Suvestinė redakcija nuo 2020-01-16

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2013, Nr. 102-5061, i. k. 11300GKISAK05-V-755

 

 

LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIO KOMISARO

Į S A K Y M A S

 

DĖL ŠAUNAMOJO GINKLO TURĖJIMO SAVIGYNAI IR APSAUGOS DARBUOTOJO MOKYMO PROGRAMŲ BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ TESTŲ IR UŽDAVINIŲ KLAUSIMŲ SĄRAŠŲ PATVIRTINIMO

 

2013 m. rugsėjo 24 d. Nr. 5-V-755

Vilnius

 

 

1. T v i r t i n u pridedamus:

1.1. Šaunamojo ginklo turėjimo savigynai mokymo programos baigiamojo egzamino testų klausimų sąrašą;

1.2. Klausimų sąrašą, pagal kurį sudaromi Apsaugos darbuotojo mokymo programos baigiamojo egzamino testai;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 5-V-14, 2020-01-09, paskelbta TAR 2020-01-15, i. k. 2020-00590

 

1.3. Šaunamojo ginklo turėjimo savigynai mokymo programos baigiamojo egzamino uždavinių sąrašą;

1.4. Apsaugos darbuotojo mokymo programos baigiamojo egzamino užduočių sąrašą;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 5-V-14, 2020-01-09, paskelbta TAR 2020-01-15, i. k. 2020-00590

 

1.5. Asmens gebėjimų naudotis šaunamuoju ginklu patikrinimo aprašą.

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. testus, parengtus pagal šio įsakymo 1.1 papunkčiu patvirtintame sąraše išdėstytus klausimus, ir šio įsakymo 1.3 papunkčiu patvirtintame sąraše nurodytus uždavinius apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas pateikia mokymo įstaigos egzaminavimo komisijai baigiamojo egzamino, parengto pagal Šaunamojo ginklo turėjimo savigynai mokymo programą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 5-V-502 „Dėl formaliojo mokymo programų patvirtinimo“, metu;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 5-V-14, 2020-01-09, paskelbta TAR 2020-01-15, i. k. 2020-00590

 

2.2. testus, parengtus pagal šio įsakymo 1.2 papunkčiu patvirtintame sąraše išdėstytus klausimus, ir šio įsakymo 1.4 papunkčiu patvirtintame sąraše nurodytas užduotis apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas pateikia mokymo įstaigos egzaminavimo komisijai baigiamojo egzamino, parengto pagal Apsaugos darbuotojo mokymo programą, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 5-V-905 „Dėl neformaliojo profesinio mokymo Apsaugos darbuotojo mokymo programos patvirtinimo“, metu;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 5-V-14, 2020-01-09, paskelbta TAR 2020-01-15, i. k. 2020-00590

 

2.3. šio įsakymo 2.1. ir 2.2 papunkčiuose nurodyti testai sudaromi parenkant ne mažiau kaip po du klausimus iš kiekvienos temos. Testo klausimas gali turėti tik vieną teisingą atsakymą. Sudarant testus, kiekvieno egzamino klausimai turi skirtis ne mažiau kaip 30 proc.;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 5-V-14, 2020-01-09, paskelbta TAR 2020-01-15, i. k. 2020-00590

 

2.4. šis įsakymas įsigalioja 2013 m. spalio 1 d.

 

 

 

Policijos generalinis komisaras                                  Saulius Skvernelis

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos policijos generalinio komisaro

2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 5-V-755

 

ŠAUNAMOJO GINKLO TURĖJIMO SAVIGYNAI MOKYMO PROGRAMOS EGZAMINO TESTŲ KLAUSIMŲ SĄRAŠAS

 

1 tema. Teisiniai civilinės ginklų apyvartos pagrindai

 

1.1. Apibūdinkite, kas yra civilinė ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų apyvarta?

1.2. Kas yra ginklo ir šaudmenų nešiojimasis?

1.3. Kas yra ginklo naudotojas?

1.4. Kas yra ginklo ir šaudmenų gabenimas?

1.5. Kas yra ginklo turėjimas?

1.6. Kiek ginklų leidžiama įsigyti vienam asmeniui savigynos tikslu?

1.7. Kiek ginklų leidžiama nešiotis vienam asmeniui savigynos tikslu?

1.8. Kokius ginklus turint leidimą laikyti ar nešiotis ginklus savigynos tikslais leidžiama nešiotis?

1.9. Kur turi kreiptis asmuo dėl leidimo laikyti ar nešiotis ginklą išdavimo?

1.10. Kiek laiko galioja leidimas laikyti ar nešiotis B kategorijos trumpuosius šaunamuosius ginklus?

1.11. Kokiam terminui išduodamas leidimas laikyti ar nešiotis C kategorijos dujinius šaunamuosius ginklus?

1.12. Kas turi teisę įsigyti savigynai B, C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus?

1.13. Kas turi teisę įsigyti savigynai B, C kategorijų ilguosius šaunamuosius ginklus?

1.14. Kas turi teisę įsigyti savigynai dujinius pistoletus (revolverius)?

1.15. Kiek šaudmenų asmuo, turintis leidimą laikyti ar nešiotis ginklus savigynai, gali įsigyti ir turėti?

1.16. Kiek laiko asmuo negali įsigyti ginklo, kuriam dėl ginklo praradimo buvo panaikintas leidimas laikyti ar nešiotis ginklą?

1.17. Kas yra ginklo ir (ar) šaudmenų laikymas?

1.18. Kokiais atvejais fizinis asmuo negali įsigyti ir turėti ginklų?

1.19. Kada turės teisę įsigyti ginklą savigynai fizinis asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus?

1.20. Kur galima treniruotis šaudyti iš turimo savigynos tikslams B kategorijos trumpojo šaunamojo ginklo?

1.21. Ar galima medžioti su savigynai įsigytais trumpaisiais šaunamaisiais ginklais?

1.22. Kaip nešiojamas trumpasis šaunamasis ginklas savigynai?

1.23. Ar asmeniui leidžiama nešiotis parengtą šaudyti ginklą?

1.24. Kokie turi būti asmens veiksmai, radus ginklą ar šaudmenis?

1.25. Ką privalo padaryti asmuo, radęs ginklą?

1.26. Per kiek laiko ginklo savininkas turi pranešti apie ginklo vagystę teritorinei policijos įstaigai?

1.27. Kas leidžiama A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui?

1.28. Ką asmuo turi daryti, jei teisėsaugos institucijų pareigūnai reikalauja parodyti ginklus, šaudmenis ir leidimą juos nešiotis ar leidimą laikyti?

1.29. Kokie asmens veiksmai pasibaigus leidimo nešiotis ar leidimo laikyti ginklą galiojimo terminui?

1.30. Kokiais atvejais ginklo turėtojas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (0.4 promilės ir daugiau), gali perduoti ginklą gabenti lydinčiam asmeniui?

1.31. Ar galima nešioti savigynos tikslais įsigytą ginklą matomoje vietoje?

1.32. Kaip asmenys turi laikyti šaunamąjį ginklą ir šaudmenis?

1.33. Kokiais atvejais patalpoje, kurioje laikomi ginklai, turi būti įrengta apsauginė signalizacija, sudaryta iš bent vieno apsaugos ruožo?

1.34. Kaip savigynai gabenamas (pernešamas, pervežamas į kitą ginklo laikymo vietą, šaudyklą ar pan.) lygiavamzdis šautuvas?

1.35. Kokie ginklai yra priskiriami prie nedidelės šaunamosios galios ginklų?

1.36. Kas yra pneumatinis ginklas?

1.37. Kiek galioja leidimas nešiotis dujinį pistoletą (revolverį)?

1.38. Kokiems ginklams priskiriami pneumatiniai ginklai?

 

2 tema. Teisiniai šaunamojo ginklo panaudojimo pagrindai

 

2.1. Kokiais atvejais draudžiama panaudoti šaunamąjį ginklą?

2.2. Ar galima panaudoti šaunamąjį ginklą savigynai būtinosios ginties, būtinojo reikalingumo atvejais, siekiant sulaikyti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį?

2.3. Ką privalo atlikti asmuo, panaudojęs šaunamąjį ginklą (eiliškumas)?

2.4. Šaunamojo ginklo panaudojimo tvarka (eiliškumas)?

2.5. Kokiais atvejais leidžiama panaudoti šaunamąjį ginklą?

2.6. Ką apibūdina sąvokos „būtinoji gintis“, „būtinasis reikalingumas“ ir „asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas“?

2.7. Kada asmuo turi teisę į būtinąją gintį?

2.8. Kas yra būtinosios ginties ribų peržengimas?

2.9. Kas yra būtinoji gintis?

2.10. Kokios yra būtinosios ginties sąlygos?

2.11. Kokiais atvejais ginantis galima pasiremti būtinosios ginties nuostatomis?

2.12. Kokiais atvejais asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus?

2.13. Kas yra būtinasis reikalingumas?

2.14. Kada galima pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis?

 

3 tema. Atsakomybė už ginklų apyvartos pažeidimus

 

3.1. Kada kils baudžiamoji atsakomybė už nerūpestingą šaunamojo ginklo laikymą?

3.2. Kokia atsakomybė numatyta už šaunamojo ginklo, šaudmenų nerūpestingą laikymą, sudariusį sąlygas kitam asmeniui juos neteisėtai panaudoti?

3.3. Už kokius ginklų ir šaudmenų apyvartos pažeidimus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta atsakomybė?

3.4. Kokia kils atsakomybė už lygiavamzdžio šautuvo įsigijimą, laikymą be policijos leidimo?

3.5. Kokia kils atsakomybė už leidimo laikyti ginklus neperregistravimą?

3.6. Kokia atsakomybė bus taikoma asmeniui, kuris savo ginklą davė ardyti asmeniui, neturinčiam teisės turėti ginklą mokymų metu?

 

4 tema. Šaunamieji ginklai

 

4.1. Kas yra ginklas?

4.2. Kas yra pertaisomas ginklas?

4.3. Kas yra visiškai netinkamas naudoti ginklas?

4.4. Kas yra vienašūvis šaunamasis ginklas?

4.5. Kas yra dujinis ginklas?

4.6. Kas yra šaunamojo ginklo dalis?

4.7. Koks ginklas yra senovinis?

4.8. Kokiems ginklams priskiriami dujiniai pistoletai (revolveriai)?

4.9. Kas yra ekspansyvioji kulka?

4.10. Kokie yra ginklo priedėliai?

4.11. Kas yra pusiau automatinis šaunamasis ginklas?

4.12. Iš ko susideda šovinys?

4.13. Kas yra trumpasis šaunamasis ginklas?

4.14. Kas yra ilgasis šaunamasis ginklas?

4.15. Kaip Lietuvos Respublikoje ginklai skirstomi pagal jų pavojingumo laipsnį?

4.16. Kokie ginklai priskiriami B kategorijai?

4.17. Kas priskiriama A kategorijai?

4.18. Kokie ginklai priskiriami C kategorijai?

4.19. Kokie šaunamieji ginklai draudžiami civilinėje apyvartoje?

4.20. Kokie nešaunamieji ginklai draudžiami civilinėje apyvartoje?

4.21. Kas yra senovinio ginklo kopija?

Papildyta papunkčiu:

Nr. 5-V-626, 2014-07-11, paskelbta TAR 2014-10-07, i. k. 2014-13748

 

6 tema. Šaudybos pagrindai

 

6.1. Kas duoda visas komandas tire ar šaudykloje?

6.2. Nuo ko pradedamas pistoleto ardymas?

6.3. Ar galima šaudykloje, atliekant šaudymo pratybas, ginklo vamzdį nukreipti į žmogų?

6.4. Apibūdinkite saugaus elgesio su ginklu pagrindines taisykles?

6.5. Kokio ginklo kulka toliausiai lekia?

6.6. Kokiu kampu rikošetuos kulka šaunant 45 laipsnių kampu į kietą paviršių?

 

_________________

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos policijos generalinio komisaro

2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 5-V-755

(Lietuvos policijos generalinio komisaro

2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 5-V-14 redakcija)

 

KLAUSIMŲ SĄRAŠAS, PAGAL KURĮ SUDAROMI APSAUGOS DARBUOTOJO MOKYMO PROGRAMOS BAIGIAMOJO EGZAMINO TESTAI

 

1 tema. Įvadas

 

1.1. Kokia pagrindinė apsaugos darbuotojo funkcija?

1.2. Kas yra fizinė prievarta?

1.3. Kas yra inkasavimas?

1.4. Kas yra apsaugininkas?

1.5. Kas yra įtariamas teisės pažeidėjas?

1.6. Kaip apibrėžiamas leidimų režimas saugomame objekte?

1.7. Kas yra apsaugos darbuotojas?

1.8. Koks asmuo negali būti apsaugos darbuotoju?

1.9. Koks asmuo gali būti apsaugos darbuotoju?

1.10. Kokias teises turi apsaugos darbuotojas, apžiūrėdamas įtariamą teisės pažeidėją?

1.11. Kam apsaugos darbuotojas privalo suteikti pagalbą?

1.12. Kokias teises turi apsaugos darbuotojas, užtikrindamas režimą saugomuose objektuose?

1.13. Kokias teises turi apsaugos darbuotojas, jei įtaria, kad asmuo rengiasi daryti ar daro administracinį nusižengimą ar nusikalstamą veiką?

1.14. Kokias teises turi apsaugos darbuotojas saugomame objekte, kuriame galioja leidimų režimas?

1.15. Ar apsaugos darbuotojas, reaguodamas į saugomo objekto signalizacijos suveikimą, gali nepaisyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų?

1.16. Kokios apsaugos darbuotojo pareigos?

1.17. Kas yra inkasavimo pažymėjimas?

1.18. Kas gali vykdyti inkasavimą?

1.19. Kokius asmenis apsaugos darbuotojas turi teisę sulaikyti?

1.20. Kokiems darbuotojams išduodamas apsaugos darbuotojo pažymėjimas?

 

2 tema. Specialiosios priemonės, fizinė prievarta. Teisiniai šaunamųjų ginklų, specialiųjų priemonių, fizinės prievartos panaudojimo pagrindai

 

2.1. Kas yra fizinė prievarta?

2.2. Kokios fizinės prievartos ir specialiųjų priemonių panaudojimo bendrosios sąlygos?

2.3. Kas yra apsaugos darbuotojo specialiosios priemonės?

2.4. Kas yra elektros šoko įtaisas?

2.5. Kokius elektros šoko įtaisus gali naudoti apsaugos darbuotojai?

2.6. Kokias specialiąsias priemones gali panaudoti apsaugos darbuotojai?

2.7. Kokiais atvejais galima naudoti tarnybinius šunis?

2.8. Kokiais atvejais apsaugos darbuotojas gali naudoti antrankius?

2.9. Kokiais atvejais apsaugos darbuotojas gali panaudoti D kategorijos gumines, plastikines ar metalines lazdas?

2.10. Kokiais atvejais apsaugos darbuotojas gali panaudoti šaunamąjį ginklą?

2.11. Tinkamiausios specialiosios priemonės pasirinkimas panaudoti konkrečioje situacijoje.

2.12. Kokie yra antrankių uždėjimo būdai?

2.13. Kaip naudojamas elektros šoko įtaisas?

2.14. Koks yra dujinio ginklo poveikis asmeniui?

2.15.Kokią pirmąją pagalba reikia suteikti asmeniui, prieš kurį panaudotas dujinis ginklas?

2.16. Kokie turi būti apsaugos darbuotojo veiksmai, panaudojus šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones ar fizinę prievartą, vykdant asmens ir turto apsaugą?

2.17. Kokiais atvejais apsaugos darbuotojui draudžiama panaudoti specialiąsias priemones?

2.18. Ką turi užtikrinti apsaugos darbuotojas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos pavojingumą, prieš panaudodamas šaunamąjį ginklą ar specialiąsias priemones?

2.19. Ar apsaugos darbuotojai gali tarnybinius šunis panaudoti masinių renginių metu?

2.20. Kokiais atvejais apsaugos darbuotojas gali naudoti antrankius?

2.21. Kokiu tikslu gali būti naudojami tarnybiniai šunys?

2.22. Ką apibūdina sąvokos „būtinoji gintis“, „būtinasis reikalingumas“ ir „asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas“?

2.23. Kada asmuo turi teisę į būtinąją gintį?

2.24. Kas yra būtinosios ginties ribų peržengimas?

2.25. Kas yra būtinoji gintis?

2.26. Kokios yra būtinosios ginties teisėtumo sąlygos?

2.27. Kas yra būtinasis reikalingumas?

2.28. Kokios yra būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos?

2.29. Kokios yra asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymo teisėtumo sąlygos?

 

3 tema. Teisinė atsakomybė už teisės aktų, reglamentuojančių asmens ir turto apsaugą, pažeidimus

 

3.1. Už kokius asmens ir turto apsaugos veiklos pažeidimus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė?

3.2. Kokia atsakomybė numatyta už Asmens ir turto apsaugos įstatyme nustatytų apsaugos darbuotojo pareigų nevykdymą?

 

4 tema. Profesinės psichologijos pagrindai

 

4.1. Kas yra konfliktas?

4.2. Kaip galima suprasti, kad bręsta konfliktas?

4.3. Kokios yra konflikto sprendimo strategijos?

4.4. Kuri iš žemiau pateiktų konflikto sprendimo strategijų vadinama vengimu?

4.5. Kuri iš žemiau pateiktų konflikto sprendimo strategijų vadinama konkurencija?

4.6. Kuri iš žemiau pateiktų konflikto sprendimo strategijų vadinama kompromisu?

4.7. Kuri iš žemiau pateiktų konflikto sprendimo strategijų vadinama prisitaikymu?

4.8. Kuri iš žemiau pateiktų konflikto sprendimo strategijų vadinama bendradarbiavimu?

4.9. Kokie etapai sudaro konfliktinės situacijos sprendimo algoritmą?

4.10. Kuris iš pateiktų elgesio konfliktinėje situacijoje būdų mažina galimybes konfliktą išspręsti konstruktyviai?

4.11. Kokios algoritmo sekos būtina laikytis, siekiant išspręsti konfliktinę situaciją konstruktyviai?

 

5 tema. Objektų apsauga

 

5.1. Apie kokius įvykius gali pranešti apsauginė signalizacija?

5.2. Apsauginės įsilaužimo signalizacijos paskirtis?

5.3. Apsauginės užpuolimo signalizacijos paskirtis?

5.4. Kokie yra apsauginės įsilaužimo signalizacijos ruožai?

5.5. Kokia yra apsauginės signalizacijos jutiklių funkcija?

5.6. Kokiose saugomo objekto vietose montuojami apsauginės signalizacijos jutikliai?

5.7. Kokie apsaugos darbuotojų veiksmai, kai, atvykus į saugomo objekto apsauginės įsilaužimo signalizacijos suveikimą, nenustatyti įsilaužimo požymiai?

5.8. Kas yra įvykio vieta?

5.9. Ką draudžiama daryti įvykio vietoje?

5.10. Kokios apsaugos darbuotojo teisės saugomame objekte, kuriame galioja leidimų režimas?

5.11. Kokios transporto priemonės gali būti naudojamos inkasavimui atlikti?

5.12. Lietuvos Respublikos asmens ir turto apsaugos įstatyme nustatyti reikalavimai apsaugos darbuotojų skaičiui atliekant inkasavimą.

5.13. Kokiose vietose didžiausia inkasatorių užpuolimo tikimybė?

5.14. Kokias teises turi apsaugos darbuotojai, atlikdami inkasavimą?

5.15. Kokie apribojimai taikomi bepiločių orlaivių skrydžiams?

 

6 tema. Veiksmai ekstremalių situacijų metu

 

6.1. Kokie apsaugos darbuotojo veiksmai saugomame objekte kilus ekstremaliai situacijai?

6.2. Kokie apsaugos darbuotojo veiksmai suradus įtartiną, neaiškios paskirties daiktą?

6.3. Kokios yra pirminės gaisro gesinimo priemonės?

6.4. Kokie apsaugos darbuotojo veiksmai saugomame objekte kilus gaisrui?

6.5. Kaip gesinamas užsidegęs žmogus?

6.6. Kaip gesinami užsiliepsnoję skysčiai?

6.7. Kokios yra gaisrų klasės?

6.8. Kokie yra gesintuvų tipai?

6.9. Žmonių evakuacijos planų simboliai.

 

7 tema. Režimo užtikrinimas masinių renginių metu

 

7.1. Apsaugos darbuotojo funkcijos užtikrinant režimą masinių renginių metu.

7.2. Apsaugos darbuotojo teisės užtikrinant režimą masinių renginių metu.

7.3. Kokie yra minios elgesio ypatumai?

7.4. Veiksniai, kurie gali skatinti agresiją didelėje minioje.

7.5. Veiksniai, kurie gali turėti įtakos minios elgesiui.

7.6. Efektyvūs minios kontrolės būdai.

 

__________________________

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos policijos generalinio komisaro

2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 5-V-755

(Lietuvos policijos generalinio komisaro

2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 5-V-14 redakcija)

 

 

APSAUGOS DARBUOTOJO MOKYMO PROGRAMOS BAIGIAMOJO EGZAMINO UŽDUOČIŲ SĄRAŠAS

 

 

1. Įtariamas teisės pažeidėjas nesipriešina, nesiginčija ir sutinka su teisėtais apsaugos darbuotojo reikalavimais, tačiau išlieka tikimybė, kad asmuo gali priešintis.

Sulaikymą atlieka ir antrankius uždeda vienas egzaminuojamas asmuo.

 

2. Įtariamas teisės pažeidėjas nenori vykdyti teisėtų apsaugos darbuotojo reikalavimų. Stovi. Yra tikimybė, kad gali pakenkti sau.

Sulaikymą atlieka ir antrankius uždeda vienas egzaminuojamas asmuo.

 

3. Įtariamas teisės pažeidėjas nesutinka su teisėtais apsaugos darbuotojų reikalavimais, nevykdo jų komandų, ginčijasi, vengia sulaikymo, stangrina rankas. Yra didelė pasipriešinimo tikimybė.

Sulaikymą atlieka ir antrankius uždeda du egzaminuojami asmenys.

 

4. Įtariamas teisės pažeidėjas agresyvus, nevykdo teisėtų apsaugos darbuotojų komandų, bando išvengti sulaikymo, priešinasi apsaugos darbuotojams.

Sulaikymą atlieka ir antrankius uždeda du egzaminuojami asmenys.

 

 

___________________

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos policijos generalinio komisaro

2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 5-V-755

 

ŠAUNAMOJO GINKLO TURĖJIMO SAVIGYNAI MOKYMO PROGRAMOS BAIGIAMOJO EGZAMINO UŽDAVINIŲ SĄRAŠAS

 

1. Miestelyje kaip nusikalstamo pasaulio asmuo žinomas J. R. pareikalavo iš P. A. 10 000 litų už stojimo aikštelėje įbrėžtas automobilio dureles. P. A. atsisakius mokėti, prasidėjo grasinantys skambučiai ir buvo pareikalauta per mėnesį laiko sumokėti reikalaujamą sumą, priešingu atveju buvo grasinama rimtais nemalonumais. Vieną dieną P. A. pamatė, kad į jo kiemą atvažiavo J. R. P. A. pasiėmė savigynai turimą šautuvą, užsitaisė jį ir išėjęs į kiemą paprašė J. R. išvažiuoti. J. R. atsakė, kad reikia pasikalbėt ir pradėjo eiti artyn. P. A. pirmu šūviu peršovė J. R. koją. Per apklausą argumentavo, kad šaunamąjį ginklą panaudojo teisėtai, nes J. R. pavojingas asmuo, be to, jis ginė savo privačią valdą.

 

Įvertinkite P. A. veiksmus.

Nurodykite, kokias atvejais ir kokia tvarka galima panaudoti šaunamąjį ginklą savigynai.

 

2. Prie sode dirbančio A. J. priėjo V. R. ir paprašė nuvežti į parduotuvę nusipirkti alaus. A. J. atsisakius, V. R. pradėjo plūstis, jį įžeidinėti ir sudavė A. J. per veidą. A. J. išsitraukė mažos galios revolverį ir peršovė V. R. ranką. Pastarajam apsisukus ir pradėjus bėgti, dar kartą iššovė į nugarą, taip padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

 

Įvertinkite A. J. veiksmus.

Nurodykite būtinosios ginties teisėtumo sąlygas.

 

3. D. A. namuose prabudo nuo dūžtančio stiklo garso. Pasiėmęs ginklą, nusileido į pirmą aukštą, kur jį patamsyje užpuolė du asmenys su kaukėmis. D. A. išsigando ir pradėjo chaotiškai šaudyti į šių asmenų pusę. Įjungus šviesą, pamatė, kad vienas asmuo sužeistas, o kitas žuvęs.

 

Įvertinkite D. A. veiksmus.

Nurodykite būtinosios ginties ribų peržengimo teisines sąlygas.

 

4. Naktį P. K. išgirdo, kad kažkas įsibrovė į jo garažą. Išėjęs į lauką pamatė, kad asmuo bėga iš garažo, rankose laikydamas benzininį pjūklą. P. K. pareikalavo asmenį sustoti. Kadangi asmuo neklausė, P. K. iššovė įspėjamąjį šūvį į viršų. Asmuo bėgo toliau. P. K., įvertinęs, kad asmens nepasivys, peršovė jam koją. Buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

 

Įvertinkite P. K. veiksmus.

Nurodykite būtinosios ginties sąlygas.

 

5. Paštininkas į R. M. sodybą atnešė laišką. Sodyba buvo aptverta, o prie vartelių buvo pritvirtintas ženklas „Atsargiai – piktas šuo“. Paštininkui įėjus į teritoriją, jį užpuolė šuo. Įvertinęs, kad negali pabėgti, o šuns užpuolimas kelia grėsmę gyvybei, šunį nušovė.

 

Įvertinkite paštininko veiksmus.

Apibrėžkite būtinojo reikalingumo sąlygas.

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos policijos generalinio komisaro

2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 5-V-755

 

ASMENS GEBĖJIMŲ NAUDOTIS ŠAUNAMUOJU GINKLU PATIKRINIMO APRAŠAS

 

1. Asmens gebėjimų naudotis šaunamuoju ginklu patikrinimo aprašas (toliau – aprašas) nustato asmens gebėjimus naudotis šaunamuoju ginklu, praktinių įgūdžių vertinimo tvarką.

2. Praktiniai įgūdžiai vertinami tikrinant asmens gebėjimus naudotis šaunamuoju ginklu (atliekant dalinį pistoleto išardymą ir (arba) imituojant praktinį šaudymą (patikrinimas atliekamas klasėje su pistoletu, perdarytu taip, kad jis negalėtų iššauti).

3. Dalinis pistoleto išardymas ir surinkimas (skiriama 5 minutės):

3.1. patikrinama, ar pistoletas neužtaisytas:

3.1.1. iš pistoleto išimama šovinių dėtuvė;

3.1.2. pistoletas nukreipiamas į kulkų gaudyklę arba kita saugia kryptimi;

3.1.2.1. užraktas (spyna) atitraukiamas į galinę padėtį ir vizualiai patikrinama, ar šovinio lizde nėra šovinio ir kad paleidus užraktą (spyną) šovinys nebus įstumtas į šovinio lizdą;

3.1.3. užraktas (spyna) atitraukiamas ir paleidžiamas dar mažiausiai du kartus;

3.1.4. užraktas (spyna) grąžinamas į pradinę padėtį;

3.1.5. pistoletą nukreipus į kulkų gaudyklę ar kita saugia kryptimi, nuspaudžiamas nuleistukas;

3.2. nuimamas užraktas (spyna);

3.3. nuimama grąžinamoji spyruoklė arba kartu su ja grąžinamosios spyruoklės kreipiantysis strypelis (priklausomai nuo naudojamo pistoleto konstrukcijos), išimamas pistoleto vamzdis (jei galima pagal ginklo konstrukciją);

3.4. surenkamas pistoletas;

3.5. surinkus pistoletą patikrinama, ar ginklas gerai surinktas. Užraktas (spyna) atitraukiamas į galinę padėtį ir paleidžiamas, nukreipus ginklą saugia kryptimi nuspaudžiamas nuleistukas;

3.6. jei ginklas surinktas gerai, šovinių dėtuvė įstatoma į pistoleto rankeną.

4. Šaudymo imitavimas (naudojami pistoletai ir šoviniai, perdaryti taip, kad iš jų nebūtų galima iššauti):

4.1. egzaminuojamas asmuo paima pistoletą ir aprašo 3.1 punkte nustatyta tvarka patikrina, ar jis neužtaisytas;

4.2. į šovinių dėtuvę sudeda ne mažiau kaip tris mokomuosius šovinius;

4.3. mokymo įstaigos vadovo įsakymu sudarytos komisijos narys duoda komandas:

4.3.1. „Pasiruošti“ (paimamas pistoletas ir įstatoma šovinių dėtuvė, šovinys į vamzdžio lizdą neįstumiamas, pistoletas laikomas taikinio kryptimi ne mažiau kaip 45 laipsnių kampu žemyn);

4.3.2. „Ar pasiruošęs?“ (laukiama egzaminuojamojo atsakymo „Taip“. Jei nieko neatsakoma – reiškia nepasiruošęs);

4.3.3. „Ugnis“ (egzaminuojamasis pakelia pistoletą; patraukia ir paleidžia užraktą (spyną) įstumdamas šovinį į šovinio lizdą; nusitaiko į taikinį, paspaudžia nuleistuką; patraukia užraktą (spyną), kad išmestų šovinio lizde esantį šovinį ir įstumtų kitą šovinį; nusitaiko į taikinį ir paspaudžia nuleistuką);

4.3.4. „Ištaisyk, ginklą apžiūrai“ (egzaminuojamasis, laikydamas pistoletą taikinio kryptimi ne mažiau kaip 45 laipsnių kampu žemyn, išima iš pistoleto šovinių dėtuvę; vizualiai patikrina, ar šovinio lizde neliko šovinio, ir parodo instruktoriui);

4.3.5. „Nuspausk nuleistuką, ginklą į dėklą“ (egzaminuojamasis, laikydamas ginklą saugia kryptimi, grąžina užraktą (spyną), nuspaudžia nuleistuką (neprilaikant gaiduko ar gaiduko grąžinimo svirties) ir padeda pistoletą).

5. Kritinės klaidos, dėl kurių saugus elgesys su šaunamuoju ginklu vertinamas neigiamai:

5.1. turint pistoletą (ir nesvarbu, kad jis neužtaisytas), pirštas laikomas ant nuleistuko, išskyrus šūvio imitavimo metu;

5.2. užtaisytas pistoletas nukreipiamas į savo kūno dalis;

5.3. pistoletas nukreipiamas (ir nesvarbu, kad jis neužtaisytas) nesaugia kryptimi, t. y. į kitą asmenį ar už ugnies linijos ribų;

5.4. atliktas atsitiktinis šūvis (tai šūvis, atliktas iki nusitaikymo į taikinį);

5.5. užtaisytas pistoletas iškrinta iš rankų ar bent akimirkai tampa nekontroliuojamas (nekontroliuojamas suprantama, kai pistoletas iškrito iš rankų, bet buvo pagautas dar nenukritus);

5.6. nevykdomos arba netinkamai vykdomos instruktoriaus komandos; atsitiktinis šovinio įstūmimas į šovinio lizdą ištaisant pistoletą;

5.7. nesugebama atlikti dalinio pistoleto išardymo ir surinkimo per 5 minutes.

 

_________________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 5-V-626, 2014-07-11, paskelbta TAR 2014-10-07, i. k. 2014-13748

Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 5-V-755 „Dėl šaunamojo ginklo turėjimo savigynai ir apsaugos darbuotojo mokymo programų baigiamųjų egzaminų testų ir uždavinių klausimų sąrašų patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas

Nr. 5-V-14, 2020-01-09, paskelbta TAR 2020-01-15, i. k. 2020-00590

Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. 5-V-755 „Dėl Šaunamojo ginklo turėjimo savigynai ir Apsaugos darbuotojo mokymo programų baigiamųjų egzaminų testų ir uždavinių klausimų sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo