Suvestinė redakcija nuo 2025-07-01

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 110-5600, i. k. 1122250ISAK000V-861

 

Nauja redakcija nuo 2018-01-24:

Nr. V-59, 2018-01-18, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-00972

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

 

ĮSAKYMAS

DĖL pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Tvarkos aprašO PATVIRTINIMO

 

2012 m. rugsėjo 17 d. Nr. V-861

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 6 punktu:

1. T v i r t i n u Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad šiuo įsakymu patvirtinto Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo nuostatos taikomos įstaigoms, teikiančioms pirmines ambulatorines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

3. P a v e d u kontroliuoti šio įsakymo vykdymą viceministrui pagal veiklos sritį.

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                             RAIMONDAS ŠUKYS

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymu

Nr. V-861

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2023 m. birželio 19 d. įsakymo

Nr. V-707 redakcija)

 

 

pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Tvarkos aprašas

 

I skyrius

Bendrosios nuostatos

 

1. Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus, šias paslaugas teikiančių Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos  įstaigų ir specialistų funkcijas ir nuotolinių pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką.

2. Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos psichikos sveikatos centruose ar įstaigose, atitinkančiose psichikos sveikatos centrams taikomus reikalavimus, ar mobiliosiose ambulatorijose, pacientų namuose, socialinės globos įstaigose ir (ar) įstatymų nustatyta tvarka laisvės atėmimo įstaigose.

3. Apraše vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:

3.1. Nuotolinės pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos – naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, kuriomis yra galimybė identifikuoti asmenį, Aprašo nustatyta tvarka pacientui teikiamos psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro, gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro, medicinos psichologo, psichikos sveikatos slaugytojo ir (ar) socialinio darbuotojo pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją paslaugos, pacientui nevykstant į psichikos sveikatos centrą. 

3.2. Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos – psichikos sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos psichikos sveikatos centruose.

3.3. Pirminio lygio psichologinė-psichoterapinė intervencija – gydytojo psichiatro, gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ar medicinos psichologo psichikos sveikatos centre pacientui, pacientų grupei ar šeimai psichoterapinės technikos taikymas, siekiant padėti keisti asmens elgesį ir (ar) požiūrį, didinti jo emocinę brandą bei gerinti psichikos sveikatą.

3.4. Psichikos sveikatos centras asmens sveikatos priežiūros įstaiga, turinti  asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas.

3.5. Psichoterapinė technikatrumpalaikio specializuoto poveikio būdas, naudojamas atliekant pirminio lygio psichologinę-psichoterapinę intervenciją. Psichoterapinę techniką taiko gydytojas psichiatras, gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras ar medicinos psichologas, psichoterapinę techniką studijavę universitete arba turintys psichoterapinės technikos mokymo kursų baigimo pažymėjimą.

3.6. Šeimos konsultavimas – gydytojo psichiatro, gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro, medicinos psichologo, socialinio darbuotojo, psichikos sveikatos slaugytojo darbas su psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento šeimos nariais, kitais artimais asmenimis, paciento atstovais, taip pat pagal kompetenciją informavimas apie paciento sveikatą, ligos ar sveikatos sutrikimo ypatumus, gydymo taktiką, tęstinio gydymo būtinumą, atkryčio prevenciją, bendravimo su sergančiu artimuoju ypatumus, pagalbos poreikius.

3.7. Kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos įstatyme, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir psichikos sveikatos priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

 

II skyrius

Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai

 

4. Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas suaugusiesiems teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas (toliau kartu – suaugusiųjų komanda). Komandoje gali būti atvejo vadybininkas ir kiti specialistai, kurių veikla susijusi su asmens psichikos sveikatos priežiūra.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-693, 2024-06-28, paskelbta TAR 2024-06-28, i. k. 2024-12100

 

5. Maksimalus aptarnaujamų gyventojų skaičius kiekvieno suaugusiųjų komandos nario vieno etato darbo krūviui yra 17 000 suaugusių asmenų.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-693, 2024-06-28, paskelbta TAR 2024-06-28, i. k. 2024-12100

 

6. Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas vaikams ir paaugliams (0–17 metų amžiaus) teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, psichikos sveikatos slaugytojas, meno terapeutas ir (ar) socialinis darbuotojas (toliau kartu – vaikų ir paauglių komanda). Komandoje gali būti atvejo vadybininkas ir kiti specialistai, kurių veikla susijusi su asmens psichikos sveikatos priežiūra.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-693, 2024-06-28, paskelbta TAR 2024-06-28, i. k. 2024-12100

 

61. Maksimalus aptarnaujamų gyventojų skaičius vaikų ir paauglių komandos nario vieno etato darbo krūviui:

61.1. vieno etato darbo krūviu gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras – 8 000 vaikų ir paauglių;

61.2. vieno etato darbo krūviu medicinos psichologas – 8 000 vaikų ir paauglių;

61.3. kitas komandos narys (medicinos psichologas, psichikos sveikatos slaugytojas, meno terapeutas ir (ar) socialinis darbuotojas) (bendrai vieno etato darbo krūviu) – 8 000 vaikų ir paauglių.

Papildyta punktu:

Nr. V-693, 2024-06-28, paskelbta TAR 2024-06-28, i. k. 2024-12100

 

62. Minimalus vaikų ir paauglių komandos nario (gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, kitas komandos narys) etato darbo krūvis psichikos sveikatos centre yra 0,3 etato.

Papildyta punktu:

Nr. V-693, 2024-06-28, paskelbta TAR 2024-06-28, i. k. 2024-12100

 

7. Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos visiems prie psichikos sveikatos centro prisirašiusiems gyventojams. Prie psichikos sveikatos centro neprirašytiems gyventojams, norintiems gauti pirmines psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, gali būti teikiamos iš gyventojo lėšų apmokamos paslaugos bendra eilės tvarka.

71. Paciento ar jo atstovo išreikštu rašytiniu prašymu, vaikas ar paauglys gali būti prirašytas prie psichikos sveikatos centro, teikiančio tik suaugusiųjų komandos paslaugas, ir gauti suaugusiųjų komandos paslaugas. Tokiu atveju, suaugusiųjų komandoje nesant gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro, gydytojas psichiatras vaikams ir paaugliams teikia Aprašo 21 punkte nurodytas paslaugas, o psichikos sveikatos centras turi turėti sutartį su kitu psichikos sveikatos centru, kuriame dirba vaikų ir paauglių psichiatras, bei prireikus siųsti vaiką ar paauglį specialisto konsultacijos į šį psichikos sveikatos centrą.

Papildyta punktu:

Nr. V-693, 2024-06-28, paskelbta TAR 2024-06-28, i. k. 2024-12100

 

8. Psichikos sveikatos centras privalo pacientams ar jų atstovams sudaryti galimybę kreiptis į bet kurį psichikos sveikatos centro suaugusiųjų komandos ar vaikų ir paauglių komandos (toliau kartu – komanda) narį pagal psichikos sveikatos centro vadovo nustatytą tvarką.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-693, 2024-06-28, paskelbta TAR 2024-06-28, i. k. 2024-12100

 

81. Rekomenduojamas psichikos sveikatos centro minimalus kiekvieno suaugusiųjų komandos nario  vieno etato suteiktų paslaugų skaičius per metus suaugusiems asmenims ir kiekvieno vaikų ir paauglių komandos nario vieno etato suteiktų paslaugų skaičius per metus vaikams ir paaugliams (išskyrus profilaktinius sveikatos patikrinimus ir gyventojo lėšomis apmokamas paslaugas):  

Punkto pakeitimai:

Nr. V-707, 2023-06-19, paskelbta TAR 2023-06-19, i. k. 2023-12170

Nr. V-693, 2024-06-28, paskelbta TAR 2024-06-28, i. k. 2024-12100

81.1. gydytojo psichiatro ir (ar) gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro – 1 760 paslaugų (užregistruotų Išankstinės pacientų registracijos informacinėje sistemoje (toliau – IPR IS);

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-693, 2024-06-28, paskelbta TAR 2024-06-28, i. k. 2024-12100

 

81.2. medicinos psichologo – 880 paslaugų (užregistruotų IPR IS);

81.3. psichikos sveikatos slaugytojo – 880 paslaugų (užfiksuotų Privalomojo sveikatos draudimo informacinėje sistemoje „Sveidra“ (toliau – Sveidra);

81.4. socialinio darbuotojo – 880 paslaugų (užfiksuotų Sveidroje).

Papildyta punktu:

Nr. V-707, 2023-06-19, paskelbta TAR 2023-06-19, i. k. 2023-12170

 

9. Psichikos sveikatos centras užtikrina tokį komandos pirminių ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo valandų skaičių, koks yra nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarime Nr. 370 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygų sąrašo patvirtinimo“.

10. Psichikos sveikatos centras gali teikti mobiliosios ambulatorijos paslaugas (toliau mobiliosios paslaugos). Psichikos sveikatos centras vykdo atskirą suteiktų mobiliųjų paslaugų ir jų teikimo valandų apskaitą.

11. Psichikos sveikatos centras, teikiantis mokamas paslaugas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 357 „Dėl Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“.

12. Psichikos sveikatos centre laikinai nesant vieno iš komandos nario (jo ligos ar kasmetinių atostogų metu), nesamo komandos nario psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimas gali būti perduodamas kitiems to paties psichikos sveikatos centro atitinkamiems komandos nariams (laikinai nesant gydytojui vaikų ir paauglių psichiatrui, jo paslaugų teikimas gali būti perduodamas gydytojui psichiatrui. Tokiu atveju gydytojas psichiatras vaikams ir paaugliams teikia Aprašo 21 punkte nurodytas paslaugas). Negalint užtikrinti nesamo komandos nario paslaugų teikimo tame pačiame psichikos sveikatos centre (toliau – pirminis PSC), šių paslaugų teikimas užtikrinamas pagal sutartį kitame tos pačios teritorinės ligonių kasos (toliau – TLK) veiklos zonoje esančiame psichikos sveikatos centre (toliau – kitas PSC) – šiuo atveju turi būti užtikrinamas reikiamų medicinos dokumentų pildymas ir informacijos perdavimas tarp pirminio ir kito PSC. Už kitame PSC suteiktas paslaugas pirminis PSC su kitu PSC atsiskaito vadovaudamasis šių įstaigų tarpusavio sutartyje numatytomis sąlygomis ir įkainiais.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-693, 2024-06-28, paskelbta TAR 2024-06-28, i. k. 2024-12100

 

13. Psichikos sveikatos centras, teikiantis vaikų ir paauglių komandos paslaugas, turi turėti vaikams ir paaugliams konsultuoti pritaikytas patalpas ir priemones,  atitinkančias paciento raidos ypatumus. Laisvės atėmimo vietose šis punktas taikomas, jei yra suimtų ir (ar) nuteistų vaikų ar paauglių.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-693, 2024-06-28, paskelbta TAR 2024-06-28, i. k. 2024-12100

 

14. Psichikos sveikatos centro darbo laikas privalo būti nurodomas prie įėjimo į patalpas (taip, kad būtų matoma psichikos sveikatos centro nedarbo laiku) ir psichikos sveikatos centro interneto svetainėje.

15. Komandos nariui teikiant pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas pildoma forma 025/a-LK „Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 687 „Dėl Medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“, jos duomenys suvedami į Privalomojo sveikatos draudimo informacinę sistemą „Sveidra“ (toliau – Sveidra).

16. Visi paciento medicinos dokumentai, susiję su psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, tvarkomi Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS), vadovaujantis Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

17. Psichikos sveikatos centras kartą per mėnesį TLK pateikia psichikos sveikatos centro darbuotojų (komandos narių) skaičių (pagal profesinę kvalifikaciją). Psichikos sveikatos centras kiekvieną mėnesį pagal Sveidros duomenis rengia praėjusio mėnesio prisirašiusių prie psichikos sveikatos centro asmenų skaičiaus suderinimo protokolą (toliau – suderinimo protokolas). Suderinimo protokolas pateikiamas TLK derinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) direktoriaus nustatyta tvarka ir terminais.

18. Iki kiekvieno mėnesio 10 dienos psichikos sveikatos centras VLK nustatytu formatu TLK duomenų bazei elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikia sąskaitą ir reikiamas ataskaitas apie visas praėjusį mėnesį suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis ar kitų šaltinių lėšomis.

 

III skyrius

PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRO funkcijos

 

19. Psichikos sveikatos centras, teikdamas pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas:

19.1. pagal kompetenciją užtikrina (suteikia ir organizuoja) būtinąją medicinos pagalbą;

19.2. skatina sveiką gyvenseną ir vykdo psichikos ir elgesio sutrikimų prevenciją bei stiprinimą, integruotą į asmens psichikos sveikatos priežiūros paslaugas;

19.3.  taiko atvejo vadybą, teikiant pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas;

19.4. atlieka ankstyvąjį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir psichikos ir elgesio sutrikimų požymių atpažinimą ir įvertinimą;

19.5. teikia pirminio lygio priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos paslaugas;

19.6. vykdo lėtiniais psichikos ir elgesio sutrikimais sergančių pacientų tęstinę priežiūrą;

19.7. teikia pirminio lygio psichologinės-psichoterapinės intervencijos paslaugas pacientui, grupei ar šeimai. Laisvės atėmimo vietose šios paslaugos šeimai neteikiamos;

19.8. atlieka savižudybės grėsmę išgyvenančių asmenų psichosocialinį vertinimą ir teikia emocinę paramą savižudybės grėsmę išgyvenančių asmenų artimiesiems ir kitiems asmenims, lydintiems savižudybės grėsmę patiriantį asmenį. Esant savižudybės grėsmei, pagalba savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui teikiama vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2018 m. liepos 26 d. įsakyme Nr. V-859 „Dėl Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka;

19.9. nagrinėja kreipimusis dėl pacientų psichikos būklės įvertinimo ir pagal kompetenciją atlieka tolesnius su kreipimusi susijusius veiksmus;

19.10. pagal kompetenciją atlieka profilaktinius sveikatos tikrinimus;

19.11. išduoda pacientams nedarbingumo pažymėjimus;

19.12. nepriskirtais jo kompetencijai, taip pat visais neaiškiais atvejais siunčia pacientus antrinio ar tretinio lygio ambulatorinių ar stacionarinių paslaugų gauti;

19.13. teikia psichikos sveikatos priežiūros paslaugas namuose asmenims, dėl somatinės ir (ar) psichikos sveikatos būklės negalintiems atvykti į psichikos sveikatos centrą, ir kitais psichikos sveikatos centro vadovo nustatytais atvejais;

19.14. pagal kompetenciją teikia išvadą arba nukreipia asmenis dėl neįgalumo, darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo;

19.15. vykdo asmenų, kuriems teismo sprendimu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, ambulatorinį stebėjimą; raštu teikia išvadą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo;

19.16. bendradarbiauja su socialinės globos ir rūpybos įstaigomis, organizacijomis, teikiant psichikos sutrikimų turintiems asmenims socialinę pagalbą, reabilitacijos ir abilitacijos paslaugas;

19.17. bendradarbiauja su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, teikiančiomis stacionarines psichikos sveikatos priežiūros, psichiatrijos dienos stacionaro ar psichosocialinės reabilitacijos paslaugas (toliau – stacionarinė ASPĮ), siekiant užtikrinti tęstinę paciento priežiūrą po išrašymo iš stacionaro ar dienos stacionaro. Psichikos sveikatos centras, gavęs informaciją iš stacionarinės ASPĮ apie planuojamą išrašyti psichikos ir elgesio sutrikimų turintį pacientą:

19.17.1. kartu su stacionarine ASPĮ ir pacientu suderina išrašomo paciento vizito į psichikos sveikatos centrą datą;

19.17.2. kartu su stacionarinės  asmens sveikatos priežiūros įstaigos su gydančiu gydytoju aptaria išrašomo psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento tolesnį gydymo planą;

19.18. bendradarbiauja su šeimos gydytojais, slaugytojais bei socialiniais darbuotojais ir kitais specialistais, dirbančiais asmens sveikatos priežiūros ar kitose įstaigose;

19.19. teikdamas pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, pagal poreikį įtraukia ir paciento šeimos narius ir (ar) kitus asmenis, susijusius emociniais ryšiais.

 

IV skyrius

KOMANDOS NARIŲ FUNKCIJOS

 

20. Gydytojas psichiatras, gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, medicinos psichologas, psichikos sveikatos slaugytojas teikia pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas pagal kompetenciją, nustatytą atitinkamose Lietuvos medicinos normose.

21. Nesant gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro, gydytojas psichiatras pagal kompetenciją:

21.1. suteikia vaikams būtinąją psichiatrinę pagalbą;

21.2. siunčia vaikus konsultacijos pas gydytoją vaikų ir paauglių psichiatrą;

21.3. siunčia vaikus gydyti stacionare;

21.4. tęsia gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro konsultacijos metu paskirtą gydymą vaistais.

22. Psichikos sveikatos slaugytojas pagal kompetenciją:

22.1. įvertina psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių  asmenų slaugos poreikius ir pagal kompetenciją padeda spręsti pacientų problemas bei teikia jiems reikiamas slaugos paslaugas;

22.2. atlieka gydytojo psichiatro ar gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro paskirtas procedūras, paaiškina pacientams jų poveikį ir kokio specialaus režimo reikia laikytis prieš jas ir po jų. Prireikus informuoja gydytoją psichiatrą ar gydytoją vaikų ir paauglių psichiatrą apie procedūrų sukeltas komplikacijas;

22.3. informuoja pacientus apie paskirtų vaistų poveikį, galimas nepageidaujamas reakcijas;

22.4. dalyvauja pacientų, kuriems taikoma pakaitinė palaikomoji terapija, sveikatos priežiūroje (išduoda gydytojo paskirtą metadono dozę ir stebi jos išgėrimą, veda metadono apskaitą, atlieka narkotinių medžiagų nustatymo testus);

22.5. dalyvauja organizuojant  priverstinį hospitalizavimą;

22.6. teikia pacientams ir jų šeimos nariams, kitiems specialistams rekomendacijas psichikos sveikatos slaugos klausimais;

22.7. pagal kompetenciją iki gydytojo atvykimo teikia būtinąją pagalbą;

22.8. gydytojo psichiatro ar gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro nurodymu registruoja pacientus kitų sveikatos priežiūros specialistų paslaugoms gauti ir  paskiria pacientui kito vizito laiką.

23. Medicinos psichologas pagal kompetenciją:

23.1. atlieka vaikų ir pilnamečių pacientų psichologinį įvertinimą;

23.2. teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais ir asmenines problemas, šeimos gyvenimo sunkumus;

23.3. teikia psichologinę pagalbą ir (ar) pirminio lygio psichologinės-psichoterapinės intervencijos paslaugas asmenims, išgyvenusiems krizines situacijas ir (ar) patyrusiems psichologines traumas;

23.4. atlieka savižudybės grėsmę išgyvenančių asmenų psichosocialinį vertinimą;

23.5. teikia pacientams, jų šeimos nariams ir kitiems specialistams rekomendacijas psichologijos klausimais.

24. Socialinis darbuotojas pagal kompetenciją:

24.1. įvertina paciento (šeimos) socialinę padėtį, socialines problemas ir aplinką, surenka informaciją apie paciento (jo šeimos) socialinę būklę ir vertina socialinių paslaugų poreikį;

24.2. teikia informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugas, padeda asmeniui (šeimai) spręsti socialines problemas;

24.3. sudaro pacientui individualų socialinės pagalbos planą, numato jam konkrečias socialinės pagalbos priemones ir būdus;

24.4. teikia socialinių emocinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo bei socialines paslaugas;

24.5. organizuoja ir dirba su pacientų savipagalbos grupėmis;

24.6. organizuoja užimtumo terapiją, atsižvelgdamas į paciento gebėjimus ir psichikos sveikatos sutrikimo ypatumus;

24.7. tarpininkauja pacientui ir kitiems psichikos sveikatos centro komandos nariams sprendžiant paciento ir (ar) šeimos sveikatos ar socialines problemas;

24.8. esant indikacijų, skambina, motyvuoja pacientą atvykti gydytojo psichiatro ar gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro ir (ar) medicinos psichologo konsultacijos, psichosocialiniam vertinimui atlikti, suderina paciento atvykimo datą;

24.9. dalyvauja pacientų, kuriems taikomas opioidinės priklausomybės pakaitinis gydymas, sveikatos priežiūroje (teikia socialinio darbuotojo konsultacijas);

24.10. dalyvauja pacientų, kuriems skirtas priverstinis ambulatorinis stebėjimas, priežiūroje;

24.11. koordinuoja tęstinės pagalbos savižudybės grėsmę patyrusiam asmeniui teikimą;

24.12. sudaro sąlygas pacientui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat įveikti socialinę atskirtį;

24.13. teikia pacientui ir jo šeimos nariams, kitiems specialistams rekomendacijas socialinių paslaugų klausimais;

24.14. turėdamas duomenų, kad pacientui (šeimai) reikia socialinių paslaugų, nedelsdamas informuoja asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybę.

 

V SKYRIUS

NUOTOLINIŲ PIRMINĖS AMBULATORINĖS PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO TVARKA

 

25. Pacientams ar jų atstovams psichikos sveikatos centre turi būti sudaryta galimybė kreiptis į kiekvieną komandos narį psichikos sveikatos centro vadovo nustatyta tvarka ir gauti nuotolines pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – NSP paslaugas).

26. Pradėdamas teikti NSP paslaugą, komandos narys pirmiausia išsiaiškina subjektyvią paciento sveikatos būklę (remdamasis paciento ar jo atstovo suteiktais duomenimis) ir sprendžia dėl tolesnio paslaugos teikimo:

26.1. gydytojui psichiatrui, gydytojui vaikų ir paauglių psichiatrui ar medicinos psichologui  negalint patikimai identifikuoti paciento, negalint įsitikinti paciento ar jo atstovo pateikiamų duomenų apie sveikatą tikrumu, įtarus psichikos būklę, kuri kelia grėsmę paciento ir (ar) aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei ar nustačius, kad tai naujas gydymo atvejis, gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras negali įvertinti paciento sveikatos būklės be apžiūros, prašoma paskirti vaistų, kurių pacientas anksčiau nevartojo, ar yra kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių NSP paslauga negali būti teikiama, NSP paslauga neteikiama, o pacientas turi būti registruojamas į konsultaciją įprastine tvarka. Apie atsisakymo suteikti NSP paslaugą pacientui priežastį įrašoma ESPBI IS elektroniniame dokumente E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ (toliau – E025);

26.2.. socialiniam darbuotojui ar psichikos sveikatos slaugytojui negalint patikimai identifikuoti paciento, įtarus psichikos būklę, kuri kelia grėsmę paciento ir (ar) aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, įtarus apsvaigimą nuo psichoaktyviųjų medžiagų ar esant kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių NSP paslauga negali būti teikiama, NSP paslauga neteikiama, o pacientas turi būti registruojamas į socialinio darbuotojo ar psichikos sveikatos slaugytojo konsultaciją įprastine tvarka. Apie atsisakymo suteikti NSP paslaugą pacientui priežastį įrašoma E025.

27. Komandos nariui suteikus NSP paslaugą, E025 nurodoma NSP paslaugos suteikimo data, laikas, naudotos informacinės ir ryšių technologijos, paciento kreipimosi priežastis, subjektyvi paciento sveikatos būklė (arba gali būti nurodomas su NSP paslaugos teikimu susijusios skaitmeninės medžiagos atsekamumas) ir suteikta paslauga.

28. Gydytojas psichiatras ar gydytojas vaikų ir paauglių psichiatras, teikdamas NSP paslaugą, gali:

28.1. tęsti anksčiau paskirtų vaistų skyrimą, išrašydamas receptą Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ nustatyta tvarka. Vaikams anksčiau paskirtų vaistų skyrimas gali būti pratęstas ne ilgesniam kaip 1 mėnesio gydymo laikotarpiui;

28.2. jei paciento būklė stabili, skirti pakartotinius tyrimus ir paaiškinti pacientui ar jo atstovui atliktų tyrimų rezultatus bei pagal juos koreguoti gydymą, vaistų vartojimą.

29. Medicinos psichologas, teikdamas NSP paslaugą, gali teikti psichologines konsultacijas pacientui, paciento šeimai ar pacientų grupei. Šias paslaugas medicinos psichologas teikia tik tuo atveju, jei pagal paciento medicinos dokumentus ir paciento paaiškinimus nusprendžia, kad:

29.1. pacientas (teikiant šeimos psichologinį konsultavimą – ir jo šeimos narys) motyvuotas gauti nuotolinę psichologinę pagalbą;

29.2. paciento (teikiant šeimos psichologinį konsultavimą – ir jo šeimos nario) pakankamas pažintinių gebėjimų lygis, pakankamai įvaldyta žodinė kalba, nėra reikšmingų klausos ir kalbėsenos sunkumų;

29.3. paciento psichikos būsena pakankamai stabili, nėra savižalos ar savižudybės rizikos;

29.4. pacientas (teikiant šeimos psichologinį konsultavimą – ir jo šeimos narys) turi galimybę konsultacijos metu bendrauti netrukdomas pašalinių asmenų;

29.5. pacientas (teikiant šeimos psichologinį konsultavimą – ir jo šeimos narys) sugeba savarankiškai naudotis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis.

30. Socialinis darbuotojas, teikdamas NSP paslaugas, gali:

30.1. bendradarbiauti su stacionarinėmis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, suderinti iš stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos išrašomo paciento vizito į psichikos sveikatos centrą datą;

30.2. teikti socialines konsultacijas pacientui ir jo šeimos nariams;

30.3. koordinuoti tęstinės pagalbos teikimą savižudybės grėsmę patiriančiam asmeniui;

30.4. teikti pacientui ir jo šeimos nariams, kitiems specialistams rekomendacijas socialinių paslaugų klausimais;

30.5. motyvuoti pacientą atvykti gydytojo psichiatro konsultacijos, psichosocialiniam vertinimui atlikti, suderinti paciento atvykimo datą.

31. Psichikos sveikatos slaugytojas, teikdamas NSP paslaugas, gali:

31.1. informuoti pacientus apie paskirtų vaistų poveikį, galimas nepageidaujamas reakcijas;

31.2. dalyvauti organizuojant priverstinį hospitalizavimą;

31.3. teikti pacientams ir jų šeimos nariams, kitiems specialistams rekomendacijas psichikos sveikatos slaugos klausimais;

31.4. gydytojo psichiatro ar gydytojo vaikų ir paauglių psichiatro nurodymu registruoja pacientus kitų sveikatos priežiūros specialistų paslaugoms gauti.

32. Psichikos sveikatos centro vadovas privalo:

32.1. psichikos sveikatos centro vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti paciento, norinčio gauti NSP paslaugą, identifikavimo ir registravimo gauti NSP paslaugą tvarką;

32.2. patvirtinti sutikimo gauti NSP paslaugą formą, atitinkančią Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakyme Nr. V-184 „Dėl Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ nustatytus reikalavimus.

33. Pacientas ar jo atstovas prisiima atsakomybę už informacinėmis ar elektroninių ryšių technologijomis pateiktų duomenų apie paciento sveikatos būklę teisingumą.

34.  Laisvės atėmimo vietose NSP paslaugų suimtų ir (ar)nuteistųjų šeimos nariams neteikia.

 

_________________

 

Priedo pakeitimai:

Nr. V-59, 2018-01-18, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-00972

Nr. V-707, 2023-06-19, paskelbta TAR 2023-06-19, i. k. 2023-12170

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1052, 2012-11-19, Žin., 2012, Nr. 136-6996 (2012-11-24), i. k. 1122250ISAK00V-1052

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-861 "Dėl Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-438, 2014-04-04, paskelbta TAR 2014-04-09, i. k. 2014-04253

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-861 „Dėl Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1323, 2016-11-23, paskelbta TAR 2016-12-02, i. k. 2016-28104

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-861 „Dėl Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-59, 2018-01-18, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-00972

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-861 „Dėl Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-305, 2018-03-19, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04261

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-861 „Dėl Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-459, 2020-03-19, paskelbta TAR 2020-03-24, i. k. 2020-05931

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-861 „Dėl Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

7.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V- 2575, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-11, i. k. 2020-23706

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-861 „Dėl Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

8.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-707, 2023-06-19, paskelbta TAR 2023-06-19, i. k. 2023-12170

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-861 „Dėl Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

9.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-693, 2024-06-28, paskelbta TAR 2024-06-28, i. k. 2024-12100

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. V-861 „Dėl Pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo