LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2022-06-09

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 55-2741, i. k. 1122330ISAK0/D1-401

Nauja redakcija nuo 2022-06-09:

Nr. 3D-385/D1-166, 2022-06-07, paskelbta TAR 2022-06-08, i. k. 2022-12357

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL AŠTRIAŠNIPIŲ ERŠKETŲ POPULIACIJOS ATKŪRIMO LIETUVOJE
2022–2026 METAIS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2012 m. gegužės 8 d. Nr. 3D-330/D1-401

Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 22 straipsnio 2 dalimi ir 23 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgdami į tai, kad aštriašnipiai eršketai įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“, į 2019 metais Helsinkio komisijos patvirtintą Aštriašnipių eršketų (Acipenser oxyrinchus) išteklių išsaugojimo ir atkūrimo planą 2019–2029 metams ir įvertindami šios žuvų rūšies išteklių atkūrimo bei išsaugojimo Lietuvoje svarbą:

1. T v i r t i n a m e Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2022–2026 metais programą (pridedama).

2. S u d a r o m e Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2022–2026 metais programos įgyvendinimo priežiūros grupę (toliau – Priežiūros grupė):

Tomas Keršys – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus (toliau – Žuvininkystės skyrius) patarėjas, atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas, Priežiūros grupės vadovas;

Justas Poviliūnas – Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) Žuvivaisos departamento direktorius, Priežiūros grupės vadovo pavaduotojas;

Valdas Gečys – Žuvininkystės tarnybos Žuvų išteklių atkūrimo skyriaus vedėjas;

Vilmantas Graičiūnas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnysis patarėjas;

Tomas Kazlauskas – Žuvininkystės tarnybos direktorius;

Vytautas Kesminas – Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žuvų ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas;

Linas Ložys – Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas;

Jonas Pašukonis – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas;

Laima Vaitonytė – Žuvininkystės skyriaus vyriausioji specialistė.

3. P a v e d a m e Priežiūros grupei koordinuoti Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2022–2026 metais programoje numatytų priemonių įgyvendinimą ir prireikus teikti pasiūlymus žemės ūkio ir aplinkos ministrams dėl šios programos priemonių ir jų įgyvendinimo.

4. N u s t a t o m e, kad Priežiūros grupės posėdžiuose gali dalyvauti kviečiami ekspertai ir kitų institucijų, įmonių bei organizacijų atstovai.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2012 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. 3D-330/D1-401

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2022 m. birželio 7 d.

įsakymo Nr. 3D-385/D1-166 redakcija)

AŠTRIAŠNIPIŲ ERŠKETŲ POPULIACIJOS ATKŪRIMO LIETUVOJE

2022–2026 METAIS PROGRAMA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2022–2026 metais programos (toliau – Programa) tikslas – įgyvendinti teisines, materialines ir finansines priemones, siekiant gausinti Lietuvos biologinę įvairovę, atkurti ir išsaugoti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“, įrašytos žuvų rūšies aštriašnipių eršketų (Acipenser oxyrinchus Mitchill) populiaciją.

2. Programoje vartojamos sąvokos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme, Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatyme, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme.

II SKYRIUS

ESAMA BŪKLĖ

3. Iki XIX a. pabaigos eršketų buvo aptinkama Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniuose – Nemune, Neryje, Merkyje, Šventojoje, Baltijos jūroje. Dėl didėjančios taršos, upių tvenkimo ir melioravimo nuskurdo buveinės, o drastiška šių žuvų žvejyba Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniuose XX a. viduryje lėmė jų išnykimą. Manyta, kad Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniuose gyveno atlantiniai eršketai (Acipenser sturio L.), tačiau pastarąjį dešimtmetį atlikus genetinius tyrimus nustatyta, kad Baltijos jūroje prieš 800–1 200 metų gyveno aštriašnipiai eršketai. Šis faktas atvėrė naujas galimybes eršketų ištekliams atkurti. Aštriašnipiai eršketai yra gana plačiai paplitę Šiaurės Amerikoje, ten jų populiacija pakankamai gausi, kad būtų galima panaudoti reintrodukcijos darbams. Vokietijoje ir Lenkijoje pradėti vykdyti aštriašnipių eršketų reintrodukcijos darbai. Iš Kanados vandenyse sugautų reproduktorių ikrų išauginta ir į Oderio, Vyslos baseinų upes per paskutinius 6-erius metus išleista daugiau kaip 100 tūkst. aštriašnipių eršketų jauniklių.

