Suvestinė redakcija nuo 2024-01-01 iki 2024-12-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 104-2615, i. k. 0971010ISTAVIII-474
Nauja redakcija nuo 2019-11-01:
Nr. XIII-1826, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00216
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VANDENS
ĮSTATYMAS
1997 m. spalio 21 d. Nr. VIII-474
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslai
1. Šis įstatymas reglamentuoja visuomeninius santykius, atsirandančius naudojant, valdant ir saugant Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius paviršinius ir požeminius vandens telkinius ir juose esantį vandenį.
2. Šio įstatymo tikslai:
2 straipsnis. Įstatymo taikymas
1. Šis įstatymas taikomas asmenims, kurie disponuoja paviršiniais vandens telkiniais, valdo, naudoja ir (arba) saugo Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius paviršinius ir (arba) požeminius vandens telkinius ir juose esantį vandenį.
3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Buitinės nuotekos – nuotekos, kurios susidaro namų ūkyje naudojant vandenį buitiniams poreikiams. Prie buitinių nuotekų priskiriamos ir nuotekos, susidarančios naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams, jeigu jos surenkamos ir išleidžiamos atskirai nuo kitų objekte susidarančių nuotekų.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-999, 2022-03-31, paskelbta TAR 2022-04-06, i. k. 2022-07163
11. Dirbtinis vandens telkinys – techninėmis priemonėmis sukurtas paviršinis vandens telkinys (kanalas, tvenkinys, rekultivuotame karjere įrengtas vandens telkinys, kūdra), išskyrus vandens talpyklas, kuriose esantis vanduo nelaidžiomis medžiagomis ir (arba) konstrukcijomis atskirtas nuo aplinkos grunto (baseinai, rezervuarai ir panašiai).
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-999, 2022-03-31, paskelbta TAR 2022-04-06, i. k. 2022-07163
12. Ežeras – natūralus paviršinis vandens telkinys lėtai kintančiame duburyje, neturintis tiesioginio ryšio su jūra.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
2. Galimai teršiama teritorija – atvira teritorija, kuri dėl joje vykdomos veiklos yra arba gali būti teršiama (eksploatacijos ar avarinės taršos atvejais) pavojingosiomis medžiagomis: transporto priemonių remonto, ardymo, techninės priežiūros, dažymo teritorija (teritorija, kurioje teikiamos išvardytos paslaugos, ir didesnė kaip 0,1 ha teritorija, kurioje minėta veikla vykdoma savo reikmėms); trąšų, augalų apsaugos produktų, buitinės chemijos, naftos produktų ir kitų pavojingųjų medžiagų perpylimo, perkrovimo ar sandėliavimo vieta (išskyrus galutinius nurodytų medžiagų vartotojus); didesnė kaip 0,5 ha transporto priemonių stovėjimo aikštelė; transporto priemonių stovėjimo aikštelės, naudojamos komerciniais tikslais ir esančios arčiau kaip 100 m atstumu nuo vandens telkinių; centralizuota betono ruošimo ir išdavimo vieta; degalinės, naftos bazės ir naftos išgavimo gręžinių teritorija; degalų ir kitų naftos produktų pilstymo vieta; chemijos, naftos perdirbimo, pieno, mėsos, žuvies perdirbimo, celiuliozės ir popieriaus, odų dirbimo, cukraus pramonės objekto teritorija; atliekų tvarkymo objekto, pabėgių mirkyklos, jūrų uosto, dokų teritorija.
3. Gamtosauginis debitas – skaičiuotinis mažiausiasis vandentėkmės debitas, reikalingas jos ekosistemos minimalioms gyvavimo sąlygoms užtikrinti.
4. Gera paviršinio vandens telkinio būklė – paviršinio vandens telkinio būklė, kai jo ekologinė ir cheminė būklė pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus vertinama gerai arba labai gerai.
5. Gera požeminio vandens telkinio būklė – požeminio vandens telkinio būklė, kai jo kiekybinė ir cheminė būklė pagal teisės aktuose nustatytus kriterijus vertinama gerai.
51. Hidrologinis režimas – paviršinio vandens telkinio charakteristikų pokyčiai, reguliariai besikartojantys laike ir erdvėje, turintys sezonines fazes.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
6. Hidromorfologinės sąlygos – paviršinio vandens telkinio sąlygos, kurias lemia jo hidrologiniai ir morfologiniai rodikliai.
7. Hidrotechniniai statiniai – statiniai ir įrenginiai vandeniui naudoti ir (arba) aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti (užtvankos, krantinės, aptekėjimo kanalai, žuvų pralaidos, hidroelektrinės, molai ir panašiai).
8. Išleidžiamųjų teršalų ribinė vertė – didžiausia leidžiama išleisti teršalų koncentracija ir (arba) didžiausias leidžiamas išleisti teršalų kiekis, kurių negalima viršyti per tam tikrą laikotarpį.
9. Nepratekamas dirbtinis vandens telkinys – dirbtinis vandens telkinys, nepapildomas iš upių, ežerų, tvenkinių ir (arba) kanalų.
10. Pabaseinis – upės baseino dalis, iš kurios paviršinis vanduo viena upe nuteka į kitą upę arba ežerą.
11. Paplūdimys – sausumos ir su ja besiribojančio paviršinio vandens telkinio dalis, skirta poilsiui organizuoti.
12. Patvenktas ežeras – ežeras, kurio vandens lygis reguliuojamas ežero ištakose įrengtais patvenkiamaisiais hidrotechniniais statiniais.
13. Paviršinio vandens telkinio būklė – bendra paviršinio vandens telkinio kokybė, nustatoma įvertinus jo ekologinę ir cheminę būklę ir tapatinama su blogiau įvertinta.
14. Paviršinis vandens telkinys – kiekybės rodikliais apibūdinama žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, tvenkinys ar kitas dirbtinis vandens telkinys.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
15. Plaukiojimo priemonės – laivai, kiti plaukiojimui naudojami (įskaitant ir plūduriuojančius) įrenginiai arba priemonės.
151. Plūduriuojančioji priemonė – vandens paviršiuje plūduriuojantys ir standžiųjų atramų ar laikančiųjų konstrukcijų, susietų su paviršinio vandens telkinio dugnu, neturintys, bet prie paviršinio vandens telkinio dugno arba kranto lanksčiosiomis jungtimis galintys būti pritvirtinti plūdrusis lieptas, tiltas, prieplauka (debarkaderis), plaustas, vandens batutas ar kita priemonė, įskaitant priemones, pritaikomas gyventi ir (arba) ūkinei komercinei veiklai vykdyti.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
16. Požeminio vandens telkinio būklė – bendra požeminio vandens telkinio kokybė, nustatoma įvertinus jo kiekybinę ir cheminę būklę ir tapatinama su blogiau įvertinta.
17. Požeminis vandens telkinys – sąlygines ribas turinti vandeningojo sluoksnio ar sluoksnių dalis, kurioje susitelkęs pakankamas kiekis požeminio vandens, kurio per parą būtų galima išgauti 10 m3.
18. Priekrantės vandenys – jūros dalis nuo kranto iki linijos, kurios kiekvienas taškas nutolęs vieną jūrmylę jūros link nuo vidaus vandenis ir teritorinę jūrą skiriančios linijos.
19. Prioritetinės medžiagos – teršalai, kurių išleidimas ar kitoks patekimas į aplinką turi būti mažinamas ar nutrauktas. Prioritetinių medžiagų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministras.
20. Tarpiniai vandenys – prie upės žiočių esanti jūros dalis, kurioje vanduo yra iš dalies sūrus ir kurioje maišosi sūrus ir gėlas vanduo. Prie tarpinių vandenų priskiriama Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti Kuršių marių dalis.
21. Tarša – dėl žmogaus veiklos tiesioginis ar netiesioginis medžiagų ar energijos patekimas į vandenį, orą ar žemę, galintis padaryti žalingą poveikį žmonių sveikatai, vandens ar žemės ekosistemų, priklausomų nuo vandens ekosistemų, kokybei, taip pat galintis padaryti žalą materialiajam turtui ir (arba) aplinkai ir (arba) apriboti galimybes teisėtai naudotis aplinka.
22. Teršalas – medžiaga ar medžiagų grupė, kuri patekusi į aplinką dėl savo savybių gali būti kenksminga aplinkai ar žmonių sveikatai.
23. Tvenkinys – dirbtinis vandens telkinys, kuris įrengiamas patvenkiant vandens tėkmę vandentakyje, žemės paviršiaus įdauboje ar pylimu apsuptame plote.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
231. Upė – natūrali nuolatinė ar laikina vandens tėkmė, kurios didžioji dalis teka vaga sausumos paviršiuje nuolydžio kryptimi, bet tam tikra dalis gali tekėti ir po žeme.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
24. Upės baseinas – žemės plotas, iš kurio paviršinis vanduo upėmis ir ežerais nuteka į jūrą vienos upės žiotimis.
25. Upių baseinų rajonas – šio įstatymo nustatyta tvarka sudarytas pagrindinis vandens apsaugos ir valdymo teritorinis vienetas iš vienos ar kelių gretimų upių baseinų kartu su visais susijusiais požeminiais vandens telkiniais, tarpiniais ir priekrantės vandenimis.
26. Vandens kokybė – vandens sudėtis ir jo savybės, rodančios, kiek jis atitinka vandensaugos tikslus ir (arba) kiek tinka konkrečioms paviršinio ir (arba) požeminio vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudojimo sritims.
27. Vandens naudojimo paslaugos – namų ūkiams, viešiesiems juridiniams asmenims ir ekonominės veiklos vykdytojams teikiamos paslaugos, apimančios paviršinių vandens telkinių užtvenkimą, vandens iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgavimą, kaupimą, apdorojimą (gerinimą, ruošimą) ir tiekimą, taip pat nuotekų tvarkymą.
28. Vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudojimas – veikla, kuria daromas tiesioginis poveikis paviršiniam ir (arba) požeminiam vandens telkiniui ir (arba) jo vandens kokybei, pavyzdžiui, paviršinio ir (arba) požeminio vandens telkinio naudojimas vandeniui išgauti, nuotekoms išleisti, hidroenergetikos, rekreacijos, laivybos, žuvininkystės reikmėms.
29. Vandens telkinio ir (arba) jo vandens naudotojas – asmuo, kuris naudoja paviršinį ir (arba) požeminį vandens telkinį vandeniui išgauti, nuotekoms išleisti, rekreacijos, hidroenergetikos, laivybos, žuvininkystės ir kitoms reikmėms arba kitokiu būdu daro tiesioginį poveikį paviršiniam ir (arba) požeminiam vandens telkiniui ir (arba) jo vandens kokybei.
30. Vandens telkinio ir (arba) jo vandens stebėsena – sistemingas paviršinio ir (arba) požeminio vandens telkinio būklės ir (arba) jo vandens kokybės, savaiminių pokyčių ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė.
31. Vandensaugos tikslai – aplinkos ministro patvirtinti paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklės ir (arba) jų vandens kokybės, taip pat upių baseinų rajonų saugomų plotų reikalavimai, kuriuos reikia įgyvendinti per tam tikrą laikotarpį.
32. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatyme, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2314, 2019-07-11, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12112
II SKYRIUS
PAVIRŠINIŲ IR (ARBA) POŽEMINIŲ VANDENS TELKINIŲ NUOSAVYBĖ. VANDENS TELKINIŲ IR (ARBA) JŲ VANDENS NAUDOTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
4 straipsnis. Nuosavybės teisė į požeminius ir (arba) paviršinius vandens telkinius
1. Valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso požeminiai vandens telkiniai ir valstybinės reikšmės vidaus vandenys.
2. Valstybinės reikšmės vidaus vandenims priskiriami šie paviršiniai vandens telkiniai:
3) valstybinėje žemėje esantys dirbtiniai vandens telkiniai, kurie yra valstybiniuose rezervatuose, valstybiniuose parkuose ir valstybiniuose draustiniuose, biosferos rezervatuose, gamtos paveldo objektų teritorijose ir teritorijose, kurios atitinka teisės aktais nustatytus Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų atrankos kriterijus ir yra įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintus tokių teritorijų sąrašus, išskyrus privačius akvakultūros tvenkinius ir nepratekamus dirbtinius vandens telkinius;
4) dirbtiniai vandens telkiniai, kurie teritorijų planavimo dokumentais arba savivaldybių tarybų sprendimais priskirti rekreacinėms teritorijoms;
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti paviršiniai vandens telkiniai gali būti privačios nuosavybės teisės objektai, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ar kitais teisiniais pagrindais įgyti privačion nuosavybėn iki 2019 m. lapkričio 1 d. ir (arba) iki šios datos pradėtos ir nebaigtos įgijimo privačion nuosavybėn procedūros.
5 straipsnis. Paviršinio vandens telkinio savininko teisės ir pareigos
1. Paviršinio vandens telkinio savininkas turi teisę valdyti, naudoti paviršinį vandens telkinį ir juo disponuoti Žemės įstatymo, šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
6 straipsnis. Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudotojų teisės ir pareigos
1. Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudotojai turi teisę:
1) naudoti paviršinį ir (arba) požeminį vandens telkinį ir jame esantį vandenį įstatymų, kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis;
2) gauti informaciją apie paviršiniams ir (arba) požeminiams vandens telkiniams nustatytus vandensaugos tikslus, numatytas priemones juos įgyvendinti;
2. Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudotojai privalo:
1) naudoti vandenį mažiausią poveikį paviršiniam ir (arba) požeminiam vandens telkiniui darančiomis priemonėmis ir būdais, kad būtų pasiekti vandensaugos tikslai;
2) taupiai naudoti vandenį, neviršyti nustatytų vandens naudojimo limitų ir į gamtinę aplinką išleidžiamų teršalų ribinių verčių, nebloginti paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklės;
3) tinkamai naudoti įrenginius ir priemones, skirtas išvengti ir (arba) mažinti neigiamą poveikį paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklei, didinti tokių įrenginių efektyvumą;
4) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tvarkyti vandens naudojimo apskaitą ir atlikti paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių ir (arba) jų vandens stebėseną;
5) diegti teisės aktuose numatytas paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių apsaugos priemones;
6) užtikrinti, kad būtų vykdomi kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo ir biologinės įvairovės apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai;
III SKYRIUS
VANDENS TELKINIŲ IR (ARBA) JŲ VANDENS NAUDOJIMO VALSTYBINIS REGULIAVIMAS
7 straipsnis. Pagrindinės vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo sąlygos
1. Vandens telkiniai ir (arba) jų vanduo gali būti naudojami, jeigu tai neblogina paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklės ir (arba) netrukdo pasiekti vandensaugos tikslų.
2. Paviršiniai vandens telkiniai ir vandens lygis juose negali būti keičiami neatlikus poveikio aplinkai vertinimo, kai tokį vertinimą privaloma atlikti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka.
3. Planuojant, projektuojant, statant ir eksploatuojant ūkinės ar kitos veiklos objektus, galinčius neigiamai veikti paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklę, turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios racionalų vandens naudojimą, vandens apsaugą nuo teršimo, paviršinių vandens telkinių hidromorfologinių sąlygų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugą, išgaunamo vandens apskaitą, laikomasi pažangaus ūkininkavimo praktikos, diegiamos švaresnės gamybos ir taršos mažinimo technologijos.
4. Specialiąsias žemės naudojimo sąlygas paviršiniuose vandens telkiniuose nustato Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2191, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-19, i. k. 2019-09847
8 straipsnis. Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo leidimai ir asmenų įregistravimas paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše
1. Šio įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Žemės gelmių įstatymo, Žuvininkystės įstatymo ir Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo nustatytais atvejais vandens telkinius ir (arba) jų vandenį naudoti galima tik turint teisės aktų nustatyta tvarka išduotus leidimus arba šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka įsiregistravus paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti leidimai neišduodami, jeigu vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo veikla trukdo pasiekti vandensaugos tikslus ir (arba) gali pabloginti paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
9 straipsnis. Paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti (paimti), paviršinį vandenį naudojančių asmenų registravimas
1. Požeminių vandens telkinių naudojimą vandeniui išgauti reglamentuoja Geriamojo vandens įstatymas, Žemės gelmių įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys požeminio vandens išgavimą.
2. Paviršinių vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti ar paimti (toliau – išgauti) turi netrikdyti paviršinio vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologinio režimo ir (ar) užtikrinti gamtosauginį debitą žemiau vandens išgavimo vietų, hidrotechninių statinių, nebloginti jo vandens kokybės ir neužkirsti kelio pasiekti gerą paviršinio vandens telkinio būklę.
3. Fizinis ar juridinis asmuo, išgaunantis vandenį iš paviršinio vandens telkinio, įskaitant paviršinio vandens paėmimą energetikai, pramonei, žemės ūkiui, suskystintų gamtinių dujų importo terminalo, žuvininkystės veiklai, per hidrotechninius statinius praleidžiantis paviršinį vandenį ir naudojantis jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse ar planuojantis tai daryti (toliau – paviršinį vandenį naudojantis asmuo), privalo būti įregistruotas paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše (toliau – registracijos sąrašas) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas išimtis.
4. Registracija neprivaloma šio straipsnio 3 dalyje nurodytame registracijos sąraše, jeigu paviršinį vandenį naudojantis asmuo:
1) turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą su specialiąja dalimi „Vandens išgavimas iš paviršinių vandens telkinių“ įrenginiui, jo daliai, keliems įrenginiams ar jų dalims eksploatuoti arba aplinkos ministro nustatyta tvarka išduotas paviršinio vandens telkinio naudojimo vandeniui išgauti aplinkosaugines sąlygas;
2) sunaudoja ar planuoja sunaudoti mažiau kaip 10 m3 vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio. Sunaudojamo vandens kiekis apskaičiuojamas per mėnesį išgaunamo vandens kiekį padalijus iš išgavimo dienų skaičiaus;
3) naudoja ar planuoja naudoti vandenį iš nepratekamo dirbtinio paviršinio vandens telkinio, įrengto nuosavame žemės sklype;
5. Paviršinį vandenį naudojančius asmenis įrašo į registracijos sąrašą, registracijos duomenis tikslina ir iš šio sąrašo išregistruoja, šį sąrašą skelbia Aplinkos apsaugos agentūra savo interneto svetainėje aplinkos ministro nustatyta tvarka. Fizinių asmenų duomenys, kuriems taikytinas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), tvarkomi ir naudojami šioje dalyje ir šio straipsnio 8, 10, 12, 14 dalyse nurodytoms funkcijoms atlikti ir viešai neskelbiami.
6. Paviršinį vandenį naudojantis asmuo ar asmuo, planuojantis kalendoriniais metais pradėti naudoti paviršinį vandenį, privalo Aplinkos apsaugos agentūrai pateikti šiuos registracijai į paviršinį vandenį naudojančių asmenų sąrašą reikalingus dokumentus (toliau – registracijos dokumentai):
1) aplinkos ministro nustatytos formos prašymą; prašyme asmuo nurodo vieną ar kelis paviršinius vandens telkinius, iš kurių išgauna arba planuoja išgauti paviršinį vandenį, vandens išgavimo ar praleidimo per hidrotechninius statinius vietą vandens telkinyje, išgaunamo arba planuojamo išgauti iš kiekvieno paviršinio vandens telkinio ar praleidžiamo arba planuojamo praleisti per hidrotechninius statinius vandens kiekį, vandens išgavimo būdą, įrenginį ar priemonę;
7. Paviršinį vandenį naudojantis asmuo įregistruojamas registracijos sąraše neterminuotam laikui. Paviršinį vandenį naudojantis asmuo teisę paviršinį vandenį naudoti vykdomai veiklai įgyja kitą dieną po registracijos dokumentų pateikimo Aplinkos apsaugos agentūrai dienos arba kitos prašyme nurodytos datos, jeigu vandens naudojimo pradžios diena yra vėlesnė negu kita diena po registracijos dokumentų pateikimo dienos.
8. Aplinkos apsaugos agentūra, išnagrinėjusi gautus registracijos dokumentus, juose pateiktą informaciją apie išgaunamą ar planuojamą išgauti vandens kiekį, pareiškėjo prašyme nurodyto paviršinio vandens telkinio, iš kurio išgaunamas ar planuojamas išgauti vanduo, charakteristikas, turimą informaciją apie kitų to vandens telkinio naudotojų sunaudojamo vandens kiekį ir padariusi išvadą, kad paviršinio vandens naudojimas neleis užtikrinti geros paviršinio vandens telkinio būklės ir (ar) išvengti jos pablogėjimo, priima sprendimą nustatyti papildomą aplinkosauginį apribojimą – iš to paviršinio vandens telkinio išgaunamą didžiausią paviršinio vandens kiekį – arba papildomas to paviršinio vandens telkinio naudojimo sąlygas.
9. Aplinkos apsaugos agentūra sprendimą dėl papildomų aplinkosauginių apribojimų ar sąlygų nustatymo priima ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paviršinį vandenį naudojančio asmens prašymo pateikimo dienos ir informaciją apie nustatytus apribojimus ar sąlygas įrašo į registracijos sąrašą.
10. Registracijos duomenys tikslinami, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
11. Aplinkos apsaugos agentūra patikslina registracijos duomenis registracijos sąraše per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 10 dalies 1 punkte nurodyto prašymo pateikimo dienos, o šio straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytu atveju – informuoja paviršinį vandenį naudojantį asmenį, kad jis ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateiktų patikslintus duomenis. Gavusi patikslintus duomenis, Aplinkos apsaugos agentūra juos patikslina registracijos sąraše per 5 darbo dienas.
12. Aplinkos apsaugos agentūra išregistruoja paviršinį vandenį naudojantį asmenį šiais atvejais:
1) paviršinį vandenį naudojančio asmens prašymu, jeigu šis asmuo nebeatitinka asmenims, kuriems privaloma registracija dėl sunaudojamo paviršinio vandens kiekio ir pobūdžio, taikomų kriterijų;
2) nustačius, kad paviršinį vandenį naudojantis juridinis asmuo yra likviduotas, paviršinį vandenį naudojantis fizinis asmuo yra miręs;
3) nustačius, kad duomenys ir (ar) informacija, kuria remiantis buvo registruotas paviršinį vandenį naudojantis asmuo, yra klaidingi, o pagal teisingus duomenis ir (ar) informaciją asmuo negalėtų būti registruotas;
4) nustačius, kad paviršinį vandenį naudojantis asmuo neturi privataus paviršinio vandens telkinio savininko ar išnuomoto paviršinio vandens telkinio nuomininko sutikimo;
5) per nustatytą 10 darbo dienų laikotarpį negaunami patikslinti šio straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodyti paviršinį vandenį naudojančio asmens buvę netikslūs ar neišsamūs duomenys;
6) nustačius, kad vandens išgauti iš paviršinio vandens telkinio negalima, nes nebus užtikrintas paviršinio vandens telkinio gamtosauginis debitas arba vandens lygio pokyčiai darys neigiamą poveikį šio vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologiniam režimui ir (ar) vandens kokybei;
13. Aplinkos apsaugos agentūra sprendimą dėl išregistravimo aplinkos ministro nustatyta tvarka priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio straipsnio 12 dalies 1 punkte nurodyto prašymo pateikimo dienos arba šio straipsnio 12 dalies 2–4 ir 6 punktuose nurodytų aplinkybių nustatymo dienos, arba šio straipsnio 12 dalies 5 punkte nurodyto laikotarpio, per kurį turėjo būti patikslinti duomenys, pabaigos.
14. Aplinkos apsaugos agentūra informuoja paviršinį vandenį naudojantį asmenį apie priimtą sprendimą dėl papildomų aplinkosauginių apribojimų ar sąlygų nustatymo, registracijos duomenų patikslinimo ar išregistravimo per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Aplinkos apsaugos agentūra įrašo Licencijų informacinėje sistemoje duomenis apie paviršinį vandenį naudojančio asmens įregistravimą, papildomų aplinkosauginių apribojimų ar sąlygų nustatymą, registracijos patikslinimą ar išregistravimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.
15. Aplinkos apsaugos agentūros priimti sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijai ar apygardos administraciniam teismui. Aplinkos apsaugos agentūros priimto sprendimo apskundimas nestabdo jo vykdymo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
10 straipsnis. Paviršinių vandens telkinių naudojimas rekreacijai ir sportui, skęstančiųjų gelbėjimas
1. Paviršiniai vandens telkiniai rekreacijai ir sportui gali būti naudojami vadovaujantis šio įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Turizmo įstatymo ir Saugomų teritorijų įstatymo nustatytais reikalavimais.
2. Rekreacijai ir sportui skirti paviršiniai vandens telkiniai nurodomi teritorijų planavimo dokumentuose.
3. Maudyklų naudojimas ir maudyklų vandens kokybės rodikliai turi atitikti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytų visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) reikalavimus.
4. Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisykles tvirtina savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintas pavyzdines Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisykles.
5. Skęstančiųjų gelbėjimo darbus organizuoja:
1) paplūdimyje Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytomis paplūdimio lankymo valandomis – paplūdimio administratorius;
2) paviršiniuose vandens telkiniuose ne paplūdimio teritorijoje (išskyrus paieškos ir gelbėjimo rajoną), taip pat paplūdimyje po Saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklėse nustatytų paplūdimio lankymo valandų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2314, 2019-07-11, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12112
11 straipsnis. Paviršinių vandens telkinių tvarkymas
1. Paviršiniai vandens telkiniai tvarkomi (šalinama perteklinė augalija, dugno nuosėdos, paskleidžiamas mineralinis gruntas paviršinio telkinio dugne ir kiti, su šiais darbais susiję paviršinių vandens telkinių pakrančių tvarkymo darbai) vadovaujantis paviršinių vandens telkinių tvarkymo aplinkosaugos reikalavimais, kuriuos nustato aplinkos ministras, juose nustatydamas:
1) paviršinių vandens telkinių tvarkymo laikotarpius ir reikalavimus, atsižvelgiant į žuvų neršto ir paukščių perėjimo laiką;
2) iš paviršinių vandens telkinių iškastų dugno nuosėdų, pašalintos augalijos ir kitų paviršinių vandens telkinių tvarkymo metu susidarančių atliekų tvarkymo reikalavimus;
3) reikalavimus, kada be apribojimų gali būti šalinama vandens augalija paviršiniuose vandens telkiniuose, atsižvelgiant į šalinamos augalijos plotą paviršiniame vandens telkinyje;
4) reikalavimus, kada privaloma teikti pranešimą aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioms institucijoms apie planuojamą vykdyti paviršinio vandens telkinio tvarkymą arba rengti paviršinio vandens telkinio tvarkymo projektą, atsižvelgiant į numatomą tvarkyti vandens telkinio plotą ir planuojamus vykdyti tvarkymo darbus;
2. Paviršinio vandens telkinio tvarkymo projektus gali rengti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą biomedicinos mokslų studijų srities biologijos, ekologijos ir aplinkotyros, fizinių mokslų studijų srities geografijos, geologijos arba technologijos mokslų studijų srities aplinkos inžinerijos krypties išsilavinimą.
3. Aplinkosauginius reikalavimus paviršinių vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbams vykdyti vidaus vandenų keliuose, uostuose ir prieplaukose nustato aplinkos ministras, juose nustatydamas:
1) vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbų vykdymo laikotarpius ir reikalavimus atsižvelgiant į žuvų neršto ir paukščių perėjimo laiką ir Saugomų teritorijų įstatyme numatytus saugomų teritorijų veiklos reglamentavimo dokumentuose nustatytus apribojimus;
2) leistiną vandens telkinių dugno valymo ir gilinimo darbų mastą, atsižvelgiant į paviršinių vandens telkinių, kuriuose įrengti vidaus vandens keliai, uostai ir prieplaukos, hidromorfologines sąlygas;
12 straipsnis. Plaukiojimo priemonių naudojimas paviršiniuose vandens telkiniuose
1. Asmenys, paviršiniuose vandens telkiniuose naudojantys plaukiojimo priemones, privalo užtikrinti, kad šios priemonės neterštų vandens, neardytų krantų, negadintų hidrotechninių statinių ir komunikacijų, nekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai.
2. Aplinkosaugos sąlygas plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašą nustato aplinkos ministras. Paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašas sudaromas atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatyme numatytus saugomų teritorijų veiklos reglamentavimo dokumentuose nustatytus apribojimus ir argumentuotus savivaldybių institucijų pasiūlymus, kuriais siekiama užtikrinti šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų saugaus elgesio paviršinių vandens telkinių vandenyje ir ant paviršinių vandens telkinių ledo taisyklių reikalavimų vykdymą.
3. Plūduriuojančių priemonių, kurios pritaikomos gyventi ir (arba) vykdyti ūkinę komercinę veiklą, statymo ir (arba) švartavimo vietos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose. Plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginius reikalavimus nustato aplinkos ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2191, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-19, i. k. 2019-09847
Nr. XIII-2314, 2019-07-11, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12112
13 straipsnis. Statinių statyba
Paviršiniuose vandens telkiniuose gali būti statomi statiniai, reikalingi paviršinio vandens telkinio ir (arba) jame esančio vandens stebėsenai, apsaugai, naudojimui ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, inžinerinės infrastruktūros plėtrai, hidroenergetikai, laivybai. Šie statiniai statomi vadovaujantis šiuo įstatymu, Aplinkos apsaugos įstatymu, Statybos įstatymu, Melioracijos įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymu, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, Vidaus vandenų transporto kodeksu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais statinių statybą.
14 straipsnis. Upių ir ežerų reguliavimas
1. Draudžiama reguliuoti upes ir (arba) ežerus – tvenkti (patvenkti) ir kitais būdais keisti jų vandens lygį, gylį ir (arba) krantų liniją, hidrologinį režimą, sutrikdant vandens telkinio maitinimą paviršiniais ir požeminiais vandenimis, panaikinti, tiesinti ar perkelti upės vagą, nukreipiant vandens tėkmę vamzdynu po žeme, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytus atvejus.
2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti, taip pat kiti darbai ir (arba) priemonės, kuriuos vykdant upės ir (arba) ežerai, kuriems nustatyti vandensaugos tikslai, reguliuojami taip, kad blogėja jų būklė, gali būti vykdomi, kai tokia veikla yra labai svarbi visuomenės interesams ir (arba) nauda žmonių sveikatai, jų saugai, taip pat subalansuotai plėtrai yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda nesureguliuota upė ir (arba) ežeras, ir (arba) tokia veikla yra būtina, nes dėl techninių galimybių ar per didelių sąnaudų naudos, kurią duoda upių ir (arba) ežerų reguliavimas, negalima gauti kitais būdais, kurie aplinkosaugos požiūriu būtų gerokai pranašesni. Visais atvejais turi būti imamasi visų įmanomų priemonių, mažinančių neigiamą poveikį upėms ir (arba) ežerams ir užtikrinančių gerą jų būklę.
3. Draudžiama statyti užtvankas Nemune ir kituose paviršiniuose vandens telkiniuose, jeigu:
2) juose aptinkama į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą įrašytų rūšių žuvų, Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) saugomų rūšių, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos saugomų rūšių;
4. Statinių, trukdančių užtikrinti ar atkurti upių vientisumą, savininkai ir (ar) sutarčių pagrindu šiuos statinius valdantys ar naudojantys valdytojai ar naudotojai aplinkos ministro nustatyta tvarka turi pašalinti minėtus statinius iš upių, jeigu jie neteikia ekonominės, finansinės ar socialinės naudos visuomenei – neatlieka vandens paėmimo ir saugojimo, hidroenergetikos funkcijų, nenaudojami laivybai, žemės ūkiui, elektros gamybai, potvynių prevencijai ir (arba) jų rekonstrukcija nėra ekonomiškai naudinga.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2191, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-19, i. k. 2019-09847
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
15 straipsnis. Tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų naudojimas ir priežiūra
Pakeistas straipsnio pavadinimas:
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
1 dalies, išskyrus 8 punktą, redakcija nuo 2024-01-01:
1. Tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų priežiūra vykdoma vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintu tvarkos aprašu, pagal kurį tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų hidrotechninių statinių savininkai, valdytojai ar naudotojai turi laikytis šių pagrindinių reikalavimų:
1) vandens lygio svyravimas tvenkinyje ir (arba) patvenktame ežere neturi daryti neigiamo poveikio tvenkinio ir (arba) patvenkto ežero ekosistemai ir aplinkinėms teritorijoms;
2) turi būti užtikrinta, kad užtvankos ir (arba) patvankos praleistų ne mažiau vandens už nustatytą gamtosauginį debitą;
3) turi būti užtikrinta, kad užtvankose ar greta jų būtų įrengtos žuvų pralaidos, jeigu:
a) užtvanka įrengta upės, įrašytos į aplinkos ministro tvirtinamus upių ir ežerų, priskiriamų arba potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąrašus, ruože;
4) žuvų pralaidų efektyvumas turi būti periodiškai stebimas ir vertinamas, siekiant užtikrinti tinkamas žuvų migracijos sąlygas;
5) turi būti imamasi priemonių tvenkinių ir (arba) patvenktų ežerų krantų erozijos procesams mažinti;
6) hidroelektrinių darbas neturi keisti natūralaus upės nuotėkio režimo, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žemiau užtvankų esantiems upių ruožams, neblogėtų jų hidromorfologinės sąlygos ir nebūtų pažeistas ekosistemų stabilumas;
7) turi būti tvarkoma per užtvankas (patvankas) pratekančio vandens apskaita ir teikiami šios apskaitos duomenys;
8 punkto redakcija nuo 2023-01-01
8) jeigu prie tvenkinio ar patvenkto ežero įrengta hidroelektrinė, jos savininkas privalo užtikrinti, kad vandens lygis tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojamas ir registruojamas automatinėmis vandens lygio matavimo ir registravimo priemonėmis, šiuos duomenis realiuoju laiku neatlygintinai perduodant aplinkos ministro įgaliotai institucijai, kuri užtikrina duomenų prieinamumą (saugojimą) ne trumpiau kaip vienus metus.
2. Draudžiama naudoti polderių siurblinėse žuvis žalojančius greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, išskyrus iki 2019 m. lapkričio 1 d. įrengtus greitaeigius (slėginius) vandens siurblius, kurie gali būti naudojami iki jų eksploatacijos pabaigos, bet ne ilgiau negu jų tinkamumo naudoti terminas, jeigu toks terminas yra nustatytas teisės aktuose.
3. Dėl nepalankių klimatinių sąlygų, netinkamai veikiančių ir (arba) neveikiančių hidrotechninių statinių sunykę tvenkiniai, kuriuos atstatyti netikslinga, ir (arba) panaikinti tvenkiniai pripažįstami ne paviršiniais vandens telkiniais aplinkos ministro nustatyta tvarka. Sprendimą dėl tvenkinio pripažinimo ne paviršiniu vandens telkiniu priima aplinkos ministras, suderinęs šį sprendimą su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir savivaldybės, kurios teritorijoje buvo pripažįstamas ne paviršiniu vandens telkiniu tvenkinys, administracija. Pripažinti ne paviršiniais vandens telkiniais tvenkiniai, kurie Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka registruoti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, šio kadastro nuostatų nustatyta tvarka iš jo išregistruojami.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1325, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15653
4. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais atvejais privalomų žuvų pralaidų įrengimo kompensavimo tvarką nustato aplinkos ministras.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
16 straipsnis. Nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimas ir naudojimas
1. Nepratekami dirbtiniai vandens telkiniai įrengiami ir naudojami įvertinus aplinkos sąlygas ir įsitikinus, kad tokia veikla bus vykdoma nepažeidžiant šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkosauginių ir melioracijos sistemų apsaugos reikalavimų.
2. Nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir naudojimo aplinkosauginius ir melioracijos sistemų apsaugos reikalavimus nustato aplinkos ministras ir žemės ūkio ministras, vadovaudamiesi šiomis pagrindinėmis nuostatomis:
1) aplinkosauginiai reikalavimai, atsižvelgiant į numatomų įrengti nepratekamų dirbtinių vandens telkinių dydį, turi riboti ar uždrausti tokių paviršinių vandens telkinių įrengimą konservacinės apsaugos prioriteto (išsaugančiose) teritorijose ir kompleksinėse saugomose teritorijose, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, miško žemėje, naudingųjų iškasenų telkinių, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir akmenynų, potvynio metu užliejamose teritorijose. Rengiant aplinkosauginius reikalavimus, įvertinamas nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimo galimas neigiamas poveikis kraštovaizdžiui, požeminiams vandens telkiniams, dirvožemiui ir gruntui, saugomoms rūšims, vertingoms medžių rūšims ir kitiems aplinkos komponentams, nustatomi atitinkami šių aplinkos komponentų išsaugojimo reikalavimai;
2) planuojant įrengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta suderinama su savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiamas šis telkinys, administracija;
3) didesnių kaip 0,1 ha nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimui nustatomi reikalavimai teikti informaciją aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioms institucijoms apie planuojamo įrengti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio parametrus (plotą, gylį, profilį), įrengimo vietą (žemės sklypo planą su pažymėta nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis) ir atitiktį nustatytiems aplinkosauginiams reikalavimams. Nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimo derinimo ir (arba) kiti specialieji reikalavimai ar draudimai įrengti tokio dydžio nepratekamus dirbtinius vandens telkinius gali būti nustatomi tik saugomose teritorijose, karstiniame regione ir (arba) miško žemėje;
4) iki 0,1 ha ploto nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir naudojimo reikalavimais reglamentuojamos bendrosios aplinkos ir melioracijos sistemų apsaugos nuostatos (saugotinų medžių kirtimas, saugotinų reljefo formų keitimas, melioracijos sistemų pažeidimas ir kita). Šios dalies 3 punkte nustatyti informacijos pateikimo reikalavimai, nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimo derinimo ir (arba) kiti specialieji reikalavimai ar draudimai įrengti tokio dydžio nepratekamus dirbtinius vandens telkinius gali būti nustatomi tik saugomose teritorijose, karstiniame regione ir (arba) miško žemėje.
17 straipsnis. Paviršinių vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimas žuvininkystei ir mėgėjų žvejybai
18 straipsnis. Nuotekų tvarkymas ir išleidimas
1. Nuotekos turi būti renkamos, valomos ir šalinamos taip, kad būtų daromas mažiausias neigiamas poveikis aplinkai ir galima būtų pasiekti vandensaugos tikslus. Nuotekų išleidimo reikalavimus nustato aplinkos ministras.
2. Asmuo, išleidžiantis į gamtinę aplinką (į paviršinius vandens telkinius ir (arba) į gruntą) nuotekas, privalo turėti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą, kurių išdavimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos įstatymas, jeigu:
1) išleidžiamų (planuojamų išleisti) nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) kiekis yra 5 m3 ir daugiau per parą. Nuotekų kiekis apskaičiuojamas dalijant per metus išleidžiamą (planuojamą išleisti) nuotekų kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus;
2) išleidžiamos (planuojamos išleisti) paviršinės nuotekos, kurios surenkamos nuo 1 ha ir didesnių galimai teršiamų teritorijų (išskyrus transporto stovėjimo aikšteles);
3) išleidžiamos (planuojamos išleisti) paviršinės nuotekos, kurios surenkamos nuo 10 ha ir didesnių teritorijų, skirtų transportui (gatvių, privažiavimų, stovėjimo aikštelių);
4) išleidžiamos (planuojamos išleisti) paviršinės nuotekos, į kurių surinkimo sistemą patenka paviršinės nuotekos nuo galimai teršiamų teritorijų, kurių bendras paviršinių nuotekų surinkimo plotas didesnis kaip 1 ha;
5) išleidžiamos (planuojamos išleisti) į gamtinę aplinką nuotekos (išskyrus buitines nuotekas), kuriose prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti nuosekliai nutrauktas, koncentracija viršija aplinkos ministro nustatytas išleidžiamųjų teršalų ribines vertes;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-999, 2022-03-31, paskelbta TAR 2022-04-06, i. k. 2022-07163
6) išleidžiamos (planuojamos išleisti) į gamtinę aplinką nuotekos (išskyrus buitines nuotekas), kuriose prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti mažinamas, koncentracija viršija aplinkos ministro nustatytas išleidžiamųjų teršalų ribines vertes;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-999, 2022-03-31, paskelbta TAR 2022-04-06, i. k. 2022-07163
7) išleidžiamos (planuojamos išleisti) nuotekos, susidariusios valant išmetamąsias dujas iš atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginių;
3. Draudžiama nuotekas išleisti tiesiai į požeminius vandens telkinius, žemės gelmių ertmes, karstines smegduobes, melioracijos požeminio drenažo sistemas. Nuotekos gali būti išleidžiamos į gruntą aplinkos ministro nustatyta tvarka.
4. Draudžiama nuotekas, išskyrus paviršines, išleisti tiesiai į ežerus ir į juos įtekančias upes mažesniu kaip 500 m atstumu iki ežero.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
5. Nuotekos, susidarančios gamybiniuose pastatuose, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, gali būti skleidžiamos ant žemės paviršiaus tręšimo tikslais aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.
6. Atsižvelgdamas į Reglamento (ES) 2020/741 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, sprendimą dėl centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis surinktų nuotekų naudojimo žemės ūkyje drėkinimo tikslu priima aplinkos ministras. Priimtas sprendimas pateikiamas Europos Komisijai.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
7. Vadovaudamasi Reglamento (ES) 2020/741 8 straipsniu, su valstybių narių atsakingomis institucijomis dėl centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis surinktų nuotekų naudojimo bendradarbiauja aplinkos ministro įgaliota institucija.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
IV SKYRIUS
VANDENS TELKINIŲ IR (ARBA) JŲ VANDENS NAUDOJIMO VALDYMAS
20 straipsnis. Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo valdymo planavimas
Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo valdymas planuojamas rengiant strateginio lygmens planavimo dokumentus, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
21 straipsnis. Paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių valdymas
2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir (arba) jos įgaliota įstaiga (įgaliotos įstaigos), atsakinga (atsakingos) už upių baseinų rajonų arba jų dalių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, administravimą.
3. Rengiant šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytus strateginio lygmens planavimo dokumentus, kiekviename upių baseinų rajone arba jo dalyje, esančioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, atliekama:
1) bendras upių baseinų rajono ir jame esančių požeminių ir paviršinių vandens telkinių apibūdinimas ir išskyrimas;
5) paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklės atitikties nustatytiems vandensaugos tikslams vertinimas;
6) paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių ir jų vandens naudojimo bei administravimo ekonominė analizė;
8) upių ir (arba) ežerų reguliavimo darbų ir (arba) priemonių, nurodytų šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje, nustatymas, pagrindžiant tokių priemonių būtinumą ir nurodant neigiamą poveikį upėms ir (arba) ežerams mažinančias priemones, kurių planuojama imtis;
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
5. Aplinkos ministras tvirtina paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklės nustatymo metodikas, vandens telkinių tyrimų metodikas, vandensaugos tikslų nustatymo metodikas.
22 straipsnis. Upių baseinų rajonų sudarymas
1. Aplinkos ministras Lietuvos Respublikos teritoriją suskirsto pagal upių baseinus ir visus Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius upių baseinus priskiria upių baseinų rajonams.
2. Vandens apsaugos ir valdymo optimizavimui upių baseinų rajonas gali būti sudarytas iš kelių gretimų upių baseinų. Siekiant geresnio administravimo, upės baseiną galima skirstyti į pabaseinius.
3. Jeigu požeminio vandens telkinio ribos nesutampa su upės baseino ribomis, toks telkinys identifikuojamas ir priskiriamas prie artimiausio arba valdymo požiūriu tinkamesnio upių baseinų rajono.
23 straipsnis. Tarpvalstybinio upių baseinų rajono sudarymas ir valdymas
1. Jeigu upės baseino ploto dalis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, o kita jo dalis yra už jos ribų, upės baseinas priskiriamas prie tarpvalstybinio upių baseinų rajono. Tarpvalstybiniai upių baseinų rajonai sudaromi ir valdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu.
2. Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiai tarpvalstybinio upių baseinų rajono daliai skirtas upių baseinų rajonų valdymo dokumentas derinamas su atitinkamu upių baseinų rajono valdymo dokumentu, rengiamu kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje. Šiuo atveju siekiama parengti vieną tarpvalstybinio upių baseinų rajono valdymo dokumentą. Jeigu tarpvalstybinis upių baseinų rajono valdymo dokumentas neparengiamas, rengiamas upių baseinų rajono valdymo dokumentas tai upių baseinų rajono daliai, kuri yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3. Jeigu tarpvalstybinis upių baseinų rajonas driekiasi už Europos Sąjungos valstybės narės ribų, tarptautinės sutarties pagrindu turi būti siekiama parengti vieną upių baseinų rajono valdymo dokumentą. Jeigu toks dokumentas neparengiamas, rengiamas upių baseinų rajono valdymo dokumentas tai tarpvalstybinio upių baseinų rajono daliai, kuri yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.
V SKYRIUS
PAVIRŠINIO IR (ARBA) POŽEMINIO VANDENS TELKINIO IR (ARBA) JO VANDENS STEBĖSENA IR INFORMACIJOS VALDYMAS
24 straipsnis. Paviršinio ir (arba) požeminio vandens telkinio ir (arba) jo vandens stebėsena
Paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklei ir pokyčiams stebėti visuose upių baseinų rajonuose ar jų dalyse, esančiose Lietuvos Respublikos teritorijoje, vykdoma paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių ir (arba) jų vandens stebėsena. Paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių ir (arba) jų vandens stebėsenos programos ir (arba) planai sudaromi vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatymu, šiuo įstatymu, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių ir (arba) jų vandens stebėseną.
25 straipsnis. Apskaita ir duomenų teikimas
1. Iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgauto vandens, jo naudojimo ir (arba) perdavimo, perduoto vandens naudojimo, išleidžiamų nuotekų ir teršalų, per hidrotechninius įrenginius praleidžiamo vandens apskaitos ir duomenų teikimo tvarką nustato aplinkos ministras.
2. Iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgauto vandens, jo naudojimo ir (arba) perdavimo, perduoto vandens naudojimo, per hidrotechninius statinius praleidžiamo vandens apskaitą savo lėšomis privalo tvarkyti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie:
1) Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą ir (arba) Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (požeminį vandenį) arba kurie iš gėlo požeminio vandens vandenvietės išgauna ar planuoja išgauti 10 m3 ir daugiau gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį;
3) per parą iš kitų ūkio subjektų gauna 50 m3 ir daugiau vandens, o jų pagrindinė ekonominė veiklos rūšis yra žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, kasyba, karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba, elektros energijos, dujų, garo tiekimas, oro kondicionavimas, vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas, statyba. Vandens kiekis apskaičiuojamas per metus gaunamą ar planuojamą gauti vandens kiekį padalijus iš gavimo dienų skaičiaus;
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
3. Išleidžiamų nuotekų ir teršalų apskaitą privalo tvarkyti ūkio subjektai:
1) kurie išleidžia nuotekas į gamtinę aplinką, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus nuotekos gali būti skleidžiamos ant žemės paviršiaus tręšimo tikslais, ir kurie Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka privalo gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba taršos leidimą;
2) kurių vykdomos ūkinės veiklos metu per parą į kitų asmenų eksploatuojamą nuotekų surinkimo sistemą išleidžiama 50 m3 ir daugiau gamybinių ir (arba) komunalinių nuotekų. Išleidžiamų nuotekų kiekis apskaičiuojamas per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti nuotekų kiekį padalijus iš išleidimo dienų skaičiaus;
3) kurių vykdomos ūkinės veiklos metu į kitų asmenų eksploatuojamą nuotekų surinkimo sistemą išleidžiamos gamybinės nuotekos, kuriose yra prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti nuosekliai nutrauktas, ir (arba) kuriose prioritetinių medžiagų, kurių išleidimas turi būti mažinamas, koncentracija yra lygi arba didesnė už aplinkos ministro nustatytą ribinę koncentraciją į nuotekų surinkimo sistemą.
4. Ataskaitos apie iš paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių išgautą vandenį, jo naudojimą ir (arba) perdavimą, perduoto vandens naudojimą, išleidžiamas nuotekas ir teršalus, per hidrotechninius statinius praleidžiamą vandenį teikiamos aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
26 straipsnis. Informacijos valdymas
Aplinkos ministerija ir (arba) jos įgaliota įstaiga (įgaliotos įstaigos), atsakinga (atsakingos) už upių baseinų rajonų arba jų dalių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, administravimą, aplinkos ministro nustatyta tvarka renka ir tvarko informaciją, reikalingą upių baseinų rajonų valdymo dokumentams rengti.
27 straipsnis. Informacijos teikimas visuomenei
Aplinkos ministerija ir (arba) jos įgaliota įstaiga (įgaliotos įstaigos) ir kiti viešieji juridiniai asmenys, turintys informacijos apie upių baseinų rajonus, aplinkos ministro nustatyta tvarka teikia informaciją apie upių baseinų rajonus visuomenei, vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudotojams ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
28 straipsnis. Ataskaitų teikimas Europos Komisijai
1. Ataskaitų apie 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, ir kitų Europos Sąjungos vandens sektoriaus teisės aktų įgyvendinimą teikimo Europos Komisijai tvarką aplinkos ministro teikimu nustato Vyriausybė.
VI SKYRIUS
SĄNAUDŲ SUSIGRĄŽINIMAS IR VALSTYBĖS PARAMA
29 straipsnis. Sąnaudų susigrąžinimas
1. Vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudotojai ir abonentai turi padengti būtinąsias sąnaudas, patirtas įgyvendinant vandensaugos tikslus ir teikiant vandens naudojimo paslaugas, įskaitant sąnaudas aplinkos apsaugai, vadovaudamiesi principu „teršėjas moka“, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu ir aplinkos ministro nustatyta tvarka atlikta ekonomine analize. Įgyvendinant sąnaudų susigrąžinimo principą, turi būti užtikrinta, kad:
1) vandens kainų politika skatintų naudoti vandenį racionaliai ir padėtų siekti vandensaugos tikslų įgyvendinimo;
2. Atsižvelgiant į socialinį, ekologinį ir ekonominį poveikį, į regiono ar regionų aplinkos sąlygas, sąnaudų susigrąžinimo principas gali būti taikomas iš dalies. Jeigu pagal nusistovėjusią praktiką kokiai nors vandens telkinių ir (arba) jų vandens naudojimo veiklai netaikomas sąnaudų susigrąžinimo principas, upių baseinų rajono valdymo dokumente turi būti nurodyta priežastis ir užtikrinama, kad tai netrukdys pasiekti vandensaugos tikslų. Šiuo atveju vandens apsaugos ir valdymo programoms ir kitoms priemonėms įgyvendinti įstatymų nustatyta tvarka gali būti teikiama valstybės parama.
Lietuvos Respublikos
vandens įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. spalio 30 d. Komisijos direktyva 2014/101/ES.
2. 2020 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/741 dėl pakartotinio vandens naudojimo minimaliųjų reikalavimų.
Priedo pakeitimai:
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1807, 2000-07-05, Žin., 2000, Nr. 61-1816 (2000-07-26), i. k. 1001010ISTAIII-1807
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1388, 2003-03-25, Žin., 2003, Nr. 36-1544 (2003-04-16), i. k. 1031010ISTA0IX-1388
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1941, 2003-12-22, Žin., 2004, Nr. 4-44 (2004-01-07), i. k. 1031010ISTA0IX-1941
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2089, 2004-03-30, Žin., 2004, Nr. 54-1833 (2004-04-15), i. k. 1041010ISTA0IX-2089
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2194, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2528 (2004-04-30), i. k. 1041010ISTA0IX-2194
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-580, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6955 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-580
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3, 4, 16, 19, 22, 29, 31, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2309, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10417
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 1, 2, 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-732, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18801
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 12 straipsnio pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1826, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00216
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2191, 2019-06-06, paskelbta TAR 2019-06-19, i. k. 2019-09847
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1826 2 straipsnio pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2314, 2019-07-11, paskelbta TAR 2019-07-23, i. k. 2019-12112
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1826 2 straipsnio pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-999, 2022-03-31, paskelbta TAR 2022-04-06, i. k. 2022-07163
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 3 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1280, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-07, i. k. 2022-14924
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1325, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15653
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 15 straipsnio pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2311, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24179
Lietuvos Respublikos vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1280 11 straipsnio pakeitimo įstatymas