Suvestinė redakcija nuo 2026-07-01 iki 2026-12-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 110-5564, i. k. 1121010ISTA0XI-2220
LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISĖKŪROS PAGRINDŲ
Į S T A T Y M A S
2012 m. rugsėjo 18 d. Nr. XI-2220
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas.
2. Šis įstatymas netaikomas Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims ir Lietuvos Respublikos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu sudaromiems susitarimams, kurie nėra tarptautinės sutartys, išskyrus šių sutarčių ir susitarimų registravimą ir skelbimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2830, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12628
3. Šis įstatymas netaikomas teisės taikymo aktams, išskyrus nuostatas dėl teisės aktų registravimo, skelbimo ir įsigaliojimo.
4. Kai įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojamos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos ir piliečių Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisės, taip pat referendumo paskelbimo iniciatyvos teisė, Lietuvos Respublikos Seimui teikiamas ar referendumui siūlomas teisės akto projektas turi atitikti šiame įstatyme nustatytus formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus. Įgyvendinant Konstitucijoje laiduojamą peticijos teisę, šis įstatymas netaikomas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2830, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12628
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas – teisinio reguliavimo taikymo ir veikimo vertinimas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731
2. Įstaiga – iš valstybės ar savivaldybės biudžeto arba valstybės pinigų fondo išlaikoma įstaiga, turinti teisės aktuose nustatytus įgaliojimus rengti teisės aktų projektus, taip pat Lietuvos bankas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731
3. Konsultavimasis su visuomene – teisėkūros iniciatyvas pareiškiančių, teisės aktų projektus rengiančių, teisės aktus priimančių ir (ar) galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekančių subjektų veiksmai, apimantys teisėkūros iniciatyvų, teisės aktų projektų pateikimą visuomenei susipažinti, informavimą apie galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, taip pat gautų asmenų pasiūlymų vertinimą ir šio vertinimo rezultatų paskelbimą. Apie konsultavimosi pradžią visuomenei yra paskelbiama.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731
4. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas – numatomo teisinio reguliavimo teigiamų ir neigiamų pasekmių nustatymas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731
5. Suvestinė teisės akto redakcija – tam tikru metu galiojusio, galiojančio ar priimto, atitinkamo subjekto pasirašyto ir paskelbto, bet dar neįsigaliojusio teisės akto tekstas, parengtas remiantis oficialiu pirminio teisės akto tekstu ir tą teisės aktą keičiančių ar papildančių teisės aktų oficialiais tekstais ir apimantis visus tame teisės akte įtvirtinto teisinio reguliavimo pakeitimus.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731
6. Teisėkūra – procesas, apimantis teisėkūros iniciatyvų pareiškimą, teisės aktų projektų rengimą, teisės aktų priėmimą, pasirašymą ir skelbimą.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731
7. Teisėkūros iniciatyva – pasiūlymas nustatyti naują ar keisti esamą teisinį reguliavimą nurodant šio teisinio reguliavimo nustatymo ar keitimo tikslus ir pagrindines teisinio reguliavimo nuostatas.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731
8. Teisės akto projekto lydimieji dokumentai – šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose numatyti privalomi parengti ir kartu su teisės akto projektu teisės aktą priimančiam subjektui privalomi pateikti dokumentai, taip pat kiti su teisės akto projektu susiję dokumentai.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731
9. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Lietuvos Respublikos peticijų konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XV-1042, 2026-06-18, paskelbta TAR 2026-06-26, i. k. 2026-11115
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731
3 straipsnis. Teisėkūros principai
1. Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.
2. Teisėkūroje vadovaujamasi šiais principais:
1) tikslingumo, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis;
2) proporcingumo, reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti;
3) pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančiu, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų;
4) atvirumo ir skaidrumo, reiškiančiu, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesų grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekantys subjektai;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731
5) efektyvumo, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, turi būti skelbiami ir įvertinami dėl teisinio reguliavimo gauti pasiūlymai, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus;
6) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas;
7) sistemiškumo, reiškiančiu, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina.
4 straipsnis. Teisėkūros stadijos
1. Teisėkūros stadijos:
5 straipsnis. Teisės aktų informacinės sistemos naudojimas teisėkūrai
1. Teisėkūros atvirumui, skaidrumui, koncentruotumui užtikrinti naudojama Teisės aktų informacinė sistema.
2. Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkomi ir skelbiami rinkiniai duomenų apie:
2) konsultavimąsi su visuomene dėl teisėkūros iniciatyvų (įskaitant konsultavimosi laiką, būdą ir rezultatus);
4) konsultavimąsi su visuomene dėl teisės akto projekto (įskaitant konsultavimosi laiką, būdą ir rezultatus);
5) teisės aktų projektų lydimuosius dokumentus (teisės akto projekto lyginamasis variantas, aiškinamasis raštas, kiti teisės aktuose nustatyti kartu su teisės akto projektu privalomi parengti ir pateikti teisės aktą priimančiam subjektui dokumentai);
6) kitus su teisėkūra susijusius valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar kitų subjektų dokumentus ir informaciją, kurių skelbimą Teisės aktų informacinėje sistemoje nustato teisės aktai;
3. Detalūs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenų rinkinius sudarantys duomenys (toliau – Teisės aktų informacinės sistemos duomenys) nurodomi Teisės aktų informacinės sistemos nuostatuose.
4. Jeigu teisės akto projektą parengė ar jo rengimą inicijavo lobistas, apie tai paskelbiama Teisės aktų informacinėje sistemoje. Kai lobistas yra juridinis asmuo, nurodoma juridinio asmens pavadinimas ir to juridinio asmens darbuotojo, dalyvio ar valdymo organo nario, kuris vykdo lobistinę veiklą, vardas ir pavardė; kai lobistas yra fizinis asmuo, nurodoma jo vardas ir pavardė, taip pat lobistinės veiklos užsakovo, kurio interesais lobistas rengė teisės akto projektą, inicijavo jo rengimą ir daro įtaką teisės akto projekto rengimui, vardas, pavardė (jeigu lobistinės veiklos užsakovas yra fizinis asmuo) arba juridinio asmens pavadinimas (jeigu lobistinės veiklos užsakovas yra juridinis asmuo).
5. Teisės aktų informacinėje sistemoje sudaroma galimybė visiems asmenims paskelbti pasiūlymus dėl šioje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl galiojančio teisinio reguliavimo, kurio poveikio ex post vertinimas atliekamas.
6. Teisės aktų informacinės sistemos valdytoja ir duomenų, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus duomenis, valdytoja yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija. Teisės aktų informacinės sistemos duomenis teikiantys ir tvarkantys subjektai atsako už teikiamų duomenų tikslumą ir vertinimą, ar šie duomenys gali ir turi būti skelbiami. Teisės aktų informacinėje sistemoje skelbiami tokie duomenys, kokius pateikia šios informacinės sistemos duomenis teikiantys ir tvarkantys subjektai. Seimo kanceliarija užtikrina organizacines, technines ir programines priemones šiems duomenims Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkyti ir skelbti.