4. 1992 m. balandžio 9 d. Helsinkio konvenciją dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos pasirašiusios šalys įsipareigojo siekti geros Baltijos jūros biologinės įvairovės būklės ir imtis priemonių išnykusioms rūšims atkurti. 2007 m. lapkričio 15 d. Helsinkio komisija (HELCOM) patvirtino Baltijos jūros veiksmų planą, o 2019 metais – Aštriašnipių eršketų (Acipenser oxyrinchus) išteklių išsaugojimo ir atkūrimo planą 2019–2029 metams. Lietuva, kaip ir kitos apie Baltijos jūrą išsidėsčiusios šalys, turi užtikrinti, kad minėtas planas bus įgyvendinamas Nemuno baseino upių istorinėse aštriašnipių eršketų buveinėse. Būtina sukurti finansinį mechanizmą šiam tikslui pasiekti, suformuoti aštriašnipių eršketų reproduktorių bandą, gauti iš jų lytinius produktus ir gyvybingus jauniklius.

5. Įgyvendinant 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyva 2013/64/E, ir 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/44/EB dėl gėlojo vandens, kuriam reikalinga apsauga arba kurį reikia gerinti, kad jame galėtų gyventi žuvys, kokybės su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr.1137/2008, nuostatas, vandens kokybė Lietuvos upėse gerėja, verslinė žvejyba (išskyrus specializuotą stintų ir ungurių žvejybą) upėse nevykdoma, tai sudaro palankias sąlygas didžiausių Lietuvoje praeivių žuvų aštriašnipių eršketų populiacijai atkurti.

6. Šiuo metu didžiausią grėsmę aštriašnipių eršketų reintrodukcijai Baltijos jūros regione kelia šie veiksniai:

6.1. mirtingumas dėl žvejybos (verslinės žvejybos, nelegalios žvejybos (brakonieriavimo). Populiacijos nuostoliai dėl žvejybos kol kas smarkiai viršija tvarumo ribą, tad, norint sėkmingai atkurti gyvybingą aštriašnipių eršketų populiaciją, labai svarbu šiuos nuostolius mažinti;

6.2. upių ir lagūnų ekosistemų hidrologiniai pokyčiai (upių vagų reguliavimas, smėlio ir žvyro gavyba, užtvankos ir su jomis susijęs poveikis) daro didelę įtaką nerštavietėms, jauniklių buveinėms, užkerta migracijos kelius į neršto vietas;

6.3. antropogeninė aplinkos tarša (pramoniniai ir buitiniai teršalai, žemės ūkio chemizacija, dėl trąšų padidėjusi eutrofikacija ir šiluminė tarša). Tai gali smarkiai paveikti reprodukcijos galimybes ir jauniklių išgyvenamumą;

6.4. nevietinių eršketų rūšių patekimas į gamtą iš akvakultūros įmonių arba dėl sąmoningo įveisimo. Dėl to padidėja konkurencija tarp rūšių, atsiranda hibridizacijos rizika, labiau pernešamos ligos, ypač jei tokios introdukcijos poveikis nesumažėja iki nereikšmingo lygio;

6.5. klimato kaita. Dėl jos pakilusi vandens temperatūra, pakitusi faunos sudėtis, vandens debito režimas gali paveikti aštriašnipių eršketų elgseną.

III SKYRIUS

PROGRAMOS TIKSLAI ir UŽDAVINIAI

7. Programos tikslas – nustatyti aštriašnipių eršketų išteklių Lietuvos žuvininkystės vandens telkiniuose atkūrimo ir išsaugojimo priemones. Sudėtingas ir ilgas aštriašnipių eršketų gyvenimo ciklas, vėlyvas brendimas ir įvairių buveinių pasirinkimas skirtingais gyvenimo etapais yra kritiniai aspektai, dėl kurių itin sunku sėkmingai atkurti šią diadrominę rūšį. Helsinkio komisija (HELCOM) aštriašnipių eršketų atkūrimo plane būtinus veiksmus suskirsto į tris pagrindines kategorijas, kurioms priskiriami 7 tikslai:

7.1. 1 kategorija – apsauga už natūralių buveinių ribų (ex situ):

7.1.1. 1 tikslas – aktyviai remti tikslinių populiacijų atsigavimą visose istorinėse gyvavimo vietose;

7.2. 2 kategorija – apsauga natūraliose buveinėse (in situ):

7.2.1. 2 tikslas – mažinti aštriašnipių eršketų mirtingumą dėl žvejybos ir kito antropogeninio poveikio;

7.2.2. 3 tikslas – saugoti esamas ir, jei yra galimybė, atkurti buvusias aštriašnipių eršketų natūralias buveines;

7.2.3. 4 tikslas – užtikrinti ar palengvinti aštriašnipių eršketų migraciją Nemuno ir Neries baseinų upėse;

7.3. 3 kategorija – administracinės sąlygos ir informavimas:

7.3.1. 5 tikslas – didinti visuomenės, administracinį ir politinį supratimą apie aštriašnipių eršketų išsaugojimo reikšmingumą ir būtinumą;

7.3.2. 6 tikslas – nustatyti tinkamas finansines ir teisines prielaidas aštriašnipių eršketų populiacijai atkurti;

7.3.3. 7 tikslas – stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinamas veiksmų planas.

8. Programos uždaviniai:

8.1. sudaryti palankias sąlygas aštriašnipių eršketų populiacijai atkurti Lietuvos vandens telkiniuose;

8.2. užtikrinti, kad kasmet į Lietuvos upes būtų įveisiamas mokslininkų rekomenduojamas aštriašnipių eršketų jauniklių kiekis.

IV SKYRIUS

PROGRAMOS VERTINIMO KRITERIJAI IR

SIEKIAMAS REZULTATAS

9. Programos vertinimo kriterijus – kasmet į Lietuvos upes išleidžiamas mokslininkų rekomenduojamas aštriašnipių eršketų jauniklių kiekis (vienetais).

10. Programos siekiamas rezultatas – iki 2030 m. Nemuno, Neries ir Šventosios upėse atkurti gyvybingą, natūraliai neršiančių aštriašnipių eršketų populiaciją.

V SKYRIUS

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

11. Įgyvendinant Programą, numatoma vykdyti šias priemones:

11.1. eksploatuoti aštriašnipių eršketų veisimo ir paauginimo cechus Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) padaliniuose, taikyti naujausias eršketinių žuvų veisimo ir paauginimo technologijas, jei reikia, įsigyti tam skirtą įrangą ir priemonių;

11.2. įsigyti aštriašnipių eršketų ikrų ir juos inkubuoti;

11.3. veisti arba įsigyti aštriašnipių eršketų jauniklių ir juos paauginti;

11.4. vykdyti aštriašnipių eršketų išteklių fiziologinės būklės stebėseną, atlikti ichtiopatologinius ir genetinius tyrimus;

11.5. išleisti į Nemuno, Neries ir Šventosios upes aštriašnipių eršketų jauniklių;

11.6. aštriašnipius eršketų jauniklius ženklinti telemetriniais ženklais;

11.7. įsigyti telemetrinių ženklų sekimo įrangą ir stebėti ženklintų aštriašnipių eršketų jauniklius;

11.8. tirti aštriašnipių eršketų migraciją ir elgseną;

11.9. tirti aštriašnipių eršketų augimą ir mitybą natūraliomis sąlygomis;

11.10. sudaryti aštriašnipių eršketų reproduktorių bandą Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus poskyriuose ir ją naudoti veisimui;

11.11. įsigyti reproduktoriams auginti ir laikyti reikalingą įrangą;

11.12. reglamentuoti verslinę ir mėgėjų žvejybą nustatant priemones, kad aštriašnipių eršketų būtų sugaunama mažiau;

11.13. siekti, kad nebūtų statomos užtvankos ar kiti hidrotechniniai įrenginiai, apsunkinantys žuvų migraciją upėse, svarbiose aštriašnipiams eršketams migruoti;

11.14. informuoti visuomenę apie aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimą.

12. Programos įgyvendinimo priemonių planas pateikiamas priede.

VI SKYRIUS

PROGRAMOS KOORDINAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS

13. Programos įgyvendinimą koordinuoja Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo Lietuvoje 2022–2026 metais programos įgyvendinimo priežiūros grupė (toliau – Priežiūros grupė), kurios sudėtį tvirtina žemės ūkio ir aplinkos ministrai.

14. Programą pagal kompetenciją įgyvendina Žuvininkystės tarnyba. Įgyvendinant programą, gali dalyvauti mokslo ir studijų institucijos.

15. Žuvininkystės tarnyba, vadovaudamasi Programa, vykdo aštriašnipių eršketų dirbtinio veisimo ir išleidimo į Lietuvos vandens telkinius darbus pagal kasmetinius žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius planus, organizuoja mokslinius tyrimus, susijusius su šių žuvų dirbtiniu veisimu.

16. Žuvininkystės tarnyba kiekvienais metais iki vasario 1 d. informuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijas apie atliktus darbus pagal Aštriašnipių eršketų atkūrimo Lietuvoje 2022–2026 metais priemonių planą.

VII SKYRIUS

PROGRAMOS FINANSAVIMAS

17. Programos įgyvendinimas finansuojamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo lėšomis.

18. Programai įgyvendinti gali būti naudojamos Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos, kitų užsienio valstybių ir tarptautinių fondų, privačių asmenų lėšos, kitų finansavimo šaltinių lėšos.

_________________

Aštriašnipių eršketų populiacijos atkūrimo

Lietuvoje 2022–2026 metais programos

priedas

Aštriašnipių eršketų atkūrimo Lietuvoje 2022–2026 metais

priemonių planas

Eil. Nr.	Veiksmai	Priemonės	Metai / lėšų poreikis, tūkst. Eur						Galimi asignavimo šaltiniai	Atsakinga institucija	Pastabos
Eil. Nr.	Veiksmai	Priemonės	2022	2023	2024	2025	2026
1.	1 tikslas – aktyviai remti tikslinių populiacijų atsigavimą visose istorinėse gyvavimo vietose
1.1.	aštriašnipių eršketų reproduktorių bandos suformavimas ir auginimas	1.1.1. užauginti reproduktorius dirbtiniam veisimui;	1	1	1	1	1	Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau –Žuvininkystės tarnyba) biudžetas,		Žuvininkystės tarnyba	2022–2026 (tęstinė priemonė)
		1.1.2. nustatyti reproduktorių ir išleidžiamų jauniklių genetinę struktūrą pagal tarptautinę metodiką ir palaikyti didesnę genetinę įvairovę;	0	10		15	0
		1.1.3. įdiegti tvarią eršketų reproduktorių bandos rizikos valdymo sistemą, kad būtų apsisaugota nuo galimų pavojų;	1	1	1	1	1
		1.1.4. tobulinti auginimo metodiką: gerinti auginimo sąlygas, optimizuoti mitybą ir maitinimo režimą siekiant išlaikyti jauniklių gyvybingumą ir kokybišką augimą;	0	6	3	3	3	Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo (toliau – EJRŽAF) lėšos
		1.1.5. įrengti naują uždarosios akvakultūros sistemą formuojamai aštriašnipių eršketų motininei bandai;	30	400	60	0	0
1.2.	reprodukcijos procesų kontroliavimas ir auginimo technologijų tobulinimas	1.2.1. tobulinti eršketų veisimo praktiką, optimizuoti veisimo ir inkubavimo metodus;	0	6	3	3	3	EJRŽAF lėšos			2022–2026
1.3.	atkuriamasis ir papildomasis eršketų veisimas	1.3.1. nustatyti eršketams tinkamas buveines, pasirenkant jas pagal istorinius, ekologinius, hidromorfologinius kriterijus. Nustatyti istorines eršketų migracijos ribas ir kliūtis Lietuvoje;	0	6	3	3	3	EJRŽAF lėšos		Mokslo institucijos	2022–2026
		1.3.2. nustatyti visas tinkamas ir potencialias eršketams buveines Lietuvos upėse ir įvertinti buveinių potencialią ir esamą biologinę talpą;	0	5	5	0	0
		1.3.3. vykdyti ilgalaikę eršketų jauniklių stebėseną pagal veiksmingas ir perspektyvias, tarptautines atkūrimo programos vykdymo metodikas.	0	45	15	15	30
2 tikslas – mažinti aštriašnipių eršketų mirtingumą dėl žvejybos ir kito antropogeninio poveikio
2.1.	įvairaus amžiaus eršketų mirtingumo mažinimas	2.1.1. didinti visuomenės, žvejų ir suinteresuotųjų šalių supratimą apie saugomos rūšies statusą ir kylančias potencialias grėsmes atkuriant eršketų populiacijas;	0	4	2	2	2	EJŽRAF lėšos		Žuvininkystės tarnyba, mokslo institucijos	2022–2026
2.1.	įvairaus amžiaus eršketų mirtingumo mažinimas	2.1.2. stebėti ir kontroliuoti priegaudą ir mirtingumą dėl žvejybos, skatinti selektyvią žvejybą vidaus vandens telkiniuose ir Baltijos jūroje;	0	2	1	1	1	EJŽRAF lėšos		Žuvininkystės tarnyba, mokslo institucijos
