Suvestinė redakcija nuo 2013-12-18 iki 2014-12-31
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 111-5262, i. k. 111505ANUTA0003-144
Lietuvos Banko Valdybos
NUTARIMAS
DĖL ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATŲ
2011 m. rugsėjo 1 d. Nr. 03-144
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890) 9 ir 11 straipsniais, Finansų įstaigų įstatymo 50 straipsniu (Žin., 2002, Nr. 91-3891; 2011, Nr. 52-2514) ir atsižvelgdama į Sutarties dėl ES veikimo Protokolo Nr. 4 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto 3.3 punktą (OL C 115, 2008.5.9, p. 230–250), Lietuvos banko valdyba nutaria:
2. Nustatyti, kad:
2.1. šis nutarimas, išskyrus šiuo nutarimu patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų VII skyrių, įsigalioja nuo 2011 m. lapkričio 1 d.;
2.2. šiuo nutarimu patvirtintų Atsakingojo skolinimo nuostatų VII skyriaus nuostatos įsigalioja nuo 2012 m. kovo 1 d.;
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144
(Lietuvos banko valdybos
2013 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 03-208
redakcija)
ATSAKINGOJO SKOLINIMO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Atsakingojo skolinimo nuostatų (toliau – Nuostatai) tikslas – skatinti atsakingą kredito įstaigų skolinimo praktiką, rinkos drausmę ir veiklos skaidrumą siekiant sumažinti kredito įstaigų sektoriaus sisteminę riziką, nesubalansuotus nekilnojamojo turto kainų pokyčius, taip pat pernelyg spartaus kreditų portfelio augimo ir perteklinės rizikos koncentracijos riziką bei norint apsaugoti vartotojus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos ir ugdyti atsakingo skolinimosi įpročius, taip prisidedant prie visos finansų sistemos stabilumo užtikrinimo.
2. Nuostatai taikomi Lietuvos Respublikos bankams, užsienio bankų filialams, Centrinei kredito unijai ir kredito unijoms (toliau – kredito įstaigos), išskyrus atvejus, kai šie asmenys veikia kaip vartojimo kredito davėjai pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą. Kitiems ūkio subjektams, teikiantiems Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas finansines paslaugas, išskyrus atvejus, kai šie asmenys veikia kaip vartojimo kredito davėjai pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą, rekomenduojama laikytis Nuostatų.
3. Nuostatai taikomi kreditams (įskaitant finansinės išperkamosios nuomos sandorius) (toliau – kreditas), suteikiamiems fiziniams asmenims (namų ūkiams).
4. Nuostatai netaikomi:
4.1. kreditams, kurie teikiami ūkininkams Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme numatytai ūkininko veiklai plėtoti;
4.2. kreditams, kurie teikiami daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nustatyta tvarka;
5. Lietuvos bankas gali keisti Nuostatuose nustatytas kredito dydžio ir įkeisto, lizinguojamo turto rinkos vertės arba kainos, atsižvelgiant į mažesnę, (toliau – įkeisto turto vertė) ir (arba) visų įsipareigojimų finansų įstaigoms pagal kredito ir kitas sutartis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykius, atsižvelgdamas į su nekilnojamojo turto rinka susijusios rizikos ir nekilnojamuoju turtu užtikrintų kreditų portfelio kitimo tempus, taip pat į kitus makroekonominius rodiklius, jei tai gali didinti ekonomikos raidos disbalansą ir gali kelti grėsmę šalies finansų sistemos stabilumui.
II. ATSAKINGASIS SKOLINIMAS
6. Atsakinguoju skolinimu laikoma tokia kredito įstaigų skolinimo veiklos plėtra, kai teikiant kreditus laikomasi tam tikrų nuostatų, sudarančių prielaidas tinkamai įvertinti kredito gavėjo mokumą ir užkertančių galimybę prisiimti pernelyg didelę kredito riziką.
7. Atsakingasis skolinimas pagrįstas šiomis nuostatomis:
7.1. Kredito įstaigos, prieš priimdamos sprendimą suteikti kreditą, visokeriopai įvertina kredito gavėjo gebėjimą grąžinti kreditą ir sumokėti visas su juo susijusias įmokas. Taip siekiama išvengti suteiktų kreditų negrąžinimo, jų grąžinimo nesilaikant sutartinių įsipareigojimų arba jų priverstinio grąžinimo, panaudojant kredito gavėjo įkeistą turtą.
7.2. Vertinami visi objektyviai numanomi reikšmingi veiksniai, atsižvelgiant į kredito gavėjo pateiktą ir kredito įstaigai prieinamą informaciją, galintys turėti įtakos kredito gavėjo mokumui, ypač tokie kaip kredito gavėjo tvarios pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo (augimo ir mažėjimo) potencialas.
7.3. Skolinimas grindžiamas kredito dydžio ir įkeičiamo įsigyjamo arba statomo nekilnojamojo turto rinkos vertės arba kainos, atsižvelgiant į mažesnę, santykiu, taikant maksimalios leistinos kredito sumos ir įkeisto turto vertės santykio rodiklį (angl. loan-to-value ratio).
7.4. Skolinimas grindžiamas (atsižvelgiama į praeities duomenis, ekonomikos cikliškumą) visų įsipareigojimų pagal kredito ir kitas sutartis vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykio ribojimu (angl. debt service-to-income).
7.5. Skolinimo procesas ir skolinimo sąlygos (įskaitant vėlesnes kredito peržiūras ar kredito sąlygų keitimą) grindžiamos gebėjimu greitai reaguoti į kintančias kredito gavėjo mokumo aplinkybes.
7.6. Kredito gavėjui suteikiama galimybė grąžinti kreditą pirma nustatyto termino. Tokiu atveju kredito sutartyse aiškiai nurodoma su išankstiniu kredito grąžinimu susijusių mokesčių apskaičiavimo ir taikymo tvarka bei sąlygos.
7.7. Prieš sudarant kredito sutartį kredito įstaiga, atsižvelgdama į kredito gavėjo nurodytus prioritetus ir pateiktą informaciją, informuoja kredito gavėją apie kredito sutarties sąlygas, kad jis galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, siekdamas priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl kredito sutarties sudarymo.
III. KREDITO IR ĮKEISTO TURTO VERTĖS SANTYKIS
8. Prieš suteikdama kreditą, kredito įstaiga įvertina įkeičiamo turto vertę bei kokybę ir (arba) gauna teisės aktų reikalavimus atitinkančią turto vertinimo ataskaitą.
9. Maksimalus kredito, skirto nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti, dydžio ir įkeičiamo įsigyjamo arba statomo nekilnojamojo turto rinkos vertės arba kainos, atsižvelgiant į mažesnę, santykis negali būti didesnis kaip 85 proc. Šis santykio reikalavimas netaikomas kreditams, kurių paskirtis išskirtinai refinansuoti kitose kredito įstaigose suteiktus kreditus, jei tenkinamos visos šios sąlygos:
10. Maksimalaus kredito, skirto nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti, dydžio ir įkeičiamo įsigyjamo arba statomo nekilnojamojo turto rinkos vertės arba kainos, atsižvelgiant į mažesnę, santykis, nurodytas 9 punkte, gali būti didinamas iki 10 proc. punktų imtinai, kai:
10.1. kreditas, skirtas gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti, remiamas valstybės ir atitinka reikalavimus, nustatytus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, arba
10.2. pagal būsto kreditavimo sutartį kredito, skirto gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti, grąžinimas užtikrinamas valstybės remiamus būsto kreditus draudžiančios įmonės draudimu, jei suteikiamo kredito suma neviršija: asmeniui be šeimos – 120 tūkstančių litų, dviejų arba daugiau asmenų šeimai – 240 tūkstančių litų. Kredito draudimas privalo galioti ne trumpiau nei maksimalaus kredito, skirto nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti, dydžio ir įkeičiamo įsigyjamo arba statomo nekilnojamojo turto rinkos vertės arba kainos, atsižvelgiant į mažesnę, santykis, pasieks 9 punkte nustatytą dydį.
11. Kreditams, suteikiamiems tam pačiam kredito gavėjui daugiau kaip vienam gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vienetui įsigyti, taikomas griežtesnis apribojimas, nei nustatytas 9 punkte, išskyrus tą kreditą, kuris skirtas turtui (būstui), kurį kredito gavėjas laiko pagrindine gyvenamąja vieta. Kredito dalys, skirtos tam pačiam nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti, laikomos vienu kreditu.
12. Kreditų, suteikiamų žemės ūkio paskirties žemės sklypams įsigyti, išskyrus ūkininkų įsigyjamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, skirtus Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme numatytai ūkininko veiklai plėtoti, įskaitant sklypus, kai numatoma keisti įsigyjamo žemės sklypo naudojimo paskirtį, maksimalaus kredito, skirto žemės sklypui įsigyti, dydžio ir įkeičiamo įsigyjamo žemės sklypo rinkos vertės arba kainos, atsižvelgiant į mažesnę, santykis negali būti didesnis kaip 40 proc. Vertinant žemės sklypą neatsižvelgiama į vertės pokyčius, kuriuos gali lemti žemės sklypo naudojimo paskirties keitimo aplinkybės.
13. Kreditams, suteikiamiems ne Europos ekonominėje erdvėje esančiam nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti, rekomenduojami 15 proc. punktų griežtesni apribojimai, nei numatyti 9, 10, 11 punktuose.
14. Kredito, užtikrinto įkeičiant skirtingų rūšių nekilnojamąjį turtą, ir įkeičiamo turto santykis apskaičiuojamas kiekvieno turto atskirai, neviršijant Nuostatuose įtvirtintų maksimalių dydžių.
15. Kredito įstaiga turi įsitikinti, kad įsigyjamo turto kainos dalis, viršijanti šiame skyriuje nustatytus santykius, būtų sumokėta prieš išmokant banko kreditą, ir gauti kredito gavėjo patvirtinimą, kad minėta kainos dalis sumokėta nuosavais (ne skolintais) kredito gavėjo pinigais. Kredito įstaiga negali suteikti kredito, skirto įsigyjamo nekilnojamojo turto kainos daliai, viršijančiai šiame skyriuje nustatytus santykius, finansuoti. Išimtis gali būti taikoma tik tada, kai kredito gavėjas, siekdamas pakeisti gyvenimo sąlygas, įsigyja kitą būstą ir per protingą terminą įsipareigoja sumažinti prisiimamą įsipareigojimą reikiamu nuosavų lėšų dalies dydžiu.
IV. ĮMOKOS DYDŽIO IR PAJAMŲ SANTYKIS
16. Kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visų kredito grąžinimo ir palūkanų įmokų sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus, dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. asmens (namų ūkio) pajamų, kurias kredito įstaiga pripažįsta tvariomis, išskyrus 17 punkte nurodytą išimtį. Kreditų, kurių daliniai grąžinimai nenumatyti, įvertinamos vidutinės santykinės kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos, apskaičiuojamos padalijus visą kredito ir palūkanų įmokų sumą iš kredito trukmės.
17. Didesnis nei 16 punkte nustatytas dydis gali būti taikomas laikinai (protingą terminą), kai kredito gavėjui suteikiamas kreditas, skirtas kitam būstui, kurį įsigydamas kredito gavėjas siekia pakeisti gyvenimo sąlygas, įsigyti. Šiuo atveju kredito įstaiga privalo įsitikinti, kad prieš kredito grąžinimo įmokų mokėjimo pradžią klientas įvykdys įsipareigojimus pagal anksčiau sudarytas kredito sutartis.
18. Priimant sprendimą dėl kredito suteikimo atsižvelgiama į ne mažiau kaip 6 paskutinių mėnesių tvarių pajamų vidurkį ir įvertinamas ilgalaikis pajamų tvarumas. Kredito įstaiga, apskaičiuodama kredito grąžinimo įmoką, vertina jai žinomas ir (arba) galimas žinoti kredito gavėjo išlaidas, susijusias ne tik su kredito grąžinimu, bet ir su kitais kredito gavėjo turimais įsipareigojimais (finansine išperkamąja nuoma, kredito kortelės limito grąžinimo grafiko įmokomis ir t. t.), ir atsižvelgia į pajamas, liekančias grąžinus kreditą ir sumokėjus palūkanas.
VI. KREDITO GAVĖJO VERTINIMAS
20. Kredito įstaigos sprendimas suteikti kreditą grindžiamas atsargiu ir pamatuotu kredito gavėjo galimybių grąžinti kreditą ilguoju (kredito grąžinimo trukmės) laikotarpiu vertinimu. Kredito įstaigos kreditų išdavimo politika turi būti pagrįsta prielaida, kad kreditas grąžinamas kredito gavėjo pajamų generuojamais pinigų srautais (pajamomis), o ne dėl priverstinio grąžinimo iš įkeisto turto arba jo vertės pokyčių.
21. Prieš sudarydama kredito sutartį, kredito įstaiga įvertina kredito gavėjo mokumą, remdamasi iš kredito gavėjo gauta informacija, ir ją patikrina mokumui vertinti naudojamose ir jai prieinamose duomenų bazėse. Vertinami tvarūs kredito gavėjo pajamų šaltiniai, jų įvairovė, tvarumas ir įvertinama galima jų kaita ateityje, taip pat pagrindinės kredito gavėjo išlaidų grupės, susijusios su įsiskolinimais finansų įstaigoms ir kitiems asmenims.
22. Kredito gavėjai, kurių pajamos gali gerokai kisti (pvz., dividendų, pajų pajamos, nekilnojamojo turto pajamos, pajamos iš investicinės veiklos arba nekilnojamojo turto pardavimo pajamos ir pan.) arba dėl kurių pajamų tvarumo abejojama, vertinami konservatyviau, jiems teikiamiems kreditams nustatomos griežtesnės, nei maksimaliai yra leidžiama Nuostatuose, kredito ir įkeisto turto vertės ir (arba) vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykių reikšmės ir (arba) didesnė kredito kaina.
23. Jeigu sutarties šalys, sudariusios kredito sutartį, susitaria pakeisti bendrą kredito sumą, prieš kiekvieną svarbesnį bendros kredito sumos padidinimą kredito įstaiga atnaujina turimą informaciją apie kredito gavėją, įkeistą turtą ir iš naujo įvertina jo mokumą bei įkeisto turto vertę.
VII. INFORMACIJA, TEIKIAMA KREDITO GAVĖJUI
25. Įgyvendindamos Nuostatų 7.7 punkto nuostatas, kredito įstaigos mutatis mutandis vadovaujasi 2001 m. kovo 1 d. Europos Komisijos rekomendacija 2001/193/EB dėl informacijos, kurią vartotojams turi suteikti paskolų būstui teikėjai (OL L 69, 10.3.2001, p. 25–29).
26. Prieš suteikiant kreditą kintamosiomis palūkanų normomis, kredito įstaiga turi atlikti kredito gavėjo galimybių grąžinti kreditą laiku analizę įvykus nepalankiam palūkanų normų šokui ir informuoti kredito gavėjus, kokios būtų kredito grąžinimo išlaidos. Tuo tikslu kredito įstaigos turi apskaičiuoti kredito grąžinimo ir palūkanų įmokas taikydamos kredito suteikimo momentu esančią palūkanų normos bazę, padidintą 4 ir 8 procentiniais punktais. Jei kredito įstaigos mano, kad reikia, kredito įmokos gali būti apskaičiuojamos taikant ir kitus, nei šiame punkte nustatyti, dydžius.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
28. Kredito įstaigos papildo atitinkamus vidaus rizikos valdymo ir veiklos politikų dokumentus, taip pat kitus dokumentus atsižvelgdamos į Nuostatus. Nuostatų įgyvendinimą reglamentuojančius dokumentus kredito įstaigos parengia atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį ir mastą, prisiimamą riziką ir atliekamas operacijas.
Priedo pakeitimai:
Nr. 03-208, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 129-6616 (2013-12-17), i. k. 113505ANUTA0003-208
Pakeitimai:
1.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-175, 2011-10-27, Žin., 2011, Nr. 136-6482 (2011-11-15), i. k. 111505ANUTA0003-175
Dėl Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 03-144 "Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų" pakeitimo
2.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-63, 2013-03-19, Žin., 2013, Nr. 30-1520 (2013-03-23), i. k. 113505ANUTA00003-63
Dėl Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 03-144 "Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų" pakeitimo
3.
Lietuvos banko valdyba, Nutarimas
Nr. 03-208, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 129-6616 (2013-12-17), i. k. 113505ANUTA0003-208
Dėl Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 03-144 "Dėl Atsakingojo skolinimo nuostatų" pakeitimo