardas, pavardė), be išlygų prisiekiu:

ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,

negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę,

sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus,

saugoti visas man patikėtas paslaptis;

pasižadu būti doras ir garbingas Lietuvos karys.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), be išlygų prisiekiu:

ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,

negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę,

sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus,

saugoti visas man patikėtas paslaptis;

pasižadu būti doras ir garbingas Lietuvos karys.“

3. Neteko galios nuo 2005 m. gruodžio 8 d.

4. Lietuvos kario priesaiką duoda:

1) privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir kariūnai – ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kario statuso įgijimo;

2) profesinės karo tarnybos kariai, jeigu jie nėra davę Lietuvos kario priesaikos anksčiau, – priėmus juos į šią tarnybą;

3) kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, jeigu jie nėra davę Lietuvos kario priesaikos anksčiau, – ne vėliau kaip iki kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario bandomojo termino pabaigos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

4) karo prievolininkai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo ir pašaukti atlikti karo tarnybą paskelbus mobilizaciją, – ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kario statuso įgijimo.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

5. Pasirašyti vardiniai priesaikos lapai saugomi karių asmens bylose, o prisiekusiųjų sąrašai – dalinyje.

6. Priesaiką sulaužęs karys atsako pagal įstatymus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-421, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5183 (2005-12-08)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

23(1) straipsnis. Priesaikos sulaužymas

Šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos kario priesaikos sulaužymu, šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos karininko priesaikos sulaužymu, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos kariuomenės vado priesaikos sulaužymu laikomas šiurkštus kario drausmės pažeidimas, už kurį karys atleidžiamas iš tarnybos arba pašalinamas iš karo mokymo įstaigos, ir (arba) tyčinės nusikalstamos veikos padarymas.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

 

24 straipsnis. Lietuvos karininkas

1. Lietuvos karininkas (toliau – karininkas) yra Lietuvos kariuomenės atstovas, pagal savo kompetenciją veikiantis kaip karinis pareigūnas. Karininko vardas reiškia atsakomybę ir įpareigoja saugoti karininko garbę.

2. Lietuvos Respublikos pilietis, tapdamas karininku, prisiekia. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šiame straipsnyje nustatytų priesaikos tekstų. Nustatomi šie priesaikos tekstai:

1) „Aš, (vardas, pavardė),

tapdamas Lietuvos karininku, be išlygų prisiekiu:

ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,

negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę,

sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus,

saugoti man patikėtas paslaptis;

pasižadu būti doras ir garbingas Lietuvos karininkas.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė),

tapdamas Lietuvos karininku, be išlygų prisiekiu:

ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,

negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę,

sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus,

saugoti man patikėtas paslaptis;

pasižadu būti doras ir garbingas Lietuvos karininkas.“

3. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-421, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5183 (2005-12-08)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

 

25 straipsnis. Statutai

1. Karo tarnybos atlikimo tvarką ir sąlygas, karių drausminę atsakomybę, karinės jėgos panaudojimą nustato statutai. Detalias kariuomenės statutų vykdymo ir tarnybos atlikimo procedūras nustato kariuomenės vadas. Kariuomenės vienetų, karinių mokymo ir kitokių įstaigų vidaus tvarką nustato vadų ir karinių viršininkų patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės.

2. Statutai, kurie reglamentuoja karių drausminę atsakomybę ir karinės jėgos panaudojimą, tvirtinami įstatymais. Kitus statutus tvirtina krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)

Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

26 straipsnis. Karių drausmė ir materialinė atsakomybė

1. Karys turi sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių viršininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis.

2. Karys atsako už jam perduotą, patikėtą ar skirtą saugoti tarnybos turtą, pinigines lėšas ir kitas materialines vertybes. Kario materialinę atsakomybę už turto praradimą ar žalos turtui padarymą nustato įstatymai.

3. Drausmę ar įstatymus pažeidęs karys atsako pagal statutus ir įstatymus.

4. Kai reikia nustatyti tarnybos pareigų netinkamo vykdymo, teisės arba drausmės pažeidimo faktus ir aplinkybes, skiriamas tarnybinis patikrinimas. Jis atliekamas kariuomenės drausmės statuto, taip pat krašto apsaugos ministro arba kariuomenės vado nustatyta tvarka.

5. Neteko galios nuo 2015-07-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-1563, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-08, i. k. 2015-05375

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

 

27 straipsnis. Draudimas duoti neteisėtą įsakymą ar versti atlikti neteisėtą tarnybą

1. Karys privalo vykdyti savo vadų įsakymus.

2. Niekas negali kariui ar kariuomenės vienetui duoti įsakymo, verčiančio karį sulaužyti priesaiką, aiškiai neteisėto įsakymo (už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė) bei įsakymo, pažeidžiančio visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus ir normas. Vadas (karinis viršininkas), davęs tokį įsakymą, traukiamas atsakomybėn pagal įstatymą.

3. Jeigu akivaizdžiai neteisėtas įsakymas būtų duotas, karys neturi jo vykdyti, bet turi apie tai pranešti aukštesniam už neteisėtą įsakymą davusįjį vadui.

4. Nė vienas kariuomenėje tarnaujantis asmuo negali būti verčiamas tarnauti kitam asmeniui ar asmenų grupei, išskyrus oficialias pareigas.

 

28 straipsnis. Priėmimas į profesinę karo tarnybą

1. Į profesinę karo tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais, priimami pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę ir moralines savybes tinkantys šiai tarnybai, o pagal amžių – tinkantys eiti kario pareigas, atitinkančias turimą ar suteikiamą kario laipsnį, arba karinio specialisto pareigas (turintys aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą kariuomenei reikalingi specialistai). Jiems taikomi teisės aktų nustatyti reikalavimai mokėti valstybinę kalbą.

2. Į profesinę karo tarnybą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys priimami sudarant profesinės karo tarnybos sutartį. Jeigu priimamas į profesinę karo tarnybą asmuo nėra atlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitu būdu įgijęs reikiamo pagrindinio karinio parengtumo, priimant į profesinę karo tarnybą jam nustatomas bandomasis laikotarpis, kurio metu karys siunčiamas mokytis pagal karinio rengimo programas, skirtas kariniam parengtumui įgyti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

3. Profesinės karo tarnybos sutartys sudaromos ir pratęsiamos šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Profesinės karo tarnybos kariais negali būti:

1) asmenys, atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir teisti asmenys, kol neišnykęs teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

 

2) asmenys, kurių veiksnumas apribotas teismo;

3) asmenys, kurie pagal įstatymus negali būti priimti į valstybės tarnautojo pareigas;

4) asmenys, kuriems pagal įstatymus negali būti suteikta teisė susipažinti su būtina kario pareigoms vykdyti įslaptinta informacija ir ja naudotis;

5) asmenys, kurie per paskutinius 5 metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, buvo pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš tikrosios karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos.

5. Esant krašto apsaugos sistemos poreikiui, krašto apsaugos ministras, gavęs atitinkamos šalies sutikimą, turi teisę priimti kariniu patarėju ar ekspertu šalies NATO narės kariuomenės ar atsargos karininką ne Lietuvos Respublikos pilietį pagal terminuotą sutartį ir nustatyti jo pareigas, teises, atsakomybę bei kitas sutarties  sąlygas. Tokios sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 2 metai, o jam pasibaigus su tuo pačiu asmeniu šioje dalyje nustatytomis sąlygomis gali būti sudaryta nauja sutartis.

6. Asmenys, norintys stoti į profesinę karo tarnybą, ir profesinės karo tarnybos kariai privalo pateikti krašto apsaugos ministro nustatytą informaciją apie save. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar asmuo, norintis stoti į profesinę karo tarnybą, atitinka šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai privalo Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. X-1389, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5759 (2007-12-29)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

29 straipsnis. Priėmimas į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą

1. Į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą savanoriškumo ir atrankos principais gali būti priimti karo prievolininkai, kurie pagal individualias savybes, patirtį ir parengimą tinka savanorių karo tarnybai ar kitai savanoriškai nenuolatinei karo tarnybai.

2. Jeigu karo prievolininkai, stojantys į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo, jie siunčiami mokytis pagal karinio rengimo programas, skirtas kariniam parengtumui įgyti.

3. Kariais savanoriais ir kitais savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariais negali būti:

1) asmenys, atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir teisti asmenys tol, kol neišnykęs teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis;

2) asmenys, kurių veiksnumas apribotas teismo;

3) asmenys, kurie per paskutinius 5 metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, buvo pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš tikrosios karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos.

4. Į savanorių karo tarnybą priimama kario savanorio sutarties pagrindu.

5. Į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, išskyrus savanorių karo tarnybą, priimama savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties pagrindu.

6. Iki kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties sudarymo krašto apsaugos sistemos institucijos patikrina, ar nėra aplinkybių, galinčių kliudyti atlikti savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar asmuo, norintis stoti į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, atitinka šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai privalo Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu  tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

30 straipsnis. Šaukimas į privalomąją karo tarnybą

Į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Karo prievolės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

31 straipsnis. Profesinės karo tarnybos sutartis

1. Profesinės karo tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo Krašto apsaugos ministerija priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas.

2. Profesinės karo tarnybos sutartis sudaroma šiems terminams:

1) su priimamais į profesinę karo tarnybą kariais – ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir terminui, ne ilgesniam kaip iki tos dienos, kurią kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

2) su stojančiais į tarptautinių operacijų karinius vienetus – krašto apsaugos ministro nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 5 metų, laikotarpiui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

3. Pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties laikotarpiui ir (ar) terminui, sutartis su kariu, turinčiu mažesnį negu 8 metų nepertraukiamą profesinės karo tarnybos stažą, gali būti pratęsta ne ilgiau kaip 5 metams; turinčiu 8 metų ir didesnį nepertraukiamą profesinės karo tarnybos stažą, bet neįgijusiu teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus, – ne ilgiau kaip iki teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus įgijimo; įgijusiu teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus, – ne ilgiau kaip 5 metams. Visais atvejais sutartys pratęsiamos laikotarpiui, ne ilgesniam kaip iki tos dienos, kurią kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytas išleidimo į atsargą amžius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

4. Neatsižvelgiant į profesinės karo tarnybos sutarties terminą, šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose numatytais atvejais ji gali būti nutraukta prieš terminą.

5. Krašto apsaugos ministras profesinės karo tarnybos sutartis sudaro ir jas pratęsia:

1) su visais Krašto apsaugos ministerijos padalinių ir krašto apsaugos ministrui tiesiogiai pavaldžių krašto apsaugos sistemos institucijų karininkais;

2) su pulkininko leitenanto (komandoro) ir aukštesnio laipsnio karininkais.

6. Laikydamiesi krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos reikalavimų, sąlygų bei tvarkos, šio įstatymo 45 straipsnio nustatytų amžiaus apribojimų ir šio straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, Krašto apsaugos ministerijos vardu profesinės karo tarnybos sutartis sudaro ir pratęsia:

1) su kariuomenės karininkais iki majoro imtinai – kariuomenės vadas;

2) su kariuomenės kariais iki seržantų majorų (vyresniųjų laivūnų) imtinai – dalinių vadai;

3) su kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių kariais iki seržantų majorų (vyresniųjų laivūnų) imtinai – krašto apsaugos ministro tam įgalioti krašto apsaugos sistemos institucijų ar jų padalinių vadovai (kariniai viršininkai).

7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti pareigūnai profesinės karo tarnybos sutartis be atskiro ministro sutikimo gali sudaryti su kariais, kurie pradeda karininko tarnybą baigę karo mokymo įstaigą ar Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

32 straipsnis. Kario savanorio sutartis

1. Kario savanorio sutartis yra karo prievolininko ir Krašto apsaugos ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo priima karo prievolininką į savanorių karo tarnybą, o karo prievolininkas įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka ir vykdyti visas kario savanorio pareigas.

2. Kario savanorio sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.

3. Kario savanorio sutarties terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui savanoriui sukanka 65 metai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

Nr. XIV-2372, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25771

 

4. Kario savanorio sutarties formą ir sutarties sudarymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

321 straipsnis. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis

1. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis yra karo prievolininko ir Krašto apsaugos ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo priima karo prievolininką į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, išskyrus savanorių karo tarnybą, o karo prievolininkas įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka ir vykdyti visas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigas.

2. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.

3. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui kaip iki tos dienos, kai savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui sukanka 60 metų.

4. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties formą ir sutarties sudarymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

322 straipsnis. Kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimo sustabdymas

1. Karį savanorį ar kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karį išrinkus Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, Europos Parlamento nariu, savivaldybės meru ar savivaldybės tarybos nariu, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžios.

2. Kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas atnaujintu kitą dieną po Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos.

3. Karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, pasibaigus jo kaip Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimams, apie tai informuoja karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po Respublikos Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, savivaldybės mero ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos.

4. Laikotarpis, kurio metu kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas buvo sustabdytas, į tarnybos laiką krašto apsaugos sistemoje neįskaitomas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

33 straipsnis. Priimto į profesinę karo tarnybą kario skyrimas į pareigas

1. Sudarius profesinės karo tarnybos sutartį, karys į jo laipsnį atitinkančias pareigas kariuomenėje skiriamas:

1) iki būrio vado, taip pat į kitokias iki seržanto majoro (vyresniojo laivūno) imtinai pareigas dalinyje – dalinio vado įsakymu;

2) į būrio vado ir aukštesnes, taip pat į kitokias karininkų pareigas – krašto apsaugos ministro ar jo įgaliotų vadų (karinių viršininkų) įsakymais.

2. Karius į pareigas kitose krašto apsaugos sistemos institucijose skiria krašto apsaugos ministras arba ministro nustatyta tvarka jo įgaliotas pareigūnas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

 

34 straipsnis. Išbandymas priimant į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

1. Priimant asmenį į profesinę karo tarnybą, gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip 6 mėnesių bandomasis laikotarpis.

2. Asmenims, priimamiems į profesinę karo tarnybą koviniuose vienetuose, kuriuose keliami ypatingi fizinės, psichologinės ištvermės ir kitokie kario pasirengimo reikalavimai, gali būti nustatytas ilgesnis kaip 6 mėnesių, bet ne ilgesnis kaip 1 metų bandomasis laikotarpis, jeigu tai numatyta krašto apsaugos ministro patvirtintuose šio kovinio vieneto nuostatuose.

3. Bandomasis laikotarpis netaikomas kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą, taip pat kariams, perkeliamiems į kitas pareigas.

4. Priimant asmenis į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, nustatomas iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

5. Į bandomąjį laikotarpį neįskaitomi kario ligos ir kiti dokumentuose užfiksuoti laikotarpiai, kai karys nevykdė tarnybos pareigų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-1389, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5759 (2007-12-29)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

35 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimas

1. Vertinama profesinės karo tarnybos karių, išskyrus kariuomenės vadą, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnyba.

2. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo tikslas – įvertinti kario tarnybinę veiklą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti einamas ar aukštesnes pareigas.

3. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama:

1) puikiai;

2) labai gerai;

3) gerai;

4) patenkinamai;

5) nepatenkinamai.

4. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama šiais atvejais:

1) pasibaigus bandomajam laikotarpiui;

2) paties profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario prašymu;

3) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys skiriamas į kitas pareigas arba kai pasibaigia šio įstatymo 57 straipsnyje nustatytas terminas eiti pareigas;

4) kai nustatoma profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario veiklos trūkumų ir dėl to kyla abejonių, ar jis yra tinkamas eiti pareigas;

5) kai karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys pateikia prašymą stoti į profesinę karo tarnybą;

6) kai nuo paskutinio vertinimo praėjo 12 mėnesių;

7) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys išleidžiamas į atsargą.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

5. Šio straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 7 punktuose nurodytais atvejais vertinimas yra galimas, kai nuo paskutinio vertinimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

6. Profesinės karo tarnybos kario tarnyba nevertinama laikotarpiu, kai karys šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, jeigu kario tarnyba buvo įvertinta prieš jį perkeliant į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

7. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimą atlieka vadai (viršininkai). Šiuos vadus (viršininkus) paskiria, profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimo tvarką ir veiklos rezultatų bei tinkamumo eiti esamas ar aukštesnes pareigas vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

36 straipsnis. Karių tarnybai taikomi apribojimai

1. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo metu (nuo to momento, kai pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į paskirtą vietą ir prisistato kariniam viršininkui), privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, profesinės karo tarnybos kariams ir kariūnams draudžiama dalyvauti politinėje veikloje, kuri apima:

1) narystę politinėje organizacijoje;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

2) aktyvų karių dalyvavimą politinių organizacijų organizuojamuose susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė organizacija;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

3) karių politinius pareiškimus, straipsnius ar kalbas, kuriuose viešai reiškiamas nesutikimas su demokratiškai išrinktos valstybės valdžios (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės) paskelbta ir vykdoma politika ar viešai keliami politiniai reikalavimai valstybės valdžiai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

2. Karys, pradėdamas privalomąją pradinę ar profesinę karo tarnybą, tarnybos laikotarpiui nutraukia narystę ir veiklą politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje.

3. Kariai gali dalyvauti asociacijų ir kitų nepolitinių susivienijimų veikloje, taip pat kitokioje nepolitinėje veikloje, kuria siekiama puoselėti moralines, tautines, patriotines ir pilietines demokratines vertybes, jei dalyvavimas tokioje veikloje netrukdo vykdyti tiesioginių kario pareigų.

4. Atsargos, dimisijos kariai, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai, dalyvaudami politinėje veikloje, apibrėžtoje šio straipsnio 1 dalyje, neturi teisės jos sieti su savo, kaip kario, statusu, daryti nuorodų į savo karinį laipsnį, dėvėti karinę uniformą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

5. Karys negali eiti valstybės tarnautojo pareigų, išskyrus šio įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį.

6. Profesinės karo tarnybos karys pagal einamas pareigas negali būti susijęs tiesioginiais pavaldumo santykiais su savo sutuoktiniu, artimuoju giminaičiu ar svainystės ryšiais susijusiu asmeniu.

7. Profesinės karo tarnybos kariai negali būti renkamais ar skiriamais įmonių valdymo organų nariais, išskyrus krašto apsaugos sistemos įmones, įstaigas ar organizacijas, kurių valdymo organų nariais jie renkami ar skiriami teisės aktų nustatyta tvarka, būti profesinės sąjungos nariais, streikuoti, naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais. Profesinės karo tarnybos kariai negali dirbti pagal darbo sutartis, užsiimti individualia veikla, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus. Karys, kuris yra individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar narys komanditorius ar turi akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės pajų, privalo šią nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad dėl jos turėjimo ar ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės, negalėtų atsirasti privačių ir tarnybos interesų konflikto, nesusidarytų prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nebūtų diskredituojamas tarnybos autoritetas ir nebūtų kliudoma profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti savo pareigas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

8. Priimdamas sprendimus, karys privalo teikti pirmenybę tarnybos interesams ir užtikrinti sprendimų nešališkumą. Profesinės karo tarnybos karys pats ar per kitus asmenis neturi teisės dalyvauti tokiuose komercijos tikslais daromuose veiksmuose, kurie turi ryšį su jo tarnyba ir gali tapti jo privačių bei tarnybos interesų konflikto priežastimi. Karys negali atstovauti krašto apsaugos sistemos institucijai:

1) tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių jis ar asmenys, nurodyti šio straipsnio 7 dalyje, gauna bet kurios rūšies pajamų;

2) tvarkydamas reikalus su visų rūšių įmonėmis, kuriose jis ar asmenys, nurodyti šio straipsnio 7 dalyje, turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų.

9. Karys negali priimti dovanų ar paslaugų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų ėjimu, išskyrus krašto apsaugos sistemos ar kitų valstybės institucijų oficialiai skirtas premijas ir dovanas, taip pat dovanas ir paslaugas pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su jo pareigomis.

10. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie krašto apsaugos sistemoje eina karo medicinos gydytojo, jo padėjėjo, paramediko ar psichologo, turinčio medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją, pareigas, esant poreikiui, gali būti siunčiami dirbti į kitą valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigą, paliekant tą patį tarnybinį atlyginimą, krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų nustatyta tvarka sudarytoje dvišalėje sutartyje tarp krašto apsaugos sistemos institucijos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatytomis sąlygomis. Teisė dirbti laisvu nuo tarnybos metu kitose sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinama krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

11. Profesinėje karo tarnyboje negali tarnauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie gauna kitų šalių valstybines pensijas už tarnybą tų šalių karinėse ar joms prilygintose struktūrose. Krašto apsaugos ministras turi teisę neatsižvelgdamas į asmens amžių priimti į profesinę karo tarnybą ne ilgiau kaip 5 metams arba įrašyti į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą Lietuvos Respublikos piliečius, tarnavusius profesinės tarnybos kariais valstybių Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) narių karinėse ar joms prilygintose struktūrose ir gaunančius tų šalių karinę pensiją.

12. Laisvu nuo tarnybos metu profesinės karo tarnybos kariai turi teisę užsiimti kūryba, įskaitant ir turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimą. Krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, profesinės karo tarnybos kariai taip pat turi teisę užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį ir gauti už tai darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja tarnybos autoriteto, nekliudo profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti savo pareigas. Sprendimas leisti profesinės karo tarnybos kariui užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį galioja iki kario perkėlimo į kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimą leisti profesinės karo tarnybos kariui užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį priėmęs asmuo gali šį sprendimą atšaukti, jeigu atsiranda šioje dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių toks leidimas negalėjo būti išduotas. Prašymai leisti užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį nagrinėjami, sprendimai priimami ir atšaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

121. Profesinės karo tarnybos kariams ne tarnybos tikslais draudžiama vykti į užsienio valstybes ar teritorijas, kurių sąrašą, įvertinusi Nacionalinio saugumo strategijoje ir kituose planavimo dokumentuose apibrėžtus rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat kitų nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų šiuo tikslu priimtus sprendimus ar suteiktą informaciją, tvirtina Vyriausybė. Atsižvelgdama į rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių nacionaliniam saugumui raidą ir pokyčius Vyriausybė turi teisę nustatyti atvejus (įskaitant išimtinius atvejus dėl asmeninių aplinkybių) ir tvarką, pagal kurią profesinės karo tarnybos karių vykimas į nurodytą sąrašą įrašytas užsienio valstybes ar teritorijas būtų galimas tik turint leidimą arba deklaravus informaciją apie išvykimą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

13. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar karys atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 5, 7, 11 ir 12 dalyse nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu privalo tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.“ 

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1027, 99.01.14, Žin., 1999, Nr.11-246 (99.01.27)

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

*Nr. XII-491, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 76-3856 (2013-07-16)

 

37 straipsnis. Profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos nutraukimas kario iniciatyva prieš terminą

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

1. Karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, sudaręs kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

2. Pažeidęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas ir savavališkai nutraukęs profesinės karo tarnybos sutartį anksčiau termino karys laikomas savavališkai pasišalinusiu iš tarnybos ir atsako pagal įstatymus. Iš tarnybos jis gali būti atleidžiamas pagal šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

38 straipsnis. Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimo pagrindai

1. Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai:

1) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) tyčiniais veiksmais atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis;

3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo karys nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba kuriuo kariui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos;

4) bandomojo laikotarpio priimant į karo tarnybą rezultatai įvertinti neigiamai;

5) tyčine neteisėta veika krašto apsaugos sistemai padarė turtinę žalą;

6) profesinės karo tarnybos karys pažeidžia šio įstatymo 36 straipsnyje, išskyrus 36 straipsnio 121 dalį, nustatytus reikalavimus arba apribojimus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

7) pasibaigia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminas arba kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnio 4, 6 dalyse ar 32 straipsnio 3 dalyje, 321 straipsnio 3 dalyje nustatytas amžius;

8) nuslėptos aplinkybės, prieštaraujančios šio įstatymo draudžiamosioms nuostatoms, ir tų aplinkybių negalima pašalinti;

9) negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl negalios, nustatytos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

2. Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai:

1) likviduojamas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija;

2) sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų;

3) karys nepakluso teisėtam įsakymui, savavališkai pasišalino iš tarnybos ar nevykdo pareigų, į kurias jis paskirtas (perkeltas);

4) karys drausmės statuto numatytais atvejais pažeidė tarnybos drausmę ar neatliko savo pareigų;

41) karys nesilaikė šio įstatymo 36 straipsnio 121 dalyje nustatyto apribojimo;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

5) paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės;

6) paaiškėja ir nustatoma, kad karys neturi reikiamos kvalifikacijos, arba kario tarnyba įvertinta nepatenkinamai;

7) nustatyta, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat kai nustatyta, kad karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo;

8) tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų;

9) dėl savo kaltės karys neteko pasitikėjimo atlikti jam pavestas tarnybos pareigas, susijusias su piniginių lėšų ar materialinių vertybių apskaita, saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu;

10) karys neteko pasitikėjimo ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimo kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti;

11) karys dėl neatsargumo atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis;

12) ne žemesnio kaip dalinio vado (karinio viršininko) teikimu kariuomenės vadas nusprendžia ir krašto apsaugos ministras sutinka su motyvais, kad dėl tarnybos interesų karį atleisti būtina;

13) jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.

3. Kariai, atleidžiami iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, į atsargą ar parengtąjį kariuomenės personalo rezervą neįrašomi ir į dimisiją neperkeliami. Krašto apsaugos ministro sprendimu į atsargą ar parengtąjį kariuomenės personalo rezervą taip pat gali būti neįrašomi ar (ir) į dimisiją neperkeliami kariai, atleidžiami iš profesinės, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 8 ir 9 punktus, taip pat pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą dėl šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nustatyto apribojimo pažeidimo.

4. Teisę nutraukti profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį šiame straipsnyje nustatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai (viršininkai).

5. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar karys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu privalo tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. IX-1072, 2002-09-12, Žin., 2002, Nr. 95-4084 (2002-10-02)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-1637, 2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 143-6705 (2011-11-26)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

39 straipsnis. Profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ne dėl kario kaltės sąlygos

1. Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybė savo iniciatyva arba valia, jei nėra kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12 ir 13 punktai), gali nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį karį įspėjusi ne mažiau kaip prieš du mėnesius arba ir neįspėjusi, tačiau išmokėdama kariui 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą papildomą kompensaciją.

2. Profesinės karo tarnybos sutarties 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6 ir 12 punktuose nustatytais atvejais negalima nutraukti ir kario iš karo tarnybos atleisti jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) metu, jeigu sirgimo laikotarpis ne ilgesnis kaip 4 mėnesiai.

3. Šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 7, 8 ir 9 punktuose ir 2 dalies 3, 7, 8 ir 13 punktuose numatytais atvejais profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukta bei karys atleistas iš karo tarnybos ir jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu.

4. Jeigu yra priimtas sprendimas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose bei 2 dalies 4, 5, 6, 9, 10, 11 ir 12 punktuose ir 37 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, o karys suserga iki numatytos atleidimo iš karo tarnybos dienos, iš pareigų jis gali būti atleistas ir ligos metu. Šiuo atveju jo atleidimo iš karo tarnybos diena nukeliama į kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

 

40 straipsnis. Išeitinė išmoka atleidžiant karį iš tarnybos

1. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), taip pat pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui ar profesinės karo tarnybos kariui sukakus šio įstatymo nustatytą išleidimo į atsargą amžių, jam išmokama 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Ši išmoka kariams, nepertraukiamai ištarnavusiems krašto apsaugos sistemoje daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus. Jeigu išleistas į atsargą karys buvo pakartotinai priimtas į profesinę karo tarnybą, atleidžiant tokį karį iš tarnybos šioje dalyje nurodytais pagrindais, išeitinė išmoka jam išmokama už ištarnautus metus, skaičiuojamus nuo paskutinio priėmimo į profesinę karo tarnybą pradžios, tačiau pagal šią dalį išmokama bendra išeitinių išmokų dydžių suma negali viršyti 6 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

2. Visiems kariams, su kuriais nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis ne dėl jų kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai) ir kurie iš anksto apie tai nebuvo įspėti, išmokama vieno mėnesio Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo dydžio, o kariui, auginančiam vaiką ar vaikų iki 14 metų, – 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio papildoma kompensacija.

 Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3405, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24565

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

41 straipsnis. Karių laipsnių ir pareigų derinimas

1. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į kariuomenės vado pasiūlymus, nustato krašto apsaugos sistemos institucijų pareigybių sąrašus ir kokius karinius laipsnius turintys kariai gali būti paskirti į pareigybių sąrašuose nustatytas atitinkamas pareigas.

2. Kariai skiriami į jų laipsnį atitinkančias pareigas. Atskirais krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais ir sąlygomis karys gali būti paskirtas eiti vienu laipsniu aukštesnes kario pareigas. Kai atitinkamo laipsnio laisvų pareigų nėra, krašto apsaugos ministras gali karį iki vienerių metų paskirti į vienu laipsniu žemesnes pareigas.

3. Į pareigybių sąrašuose nustatytas karių pareigas draudžiama priimti civilius, įskaitant ir atsargos karius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1389, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5759 (2007-12-29)

 

42 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario perkėlimas į kitą tarnybos vietą, kitas pareigas ar laikinąjį rezervą

1. Į kitas pareigas, kitą dalinį, junginį ar vietovę arba į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu. Vykdant rotaciją, karys perkeliamas į kitas pareigas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

2. Profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šiais atvejais:

1) vykdant rotaciją, perkeliant į kitas pareigas – kol bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 2 mėnesiams;

2) šio straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju – darbo kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje laikotarpiui, bet ne ilgiau, negu kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1820, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21841

 

3) šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju – ligos laikotarpiui arba iki atleidimo iš tarnybos šiame įstatyme nustatytais atvejais dienos;

4) karį nušalinus nuo pareigų – šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytam laikotarpiui;

5) teismui grąžinus į profesinę karo tarnybą – kol karys bus paskirtas į pareigas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams;

6) šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju – profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiui;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

7) kariui grįžus iš šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodyto profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi arba šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų pareigų (tarnybos) – kol bus paskirtas į kitas pareigas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

8) šio įstatymo 59 straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju – atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiui;

9) kario, paskirto į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas (tarnybą), arba valstybės tarnautojo, perkelto į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose, Europos Sąjungos institucijose ar įstaigose, kario, pasiųsto ilgiau negu 6 mėnesiams į užsienio valstybę profesiniam parengimui, kvalifikacijos tobulinimui ar mokytis, sutuoktiniui vykstant kartu į sutuoktinio tarnybos, profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą, jeigu pagal kursų, mokymo programą numatyta galimybė atvykti su sutuoktiniu, krašto apsaugos ministro nustatytam laikotarpiui, netaikant šio įstatymo nustatytos profesinės karo tarnybos atlikimo tvarkos bei karių aprūpinimo sąlygų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

10) išleidžiamų į atsargą profesinės karo tarnybos karių integracijos į darbo rinką tikslu – likus ne daugiau kaip 4 metams iki profesinės karo tarnybos kario išleidimo į atsargą (kai įgyjama teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą) profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiu.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

3. Karys krašto apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės nustatyta tvarka paprastai ne ilgiau kaip 3 metams gali būti paskirtas atlikti karo tarnybą kariniu atstovu, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiuoju atašė, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. Į pareigas Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje karys gali būti skiriamas tik užsienio reikalų ministro pritarimu. Į karinio atstovo Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiojo atašė Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje pareigas karys skiriamas tik Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu. Karys krašto apsaugos ministro teikimu karo tarnybą gali atlikti Lietuvos Respublikos specialiojoje misijoje. Karys į Lietuvos Respublikos specialiąją misiją skiriamas Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2169, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-21, i. k. 2015-20139

 

4. Profesinės karo tarnybos karininkas Ministro Pirmininko teikimu, suderintu su krašto apsaugos ministru, Vyriausybės nutarimu gali būti iki 4 metų perkeltas į Lietuvos šaulių sąjungos vado ar iki 3 metų – į jo pavaduotojo pareigas. Profesinės karo tarnybos karininkas krašto apsaugos ministro įsakymu, suderintu su Lietuvos šaulių sąjungos vadu, Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pritarimu gali būti iki 3 metų perkeltas į Lietuvos šaulių sąjungos rinktinės vado ar Lietuvos šaulių sąjungos Mokymų ir nekinetinių operacijų centro viršininko pareigas. Perkėlimo į Lietuvos šaulių sąjungos vado pareigas terminas, vadovaujantis šioje dalyje nustatyta tvarka, gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip 4 metams.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1507, 2022-11-08, paskelbta TAR 2022-11-21, i. k. 2022-23355

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

5. Kai yra tarnybinė būtinybė valstybės institucijose ar įstaigose vykdyti funkcijas, kurioms atlikti reikia specialių karybos žinių, ir kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, krašto apsaugos ministro įsakymu profesinės karo tarnybos karys, išskyrus profesinės karo tarnybos karį, turintį žvalgybos pareigūno statusą, gali būti laikinai, iki 3 metų, perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu profesinės karo tarnybos karys atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius reikalavimus ir pareigybės, į kurią jis perkeliamas, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Tarnybinio būtinumo atveju profesinės karo tarnybos kario perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas terminas, valstybės institucijų ar įstaigų vadovams suderinus, gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip 2 metams. Profesinės karo tarnybos kario perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpis įskaitomas į profesinės karo tarnybos stažą. Perkėlimo laikotarpiu valstybės institucija ar įstaiga, į kurią profesinės karo tarnybos karys perkeltas, moka šiam kariui ne mažesnį negu šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuotą tarnybinį atlyginimą, taiko profesinės karo tarnybos kariams nustatytą aprūpinimą (išskyrus aprūpinimą apranga), kitas garantijas. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkeltam profesinės karo tarnybos kariui taikomi karių tarnybai nustatyti apribojimai, o pažeidęs drausmę karys atsako Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka. Profesinės karo tarnybos karių, turinčių žvalgybos pareigūno statusą, perkėlimą į kitas valstybės institucijas ar įstaigas nustato Žvalgybos įstatymas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2169, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-21, i. k. 2015-20139

Nr. XIII-1820, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21841

 

51. Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo nustatytais atvejais, tvarka ir sąlygomis profesinės karo tarnybos kariai gali būti laikinai pasitelkti Nacionalinio krizių valdymo centro funkcijoms atlikti.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1646, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-23, i. k. 2022-26594

 

6. Jeigu kario dėl ligos ilgiau kaip 60 dienų nėra tarnyboje, jis gali būti atleidžiamas iš pareigų, kurias ėjo iki ligos, ir perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, ligos laikotarpiu nekeičiant apmokėjimo sąlygų.

7. Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.

8. Kai kariui Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo metu uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia, kad karys negali vykdyti nustatytų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jis patikrinimo laikotarpiui perkeliamas į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas.

9. Kai karys netenka teisės susipažinti su įslaptinta informacija bei ja naudotis ir negali atlikti su tokios informacijos naudojimu susijusių pareigų, jis gali būti perkeliamas į kitas su tokios informacijos naudojimu nesusijusias pareigas, jeigu tokios yra. Jeigu iki pasibaigiant šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytam perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą terminui neatsiranda su įslaptintos informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, karys atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. XI-410, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 95-4035 (2009-08-08)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XII-450, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3980 (2013-07-23)

 

43 straipsnis. Kario nušalinimas nuo pareigų

1. Jeigu tarnyboje karys yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jis aukštesniojo vado (viršininko) įsakymu nušalinamas nuo pareigų tos dienos likusiam tarnybos laikui.

2. Jeigu nėra pareigų, į kurias karys galėtų būti perkeltas šio įstatymo 42 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, karys Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui nušalinamas nuo pareigų.

3. Kai yra pasibaigęs Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos išduotos ekspertinio nutarimo pažymos galiojimo laikas, karys nuo pareigų nušalinamas, iki bus atlikta karinė medicinos ekspertizė ir nustatytas kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę.

4. Neteko galios nuo 2024-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

41. Karys nušalinamas nuo pareigų, jeigu Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka privalėjo pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, tačiau atsisakė pasitikrinti ar nepasitikrino be labai svarbių priežasčių (ligos, dalyvavimo giminaičių laidotuvėse, komandiruotės).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

5. Jeigu karys įtariamas šiurkščiu drausmės pažeidimu ir dėl to pradėtas tarnybinis patikrinimas arba tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl kitų svarbių priežasčių, kai karys gali pakenkti tarnybos interesams, vadovo, turinčio teisę skirti karį į pareigas, įsakymu karys gali būti nušalintas nuo pareigų iki sprendimo pagal tarnybinio patikrinimo išvadą priėmimo dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

6. Jeigu karys pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje ir yra pagrindas kario, įtariamo padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, veikoje įžvelgti kario vardo pažeminimo arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimo požymių, taip pat dėl kitų svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams, karys vadovo, turinčio teisę skirti karį į pareigas, įsakymu gali būti nušalintas nuo pareigų, iki bus priimtas kompetentingos institucijos atitinkamas sprendimas – bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba bus priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

61. Šio straipsnio 41 dalyje numatytu atveju karys nušalinamas iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga. Karys grąžinamas į pareigas nuo tos dienos, kurią pateikia vadui (viršininkui) sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti tarnybą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

7. Nušalintas nuo pareigų profesinės karo tarnybos karys, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

8. Profesinės karo tarnybos kariui ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu tarnybinis atlyginimas ir priedai nemokami. Šiuo atveju netaikomi šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyti apribojimai dirbti ne krašto apsaugos sistemos įmonėse, įstaigose ir organizacijose samdomais darbuotojais, patarėjais, ekspertais ar konsultantais, būti jų valdymo organų nariais, turėti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės akcijų, teikti komercinio pobūdžio paslaugų ar atstovauti ne krašto apsaugos sistemos įmonių, įstaigų ir organizacijų interesams ir vykti į užsienį šiais tikslais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

9. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad karys nepadarė drausmės ar kito teisės pažeidimo, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat jeigu Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atlikto patikrinimo metu nustatoma, kad kariui nėra pagrindo neišduoti ar panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas. Per 10 darbo dienų, kai profesinės karo tarnybos karys ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys vėl pradeda eiti pareigas, jam išmokamas tarnybinis atlyginimas ir priedas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai, išskyrus atvejus, jeigu kariui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Delspinigių dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

10. Jeigu kariui nagrinėjamoje byloje nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla ar priimamas išteisinamasis nuosprendis, kariui išmokama jo tarnybinio atlyginimo ir priedų už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, suma.

11. Laikotarpis, kurį karys buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos laiką krašto apsaugos sistemoje neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama, kad karys drausmės ar kito teisės pažeidimo nepadarė ir nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

12. Karių nušalinimo nuo pareigų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. XI-1637, 2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 143-6705 (2011-11-26)

Nr. XII-450, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3980 (2013-07-23)

 

44 straipsnis. Kario parengimo išlaidų atlyginimas

1. Jeigu kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštosios mokyklos, į kurią buvo siųstas šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, jis privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti mokymo išlaidas, išskyrus išlaidas už pirmuosius studijų metus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

2. Karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis nutraukiama prieš terminą jo iniciatyva, arba karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu.

3. Mokymo karo mokymo įstaigoje, Lietuvos aukštojoje mokykloje arba užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją, išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja 5 metų po mokymo baigimo. Išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos. Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių.

4. Iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai ištarnautam profesinėje karo tarnyboje ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje laikui, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus. Išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienus studijų metus. Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir išlaidų sudėtį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

5. Nutraukdamas profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį prieš terminą, karys privalo atlyginti jam išduotos karinės aprangos likutinę vertę, išskyrus atvejus, kai jis išleidžiamas į atsargą paliekant jam teisę dėvėti uniformą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

45 straipsnis. Profesinės karo tarnybos karių išleidimas į atsargą

1. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose numatytais pagrindais, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, arba kai pasibaigia profesinės karo tarnybos sutarties terminas ir ji toliau nepratęsiama, karys atleidžiamas iš pareigų, jas perduoda ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos.

2. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama dėl negalios (šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir sveikatos būklės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktas), karys atleidžiamas iš pareigų ir ne vėliau kaip per 28 dienas iš profesinės karo tarnybos išleidžiamas į atsargą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1158, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13595

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

3. Karys per laikotarpį nuo jo atleidimo iš pareigų iki išleidimo į atsargą perduoda savo pareigas. Už šį laikotarpį jam mokamas kario tarnybinis atlyginimas.

4. Į atsargą profesinės karo tarnybos kariai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 6 dalyje, išleidžiami sukakę:

1) kareiviai, jūreiviai – 40 metų;

2) puskarininkiai, jaunesnieji ir vyresnieji karininkai – 56 metus;

3) generolai (admirolai) – 58 metus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

5. Neteko galios nuo 2017-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

6. Profesinės karo tarnybos kariai, einantys pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, gali būti išleidžiami į atsargą sukakę 60 metų, o karo kapelionai – 65 metus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

 

46 straipsnis. Neteko galios nuo 2017-07-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1780, 2015-06-11, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09811

 

47 straipsnis. Dimisija

1. Dimisija yra buvusio tikrosios karo tarnybos ar atsargos kario, kuris dėl amžiaus ar sveikatos visam laikui yra atleistas nuo karo prievolės, statusas.

2. Į dimisiją perkeliami:

1) profesinės karo tarnybos kariai išleidžiant juos į atsargą, jeigu išleidimo į atsargą metu jie jau yra sukakę 60 metų, o karo kapelionai – 65 metus;

2) atsargos kariai, sukakę 60 metų, išskyrus karo kapelionus ir karius savanorius, kurie išleidžiami į dimisiją sukakę 65 metus;

3) dėl sveikatos būklės tapę netinkami mobilizacijai atsargos kariai, neatsižvelgiant į jų amžių.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

Nr. XIV-2372, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25771

 

3. Perkelti į dimisiją atsargos kariai išbraukiami iš karinės įskaitos ir į tikrąją karo tarnybą paskelbus mobilizaciją nešaukiami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

48 straipsnis. Karo tarnybos ginčai ir jų sprendimas

1. Ginčai dėl nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo ir kiti karo tarnybos ginčai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ginčus, nagrinėjami Kariuomenės drausmės statuto nustatyta privaloma išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Galutinis sprendimas, priimtas nagrinėjant ginčą Kariuomenės drausmės statuto nustatyta išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka per 20 dienų nuo sprendimo gavimo ar pranešimo apie jį dienos.

2. Ginčus dėl priėmimo į karo tarnybą, dėl atleidimo iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos, taip pat dėl pašalinimo iš karo mokymo įstaigos, nesant drausmės pažeidimo, nagrinėja administraciniai teismai Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

3. Jeigu teismas nustato, kad asmuo yra atleistas iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos be šiame įstatyme numatyto pagrindo, teismas gali jį grąžinti į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Teismo grąžintas į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą asmuo skiriamas į pareigas ar į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą karo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, jam atlyginama už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

4. Jeigu asmuo buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos šiame įstatyme numatytu pagrindu, tačiau teismas nustato, kad buvo pažeista teisės aktų nustatyta atleidimo tvarka, teismas negali grąžinti jo į profesinę karo tarnybą ar pakeisti jo atleidimo iš tarnybos pagrindo, tačiau gali priteisti atleistam iš profesinės karo tarnybos asmeniui iki 3 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio piniginę kompensaciją nepaisant to, ar šiam asmeniui priklausė ir buvo išmokėta išeitinė išmoka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3405, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24565

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 69-2832 (2002-07-05)

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. XI-1236, 2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7970 (2010-12-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

49 straipsnis. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo, mokymosi ir aprūpinimo sąlygos

1. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių atrankos ir siuntimo mokytis (įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją) tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Šis straipsnis, išskyrus šio straipsnio 11 dalį, netaikomas žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

2. Profesinės karo tarnybos kariams, pasiųstiems įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis, visą profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpį mokama pareiginė alga ir paliekamos iki išsiuntimo turėtos aprūpinimo sąlygos, o kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams šio įstatymo 60 straipsnio 7 dalyje nustatyto dydžio tarnybinis atlyginimas.

3. Profesinės karo tarnybos kariai, pasiųsti įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis ilgiau kaip 3 mėnesiams, gali būti iš einamų pareigų perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

4. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, pasiųstiems įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis Lietuvos Respublikoje, dienpinigiai nemokami, tačiau apmokamas profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, kelionės į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą ir atgal viešuoju ir ne viešuoju transportu (išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla). Kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (mokymosi įstaigos kareivinėse), kario prašymu apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės negu Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma arba kelionės iš faktinės gyvenamosios vietos į mokymosi vietą ir atgal kiekvieną mokymosi dieną išlaidos vykstant viešuoju ir ne viešuoju transportu, išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

5. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu mokami dienpinigiai ir apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos, kai nėra galimybės aprūpinti gyvenamuoju plotu, profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, užsienio kalbos mokėjimo lygio nustatymo, tarnybai būtinų sertifikatų išdavimo ar kvalifikacinių egzaminų, reikalingų jiems gauti, laikymo išlaidos, kelionės (transporto, įskaitant vykimą tarnybiniu, asmeniniu arba išnuomotu transportu) į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą (vietas) ir iš jos (jų) išlaidos, apmokamos dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo, įskaitant vykstančiųjų į užsienį sveikatos draudimą, kelionės bagažo draudimą, civilinės atsakomybės draudimą (toliau kartu – kelionės draudimas), taip pat ryšių (pašto ir telekomunikacijų) išlaidos, neviršijant 0,02 Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatyto pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio (toliau – bazinis dydis) per mėnesį, miesto (ekologinio) mokesčio, būtinų skiepų ir vaistų nuo užkrečiamųjų ligų įsigijimo išlaidos. Profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpiu profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kai, atsižvelgiant į atstumą tarp apgyvendinimo ir mokymosi vietų ir nesant galimybės naudotis priimančiosios šalies transportavimo paslaugomis, būtina naudoti netarnybinį automobilį, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu skiriama 0,39 Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydžio mėnesinė išmoka, jeigu mokymosi laikotarpis ilgesnis negu 30 kalendorinių dienų. Jeigu laikotarpis yra iki 30 kalendorinių dienų imtinai, apmokamos transporto viešojo ir ne viešojo transporto priemonėmis (išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla) išlaidos mokymo reikmėms užsienio valstybių teritorijose, neviršijant vieno Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

6. Profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse programose numatytų ilgesnių kaip savaitės trukmės atostogų metu, taip pat profesinės karo tarnybos kariams jų prašymu suteikus atostogas, kai atsiranda svarbių šeiminių aplinkybių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio (sugyventinio), išlaikytinių sunki liga ar mirtis, vaiko (vaikų) gimimas (toliau – svarbios šeiminės aplinkybės)) apmokamos kelionės bei kelionės draudimo išlaidos į Lietuvos Respubliką ir atgal atostogų laikotarpiu. Kariai savanoriai ar kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai dėl svarbių šeiminių aplinkybių gali būti atšaukiami iš profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse ir jiems apmokamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal bei kelionės draudimo išlaidos. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams už dienas, išbūtas Lietuvos Respublikoje, dienpinigiai nemokami.

7. Profesinės karo tarnybos kariams, kurių profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse laikotarpis ilgesnis negu 6 mėnesiai ir jeigu užsienio mokymo įstaigos rekomenduoja šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečiams vaikams (įvaikiams) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečiams išlaikytiniams, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis, kitiems išlaikytiniams asmenims, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis (toliau – šeimos nariai)) vykti kartu, profesinės karo tarnybos karių prašymu apmokamos jų šeimos narių kelionės bei kelionės draudimo išlaidos. Kartu su profesinės karo tarnybos kariu neišvykusiems šeimos nariams profesinės karo tarnybos kario prašymu apmokamos jų vienos kelionės pas profesinės karo tarnybos karį ir atgal į Lietuvos Respubliką ir kelionės draudimo išlaidos, jeigu profesinės karo tarnybos karys mokosi ilgiau negu 6 mėnesius, bet ne ilgiau negu 18 mėnesių, taip pat apmokamos jų dviejų kelionių pas profesinės karo tarnybos karį ir atgal į Lietuvos Respubliką ir kelionės draudimo išlaidos, jeigu profesinės karo tarnybos karys mokosi ilgiau negu 18 mėnesių.

8. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams apmokamas su šio straipsnio 5–7 dalyse nurodytomis išlaidomis susijęs komisinis atlyginimas, nustatytas Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 2 straipsnyje, registracijos į reisą, taip pat, atsižvelgiant į buvimo užsienyje trukmę ir nustatytą aprangos ir ekipuotės poreikį, apmokamos asmeninio krovinio gabenimo arba registruoto bagažo ir bagažo viršsvorio, bagažo saugojimo išlaidos.

9. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams apmokamos valiutos keitimo kredito įstaigoje išlaidos, kai ši valiuta skirta šio straipsnio 5–8 dalyse nurodytoms išlaidoms apmokėti.

10. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi užsienio valstybėse aprūpinimo sąlygas, nustato dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos dydžius, neviršydamas Vyriausybės nustatytų maksimalių dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos tose valstybėse išlaidų normų, taip pat kitų šiame straipsnyje nurodytų išlaidų dydžius ir apmokėjimo tvarką. Šiame straipsnyje nurodytos išlaidos neapmokamos, jeigu jas apmoka užsienio valstybė.

11. Profesinės karo tarnybos karys, kuriam iki išleidimo į atsargą (kai įgyjama teisė į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą ir sukanka šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius) liko ne daugiau kaip 4 metai, jo prašymu ne ilgesniam kaip 12 mėnesių (nepertraukiamų ar dalimis) per 4 metus laikotarpiui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka siunčiamas įgyti profesinį parengimą, tobulinti kvalifikacijos ar mokytis integracijos į darbo rinką tikslu. Šiuo laikotarpiu jam mokama pareiginė alga, paliekamos iki išsiuntimo turėtos aprūpinimo sąlygos, apmokamas profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi (dalyvio) mokestis, registravimosi išlaidos, kelionės į profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą ir atgal viešuoju ir ne viešuoju transportu (išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla) išlaidos. Kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (mokymosi įstaigos kareivinėse), kario prašymu apmokamos gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės, negu Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma, arba kelionės iš faktinės gyvenamosios vietos į mokymosi vietą ir atgal kiekvieną mokymosi dieną išlaidos vykstant viešuoju ir ne viešuoju transportu, išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla. Apmokamos išlaidos negali viršyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme nustatytų kvalifikacijai įgyti, tobulinti ar kompetencijai įgyti dydžių. Jeigu karys siunčiamas mokytis ir kvalifikacijai įgyti, ir kvalifikacijai tobulinti, ir kompetencijai įgyti, įskaitant aukštą pridėtinę vertę kuriančiai kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, bendra visų apmokamų išlaidų suma negali viršyti Užimtumo įstatyme nustatyto kvalifikacijai įgyti dydžio. Jeigu karys siunčiamas mokytis ir kvalifikacijai įgyti, ir kvalifikacijai tobulinti, ir kompetencijai įgyti, įskaitant aukštą pridėtinę vertę kuriančiai kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, ir aukštą pridėtinę vertę kuriančiai kvalifikacijai įgyti, bendra visų apmokamų išlaidų suma negali viršyti Užimtumo įstatyme nustatyto aukštą pridėtinę vertę kuriančiai kvalifikacijai įgyti dydžio. Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos kariui dalyvaujant užimtumo rėmimo priemonėse, jeigu jos apmokamos iš užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančios įstaigos lėšų.

TAR pastaba: Reikalavimas, kad siunčiamam mokytis kariui būtų likę ne daugiau kaip 4 metai iki išleidimo į atsargą amžiaus sukakimo, netaikomas tiems kariams, kurie teisę į Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 49 straipsnio 11 dalyje nustatytą garantiją įgijo ir prašymą dėl jos taikymo pateikė iki įstatymo Nr. XIV-2368 įsigaliojimo (2024-01-01).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

12. Kelionės kiekvieną mokymosi dieną išlaidų atlyginimo tvarką ir sąlygas, taip pat mažiausią ir didžiausią atstumą, kuriuos nuvažiavus per dieną atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės ne viešuoju transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

50 straipsnis. Pažymėjimas apie išleidžiamo į atsargą ar dimisiją kario tarnybą

1. Kiekvienam kariui, kuris išleidžiamas į atsargą ar perkeliamas į dimisiją baigęs privalomąją, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar profesinę karo tarnybą arba atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos šio įstatymo numatytais atvejais, išduodamas pažymėjimas, liudijantis jo atliktą tarnybą, jos įvertinimą ir statusą tarnybą baigus. Pažymėjimo turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

2. Kario, atlikusio tarnybą be šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų drausmės ir teisės pažeidimų, pažymėjime įrašoma, kad jis išleidžiamas į atsargą (perkeliamas į dimisiją) atlikęs tarnybą garbingai.

3. Jeigu karys atleidžiamas šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 ir 9 punktuose nustatytais atvejais arba profesinės karo tarnybos sutartis su kariu nutraukiama prieš terminą dėl jo kaltės, pažymėjime įrašoma, kad jis išleidžiamas į atsargą (perkeliamas į dimisiją) atlikęs tarnybą, praleidus žodį „garbingai“. Žodis „garbingai“ krašto apsaugos ministro sprendimu taip pat gali būti nerašomas, jeigu karys tarnybos metu buvo baustas už šiurkščius karių drausmės pažeidimus, už kuriuos jis nebuvo atleistas iš tarnybos.

4. Kario, kuris atleidžiamas iš tarnybos dėl drausmės pažeidimo, pažymėjime įrašomi žodžiai „atleistas dėl drausmės pažeidimo“.

5. Kario, kuris atleidžiamas iš tarnybos dėl šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose numatytų priežasčių, pažymėjime įrašomi žodžiai „atleistas dėl įstatymo pažeidimo“.

6. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurie nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo, nėra nepertraukiamai ištarnavę 2 metų krašto apsaugos sistemoje, taip pat kurių pažymėjimuose yra šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti įrašai, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, teisė iškilmingomis progomis dėvėti atsargos kario uniformą nesuteikiama.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

 

51 straipsnis. Tarnybos ypatumai karo metu

1. Karo metu kariams taikomas Karo padėties įstatymas ir kiti ypatingiems atvejams priimti įstatymai bei kiti teisės aktai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

2. Karo padėties, karo ir mobilizacijos atvejais karo tarnybos trukmė neribojama.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

KARIŲ LAIPSNIAI, ROTACIJA IR ATOSTOGOS

Skirsnio pavadinimo pakeitimas:

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

 

52 straipsnis. Karių laipsniai

1. Krašto apsaugos sistemos karių tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai ir kvalifikacijai žymėti nustatomi karių laipsniai. Karių laipsnius gali turėti tik krašto apsaugos sistemos tikrosios karo tarnybos ir krašto apsaugos sistemos įskaitoje esantys atsargos kariai, taip pat dimisijos kariai.

2. Kariai pagal turimus laipsnius yra:

1) kareiviai, jūreiviai;

2) puskarininkiai;

3) jaunesnieji karininkai;

4) vyresnieji karininkai;

5) generolai, admirolai.

3. Nustatomi šie karių laipsniai:

Sausumos, specialiųjų operacijų                                             Karinių jūrų pajėgų karių

ir karinių oro pajėgų karių

 

1) kareivių ir jūreivių

jaunesnysis eilinis                                                                 jaunesnysis jūreivis

eilinis                                                                                    jūreivis

vyresnysis eilinis                                                                   vyresnysis jūreivis

 

2) puskarininkių

grandinis                                                                              grandinis

seržantas, seržantas specialistas                        seržantas, seržantas specialistas

vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas          vyresnysis seržantas, vyresnysis

specialistas                                                                           seržantas specialistas

štabo seržantas, štabo seržantas     štabo laivūnas, štabo laivūnas

specialistas                                                                           specialistas

viršila                                                                                   laivūnas

seržantas majoras                                                                  vyresnysis laivūnas

 

3) jaunesniųjų karininkų

leitenantas                                                                            leitenantas

vyresnysis leitenantas                                                            vyresnysis leitenantas

kapitonas                                                                              kapitonas leitenantas

 

4) vyresniųjų karininkų

majoras                                                                                komandoras leitenantas

pulkininkas leitenantas                                                          komandoras

pulkininkas                                                                           jūrų kapitonas

 

5) generolų ir admirolų

brigados generolas                                                                flotilės admirolas

generolas majoras                                                                 kontradmirolas

generolas leitenantas                                                             viceadmirolas

generolas                                                                              admirolas.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1922, 2023-04-27, paskelbta TAR 2023-05-04, i. k. 2023-08473

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

 

53 straipsnis. Pirmojo laipsnio suteikimas kariui

1. Pirmasis jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) laipsnis kariui suteikiamas pradėjus tarnybą ir davus kario priesaiką. Iki karys duoda priesaiką, jam suteikiamas laikinasis jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) laipsnis.

2. Pirmasis suteikiamas puskarininkio laipsnis yra grandinio laipsnis.

3. Įgijusiems pagrindinį karinį parengimą profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį (arba iki 2006 m. įgytą aukštesnįjį) išsilavinimą arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir pagal turimą specialybę (kvalifikaciją) skiriamiems į seržanto specialisto pareigas, suteikiamas seržanto specialisto laipsnis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

4. Pirmasis suteikiamas karininko laipsnis yra leitenanto laipsnis.

5. Pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariūnams, baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje ir davusiems karininko priesaiką. Šis laipsnis taip pat suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir baigusiems karinio rengimo programą, skirtą karininkams parengti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

6. Baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, ir stojantiems į profesinę karo tarnybą arba atliekantiems profesinę karo tarnybą ir jos metu baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams, skiriamiems į pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, parengti, vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pačia tvarka gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

7. Karo kapelionui vietoj pirmojo leitenanto laipsnio gali būti suteiktas aukštesnis kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

 

54 straipsnis. Aukštesnių laipsnių suteikimo sąlygos

1. Tikrosios karo tarnybos kariui aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas vadovaujantis atrankos principais ir atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos struktūrą bei poreikius, taip pat į Seimo patvirtintus generolų (admirolų) ir vyresniųjų karininkų ribinius skaičius ir krašto apsaugos ministro nustatytus pareigybių sąrašus. Karių atrankos aukštesniam laipsniui suteikti kriterijus ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

2. Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:

1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;

2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip vienus metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip vienus metus ir 3 mėnesius pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų;

3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 80 tarnybos dienų;

4) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;

5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;

6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;

7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 metus pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;

8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;

9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

21. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariui tapus profesinės karo tarnybos kariu arba profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, šio straipsnio 2 dalyje nustatytas tarnybos laikotarpis aukštesniam laipsniui gauti yra skaičiuojamas perskaičiuojant ištarnautą laikotarpį ankstesnėje tarnyboje proporcingai pagal tam laipsniui nustatytas sąlygas:

1) kariui ištarnavus jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,3 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,3 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,5 tarnybos dienos;

2) kariui ištarnavus eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,25 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,25 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojamos 2 tarnybos dienos;

3) kariui ištarnavus grandiniu, seržantu, seržantu specialistu savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 1,5 koeficiento. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 1,5 koeficiento ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,2 tarnybos dienos;

4) kariui (nuo vyresniojo seržanto iki pulkininko leitenanto (komandoro)) ištarnavus savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo tarnyboje ir jam tapus profesinės karo tarnybos kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dalijamas iš 2 koeficientų. Nėra įskaitomas laikotarpis, per kurį karys neištarnavo šio straipsnio 2 dalies 4–9 punktuose nustatyto minimalaus tarnybos dienų skaičiaus. Profesinės karo tarnybos kariui tapus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ar aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariu, turint šį laipsnį ištarnautas laikotarpis dauginamas iš 2 koeficientų ir už kiekvieną ištarnautą mėnesį skaičiuojama 2,5 tarnybos dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

3. Atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius, tam tikram labiausiai pasižymėjusių tarnyboje karių skaičiui gali būti leista dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti ir pirma šio straipsnio 2 dalyje nustatyto laiko, jeigu jie ištarnavę bent pusę šio laiko, o einantiems pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, ir turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, – bent trečdalį šio laiko. Ne aukštesnį kaip pulkininko leitenanto laipsnį turinčiam karo kapelionui, jį paskyrus kariuomenės generaliniu vikaru (vyriausiuoju kapelionu), gali būti suteiktas aukštesnis laipsnis, netaikant šio straipsnio 2 dalies ir šios dalies sąlygų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

31. Baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, ir stojantiems į profesinę karo tarnybą asmenims, turintiems leitenanto ar vyresniojo leitenanto laipsnį ir skiriamiems į pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti specialiąją karinę specialybę, gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis, netaikant šio straipsnio 2 dalies sąlygų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

4. Vyresniųjų karininkų, generolų (admirolų) laipsniai suteikiami kariams, turintiems aukštąjį ir specialųjį karinį išsilavinimą bei mokantiems bent vieną iš NATO oficialių darbo kalbų (anglų arba prancūzų).

5. Pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis gali būti suteikiamas kariui, turinčiam ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ištarnavusiam dalinio, junginio vadu ne mažiau kaip 2 metus. Reikalavimas ištarnauti dalinio, junginio vadu ne mažiau kaip 2 metus netaikomas kariams, einantiems pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti karinę specialybę.

TAR pastaba: nustatytas reikalavimas būti įgijus ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją netaikomas kariams, kuriems pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis suteiktas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

6. (Neteko galios nuo 2008 m. balandžio 3 d.)

7. Generolo majoro (kontradmirolo) laipsnis gali būti suteikiamas brigados generolui (flotilės admirolui), ištarnavusiam brigados generolu (flotilės admirolu) ne mažiau kaip 2 metus ir paskirtam į generolo majoro (kontradmirolo) laipsnį atitinkančias pareigas.

8. Atsižvelgiant į Seimo patvirtintą generolų bei admirolų skaičių ir laikantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnis gali būti suteikiamas karininkui, ištarnavusiam pulkininku (jūrų kapitonu) ne mažiau kaip 4 metus ir atitinkančiam šio straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą, paskyrus jį į brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnį atitinkančias pareigas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

Nr. XIV-1922, 2023-04-27, paskelbta TAR 2023-05-04, i. k. 2023-08473

 

9. Karininką paskyrus kariuomenės vadu, jam suteikiamas generolo (admirolo) laipsnis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1922, 2023-04-27, paskelbta TAR 2023-05-04, i. k. 2023-08473

 

10. Neteko galios nuo 2017-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

11. Karo metu, atsižvelgdamas į to meto aplinkybes, krašto apsaugos ministras turi teisę nustatyti ginkluotosiose pajėgose kovojantiems kariams kitokias aukštesnių karinių laipsnių suteikimo sąlygas.

12. Atsargos kariams ir dimisijos kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami, išskyrus aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karius ir į atsargą išleistus jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programas baigusius karius, kuriems, vadovaujantis Karo prievolės įstatymu, suteikiamas jaunesniojo karininko laipsnis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

13. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) ir Europos Sąjungos valstybių narių kariuomenės atsargos karinį laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, karinis laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į krašto apsaugos ministro paskirtos patariamosios komisijos išvadas ir rekomendacijas (įvertinimą, ar karinė kvalifikacija pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus atitinka krašto apsaugos sistemos poreikius).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

14. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam vidaus tarnybos sistemos ar Valstybės saugumo departamento pareigūno tarnybinį laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, karinis laipsnis suteikiamas pagal kariuomenės reikalavimus, neatsižvelgiant į turimą tarnybinį laipsnį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

15. Išimtiniais atvejais, kai skiriant karininką į vado (viršininko) pareigas to reikia pavaldinių subordinacijai pagal karinį laipsnį užtikrinti, krašto apsaugos ministras turi teisę pirma laiko ir nesilaikydamas šiame bei 55 straipsnyje nustatytų bendrųjų aukštesniojo karinio laipsnio suteikimo sąlygų suteikti skiriamam vadui (viršininkui) laikinąjį vyresniojo karininko karinį laipsnį, vienu laipsniu aukštesnį už jo turimąjį. Krašto apsaugos ministras laikinąjį karinį laipsnį taip pat gali suteikti karininkui, skiriamam į pareigas užsienyje, jei tai būtina pagal skiriamas pareigas. Laikinąjį generolo (admirolo) laipsnį suteikia Respublikos Prezidentas krašto apsaugos ministro teikimu, kai to reikia pavaldinių subordinacijai užtikrinti arba būtina pagal skiriamas pareigas.

16. Laikinasis karinis laipsnis galioja, kol karininkas eina pareigas, į kurias skiriant šis laipsnis jam buvo suteiktas. Nuolatinis aukštesnis karinis laipsnis tokiam karininkui suteikiamas laikantis bendrųjų šio ir 55 straipsnio sąlygų, nepaisant, kad buvo suteiktas laikinasis laipsnis. Laikinąjį karinį laipsnį turinčiam karininkui taikomos jo nuolatinį karinį laipsnį atitinkančios tarnybos apmokėjimo ir aprūpinimo sąlygos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

55 straipsnis. Teisė suteikti karių laipsnius

1. Pirmąjį karininko laipsnį kariūnams, baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, krašto apsaugos ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas. Kitais atvejais pirmąjį karininko laipsnį suteikia krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

2. Pulkininko (jūrų kapitono), generolų ir admirolų laipsnius suteikia Respublikos Prezidentas.

3. Laikydamiesi pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių kareivių ir jūreivių bei puskarininkių limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, laipsnius tikrosios karo tarnybos kariams suteikia:

1) iki vyresniojo seržanto, vyresniojo seržanto specialisto įskaitytinai – dalinio vadas, turintis vyresniojo karininko laipsnį;

2) iki viršilos (laivūno) įskaitytinai – pagal pavaldumą aukštesnysis vadas, turintis ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį;

3) seržanto majoro (vyresniojo laivūno) – kariuomenės vadas;

4) iki seržanto majoro (vyresniojo laivūno) imtinai Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujantiems kariams – krašto apsaugos ministro tam įgaliotas asmuo.

4. Laikantis pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių karininkų limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, aukštesni karininkų laipsniai kariams (išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 13 ir 14 dalyse ir šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus), patariamajai atrankos komisijai rekomendavus, suteikiami:

1) jaunesniųjų karininkų, išskyrus pirmąjį karininko laipsnį, – kariuomenės vado įsakymu;

2) vyresniųjų karininkų laipsniai iki pulkininko leitenanto (komandoro) įskaitytinai – krašto apsaugos ministro įsakymu.

5. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantiems kariams aukštesnius karininkų laipsnius iki pulkininko leitenanto (komandoro) imtinai suteikia krašto apsaugos ministras.

6. Šio įstatymo 54 straipsnio 13 ir 14 dalyse numatytais atvejais karininkų laipsnius iki pulkininko (jūrų kapitono) imtinai suteikia krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu, o priimamiems į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiams šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje numatytais atvejais – patariamosios komisijos teikimu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

7. Karo kapelionams laipsnius visais atvejais (įskaitant ir nurodytą 53 straipsnio 5 dalyje) suteikia krašto apsaugos ministras, gavęs valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje bažnyčios, paskyrusios karo kapelioną, vadovybės pritarimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1027, 99.01.14, Žin., 1999, Nr.11-246 (99.01.27)

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

 

56 straipsnis. Laipsnio atėmimas

Krašto apsaugos ministras (pulkininkams, jūrų kapitonams, generolams ir admirolams – Respublikos Prezidentas) kario laipsnį gali atimti, jeigu karys atleidžiamas iš tarnybos pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktą arba 2 dalies 3, 4 ar 8 punktą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2102, 2015-12-01, paskelbta TAR 2015-12-10, i. k. 2015-19622

 

57 straipsnis. Karininkų ir generolų (admirolų) pareigų ėjimo terminai ir rotacija

1. Gynybos štabo viršininkas, kariuomenės pajėgų rūšių vadai ir savanorių pajėgų vadas pareigas eina ne ilgiau kaip 5 metus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

2. Kiti vadai, štabų vadovaujantys karininkai, taip pat departamentų, tarnybų ir skyrių vadovai kariai, kiti kariniai pareigūnai eina pareigas paprastai ne ilgiau kaip 3 metus nuo paskyrimo. Šiam terminui pasibaigus, rotacijos būdu jie perkeliami į kitas pareigas, išskyrus atvejus, kai krašto apsaugos ministras pripažįsta, jog dėl kario išskirtinės specialybės, tarnybos būtinumo ar sąlygų toks perkėlimas negalimas ar netikslingas.

3. Vykdant išskirtinę specialybę turinčių karių rotaciją, paprastai atsižvelgiama į jų turimą specialybę.

4. Rotacijos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)

 

58 straipsnis. Karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos

Profesinės karo tarnybos karių, išskyrus specialiųjų karinių specialybių karius, kvalifikacijai žymėti nustatomos penkios karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos. Aukščiausia yra pirma kvalifikacinė kategorija, žemiausia – penkta kvalifikacinė kategorija. Specialiųjų karinių specialybių karių kvalifikacijai žymėti nustatomos dvi karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos. Aukščiausia yra pirma kvalifikacinė kategorija, žemiausia – antra kvalifikacinė kategorija. Karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos suteikiamos kariams, atsižvelgiant į jų išsilavinimą, baigtus specialybės, karjeros ar kitus kvalifikacijos tobulinimo mokymus ir ištarnautą laiką. Karinių specialybių kvalifikacinių kategorijų suteikimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

59 straipsnis. Karių atostogos ir kitos lengvatos

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

1. Darbo įstatymų nustatyta tvarka profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos 30 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė sudaroma krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kasmetinių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas. Profesinės karo tarnybos kario prašymu arba tiesioginio jo vado (viršininko) sprendimu atsižvelgiant į karinio vieneto parengties reikalavimus, kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, tačiau viena iš dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.

2. Profesinės karo tarnybos kariams, ištarnavusiems profesinėje karo tarnyboje 5 metus, už kiekvienus paskesnius 3 profesinės karo tarnybos metus suteikiamos 3 kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 45 kalendorinės dienos.

3. Profesinės karo tarnybos karių tikslinės atostogos yra šios:

1) nėštumo ir gimdymo;

2) tėvystės;

3) vaikui prižiūrėti;

4) mokymosi;

5) persikėlimo;

6) reabilitacijos ir (ar) reintegracijos;

7) nemokamos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos atostogos suteikiamos darbo įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

5. Darbo įstatymų nustatytos trukmės tėvystės atostogos vyrams profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos jų prašymu tiesioginio vado (viršininko) sprendimu. Jeigu tarptautinių operacijų kariniame vienete tarnaujantiems profesinės karo tarnybos kariams, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, tėvystės atostogų suteikti negalima, jiems išmokama vienkartinė Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo dydžio išmoka.

6. Atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams darbo įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos jų prašymu tiesioginio vado (viršininko) sprendimu. Atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos darbo įstatymuose nustatytam terminui, bet ne ilgiau, negu pasibaigs kario, kuriam suteikiamos atostogos, profesinės karo tarnybos sutarties terminas. Tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose tarnaujantiems profesinės karo tarnybos kariams, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos ne vėliau kaip per 6 mėnesius po prašymo pateikimo dienos. Suteikus vaiko priežiūros atostogas, karys atleidžiamas iš pareigų ir perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Nesibaigus atostogoms karys gali grįžti į tarnybą, ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu apie tai įspėjęs krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą vadą (viršininką). Grįžęs į tarnybą karys skiriamas į jo laipsnį atitinkančias pareigas.

7. Neteko galios nuo 2018-07-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

8. Profesinės karo tarnybos kariams dėl paskyrimo į šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas ar tarnybą, pasibaigus šių pareigų ar tarnybos terminui ir grįžtantiems į pareigas ar tarnybą Lietuvos Respublikoje, taip pat pasibaigus tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo terminui ir grįžtantiems į pareigas ar tarnybą Lietuvos Respublikoje, suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos. Šių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

9. Profesinės karo tarnybos kariams, grįžusiems iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo, suteikiamos 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų. Reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų. Šios atostogos profesinės karo tarnybos kariams, grįžusiems iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo, suteikiamos ne vėliau kaip po 2 mėnesių po jų grįžimo. Šių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas. Reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogų profesinės karo tarnybos kariams suteikimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

10. Profesinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti suteikiamos nemokamos iki 15 kalendorinių dienų atostogos tik dėl ypatingų asmeninių ar šeiminių aplinkybių.

11. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, nepertraukiamai dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje 6 mėnesius, suteikiamos 15 kalendorinių dienų atostogos, o už kiekvienus 2 paskesnius nepertraukiamo dalyvavimo tarptautinėje operacijoje mėnesius papildomai suteikiamos 5 kalendorinės dienos atostogų, tačiau bendra šių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų per metus. Jeigu tarptautinių operacijų kariniame vienete tarnaujančiam kariui savanoriui ir kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, šių atostogų suteikti negalima, už nesuteiktų atostogų dienas jam išmokama atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto tarnybinio atlyginimo dalis, apskaičiuota proporcingai nesuteiktų atostogų dienų ir atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičiui. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams tarnybos tarptautinėje operacijoje metu krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos iki 15 kalendorinių dienų atostogos dėl šeiminių aplinkybių, o dėl grįžimo iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos, kurių pradžia – kita darbo diena po kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo, ir 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų. Reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų. Atostogų metu kariui savanoriui ir kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui mokama atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto tarnybinio atlyginimo dalis, apskaičiuota proporcingai suteiktų atostogų dienų ir atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičiui.

TAR pastaba. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, pradėjusiems tarnybą tarptautinėje operacijoje iki įstatymo Nr. XIII-3436 įsigaliojimo datos (2020-12-01), suteikiamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio 11 dalyje numatytos atostogos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo redakcija

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Nr. XIII-3436, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24612

 

12. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams du kartus per tarnybos metus suteikiama po 7 kalendorines dienas atostogų, įskaitant kelionės dienas.

13. Neteko galios nuo 2016-09-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2429, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17526

 

14. Karo prievolininkams, nepertraukiamai dalyvaujantiems jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose 2 mėnesius, suteikiamos 3 kalendorinių dienų atostogos, įskaitant kelionės dienas, o už kiekvienus 2 paskesnius nepertraukiamo dalyvavimo šiuose mokymuose mėnesius papildomai suteikiamos 3 kalendorinės dienos atostogų, įskaitant kelionės dienas, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 9 kalendorinės dienos.

15. Kai privalomosios pradinės karo tarnybos kariui gimsta vaikas, kario prašymu karinio vieneto, kuriame jis tarnauja, vado sprendimu jam suteikiamos tėvystės atostogos, kuriomis galima pasinaudoti darbo įstatymų nustatyta tvarka, taip pat krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos nuo 3 iki 7 kalendorinių dienų atostogos dėl kitų šeiminių aplinkybių.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

151. Atostogų, nurodytų šio straipsnio 12, 14 ir 15 dalyse, dienomis privalomosios pradinės karo tarnybos kariai maistu neaprūpinami, už šias dienas jiems mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

16. Kariūnų, studijuojančių Akademijoje ir išsiųstų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose, atostogų trukmę mutatis mutandis reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas. Kariūnų, išsiųstų studijuoti užsienio valstybių karo mokymo įstaigose ar aukštosiose mokyklose, atostogų trukmė nustatoma pagal švietimo įstaigos, kurioje mokosi kariūnai, mokymo ir (ar) studijų programas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

17. Atostogų laikas įskaitomas į kario tarnybos laiką.

18. Esant tarnybiniam būtinumui, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atostogas suteikęs vadas (viršininkas) gali atšaukti karį iš atostogų. Karys negali būti atšauktas iš nėštumo ir gimdymo atostogų.

19. Paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį arba mobilizaciją, atostogaujantys kariai, išskyrus tuos, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, privalo nedelsdami grįžti į savo tarnybos vietą.

20. Profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vieną vaiką iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per 3 mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 valandomis per 3 mėnesius), auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), o auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų arba auginantiems 2 vaikus iki 12 metų, kai vienas arba abu vaikai yra su negalia, – 2 dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą vidutinį jo atlyginimą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

21. Teisės į šio straipsnio 20 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą vidutinį jo atlyginimą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. X-355, 2005-09-29, Žin., 2005, Nr. 122-4362 (2005-10-13)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KARIŲ, TAIP PAT KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ, ŽVALGYBOS PAREIGŪNŲ IR DARBUOTOJŲ, DALYVAUJANČIŲ TARPTAUTINĖSE OPERACIJOSE IR PASIRENGIME DALYVAUTI TARPTAUTINĖSE OPERACIJOSE, TAIP PAT VYKDANČIŲ TARNYBINES UŽDUOTIS TARPTAUTINĖS OPERACIJOS VIETOVĖJE, TARNYBOS APMOKĖJIMAS IR APRŪPINIMAS

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

60 straipsnis. Karių tarnybos apmokėjimas

1. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama 4,6 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Šios premijos skiriamos ištarnavus visą Karo prievolės įstatyme nustatytą privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

2. Profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimo tvarką nustato šis įstatymas. Šis straipsnis netaikomas žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartį. Šių karių tarnybos apmokėjimą, kitas išmokas ir skatinimą nustato Žvalgybos įstatymas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

3. Profesinės karo tarnybos karių pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyti priedai ir priemokos. Tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš bazinio dydžio. Kai tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,02 bazinio dydžio ir taikomas 3 metus. Pasibaigus pirmam 3 metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,03 bazinio dydžio. Jeigu profesinės karo tarnybos kariui suteikus aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas yra mažesnis už kariui taikytą tarnybinį atlyginimą, profesinės karo tarnybos kariui paliekamas iki aukštesnio kario laipsnio suteikimo nustatytas tarnybinis atlyginimas, iki jis susilygina su už aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotu tarnybiniu atlyginimu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Nr. XIII-3436, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24612

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

4. Profesinės karo tarnybos kariams skiriami:

1) priedas už atsakomybę. Kariuomenės vadui už atsakomybę mokamas 0,47 bazinio dydžio priedas per mėnesį, Gynybos štabo viršininkui, pajėgų vadams, Lietuvos kariuomenės vyriausiajam puskarininkiui – 0,32 bazinio dydžio per mėnesį, principinėje kariuomenės struktūroje nurodytų nuolatinių kariuomenės junginių vadams, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų vadams (viršininkams), Akademijos, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos, Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro viršininkams (vadams), Gynybos štabo ir pajėgų vyriausiesiems puskarininkiams – 0,21 bazinio dydžio per mėnesį, kuopų ir joms prilygintų padalinių vadams, junginių ir jiems prilygintų karinių vienetų, Akademijos ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos vyriausiesiems puskarininkiams – 0,11 bazinio dydžio per mėnesį, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų, Lietuvos kariuomenės Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centro vyriausiajam puskarininkiui ir Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos Puskarininkių mokyklos viršininkui – 0,06 bazinio dydžio per mėnesį. Šis priedas mokamas ir profesinės karo tarnybos kariams, laikinai einantiems šiame punkte nurodytas pareigas. Jeigu profesinės karo tarnybos karys, kuriam yra skirtas priedas už atsakomybę, laikinai eina kitas šiame punkte nurodytas pareigas, už kurias jam skiriamas didesnis priedas už atsakomybę, šiuo laikotarpiu jam mokamas didesnis priedas;

2) priedas už ypatingą pareigų specifiką. Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga pareigų specifika, šias pareigas atitinkančių priedų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems kelias su ypatinga pareigų specifika susijusias pareigas, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems skrydžius orlaivio įgulos sudėtyje ir krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens pasiųstiems atlikti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje, didinamas 0,02 bazinio dydžio už kiekvieną tarnybos dieną, kai siunčiama iki 90 kalendorinių dienų laikotarpiui. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pratybas ar kovinį budėjimą kartu su laivo įgula bei atliekantiems tarnybą karinių jūrų pajėgų karo laive, plaukiojančiame Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat kitų valstybių teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje arba atviroje jūroje, didinamas 0,03 bazinio dydžio už kiekvieną plaukiojimo dieną (išskyrus dienas, kai įplaukiama į kitų valstybių uostus), kai išplaukiama ne trumpiau kaip vienai kalendorinei dienai. Profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pareigas, susijusias su ypatinga specifika, priedo dydžius ir skyrimo tvarką, atsižvelgdamas į atliekamų veiksmų sudėtingumą, kiekį ir trukmę, nustato Lietuvos kariuomenės vadas, neviršydamas šio įstatymo 2 priede nustatytų dydžių. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems šio įstatymo 2 priede nustatytas užduotis, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės, apskaičiuojamas proporcingai nustatytam koeficientui, mėnesio kalendorinių dienų skaičiui ir dienų skaičiui, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje tiesiogiai buvo vykdomos užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės. Profesinės karo tarnybos kariams gali būti mokamas tik vienas šio įstatymo 2 priede nustatytas priedas;

3) priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas – 0,27 bazinio dydžio per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją, 0,21 bazinio dydžio per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją, 0,16 bazinio dydžio per mėnesį už trečią kvalifikacinę kategoriją, 0,11 bazinio dydžio per mėnesį už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją ir 0,06 bazinio dydžio per mėnesį už penktą kvalifikacinę kategoriją. Specialiųjų karinių specialybių kariams priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas – 0,21 bazinio dydžio per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją ir 0,11 bazinio dydžio per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją. Profesinės karo tarnybos kariams, kuriems suteiktos kelios kvalifikacinės kategorijos, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas. Šio priedo skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;

4) iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio priemoka per mėnesį, trūkstant darbo rinkoje atitinkamų profesijų, atsižvelgiant į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Šios priemokos dydžius ir skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į profesijų trūkumą krašto apsaugos sistemos institucijose ir (ar) tarnybos vietovę;

5) priemoka už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito profesinės karo tarnybos kario, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas. Priemokos skyrimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 0,1 bazinio dydžio ir didesnė kaip 0,25 bazinio dydžio per mėnesį, apskaičiuojama proporcingai nustatytam priemokos už pavadavimą dydžiui, mėnesio darbo dienų skaičiui ir dienų skaičiui atliekant nustatytas funkcijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

5. Profesinės karo tarnybos kariams, nepriekaištingai atliekantiems tarnybines pareigas ir ne mažiau kaip 6 mėnesius ištarnavusiems krašto apsaugos sistemoje, gali būti du kartus per metus (Kalėdų ir Velykų proga) išmokamos iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio šventinės premijos. Šventinės premijos Kalėdų ir Velykų progomis nemokamos, jeigu profesinės karo tarnybos karys yra perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą ir jam nemokamas tarnybinis atlyginimas.

6. Profesinės karo tarnybos kariams už pavyzdingą tarnybą gali būti skiriamos premijos, jeigu kario tarnyba vertinama puikiai – vieno tarnybinio atlyginimo dydžio, labai gerai – 0,5 tarnybinio atlyginimo dydžio.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

7. Karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, pašauktų į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybinį atlyginimą, mokamą už tarnybos dienas, sudaro šio įstatymo 1 priede atitinkamam profesinės karo tarnybos kario laipsniui pirmaisiais tarnybos metais taikomas tarnybinio atlyginimo koeficientas, padaugintas iš bazinio dydžio, ir priedas už tarnybą kareivinių režimu, kurio koeficientas 0,21 bazinio dydžio. Priedas apskaičiuojamas proporcingai nustatytam koeficientui, mėnesio kalendorinių dienų skaičiui ir dienų skaičiui, kai buvo atliekama tarnyba kareivinių režimu. Jeigu kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, pašaukto į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis negu kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas, jam išmokamas jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis 2 Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1803, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21811

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

Nr. XIV-2369, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25622

 

8. Krašto apsaugos ministras už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje gali apdovanoti karius iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio premijomis ar vardinėmis dovanomis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

81. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams už kiekvieną 5 metų tarnybos laikotarpį mokama šio įstatymo 3 priede nustatyto dydžio išmoka, priklausanti nuo ištarnautų pagal profesinės karo tarnybos arba kario savanorio ir kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos sutartį metų ir paskutinių 5 paeiliui einančių metų tarnybos vertinimo aritmetinio vidurkio, išskyrus atvejus, kai jų tarnybos įvertinimo vidurkis yra patenkinamas arba nepatenkinamas. Tarnybos vertinimo aritmetinis vidurkis apskaičiuojamas taikant penkių balų sistemą: kai kariai buvo įvertinti puikiai – 5 balai, labai gerai – 4 balai, gerai – 3 balai, patenkinamai – 2 balai, nepatenkinamai – 1 balas. Apskaičiuoto tarnybos vertinimo vidurkio reikšmė apvalinama iki sveiko skaičiaus pagal aritmetinę skaičių apvalinimo taisyklę: jeigu po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, skaitmuo yra 5 arba didesnis negu 5, prie paskutinio skaitmens pridedamas vienetas, jeigu skaitmuo po paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, yra mažesnis negu 5, paskutinis skaitmuo paliekamas nepakeistas. Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais karys įgyja teisę gauti šią išmoką.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

9. Neteko galios nuo 2022-08-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

10. Pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos ar užsienio valstybės aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, mokama vienkartinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie įvertinti patenkinamai arba nepatenkinamai. Išmokos dydis priklauso nuo kariūno vertinimo, kurio tvarką ir kriterijus, vertindamas kariūno mokymosi rezultatus ir gebėjimą tinkamai eiti vadovaujamas pareigas, nustato krašto apsaugos ministras, rezultatų:

1) 0,77 bazinio dydžio – įvertinus puikiai;

2) 0,58 bazinio dydžio – įvertinus labai gerai;

3) 0,35 bazinio dydžio – įvertinus gerai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

11. Neteko galios nuo 2022-08-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

12. Išmokos ir premijos, numatytos šio straipsnio 1, 5, 6, 8, 81 ir 10 dalyse, mokamos ar dovanos perkamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Premijos, numatytos šio straipsnio 5, 6 ir 8 dalyse, mokamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka iš Krašto apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

13. Išmokos, numatytos šio straipsnio 81 ir 10 dalyse, išmokamos per 30 kalendorinių dienų po teisės į šias išmokas įgijimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22) 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

61 straipsnis. Karių tarnybos užsienyje apmokėjimas

1. Šis straipsnis taikomas kariams, atliekantiems tarnybą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, išskyrus karius, kurių faktinė tarnybos atlikimo (rezidavimo) vieta yra Lietuvos Respublikoje, ir profesinės karo tarnybos karius, turinčius žvalgybos pareigūno statusą.

2. Profesinės karo tarnybos kariui mokamas tarnybinis atlyginimas, priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas ir 0,3 pagal šio įstatymo 1 priedą nustatyto tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priemoka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

3. Profesinės karo tarnybos kariui mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, taikant Vyriausybės nustatyto dydžio su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, susidedantį iš bazinio koeficiento ir motyvacinio koeficiento, kurių dydžius nustato Vyriausybė. Užsienio valstybėse, kurių gyvenimo lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas 1,2. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi baziniam dydžiui.

4. Profesinės karo tarnybos kariui ir kartu su juo vyksiančiam ir (ar) išvykusiam sutuoktiniui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti apmokamos arba kompensuojamos vienos iš oficialių valstybės, kurioje profesinės karo tarnybos karys atlieka tarnybą (reziduoja), kalbų ar kitos pagal poreikį užsienio kalbos mokymosi išlaidos.

5. Profesinės karo tarnybos kariams už šeimos narius, kurie užsienyje gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, mokamos šiame straipsnyje numatytos išmokos ir (ar) kompensacijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

6. Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį profesinės karo tarnybos kario gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniui pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui. Ši kompensacija nemokama, jeigu sutuoktinis gauna su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.

7. Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, už kiekvieną vaiką (įvaikį) ar nepilnametį išlaikytinį profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,3 per mėnesį profesinės karo tarnybos kario gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.

8. Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena kiti, negu šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyti, išlaikytiniai asmenys, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 per mėnesį profesinės karo tarnybos kario gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.

9. Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui visiškai ar iš dalies apmokamos ar kompensuojamos jų ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo išlaidos. Vyriausybė nustato ikimokyklinio ugdymo išlaidų ir priešmokyklinio ugdymo išlaidų apmokamas ar kompensuojamas dalis, o krašto apsaugos ministras apmokamas ar kompensuojamas ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ar kompensavimo tvarką.

10. Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programas jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai ar kiti išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui visiškai ar iš dalies apmokamos ar kompensuojamos jų mokymosi išlaidos, iki jie įgis vidurinį išsilavinimą. Šioje dalyje nurodytos išlaidos apmokamos ar kompensuojamos nuo tada, kai vaikams (įvaikiams), išlaikytiniams paprastai sueina 6 metai, bet ne ilgiau, iki jiems sueis 20 metų. Vyriausybė nustato mokymosi išlaidų apmokamą ar kompensuojamąją dalį, o krašto apsaugos ministras apmokamas ar kompensuojamas mokymosi išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ar kompensavimo tvarką.

11. Kai šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais toje pačioje ar skirtingose Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, specialiosiose misijose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų arba užsienio valstybių ar tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose atlikti tarnybos paskirti kartu gyvenantys sutuoktiniai, šio straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytos kompensacijos mokamos tam sutuoktiniui, kuriam jos priklausytų didesnės, o šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nurodytos išlaidos apmokamos ar kompensuojamos sutuoktinių pasirinkimu vienam iš jų.

12. Profesinės karo tarnybos karys, atliekantis tarnybą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, ir jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Valstybėse, kuriose nėra galimybių apdrausti sveikatos draudimu, išlaidos, susijusios su profesinės karo tarnybos kario, atliekančio tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, specialiojoje misijoje, atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje, arba jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šioje dalyje nurodytos sveikatos draudimo ir su asmens sveikatos priežiūra susijusios išlaidos apmokamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, neviršijant Vyriausybės nustatytų sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros išlaidų ribų taikant gyvenimo lygio vietos koeficientą. Už šeimos narius iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų taip pat mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi.

13. Profesinės karo tarnybos kariui kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo karinį laipsnį ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti, taip pat apmokamos arba kompensuojamos krašto apsaugos ministro nustatytos su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusios išlaidos. Be to, apmokamos arba kompensuojamos profesinės karo tarnybos kario ir jo šeimos narių persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš vienos užsienio valstybės į kitą užsienio valstybę išlaidos ir išmokama Vyriausybės nustatyto dydžio vienkartinė įsikūrimo užsienio valstybėje išmoka, kurią apskaičiuojant taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti dydžius ir jų skyrimo tvarką, su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusių išlaidų apmokėjimo ar kompensavimo tvarką, persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) išlaidų apmokėjimo ar kompensavimo sąlygas ir tvarką, vienkartinės įsikūrimo išmokos mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

14. Šio straipsnio 13 dalyje nurodyta išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti apskaičiuojama taikant gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. Užsienio valstybėse, kurių gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas patalpų nuomos lygio vietos koeficientas 1,2. Išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms apmokėti nemokama, jeigu karys toje valstybėje aprūpintas tarnybine gyvenamąja patalpa. Šiuo atveju Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos komunalinės, ryšių ir kitos su gyvenamųjų patalpų suteikimu ir išlaikymu susijusios išlaidos.

15. Šio straipsnio 13 dalyje nurodytos persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos apmokamos arba kompensuojamos, jeigu profesinės karo tarnybos karys pasibaigus šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytų pareigų ar tarnybos terminui persikėlė į Lietuvos Respubliką per šio įstatymo 59 straipsnio 8 dalyje nustatytą terminą, o jo šeimos nariai – per 2 mėnesius nuo paskutinės profesinės karo tarnybos kario tarnybos (rezidavimo) užsienio valstybėje dienos.

16. Profesinės karo tarnybos kariui apmokama patalpų nuoma Lietuvos Respublikos atstovybėse ar kituose biuruose, sumokami mokesčiai už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas ir kiti mokesčiai, susiję su nuomojamos patalpos išlaikymu. Patalpų nuomos, mokesčių už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas ir kitų mokesčių, susijusių su nuomojamos patalpos išlaikymu, išlaidų metams dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

17. Profesinės karo tarnybos kariui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kompensuojamos degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidos. Kompensuojamų išlaidų dydį ir kompensavimo atvejus, taip pat automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, nuomos ir veiklos nuomos išlaidų atlyginimo sąlygas, tvarką ir pareigų, kurias einantiems kariams suteikiama teisė nuomotis automobilį, sąrašą nustato krašto apsaugos ministras. Kompensuojamų išlaidų dydis negali viršyti 0,39 Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

18. Profesinės karo tarnybos kariui krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka apmokamos ar kompensuojamos važiavimo tarnybos tikslais keleivių vežimą vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais vykdančiomis transporto priemonėmis išlaidos tais atvejais, kai toks važiavimas nėra laikomas komandiruote. Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos ir nekompensuojamos, jeigu profesinės karo tarnybos kariui kompensuojamos ar atlyginamos šio straipsnio 17 dalyje nurodytos išlaidos.

19. Kartą per metus, skaičiuojant nuo paskyrimo tarnauti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę, specialiąją misiją, atstovybę prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinę karinę arba gynybos instituciją, profesinės karo tarnybos kariui ir kartu su juo gyvenantiems jo šeimos nariams apmokamos ar kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, o kartu su juo negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas profesinės karo tarnybos karį ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos. Jeigu sutuoktiniai yra paskirti atlikti tarnybos į skirtingas užsienio valstybes arba skirtingus tos pačios užsienio valstybės miestus, vieno iš jų pasirinkimu vietoj šioje dalyje nurodytos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal apmokamos ar kompensuojamos jo ir kartu su juo gyvenančių šeimos narių kelionės į kitą užsienio valstybę ar kitą tos pačios užsienio valstybės miestą, kuriame paskirtas atlikti tarnybos kitas sutuoktinis, ir atgal išlaidos. Jeigu dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo šeimos nariai negalėjo įgyvendinti šioje dalyje nustatytos teisės per nurodytą terminą, esant motyvuotam profesinės karo tarnybos kario prašymui, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu šios teisės įgyvendinimo terminas pratęsiamas 6 mėnesiams. Šios garantijos taikomos ir tais atvejais, kai profesinės karo tarnybos kario sutuoktinis yra diplomatas, kitas valstybės tarnautojas ar žvalgybos pareigūnas, įstatymų nustatyta tvarka atliekantis tarnybą užsienyje, arba asmuo, deleguotas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka. Ypatingais atvejais Užsienio reikalų ministerijai rekomendavus kartu su profesinės karo tarnybos kariu užsienio valstybėje gyvenantiems šeimos nariams laikinai grįžti į Lietuvos Respubliką apmokamos arba kompensuojamos šeimos narių kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šeimos nario grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos toliau taikomos šioje dalyje, šio straipsnio 4, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 14, 15 ir 25 dalyse ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos.

20. Profesinės karo tarnybos kariams, kuriems užsienio valstybių arba tarptautinės karinės ar gynybos institucijos moka užmokestį už einamas pareigas ir (ar) skiria dienpinigius, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta priemoka ir 3 dalyje nustatyta kompensacija nemokamos. Kariui mokamų šio straipsnio 6, 7, 8 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą.

21. Profesinės karo tarnybos kariams, šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais pasiųstiems atlikti tarnybos specialiosiose misijose, tarptautinėse operacijose ar užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, per visą tarnybos specialiosiose misijose, tarptautinėse operacijose ar užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, laikotarpį vietoj šio straipsnio 2 dalyje nustatyto tarnybinio atlyginimo ir priemokos ir 3 dalyje nustatytos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos taikomas šio įstatymo 611 straipsnyje kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, nustatytas tarnybos apmokėjimas. Kariui mokamų šio straipsnio 6, 7, 8 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą.

22. Užsienio valstybių miestams, kurių gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientai nėra nustatyti Vyriausybės, krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į miesto, kuriame profesinės karo tarnybos karys atlieka tarnybą, ypatumus, gyvenimo lygio pokyčius ir nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę nustatyti iki 50 procentų mažesnius gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientus, negu tai užsienio valstybei nustatytas gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientas (jeigu toje užsienio valstybėje koeficientai nustatyti keliems miestams, – iki 50 procentų mažesni koeficientai nustatomi atsižvelgiant į didžiausią tos užsienio valstybės miestui nustatytą gyvenimo lygio vietos ir (ar) gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientą).

23. Neteko galios nuo 2022-09-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

24. Krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti visiškai ar iš dalies apmokamos ar kompensuojamos kartu su profesinės karo tarnybos kariu užsienio valstybėje gyvenusių ir besimokiusių bei dėl profesinės karo tarnybos kario atšaukimo iš pareigų atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą į Lietuvos Respubliką grįžusių šio straipsnio 5 dalyje nurodytų šeimos narių – vaikų (įvaikių), taip pat nepilnamečių išlaikytinių ar kitų išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, mokymosi Lietuvos Respublikoje išlaidos iki einamųjų mokslo metų pabaigos, jeigu jie nėra priimami mokytis valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje, esančioje mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priskirtoje teritorijoje, kurioje jie gyvena, ir (arba) valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje nėra galimybės tęsti užsienio valstybėje pradėtos bendrojo ugdymo programos. Mokymosi išlaidų apmokama ar kompensuojama dalis, jos apskaičiavimo, apmokėjimo ar kompensavimo tvarka nustatoma šio straipsnio 10 dalyje nurodyta tvarka. Jeigu atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą atšauktas iš pareigų profesinės karo tarnybos karys yra skiriamas į kitas šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas, šioje dalyje nustatytos garantijos netaikomos nuo jo paskyrimo į pareigas dienos.

25. Profesinės karo tarnybos kario mirties ar žūties atveju apmokamos arba kompensuojamos mirusio ar žuvusio asmens asmeninio krovinio nugabenimo į Lietuvos Respubliką išlaidos neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų, taip pat jo šeimos narių persikėlimo (įskaitant jo šeimos narių asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos, jeigu mirusio ar žuvusio profesinės karo tarnybos kario šeimos nariai persikelia iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką per 3 mėnesius nuo profesinės karo tarnybos kario mirties ar žūties dienos. Be to, kartu su mirusiu ar žuvusiu profesinės karo tarnybos kariu gyvenusiems jo šeimos nariams iki jų persikėlimo į Lietuvos Respubliką dienos, ne ilgiau negu 3 mėnesius nuo profesinės karo tarnybos kario mirties ar žūties dienos, taikomos šio straipsnio 6–14 ir 19 dalyse, taip pat Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos.

26. Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, specialiojoje misijoje ar atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje tarnybą atliekantiems profesinės karo tarnybos kariams, pasiųstiems į komandiruotę į Lietuvos Respubliką, ir jų šeimos nariams ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo profesinės karo tarnybos kario komandiruotės į Lietuvos Respubliką dienos toliau taikomos šio straipsnio 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 19 ir 25 dalyse ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos, taip pat šio straipsnio 17 dalyje nustatyta automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, nuomos ir veiklos nuomos išlaidų atlyginimo garantija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Nr. XIV-1122, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12614

 

611 straipsnis. Karių tarnybos tarptautinių operacijų ir rengimosi joms metu apmokėjimas

1. Šis straipsnis taikomas kariams, už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, besirengiantiems tarptautinei operacijai, vykdantiems tarnybinę užduotį tarptautinės operacijos vietovėje, išskyrus profesinės karo tarnybos karius, turinčius žvalgybos pareigūno statusą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

2. Profesinės karo tarnybos kariams mokamas tarnybinis atlyginimas, priedas už karinių specialybių kvalifikacines kategorijas ir priemoka turintiems Lietuvoje trūkstamas profesijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

3. Jeigu pasirengimas tarptautinei operacijai trunka ne ilgiau kaip 90 dienų, kariams mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai. Tarptautinių operacijų kariniams vienetams priskiriamų karinių jūrų pajėgų laivų įgulų nariams dienpinigiai mokami tik už buvimo kitų valstybių uostuose laiką.

4. Jeigu pasirengimas tarptautinei operacijai trunka ilgiau kaip 90 dienų, kariams kas mėnesį už tarnybos užsienyje specifiką mokama nuo 0,13 iki 0,29 bazinio dydžio kompensacija. Kompensacijos dydžius, atsižvelgdamas į tarnybos vietą, rengimosi dalyvauti tarptautinėje operacijoje trukmę, tarnybos sudėtingumą ir sąlygas, nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1803, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21811

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

5. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, už tarnybos užsienyje specifiką kas mėnesį mokama nuo 1,57 iki 3,13 bazinio dydžio kompensacija. Kompensacijų dydžius, atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos vietovę, pobūdį, sudėtingumą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas, nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1803, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21811

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

6. Jeigu kariai siunčiami vykdyti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, jiems taikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos. Kariams, siunčiamiems vykdyti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų, taikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos.

7. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, kas mėnesį mokama 0,02 bazinio dydžio kompensacija ryšio išlaidoms padengti. Kariams, besirengiantiems tarptautinei operacijai, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, vykdantiems tarnybinę užduotį tarptautinės operacijos vietovėje, tarnybos vietoje suteikiama gyvenamoji patalpa, jie aprūpinami maistu, o neaprūpintiesiems maistu išmokama ne didesnė negu Vyriausybės nustatyto karių buvimo vietos valstybei patvirtintos dienpinigių dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1803, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21811

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

8. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, taip pat rengimosi tarptautinei operacijai metu mokamas atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinis atlyginimas ir taikomos šio straipsnio atitinkamai 3, 4 ar 5 dalies, taip pat 7 ir 9 dalių nuostatos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

9. Karių kelionės, nakvynės, dokumentų tvarkymo ir kitas tiesiogiai su karių nuvykimu į tarnybos vietą ir baigus šią tarnybą grįžimu atgal į Lietuvos Respubliką ar užsienio valstybėje esančią tarnybos vietą, iš kurios išvykta į tarnybą, taip pat nuvykimu į tarnybos vietą ir grįžimu atgal į Lietuvos Respubliką ar užsienio valstybėje esančią tarnybos vietą, iš kurios išvykta į tarnybą, karinio vieneto perdislokavimo ir atostogų suteikimo atvejais susijusias išlaidas ir jų apmokėjimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

612 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose ir pasirengime dalyvauti tarptautinėse operacijose, taip pat vykdančių tarnybines užduotis tarptautinės operacijos vietovėje, tarnybos apmokėjimas

1. Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, siunčiamiems už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų dalyvauti tarptautinėse operacijose, pasirengti dalyvauti tarptautinėse operacijose, taip pat vykdyti tarnybinių užduočių tarptautinės operacijos vietovėje, mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis.

2. Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, besirengiantiems dalyvauti tarptautinėse operacijose, vykdantiems tarnybines užduotis tarptautinės operacijos vietovėje, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 611 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 ir 9 dalyse, o krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 dalyse nustatytos garantijos, taip pat šio įstatymo 68 straipsnio 5 dalyje nustatyta garantija, susijusi su palaikų parvežimu mirties (žūties) tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu. Šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytos kompensacijos apskaičiuojamos pagal teisės į kompensaciją atsiradimo momentu taikytiną vidutinį žuvusio (mirusio) asmens ar asmens, kurio sveikata buvo sutrikdyta, darbo užmokestį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

62 straipsnis. Karių uniformos ir skiriamieji ženklai

1. Karių uniformų ir skiriamųjų ženklų etalonus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tikrosios karo tarnybos karių uniformos dėvėjimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

2. Krašto apsaugos ministras, išleisdamas karį į atsargą, kario prašymu, išskyrus šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus, suteikia jam teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą su atsargos kario skiriamaisiais ženklais. Atsargos kario skiriamuosius ženklus nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

3. Atsargos kariai, kurie iki perkėlimo į dimisiją turėjo teisę iškilmingomis progomis dėvėti uniformą, tomis pat progomis gali ją dėvėti ir būdami dimisijoje, tačiau tik su krašto apsaugos ministro nustatytais dimisijos kario skiriamaisiais ženklais.

4. Atsargos ir dimisijos karių uniformos dėvėjimo tvarką nustato kariuomenės vadas. Drausmės statuto nustatytais atvejais atsargos ar dimisijos kario teisė dėvėti uniformą už drausmės pažeidimą gali būti atimta.

5. Kariai už savo lėšas gali įsigyti iškilmingoms progoms skirtas uniformas. Šių uniformų pavyzdžius tvirtina krašto apsaugos ministras.

6. Asmenys, neteisėtai (neturėdami tam teisės) dėvintys karinę uniformą, atskirus uniformos elementus, skiriamuosius ženklus, atsako pagal įstatymus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

 

7. Karinius ir kitus krašto apsaugos sistemos ženklus bei atributiką gaminti ne pagal Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės užsakymus draudžiama. Krašto apsaugos ministerijai priklauso išimtinė šių ženklų ir atributikos realizavimo teisė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

63 straipsnis. Karių, aprūpinimas apranga, maistu, tarnybiniais butais ir kitomis gyvenamosiomis patalpomis ir krašto apsaugos sistemos darbuotojų, vykdančių žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus, aprūpinimas maistu

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

1. Karių aprūpinimo apranga sąlygas ir normas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai aprūpinami gyvenamąja patalpa kareivinėse. Aprūpinimo gyvenamąja patalpa kareivinėse tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

3. Kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, apgyvendinami gyvenamosiose patalpose (kareivinėse).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

4. Profesinės karo tarnybos kariai, jeigu jie yra perkelti iš vienos tarnybos vietovės į kitą ir toje vietovėje jie patys ar jų šeimos nariai neturi nuosavybės teise priklausančios, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančios gyvenamosios patalpos ar jos dalies, gali būti laikinai, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesius, apgyvendinti tarnybiniuose butuose krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Už gyvenimą tarnybiniuose butuose kariai nuomos mokesčio nemoka. Kariai privalo mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

5. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie neturi teisės būti aprūpinti tarnybiniais butais arba kurių nėra galimybės tarnybos vietovėje apgyvendinti tarnybiniuose butuose ir kurie patys ar jų šeimos nariai kario tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančios, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančios gyvenamosios patalpos ar jos dalies, gali būti laikinai apgyvendinti gyvenamosiose patalpose (kareivinėse). Laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse) trukmę ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

6. Neteko galios nuo 2016-07-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

7. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas. Tais atvejais, kai privalomosios pradinės karo tarnybos kariai dalinio vado sprendimu atleidžiami nuo tarnybos su teise išvykti iš dalinio ilgiau negu vienai parai, už laisvas nuo tarnybos dienas jiems mokama profesinės karo tarnybos kariams nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Ši kompensacija taip pat mokama, kai nėra galimybės privalomosios pradinės karo tarnybos karių aprūpinti maistu.

8. Profesinės karo tarnybos kariai aprūpinami arba iš dalies aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Iš dalies maistu aprūpintiems profesinės karo tarnybos kariams mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mažinama sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų, skirtų fiziologinei mitybos normai užtikrinti, kaina. Iš dalies maistu aprūpintiems ir maistu neaprūpintiems profesinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir atvejais gali būti sudaromos sąlygos neatlygintinai pasimaitinti krašto apsaugos sistemos institucijų maitinimą organizuojančiuose padaliniuose. Iš dalies maistu aprūpintiems ir maistu neaprūpintiems profesinės karo tarnybos kariams, kurie neatlygintinai pasimaitino krašto apsaugos sistemos institucijų maitinimą organizuojančiuose padaliniuose, maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mažinama profesinės karo tarnybos kario neatlygintinam pasimaitinimui sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų kaina. Maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija nemokama kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą, kariams, užsienio valstybėje aprūpintiems maistu arba kai jiems užsienio valstybė moka maitinimuisi skirtas išmokas, kariams, tarnaujantiems ne krašto apsaugos sistemos institucijose Lietuvoje, kariams, išleistiems vaiko priežiūros ar nemokamų atostogų, taip pat kariams, atliekantiems tarnybą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, išskyrus karius, kurių faktinė tarnybos atlikimo (rezidavimo) vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

9. Kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpiu aprūpinami arba iš dalies aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Iš dalies maistu aprūpintiems kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mažinama sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų, skirtų fiziologinei mitybos normai užtikrinti, kaina. Iš dalies maistu aprūpintiems ir maistu neaprūpintiems kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir atvejais gali būti sudaromos sąlygos neatlygintinai pasimaitinti krašto apsaugos sistemos institucijų maitinimą organizuojančiuose padaliniuose. Iš dalies maistu aprūpintiems ir neaprūpintiems maistu kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, kurie neatlygintinai pasimaitino krašto apsaugos sistemos institucijų maitinimą organizuojančiuose padaliniuose, maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mažinama kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario neatlygintinam pasimaitinimui sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų kaina.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

91. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos dydį nustato Vyriausybė. Karių aprūpinimo maistu sąlygas, atvejus ir tvarką, taip pat maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos ir jos dalies apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

10. Krašto apsaugos sistemos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, vykdantys žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, teršimo incidentų likvidavimo darbus bei mokymus ir pratybas jūros rajone, kai šie darbai ar pratybos trunka ilgiau kaip 4 valandas, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

11. Profesinės karo tarnybos kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą, šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos netaikomos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

12. Asmenys, kurie karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d., gali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikus jiems kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias techninius ir higienos reikalavimus, toje pačioje apskrityje.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1645, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-23, i. k. 2018-18931

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

 

631 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimas profesinės karo tarnybos kariams

1. Profesinės karo tarnybos kariams gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, kompensuojamos, jeigu jie, jų šeimos nariai tarnybos vietos savivaldybėje ar kitoje savivaldybėje nuo tarnybos vietos mažesniu atstumu, negu Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas atstumas, neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies.

2. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos nekompensuojamos, jeigu profesinės karo tarnybos kariai tarnybos vietos savivaldybėje yra laikinai apgyvendinti tarnybiniuose butuose arba jiems jų pasirinkimu taikoma šio įstatymo 64 straipsnio 4 dalyje numatyta garantija.

3. Jeigu šeimoje yra du profesinės karo tarnybos kariai (sutuoktiniai), turintys teisę gauti gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensaciją ir tarnaujantys toje pačioje savivaldybėje, ir nėra teismo patvirtinimo dėl jų gyvenimo skyrium, jiems kompensuojamos vienos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, neviršijant tai tarnybos vietovei Vyriausybės nustatyto maksimalaus gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžio.

4. Maksimalius gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžius, priklausančius nuo tarnybos vietovės, taip pat nuo kartu su jais gyvenančių šeimos narių skaičiaus, atsižvelgdama į gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, tvirtina Vyriausybė. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo tvarką pagal profesinės karo tarnybos kario ir nuomotojo rašytinėje sutartyje nustatytą nuomos mokesčio dydį, neviršydamas Vyriausybės patvirtintų maksimalių gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžių, nustato krašto apsaugos ministras.

5. Profesinės karo tarnybos kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą, šio straipsnio nuostatos netaikomos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

64 straipsnis. Karių kelionių ir persikėlimo išlaidos, su tarnybos vietovės ypatumais susijusios išmokos

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

1. Neteko galios nuo 2015-04-21

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-1608, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06034

 

2. Perkeliamiems į kitą vietovę profesinės karo tarnybos kariams Vyriausybės nustatyta tvarka neviršijant maksimalaus Vyriausybės nustatyto kompensuotinų išlaidų dydžio apmokamos persikėlimo (kelionės ir turto pervežimo) išlaidos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

3. Profesinės karo tarnybos kariams, siunčiamiems vykdyti užduočių į kitą vietovę Lietuvos Respublikos teritorijoje, atlyginamos kelionės į tarnybos vietą ir atgal viešuoju ir ne viešuoju transportu (išskyrus lengvąjį automobilį taksi ir lengvąjį automobilį, kuriuo vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla) išlaidos, gyvenamojo ploto nuomos išlaidos – ne didesnės negu Vyriausybės nustatyta gyvenamojo ploto nuomos išlaidų Lietuvos Respublikoje norma (kai nėra galimybės apgyvendinti laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse)).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

4. Profesinės karo tarnybos kariams kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos bet kokios rūšies transportu, išskyrus šio straipsnio 41 dalyje nurodytus atvejus, atlyginamos, jeigu jie, jų šeimos nariai tarnybos vietos savivaldybėje neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

41. Kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos neatlyginamos, jeigu profesinės karo tarnybos kariai tarnybos vietos savivaldybėje yra laikinai apgyvendinti tarnybiniuose butuose ar į tarnybos vietą ir atgal vyksta tarnybiniu transportu arba jiems jų pasirinkimu taikoma šio įstatymo 631 straipsnyje numatyta garantija.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

42. Profesinės karo tarnybos kariams, kurie apgyvendinti tarnybiniuose butuose arba kuriems kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, kartą per savaitę atlyginamos kelionės Lietuvos Respublikos teritorijoje iš tarnybos vietos į šeimos nario faktinę gyvenamąją vietą, kuri nesutampa su nurodyto profesinės karo tarnybos kario faktine gyvenamąja vieta, ir atgal išlaidos bet kokios rūšies transportu.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

5. Profesinės karo tarnybos karį atšaukus iš atostogų, apmokamos jo kelionės iš atostogų vietos Lietuvos teritorijoje į tarnybos vietą išlaidos ir išlaidos atgal į atostogų vietą.

6. Kelionės išlaidų atlyginimo tvarką ir sąlygas vykstant viešuoju ir ne viešuoju transportu, kelionės ne viešuoju transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį, taip pat mažiausią ir didžiausią atstumą, kuriuos nuvažiavus per dieną atlyginamos šio straipsnio 4 dalyje nurodytos kelionės išlaidos, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

7. Neteko galios nuo 2015-04-21

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-1608, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06034

 

8. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlyginamos kelionės išlaidos vykti į tarnybą ir grįžti iš jos, taip pat kelionės išlaidos vykdyti tarnybines pareigas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

9. Karo medicinos gydytojams, pasirašiusiems pirmąją profesinės karo tarnybos sutartį ir paskirtiems į karinius vienetus, esančius vietovėse, nutolusiose nuo trijų didžiausių Lietuvos Respublikos miestų daugiau kaip 30 kilometrų, kuriose trūksta gydytojų, skiriama vienkartinė iki 15,63 bazinio dydžio išmoka. Išmoka turi būti grąžinta, jeigu karo medicinos gydytojas ištarnauja kariniame vienete, į kurį buvo paskirtas, mažiau kaip 3 metus, išskyrus atvejus, kai profesinės karo tarnybos sutartį prieš terminą nutraukia krašto apsaugos ministro sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių arba krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu perkeliamas į kitas pareigas. Šios išmokos dydį, atsižvelgdamas į tose vietovėse trūkstamų specialybių gydytojams savivaldybių tarybų sprendimais nustatytas garantijas ir (ar) tų vietovių atstumą nuo trijų didžiausių Lietuvos Respublikos miestų, skyrimo, mokėjimo ir grąžinimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

 

65 straipsnis. Karių sveikatinimo veikla kariuomenės padaliniuose

1. Iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų organizuojama ir vykdoma sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus, taip pat vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių teikimo ir (ar) kompensavimo atvejus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, o kompensavimo tvarką ir dydžius – krašto apsaugos ministras, šiems asmenims:

 

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

1) tikrosios karo tarnybos kariams;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

2) kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, privalomosios karo tarnybos kariams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl priežasčių, susijusių su kario tarnyba, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2510, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20647

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

3) į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas tarnybos atlikti (dirbti) siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;

4) išleistiems į atsargą kariams ir atleistiems iš tarnybos žvalgybos pareigūnams – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (išskyrus pareigūnų ir karių valstybinę našlių ir našlaičių pensiją) gavėjams – ne ilgiau kaip 2 metus po jų išleidimo į atsargą ar atleidimo iš tarnybos dienos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1823, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10574

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

5) užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką pagal tarptautines bendradarbiavimo programas;

6) ne krašto apsaugos sistemoje tarnaujantiems (dirbantiems) asmenims karinių operacijų užsienyje metu ir tais atvejais, kai kariuomenė teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms;

7) žvalgybos pareigūnams;

8) atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

2. Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kariuomenės padaliniuose teikiamos tik tiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Šios paslaugos kariuomenės padaliniuose taip pat teikiamos kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. Pirminių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, teikimo kariuomenės padaliniuose sąlygas ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su krašto apsaugos ministru.

3. Šio straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų karių ir kitų asmenų sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuoja ir vykdo kariuomenės padaliniai, taip pat naudojamasi kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais, už kuriuos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Užsienyje tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvaujančių karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sveikatinimo veiklą organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai arba užsienio šalių ar tarptautinių organizacijų sveikatinimo veiklą vykdančios institucijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

4. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų apmokamos užsienio valstybėje kariui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kelionės į gydymo įstaigą ir atgal išlaidos, kartu su kariu vykstančio asmens kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos, taip pat protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo, pritaikymo kario poreikiams ir priežiūros išlaidos. Šių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

5. Tikrosios karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

6. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais turi teisę gauti iš Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų informaciją, duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, apie jose gydytų ar gydomų karių buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę ir jiems suteiktas ar teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, diagnozę, prognozes ir gydymą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3248, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15763

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

 

651 straipsnis. Socialinės integracijos priemonės

1. Kariams, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat karių, atliekančių tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo, sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sutuoktinių vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, su siunčiamais į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas, jose dalyvaujančiais ir dalyvavusiais kariais, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojais, žvalgybos pareigūnais, tarnaujančiais pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, su siunčiamais į tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusiais iš ilgalaikio plaukiojimo kariais bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims teikiamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų finansuojamos psichologų paslaugos, kurių mastą ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

2. Reintegracija taikoma grįžusiems iš tarptautinės operacijos, specialiosios misijos ar ilgalaikio plaukiojimo kariams, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taip pat jų sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju jie paskirti, kario, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojo, žvalgybos pareigūno, tarnaujančio pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, ir darbuotojo sutuoktinio vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju jie paskirti, su kariu bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Reintegracijos tvarką ir priemones nustato krašto apsaugos ministras. Šios paslaugos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.

3. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai jų sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos asmenims su negalia skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų pritaikymo kario poreikiams, priežiūros ir remonto išlaidos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

4. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, turintiems sveikatos sutrikimų, dėl kurių jie įgijo teisę į šio įstatymo 67 straipsnio 6–11 dalyse nustatytas garantijas šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos:

 

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

1) paslaugų, suteiktų kariui jo pasirinktos sveikatinimo veiklą vykdančios įstaigos, sporto veiklą vykdančios įstaigos, išlaidos;

2) ne krašto apsaugos sistemos psichologų, psichoterapeutų ir psichiatrų suteiktų paslaugų, įskaitant ir šių paslaugų, suteiktų kario sutuoktiniui, sugyventiniui, partneriui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei), vaikui (įvaikiui), išlaikytiniui, kurio globėju ar rūpintoju yra paskirtas karys, išlaidos;

3) sveikatinimo reikmenų, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimo, priežiūros, remonto ir nuomos išlaidos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

4) kario ir jį lydinčio asmens kelionių į Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje organizuojamus sporto ir kitus renginius, skirtus sveikatos sutrikimų turinčių asmenų socializacijai stiprinti, sveikai gyvensenai skatinti, taip pat su šiomis kelionėmis susijusios apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos;

5) maisto papildų įsigijimo išlaidos.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų visų išlaidų suma, skiriama vienam kariui, negali viršyti 3 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių per kalendorinius metus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2368, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-28, i. k. 2023-25621

 

6. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

 Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

Nr. XIV-1179, 2022-06-28, paskelbta TAR 2022-07-11, i. k. 2022-15164

 

66 straipsnis. Karių socialinis draudimas

1. Kariai draudžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai.

2. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos tyrimo ir apskaitos tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1436, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1681 (2003-04-24)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2510, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20647

 

67 straipsnis. Vienkartinės kompensacijos kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju

1. Kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, taip pat sutrikus kario sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 ir 13 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija. Šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 dalyse nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto dalyvumo vienkartinės kompensacijos ar netekto dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu ir pagal šio straipsnio 12 dalį išmokėtos kompensacijos dydžiu. Šio straipsnio 13 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.

2. Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 14 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.

3. Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinės kompensacijos nemokamos, jeigu karys žuvo (mirė) ar jo sveikata sutriko darant nusikalstamą veiką, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, eismo įvykio metu, jeigu šis karys vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti, taip pat jeigu kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų, jeigu karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo.

4. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytus atvejus. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras.

5. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatomas, jeigu nuo kario mirties fakto ar sveikatos sutrikimo nustatymo nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Tarnybinio tyrimo ir Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti skundžiami teismui per 10 dienų nuo jų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 15 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams.

6. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 75–100 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) kariui mokama 46,55 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 46,55 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

7. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 60–70 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) kariui mokama 37,24 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 37,24 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

8. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 45–55 procentų dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo) kariui mokama 27,93 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 27,93 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

9. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18,62 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18,62 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

TAR pastaba: Kariams, kuriems iki įstatymo Nr. XIV-2368 įsigaliojimo (2024-01-01) dėl sveikatos sutrikimo nustatytas iki 40 procentų netektas darbingumas, iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 67 straipsnio 9 dalyje nustatyta garantija taikoma iki įstatymo XIV-2368 įsigaliojimo (2024-01-01)  nustatyta tvarka.

10. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) nėra pripažintas asmeniu su negalia, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 13,97 sveikatos sutrikimo dieną turėto atitinkamo kario laipsni