2.2.	eršketų stebėsena ir papildomi moksliniai tyrimai	2.2.1. pritaikyti vienodą ženklinimo sistemą ir kitus tyrimų metodus visame Baltijos regione;	0	4	2	2	2			Mokslo institucijos	2022–2026
2.2.	eršketų stebėsena ir papildomi moksliniai tyrimai	2.2.2. atlikti istorinių archeologinių eršketų liekanų, rastų Lietuvoje, genetinius tyrimus ir nustatyti eršketų rūšis.	0	15	0	0	15			Mokslo institucijos	2022–2026
3 tikslas – saugoti esamas ir, jei yra galimybė, atkurti buvusias eršketų buveines
3.1.	veiksminga žuvų introdukcijos kontrolė	3.1.1. siekti, kad svetimžemės žuvys (įskaitant įvairių rūšių eršketus) neteisėtai ar atsitiktinai nepatektų į gamtą; 3.1.2. informuoti visuomenę apie šių rūšių grėsmę aštriašnipių eršketų populiacijai dėl hibridizacijos rizikos.	1	1	1	1	1	Žuvininkystės tarnybos biudžetas		Žuvininkystės tarnyba, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – AM) ir jos valdymo srities institucijos	2022–2026
4 tikslas – užtikrinti ar palengvinti aštriašnipių eršketų migraciją Nemuno ir Neries baseinų upėse
4.1.	nustatyti galimybes atkurti migracijos kelius visose pagrindinėse upėse.	4.1.1. nustatyti tikslias eršketų migracijos ribas Lietuvoje. 4.1.2. nustatyti visas migracijos kliūtis ir įvertinti jų pritaikymo eršketų migracijai galimybes	0	6	6	5	5	EJŽRAF lėšos		Mokslo institucijos, Žuvininkystės tarnyba	2022-2026
5 tikslas – didinti visuomenės, administracinį ir politinį supratimą apie aštriašnipių eršketų išsaugojimo reikšmingumą ir būtinumą
5.1.	suteikti žinių apie aštriašnipių eršketų išteklių atkūrimą Baltijos jūros valstybėse, didinti visuomenės supratimą apie šių darbų būtinybę	5.1.1. sukurti informacijos sklaidos strategiją, sukaupti reikalingą medžiagą jai įgyvendinti; 5.1.2 į diskusijas įtraukti visas suinteresuotas šalis.	0	2	1	1	1	EJŽRAF lėšos		Mokslo institucijos, Žuvininkystės tarnyba
6 tikslas – nustatyti tinkamas finansines ir teisines prielaidas eršketų ištekliams atkurti
6.1.	užtikrinti tinkamą ilgalaikį veiksmų finansavimą	6.1.1. paskirti koordinavimo įstaigą, atsakingą už Programos vykdymą ir atskirų etapų tęstinumą;	0	0	0	0	0			Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM)	2022–2026
6.1.	užtikrinti tinkamą ilgalaikį veiksmų finansavimą	6.1.2. numatyti Programos finansavimo šaltinius (nacionalinius, Europos Sąjungos);	0	0	0	0	0			Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ŽŪM)	2022–2026
6.2.	pagerinti eršketų išsaugojimo ir atkūrimo teisinę bazę, kad būtų tinkamai įgyvendinama Programa	6.2.1. suderinti Programos priemones su atitinkamais ES reglamentais.	0	0	0	0	0			AM, ŽŪM	2022–2026
7 tikslas – stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinamas veiksmų planas.
7.1.	paskirti už Programos įgyvendinimą atsakingus koordinatorius	7.1.1. apibrėžti atsakomybę ir pareigas paskirtiems asmenims, kurie koordinuos, vertins ir įgyvendins Programą ir bendradarbiavimą;	0	0	0	0	0			Žuvininkystės tarnyba	2022–2026 (tęstinis veiksmas)
7.1.		7.1.2. įgyvendinti ir kontroliuoti Programą. Kasmetinis aštriašnipių eršketų atkūrimo darbų vertinimas ir mokslinis Programos įgyvendinimo pažangos įvertinimas atliekamas po 3-ejų metų.	0	0	0	0	0			ŽŪM, AM, mokslo institucijos	2022–2026 (tęstinis veiksmas)
	Iš viso:		33	514	104	53	68	772

_________________________________

Pakeitimai: