Suvestinė redakcija nuo 2021-08-12 iki 2021-12-31

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 49-1325, i. k. 0981010ISTAVIII-723

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS
ĮSTATYMAS

 

1998 m. gegužės 5 d. Nr. VIII-723
Vilnius

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo, karių tarnybos apmokėjimo ir aprūpinimo tvarką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Neteko galios 2020-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

2. Neteko galios 2020-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

3. Atsargos karys – karo prievolininkas, atlikęs tikrąją karo tarnybą ir teisės aktų nustatyta tvarka išleistas į atsargą.

4. Netenka galios 2019-01-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

5. Dalinys – batalionas arba jam prilygintas (susidedantis bent iš dviejų kuopų) patvirtintos nuolatinės struktūros karinis vienetas.

6. Dimisija – tikrosios karo tarnybos ar atsargos kario atleidimas nuo karo prievolės dėl amžiaus ar sveikatos būklės.

7. Ilgalaikis plaukiojimas – 3 mėnesius ir ilgiau trunkantis karo laivo išplaukimas iš dislokacijos uosto vykdyti užduočių teritoriniuose vandenyse, išskirtinėje ekonominėje zonoje, atviroje jūroje ar įplaukimas į kitus uostus, išskyrus įplaukimą į kitą uostą laivo modernizacijai, remontui ar kitokiai techninei priežiūrai atlikti.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

8. Junginys – keli daliniai ar kitokie struktūriniai kariniai vienetai, turintys bendrą operacinę paskirtį ar užduotį ir vadovaujami vieno vado.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

9. Karinė operacija – kariniai veiksmai vykdant strategines, taktines ar administracines karines užduotis (misijas) ir mokymus.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

10. Karinė teritorija – krašto apsaugos sistemos institucijų valdoma ar jų naudojama teritorija (lauko teritorija, pastatas ar patalpa), kitokia aptverta ar kitu suprantamu būdu pažymėta teritorija, priskirta ir (ar) naudojama krašto apsaugos sistemos institucijų reikmėms, taip pat suprantamu būdu pažymėta vietovė, kurioje Lietuvos kariuomenė atlieka karinius mokymus ir pratybas, sprogmenų kenksmingumo pašalinimo, gelbėjimo ar kitus valstybės saugumo ir gynybos reikmėms skirtus darbus šių pratybų, mokymų ar darbų metu.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

11. Karinis atstovas – nuolatinis Lietuvos kariuomenės vado atstovas tarptautinėje organizacijoje. Karinis atstovas gali turėti pavaduotojų ir padėjėjų.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

12. Karinis vienetas – bendrą užduotį turintis patvirtintos struktūros Lietuvos kariuomenės vienetas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

13. Karinių operacijų žvalgyba – Lietuvos kariuomenės veikla, apimanti informacijos, reikalingos karinėms operacijoms planuoti ir vykdyti, rinkimą, apdorojimą, vertinimą ir panaudojimą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

14. Kariūnas – karys, atliekantis karo tarnybą studijuodamas Lietuvos arba užsienio valstybės švietimo įstaigoje, kurią baigusiems asmenims suteikiamas karininko laipsnis (toliau – karo mokymo įstaiga), taip pat karys, atliekantis karo tarnybą mokydamasis pagal karinio rengimo programas Lietuvos karo mokymo įstaigoje ir kartu studijuodamas kitoje Lietuvos aukštojoje mokykloje. Kariūno tarnyba trunka, iki jis priimamas į profesinę karo tarnybą, išleidžiamas į atsargą arba atleidžiamas ar pašalinamas iš karo mokymo įstaigos ar Lietuvos aukštosios mokyklos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

15. Karybos srities standartizacija – NATO valstybių tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais bei NATO institucijų sprendimais nustatytų NATO standartų įdiegimas reglamentuojant gynybos planavimą, karinių operacijų rengimą ir vykdymą, ginkluotę ir amuniciją, informacijos ir ryšių sistemas, kitas technines priemones, žemėlapius ir dokumentaciją bei kitus su krašto apsauga susijusius techninius klausimus, taip pat originaliųjų Lietuvos karybos standartų nustatymas. Karybos srities standartizacijos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

16. Karys – Lietuvos Respublikos pilietis, atliekantis tikrąją karo tarnybą.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

17. Karys savanoris – karys, atliekantis krašto apsaugos savanorių karo tarnybą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

18. Krašto apsaugos savanorių karo tarnyba (toliau – savanorių karo tarnyba) – karo prievolininkų pagal kario savanorio sutartį atliekama savanoriška nenuolatinė karo tarnyba krašto apsaugos savanorių pajėgose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

19. Krašto apsaugos sistema – Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo sistemos dalis, kurią sudaro valstybės institucijų, kurių paskirtis saugoti ir ginti valstybės suverenitetą, jos teritorijos neliečiamybę ir vientisumą, vykdyti Lietuvos tarptautinius gynybos ir karinio bendradarbiavimo įsipareigojimus, kitas su krašto apsauga susijusias funkcijas, taip pat šių institucijų įsteigtų įmonių ir įstaigų bei krašto apsaugos reikmėms skirtų karinių teritorijų ir kitų infrastruktūros objektų visuma.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

20. Laikinasis profesinės karo tarnybos personalo rezervas – profesinės karo tarnybos karių kategorija, į kurią perkeliami laikinai nevykdantys savo nuolatinių pareigų profesinės karo tarnybos kariai.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

21. Lietuvos kariuomenė (toliau – kariuomenė) – valstybės ginkluotos gynybos institucija – krašto apsaugos sistemos pagrindinė dalis, sauganti valstybės suverenitetą, jos teritorijos ir oro erdvės neliečiamybę, ginklu ginanti valstybę nuo agresijos ar kitokio ginkluoto užpuolimo, vykdanti karines užduotis pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

22. Neteko galios nuo 2017-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

23. NATO standartai – NATO institucijų nustatytų bendrų principų, norminių dokumentų ir standartų, reglamentuojančių NATO narių karinių ir kitokių gynybos struktūrų, taip pat su jomis susijusių kitų institucijų veiklą, visuma.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

24. Operacinis vadovavimas – naudojimasis vadui deleguota teise organizuoti jam paskirtas pajėgas ir per karinių vienetų vadus vadovauti šių pajėgų veiksmams taip, kaip jis numato esant reikalinga, kad pajėgos galėtų įvykdyti paskirtą misiją ar užduotį. Atsakomybė už karinių vienetų rengimą, administravimą, vidaus organizavimą, discipliną ir logistiką į operacinio vadovavimo sampratą neįeina.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

25. Neteko galios 2020-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

26. Neteko galios 2020-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

27. Neteko galios 2020-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

28. Profesinė karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal profesinės karo tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

29. Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį savanoriškai įsipareigojusio karo prievolininko atliekama nenuolatinė karo tarnyba.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

30. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys karys, atliekantis savanorišką nenuolatinę karo tarnybą kariuomenėje.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

31. Neteko galios 2020-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

32. Neteko galios 2020-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

33. Tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvavusių asmenų, taip pat grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo karių reintegracija (toliau – reintegracija) – psichologinės ir socialinės priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti šių asmenų psichologinę gerovę prisitaikant prie tarnybos, šeimos ir kitos socialinės aplinkos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

34. Tikroji karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečių privalomoji karo tarnyba, profesinė karo tarnyba, savanoriška nenuolatinė karo tarnyba, kariūnų tarnyba.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

35. Paieškos ir gelbėjimo rajonas suprantamas taip, kaip jis apibrėžiamas Saugios laivybos įstatyme; jūros rajonas ir vidaus vandenys suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Jūros aplinkos apsaugos įstatyme.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

36. Žvalgybos institucija ir žvalgybos pareigūnas suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Žvalgybos įstatyme.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

37. Krizė suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Nepaprastosios padėties įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2256, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-03, i. k. 2019-10926

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

38. Aktyvusis kariuomenės personalo rezervas, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karys, tarnyba aktyviajame kariuomenės personalo rezerve, parengtasis kariuomenės personalo rezervas ir privalomoji karo tarnyba suprantami taip, kaip jie apibrėžiami Karo prievolės įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

39. Viešasis transportas suprantamas taip, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. IX-1907, 2003-12-16, Žin., 2004, Nr. 4-28 (2004-01-07)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. X-1558, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2457 (2008-06-07)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)                     

Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

 

3 straipsnis. Krašto apsaugos sistema

1. Krašto apsaugos sistemą sudaro:

1) Krašto apsaugos ministerija – vadovaujanti krašto apsaugos sistemos institucija;

2) kariuomenė, o įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju, – ir kitos institucijos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ir Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai, taip pat Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo nustatyta tvarka ginkluotosioms pajėgoms priskirti koviniai asmenų ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo vienetai ir partizanų vienetai, veikiantys okupuotoje Lietuvos valstybės teritorijoje;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1286, 2014-10-21, paskelbta TAR 2014-10-28, i. k. 2014-15003

Nr. XIII-2911, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10908

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

3) Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija;

4) žvalgybos institucija (Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos), karo prievolės ir mobilizacijos, gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo bei kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios institucijos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

5) krašto apsaugos reikmėms skirtos karinės teritorijos ir kiti infrastruktūros objektai;

6) įmonės ir įstaigos, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos.

2. Lietuvos krašto apsaugos sistema plėtojama kaip transatlantinės kolektyvinės gynybos sistemos dalis. Tuo tikslu:

1) krašto apsaugos sistemos institucijos bendradarbiauja su atitinkamomis NATO bei Europos Sąjungos ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių institucijomis planuojant bendrą gynybą, tarptautines operacijas ir jas vykdant;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3438, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24615

 

2) kariuomenė ir kitos krašto apsaugos sistemos institucijos plėtojamos pagal NATO standartus, užtikrinant veiksmingą jų sąveiką su NATO bei Europos Sąjungos institucijomis ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių ginkluotosiomis pajėgomis;

3) kariai rengiami dalyvauti kolektyvinės gynybos, reagavimo į krizes ir kitose tarptautinėse operacijose;

4) Lietuvos karinė civilinė oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistema plėtojama kaip NATO integruotos oro erdvės stebėjimo, kontrolės ir gynybos sistemos dalis;

5) užtikrinant įslaptintos informacijos apsaugą, taikomi NATO ir Europos Sąjungos įslaptintos informacijos apsaugos standartai;

51) užtikrinant užsienio valstybių, Europos Sąjungos, NATO ar kitų tarptautinių organizacijų informacijos, kurios teikimas ar platinimas yra ribojamas, apsaugą, taikomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, šiomis sutartimis grindžiamų ir jas įgyvendinančių NATO ar kitų tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyti informacijos apsaugos standartai ir taisyklės;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3436, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24612

 

6) vykdoma karybos srities standartizacija;

7) įgyvendinamos kitos narystės NATO ir dalyvavimo Europos Sąjungos bendrojoje gynybos politikoje priemonės, taip pat įstatymų nustatyta tvarka užtikrinamas narystės NATO ir dalyvavimo Europos Sąjungos bendrojoje gynybos politikoje priemonių įgyvendinimas.

3. Gynybai reikalingos ginkluotės ir kitų prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo ir valdymo institucijos pagrindiniai uždaviniai:

1) dalyvauti formuojant pasirengimo valstybės gynimui ir kariuomenės mobilizacijai politiką, karybos srities standartizacijos politiką;

2) krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka vykdyti krašto apsaugos sistemos perkančiųjų organizacijų funkcijas aprūpinant perkančiąsias organizacijas prekėmis, paslaugomis ir darbais.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

4. Krašto apsaugos sistemos institucijos valdo ir (ar) naudoja karines teritorijas savo funkcijoms ir uždaviniams vykdyti. Krašto apsaugos sistemos institucijų bei kariuomenės vienetų vadai (viršininkai) ir kiti pareigūnai atsako už įstatymų ir kitų teisės aktų laikymąsi jų valdomose ar naudojamose karinėse teritorijose. Karinėse teritorijose civilinių institucijų pareigūnai savo funkcijas gali atlikti tik Vyriausybės nustatytais atvejais ir tik kartu dalyvaujant atitinkamoje karinėje teritorijoje kontrolės teises turintiems krašto apsaugos sistemos pareigūnams. Karinių teritorijų kontrolės režimą ir vidaus tvarką pagal savo kompetenciją nustato krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas arba įgaliojimus turintys dalinių, kitų karinių vienetų, tarnybų ar kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadai (viršininkai). Karines teritorijas, kurių sąrašus nustato krašto apsaugos ministras, filmuoti, fotografuoti ar kitu būdu vizualizuoti, taip pat vykdyti bepiločių orlaivių skrydžius virš šių karinių teritorijų ir krašto apsaugos ministro nustatytu ne didesniu negu 2 km spinduliu aplink šias teritorijas yra draudžiama, išskyrus įstatymų ar tarptautinių sutarčių numatytus atvejus arba turint krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka išduotą leidimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

Nr. XIII-1208, 2018-05-31, paskelbta TAR 2018-06-11, i. k. 2018-09722

 

5. Krašto apsaugos sistemoje yra karo kapelionai. Jų veiklos sąlygas ir tvarką reglamentuoja krašto apsaugos ministras, derindamas tai su atitinkamų valstybės pripažintų tradicinių Lietuvoje bažnyčių, kurios skiria kapelionus, vadovybe.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. VIII-2006, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2858 (2000 10 31)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. XI-410, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 95-4035 (2009-08-08)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)

 

4 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos institucijų veiklos teisiniai pagrindai

Krašto apsaugos sistemos institucijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, krašto apsaugos ministro įsakymais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis.

 

5 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinis bendradarbiavimas

1. Krašto apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su atitinkamomis NATO bei Europos Sąjungos ir kitų NATO bei Europos Sąjungos valstybių institucijomis:

1) rengdamos kariuomenę ir kitas krašto apsaugos sistemos institucijas;

2) rengdamos karius, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojus, žvalgybos pareigūnus, tarnaujančius pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, dalyvauti tarptautinėse operacijose;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

3) keisdamosi jų funkcijoms vykdyti reikalinga informacija bei užtikrindamos įslaptintos informacijos apsaugą;

4) vykdydamos karybos srities standartizaciją;

5) mokydamos karius, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį;

6) įsigydamos ir tobulindamos ginkluotę, amuniciją bei kitą techniką;

7) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka užtikrindamos valstybės teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodamos į valstybės suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje;

8) žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo srityje;

9) kitose gynybos bei krašto apsaugos sistemos plėtros srityse.

2. Krašto apsaugos sistemos institucijos pagal savo kompetenciją taip pat bendradarbiauja su atitinkamomis narystės NATO siekiančių bei kitų valstybių ir tarptautinėmis institucijomis.

3. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos kariniai vienetai, kariai ir krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojai, žvalgybos pareigūnai, tarnaujantys pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose, taip pat užsienio valstybių kariniai vienetai, kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai dalyvauja tarptautinėse operacijose, pratybose ir kituose tarptautiniuose karinio bendradarbiavimo renginiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-1558, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2457 (2008-06-07)

 

51 straipsnis. Asmens duomenų tvarkymas

1. Krašto apsaugos sistemos institucijos, administruodamos tikrąją karo tarnybą, asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą ir atliekančių tikrąją karo tarnybą, asmens duomenis, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijos karinių operacijų planavimo, rengimosi joms ar jų vykdymo metu surinktus asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu (toliau – Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymas) ir šiuo įstatymu. Šiais tikslais krašto apsaugos sistemos institucijos turi teisę tvarkyti ir specialių kategorijų asmens duomenis.

2. Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 5 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos teikimas duomenų subjektams (asmenims, stojantiems į tikrąją karo tarnybą, atliekantiems tikrąją karo tarnybą, asmenims, kurių asmens duomenis krašto apsaugos sistemos institucijos surinko karinės operacijos planavimo, rengimosi jai ar jos vykdymo metu) gali būti atidėtas, apribotas arba ši informacija gali būti neteikiama, Asmens duomenų, tvarkomų teisėsaugos ar nacionalinio saugumo tikslais, įstatymo 12 straipsnyje, 14 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytos duomenų subjektų (asmenų, stojančių į tikrąją karo tarnybą, atliekančių tikrąją karo tarnybą, asmenų, kurių asmens duomenis krašto apsaugos sistemos institucijos surinko karinės operacijos planavimo, rengimosi jai ar jos vykdymo metu) teisės susipažinti su savo asmens duomenimis, reikalauti ištaisyti, ištrinti asmens duomenis ar apriboti jų tvarkymą gali būti apribotos visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į tai, kiek ir kol tai būtina ir proporcinga, tais atvejais, kai duomenų subjektui pateikus informaciją ir (arba) įgyvendinus šioje dalyje nurodytą duomenų subjekto teisę gali tapti neįmanoma arba gali būti sukliudyta užtikrinti tikrosios karo tarnybos atlikimą, planuoti karines operacijas, joms rengtis ir (arba) jas vykdyti. Krašto apsaugos sistemos institucijos turi kiekvienu konkrečiu atveju krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka įvertinti, ar šioje dalyje nurodytos duomenų subjektų teisės turi būti visiškai arba iš dalies apribotos, taip pat fiksuoti raštu, įskaitant elektroninę formą, faktines arba teisines priežastis, kuriomis pagrįstas sprendimas apriboti šias teises, ir prireikus šią informaciją pateikti subjektams, nagrinėjantiems skundus dėl žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, jų prašymu.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3248, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15763

 

ANTRASIS SKIRSNIS

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO

IR VALDYMO PAGRINDAI

 

6 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos principai

1. Krašto apsaugos sistema plėtojama pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas.

2. Krašto apsaugos sistemos institucijoms taikomas demokratinės civilių kontrolės principas.

 

7 straipsnis. Civilių demokratinė kariuomenės kontrolė

1. Kariuomenės plėtrą ir jos apginklavimui bei kitoms reikmėms skirtus asignavimus nustato Seimas. Seimas įstatymų nustatyta tvarka vykdo krašto apsaugos sistemos parlamentinę kontrolę.

2. Nacionalinė gynybos politika ir Seimo patvirtinti asignavimai gynybai skelbiami viešai.

3. Sprendimus dėl mobilizacijos, karo padėties paskelbimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir dėl gynybos nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos Prezidentas ir Seimas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.

4. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta ilgalaike valstybine krašto apsaugos sistemos plėtros programa, sprendimus dėl kariuomenės aprūpinimo, ginkluotės įsigijimo ir krašto apsaugos sistemos materialinės bazės plėtros priima Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

5. Vyriausybė, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas yra atsakingi Seimui už ginkluotųjų pajėgų tvarkymą ir vadovavimą joms.

6. Krašto apsaugos ministru, viceministrais ir ministerijos kancleriu gali būti tik civiliai.

7. Tik Respublikos Prezidentas savo dekretu patvirtina kariuomenės dislokavimo taikos metu vietas ir manevravimo teritorines ribas bei sprendimus dėl kariuomenės dalinių perdislokavimo.

8. Ne mažesnio kaip dalinio dydžio karinis vienetas taikos metu gali judėti už patvirtintų jo manevravimo teritorinių ribų tik pagal krašto apsaugos ministro įsakymą, suderintą su Respublikos Prezidentu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. XI-188, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1142 (2009-03-17)

 

8 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos finansavimas, veiklos kontrolė ir jos juridinių

asmenų sandorių sudarymo apribojimai

1. Krašto apsaugos sistemos institucijos finansuojamos iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų. Krašto apsaugos sistemai plėtoti gali būti nustatyta tvarka panaudoti ir užsienio kreditai bei parama.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

2. Vyriausiasis krašto apsaugos sistemos asignavimų valdytojas yra krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos sistemos institucijų finansinė veikla ir biudžetai kontroliuojami įstatymų nustatyta tvarka.

3. Kariuomenės ir kitų krašto apsaugos sistemos juridinių asmenų, išskyrus Krašto apsaugos ministeriją, sandorių sudarymui gali būti taikomi apribojimai, kuriuos nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-958, 2014-06-19, paskelbta TAR 2014-06-26, i. k. 2014-09151

 

9 straipsnis. Krašto apsaugos ministerija

1. Krašto apsaugos ministerijos valdymą ir valdymo struktūrą reglamentuoja Vyriausybės įstatymas ir Viešojo administravimo įstatymas, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus valdymo ir valdymo struktūros ypatumus. Krašto apsaugos ministerijoje departamentai steigiami ir vienarūšėms funkcijoms, susijusioms su krašto apsaugos sistemos uždavinių įgyvendinimu, atlikti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

2. Krašto apsaugos ministerijai vadovauja ministras. Ministras nustato viceministrų ir ministerijos kanclerio kompetenciją ir funkcijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

3. Krašto apsaugos ministerijos pagrindiniai uždaviniai:

1) vykdyti strateginį krašto apsaugos sistemos planavimą, plėtoti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenės gynybinį pajėgumą, parengti kariuomenę ir kitas krašto apsaugos sistemos institucijas Lietuvos valstybės ir bendrai NATO valstybių gynybai, kitiems NATO uždaviniams, Europos Sąjungos bendrajai gynybos politikai bei kitiems tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti;

2) užtikrinti valstybės gynybos ir karinių bei kitų krašto apsaugos funkcijų vykdymą taikos bei karo sąlygomis;

3) įstatymų nustatytose nacionalinio saugumo užtikrinimo srityse teisės aktų nustatyta tvarka administruoti krašto apsaugos sistemos žvalgybos institucijos veiklą;

4) administruoti krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą, pagal savo kompetenciją užtikrinti tarptautinių sutarčių ir susitarimų vykdymą, tarptautinio bendradarbiavimo planų ir programų rengimą bei įgyvendinimą;

5) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka formuoti krašto apsaugos sistemos personalo valdymo, karo tarnybos organizavimo, taip pat valstybės priimančiosios šalies paramos ir mobilizacijos politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šios politikos įgyvendinimą;

6) administruoti viešosios informacijos apie krašto apsaugos sistemą teikimą, kariuomenės, kitų krašto apsaugos sistemos institucijų bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis, Lietuvos šaulių sąjunga, kitomis asociacijomis ir viešosiomis įstaigomis, kitais juridiniais asmenimis ir organizacijomis, tiesiogiai prisidedančiais prie krašto apsaugos sistemos, NATO, Europos Sąjungos, Lietuvos kariuomenės gynybinių pajėgumų stiprinimo ir visuomenės parengimo gynybai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3436, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24612

 

7) formuoti karybos srities standartizacijos politiką;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

8) vykdyti šio ir kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų krašto apsaugos ministrui nustatytas funkcijas.

4. Krašto apsaugos ministerija turi teisę:

1) steigti arsenalą, karinės technologijos instituciją, ginklų bei karinės technikos remonto įmones;

2) steigti karinį archyvą;

3) turėti karo medicinos ir sveikatos priežiūros institucijas;

4) turėti žvalgybos instituciją;

5) steigti karių kultūros ir poilsio įstaigas – karininkų ramoves ir sporto klubus;

6) steigti visuomenės informavimo priemones arba jų redakcijas;

7) turėti savo tarnybinių butų ir kitų gyvenamųjų patalpų fondą, skirtą kariams laikinai apgyvendinti;

8) gauti užsienio paramą krašto apsaugos sistemai ir įvežti ją per valstybės sieną;

9) įsigyti ir įvežti per valstybės sieną krašto apsaugos sistemai reikalingus ginklus, šaudmenis, sprogmenis, specialiąsias priemones, karinę techniką ir kitas su ginkluote susijusias prekes arba įgalioti šiuos veiksmus atlikti kitą krašto apsaugos sistemos instituciją;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

10) finansuoti eksperimentinę plėtrą ir inovacinę veiklą gynybos ir saugumo srityje Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Krašto apsaugos ministerija nefinansuoja eksperimentinės plėtros ar inovacinės veiklos, jeigu tai prieštarautų nacionalinio saugumo interesams. Informaciją, ar ketinantys vykdyti arba vykdantys eksperimentinę plėtrą ar inovacinę veiklą ūkio subjektai keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, pagal Krašto apsaugos ministerijos kreipimąsi teikia institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje, o krašto apsaugos ministro sprendimu – ir kitos institucijos, vadovaudamosi Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytais investuotojų patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo kriterijais.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3436, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24612

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

5. Administruodama krašto apsaugos sistemos personalą, Krašto apsaugos ministerija gali siųsti kandidatus mokytis užsienio karo ir kitose mokymo įstaigose. Kandidatų atrankos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras. Krašto apsaugos ministerija taip pat turi teisę:

1) apmokėti studijų kainą ar jos dalį asmenims, aukštosiose mokyklose valstybės nefinansuojamose studijų vietose studijuojantiems pagal krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, pasirašiusi su šiais asmenimis susitarimus. Studijų kainos ar jos dalies apmokėjimo atvejus, sąlygas ir tvarką, privalomas susitarimo su studijuojančiu asmeniu sąlygas, taip pat apmokamos studijų kainos ar jos dalies dydį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

2) Vyriausybės nustatytais atvejais, sąlygomis ir tvarka teikti paramą asmenims, aukštosiose mokyklose finansuojamose studijų vietose studijuojantiems pagal krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių studijų programas, pasirašiusi su šiais asmenimis susitarimus.

6. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

7. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

8. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1135, 2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4550 (2002-10-25)

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-188, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1142 (2009-03-17)

Nr. XI-410, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 95-4035 (2009-08-08)

Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)

Nr. XI-1415, 2011-05-26, Žin., 2011, Nr. 72-3466 (2011-06-14)

Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

 

10 straipsnis. Krašto apsaugos ministro teisės, pareigos ir atsakomybė

1. Krašto apsaugos ministras vadovauja Krašto apsaugos ministerijos ir visos krašto apsaugos sistemos veiklai. Jis atsako už gynybos politikos įgyvendinimą, krašto apsaugos sistemai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą, krašto apsaugos sistemos plėtrą bei efektyvų jai skirtų išteklių naudojimą.

2. Krašto apsaugos ministras:

1) vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui, krašto apsaugos sistemos ir jos pajėgumų plėtrai, tarptautiniam gynybos bei kariniam bendradarbiavimui, taip pat pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai NATO, Europos Sąjungos ir kitose tarptautinėse gynybos institucijose;

2) tvirtina krašto apsaugos sistemos institucijų (išskyrus Krašto apsaugos ministeriją ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją) nuostatus ir karinių specialybių sąrašą, kartu nustatydamas, kurios iš specialybių laikomos ypatingomis karinėmis specialybėmis, taip pat nustato krašto apsaugos sistemos institucijų administracijų struktūrą ir pareigybių sąrašus, Krašto apsaugos ministerijoje tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių skaičių;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

3) tvirtina Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos didžiausią leistiną žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių;

4) nustato krašto apsaugos sistemos personalo komplektavimo, mokymo ir valdymo bei kitų krašto apsaugos sistemos vidaus administravimo sričių politiką;

41) atsižvelgdamas į Seimo nustatytus ribinius skaičius, nustato tarnaujančių profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiamų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių, į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių, taip pat nustato užduočių vykdyme dalyvaujančių aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičių;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

5) nustato išteklių politiką ir jų efektyvaus naudojimo bei kontrolės tvarką;

6) nustato ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, sprogmenų, specialiųjų priemonių gamybos, taisymo (išskyrus sprogmenis), perdavimo, laikymo, saugojimo, gabenimo, nešiojimo, naudojimo krašto apsaugos sistemoje tvarką, taip pat sprogmenų sunaikinimo tvarką;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

7) nustato krašto apsaugos sistemos veiklos apsaugos ir vidaus saugumo reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

8) nustato Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos duomenų kaupimo, apdorojimo ir teikimo tvarką;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

9) teikia Respublikos Prezidentui tvirtinti kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo vietas, taip pat kartu su užsienio reikalų ministru teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir kitų valstybių karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

10) rengia ir teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą bei rekomendaciją, tvirtina valstybės karinę strategiją;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

11) teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 101 straipsnį, teikia Seimui tvirtinti principinę kariuomenės struktūrą, ribinius karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), skaičius;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-620, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-20, i. k. 2017-12471

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

Nr. XIII-2351, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12441

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

111) kiekvienais metais iki kovo 1 d. teikia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui informaciją apie tarnaujančių (dirbančių) šio įstatymo 101 straipsnio 2 dalyje nurodytų karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas) skaičius;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-2351, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12441

 

12) nustato karių atrankos ir vadų skyrimo į pareigas sistemą bei tvarką;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

13) nustato karių atrankos aukštesniam laipsniui gauti sistemą; suteikia kariams aukštesnius laipsnius, išskyrus pirmąjį karininko laipsnį ir aukštesnius už pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnius;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

14) teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus suteikti kariams pulkininko (jūrų kapitono) ir generolų (admirolų) laipsnius ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsniu, pasirašo Respublikos Prezidento aktus-dekretus dėl aukščiausių karinių laipsnių suteikimo;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

15) teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl karių, įstatymu jiems prilygintų asmenų, kitų krašto gynyboje pasižymėjusių asmenų valstybinių apdovanojimų;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

16) teikia Respublikos Prezidentui siūlymus dėl kariuomenės vado kandidatūrų;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

17) skiria į pareigas ir iš jų atleidžia krašto apsaugos generalinį inspektorių ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininką, kariuomenės vado teikimu skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Gynybos štabo viršininką, kariuomenės pajėgų rūšių vadus, krašto apsaugos savanorių pajėgų vadą, teisės aktų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia karinius atstovus ir specialiuosius atašė bei jų pavaduotojus ir padėjėjus, taip pat tvirtina šiame punkte nurodytų pareigybių nuostatus (aprašus).

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

18) nustato karių rotacijos ir skyrimo į pareigas tvarką, skiria karius į kariuomenės pajėgų rūšių vadų pavaduotojų, junginių ir dalinių vadų pareigas, taip pat į pulkininko leitenanto (komandoro) ir aukštesnį laipsnį atitinkančias pareigas, juos atleidžia iš pareigų ar perkelia iš vienos krašto apsaugos sistemos institucijos arba kariuomenės junginio ar dalinio į kitą; skiria karius į pareigas Krašto apsaugos ministerijoje ir įstaigose prie Krašto apsaugos ministerijos, prireikus deleguoja karius į tarnybą krašto apsaugos sistemai nepriklausančiose valstybės institucijose, kitų valstybių ar tarptautinėse institucijose;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

19) priima karius į profesinę karo tarnybą ir išleidžia juos į atsargą;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

20) nustato profesinės karo tarnybos karių perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą tvarką ir tvirtina šio rezervo nuostatus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

21) įsteigia krašto apsaugos sistemos medalius, kvalifikacijos bei pasižymėjimo ženklus ir nustato apdovanojimo jais tvarką;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

22) vykdo kitus įstatymų, Vyriausybės ir Ministro Pirmininko jam suteiktus įgaliojimus.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

 

3. Krašto apsaugos ministras duoda užduotis ir leidžia įsakymus bei įsakymais patvirtintus kitus teisės aktus visoms krašto apsaugos sistemos institucijoms.

4. Krašto apsaugos ministras savo įsakymais gali deleguoti dalį šiame įstatyme numatytų teisių, pareigų ir atsakomybės viceministrams, ministerijos kancleriui, kariuomenės vadui, kitiems vadams ir krašto apsaugos sistemos institucijų bei padalinių vadovams, nustatydamas naudojimosi jo deleguotomis teisėmis ir sprendimų priėmimo sąlygas, procedūras ir tvarką.

5. Krašto apsaugos ministro, kaip Vyriausybės nario, teisės negali būti deleguotos. Kai krašto apsaugos ministro nėra, jo, kaip Vyriausybės nario, teisėmis gali naudotis tik krašto apsaugos ministrą pavaduojantis kitas ministras.

6. Krašto apsaugos ministras turi teisę sudaryti savo patariamąsias institucijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-188, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1142 (2009-03-17)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)

 

101 straipsnis. Principinė kariuomenės struktūra ir ribiniai karių skaičiai

1. Tvirtinant principinę kariuomenės struktūrą, nurodomos kariuomenės pajėgų rūšys, nuolatiniai kariuomenės junginiai, daliniai ir jiems prilyginti kariniai vienetai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2351, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12441

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

2. Tvirtinant ribinius karių skaičius, nurodoma:

1) bendri ribiniai karių skaičiai;

2) ribiniai profesinės karo tarnybos karių skaičiai;

3) ribiniai privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiai (atskirai nurodant per metus į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukiamų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių karių skaičius);

4) ribiniai karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių skaičiai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

5) ribiniai kiekvienais metais į pratybas ir mokymus pašaukiamų aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių skaičiai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

6) ribiniai kariūnų skaičiai;

7) ribinis kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2351, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12441

 

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti privalomosios karo tarnybos karių ribiniai skaičiai netaikomi paskelbus mobilizaciją ir ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju. Skelbiant dalinę mobilizaciją, gali būti nustatytas jos mastas nurodant mobilizuojamų karių ribinius skaičius.

4. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių kartotinis rengimas turi atitikti valstybės gynybinius poreikius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2429, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17526

 

102 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija

1. Valstybės ir tarnybos paslapties nesudaranti informacija apie karinių vienetų pajėgumus ir jų vystymą, tarptautinį gynybos ir karinį bendradarbiavimą, karinių teritorijų saugumo organizavimą laikoma krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija tol, kol jos atskleidimas gali pakenkti valstybės saugumo ir gynybos interesams.

2. Krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija teikiama ir prieinama tik asmenims, kuriems atliekant tarnybines funkcijas būtina su ja dirbti ar susipažinti.

3. Krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija kitiems asmenims teikiama, jeigu pareiga teikti šią informaciją yra numatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose norminiuose teisės aktuose.

4. Krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacijos administravimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3436, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24612

 

TREČIASIS SKIRSNIS

LIETUVOS KARIUOMENĖ

 

11 straipsnis. Kariuomenės statusas ir sudėtis

1. Lietuvos kariuomenės steigėja yra Lietuvos Respublika. Steigėjos teises, laikydamasi šio ir kitų įstatymų, įgyvendina Krašto apsaugos ministerija.

2. Lietuvos kariuomenė yra vientisa institucija, turinti viešojo juridinio asmens statusą. Kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teises ir pareigas įgyvendina kariuomenės vadas. Kariuomenės daliniai, junginiai ar kiti kariniai vienetai atskiro juridinio asmens statuso neturi. Kariuomenės daliniams, junginiams, tarnyboms ar kitokiems kariniams vienetams gali būti deleguojamos kariuomenės, kaip viešojo juridinio asmens, teisės ir pareigos, reikalingos jų kompetencijai priskirtai veiklai įgyvendinti. Realizuodami šias teises ir pareigas, kariuomenės daliniai, junginiai, tarnybos ar kitokie kariniai vienetai atstovauja kariuomenei ir veikia jos vardu. Lietuvos kariuomenė turi savo vėliavą, kurią krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Respublikos Prezidentas. Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių, dalinių, kitų savarankiškų karinių vienetų vėliavas tvirtina ir kariniams vienetams jas suteikia krašto apsaugos ministras.

3. Kariuomenės dalinių, junginių, tarnybų ar kitokių karinių vienetų ir jų vadų kompetencijos ribas ir atstovavimo kariuomenei, sudarant sandorius bei kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, tvarką kariuomenės vado siūlymu nustato krašto apsaugos ministras.

4. Kariuomenę sudaro kariuomenės pajėgos, junginiai, daliniai ir kiti kariniai vienetai. Kariuomenės vienetai komplektuojami profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2429, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17526

 

5. Kariuomenės pajėgų rūšys yra:

1) sausumos pajėgos;

2) karinės oro pajėgos;

3) karinės jūrų pajėgos;

4) specialiųjų operacijų pajėgos.

6. Sausumos pajėgų sudedamoji dalis yra krašto apsaugos savanorių pajėgos (toliau – savanorių pajėgos).

7. Detalią kariuomenės struktūrą, kurioje nurodomos kariuomenės pajėgų rūšys, kariuomenės junginiai ir daliniai, vadovaudamasis Seimo patvirtinta principine kariuomenės struktūra, nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2351, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-29, i. k. 2019-12441

 

8. Karinėms operacijoms vykdyti sudaromos operacinės pajėgos. Operacines pajėgas sudaro kariuomenės pajėgų rūšių ir kitokie kariniai vienetai, kariuomenės vado paskirti Gynybos štabo viršininko operaciniam vadovavimui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

9. Specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai.

10. Neteko galios nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

12 straipsnis. Kariuomenės uždaviniai

1. Pagrindiniai kariuomenės uždaviniai taikos metu:

1) saugoti valstybės teritoriją (įskaitant oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą, kontrolę ir gynybą) ir karines teritorijas, taip pat bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis stebėti ir kontroliuoti išskirtinę ekonominę zoną bei kontinentinį šelfą;

2) palaikyti kovinę parengtį, rengtis tarptautinėms operacijoms ir dalyvauti jose;

3) įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis organizuoti, koordinuoti žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus, jiems vadovauti ir juos vykdyti, teikti pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms;

4) organizuoti ir vykdyti saugomų asmenų, atvykstančių krašto apsaugos ministro ar kariuomenės vado oficialiu kvietimu, apsaugą.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3438, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24615

 

2. Pagrindinis kariuomenės uždavinys karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu – savarankiškai ir kartu su sąjungininkių ginkluotosiomis pajėgomis ginklu ginti Lietuvos valstybę ir kitas valstybes sąjungininkes.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

3. Įgyvendindama šio straipsnio 1 dalyje nustatytus uždavinius, kariuomenė pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ar Krašto apsaugos ministerijos tarptautinius susitarimus bendradarbiauja su NATO institucijomis ir kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

4. Pagal šio straipsnio 3 dalį vykdydamos Lietuvos Respublikos teritorijos karinę apsaugą, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimą bei kontrolę, taip pat reaguodamos į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus sausumoje, oro erdvėje ir teritorinėje jūroje, kitų NATO valstybių ginkluotosios pajėgos gali turėti tokias pačias teises, kokias Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nustato Lietuvos kariuomenei.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-1558, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2457 (2008-06-07)

 

13 straipsnis. Kariuomenės vadas

1. Kariuomenės vadą Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta tvarka skiria Respublikos Prezidentas. Paskirtas kariuomenės vadas pareigas eina ne ilgiau kaip 5 metus. Kariuomenės vadas, pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia ir pasirašo priesaikos lapą.

2. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šiame straipsnyje nustatytų priesaikos tekstų. Nustatomi šie kariuomenės vado priesaikos tekstai:

1) „Aš, (vardas, pavardė),

paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu, be išlygų prisiekiu:

ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,

saugoti jos žemių vientisumą,

sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo pareigas, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos kariuomenę,

ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė),

paskirtas Lietuvos kariuomenės vadu, be išlygų prisiekiu:

ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,

saugoti jos žemių vientisumą,

sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo pareigas, visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos kariuomenę,

ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę.“

3. (Neteko galios nuo 2005 m. gruodžio 8 d.)

4. Kariuomenės vadas tiesiogiai pavaldus krašto apsaugos ministrui ir vykdo nustatytą kariuomenės plėtros politiką. Kariuomenės vadas yra aukščiausiasis valstybės karinis pareigūnas, kariniais klausimais atstovaujantis Lietuvos kariuomenei.

5. Vykdydamas savo pareigas, kariuomenės vadas naudojasi teisėmis, kurias jam tiesiogiai suteikia įstatymai ir kiti teisės aktai.

6. Svarbiausias kariuomenės vado uždavinys taikos metu – tinkamai rengti kariuomenę ginkluotai valstybės gynybai, užtikrinant jos sąveiką su kitų NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis ir dalyvavimą tarptautinėse operacijose.

7. Vadovaudamas kariuomenei, taikos metu kariuomenės vadas:

1) parengia valstybės karinės gynybos strategiją ir yra atsakingas už tai, kad būtų iš anksto parengti ginkluotos gynybos planai netikėto užpuolimo ir kitais neatidėliotinais atvejais;

2) nustato kariuomenei valstybės teritorijos apsaugos, teritorinės jūros, ekonominės zonos ir oro erdvės kontrolės bei apsaugos užduotis;

3) nustato kariuomenei karinių operacijų žvalgybos užduotis;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

4) parengia kariuomenės plėtros ir ginkluotųjų pajėgų mobilizacijos planus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

5) nustato visoms ginkluotąsias pajėgas sudarančioms institucijoms privalomus reikalavimus, įskaitant apsirūpinimo materialiniais ištekliais reikalavimus, būdus ir priemones sąveikai užtikrinti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

6) nustato karinio parengimo reikalavimus institucijoms, kurios, įvedus karo padėtį, tampa ginkluotųjų pajėgų dalimi;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

7) atsako už valstybės gynybos strateginės vadavietės funkcionavimą;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

8) užtikrina kariuomenės vadovavimo ir valdymo sistemų patikimą funkcionavimą;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

9) užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą, atsako už tvarką ir drausmę kariuomenėje;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

10) užtikrina paslapčių apsaugą kariuomenėje pagal teisės aktų reikalavimus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

11) nustato bendruosius karinės tarnybos reikalavimus visam krašto apsaugos sistemos kariniam personalui, kurį sudaro visi krašto apsaugos sistemos tikrosios karo tarnybos kariai, išskyrus Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujančius karius;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

12) parengia kariuomenės dalinių dislokavimo planus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

13) Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikia kariuomenės rėmėjo vardą kariuomenei nusipelniusiems asmenims;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

14) atsako už karinės administracijos bei logistikos sistemos efektyvų funkcionavimą;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

15) teikia siūlymus krašto apsaugos ministrui, kaip tobulinti kariuomenės struktūras bei funkcines sistemas (logistikos, ryšių ir kt.);

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

16) tvirtina karinių pratybų ir mokymo programas;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

17) nustato kariuomenės personalo komplektavimo, mokymo ir profesinio rengimo reikalavimus, atsako už savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių rengimą ir jam pavaldžių karo mokymo įstaigų efektyvią veiklą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

18) sudaro atrankos komisijas jo skiriamų į pareigas vadų kandidatūroms pasiūlyti ir jaunesniųjų karininkų laipsniams kelti;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

19) teikia krašto apsaugos ministrui patarimus kariniais klausimais;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

20) teikia krašto apsaugos ministrui kariuomenės biudžeto poreikių pagrindimą ir lėšų paskirstymo pasiūlymus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

21) kontroliuoja ir atsako už lėšų ir kariuomenės turto efektyvų tikslinį naudojimą;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

22) vadovauja kariuomenės aprūpinimui: skirsto ginkluotę, techniką, kitas materialines vertybes, atsako už jų apsaugos ir apskaitos organizavimą bei efektyvų naudojimą;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

23) teikia krašto apsaugos ministrui statutų ir kitų teisės aktų projektus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

24) laikydamasis krašto apsaugos ministro nustatytos tvarkos, skiria karius į pareigas, perkelia ir atleidžia iš jų, pradedant kuopos vadu ir baigiant bataliono vado pavaduotoju ir tolygiomis pareigomis, taip pat perkelia iš vieno junginio į kitą arba iš vienos pajėgų rūšies į kitą ne aukštesnio kaip majoro laipsnio karius;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

25) vykdo kitas teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas bei jo paskirtas užduotis.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

8. Vykdydamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas ar krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas, kariuomenės vadas leidžia įsakymus ir duoda privalomus nurodymus kariuomenei (ginkluotosioms pajėgoms). Vykdydamas strateginio lygmens vadovavimo kariuomenei (ginkluotosioms pajėgoms) funkcijas, kariuomenės vadas turi teisę pasitelkti Krašto apsaugos ministerijos administracijos padalinius krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

9. Karo padėties metu kariuomenės vadas vykdo Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatytas ginkluotųjų pajėgų vado funkcijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

10. Kai kariuomenės vado nėra arba jis laikinai negali eiti pareigų, jį pavaduoja Gynybos štabo viršininkas arba krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtas kitas karininkas, turintis generolo (admirolo) laipsnį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-421, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5183 (2005-12-08)

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

14 straipsnis. Vadovavimas valstybės gynybai ir karinėms operacijoms

1. Vadovavimas valstybės gynybai ir karinėms operacijoms yra trijų lygmenų: strateginio, operacinio ir taktinio.

2. Strateginiu lygmeniu Respublikos Prezidentas, Valstybės gynimo taryba, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas priima strateginius sprendimus dėl valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir karinių operacijų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

3. Operaciniu lygmeniu Gynybos štabo viršininkas planuoja karines operacijas ir joms vadovauja. Tarptautinėms operacijoms vykdyti Lietuvos kariuomenės (ginkluotųjų pajėgų) vienetai gali būti perduodami kitų valstybių arba Jungtinių Tautų, NATO ar Europos Sąjungos institucijų operaciniam vadovavimui ir valdymui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

4. Taktiniu lygmeniu veikia kariniai vienetai, planuojamos ir vykdomos kovinės užduotys, karinių vienetų vadai atlieka taktinį vadovavimą.

5. Valstybės gynybos civilinė vadovybė yra Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas – ir krašto apsaugos ministras.

6. Pagal demokratinės civilių kontrolės principą operacinio vadovavimo karinėms operacijoms ir kitiems gynybos veiksmams grandinė prasideda nuo Respublikos Prezidento ir per krašto apsaugos ministrą paprastai eina kariuomenės vadui. Operacinio vadovavimo grandinėje Respublikos Prezidento ir krašto apsaugos ministro duotos užduotys įgyvendinamos kariuomenės vado įsakymais.

7. Krašto apsaugos ministras savo išvykoms į užsienį privalo iš anksto gauti Respublikos Prezidento sutikimą raštu. Kai Respublikos Prezidentas iš šalies išvyksta, krašto apsaugos ministras  turi būti Lietuvoje, išskyrus atvejus taikos metu, kai ministras vyksta į užsienio valstybę iš anksto suderinto oficialaus ar darbo vizito arba į tarptautinius renginius saugumo ir gynybos klausimais. Respublikos Prezidentui ir krašto apsaugos ministrui vienu metu esant užsienyje ir dėl to laikinai negalint vykdyti savo pareigų operacinio vadovavimo kariuomenei grandinėje, juos pavaduoja atitinkamai Seimo Pirmininkas ir krašto apsaugos ministrą laikinai pavaduoti paskirtas kitas Vyriausybės narys.

8. Vadovauti valstybės karinės apsaugos, ginkluotos gynybos ir kitoms karinėms operacijoms, vykdyti strateginio kariuomenės planavimo, strateginio vadovavimo kariuomenei ir kitas krašto apsaugos ministro pavestas funkcijas atlikti kariuomenės vadui padeda jam tiesiogiai pavaldus Gynybos štabas, kurio struktūrą ir nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

9. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

10. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

11. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

12. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

13. Neteko galios nuo 2018-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

14. Krašto apsaugos generalinis inspektorius kontroliuoja kariuomenės vienetų bendrą ir karinį pasirengimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos šaulių sąjungos kovinių būrių pasirengimą bendriems su kariuomene gynybos veiksmams, taip pat atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1286, 2014-10-21, paskelbta TAR 2014-10-28, i. k. 2014-15003

Nr. XIII-2911, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10908

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1027, 99.01.14, Žin., 1999, Nr.11-246 (99.01.27)

Nr. VIII-2006, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2858 (2000 10 31)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-410, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 95-4035 (2009-08-08)

Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)

 

15 straipsnis. Gynybos štabas (neteko galios)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-188, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1142 (2009-03-17)

Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)

 

16 straipsnis. Kariuomenės pajėgų rūšių paskirtis

1. Sausumos pajėgų paskirtis – valstybės sausumos teritorijos karinė apsauga ir gynyba.

2. Karinių oro pajėgų paskirtis – oro erdvės stebėjimas, kontrolė ir gynyba.

3. Karinių jūrų pajėgų paskirtis – teritorinės jūros stebėjimas, kontrolė ir gynyba, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo stebėjimas bei kontrolė.

4. Specialiųjų operacijų pajėgų paskirtis – vykdyti karines specialiąsias operacijas.

5. Kariuomenės pajėgų rūšių, junginių ir dalinių funkcijas, tvirtindamas jų nuostatus, nustato krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu. Vadovaudamasis teisės aktais bei gynybos ir tarptautinio karinio bendradarbiavimo poreikiais, konkrečias užduotis kariuomenės pajėgų rūšims, junginiams ir į junginius neįeinantiems daliniams duoda kariuomenės vadas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

 

17 straipsnis. Savanorių pajėgos

1. Savanorių pajėgos sudaromos iš karių savanorių, taip pat į savanorių pajėgas skiriamų profesinės karo tarnybos karių.

2. Savanorių pajėgų vadas yra tiesiogiai pavaldus sausumos pajėgų vadui.

3. Savanorių pajėgų kariniai vienetai rengiami bendriems veiksmams su kitais kariniais vienetais.

4. Taikos metu savanorių pajėgų funkcijos yra: karių savanorių rengimas, priimančiosios šalies paramos sąjungininkių ginkluotosioms pajėgoms teikimas, šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų kariuomenės uždavinių vykdymas. Karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu savanorių pajėgų kariniai vienetai vykdo jiems nustatytas gynybos, svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugos ir paramos sąjungininkių ginkluotosioms pajėgoms užduotis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

5. Neteko galios nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

18 straipsnis. Kariuomenės pagalba kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms

1. Kariniai vienetai gali būti pasitelkiami teikiant pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms šiais atvejais:

1) ekstremalių situacijų atvejais, kai ekstremaliojo įvykio mastas sparčiai didėja, tam tikroms gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų užduotims ekstremalios situacijos židinyje atlikti, taip pat ekstremalių situacijų atvejais, kai ekstremaliojo įvykio mastas sparčiai didėja ir kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms vykdyti jų funkcijas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-512, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17356

 

2) nepaprastosios padėties atveju, kai Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl nepaprastosios padėties įvedimo nurodoma, kad nepaprastosios padėties metu pasitelkiama Lietuvos kariuomenė;

3) prireikus sustiprinti valstybės sienos apsaugą;

4) teikiant pagalbą valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijoms, kad būtų įgyvendinti jų įgaliojimai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, išskirtinėje ekonominėje zonoje bei kontinentiniame šelfe;

5) ypatingais atvejais, kai kyla grėsmė žmonių gyvybei, prireikus padėti policijai vykdyti skubias asmenų sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijas;

6) prireikus padėti vykdyti teroro išpuolio likvidavimo operaciją, kai tam nėra pakankamų ar tinkamų kitų valstybės institucijų ar įstaigų pajėgų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

 

7) prireikus tam tikram laikui sustiprinti svarbių valstybės ar savivaldybių objektų apsaugą arba ginti juos nuo teroro ar masinio pobūdžio smurtinių išpuolių;

8) prireikus padėti Vadovybės apsaugos tarnybai užtikrinti saugomų asmenų apsaugą, kai tam nepakanka ar nėra tinkamų Vadovybės apsaugos tarnybos ar vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pajėgų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2911, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10908

 

9) prireikus padėti institucijoms, atsakingoms už žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną, koordinavimą, atlikti šiuos darbus;

10) prireikus neutralizuoti sprogmenis.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

 

11) teikiant pagalbą žvalgybos institucijoms vykdant žvalgybos užduotis, kai tam nepakanka ar nėra tinkamų žvalgybos institucijos pajėgų.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais atvejais kariniai vienetai gali būti pasiųsti padėti civilinės saugos sistemos pajėgoms krašto apsaugos ministro įsakymu, krašto apsaugos ministrui gavus Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra ekstremalios situacijos židinys, administracijos direktoriaus rašytinį prašymą. Karinių vienetų ir civilinės saugos sistemos pajėgų veiksmai koordinuojami pagal kariuomenės vado ar jo įgaliotų karinių vienetų vadų ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus ar jo įgaliotų civilinės saugos sistemos pareigūnų iš anksto parengtus sąveikos planus, išskyrus atvejus, kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms vykdyti jų funkcijas. Kai, siekiant išvengti grėsmės visuomenės rimčiai, yra būtina padėti policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Viešojo saugumo tarnybos pajėgoms vykdyti jų funkcijas ir kai šiuo tikslu pasitelkiami kariniai vienetai, karinių vienetų ir šių civilinės saugos sistemos pajėgų veiksmus koordinuoja ekstremalios situacijos operacijų vadovas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-512, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17356

 

3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai siunčiami padėti institucijoms, užtikrinančioms Nepaprastosios padėties įstatymo vykdymą, krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą, vadovo rašytinį prašymą. Karinių vienetų sąveiką su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis koordinuoja institucijos, atsakingos už ekstremalių situacijų ar krizės valdymą, vadovas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2256, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-03, i. k. 2019-10926

 

4. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai gali būti siunčiami padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybai krašto apsaugos ministro įsakymu, gavę vidaus reikalų ministro rašytinį prašymą. Karinių vienetų ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar padalinių sąveika vykdoma pagal Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtinamą valstybės sienos apsaugos priedangos planą.

5. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu atveju gali būti naudojamos kariuomenei priskirtos stebėjimo ir kontrolės techninės priemonės bei karo laivai ir orlaiviai. Tokia kariuomenės pagalba teikiama pagal bendrus jos sąveikos su valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijomis planus ir susitarimus dėl pagalbos. Šiuos planus ir susitarimus sudaro kariuomenės vadas ar jo įgalioti vadai (viršininkai) ir valstybės sienos apsaugos, muitinės, aplinkos apsaugos, žvejybos ir laivybos kontrolės institucijų vadovai ar jų įgalioti pareigūnai. Bendrų sąveikos planų ir susitarimų dėl pagalbos rengimą ir vykdymą koordinuoja Vyriausybės sudaroma tarpžinybinė Teritorinės jūros, išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo apsaugos ir kontrolės komisija.

6. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais atvejais karinis vienetas gali būti pasitelktas kariuomenės vado ar jo įgalioto operacinio vadovavimo grandinėje esančio vado įsakymu, gavus policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto pareigūno raštišką prašymą. Apie įsakymą siųsti karinį vienetą padėti policijai nedelsiant pranešama krašto apsaugos ministrui, o šis, suderinęs su vidaus reikalų ministru, turi teisę įsakymą atšaukti. Siunčiamas karinis vienetas gali teikti policijai tik prašomą vienkartinę pagalbą, kurios trukmė neviršija 24 valandų. Prireikus pagalbos policijai teikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama iki 48 valandų arba tol, kol bus pasiekti asmens sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijos tikslai. Asmens sulaikymo, paieškos ar gelbėjimo operacijai, kurią vykdyti padeda karinis vienetas, vadovauja policijos generalinio komisaro ar jo pavaduotojo arba teritorinės policijos įstaigos vadovo paskirtas pareigūnas.

7. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu atveju karinis vienetas gali būti pasitelktas krašto apsaugos ministro įsakymu, kai dėl teroro išpuolio priimamas Nacionalinio saugumo komisijos sprendimas pasitelkti karinį vienetą. Teroro išpuolio likvidavimo operacijai, kurią padeda vykdyti karinis vienetas, vadovauja teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas teroro išpuolio likvidavimo operacijos vadovas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XIII-2256, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-03, i. k. 2019-10926

 

8. Šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytais atvejais kariniai vienetai gali būti pasitelkti krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus vidaus reikalų ministro rašytinį prašymą arba vykdant Vyriausybės sprendimus dėl Vyriausybės nustatytų svarbių valstybės ir savivaldybių ar kitų objektų apsaugos sustiprinimo.

9. Šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu atveju karinis vienetas gali būti pasitelktas kariuomenės vado įsakymu, gavus Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus ar jo pavaduotojo rašytinį prašymą, suderintą su krašto apsaugos ministru. Siunčiamas karinis vienetas gali teikti Vadovybės apsaugos tarnybai tik prašomą vienkartinę pagalbą, kurios trukmė neviršija 24 valandų. Prireikus pagalbos Vadovybės apsaugos tarnybai teikimo trukmė, laikantis tokios pat tvarkos, gali būti pratęsiama iki 48 valandų arba tol, kol tai būtina pagal nustatytą saugomų asmenų saugumo užtikrinimo lygį. Užtikrinant saugomų asmenų apsaugą, karinio vieneto ir kitų valstybės institucijų ar įstaigų veiksmus koordinuoja Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus ar jo pavaduotojo paskirtas pareigūnas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2911, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10908

 

10. Šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju gali būti naudojamos kariuomenei priskirtos stebėjimo ir kontrolės techninės priemonės bei karo laivai ir orlaiviai. Tokia kariuomenės pagalba teikiama kariuomenės vado nustatyta tvarka, gavus institucijos, atsakingos už žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną, koordinavimą, vadovo ar jo įgalioto pareigūno prašymą.

11. Šio straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai pasitelkiami krašto apsaugos ministro ir vidaus reikalų ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

 

12. Šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytu atveju kariniai vienetai gali būti pasiųsti teikti pagalbą žvalgybos institucijai krašto apsaugos ministro įsakymu, gavus žvalgybos institucijos vadovo rašytinį prašymą. Karinių vienetų ir žvalgybos institucijos veiksmai koordinuojami pagal kariuomenės vado ar jo įgaliotų karinių vienetų vadų ir žvalgybos institucijos vadovo ar jo įgaliotų žvalgybos pareigūnų suderintą sąveikos planą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

13. Apie šio straipsnio 2, 4, 7 ir 8 dalyse nurodytą įsakymą krašto apsaugos ministras privalo nedelsdamas pranešti Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, Seimo Pirmininkui ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

14. Šio straipsnio nurodytais atvejais teikdama pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms karinę jėgą kariuomenė gali naudoti tik tiek, kiek yra būtina pagalbos tikslams pasiekti. Karinė jėga naudojama Karinės jėgos naudojimo statute nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

Nr. XIV-512, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17356

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

15. Kariui, kuris atlikdamas tarnybines pareigas teikiant pagalbą kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms viršijo tarnybinės rizikos ribas ir tuo būdu padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, ir dėl to tapo įtariamuoju (specialiuoju liudytoju), kaltinamuoju arba kuris nukentėjo atlikdamas jam priskirtas tarnybines funkcijas ar dėl tikrosios karo tarnybos, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir dydžiu kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Ši kompensacija skiriama krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-512, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-11, i. k. 2021-17356

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-2006, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2858 (2000 10 31)

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. X-1558, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2457 (2008-06-07)

Nr. XI-754, 2010-04-13, Žin., 2010, Nr. 48-2303 (2010-04-27)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

 

181 straipsnis. Žmonių paieška ir gelbėjimas bei teršimo incidentų likvidavimas

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kariuomenė organizuoja, koordinuoja ir vadovauja žmonių paieškos ir gelbėjimo darbams paieškos ir gelbėjimo rajone bei teršimo incidentų likvidavimo darbams jūros rajone. Žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbus kariuomenė organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja per Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą.

2. Kariuomenė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdo žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, išskyrus jūrų uostų akvatorijas ir Kuršių marias, ir teršimo incidentų likvidavimo darbus jūros rajone, išskyrus vidaus vandenis.

3. Kariuomenė jūros rajone, išskyrus vidaus vandenis, vykdo ypatingas priemones (paskandina laivą, pašalina pavojingą objektą ar kt.), jeigu teisės aktų nustatyta tvarka buvo priimtas sprendimas tokias priemones vykdyti, siekiant išvengti, sumažinti ar likviduoti incidentą, kuris kelia rimtą ir neišvengiamą grėsmę žmonėms, aplinkai ir su tuo susijusiems interesams.

4. Kariuomenė organizuoja ir kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis dalyvauja žmonių paieškos ir gelbėjimo bei teršimo incidentų likvidavimo darbų organizavimo, koordinavimo, vadovavimo ir vykdymo mokymuose bei pratybose.

5. Siekdama užtikrinti, kad teršimo incidentų likvidavimo darbai vyktų laiku, Lietuvos kariuomenė reguliariai atlieka taršos stebėjimus iš oro virš jūros rajono.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-1558, 2008-05-22, Žin., 2008, Nr. 65-2457 (2008-06-07)

 

19 straipsnis. Karo policija

1. Karo policija yra sudedamoji kariuomenės dalis.

2. Karo policijos funkcijas ir teises nustato atskiras įstatymas. Jos struktūrą nustato krašto apsaugos ministras.

 

20 straipsnis. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija

1. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija (toliau – Akademija) yra karo mokymo įstaiga – valstybinis universitetas.

2. Akademija veikia kaip biudžetinė įstaiga, jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Akademija reorganizuojama ir likviduojama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimą dėl Akademijos reorganizavimo ir likvidavimo Vyriausybės teikimu priima Seimas. Akademija finansuojama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Akademijos struktūrą ir pareigybių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras.

3. Kariūnų tarnybos Akademijoje sąlygas ir tvarką nustato Akademijos statutas ir kiti tikrąją karo tarnybą reglamentuojantys teisės aktai. Akademijos statutą krašto apsaugos ministro teikimu tvirtina Vyriausybė.

4. Akademijai vadovauja vienasmenis valdymo organas – Akademijos viršininkas, kurį į pareigas skiria krašto apsaugos ministras. Akademijos tikslams pasiekti sudaromi patariamieji organai – Akademijos senatas ir Akademijos taryba. Akademijos organų funkcijos nustatomos Akademijos statute.

5. Akademijos darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taikomos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos.

6. Akademijoje kariūnai rengiami būti karininkais pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas. Karininkų rengimo Akademijoje reikalavimus kariuomenės vado teikimu nustato krašto apsaugos ministras.

7. Kariūnai, pareiškę norą įgyti krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, įgyjamų suteikiant aukštojo mokslo kvalifikaciją kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, ir atitinkantys priėmimo studijuoti pagal atitinkamas studijų programas sąlygas, gali būti siunčiami studijuoti kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose. Kariūnai, išsiųsti studijuoti kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, įgyja Akademijos klausytojo statusą ir būti karininkais rengiami pagal karinio rengimo programas. Kariūnams, įgijusiems aukštojo mokslo kvalifikaciją kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose ir baigusiems karinio rengimo programas Akademijoje, išduodamas atitinkamos Lietuvos aukštosios mokyklos diplomas, liudijantis suteiktą kvalifikacinį laipsnį, ir Akademijos pažymėjimas, liudijantis karinio rengimo programos baigimą. Kariūnų siuntimo studijuoti kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose atrankos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

8. Krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, įgyjamų suteikiant aukštojo mokslo kvalifikaciją kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose, sąrašą kariuomenės vado teikimu nustato krašto apsaugos ministras. Į konkrečias Lietuvos aukštąsias mokyklas siunčiamų kariūnų skaičius pagal Lietuvos aukštųjų mokyklų vykdomas studijų programas atitinkamais metais nustatomas Krašto apsaugos ministerijos ir atitinkamos Lietuvos aukštosios mokyklos susitarimu ir paskelbiamas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygose.

9. Akademijoje pagal universitetines studijų programas gali būti rengiami karybos ir nacionalinio saugumo specialistai. Akademijoje taip pat atliekami nacionaliniam saugumui ir gynybai reikšmingi moksliniai tyrimai, gali būti organizuojamas kitų tikrosios karo tarnybos karių karinis rengimas ir neformalusis švietimas.

10. Karinis rengimas Akademijoje organizuojamas tikrosios karo tarnybos karių profesiniams įgūdžiams formuoti ir tobulinti bei kariuomenės vado teikimu krašto apsaugos ministro nustatytoms specialybėms įgyti.

11. Priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas nustato krašto apsaugos ministras. Akademijos viršininkas nustato priėmimo į Akademiją organizavimo tvarką.

12. Į Akademiją priimami vidurinį išsilavinimą įgiję, profesinei karo tarnybai tinkantys ir krašto apsaugos ministro nustatytas priėmimo į Akademiją studijuoti pagal universitetinių studijų, karinio rengimo ir neformaliojo švietimo programas sąlygas atitinkantys asmenys. Priimamas į Akademiją kariūnu asmuo pasirašo su Akademija kariūno tarnybos sutartį, kuria įsipareigoja studijuoti ir vykdyti kitas kariūno pareigas, o po studijų – tarnauti profesinėje karo tarnyboje, jeigu studijų baigimo dieną būtų į ją pakviestas. Kariūnai kviečiami į profesinę karo tarnybą atsižvelgiant į jų studijų ir karinio rengimo rezultatus ir krašto apsaugos sistemos bei karo tarnybos poreikius. Jeigu studijas arba karinio rengimo programą Akademijoje baigusiam kariūnui nepasiūloma sudaryti profesinės karo tarnybos sutarties, jis yra išleidžiamas į atsargą.

13. Kariūnų studijos, karinis rengimas ir neformalusis švietimas Akademijoje ir kariūnų, išsiųstų studijuoti vadovaujantis šio straipsnio 8 dalies nuostatomis, studijos kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Už kariūnų studijas kitose Lietuvos aukštosiose mokyklose mokama ne didesnė negu norminė studijų kaina. Kariūnams suteikiama gyvenamoji patalpa (kareivinėse). Išsiųstiems studijuoti į kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas kariūnams gyvenamoji patalpa suteikiama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kariūnai aprūpinami arba iš dalies aprūpinami maistu arba Akademijos statute nustatytais atvejais jiems mokama Vyriausybės nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Iš dalies maistu aprūpintiems kariūnams mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija mažinama sunaudotų maisto produktų ir maisto žaliavų, skirtų fiziologinei mitybos normai užtikrinti, kaina. Kariūnams iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų skiriamos stipendijos. Kariūnų stipendijų dydžius ir mokėjimo tvarką nustato Akademijos statutas. Kariūnams Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme numatytos stipendijos neskiriamos. Kariūnų kelionių išlaidų atlyginimo sąlygas nustato Akademijos statutas. Kariūnų kelionių išlaidų atlyginimo tvarką, maksimalų per dieną nuvažiuojamą atstumą į abi puses, už kurį atlyginamos kelionės išlaidos, ir kelionės ne viešuoju transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

14. Su kariūnais, pašalintais iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, į kurias buvo išsiųsti studijuoti ir įgyti krašto apsaugos sistemai reikalingų specialybių, kariūnų tarnybos sutartys nutraukiamos ir jie pašalinami iš Akademijos.

15. Karių, Akademijoje besimokančių pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas, laipsniai mokymosi Akademijoje laikotarpiui suspenduojami. Kariūnams rengimo būti karininkais laikotarpiu Akademijos statuto nustatyta tvarka suteikiami kariūnų laipsniai.

16. Pagal Krašto apsaugos ministerijos susitarimus su kitomis valstybės institucijomis ar atitinkamomis kitų valstybių institucijomis Akademijos statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Akademijoje gali studijuoti kitų valstybės institucijų valstybės tarnautojai, taip pat užsienio valstybių piliečiai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KARIŲ TARNYBA

 

21 straipsnis. Bendrasis kario statusas

1. Karys yra Lietuvos valstybės gynėjas.

2. Kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi.

3. Kariai naudojasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamomis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Karių naudojimasis teisėmis į privataus gyvenimo apsaugą, tarnybos vietos garantijas, poilsį ir laisvalaikį, susivienijimų laisves, gyvenamosios vietos pasirinkimą ir laisvą kilnojimąsi, tarnybinio būsto neliečiamybę, susirinkimų, grupinių peticijų, žinių skleidimo ir nuomonės reiškimo būdus įstatymais ir įstatymų patvirtintais statutais gali būti apribojamas tik tiek, kiek yra būtina kario pareigoms atlikti, karinei drausmei ir paklusnumui bei tarnybos tikslams užtikrinti. Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė kariui garantuojama ir nevaržoma.

4. Kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių. Detalius tarnybos dienos reikalavimus, kariui suteikiamą paros ir savaitės poilsį, užtikrinantį jo sveikatos bei darbingumo atgavimą, nustato statutai ir kiti krašto apsaugos sistemą reglamentuojantys teisės aktai.

5. Karys, kurio teisės, garantuotos šio įstatymo ar susijusios su kario tarnyba krašto apsaugos sistemoje, yra pažeistos, gali kreiptis į aukštesnįjį vadą ar krašto apsaugos generalinį inspektorių. Šie privalo ištirti faktus ir imtis priemonių, kad pažeidimai nedelsiant būtų pašalinti.

6. Kiekvieno kario žmogaus orumas turi būti gerbiamas, karys neturi patirti pažeminimo.

7. Lietuvos Respublikos piliečiai kario statusą įgyja:

1) privalomąją pradinę karo tarnybą atlikti paskirti karo prievolininkai – nuo atvykimo į karinį vienetą arba nuo perėjimo į karinio viršininko pavaldumą momento;

2) profesinės karo tarnybos kariai – nuo priėmimo į profesinę karo tarnybą dienos;

3) kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai – nuo to momento, kai pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į paskirtą vietą ir prisistato kariniam viršininkui;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

4) kariūnai – nuo priėmimo į karo mokymo įstaigą dienos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

5) karo prievolininkai, pašaukti atlikti karo tarnybą paskelbus mobilizaciją, – nuo atvykimo į karinį vienetą arba nuo perėjimo į karinio viršininko pavaldumą momento.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

8. Karys atlieka karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka karys gali atlikti tarnybą kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose.

9. Karys privalo laikytis karių etikos kodekso reikalavimų. Šį kodeksą tvirtina krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

22 straipsnis. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario statuso ypatumai

1. Kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai dalyvauja pratybose ir mokymuose karinio vieneto sudėtyje, taip pat krašto apsaugos ministro pavedimu vykdo įstatymuose kariuomenei nustatytas užduotis. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą rengimąsi tarnybai tarptautinėse operacijose, taip pat dalyvavimą tarptautinėse pratybose bei pratybas ir mokymus mokomuosiuose kariniuose vienetuose, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių rengimas vykdomas nuo 20 iki 50 dienų per vienus metus.

2. Pratybų ir mokymų trukmę, programas ir jų periodiškumą nustato kariuomenės vadas. Be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai gali būti pašaukti į tarnybą iki 7 parų.

3. Karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Darbdaviai privalo atleisti karius savanorius ir kitus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karius nuo darbo ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių vykdymo jų pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos vykdyti užduočių. Karius savanorius ir kitus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karius, siunčiamus atlikti tarnybos tarptautinių operacijų kariniame vienete, darbdaviai privalo atleisti nuo darbo ar darbo santykiams prilygintų teisinių santykių vykdymo jų rengimosi tarnybai tarptautinėse operacijose ir tarnybos tarptautinėse operacijose metu.

4. Kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, pavyzdingai ištarnavusiam ne mažiau kaip 10 metų arba ypač pasižymėjusiam vykdant tarnybos užduotis, gali būti suteiktas Garbės savanorio ar Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos garbės kario vardas. Garbės savanorio ar Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos garbės kario vardo suteikimo ir Garbės ženklo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1084, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1718 (2007-04-26)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

23 straipsnis. Kario priesaika

1. Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, pradėjęs tikrąją karo tarnybą, iškilmingoje aplinkoje prisiekia Lietuvos valstybei ir pasirašo vardinį priesaikos lapą.

2. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šiame straipsnyje nustatytų priesaikos tekstų. Nustatomi šie Lietuvos kario priesaikos tekstai:

1) „Aš, (vardas, pavardė), be išlygų prisiekiu:

ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,

negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę,

sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus,

saugoti visas man patikėtas paslaptis;

pasižadu būti doras ir garbingas Lietuvos karys.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), be išlygų prisiekiu:

ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,

negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę,

sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus,

saugoti visas man patikėtas paslaptis;

pasižadu būti doras ir garbingas Lietuvos karys.“

3. Neteko galios nuo 2005 m. gruodžio 8 d.

4. Lietuvos kario priesaiką duoda:

1) privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir kariūnai – ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kario statuso įgijimo;

2) profesinės karo tarnybos kariai, jeigu jie nėra davę Lietuvos kario priesaikos anksčiau, – priėmus juos į šią tarnybą;

3) kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, jeigu jie nėra davę Lietuvos kario priesaikos anksčiau, – ne vėliau kaip iki kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario bandomojo termino pabaigos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

4) karo prievolininkai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo ir pašaukti atlikti karo tarnybą paskelbus mobilizaciją, – ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kario statuso įgijimo.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

5. Pasirašyti vardiniai priesaikos lapai saugomi karių asmens bylose, o prisiekusiųjų sąrašai – dalinyje.

6. Priesaiką sulaužęs karys atsako pagal įstatymus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-421, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5183 (2005-12-08)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

23(1) straipsnis. Priesaikos sulaužymas

Šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos kario priesaikos sulaužymu, šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos karininko priesaikos sulaužymu, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje numatytos Lietuvos kariuomenės vado priesaikos sulaužymu laikomas šiurkštus kario drausmės pažeidimas, už kurį karys atleidžiamas iš tarnybos arba pašalinamas iš karo mokymo įstaigos, ir (arba) tyčinės nusikalstamos veikos padarymas.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

 

24 straipsnis. Lietuvos karininkas

1. Lietuvos karininkas (toliau – karininkas) yra Lietuvos kariuomenės atstovas, pagal savo kompetenciją veikiantis kaip karinis pareigūnas. Karininko vardas reiškia atsakomybę ir įpareigoja saugoti karininko garbę.

2. Lietuvos Respublikos pilietis, tapdamas karininku, prisiekia. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šiame straipsnyje nustatytų priesaikos tekstų. Nustatomi šie priesaikos tekstai:

1) „Aš, (vardas, pavardė),

tapdamas Lietuvos karininku, be išlygų prisiekiu:

ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,

negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę,

sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus,

saugoti man patikėtas paslaptis;

pasižadu būti doras ir garbingas Lietuvos karininkas.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė),

tapdamas Lietuvos karininku, be išlygų prisiekiu:

ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai,

negailėdamas jėgų ir gyvybės ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę,

sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus,

saugoti man patikėtas paslaptis;

pasižadu būti doras ir garbingas Lietuvos karininkas.“

3. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-421, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5183 (2005-12-08)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

 

25 straipsnis. Statutai

1. Karo tarnybos atlikimo tvarką ir sąlygas, karių drausminę atsakomybę, karinės jėgos panaudojimą nustato statutai. Detalias kariuomenės statutų vykdymo ir tarnybos atlikimo procedūras nustato kariuomenės vadas. Kariuomenės vienetų, karinių mokymo ir kitokių įstaigų vidaus tvarką nustato vadų ir karinių viršininkų patvirtintos vidaus tvarkos taisyklės.

2. Statutai, kurie reglamentuoja karių drausminę atsakomybę ir karinės jėgos panaudojimą, tvirtinami įstatymais. Kitus statutus tvirtina krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)

Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1445, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-29, i. k. 2014-20786

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

26 straipsnis. Karių drausmė ir materialinė atsakomybė

1. Karys turi sąžiningai ir tinkamai vykdyti tarnybos pareigas bei vadų (karinių viršininkų) įsakymus, laikytis įstatymų ir statutų, neviršyti įstatymų jam suteiktų teisių, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis.

2. Karys atsako už jam perduotą, patikėtą ar skirtą saugoti tarnybos turtą, pinigines lėšas ir kitas materialines vertybes. Kario materialinę atsakomybę už turto praradimą ar žalos turtui padarymą nustato įstatymai.

3. Drausmę ar įstatymus pažeidęs karys atsako pagal statutus ir įstatymus.

4. Kai reikia nustatyti tarnybos pareigų netinkamo vykdymo, teisės arba drausmės pažeidimo faktus ir aplinkybes, skiriamas tarnybinis patikrinimas. Jis atliekamas kariuomenės drausmės statuto, taip pat krašto apsaugos ministro arba kariuomenės vado nustatyta tvarka.

5. Neteko galios nuo 2015-07-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-1563, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-08, i. k. 2015-05375

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

 

27 straipsnis. Draudimas duoti neteisėtą įsakymą ar versti atlikti neteisėtą tarnybą

1. Karys privalo vykdyti savo vadų įsakymus.

2. Niekas negali kariui ar kariuomenės vienetui duoti įsakymo, verčiančio karį sulaužyti priesaiką, aiškiai neteisėto įsakymo (už ką numatyta baudžiamoji atsakomybė) bei įsakymo, pažeidžiančio visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus ir normas. Vadas (karinis viršininkas), davęs tokį įsakymą, traukiamas atsakomybėn pagal įstatymą.

3. Jeigu akivaizdžiai neteisėtas įsakymas būtų duotas, karys neturi jo vykdyti, bet turi apie tai pranešti aukštesniam už neteisėtą įsakymą davusįjį vadui.

4. Nė vienas kariuomenėje tarnaujantis asmuo negali būti verčiamas tarnauti kitam asmeniui ar asmenų grupei, išskyrus oficialias pareigas.

 

28 straipsnis. Priėmimas į profesinę karo tarnybą

1. Į profesinę karo tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais, priimami pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę ir moralines savybes tinkantys šiai tarnybai, o pagal amžių – tinkantys eiti kario pareigas, atitinkančias turimą ar suteikiamą kario laipsnį, arba karinio specialisto pareigas (turintys aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą kariuomenei reikalingi specialistai). Jiems taikomi teisės aktų nustatyti reikalavimai mokėti valstybinę kalbą.

2. Į profesinę karo tarnybą šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys priimami sudarant profesinės karo tarnybos sutartį. Jeigu priimamas į profesinę karo tarnybą asmuo nėra atlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitu būdu įgijęs reikiamo pagrindinio karinio parengtumo, priimant į profesinę karo tarnybą jam nustatomas bandomasis laikotarpis, kurio metu karys siunčiamas mokytis pagal karinio rengimo programas, skirtas kariniam parengtumui įgyti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

3. Profesinės karo tarnybos sutartys sudaromos ir pratęsiamos šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka.

4. Profesinės karo tarnybos kariais negali būti:

1) asmenys, atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir teisti asmenys, kol neišnykęs teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

 

2) asmenys, kurių veiksnumas apribotas teismo;

3) asmenys, kurie pagal įstatymus negali būti priimti į valstybės tarnautojo pareigas;

4) asmenys, kuriems pagal įstatymus negali būti suteikta teisė susipažinti su būtina kario pareigoms vykdyti įslaptinta informacija ir ja naudotis;

5) asmenys, kurie per paskutinius 5 metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, buvo pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš tikrosios karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos.

5. Esant krašto apsaugos sistemos poreikiui, krašto apsaugos ministras, gavęs atitinkamos šalies sutikimą, turi teisę priimti kariniu patarėju ar ekspertu šalies NATO narės kariuomenės ar atsargos karininką ne Lietuvos Respublikos pilietį pagal terminuotą sutartį ir nustatyti jo pareigas, teises, atsakomybę bei kitas sutarties  sąlygas. Tokios sutarties terminas negali būti ilgesnis kaip 2 metai, o jam pasibaigus su tuo pačiu asmeniu šioje dalyje nustatytomis sąlygomis gali būti sudaryta nauja sutartis.

6. Asmenys, norintys stoti į profesinę karo tarnybą, ir profesinės karo tarnybos kariai privalo pateikti krašto apsaugos ministro nustatytą informaciją apie save. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar asmuo, norintis stoti į profesinę karo tarnybą, atitinka šio straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai privalo Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. X-1389, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5759 (2007-12-29)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

29 straipsnis. Priėmimas į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą

1. Į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą savanoriškumo ir atrankos principais gali būti priimti karo prievolininkai, kurie pagal individualias savybes, patirtį ir parengimą tinka savanorių karo tarnybai ar kitai savanoriškai nenuolatinei karo tarnybai.

2. Jeigu karo prievolininkai, stojantys į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, nėra įgiję pagrindinio karinio parengtumo, jie siunčiami mokytis pagal karinio rengimo programas, skirtas kariniam parengtumui įgyti.

3. Kariais savanoriais ir kitais savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariais negali būti:

1) asmenys, atlikę laisvės atėmimo bausmę, ir teisti asmenys tol, kol neišnykęs teistumas ar nepasibaigęs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis;

2) asmenys, kurių veiksnumas apribotas teismo;

3) asmenys, kurie per paskutinius 5 metus dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, buvo pašalinti iš valstybės politiko pareigų, atleisti iš tikrosios karo tarnybos ar valstybės tarnybos arba pašalinti iš karo mokymo įstaigos.

4. Į savanorių karo tarnybą priimama kario savanorio sutarties pagrindu.

5. Į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, išskyrus savanorių karo tarnybą, priimama savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties pagrindu.

6. Iki kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties sudarymo krašto apsaugos sistemos institucijos patikrina, ar nėra aplinkybių, galinčių kliudyti atlikti savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar asmuo, norintis stoti į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, atitinka šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai privalo Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu  tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

30 straipsnis. Šaukimas į privalomąją karo tarnybą

Į privalomąją karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiai šaukiami Karo prievolės įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

31 straipsnis. Profesinės karo tarnybos sutartis

1. Profesinės karo tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo Krašto apsaugos ministerija priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas.

2. Profesinės karo tarnybos sutartis sudaroma šiems terminams:

1) su priimamais į profesinę karo tarnybą kariais – ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir terminui, ne ilgesniam kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatyti išleidimo į atsargą metai;

2) su stojančiais į tarptautinių operacijų karinius vienetus – krašto apsaugos ministro nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 5 metų, laikotarpiui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

3. Pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties laikotarpiui ir (ar) terminui, sutartis su kariu, turinčiu mažesnį negu 8 metų nepertraukiamą profesinės karo tarnybos stažą, gali būti pratęsta ne ilgiau kaip 5 metams; turinčiu 8 metų ir didesnį nepertraukiamą profesinės karo tarnybos stažą, bet neįgijusiu teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus – ne ilgiau kaip iki teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus įgijimo; įgijusiu teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal ištarnautus metus – ne ilgiau kaip 5 metams. Visais atvejais sutartys pratęsiamos laikotarpiui, ne ilgesniam kaip iki tos dienos, kai kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatyti išleidimo į atsargą metai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

4. Neatsižvelgiant į profesinės karo tarnybos sutarties terminą, šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose numatytais atvejais ji gali būti nutraukta prieš terminą.

5. Krašto apsaugos ministras profesinės karo tarnybos sutartis sudaro ir jas pratęsia:

1) su visais Krašto apsaugos ministerijos padalinių ir krašto apsaugos ministrui tiesiogiai pavaldžių krašto apsaugos sistemos institucijų karininkais;

2) su pulkininko leitenanto (komandoro) ir aukštesnio laipsnio karininkais.

6. Laikydamiesi krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos reikalavimų, sąlygų bei tvarkos, šio įstatymo 45 straipsnio nustatytų amžiaus apribojimų ir šio straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimų, Krašto apsaugos ministerijos vardu profesinės karo tarnybos sutartis sudaro ir pratęsia:

1) su kariuomenės karininkais iki majoro imtinai – kariuomenės vadas;

2) su kariuomenės kariais iki seržantų majorų (vyresniųjų laivūnų) imtinai – dalinių vadai;

3) su kitų krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių kariais iki seržantų majorų (vyresniųjų laivūnų) imtinai – krašto apsaugos ministro tam įgalioti krašto apsaugos sistemos institucijų ar jų padalinių vadovai (kariniai viršininkai).

7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti pareigūnai profesinės karo tarnybos sutartis be atskiro ministro sutikimo gali sudaryti su kariais, kurie pradeda karininko tarnybą baigę karo mokymo įstaigą ar Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

32 straipsnis. Kario savanorio sutartis

1. Kario savanorio sutartis yra karo prievolininko ir Krašto apsaugos ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo priima karo prievolininką į savanorių karo tarnybą, o karo prievolininkas įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka ir vykdyti visas kario savanorio pareigas.

2. Kario savanorio sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.

3. Kario savanorio sutarties terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui, kaip iki tos dienos, kai kariui savanoriui sukanka 60 metų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

4. Kario savanorio sutarties formą ir sutarties sudarymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

321 straipsnis. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis

1. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis yra karo prievolininko ir Krašto apsaugos ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo priima karo prievolininką į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, išskyrus savanorių karo tarnybą, o karo prievolininkas įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka ir vykdyti visas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario pareigas.

2. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.

3. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminui pasibaigus, ji gali būti pratęsta naujam, ne ilgesniam kaip 4 metų, laikotarpiui neribotą kartų skaičių, tačiau ne ilgesniam terminui kaip iki tos dienos, kai savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui sukanka 60 metų.

4. Savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties formą ir sutarties sudarymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

322 straipsnis. Kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimo sustabdymas

1. Karį savanorį ar kitą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karį išrinkus Seimo nariu ar savivaldybės tarybos nariu, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas sustabdytu nuo Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pradžios.

2. Kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas laikomas atnaujintu kitą dieną po Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos.

3. Karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, pasibaigus jo kaip Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimams, apie tai informuoja karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario įgaliojimų pabaigos.

4. Laikotarpis, kurio metu kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties galiojimas buvo sustabdytas, į tarnybos laiką krašto apsaugos sistemoje neįskaitomas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

33 straipsnis. Priimto į profesinę karo tarnybą kario skyrimas į pareigas

1. Sudarius profesinės karo tarnybos sutartį, karys į jo laipsnį atitinkančias pareigas kariuomenėje skiriamas:

1) iki būrio vado, taip pat į kitokias iki seržanto majoro (vyresniojo laivūno) imtinai pareigas dalinyje – dalinio vado įsakymu;

2) į būrio vado ir aukštesnes, taip pat į kitokias karininkų pareigas – krašto apsaugos ministro ar jo įgaliotų vadų (karinių viršininkų) įsakymais.

2. Karius į pareigas kitose krašto apsaugos sistemos institucijose skiria krašto apsaugos ministras arba ministro nustatyta tvarka jo įgaliotas pareigūnas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

 

34 straipsnis. Išbandymas priimant į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

1. Priimant asmenį į profesinę karo tarnybą, gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip 6 mėnesių bandomasis laikotarpis.

2. Asmenims, priimamiems į profesinę karo tarnybą koviniuose vienetuose, kuriuose keliami ypatingi fizinės, psichologinės ištvermės ir kitokie kario pasirengimo reikalavimai, gali būti nustatytas ilgesnis kaip 6 mėnesių, bet ne ilgesnis kaip 1 metų bandomasis laikotarpis, jeigu tai numatyta krašto apsaugos ministro patvirtintuose šio kovinio vieneto nuostatuose.

3. Bandomasis laikotarpis netaikomas kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą, taip pat kariams, perkeliamiems į kitas pareigas.

4. Priimant asmenis į savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, nustatomas iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

5. Į bandomąjį laikotarpį neįskaitomi kario ligos ir kiti dokumentuose užfiksuoti laikotarpiai, kai karys nevykdė tarnybos pareigų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-1389, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5759 (2007-12-29)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

35 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimas

1. Vertinama profesinės karo tarnybos karių, išskyrus kariuomenės vadą, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnyba.

2. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo tikslas – įvertinti kario tarnybinę veiklą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti einamas ar aukštesnes pareigas.

3. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama:

1) labai gerai;

2) gerai;

3) patenkinamai;

4) nepatenkinamai.

4. Profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnyba vertinama pasibaigus bandomajam laikotarpiui, taip pat vertinama šiais atvejais:

1) paties profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario prašymu;

2) kai pasibaigia profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminas ir siūloma ją pratęsti;

3) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys dalyvauja atrankoje aukštesniam kario laipsniui suteikti, teikiamas valstybės ar krašto apsaugos sistemos apdovanojimui ar kitaip skatinti;

4) kai profesinės karo tarnybos karys, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys skiriamas į kitas pareigas arba kai pasibaigia šio įstatymo 57 straipsnyje nustatytas terminas eiti pareigas;

5) kai profesinės karo tarnybos karys perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1, 2, 6, 8 ir 9 punktuose numatytais atvejais;

6) kai nustatomi esminiai profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario veiklos trūkumai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar jis yra tinkamas eiti pareigas;

7) kai karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys pateikia prašymą stoti į profesinę karo tarnybą;

8) už pirmus 4 nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus arba tarnybos pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį metus, išskyrus pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtus karius, baigusius karo mokymo įstaigą ar Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje.

5. Šio straipsnio 4 dalies 1–5 punktuose nurodytais atvejais vertinimas yra galimas, kai nuo paskutinio vertinimo praėjo daugiau kaip 12 mėnesių.

6. Profesinės karo tarnybos kario tarnyba nevertinama laikotarpiu, kai karys šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, jeigu kario tarnyba buvo įvertinta prieš jį perkeliant į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

7. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimą atlieka vadai (viršininkai). Šiuos vadus (viršininkus) paskiria, profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ar kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybos vertinimo tvarką ir veiklos rezultatų bei tinkamumo eiti esamas ar aukštesnes pareigas vertinimo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras. Šio straipsnio 4 dalies 8 punkte nustatytu atveju profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių tarnybą vertina krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens sudarytos komisijos. Šių komisijų nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

36 straipsnis. Karių tarnybai taikomi apribojimai

1. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo metu (nuo to momento, kai pagal tarnybos ar karinių mokymų įsakymą atvyksta į paskirtą vietą ir prisistato kariniam viršininkui), privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, profesinės karo tarnybos kariams ir kariūnams draudžiama dalyvauti politinėje veikloje, kuri apima:

1) narystę politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje;

2) aktyvų karių dalyvavimą politinių partijų ir politinių organizacijų organizuotuose susirinkimuose ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė partija ar politinė organizacija;

3) karių politinius pareiškimus, straipsnius ar kalbas, kuriuose viešai reiškiamas nesutikimas su demokratiškai išrinktos valstybės valdžios (Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės) paskelbta ir vykdoma politika ar viešai keliami politiniai reikalavimai valstybės valdžiai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

2. Karys, pradėdamas privalomąją pradinę ar profesinę karo tarnybą, tarnybos laikotarpiui nutraukia narystę ir veiklą politinėje partijoje ar politinėje organizacijoje.

3. Kariai gali dalyvauti asociacijų ir kitų nepolitinių susivienijimų veikloje, taip pat kitokioje nepolitinėje veikloje, kuria siekiama puoselėti moralines, tautines, patriotines ir pilietines demokratines vertybes, jei dalyvavimas tokioje veikloje netrukdo vykdyti tiesioginių kario pareigų.

4. Atsargos, dimisijos kariai, kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai, dalyvaudami politinėje veikloje, apibrėžtoje šio straipsnio 1 dalyje, neturi teisės jos sieti su savo, kaip kario, statusu, daryti nuorodų į savo karinį laipsnį, dėvėti karinę uniformą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

5. Karys negali eiti valstybės tarnautojo pareigų, išskyrus šio įstatymo 42 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį.

6. Profesinės karo tarnybos karys pagal einamas pareigas negali būti susijęs tiesioginiais pavaldumo santykiais su savo sutuoktiniu, artimuoju giminaičiu ar svainystės ryšiais susijusiu asmeniu.

7. Profesinės karo tarnybos kariai negali būti renkamais ar skiriamais įmonių valdymo organų nariais, išskyrus krašto apsaugos sistemos įmones, įstaigas ar organizacijas, kurių valdymo organų nariais jie renkami ar skiriami teisės aktų nustatyta tvarka, būti profesinės sąjungos nariais, streikuoti, naudoti tarnybos laiką, turtą ir tarnybos teikiamas galimybes ne tarnybos tikslais. Profesinės karo tarnybos kariai negali dirbti pagal darbo sutartį, užsiimti individualia veikla, išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus. Karys, kuris yra individualios įmonės savininkas, mažosios bendrijos narys, ūkinės bendrijos tikrasis narys ar narys komanditorius ar turi akcinės bendrovės akcijų arba žemės ūkio bendrovės pajų, privalo šią nuosavybę valdyti, naudoti ir disponuoti ja tokiu būdu, kad dėl jos turėjimo ar ryšių su bendrove (įmone), kurioje karys turi nuosavybės, negalėtų atsirasti privačių ir tarnybos interesų konflikto, nesusidarytų prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nebūtų diskredituojamas tarnybos autoritetas ir nebūtų kliudoma profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti savo pareigas. Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, kurie vykdo kriminalinę žvalgybą, profesinės karo tarnybos karininkai privalo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus.

8. Priimdamas sprendimus, karys privalo teikti pirmenybę tarnybos interesams ir užtikrinti sprendimų nešališkumą. Profesinės karo tarnybos karys pats ar per kitus asmenis neturi teisės dalyvauti tokiuose komercijos tikslais daromuose veiksmuose, kurie turi ryšį su jo tarnyba ir gali tapti jo privačių bei tarnybos interesų konflikto priežastimi. Karys negali atstovauti krašto apsaugos sistemos institucijai:

1) tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių jis ar asmenys, nurodyti šio straipsnio 7 dalyje, gauna bet kurios rūšies pajamų;

2) tvarkydamas reikalus su visų rūšių įmonėmis, kuriose jis ar asmenys, nurodyti šio straipsnio 7 dalyje, turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų.

9. Karys negali priimti dovanų ar paslaugų, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su jo pareigų ėjimu, išskyrus krašto apsaugos sistemos ar kitų valstybės institucijų oficialiai skirtas premijas ir dovanas, taip pat dovanas ir paslaugas pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su jo pareigomis.

10. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie krašto apsaugos sistemoje eina karo medicinos gydytojo, jo padėjėjo ar paramediko pareigas, esant poreikiui gali būti siunčiami dirbti į kitą valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigą, paliekant tą patį tarnybinį atlyginimą, krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų nustatyta tvarka sudarytoje dvišalėje sutartyje tarp krašto apsaugos sistemos institucijos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos nustatytomis sąlygomis. Teisė dirbti laisvu nuo tarnybos metu kitose sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinama krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

11. Profesinėje karo tarnyboje negali tarnauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie gauna kitų šalių valstybines pensijas už tarnybą tų šalių karinėse ar joms prilygintose struktūrose. Krašto apsaugos ministras turi teisę neatsižvelgdamas į asmens amžių priimti į profesinę karo tarnybą ne ilgiau kaip 5 metams arba įrašyti į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą Lietuvos Respublikos piliečius, tarnavusius profesinės tarnybos kariais valstybių Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) narių karinėse ar joms prilygintose struktūrose ir gaunančius tų šalių karinę pensiją.

12. Laisvu nuo tarnybos metu profesinės karo tarnybos kariai turi teisę užsiimti kūryba, įskaitant ir turtinių teisių į savo sukurtus kūrinius perleidimą. Krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, profesinės karo tarnybos kariai taip pat turi teisę užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį ir gauti už tai darbo užmokestį ar atlyginimą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto tarnyboje, nesudaro prielaidų tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja tarnybos autoriteto, nekliudo profesinės karo tarnybos kariui tinkamai atlikti savo pareigas. Sprendimas leisti profesinės karo tarnybos kariui užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį galioja iki kario perkėlimo į kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 3 metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimą leisti profesinės karo tarnybos kariui užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį priėmęs asmuo gali šį sprendimą atšaukti, jeigu atsiranda šioje dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių toks leidimas negalėjo būti išduotas. Prašymai leisti užsiimti pedagogine veikla, įskaitant pedagoginę veiklą pagal darbo sutartį, ar užsiimti kūrybine veikla pagal darbo sutartį nagrinėjami, sprendimai priimami ir atšaukiami krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

13. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar karys atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 5, 7, 11 ir 12 dalyse nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu privalo tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.“ 

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1027, 99.01.14, Žin., 1999, Nr.11-246 (99.01.27)

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

*Nr. XII-491, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 76-3856 (2013-07-16)

 

37 straipsnis. Profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos nutraukimas kario iniciatyva prieš terminą

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

1. Karys, sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, sudaręs kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, savo iniciatyva gali nutraukti tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą terminą tik krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka ir jo sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

2. Pažeidęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas ir savavališkai nutraukęs profesinės karo tarnybos sutartį anksčiau termino karys laikomas savavališkai pasišalinusiu iš tarnybos ir atsako pagal įstatymus. Iš tarnybos jis gali būti atleidžiamas pagal šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

38 straipsnis. Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties nutraukimo pagrindai

1. Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai:

1) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) tyčiniais veiksmais atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis;

3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo karys nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba kuriuo kariui skiriama bausmė, dėl kurios negalima tęsti tarnybos;

4) bandomojo laikotarpio priimant į karo tarnybą rezultatai įvertinti neigiamai;

5) tyčine neteisėta veika krašto apsaugos sistemai padarė turtinę žalą;

6) profesinės karo tarnybos karys pažeidžia šio įstatymo 36 straipsnio reikalavimus arba apribojimus;

7) pasibaigia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutarties terminas arba kariui sukanka šio įstatymo 45 straipsnio 4, 6 dalyse ar 32 straipsnio 3 dalyje, 321 straipsnio 3 dalyje nustatytas amžius;

8) nuslėptos aplinkybės, prieštaraujančios šio įstatymo draudžiamosioms nuostatoms, ir tų aplinkybių negalima pašalinti;

9) negali tarnauti profesinėje karo tarnyboje dėl neįgalumo, nustatytos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų.

2. Profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai:

1) likviduojamas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija;

2) sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija ir (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų;

3) karys nepakluso teisėtam įsakymui, savavališkai pasišalino iš tarnybos ar nevykdo pareigų, į kurias jis paskirtas (perkeltas);

4) karys drausmės statuto numatytais atvejais pažeidė tarnybos drausmę ar neatliko savo pareigų;

5) paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės;

6) paaiškėja ir nustatoma, kad karys neturi reikiamos kvalifikacijos, arba kario tarnyba įvertinta nepatenkinamai;

7) nustatyta, kad karys tarnybos metu buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat kai nustatyta, kad karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo;

8) tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų;

9) dėl savo kaltės karys neteko pasitikėjimo atlikti jam pavestas tarnybos pareigas, susijusias su piniginių lėšų ar materialinių vertybių apskaita, saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu;

10) karys neteko pasitikėjimo ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti (siūlo panaikinti) leidimo kariui naudotis valstybės ir tarnybos paslaptimis esančia informacija, kai to reikalauja jo einamos pareigos ir nėra kitų su tokios informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, į kurias karį galima perkelti;

11) karys dėl neatsargumo atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptis;

12) ne žemesnio kaip dalinio vado (karinio viršininko) teikimu kariuomenės vadas nusprendžia ir krašto apsaugos ministras sutinka su motyvais, kad dėl tarnybos interesų karį atleisti būtina;

13) jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) trukmė ilgesnė kaip 120 kalendorinių dienų, jeigu darbingumas buvo sutrikęs nepertraukiamai, arba 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu darbingumas buvo sutrikęs su pertraukomis ir jeigu susirgimas nesusijęs su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tarnybines pareigas ar su tarnyba.

3. Kariai, atleidžiami iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, į atsargą ar parengtąjį kariuomenės personalo rezervą neįrašomi ir į dimisiją neperkeliami. Krašto apsaugos ministro sprendimu į atsargą ar parengtąjį kariuomenės personalo rezervą taip pat gali būti neįrašomi ar (ir) į dimisiją neperkeliami kariai, atleidžiami iš profesinės, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 8 ir 9 punktus, taip pat pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą dėl šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nustatyto apribojimo pažeidimo.

4. Teisę nutraukti profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį šiame straipsnyje nustatytais pagrindais turi krašto apsaugos ministras arba jo įgalioti kariuomenės vadas bei kiti vadai (viršininkai).

5. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų bei jų padalinių, taip pat registrų, informacinių sistemų turimą informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus patikrinti, ar karys atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, o šioje dalyje nurodyti duomenų teikėjai Krašto apsaugos ministerijos ar kitos įgaliotos krašto apsaugos sistemos institucijos ar jos padalinio prašymu privalo tokią informaciją, dokumentus, duomenis, įskaitant asmens duomenis, pateikti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. IX-1072, 2002-09-12, Žin., 2002, Nr. 95-4084 (2002-10-02)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-1637, 2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 143-6705 (2011-11-26)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

39 straipsnis. Profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo ne dėl kario kaltės sąlygos

1. Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybė savo iniciatyva arba valia, jei nėra kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12 ir 13 punktai), gali nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį karį įspėjusi ne mažiau kaip prieš du mėnesius arba ir neįspėjusi, tačiau išmokėdama kariui 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą papildomą kompensaciją.

2. Profesinės karo tarnybos sutarties 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6 ir 12 punktuose nustatytais atvejais negalima nutraukti ir kario iš karo tarnybos atleisti jo sirgimo (laikinojo nedarbingumo) metu, jeigu sirgimo laikotarpis ne ilgesnis kaip 4 mėnesiai.

3. Šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 7, 8 ir 9 punktuose ir 2 dalies 3, 7, 8 ir 13 punktuose numatytais atvejais profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukta bei karys atleistas iš karo tarnybos ir jo ligos (laikinojo nedarbingumo) metu.

4. Jeigu yra priimtas sprendimas nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose bei 2 dalies 4, 5, 6, 9, 10, 11 ir 12 punktuose ir 37 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, o karys suserga iki numatytos atleidimo iš karo tarnybos dienos, iš pareigų jis gali būti atleistas ir ligos metu. Šiuo atveju jo atleidimo iš karo tarnybos diena nukeliama į kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

 

40 straipsnis. Išeitinė išmoka atleidžiant karį iš tarnybos

1. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama vadovybės iniciatyva arba valia ne dėl kario kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai), taip pat pasibaigus profesinės karo tarnybos sutarties terminui, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, jam išmokama 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio išeitinė išmoka. Ši išmoka kariams, nepertraukiamai ištarnavusiems krašto apsaugos sistemoje daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų, – du kartus, daugiau kaip 20 metų, – tris kartus.

2. Kai profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos sukakus šio įstatymo nustatytam išleidimo į atsargą amžiui, jam išmokama 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio išeitinė išmoka.

3. Visiems kariams, su kuriais nutraukiama profesinės karo tarnybos sutartis ne dėl jų kaltės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5, 6, 12, 13 punktai) ir jei jie iš anksto neįspėjami, išmokama vieno mėnesio Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo dydžio, o kariui, auginančiam vaiką ar vaikų iki 14 metų, išmokama 2 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio papildoma kompensacija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3405, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24565

 

41 straipsnis. Karių laipsnių ir pareigų derinimas

1. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į kariuomenės vado pasiūlymus, nustato krašto apsaugos sistemos institucijų pareigybių sąrašus ir kokius karinius laipsnius turintys kariai gali būti paskirti į pareigybių sąrašuose nustatytas atitinkamas pareigas.

2. Kariai skiriami į jų laipsnį atitinkančias pareigas. Atskirais krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais ir sąlygomis karys gali būti paskirtas eiti vienu laipsniu aukštesnes kario pareigas. Kai atitinkamo laipsnio laisvų pareigų nėra, krašto apsaugos ministras gali karį iki vienerių metų paskirti į vienu laipsniu žemesnes pareigas.

3. Į pareigybių sąrašuose nustatytas karių pareigas draudžiama priimti civilius, įskaitant ir atsargos karius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1389, 2007-12-18, Žin., 2007, Nr. 140-5759 (2007-12-29)

 

42 straipsnis. Profesinės karo tarnybos kario perkėlimas į kitą tarnybos vietą, kitas pareigas ar laikinąjį rezervą

1. Į kitas pareigas, kitą dalinį, junginį ar vietovę arba į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu. Vykdant rotaciją, karys perkeliamas į kitas pareigas krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

2. Profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šiais atvejais:

1) vykdant rotaciją, perkeliant į kitas pareigas – kol bus paskirtas į kitas pareigas, tačiau ne ilgiau kaip 2 mėnesiams;

2) šio straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju – darbo kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje laikotarpiui, bet ne ilgiau, negu kariui sukaks šio įstatymo 45 straipsnyje nustatytas išleidimo į atsargą amžius;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1820, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21841

 

3) šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju – ligos laikotarpiui arba iki atleidimo iš tarnybos šiame įstatyme nustatytais atvejais dienos;

4) karį nušalinus nuo pareigų – šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytam laikotarpiui;

5) teismui grąžinus į profesinę karo tarnybą – kol karys bus paskirtas į pareigas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams;

6) šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju – profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiui;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

7) kariui grįžus iš šio įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodyto profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi arba šio straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytų pareigų (tarnybos) – kol bus paskirtas į kitas pareigas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

8) šio įstatymo 59 straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju – atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiui;

9) kario, paskirto į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pareigas (tarnybą), arba valstybės tarnautojo, perkelto į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat į pareigas tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose, Europos Sąjungos institucijose ar įstaigose, kario, pasiųsto ilgiau negu 6 mėnesiams į užsienio valstybę profesiniam parengimui, kvalifikacijos tobulinimui ar mokytis, sutuoktiniui vykstant kartu į sutuoktinio tarnybos, profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi vietą, jeigu pagal kursų, mokymo programą numatyta galimybė atvykti su sutuoktiniu, krašto apsaugos ministro nustatytam laikotarpiui, netaikant šio įstatymo nustatytos profesinės karo tarnybos atlikimo tvarkos bei karių aprūpinimo sąlygų.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

3. Karys krašto apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės nustatyta tvarka paprastai ne ilgiau kaip 3 metams gali būti paskirtas atlikti karo tarnybą kariniu atstovu, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiuoju atašė, jo pavaduotoju ar padėjėju Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje. Į pareigas Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje karys gali būti skiriamas tik užsienio reikalų ministro pritarimu. Į karinio atstovo Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos ar specialiojo atašė Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje pareigas karys skiriamas tik Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu. Karys krašto apsaugos ministro teikimu karo tarnybą gali atlikti Lietuvos Respublikos specialiojoje misijoje. Karys į Lietuvos Respublikos specialiąją misiją skiriamas Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2169, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-21, i. k. 2015-20139

 

4. Profesinės karo tarnybos karininkas krašto apsaugos ministro įsakymu gali būti iki 3 metų perkeltas į Lietuvos šaulių sąjungos vado, jo pavaduotojo ar rinktinės vado pareigas.

5. Kai yra tarnybinė būtinybė valstybės institucijose ar įstaigose vykdyti funkcijas, kurioms atlikti reikia specialių karybos žinių, ir kai valstybės institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, krašto apsaugos ministro įsakymu profesinės karo tarnybos karys, išskyrus profesinės karo tarnybos karį, turintį žvalgybos pareigūno statusą, gali būti laikinai, iki 3 metų, perkeltas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu profesinės karo tarnybos karys atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius reikalavimus ir pareigybės, į kurią jis perkeliamas, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Tarnybinio būtinumo atveju profesinės karo tarnybos kario perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas terminas, valstybės institucijų ar įstaigų vadovams suderinus, gali būti pratęstas, tačiau ne ilgiau kaip 2 metams. Profesinės karo tarnybos kario perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpis įskaitomas į profesinės karo tarnybos stažą. Perkėlimo laikotarpiu valstybės institucija ar įstaiga, į kurią profesinės karo tarnybos karys perkeltas, moka šiam kariui ne mažesnį negu šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuotą tarnybinį atlyginimą, taiko profesinės karo tarnybos kariams nustatytą aprūpinimą (išskyrus aprūpinimą apranga), kitas garantijas. Į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkeltam profesinės karo tarnybos kariui taikomi karių tarnybai nustatyti apribojimai, o pažeidęs drausmę karys atsako Kariuomenės drausmės statuto nustatyta tvarka. Profesinės karo tarnybos karių, turinčių žvalgybos pareigūno statusą, perkėlimą į kitas valstybės institucijas ar įstaigas nustato Žvalgybos įstatymas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2169, 2015-12-15, paskelbta TAR 2015-12-21, i. k. 2015-20139

Nr. XIII-1820, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21841

 

6. Jeigu kario dėl ligos ilgiau kaip 60 dienų nėra tarnyboje, jis gali būti atleidžiamas iš pareigų, kurias ėjo iki ligos, ir perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, ligos laikotarpiu nekeičiant apmokėjimo sąlygų.

7. Laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo nuostatus tvirtina krašto apsaugos ministras.

8. Kai kariui Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo metu uždraudžiama dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo nusprendžia, kad karys negali vykdyti nustatytų funkcijų nesinaudodamas įslaptinta informacija, jis patikrinimo laikotarpiui perkeliamas į kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas.

9. Kai karys netenka teisės susipažinti su įslaptinta informacija bei ja naudotis ir negali atlikti su tokios informacijos naudojimu susijusių pareigų, jis gali būti perkeliamas į kitas su tokios informacijos naudojimu nesusijusias pareigas, jeigu tokios yra. Jeigu iki pasibaigiant šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytam perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą terminui neatsiranda su įslaptintos informacijos naudojimu nesusijusių pareigų, karys atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. XI-410, 2009-07-23, Žin., 2009, Nr. 95-4035 (2009-08-08)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XII-450, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3980 (2013-07-23)

 

43 straipsnis. Kario nušalinimas nuo pareigų

1. Jeigu tarnyboje karys yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jis aukštesniojo vado (viršininko) įsakymu nušalinamas nuo pareigų tos dienos likusiam tarnybos laikui.

2. Jeigu nėra pareigų, į kurias karys galėtų būti perkeltas šio įstatymo 42 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka, karys Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui nušalinamas nuo pareigų.

3. Kai yra pasibaigęs Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos išduotos ekspertinio nutarimo pažymos galiojimo laikas, karys nuo pareigų nušalinamas, iki bus atlikta karinė medicinos ekspertizė ir nustatytas kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę.

4. Karys gali būti nušalintas nuo pareigų:

1) jei jis įtariamas drausmės pažeidimo padarymu;

2) jei jis pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje.

41. Karys nušalinamas nuo pareigų, jeigu Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka privalėjo pasitikrinti, ar neserga užkrečiamąja liga, tačiau atsisakė pasitikrinti ar nepasitikrino be labai svarbių priežasčių (ligos, dalyvavimo giminaičių laidotuvėse, komandiruotės).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

5. Jeigu karys įtariamas šiurkščiu drausmės pažeidimu – piktnaudžiavimu tarnyba, tarnybos įgaliojimų viršijimu, šio įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimu, kario vardo pažeminimu arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimu – ir dėl to pradėtas tarnybinis patikrinimas arba tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl to, kad tikrinamas karys aktyviais veiksmais trukdo arba siekia trukdyti atlikti patikrinimą, taip pat tarnybinis patikrinimas pradėtas dėl kitų svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams, vadovo, turinčio teisę skirti karį į pareigas, įsakymu karys gali būti nušalintas nuo pareigų iki sprendimo pagal tarnybinio patikrinimo išvadą priėmimo dienos.

6. Jeigu karys pripažintas įtariamuoju ar kaltinamuoju baudžiamojoje byloje ir yra pagrindas kario, įtariamo padarius nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, veikoje įžvelgti kario vardo pažeminimo arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimo požymių, taip pat dėl kitų svarbių priežasčių, galinčių pakenkti tarnybos interesams, karys vadovo, turinčio teisę skirti karį į pareigas, įsakymu gali būti nušalintas nuo pareigų, iki bus priimtas kompetentingos institucijos atitinkamas sprendimas – bus nutrauktas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla arba bus priimtas apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

61. Šio straipsnio 41 dalyje numatytu atveju karys nušalinamas iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga. Karys grąžinamas į pareigas nuo tos dienos, kurią pateikia vadui (viršininkui) sveikatos patikrinimo išvadas, kad gali tęsti tarnybą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

7. Nušalintas nuo pareigų profesinės karo tarnybos karys, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytą atvejį, gali būti perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

8. Profesinės karo tarnybos kariui ir savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu tarnybinis atlyginimas ir priedai nemokami. Šiuo atveju netaikomi šio įstatymo 36 straipsnyje nustatyti apribojimai dirbti ne krašto apsaugos sistemos įmonėse, įstaigose ir organizacijose samdomais darbuotojais, patarėjais, ekspertais ar konsultantais, būti jų valdymo organų nariais, turėti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės akcijų, teikti komercinio pobūdžio paslaugų ar atstovauti ne krašto apsaugos sistemos įmonių, įstaigų ir organizacijų interesams ir vykti į užsienį šiais tikslais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

9. Jeigu tarnybinio patikrinimo metu nustatoma, kad karys nepadarė drausmės pažeidimo, kad nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip pat jeigu Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atlikto patikrinimo metu nustatoma, kad kariui nėra pagrindo neišduoti ar panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas. Per 10 darbo dienų, kai profesinės karo tarnybos karys ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas tarnybinis atlyginimas ir priedas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai, išskyrus jeigu kariui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Delspinigių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

10. Jeigu kariui nagrinėjamoje byloje nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla ar priimamas išteisinamasis nuosprendis, kariui išmokama jo tarnybinio atlyginimo ir priedų už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, suma.

11. Laikotarpis, kurį karys buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos laiką krašto apsaugos sistemoje neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai tarnybinio patikrinimo metu pripažįstama, kad karys drausmės pažeidimo nepadarė ir nėra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.

12. Karių nušalinimo nuo pareigų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. XI-1637, 2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 143-6705 (2011-11-26)

Nr. XII-450, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3980 (2013-07-23)

 

44 straipsnis. Kario parengimo išlaidų atlyginimas

1. Jeigu kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos arba Lietuvos aukštosios mokyklos, į kurią buvo siųstas šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, arba atsisako sudaryti profesinės karo tarnybos sutartį, jis privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti mokymo išlaidas, išskyrus išlaidas už pirmuosius studijų metus.

2. Karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis nutraukiama prieš terminą jo iniciatyva, arba karys, su kuriuo profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartis nutraukiama šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose numatytais atvejais, privalo, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas, atlyginti krašto apsaugos sistemos išlaidas, susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu.

3. Mokymo karo mokymo įstaigoje, Lietuvos aukštojoje mokykloje arba užsienio valstybės aukštojoje mokykloje įgyjant aukštojo mokslo kvalifikaciją, išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys profesinėje karo tarnyboje neištarnauja 5 metų po mokymo baigimo. Išlaidos, susijusios su kario profesiniu parengimu ir kvalifikacijos tobulinimu, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu karys neištarnauja profesinėje karo tarnyboje ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje 3 metų po profesinio parengimo ar kvalifikacijos tobulinimo pabaigos. Mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidos neatlyginamos, jeigu karys krašto apsaugos ministro sprendimu nutraukia profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį prieš terminą dėl pripažintų svarbių priežasčių ir nuo kario valios nepriklausančių bei nepašalinamų aplinkybių.

4. Iš kario išieškomos išlaidos lygiomis dalimis mažinamos proporcingai kiekvieniems ištarnautiems profesinėje karo tarnyboje ar savanoriškoje nenuolatinėje karo tarnyboje metams, atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus privalomai ištarnautinus metus. Išieškomų mokymo išlaidų dydis negali viršyti 70 bazinės socialinės išmokos dydžių už vienus studijų metus. Išieškomų mokymo, profesinio parengimo ir kvalifikacijos tobulinimo išlaidų apskaičiavimo tvarką ir išlaidų sudėtį nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5. Nutraukdamas profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį prieš terminą, karys privalo atlyginti jam išduotos karinės aprangos likutinę vertę, išskyrus atvejus, kai jis išleidžiamas į atsargą paliekant jam teisę dėvėti uniformą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

45 straipsnis. Profesinės karo tarnybos karių išleidimas į atsargą

1. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 37 ir 38 straipsniuose numatytais pagrindais, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, arba kai pasibaigia profesinės karo tarnybos sutarties terminas ir ji toliau nepratęsiama, karys atleidžiamas iš pareigų, jas perduoda ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos.

2. Kai profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama dėl neįgalumo (šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir sveikatos būklės (šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktas), karys atleidžiamas iš pareigų ir ne vėliau kaip per 28 dienas iš profesinės karo tarnybos išleidžiamas į atsargą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1158, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13595

 

3. Karys per laikotarpį nuo jo atleidimo iš pareigų iki išleidimo į atsargą perduoda savo pareigas. Už šį laikotarpį jam mokamas kario tarnybinis atlyginimas.

4. Į atsargą profesinės karo tarnybos kariai, išskyrus nurodytus šio straipsnio 6 dalyje, išleidžiami sukakę:

1) kareiviai, jūreiviai – 40 metų;

2) puskarininkiai, jaunesnieji ir vyresnieji karininkai – 56 metus;

3) generolai (admirolai) – 58 metus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

5. Neteko galios nuo 2017-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

6. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie eina pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti karinę specialybę, gali būti išleidžiami į atsargą sukakę 60 metų, o karo kapelionai – 65 metus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

 

46 straipsnis. Neteko galios nuo 2017-07-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1780, 2015-06-11, paskelbta TAR 2015-06-19, i. k. 2015-09811

 

47 straipsnis. Dimisija

1. Dimisija yra buvusio tikrosios karo tarnybos ar atsargos kario, kuris dėl amžiaus ar sveikatos visam laikui yra atleistas nuo karo prievolės, statusas.

2. Į dimisiją perkeliami:

1) profesinės karo tarnybos kariai išleidžiant juos į atsargą, jeigu išleidimo į atsargą metu jie jau yra sukakę 60 metų;

2) atsargos kariai, sukakę 60 metų;

3) dėl sveikatos būklės tapę netinkami mobilizacijai atsargos kariai, neatsižvelgiant į jų amžių.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

3. Perkelti į dimisiją atsargos kariai išbraukiami iš karinės įskaitos ir į tikrąją karo tarnybą paskelbus mobilizaciją nešaukiami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

48 straipsnis. Karo tarnybos ginčai ir jų sprendimas

1. Ginčai dėl nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo ir kiti karo tarnybos ginčai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ginčus, nagrinėjami Kariuomenės drausmės statuto nustatyta privaloma išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Galutinis sprendimas, priimtas nagrinėjant ginčą Kariuomenės drausmės statuto nustatyta išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka per 20 dienų nuo sprendimo gavimo ar pranešimo apie jį dienos.

2. Ginčus dėl priėmimo į karo tarnybą, dėl atleidimo iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos, taip pat dėl pašalinimo iš karo mokymo įstaigos, nesant drausmės pažeidimo, nagrinėja administraciniai teismai Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

3. Jeigu teismas nustato, kad asmuo yra atleistas iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos be šiame įstatyme numatyto pagrindo, teismas gali jį grąžinti į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. Teismo grąžintas į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą asmuo skiriamas į pareigas ar į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą karo tarnybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, jam atlyginama už visą priverstinio nebuvimo tarnyboje laiką.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

4. Jeigu asmuo buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos šiame įstatyme numatytu pagrindu, tačiau teismas nustato, kad buvo pažeista teisės aktų nustatyta atleidimo tvarka, teismas negali grąžinti jo į profesinę karo tarnybą ar pakeisti jo atleidimo iš tarnybos pagrindo, tačiau gali priteisti atleistam iš profesinės karo tarnybos asmeniui iki 3 mėnesių Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jo atlyginimo dydžio piniginę kompensaciją nepaisant to, ar šiam asmeniui priklausė ir buvo išmokėta išeitinė išmoka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3405, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24565

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-07-02, Žin., 2002, Nr. 69-2832 (2002-07-05)

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. XI-1236, 2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 157-7970 (2010-12-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

49 straipsnis. Karių profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir mokymosi sąlygos

1. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat kariūnų atrankos profesiniam parengimui, kvalifikacijos tobulinimui ar mokymuisi tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

2. Profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat kariūnų tarnybos ir aprūpinimo profesinio parengimo, kvalifikacijos tobulinimo ar mokymosi laikotarpiu sąlygas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

3. Profesinės karo tarnybos kariai, pasiųsti į profesinį parengimą, kvalifikacijos tobulinimą ar mokytis ilgiau kaip 3 mėnesiams, gali būti iš einamų pareigų perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

50 straipsnis. Pažymėjimas apie išleidžiamo į atsargą ar dimisiją kario tarnybą

1. Kiekvienam kariui, kuris išleidžiamas į atsargą ar perkeliamas į dimisiją baigęs privalomąją, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą ar profesinę karo tarnybą arba atleidžiamas iš profesinės karo tarnybos šio įstatymo numatytais atvejais, išduodamas pažymėjimas, liudijantis jo atliktą tarnybą, jos įvertinimą ir statusą tarnybą baigus. Pažymėjimo turinį, formą ir išdavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

2. Kario, atlikusio tarnybą be šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų drausmės ir teisės pažeidimų, pažymėjime įrašoma, kad jis išleidžiamas į atsargą (perkeliamas į dimisiją) atlikęs tarnybą garbingai.

3. Jeigu karys atleidžiamas šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 ir 9 punktuose nustatytais atvejais arba profesinės karo tarnybos sutartis su kariu nutraukiama prieš terminą dėl jo kaltės, pažymėjime įrašoma, kad jis išleidžiamas į atsargą (perkeliamas į dimisiją) atlikęs tarnybą, praleidus žodį „garbingai“. Žodis „garbingai“ krašto apsaugos ministro sprendimu taip pat gali būti nerašomas, jeigu karys tarnybos metu buvo baustas už šiurkščius karių drausmės pažeidimus, už kuriuos jis nebuvo atleistas iš tarnybos.

4. Kario, kuris atleidžiamas iš tarnybos dėl drausmės pažeidimo, pažymėjime įrašomi žodžiai „atleistas dėl drausmės pažeidimo“.

5. Kario, kuris atleidžiamas iš tarnybos dėl šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose numatytų priežasčių, pažymėjime įrašomi žodžiai „atleistas dėl įstatymo pažeidimo“.

6. Profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių pažymėjimuose yra šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti įrašai, taip pat atleistiems iš tarnybos dėl priežasčių, susijusių su priesaikos sulaužymu, teisė iškilmingomis progomis nešioti atsargos kario uniformą nesuteikiama.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

 

51 straipsnis. Tarnybos ypatumai karo metu

1. Karo metu kariams taikomas Karo padėties įstatymas ir kiti ypatingiems atvejams priimti įstatymai bei kiti teisės aktai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

2. Karo padėties, karo ir mobilizacijos atvejais karo tarnybos trukmė neribojama.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

KARIŲ LAIPSNIAI, ROTACIJA IR ATOSTOGOS

Skirsnio pavadinimo pakeitimas:

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

 

52 straipsnis. Karių laipsniai

1. Krašto apsaugos sistemos karių tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai ir kvalifikacijai žymėti nustatomi karių laipsniai. Karių laipsnius gali turėti tik krašto apsaugos sistemos tikrosios karo tarnybos ir krašto apsaugos sistemos įskaitoje esantys atsargos kariai, taip pat dimisijos kariai.

2. Kariai pagal turimus laipsnius yra:

1) kareiviai, jūreiviai;

2) puskarininkiai;

3) jaunesnieji karininkai;

4) vyresnieji karininkai;

5) generolai, admirolai.

3. Nustatomi šie karių laipsniai:

Sausumos, specialiųjų operacijų                                           Karinių jūrų pajėgų karių

ir karinių oro pajėgų karių

 

1) kareivių ir jūreivių

jaunesnysis eilinis                                                                 jaunesnysis jūreivis

eilinis                                                                                    jūreivis

vyresnysis eilinis                                                                  vyresnysis jūreivis

 

2) puskarininkių

grandinis                                                                               grandinis

seržantas, seržantas specialistas                       seržantas, seržantas specialistas

vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas       vyresnysis seržantas, vyresnysis

specialistas                                                                            seržantas specialistas

štabo seržantas, štabo seržantas                       štabo laivūnas, štabo laivūnas

specialistas                                                                            specialistas

viršila                                                                                    laivūnas

seržantas majoras                                                                  vyresnysis laivūnas

 

3) jaunesniųjų karininkų

leitenantas                                                                             leitenantas

vyresnysis leitenantas                                                           vyresnysis leitenantas

kapitonas                                                                              kapitonas leitenantas

 

4) vyresniųjų karininkų

majoras                                                                                 komandoras leitenantas

pulkininkas leitenantas                                                         komandoras

pulkininkas                                                                           jūrų kapitonas

 

5) generolų ir admirolų

brigados generolas                                                                flotilės admirolas

generolas majoras                                                                 kontradmirolas

generolas leitenantas                                                             viceadmirolas.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

 

53 straipsnis. Pirmojo laipsnio suteikimas kariui

1. Pirmasis jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) laipsnis kariui suteikiamas pradėjus tarnybą ir davus kario priesaiką. Iki karys duoda priesaiką, jam suteikiamas laikinasis jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) laipsnis.

2. Pirmasis suteikiamas puskarininkio laipsnis yra grandinio laipsnis.

3. Įgijusiems pagrindinį karinį parengimą profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį (arba iki 2006 m. įgytą aukštesnįjį) išsilavinimą arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą ir pagal turimą specialybę (kvalifikaciją) skiriamiems į seržanto specialisto pareigas, suteikiamas seržanto specialisto laipsnis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

4. Pirmasis suteikiamas karininko laipsnis yra leitenanto laipsnis.

5. Pirmasis karininko laipsnis suteikiamas kariūnams, baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje ir davusiems karininko priesaiką. Šis laipsnis taip pat suteikiamas Lietuvos Respublikos piliečiams, turintiems aukštąjį išsilavinimą ir baigusiems karinio rengimo programą, skirtą karininkams parengti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

6. Baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, ir stojantiems į profesinę karo tarnybą arba atliekantiems profesinę karo tarnybą ir jos metu baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams, skiriamiems į pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti karinę specialybę, parengti, vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pačia tvarka gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

7. Karo kapelionui vietoj pirmojo leitenanto laipsnio gali būti suteiktas aukštesnis kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

 

54 straipsnis. Aukštesnių laipsnių suteikimo sąlygos

1. Tikrosios karo tarnybos kariui aukštesnis laipsnis gali būti suteikiamas vadovaujantis atrankos principais ir atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos struktūrą bei poreikius, taip pat į Seimo patvirtintus generolų (admirolų) ir vyresniųjų karininkų ribinius skaičius ir krašto apsaugos ministro nustatytus pareigybių sąrašus. Karių atrankos aukštesniam laipsniui suteikti kriterijus ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

2. Atrankoje aukštesniam laipsniui gauti taikos metu dalyvauja kariai, ištarnavę:

1) jaunesniuoju eiliniu, jaunesniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip 6 mėnesius nuolatinėje privalomojoje pradinėje karo tarnyboje ar pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 mėnesius pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 20 tarnybos dienų;

2) eiliniu, jūreiviu, vyresniuoju eiliniu, vyresniuoju jūreiviu – ne mažiau kaip vienus metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip vienus metus ir 3 mėnesius pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 30 tarnybos dienų;

3) grandiniu, seržantu, seržantu specialistu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 3 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 80 tarnybos dienų;

4) vyresniuoju seržantu, vyresniuoju seržantu specialistu, štabo seržantu, štabo laivūnu, viršila, laivūnu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;

5) leitenantu – ne mažiau kaip 2 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 4 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 120 tarnybos dienų;

6) vyresniuoju leitenantu – ne mažiau kaip 3 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 6 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 180 tarnybos dienų;

7) kapitonu, kapitonu leitenantu – ne mažiau kaip 4 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 8 metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 240 tarnybos dienų;

8) majoru, komandoru leitenantu – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų;

9) pulkininku leitenantu, komandoru – ne mažiau kaip 5 metus pagal profesinės karo tarnybos sutartį arba ne mažiau kaip 10 metų pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį, jeigu per tuos metus ištarnavo ne mažiau kaip 300 tarnybos dienų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

3. Atsižvelgiant į krašto apsaugos sistemos poreikius, tam tikram labiausiai pasižymėjusių tarnyboje karių skaičiui gali būti leista dalyvauti atrankoje aukštesniam laipsniui gauti ir pirma šio straipsnio 2 dalyje nustatyto laiko, jeigu jie ištarnavę bent pusę šio laiko, o einantiems pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti karinę specialybę, ir turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, – bent trečdalį šio laiko. Ne aukštesnį kaip pulkininko leitenanto laipsnį turinčiam karo kapelionui, jį paskyrus kariuomenės generaliniu vikaru (vyriausiuoju kapelionu), gali būti suteiktas aukštesnis laipsnis netaikant šio straipsnio 2 dalies ir šios dalies sąlygų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

31. Baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, ir stojantiems į profesinę karo tarnybą asmenims, turintiems leitenanto ar vyresniojo leitenanto laipsnį ir skiriamiems į pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti karinę specialybę, gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis netaikant šio straipsnio 2 dalies sąlygų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

4. Vyresniųjų karininkų, generolų (admirolų) laipsniai suteikiami kariams, turintiems aukštąjį ir specialųjį karinį išsilavinimą bei mokantiems bent vieną iš NATO oficialių darbo kalbų (anglų arba prancūzų).

5. Pulkininko (jūrų kapitono) laipsnis gali būti suteikiamas kariui, ištarnavusiam dalinio, junginio vadu arba jo pavaduotoju (štabo viršininku) ne mažiau kaip vienus metus. Šis reikalavimas netaikomas kariams, einantiems pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti karinę specialybę, ir turintiems ne žemesnį kaip magistro (ar jam prilygintą) kvalifikacinį laipsnį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

6. (Neteko galios nuo 2008 m. balandžio 3 d.)

7. Generolo majoro (kontradmirolo) laipsnis gali būti suteikiamas brigados generolui (flotilės admirolui), ištarnavusiam brigados generolu (flotilės admirolu) ne mažiau kaip 2 metus ir paskirtam į generolo majoro (kontradmirolo) laipsnį atitinkančias pareigas.

8. Atsižvelgiant į Seimo patvirtintą generolų bei admirolų skaičių ir laikantis šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, brigados generolo (flotilės admirolo) laipsnis gali būti suteikiamas karininkui, ištarnavusiam pulkininku (jūrų kapitonu) ne mažiau kaip 4 metus ir atitinkančiam šio straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą, paskyrus jį Gynybos štabo viršininku, kariuomenės pajėgų rūšies vadu arba į kitas generolo (admirolo) laipsnį atitinkančias pareigas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

9. Kariuomenės vadui, kai jis yra ištarnavęs generolu majoru (kontradmirolu) ne mažiau kaip 2 metus, gali būti suteikiamas generolo leitenanto (viceadmirolo) laipsnis.

10. Neteko galios nuo 2017-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

 

11. Karo metu, atsižvelgdamas į to meto aplinkybes, krašto apsaugos ministras turi teisę nustatyti ginkluotosiose pajėgose kovojantiems kariams kitokias aukštesnių karinių laipsnių suteikimo sąlygas.

12. Aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, atsargos kariams ir dimisijos kariams aukštesni laipsniai nesuteikiami.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

13. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam kitos valstybės kariuomenės atsargos karininko laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, karinis laipsnis suteikiamas atsižvelgiant į krašto apsaugos ministro paskirtos patariamosios komisijos išvadas ir rekomendacijas (įvertinimą, ar karinė kvalifikacija pagal Lietuvos kariuomenės reikalavimus atitinka krašto apsaugos sistemos poreikius).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

14. Lietuvos Respublikos piliečiui, turinčiam vidaus tarnybos sistemos ar Valstybės saugumo departamento pareigūno tarnybinį laipsnį ir priimtam į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, karinis laipsnis suteikiamas pagal kariuomenės reikalavimus, neatsižvelgiant į turimą tarnybinį laipsnį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

15. Išimtiniais atvejais, kai skiriant karininką į vado (viršininko) pareigas to reikia pavaldinių subordinacijai pagal karinį laipsnį užtikrinti, krašto apsaugos ministras turi teisę pirma laiko ir nesilaikydamas šiame bei 55 straipsnyje nustatytų bendrųjų aukštesniojo karinio laipsnio suteikimo sąlygų suteikti skiriamam vadui (viršininkui) laikinąjį vyresniojo karininko karinį laipsnį, vienu laipsniu aukštesnį už jo turimąjį. Krašto apsaugos ministras laikinąjį karinį laipsnį taip pat gali suteikti karininkui, skiriamam į pareigas užsienyje, jei tai būtina pagal skiriamas pareigas. Laikinąjį generolo (admirolo) laipsnį suteikia Respublikos Prezidentas krašto apsaugos ministro teikimu, kai to reikia pavaldinių subordinacijai užtikrinti arba būtina pagal skiriamas pareigas.

16. Laikinasis karinis laipsnis galioja, kol karininkas eina pareigas, į kurias skiriant šis laipsnis jam buvo suteiktas. Nuolatinis aukštesnis karinis laipsnis tokiam karininkui suteikiamas laikantis bendrųjų šio ir 55 straipsnio sąlygų, nepaisant, kad buvo suteiktas laikinasis laipsnis. Laikinąjį karinį laipsnį turinčiam karininkui taikomos jo nuolatinį karinį laipsnį atitinkančios tarnybos apmokėjimo ir aprūpinimo sąlygos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

55 straipsnis. Teisė suteikti karių laipsnius

1. Pirmąjį karininko laipsnį kariūnams, baigusiems karo mokymo įstaigą arba Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, krašto apsaugos ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas. Kitais atvejais pirmąjį karininko laipsnį suteikia krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

2. Pulkininko (jūrų kapitono), generolų ir admirolų laipsnius suteikia Respublikos Prezidentas.

3. Laikydamiesi pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių kareivių ir jūreivių bei puskarininkių limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, laipsnius tikrosios karo tarnybos kariams suteikia:

1) iki vyresniojo seržanto, vyresniojo seržanto specialisto įskaitytinai – dalinio vadas, turintis vyresniojo karininko laipsnį;

2) iki viršilos (laivūno) įskaitytinai – pagal pavaldumą aukštesnysis vadas, turintis ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį;

3) seržanto majoro (vyresniojo laivūno) – kariuomenės vadas;

4) iki seržanto majoro (vyresniojo laivūno) imtinai Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos tarnaujantiems kariams – krašto apsaugos ministro tam įgaliotas asmuo.

4. Laikantis pagal patvirtintus pareigybių sąrašus nustatytų atskirų laipsnių karininkų limitų ir krašto apsaugos ministro nustatytų atrankos bei kvalifikacinių reikalavimų, aukštesni karininkų laipsniai kariams (išskyrus šio įstatymo 54 straipsnio 13 ir 14 dalyse ir šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus), patariamajai atrankos komisijai rekomendavus, suteikiami:

1) jaunesniųjų karininkų, išskyrus pirmąjį karininko laipsnį, – kariuomenės vado įsakymu;

2) vyresniųjų karininkų laipsniai iki pulkininko leitenanto (komandoro) įskaitytinai – krašto apsaugos ministro įsakymu.

5. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantiems kariams aukštesnius karininkų laipsnius iki pulkininko leitenanto (komandoro) imtinai suteikia krašto apsaugos ministras.

6. Šio įstatymo 54 straipsnio 13 ir 14 dalyse numatytais atvejais karininkų laipsnius iki pulkininko (jūrų kapitono) imtinai suteikia krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu, o priimamiems į profesinę karo tarnybą, savanorių karo tarnybą ar kitą savanorišką nenuolatinę karo tarnybą Lietuvos Respublikos piliečiams šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje numatytais atvejais – patariamosios komisijos teikimu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

7. Karo kapelionams laipsnius visais atvejais (įskaitant ir nurodytą 53 straipsnio 5 dalyje) suteikia krašto apsaugos ministras, gavęs valstybės pripažintos tradicinės Lietuvoje bažnyčios, paskyrusios karo kapelioną, vadovybės pritarimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1027, 99.01.14, Žin., 1999, Nr.11-246 (99.01.27)

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

 

56 straipsnis. Laipsnio atėmimas

Krašto apsaugos ministras (pulkininkams, jūrų kapitonams, generolams ir admirolams – Respublikos Prezidentas) kario laipsnį gali atimti, jeigu karys atleidžiamas iš tarnybos pagal šio įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktą arba 2 dalies 3, 4 ar 8 punktą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2102, 2015-12-01, paskelbta TAR 2015-12-10, i. k. 2015-19622

 

57 straipsnis. Karininkų ir generolų (admirolų) pareigų ėjimo terminai ir rotacija

1. Gynybos štabo viršininkas, kariuomenės pajėgų rūšių vadai ir savanorių pajėgų vadas pareigas eina ne ilgiau kaip 5 metus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-539, 2017-06-29, paskelbta TAR 2017-07-11, i. k. 2017-11936

 

2. Kiti vadai, štabų vadovaujantys karininkai, taip pat departamentų, tarnybų ir skyrių vadovai kariai, kiti kariniai pareigūnai eina pareigas paprastai ne ilgiau kaip 3 metus nuo paskyrimo. Šiam terminui pasibaigus, rotacijos būdu jie perkeliami į kitas pareigas, išskyrus atvejus, kai krašto apsaugos ministras pripažįsta, jog dėl kario išskirtinės specialybės, tarnybos būtinumo ar sąlygų toks perkėlimas negalimas ar netikslingas.

3. Vykdant išskirtinę specialybę turinčių karių rotaciją, paprastai atsižvelgiama į jų turimą specialybę.

4. Rotacijos sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1465, 2008-03-20, Žin., 2008, Nr. 38-1377 (2008-04-03)

Nr. XI-1303, 2011-03-31, Žin., 2011, Nr. 46-2155 (2011-04-16)

 

58 straipsnis. Ypatingų karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos

Karių kvalifikacijai žymėti nustatomos trys ypatingų karinių specialybių kvalifikacinės kategorijos. Aukščiausia yra pirma kvalifikacinė kategorija, žemiausia – trečia kvalifikacinė kategorija. Prie ypatingų karinių specialybių priskiriamos specialybės, kurioms reikia specialaus pasirengimo ir tam tikrų mokslo žinių bei praktinių įgūdžių dirbti vienoje srityje ir išlaikyti reikiamą kvalifikaciją. Ypatingų karinių specialybių kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

59 straipsnis. Karių atostogos ir kitos lengvatos

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

1. Darbo įstatymų nustatyta tvarka profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos 30 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė sudaroma krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Kasmetinių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas. Profesinės karo tarnybos kario prašymu arba tiesioginio jo vado (viršininko) sprendimu atsižvelgiant į karinio vieneto parengties reikalavimus, kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis, tačiau viena iš dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.

2. Profesinės karo tarnybos kariams, ištarnavusiems profesinėje karo tarnyboje 5 metus, už kiekvienus paskesnius 3 profesinės karo tarnybos metus suteikiamos 3 kalendorinės dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 45 kalendorinės dienos.

3. Profesinės karo tarnybos karių tikslinės atostogos yra šios:

1) nėštumo ir gimdymo;

2) tėvystės;

3) vaikui prižiūrėti;

4) mokymosi;

5) persikėlimo;

6) reabilitacijos ir (ar) reintegracijos;

7) nemokamos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos atostogos suteikiamos darbo įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

5. Darbo įstatymų nustatytos trukmės tėvystės atostogos vyrams profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos jų prašymu tiesioginio vado (viršininko) sprendimu. Jeigu tarptautinių operacijų kariniame vienete tarnaujantiems profesinės karo tarnybos kariams, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, tėvystės atostogų suteikti negalima, jiems išmokama vienkartinė Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuoto vidutinio jų atlyginimo dydžio išmoka.

6. Atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams darbo įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos jų prašymu tiesioginio vado (viršininko) sprendimu. Atostogos vaikui prižiūrėti profesinės karo tarnybos kariams suteikiamos darbo įstatymuose nustatytam terminui, bet ne ilgiau, negu pasibaigs kario, kuriam suteikiamos atostogos, profesinės karo tarnybos sutarties terminas. Tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose tarnaujantiems profesinės karo tarnybos kariams, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, atostogos vaikui prižiūrėti suteikiamos ne vėliau kaip per 6 mėnesius po prašymo pateikimo dienos. Suteikus vaiko priežiūros atostogas, karys atleidžiamas iš pareigų ir perkeliamas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Nesibaigus atostogoms karys gali grįžti į tarnybą, ne vėliau kaip prieš 14 dienų raštu apie tai įspėjęs krašto apsaugos ministrą ar jo įgaliotą vadą (viršininką). Grįžęs į tarnybą karys skiriamas į jo laipsnį atitinkančias pareigas.

7. Neteko galios nuo 2018-07-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

8. Profesinės karo tarnybos kariams dėl paskyrimo į šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas pareigas ar tarnybą, pasibaigus šių pareigų ar tarnybos terminui ir grįžtantiems į pareigas ar tarnybą Lietuvos Respublikoje, taip pat pasibaigus tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo terminui ir grįžtantiems į pareigas ar tarnybą Lietuvos Respublikoje, suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos. Šių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

9. Profesinės karo tarnybos kariams, grįžusiems iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo, suteikiamos 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų. Reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų. Šios atostogos profesinės karo tarnybos kariams, grįžusiems iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo, suteikiamos ne vėliau kaip po 2 mėnesių po jų grįžimo. Šių atostogų metu profesinės karo tarnybos kariams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų atlyginimas. Reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogų profesinės karo tarnybos kariams suteikimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

10. Profesinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti suteikiamos nemokamos iki 15 kalendorinių dienų atostogos tik dėl ypatingų asmeninių ar šeiminių aplinkybių.

11. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, nepertraukiamai dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje 6 mėnesius, suteikiamos 15 kalendorinių dienų atostogos, o už kiekvienus 2 paskesnius nepertraukiamo dalyvavimo tarptautinėje operacijoje mėnesius papildomai suteikiamos 5 kalendorinės dienos atostogų, tačiau bendra šių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų per metus. Jeigu tarptautinių operacijų kariniame vienete tarnaujančiam kariui savanoriui ir kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, atsižvelgiant į karinio vieneto buvimo vietą ir jo parengties reikalavimus, šių atostogų suteikti negalima, už nesuteiktų atostogų dienas jam išmokama atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto tarnybinio atlyginimo dalis, apskaičiuota proporcingai nesuteiktų atostogų dienų ir atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičiui. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams tarnybos tarptautinėje operacijoje metu krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos iki 15 kalendorinių dienų atostogos dėl šeiminių aplinkybių, o dėl grįžimo iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos, kurių pradžia – kita darbo diena po kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo, ir 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų. Reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų. Atostogų metu kariui savanoriui ir kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui mokama atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto tarnybinio atlyginimo dalis, apskaičiuota proporcingai suteiktų atostogų dienų ir atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičiui.

TAR pastaba. Kariams savanoriams ir kitiems aktyviojo rezervo kariams, pradėjusiems tarnybą tarptautinėje operacijoje iki įstatymo Nr. XIII-3436 įsigaliojimo datos (2020-12-01), suteikiamos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnio 11 dalyje numatytos atostogos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo redakcija

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Nr. XIII-3436, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24612

 

12. Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams du kartus per tarnybos metus suteikiama po 7 kalendorines dienas atostogų, įskaitant kelionės dienas.

13. Neteko galios nuo 2016-09-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2429, 2016-06-16, paskelbta TAR 2016-06-23, i. k. 2016-17526

 

14. Karo prievolininkams, nepertraukiamai dalyvaujantiems jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose 2 mėnesius, suteikiamos 3 kalendorinių dienų atostogos, įskaitant kelionės dienas, o už kiekvienus 2 paskesnius nepertraukiamo dalyvavimo šiuose mokymuose mėnesius papildomai suteikiamos 3 kalendorinės dienos atostogų, įskaitant kelionės dienas, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 9 kalendorinės dienos.

15. Kai privalomosios pradinės karo tarnybos kariui gimsta vaikas, kario prašymu karinio vieneto, kuriame jis tarnauja, vado sprendimu jam suteikiamos tėvystės atostogos, kuriomis galima pasinaudoti darbo įstatymų nustatyta tvarka, taip pat krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos nuo 3 iki 7 kalendorinių dienų atostogos dėl kitų šeiminių aplinkybių. Atostogų dienomis privalomosios pradinės karo tarnybos kariai maistu neaprūpinami, už šias dienas jiems mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

16. Kariūnų atostogų trukmę mutatis mutandis reglamentuoja Mokslo ir studijų įstatymas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

17. Atostogų laikas įskaitomas į kario tarnybos laiką.

18. Esant tarnybiniam būtinumui, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atostogas suteikęs vadas (viršininkas) gali atšaukti karį iš atostogų. Karys negali būti atšauktas iš nėštumo ir gimdymo atostogų.

19. Paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį arba mobilizaciją, atostogaujantys kariai, išskyrus tuos, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, privalo nedelsdami grįžti į savo tarnybos vietą.

20. Profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą vidutinį jo atlyginimą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

21. Teisės į šio straipsnio 20 dalyje nustatytas papildomas poilsio dienas neturintiems profesinės karo tarnybos kariams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų, kuris mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio ugdymo ar pagrindinio ugdymo programas, suteikiama ne mažiau kaip pusė darbo dienos laisvo nuo darbo laiko per metus pirmąją mokslo metų dieną, mokant kariui Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą vidutinį jo atlyginimą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. X-355, 2005-09-29, Žin., 2005, Nr. 122-4362 (2005-10-13)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KARIŲ, TAIP PAT KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ, ŽVALGYBOS PAREIGŪNŲ IR DARBUOTOJŲ, DALYVAUJANČIŲ TARPTAUTINĖSE OPERACIJOSE IR PASIRENGIME DALYVAUTI TARPTAUTINĖSE OPERACIJOSE, TAIP PAT VYKDANČIŲ TARNYBINES UŽDUOTIS TARPTAUTINĖS OPERACIJOS VIETOVĖJE, TARNYBOS APMOKĖJIMAS IR APRŪPINIMAS

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

60 straipsnis. Karių tarnybos apmokėjimas

1. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį mokama 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka buitinėms išlaidoms. Jiems taip pat gali būti mokamos 3,7 bazinės socialinės išmokos dydžio premijos už pavyzdingą tarnybą. Šios premijos skiriamos ištarnavus visą Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytą privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpį.

2. Profesinės karo tarnybos karių tarnybos apmokėjimo tvarką nustato šis įstatymas. Šis straipsnis netaikomas žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal profesinės karo tarnybos sutartį. Šių karių tarnybos apmokėjimą, kitas išmokas ir skatinimą nustato Žvalgybos įstatymas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

3. Profesinės karo tarnybos karių pareiginę algą sudaro tarnybinis atlyginimas ir šio straipsnio 4 dalyje nustatyti priedai. Tarnybinis atlyginimas apskaičiuojamas šio įstatymo 1 priede nustatytą tarnybinio atlyginimo koeficientą, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, padauginus iš Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (atlyginimus) (toliau – bazinis dydis). Kai tarnybinio atlyginimo koeficientas nebekinta, jis padidinamas 0,1 bazinio dydžio ir taikomas trejus metus. Pasibaigus pirmam trejų metų laikotarpiui, kas trejus po to einančius tarnybos metus paskutinis taikytas tarnybinio atlyginimo koeficientas papildomai didinamas 0,2 bazinio dydžio. Jeigu profesinės karo tarnybos kariui suteikus aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas yra mažesnis už kariui taikytą tarnybinį atlyginimą, profesinės karo tarnybos kariui paliekamas iki aukštesnio kario laipsnio suteikimo nustatytas tarnybinis atlyginimas tol, kol jis susilygina su už aukštesnį kario laipsnį apskaičiuotu tarnybiniu atlyginimu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Nr. XIII-3436, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24612

 

4. Profesinės karo tarnybos kariams skiriami:

1) priedas už atsakomybę. Kariuomenės vadui už atsakomybę mokamas 3,5 bazinio dydžio priedas per mėnesį, Gynybos štabo viršininkui – 3 bazinių dydžių per mėnesį, pajėgų vadams – 2,5 bazinio dydžio per mėnesį, principinėje kariuomenės struktūroje nurodytų nuolatinių kariuomenės junginių vadams – 2 bazinių dydžių per mėnesį, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų vadams (viršininkams) – 1,5 bazinio dydžio per mėnesį. Šis priedas mokamas ir profesinės karo tarnybos kariams, laikinai einantiems šiame punkte nurodytas pareigas. Jeigu profesinės karo tarnybos karys, kuriam yra skirtas priedas už atsakomybę, laikinai eina kitas šiame punkte nurodytas pareigas, už kurias jam skiriamas didesnis priedas už atsakomybę, šiuo laikotarpiu jam mokamas didesnis priedas;

2) priedas už ypatingą pareigų specifiką. Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga pareigų specifika, šias pareigas atitinkančių priedų dydžiai nustatyti šio įstatymo 2 priede. Už profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomas pareigas, susijusias su ypatinga pareigų specifika, mokamas tik vienas šio įstatymo 2 priede nustatyto dydžio priedas. Profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems kelias su ypatinga pareigų specifika susijusias pareigas, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems skrydžius kartu su orlaivio įgula ir krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens pasiųstiems atlikti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje, didinamas 0,17 bazinio dydžio už kiekvieną tarnybos dieną, kai siunčiama iki 90 kalendorinių dienų laikotarpiui. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, vykdantiems pratybas ar kovinį budėjimą kartu su laivo įgula bei atliekantiems tarnybą karinių jūrų pajėgų karo laive, plaukiojančiame Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje, taip pat kitų valstybių teritorinėje jūroje ar išskirtinėje ekonominėje zonoje arba atviroje jūroje, didinamas 0,2 bazinio dydžio už kiekvieną plaukiojimo dieną (išskyrus dienas, kai įplaukiama į kitų valstybių uostus), kai išplaukiama ne trumpiau kaip vienai kalendorinei dienai. Priedas profesinės karo tarnybos kariams, atliekantiems užduotis, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės, apskaičiuojamas proporcingai nustatytam koeficientui, mėnesio kalendorinių dienų skaičiui ir dienų skaičiui, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje tiesiogiai buvo vykdomos užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės;

3) priedas už ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas – 2 bazinių dydžių per mėnesį už pirmą kvalifikacinę kategoriją, 1,4 bazinio dydžio per mėnesį už antrą kvalifikacinę kategoriją ir vieno bazinio dydžio per mėnesį už trečią kvalifikacinę kategoriją. Profesinės karo tarnybos kariams, kuriems suteiktos kelios kvalifikacinės kategorijos, už kurias nustatyti skirtingo dydžio priedai, mokamas didesnis priedas. Šio priedo skyrimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

5. Profesinės karo tarnybos kariams, nepriekaištingai atliekantiems tarnybines pareigas ir ne mažiau kaip 6 mėnesius ištarnavusiems krašto apsaugos sistemoje, gali būti du kartus per metus (Kalėdų ir Velykų proga) išmokamos iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio šventinės premijos. Šventinės premijos Kalėdų ir Velykų progomis nemokamos, jeigu profesinės karo tarnybos karys yra perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą ir jam nemokamas tarnybinis atlyginimas.

6. Profesinės karo tarnybos kariams gali būti skiriamos premijos už pavyzdingą tarnybą, jeigu kario tarnyba vertinama labai gerai – vieno tarnybinio atlyginimo dydžio, gerai – 0,5 tarnybinio atlyginimo dydžio.

7. Karių savanorių ir kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, pašauktų į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, tarnybinį atlyginimą, mokamą už tarnybos dienas, sudaro šio įstatymo 1 priede atitinkamam profesinės karo tarnybos kario laipsniui pirmaisiais tarnybos metais taikomas tarnybinio atlyginimo koeficientas, padaugintas iš bazinio dydžio. Jeigu kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kario, pašaukto į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, gaunamas vidutinis darbo užmokestis yra didesnis negu kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas, jam išmokamas jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, neviršijantis dviejų Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžių.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1803, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21811

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

8. Krašto apsaugos ministras už ypatingą pasižymėjimą tarnyboje gali apdovanoti karius iki vieno tarnybinio atlyginimo dydžio piniginėmis premijomis ar vardinėmis dovanomis.

9. Profesinės karo tarnybos kariams, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytus karius, už pirmus ketverius nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metus mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai. Į ketverių nepertraukiamos profesinės karo tarnybos metų laikotarpį neįskaitomi laikotarpiai, kai karys buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą šio įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais profesinės karo tarnybos karys įgyja teisę gauti šią išmoką, ir priklauso nuo profesinės karo tarnybos kario žinių ir įgūdžių, reikalingų tarnybai atlikti, įvertinimo rezultatų:

1) 45 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;

2) 35 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta gerai;

3) 20 bazinių dydžių – profesinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.

10. Pirmą kartą į pareigas profesinėje karo tarnyboje paskirtiems kariams, baigusiems karo mokymo įstaigą ar Lietuvos aukštąją mokyklą ir karinio rengimo programą Akademijoje, mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie įvertinti nepatenkinamai. Išmokos dydis priklauso nuo kariūno vertinimo, kurio tvarką ir kriterijus, vertindamas kariūno mokymosi rezultatus ir gebėjimą tinkamai eiti vadovaujamas pareigas, nustato krašto apsaugos ministras, rezultatų:

1) 7,3 bazinio dydžio – įvertinus labai gerai;

2) 5,5 bazinio dydžio – įvertinus gerai;

3) 3,3 bazinio dydžio – įvertinus patenkinamai.

11. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams už pirmus ketverius nepertraukiamos tarnybos metus pagal kario savanorio ar savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį mokama vienkartinė piniginė išmoka, išskyrus atvejus, kai jų tarnyba įvertinta nepatenkinamai. Išmoka skiriama, kai per pirmų ketverių nepertraukiamos tarnybos metų laikotarpį karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys kiekvienais metais ištarnauja ne mažiau kaip atitinkamais metais kariuomenės vado nustatytą savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karių pratybų ir mokymų laiką, išskyrus ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpius. Išmokos dydis apskaičiuojamas pagal bazinį dydį, nustatytą tiems metams, kuriais karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys įgyja teisę gauti šią išmoką, ir priklauso nuo kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario žinių ir įgūdžių, reikalingų tarnybai atlikti, įvertinimo rezultatų:

1) 9 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta labai gerai;

2) 7 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta gerai;

3) 4 bazinių dydžių – kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, kurių tarnyba įvertinta patenkinamai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

12. Išmokos ir premijos, numatytos šio straipsnio 1, 5, 6, 8, 9, 10 ir 11 dalyse, mokamos ar dovanos perkamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų. Premijos mokamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka iš Krašto apsaugos ministerijos sutaupytų darbo užmokesčio lėšų.

13. Išmokos, numatytos šio straipsnio 9, 10 ir 11 dalyse, išmokamos per 30 kalendorinių dienų po profesinės karo tarnybos kario, kariūno, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario tarnybos vertinimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

61 straipsnis. Karių tarnybos užsienyje apmokėjimas

1. Šis straipsnis taikomas kariams, atliekantiems tarnybą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, išskyrus karius, kurių faktinė tarnybos atlikimo (rezidavimo) vieta yra Lietuvos Respublikoje, ir profesinės karo tarnybos karius, turinčius žvalgybos pareigūno statusą.

2. Profesinės karo tarnybos kariui mokamas tarnybinis atlyginimas ir 0,3 pagal šio įstatymo 1 priedą nustatyto tarnybinio atlyginimo koeficiento, kuris priklauso nuo kario laipsnio ir pagal šį laipsnį ištarnautų metų, dydžio priemoka.

3. Profesinės karo tarnybos kariui mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, taikant šio straipsnio 4 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė. Užsienio valstybėse, kurių gyvenimo lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas 1,2. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi baziniam dydžiui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

4. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų koeficientai:

1) generolui leitenantui (viceadmirolui), generolui majorui (kontradmirolui), brigados generolui (flotilės admirolui) – 8,93;

2) pulkininkui (jūrų kapitonui) – 8,15;

3) pulkininkui leitenantui (komandorui), majorui (komandorui leitenantui) – 7,38;

4) kapitonui (kapitonui leitenantui), vyresniajam leitenantui, leitenantui – 6,60;

5) seržantui majorui (vyresniajam laivūnui), viršilai (laivūnui), štabo seržantui (štabo laivūnui), štabo seržantui specialistui (štabo laivūnui specialistui), vyresniajam seržantui, vyresniajam seržantui specialistui, seržantui, seržantui specialistui, grandiniui – 5,82;

6) jaunesniajam eiliniui (jaunesniajam jūreiviui), eiliniui (jūreiviui), vyresniajam eiliniui (vyresniajam jūreiviui) – 5,05.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1806, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21814

 

5. Profesinės karo tarnybos kariams už sutuoktinį, nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, sutuoktinio nepilnamečius vaikus (įvaikius), jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie nėra emancipuoti ar sudarę santuokos, pilnamečius vaikus (įvaikius) iki 20 metų, jeigu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su profesinės karo tarnybos kario sutuoktiniu ir jie su profesinės karo tarnybos kariu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo, nepilnamečius išlaikytinius, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis, kitus išlaikytinius asmenis, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ir (ar) jo sutuoktinis (toliau kartu – šeimos nariai), kurie užsienyje gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, mokamos šiame straipsnyje numatytos išmokos ir (ar) kompensacijos.

6. Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį profesinės karo tarnybos kario gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Ši kompensacija nemokama, jei sutuoktinis gauna pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.

7. Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, už kiekvieną vaiką (įvaikį) ar nepilnametį išlaikytinį profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu mokama kompensacija, kurią sudaro 0,2 per mėnesį profesinės karo tarnybos kario gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, jeigu vaikas (įvaikis), nepilnametis išlaikytinis iki 6 metų, ir 0,3 per mėnesį profesinės karo tarnybos kario gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos, jeigu vaikas (įvaikis) ar nepilnametis išlaikytinis yra 6 ir daugiau metų.

8. Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena kiti nei šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodyti išlaikytiniai asmenys, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 per mėnesį profesinės karo tarnybos kario gaunamos su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.

9. Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu pagal faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama kompensacija vaikų ikimokyklinio ugdymo išlaidoms kompensuoti. Kompensuojamų ikimokyklinio ugdymo išlaidų rūšis ir kompensacijos mokėjimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1806, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21814

 

10. Kai su profesinės karo tarnybos kariu kartu gyvena ir mokosi pagal bendrojo ugdymo programas jo ar jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), taip pat nepilnamečiai išlaikytiniai ar kiti išlaikytiniai, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys ar jo sutuoktinis, profesinės karo tarnybos kariui kartu su tarnybiniu atlyginimu pagal faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, neviršijant Vyriausybės nustatytų normų, mokama kompensacija jų mokymosi išlaidoms kompensuoti, iki jie įgis vidurinį išsilavinimą. Šioje dalyje nurodyta kompensacija mokama nuo tada, kai vaikams (įvaikiams), išlaikytiniams sueina 6 metai, bet ne ilgiau, iki jiems sueis 20 metų. Kompensuojamų mokymosi išlaidų rūšis ir kompensacijos mokėjimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1806, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21814

 

11. Profesinės karo tarnybos karys, atliekantis tarnybą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, ir jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo išlaidos apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Valstybėse, kuriose nėra galimybių apdrausti sveikatos draudimu, išlaidos, susijusios su profesinės karo tarnybos kario, atliekančio tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, specialiojoje misijoje, atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje, arba jo šeimos narių asmens sveikatos priežiūra, apmokamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šioje dalyje nurodytos sveikatos draudimo ir su asmens sveikatos priežiūra susijusios išlaidos apmokamos krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka, neviršijant Vyriausybės nustatytų sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros išlaidų ribų. Už šeimos narius iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų taip pat mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1806, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21814

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

12. Profesinės karo tarnybos kariui kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ar kario laipsnį ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti. Be to, kompensuojamos profesinės karo tarnybos kario ir jo šeimos narių persikėlimo iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką ar iš vienos užsienio valstybės į kitą užsienio valstybę išlaidos, išmokama vienkartinė Vyriausybės nustatyto dydžio įsikūrimo išmoka. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms bei ryšių išlaidoms padengti dydžius ir jų skyrimo tvarką, persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą, neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Išmoka apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis nemokama, jeigu karys toje valstybėje aprūpintas tarnybine gyvenamąja patalpa. Šiuo atveju Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka apmokamos patirtos komunalinės ir ryšių išlaidos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

13. Profesinės karo tarnybos kariui apmokama patalpų nuoma Lietuvos Respublikos atstovybėse ar kituose biuruose ir sumokami mokesčiai už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas. Patalpų nuomos ir mokesčių už nuomojamų patalpų komunalines ir ryšių paslaugas išlaidų metams dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliotos institucija.

14. Profesinės karo tarnybos kariui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kompensuojamos degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidos. Kompensuojamų išlaidų dydį ir kompensavimo atvejus, taip pat automobilio, naudojamo tarnybos reikmėms, nuomos ir veiklos nuomos išlaidų atlyginimo sąlygas, tvarką ir pareigų, kurias einantiems kariams suteikiama teisė nuomotis automobilį, sąrašą nustato krašto apsaugos ministras. Kompensuojamų išlaidų dydis negali viršyti 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį.

TAR pastaba. 61 straipsnio 14 dalyje numatytas 0,39 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydis pradedamas taikyti, kai Lietuvos statistikos departamentas paskelbia 2019 metų I ketvirčio šalies ūkio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį per mėnesį. Iki bus paskelbtas Lietuvos statistikos departamento 2019 metų I ketvirčio šalies ūkio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per mėnesį, maksimaliam kompensuojamų išlaidų dydžiui nustatyti taikomas 0,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio per mėnesį dydis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1806, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21814

 

15. Profesinės karo tarnybos kariams, kuriems užsienio valstybių arba tarptautinės karinės ar gynybos institucijos moka užmokestį už einamas pareigas ir (ar) skiria dienpinigius, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta priemoka ir 3 dalyje nustatyta kompensacija nemokamos. Kariui mokamų šio straipsnio 6, 7, 8 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 4 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

16. Profesinės karo tarnybos kariams, šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais pasiųstiems atlikti tarnybos specialiosiose misijose, tarptautinėse operacijose ar užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, per visą tarnybos specialiosiose misijose, tarptautinėse operacijose ar užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose, esančiose valstybėse, kuriose vyksta ginkluotas konfliktas, laikotarpį vietoj šio straipsnio 2 dalyje nustatyto tarnybos apmokėjimo ir 3 dalyje nustatytos kompensacijos taikomas šio įstatymo 611 straipsnyje kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, nustatytas tarnybos apmokėjimas. Kariui mokamų šio straipsnio 6, 7, 8 dalyse nustatytų kompensacijų dydžiai apskaičiuojami taikant šio straipsnio 4 dalyje nurodytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo kario laipsnio, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

17. Užsienio valstybių miestams, kurių gyvenimo lygio vietos koeficientai nėra nustatyti Vyriausybės, krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į miesto, kuriame profesinės karo tarnybos karys atlieka tarnybą, ypatumus, gyvenimo lygio pokyčius ir nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę nustatyti iki 50 procentų mažesnius gyvenimo lygio vietos koeficientus, negu tai užsienio valstybei nustatytas gyvenimo lygio vietos koeficientas (jeigu toje užsienio valstybėje koeficientai nustatyti keliems miestams, – iki 50 procentų mažesni koeficientai nustatomi atsižvelgiant į didžiausią tos užsienio valstybės miestui nustatytą gyvenimo lygio vietos koeficientą).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

18. Kartą per metus, skaičiuojant nuo paskyrimo tarnauti į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę, specialiąją misiją, atstovybę prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinę karinę arba gynybos instituciją, profesinės karo tarnybos kariui ir kartu su juo gyvenantiems jo šeimos nariams kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, o kartu su juo negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas profesinės karo tarnybos karį ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

19. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos ekonominę padėtį, valiutų kursų svyravimą, užsienio valstybės ar miesto, kuriame atliekama tarnyba, ypatumus, gyvenimo lygio pokyčius, nekilnojamojo turto nuomos rinkos kainų pasikeitimus, turi teisę laikinai, ne dažniau kaip kartą per ketvirtį, iki 30 procentų padidinti (sumažinti) sveikatos draudimo išlaidų ribą ir gyvenimo lygio vietos koeficientus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

611 straipsnis. Karių tarnybos tarptautinių operacijų ir rengimosi joms metu apmokėjimas

1. Šis straipsnis taikomas kariams, už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, besirengiantiems tarptautinei operacijai, vykdantiems tarnybinę užduotį tarptautinės operacijos vietovėje, išskyrus profesinės karo tarnybos karius, turinčius žvalgybos pareigūno statusą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

2. Profesinės karo tarnybos kariams mokamas tarnybinis atlyginimas ir priedas už ypatingų karinių specialybių kvalifikacines kategorijas.

3. Jeigu pasirengimas tarptautinei operacijai trunka ne ilgiau kaip 90 dienų, kariams mokami Vyriausybės nustatyto dydžio dienpinigiai. Tarptautinių operacijų kariniams vienetams priskiriamų karinių jūrų pajėgų laivų įgulų nariams dienpinigiai mokami tik už buvimo kitų valstybių uostuose laiką.

4. Jeigu pasirengimas tarptautinei operacijai trunka ilgiau kaip 90 dienų, kariams kas mėnesį mokama kompensacija už tarnybos užsienyje specifiką nuo 1,17 iki 2,72 bazinio dydžio. Kompensacijos dydžius, atsižvelgdamas į tarnybos vietą, rengimosi dalyvauti tarptautinėje operacijoje trukmę, tarnybos sudėtingumą ir sąlygas, nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1803, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21811

 

5. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, už tarnybos užsienyje specifiką kas mėnesį mokama nuo 7,76 iki 15,52 bazinio dydžio kompensacija. Kompensacijų dydžius, atsižvelgdamas į tarptautinės operacijos vietovę, pobūdį, sudėtingumą ir karinio vieneto atliekamas funkcijas, nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1803, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21811

 

6. Jeigu kariai siunčiami vykdyti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpiui, jiems taikomos šio straipsnio 3 dalies nuostatos. Kariams, siunčiamiems vykdyti tarnybinės užduoties tarptautinės operacijos vietovėje ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, bet ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų, taikomos šio straipsnio 5 dalies nuostatos.

7. Kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, kas mėnesį mokama 0,16 bazinio dydžio kompensacija ryšio išlaidoms padengti. Kariams, besirengiantiems tarptautinei operacijai, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, vykdantiems tarnybinę užduotį tarptautinės operacijos vietovėje, tarnybos vietoje suteikiama gyvenamoji patalpa, jie aprūpinami maistu, o neaprūpintiesiems maistu išmokama ne didesnė negu Vyriausybės nustatyto karių buvimo vietos valstybei patvirtintos dienpinigių dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1803, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21811

 

8. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje, taip pat rengimosi tarptautinei operacijai metu mokamas atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinis atlyginimas ir taikomos šio straipsnio atitinkamai 3, 4 ar 5 dalies, taip pat 7 ir 9 dalių nuostatos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

9. Karių kelionės, nakvynės, dokumentų tvarkymo ir kitas tiesiogiai su karių nuvykimu į tarnybos vietą ir baigus šią tarnybą grįžimu atgal į Lietuvos Respubliką ar užsienio valstybėje esančią tarnybos vietą, iš kurios išvykta į tarnybą, taip pat nuvykimu į tarnybos vietą ir grįžimu atgal į Lietuvos Respubliką ar užsienio valstybėje esančią tarnybos vietą, iš kurios išvykta į tarnybą, karinio vieneto perdislokavimo ir atostogų suteikimo atvejais susijusias išlaidas ir jų apmokėjimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

612 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dalyvaujančių tarptautinėse operacijose ir pasirengime dalyvauti tarptautinėse operacijose, taip pat vykdančių tarnybines užduotis tarptautinės operacijos vietovėje, tarnybos apmokėjimas

1. Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, siunčiamiems už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų dalyvauti tarptautinėse operacijose, pasirengti dalyvauti tarptautinėse operacijose, taip pat vykdyti tarnybinių užduočių tarptautinės operacijos vietovėje, mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis.

2. Krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, už Lietuvos Respublikos teritorijos ir išskirtinės ekonominės zonos ribų dalyvaujantiems tarptautinėse operacijose, besirengiantiems dalyvauti tarptautinėse operacijose, vykdantiems tarnybines užduotis tarptautinės operacijos vietovėje, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 611 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 ir 9 dalyse, o krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 67 straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatytos garantijos, taip pat šio įstatymo 68 straipsnio 5 dalyje nustatyta garantija, susijusi su palaikų parvežimu mirties (žūties) tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu. Šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytos kompensacijos apskaičiuojamos pagal teisės į kompensaciją atsiradimo momentu taikytiną vidutinį žuvusio (mirusio) asmens ar asmens, kurio sveikata buvo sutrikdyta, darbo užmokestį.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

62 straipsnis. Karių uniformos ir skiriamieji ženklai

1. Karių uniformų ir skiriamųjų ženklų etalonus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Tikrosios karo tarnybos karių uniformos dėvėjimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras kariuomenės vado teikimu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

 

2. Krašto apsaugos ministras, išleisdamas karį į atsargą, kario prašymu, išskyrus šio įstatymo 50 straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus, suteikia jam teisę iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą su atsargos kario skiriamaisiais ženklais. Atsargos kario skiriamuosius ženklus nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

3. Atsargos kariai, kurie iki perkėlimo į dimisiją turėjo teisę iškilmingomis progomis dėvėti uniformą, tomis pat progomis gali ją dėvėti ir būdami dimisijoje, tačiau tik su krašto apsaugos ministro nustatytais dimisijos kario skiriamaisiais ženklais.

4. Atsargos ir dimisijos karių uniformos dėvėjimo tvarką nustato kariuomenės vadas. Drausmės statuto nustatytais atvejais atsargos ar dimisijos kario teisė dėvėti uniformą už drausmės pažeidimą gali būti atimta.

5. Kariai už savo lėšas gali įsigyti iškilmingoms progoms skirtas uniformas. Šių uniformų pavyzdžius tvirtina krašto apsaugos ministras.

6. Asmenys, neteisėtai (neturėdami tam teisės) dėvintys karinę uniformą, atskirus uniformos elementus, skiriamuosius ženklus, atsako pagal įstatymus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

 

7. Karinius ir kitus krašto apsaugos sistemos ženklus bei atributiką gaminti ne pagal Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės užsakymus draudžiama. Krašto apsaugos ministerijai priklauso išimtinė šių ženklų ir atributikos realizavimo teisė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

 

63 straipsnis. Karių, aprūpinimas apranga, maistu, tarnybiniais butais ir kitomis gyvenamosiomis patalpomis ir krašto apsaugos sistemos darbuotojų, vykdančių žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus, aprūpinimas maistu

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

1. Karių aprūpinimo apranga sąlygas ir normas nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

2. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai aprūpinami gyvenamąja patalpa kareivinėse. Aprūpinimo gyvenamąja patalpa kareivinėse tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

3. Kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, apgyvendinami gyvenamosiose patalpose (kareivinėse).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

4. Profesinės karo tarnybos kariai, jeigu jie yra perkelti iš vienos tarnybos vietovės į kitą ir toje vietovėje jie patys ar jų šeimos nariai neturi nuosavybės teise priklausančios, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančios gyvenamosios patalpos ar jos dalies, gali būti laikinai, tačiau ne ilgiau kaip 3 mėnesius, apgyvendinti tarnybiniuose butuose krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Už gyvenimą tarnybiniuose butuose kariai nuomos mokesčio nemoka. Kariai privalo mokėti mokesčius už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas) pagal toje vietovėje galiojančius tarifus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

5. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie neturi teisės būti aprūpinti tarnybiniais butais arba kurių nėra galimybės tarnybos vietovėje apgyvendinti tarnybiniuose butuose ir kurie patys ar jų šeimos nariai kario tarnybos vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančios, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančios gyvenamosios patalpos ar jos dalies, gali būti laikinai apgyvendinti gyvenamosiose patalpose (kareivinėse). Laikino apgyvendinimo gyvenamosiose patalpose (kareivinėse) trukmę ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

6. Neteko galios nuo 2016-07-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

7. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas. Tais atvejais, kai privalomosios pradinės karo tarnybos kariai dalinio vado sprendimu atleidžiami nuo tarnybos su teise išvykti iš dalinio ilgiau negu vienai parai, už laisvas nuo tarnybos dienas jiems mokama profesinės karo tarnybos kariams nustatyto dydžio maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Ši kompensacija taip pat mokama, kai nėra galimybės privalomosios pradinės karo tarnybos karių aprūpinti maistu.

8. Profesinės karo tarnybos kariai aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems mokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė. Maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija nemokama kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą, kariams, išsiųstiems į mokymo įstaigas ar tarnybos vietą užsienyje, kur jie visiškai išlaikomi, kariams, tarnaujantiems ne krašto apsaugos sistemos institucijose Lietuvoje, kariams, išleistiems vaiko priežiūros ar nemokamų atostogų, taip pat kariams, atliekantiems tarnybą šio įstatymo 42 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais, išskyrus karius, kurių faktinė tarnybos atlikimo (rezidavimo) vieta yra Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

9. Kariai savanoriai ir kiti savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariai, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariai pratybų, mokymų ar tarnybos užduočių vykdymo laikotarpiu aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas arba jiems išmokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija. Maitinimosi išlaidų piniginės kompensacijos mokėjimo tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

10. Krašto apsaugos sistemos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, vykdantys žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone, teršimo incidentų likvidavimo darbus bei mokymus ir pratybas jūros rajone, kai šie darbai ar pratybos trunka ilgiau kaip 4 valandas, aprūpinami maistu pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas fiziologines mitybos normas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

11. Profesinės karo tarnybos kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą, šio straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos netaikomos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

11. Asmenys, kurie karo tarnybą krašto apsaugos sistemoje pradėjo iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir su kuriais tarnybinių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys buvo sudarytos iki 2001 m. liepos 1 d., gali būti iškeldinti iš tarnybinių gyvenamųjų patalpų tik suteikus kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias techninius ir higienos reikalavimus, toje pačioje apskrityje.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1645, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-23, i. k. 2018-18931

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2292, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6466 (2012-11-08)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

 

631 straipsnis. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimas profesinės karo tarnybos kariams

1. Profesinės karo tarnybos kariams gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, kompensuojamos, jeigu jie, jų šeimos nariai tarnybos vietos savivaldybėje ar kitoje savivaldybėje nuo tarnybos vietos mažesniu atstumu, negu Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas atstumas, neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies.

2. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos nekompensuojamos, jeigu profesinės karo tarnybos kariai tarnybos vietos savivaldybėje yra laikinai apgyvendinti tarnybiniuose butuose arba jiems jų pasirinkimu taikoma šio įstatymo 64 straipsnio 4 dalyje numatyta garantija.

3. Jeigu šeimoje yra du profesinės karo tarnybos kariai (sutuoktiniai), turintys teisę gauti gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensaciją ir tarnaujantys toje pačioje savivaldybėje, ir nėra teismo patvirtinimo dėl jų gyvenimo skyrium, jiems kompensuojamos vienos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, neviršijant tai tarnybos vietovei Vyriausybės nustatyto maksimalaus gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžio.

4. Maksimalius gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžius, priklausančius nuo tarnybos vietovės, taip pat nuo kartu su jais gyvenančių šeimos narių skaičiaus, atsižvelgdama į gyvenamųjų patalpų nuomos rinkos kainas, tvirtina Vyriausybė. Gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų kompensavimo tvarką pagal profesinės karo tarnybos kario ir nuomotojo rašytinėje sutartyje nustatytą nuomos mokesčio dydį, neviršydamas Vyriausybės patvirtintų maksimalių gyvenamosios patalpos nuomos išlaidų dydžių, nustato krašto apsaugos ministras.

5. Profesinės karo tarnybos kariams, turintiems žvalgybos pareigūno statusą, šio straipsnio nuostatos netaikomos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

64 straipsnis. Karių pašto siuntos, kelionių ir persikėlimo išlaidos

1. Neteko galios nuo 2015-04-21

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-1608, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06034

 

2. Perkeliamiems į kitą vietovę profesinės karo tarnybos kariams Vyriausybės nustatyta tvarka neviršijant maksimalaus Vyriausybės nustatyto kompensuotinų išlaidų dydžio apmokamos persikėlimo (kelionės ir turto pervežimo) išlaidos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

 

3. Profesinės karo tarnybos kariams, kurie, vykdydami vado (karinio viršininko) pavestą tarnybos pareigą, važiuoja į kitą vietovę Lietuvos teritorijoje, atlyginamos kelionės bet kokios rūšies transportu (išskyrus taksi) išlaidos.

4. Profesinės karo tarnybos kariams kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos bet kokios rūšies transportu, išskyrus šio straipsnio 41 dalyje nurodytus atvejus, atlyginamos, jeigu jie, jų šeimos nariai tarnybos vietos savivaldybėje neturi nuosavybės teise priklausančių, techninius ir higienos reikalavimus atitinkančių gyvenamųjų patalpų ar jų dalies.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XIII-379, 2017-05-23, paskelbta TAR 2017-05-30, i. k. 2017-09160

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

41. Kelionės iš gyvenamosios vietos į tarnybą ir atgal išlaidos neatlyginamos, jeigu profesinės karo tarnybos kariai tarnybos vietos savivaldybėje yra laikinai apgyvendinti tarnybiniuose butuose ar į tarnybos vietą ir atgal vyksta tarnybiniu transportu arba jiems jų pasirinkimu taikoma šio įstatymo 631 straipsnyje numatyta garantija.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

42. Profesinės karo tarnybos kariams, kurie apgyvendinti tarnybiniuose butuose arba kuriems kompensuojamos gyvenamosios patalpos nuomos išlaidos, kartą per savaitę atlyginamos kelionės Lietuvos Respublikos teritorijoje iš tarnybos vietos į šeimos nario faktinę gyvenamąją vietą, kuri nesutampa su nurodyto profesinės karo tarnybos kario faktine gyvenamąja vieta, ir atgal išlaidos bet kokios rūšies transportu.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

5. Profesinės karo tarnybos karį atšaukus iš atostogų, apmokamos jo kelionės iš atostogų vietos Lietuvos teritorijoje į tarnybos vietą išlaidos ir išlaidos atgal į atostogų vietą.

6. Kelionės išlaidų atlyginimo tvarką ir sąlygas vykstant viešuoju ir ne viešuoju transportu, kelionės ne viešuoju transportu vieno kilometro atlyginamų išlaidų dydį, taip pat mažiausią ir didžiausią atstumą, kuriuos nuvažiavus per dieną atlyginamos šio straipsnio 4 dalyje nurodytos kelionės išlaidos, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

7. Neteko galios nuo 2015-04-21

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-1608, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06034

 

8. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlyginamos kelionės išlaidos vykti į tarnybą ir grįžti iš jos, taip pat kelionės išlaidos vykdyti tarnybines pareigas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

 

65 straipsnis. Karių sveikatinimo veikla kariuomenės padaliniuose

1. Sveikatinimo veikla, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, kurios mastą ir specialiuosius reikalavimus nustato krašto apsaugos ministras ir sveikatos apsaugos ministras, o vykdymo sąlygas – krašto apsaugos ministras, organizuojama ir vykdoma iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų:

1) tikrosios karo tarnybos kariams;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

2) kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams po tarnybos, pratybų ar mokymų, privalomosios karo tarnybos kariams, atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, jeigu sveikatos sutrikimas atsirado dėl priežasčių, susijusių su kario tarnyba, kurių nustatymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2510, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20647

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

3) į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas tarnybos atlikti (dirbti) siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis;

4) išleistiems į atsargą kariams ir atleistiems iš tarnybos žvalgybos pareigūnams – pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą ir pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos gavėjams – ne ilgiau kaip 6 mėnesius po jų išleidimo į atsargą ar atleidimo iš tarnybos dienos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1823, 2015-06-23, paskelbta TAR 2015-07-01, i. k. 2015-10574

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

5) užsienio valstybių kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką pagal tarptautines bendradarbiavimo programas;

6) ne krašto apsaugos sistemoje tarnaujantiems (dirbantiems) asmenims karinių operacijų užsienyje metu ir tais atvejais, kai kariuomenė teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms;

7) žvalgybos pareigūnams;

8) atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

2. Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kariuomenės padaliniuose teikiamos tik tiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kurie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Šios paslaugos kariuomenės padaliniuose taip pat teikiamos kitiems privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims. Pirminių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, teikimo kariuomenės padaliniuose sąlygas ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, suderinęs su krašto apsaugos ministru.

3. Šio straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų karių ir kitų asmenų sveikatinimo veiklą Lietuvoje organizuoja ir vykdo kariuomenės padaliniai, taip pat naudojamasi kitų nacionalinės sveikatos sistemos asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų teikiamomis paslaugomis ir patarnavimais, už kuriuos atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka. Užsienyje tarptautinėse operacijose ar specialiosiose misijose dalyvaujančių karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sveikatinimo veiklą organizuoja ir vykdo Lietuvos kariuomenės padaliniai arba užsienio šalių ar tarptautinių organizacijų sveikatinimo veiklą vykdančios institucijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

4. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, sužeistiems dėl priežasčių, susijusių su karo tarnyba ar kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų apmokamos užsienio valstybėje kariui suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kelionės į gydymo įstaigą ir atgal išlaidos, kartu su kariu vykstančio asmens kelionės ir gyvenamojo ploto nuomos, taip pat protezų ir ortopedijos technikos įsigijimo, pritaikymo kario poreikiams ir priežiūros išlaidos. Šių išlaidų apmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

5. Tikrosios karo tarnybos karių, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, asmenų, stojančių ar šaukiamų į tikrąją karo tarnybą, tarnybą žvalgybos institucijoje ar Lietuvos šaulių sąjungos kovinius būrius, karių savanorių, kitų savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių sveikatos tikrinimo nustatant tinkamumą tarnybai, atrankos pagal sveikatos būklę tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

6. Krašto apsaugos ministerija ar kita įgaliota krašto apsaugos sistemos institucija ar jos padalinys nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais turi teisę gauti iš Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų informaciją, duomenis, įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis, apie jose gydytų ar gydomų karių buvimą sveikatos priežiūros įstaigoje, sveikatos būklę ir jiems suteiktas ar teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, diagnozę, prognozes ir gydymą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3248, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-15, i. k. 2020-15763

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

 

651 straipsnis. Socialinės integracijos priemonės

1. Kariams, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamiems, jose dalyvaujantiems ir dalyvavusiems krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas siunčiamų, jose dalyvaujančių ir dalyvavusių karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, taip pat karių, atliekančių tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusių iš ilgalaikio plaukiojimo, sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, karių, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojų, žvalgybos pareigūnų, tarnaujančių pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, sutuoktinių vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėjais ar rūpintojais jie paskirti, su siunčiamais į tarptautines operacijas ar specialiąsias misijas, jose dalyvaujančiais ir dalyvavusiais kariais, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojais, žvalgybos pareigūnais, tarnaujančiais pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, su siunčiamais į tarnybą – ilgalaikį plaukiojimą ar grįžusiais iš ilgalaikio plaukiojimo kariais bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme, taip pat šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 4 ir 8 punktuose nurodytiems asmenims teikiamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų finansuojamos psichologų paslaugos, kurių mastą ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

2. Reintegracija taikoma grįžusiems iš tarptautinės operacijos, specialiosios misijos ar ilgalaikio plaukiojimo kariams, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojams, žvalgybos pareigūnams, tarnaujantiems pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartis, ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, taip pat jų sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju jie paskirti, kario, krašto apsaugos sistemos valstybės tarnautojo, žvalgybos pareigūno, tarnaujančio pagal žvalgybos pareigūno tarnybos sutartį, ir darbuotojo sutuoktinio vaikams (įvaikiams), asmenims, kurių globėju ar rūpintoju jie paskirti, su kariu bendrai gyvenantiems asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Reintegracijos tvarką ir priemones nustato krašto apsaugos ministras. Šios paslaugos finansuojamos iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų.

3. Tikrosios karo tarnybos, atsargos ir dimisijos kariams, kurių sveikata sutriko dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai jų sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, tapusiems neįgaliems arba likus liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės funkcijos), trikdančių tarnybinių funkcijų atlikimą, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų kompensuojamos neįgaliesiems skirtų techninių pagalbos priemonių įsigijimo, jų pritaikymo kario poreikiams, priežiūros ir remonto išlaidos. Šių išlaidų kompensavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2489, 2016-06-23, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17982

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

66 straipsnis. Karių socialinis draudimas

1. Kariai draudžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytomis socialinio draudimo rūšimis. Draudimo tvarką ir sąlygas nustato atskiras socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys teisės aktai.

2. Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos tyrimo ir apskaitos tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1436, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1681 (2003-04-24)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2510, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20647

 

67 straipsnis. Vienkartinės kompensacijos kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo atveju

1. Kariui žuvus (mirus) ar sutrikus jo sveikatai dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, arba kai karys nužudytas ar jo sveikata sutrikdyta dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13 ir 14 dalyse nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija. Šio straipsnio 6, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ar netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokėtinos ne daugiau kaip 12 mėnesių, dydžiu ir pagal šio straipsnio 13 dalį išmokėtos kompensacijos dydžiu. Šio straipsnio 14 dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija mažinama priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.

2. Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų išmokama šio straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka šio straipsnio 15 dalyje nustatyto dydžio vienkartinė kompensacija, kuri mažinama priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam mirus dydžiu.

3. Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinės kompensacijos nemokamos, jeigu karys žuvo (mirė) ar jo sveikata sutriko darant nusikalstamą veiką, nevykdant teisėto įsakymo, nesilaikant saugumo technikos ar pareigybės nuostatų reikalavimų, eismo įvykio metu, jeigu šis karys vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti arba perdavė transporto priemonę vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti, taip pat jeigu kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar psichiką veikiančių medžiagų, jeigu karys nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia susižalojo.

4. Kario sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnį nustato Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisija, sudaroma ir veikianti Vyriausybės nustatyta tvarka. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinį ryšį su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustato krašto apsaugos ministro sudaryta tarnybinio tyrimo komisija, išskyrus šio straipsnio 13 dalyje nustatytus atvejus. Tarnybinio tyrimo komisijos darbo tvarką ir kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatymo kriterijus nustato krašto apsaugos ministras.

5. Kario žūties (mirties) ar sveikatos sutrikimo priežastinis ryšys su tarnybinių pareigų vykdymu ar kario statusu nustatomas, jeigu nuo kario mirties fakto ar sveikatos sutrikimo nustatymo nepraėjo daugiau kaip 3 metai. Tarnybinio tyrimo ir Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijų sprendimai gali būti skundžiami teismui per 10 dienų nuo jų įteikimo kariui arba kitiems šio straipsnio 15 dalyje nurodytiems asmenims ar jų atstovams.

6. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 75–100 procentų darbingumo kariui mokama 46,55 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 46,55 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

7. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 60–70 procentų darbingumo kariui mokama 37,24 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 37,24 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

8. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam 45–55 procentų darbingumo kariui mokama 27,93 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 27,93 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

9. Dėl sveikatos sutrikimo netekusiam iki 40 procentų darbingumo kariui mokama 23,28 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui mokama 23,28 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

10. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18,62 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Jeigu sunkaus sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 12 mėnesių nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 18,62 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

11. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 13,97 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Jeigu apysunkio sveikatos sutrikimo atveju kariūnas po gydymo (pasibaigus laikinojo nedarbingumo terminui) netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 6 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 13,97 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

12. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju karys po gydymo netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, kariui mokama 9,31 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Jeigu lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariūnas netapo neįgalus, tačiau liko liekamųjų reiškinių (sutriko motorinės ir (ar) sensorinės, ir (ar) psichinės, ir (ar) organų funkcijos) ir dėl to sumažėjo kariūno tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, kuris nustatomas praėjus 3 mėnesiams nuo laikinojo nedarbingumo termino pabaigos, jam mokama 9,31 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Šioje dalyje nustatyta vienkartinė kompensacija nemokama, jeigu vienkartinė kompensacija kariui išmokėta šio straipsnio 8 ar 9 dalyje numatytais atvejais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

13. Jeigu sunkaus, apysunkio ar lengvo sveikatos sutrikimo atveju kariui po gydymo ir laikinojo nedarbingumo termino pabaigos neliko liekamųjų reiškinių (nėra motorinių ir (ar) sensorinių, ir (ar) psichinių, ir (ar) organų funkcijų sutrikimų) arba liko liekamųjų reiškinių, tačiau nesumažėjo kario tinkamumas tarnybai pagal sveikatos būklę, ir įvykis, sukėlęs sveikatos sutrikimą, įvyko tarnybos metu, įskaitant vykimą į tarnybos vietą ir grįžimą iš jos, ir nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad įvykis susijęs su tarnyba, kariui mokama atitinkamai 1,87, 1,09 arba 0,32 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija, neviršijanti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme numatyto maksimalaus vienkartinės netekto darbingumo kompensacijos, mokamos terminuotai netekus iki 20 procentų darbingumo, dydžio. Kariūnui mokama atitinkamai 1,87, 1,09 arba 0,32 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinio atlyginimo vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu išmokama ne ilgiau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos. Kompensacija nemokama, jeigu karys įgijo teisę į kompensaciją pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

14. Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar kai karys nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, mokama 93,1 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 77,58 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kario išlaikytiniui. Kariūnui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų vykdymu, ar kai kariūnas nužudytas dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, mokama 93,1 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija, bet ne mažiau kaip po 77,58 Vyriausybės nustatytų minimaliųjų mėnesinių algų kiekvienam kariūno išlaikytiniui. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

15. Kariui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, mokama 9,31 atitinkamo kario laipsnio profesinės karo tarnybos kariui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Kariūnui žuvus (mirus) dėl priežasčių, susijusių su kario statusu, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, mokama 9,31 profesinės karo tarnybos eiliniui pirmaisiais tarnybos metais nustatyto dydžio tarnybinių atlyginimų vienkartinė kompensacija. Vienkartinė kompensacija krašto apsaugos ministro sprendimu gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 12 mėnesių nuo sprendimo dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo priėmimo dienos.

16. Pagal šio straipsnio 14 ir 15 dalis vienkartinė kompensacija lygiomis dalimis išmokama žuvusiojo (mirusiojo) sutuoktiniui, tėvui, motinai ir kiekvienam kario išlaikytiniui. Išlaikytiniai yra nedarbingi asmenys, kurie buvo žuvusiojo (mirusiojo) išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą; taip pat žuvusiojo (mirusiojo) vaikai, gimę po jo žūties (mirties); vaikai, iki jiems sukaks 18 metų, o vaikai, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas, – iki jiems sukaks 24 metai, taip pat neįgalūs asmenys.

17. Krašto apsaugos ministerija gali drausti savo civilinę atsakomybę kario žūties (mirties) ir sveikatos sutrikimo atvejais.

18. Šiame straipsnyje nurodytų vienkartinių kompensacijų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

19. Šiame straipsnyje nustatytos vienkartinių kompensacijų išmokėjimo sąlygos karo padėties ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) metu negalioja.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3235, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15869

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1641, 2015-04-23, paskelbta TAR 2015-05-07, i. k. 2015-06839

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Nr. XIII-1803, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21811

 

68 straipsnis. Socialinės ir kitos su karo tarnyba susijusios garantijos

1. Iš Krašto apsaugos ministerijai skiriamų biudžeto asignavimų kariams taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos su karo tarnyba susijusios socialinės ir kitokios garantijos bei jų suteikimo tvarka. Šiuo atveju netaikomi įstatymai, nustatantys socialines garantijas valstybės tarnautojams ir kitiems civiliams darbuotojams. Garantijos kariui taikomos pagal kitus įstatymus, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip.

2. Profesinės karo tarnybos kariams, taip pat kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo kariams, pašauktiems į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, – kai jie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo (kai šie kariai tampa laikinai nedarbingi ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš tarnybos), iš krašto apsaugos sistemos institucijos, kurioje jie tarnauja, lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

3. Karo prievolininkams, nurodytiems šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tapusiems laikinai nedarbingais (išskyrus laikinąjį nedarbingumą dėl nelaimingo atsitikimo darbe (tarnyboje) pratybų, mokymų arba kitų tarnybos užduočių vykdymo metu ir neįgijusiems teisės į ligos išmoką pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, laikinojo nedarbingumo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 4 mėnesius, iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų lėšų mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyto dydžio ligos išmoka, taikant šiame įstatyme nustatytą maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydį. Karo prievolininkams, atlikusiems nuolatinę privalomąją karo tarnybą arba paleistiems iš šios tarnybos, ši išmoka mokama nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.

4. Tikrosios karo tarnybos metu su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis žuvę (mirę) kariai laidojami valstybės lėšomis. Valstybės finansuojamų laidojimo išlaidų dydžius ir išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

5. Kario, kuris žuvo (mirė) užsienyje su tarnyba susijusiomis aplinkybėmis, taip pat užsienyje žuvusių (mirusių) kartu su kariu užsienyje gyvenusių asmenų, nurodytų šio įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje, palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Karių, žuvusių (mirusių) tarnybos tarptautinės operacijos kariniame vienete, tarptautinėje operacijoje ar pasirengimo tarptautinei operacijai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų metu, palaikų parvežimo sąlygas ir tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

6. Tikrosios karo tarnybos metu dėl susijusių su tarnyba priežasčių žuvusiam arba tikrosios karo tarnybos metu dėl ligos mirusiam kariui, jeigu jo šeima (artimieji) sutinka, Krašto apsaugos ministerijos lėšomis pastatomas krašto apsaugos ministro patvirtinto pavyzdžio antkapinis paminklas. Jeigu kario artimieji palaidoja žuvusį ar mirusį karį šeimos kape ir stato kitokį nei kario paminklą, Krašto apsaugos ministerija apmoka paminklo išlaidų dalį, neviršijančią kario antkapinio paminklo vertės.

7. Profesinės karo tarnybos kariams, kariūnams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir asmenims, atliekantiems alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), senelių, vaikaičių, brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, taip pat sutuoktinio, partnerio, sugyventinio tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių) bei išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas profesinės karo tarnybos karys, kariūnas, karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, privalomosios pradinės karo tarnybos karys ar asmuo, atliekantis alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jų rašytiniu prašymu gali būti skiriama iki 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa skiriama iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų asignavimų krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka. Pašalpa kariui savanoriui, kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, nemokama, jeigu jis turi teisę gauti tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2722, 2016-11-03, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26833

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Nr. XIV-437, 2021-06-22, paskelbta TAR 2021-06-30, i. k. 2021-14794

 

8. Mirus profesinės karo tarnybos kariui, kariūnui, kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, privalomosios pradinės karo tarnybos kariui ar asmeniui, atliekančiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jo šeimos nariui skiriama 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių pašalpa. Pašalpa šeimos nariui nemokama, jeigu kario mirties atveju jis turi teisę gauti šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytą kompensaciją ar tos pačios paskirties pašalpą iš kitos biudžetinės įstaigos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

Nr. X-123, 2005-02-15, Žin., 2005, Nr. 28-875 (2005-02-26)

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

Nr. X-1343, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5351 (2007-12-15)

Nr. X-1622, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2868 (2008-06-30)

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-988, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4539 (2010-07-20)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XI-1858, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7756 (2011-12-31)

Nr. XI-2401, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6875 (2012-11-22)

Nr. XII-285, 2013-05-09, Žin., 2013, Nr. 54-2690 (2013-05-25)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2510, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20647

 

69 straipsnis. Karių skatinimas

1. Išleidžiamas į atsargą karys savanoris ar kitas savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos karys, kuris pavyzdingai tarnavo ne mažiau kaip 5 metus ir sukako nustatytą ribinį savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos amžių, premijuojamas už pavyzdingą tarnybą. Premijos dydį nustato vadas, atsižvelgdamas į kario tarnybą ir neviršydamas šių maksimalių dydžių:

1) kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, ištarnavusiam nuo 5 iki 10 metų, – iki 2 savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atliekančio kario tarnybinių atlyginimų dydžio;

2) kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui, ištarnavusiam daugiau kaip 10 metų, – iki 3 savanorišką nenuolatinę karo tarnybą atliekančio kario tarnybinių atlyginimų dydžio.

2. Pratęsus kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario sutartį papildomam 4 metų terminui, kariui savanoriui ar kitam savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariui Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti teikiama parama studijų kainos daliai padengti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-822, 2010-05-18, Žin., 2010, Nr. 63-3099 (2010-05-31)

Nr. XI-1509, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4151 (2011-07-13)

Nr. XII-578, 2013-11-07, Žin., 2013, Nr. 120-6050 (2013-11-23)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2671, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21313

Nr. XIII-3436, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24612

 

70 straipsnis. Karių pensijos

1. Profesinės karo tarnybos kariai, kurie yra ištarnavę įstatymo nustatytą metų skaičių ir išleisti į atsargą, įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2510, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20647

 

2. Dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, tapę neįgaliais kariai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę netekto darbingumo pensiją.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1158, 2014-09-25, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13595

 

3. Pensijų skyrimo ir mokėjimo kariams sąlygas bei tvarką nustato pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarką reglamentuojantys įstatymai.

4. Neteko galios nuo 2018-07-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

7 skirsnis. Neteko galios nuo 2019-01-01

Skirsnio naikinimas:

Nr. XIII-1810, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21824

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

78 straipsnis. Šio įstatymo įgyvendinimo tvarka

Atskirų šio įstatymo normų įgyvendinimo tvarką nustato Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymas.

 

79 straipsnis. Netekę galios įstatymai

Įsigaliojus šiam įstatymui, pripažinti netekusiais galios:

1) Lietuvos Respublikos savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas (Žin., 1991, Nr.4-106);

2) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 101-2302);

3) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr.30-705);

4) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos tarnybos įstatymo 40 straipsnio įgyvendinimo įstatymas (Žin., 1997, Nr.41-990).

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                     VALDAS ADAMKUS

 

Lietuvos Respublikos

krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo

1 priedas

 

profesinės karo tarnybos karių tarnybiniO atlyginimO KOEFICIENTAI

 

(baziniais dydžiais)

Karių laipsniai

Koeficientas

tarnybos metai pagal laipsnį

1-ieji

2-ieji

3-ieji

4-ieji

5-ieji ir tolesni

Generolas leitenantas, viceadmirolas

25,9

25,9

25,9

25,9

25,9

Generolas majoras, kontradmirolas

23,5

23,8

23,8

23,8

23,8

Brigados generolas, flotilės admirolas

21,3

21,6

21,6

21,6

21,6

Pulkininkas, jūrų kapitonas

18,5

18,8

19,1

19,4

19,4

Pulkininkas leitenantas, komandoras

15,8

16,1

16,4

16,7

17

Majoras, komandoras leitenantas

13,9

14,2

14,5

14,8

15,1

Kapitonas, kapitonas leitenantas

12

12,2

12,4

12,6

12,6

Vyresnysis leitenantas

10,8

11

11,2

11,2

11,2

Leitenantas

9,1

9,3

9,3

9,3

9,3

Seržantas majoras, vyresnysis laivūnas

13,3

13,6

13,9

13,9

13,9

Viršila, laivūnas

11,3

11,5

11,7

11,7

11,7

Štabo seržantas, štabo laivūnas, štabo seržantas specialistas, štabo laivūnas specialistas

10,1

10,3

10,5

10,5

10,5

Vyresnysis seržantas, vyresnysis seržantas specialistas

9,3

9,5

9,7

9,7

9,7

Seržantas, seržantas specialistas

8,3

8,5

8,5

8,5

8,5

Grandinis

7,8

8

8

8

8

Vyresnysis eilinis, vyresnysis jūreivis

7,2

7,2

7,2

7,2

7,2

Eilinis, jūreivis

6,6

6,6

6,6

6,6

6,6

Jaunesnysis eilinis, jaunesnysis jūreivis

6,4

6,4

6,4

6,4

6,4

 

TAR pastaba. Taikant šį priedą, profesinės karo tarnybos karių tarnybinis atlyginimas perskaičiuojamas ir taikytinas koeficientas nustatomas atsižvelgiant į kario ištarnautus metus pagal turimą kario laipsnį.

 

Papildyta priedu:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

 

Lietuvos Respublikos

krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo

2 priedas

 

profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos Pareigos, susijusios su ypatinga specifika, ir šias pareigas atitinkančių priedų dydžiai

 

(baziniais dydžiais)

Profesinės karo tarnybos karių tiesiogiai vykdomos pareigos, susijusios su ypatinga specifika

Koeficientas

Skrydžiai kartu su orlaivio įgula

Pratybos ir kovinis budėjimas kartu su laivo įgula

Nardymo ir kiti darbai po vandeniu

Išminavimo ir sprogdinimo darbai

Šuoliai parašiutu

Bazinis karinis rengimas mokomuosiuose batalionuose (instruktoriai)

Specialiosios intervencijos (šturmo) operacijos ir kovinis rengimas (rengimasis) joms

Specialiosios žvalgybos ir (ar) specialiosios jūrinės operacijos ir kovinis rengimas (rengimasis) joms

Kitos specialiosios operacijos ir kovinis rengimas (rengimasis) joms

1

 

 

 

 

 

2

 

1,5

 

1

Užduotys, kurioms atlikti reikia ypatingos psichologinės ir fizinės ištvermės:

lauko pratybos kareivinių režimu

tarnyba kareivinių režimu aukštesniu nei įprastiniu budrumo lygiu

 

 

3

2,5

 

Papildyta priedu:

Nr. XIII-1312, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10965

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1027, 99.01.14, Žin., 1999, Nr.11-246 (99.01.27)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 14, 36, 55 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1289, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.64-2069 (99.07.23)

LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 3, 10, 11, 13, 25, 26, 28, 31, 34, 38, 39, 40, 43, 45, 46, 48, 50, 53, 54, 55, 56, 60, 62, 63, 64, 65, 68, 72, 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 77(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1668, 00.05.09, Žin., 2000, Nr.42-1194 (00.05.24)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 11, 20, 21, 25, 36, 38, 39, 40, 42, 63, 71, 72, 73, 74, 75, 77(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-2006, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 92-2858 (2000 10 31)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 3, 14 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. lapkričio 1 d.

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1072, 2002-09-12, Žin., 2002, Nr. 95-4084 (2002-10-02)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 38 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1135, 2002-10-15, Žin., 2002, Nr. 102-4550 (2002-10-25)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1359, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1308 (2003-04-02)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 5, 7, 9, 10, 18, 31, 42, 48, 59, 60, 61, 68, 72 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1436, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1681 (2003-04-24)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 66 IR 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1727, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4106 (2003-09-26)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 10, 13, 25, 55, 60, 71, 72, 73, 74, 75, 77(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1907, 2003-12-16, Žin., 2004, Nr. 4-28 (2004-01-07)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2536, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, VIDAUS TARNYBOS STATUTO, BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO, DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2560, 2004-11-11, Žin., 2004, Nr. 169-6215 (2004-11-23)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 3, 5, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 20, 21, 28, 34, 36, 38, 39, 42, 44, 45, 49, 52, 53, 54, 55, 62, 67, 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-123, 2005-02-15, Žin., 2005, Nr. 28-875 (2005-02-26)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 68 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. kovo 1 d.

Jeigu profesinės karo tarnybos kariams, esantiems vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogose, pagal šio įstatymo nuostatas apskaičiuota 70 procentų vidutinio jų tarnybinio atlyginimo suma yra mažesnė nei mokėta iki šio įstatymo įsigaliojimo, toliau mokama anksčiau nustatyto dydžio suma.

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-355, 2005-09-29, Žin., 2005, Nr. 122-4362 (2005-10-13)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 59 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-421, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5183 (2005-12-08)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 13, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-507, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-602 (2006-02-11)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 77(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-662, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2679 (2006-06-28)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 7, 10, 16, 18, 21, 24, 28, 36, 46, 49, 50, 52, 53, 56, 59, 65, 67, 68, 77(1) STRAIPSNIŲ, PENKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 23(1) IR 77(2) STRAIPSNIAIS ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d., išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas.

Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja nuo 2006 m. spalio 1 d.

Įsigaliojus šiam įstatymui, profesinės karo tarnybos kariams, esantiems vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogose, apskaičiuotos sumos perskaičiuojamos vadovaujantis šio įstatymo 21 straipsnio nuostatomis ir mokamos nuo šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos.

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1031, 2007-01-18, Žin., 2007, Nr. 8-318 (2007-01-19)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 77(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1084, 2007-04-12, Žin., 2007, Nr. 46-1718 (2007-04-26)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 22, 72 IR 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1343, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5351 (2007-12-15)

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO 68 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

Įsigaliojus šiam įstatymui, profesinės karo tarnybos kariams iki tol mokama išmoka pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 68 straipsnio 6 dalį, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, atitinkamai perskaičiuojama, padidinama ir (ar) pratęsiamas jos mokėjimo laikotarpis.

Profesinės karo tarnybos kariams, esantiems vaiko priežiūros atostogose (nepaisant to, ar vaiko priežiūros atostogos tęsiamos, ar suteikiamos iš naujo), kuriems išmokos mokėjimo laikas buvo pasibaigęs, nes vaikui (vaikams) suėjo vieni metai, nuo 2008 m. sausio 1 d. mokėjimas tęsiamas, jeigu vaikui (vaikams) dar nėra suėję dveji metai.

 

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.