Įstatymas paskelbtas: Žin., 1997, Nr. 67-1659

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE

ĮSTATYMAS

1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371

Vilnius

Nauja įstatymo redakcija:

Nr. VIII-1562, 2000 02 17, Žin., 2000, Nr. 18-431 (2000 02 29)

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir uždaviniai

Šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, – valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą, kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės valdžios, valdymo, savivaldybių, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose vykdo valdžios atstovo funkcijas arba turi administravimo įgaliojimus, taip pat asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, bei asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų bei fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus.

2. Privatūs interesai – kandidato ar asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jo artimojo giminaičio, ar šeimos nario) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas.

3. Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.

4. Interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

5. Artimieji giminaičiai ir šeimos nariai – asmenys, nurodyti Baudžiamojo kodekso 305 straipsnyje.

6. Asmeninis suinteresuotumas – valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens siekimas priimti sprendimą, kuris būtų palankus jam, jo artimiesiems giminaičiams ir šeimos nariams.

7. Įmonė – visų rūšių ūkinės, komercinės, kredito ir finansinės įmonės, bendrovės, įstaigos, bendrijos, asociacijos, susivienijimai ir organizacijos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 35-1165 (2001 04 25)

Nr. IX-488, 2001-08-02, Žin., 2001, Nr. 71-2517 (2001-08-17)

3 straipsnis. Asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolės

Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo:

1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas;

2) įstatymų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto;

3) nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti;

4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu;

5) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymai;

6) nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės nuosavybe, taip pat ir valstybei nuomojama nuosavybe, kitokiai nei tarnybinei veiklai.

ANTRASIS SKIRSNIS

PRIVAČIŲ INTERESŲ DEKLARAVIMAS

4 straipsnis. Privačių interesų deklaracijos

Valstybinėje tarnyboje nuolat dirbantys asmenys privalo pildyti vienodos formos privačių interesų metinę (praėjusių kalendorinių metų) deklaraciją, o paaiškėjus naujoms aplinkybėms, – papildomą deklaraciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 35-1165 (2001 04 25)

5 straipsnis. Deklaracijų pateikimas

1. Asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, metinė privačių interesų deklaracija pateikiama kiekvienais metais iki gegužės 15 dienos.

2. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, deklaracija pateikiama nedelsiant po šių aplinkybių paaiškėjimo.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos deklaracijos pateikiamos valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje dirba asmuo, vadovui ar jo įgaliotam atstovui.

4. Nurodytos deklaracijos gali būti pateikiamos ne tik atitinkamoms institucijoms, bet ir kitiems struktūriniams padaliniams, jeigu tai numato tokios institucijos veiklos tvarką nustatantis įstatymas.

5. Respublikos Prezidentas ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nurodytų valstybės ar savivaldybės institucijų vadovai metinę ir kitas privačių interesų deklaracijas pateikia Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 35-1165 (2001 04 25)

6 straipsnis. Privačių interesų deklaracijų turinys

1. Asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, metinėse privačių interesų deklaracijose turi būti nurodyta deklaruojančiojo ir jo sutuoktinio:

1) pagal Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymą mokesčių inspekcijai privalomo deklaruoti turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių įsipareigojimų, pajamų ir mokesčių duomenys. Šis reikalavimas netaikomas tuo atveju, jei asmuo yra pildęs Lietuvos Respublikos turto ir pajamų deklaraciją už paskutinius kalendorinius metus. Tuomet pateikiamas šios deklaracijos nuorašas (kopija);

2) kiti turtiniai įsipareigojimai, užtikrinantys prievolių įvykdymą, nenurodyti turto ir pajamų deklaracijoje;

3) įmonės pavadinimas, buveinės adresas, veiklos pobūdis, jeigu deklaruojantysis ar jo sutuoktinis yra personalinės įmonės savininkas;

4) dovanos, gautos per paskutinius kalendorinius metus, jeigu jų vertė yra didesnė negu 1 MGL, išskyrus dovanas, gautas iš artimųjų giminaičių ir šeimos narių;

5) per paskutinius kalendorinius metus kitų fizinių ar juridinių asmenų suteiktos paslaugos, jeigu jų vertė yra didesnė nei 5 MGL ir jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, išskyrus atvejus, kai paslaugas apmoka ar suteikia artimieji giminaičiai ar šeimos nariai;

6) pareigos ir ryšiai su įmonėmis ar tarptautinėmis organizacijomis, narystė ir pareigos visuomeniniuose judėjimuose ar organizacijose, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, išskyrus narystę politinėse partijose;

7) artimieji giminaičiai ir šeimos nariai, kiti deklaruojančiajam žinomi asmenys, dėl kurių, jo nuomone, tarnyboje gali kilti interesų konfliktas, galimo interesų konflikto pagrindai.

2. Pasikeitus deklaruojamiems duomenims po to, kai buvo užpildyta deklaracija, asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo duomenų pasikeitimo dienos privalo juos deklaruoti. Ši deklaracija pridedama prie metinės deklaracijos ir yra jos priedas.

3. Deklaruojantysis gali nenurodyti duomenų apie sutuoktinį, jeigu sutuoktiniai kartu negyvena, neturi bendro ūkio ir dėl to šie duomenys deklaruojančiajam nėra žinomi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 35-1165 (2001 04 25)

7 straipsnis. Deklaracija paaiškėjus naujoms aplinkybėms

Jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos pateiktoje deklaracijoje, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, įsitikinęs, kad jis, jo artimieji giminaičiai, šeimos nariai svarstomu klausimu yra suinteresuoti ir tai gali sukelti interesų konfliktą, privalo nedelsdamas raštu apie tai informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą ir pateikti papildomą deklaraciją.

8 straipsnis. Deklaracijų formos ir saugojimas

1. Privačių interesų deklaracijų formą ir pildymo taisykles nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

2. Deklaracijas saugo pareigūnai, kuriems jos yra pateiktos.

9 straipsnis. Deklaracijų duomenų tikrinimas

Jeigu reikia patikrinti, ar deklaracijoje pateikti duomenys atitinka tikrovę, tikrina:

1) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodytus duomenis - institucijos vadovo ar Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos teikimu Valstybinė mokesčių inspekcija;

2) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6, 7 punktuose nurodytus duomenis - institucijos vadovas, jo įgaliotas atstovas arba Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

10 straipsnis. Metinių privačių interesų deklaracijų viešumas

1. Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, ministrų, viceministrų, ministerijų sekretorių, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo ir apygardų teismų pirmininkų, skyrių pirmininkų ir teisėjų, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, apygardų administracinių teismų ir apylinkių teismų pirmininkų, teismų pirmininkų pavaduotojų ir teisėjų, generalinio prokuroro ir generalinio prokuroro pavaduotojų, Generalinės prokuratūros struktūrinių padalinių, taip pat apygardų ir apylinkių prokuratūrų vadovų, Valstybės kontrolės vadovaujančių pareigūnų, apskričių viršininkų, apskričių viršininkų pavaduotojų, Vyriausybės atstovų apskrityse, Vyriausybės įstaigų (departamentų, agentūrų, tarnybų, inspekcijų), prie ministerijų įsteigtų departamentų, tarnybų, inspekcijų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų (generalinių direktorių, direktorių, viršininkų) ir vadovų pavaduotojų, Lietuvos banko valdybos pirmininko ir valdybos pirmininko pavaduotojų, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ir teritorinių muitinių vadovaujančių pareigūnų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir teritorinių mokesčių inspekcijų vadovaujančių pareigūnų, Vidaus reikalų ministerijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos ir miestų bei rajonų komisariatų ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių (poskyrių) vadovaujančių pareigūnų, policijos generalinio komisaro, vyriausiųjų komisarų, vyresniųjų komisarų, komisarų, vadovaujančių miestų bei rajonų policijos komisariatams, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojo, savivaldybių valdybų narių, merų, vicemerų, administratorių, savivaldybių kontrolierių, Seimo kontrolierių metinių privačių interesų deklaracijų suvestiniai duomenys kiekvienais metais ne vėliau kaip iki liepos 15 d. valstybės lėšomis yra skelbiami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka. Vardinį šioje dalyje išvardytų pareigų sąrašą kiekvienais metais iki kovo 15 d. nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

2. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka su šio straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų metinių privačių interesų deklaracijų suvestiniais duomenimis, saugomais šio įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka, gali susipažinti Lietuvos Respublikos pilietis, pateikęs asmens tapatybę liudijantį dokumentą.

3. Asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, metinės privačių interesų deklaracijos gali būti skelbiamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos motyvuotu sprendimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1936, 2000 09 19, Žin., 2000, Nr. 85-2574 (2000 10 11), įsigalioja nuo 2001 01 01

Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 35-1165 (2001 04 25)

TREČIASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI ASMENIMS, DIRBANTIEMS VALSTYBINĖJE

TARNYBOJE

11 straipsnis. Pareiga nusišalinti

1. Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

2. Prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje.

3. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo vykdyti institucijos vadovo arba jo įgalioto atstovo rašytines išankstines rekomendacijas, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti. Šios rekomendacijos, remiantis metinėmis deklaracijomis, arba asmens prašymu yra sudaromos konkrečiai situacijai. Išankstines rekomendacijas asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, gali viešinti savo nuožiūra.

4. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali prisidėti prie kontrolės, tyrimų komisijų ar kitų tokio pobūdžio institucijų darbo, jeigu tai sukelia interesų konfliktą.

5. Institucijos vadovas arba jo įgaliotas atstovas gali nušalinti valstybinėje tarnyboje dirbantį asmenį nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas sukels interesų konfliktą.

6. Šio straipsnio nuostatos netaikomos Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, teisėjams, prokurorams, tardytojams, kvotėjams ir kitiems pareigūnams, kuriems viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai nustatomi jų veiklą reglamentuojančių įstatymų.

12 straipsnis. Teisės atstovauti apribojimai

1. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti valstybei ar savivaldybei arba valstybės, savivaldybės institucijoms:

1) tvarkydamas reikalus su fiziniais ar juridiniais asmenimis, iš kurių jis, jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai gauna bet kurios rūšies pajamų;

2) tvarkydamas reikalus su visų rūšių įmonėmis, kuriose jis, jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo arba akcijų;

3) jeigu dėl to kyla interesų konfliktas.

2. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, išskyrus atvejus, kai jie veikia kaip įstatyminiai atstovai. Skundų ir pareiškimų nagrinėjimas, tyrimas ir svarstymas nelaikomas atstovavimu privačioms grupėms ar asmenims.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse išvardytų apribojimų išimtis konkrečiu atveju gali nustatyti atitinkamos institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas. Sprendimas apie išimties taikymą turi būti viešai paskelbtas.

13 straipsnis. Tarnybinių teisių apribojimas

1. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali naudoti savo pareigų, galių ir vardo, siekdamas paveikti kitų asmenų sprendimą, kuris sukeltų interesų konfliktą.

2. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali savo, savo artimųjų giminaičių, šeimos narių privačių interesų naudai naudotis ir leisti naudotis informacija, kurią jis įgijo eidamas pareigas, kitokia tvarka ir mastu, nei nustato įstatymas.

14 straipsnis. Dovanų ar paslaugų priėmimo ir teikimo apribojimai

1. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, negali priimti dovanų ar paslaugų arba jas teikti, jeigu tai gali sukelti šio įstatymo 2 straipsnyje numatytą viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas netaikomas asmenims, gavusiems dovanų ar paslaugų pagal tarptautinį protokolą ar tradicijas, kurios įprastai yra susijusios su asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareigomis.

3. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dovanų vertė viršija 1 minimalų gyvenimo lygį (toliau - MGL), o paslaugų vertė viršija 5 MGL, asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo tai per kalendorinį mėnesį deklaruoti. Ši deklaracija pridedama prie metinės privačių interesų deklaracijos ir yra jos priedas.

4. Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytos dovanos vertė viršija 5 MGL, ši dovana yra laikoma valstybės ar savivaldybės nuosavybe. Tokia dovana įvertinama ir saugoma Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka.

15 straipsnis. Kiti apribojimai ir draudimai

Asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, taikomi Valstybės tarnybos įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyti apribojimai ir draudimai.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

PRIEVOLĖS IEŠKANT KITO DARBO

16 straipsnis. Prievolė pranešti apie pasiūlymus

Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo pranešti institucijos vadovui ar jo įgaliotam atstovui apie visus pasiūlymus pereiti dirbti į kitą darbą, jeigu tokie pasiūlymai gali šiam asmeniui sukelti interesų konfliktą.

17 straipsnis. Prievolė raštu informuoti apie susitarimą

Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo nedelsdamas raštu informuoti savo institucijos vadovą ar jo įgaliotą atstovą apie tai, kad jis priėmė siūlymą pereiti į kitą darbą. Institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, nustatęs, kad šis asmuo yra artimai tarnybos santykiais susijęs su būsimuoju darbdaviu, turi nedelsdamas imtis priemonių, kad būtų pašalinta interesų konflikto grėsmė.

PENKTASIS SKIRSNIS

APRIBOJIMAI PASIBAIGUS TARNYBAI

18 straipsnis. Apribojimai sudaryti darbo sutartį

Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus neturi dirbti įmonės vadovu, vadovo pavaduotoju, būti įmonės tarybos ar valdybos nariu, taip pat eiti kitas pareigas, tiesiogiai susijusias su sprendimų priėmimu įmonės valdymo, turto tvarkymo, finansų apskaitos bei kontrolės srityse, jeigu per paskutinius darbo metus jo tarnyba buvo tiesiogiai susijusi su šių įmonių veiklos priežiūra ar kontrole arba jeigu asmuo dalyvavo svarstant ir priimant palankius šioms įmonėms sprendimus konkurso ar kitokiu būdu teikti valstybės užsakymus ar finansinę paramą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 35-1165 (2001 04 25)

19 straipsnis. Apribojimai sudaryti sandorius ar naudotis individualiomis lengvatomis

1. Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, ar įmonė, kurioje jis, jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai turi daugiau kaip 10 procentų įstatinio kapitalo ar turtinio įnašo arba dirba vadovavimo ar revizijos institucijose, vienerius metus neturi teisės sudaryti sandorių su institucija ar naudotis institucijos, kurioje paskutinius metus asmuo dirbo, teikiamomis individualiomis lengvatomis.

2. Apribojimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje, netaikomi sandoriui, kuris buvo sudarytas prieš tai, kai asmuo pradėjo eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, arba yra pratęsiamas, taip pat sandoriui, kuris sudaromas viešo konkurso būdu, bei sandoriams, kurių suma per metus
neviršija 10 000 Lt.

20 straipsnis. Atstovavimo apribojimai

1. Asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo, taip pat negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims kitose valstybės ar savivaldybių institucijose tais klausimais, kurie buvo priskirti jo tarnybinėms funkcijoms. Ši nuostata netaikoma advokatams.

2. Asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, neleidžiama turėti tarnybinių santykių su anksčiau valstybinėje tarnyboje dirbusiu asmeniu, kuriam taikomi šio straipsnio 1 dalies apribojimai. Asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, apie tokius tarnybinius santykius privalo nedelsdamas informuoti savo institucijos vadovą ar jo įgaliotą atstovą.

21 straipsnis. Apribojimų netaikymas

Šio įstatymo 18-20 straipsniuose išvardytų apribojimų taikymo išimtis konkrečiais atvejais, kai apribojimų taikymas gali pakenkti visuomenės ar valstybės interesams, nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ĮSTATYMO VYKDYMO KONTROLĖ

22 straipsnis. Kontrolės institucijos ir pareigūnai

1. Kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas, kontroliuoja:

1) atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai;

2) nepriklausoma Vyriausioji tarnybinės etikos komisija;

3) kitos institucijos, jeigu tai numato institucijos veiklos tvarką nustatantis įstatymas.

2. Atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų vadovai ar jų įgalioti atstovai, kontroliuodami, kaip vykdomas šis įstatymas:

1) prižiūri, ar asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, laiku ir tinkamai pateikia privačių interesų deklaracijas;

2) remdamiesi metinėmis privačių interesų deklaracijomis arba asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, prašymu parengia asmeniui rašytines rekomendacijas, kokių priemonių asmuo turi imtis, kad savo tarnybinę veiklą suderintų su šio įstatymo reikalavimais;

3) savo iniciatyva, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nurodymu arba gavę pareiškimą, kad kuris nors asmuo, dirbantis jiems pavaldžioje valstybinėje tarnyboje, savo tarnybinėje veikloje nevykdo šio įstatymo reikalavimų, gali atlikti šio asmens tarnybinės veiklos patikrinimą. Tokiam tikrinimui įstaigoje gali būti įsteigta Tarnybinės etikos komisija. Apie tikrinimo rezultatus informuojamas pareiškimą pateikęs asmuo, asmuo, kurio veikla buvo tikrinta, taip pat Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija supažindinama ir su visais gaunamais pareiškimais, kuriuose pateikiama informacija apie šio įstatymo pažeidimus.

23 straipsnis. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

1. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija sudaroma iš 5 asmenų.

2. Po vieną Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nepriekaištingos reputacijos narį siūlo Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Lietuvos teisininkų draugija. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sudėtį tvirtina Seimas. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narių kadencijos laikas - 4 metai. Patvirtinti asmenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

3. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininką iš šios komisijos narių Seimo Pirmininko teikimu tvirtina Seimas.

4. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuostatus tvirtina Seimas, o jos darbo organizavimo tvarką nustato šios komisijos patvirtintas darbo reglamentas.

5. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra juridinis asmuo. Jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Ši komisija atskaitinga Seimui. Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją aptarnauja šios komisijos sekretoriatas, kurio sudėtį, etatų sąrašus ir atlyginimus, neviršydama Vyriausybės nustatytų atlyginimų dydžių, nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

6. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija:

1) analizuoja šio įstatymo taikymo problemas;

2) teikia ieškinius teismui dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus, nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais;

3) atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų vadovams ar jų įgaliotiems atstovams teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos;

4) gali pavesti institucijos vadovui ar jo įgaliotam atstovui atlikti arba pati atlikti tyrimą, jeigu yra gauta pagrįsta informacija, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, nesilaiko šio įstatymo reikalavimų;

5) asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, raštišku prašymu gali atlikti tyrimą, ar institucijos vadovas tinkamai taiko pareiškėjui šio įstatymo nuostatas;

6) atlikdama tyrimą, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybinio ir privataus kapitalo įmonių, komercinių bankų, įstaigų bei kitų organizacijų visą reikiamą informaciją, paaiškinimus, įsakymus, sprendimus bei kitus dokumentus, susijusius su šio įstatymo vykdymu.

7. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimai gali būti skundžiami teismui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-244, 2001 04 10, Žin., 2001, Nr. 35-1165 (2001 04 25)

24 straipsnis. Atsakomybė

Asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, už šio įstatymo pažeidimus atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

____________

Pakeitimai: