Suvestinė redakcija nuo 2021-05-01

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 108-2726, i. k. 0971010ISTAVIII-498

 

Nauja redakcija nuo 2021-05-01:

Nr. XIII-3297, 2020-09-24, paskelbta TAR 2020-10-09, i. k. 2020-21146

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LAUKINĖS GYVŪNIJOS

ĮSTATYMAS

 

1997 m. lapkričio 6 d. Nr. VIII-498

Vilnius

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato visuomeninius santykius Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jos oro erdvėje, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, kontinentiniame šelfe ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (toliau – Lietuvos Respublikos teritorija), susijusius su natūralioje gamtinėje aplinkoje gyvenančių ar laikinai esančių, migracijos ar kitu metu pastebimų ar aptinkamų laukinių gyvūnų, jų rūšių buveinių ir lizdų naudojimu, apsauga ir apsaugos reglamentavimu, laukinių gyvūnų, kilusių iš kitų gamtinių zonų, laikymu nelaisvėje ir kitokiu jų naudojimu.

2. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, įgyvendinimą.

3. Šis įstatymas nereglamentuoja domestikuotų gyvūnų naudojimo ir apsaugos, medžioklės, kiek ją reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas, mėgėjų žvejybos, kiek ją reglamentuoja Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymas, žuvininkystės, kiek ją reglamentuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas, ir saugomų laukinių gyvūnų rūšių apsaugos ir naudojimo, kiek tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Cirkas – kaip apibrėžiama 2005 m. spalio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1739/2005, nustatančio gyvūnų sveikatos reikalavimus cirko gyvūnų judėjimui tarp šalių narių, 2 straipsnio 1 punkte.

2. Domestikuotas gyvūnasgyvūnas, kuris per vykdytą selektyvaus veisimo procesą yra įgijęs genetinių pasikeitimų, modifikavusių jo išvaizdą, fiziologiją ir elgesį.

3. Ekosisteminės paslaugos ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 6 punkte apibrėžtą sąvoką „ekosistemų funkcijos“.

4. Epizootija – staigus gyvūnų užkrečiamosios ligos išplitimas atskirame ūkininko ūkyje ar didesnėje teritorijoje (visoje šalyje ar jos dalyje).

5. Invazinė rūšisši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 2 punkte apibrėžtą sąvoką „invazinės svetimos rūšys“.

6. Iškamšatechninėmis priemonėmis atkurta gyvūno ar jo dalių anatominė forma naudojant gyvūno kailį ar odą.

7. Laukinė gyvūnija – laisvėje gyvenančių ir nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų visuma.

8. Laukinės gyvūnijos apsauga – laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms išsaugoti ar palankiai apsaugos būklei atkurti būtinų priemonių visuma.

9. Laukinės gyvūnijos ištekliai – gyvi ir negyvi laukiniai gyvūnai, jų dalys, taip pat kiaušiniai ir lizdai.

10. Laukinio gyvūno hibridas (toliau – hibridas) – gyvūnas, kurio ankstesnėse keturiose kartose buvo vienas ar daugiau kryžminimosi su kitos rūšies gyvūnu atvejų.

11. Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinių gyvūnų rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas. Gyvūnais pagal šį įstatymą taip pat laikomos gyvūno dalys ar gaminiai iš jų, taip pat negyvi gyvūnų egzemplioriai.

12. Laukinių gyvūnų perkėlimas – laukinių gyvūnų individų paėmimas iš vienos vietos ir įkurdinimas gamtoje kitoje jų rūšies natūralaus arealo vietoje.

13. Laukinių gyvūnų rūšies buveinė – specifiniais abiotiniais ir biotiniais veiksniais pasižyminti aplinka, kurioje tam tikros rūšies laukiniai gyvūnai gyvena bet kuriuo savo biologinio ciklo etapu.

14. Laukinių gyvūnų rūšies introdukcija (toliau – introdukcija) – procesas, kai laukinių gyvūnų rūšies individai apgalvotai perkeliami už savo natūralaus arealo ribų ir įkurdinami gamtoje.

15. Laukinių gyvūnų rūšies populiacija – vienos laukinių gyvūnų rūšies individų visuma tam tikrame plote.

16. Laukinių gyvūnų rūšies reintrodukcija (toliau – reintrodukcija) – laukinių gyvūnų rūšies individų pakartotinis įkurdinimas areale, kuriame ta rūšis gyveno, bet išnyko ar buvo išnaikinta.

17. Laukinių gyvūnų rūšis – visuma vienos kilmės panašiomis morfologinėmis, fiziologinėmis, biocheminėmis, ekologinėmis ir etologinėmis ypatybėmis pasižyminčių laukinių gyvūnų individų, paplitusių tam tikroje teritorijoje, turinčių identišką kariotipą, galinčių tarpusavyje kryžmintis ir vesti vaisingus palikuonis. Rūšies sąvoka apima ir už rūšį žemesnio rango taksonus.

18. Prekyba laukiniais gyvūnais – laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų pirkimas, pardavimas, supirkimas, nuoma, mainai, siūlymas parduoti arba kitas veiksmas, kurį galima prilyginti išvardytiems, įskaitant reklamavimą arba parduoti skatinančio veiksmo skelbimą ir kvietimą tartis, laikymas prekybai, vežimas komerciniais tikslais, įvežimas į Lietuvos Respubliką (įskaitant ir įvežimą iš jūros) iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių arba išvežimas iš Lietuvos Respublikos į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis, vežimas tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, viešas eksponavimas siekiant gauti pajamų, viešų vietų puošimas laukiniais gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų.

19. Svetimžemė gyvūnų rūšisši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtą sąvoką „svetimos rūšys“.

20. Zoologijos sodas – vieta su nuolatiniais įrenginiais, specialiomis patalpomis, kuriose nuolat laikomi ir visuomenei ne mažiau kaip septynias dienas per metus eksponuojami gyvi laukiniai gyvūnai, išskyrus cirkus, gyvūnų augintinių parduotuves, taip pat vietas, kuriose asmenys visuomenei eksponuoja ne daugiau kaip 20 rūšių laukinius žinduolius arba ne daugiau kaip 30 rūšių kitus laukinius gyvūnus, ir tai nekelia grėsmės laukinės gyvūnijos ir biologinės įvairovės išsaugojimui. Atvejai, kai laukinių gyvūnų eksponavimas kelia grėsmę biologinei įvairovei, nustatomi Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos apraše.

21. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, Medžioklės įstatyme, Mėgėjų žvejybos įstatyme, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme, Žuvininkystės įstatyme, Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, 2006 m. gegužės 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 865/2006, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. vasario 6 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2019/220 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 865/2006), ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 2019/2117 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 338/97).

 

3 straipsnis. Nuosavybės teisė į laukinę gyvūniją

1. Laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei.

2. Laisvėje gyvenę laukiniai gyvūnai, kurie, vadovaujantis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinės gyvūnijos naudojimą, reikalavimais, buvo paimti iš aplinkos, tampa juos iš aplinkos paėmusio asmens nuosavybe, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

3. Nelaisvėje laikyti natūraliai Lietuvos Respublikos teritorijoje paplitusių rūšių laukiniai gyvūnai, kurie ištrūksta į laisvę ir kurių savininkas per vieną mėnesį nuo ištrūkimo į laisvę dienos šių gyvūnų nesugauna, laikomi laisvėje gyvenančiais valstybei nuosavybės teise priklausančiais laukiniais gyvūnais. Jeigu šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad ištrūkusių į laisvę gyvūnų rūšims paimti iš aplinkos reikalingas leidimas naudoti laukinius gyvūnus, šie gyvūnai laikomi laisvėje gyvenančiais valstybei nuosavybės teise priklausančiais laukiniais gyvūnais po vieno mėnesio nuo leidimo išdavimo dienos, jeigu savininkas per vieną mėnesį nuo leidimo išdavimo dienos šių gyvūnų nesugauna.

 

4 straipsnis. Laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo valstybinis valdymas, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija

1. Laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir savivaldybių vykdomosios institucijos.

2. Aplinkos ministerija:

1) rengia ir tvirtina laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo programas ir koordinuoja jų įgyvendinimą;

2) nustato laukinės gyvūnijos išteklių, laukinių gyvūnų rūšių buveinių, veisimosi vietų, laikino apsistojimo vietų, žiemojimo vietų ir migracijos kelių apsaugos, atkūrimo ir tvarkymo reikalavimus;

3) tvirtina laukinių gyvūnų apsaugos ir veiksmų planų rengimo ir šių planų tvirtinimo tvarkos aprašą, invazinių rūšių valdymo ir naikinimo veiksmų planų tvirtinimo tvarkos aprašą;

4) tvirtina Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodiką;

5) tvirtina Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos aprašą;

6) tvirtina Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašą;

7) tvirtina Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos aprašą;

8) tvirtina Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą;

9) tvirtina Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtį ir Invazinių rūšių kontrolės tarybos nuostatus;

10) suderinusi su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tvirtina Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles;

11) suderinusi su Muitinės departamentu ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tvirtina Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles;

12) kartu su Žemės ūkio ministerija tvirtina Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodiką;

13) nustato ir kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba organizuoja laukinių gyvūnų apsaugos priemones kilus pavojui gyvūnų gyvybei dėl gaisrų, stichinių nelaimių ar avarijų atvejais.

3. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos:

1) koordinuoja, kontroliuoja ir įgyvendina laukinių gyvūnų apsaugos, gausos reguliavimo veiksmų planus, programas, metodikas ir invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemones;

2) teikia informaciją ir konsultuoja asmenis apie šiame įstatyme nustatytus laukinių gyvūnų apsaugos ir naudojimo reikalavimus.

4. Savivaldybių vykdomosios institucijos Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka finansuoja medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencijos priemones; pagal nusistatytus prioritetus dėl pasirinktų invazinių rūšių ir jų paplitimo teritorijų, atsižvelgdamos į sukauptas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas ir į galimybę jas skirti invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonėms įgyvendinti, finansuoja šių priemonių įgyvendinimą.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

LAUKINĖS GYVŪNIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMAS IR APSAUGA

 

5 straipsnis. Laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų teisės ir pareigos

1. Laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai yra fiziniai arba juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (toliau – juridiniai asmenys), kurie šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytais būdais naudoja laukinės gyvūnijos išteklius.

2. Laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai turi teisę:

1) naudoti laukinės gyvūnijos išteklius pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinės gyvūnijos apsaugą ir jos išteklių naudojimą, reikalavimus;

2) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti finansinę paramą laisvėje gyvenančios laukinės gyvūnijos ištekliams apsaugoti ir atkurti, invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonėms įgyvendinti;

3) jeigu nelaisvėje laikyti laukiniai gyvūnai ištrūko į laisvę, per vieną mėnesį nuo šių gyvūnų ištrūkimo į laisvę dienos organizuoti jų paiešką ir juos sugauti. Jeigu šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad ištrūkusių į laisvę gyvūnų rūšims paimti iš aplinkos reikalingas leidimas naudoti laukinius gyvūnus, savininkas per vieną mėnesį nuo leidimo naudoti laukinius gyvūnus išdavimo dienos turi teisę šiuos gyvūnus sugauti. Prašymas išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus turi būti pateiktas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo dienos, kai nustatomas laukinių gyvūnų ištrūkimo į laisvę faktas.

3. Laukinės gyvūnijos išteklių naudotojai privalo:

1) nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų, žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų teisių bei interesų;

2) įgyvendinti privalomas laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių atkūrimo, invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemones;

3) šio įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais atlyginti žalą, atsiradusią dėl laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo;

4) nedelsdami pranešti policijai ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, apie kiekvieną nelaisvėje laikytą ir į laisvę ištrūkusį laukinį gyvūną ar hibridą;

5) savo lėšomis organizuoti gyvūnų sugavimą, nužudymą ar sumedžiojimą, jeigu tai būtina pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

 

6 straipsnis. Laukinės gyvūnijos išteklių naudojimas

1. Laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo būdai:

1) medžioklė;

2) žvejyba;

3) bet koks gyvų laukinių gyvūnų paėmimas iš aplinkos juos renkant, sumedžiojant, sužvejojant, gaudant tam pritaikytomis priemonėmis ar be jų, gyvūnus nužudant arba nenužudant (toliau – paėmimas iš aplinkos). Paėmimu iš aplinkos laikomas ir laukinių gyvūnų sunaikinimas;

4) laukinių gyvūnų laikymas ir veisimas nelaisvėje;

5) laukinių gyvūnų laikymas zoologijos soduose;

6) laukinių gyvūnų veisimas ir kryžminimas;

7) laukinių gyvūnų perkėlimas, introdukcija, reintrodukcija ir išleidimas į laisvę;

8) laukinių gyvūnų naudojimas švietimo ir mokslo tikslais;

9) laukinių gyvūnų naudojimas zoologinėms kolekcijoms sudaryti;

10) laukinių gyvūnų gausos reguliavimas siekiant apsaugoti žmonių sveikatą, fauną ir florą, išvengti didelės žalos žemės, miško ar žuvininkystės ūkiams ir kitai nuosavybei;

11) prekyba laukiniais gyvūnais.

2. Kai kurių laukinių gyvūnų rūšių išteklių naudojimas ir (ar) naudojimo būdai, atsižvelgiant į gyvūnų gerovės reikalavimus, laukinių gyvūnų ekologinę būklę, populiacijų dinamiką, buveinių būklę, reprodukcijos galimybes, biologines, etologines savybes arba jų svarbą tarptautiniu mastu, taip pat dėl šių laukinių gyvūnų rūšių naudojimo metu galinčios kilti grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai, dėl šių laukinių gyvūnų rūšių gyvūnų gerovės reikalavimų užtikrinimo sudėtingumo laikant nelaisvėje, šių laukinių gyvūnų ištrūkimo į laisvę atveju galinčios kilti invazijos į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, galinčios kilti grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai ar kitiems gyvūnams, ištrūkusiems gyvūnams gresiančios neišvengiamos žūties, gali būti draudžiamas (uždraudžiami) arba ribojamas (ribojami) nustatant iš aplinkos paimamų gyvūnų skaičių ir (ar) kitas naudojimo sąlygas ir būdus vadovaujantis šiuo įstatymu, Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintu Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu.

3. Laukinių gyvūnų (išskyrus invazines rūšis) naudojimas neturi kelti grėsmės tokių rūšių ilgalaikiam išlikimui ir pastangoms užtikrinti tinkamą jų apsaugos būklę.

4. Laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo saugomose teritorijose sąlygas nustato Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti veiklą saugomose teritorijose reglamentuojantys teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentai.

5. Laukinės gyvūnijos genetinių išteklių ir su jais susijusių tradicinių žinių naudojimas ir naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, įskaitant biotechnologijas, pasidalijimas vykdomas vadovaujantis 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 511/2014 dėl Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo naudotojams skirtų atitikties priemonių Sąjungoje.

6. Draudžiama naudoti laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių gyvūnus cirkuose, išskyrus atvejus, kai cirkuose demonstruojami ir (arba) naudojami triukus ir manevrus atliekantys šių rūšių laukiniai gyvūnai priskiriami rūšims, įrašytoms į Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nurodytą sąrašą. Šis sąrašas sudaromas atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

TAR pastaba. 6 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d.

 

7 straipsnis. Laukinių gyvūnų laikymas nelaisvėje

1. Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje, priežiūros ir veisimo reikalavimai nustatyti Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Aplinkos ministerija Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustato:

1) leidžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų rūšių sąrašą ir (ar) veisti laukinių gyvūnų sąrašą;

2) laukinių gyvūnų rūšių naudojimo būdų apribojimus ir (ar) draudimus;

3) išimtis dėl šių laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje ir jų naudojimo būdų, atsižvelgdama į šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus.

2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi gyvūnų užkrečiamąją ligą ir atsižvelgdama į šios ligos išplitimo riziką, uždraudžia laikyti nelaisvėje tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus.

 

8 straipsnis. Leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimas ir galiojimo panaikinimas

1. Leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduoda ir sprendimą dėl leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytais reikalavimais.

2. Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nereikalingas:

1) laikant namuose teisėtai įgytus laukinius gyvūnus, nekeliančius grėsmės žmonių gyvybei ir sveikatai, išskyrus saugomų rūšių gyvūnų veisimą;

2) laikant ir veisiant pelinius graužikus, kirstukus, kurmius, moliuskus, varliagyvius, vorus, vabzdžius ir kitus bestuburius gyvūnus, kurie nepriskirti saugomoms rūšims pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą;

3) laikant ir veisiant laukinius gyvūnus, skirtus zoologijos soduose, aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomiems laukiniams gyvūnams šerti;

4) laikant ir veisiant Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nurodytų laukinių gyvūnų rūšių, nepriskiriamų saugomoms rūšims, gyvūnus. Šis sąrašas sudaromas atsižvelgiant į šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus;

5) laikant ir veisiant kailinius žvėrelius specializuotuose ūkiuose (fermose) ūkiniais tikslais;

6) laikant, veisiant ir naudojant laukinių gyvūnų rūšių bandomuosius gyvūnus;

7) laikant prekybai skirtus laukinius gyvūnus, kurie skirti laikyti kaip gyvūnai augintiniai specializuotose gyvūnų prekybos vietose, kurios yra patvirtintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinio padalinio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka;

8) prekiaujant laukinių gyvūnų rūšių gyvūnais augintiniais savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu nustatytose vietose, kuriose gyvūnai nuolat nelaikomi;

9) turint leidimą prekiauti saugomų rūšių gyvūnais, išduotą vadovaujantis Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu;

10) turint šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytą leidimą įkurti zoologijos sodą;

11) turint šio įstatymo 25 straipsnyje nurodytą leidimą naudoti invazines rūšis;

12) laikant ir veisiant vynuogines sraiges;

13) laikant laukinius gyvūnus, paimtus iš aplinkos globos ir gydymo tikslais;

14) kai, panaikinus leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimą, per Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą gyvūnai savininko sprendimu perduodami kitiems asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus laukinius gyvūnus, arba nugaišinami ar nužudomi laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų;

15) laikant gyvūnus, kuriuos laikyti draudžiama, iki bus priimtas galutinis ir neskundžiamas teisinis sprendimas dėl gyvūnų konfiskavimo;

16) jeigu įgyvendinami Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti gamtotvarkos planai ir saugomų rūšių apsaugos ar veiksmų planai, vykdomos saugomų rūšių išsaugojimo programos ir priemonės.

3. Leidimai laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduodami asmenims, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas:

1) asmuo pateikė Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nurodytą prašymą išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, visus tinkamai įformintus dokumentus ir informaciją;

2) asmuo kartu su prašymu išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus pateikė Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai žemės sklypo (statinio), valdomo, naudojamo ir disponuojamo bendrosios nuosavybės teise, bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas (statinys), valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendrosios nuosavybės teise;

3) asmuo, numatantis laukiniams gyvūnams laikyti aptvarus, voljerus ar kitus statinius įrengti miško žemėje, kartu su prašymu išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pateikė Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytą savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimą apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje. Šis savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas įsigalioja tik gavus leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ir įrengus aptvarus, voljerus ar kitus statinius miško žemėje;

4) jeigu asmuo, prašantis išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, pateikė Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai duomenis ir informaciją apie laikomus laukinius gyvūnus Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka (tais atvejais, kai asmuo jau turi kitoms laukinių gyvūnų rūšims išduotą leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus).

4. Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus neišduodamas šiais atvejais:

1) kai laukiniams gyvūnams laikyti skirtus aptvarus, voljerus ar kitus statinius įrengti ketinama:

a) botaniniuose, botaniniuose-zoologiniuose, ornitologiniuose, telmologiniuose draustiniuose, miško genetiniuose draustiniuose, sėkliniuose medynuose, kituose sėklinės bazės objektuose;

b) kelių apsaugos zonose;

c) tveriant tvoras pakrantės apsaugos juostoje pažeidžiant Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių veiklą pakrančių apsaugos juostose, reikalavimus;

2) kai laukiniams gyvūnams laikyti planuojama aptverti didesnį miško žemės plotą, negu leidžiama pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles;

3) kai Saugomų rūšių informacinėje sistemoje yra duomenų apie šioje teritorijoje saugomų rūšių radavietes ir augavietes, kurioms aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomi laukiniai gyvūnai ir vykdoma veikla darys neigiamą poveikį;

4) kai laukiniams gyvūnams laikyti aptvarus, voljerus ar kitus statinius įrengti ketinama teritorijose, kuriose nustatytos Europos bendrijos svarbos natūralios buveinės, ir šiuose aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomi laukiniai gyvūnai ir vykdoma veikla darys neigiamą poveikį šioms buveinėms;

5) kai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinis padalinys informuoja, kad teritorija netinka planuojamus laikyti laukinius gyvūnus dėl užkrečiamųjų ligų, kurioms gali būti jautrūs planuojami laikyti nelaisvėje laukiniai gyvūnai, židinių šioje teritorijoje;

6) kai saugomos teritorijos direkcija informuoja, kad aptvaro, voljero ar kito statinio vietos pasirinkimas prieštarauja veiklą saugomoje teritorijoje reglamentuojantiems teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams;

7) kai saugomos teritorijos direkcija informuoja, kad saugomoje teritorijoje aptvaro, voljero ar kito statinio įrengimo vietoje yra Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, saugomų augalų rūšių augaviečių ar saugomų gyvūnų rūšių veisimosi ar maitinimosi vietų, kurioms aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomi gyvūnai ir vykdoma veikla turės neigiamą poveikį;

8) kai saugomos teritorijos direkcija informuoja, kad saugomoje teritorijoje įrengiant aptvarą, voljerą ar kitą statinį bus užtverti keliai ir priėjimai prie vandens telkinių, rekreacinių teritorijų, kitų saugomoje teritorijoje lankytinų objektų;

9) nebenagrinėjant prašymo išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus dėl to, kad leidimo prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos raštu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų ir (ar) informacijos, reikalingų išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus;

10) jeigu, išdavus leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, aptvarų, voljerų ar kitų statinių savininkas ar naudotojas laikys ir visuomenei eksponuos daugiau laukinių gyvūnų rūšių, negu nustatyta šio įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje.

5. Nebenagrinėjant prašymo išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus dėl šio straipsnio 4 dalies 9 punkte nurodytos priežasties, leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis).

6. Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduodamas dėl kiekvienos numatomos nelaisvėje laikyti laukinių gyvūnų rūšies. Kai aptvaras, voljeras ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę, atsižvelgiant į planuojamų laikyti ir laukinių gyvūnų kiekį, numatomas maksimalus užtveriamos teritorijos plotas.

7. Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduodamas arba rašytinis atsisakymas išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus asmeniui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nurodyto prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir reikalingos informacijos išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus gavimo dienos.

8. Jeigu leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus prašytojas nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos per 30 kalendorinių dienų negauna jokio atsakymo, laikoma, kad leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduotas.

9. Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimas panaikinamas:

1) jeigu leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojas per nustatytą ne ilgesnį kaip 4 mėnesių terminą nepašalina nustatytų pažeidimų dėl laukinių gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje reikalavimų, nustatytų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, vykdymo;

2) leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimą;

3) kai juridinis asmuo, kuriam išduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, likviduojamas ar reorganizuojamas, baigdamas leidime laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nurodytą veiklą;

4) leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojas miršta;

5) Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nustačius gyvūnų užkrečiamąją ligą, dėl kurios išplitimo rizikos nurodytoje teritorijoje negalėtų būti laikomi tam tikrų rūšių laukiniai gyvūnai;

6) kai pagal leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojo pateikiamas ataskaitas ir informaciją arba patikrinimų metu nustatoma, kad laukiniams gyvūnams laikyti aptvarai, voljerai ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę ir juose vienus metus ir ilgiau nelaikomi laukiniai gyvūnai;

7) kai pagal leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojo pateikiamas ataskaitas ir informaciją arba patikrinimų metu nustatoma, kad laukiniams gyvūnams laikyti aptvarai, voljerai ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę ir juose laikoma mažiau laukinių gyvūnų ploto vienete, negu nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, ir per nustatytą ne ilgesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį neįvykdžius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų privalomojo nurodymo dėl aptverto miško žemės ploto sumažinimo arba laikomų laukinių gyvūnų skaičiaus padidinimo ploto vienete aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose;

8) kai aptvaras, voljeras ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę ir per vienus metus juose nepradedami laikyti laukiniai gyvūnai. Vienų metų terminas skaičiuojamas nuo miško žemės aptvėrimo dienos;

9) leidimui laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduoti asmuo buvo pateikęs suklastotus duomenis ir dokumentus.

10. Prieš panaikindama leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimą dėl šio straipsnio 9 dalies 1, 6 ir 8 punktuose nurodytų priežasčių, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 9 dalies 1, 6 ir 8 punktų pažeidimų nustatymo dienos įspėja leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtoją dėl leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo turėtojo prašymu gali būti vieną kartą pratęstas dar 15 kalendorinių dienų. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos.

11. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimą priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtoją.

12. Buvęs leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojas privalo pašalinti aptvarus, voljerus (arba dalį jų) ar kitus statinius, esančius miško žemėje, per Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytą terminą, jeigu juose nelaikomi kiti laukiniai gyvūnai.

13. Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus pakeičiamas pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ir (ar) adresui arba kai pasikeičia fizinis asmuo, teisėtai naudojantis aptvarus, voljerus ar kitus statinius, arba kai išduotame leidime laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus įrašytas fizinis asmuo pakeičia vardą ar pavardę, o kitos leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus sąlygos nesikeičia. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, gavusi asmens prašymą ir žemės sklypo (statinio) nuosavybės teisę ar kitą valdymo teisę patvirtinančius dokumentus ar jų kopijas ir bendraturčių sutikimą (jeigu žemės sklypas (statinys) valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendrosios nuosavybės teise), per 5 darbo dienas nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų leidimui pakeisti, gavimo dienos pakeičia prašymą pateikusiam asmeniui leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus.

14. Jeigu leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimas panaikinamas, per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo priėmimo laukiniai gyvūnai savininko sprendimu gali būti perduodami kitiems asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus laukinius gyvūnus, arba nužudomi ar nugaišinami laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų.

15. Aplinkos ministerijai uždraudus laikyti nelaisvėje ir (ar) veisti tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus, asmenims, turintiems leidimą laikyti nelaisvėje šiuos laukinius gyvūnus, leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimas nenaikinamas. Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojui leidžiama iki draudimo įsigaliojimo įsigytus laukinius gyvūnus laikyti iki jų mirties, užtikrinant, kad šie laukiniai gyvūnai toliau nesiveistų.

 

9 straipsnis. Leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojų pareigos ir teisės

1. Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojo pareigos:

1) laikyti ir žymėti laukinius gyvūnus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus;

2) kaupti ir teikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai informaciją ir ataskaitą apie laikomus laukinius gyvūnus Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais;

3) laikyti tik teisėtai įgytus laukinius gyvūnus;

4) įrengus aptvarą, voljerą ar kitą statinį aptveriant miško žemę, per vienus metus juose pradėti laikyti laukinius gyvūnus. Vienų metų terminas skaičiuojamas nuo miško žemės aptvėrimo dienos;

5) įrengus aptvarą, voljerą ar kitą statinį aptveriant miško žemę, miško žemėje įrengti informacinius ženklus dėl apriboto lankymosi šioje teritorijoje, kaip tai nurodyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse;

6) kai aptvaras, voljeras ar kitas statinys įrengtas aptveriant miško žemę, laikyti ne mažiau laukinių gyvūnų aptverto miško žemės ploto vienete, negu nurodyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse;

7) nugaišusius laukinius gyvūnus tvarkyti vadovaujantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009);

8) Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, pareikalavus, prieš patikrinimą ar patikrinimo metu pateikti visus dokumentus, susijusius su laukinių gyvūnų laikymu ir teisėtu įsigijimu, jeigu šių dokumentų leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojas nėra pateikęs kitam priežiūrą atliekančiam subjektui;

9) patikrinimo metu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, sudaryti sąlygas įsitikinti dėl laikomų laukinių gyvūnų skaičiaus ir jų ženklinimo, jeigu tai įmanoma padaryti saugiai ir nepakenkiant laukiniams gyvūnams;

10) Aplinkos ministerijai pakeitus reikalavimus dėl minimalių atskirų laukinių gyvūnų rūšių laikymo nelaisvėje sąlygų, nustatomų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, ne vėliau kaip per 18 mėnesių terminą nuo aplinkos ministro įsakymo įsigaliojimo įkurdinti laukinius gyvūnus ne blogesnėmis sąlygomis, negu nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse.

2. Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojo teisės:

1) aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laikomų laukinių gyvūnų gausą reguliuoti pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytus reikalavimus dėl leidžiamų medžioklės įrankių ir priemonių naudojimo ir pagal šiose taisyklėse nustatytus saugaus elgesio medžioklės metu reikalavimus;

2) jeigu leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimas panaikinamas, per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo priėmimo laukiniai gyvūnai savininko sprendimu gali būti perduodami kitiems asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus laukinius gyvūnus, arba nužudomi ar nugaišinami laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų.

 

10 straipsnis. Laukinių gyvūnų kryžminimas

1. Laukinių gyvūnų kryžminimo, domestikuotų ir laukinių gyvūnų rūšių gyvūnų kryžminimo, hibridų naudojimo kryžminimui ir šių gyvūnų veisimo reikalavimai nustatyti šiame įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse.

2. Kryžminti skirtingų laukinių, domestikuotų ir laukinių rūšių gyvūnus, kryžminimui naudoti hibridus ir šiuos gyvūnus veisti leidžiama tik mokslo ir studijų institucijoms mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tikslais, turint Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos išduotą leidimą naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui.

 

11 straipsnis. Leidimų naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas

1. Leidimą naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išduoda, sprendimus dėl leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo sustabdymo, leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo panaikinimo priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija vadovaudamasi šiuo įstatymu.

2. Leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui neišduodamas šiais atvejais:

1) kai ketinama kryžminti skirtingų laukinių, domestikuotų ir laukinių gyvūnų rūšių gyvūnus, kryžminimui naudoti hibridus ir šiuos gyvūnus veisti ne mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tikslais;

2) leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui prašytojas negalės užtikrinti, kad hibridai neturės galimybės ištrūkti į laisvę;

3) leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui prašytojas nepateikė Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ataskaitos dėl anksčiau išduoto leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais;

4) nebenagrinėjant prašymo išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui dėl to, kad leidimo prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui.

3. Nebenagrinėjant prašymo išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui dėl šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos priežasties, leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis).

4. Mokslo ir studijų institucija, ketinanti vykdyti laukinių gyvūnų kryžminimą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tikslais, prašyme leidimui naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui gauti kartu su dokumentais ir informacija, nurodyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, pateikia Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai:

1) pagrindžiamąją informaciją apie numatomų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tikslus, laukiamus rezultatus;

2) informaciją apie numatomų vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros trukmę;

3) informaciją, kaip bus užtikrinama, kad laukiniai gyvūnai ir hibridai neištrūks į laisvę;

4) informaciją, kaip bus laikomi hibridai arba kur ir kam planuojama perduoti arba nužudyti ar nugaišinti laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų išveistus hibridus, kai bus baigti moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir (ar) baigsis leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo terminas.

5. Leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išduodamas arba rašytinis atsisakymas išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui asmeniui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nurodyto prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir reikalingos informacijos leidimui naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui gauti gavimo dienos.

6. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant ir įvertinus leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui prašytojo prašyme nurodytą numatomų vykdyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros trukmės pagrįstumą.

7. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pažeidimų nustatymo dienos leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtoją įspėja dėl leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo sustabdymo, jeigu šio leidimo turėtojas:

1) veisia ir laiko didesnį skaičių hibridų, negu nustatyta leidime naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui;

2) laiko laukinius gyvūnus sąlygomis, kurios neatitinka gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje reikalavimų, nustatytų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse;

3) nepateikia Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ataskaitos apie kryžminimui laikomus gyvūnus ir hibridus Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.

8. Nustatytam pažeidimui pašalinti nustatomas ne ilgesnis kaip 10 kalendorinių dienų terminas, kuris leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojo prašymu gali būti pratęstas vieną kartą dar 15 kalendorinių dienų. Terminas pažeidimui pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos.

9. Jeigu per nustatytą terminą leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų, leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimas sustabdomas ne ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui.

10. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo sustabdymo terminas skaičiuojamas nuo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos priimto sprendimo sustabdyti leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimą dienos.

11. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo sustabdymo metu draudžiama vykdyti kryžminimą ir privaloma užtikrinti, kad laikomi hibridai toliau nesiveistų.

12. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojas pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimas.

13. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimas panaikinamas:

1) jeigu leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo sprendimo dėl leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo sustabdymo priėmimo dienos nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių sustabdytas leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimas;

2) leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojui pateikus rašytinį prašymą panaikinti leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimą;

3) kai juridinis asmuo, kuriam išduotas leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui, baigia leidime naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui nurodytą veiklą arba yra likviduojamas ar reorganizuojamas, baigdamas leidime naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui nurodytą veiklą;

4) Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nustačius gyvūnų užkrečiamąją ligą, dėl kurios išplitimo rizikos nurodytoje teritorijoje negalėtų būti laikomi tam tikrų rūšių laukiniai gyvūnai;

5) leidimui naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išduoti asmuo buvo pateikęs suklastotus duomenis ir dokumentus.

14. Prieš panaikindama leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimą dėl šio straipsnio 13 dalies 1 punkte nurodytos priežasties, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie tai, kad leidimo turėtojas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo sustabdymo dienos nepašalino nustatytų pažeidimų, dėl kurių sustabdytas leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimas, gavimo dienos įspėja leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtoją dėl leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo panaikinimo ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojo prašymu gali būti vieną kartą pratęstas dar 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų, leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimas panaikinamas. Terminas pažeidimui pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos.

15. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtoją.

16. Buvęs leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojas po mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros tikslais vykdyto kryžminimo privalo užtikrinti, kad:

1) hibridus toliau laikys taip, kad jie neturėtų galimybės toliau daugintis iki jų natūralios mirties ir neturėtų galimybės ištrūkti į laisvę, arba

2) kad hibridai būtų perduoti mokslo ir studijų institucijoms, turinčioms leidimą naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui, arba

3) kad hibridai būtų nugaišinami ar nužudomi laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų.

 

12 straipsnis. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojo pareigos

Leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui turėtojo pareigos:

1) užtikrinti, kad laikomi kryžminimui laukiniai gyvūnai ir hibridai neturėtų galimybės ištrūkti į laisvę;

2) teikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ataskaitą apie kryžminimui laikomų gyvūnų rūšis ir skaičių bei išveistų hibridų skaičių Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais;

3) laikyti ir žymėti laukinius gyvūnus ir jų hibridus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus;

4) patikrinimo metu sudaryti sąlygas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, įsitikinti dėl laikomų gyvūnų skaičiaus, jeigu tai įmanoma padaryti saugiai ir nepakenkiant gyvūnams.

 

13 straipsnis. Laukinių gyvūnų paėmimas iš aplinkos ir naudojimas

1. Laukinių gyvūnų paėmimo iš aplinkos, laukinių gyvūnų naudojimo reikalavimai nustatyti šiame įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Aplinkos ministerija uždraudžia paimti ir naudoti kai kurių rūšių laukinius gyvūnus, jeigu tai gali kelti grėsmę šių rūšių palankiai apsaugos būklei.

2. Paimti iš aplinkos ir (ar) naudoti laukinius gyvūnus, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, galima turint Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos leidimą naudoti laukinius gyvūnus juos paimant iš buveinių ar tyčia trikdant, išduotą vadovaujantis šiuo įstatymu (toliau – leidimas naudoti laukinius gyvūnus). Saugomų rūšių laukiniai gyvūnai naudojami vadovaujantis Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu.

 

 

 

14 straipsnis. Leidimų naudoti laukinius gyvūnus išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas

1. Leidimą naudoti laukinius gyvūnus išduoda, sprendimus dėl leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo sustabdymo, leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, vadovaudamasi šiuo įstatymu.

2. Leidimas naudoti laukinius gyvūnus nereikalingas:

1) kai gyvūnai nepaimami iš buveinių, tyčia netrikdomi ir nepadaroma žala jų būstams ar buveinėms;

2) trikdant ar paimant iš aplinkos pelinius graužikus, kirstukus, kurmius, roplius, varliagyvius, moliuskus, vorus, vabzdžius ir kitus bestuburius gyvūnus, kurie nepriskirti saugomoms rūšims pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą;

3) paimti iš buveinių visų rūšių žuvis, nėges ir vėžius. Žuvys, nėgės ir vėžiai iš rūšies buveinių paimami Mėgėjų žvejybos įstatymo ir Žuvininkystės įstatymo nustatyta tvarka;

4) medžiojimo termino metu paimti iš aplinkos medžiojamųjų rūšių gyvūnus, kurie pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles priskiriami medžiojamiesiems gyvūnams ir turi Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytus jų medžiojimo terminus. Šie gyvūnai nustatytuoju medžiojimo termino metu paimami iš buveinių Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatyta tvarka;

5) laukinės gyvūnijos naudotojui (leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nurodyto šio įstatymo 8 straipsnyje, turėtojui, leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui, nurodyto šio įstatymo 11 straipsnyje, turėtojui ir leidimo įkurti zoologijos sodą, nurodyto šio įstatymo 17 straipsnyje, turėtojui) paimti iš aplinkos nelaisvėje laikytus ir pabėgusius matomais ženklais paženklintus medžiojamuosius ir medžiojamiesiems nepriskiriamus laukinius gyvūnus, neženklintus svetimžemių rūšių gyvūnus (išskyrus gyvūnus svetimžemių rūšių, nurodytų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse) ir hibridus bet kuriuo metu naudojant veterinarinius vaistus gyvūnams nuraminti, bendrajai nejautrai sukelti, kad gyvūnus būtų galima saugiai fiksuoti; naudojant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nurodytas leidžiamas naudoti šias priemones ir įrankius: tinklus, graibštus, gaudykles, užtikrinančias gyvo ir nesužeisto gyvūno pagavimą, natūralios kilmės masalą, feromoninius ir cheminius jaukus, žiūronus, naktinio stebėjimo prietaisus, dirbtines priedangas, stacionarius ar kilnojamuosius bokštelius, sausumos ir vandens transporto priemones, bet nenaudojant taisyklėse draudžiamų ir kitų leidžiamų, bet šiame punkte nenurodytų, naudoti įrankių ir priemonių, kai laukinės gyvūnijos naudotojas yra pranešęs policijai ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, apie nelaisvėje laikytą ir į laisvę ištrūkusį laukinį gyvūną, kaip tai numatyta šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 4 punkte; jeigu laukinių gyvūnų paėmimas vykdomas medžioklės plotuose, šiame punkte nurodytas laukinės gyvūnijos naudotojas per Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytą terminą apie numatomą vykdyti veiklą ir laiką praneša medžioklės plotų naudotojui ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, vykdančiai laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę;

6) sodybose ir negyvenamuose pastatuose bei jų priklausiniuose šių objektų savininkams, valdytojams ir naudotojams, nepaisant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytų terminų, naudojant Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse numatytas leistinas gaudymo priemones, gaudant ir pasiimant tų rūšių plėšriuosius medžiojamuosius žvėris, kuriems nurodytose taisyklėse yra nustatytas leistinas jų medžioklės terminas;

7) kai reguliuojama medžiojamųjų gyvūnų gausa teritorijose, kuriose pagal Medžioklės įstatymo reikalavimus medžioti draudžiama, ir vadovaujamasi Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu;

8) paimti iš aplinkos laukinius gyvūnus (taip pat ir priskiriamus saugomoms rūšims) globos ir gydymo tikslais, įsitikinus, kad šie gyvūnai laisvėje neišgyvens;

9) nužudant (taip pat ir laukinius gyvūnus, priskiriamus saugomoms rūšims), kai būtina nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.

3. Leidimas naudoti laukinius gyvūnus neišduodamas, jeigu:

1) laukinius gyvūnus ketinama paimti iš buveinių juos nužudant ir naudoti kitais negu zoologinių kolekcijų sudarymo, švietimo, mokslo, gausos reguliavimo tikslais (išskyrus atvejus, kai siekiama paimti iš aplinkos anksčiau laikytus nelaisvėje ir ištrūkusius į laisvę gyvūnus juos nužudant);

2) ketinama medžioti ar laukinių gyvūnų paėmimą iš aplinkos vykdyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse draudžiamais medžioti įrankiais, priemonėmis ir draudžiamais medžioklės būdais;

3) leidimo naudoti laukinius gyvūnus prašytojas nepateikė Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ataskaitos dėl anksčiau išduoto leidimo naudoti laukinius gyvūnus panaudojimo Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais;

4) saugomos teritorijos direkcija nepritaria (kai laukinius gyvūnus numatoma naudoti saugomose teritorijose), kad būtų išduotas leidimas naudoti laukinius gyvūnus, atsižvelgdama į tai, ar numatyta veikla neprieštarauja veiklą saugomoje teritorijoje reglamentuojantiems dokumentams ir ar vykdoma veikla neturės neigiamo poveikio šioje saugomoje teritorijoje saugomoms vertybėms;

5) prašyme nurodyti klaidingi duomenys;

6) nebenagrinėjant prašymo išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus dėl to, kad leidimo naudoti laukinius gyvūnus prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos raštu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus.

4. Nebenagrinėjant prašymo išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus dėl šio straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodytos priežasties, leidimo naudoti laukinius gyvūnus prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis).

5. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į leidžiamų paimti iš aplinkos (ar tyčia trikdyti) gyvūnų biologines ir veisimosi savybes, bet ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui.

6. Leidime naudoti laukinius gyvūnus nurodomi leidžiamų naudoti laukinių gyvūnų rūšių ar jų grupių pavadinimai, leidžiamų paimti ir naudoti laukinių gyvūnų skaičius (jeigu ribojamas), naudojimo būdas ir tikslas, laikas (terminas), vieta (vietos), paėmimo iš aplinkos būdas (jeigu gyvūnus ketinama paimti iš jų buveinių).

7. Jeigu iš anksto negalima nustatyti, kur ir (arba) kokių rūšių laukiniai gyvūnai bus naudojami, leidime naudoti laukinius gyvūnus gali būti nenurodomos konkrečios laukinių gyvūnų rūšys, kurias leidžiama naudoti, ir naudojimo vietos. Tokiu atveju leidimo naudoti laukinius gyvūnus papildomų sąlygų skiltyje iš anksto aptariamos naudojimo sąlygos; nustatomi draudimai dėl laukinių gyvūnų naudojimo terminų ir vietų; dėl laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančios Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos informavimo apie laukinių gyvūnų paėmimo iš aplinkos vietas, laiką ir būdus; dėl medžioklės plotų naudotojų informavimo apie laukinių gyvūnų paėmimo iš aplinkos vietas, laiką ir būdus; dėl laukinių gyvūnų tyčinio trikdymo ar paėmimo iš aplinkos vietų, laiko, būdų ir skaičiaus suderinimo su saugomos teritorijos direkcija, jeigu planuojama naudoti laukinius gyvūnus šioje saugomoje teritorijoje ar šios saugomos teritorijos direkcijai priskirtoje saugomoje teritorijoje.

8. Derindama laukinių gyvūnų tyčinio trikdymo ar paėmimo iš aplinkos vietas, laiką ir būdus šio straipsnio 7 dalyje ir šio įstatymo 15 straipsnio 2 punkte nurodytais atvejais, saugomos teritorijos direkcija priima sprendimą nepritarti laukinių gyvūnų paėmimui iš buveinių arba jų tyčiniam trikdymui (dėl tyčinio trikdymo ar paėmimo iš aplinkos būdo, vietos, laiko ir skaičiaus) saugomoje teritorijoje ar jos dalyje, kai ši veikla prieštarauja veiklą saugomoje teritorijoje reglamentuojantiems dokumentams arba turės neigiamą poveikį saugomoms rūšims ar jų buveinėms. Saugomos teritorijos direkcijai priėmus sprendimą nepritarti laukinių gyvūnų paėmimo iš aplinkos arba jų tyčinio trikdymo sąlygoms (dėl tyčinio trikdymo ar paėmimo iš aplinkos būdo, vietos, laiko ir skaičiaus), laukinius gyvūnus trikdyti ar paimti iš aplinkos saugomoje teritorijoje ar jos dalyje draudžiama.

9. Leidimas naudoti laukinius gyvūnus išduodamas arba rašytinis atsisakymas išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus asmeniui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą naudoti laukinius gyvūnus, gavimo dienos.

10. Jeigu leidimo naudoti laukinius gyvūnus prašytojas nuo prašymo ir kitų reikalingų dokumentų pateikimo dienos per 30 kalendorinių dienų negauna jokio atsakymo, laikoma, kad leidimas naudoti laukinius gyvūnus išduotas.

11. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimas sustabdomas, jeigu leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojas nevykdo šio straipsnio 7 dalyje ir šio įstatymo 15 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančios Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos ir medžioklės plotų naudotojų informavimo apie laukinių gyvūnų paėmimo iš aplinkos vietas, laiką ir būdus; dėl laukinių gyvūnų trikdymo ar paėmimo iš aplinkos vietų, laiko, būdų ir skaičiaus suderinimo su saugomos teritorijos direkcija.

12. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo sustabdymo metu leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojui draudžiama vykdyti šiame leidime nurodytą veiklą.

13. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojas pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimas.

14. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimas panaikinamas:

1) kai leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimą;

2) kai juridinis asmuo, kuriam išduotas leidimas naudoti laukinius gyvūnus, baigia leidime naudoti laukinius gyvūnus nurodytą veiklą, likviduojamas ar reorganizuojamas, baigdamas leidime naudoti laukinius gyvūnus nurodytą veiklą;

3) kai leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojas miršta;

4) jeigu leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojas per leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo terminą daugiau negu vieną kartą pažeidžia leidimo naudoti laukinius gyvūnus sąlygas dėl leidžiamo naudoti ir (ar) paimti iš aplinkos laukinių gyvūnų skaičiaus ir (ar) vietos, ir (ar) laiko (termino), ir (ar) paėmimo iš aplinkos būdų ar priemonių;

5) jeigu asmuo leidimui naudoti laukinius gyvūnus išduoti buvo pateikęs suklastotus duomenis ir dokumentus.

15. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtoją.

 

15 straipsnis. Leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojo pareigos

Leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojo pareigos:

1) jeigu leidimas naudoti laukinius gyvūnus išduotas paimti laukinius gyvūnus iš aplinkos pasibaigus leidimo naudoti laukinius gyvūnus galiojimo terminui, buvęs leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka ir per nustatytą terminą pateikia ataskaitą, kurioje nurodomos paimtų laukinių gyvūnų rūšys, skaičius ir vieta. Ataskaitos pateikimo data nurodoma leidimo naudoti laukinius gyvūnus sąlygose;

2) jeigu medžiojamųjų laukinių gyvūnų rūšių, kurios pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles priskiriamos medžiojamiesiems gyvūnams, paėmimas iš buveinės vykdomas ne Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytu medžiojimo termino metu ar kitų laukinių gyvūnų paėmimas juos nužudant vykdomas medžioklės plotuose Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nustatytais būdais, apie leidime naudoti laukinius gyvūnus nurodytos veiklos vykdymo vietą ir laiką šio leidimo naudoti laukinius gyvūnus turėtojas arba šiame leidime naudoti laukinius gyvūnus nurodytą veiklą vykdysiantis asmuo veiklos vykdymo datą (laikotarpį) ir vietą per Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytą terminą ir šiose taisyklėse nurodyta tvarka apie laukinių gyvūnų paėmimo iš aplinkos vietas, laiką ir būdus turi informuoti laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančią Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją ir medžioklės plotų naudotojus; laukinių gyvūnų tyčinio trikdymo ar paėmimo iš aplinkos vietas, laiką ir būdus turi suderinti su saugomos teritorijos direkcija, jeigu planuoja naudoti laukinius gyvūnus šioje saugomoje teritorijoje ar šios saugomos teritorijos direkcijai priskirtoje saugomoje teritorijoje;

3) vykdydamas leidime naudoti laukinius gyvūnus nurodytą veiklą, su savimi turėti leidimą naudoti laukinius gyvūnus.

 

16 straipsnis. Iškamšų iš laukinių gyvūnų gaminimas. Reikalavimai iškamšų gamintojams

1. Reikalavimai iškamšų gamintojams, duomenų ir informacijos apie pagamintas iškamšas kaupimui, informacijos teikimui Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nustatomi šiame įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse.

2. Draudžiama priimti visų rūšių gyvūnus ir gaminti iš jų iškamšas, jeigu jie buvo neteisėtai sumedžioti, nušauti ar kitaip tyčia nužudyti, išskyrus atvejus, kai neteisėtai paimti gyvūnai yra realizuojami Vyriausybės patvirtintose Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklėse nustatyta tvarka.

3. Iškamšų gamintojo pareigos:

1) paimti visų rūšių laukinius gyvūnus ar jų dalis iškamšoms gaminti tik iš asmenų, pateikusių laukinių gyvūnų ar jų dalių teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus ar jų kopijas (jeigu šie dokumentai reikalingi). Jeigu dėl iškamšos pagaminimo kreipiasi asmuo, neturintis laukinių gyvūnų ar jo dalių teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, iškamšų gamintojas apie tai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančią Aplinkos ministerijos įgaliotą instituciją;

2) Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta tvarka kaupti informaciją apie pagamintas iškamšas ir teikti šią informaciją Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai;

3) turėti laukinių gyvūnų, iš kurių gaminamos iškamšos, teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus ar jų kopijas (jeigu šie dokumentai reikalingi);

4) leisti laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančiai Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai patikrinti ar apžiūrėti gamybines patalpas, šaldytuvus, turimus gyvūnus, iškamšas ir kaupiamą informaciją apie pagamintas iškamšas;

5) tvarkant šalutinius gyvūninius produktus, laikytis Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 reikalavimų.

4. Komerciniais tikslais iškamšos eksponuojamos ar kitaip naudojamos vadovaujantis Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse nustatytais reikalavimais.

 

17 straipsnis. Laukinių gyvūnų laikymas zoologijos soduose. Leidimų įkurti zoologijos sodą išdavimas ir jų galiojimo panaikinimas. Zoologijos sodo ar jo dalies uždarymas, draudimas į zoologijos sodą ar į jo dalį įleisti lankytojus. Zoologijos sodų vertinimo komisija

1. Prieš įkuriant zoologijos sodą ir prieš pradedant į jį leisti lankytojus, būtina gauti leidimą įkurti zoologijos sodą, išduotą vadovaujantis šio įstatymo ir Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos apraše nustatytais reikalavimais.

2. Su prašymu išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą pagal Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos aprašą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pateikiama informacija apie vietą ir jos tinkamumą įkurti zoologijos sodą, informacija apie numatomas laikyti laukinių gyvūnų rūšis ir jų laikymo sąlygas; informacija apie šio straipsnio 12 dalies 1–7 punktų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimą prieš pradedant į zoologijos sodą leisti lankytojus.

3. Vietai, kurioje planuojama įkurti zoologiją sodą, įvertinti, prieš išduodant leidimą įkurti zoologijos sodą ir prieš pradedant į jį leisti lankytojus, dalyvauti kompleksiniuose zoologijos sodo patikrinimuose, teikti metodinę pagalbą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai atliekant zoologijos sodų patikrinimus, Aplinkos ministerija sudaro Zoologijos sodų vertinimo komisiją (toliau – komisija), tvirtina jos sudėtį ir darbo reglamentą. Komisija sudaroma iš Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos įgaliotos išduoti leidimus įkurti zoologijos sodą institucijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Aplinkos ministerijos įgaliotų institucijų, vykdančių laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, atstovų, mokslo ir studijų institucijų, veterinarijos ir biologijos specialistų.

4. Leidimas įkurti zoologijos sodą neišduodamas, jeigu leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojas:

1) neįgyvendina ir (ar) negali užtikrinti, kad išdavus leidimą įkurti zoologijos sodą ir prieš pradedant į jį leisti lankytojus bus įgyvendinti šio straipsnio 12 dalies 1–7 punktų reikalavimai, ir (ar)

2) nesudaro sąlygų atlikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytą vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, įvertinimą.

5. Gavusi Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos apraše nurodytą prašymą išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą, visus tinkamai įformintus dokumentus ir informaciją, reikalingus sprendimui dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo priimti, leidimus įkurti zoologijos sodą išduodanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, prieš išduodama leidimą įkurti zoologijos sodą, organizuoja vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, įvertinimą per Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos apraše nustatytą terminą. Įvertinimą atlieka komisija. Tikrinant įvertinama leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojo numatomo įkurti zoologijos sodo veiklos atitiktis šio įstatymo, Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos aprašo ir kitų laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Komisija per Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos apraše nustatytą terminą pateikia leidimus įkurti zoologijos sodą išduodančiai Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai įvertinimo ataskaitą dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties teisės aktų reikalavimams.

6. Leidimus įkurti zoologijos sodą išduodanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą, gavimo dienos ir, įvertinusi pateiktą komisijos ataskaitą, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo ir išduoda leidimą įkurti zoologijos sodą arba pateikia leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojui rašytinį atsisakymą išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, priimdama sprendimą dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo (arba dėl atsisakymo išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą), įvertina komisijos ataskaitoje pateiktą informaciją dėl numatomo įkurti zoologijos sodo veiklos atitikties šio įstatymo, Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos aprašo ir kitų laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.

7. Vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, įvertinimo ir komisijos ataskaitos pateikimo Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai terminai įskaičiuojami į leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo (arba rašytinio atsisakymo išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą pateikimo) terminą.

8. Jeigu leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojas per Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos apraše nustatytą terminą nesudaro sąlygų atlikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytą vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, įvertinimą, leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo terminas pratęsiamas tiek dienų, kiek dienų vėliau atliekamas įvertinimas.

9. Prašymas išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą nebenagrinėjamas, jeigu leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos raštu leidimus įkurti zoologijos sodą išduodančiai Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos, reikalingų sprendimui dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo priimti; ir (ar) jeigu leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą, pateikimo dienos nesudaro sąlygų atlikti šio straipsnio 5 dalyje nurodytą vietos, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, įvertinimą.

10. Nebenagrinėjant prašymo išduoti leidimą įkurti zoologijos sodą dėl šio straipsnio 9 dalyje nurodytų priežasčių, leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis).

11. Jeigu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją dėl numatomo įkurti zoologijos sodo atitikties šio straipsnio 12 dalyje nurodytoms privalomoms įgyvendinti priemonėms ir reikalavimams ir (ar) laukinių gyvūnų teisėto įsigijimo, leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo terminas gali būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui. Tokiu atveju Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visos reikalingos informacijos ir dokumentų gavimo dienos pateikia leidimo įkurti zoologijos sodą prašytojui atsakymą dėl prašymo nagrinėjimo pratęsimo.

12. Leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas privalo užtikrinti, kad zoologijos sode būtų įgyvendinamos šios priemonės ir reikalavimai:

1) dalyvaujama moksliniuose tyrimuose, kuriais prisidedama prie laukinių gyvūnų rūšių apsaugos, ir (ar) organizuojami mokymai atitinkamų įgūdžių apsaugos srities klausimais, ir (ar) keičiamasi informacija, susijusia su rūšių apsauga, ir (ar) užsiimama rūšių veisimu nelaisvėje, jų populiacijų atkūrimu arba reintrodukcija į laukinę gamtą;

2) skatinamas visuomenės mokymasis ir švietimas biologinės įvairovės apsaugos srityje, teikiant informaciją apie eksponuojamas laukinių gyvūnų rūšis ir jų natūralias buveines;

3) laikomi gyvūnai būtų įkurdinti sąlygomis, kurios atitinka šių gyvūnų rūšių įkurdinimo biologinius, fiziologinius, etologinius ir apsaugos reikalavimus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą;

4) gyvūnai laikomi, šeriami ir girdomi pagal jų fiziologinius poreikius, taikomos biologinio saugumo priemonės, užtikrinama tinkama gyvūnų sveikatos būklė ir nuolatinė jų priežiūra, vykdomos prevencinės ir gydomosios veterinarinės priežiūros ir mitybos programos, prireikus gydymas ir vakcinavimas;

5) užtikrinama, kad gyvūnai neištrūktų iš aptvarų, voljerų, kitų statinių ir įrenginių, kad į šiuos aptvarus, voljerus, kitus statinius ir įrenginius nepatektų laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai;

6) užtikrinamas zoologijos sodo lankytojų saugumas;

7) saugoma, atnaujinama ir teikiama informacija ir duomenys apie zoologijos sode laikomus gyvūnus ir jų rūšis Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos apraše nustatyta tvarka ir terminais;

8) laikomasi šio įstatymo, Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų kontrolės tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinės gyvūnijos apsaugą ir naudojimą, reikalavimų.

13. Laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija zoologijos sodo patikrinimo metu visame zoologijos sode arba jo dalyje nustatytiems pažeidimams dėl šio straipsnio 12 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nurodytų zoologijos sodams privalomų įgyvendinti priemonių ir reikalavimų nevykdymo pašalinti ir, atsižvelgdama į keliamą grėsmę gyvūnų gerovei ir zoologijos sodų lankytojų saugumo užtikrinimą, priima sprendimą ir įpareigoja leidimo įkurti zoologijos sodą turėtoją pašalinti patikrinimo metu nustatytus pažeidimus visame zoologijos sode arba jo dalyje per ne ilgesnį kaip 2 metų laikotarpį. Terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos.

14. Kai leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas zoologijos sodų patikrinimų metu nepateikia teisėtą laukinių gyvūnų rūšių įsigijimą ir (ar) jų kilmę patvirtinančių dokumentų arba visame zoologijos sode arba jo dalyje nustatomi pažeidimai dėl šio straipsnio 12 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų ir privalomų įgyvendinti priemonių nevykdymo, laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimus dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį, iki bus pašalinti patikrinimo metu nustatyti pažeidimai. Prieš priimdama sprendimą dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį, laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nustatytų pažeidimų dėl šio straipsnio 12 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų zoologijos sodams privalomų įgyvendinti priemonių ir reikalavimų nevykdymo nustatymo dienos įspėja leidimo įkurti zoologijos sodą turėtoją dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojo prašymu gali būti vieną kartą pratęstas dar 15 kalendorinių dienų. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos.

15. Nepašalinus šio straipsnio 12 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimų šio straipsnio 14 dalyje nurodytais terminais, laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį ir nustato ne ilgesnį kaip 2 metų terminą pažeidimams pašalinti. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo pažeidimų nustatymo dienos.

16. Laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, atsižvelgdama į zoologijos sodų patikrinimų metu nustatytus pažeidimus dėl šio straipsnio 12 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų ir privalomų įgyvendinti priemonių, užtikrinančių lankytojų saugumą, nevykdymo, sprendimą dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį gali priimti nedelsdama. Priėmusi sprendimą dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį, laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija nustato ne ilgesnį kaip 2 metų terminą pažeidimams pašalinti. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo pažeidimų nustatymo dienos.

17. Laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija sprendimą dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį panaikina, jeigu leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių buvo priimtas sprendimas dėl draudimo įleisti lankytojus į zoologijos sodą arba į jo dalį per šio straipsnio 14 ir (ar) 15, ir (ar) 16 dalyse nurodytus terminus.

18. Jeigu leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas nepašalina patikrinimo metu zoologijos sodo dalyje nustatytų pažeidimų dėl šio straipsnio 12 dalies 2, 7 ir 8 punktuose nurodytų zoologijos sodams privalomų įgyvendinti priemonių ir reikalavimų nevykdymo per nustatytą ne ilgesnį kaip 2 metų terminą skaičiuojant nuo pažeidimo nustatymo dienos arba jeigu per šio straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytus terminus zoologijos sodo dalyje nepašalinami šio straipsnio 12 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimai, laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdanti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą dėl zoologijos sodo dalies uždarymo ir įpareigoja zoologijos sodo dalį uždaryti per nustatytą ne ilgesnį kaip 8 mėnesių terminą. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos.

19. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimą panaikina, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų:

1) leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo galiojimą;

2) juridinis asmuo, kuriam išduotas leidimas įkurti zoologijos sodą, likviduojamas ar reorganizuojamas, baigdamas leidime nurodytą veiklą;

3) leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas miršta;

4) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato gyvūnų užkrečiamąją ligą, dėl kurios išplitimo rizikos nurodytoje teritorijoje negalėtų būti laikomi tam tikrų rūšių laukiniai gyvūnai, ir gyvūnai nepašalinami iš zoologijos sodo per nustatytą terminą;

5) jeigu, skaičiuojant nuo pažeidimo nustatymo dienos, per nustatytą ne ilgesnį kaip 2 metų laikotarpį nepašalinami visame zoologijos sode nustatyti pažeidimai dėl šio straipsnio 12 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nurodytų zoologijos sodams privalomų įgyvendinti priemonių ir reikalavimų arba jeigu per šio straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytus terminus nepašalinami visame zoologijos sode šio straipsnio 12 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų reikalavimų pažeidimai;

6) leidimui įkurti zoologijos sodą išduoti asmuo pateikė suklastotus duomenis ir dokumentus.

20. Prieš panaikindama leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimą dėl šio straipsnio 19 dalies 5 punkte nurodytos priežasties, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija prieš 30 kalendorinių dienų įspėja leidimo įkurti zoologijos sodą turėtoją dėl leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimo panaikinimo.

21. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimo panaikinimo priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo įkurti zoologijos sodą turėtoją.

22. Panaikinus leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimą, buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas įpareigojamas uždaryti zoologijos sodą per nustatytą ne ilgesnį kaip 8 mėnesių terminą nuo leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimo panaikinimo dienos ir pašalinti esančius miško žemėje aptvarus, voljerus (arba jų dalį) ar kitus statinius, dėl kurių priimtas Miškų įstatyme nustatytas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimas apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje.

23. Uždarius zoologijos sodą ar jo teritorijos dalį, leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas (kai leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimas panaikinamas, – buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas) privalo laukinius gyvūnus įkurdinti tokiomis sąlygomis, kurios atitinka šių gyvūnų rūšių įkurdinimo reikalavimus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles. Jeigu leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas (arba buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas) per nustatytą laiką neįkurdina gyvūnų atitinkamomis sąlygomis, Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos siūlymu sveiki gyvūnai turi būti perkelti į turinčius leidimus įkurti zoologijos sodą kitus zoologijos sodus, į aptvarus, voljerus ar kitus statinius, kuriems yra išduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus ir kuriuose yra sąlygos įkurdinti laukinius gyvūnus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, į gyvūnų globos įstaigas arba nugaišinti ar nužudyti laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos, įvertinusios komisijos siūlymą, priima sprendimą dėl gyvūnų perkėlimo, gydymo ar nužudymo, kai leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas (arba buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas) neįkurdina laukinių gyvūnų tinkamomis sąlygomis. Gyvūnų perkėlimą, gydymą ar nužudymą organizuoja leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas (kai leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimas panaikinamas, – buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas). Sergantys gyvūnai perkeliami į veterinarijos gydyklas, iki pasveiks. Gyvūnų perkėlimas, gydymas ir nužudymas atliekamas leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojo (kai leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimas panaikinamas, – buvusio leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojo) lėšomis. Leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas (kai leidimo įkurti zoologijos sodą galiojimas panaikinamas, – buvęs leidimo įkurti zoologijos sodą turėtojas) prisiima visą riziką ir atsakomybę dėl gyvūnų laikymo, naudojimo, perkėlimo, gydymo ar nužudymo.

24. Išduotas leidimas įkurti zoologijos sodą pakeičiamas pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ir (ar) adresui arba kai pasikeičia fizinis asmuo, teisėtai naudojantis aptvarus, voljerus ar kitus statinius, arba kai išduotame leidime įkurti zoologijos sodą įrašytas fizinis asmuo pakeičia vardą ar pavardę, o kitos leidimo įkurti zoologijos sodą išdavimo sąlygos nesikeičia.

25. Keičiant leidimą įkurti zoologijos sodą, leidimus išduodančiai Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pateikiamas prašymas pakeisti leidimą įkurti zoologijos sodą. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija pakeičia leidimą įkurti zoologijos sodą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų leidimą įkurti zoologijos sodą pakeisti, gavimo dienos.

26. Zoologijos sodų veiklos priežiūrą pagal kompetenciją vykdo už laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, už valstybinę veterinarinę kontrolę ir valstybinę veterinarinę priežiūrą atsakingos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

27. Zoologijos sodas, kurio savininko teises ir pareigas įgyvendina Aplinkos ministerija, veiklą vykdo bendradarbiaudamas su šio sodo taryba, kuri yra kolegialus patariamasis organas. Šios tarybos sudarymo tvarką nustato ir jos nuostatus tvirtina aplinkos ministras.

 

18 straipsnis. Invazinių rūšių kontrolės taryba

1. Invazinių rūšių kontrolės taryba teikia pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, šių rūšių valdymo planų, priemonių ir programų kūrimo ir įgyvendinimo, dėl teisės aktų, susijusių su invazinėmis rūšimis, rengimo, pakeitimo ar papildymo, teikia rekomendacijas, siūlymus ir išvadas dėl laukinių gyvūnų bei jų hibridų perkėlimo, introdukcijos ir reintrodukcijos, taip pat teikia pasiūlymus dėl invazinių rūšių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų naudojimo.

2. Invazinių rūšių kontrolės tarybą sudaro Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos įgaliotų institucijų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijų atstovai.

 

19 straipsnis. Laukinių gyvūnų introdukcija, reintrodukcija. Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti laukinius gyvūnus išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas

1. Introdukuoti ar reintrodukuoti laukinius gyvūnus leidžiama turint Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos leidimą laukinių gyvūnų introdukcijai ar reintrodukcijai, išduotą vadovaujantis šiuo įstatymu ir Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašu (toliau – leidimas introdukuoti ar reintrodukuoti).

2. Leidžiama reintrodukuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje natūraliai gyvenusių ir išnykusių laukinių gyvūnų rūšis prieš tai ištiriant, ar tikslinga jas reintrodukuoti, ar reintrodukcija padės atkurti palankią rūšies apsaugos būklę, atsižvelgiant į kitų valstybių patirtį ir atlikus mokslinius tyrimus, jeigu ši reintrodukcija nekelia pavojaus ekosistemų stabilumui, yra įvertintos rūšies perspektyvos, galimas jų poveikis kitoms rūšims, jų populiacijoms ir buveinėms, ir Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai priėmus sprendimą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti išdavimo. Jeigu ketinama reintrodukuoti vietines laukinių gyvūnų rūšis, kurios įrašytos į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą, patvirtintą aplinkos ministro, reintrodukcija gali būti vykdoma tik atitinkamai pasitarus su visuomene dėl šių rūšių reintrodukcijos. Pasitarimo su visuomene tvarką ir terminus nustato Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašas.

3. Sprendimas nepritarti rūšies introdukcijai ar reintrodukcijai priimamas ir leidimas introdukuoti ar reintrodukuoti neišduodamas:

1) jeigu Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija nustato, kad yra hibridizacijos ar konkuravimo su giminingomis rūšimis, epidemijų išplitimo ir buveinių pakitimo pavojus arba kitaip gali būti sutrikdytas ekosistemų stabilumas ar kilti grėsmė žmonių, domestikuotų ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei;

2) jeigu ketinama introdukuoti ar reintrodukuoti laukinių gyvūnų rūšis, kurių paplitimo natūralioje aplinkoje poveikis vietinėms rūšims yra žalingas, nenustatytas, nežinomas ar neprognozuojamas;

3) jeigu ketinama introdukuoti sąmoningai ar nesąmoningai kontroliuojamoje (ne gamtinėje) aplinkoje išaugintas invazines rūšis, sąmoningai ar nesąmoningai nelaisvėje išveistus hibridus.

4. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija išduoda leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti arba pateikia atsakymą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti neišdavimo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše nurodyto prašymo, laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti, gavimo dienos. Prašyme pateikiama informacija, nurodyta Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše.

5. Reikalavimai, taikomi laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui, nustatomi šiame įstatyme ir Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše. Laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekte turi būti:

1) pateikiama informacija apie vietovę, kurioje numatoma vykdyti introdukciją ar reintrodukciją, ir informacija apie šios vietovės biologinę įvairovę;

2) pateikiama informacija apie numatomų introdukuoti ar reintrodukuoti laukinių gyvūnų kilmę, genetiką, skaičių, amžių;

3) pateikiama informacija apie numatomų introdukuoti ar reintrodukuoti laukinių gyvūnų vyriškos ir moteriškos lyties individų santykį;

4) pateikiama informacija apie tinkamiausią introdukcijos ar reintrodukcijos laiką (sezoną);

5) pateikiama informacija apie numatomą aklimatizacijos ir natūralizacijos laiką;

6) įvertinami biotiniai ir abiotiniai veiksniai, lemiantys laukinio gyvūno rūšies egzistavimą;

7) įvertinamas galimas introdukuojamos ar reintrodukuojamos laukinio gyvūno rūšies poveikis ekosistemai;

8) introdukuojamos ar reintrodukuojamos laukinio gyvūno rūšies stebėsenos programa pateikiama kaip sudedamoji rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto dalis. Stebėsenos atlikimo dažnumas ir terminas nustatomi laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekte atsižvelgiant į rūšies biologines savybes.

6. Priimdama sprendimą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti išdavimo, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įvertina laukinio gyvūno rūšies biologines savybes ir šios rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos galimą poveikį aplinkos komponentams, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašu, ir konsultuojasi su Invazinių rūšių kontrolės taryba Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

7. Invazinių rūšių kontrolės taryba pritaria, pritaria su pastabomis arba nepritaria parengtam laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalyje nurodytus aspektus ir į šiame įstatyme, ir į Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše nurodytus reikalavimus laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui.

8. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto gavimo dienos priima sprendimą dėl pritarimo laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui ir išduoda leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti arba informuoja leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytoją dėl projekto patikslinimo pagal pateiktas pastabas (dėl introdukcijos ar reintrodukcijos vietos, laiko, rūšių kilmės, skaičiaus, amžiaus, stebėsenos programos), arba pateikia leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui atsakymą dėl nepritarimo laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektui.

9. Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojas ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo siūlymo patikslinti laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektą gavimo dienos pateikia Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai patikslintą projektą.

10. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, konsultuodamasi su Invazinių rūšių kontrolės taryba Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo pataisyto pagal pateiktas pastabas laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto gavimo dienos leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui išduoda leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti arba pateikia jam atsakymą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti neišdavimo.

11. Jeigu ketinama introdukuoti natūraliai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijose nepaplitusių rūšių paukščius, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, prieš priimdama galutinį sprendimą, privalo gauti Europos Komisijos pritarimą introdukcijai. Tokiu atveju Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti išduoda arba rašytinį atsisakymą išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti pateikia leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti, gavimo dienos, neįskaičiuojant termino nuo kreipimosi į Europos Komisiją iki atsakymo dėl Europos Komisijos pritarimo (nepritarimo) introdukcijai gavimo dienos.

12. Jeigu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai sprendimui dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti išdavimo (neišdavimo) priimti būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją: ar laukinio gyvūno rūšis nekels grėsmės vietinėms laukinių gyvūnų rūšims, ar nekonkuruos su jomis dėl maisto ir buveinių, ar netaps invazine rūšimi ir nepadarys žalos vietinei biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai, ar ši laukinio gyvūno rūšis nebus ligų ir parazitų, pavojingų gyvūnams ir žmonėms, pernešėja, ir dėl numatomos laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos įvertinimo reikia kreiptis į mokslo ir studijų institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti išdavimo (neišdavimo) terminas gali būti pratęsiamas vieną kartą iki 30 kalendorinių dienų. Tokiu atveju Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto, visos reikalingos informacijos ir dokumentų gavimo dienos pateikia leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui atsakymą dėl prašymo nagrinėjimo pratęsimo. Į šį terminą neįskaičiuojamas terminas, per kurį leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojas pateikia patikslintą laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektą Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai, ir terminas, per kurį Aplinkos ministerijos įgaliota institucija po patikslinto pagal pateiktas pastabas laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto gavimo dienos išduoda leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti arba pateikia atsakymą dėl leidimo neišdavimo.

13. Prašymas išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti nebenagrinėjamas, jeigu leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojas:

1) per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus, duomenis ir (ar) informaciją gavimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir (ar) informacijos, nurodytų Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše ir reikalingos leidimui introdukuoti ar reintrodukuoti išduoti;

2) per 90 kalendorinių dienų nuo siūlymo patikslinti laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projektą gavimo dienos nepateikia pagal pateiktas pastabas patikslinto laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto.

14. Nebenagrinėjant prašymo išduoti leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti dėl šio straipsnio 13 dalyje nurodytų priežasčių, leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai, duomenys ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus, duomenis ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis).

15. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą sustabdo, jeigu:

1) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas nesilaiko išduotame leidime introdukuoti ar reintrodukuoti nustatytų sąlygų dėl introdukcijos ar reintrodukcijos, laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekto ir pažeidžia šio įstatymo reikalavimus;

2) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas nevykdo pareigų, nustatytų šio įstatymo 20 straipsnyje;

3) gaunama ir įvertinama nauja informacija apie planuojamos ar vykdomos introdukcijos ar reintrodukcijos galimą grėsmę arba galimą neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir ekosisteminėms paslaugoms;

4) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas pateikia rašytinį prašymą sustabdyti leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą.

16. Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas gali būti sustabdomas ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.

17. Prieš sustabdydama leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą dėl šio straipsnio 15 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priežasčių, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 15 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų pažeidimų nustatymo dienos įspėja leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtoją dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojo prašymu gali būti vieną kartą pratęstas dar 15 kalendorinių dienų. Jeigu per nustatytą laikotarpį leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų, leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas sustabdomas. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos.

18. Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo terminas skaičiuojamas nuo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos priimto sprendimo dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo priėmimo dienos.

19. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymą panaikina, jeigu:

1) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas per nustatytą ne ilgesnį kaip 2 metų terminą nuo sprendimo dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo priėmimo dienos pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas;

2) Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, konsultuodamasi su Invazinių rūšių kontrolės taryba Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše nustatyta tvarka ir remdamasi turima informacija, įvertina, kad planuojama ar vykdoma introdukcija ar reintrodukcija nekelia grėsmės arba nedaro neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir ekosisteminėms paslaugoms;

3) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas pateikė prašymą panaikinti leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymą, jeigu prieš tai buvo pateikęs prašymą sustabdyti leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą.

20. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą panaikina, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų:

1) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą;

2) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas likviduojamas ar reorganizuojamas, baigdamas leidime introdukuoti ar reintrodukuoti nurodytą veiklą;

3) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas miršta;

4) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas per nustatytą ne ilgesnį kaip 2 metų terminą nuo sprendimo dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo priėmimo dienos nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas;

5) pažeidimas dėl tos pačios sąlygos, nustatytos išduotame leidime introdukuoti ar reintrodukuoti ar laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekte, dėl to paties šio įstatymo reikalavimo, reglamentuojančio introdukciją ar reintrodukciją, padaromas antrą kartą per 2 metų laikotarpį;

6) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas per 3 metus nuo leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti išdavimo dienos nepradeda vykdyti veiklos;

7) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas buvo sustabdytas dėl šio straipsnio 15 dalies 3 punkte nurodytos priežasties ir ne vėliau kaip per 2 metus nuo leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo dienos negaunama naujos informacijos ir nenustatoma, kad planuota ar vykdyta introdukcija ar reintrodukcija nekelia grėsmės arba nedaro neigiamo poveikio biologinei įvairovei ir ekosisteminėms paslaugoms;

8) leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas, pateikęs prašymą dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo, per 2 metus nuo leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo nepateikia prašymo dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo panaikinimo;

9) leidimui introdukuoti ar reintrodukuoti išduoti asmuo pateikė suklastotus duomenis ir dokumentus.

21. Prieš panaikindama leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimą dėl šio straipsnio 20 dalies 4, 6 ir 8 punktuose nurodytų priežasčių, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija prieš 10 darbo dienų įspėja leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtoją apie leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo panaikinimą. Jeigu leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojas per 10 darbo dienų nuo įspėjimo gavimo dienos pašalina šio straipsnio 20 dalies 4, 6 ir 8 punktuose nurodytas priežastis, leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimas nenaikinamas.

22. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtoją.

23. Leidimas introdukuoti ar reintrodukuoti pakeičiamas pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ir (ar) adresui arba kai pasikeičia fizinis asmuo, vykdantis introdukciją ar reintrodukciją, arba kai išduotame leidime introdukuoti ar reintrodukuoti įrašytas fizinis asmuo pakeičia vardą ar pavardę, o kitos leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti sąlygos nesikeičia. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, gavusi asmens prašymą, per 5 darbo dienas nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti pakeisti, gavimo dienos pakeičia prašymą pateikusiam asmeniui leidimą introdukuoti ar reintrodukuoti.

 

20 straipsnis. Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojo pareigos

Leidimo introdukuoti ar reintrodukuoti turėtojo pareigos:

1) atlikti introdukuotos ar reintrodukuotos rūšies išgyvenimo ir sveikatingumo stebėseną, nustatytą laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekte;

2) vykdydamas introdukciją ar reintrodukciją, laikytis leidime introdukuoti ar reintrodukuoti nustatytų sąlygų dėl introdukcijos ar reintrodukcijos ir sąlygų, nustatytų laukinio gyvūno rūšies introdukcijos ar reintrodukcijos projekte;

3) teikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ataskaitas apie laukinio gyvūno rūšies įveisimo rezultatus, vadovaujantis Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašu;

4) užtikrinti priemones, kuriomis galima greitai ir veiksmingai sunaikinti ar kontroliuoti introdukuotų ar reintrodukuotų laukinių gyvūnų rūšių plitimą, jeigu jos pradeda kenkti ekosistemai.

 

21 straipsnis. Laukinių gyvūnų perkėlimas ir išleidimas į laisvę

1. Draudžiama laukinius gyvūnus perkelti, išleisti į laisvę, jeigu Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija nustato, kad yra hibridizacijos, epidemijų išplitimo ir buveinių pakitimo pavojus arba kitaip gali būti sutrikdytas ekosistemų stabilumas ar kilti grėsmė žmonių, domestikuotų ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei. Nelaisvėje laikyti ir tyčia ar netyčia išleisti į laisvę ar ištrūkę į laisvę laukiniai gyvūnai turi būti skubiai paimami iš aplinkos (sugauti, nužudomi arba sumedžiojami) laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų lėšomis per Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytą terminą.

2. Draudžiama išleisti į laisvę ar perkelti invazinių ir svetimžemių rūšių (išskyrus svetimžemių gyvūnų rūšis, nurodytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse) gyvūnus, sąmoningai ar nesąmoningai nelaisvėje išveistus hibridus. Nelaisvėje laikyti ir tyčia ar netyčia išleisti į laisvę ar ištrūkę į laisvę hibridai, svetimžemių (išskyrus svetimžemių gyvūnų rūšis, nurodytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse) ir invazinių rūšių gyvūnai privalo būti skubiai paimami iš aplinkos (sugauti, nužudomi arba sumedžiojami) laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų lėšomis: hibridai ir svetimžemės gyvūnų rūšys – per Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytą terminą, invazinės rūšys – per Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše nustatytą terminą.

3. Leidžiama išleisti į laisvę arba perkelti sveikus Lietuvos Respublikos teritorijoje natūraliai gyvenančių rūšių laukinius gyvūnus ir svetimžemių gyvūnų rūšis, nurodytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, į jiems būdingas buveines, jeigu tikėtina, kad laisvėje šie gyvūnai išgyvens, ir įsitikinus, kad laukinių gyvūnų perkėlimas arba išleidimas į laisvę nekels grėsmės ekosistemų stabilumui, buveinių pakitimui, nedarys neigiamo poveikio vietinei tos rūšies populiacijai ir nekels grėsmės žmonių, domestikuotų ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei. Svetimžemių gyvūnų rūšys įtraukiamos į leidžiamų išleisti į laisvę arba perkelti svetimžemių gyvūnų rūšių sąrašą, nurodytą Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, atsižvelgiant į šioje dalyje nurodytus kriterijus.

4. Asmuo, planuojantis perkelti arba išleisti į laisvę nelaisvėje laikomus gyvūnus (taikoma tik žinduoliams ir paukščiams), apie numatomą laukinių gyvūnų perkėlimą arba išleidimą į laisvę privalo pranešti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ir gauti jos pritarimą. Asmuo pranešime turi pateikti informaciją apie planuojamus perkelti ar išleisti į laisvę laukinius gyvūnus, jų skaičių, perkėlimo ar išleidimo į laisvę vietą, laiką ir pateikti visą informaciją ir dokumentus, nurodytus Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše.

5. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo ir visos informacijos, nurodytos Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše, gavimo dienos priima sprendimą pritarti be pastabų ar su pastabomis (dėl vietos, laiko, gyvūnų skaičiaus) laukinių gyvūnų perkėlimui arba išleidimui į laisvę arba pateikia atsisakymą pritarti laukinių gyvūnų perkėlimui arba išleidimui į laisvę.

6. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą nepritarti laukinių gyvūnų perkėlimui arba išleidimui į laisvę šiais atvejais, kai:

1) laukinių gyvūnų perkėlimas arba išleidimas gali kelti grėsmę ekosistemų stabilumui ir (ar) buveinių pakitimui ir (ar) būtų neigiamas poveikis vietinei tos rūšies populiacijai;

2) planuojama laukinius gyvūnus perkelti ar išleisti į jiems nebūdingas buveines;

3) planuojama perkelti ar išleisti į laisvę invazinių ir svetimžemių gyvūnų rūšis (išskyrus svetimžemių gyvūnų rūšis, nurodytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse), sąmoningai ar nesąmoningai nelaisvėje išveistus hibridus;

4) laukiniai gyvūnai nesveiki ir (ar) gali kilti epidemijų išplitimo pavojus;

5) gali kilti grėsmė žmonių, domestikuotų ar laukinių gyvūnų sveikatai ir gyvybei.

7. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, priimdama sprendimą dėl pritarimo (nepritarimo) laukinių gyvūnų perkėlimui ar išleidimui į laisvę, gali konsultuotis su Invazinių rūšių kontrolės taryba, Aplinkos ministerija ar kitomis institucijomis, nurodytomis Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše.

8. Asmenys, perkeldami ar išleisdami į laisvę laukinius gyvūnus, turi laikytis pateiktame pranešime ir Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pateiktose pastabose nustatytų sąlygų.

9. Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pranešti ir gauti jos pritarimą nereikia šiais atvejais (taikoma dėl visų laukinių gyvūnų), kai:

1) globos ir gydymo tikslais paimti išgiję laukiniai gyvūnai išleidžiami į jiems būdingas buveines;

2) laukiniai gyvūnai perkeliami arba išleidžiami į laisvę įgyvendinant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus laukinių gyvūnų rūšių apsaugos ar veiksmų planus, vykdomas saugomų rūšių išsaugojimo programas ir priemones.

10. Kai laukiniams gyvūnams (išskyrus svetimžemių gyvūnų rūšis ir invazines rūšis, hibridus) gresia neišvengiama žūtis ar sunaikinimas dėl stichinių nelaimių, laukinius gyvūnus perkelti ar išleisti į laisvę į jiems būdingas buveines leidžiama pranešus Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ir negavus jos pritarimo.

11. Žuvų perkėlimas vykdomas vadovaujantis Žuvininkystės įstatymu.

 

22 straipsnis. Laukinių gyvūnų globa, paėmimas iš aplinkos globoti ir gydyti

1. Paimti laukinius gyvūnus iš aplinkos ir laikyti juos nelaisvėje globos ir gydymo tikslais leidžiama vadovaujantis šiuo įstatymu, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis.

2. Išgijusius laukinius gyvūnus (išskyrus invazines rūšis) būtina grąžinti į buveines, iš kurių jie paimti, arba į jiems būdingas buveines, arba būtina perkelti į voljerus, aptvarus ar kitus statinius, įrengtus pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, jeigu tikėtina, kad laisvėje šie gyvūnai neišgyvens. Globos tikslais paimtų iš aplinkos ir nuolat nelaisvėje laikomų laukinių rūšių žinduolių ir paukščių laikytojas privalo turėti privataus veterinarijos gydytojo rašytinę išvadą, patvirtinančią, kad šiam gyvūnui reikalinga nuolatinė globa.

3. Nuolat nelaisvėje globos tikslais laikant paimtus iš aplinkos laukinių rūšių žinduolius ir paukščius, turint privataus veterinarijos gydytojo rašytinę išvadą, patvirtinančią, kad gyvūnui reikalinga nuolatinė globa, leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nurodytas šio įstatymo 7 straipsnyje, nereikalingas. Nelaisvėje globos tikslais laikomi paimti iš aplinkos laukiniai gyvūnai turi būti laikomi pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus.

4. Nelaisvėje laikomiems laukiniams gyvūnams turi būti sudarytos tinkamos sąlygos vadovaujantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėmis.

5. Laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus globos tikslais leidžiama šerti ar lesinti tik Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytais atvejais ir būdais, išskyrus medžiojamuosius gyvūnus, kurių šėrimas ir jaukinimas nustatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse.

 

23 straipsnis. Laukinių gyvūnų gausos reguliavimas

1. Atskirų rūšių laukinių gyvūnų gausa reguliuojama siekiant apsaugoti laukinius augalus, grybus, laukinę gyvūniją ir natūralias jų buveines, apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, ūkinius gyvūnus, miškus, žuvininkystės ūkius, vandenis ir kitą nuosavybę, atsižvelgiant į visuomenės sveikatą ir saugą arba į kitas įpareigojančias ir svarbias visuomenės intereso priežastis, tarp jų socialinio ar ekonominio pobūdžio svarbias ir palankias pasekmes aplinkai, švietimo ir mokslo tikslais. Laikoma, kad įpareigojančių svarbesnio visuomenės intereso priežasčių, tarp jų ir socialinio ar ekonominio pobūdžio, esama, kai įrodyta, kad planuojama ūkinė veikla būtina dėl veiksmų ar planų, kurių tikslas yra apginti pamatines žmonių gyvenimo vertybes (sveikatą, saugumą, aplinką), arba dėl pagrindinių valstybės ir visuomenės politikos programų, arba dėl ekonominės ar socialinės veiklos vykdymo ir viešųjų paslaugų teikimo.

2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nustato ir kartu su Aplinkos ministerija ar jos įgaliotomis institucijomis įgyvendina gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėsenos, kontrolės ir likvidavimo laukinių gyvūnų populiacijoje priemones.

3. Privalomus nurodymus dėl priemonių laukinių gyvūnų gausai reguliuoti laukinės gyvūnijos išteklių naudotojams Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytą kompetenciją gali duoti atitinkamų savivaldybių administracijų direktoriai kartu su visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritorinių padalinių ar aplinkos apsaugos institucijų vadovais.

4. Laukinių gyvūnų gausa reguliuojama humaniškais būdais, išsaugant jų buveines ir nedarant žalos kitų rūšių laukiniams gyvūnams.

5. Laukinių gyvūnų gausos reguliavimo būdus ir priemones nustato Medžioklės įstatymas, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašas, aplinkos ministro tvirtinami laukinių gyvūnų rūšių gausos reguliavimo tvarkos aprašai, programos, planai ir metodikos.

6. Saugomų laukinių gyvūnų rūšių gausos reguliavimo sąlygas ir būdus nustato Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas.

7. Žuvų, nėgių, vėžiagyvių, moliuskų ir kitų rūšių vandens bestuburių gausa reguliuojama vadovaujantis Žuvininkystės įstatymu, Mėgėjų žvejybos įstatymu.

 

24 straipsnis. Invazinių rūšių naudojimas, valdymas, gausos reguliavimas ir plitimo prevencija

1. Invazinių rūšių valdymas ir naikinimas, gausos reguliavimo ir naikinimo būdai nustatomi Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše.

2. Invazines rūšis draudžiama tyčia paleisti į laisvę, introdukuoti, reintrodukuoti, perkelti ir įkurdinti aplinkoje.

3. Kai remiantis šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais nustatoma, kad tam tikrų svetimžemių rūšių gyvūnai, ištrūkę į laisvę, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę žmonių sveikatai, kitiems gyvūnams ar augalams, tam tikrų rūšių laukinių gyvūnų laikymas, veisimas, platinimas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją, pateikimas rinkai, mainymas, prekiavimas jomis ir kitoks naudojimas gali būti ribojamas arba draudžiamas. Invazinių rūšių naudojimo ribojimai ir draudimai bei draudimams taikomos išimtys nurodytos Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše. Šias rūšis veisti, laikyti, platinti, pateikti rinkai, prekiauti jomis ir naudoti leidžiama laikantis Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 ir Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos aprašo reikalavimų.

4. Visuomenės ir atskirų subjektų informavimą apie tam tikrų svetimžemių gyvūnų rūšių laikymo, veisimo, platinimo, įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš Lietuvos Respublikos, vežimo per Lietuvos Respublikos teritoriją, pateikimo rinkai, mainymo, prekiavimo jomis ir kitokio naudojimo ribojimus ar draudimus organizuoja ir koordinuoja Aplinkos ministerija ir (ar) jos įgaliotos institucijos.

5. Jeigu invazinė rūšis įtraukta ir į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, ir į Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytą Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą (toliau – Sąjungos sąrašas), taikomos Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 ir šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios į Sąjungos sąrašą įtrauktų invazinių rūšių naudojimą.

6. Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos ir valdymo priemonių, nustato įpareigojimus vandens telkinių, žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių, kurios nurodomos Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše, naikinimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad invazinės rūšys neplistų į gretimus sklypus ar vandens telkinius, įgyvendinimo. Įpareigojimai dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių įgyvendinimo nustatomi atsižvelgiant į šių rūšių daromą neigiamą poveikį biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, plitimo ypatumus ir į naikinimo priemonių veiksmingumą.

7. Naudoti invazines rūšis (gyvus gyvūnus), kurios įrašytos į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir neįtrauktos į Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytą Sąjungos sąrašą, leidžiama:

1) kai jos laikomos turint leidimą įkurti zoologijos sodą, nurodytą šio įstatymo 17 straipsnyje;

2) laikant jas mokslo ir studijų institucijose mokslo tikslais ir turint leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nurodytą šio įstatymo 8 straipsnyje;

3) laikant jas švietimo įstaigose švietimo tikslais ir turint leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nurodytą šio įstatymo 8 straipsnyje. Šie gyvūnai turi būti laikomi uždaroje valdoje ir imtasi visų priemonių, kad jie nesidaugintų ir neištrūktų į laisvę;

4) kai jos laikomos ir veisiamos specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose ir jais prekiaujama siekiant sudaryti veislinę bandą specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose;

5) kai gyvūnai, kurių rūšys nurodytos Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše, įgyti iki 2014 m. liepos 1 d. arba įgyti iki šių rūšių įrašymo į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Šiuos gyvūnus dauginti draudžiama ir turi būti užkirstas kelias jiems ištrūkti į laisvę.

8. Invazinių rūšių gyvūnai, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse priskirti medžiojamiesiems gyvūnams, medžiojami vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir Medžioklės įstatymu.

9. Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos praneša Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms apie rūšių, įtrauktų į Sąjungos sąrašą, ankstyvą aptikimą ir likvidavimą, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, ir organizuoja šių rūšių likvidavimo priemonių taikymą Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše nustatyta tvarka.

10. Uždaroje valdoje laikyti ir paplitę aplinkoje invazinių rūšių gyvūnai turi būti skubiai paimami iš aplinkos (sugauti, nužudomi arba sumedžiojami) laukinės gyvūnijos išteklių naudotojų lėšomis per Invazinių rūšių valdymo ir naikinimo tvarkos apraše nustatytą terminą.

 

25 straipsnis. Leidimo naudoti invazines rūšis išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas

1. Vyriausybės įgaliota institucija išduoda šiuos Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nustatytus leidimus naudoti invazines rūšis, įrašytas į Sąjungos sąrašą (taip pat sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą ir panaikina jų galiojimą) (toliau – leidimas naudoti invazines rūšis):

1) Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 straipsnyje nurodytus leidimus naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje;

2) Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnyje nurodytus leidimus naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus.

2. Leidimai naudoti invazines rūšis išduodami, jų galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas ir leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas panaikinamas vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1143/2014 ir šio straipsnio nuostatomis.

3. Vyriausybės įgaliota institucija prie išduotų Leidimų naudoti invazines rūšis prideda 2016 m. vasario 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 2016/145, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1143/2014 patvirtinamas formatas dokumento, laikomo įrodymu, kad kompetentingos valstybių narių valdžios institucijos išdavė leidimą įstaigoms vykdyti tam tikrą veiklą, susijusią su Sąjungai susirūpinimą keliančiomis invazinėmis svetimomis rūšimis, nurodytą dokumentą (toliau – leidimo įrodymas). Leidimo įrodymas visais atvejais pridedamas prie leidimo naudoti invazines rūšis ir prie šiame leidime naudoti invazines rūšis, nurodytas Sąjungos sąraše, egzempliorių ir yra neatsiejamas nuo leidimo naudoti invazines rūšis.

4. Vyriausybės įgaliota institucija prireikus kreipiasi į Žemės ūkio ministeriją ar jos įgaliotas institucijas ar į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kad šios pagal kompetenciją įvertintų leidimo naudoti invazines rūšis prašytojo pateiktą informaciją ir teiktų kitą informaciją, reikalingą pateikiant Europos Komisijai paraišką išduoti žemės ūkio veiklos subjektams leidimą naudoti invazines rūšis žemės ūkyje su socialinio ar ekonominio pobūdžio interesais susijusiais tikslais.

5. Kartu su prašymu gauti leidimą naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, pateikiami visi dokumentai ir informacija, nurodyti Reglamente (ES) Nr. 1143/2014. Kartu su prašymu gauti leidimą naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikiami visi dokumentai ir informacija, nurodyti Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, reikalingais teikti paraišką Europos Komisijai.

6. Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, išduodamas arba atsisakymas jį išduoti leidimo prašytojui pateikiamas ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, reikalingų leidimui išduoti, gavimo dienos.

7. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi visus dokumentus ar informaciją, nurodytus Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, reikalingus išduoti leidimą naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos išnagrinėja prašymą ir pateikia paraišką Europos Komisijai arba pateikia leidimo prašytojui neigiamą atsakymą dėl paraiškos Europos Komisijai neteikimo. Gavusi pranešimą iš Europos Komisijos, Vyriausybės įgaliota institucija per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos išduoda leidimą naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, arba leidimo prašytojui pateikia rašytinį atsisakymą išduoti šį leidimą.

8. Prašymo išduoti leidimą naudoti invazines rūšis nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu leidimo naudoti invazines rūšis prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos Vyriausybės įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą naudoti invazines rūšis ir (ar) pateikti paraišką Europos Komisijai.

9. Nutraukus prašymo išduoti leidimą naudoti invazines rūšis nagrinėjimą, leidimo naudoti invazines rūšis prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis).

10. Jeigu Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, išdavimo (neišdavimo) ar paraiškos dėl leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo Europos Komisijai būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją: ar naudojama invazinė rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, nedarys žalos vietinei biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai, atlikti vietos, kurioje numatoma laikyti (naudoti) invazines rūšis, patikrinimą, ir dėl numatomo invazinės rūšies naudojimo įvertinimo reikia kreiptis į mokslo ir studijų institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, išdavimo (neišdavimo) arba paraiškos Europos Komisijai dėl leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo (neteikimo) terminas gali būti pratęsiamas ne ilgesniam kaip 15 kalendorinių dienų terminui. Tokiu atveju Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visos reikalingos informacijos ir dokumentų gavimo dienos pateikia leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, prašytojui atsakymą dėl prašymo leidimui gauti nagrinėjimo termino pratęsimo ar leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, prašytojui atsakymą dėl paraiškos Europos Komisijai pateikimo termino pratęsimo.

11. Vyriausybės įgaliota institucija, prieš priimdama sprendimą dėl leidimo naudoti invazines rūšis išdavimo (neišdavimo), jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo, gali konsultuotis su Invazinių rūšių kontrolės taryba.

12. Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas sustabdomas, jeigu leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas:

1) nesilaiko išduotame leidime naudoti invazines rūšis nustatytų sąlygų, nurodytų Reglamente (ES) Nr. 1143/2014;

2) pažeidžia Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus;

3) dėl kitų priežasčių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 straipsnio 5 dalyje;

4) pateikia rašytinį prašymą sustabdyti leidimo naudoti invazines rūšis galiojimą ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.

13. Jeigu leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas nesilaikė išduotame leidime naudoti invazines rūšis nustatytų sąlygų ir pažeidė šio įstatymo ar Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 reikalavimus, prieš sustabdydama leidimo naudoti invazines rūšis galiojimą, Vyriausybės įgaliota institucija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos apie nustatytus pažeidimus gavimo dienos įspėja leidimo naudoti invazines rūšis turėtoją dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo ir šiam pažeidimui pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo naudoti invazines rūšis turėtojo prašymu gali būti vieną kartą pratęstas dar 15 kalendorinių dienų. Terminas pažeidimui pašalinti skaičiuojamas nuo leidimo naudoti invazines rūšis turėtojo informavimo apie sprendimo dėl įspėjimo priėmimą dienos. Jeigu per nustatytą laikotarpį leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas nepašalina nustatytų pažeidimų, leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas sustabdomas ir draudžiama vykdyti visas leidime naudoti invazines rūšis nurodytas veiklas, išskyrus laikymą ir auginimą, užtikrinant, kad invazinės rūšys nesidaugintų ir neištrūktų į laisvę.

14. Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo terminas skaičiuojamas nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos priimto sprendimo sustabdyti leidimo naudoti invazines rūšis galiojimą dienos arba nuo šio straipsnio 12 dalies 4 punkte nurodytame prašyme pateiktos datos.

15. Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymas panaikinamas:

1) jeigu leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas ne vėliau kaip per 6 mėnesius pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių sustabdytas leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas. Terminas pažeidimams pašalinti skaičiuojamas nuo sprendimo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo priėmimo dienos;

2) per vienus metus nuo sprendimo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo priėmimo dienos pašalinamos kitos priežastys, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 straipsnio 5 dalyje;

3) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas pateikė prašymą panaikinti leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymą, jeigu prieš tai buvo pateikęs prašymą sustabdyti leidimo naudoti invazines rūšis galiojimą.

16. Leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas panaikinamas, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų:

1) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo naudoti invazines rūšis galiojimą;

2) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas likviduojamas ar reorganizuojamas, baigdamas leidime naudoti invazines rūšis nurodytą veiklą;

3) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas miršta;

4) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas per 6 mėnesius nuo sprendimo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo priėmimo dienos nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo naudoti invazines rūšis galiojimas;

5) per vienus metus nuo sprendimo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo priėmimo dienos nepašalinamos kitos priežastys, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 straipsnio 5 dalyje;

6) leidimo naudoti invazines rūšis turėtojas nepateikė prašymo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo panaikinimo tol, kol baigėsi prašyme dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo nurodyto leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo terminas;

7) leidimui naudoti invazines rūšis išduoti asmuo pateikė suklastotus duomenis ir dokumentus.

17. Vyriausybės įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo naudoti invazines rūšis galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo naudoti invazines rūšis turėtoją.

18. Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, galiojimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į Europos Komisijos išduoto leidimo galiojimo trukmę.

19. Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje, pakeičiamas pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ir (ar) adresui arba kai pasikeičia fizinis asmuo, naudojantis invazines rūšis, arba kai šiame leidime įrašytas fizinis asmuo pakeičia vardą ar pavardę, o kitos leidimo sąlygos nesikeičia. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi asmens prašymą, per 5 darbo dienas nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų leidimui pakeisti, gavimo dienos pakeičia prašymą pateikusiam asmeniui leidimą naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant pažangos žmonių sveikatos srityje.

 

26 straipsnis. Prekyba laukiniais gyvūnais

1. Prekybą laukiniais gyvūnais reglamentuoja šis įstatymas ir Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės.

2. Atsižvelgiant į laukinių gyvūnų rūšių apsaugos būklę, į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba siekiant kuo mažiau laukinių gyvūnų paimti iš aplinkos, arba jeigu kai kurių rūšių laukiniai gyvūnai, ištrūkę į laisvę, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, kitiems gyvūnams ar augalams, Aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia prekybą tam tikrų rūšių laukiniais gyvūnais. Ribojamų ir draudžiamų prekiauti laukinių gyvūnų rūšys ir draudimams taikomos išimtys nurodomos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse.

3. Aplinkos ministerijai uždraudus prekiauti tam tikrų rūšių gyvais laukiniais gyvūnais, asmenims, įsigijusiems šiuos laukinius gyvūnus iki draudimo prekiauti įsigaliojimo, leidžiama šiuos gyvūnus laikyti ir viešai eksponuoti iki jų natūralios mirties, laikantis gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje reikalavimų, nustatytų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, ir užtikrinant, kad šie gyvūnai toliau nesiveistų ir būtų užkirstas kelias jiems ištrūkti į laisvę. Asmenims, turintiems leidimą prekiauti šiais laukiniais gyvūnais (jeigu toks leidimas buvo reikalingas), leidimo galiojimas nenaikinamas.

4. Prekiauti laukinių gyvūnų rūšių, nurodytų Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse, egzemplioriais leidžiama asmenims, teisėtai įgijusiems ir (ar) išveisusiems nelaisvėje laukinius gyvūnus ir teisėtą jų įsigijimą pagrindžiančius dokumentus turintiems asmenims, jeigu tam neprieštarauja kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, Europos Sąjungos teisės aktai, tarptautinės sutartys ar konvencijos.

 

27 straipsnis. Leidimų įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus išdavimas ir galiojimo panaikinimas

1. Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinių gyvūnų rūšis, kurioms taikoma Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija ir Reglamentas (EB) Nr. 338/97, išdavimo, keitimo sąlygos, galiojimo terminai nustatomi vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 338/97, Reglamentu (EB) Nr. 865/2006, kitais Reglamento (EB) Nr. 338/97 įgyvendinimo taisykles nustatančiais reglamentais ir šiuo įstatymu.

2. Atsižvelgiant į laukinių gyvūnų rūšių apsaugos būklę, į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba siekiant, kad kuo mažiau laukinių gyvūnų būtų paimta iš aplinkos, arba, jeigu kai kurių rūšių laukiniai gyvūnai, ištrūkę į laisvę, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, kitiems gyvūnams, dėl kitų priežasčių, Aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia tam tikrų rūšių laukinių gyvūnų įvežimą į Lietuvos Respubliką ar išvežimą iš jos. Ribojamų ir draudžiamų įvežti į Lietuvos Respubliką ar išvežti iš jos laukinių gyvūnų rūšys ir draudimams taikomos išimtys nurodomos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse.

3. Įvežant Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse nurodytų rūšių laukinius gyvūnus ir (ar) jų dalis ir gaminius iš jų į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis ar juos išvežant iš jų, reikalingi teisėtą jų įsigijimą pagrindžiantys dokumentai nurodomi Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse.

4. Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ar iš jos išvežti į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis laukinių gyvūnų rūšis, kurioms netaikoma Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija ir Reglamentas (EB) Nr. 338/97 (toliau – leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus), reikalingas šiais atvejais:

1) kai ketinama įvežti Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse nurodytų saugomų rūšių laukinius gyvūnus ir (ar) jų dalis ir gaminius iš jų į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis ar kai ketinama juos išvežti iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių;

2) kai ketinama į Lietuvos Respubliką įvežti medžioklės trofėjus iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių ar kai ketinama medžioklės trofėjus išvežti į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis.

5. Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus nereikalingas, kai į Europos Sąjungai nepriklausančias šalis įvežami ar iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių išvežami saugomoms rūšims nepriskiriami medžiojamieji gyvūnai, nurodyti Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklėse, kuriems šiose taisyklėse nustatytas medžioklės terminas.

6. Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į numatomą įvežimo ar išvežimo datą. Leidimo galiojimo terminas turi būti ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus išdavimo dienos.

7. Kartu su prašymu išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus pateikiama informacija apie leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus prašytoją ir teisėtą laukinių gyvūnų įsigijimą patvirtinantys dokumentai ar jų kopijos. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus išduoda arba rašytinį atsisakymą išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus pateikia leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus prašytojui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos, reikalingų leidimui įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus gauti, gavimo dienos.

8. Prašymo išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus prašytojas per 60 kalendorinių dienų nuo informacijos apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ir (ar) informaciją gavimo dienos raštu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai nepateikia visų prašomų dokumentų, duomenų ir informacijos, reikalingų išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus.

9. Nutraukus prašymo išduoti leidimą įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus nagrinėjimą, leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus prašytojui grąžinami jo pateikti dokumentai ir (ar) informacija (išskyrus dokumentus ir (ar) informaciją, pateiktus elektroninėmis priemonėmis).

10. Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus galiojimas panaikinamas, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų:

1) leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus turėtojas pateikia rašytinį prašymą panaikinti leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus galiojimą;

2) leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus turėtojas likviduojamas ar reorganizuojamas, baigdamas leidime įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus nurodytą veiklą;

3) leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus turėtojas miršta;

4) laukinis gyvas gyvūnas, kurį vežti išduotas leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus, žuvo arba negyvas jo egzempliorius buvo sunaikintas;

5) leidimui įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus gauti pateikė suklastotus duomenis ir dokumentus.

11. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija apie sprendimo dėl leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo priėmimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuoja leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus turėtoją.

12. Jeigu leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus galiojimas panaikintas dėl priežasties, nurodytos šio straipsnio 10 dalies 5 punkte, naujas leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus šiam asmeniui gali būti išduotas ne anksčiau kaip po 12 mėnesių. 12 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo dienos.

 

28 straipsnis. Ūkinė veikla ir laukinių gyvūnų, jų buveinių, veisimosi, maitinimosi ir žiemojimo sąlygų, migracijos kelių apsauga

1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriai ir asmenys, kurie verčiasi ūkine veikla, privalo laikytis miškotvarkos, žemėtvarkos ir vandentvarkos projektų reikalavimų ir užtikrinti, kad dėl jų plėtojamos ūkinės veiklos, galinčios neigiamai veikti laukinius gyvūnus, jų buveines, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo, trumpalaikio apsistojimo migracijų metu sąlygas ar migracijos kelius, nebus neigiamo poveikio laukinei gyvūnijai arba jis bus minimalus.

2. Ar planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį laukiniams gyvūnams, jų buveinėms, veisimosi, maitinimosi, žiemojimo, trumpalaikio apsistojimo migracijų metu sąlygoms ar migracijos keliams, vertinama Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. Kai planuojama ūkinė veikla gali neigiamai paveikti laukinę gyvūniją, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose turi būti numatytos priemonės neigiamam poveikiui išvengti, jam sumažinti ar kompensuoti.

 

29 straipsnis. Laukinės gyvūnijos išteklių apsaugos, atkūrimo ir laukinių gyvūnų daromos žalos prevencijos priemonių finansavimas

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytais atvejais laukinės gyvūnijos išteklių apsaugos, atkūrimo, laukinių gyvūnų daromos žalos prevencijos, invazinių rūšių plitimo prevencijos, valdymo ir naikinimo priemonės finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, savivaldybių biudžetų lėšų, Europos Sąjungos fondų ir programų, fizinių ir juridinių asmenų lėšų, tarptautinių programų ir kitų finansavimo šaltinių, kuriuos nustato įstatymai.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

LAUKINĖS GYVŪNIJOS TYRIMAI IR STEBĖSENA. DUOMENŲ KAUPIMAS IR TVARKYMAS. VISUOMENĖS ŠVIETIMAS

 

30 straipsnis. Duomenų apie laukinę gyvūniją kaupimas ir tvarkymas

1. Laukinės gyvūnijos, jos išteklių apskaitai ir racionaliam naudojimui užtikrinti Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos organizuoja duomenų apie laukinę gyvūniją kaupimą ir tvarkymą.

2. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos kaupia ir tvarko duomenis ir informaciją apie nelaisvėje laikomus laukinius gyvūnus, laukinių gyvūnų introdukciją ir reintrodukciją, laukinių gyvūnų rūšių paplitimą, gausą ir būklę, jiems gyventi reikalingas buveines ir jų būklę, invazinių rūšių paplitimą ir plitimo kelius, laukinės gyvūnijos stebėseną, laukinės gyvūnijos išteklių naudojimą ir pokyčius, kitus su laukine gyvūnija ir jos ištekliais susijusius duomenis.

3. Invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys registruojami invazinių rūšių informacinėje sistemoje.

 

31 straipsnis. Laukinės gyvūnijos stebėsena

Siekiant nustatyti laukinių gyvūnų rūšių apsaugos būklę, pokyčius ir nustatyti invazinių rūšių plitimą ir gausą, atliekama laukinių gyvūnų rūšių ir invazinių rūšių stebėsena. Stebėseną atlieka valstybės, savivaldybių, mokslo ir studijų institucijos, ūkio subjektai ir kiti asmenys, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių stebėsenos vykdymą, nustatyta tvarka renkantys, kaupiantys ir analizuojantys duomenis ir informaciją apie gamtinės aplinkos elementų būklę.

 

32 straipsnis. Laukinės gyvūnijos moksliniai tyrimai ir visuomenės švietimas

1. Siekiant surinkti kuo daugiau informacijos, užtikrinti laukinės gyvūnijos apsaugą ir naudojimo kontrolę, ištyrinėti laukinių gyvūnų rūšių paplitimą, populiacijų būklę ir gausą, nustatyti invazinių rūšių paplitimą, plitimo kelius, gausos reguliavimo priemones ir atlikti jų rizikos vertinimą, nurodytą Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, atliekami moksliniai tyrimai, kuriuos organizuoja ir koordinuoja Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos.

2. Saugomų laukinių gyvūnų rūšių moksliniai tyrimai atliekami vadovaujantis Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu ir Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašu.

3. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos teikia informaciją apie mokslinius tyrimus, laukinės gyvūnijos apsaugą ir naudojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje Europos Komisijai, Europos Sąjungos valstybėms narėms ir kitoms tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, institucijoms.

4. Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos, savivaldybių administracijos ir kitos institucijos skatina visuomenės švietimą ir informuoja apie poreikį saugoti laukinių gyvūnų rūšis ir jų buveines, apie invazinių laukinių gyvūnų rūšių daromą žalą, apie jų valdymą, gausos reguliavimo ir naikinimo priemones.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

LAUKINĖS GYVŪNIJOS APSAUGOS IR LAUKINĖS GYVŪNIJOS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO VALSTYBINĖ KONTROLĖ

 

33 straipsnis. Laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinė kontrolė

1. Laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, Žemės ūkio ministerijos įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Muitinės departamentas ir kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinės gyvūnijos apsaugos ir jų išteklių naudojimo kontrolę, nustatyta tvarka.

2. Laukinių gyvūnų rūšims nustatyti aplinkos ministras sudaro ekspertų komisiją rūšims nustatyti. Ekspertų komisija rūšims nustatyti, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos patvirtintais ekspertų komisijos rūšims nustatyti veiklos nuostatais, konsultuoja Aplinkos ministeriją ir jos įgaliotas institucijas, laukinės gyvūnijos apsaugos ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančias institucijas ir prireikus teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas dėl laukinių gyvūnų rūšies nustatymo.

3. Ekspertų komisiją rūšims nustatyti sudaro Aplinkos ministerijos ir (ar) jos įgaliotų institucijų atstovai, Žemės ūkio ministerijos įgaliotų institucijų atstovai, mokslo ir studijų institucijų atstovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, biologijos specialistai.

 

 

PENKTASIS SKIRSNIS

ATSAKOMYBĖ UŽ LAUKINĖS GYVŪNIJOS ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS IR ŽALOS ATLYGINIMAS

 

34 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

35 straipsnis. Žalos atlyginimas

1. Fiziniai ir juridiniai asmenys privalo atlyginti padarytą žalą laukiniams gyvūnams ir jų buveinėms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padaryta žala atlyginama šiais atvejais:

1) medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo bei vilkų padaryta žala ūkiniams gyvūnams atlyginama Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka;

2) eismo įvykių metu padaryta žala atlyginama, jeigu įrodomi neteisėti valstybės veiksmai (neveikimas), kaltė ir priežastinis ryšys ir jeigu žala atsirado ne dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų, ir išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;

3) griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą žemės ūkio pasėliams, domestikuotiems gyvūnams, miškui, hidrotechnikos įrenginiams ar kitiems objektams, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams atlygina valstybė, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

3. Nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių invazinių ir svetimžemių gyvūnų rūšių, hibridų, taip pat natūraliai Lietuvoje paplitusių nelaisvėje laikytų ir į laisvę ištrūkusių laukinių gyvūnų, kai jie priklauso laukinės gyvūnijos išteklių naudotojui, padarytą žalą atlygina laukinės gyvūnijos išteklių naudotojas Civilinio kodekso nustatyta tvarka, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens veiksmų arba kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų.

4. Pareikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo turi teisę:

1) juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių turtui ar interesams padaryta žala;

2) Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija, kitos Vyriausybės įgaliotos institucijos, kai žala padaryta laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms.

5. Šio straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytos institucijos, apskaičiuodamos laisvėje gyvenančiai laukinei gyvūnijai ar jos buveinėms padarytą žalą, vadovaujasi aplinkos ministro patvirtinta Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodika.

6. Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje nustatomi baziniai tarifai taikomi apskaičiuojant fizinių ir juridinių asmenų padarytą žalą, neteisėtais veiksmais sunaikinus ar sužalojus valstybei nuosavybės teise priklausančią Lietuvos Respublikos teritorijoje laisvėje gyvenančią laukinę gyvūniją ar jos buveines.

7. Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą privalo pranešti atitinkamai seniūnijai pagal žalos padarymo vietą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pastebėjus žalą, išsiųsdami rašytinį prašymą dėl griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos įvertinimo. Seniūnas, gavęs rašytinį prašymą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną šį faktą registruoti ir apie jį pateikti duomenis savivaldybės administracijos direktoriui.

8. Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo atitinkamo žemės, miško ar vandens telkinio sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo prašymo gavimo seniūnijoje dienos, išskyrus atvejį, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 darbo dienoms (šiuo atveju pasirenkamas laikotarpis, kada žala geriausiai matoma ir įmanoma įvertinti), pagal Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodiką privalo apskaičiuoti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytą žalą. Iškilus būtinybei, žalai apskaičiuoti savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytoje nuostolių skaičiavimo komisijoje dalyvaujantys aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai teikia šiai komisijai išvadas.

9. Griežtai saugomų gyvūnų rūšių padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje nustatoma, kaip apskaičiuojama griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, domestikuotiems gyvūnams ar gyvuliams, miškui, hidrotechnikos įrenginiams ar kitiems objektams, žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams piniginė išraiška.

10. Savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos apskaičiavimo dienos informuoja žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkus, valdytojus ir naudotojus apie apskaičiuotą laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos dydį.

11. Jeigu žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkai, valdytojai ir naudotojai sutinka su savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos nuostolių skaičiavimo komisijos apskaičiuotu laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytos žalos dydžiu, jie pateikia seniūnui prašymą, adresuotą Aplinkos ministerijai, atlyginti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą. Savivaldybės administracija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos Aplinkos ministerijai pateikia žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkų, valdytojų ir naudotojų prašymą atlyginti laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą ir savivaldybės administracijos direktoriaus sudarytos nuostolių skaičiavimo komisijos apskaičiuotą griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų padarytos žalos dydį. Aplinkos ministerija už laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą atlygina iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.

12. Už laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą turi būti atlyginta per vieną mėnesį nuo prašymo atlyginti griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, padarytą žalą pateikimo seniūnui dienos. Ginčo šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos, padarytos laisvėje gyvenančių griežtai saugomų rūšių laukinių gyvūnų, nuosavybės teise priklausančių valstybei, dydžiu, turi teisę nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti Administracinių ginčų komisijos teritoriniam padaliniui arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                  ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

Lietuvos Respublikos

laukinės gyvūnijos įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES.

2. 1999 m. kovo 29 d. Tarybos direktyva 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose.

3. 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010.

4. 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo.

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-638, 2001-12-11, Žin., 2001, Nr. 110-3988 (2001-12-29), i. k. 1011010ISTA00IX-638

Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1091, 2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 96-4168 (2002-10-04), i. k. 1021010ISTA0IX-1091

Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 4, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1614, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2767 (2003-06-27), i. k. 1031010ISTA0IX-1614

Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 4, 8, 10 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-159, 2005-04-14, Žin., 2005, Nr. 57-1940 (2005-05-05), i. k. 1051010ISTA000X-159

Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 2, 9, 10, 11, 14 ir 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-920, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4218 (2010-07-10), i. k. 1101010ISTA00XI-920

Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-776, 2017-11-21, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18830

Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 5, 8, 9 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3297, 2020-09-24, paskelbta TAR 2020-10-09, i. k. 2020-21146

Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 pakeitimo įstatymas