Nutarimas netenka galios 2019-02-02:
Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Nutarimas
Nr. N-1 (171), 2019-01-31, paskelbta TAR 2019-02-01, i. k. 2019-01537
Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 68 „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“ pripažinimo netekusiu galios
Suvestinė redakcija nuo 2014-02-01 iki 2019-02-01
Nutarimas paskelbtas: Žin. 1998, Nr. 18-445, i. k. 0975010NUTA00000068
VALSTYBINĖ LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBINĖ LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJA PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO 1992 M. GRUODŽIO 10 D. NUTARIMO NR. 37 „DĖL ŽODŽIŲ SANDAROS KLAIDŲ SĄRAŠO“, 1993 M. SAUSIO 28 D. NUTARIMO NR. 38 „DĖL SAKINIO DALIŲ IR SAKINIŲ JUNGIMO KLAIDŲ BEI NETEIKTINOS ŽODŽIŲ TVARKOS SĄRAŠŲ“, 1993 M. KOVO 4 D. NUTARIMO NR. 39 „DĖL ĮVAIRIŲ FORMŲ VARTOJIMO KLAIDŲ IR LINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDŲ SĄRAŠŲ“, 1993 M. GEGUŽĖS 6 D. NUTARIMO NR. 40 „DĖL PRIELINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDŲ SĄRAŠO“, 1993 M. RUGSĖJO 23 D. NUTARIMO NR. 41 „DĖL NETEIKTINŲ VERTINIŲ SĄRAŠO“, 1993 M. RUGSĖJO 23 D. NUTARIMO NR. 42 „DĖL NEVARTOTINŲ NAUJŲJŲ SVETIMYBIŲ SĄRAŠO“, 1994 M. KOVO 3 D. NUTARIMO NR. 43 „DĖL LIETUVIŲ BENDRINĖS TARTIES BŪTINIAUSIŲ REIKALAVIMŲ“, 1994 M. GEGUŽĖS 26 D. NUTARIMO NR. 46 „DĖL NETEIKTINŲ SVETIMYBIŲ IR JŲ DARINIŲ SĄRAŠO“ IR 1996 M. GRUODŽIO 19 D. NUTARIMO NR. 57 „DĖL ŽODŽIŲ IR JUNGINIŲ REIKŠMĖS KLAIDŲ SĄRAŠO“ PAKEITIMO
1997 m. gruodžio 18 d. Nr. 68
Vilnius
Pakeisti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1992 m. gruodžio 10 d. nutarimą Nr. 37 „Dėl Žodžių sandaros klaidų sąrašo“, 1993 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 38 „Dėl Sakinio dalių ir sakinių jungimo klaidų bei Neteiktinos žodžių tvarkos sąrašų“, 1993 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 39 „Dėl Įvairių formų vartojimo klaidų ir Linksnių vartojimo klaidų sąrašų“, 1993 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 40 „Dėl Prielinksnių vartojimo klaidų sąrašo“, 1993 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 41 „Dėl Neteiktinų vertinių sąrašo“, 1993 m. rugsėjo 23 d. nutarimą Nr. 42 „Dėl Nevartotinų naujųjų svetimybių sąrašo“, 1994 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 43 „Dėl Lietuvių bendrinės tarties būtiniausių reikalavimų“, 1994 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 46 „Dėl Neteiktinų svetimybių ir jų darinių sąrašo“ ir 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 57 „Dėl Žodžių ir junginių reikšmės klaidų sąrašo“, sujungti juos ir išdėstyti taip:
PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
prie Lietuvos Respublikos Seimo
1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 68
Didžiosios kalbos klaidos
1. |
ŽODYNO KLAIDOS |
|
1.1. |
Neteiktini vertinimai |
|
|
|
|
|
Žodžiai |
|
|
|
|
1.1.1. |
apystova |
= aplinkýbė: Nusikaltimo apystovas (= aplinkybes) tiria ekonominių nusikaltimų skyriaus darbuotojai. |
1.1.2. |
gerbūvis |
= 1. geróvė: Reikėtų daugiau rūpintis žmonių gerbūviu (= gerove); 2. aplinkà: Tik noro pritrūko sutvarkyti namo gerbūvį (= aplinką); 3. aplinkótvarka: Ieškoma lėšų sostinės gerbūviui (= aplinkotvarkai). |
1.1.3. |
įstatymdavys, -ė, įstatymleidys, -ė |
= įstãtymų leidė́jas, -a: Įstatymdaviai (= Įstatymų leidėjai) turi susirūpinti, kad ne visi gerbia valstybės įstatymus. |
|
įstatymdavystė, įstatymleidystė |
= įstãtymų leidìmas, leidýba: Įstatymdavystė (= Įstatymų leidimas) – nelengvas, tačiau kilnus darbas. Įstatymleidystė (= Įstatymų leidyba, leidimas) Lietuvoje turi senas tradicijas. |
1.1.4. |
išsireikšti |
= pasakýti, paréikšti: Ji ne visai tiksliai išsireiškė (= pasakė). Ar galima taip išsireikšti (= (pa)sakyti)? Kaip čia buvo išsireikšta (= pareikšta, pasakyta), statybos nejuda iš vietos. |
|
išsireiškimas |
= pósakis, pasãkymas: Mokytoja parinko gražių išsireiškimų (= posakių). Tokie pikti išsireiškimai (= žodžiai, pasakymai) spaudoje nevienija tautos. |
1.1.5. |
laisvanoris, -ė |
= savanõris, -ė: Gelbėjimo darbų ėmėsi kariai, policininkai ir laisvanoriai (= savanoriai) miesto gyventojai. |
|
laisvanoriškas, -a |
= savanõriškas, -a: Taikos fondas sudaromas iš laisvanoriškų (= savanoriškų) aukų. |
|
laisvanoriškai |
= sàvo nóru: Studentai kai kuriuos dėstomuosius dalykus gali pasirinkti laisvanoriškai (= savo noru). |
1.1.6. |
nekuris, -i |
= šióks tóks, šiokià tokià; tam tìkras, tam tikrà: Mokinys įgijo nekurį (= šiokį tokį) pasitikėjimą (šiek tiek pasitikėjimo) savimi. Po nekurio (= tam tikro; kiek) laiko ir mums reikės daryti remontą. |
|
nekurie, -ios |
= kai kuriẽ, kai kuriõs; šiokiẽ tokiẽ, šiókios tókios; kuriẽ ne kuriẽ, kuriõs ne kuriõs; víenas kìtas, vienà kità: Nekurias (= Kai kurias) mintis čia pacituosiu. Gali atsirasti nekurių (= šiokių tokių) įstatymo papildymų. Nekurie ligoniai (= Kai kurie; Kurie ne kurie ligoniai; Vienas kitas ligonis) nuo sunkių komplikacijų miršta. |
1.1.7. |
neužilgo |
= netrùkus, tuõj(aũ), greĩtai, véikiai: Neužilgo (= Netrukus; Tuojau; Greitai; Veikiai) prasidės sėja. |
1.1.8. |
obalsis |
= šū̃kis, devìzas: Tautinio išsivadavimo obalsiai (= šūkiai) padeda atgimti ir kalbai. |
1.1.9. |
pasėka |
= padarinỹs, rezultãtas: Ši liga palieka savo pasėkas (= padarinius). |
1.1.10. |
savistovus, -i |
= savarañkiškas, -a; nepriklaũsomas, -a: Turi būti sukurta savistovios (= savarankiškos) ekonominės politikos programa. Savistovi (= Nepriklausoma) valstybė pati tvarko savo užsienio politiką. |
|
savistoviai |
= savarañkiškai, nepriklaũsomai: Ne kiekvienas įpratęs savistoviai (= savarankiškai) tvarkytis. Sūnus jau savistoviai (= savarankiškai, nepriklausomai) gyvena. |
|
savistovumas |
= savarankiškùmas: Savistovumas (= Savarankiškumas) – geras žmogaus bruožas. |
1.1.11. |
stovyla(s) |
= 1. statulà: Prie vartų pamatėme gipsines stovylas (= statulas); 2. figūrà: Toli priekyje dar galėjai įžiūrėti vyriškio stovylą (= figūrą). |
1.1.12. |
vienok |
= bèt, tačiaũ, vìs dėlto: Buvo jam visokių valandų, vienok (= bet, tačiau, vis dėlto) jis nepalūžo. |
|
|
|
|
Junginiai |
|
|
|
|
1.1.13. |
Su ant: |
|
|
ant kiek |
= kaĩp, kíek: Matome, ant kiek (= kaip, kiek) išaugo mūsų institutas. |
|
ant kiek..., ant tiek |
= kíek..., tíek: Ant kiek (= Kiek) išaugo kainos, ant tiek (= tiek) atlyginimai tikrai nepadidės. |
|
ant savęs |
= sáu, savarañkiškai: Kada jūs pradėsite ant savęs (= savarankiškai) gyventi? |
|
ant sveikatos |
= į sveikãtą: Toks sunkus darbas jam neišeis ant sveikatos (= į sveikatą). Ant sveikatos (= Į sveikatą)! [linkėjimas] |
|
ant tiek |
= taĩp, tíek: Ligonė ant tiek (= taip, tiek) nusilpusi, kad be lazdos nepaeina. |
1.1.14. |
[būti (yra, buvo...)] (ne) kurse |
= (ne)žinóti; bū́ti (ne)supažìndintam, -ai, (ne)susipažìnusiam, -iai, (ne)įsigìlinusiam, -iai: Dėl nutarimo manęs neklauskit – aš ne kurse (= nežinau; nesu susipažinęs; nesupažindintas). Jis kurse mūsų idėjos (= žino apie mūsų idėją; išmano, supranta mūsų idėją). |
1.1.15. |
[būti, eiti] pas save |
= (bū́ti) sàvo kabinetè, kambaryjè ir kt.; (eĩti) į sàvo kabinètą, kam̃barį ir kt.: Viršininkas pas save (= savo kabinete). Einu pas save (= į savo kabinetą, kambarį). |
1.1.16. |
ir taip |
= ir štaĩ; taĩgi; o dabar̃: Ir taip, (= Taigi; O dabar) laidą baigiame. Ir taip, (= Ir štai; Taigi) rungtynės baigėsi lygiosiomis. |
1.1.17. |
iš kalno |
= iš añksto: Viskas iš kalno (= iš anksto) susitarta. |
1.1.18. |
Su kaip: |
|
|
kaip kartas, kaip sykis |
= kaip tìk: Kaip sykis (= Kaip tik) norėjau skambinti. |
|
kaip tai |
žr. 1.3.21. |
|
kaip taisyklė |
= paprastaĩ, dažniáusiai: Kaip taisyklė, (= Paprastai) pirmiausia brangsta naftos produktai. |
1.1.19. |
Su kas: |
|
|
kas liečia |
= (o) dė̃l: Kas liečia kredito grąžinimo sąlygas, (= Dėl; O dėl kredito grąžinimo sąlygų) susitarsime. |
|
kas link |
= veiksmažodžių valdomieji linksniai ar linksniai su prielinksniais: Kas link tautybės, (= Tautybės; O tautybės tai) jie visi lietuviai. Kas link muzikos, (= Muzikai; O muzikai; Jei kalbėsim apie muziką, tai jai) mano vaikas visai negabus. Kas link mokslų, (= Mokslais) mano pusbrolis visai nesidomi – tik kas link pinigų (= pinigais). O kas link vestuvių, tai apie jas dar negalvoju (= O apie vestuves tai dar negalvoju). |
1.1.20. |
prie ko |
= kuo dė́tas, -à: Prie ko čia mes (= Kuo mes čia dėti)? Banko vadovybė čia ne prie ko (= niekuo dėta). |
1.1.21. |
Su tai: |
|
|
būk tai |
= esą̃, nevà, girdì, kàd, lýg, tar̃tum: Žmonės kalbėjo, būk tai (= esą, kad, neva...) pinigai keisis. |
|
(kaž)kada tai |
= kažkadà, kitadõs, kadáise: Apie šunelių priežiūrą (kaž)kada tai (= kažkada, kitados, kadaise) mano jau rašyta. |
|
(kaž)kaip tai |
= 1. kažkaĩp, kažin kaĩp: Per tuos metus jis (kaž)kaip tai (= kažkaip) sulinko, suseno; 2. kaĩp nórs: Reikės (kaž)kaip tai (= kaip nors) suktis iš šios padėties. |
|
(kaž)kas [(kaž)ko, (kaž)kam...] tai |
= kažkàs (kažkõ, kažkám...), kažin kàs; kai kàs: Girdžiu, už durų (kaž)kas tai (= kažkas, kažin kas) šlama. (Kaž)ko tai (= Kažko; Ko nors) nauja nesugalvosi. |
|
(kaž)kieno tai |
= (kaž)kienõ, kažin kienõ: Palikti (kaž)kieno tai (= kažkieno) raktai ir piniginė. |
|
(kaž)kodėl tai |
= kažkodė̃l, kažin kodė̃l: Pavasarį man dažnai (kaž)kodėl tai (= kažkodėl, kažin kodėl) skauda galvą. |
|
(kaž)koks [(kaž)kokio, (kaž)kokiam...], (kaž)kokia [(kaž)kokios, (kaž)kokiai...] tai |
= 1. kažkóks (kažkókio, kažkokiám...), kažkokià (kažkokiõs, kažkókiai...): (Kaž) koks tai (= Kažkoks) žmogus tavęs ieškojo; 2. tam tìkras, tam tikrà: Statant užtvanką gali atsirasti ir (kaž)kokių tai (= tam tikrų) gamtos apsaugos pažeidimų. |
|
(kaž)kuris tai, (kaž)kuri tai |
= kurìs, kurì; kažkurìs, kažkurì; kažin kurìs, kažin kurì: (Kaž)kuris tai (= Kažkuris; Kažin kuris) kaimynas išbėgo pirmas ir vagį sučiupo. |
|
(kaž)kur tai |
= 1. kažkur̃, kažin kur̃: (Kaž)kur tai (= Kažkur; Kažin kur) paklydo mūsų šuniukas; 2. iš daliẽs: Gal aš kalbėdama (kaž)kur tai (= iš dalies) pasakysiu ir kitų nuomonę; 3. apiẽ, maždaũg, apýtikriai: Susitiksime (kaž)kur tai (= maždaug, apie) penktą. |
|
|
|
1.2. |
Žodžių ir junginių reikšmės klaidos |
|
|
|
|
1.2.1. |
abuojas, -a |
nevart. r. „abejingas, -a“: Savo darbui jis visai abuojas (= abejingas). |
|
abuojumas |
nevart. r. „abejingumas“. |
1.2.2. |
apmokyti |
nevart., jei nekalbama apie paviršutinišką, menko intensyvumo, neilgai trunkantį mokymą: Nusikaltėlį padėjo surasti specialiai apmokyti (= (iš)mokyti) šunys. |
|
apmokymas |
nevart. r. „mokymas, išmokymas“. |
1.2.3. |
apsidėti |
žr. 1.4.28. |
1.2.4. |
apsieiti |
nevart. r. „atsieiti, kainuoti“: Jų išlaikymas valstybei brangiai apsiėjo (= atsiėjo, kainavo). |
1.2.5. |
ap(si)jungti |
nevart. r. „su(si)jungti; su(si)vienyti; su(si)burti“: apjungti (= sujungti) firmas, bankus, įmones ir pan.; apjungti (= suvienyti) pastangas, jėgas ir pan.; apjungti (= suburti) žmones, visuomenę, bendraminčius ir pan.; apsijungti (= susiburti) į draugiją, sąjungą ir pan. |
|
ap(si)jungimas |
nevart. r. „su(si)jungimas; su(si)vienijimas; su(si)būrimas“. |
1.2.6. |
apsivesti |
= vesti (kalbant apie vyrą); (iš)tekėti (kalbant apie merginą); susituokti. |
1.2.7. |
aptarnauti sąskaitą |
= tvarkyti sąskaitą. |
1.2.8. |
apturėti |
nevart. r. „turėti, patirti“: Kiek vargo apturėjau (= turėjau, patyriau) dėl to savo vaiko! |
1.2.9. |
atidaryti: |
|
|
atidaryti akis |
= atmerkti akis, atsimerkti; |
|
atidaryti atminimo lentą, paminklą |
= atidengti atminimo lentą, paminklą; |
|
atidaryti čiaupą |
= atsukti čiaupą; |
|
atidaryti dujas, vandenį |
= paleisti dujas, vandenį; |
|
atidaryti knygą, sąsiuvinį |
= atversti, atskleisti knygą, sąsiuvinį; |
|
atidaryti skėtį |
= išskleisti skėtį. |
1.2.10. |
atidengti: |
|
|
atidengti kaltininką, nusikaltėlį |
= nustatyti kaltininką, nusikaltėlį; |
|
atidengti sąskaitą |
= atidaryti sąskaitą. |
1.2.11. |
atidirbti |
nevart. r. „baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti“: atidirbti (= baigti rengti, kurti, galutinai apdoroti, ištobulinti) metodiką, planą, projektą, technologiją ir pan. |
1.2.12. |
atkoreguoti |
nevart. r. „(pa)koreguoti“: Mūsų komitetas šį projektą neseniai atkoregavo (= pakoregavo). |
1.2.13. |
atkrauti |
nevart. r. „išsiųsti; išvežti“: Atkrovėme (= Išsiuntėme; Išvežėme) prekes į Vokietiją. |
1.2.14. |
atleisti |
nevart. r. „(iš)duoti; parduoti“: atleisti (= (iš)duoti) knygą (skaitytojui); atleisti (= parduoti) prekę (pirkėjui). |
|
atleidimas |
nevart. r. „išdavimas; pardavimas“. |
1.2.15. |
atlieti |
nevart. r. „nulieti, išlieti, padaryti ką liejant“: atlieti (= nulieti, išlieti) detalę, paminklą, skulptūrą ir pan. |
1.2.16. |
atmainyti |
nevart. r. „panaikinti“: atmainyti (= panaikinti) įstatymą, nutarimą, potvarkį, susitarimą, nuosprendį ir pan. |
1.2.17. |
atmirti |
nevart. r. „(iš)nykti, mirti, liautis egzistavus“: Senosios tradicijos pamažu atmiršta (= miršta, nyksta). |
1.2.18. |
atreaguoti |
nevart. r. „(su)reaguoti“: Į mano skundą seniūnija neatreagavo (= ne(su)reagavo). |
1.2.19. |
atredaguoti |
nevart. r. „suredaguoti“: Tekstas prastai atredaguotas (= suredaguotas). |
1.2.20. |
atreguliuoti |
nevart. r. „sureguliuoti“: Vairą reikėtų atreguliuoti (= sureguliuoti). |
1.2.21. |
atremontuoti |
nevart. r. „suremontuoti“: Atremontavo (= Suremontavo) namą ir garažą. |
1.2.22. |
atrestauruoti |
nevart. r. „restauruoti“: Atrestauravome (= Restauravome) paveikslą ir freską. |
1.2.23. |
atsiekti |
nevart. r. „pasiekti“: Šiemet atsiekėme (= pasiekėme) neblogų rezultatų. |
|
atsiekimas |
nevart. r. „laimėjimas, pergalė; atradimas“. |
1.2.24. |
atsinešti |
nevart. r. „elgtis; žiūrėti (į ką)“: Po to įvykio jis atsineša (= žiūri) į mane labai draugiškai (elgiasi su manimi labai draugiškai). |
|
atsinešimas |
nevart. r. „elgesys; požiūris“. |
1.2.25. |
at(si)žymėti |
nevart. r.: 1. „pa(si)žymėti“: Prašom at(si)žymėti (= pa(si)žymėti) bilietą; 2. „apdovanoti“: Geriausi darbuotojai buvo atžymėti (= apdovanoti) vertingomis dovanomis. |
|
atžyma |
nevart. r.: 1. „žyma; įrašas“; 2. „žymė; žymuo“. |
1.2.26. |
bendrai |
nevart. išvadiniu (apibendrinamuoju) žodžiu: Bendrai (= Apskritai) jis neblogas žmogus. |
1.2.27. |
davinys |
nevart. r. „duomuo“: Pastarųjų apklausų daviniai (= duomenys) teikia vilčių. |
1.2.28. |
dėti(s): |
|
|
dėti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą ir pan. |
nevart. r. „vilkti(s) suknelę, švarką, paltą, apsiaustą ir pan.“; |
|
dėti(s) apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan. |
nevart. r. „auti(s), mauti(s) apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.“; |
|
dėtis diržą, juostą ir pan. |
nevart. r. „juosti(s) diržą, juostą (diržu, juosta) ir pan.“; |
|
dėti(s) auskarus, laikrodį, sagę ir pan. |
nevart. r. „segtis auskarus, laikrodį, sagę ir pan.“ |
1.2.29. |
gautis |
nevart. savaimine rezultatine reikšme: Gali taip gautis (= išeiti, atsitikti), kad šiemet nebesusitiksime. Kas čia gavosi (= pasidarė, išėjo)? Lyginant su 1997 m., gautųsi (= išeitų, būtų) visai kitas vaizdas. |
1.2.30. |
gyvybingas, -a |
nevart. r. „nepasenęs, -usi, tinkamas, -a vartoti“: gyvybingas (= nepasenęs, tinkamas vartoti) glaistas, skiedinys, gyvybingi (= nepasenę, tinkami vartoti) dažai, vaistai ir pan. |
1.2.31. |
glaustas, -a: |
|
|
glaustais terminais |
= greitai, per trumpą laiką: Užsakymus atliekame glaustais terminais (= greitai, per trumpą laiką). |
1.2.32. |
įjungti |
nevart. r. „įrašyti, įtraukti“: įjungti (= įrašyti, įtraukti) į planą, sąrašą, komisiją ir pan. |
1.2.33. |
imti(s) |
žr. 1.4.57. |
1.2.34. |
įnešti |
– nevart. r.: 1. „pateikti“: įnešti (= pateikti) pasiūlymą ir pan.; 2. „įtraukti, įrašyti (į ką)“: įnešti (= įtraukti, įrašyti) į sąrašą, sutartį, protokolą ir pan.; 3. „įtraukti, įrašyti, padaryti (ką)“: įnešti (= padaryti) pataisą, pakeitimą, papildymą ir pan. |
1.2.35. |
įpakavimas |
nevart. r. „pakuotė“: Žaislai atsiųsti popieriniame įpakavime (= popierinėje pakuotėje). |
1.2.36. |
išdirbti |
nevart. r. „parengti, sukurti“: išdirbti (= parengti, sukurti) projektą, terminiją ir pan. |
1.2.37. |
išeiti: |
|
|
išeinant iš ko |
nevart. r. „remiantis kuo, vadovaujantis kuo; atsižvelgiant į ką“: Nutarimas buvo priimtas išeinant iš susidariusios padėties (= atsižvelgiant į susidariusią padėtį). |
1.2.38. |
išieškoti: |
|
|
išieškotas, -a |
nevart. r. „išdailintas, -a, dailus, -i, prašmatnus, -i, elegantiškas, -a, subtilus, -i, rafinuotas, -a, galantiškas, -a“: išieškotas, -a (= išdailintas, -a, prašmatnus, -i) dirbinys, forma ir pan. (apie meno kūrinį); išieškotas (= subtilus, rafinuotas) skonis; išieškotos (dailios, rafinuotos) manieros; išieškotas (= dailus, galantiškas) elgesys ir pan. |
1.2.39. |
išimti: |
|
|
išimti dokumentus, ginklus, sprogmenis, narkotikus ir pan. (iš asmens) |
= paimti dokumentus, ginklus, sprogmenis, narkotikus ir pan.; |
|
dokumentų, ginklų, sprogmenų, narkotikų ir pan. išėmimas (iš asmens) |
= dokumentų, ginklų, sprogmenų, narkotikų ir pan. paėmimas. |
1.2.40. |
išjungti |
nevart. r.: 1. „išbraukti, atleisti“: išjungti (= išbraukti) iš plano, sąrašo, suvestinės ir pan.; išjungti (= išbraukti, atleisti) iš komisijos, komiteto, tarybos, organizacijos ir pan.; 2. „išskaičiuoti, atimti“: išjungti (= išskaičiuoti, atimti) iš kainos, sumos, vertės ir pan. |
1.2.41. |
išlaikyti |
nevart. r. „išskaičiuoti“: išlaikyti (= išskaičiuoti) alimentus, mokesčius ir pan. |
|
išlaikymas |
nevart. r. „išskaičiavimas, išskaita“. |
|
išlaikytas, -a |
nevart. r. „santūrus, -i, susitvardantis, -i, susivaldantis, -i“: Mano naujasis kaimynas – pavydėtinai išlaikytas (= santūrus, susitvardantis, susivaldantis) žmogus. |
1.2.42. |
išmetinėti (užmetinėti) |
nevart. r. „prikaišioti, priekaištauti“: Tu jam dėl to neišmetinėk (neužmetinėk) (= neprikaišiok, nepriekaištauk). |
|
išmetinėjimas (užmetinėjimas) |
nevart. r. „prikaišiojimas, priekaištas“. |
1.2.43. |
išnešti |
– nevart. r.: 1. „priimti“: išnešti (= priimti) nutarimą, sprendimą, nuosprendį ir pan.; 2. „duoti, pareikšti“: išnešti (= duoti, pareikšti) įspėjimą, papeikimą ir pan.; 3. „pateikti“: išnešti (= pateikti) pasiūlymą, protestą ir pan. |
1.2.44. |
(iš)pildyti: |
|
|
išpildyti kūrinį |
= atlikti kūrinį; |
|
(iš)pildyti planą |
= (į)vykdyti planą; |
|
pildyti pareigas |
= eiti pareigas. |
1.2.45. |
išpulti |
– nevart. r.: 1. „tekti, priderėti, prireikti, priklausyti“: Užmokėk jam, kiek išpuola (= pridera, priklauso); 2. „pasitaikyti“: Kalėdos pernai išpuolė (= pasitaikė) gražios. |
1.2.46. |
išrišti |
nevart. r. „išspręsti“: Kažin, kaip šį klausimą išriš (= išspręs) apskritis? |
|
išrišimas |
nevart. r. „išsprendimas“. |
1.2.47. |
išskirti |
nevart. r. „(pa)skirti“: Išskyrė (= Paskyrė) sklypą namui statyti. Firmos vadovai išskyrė(= (pa)skyrė, davė) premijas. |
1.2.48. |
išstatyti sąskaitą |
= pateikti, išrašyti sąskaitą. |
1.2.49. |
išstoti |
nevart. r. „kalbėti; viešai pasirodyti“: Kas dar nori išstoti (= kalbėti)? Dabar išstos (= pasirodys) ansamblis. |
|
išstojimas |
nevart. r. „kalba; viešas pasirodymas“. |
1.2.50. |
iššaukti |
nevart. r. „sukelti“: iššaukti (= sukelti) ligą, reakciją, žemės drebėjimą ir pan. |
|
iššaukiantis, -i, iššaukiamas, -a |
nevart. r. „įžūlus, -i, provokuojamas, -a“: iššaukiantis (= įžūlus, provokuojamas) elgesys, žvilgsnis, tonas ir pan. |
|
iššaukiančiai, iššaukiamai |
nevart. r. „įžūliai, provokuojamai“. |
1.2.51. |
išvesti |
nevart. r. „išbraukti, atleisti“: išvesti (= išbraukti, atleisti) iš komisijos, komiteto, tarybos ir pan. |
|
išvesti iš eksploatacijos |
= nutraukti eksploataciją; sustabdyti; išjungti. |
1.2.52. |
išžiūrėti |
nevart. r. „apsvarstyti, išnagrinėti“: išžiūrėti (= apsvarstyti, išnagrinėti) prašymą, siūlymą, skundą ir pan. |
1.2.53. |
įvesti: |
|
|
įvesti į eksploataciją (eksploatacijon) |
= atiduoti naudoti, eksploatuoti; paleisti; įjungti; |
|
įvesti į komisiją, komitetą, tarybą ir pan. |
nevart. r. „įtraukti į komisiją, komitetą, tarybą ir pan.“; |
|
įvesti kamuolį į žaidimą |
= paduoti (įmesti, įspirti) kamuolį į žaidimą; |
|
įvesti pataisą, papildymą |
= įtraukti, įrašyti, įdėti pataisą, papildymą. |
1.2.54. |
kurčias, -ia |
nevart. r. „duslus, -i“: Nuaidėjo kurčias (= duslus) sprogimas. |
1.2.55. |
matomai (regimai) |
nevart. įterptiniu žodžiu nuomonei reikšti: Matomai (Regimai) (= Matyt), mums reikėtų dar kartą pasitarti. Matomai (Regimai), (= Turbūt) jau laikas eiti miegoti. |
1.2.56. |
nešti atsakomybę |
= būti atsakingam, -ai, atsakyti. |
1.2.57. |
nuimti: |
|
|
nuimti draudimą, apribojimus, sankcijas, muitus ir pan. |
= panaikinti draudimą, apribojimus, sankcijas, muitus ir pan.; |
|
nuimti greitį, tempą |
= sumažinti greitį, tempą; |
|
nuimti nuo kontrolės |
= nutraukti kontrolę, liautis kontroliuoti, kontroliavus; |
|
nuimti nuo pareigų |
= atleisti iš pareigų; |
|
nuimti premiją, priemoką |
= neduoti, neskirti premijos, priemokos; nubraukti premiją, priemoką; |
|
nuimti priežastis, (psichologinę) įtampą |
= pašalinti, panaikinti priežastis, (psichologinę) įtampą; |
|
nuimti skausmą |
= numalšinti skausmą; |
|
nu(si)imti apavą, kojines, kelnes, sauskelnes ir pan. |
nevart. r. „nu(si)auti, nu(si)mauti apavą, nusimauti kojines, kelnes, sauskelnes ir pan.“; |
|
nu(si)imti diržą, juostą ir pan. |
nevart. r. „nu(si)juosti diržą, juostą ir pan.“; |
|
nu(si)imti sagę, auskarus, laikrodį, žiedą ir pan. |
nevart. r. „nu(si)segti sagę, laikrodį, išsisegti auskarus, nusimauti žiedą ir pan.“; |
|
nu(si)imti nuo įskaitos |
= iš(si)braukti, iš(si)rašyti, iš(si)registruoti iš įskaitos; |
|
nu(si)imti suknelę, apsiaustą, švarką, paltą ir pan. |
nevart. r. „nu(si)vilkti suknelę, apsiaustą, švarką, paltą ir pan.“ |
1.2.58. |
pajungti |
– nevart. r.: 1. „privesti“ (kalbant apie komunikacijas): pajungti (= privesti) dujas, elektrą, vandenį, šildymą, telefoną ir pan.; 2. „įjungti“ (kalbant apie tiekimo pradžią): pajungti (= įjungti) dujas, elektrą, vandenį, šildymą, telefoną ir pan.; 3. „prijungti“: pajungti (= prijungti) variklį, skalbimo mašiną ir pan. |
|
pajungimas |
nevart. r. „privedimas; įjungimas; prijungimas“. |
1.2.59. |
pakelti: |
|
|
pakelti klausimą, problemą |
= iškelti klausimą, problemą; |
|
pakelti duomenis, bylą ir pan. |
= peržiūrėti, pa(si)tikrinti duomenis, bylą ir pan. |
1.2.60. |
paskaičiuoti |
nevart. r. „(tiksliai) apskaičiuoti, suskaičiuoti“: Būtina paskaičiuoti (= apskaičiuoti) didžiausią šių vaistų dozę. |
|
paskaičiavimas |
nevart. r. „(tikslus) apskaičiavimas“. |
1.2.61. |
pastatyti |
žr. 1.4.98. |
1.2.62. |
pašalinis (vaistų) veikimas |
= šalutinis (vaistų) poveikis. |
1.2.63. |
pašvęsti |
nevart. r. „skirti, dedikuoti“: Vakaras pašvęstas (= kirtas) poeto 100-ųjų metinių sukakčiai. Knyga pašvęsta (= skirta) lietuvių kovoms su kryžiuočiais. |
1.2.64. |
pavesti |
nevart. r. „apvilti, apgauti; netesėti“: Jis ne kartą yra mus pavedęs (= apvylęs, apgavęs). |
1.2.65. |
pernešti |
nevart. r. „pakelti, iškentėti, iškęsti, išturėti, ištverti“: pernešti (= pakelti, iškentėti, iškęsti, išturėti, ištverti) skausmą, sielvartą, netektį, nelaimę ir pan. |
1.2.66. |
perspėti |
nevart. r. „užkirsti kelią, neleisti atsirasti“: perspėti ligą, nusikaltimą, nelaimę ir pan. (= užkirsti kelią, neleisti atsirasti) ligai, nusikaltimui, nelaimei ir pan. |
1.2.67. |
pervesti |
nevart. r. „perkelti“: pervesti (= perkelti) į kitą grupę, klasę, kursą, skyrių, į kitas pareigas ir pan. |
1.2.68. |
peržiūrėti |
nevart. r. „persvarstyti; iš naujo, dar kartą apsvarstyti“: peržiūrėti (= iš naujo, dar kartą apsvarstyti) bylą, klausimą, tvarką ir pan. |
1.2.69. |
praanalizuoti |
nevart. r. „išanalizuoti“: Būtina praanalizuoti (= išanalizuoti) padėtį. |
1.2.70. |
prabalsuoti |
nevart. r. „balsuoti, pabalsuoti, nubalsuoti, subalsuoti, baigti balsuoti“: Mes jau prabalsavome (= balsavome, pabalsavome, buvome balsuoti). |
|
prabėgti |
nevart. r. „(nu)bėgti“: Kasdien prabėgu (= nubėgu) keletą kilometrų. |
1.2.72. |
pračiuopti |
nevart. r. „apčiuopti, užčiuopti“: Padidėjusias kepenis nesunku pračiuopti (= užčiuopti). |
1.2.73. |
pradiktuoti |
nevart. r. „padiktuoti“: Pradiktavau (= Padiktavau) visas pavardes telefonu. |
1.2.74. |
praeiti |
nevart. r.: 1. „nueiti“: praeiti (= nueiti) atstumą, kelią, nuotolį; 2. „išeiti“: praeiti (= išeiti) kursą, mokyklą, mokslus (t. y. baigti kursą, mokyklą, mokslus); 3. „paeiti“: praeiti (= paeiti) į priekį, į kairę, į dešinę ir pan.; 4. „eiti“: Praeiti (= (Į)eiti) draudžiama. |
|
praėjimas |
nevart. r. „(į)ėjimas“: Praėjimas (= Įėjimas) į kiemą kitoje pusėje. |
1.2.75. |
prafinansuoti |
nevart. r. „finansuoti“: Šį projektą derėtų prafinansuoti (= finansuoti) iš rezervų fondo. |
1.2.76. |
pragalvoti |
nevart. r. „apgalvoti“: Šis sprendimas gerai pragalvotas (= apgalvotas). |
1.2.77. |
prakeliauti |
nevart. r. „keliauti, nukeliauti“: Tą vasarą prakeliavome (= nukeliavome) 300 km. |
1.2.78. |
praklausyti |
nevart. r. „perklausyti, išklausyti“: praklausyti (= perklausyti) įrašą, praklausyti (= išklausyti) paskaitą ir pan. |
1.2.79. |
prakomentuoti |
nevart. r. „(pa)komentuoti“: Šis įvykis buvo išsamiai prakomentuotas (= (pa)komentuotas) per televiziją. |
1.2.80. |
prakonsultuoti |
nevart. r. „(pa)konsultuoti“: Mūsų grupę dėstytojas jau prakonsultavo (= (pa)konsultavo). |
1.2.81. |
prakontroliuoti |
nevart. r. „(pa)kontroliuoti“: Prakontroliuokite (= Pakontroliuokite), kad ataskaitos būtų pateiktos laiku. |
1.2.82. |
pramatyti |
nevart. r. „numatyti“: Šitą ėjimą (šachmatų) reikėjo pramatyti (= numatyti). |
|
pramatymas |
nevart. r. „numatymas“. |
1.2.83. |
praplaukti |
– nevart. r.: 1. „nuplaukti“: praplaukti (= nuplaukti, t. y. įveikti) atstumą, distanciją, nuotolį ir pan.; 2. „perplaukti“: praplaukti (= perplaukti) baseiną, ežerą, tvenkinį ir pan. |
1.2.84. |
praskambėti |
nevart. r. „nuskambėti, suskambėti“: Jos balse praskambėjo (= nuskambėjo) nepasitenkinimo gaidelė. |
1.2.85. |
pravažiuoti |
nevart. r. „važiuoti, įvažiuoti, nuvažiuoti“: Pravažiuoti (= Važiuoti) be bilieto draudžiama. Pravažiuoti (= Įvažiuoti) į kiemą reikia iš kitos pusės. Mums liko pravažiuoti (= važiuoti, nuvažiuoti) 5 km. |
|
pravažiavimas |
nevart. r. „(į)važiavimas“: Už pravažiavimą (= važiavimą, kelionę) be bilieto jums teks mokėti baudą. Pravažiavimas į teritoriją draudžiamas (= Įvažiuoti į teritoriją draudžiama). |
|
pravažiuojantis, pravažiuojamas bilietas |
= nuolatinis, mėnesinis bilietas. |
1.2.86. |
pravesti |
nevart. r.: 1. „nutiesti, įvesti“: Laidai neturi būti pravedami (= tiesiami) paviršiuje; 2. „išvesti, nubrėžti“: Pravesti (= Išvesti, nubrėžti) liniją. |
1.2.87. |
pribūti |
nevart. r. „ateiti, atvykti“: Skirtu laiku jis taip ir nepribuvo (= neatėjo, neatvyko). |
1.2.88. |
priešakinis, -ė |
nevart. r. „pažangus, -i“: priešakinė (= pažangi) idėja, mintis, pasaulėžiūra, priešakinis (= pažangus) mąstymas ir pan. |
1.2.89. |
prigulėti |
nevart. r. „priklausyti, priderėti, pareiti“: Tie pinigai jam priguli (= priklauso, pridera). Tai priguli (= priklauso, pareina) ne nuo žmogaus valios. |
1.2.90. |
priimti vaistus |
nevart. r. „gerti, vartoti vaistus“. |
1.2.91. |
prileisti trūkumų |
= padaryti, pridaryti trūkumų; leisti atsirasti trūkumams. |
1.2.92. |
rastis |
nevart. r. „būti“: Mūsų būstinė randasi (= yra) Kaštonų gatvėje. Kur tu dabar randiesi (= esi)? |
1.2.93. |
regimai |
žr. 1.4.55. |
1.2.94. |
reiškia |
nevart. r. „vadinasi, taigi“: Reiškia (= Vadinasi), tu rytoj neateisi? Reiškia, (= Taigi) dirbsime iki vėlumos. |
1.2.95. |
sąstatas |
nevart. r. „sudėtis“: komandos, komiteto, tarybos ir pan. sąstatas (= sudėtis). |
1.2.96. |
sekantis, -i |
nevart. r.: 1. „šis, -i, šitoks, -ia, toks, -ia“ (prieš išvardijimą): Vilniuje šiuo metu veikia sekančios (= šios, tokios) parodos: [...]; 2. „štai kas; štai kodėl“ (prieš aiškinimą): Atsakydamas į jūsų raštą pranešu sekantį (= štai ką): [...]. |
|
sekančiai |
nevart. r. „taip, šitaip“. |
1.2.97. |
skaityti |
nevart. r.: 1. „laikyti“ (ką kuo): Jis manęs žmogum neskaito (= nelaiko); 2. „manyti, būti tam tikros nuomonės, būti įsitikinusiam, -iai“: Skaitau (= Manau), kad jūsų nuomonė nėra teisinga. |
1.2.98. |
statyti: |
|
|
statyti grafiką, planą, tvarkaraštį |
= (su)daryti grafiką, planą, tvarkaraštį; |
|
statyti tašką, kablelį, kitus skyrybos ženklus |
= (pa)dėti, (pa)rašyti tašką, kablelį, kitus skyrybos ženklus; |
|
statyti kandidatūrą |
= (iš)kelti kandidatūrą; |
|
statyti klausimą, reikalavimą, sąlygą |
= (iš)kelti klausimą, reikalavimą, sąlygą; |
|
statyti pažymį |
= (pa)rašyti pažymį; |
|
statyti protokolą |
= (su)rašyti protokolą; |
|
statyti tikslą |
= (iš)kelti tikslą; |
|
statyti kelią, dujotiekį |
= (nu)tiesti kelią, dujotiekį; |
|
statyti radiatorių, variklį, skaitiklį ir pan. |
nevart. r. „įrengti, įtaisyti, pritaisyti, (į)dėti radiatorių, variklį, skaitiklį ir pan.“; |
|
statyti telefoną |
nevart. r. „(į)vesti telefoną“. |
1.2.99. |
aukščiau stovintis, -i (pareigūnas, įstaiga) |
nevart. r. „aukštesnis, -ė, aukštesnysis, -ioji, vyresnis, -ė, vyresnysis, -ioji, viršesnis, -ė (pareigūnas, įstaiga)“. |
1.2.100. |
stovis: |
|
|
ligonio, pastato stovis |
= ligonio, pastato būklė; |
|
dvasinis, moralinis stovis |
= dvasinė, moralinė būsena. |
1.2.101. |
talpinti |
nevart. r. „dėti, spausdinti“ (pvz., laikraštyje). |
1.2.102. |
tūlas, -a |
nevart. r. „toks, -ia, kažkoks, -ia, vienas, -a, kuris ne kuris, kuri ne kuri“: Tūlas (= Vienas; Kažkoks) amerikiečių bankininkas užsisakė portretą. |
1.2.103. |
užbėgimas |
nevart. r. „bėgimas“ (bėgimo varžybų etapas). |
1.2.104. |
uždaryti: |
|
|
uždaryti akis |
= užmerkti akis, užsimerkti; |
|
uždaryti čiaupą |
= užsukti čiaupą; |
|
uždaryti knygą, sąsiuvinį |
= užversti, užskleisti knygą, sąsiuvinį; |
|
uždaryti sąrašą, kartoteką |
= baigti (pildyti, rašyti) sąrašą, kartoteką; |
|
uždaryti skėtį |
= suglausti skėtį. |
1.2.105. |
užėjimas |
nevart. r. „ėjimas“ (ėjimo varžybų etapas). |
1.2.106. |
užinteresuoti |
nevart r. „suinteresuoti, sudominti“: Svarbiausia – užinteresuoti (= suinteresuoti, sudominti) pirkėją. |
1.2.107. |
užkrauti akumuliatorių |
nevart. r. „įkrauti akumuliatorių“. |
1.2.108. |
užmanyti |
nevart. r. „sumanyti, sugalvoti“: Jam pavyko užmanyti (= sumanyti, sugalvoti) naują šio uždavinio sprendimą. |
|
užmanymas |
nevart. r. „sumanymas“. |
1.2.109. |
užmetinėti |
žr. 1.4.42. |
1.2.110. |
užnešti |
nevart. r.: 1. „užtepti; užkrėsti“: užnešti (= užtepti) dažų, glaisto; užnešti (= užkrėsti) tinko ir pan.; 2. „pažymėti“: užnešti (= pažymėti) kontūrus, taškus ir pan. |
1.2.111. |
už(si)pilti automobilį, traktorių ir pan. |
nevart. r. „į(si)pilti, pri(si)pilti (degalų) į automobilį, traktorių ir pan.“; |
|
už(si)pilti benzino, kitų degalų (į automobilį) |
= į(si)pilti, pri(si)pilti benzino, kitų degalų. |
1.2.112. |
užplaukimas |
nevart. r. „plaukimas“ (plaukimo arba irklavimo varžybų etapas). |
1.2.113. |
už(si)dėti |
žr. 1.4.28. |
1.2.114. |
užskaityti |
nevart. r. „įskaityti“: Už laimėtą partiją žaidėjui užskaitomas (= įskaitomas) taškas. |
|
užskaita |
nevart. r. „įskaita“: Atlikus užskaitą (= įskaitą) įmonių skolos sumažėjo. |
1.2.115. |
užvažiavimas nevart. r.: |
1. „važiavimas“ (automobilių, dviračių, motociklųir pan. varžybų etapas); 2. „jojimas“ (žirgų lenktynių etapas); 3. „pamaina (sanatorijoje, poilsio namuose)“. |
1.2.116. |
užvežimas (pvz., prekių) |
nevart. r. „ko nors atvežimas (pvz., prekių), pristatymas“. |
1.2.117. |
vesti: |
|
|
save vesti (vesti save) |
= elgtis: Diskotekoje jis save vedė (= elgėsi) tiesiog nepakenčiamai; |
|
vedantis, -i, vedantysis, -čioji specialistas, -ė |
= vadovaujantis, -i, vadovaujantysis, -čioji specialistas, -ė; |
|
vedantis bruožas, principas, motyvas, vaidmuo ir pan. |
= svarbiausias, pagrindinis bruožas, principas, motyvas, vaidmuo ir pan.; |
|
vedantysis ratas, velenas |
= varantysis ratas, velenas. |
1.2.118. |
vieningas, -a |
nevart. r. „vienodas, -a“: vieningi (= vienodi) mokesčiai, tarifai ir pan. |
1.2.119. |
žinoti |
nevart. r.: 1. „mokėti“: Prastai žinau (= moku) anglų kalbą; 2. „išmanyti“: Jis nežino (= neišmano) technikos; 3. „pažinti“: Vadovai turi žinoti (= pažinti) savo pavaldinius. |
|
|
|
2. |
ŽODŽIŲ SANDAROS KLAIDOS |
|
|
|
|
2.1. |
Svetimi žodžių elementai |
|
|
|
|
2.1.1. |
-arėja, -erėja |
– skolintinių daiktavardžių elementai, pvz.: |
|
batarėja |
= batèrija; |
|
galanterėja |
= galantèrija |
|
galerėja |
= galèrija |
|
loterėja |
= lotèrija |
|
oranžerėja |
= oranžèrija |
2.1.2. |
-avas, -ava |
– būdvardžių priesaga (ar baigmuo), pvz.: |
|
bordavas, -a |
= bòrdinis, -ė, vỹšninis, -ė, tam̃siai raudónas, -a |
|
dangavas, -a |
= dañgiškas, -a, dangaũs spalvõs, mel̃svas, -à, žýdras, -à |
|
fioletavas, -a, violetavas, -a |
= violètinis, -ė |
|
kerzavas, -a: kerzavi |
= kerzìniai (bãtai) |
|
kremavas, -a |
= krèminis, -ė, krèmo spalvõs |
|
lelijavas, -a |
= lelìjinis, -ė, lelìjų spalvõs |
|
morkavas, -a |
= mõrkinis, -ė, mõrkų spalvõs |
|
pliušavas, -a |
= pliušìnis, -ė |
|
ružavas, -a |
= rõžinis, -ė, raũsvas, -à |
|
smėliavas, -a |
= smė̃linis, -ė, smė̃lio spalvõs |
|
šaliavas, -a |
= šãlinis, -ė (apýkaklė) |
|
vyšniavas, -a |
= vỹšninis, -ė, vỹšnių spalvõs |
2.1.3. |
-avoti |
– veiksmažodžių priesaga (ar baigmuo), pvz.: |
|
baliavoti |
= puotáuti, pokyliáuti |
|
bėdavoti |
= bėdóti, skų́stis |
|
dėkavoti |
= dėkóti |
|
komandavoti |
= komandúoti, įsakinė́ti |
|
meistravoti |
= meistráuti |
|
ponavoti |
= ponáuti |
|
žiemavoti |
= žiemóti |
2.1.4. |
da- (neda-) |
– priešdėlis, pvz.: |
|
dabėgti |
= pribė́gti, nubė́gti (iki ko nors): Nedabėgo (= Nepribėgo, nenubėgo) iki finišo |
|
dadėti |
= pridė́ti, (dár) įdė́ti: Dadėk (= Įdėk dar) kelis obuolius, kad krepšys būtų pilnas |
|
dadirbti |
= baĩgti dìrbti, (dár) padìrbti, išdìrbti: Dadirbsiu (= Išdirbsiu) iki pensijos ir išeisiu |
|
daeiti |
= 1. prieĩti (ką), nueĩti (iki ko nors): Taip kartu ir daėjome (= priėjome) upę (nuėjome iki upės); 2. su(si)pràsti, susiprotė́ti: Pagaliau man daėjo (= aš supratau, man paaiškėjo) |
|
daėsti |
= 1. baĩgti ė́sti; pri(si)ė́sti (iki soties): Šuo nedaėdė (= nebaigė ėsti; nepriėdė); 2. įsiė́sti, įkyrė́ti, nusibósti: Visiems jis daėdė (= įsiėdė, įkyrėjo, nusibodo) |
|
daleisti |
= 1. (pri)léisti: Lankytojai prie ligonių nedaleidžiami (= neleidžiami); 2. léisti atsiràsti, pa(si)darýti: Negalime daleisti pažeidimų (= leisti atsirasti pažeidimams); 3. sakýti, tar̃ti, manýti: Daleiskim (= Sakykim), tu teisus |
|
damokėti |
= primokė́ti |
|
dapilti |
= pripìlti (iki viršaus), (dár) įpìlti, pripìldyti |
|
darašyti |
= prirašýti |
|
dasiekti |
= pasíekti |
|
dasigauti |
= nusigáuti (iki ko nors) |
|
dasiprotėti |
= susiprotė́ti, susipràsti |
|
davesti |
= 1. privèsti (prie ribos): Arklį davedė ligi ėdžių (= privedė prie ėdžių); 2. išvèsti (iš kantrýbės, pusiáusvyros): Toks jų elgesys mane visai davedė (= išvedė iš kantrybės, pusiausvyros); 3. baĩgti dìrbti, padarýti: Darbą reikia davesti (= padaryti, pabaigti) iki galo |
|
nedakepęs, -usi, nedakeptas, -a |
= 1. ne(iš)kẽpęs, -usi, nebaĩgęs, -usi kèpti, pùsžalis, -ė; 2. kváištelėjęs, -usi |
|
nedakepėlis, -ė |
= nekẽpėlis,-ė, nesubréndėlis, -ė; kvaišẽlis, -ė; nei šióks, nei tóks, nei šiokià, nei tokià |
|
nedamuštas, -a |
= 1. neprìbaigtas, -à (mušti); 2. kváištelėjęs, -usi |
|
nedateklius |
= neprìteklius, trū́kumas, stokà; var̃gas, sunkùmas, skur̃das |
2.1.5. |
-dėjas, -a |
– daiktavardžių elementas, pvz.: |
|
geradėjas, -a |
= geradarỹs, -ė̃ |
|
niekadėjas, -a |
= niek(a)darỹs, -ė̃, nenáudėlis, -ė, niẽkšas, -ė |
|
piktadėjas, -a |
= piktadarỹs, -ė̃ |
2.1.6. |
-ikas |
– skolintinių mažybinės reikšmės daiktavardžių priesaga, pvz.: |
|
kubikas |
= kùbas, kubẽlis, kubiùkas |
|
pufikas |
= pùfas, pufiùkas, pam̃psas, pampsiùkas. |
2.1.7. |
-(in)yčia |
– daiktavardžių priesaga, pvz.: |
|
cukrinyčia |
= cùkrinė |
|
druskinyčia |
= drùskinė |
|
kiaulinyčia |
= kiaulìdė |
|
langinyčia |
= langìnė |
|
pipirnyčia |
= pipìrinė |
|
rūkinyčia |
= (mėsos, žuvų) rūkyklà |
|
varpinyčia |
= var̃pinė |
2.1.8. |
-ka, -kė |
– priesagos (ar baigmenys): |
|
a) bendrinių daiktavardžių, pvz.: |
|
|
čigonka |
= čigõnė, čigoniùkė |
|
damkė |
= (šãškių) damà |
|
draugelka |
= draugùžė |
|
etažerka |
= etažèrė, knỹginė |
|
giedorka |
= giedótoja, giesminiñkė |
|
kaimynka |
= kaimýnė, kaimynė̃lė |
|
kumelka |
= kumẽlė, kumélšė, kumélpalaikė |
|
mašinka |
= mašinė̃lė |
|
mergelka |
= mergiõtė, mer̃giščia, mergiū́kštė |
|
miesčionka |
= miesčiónė |
|
razinka |
= razinà, džiovìnta vỹnuogė |
|
sardelka, sardelkė |
= sardèlė |
|
vagilka |
= vagìlė, vagìšė |
|
b) asmenvardžių, pvz.: Birutka (= Birutė, Birutėlė, Biručiukė), Irka (= Irena, Irutė), Gražka, Gražkė (= Gražina, Gražinutė), Vytka, Vycka (= Vytas, Vytelis, Vytukas), Staska (= Stasys, Staselis, Stasiukas) |
|
|
|
|
2.2. |
Netaisyklingos darybos arba ne savo darybine reikšme vartojami žodžiai su lietuviškais elementais |
|
|
|
|
2.2.1. |
Būdo prieveiksmiai su -(i)ai, padaryti: |
|
|
a) iš būdvardžių su priesaga -inis, -inė, pvz.: |
|
|
asmeniniai |
= ãsmeniškai |
|
besąlyginiai |
= besą́lygiškai, be są́lygų, griežtaĩ |
|
dvasiniai |
= dvãsiškai |
|
ekonominiai |
= ekonòmiškai |
|
eksperimentiniai |
= eksperimeñtiškai, eksperimeñtais, bañdymais |
|
esminiai |
= iš esmė̃s, sàvo esmè; iš tiesų̃, iš tikrų̃jų |
|
fiziniai |
= fìziškai |
|
išoriniai |
= išóriškai |
|
materialiniai |
= materialiaĩ |
|
meniniai |
= mẽniškai |
|
orientaciniai |
= apýtikriai; maždaũg |
|
plytiniai (raudonas) |
= plỹtiškai (raudónas), plỹtų (raudõnio, raudonùmo) spalvõs |
|
principiniai |
= iš prìncipo |
|
psichiniai |
= psìchiškai |
|
šimtaprocentiniai |
= šimtù pròcentų |
|
teoriniai |
= teòriškai |
|
tiesioginiai |
= tiesióg(iai) |
|
tradiciniai |
= tradìciškai, iš tradìcijos, pagal̃ tradìciją |
|
vidiniai |
= iš vidaũs, vidumì |
|
vidutiniai |
= vidutìniškai |
|
Išimtis: begalìniai |
|
|
b) iš santykinių būdvardžių, turinčių vienaskaitos vyriškosios giminės vardininko galūnę -is, o daugiskaitos naudininko -(i)ams (bejėgis ir pan.), pvz.: |
|
|
bejausmiai |
= bejaũsmiškai, be jaũsmo |
|
bejėgiai |
= bejė̃giškai |
|
beprasmiai |
= beprãsmiškai, be prasmė̃s |
|
betiksliai |
= betìksliškai, be tìkslo |
|
civiliai |
= civìliškai |
|
dviprasmiai |
= dviprãsmiškai |
|
vieninteliai (galimas, -a) |
= vieniñtelis, -ė (gãlimas, -à) |
|
Pastaba. Prieveiksmius su -(i)ai daryti iš tokių kokybinių būdvardžių galima, pvz.: tylutėliai atsiduso, pusdykiai pardavė, pokvailiai atrodo, padalijo apylygiai. |
|
2.2.2. |
Daiktavardžiai, žymintys įrankius bei kitas darbo priemones ar tam tikras medžiagas, su priesagomis: |
|
|
a) -ėjas, pvz.: |
|
|
atskiedėjas |
= skiedìklis |
|
atskyrėjas |
= (tẽpalo) skyrìklis |
|
autopakrovėjas |
= automobìlinis krautùvas |
|
įkrovėjas |
= (akumuliãtoriaus) (į)krovìklis |
|
išėmėjas |
= (dėmių̃) valìklis; (vaĩsių kauliùkų) gliaudìklis |
|
išjungėjas |
= išjungìklis, jungìklis; jungtùvas |
|
išleidėjas |
= (nutekamų̃jų vandenų̃) išleistùvas |
|
išskyrėjas |
= (benzìno, riebalų̃) skirtùvas |
|
išspaudėjas (sulčių) |
= sulčiãspaudė |
|
jungėjas |
= jungìklis; jungiamóji mẽdžiaga |
|
kasėjas |
= (tranšė́jų) kasìklis |
|
klojėjas |
= (vam̃zdžių) klotùvas |
|
nuėmėjas |
= (gar̃so) ėmìklis; (vaĩsių) skintùvas |
|
nuleidėjas |
= (šiùkšlių) nuleistùvas |
|
pakėlėjas |
= kėlìklis; kéltuvas |
|
pakrovėjas |
= krautùvas |
|
paleidėjas |
= (automãtinis) paleidìklis |
|
pastūmėjas |
= stūmìklis |
|
perjungėjas |
= pérjungiklis, jungìklis |
|
praskiedėjas |
= skiedìklis |
|
purškėjas |
= (trąšų̃) purkštùvas |
|
sanpraleidėjas |
= sanitãrinė švaryklà |
|
skiedėjas |
= skiedìklis |
|
sugėrėjas |
= (kvapų̃) gėrìklis |
|
sukėlėjas (putų) |
= putõkšlis |
|
surinkėjas |
= rinkìklis; (óro, vandeñs) rinktùvas |
|
sutepėjas |
= teptùvas; tepìklis |
|
tręšėjas |
= (želdinių̃) tręšìklis |
|
b) -ovas, pvz.: |
|
|
autoatsakovas |
= atsakìklis |
|
c) -tojas, pvz.: |
|
|
apšildytojas, apšiltintojas |
= šildytùvas; šil̃talas |
|
aušintojas |
= aũšalas; aušintùvas |
|
balintojas |
= balìklis, bãlalas |
|
baltintojas |
= baltìklis, bal̃talas |
|
braižytojas |
= braižỹklė |
|
dalytojas |
= (pašarų̃) dalýtuvas, skirstytùvas |
|
drėkintojas |
= (óro) drėkintùvas |
|
formuotojas |
= (blòkų) formuotùvas |
|
gaivintojas |
= (óro) gaivìklis |
|
gaudytojas |
= (tranų̃) gaudỹklė |
|
grąžintojas |
= (plaukų̃ spalvõs) gaivìklis |
|
greitintojas |
= greitintùvas |
|
ieškotojas |
= (ceñtro) ieškìklis |
|
išryškintojas |
= (fotogrãfijos) rỹškalas |
|
kietintojas |
= kietìklis, kiẽtalas |
|
maišytojas |
= (smė̃lio) maišýtuvas |
|
masažuotojas |
= masažuõklis |
|
minkštintojas |
= minkštìklis |
|
pagreitintojas |
= greitìklis; greitintùvas |
|
paskirstytojas |
= skirstytùvas; (betòno) skleistùvas; (liepsnõs) sklaidìklis |
|
pašalintojas |
= (rūdžių̃) valìklis |
|
pašildytojas |
= šildytùvas |
|
prailgintojas |
= ilgintùvas (ìlginamasis laĩdas) |
|
ryškintojas |
= rỹškalas |
|
sėsdintojas |
= nusodintùvas |
|
skirstytojas |
= (srovė̃s) skirstìklis, skirstytùvas; (liepsnõs) sklaidìklis |
|
standintojas |
= standìklis |
|
stiprintojas |
= (plaukų̃) stiprìklis; stiprintùvas |
|
sukietintojas |
= kietìklis |
|
tirpintojas |
= tirpìklis |
|
treniruotojas |
= treniruõklis |
|
užpildytojas |
= ùžpildas |
|
valytojas |
= (dėmių̃) valìklis; (sniẽgo) valýtuvas |
|
žadintojas |
= (į́tampos) žadintùvas |
2.2.3. |
Priesagos -inis, -inė būdvardžiai, padaryti iš veikėjus reiškiančių veiksmažodinių daiktavardžių, turinčių priesagas -ėjas, -tojas, pvz.: |
|
|
ganytojinis, -ė |
= ganýtojo, ganýtojų (pvz., laiškas) |
|
gydytojinis, -ė |
= gýdytojo, gýdytojų (pvz., drabužiai) |
|
mokytojinis, -ė |
= mókytojų (pvz., pasitarimas) |
|
rašytojinis, -ė |
= rašýtojų (pvz., spauda) |
|
skaitytojinis, -ė |
= skaitýtojų (pvz., klubas) |
|
vertėjinis, -ė |
= vertė́jo, vertė́jų (pvz., konferencija) |
2.2.4. |
Būdvardžiai su priesaga -iškas, -iška veikėjo priklausymui kokiai nors kategorijai, ypač tautybei, reikšti pvz.: švediškieji (= švedų) sportininkai, turkiškieji grobikai (= grobikai turkai), rusiškieji mokslininkai (= rusų mokslininkai; mokslininkai rusai) |
|
2.2.5. |
Veiksmažodžiai su priesagomis -inėti, -dinėti ne kartotiniam, o tęstiniam kartiniam veiksmui reikšti, pvz.: Partrenkė mašina, kai pereidinėjau gatvę (= ėjau per gatvę). Tada baiginėjau (= buvau bebaigiąs) institutą. Gydytoja paprašė nusirenginėti (= nusirengti). Dirbtuves reikėtų perkelti į kokią bankrutuojančią ar užsidarinėjančią (= uždaromą) miesto gamyklą. Trečią žaidimo minutę atrodė, kad jau pralaiminėjame (= pralaimime, esame bepralaimį) rungtynes |
|
|
|
|
2.3. |
Neteiktini sudurtiniai žodžiai |
|
|
|
|
2.3.1. |
Asmenis reiškiantys priesagos -ietis, -ietė žodžiai, padaryti iš dvižodžių ar keliažodžių gyvenamųjų, darbo vietų, įstaigų, įmonių ar organizacijų pavadinimų pvz.: naujavilnietis (= Naujosios Vilnios gyventojas), kazlųrūdietis (= Kazlų Rūdos gyventojas, kazlinis), vaiknamietis (= vaikų namų auklėtinis) |
|
2.3.2. |
Sudurtiniai sutrauktiniai žodžiai, sudaryti iš vieno ar kelių žodžių pradžios ir paskutinio viso žodžio, pvz.: |
|
|
agrochemtarnyba |
= agrochèmijos tarnýba |
|
dietgydytojas, -a |
= (gýdytojas, -a) dietològas, -ė |
|
genplanas |
= generãlinis plãnas |
|
genrangovas |
= generãlinis rangõvas |
|
medsesuo |
= medicìnos sesuõ, gailestìngoji sesuõ |
|
politekonomija |
= polìtinė ekonòmija |
|
vetpunktas |
= veterinãrijos pùnktas |
|
vyrgydytojas, -a |
= vyriáusiasis gýdytojas, vyriáusioji gýdytoja |
|
vyrinžinierius |
= 1. vyriáusiasis inžiniẽrius, vyriáusioji inžiniẽrė; 2. vyresnỹsis inžiniẽrius, vyresnióji inžiniẽrė |
|
Pastaba. Neteiktini ir tokio tipo firmų vardai: „Lietlatstatyba“, „Varėngrybas“ ir pan. |
|
|
|
|
3. |
LINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS |
|
|
|
|
3.1. |
Vardininkas nevartotinas: |
|
|
|
|
3.1.1. |
neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko) su veiksmažodžiais: |
|
|
(atsi)rasti(s) |
pvz.: Mieste atsirado valkataujantys šunys (= valkataujančių šunų). Kolektyve vėl atsirado nesutarimai (= nesutarimų). Nuo šviežių braškių kartais atsiranda odos išbėrimai (= išbėrimų; kartais išberia odą). |
|
būti (yra, esti, būna, buvo...) |
pvz.: Pirkėja paklausė, ar yra pienas (= pieno). Žmogaus gyvenime būna potvyniai ir atoslūgiai (= potvynių ir atoslūgių). Gal jūsų šeimoje yra kokios problemos (= kokių sunkumų)? Kiekvienoje visuomenėje visada buvo, yra ir bus dori žmonės (= dorų žmonių). |
|
daugėti (gausėti) |
pvz.: Susirgimai (= Susirgimų) gripu padaugėjo (pagausėjo). |
|
įvykti |
pvz.: Spėjama, kad nuo trankios muzikos įvyksta pokyčiai (= pokyčių) smegenyse. |
|
kilti |
pvz.: Dėl projekto kilo visokios abejonės (= visokių abejonių). Pasitarime iškilo nauji klausimai (= naujų klausimų) dėl darbo sutarčių. |
|
mažėti |
pvz.: Nelaimingi atsitikimai (= Nelaimingų atsitikimų) buityje nemažėja. Šiemet ūkyje sumažėjo karvės (= karvių) ir kiaulės (= kiaulių). |
|
pasitaikyti |
pvz.: Gyvenime pasitaiko įvairūs nesusipratimai (= įvairių nesusipratimų). Mokinio rašiniuose vis pasitaiko skyrybos klaidos (= klaidų). |
3.1.2. |
kreipiniui reikšti |
pvz.: Vairuotojas (= Vairuotojau), atidarykit duris. Birutė (= Birute), jus kviečia direktorius. Gerbiamasis pranešėjas (= pranešėjau), jums liko 10 minučių. |
|
Pastaba. Priedėliu einančio daiktavardžio ponas vardininkas – ne klaida: Pone pirmininke / Ponas pirmininke, čia reikia jūsų parašo. |
|
|
|
|
3.2. |
Kilmininkas nevartotinas: |
|
|
|
|
3.2.1. |
veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiais: |
|
|
prieiti ko |
= prieĩti ką̃, prie kõ: Priėjome išvados (= išvadą, prie išvados). Priėjo bendros nuomonės (= bendrą nuomonę, prie bendros nuomonės). |
|
siekti ko (kiekio reikšme) |
= síekti ką̃: Žuvies svoris siekė kilogramo (= kilogramą). Jo ūgis siekia dviejų metrų (= du metrus). |
3.2.2. |
skaitvardžių kilmininkas – lyginamajai kiekybei reikšti su aukštesniojo laipsnio prieveiksmiais (ne) daugiau, (ne) mažiau pvz.: Čia telpa daugiau šimto (= daugiau kaip šimtas, daugiau negu (nei) šimtas, per šimtą, šimtas su viršum) žmonių. Parašyk ne mažiau penkių puslapių (= ne mažiau kaip penkis, ne mažiau negu (nei) penkis puslapius). |
|
3.3. |
Naudininkas nevartotinas: |
|
3.3.1. |
veiksmo objektui reikšti su žodžiais: |
|
|
atitikti kam |
= atitìkti ką̃: Nuorašas atitinka originalui (= originalą). |
|
neatitikti kam |
= neatitìkti kõ: Pasiūla dar neatitinka paklausai (= paklausos). |
|
kreipti dėmesį kam |
= kreĩpti dė̃mesį į ką̃: Daugiausia dėmesio kreipiame pažangumui (= į pažangumą; skiriame pažangumui). Nekreipkite dėmesio tam šurmuliui (= į tą šurmulį). |
|
linkti kam |
= liñkti į ką̃: Jis labai linkęs mokslui (= į mokslą) |
|
panašus, -i kam |
= panašùs, -ì į ką̃: Sūnus labai panašus tėvui (= į tėvą). |
|
prisitaikyti kam |
= prisitáikyti prie kõ: Mums bus nelengva prisitaikyti naujoms sąlygoms (= prie naujų sąlygų). |
|
sutelkti dėmesį kam |
= sutel̃kti dė̃mesį į ką̃: Dabar sutelkime dėmesį šiai schemai (= į šią schemą). |
|
užjausti kam |
= užjaũsti ką̃: Visi užjautėme bendradarbei (= bendradarbę). |
3.3.2. |
daiktui apibūdinti, kai nereiškiama paskirtis pvz.: Jis yra čempionas 50 km distancijai (= 50 km distancijos čempionas). Padarytas nuostolis 200 litų sumai (= 200 litų (sumos) nuostolis). Atlikta darbų 5000 litų sumai (= už 5000 litų). |
|
3.3.3. |
konkretaus laiko ribai arba momentui reikšti, kai nežymima paskirtis pvz.: Šiai dienai (= Iki šios dienos) įregistruoti 775 laikraščiai. Spalio 25-ai dienai (= Iki spalio 25-os dienos) nukasta 90 % bulvių. Šiai valandai (= Šią valandą; Iki šios valandos) rinkimų rezultatai dar nepatikslinti. Metų pradžiai (= pradžioje) institute dirbo 83 darbuotojai. |
|
|
Pastaba. Veiksmo trukmei bei paskirčiai reikšti naudininkas – ne klaida: Išvažiavo vienai dienai. Posėdį atidėjo kitai savaitei. Lėšų skyrė tik šiam mėnesiui. |
|
3.3.4. |
su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais (eiti, rinktis, važiuoti, vykti ir pan.) tikslui reikšti pvz.: Išėjo pietums (= pietų, pietauti). Susirinko posėdžiui (= į posėdį, posėdžiauti). Teatras išvažiavo gastrolėms (= į gastroles, gastroliuoti, gastrolių). Vykstame oficialiam vizitui (= su oficialiu vizitu, oficialaus vizito). |
|
3.4. |
Galininkas nevartotinas: |
|
|
|
|
3.4.1. |
neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti (vietoj dalies kilmininko) pvz.: Reikalinga sekretorė, mokanti užsienio kalbas (= kalbų). Visi mes darome klaidas (= klaidų). Prašom atnešti dvi juodas kavas (= du [puodelius] juodos kavos) ir vieną arbatą (= vieną [puodelį, stiklinę] arbatos). Karštą vandenį (= Karšto vandens) turime kartą per savaitę. |
|
3.4.2. |
tiesioginiam objektui reikšti greta neigiamojo veiksmažodžio (vietoj kilmininko) pvz.: Nedarinėk duris (= durų)! Kodėl neužsisakėte mūsų žurnalą (= žurnalo)? Šiuos užrašus(= Šių užrašų) nevadinčiau reportažu. |
|
3.4.3. |
su judėjimo reikšmės veiksmažodžiais tikslui arba siekimui reikšti, kai tas galininkas vienas be bendraties neįmanomas pvz.: Išėjo linus (= linų) rauti. Atvyko skaityti paskaitas (= paskaitų). Nuvažiavo atsiimti dokumentus (= dokumentų). Išjojo tėvynę (= tėvynės) ginti. |
|
|
|
|
3.5. |
Įnagininkas nevartotinas: |
|
|
|
|
3.5.1. |
objektui reikšti su pilnį žyminčiais veiksmažodžiais (gausėti, daugėti, prikimšti, prigrūsti, prikrauti ir pan.) pvz.: Fonoteka gausėja įrašais (= Fonotekoje gausėja, daugėja įrašų). Kišenės prikimštos pinigais (= pinigų). Lentynos prikrautos knygomis (= knygų). |
|
3.5.2. |
kokybės turiniui reikšti su gausą žyminčiais būdvardžiais (dosnus, -i, gausus, -i, turtingas, -a ir pan.) pvz.: Jis dosnus pažadais (= pažadų). Kraštas gausus miškais ir upėmis (= Krašte gausu miškų ir upių). Praėjęs teatro sezonas buvo turtingas naujais spektakliais (= Praėjusį teatro sezoną buvo daug, gausu naujų spektaklių). Ar esi turtingas pinigais (= pinigų)? |
|
3.5.3. |
veikėjui ar būsenos sukėlėjui (bet ne priemonei) reikšti su neveikiamosios rūšies dalyviais pvz.: Bičiulis buvo priblokštas tuo įvykiu (= to įvykio). Buvome nuliūdinti tokiu jo elgesiu (= tokio jo elgesio; Mus nuliūdino toks jo elgesys). |
|
3.5.4. |
daiktavardžių įnagininkas su veiksmažodžio būti formomis – nuolatiniam (nekintamam) būviui reikšti pvz.: Šio leidinio steigėju (= steigėjas) yra mūsų institutas. Sprendžiant iš akcento, jis galėjo būti prancūzu (= prancūzas). Kas buvo šios infekcijos priežastimi (= priežastis)? |
|
3.5.5. |
būdvardžių (ir būdvardiškai vartojamų žodžių) įnagininkas – būviui reikšti vietoj vardininko: Sąraše jis buvo pirmuoju (= pirmasis), todėl atrodė tokiu patenkintu (= toks patenkintas). Kas nenori tapti turtingesniu (= turtingesnis)? |
|
|
vietoj kilmininko: Vien pinigai nepadaro žmogaus laimingu (= laimingo); |
|
|
vietoj naudininko: Lengva žmogui būti geru (= geram), sunkiau – teisingu (= teisingam). Tai padėtų jam tapti profesionalesniu (= profesionalesniam); |
|
|
vietoj galininko: Sunkumai privertė ją būti taupesne (= taupesnę) ir išradingesne (= išradingesnę). Kas jį tokiu (= tokį) padarė? |
|
|
Pastaba. Su veiksmažodžiais laikyti, (pa)skelbti, (pa)vadinti, pripažinti įnagininkas – ne klaida, pvz.: Jį laikė gražiu, bet lengvabūdišku. Jis padėtį pavadino pavojinga. Teismas jį pripažino nekaltu. Po dvejų metų jaunuolį paskelbė dingusiu be žinios. |
|
|
|
|
3.6. |
Vietininkas nevartotinas: |
|
|
|
|
3.6.1. |
būsenos patyrėjui reikšti pvz.: Jame (= Jam) netikėtai kilo puiki mintis. Mokytoja nuolat diegia savo mokiniuose (= mokiniams) grožio supratimą ir ugdo juose (= jų) gėrio pradus. Ko jame daugiau – humoristo ar žurnalisto (= Kas jis labiau – humoristas ar žurnalistas)? Dar vaikystėje būsimajame sportininke susiformavo (= susiformavo būsimojo sportininko) tvirtas charakteris (būsimasis sportininkas išsiugdė tvirtą charakterį). |
|
3.6.2. |
veikimo, būsenos ar požymio sričiai (bet ne vietai) reikšti pvz.: Ji gabi ir moksle, ir sporte, ir muzikoje (= ir mokslui, ir sportui, ir muzikai). Spėjau įsitikinti jų teisingume ir sąžiningume (= teisingumu ir sąžiningumu). Asmuo įtariamas sunkiame nusikaltime (= sunkiu nusikaltimu; padaręs sunkų nusikaltimą; sunkiai nusikaltęs). Menkai nusimanau mašinose (= apie mašinas). Jis neblogai nusimano ekonomikoje (= apie ekonomiką; išmano ekonomiką). Ką jis nutuokia toje tapyboje (= Ką jis nutuokia, išmano apie tą tapybą)? Prisipažino meilėje (= Prisipažino mylįs, kad myli; Pasisakė mylįs, kad myli). |
|
3.6.3. |
daikto būviui, būsenai ar požymiui reikšti, pvz.: |
|
|
apimtyje |
pvz.: Atlikome tyrimus plačioje apimtyje (= plačios apimties, didelius tyrimus). |
|
atstume |
pvz.: Kelių metrų atstume (= atstumu; už kelių metrų; per kelis metrus) pamačiau gyvatę. |
|
aukštumoj(e) |
pvz.: Vakar tu pasirodei aukštumoj (= gerai, puikiai, pagirtinai). |
|
būklėje |
pvz.: Pastatai palikti apgailėtinoje būklėje (= apgailėtini, apgailėtinos būklės). Namas yra avarinėje būklėje (= avarinis; avarinės būklės; Namo būklė avarinė). |
|
dvitomyje (tritomyje...) |
pvz.: Raštai išleisti dvitomyje (= dvitomiu, dviem tomais). |
|
egzemplioriuje |
pvz.: Tekstas perrašytas trijuose egzemplioriuose (= trimis egzemplioriais). Išspausdink penkiuose egzemplioriuose (= penkis egzempliorius). |
|
etate |
pvz.: Dirba dviejuose etatuose (= dviem etatais; Turi du etatus). |
|
formoje |
pvz.: Sportininkas šiandien ne formoje (= prastos, blogos formos). Serga tymais lengvoje formoje (= lengva forma; lengva tymų forma). Kokioj formoj (= Kokia forma; Kaip) atsiskaitysime? Nusipirkau kumpio formoje (= forminio kumpio). |
|
galioje (būti, pasilikti) |
pvz.: Šis įstatymas tebėra galioje (= tebegalioja). |
|
kalboje |
pvz.: Skaitė paskaitą lietuvių kalboje (= lietuvių kalba; lietuviškai). Knyga išėjo anglų ir švedų kalbose (= anglų ir švedų kalbomis). |
|
kame |
pvz.: Kame čia reikalas (= Koks čia reikalas; Kas (čia) yra; Kas (čia) nutiko)? |
|
kryptyje |
pvz.: Apgynė disertaciją edukologijos kryptyje (= edukologijos, edukologijos krypties disertaciją). |
|
lygyje |
pvz.: Konkursas vyko aukštame lygyje (= buvo aukšto lygio; vyko puikiai; buvo gerai organizuotas). |
|
medžiagoje (atlikti) |
pvz.: iškalti, nukalti paminklą granite (= iš granito); išlieti, nulieti skulptūrą bronzoje (= iš bronzos). |
|
normoje |
pvz.: Prietaisas jau normoje (= veikia normaliai). Kraujospūdis normoj (= normalus, geras). Viskas normoj (= normalu, gerai). |
|
nuosavybėje |
pvz.: Inventorius yra mokyklos nuosavybėje (= yra mokyklos nuosavybė; priklauso mokyklai). |
|
nuotaikoje |
pvz.: Vakar buvau ne nuotaikoj (= be nuotaikos; prastos nuotaikos; prastai nusiteikęs). |
|
nuotolyje |
pvz.: Jų namai stovi kelių kilometrų nuotolyje (= už kelių kilometrų; keli kilometrai) nuo ežero. |
|
originale |
pvz.: Pagaliau pamatėme tą paveikslą originale (= to paveikslo originalą). Romaną buvau skaitęs originale (= originalo kalba). |
|
pardavime |
pvz.: Šiandien pardavime yra trijų rūšių mėsos (= parduodama trijų rūšių mėsa; turime (parduoti) trijų rūšių mėsos). |
|
pavidale |
pvz.: Prekės gautos fasuotame pavidale (= fasuotos). Po reakcijos gavome medžiagą kristalų pavidale (= kristalų pavidalo; kristalinę medžiagą). |
|
rankraštyje |
pvz.: Kiek metų tas romanas buvo rankraštyje (= rankraštis, rankraštinis, nespausdintas)? Skaičiau šį veikalą rankraštyje (= nespausdintą; šio veikalo rankraštį). |
|
ryšyje (su) |
pvz.: Augalai yra glaudžiame ryšyje (= glaudžiai susiję) su dirvožemiu. |
|
ritme |
pvz.: Šokite valso ritme(= ritmu). |
|
sąlytyje (su) |
pvz.: Jis visą laiką buvo glaudžiame sąlytyje (= glaudžiai, labai susijęs) su gamtos mokslais. |
|
stadijoje |
pvz.: Turime sunkumų ir esame laukimo stadijoje (= Turime sunkumų ir tebelaukiame). Viskas tebėra projektų stadijoje (= projektai; projektuojama). |
|
statuse |
pvz.: Ministerijoje dirbs tie patys žmonės, tik naujame statuse (= tik įgaus (turės) naują statusą; tik statusas bus naujas). |
|
stiliuje |
pvz.: Jis mėgsta rengtis sportiniame stiliuje (= sportiniu stiliumi, sportiškai). Eilėraštis parašytas iškilmingame stiliuje (= iškilmingu stiliumi; Eilėraščio stilius iškilmingas). |
|
stovyje |
pvz.: Pirksiu pianiną gerame stovyje (= Pirksiu gerą, geros būklės pianiną). Jau keli mėnesiai šalis yra karo stovyje (= šalyje yra karo būvis, padėtis). Jį rado girtame stovyje (= girtą). |
|
sudėtyje |
pvz.: Komanda susirinko pilnoje sudėtyje (= visos sudėties; visa); žaidžia tokioje sudėtyje (= tokios sudėties). |
|
sumoje |
pvz.: Patvirtino sąmatą 1000 litų sumoje (= 1000 litų (sumos) sąmatą). Bendroje sumoje turime 3000 litų pelno (= Bendra pelno suma – 3000 litų; Iš viso turime 3000 litų pelno). |
|
tame |
pvz.: Gamykla nedirba, o dalykas tame (= tas; toks), kad negauname žaliavų (Gamykla nedirba, mat, nes negauname žaliavų). Reikalas tame (= tas; toks; Atsitiko taip), kad baigėsi benzinas. |
|
tame skaičiuje |
pvz.: Statybai skirta 9000 tūkst. litų, tame skaičiuje (= iš jų; iš to skaičiaus) 500 tūkst. litų montavimo ir apdailos darbams. |
|
tame tarpe |
pvz.: Ekspedicijoje dalyvavo 15 žmonių, tame tarpe (= tarp jų) ir vienas gydytojas. Tokių konkursų, tame tarpe (= tarp jų; iš jų ir) senamiesčiui restauruoti, reikėtų skelbti daugiau. |
|
tempe |
pvz.: Pamėginkime pagriežti šį kūrinį greitesniame tempe (= greitesniu tempu; greičiau). |
|
variante |
pvz.: Apsvarstykime tolesnius veiksmus įvairiuose variantuose (= įvairiais variantais; įvairius veiksmų variantus). |
3.6.4. |
Būsenos priežasčiai, pagrindui reikšti, pvz.: |
|
|
išdavoje |
pvz.: Pervargimo išdavoje (= Nuo pervargimo; Dėl pervargimo; Pervargęs) organizmas nusilpsta. |
|
įtakoje |
pvz.: Sausros įtakoje (= Dėl sausros) gausime menkesnį derlių. |
|
pasekmėje |
pvz.: Karo pasekmėje (= Dėl karo) krašto ūkis buvo nuniokotas (Karas nuniokojo krašto ūkį). |
|
pasėkoje |
žr.1.3.9 |
|
poveikyje |
pvz.: Vaistų poveikyje (= Nuo vaistų) ligoniui palengvėjo. Įtempto darbo poveikyje (= Dėl įtempto darbo; Nuo įtempto darbo) pablogėjo sveikata. |
|
rezultate |
pvz.: Tokio apsileidimo rezultate (= Dėl tokio apsileidimo) kilo gaisras (Tokio apsileidimo rezultatas – gaisras). |
|
sąryšyje (su) |
pvz.: Ligonį skubiai operavo sąryšyje su pasunkėjusia būkle (= dėl pasunkėjusios būklės; pasunkėjus būklei). Jis atleistas iš pareigų sąryšyje su perėjimu (= ryšium su perėjimu; nes perėjo) į kitą darbą. |
3.6.5. |
veiksmo būdui ar laikui reikšti, pvz.: |
|
|
daugelyje atvejų |
pvz.: Operacijos daugelyje atvejų (= daugeliu atvejų; daugiausia; dažniausiai) pavykdavo. |
|
daugumoj(e) |
pvz.: Daugumoje (= Daugiausia; Dažniausiai; Paprastai) gripu sergama pavasarį ir rudenį. Bendrovėje dirba daugumoje (= daugiausia) moterys. |
|
didžiumoje |
pvz.: Šiandien tas autorius didžiumoje (= iš esmės, beveik visai) užmirštas. |
|
eilėje atvejų |
pvz.: Dėl avarijų eilėje atvejų (= dažnai, neretai) būna kalti pėstieji. |
|
esmėje |
pvz.: Niekas esmėje (= iš esmės) nepasikeitė. |
|
pagrinde |
pvz.: Statybos darbai pagrinde (= apskritai, iš esmės) baigti. Susirinko pagrinde (= daugiausia) pagyvenę žmonės. |
|
paskutinėje eilėje |
pvz.: Šį klausimą aptarsime paskutinėje eilėje (= paskutinį; paskiausiai; pabaigoje). |
|
pilnumoje |
pvz.: Remontą baigėme pilnumoje (= visai, visiškai; iki galo). |
|
pirmoje eilėje |
pvz.: Pirmoje eilėje (= Pirmiausia; Pradžioje) sudarykime darbo planą. |
|
principe |
pvz.: Principe (= Iš principo) su tavim sutinku. |
|
visumoje |
pvz.: Paroda visumoje (= apskritai) pavyko. |
3.6.6. |
kaip prielinksnis ar polinksnis laiko tarpui reikšti: |
|
|
bėgyje |
pvz.: Darbą turime baigti metų bėgyje (= per metus; šiais metais). Laiko bėgyje (= Laikui bėgant; Ilgainiui) tiltas apgriuvo. Pretenzijos priimamos mėnesio bėgyje (= mėnesį; visą (šį) mėnesį; per mėnesį). |
|
laike |
pvz.: Sprendimas gali būti apskundžiamas laike 10 dienų (= per dešimt dienų). |
|
laikotarpyje |
pvz.: Atsakymą gausite trijų dienų laikotarpyje (= trijų dienų laikotarpiu; per tris dienas). |
|
|
|
4. |
PRIELINKSNIŲ VARTOJIMO KLAIDOS |
|
|
|
|
4.1. |
ant nevartotinas: |
|
|
|
|
4.1.1. |
veiksmo priemonei, nesusijusiai su vieta, reikšti pvz.: Ji puikiai griežia ant smuiko (= smuiku). Gaudo žuvis ant sliekų (= sliekais, su sliekais). Dirba ant dvejų staklių (= dvejomis staklėmis). |
|
4.1.2. |
objektui reikšti su būdvardžiais: |
|
|
apstus, -i |
pvz.: Ruduo apstus ant obuolių (= apstus obuolių; Rudenį apstu obuolių). |
|
gabus, -i |
pvz.: Kaimynų vaikas gabus ant muzikos (= muzikai). |
|
godus, -i |
pvz.: Nebūk godus ant svetimo gero (= svetimo gero). |
|
šykštus, -i |
pvz.: Ji visada šykšti ant pinigų (= pinigų). |
|
turtingas, -a |
pvz.: Šiemet esam turtingi ant šieno (= šieno; Šiemet turim daug šieno). |
4.1.3. |
veiksmo objektui reikšti su veiksmažodžiais: |
|
|
keisti (ant ko) |
pvz.: Paprašė pakeisti batus ant mažesnių (= į mažesnius; mažesniais). Vaikas apsikeitė naujesnį pašto ženkliuką ant senesnio (= į senesnį). |
|
mainyti (ant ko) |
pvz.: Išmainė vištą ant katino (= į katiną). |
4.1.4. |
daikto matmenims ar dydžių santykiui žymėti pvz.: Kambario matmenys 2 ant 3 metrų (= du iš trijų metrų; du ir trys metrai). Kraujospūdis 80 ant 120 (= 80 ir 120; 80 su 120). Žemėlapio mastelis 1 ant 1000 (= 1 su 1000). Vaistų imkite vieną šaukštelį ant pusės stiklinės (= pusei stiklinės, į pusę stiklinės) vandens. |
|
4.1.5. |
daikto požymiui, nesusijusiam su vieta, reikšti pvz.: Batai ant aukštų kulnų (= aukštais kulnais; Aukštakulniai batai). Radijo imtuvas ant mikroschemų (= su mikroschemomis). |
|
4.1.6. |
vietai reikšti, kai žymimas ne paviršius, o nurodoma kryptis į vidų arba buvimas viduje pvz.: Nuvažiavo ant stoties (= į stotį), bet pavėlavo ant autobuso (= į autobusą). Ant turgaus (= Turguje) pilna atvykėlių. Ką kalbėjo ant susirinkimo (= susirinkime)? |
|
4.1.7. |
laikui reikšti pvz.: Susitiksime ant rytojaus (= rytoj; rytojaus dieną). Ant dienų (= Šiomis dienomis; Greitai; Netrukus) pasirodys naujas žurnalo numeris. Atidėkim šį reikalą ant pirmadienio (= pirmadieniui; iki pirmadienio). Vaistus liepė gerti du kartus ant dienos (= per dieną; dienoje). Kiek tau palikti pinigų ant savaitės (= savaitei)? Išvažiuoju ant visados (= visai; visam laikui). Iš pradžių pykosi, bet ant galo (= galų gale; pagaliau) susitaikė. Tą klausimą svarstykime ant galo (= gale; pabaigoje). |
|
4.1.8. |
veiksmo ar būsenos pobūdžiui reikšti pvz.: Dirba ant dviejų etatų (= dviem etatais; turi du etatus; eina dvejas pareigas). Jis jau ant pensijos (= pensininkas; išėjęs į pensiją). Mokėsi ant penketų (= penketais). Pirkau televizorių ant išsimokėjimo (= išsimokėtinai). Esu ant biuletenio (= Turiu biuletenį, nedarbingumo lapelį) ir sėdžiu ant dietos (= laikausi dietos). Jau porą metų ji gyvena ant buto (ant kambario) (= nuomoja butą, kambarį). |
|
4.1.9. |
paskirčiai, siekimui, veiksmo tikslui reikšti pvz.: Pasilik pinigų ant maisto (= maistui). Įsidėk pinigų ant kelionės (= kelionei; į kelionę; kelionėn). Ar užteks duonos ant šešių žmonių (= šešiems žmonėms)? Pakvietėme svečią ant pietų (= pietų; pietauti). Iškvietė ant dvikovos (= į dvikovą). Mokosi ant inžinieriaus (= inžinieriumi; inžinieriaus specialybės). |
|
|
|
|
4.2. |
apie nevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais: |
|
|
|
|
|
domėtis (apie ką) |
pvz.: Direktorius per mažai domėjosi apie darbo sąlygas (= darbo sąlygomis). |
|
ginčytis (ginčas) (apie ką) |
pvz.: Apie ką (= Dėl ko) čia ginčijatės? Kilo ginčas apie pelno paskirstymą (= dėl pelno paskirstymo; kaip paskirstyti pelną). |
|
rodyti (apie ką) |
pvz.: Ši lentelė rodo apie gamybos tempų kitimą (= gamybos tempų kitimą; kaip kinta gamybos tempai). |
|
skųstis (skundas) (apie ką) |
pvz.: Nėra ko tau skųstis apie gyvenimą (= gyvenimu). Gauname nemaža skundų apie duonos kokybę (= dėl duonos kokybės). |
|
|
|
4.3. |
į nevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais: |
|
|
|
|
|
atsiliepti (į ką) (r. „daryti poveikį“) |
pvz.: Nemiga visada neigiamai atsiliepia į darbingumą (= darbingumui). |
|
daryti įtaką (įtaka) (į ką) |
pvz.: Tėvų elgesys visada daro įtaką į vaikus (= vaikams). |
|
daryti poveikį (poveikis) (į ką) |
pvz.: Aptarė naujų vaistų poveikį į organizmą (= organizmui). |
|
daryti spaudimą (spaudimas) (į ką) |
pvz.: Jie darė spaudimą į mūsų darbuotojus (= mūsų darbuotojams). |
|
įsimylėti (į ką) |
pvz.: Visi mokiniai įsimylėję į naująjį mokytoją (= naująjį mokytoją). |
|
nurodyti (į ką) |
pvz.: Vadovas nurodė į keletą darbo trūkumų (= keletą darbo trūkumų). |
|
skirti dėmesį, dėmesio (į ką) |
pvz.: Skirkite daugiau dėmesio į ligų profilaktiką (= ligų profilaktikai). |
|
veikti (į ką) |
pvz.: Orai labai veikia į žmonių nuotaikas (= žmonių nuotaikas). |
|
žaisti (į ką) |
pvz.: Žaiskime į karą (= karą) arba į futbolą (= futbolą). Užteks žaisti į slėpynes (= slėpynes, slėpynių, slėpynėmis). |
4.4. |
iki nevartotinas būviui beasmeniame sakinyje reikšti pvz.: Dabar jam ne iki egzaminų (= ne egzaminai rūpi; ne egzaminai galvoje). Šiandien žvejams ne iki raudžių (= ne raudės galvoje; toli gražu ne raudės rūpi) – laukia privatizavimo. Visiems buvo ne iki juoko (= ne juokas galvoj). |
|
|
|
|
4.5. |
iš nevartotinas su žodžiais nutarimas, pranešimas, protokolas, raštas ir pan. parašymo datai žymėti pvz.: Remsimės nutarimu iš spalio 17 dienos (= spalio 17 dienos nutarimu). Reikia patikrinti protokolą iš kovo 5 dienos (= kovo 5 dienos protokolą). |
|
|
|
|
4.6. |
pas nevartotinas: |
|
|
|
|
4.6.1. |
nuosavybei, priklausymui, turėjimui žymėti pvz.: Kiek pas tave (= [tu] turi) pinigų? Pas ką yra klausimų (= Kas turi klausimų; Kas norėtų paklausti)? Pas mane nėra (= [Aš] neturiu) laiko. Pas ją (= Jos) gražūs plaukai. Pas ją (= Jai) gimė sūnus. Pas mane (= Man) pakilo temperatūra. Pas tave (= Tavo) negerai parašyta (Tu negerai parašei). Pas čigonus (= Čigonų) įdomūs laidojimo papročiai. Pas varžovą neišlaikė nervai (= Varžovui neišlaikė nervai; Neišlaikė varžovo nervai). Neseniai pas jį (= jam) išoperavo apendiksą. Pirma vieta pas Jonaitį (= Pirmą vietą užėmė Jonaitis; Pirma vieta atiteko Jonaičiui). |
|
4.6.2. |
veiksmo adresatui, šaltiniui, nesusijusiam su vieta, reikšti su veiksmažodžiais, pvz.: |
|
|
atsiprašyti |
pvz.: Atsiprašyk pas mokytoją (= mokytoją, mokytojo) už įžeidimą. |
|
gauti |
pvz.: Pas ką (= Iš ko) gavai tą žurnalą? |
|
imti |
pvz.: Jis paėmė pas mane (= iš manęs) pieštuką. |
|
įsigyti |
pvz.: Jis sakė įsigijęs tą knygą pas gatvės prekeivį (= iš gatvės prekeivio). |
|
klausti |
pvz.: Paklausėme pas praeivį (= praeivį; praeivio), kur galėtume užkąsti. |
|
kreiptis |
pvz.: Informacijos kreipkitės pas pavaduotoją (= į pavaduotoją). |
|
pirkti |
pvz.: Pirkau pas jį (= iš jo) dviratį. |
|
prašyti |
pvz.: Prašysiu pas direktorių (= direktorių; direktoriaus), kad išleistų atostogų. |
|
reikalauti |
pvz.: Pažymėjimo reikalaukite pas buhalterį (= iš buhalterio). |
|
skambinti |
pvz.: Skambink pas pirmininką (= pirmininkui) iš ano kabineto. |
|
skolintis |
pvz.: Teko skolintis pinigų pas draugę (= iš draugės). |
|
skųstis |
pvz.: Skųsiuosi pas patį ministrą (= pačiam ministrui). |
|
sužinoti |
pvz.: Tvarkaraštį sužinosiu pas draugę (= iš draugės). |
|
šauktis |
pvz.: Susirgęs šaukis pas daktarą (= daktaro.) |
|
teirautis |
pvz.: Dėl kelialapio teiraukitės pas vedėją (= vedėjos). |
|
vogti |
pvz.: Pas kaimynus (= Iš kaimynų; Kaimynams) pavogė arklį. |
|
|
|
4.7. |
po (su įnagininku) nevartotinas veiksmo būdui ar pagrindui reikšti pvz.: Dokumentai išduodami po parašu (= su parašu; pasirašytinai). Kiek jis jau laikomas po areštu (= areštuotas, suimtas)? Čia stovi įrenginiai po įtampa (= su įtampa). Po kokia rubrika (= Su kokia rubrika, antrašte) dėsime šį straipsnį? Laivas plaukioja po (= su) Lietuvos vėliava. |
|
|
|
|
4.8. |
prie nevartotinas: |
|
|
|
|
4.8.1. |
veiksmo sąlygoms reikšti junginiuose: |
|
|
prie (kokių) aplinkybių |
pvz.: Nusikaltimas padarytas prie sunkinančių aplinkybių (= sunkinančiomis aplinkybėmis). |
|
prie uždarų durų |
pvz.: Posėdis vyko prie uždarų durų (= už uždarų durų; uždaromis durimis; neviešai; buvo uždaras). |
|
prie ligos (gripo, plaučių uždegimo...) |
pvz.: Prie gripo (= Sergant, susirgus gripu) reikia gulėti. |
|
prie (kokių) norų |
pvz.: Ir prie geriausių norų (= Ir geriausių norų turėdamas; Kad ir labai norėdamas) negalėsiu tavęs pasitikti. |
|
prie progos |
pvz.: Prie progos (= Pirma proga; Progai pasitaikius; Radę, turėdami progą) aplankykite šią parodą. |
|
prie (kokių) sąlygų |
pvz.: Sunku dirbti prie esamų sąlygų (= tokiomis sąlygomis; kai tokios sąlygos; esant tokioms sąlygoms). |
|
prie (kokios) temperatūros |
pvz.: Prie aukštos temperatūros (= Aukštoje temperatūroje; Kai aukšta temperatūra; Esant aukštai temperatūrai) ši medžiaga lydosi. |
4.8.2. |
keitimo santykiui reikšti |
pvz.: Pinigai bus keičiami santykiu vienas prie šimto (= vienas už šimtą; vienas su šimtu; šimtas į vieną). |
|
|
|
4.9. |
prieš nevartotinas veiksmo objektui reikšti su žodžiais: |
|
|
|
|
|
atsiprašyti (prieš ką) |
pvz.: Teko atsiprašyti prieš draugą (= draugą; draugo). |
|
atsparus (prieš ką) |
pvz.: Kaktusai atsparūs prieš sausras (= sausroms). |
|
gintis (prieš ką: badą, stichiją ir pan.) |
pvz.: Ginsimės prieš visus (= nuo visų), kurie mus puls. |
|
neapykanta (prieš ką) |
pvz.: Jis ilgai jautė neapykantą prieš tikrą brolį (= tikram broliui). |
|
pareiga (prieš ką) |
pvz.: Jaučia pareigą prieš tėvus (= tėvams). |
|
|
|
4.10. |
už nevartotinas junginiuose: |
|
|
|
|
|
imti (laikyti) už pagrindą |
pvz.: Rezoliucijos projektą siūloma priimti (laikyti) už pagrindą (= pagrindu; kaip pagrindą). |
|
žaisti už... komandą (nesant pavadavimo) |
pvz.: Jis žaidžia už „Neptūno“ komandą (= „Neptūno“ komandoje). |
|
|
|
5. |
ĮVAIRIŲ FORMŲ VARTOJIMO KLAIDOS |
|
|
|
|
5.1. |
Giminės formos |
|
|
|
|
5.1.1. |
Nevartotinos vyriškosios giminės daiktavardžių formos moterims pagal profesijas, pareigas, mokslo laipsnius ir pan. apibūdinti pvz.: architektas (= architektė) Žilienė, advokatas (= advokatė) Butkutė, direktorius (= direktorė) Vaitkuvienė, profesorius (= profesorė) Nakienė, ministras (= ministrė) Rudienė, viršaitis (= viršaitė) Skuodytė. |
|
|
Pastaba. Mokslo vardams, laipsniams ir pan. apibūdinti vartojami vyriškosios giminės daiktavardžiai, pvz.: Absolventei Rutkutei įteiktas chemijos dėstytojo diplomas. Profesorė Dainienė turi habilituoto mokslų daktaro laipsnį. |
|
5.1.2. |
Nevartotinos kelintinių skaitvardžių ir įvardžio kelintas, -a vyriškosios giminės kilmininko formos mėnesio dienai nusakyti pvz.: Kelinto (= Kelinta) šiandien? – Spalio antro (= antra, antroji). Pensijas mokės lapkričio devinto (= devintą). Atostogausiu nuo liepos penkiolikto (= penkioliktos). |
|
5.1.3. |
Nevartotinas vyriškosios giminės būdvardžių bei būdvardinės reikšmės dalyvių galininkas ir įnagininkas vad. bevardės giminės reikšme pvz.: Bandoma pasiekti nepasiekiamą (= nepasiekiama; tai, kas nepasiekiama). Laikau reikalingu (būtinu) tai pranešti (= Laikau reikalinga (būtina) tai pranešti; Manau, kad reikia (būtina) tai pranešti). Remiantis išdėstytu (= tuo, kas išdėstyta), daroma išvada. |
|
|
|
|
5.2. |
Pagrindinės kiekinių skaitvardžių nuo 2 iki 9 formos ir įvardžio abu, abi formos nevartotinos su daugiskaitiniais (t. y. turinčiais tik daugiskaitinę formą) daiktavardžiais pvz.: Dabar teatre pertrauka tarp dviejų (= dvejų) gastrolių. Dalyvavo trijose (= trejose) varžybose. Spinta su keturiomis (= ketveriomis) durimis. Dvidešimt septynios (= Dvidešimt septynerios) staklės pakeistos naujomis. Laimėjome abi (= abejas) rungtynes. |
|
5.3. |
Dešimtis reiškiančių kelintinių skaitvardžių įvardžiuotinės formos nevartotinos dešimtmečiams žymėti pvz.: Trisdešimtieji (= Ketvirtasis dešimtmetis, t. y. 1930–1939 m.) buvo kūrybiškiausias rašytojo gyvenimo dešimtmetis. 70-ųjų metų (= Aštuntojo dešimtmečio) jaunimas. |
|
|
|
|
5.4. |
Bendratis |
|
|
|
|
5.4.1. |
Su jungtuku jei(gu) nevartotina sąlygai reikšti pvz.: Jeigu kalbėti (= Jeigu kalbėsime, kalbėtume; Kalbant) tiksliau, sugaištas ištisas mėnuo. Ši sesija labai ilga, jeigu lyginti (= jeigu lyginsime; palyginti) su ankstesnėmis. Jei tikėti (= Jei tikėsime) psichologais, tik laiminga motina užaugina laimingus vaikus. |
|
5.4.2. |
Su jungtuku kad (taip pat su idant) nevartotina tikslui reikšti pvz.: Visą savaitę dirbsime, kad suskaičiuoti (= kad suskaičiuotume; norėdami suskaičiuoti) padarytus nuostolius. Kad priimti galutinį sprendimą (= Norint priimti galutinį sprendimą; Kad būtų priimtas galutinis sprendimas), reikia dar pasitarti su specialistais. Susirinkome, kad pasidalyti (= pasidalyti; kad pasidalytume) patirtimi. Tam, kad surasti nusikaltėlius (= Tam, kad būtų surasti nusikaltėliai; Norint surasti nusikaltėlius), reikia papildomų duomenų. Ant pakylos užlipo vakaro svečias, idant pranešti (= pranešti; idant praneštų; kad praneštų) gerą naujieną. |
|
|
|
|
5.5. |
Neigiamosios tariniu einančios formos nevartotinos šalutiniuose sakiniuose nuolaidai žymėti, kai nereiškiamas neigimas pvz.: Kaip nesistengė (= Kad ir kaip stengėsi; Nors ir labai stengėsi), niekam negalėjo įtikti. Kaip ten nebūtų (= Kad ir kaip ten būtų; Šiaip ar taip), reikia važiuoti. Kaip nekeista (= Kad ir keista; Nors ir keista; Keista), projektas dar neparengtas. Bet, kaip nebūtų keista (= kad ir kaip būtų keista; kad ir labai būtų keista), pastatas išliko nesugriautas. |
|
|
|
|
5.6. |
Vientisinės tariamosios nuosakos formos nevartotinos vietoj sudurtinių formų praeities veiksmui (dažnai tariamam, neįvykusiam) reikšti pvz.: Nepasakyčiau, kad vakarykštis aukcionas sudrebintų (= būtų sudrebinęs) Kauną. Varikliai sandėlyje dar gulėtų (= būtų gulėję) ne vienus metus, jei jų nerastų (= nebūtų radę) kontrolieriai. Jeigu jie važiuotų (= būtų važiavę) mažesniu greičiu, avarija nebūtų įvykusi. |
|
|
|
|
5.7. |
Veiksmažodžių išnuomoti, numatyti, parduoti, rašyti (kirčiuoti, linksniuoti, tarti), skaityti, statyti, žiūrėti ir pan. sangrąžinės formos nevartotinos neveikiamosios rūšies reikšme (jeigu veiksmas negali vykti savaime): |
|
|
|
|
|
išsinuomoti (r. „būti išnuomojamam, -ai“) |
pvz.: Išsinuomoja (= Išnuomojamas) vieno kambario butas. |
|
nusimatyti |
pvz.: Kas dar nusimato (= numatoma; numatyta) programoje? Nusimato (= Numatomas) oro atšilimas (Numatoma, kad oras atšils). |
|
parsiduoti (r. „būti parduodamam, -ai“) |
pvz.: Parsiduoda (= Parduodamas) namas su sodu. Ar čia žaislai neparsiduoda (= žaislų neparduodate)? |
|
rašytis (kirčiuotis, linksniuotis, tartis) |
pvz.: Nosinė čia nesirašo (= nerašoma; Nosinės čia nerašome). Kaip kirčiuojasi šis žodis? (= Kaip kirčiuojamas, kirčiuotinas šis žodis? Kaip kirčiuoti šį žodį?) |
|
skaitytis (r. „būti skaitomam, -ai“) |
pvz.: Norėjau taip parašyti, kad knyga įdomiai skaitytųsi(= būtų įdomi skaityti; kad knygą būtų įdomu skaityti). |
|
statytis (r. „būti statomam, -ai“) |
pvz.: Kaip tik toje vietoje ir statėsi (= buvo statomas) naujas namas. |
|
žiūrėtis |
pvz.: Aktoriai tame spektaklyje gražiai žiūrisi (= Į aktorius tame spektaklyje gražu, malonu, miela žiūrėti; Aktoriai... gražiai atrodo). |
|
|
|
5.8. |
Dalyvis nevartotinas: |
|
5.8.1. |
veikiamasis esamojo laiko dalyvis – su veikėjo nereiškiančiais daiktavardžiais pvz.: komplektuojančios (= komplektuojamosios, komplektinės, komplektavimo) detalės |
|
5.8.2. |
veikiamasis būtojo laiko dalyvis – reikšti lygia greta su tarinio veiksmu vykstančiam arba vėlesniam veiksmui pvz.: Į orą pakilo raketos, numušusios (= ir numušė) tris priešo lėktuvus. Pirmą kartą jis paragavo alkoholio, išgėręs (= gerdamas; kai gėrė) su draugu šampano. Vakar kalbėjo pirmininkas, paraginęs (= ragindamas; ir ragino) aktyviau dalyvauti rinkimuose. |
|
5.8.3. |
neveikiamasis būtojo laiko dalyvis – reikšti savaiminei (t. y. be pašalinio poveikio, specialaus įsikišimo atsiradusiai) ypatybei, pvz.: |
|
|
apsunkintas, -a |
pvz.: Ligonis skundžiasi apsunkintu (= pasunkėjusiu) rijimu; |
|
išplėstas, -a |
pvz.: Odos paviršiuje matyti išplėstos (= išsiplėtusios) venos; |
|
padidintas, -a |
pvz.: Jam buvo nustatytas padidintas (= padidėjęs) skrandžio rūgštingumas. Padidintos paklausos (= Paklausios; Paklausiosios) prekės; |
|
pagreitintas, -a |
pvz.: Jau kuris laikas nepavyksta sureguliuoti pagreitinto (= pagreitėjusio) širdies plakimo; |
|
sulėtintas, -a |
pvz.: Šiai ligai būdinga sulėtinta (= sulėtėjusi) medžiagų apykaita; |
|
sumažintas, -a |
pvz.: Esant sumažintam (= sumažėjusiam) kraujospūdžiui (Dėl sumažėjusio kraujospūdžio) svaigsta galva. |
|
|
|
5.9. |
Pusdalyvis nevartotinas žymėti šalutiniam veiksmui, kuris nė vienu momentu nesutampa su tarinio veiksmu pvz.: Įstojau į muzikos mokyklą, čia baigdamas (= ir čia baigiau) keturias klases. Policininkai netrukus sulaikė vagis, juos nuveždami (= ir nuvežė juos) į nuovadą. |
|
|
|
|
5.10. |
Padalyvis |
|
|
|
|
5.10.1. |
Nevartotinas šalutiniam to paties veikėjo veiksmui reikšti asmeniniuose sakiniuose (vietoj pusdalyvio ar dalyvio) pvz.: Kuo remiantis (= remdamasis) laikraštis skelbia tokią informaciją? Atsižvelgiant (= Atsižvelgdamas) į susidariusią padėtį, įsakau... Pažvelgus (= Pažvelgę) į šias nuotraukas, pastebėsime tam tikrą ryšį. Jos elgiasi nepažeidžiant (= nepažeisdamos) taisyklių. |
|
5.10.2. |
Būtojo kartinio laiko padalyvis nevartotinas tikslui reikšti su jungtuku kad (taip pat su idant) pvz.: Kad apsisaugojus (= Kad apsisaugotumėt; Norėdami apsisaugoti) nuo gripo, gerkite čiobrelių arbatą. Reikia perskaičiuoti sąskaitą, kad išvengus (= kad būtų išvengta; norint išvengti) atsitiktinių klaidų. Idant tvirčiau pasijutus (= Idant; Kad tvirčiau pasijustume; Norint tvirčiau pasijusti), pravartu dar sykį atsigręžti į praeitį. |
|
5.10.3. |
Būtojo kartinio laiko padalyvis nevartotinas sąlygai reikšti su jungtuku jei(gu) pvz.: Jeigu apskaičiavus (= Jeigu apskaičiuotume) nuostolius, išaiškėtų tikroji įmonės padėtis. Projektas būtų patobulintas, jei atidėjus (= jei atidėtume) svarstymą. |
|
|
|
|
5.11. |
Prieveiksmiai su -ai (padaryti iš priesagos -iškas būdvardžių) nevartotini daikto kokybei žymėti pvz.: skyrybos itališkai (= itališkos skyrybos; skyrybos – kaip italų), poilsis kanadietiškai (= kanadietiškas poilsis), viščiukai vilnietiškai (= vilnietiški, vilnietiškai kepti viščiukai), parlamentinė kova gruziniškai (= gruziniška parlamentinė kova; parlamentinė kova – kaip gruzinų). |
|
|
|
|
6. |
SAKINIO DALIŲ IR SAKINIŲ JUNGIMO KLAIDOS |
|
|
|
|
6.1. |
gi nevartotina priešinamajam sujungimui vietoj jungtuko pvz.: Trūksta laikinų poilsiaviečių, gi (= o, bet) ir esamos ne visos jaukios. Jis mušė, gi (= o) mes tik žiūrėjome. Vienos moterys negali atsidžiaugti patogiais žemakulniais batais, gi (= o) kitos tebeieško aukštakulnių. |
|
|
|
|
6.2. |
ir nevartotinas jungti žodžiams vardažodžių ir prieveiksmių stiprinamosiose konstrukcijose, pvz.: |
|
|
daug ir daug |
pvz.: Čia dar slypi daug ir daug (= daug, labai daug, daug daug, be galo daug, itin daug) paslapčių. |
|
labai ir labai |
pvz.: Buvome labai ir labai (= labai labai, nepaprastai, be galo) laimingi. |
|
minios ir minios |
pvz.: Gatvėmis plaukė minios ir minios (= minių minios) žmonių. |
|
tūkstančiai ir tūkstančiai |
pvz.: Turėjome peržiūrėti tūkstančius ir tūkstančius (= tūkstančių tūkstančius; tūkstančius) bylų. |
6.3. |
sykį nevartotinas šalutiniams sąlygos sakiniams jungti pvz.: Sykį (= Jei; Jeigu jau) susitikome, turime pasišnekėti. Tai ir važiuok, sykį (= jei, jeigu; kad) jau nutarei. |
|
6.4. |
vietoj to, kad nevartotinas su bendratimi ar padalyviu vietoj užuot pvz.: Vietoj to, kad paaiškinti (= Užuot paaiškinęs), dar labiau viską supainiojo. Vietoj to, kad ugdyti (= Užuot ugdę) savus restauruotojus, švaistėme lėšas kitur. Raštą vadovai nuslėpė, vietoj to, kad paskelbus (= užuot paskelbę) jį viešai. |
|
|
|
|
7. |
NETEIKTINA ŽODŽIŲ TVARKA |
|
|
|
|
|
Derinamasis arba kilmininku išreikštas nederinamasis pažyminys neturi eiti po pažymimojo žodžio atskirai vartojamuose prekių ir kitų gaminių pavadinimuose pvz.: silkė rūkyta (= rūkyta silkė); sūris „Šėtos“ (= Šėtos sūris); kiaušiniai virti (= virti kiaušiniai) su sviestu; dažai grindų rudi (= rudi grindų dažai); palaidinės rausvo šilko (= rausvo šilko palaidinės) trumpomis rankovėmis ir pan. |
|
|
|
|
8. |
BŪTINIAUSI BENDRINĖS LIETUVIŲ KALBOS TARTIES REIKALAVIMAI |
|
|
|
|
8.1. |
Skirti trumpuosius balsius nuo ilgųjų ir kirčiuotuose, ir nekirčiuotuose skiemenyse: |
|
|
|
|
|
a ir ā |
pvz.: ràstų – rą̃stų, tà – tą̃; rastù – rąstù, dúona – dúoną |
|
e ir ē |
pvz.: nèšti – nẽša; tesiù – tęsiù, sáule – sáulę |
|
e ir ė |
pvz.: vèsti – vė́sti, èstų – ė́stų; režìmas – rėž̀imas |
|
i ir y |
pvz.: trìs – trỹs, kurì – kurį̃; šilù – šylù, stóti – stõtį |
|
u ir ū |
pvz.: siùsti – sių̃sti, namù – namų̃; rudà – rūdà, kéltu – kéltų |
|
o ir ō |
pvz.: sòdą – sõdą; jonù (jònas) – Jonù (Jõnas) |
|
Pastaba. Ypač nepriimtina ilginti trumpuosius kirčiuotus balsius žodžio gale. |
|
|
|
|
8.2. |
Skirti balsius e, ė, o nuo sutaptinių dvibalsių ie, uo kirčiuotuose ir nekirčiuotuose skiemenyse pvz.: sẽną – síeną, rė̃kti – riẽkti, ódą – úodą; senẽlė – sienẽlė, rėkìmas – riekìmas, kopìmas – kuopìmas |
|
|
|
|
8.3. |
Skirti dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių tvirtapradę priegaidę nuo tvirtagalės: |
|
|
|
|
|
ái ir aĩ, |
pvz.: táiko – laĩko, tái – taĩ |
|
áu ir aũ, |
pvz.: tráukia – šaũkia, láuk – laũk |
|
éi ir eĩ, |
pvz.: léisti – keĩsti |
|
ùi ir uĩ, |
pvz.: ùiti – puĩkti |
|
ál ir al̃, |
pvz.: káltas – kal̃tas |
|
ám ir am̃, |
pvz.: sámtis – kam̃štis |
|
án ir añ, |
pvz.: kánda – rañda |
|
ár ir ar̃, |
pvz.: tárpas – var̃pas |
|
él ir el̃, |
pvz.: kélti – tel̃kti |
|
ém ir em̃, |
pvz.: pémpė – tem̃pė |
|
én ir eñ, |
pvz.: sénti – keñtė |
|
ér ir er̃, |
pvz.: vérti – ver̃sti |
|
̀il ir il̃, |
pvz.: pìlti – til̃pti |
|
ìm ir im̃, |
pvz.: kìmti – im̃ti |
|
ìn ir iñ, |
pvz.: pìnti – riñkti |
|
ìr ir ir̃, |
pvz.: vìrti – vir̃sti |
|
ùl ir ul̃, |
pvz.: kùlti – gul̃ti |
|
ùm ir um̃, |
pvz.: stùmti – kum̃pti |
|
ùn ir uñ, |
pvz.: siùndė – siuñtė |
|
ùr ir ur̃, |
pvz.: kùrti – skur̃sti |
|
Pastaba. Pageidautina skirti ilgųjų balsių ir sutaptinių dvibalsių ie, uo priegaides. |
|
|
|
|
8.4. |
Laikytis kietųjų ir minkštųjų priebalsių tarimo taisyklių: |
|
|
|
|
8.4.1. |
Tarti minkštuosius priebalsius prieš priešakinius balsius skoliniuose (kaip lietuviškuose žodžiuose): |
|
|
prieš e |
pvz.: dèmonas, nègras, procèsas |
|
prieš ė |
pvz.: licė̃jus, panacė́ja, kupė̃ |
|
prieš i, y |
pvz.: kumýsas, šašlýkas, situãcija |
8.4.2. |
Tarti minkštąjį priebalsį l prieš minkštuosius priebalsius (net jei tarp jų įsiterpia k ar g) pvz.: buhálteris, Báltija, fìlme; al̃ksnis, smùlkmena, álgebra |
|
8.4.3. |
Tarti kietuosius priebalsius prieš kietuosius priebalsius pvz.: balkònas, albùmas, fìlmas, kultūrà |
|
|
Pastaba. 8.4.3. punkto reikalavimas gali būti netaikomas labai specialiems tam tikrų sričių terminams (pvz.: álfa, áltas, vòltas), kitų kalbų citatoms (pvz.: salto mortale), kai kuriems iš tradicijos tariamiems žodžiams (pvz.: pòlka, vãlsas).“ |
Priedo pakeitimai:
Nr. N-3 (152), 2014-01-30, paskelbta TAR 2014-01-31, i. k. 2014-00771
Pakeitimai:
1.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Nutarimas
Nr. N-3 (152), 2014-01-30, paskelbta TAR 2014-01-31, i. k. 2014-00771
„Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 68 „Dėl Didžiųjų kalbos klaidų sąrašo“ pakeitimo