7. Seimo kanceliarija kartu su Teisės aktų informacinės sistemos duomenis teikiančiais ir tvarkančiais subjektais yra ir bendri šios informacinės sistemos duomenis sudarančių asmens duomenų valdytojai, atsakingi už 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrajame duomenų apsaugos reglamente) nustatytų pareigų laikymąsi, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu. Teisės aktų informacinės sistemos duomenis teikiantys ir tvarkantys subjektai atsako už šios informacinės sistemos duomenis sudarančių asmens duomenų tikslumą ir vertinimą, ar šie duomenys gali ir turi būti skelbiami, o kartu su Seimo kanceliarija – už tinkamą jų tvarkymą Teisės aktų informacinėje sistemoje. Bendrų asmens duomenų valdytojų pareigos, funkcijos ir atsakomybė duomenų subjektų atžvilgiu apibrėžiamos Teisės aktų informacinės sistemos nuostatuose ir papildomai gali būti nustatomos bendrų asmens duomenų valdytojų tarpusavio susitarimuose. Šios ir kitos Reglamente (ES) 2016/679 nustatytos bendrų asmens duomenų valdytojų pareigos įgyvendinamos jiems bendradarbiaujant.
8. Siekiant užtikrinti šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto atvirumo ir skaidrumo principo įgyvendinimą, šiame įstatyme nurodytus duomenų rinkinius sudarantys Teisės aktų informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys yra vieši. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ar teismui nustačius, kad Teisės aktų informacinės sistemos duomenis sudarančių asmens duomenų skelbimas neatitinka Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir (ar) kitų įstatymų reikalavimų, Teisės aktų informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka šios informacinės sistemos duomenys skelbiami nuasmeninti.
9. Viešojo administravimo subjektai, kuriems suteikti įgaliojimai vykdyti administracinį reglamentavimą, teisėkūrai privalo naudotis Teisės aktų informacine sistema.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-3109, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-22, i. k. 2024-20357
Nr. XV-1042, 2026-06-18, paskelbta TAR 2026-06-26, i. k. 2026-11115
51 straipsnis. Asmens įrašymas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, asmens teisės ir pareigos, asmens išbraukimas iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo
1. Asmuo, siekiantis daryti įtaką teisėkūrai, gali savanoriškai pateikti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai prašymą jį įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą.
2. Prašyme įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą nurodoma:
1) vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, darbo vieta ir pareigos per paskutinius vienus metus nuo prašymo pateikimo dienos, kai prašymą teikia fizinis asmuo;
3. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija per penkias darbo dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos priima sprendimą dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Jeigu reikia papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti, šioje dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo visos reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo dienos.
4. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsisako įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą tik tuo atveju, kai prašymą pateikęs asmuo pateikė neteisingus ar neišsamius šiame straipsnyje nurodytus duomenis ir (ar) papildomą informaciją. Tokiu atveju Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikia asmeniui motyvuotą sprendimą atsisakyti įrašyti jį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija apie priimtą sprendimą įrašyti ar atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą prašymą pateikusiam asmeniui praneša raštu per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.
5. Asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, turi teisę:
1) gauti iš įstaigų informaciją apie rengiamus teisės aktų projektus pagal asmens prašyme įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą nurodytas teisinio reguliavimo sritis;
2) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti rengiant ir rengti teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų turinio ir rengimo;
3) savo iniciatyva atlikti teisės aktų, teisės aktų projektų vertinimą, teikti išvadas ir komentarus dėl teisės aktų projektų;
4) aiškinti visuomenei, įtikinėti įstaigas ar kitus teisėkūroje dalyvaujančius subjektus, kad yra tikslinga priimti tam tikrą teisės aktą arba jo nepriimti;
5) teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų;
6) siekdamas daryti įtaką teisėkūrai, gauti iš įstaigų leidimus (įskaitant nuolatinius leidimus) patekti į jų patalpas, jeigu tai neprieštarauja tam tikrų įstaigų veiklą reglamentuojančių specialiųjų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms;
10) gauti iš įstaigų teisės aktų projektų kopijas ir kitą informaciją, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir prašoma informacija nėra viešai paskelbta kibernetinėje erdvėje ar visuomenės informavimo priemonėse. Informacija, kurią rengiant nereikia pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotų, apdorotų ar kitaip perdirbtų dokumentų, asmenims pateikiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo asmens prašymo gavimo įstaigoje dienos, o informacija, kurią rengiant reikia pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotus, apdorotus ar kitaip perdirbtus dokumentus, – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo asmens prašymo gavimo įstaigoje dienos. Įstaigos, atsisakiusios teikti informaciją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo asmens prašymo gavimo įstaigoje dienos turi raštu pranešti apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis.
6. Asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, privalo:
1) prisistatyti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams (nurodyti savo vardą, pavardę, o kai veikia juridinio asmens vardu, – ir juridinio asmens pavadinimą), kai siekia daryti įtaką teisėkūrai, nurodyti norimus priimti arba nepriimti teisės aktų projektus;
7. Asmuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu išbraukiamas iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, jeigu jis:
1) kreipėsi raštu į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją dėl išbraukimo iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo;
8. Asmuo, šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytu atveju išbrauktas iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, vienus metus nuo sprendimo išbraukti jį iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, įsigaliojimo dienos negali būti įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-3171, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15503
52 straipsnis. Metinė skaidrių teisėkūros procesų deklaracija
1. Asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, privalo kasmet pateikti metinę skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją ir deklaruoti savo daromą įtaką teisėkūrai. Praėjusių metų skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos turi būti pateiktos ne vėliau kaip iki einamųjų kalendorinių metų, einančių po nurodyto laikotarpio, vasario 1 dienos elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (toliau – Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema).
2. Metinėje skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, privalo nurodyti:
2) teisės akto, teisės akto projekto, dėl kurio buvo daroma įtaka teisėkūrai, pavadinimą ir norimo pakeisti dalyko trumpą apibūdinimą;
3. Asmenį, kuris šiame straipsnyje nustatyta tvarka nepateikė metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įspėja raštu ir nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų ir ne ilgesnį kaip vieno mėnesio papildomą metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos pateikimo terminą.
4. Metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos formą nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-3171, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15503
53 straipsnis. Informacija apie daromą įtaką teisėkūrai
1. Siekiant užtikrinti daromos įtakos teisėkūrai viešumą ir skaidrumą, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje tvarkoma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiama:
1) informacija apie asmenis, įrašytus į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą: asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, teisinio reguliavimo sritis (sritys), kurioje (kuriose) asmuo siekia daryti įtaką teisėkūrai, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą data ir numeris, pateiktos metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, informacija apie asmens išbraukimą iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo;
2) šio įstatymo 52 straipsnio 2 dalyje nurodyti metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys;
3) Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės narių, viceministrų, Vyriausybės, ministerijų kanclerių, parlamentinių politinių partijų vadovų, merų, vicemerų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų savanoriškai deklaruota informacija apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2830, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12628
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiami nuo asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą ir dar trejus metus po asmens išbraukimo iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo.
3. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiami trejus metus nuo metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo.
4. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiami trejus metus nuo informacijos paskelbimo.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-3171, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15503
6 straipsnis. Teisės aktų registras
1. Teisės aktų registro informacinė sistema skirta šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems Teisės aktų registro objektams registruoti, skelbti ir jų duomenims tvarkyti.
2. Teisės aktų registro informacinėje sistemoje registruojami šie Teisės aktų registro objektai:
7) Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, išskyrus Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos, kaip Europos Sąjungos valstybės narės, atstovaujančių vienai tarptautinės sutarties šaliai, tarptautines sutartis, kurios lietuvių kalba skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, Lietuvos Respublikos ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu sudaromi susitarimai, kurie nėra tarptautinės sutartys ir kuriuos skelbti Teisės aktų registro informacinėje sistemoje privaloma pagal teisės aktus, ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos teikiami pranešimai dėl visų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įsigaliojimo, galiojimo, pakeitimo, laikino taikymo, sustabdymo, nutraukimo, prieštaravimo sutarties pakeitimui ar išlygoms;
11) ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai;
16) savivaldybės institucijų norminiai teisės aktai, savivaldybės privatizavimo komisijos sprendimai, taip pat savivaldybės institucijų priimti teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registro informacinėje sistemoje privaloma pagal teisės aktus;
17) įgaliotų atlikti viešąjį administravimą asociacijų, valstybės ar savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, bendrovių, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdymo organų ir regionų plėtros tarybų kolegijų priimti norminiai teisės aktai. Kitų asociacijų, valstybės ar savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdymo organų priimti teisės aktai Teisės aktų registro objektais yra tik tais atvejais, kai šiuos teisės aktus skelbti Teisės aktų registro informacinėje sistemoje privaloma pagal teisės aktus;
18) ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų, taip pat Lietuvos banko valdybos ar valdybos pirmininko, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą asociacijų, valstybės ar savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdymo organų ir regionų plėtros tarybų kolegijų priimti teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registro informacinėje sistemoje privaloma pagal teisės aktus;
19) Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo, taip pat Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimai dėl ginčijamo akto galiojimo sustabdymo ir dėl sustabdyto akto galiojimo atnaujinimo;
3. Detalūs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus registro objektus apibūdinančių duomenų rinkinius sudarantys duomenys (toliau – Teisės aktų registro duomenys) nurodomi Teisės aktų registro informacinės sistemos nuostatuose.
4. Teisės aktų registro informacinės sistemos valdytoja ir duomenų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus duomenis, valdytoja yra Seimo kanceliarija. Teisės aktų registro duomenis teikiantys subjektai atsako už teikiamų duomenų tikslumą ir vertinimą, ar šie duomenys gali ir turi būti skelbiami. Seimo kanceliarija į Teisės aktų registro informacinę sistemą įrašo, joje skelbia ir tvarko tokius duomenis, kokius pateikia šio registro duomenis teikiantys subjektai.
5. Seimo kanceliarija kartu su Teisės aktų registro duomenis teikiančiais subjektais yra ir bendri Teisės aktų registro duomenis sudarančių asmens duomenų valdytojai, atsakingi už Reglamente (ES) 2016/679 nustatytų pareigų laikymąsi, kiek tai susiję su asmens duomenų tvarkymu. Teisės aktų registro duomenis teikiantys subjektai atsako už jų Teisės aktų registro informacinei sistemai teikiamų asmens duomenų tikslumą ir vertinimą, ar šie duomenys gali ir turi būti skelbiami, o Seimo kanceliarija – už jai pateiktų Teisės aktų registro duomenis sudarančių asmens duomenų tinkamą tvarkymą Teisės aktų registro informacinėje sistemoje. Bendrų asmens duomenų valdytojų pareigos, funkcijos ir atsakomybė duomenų subjektų atžvilgiu apibrėžiamos Teisės aktų registro informacinės sistemos nuostatuose ir papildomai gali būti nustatomos bendrų asmens duomenų valdytojų tarpusavio susitarimuose. Šios ir kitos Reglamente (ES) 2016/679 įtvirtintos bendrų asmens duomenų valdytojų pareigos įgyvendinamos jiems bendradarbiaujant.
6. Suvestinė teisės akto redakcija, o kai viename teisės akte numatytas skirtingas tam tikrų keičiamo teisės akto nuostatų įsigaliojimas – atitinkamos kelios suvestinės teisės akto redakcijos Teisės aktų registro informacinėje sistemoje paskelbiama (paskelbiamos) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teisės akto, kuriuo keičiamas ar papildomas teisės aktas ir kuris įsigalioja iš karto jį paskelbus, paskelbimo dienos arba ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teisės akto, kuriuo keičiamas ar papildomas teisės aktas ir kuriame numatyta jo paties įsigaliojimo atidėjimo data, paskelbimo dienos, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio teisės akto, kuriuo keičiamas ar papildomas teisės aktas, arba atskirų jo nuostatų įsigaliojimo dienos. Seimo kanceliarija, kaip Teisės aktų registro duomenų tvarkytoja, atsako už tinkamą suvestinės teisės akto redakcijos parengimą ir paskelbimą. Suvestinė teisės akto redakcija nerengiama, kai tai padaryti techniškai neįmanoma, nes teisės aktas parengtas nesilaikant teisingumo ministro tvirtinamų teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų. Apie tokius atvejus pranešama teisės aktą pateikusiam Teisės aktų registro duomenų teikėjui ir pažymima Teisės aktų registro informacinėje sistemoje prie paskelbto teisės akto.
7. Teisės aktų registro informacinėje sistemoje turi būti nuorodos į Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtus teisės akto pakeitimo ar pripažinimo netekusiu galios projektus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XV-1042, 2026-06-18, paskelbta TAR 2026-06-26, i. k. 2026-11115
7 straipsnis. Konsultavimasis su visuomene
1. Konsultavimosi su visuomene tikslas – užtikrinti teisėkūros atvirumą, skaidrumą, sužinoti visuomenės nuomonę apie teisinio reguliavimo problemas ir jų sprendimo būdus, sudaryti visuomenei galimybę daryti įtaką teisės akto projekto turiniui, geriau įvertinti numatomo ir galiojančio teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, jo įgyvendinimo sąnaudas, teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų, taip pat dėl galiojančio teisinio reguliavimo, kurio poveikio ex post vertinimas atliekamas.
2. Su visuomene turi būti konsultuojamasi laiku ir dėl esminių klausimų (konsultavimosi efektyvumas), taip pat tiek, kiek yra būtina (konsultavimosi proporcingumas).
3. Konsultavimosi su visuomene būdus ir rezultatų įforminimo būdus pasirenka konsultavimąsi su visuomene inicijuojantys subjektai. Informacija apie konsultavimosi su visuomene rezultatus turi būti teikiama teisės aktą priimančiam subjektui ir skelbiama viešai Teisės aktų informacinėje sistemoje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731
ANTRASIS SKIRSNIS
TEISĖKŪROS INICIATYVŲ PAREIŠKIMAS IR TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMAS
8 straipsnis. Teisėkūros iniciatyvos
1. Įstaigos teisėkūros iniciatyvas paskelbia Teisės aktų informacinėje sistemoje, nurodydamos siūlomo nustatyti naujo ar keičiamo galiojančio teisinio reguliavimo pagrindinius principus ir motyvus, preliminarų teisės akto projekto pavadinimą, teisės akto projekto rengimo priežastis ir tikslą, taip pat gali nurodyti teisės akto projekto rengimo pradžios ir pabaigos terminus, teisės akto projekto rengėją.
2. Įstaigos privalo užtikrinti, kad Teisės aktų informacinėje sistemoje būtų skelbiama aktuali informacija apie numatomas įgyvendinti teisėkūros iniciatyvas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731
9 straipsnis. Bendrosios teisės aktų projektų rengimo nuostatos
1. Teisės akto projektą rengiantis subjektas teisės akto projektą rengia vadovaudamasis šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytais teisėkūros principais ir šiame įstatyme nustatytais teisės akto projekto formai, struktūrai, turiniui ir kalbai keliamais reikalavimais.
2. Rengiant teisės akto projektą, kuriuo Lietuvos nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos teise ar tarptautine teise, turi būti įvertintos visos galimos alternatyvos ir iš jų parinktas labiausiai Lietuvos interesus atitinkantis sprendimas.
3. Įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose turi būti numatomos labiausiai įgyvendinamų įstatymų tikslus atitinkančios, ekonomiškiausios ir efektyviausios priemonės.
4. Išvadas dėl teisės aktų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimams, Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimams teikia Vyriausybės įgaliotos institucijos. Šios Vyriausybės įgaliotų institucijų išvados pateikiamos ir teisės aktą priimančiam subjektui.
5. Visi asmenys turi teisę teikti pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbto teisės akto projekto. Gautus pasiūlymus, kurie pateikti ne Teisės aktų informacinėje sistemoje, teisės aktų projektus rengiantys subjektai taip pat turi perkelti ir paskelbti Teisės aktų informacinėje sistemoje. Teisės akto projektą rengiantis subjektas įvertina visus pateiktus pasiūlymus.
10 straipsnis. Darbo grupės (komisijos) teisės aktų projektams rengti
1. Teisės akto projektui rengti gali būti sudaryta darbo grupė (komisija). Darbo grupės (komisijos) nariais gali būti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovai, atitinkamų sričių specialistai, kiti asmenys.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731
2. Darbo grupė (komisija), kurios visiems nariams ar jų daliai būtų atlyginama už darbą darbo grupėje (komisijoje), gali būti sudaroma tik tais atvejais, kai teisės akto projektui parengti reikalingos specialios ir (ar) mokslinės žinios, išsami esamos padėties ir (ar) užsienio šalių praktikos analizė ir šių žinių ir (ar) gebėjimų neturi ir (ar) reikiamos analizės atlikti negali teisės akto projekto rengimą inicijuojantis subjektas.
3. Informacija apie sudarytas darbo grupes (komisijas) teisės aktų projektams rengti, jų sudėtį, pavestą parengti teisės akto projektą skelbiama Teisės aktų informacinėje sistemoje ir darbo grupę (komisiją) sudariusio subjekto interneto svetainėje.
4. Darbo grupės (komisijos) teisės akto projektui parengti sudėtis ir veiklos laikotarpis turi būti nurodomi teisės akto projekto lydimuosiuose dokumentuose.
5. Darbas Seimo, Seimo struktūrinių padalinių arba Seimo pareigūnų sudarytose darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1743, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-18, i. k. 2018-20716
6. Darbas Respublikos Prezidento, Vyriausybės, Ministro Pirmininko, iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų išlaikomų įstaigų sudaromose darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1743, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-18, i. k. 2018-20716
7. Apmokėjimo už darbą savivaldybių tarybų, savivaldybių merų (vicemerų), savivaldybių administracijų direktorių, kitų iš savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų vadovų sudaromose darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti tvarką nustato savivaldybių tarybos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-2830, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12628
11 straipsnis. Teisės akto projekto rengimo ar teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo pirkimas
1. Jeigu teisės akto projektui parengti reikalingos specialios ir (ar) mokslinės žinios ir (ar) gebėjimai, išsami esamos padėties ir (ar) užsienio šalių praktikos analizė, teisės akto rengimo ar teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo paslaugos gali būti perkamos tik tais atvejais, kai teisės akto projekto parengti ir (ar) reikalingo tyrimo atlikti negali pats teisės akto projektą rengiantis subjektas ar jo sudaryta darbo grupė (komisija) arba dėl objektyvių priežasčių nėra galimybių sudaryti darbo grupę (komisiją) teisės akto projektui parengti.
2. Teisės aktų informacinėje sistemoje ir teisės akto projektą rengiančio subjekto interneto svetainėje turi būti paskelbta informacija apie teisės akto projekto rengimo, teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo pirkimą, teisės akto projektą parengusius ar tyrimą atlikusius subjektus, taip pat teisės akto projekto rengimo ir (ar) tyrimo rezultatai ir kaina.
3. Teisės akto projekto lydimuosiuose dokumentuose turi būti nurodoma teisės akto projekto rengimo ir (ar) teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo kaina, taip pat motyvuotai pagrįstas teisės akto projekto rengimo ir (ar) teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo pirkimo būtinumas ir teisės akto projektą parengę ir (ar) reikalingą tyrimą atlikę subjektai.
12 straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo koncepcija
1. Prieš nustatant naują ar iš esmės keičiant esamą teisinį reguliavimą gali būti parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kurioje pateikiama esamos padėties analizė, nurodomos spręstinos problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos, galimos teigiamos ir neigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės, numatomą teisinį reguliavimą pagrindžiančios nuostatos, kita svarbi informacija.
2. Numatomo teisinio reguliavimo koncepciją tvirtina subjektas, kuris priima sprendimą dėl koncepcijos rengimo.
3. Iš esmės pasikeitus teisinėms, socialinėms, finansinėms, ekonominėms ar kitoms svarbioms aplinkybėms, dėl kurių numatomo teisinio reguliavimo koncepcijos nuostatos tapo neaktualios, netikslingos arba jų negalima įgyvendinti, numatomo teisinio reguliavimo koncepcija turi būti pakeista arba pripažinta netekusia galios.
13 straipsnis. Teisės akto forma ir struktūra
1. Įstatyme eilės tvarka turi būti:
2. Įstatymą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai. Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai, punktai gali būti skaidomi į papunkčius. Didelės apimties kodifikuoti įstatymai (kodeksai) prireikus gali būti skirstomi į knygas. Atsižvelgiant į įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį, jame gali būti ne visos sudedamosios dalys.
3. Teisės akte, išskyrus įstatymus, eilės tvarka turi būti:
3) teisės akto pavadinimas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-2830, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12628
4. Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus sudaro straipsniai, straipsnių dalys ir punktai. Kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų priimamus teisės aktus sudaro punktai, punktų papunkčiai, punktų pastraipos. Didesnės apimties teisės aktas gali būti skirstomas į skyrius ir skirsnius, prireikus skyriai (skirsniai) gali būti skirstomi į poskyrius (poskirsnius).
14 straipsnis. Reikalavimai teisės akto projektui ir jo rengimui
2. Kai keičiamas teisės akto straipsnis (straipsnio dalis) ar punktas, pateikiama keičiamo straipsnio (straipsnio dalies) ar punkto nauja redakcija. Kai teisės aktas pildomas nauju straipsniu (straipsnio dalimi) ar punktu, pateikiama naujo straipsnio (straipsnio dalies) ar punkto redakcija. Kai teisės akto straipsnis (straipsnio dalis) ar punktas pripažįstamas netekusiu galios, nurodomas tas straipsnis (straipsnio dalis) ar punktas.
3. Neteko galios nuo 2026-07-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XV-1042, 2026-06-18, paskelbta TAR 2026-06-26, i. k. 2026-11115
5. Teisės aktuose pateikiant nuorodas į tam tikrą įstatymą (išskyrus atvejus, kai įstatyme pateikiama nuoroda į jį patį), turi būti nurodomas visas įstatymo pavadinimas.
6. Teisės aktuose pateikiant nuorodą į kitus teisės aktus, išskyrus įstatymus, nurodomi teisės aktą priėmusio subjekto (subjektų) pavadinimas (pavadinimai), teisės akto priėmimo data, teisės akto rūšis, teisės aktą priėmusio subjekto (subjektų) suteiktas numeris, visas teisės akto pavadinimas.
7. Teisės akte, kuriuo derinamos ir įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos, turi būti nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus.
15 straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas
1. Rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms. Sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas.
2. Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai ir lygioms galimybėms, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai ir klimato kaitai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2220, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-25, i. k. 2019-10162
Nr. XIII-2986, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-11, i. k. 2020-12791
Nr. XIV-1630, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26094
3. Įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu. Rengiant kitus teisės aktų projektus, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
16 straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui, konkurencijai ir reglamentuojamoms profesijoms vertinimas
1. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio korupcijos mastui vertinimas (teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas) atliekamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.
2. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatytais atvejais teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų poveikio konkurencijai vertinimą. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.
3. Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatytais atvejais teisės aktų projektų rengėjai atlieka teisės aktų projektų, susijusių su reglamentuojamomis profesijomis, proporcingumo vertinimą. Šio vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2986, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-11, i. k. 2020-12791
161 straipsnis. Neteko galios nuo 2020-07-30
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIII-2986, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-11, i. k. 2020-12791
162 straipsnis. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio regionų plėtrai vertinimas
Teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto poveikio regionų plėtrai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas teisinis reguliavimas gali turėti įtakos regionų plėtrai. Teisinio reguliavimo poveikio regionų plėtrai vertinimo tvarką nustato Vyriausybė.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-3045, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13961
17 straipsnis. Teisės aktų projektų rengimas elektroniniu būdu Teisės aktų informacinėje sistemoje
1. Įstatymų ir kitų teisės aktų projektai rengiami elektroniniu būdu Teisės aktų informacinėje sistemoje.
2. Teisės aktų informacinėje sistemoje sudaroma galimybė teisės akto projektą rengiančiam subjektui viešinti teisės akto projekto rengimo eigą, t. y. skelbti skirtingas rengiamo teisės akto projekto redakcijas ir su teisės akto projekto rengimu susijusią informaciją.
3. Rengiant teisės aktų projektus elektroniniu būdu paprastai dalyvauja įstaigos, su kuriomis numatoma derinti teisės akto projektą. Rengiant teisės aktų projektus elektroniniu būdu taip pat gali dalyvauti kiti asmenys ar asmenų grupės, teikdami pasiūlymus dėl rengiamo teisės akto projekto.
4. Teisės akto projektas išvadoms gauti teikiamas paskelbiant jį Teisės aktų informacinėje sistemoje ir nurodant subjektus, kurių išvados turi būti gautos. Išvados dėl teisės aktų projektų teikiamos paskelbiant jas Teisės aktų informacinėje sistemoje.
5. Kai dėl teisės akto projekto buvo konsultuotasi su visuomene, konsultavimosi su visuomene rezultatai, taip pat subjektų, kuriems teisės akto projektas buvo teikiamas išvadoms gauti, gautų pastabų ir pasiūlymų įvertinimas turi būti pateikti teisės aktą priimančiam subjektui.
6. Rengiant teisės akto projektą elektroniniu būdu dalyvaujantys fiziniai asmenys privalo nurodyti savo vardą ir pavardę, juridiniai asmenys – juridinio asmens pavadinimą.
7. Elektroniniu būdu rengiant teisės akto, kuriuo keičiamas galiojančiame teisės akte nustatytas teisinis reguliavimas, projektą užtikrinama rengiamo teisės akto projekto sąsaja su tuo metu galiojančia suvestine teisės akto redakcija, kitais su rengiamu teisės akto projektu susijusiais Teisės aktų registro informacinės sistemos ir Teisės aktų informacinės sistemos duomenimis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XV-1042, 2026-06-18, paskelbta TAR 2026-06-26, i. k. 2026-11115
TREČIASIS SKIRSNIS
TEISĖS AKTŲ PRIĖMIMAS, PASIRAŠYMAS, REGISTRAVIMAS, SKELBIMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
18 straipsnis. Teisės aktų priėmimas ir pasirašymas
2. Priimtas teisės aktas negali būti taisomas, išskyrus po teisės akto priėmimo pastebėtas rašybos, skyrybos, gramatikos, teisės akto struktūrinių dalių numeracijos ir kitas techninio ir (ar) redakcinio pobūdžio klaidas, nekeičiančias teisės akto turinio, prasmės ir tikrosios teisės aktą priėmusio subjekto valios, taip pat gali būti pridedami nepateikti ar pakeičiami pateikti netinkami teisės akto priedai, jei nekyla abejonių, kad tokie priedai yra teisės akto sudedamoji dalis ir atitinka tikrąją teisės aktą priėmusio subjekto valią. Jei priimtas teisės aktas paskelbtas Teisės aktų registro informacinėje sistemoje, sprendimą, ar numatomas teisės akto taisymas atitinka šioje dalyje nurodytus kriterijus, Teisės aktų registro informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka priima Teisės aktų registro informacinės sistemos tvarkytojo sudaryta komisija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XV-1042, 2026-06-18, paskelbta TAR 2026-06-26, i. k. 2026-11115
3. Priimtus teisės aktus pasirašo tam įgaliojimus turintys subjektai teisės aktų nustatyta tvarka. Priimti teisės aktai gali būti pasirašomi saugiu elektroniniu parašu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-857, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-04, i. k. 2022-00065
19 straipsnis. Teisės aktų registravimas ir skelbimas
1. Siekiant informuoti visuomenę apie šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1–18 punktuose nurodytų teisės aktų priėmimą, jų turinį ir galiojimą trečiųjų asmenų atžvilgiu, teisės aktai registruojami ir jų duomenys, įskaitant juose esančius asmens duomenis, Teisės aktų registro informacinėje sistemoje oficialiai skelbiami nuolat, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus.
2. Teisės aktų nustatytus įgaliojimus turinčio subjekto pasirašytas teisės aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus Teisės aktų registro objektus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po pasirašymo privalo būti pateiktas Teisės aktų registro informacinei sistemai. Šioje informacinėje sistemoje jis įregistruojamas ir paskelbiamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas, o pateiktas šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 16 punkte nurodytas Teisės aktų registro objektas – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pateikimo dienos.
3. Teisės akto įregistravimas ir paskelbimas Teisės aktų registro informacinėje sistemoje laikomas oficialiu teisės akto paskelbimu. Teritorijų planavimo dokumentų paskelbimo tvarka nustatyta Teritorijų planavimo įstatyme.
4. Pasirašytus teisės aktus saugo jį priėmęs subjektas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
5. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodyti Teisės aktų registro objektai Teisės aktų registro informacinėje sistemoje skelbiami Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos teikimu.
6. Teisės aktą atsisakoma įregistruoti ir jo duomenis skelbti Teisės aktų registro informacinėje sistemoje, kai:
1) teisės aktas nėra šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytas Teisės aktų registro informacinės sistemos objektas;
7. Siekiant užtikrinti šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto atvirumo ir skaidrumo principo įgyvendinimą, šiame įstatyme nurodyti Teisės aktų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys yra vieši. Teisės aktų registro duomenys teikiami neatlygintinai. Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ar teismui nustačius, kad Teisės aktų registro duomenis sudarančių asmens duomenų skelbimas neatitinka Reglamento (ES) 2016/679, šio įstatymo ir (ar) kitų įstatymų reikalavimų, Teisės aktų registro informacinės sistemos nuostatų nustatyta tvarka teisės aktai šioje informacinėje sistemoje skelbiami nuasmeninti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-3109, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-22, i. k. 2024-20357
Nr. XV-1042, 2026-06-18, paskelbta TAR 2026-06-26, i. k. 2026-11115
20 straipsnis. Teisės aktų įsigaliojimas
1. Norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registro informacinėje sistemoje, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje numatytus atvejus.
3. Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimo (papildymo) įstatymams, jei šiais pakeitimais (papildymais) nėra sunkinama mokesčių mokėtojų padėtis, teisės aktams, kuriais Lietuvos nacionalinė teisė derinama su Europos Sąjungos teise, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams, reikalingiems susidarius išskirtinėms aplinkybėms, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme.
4. Teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai teisinis reguliavimas nustatomas arba keičiamas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, taip pat kai nustatomas ūkio subjektams palankesnis teisinis reguliavimas.
5. Teisės taikymo aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, įsigalioja nuo paskelbimo Teisės aktų registro informacinėje sistemoje momento, jeigu pačiame teisės taikymo akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Ši nuostata netaikoma Seimo nutarimams, kitiems šio straipsnio 1–4 dalyse nenurodytiems Seimo priimtiems teisės aktams, Vyriausybės sprendimams ir Vyriausybės rezoliucijoms.
6. Seimo nutarimai, taip pat kiti šio straipsnio 1–4 dalyse nenurodyti Seimo priimti teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registro informacinėje sistemoje dienos, jeigu pačiuose teisės aktuose nenustatyta kita įsigaliojimo tvarka.
8. Respublikos Prezidento dekretas dėl Respublikos Prezidento laikino pavadavimo įsigalioja nuo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registro informacinėje sistemoje momento.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XV-1042, 2026-06-18, paskelbta TAR 2026-06-26, i. k. 2026-11115
21 straipsnis. Konstitucinio Teismo aktų registravimas, oficialus paskelbimas ir įsigaliojimas. Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimų registravimas ir oficialus paskelbimas
1. Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo, taip pat Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimai dėl ginčijamo akto galiojimo sustabdymo ir dėl sustabdyto akto galiojimo atnaujinimo registruojami ir oficialiai skelbiami Teisės aktų registro informacinėje sistemoje.
2. Pasirašyti Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiami Teisės aktų registro informacinei sistemai. Šie Konstitucinio Teismo aktai Teisės aktų registro informacinėje sistemoje turi būti įregistruoti ir oficialiai paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų pateikimo Teisės aktų registro informacinei sistemai, jeigu pačiuose aktuose nenustatyta kita paskelbimo data.
3. Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimai dėl ginčijamo akto galiojimo sustabdymo ir dėl sustabdyto akto galiojimo atnaujinimo Teisės aktų registro informacinėje sistemoje turi būti įregistruoti ir oficialiai paskelbti jų pateikimo Teisės aktų registro informacinei sistemai dieną.
4. Konstitucinio Teismo nutarimai ir sprendimai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo, taip pat Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimai dėl ginčijamo akto galiojimo sustabdymo ir dėl sustabdyto akto galiojimo atnaujinimo įsigalioja jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registro informacinėje sistemoje dieną.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XV-1042, 2026-06-18, paskelbta TAR 2026-06-26, i. k. 2026-11115
22 straipsnis. Teismų sprendimų registravimas ir skelbimas Teisės aktų registro informacinėje sistemoje
1. Visi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, nutartys, nutarimai, taip pat visi įsiteisėję Regionų administracinio teismo sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ir Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo registruojami ir skelbiami Teisės aktų registro informacinėje sistemoje.
2. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teismų procesinių sprendimų perdavimą registruoti ir paskelbti Teisės aktų registro informacinėje sistemoje atsakinga Nacionalinė teismų administracija. Duomenis Teisės aktų registro informacinei sistemai Nacionalinė teismų administracija teikia Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Teisės aktų registro informacinės sistemos valdytoju.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XV-1042, 2026-06-18, paskelbta TAR 2026-06-26, i. k. 2026-11115
KETVIRTASIS SKIRSNIS
GALIOJANČIO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO EX POST VERTINIMAS
23 straipsnis. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo objektas
1. Atliekant galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, vertinama:
1) teisinio reguliavimo taikymas – ar teisinis reguliavimas buvo taikomas, kaip jis buvo taikomas ir kokios to priežastys;
2) teisinio reguliavimo veikimas – kokią įtaką (teigiamą poveikį ar neigiamas pasekmes) teisinis reguliavimas darė tam tikrai vertinamo teisinio reguliavimo sričiai, tam tikriems asmenims ar jų grupėms, kaip ta įtaka daryta ir kokios to priežastys; kokios papildomos aplinkybės ir kokią įtaką jos darė vertinamo teisinio reguliavimo sričiai, tam tikriems asmenims ar jų grupėms, kaip ši įtaka daryta ir kokios to priežastys.
2. Atliekant galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, vertinamas įstatymuose, prireikus – ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas. Gali būti atliekamas viename teisės akte, teisės akto dalyje, keliuose teisės aktuose nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas.
24 straipsnis. Atvejai, kuriais atliekamas galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas
1. Nuostata dėl poreikio atlikti galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą įtraukiama į įstatymą:
1) kai reglamentuojami iki tol nereglamentuoti visuomeniniai santykiai arba iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas;
2) kai nustatoma didelė teisinio reguliavimo įtaka tam tikrai teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms;
241 straipsnis. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo subjektai
1. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atlieka ministerijos pagal atitinkamam ministrui pavestas valdymo sritis.
2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją teikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms informaciją, reikalingą galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimui atlikti.
3. Vyriausybė paskiria galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą koordinuojančią instituciją. Ši institucija:
1) sudaro, reguliariai atnaujina ir skelbia aktualų teisės aktų, kuriuose nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas atliekamas ar planuojamas atlikti, sąrašą;
2) teikia metodines konsultacijas dėl galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo atlikimo tvarkos;
3) teikia nuomones dėl galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaitų projektų;
4) renka, kaupia informaciją ir analizuoja galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo praktiką, teigiamas ir neigiamas tendencijas ir kasmet iki vasario 1 dienos pateikia Vyriausybei informaciją apie galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo tendencijas, jų priežastis, pasiūlymus dėl galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo tobulinimo;
242 straipsnis. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo tvarka
1. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas atliekamas vadovaujantis galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo metodika. Šią metodiką tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Ministerija, atlikusi galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, parengia galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaitos projektą ir dėl jo gauna šio įstatymo 241 straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos nuomonę.
3. Įvertinusi šio įstatymo 241 straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos nuomonę, ministerija, atlikusi galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, parengia galutinę galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaitą. Šios ataskaitos formą nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
243 straipsnis. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo viešinimas
1. Informacija apie teisės akte nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą skelbiama Teisės aktų registro informacinėje sistemoje.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XV-1042, 2026-06-18, paskelbta TAR 2026-06-26, i. k. 2026-11115
2. Teisės aktų, kuriuose nustatyto galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas atliekamas ar planuojamas atlikti, sąrašas skelbiamas Teisės aktų informacinėje sistemoje ir šio įstatymo 241 straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos interneto svetainėje.
3. Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekanti ministerija informaciją, susijusią su galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimu, skelbia Teisės aktų informacinėje sistemoje. Šioje informacinėje sistemoje ir galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atlikusios ministerijos interneto svetainėje per penkias darbo dienas nuo parengimo paskelbiama galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaita.
Skirsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731
ketvirtasis1 skirsnis
Teisėkūros ypatumai MOBILIZACIJOS, nepaprastOSIOS ir karo padėtiES METU
244 straipsnis. Teisės aktų projektų rengimas, teisės aktų skelbimas ir įsigaliojimas nepaprastosios ar karo padėties metu
1. Nepaprastosios ar karo padėties metu, kai nėra galimybės teisėkūrai naudoti Teisės aktų informacinės sistemos, įstatymų ir kitų teisės aktų projektai rengiami, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija ir dokumentai tvarkomi ir skelbiami kitomis prieinamomis priemonėmis ir būdais.
2. Nepaprastosios ar karo padėties metu, kai nėra galimybių teisės aktus skelbti Teisės aktų registro informacinėje sistemoje, teisės aktai, išskyrus šio įstatymo 245 ir 246 straipsniuose nurodytuosius, ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas po pasirašymo oficialiai paskelbiami visuomenės informavimo priemonėse ir įsigalioja mutatis mutandis šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XV-1042, 2026-06-18, paskelbta TAR 2026-06-26, i. k. 2026-11115
3. Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams, nustatantiems naujus mokesčius, naujus mokesčio tarifus, mokesčio lengvatas, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantiems apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, ir teisės aktams, keičiantiems ar nustatantiems naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, kai tas teisinis reguliavimas arba jo pakeitimai reikalingi nepaprastosios padėties įvedimo tikslams pasiekti ar valstybės gynybai, kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms mobilizacijos ar karo padėties metu atlikti, šio įstatymo 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti reikalavimai dėl teisės aktų įsigaliojimo netaikomi.
245 straipsnis. Seimo nutarimų dėl mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo, karo arba nepaprastosios padėties įvedimo ar atšaukimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo, Respublikos Prezidento dekretų dėl mobilizacijos skelbimo, karo padėties įvedimo ar atšaukimo, nepaprastosios padėties įvedimo, gynybos nuo ginkluotos agresijos skelbimas ir įsigaliojimas
1. Seimo nutarimas dėl mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo, karo arba nepaprastosios padėties įvedimo ar atšaukimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo, Respublikos Prezidento dekretas dėl mobilizacijos skelbimo, karo padėties įvedimo ar atšaukimo, nepaprastosios padėties įvedimo, gynybos nuo ginkluotos agresijos nedelsiant įregistruojamas ir oficialiai skelbiamas Teisės aktų registro informacinėje sistemoje, išskyrus atvejus, kai juos skelbti šioje informacinėje sistemoje nėra galimybių, ir visuomenės informavimo priemonėse.
2. Seimo nutarimas dėl mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo, karo arba nepaprastosios padėties įvedimo ar atšaukimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo, Respublikos Prezidento dekretas dėl karo padėties atšaukimo, nepaprastosios padėties įvedimo įsigalioja nuo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registro informacinėje sistemoje ir (ar) visuomenės informavimo priemonėse, priklausomai nuo to, kur paskelbta anksčiau.
3. Respublikos Prezidento dekretas dėl mobilizacijos skelbimo, karo padėties įvedimo, gynybos nuo ginkluotos agresijos įsigalioja nuo dekreto pasirašymo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XV-1042, 2026-06-18, paskelbta TAR 2026-06-26, i. k. 2026-11115
246 straipsnis. Konstitucinio Teismo aktų ir Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimų paskelbimas ir įsigaliojimas, kitų teismų sprendimų skelbimas nepaprastosios ar karo padėties metu
1. Nepaprastosios ar karo padėties metu, kai nėra galimybių Teisės aktų registro informacinėje sistemoje skelbti Konstitucinio Teismo nutarimų ir sprendimų dėl Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimo, taip pat Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimų dėl ginčijamo akto galiojimo sustabdymo ir dėl sustabdyto akto galiojimo atnaujinimo, šie Konstitucinio Teismo aktai ir Konstitucinio Teismo pirmininko pranešimai ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas po pasirašymo oficialiai paskelbiami visuomenės informavimo priemonėse ir įsigalioja oficialaus paskelbimo dieną.
2. Nepaprastosios ar karo padėties metu, kai nėra galimybių Teisės aktų registro informacinėje sistemoje skelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimų, nutarčių, nutarimų, taip pat visų įsiteisėjusių Regionų administracinio teismo sprendimų dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, šie sprendimai, nutartys ir nutarimai skelbiami visuomenės informavimo priemonėse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XV-1042, 2026-06-18, paskelbta TAR 2026-06-26, i. k. 2026-11115
Papildyta skirsniu:
Nr. XIII-3243, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15880
PENKTASIS SKIRSNIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
25 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro reorganizavimas
1. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registras reorganizuojamas į Teisės aktų registrą, kurio valdytojas ir tvarkytojas yra Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.
2. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registras reorganizuojamas laikantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme nustatytos tvarkos.
3. Valstybės įmonė Registrų centras iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. perduoda Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro duomenis, dokumentus ir šiam registrui tvarkyti naudojamą techninę ir programinę įrangą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai. Šis perdavimas įforminamas turto perdavimo ir priėmimo aktu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XI-2314, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6642 (2012-11-15), i. k. 1121010ISTA0XI-2314
4. Teisės aktų registro veiklos pradžia – 2013 m. rugsėjo 1 d.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XI-2314, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6642 (2012-11-15), i. k. 1121010ISTA0XI-2314
26 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
2. Teisės aktų registro informacinėje sistemoje tvarkomi ir iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registre tvarkyti teisės aktų duomenys.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XV-1042, 2026-06-18, paskelbta TAR 2026-06-26, i. k. 2026-11115
3. Teisės aktai, kurie buvo pateikti „Valstybės žinių“ redakcijai, bet nepaskelbti iki šio įstatymo įsigaliojimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio įstatymo įsigaliojimo įregistruojami ir paskelbiami Teisės aktų registre.
4. Galiojančiuose teisės aktuose nustatytas įpareigojimas skelbti informaciją leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ reiškia įpareigojimą tą informaciją skelbti atitinkamo subjekto interneto svetainėje, jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip.
5. Savivaldybių administracijos iki 2014 m. liepos 31 d. pateikia Teisės aktų registrui 2014 m. sausio 1 d. galiojančius savivaldybių institucijų norminius teisės aktus elektronine forma, suvestinės šių teisės aktų redakcijos Teisės aktų registre paskelbiamos iki 2016 m. balandžio 30 d.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1539, 2015-03-12, paskelbta TAR 2015-03-18, i. k. 2015-03950
6. Visos suvestinės teisės aktų redakcijos Teisės aktų registre turi būti paskelbtos iki 2016 m. balandžio 30 d.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1539, 2015-03-12, paskelbta TAR 2015-03-18, i. k. 2015-03950
7. Nacionalinė teismų administracija parengia elektronine forma iki 2014 m. sausio 1 d. priimtų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus, nutartis ir nutarimus, taip pat administracinių teismų įsiteisėjusius sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ir iki 2015 m. birželio 30 d. pateikia Teisės aktų registrui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-2314, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6642 (2012-11-15), i. k. 1121010ISTA0XI-2314
27 straipsnis. Netekę galios teisės aktai
Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:
1) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ (Žin., 1993, Nr. 12-296);
2) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 41-991);
3) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų registro įstatymas (Žin., 1995, Nr. 41-992);
4) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 3 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 67-1604);
5) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4, 6, 7, 8, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 68-1632);
6) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 125-2894);
7) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 111-2796);
8) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio papildymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 6-114);
9) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2, 3, 8, 9, 10, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo, papildymo 101 straipsniu ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas (Žin., 1999, Nr. 48-1524);
10) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 48-1527);
11) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 1999, Nr. 60-1949);
12) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 4 ir 6 straipsnių papildymo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 52-1483);
13) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ 2, 15 ir 17 straipsnių papildymo įstatymas (Žin., 2001, Nr. 82-2831);
14) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymas (Žin., 2002, Nr. 66-2705);
15) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos“ pakeitimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 124-5626);
16) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 1, 3, 4, 8, 10, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 108-4814);
17) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 1, 2, 3, 9, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2005, Nr. 88-3294);
18) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 127-4823);
19) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 141-5400);
20) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 3, 12 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymas (Žin., 2007, Nr. 12-493);
21) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 48-2298);
22) Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas (Žin., 2011, Nr. 72-3471).
28 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms
1. Vyriausybė iki 2012 m. rugsėjo 1 d. pateikia Seimui įstatymų, kuriuos būtina pakeisti priėmus Teisėkūros pagrindų įstatymą, projektus.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2314, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6642 (2012-11-15), i. k. 1121010ISTA0XI-2314
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-415, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3832 (2013-07-16), i. k. 1131010ISTA0XII-415
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 19, 20 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1539, 2015-03-12, paskelbta TAR 2015-03-18, i. k. 2015-03950
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 26 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1411, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-22, i. k. 2014-20435
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1743, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-18, i. k. 2018-20716
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 10 straipsnio pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2134, 2019-05-28, paskelbta TAR 2019-05-31, i. k. 2019-08731
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 straipsnių ir ketvirtojo skirsnio pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2220, 2019-06-13, paskelbta TAR 2019-06-25, i. k. 2019-10162
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16-1 straipsniu įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3085, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14360
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2986, 2020-05-28, paskelbta TAR 2020-06-11, i. k. 2020-12791
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15, 16 straipsnių pakeitimo ir 16-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3045, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-25, i. k. 2020-13961
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16-2 straipsniu įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3171, 2020-06-26, paskelbta TAR 2020-07-10, i. k. 2020-15503
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5-1, 5-2 ir 5-3 straipsniais įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3243, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-16, i. k. 2020-15880
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju-1 skirsniu įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-857, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-04, i. k. 2022-00065
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 18 straipsnio pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. KT67-N6/2021, 2021-05-13, paskelbta TAR 2022-07-01, i. k. 2022-14281
Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, susijusių su mokesčių teisinio reguliavimo pakeitimais, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1662, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-22, i. k. 2022-26366
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 20 straipsnio pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1630, 2022-12-08, paskelbta TAR 2022-12-21, i. k. 2022-26094
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 straipsnio pakeitimo įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2634, 2024-05-16, paskelbta TAR 2024-05-30, i. k. 2024-09670
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 6 straipsnio pakeitimo įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2830, 2024-06-25, paskelbta TAR 2024-07-05, i. k. 2024-12628
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 1, 5-3, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-3109, 2024-11-12, paskelbta TAR 2024-11-22, i. k. 2024-20357
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 5, 6 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XV-1042, 2026-06-18, paskelbta TAR 2026-06-26, i. k. 2026-11115
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 2, 5, 6, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 24-3, 24-4, 24-5, 24-6 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas