Suvestinė redakcija nuo 2023-10-01

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 101-4771, i. k. 111106ANUTA00O3-219

 

Nauja redakcija nuo 2020-09-19:

Nr. O3E-853, 2020-09-18, paskelbta TAR 2020-09-18, i. k. 2020-19497

 

VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA

 

NUTARIMAS

DĖL ŠILUMOS GAMYBOS, PERDAVIMO, MAŽMENINIO APTARNAVIMO, KARŠTO VANDENS TIEKIMO IR ATSISKAITOMŲJŲ KARŠTO VANDENS APSKAITOS PRIETAISŲ APTARNAVIMO VEIKLŲ LYGINAMOSIOS ANALIZĖS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2011 m. liepos 29 d. Nr. O3-219

Vilnius

 

 

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, n u t a r i a:

Patvirtinti Šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašą (toliau – Aprašas) (pridedama).

 

 

 

Komisijos pirmininkė                                                                  Diana Korsakaitė

 

 

PATVIRTINTA

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos

2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-219

(2023 m. rugsėjo 28 d nutarimo Nr. O3E-1408

redakcija)

 

ŠILUMOS GAMYBOS, PERDAVIMO, MAŽMENINIO APTARNAVIMO, KARŠTO VANDENS TIEKIMO IR ATSISKAITOMŲJŲ KARŠTO VANDENS APSKAITOS PRIETAISŲ APTARNAVIMO VEIKLŲ LYGINAMOSIOS ANALIZĖS APRAŠAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašu (toliau – Aprašas) siekiama sudaryti prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau – Įstatymas) tikslus: didinti šilumos gamybos ir perdavimo efektyvumą bei užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos ir karšto vandens tiekimą vartotojams.

2. Aprašas nustato lyginamuosius šilumos gamybos, perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo bei atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų efektyvumo rodiklius (toliau – Lyginamieji rodikliai), duomenų, reikalingų šių Lyginamųjų rodiklių apskaičiavimui teikimo tvarką, Lyginamųjų rodiklių apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką, Lyginamųjų rodiklių viešo skelbimo tvarką.

3. Apraše nustatyti Lyginamieji rodikliai yra taikomi asmenims, kuriems Įstatymas numato taikyti privalomąjį reguliavimą šilumos ir karšto vandens kainodaros srityje (toliau – Ūkio subjektai).

4. Apraše vartojamos šios sąvokos:

4.1. Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, sutampantis su praėjusiais finansiniais metais.

4.2. Administracijos darbuotojai – darbuotojai, kurių darbo užmokestis priskiriamas bendrųjų sąnaudų kategorijai, kaip tai nustatyta Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo, patvirtinto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. O3E-470 „Dėl Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašas), 32.3 papunktyje ir (arba) kurių skaičius yra nurodomas Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklių, patvirtintų Tarybos 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80 (toliau – Informacijos teikimo taisyklės), 35 priedo „Darbuotojų skaičiaus ataskaita“ 1.2 eilutėje.

4.3. Leistinų priskirti šilumos gamybos įrenginių galia (MW) – reguliuojamai veiklai naudojamų šilumos generavimo įrenginių (įskaitant piko šilumos gamybos, šilumos gamybos rezervinius įrenginius, ekonomaizerius, bet be kogeneracinių jėgainių įrenginių) nominali galia, kuri, pagal Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo ir Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo, patvirtinto Tarybos 2010 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. O3-202 „Dėl Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Supirkimo tvarka) nuostatas, neturi viršyti 150 procentų ataskaitinio laikotarpio maksimalaus centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) sistemų šilumos poreikio.

4.4. Sąlyginis šilumos perdavimo tinklų ilgis (kms) – faktinis, reguliuojamai veiklai naudojamų, šilumos perdavimo tinklus sudarančių skirtingo skersmens vamzdžių ilgis, perskaičiuotas į 100 mm skersmens vamzdžių ilgį (t. y. (kmvamzd × skersmuo) / 100 / 2 (skaičiuojant sąlyginį šilumos tinklų ilgį iš dviejų dalijama tik tuo atveju, kai šilumos tinklus sudaro trasos iš dviejų lygiagrečiai paklotų vamzdžių (grįžtamo šilumnešio vamzdžio ir paduodamo šilumnešio vamzdžio).

4.5. Regresijos modelis - statistinis modelis, leidžiantis vieno kintamojo reikšmes prognozuoti pagal kito kintamojo reikšmes. Regresija – statistinė vieno atsitiktinio dydžio reikšmių priklausomybė nuo kito – neatsitiktinio – dydžio (arba kelių kitų dydžių), turinti griežtą funkcinį ryšį (t. y., aprašoma lygtimi).

4.6. Priklausomas kintamasis – tai kairėje regresijos lygties pusėje esantis kintamasis Y, kurio vidutinių reikšmių pokyčius stengiamasi paaiškinti kitų - dešinėje lygties pusėje esančių kintamųjų pokyčiais.

4.7. Nepriklausomas kintamasis – tai dešinėje lygties pusėje esantys kintamieji X, kurie veikia priklausomąjį kintamąjį (Y) ir jų neįtakoja priklausomojo kintamojo reikšmės.

4.8. Fiktyvus kintamasis – tai į regresijos lygtį įtraukiamas veiksnys, įgyjantys ne tikrąsias, o pagal tam tikrus požymius suformuotas fiktyvias reikšmes.

5. Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Įstatyme, Šilumos kainų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Tarybos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Šilumos kainų nustatymo metodika), Karšto vandens kainų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Tarybos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 „Dėl Karšto vandens kainų nustatymo metodikos“ (toliau – Karšto vandens kainų nustatymo metodika), Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Tarybos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 „Dėl Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos“ (toliau – Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika), Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų apraše ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 

II SKYRIUS

LYGINAMIEJI RODIKLIAI

 

 

6. Optimalūs įmonių rodikliai nustatomi regresijos modelio būdu atsižvelgiant į faktinius ataskaitinio laikotarpio Ūkio subjektų duomenis, nustatant duomenų kitimo tendencijos tiesinę lygtį:

 

 

(1)

 

kur:

Y – Priklausomas kintamasis;

X1, X2 – Nepriklausomi kintamieji (atitinkamai naudojami kiekvienam lyginamajam rodikliui nustatyti);

a, b, c – tiesinės regresijos lygties koeficientai apibrėžiantys priklausomo kintamojo priklausomybę nuo nepriklausomo kintamojo.

 

6.1. Regresijos tiesinės lygties nustatymui naudojami Nepriklausomi kintamieji, kurių T kriterijus (angl. p-value) yra mažesnis nei 0,05.

6.2. Regresijos tiesinė lygtis yra laikoma statistiškai teisinga jei:

6.2.1. Regresijos determinacijos koeficientas (R2) yra didesnis nei 0,7

6.2.2. Regresijos parametrų F kriterijus (ang. Significance F) yra mažesnis nei 0,05

6.3. Regresijos tiesinei lygčiai netenkinant Aprašo 6.2 papunktyje numatytų kokybinių statistikos parametrų, regresijos lygtis gali būti tikslinama naudojant papildomą Nepriklausomą kintamąjį ir (arba) diferencijuojama naudojant Fiktyvųjį kintamąjį.

6.4. Jei sudarytos tiesinės regresijos lygties priklausomo kintamojo (Y) reikšmės gaunasi neigiamos, a koeficiento reikšmė prilyginama 0.

 

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ŠILUMOS GAMYBOS, PERDAVIMO IR MAŽMENINIO APTARNAVIMO RODIKLIAI

 

 

7. Technologiniai rodikliai:

 

7.1. Ūkio subjekto optimalus sąlyginio kuro kiekis apskaičiuojamas naudojant regresijos modelio tiesinę lygtį, kurios sudarymui naudojamas pagaminto šilumos kiekio nepriklausomas kintamasis:

 

 

(2)

 

kur:

SOQ, F,i – Ūkio subjekto optimalus kuro kiekis, MWh, reikalingas Ūkio subjekto nuosavuose šilumos šaltiniuose gaminam šilumos kiekiui pagaminti, MWh, kur i=1,..., n;

QHG,i – Ūkio subjekto nuosavuose šilumos šaltiniuose pagamintas šilumos kiekis, MWh, kur i=1,..., n;

X2 – Nepriklausomas kintamasis, naudojamas tuo atveju jei regresijos lygtis netenkina Aprašo 6.2 papunktyje numatytų kriterijų ir kuris tenkina Aprašo 6.1 papunktyje numatytą reikalavimą.

 

7.2. Ūkio subjekto optimalus elektros energijos kiekis apskaičiuojamas naudojant regresijos modelio tiesinę lygtį, kurios sudarymui naudojamas pagaminto šilumos kiekio nepriklausomas kintamasis:

 

 

(3)

 

kur:

SOQ, E, HG,i – Ūkio subjekto optimalus elektros energijos kiekis, kWh, reikalingas vienai megavatvalandei šilumos pagaminti, MWh, kur i=1,..., n;

QHG,i – Ūkio subjekto nuosavuose šilumos šaltiniuose pagamintas šilumos kiekis, MWh, kur i=1,..., n;

X2 – Nepriklausomas kintamasis, naudojamas tuo atveju jei regresijos lygtis netenkina Aprašo 6.2 papunktyje numatytų kriterijų ir kuris tenkina Aprašo 6.1 papunktyje numatytą reikalavimą.

 

7.3. elektros energijos kiekis, reikalingas vienai šilumos MWh perduoti šilumos tinklais apskaičiuojamas kaip ūkio subjektų faktinių rodiklių aritmetinis vidurkis eliminavus didžiausią ir mažiausią reikšmes:

 

 

(4)

 

SQ,E,HT = (SQ,E,HT,i+...+xn)/n                                                                             (5)

 

kur:

SQ, E, HT, i – Ūkio subjekto elektros energijos kiekis, kWh, reikalingas vienai megavatvalandei šilumos perduoti šilumos perdavimo tinklais, MWh, kur  i=1,..., n;

SQ, E, HT – elektros energijos kiekis, kWh, reikalingas vienai megavatvalandei šilumos perduoti šilumos perdavimo tinklais, MWh;

QE, HT, i – Ūkio subjekto elektros energijos kiekis, kWh, reikalingas šilumos perdavimo veiklai, kur i=1,..., n;

QH, i – Ūkio subjekto patiektos į tinklą šilumos kiekis, MWh, kur i=1,..., n.

7.3.1. Rodiklis diferencijuojamas pagal ūkio subjektų CŠT sistemų dydį, kuris apskaičiuojamas kaip santykis tarp ūkio subjekto valdomų sąlyginio šilumos tinklų ilgio (kms) ir  CŠT sistemų skaičiaus. Taikomos šios grupės:

7.3.1.1. I gr. – sistemos dydis ≥ 50 kms/ CŠT sist.;

7.3.1.2. II gr. –sistemos dydis 15–50 kms/ CŠT sist.;

7.3.1.3. III gr. –sistemos dydis ≤ 15 kms/ CŠT sist.;

 

7.4. Ūkio subjekto optimalus vandens kiekis, reikalingas šilumos gamybos veiklai apskaičiuojamas naudojant regresijos modelio tiesinę lygtį, kurios sudarymui naudojamas pagaminto šilumos kiekio nepriklausomas kintamasis:

 

 

 

 

(6)

 

kur:

SOQ, W, HG,i – Ūkio subjekto optimalus vandens kiekis, m3, reikalingas Ūkio subjekto nuosavuose šilumos šaltiniuose gaminamam šilumos kiekiui pagaminti, MWh, kur i=1,..., n;

QHG,i – Ūkio subjekto nuosavuose šilumos šaltiniuose pagamintas šilumos kiekis, MWh, kur i=1,..., n.

X2 – Nepriklausomas kintamasis, naudojamas tuo atveju jei regresijos lygtis netenkina Aprašo 6.2 papunktyje numatytų kriterijų ir kuris tenkina Aprašo 6.1 papunktyje numatytą reikalavimą.

 

7.5. Ūkio subjekto optimalus vandens kiekis, reikalingas šilumos perdavimo veiklai apskaičiuojamas naudojant regresijos modelio tiesinę lygtį, kurios sudarymui naudojamas patiekto šilumos kiekio nepriklausomas kintamasis:

 

 

(7)

kur:

 

SOQ, W, HT,i – Ūkio subjekto optimalus vandens kiekis, m3, reikalingas į tinklus patiektam šilumos kiekiui perduoti, MWh, kur i=1,..., n;

QH,i – Ūkio subjekto patiektos į tinklą šilumos kiekis, MWh, kur i=1,..., n;

X2 – Nepriklausomas kintamasis, naudojamas tuo atveju jei regresijos lygtis netenkina Aprašo 6.2 papunktyje numatytų kriterijų ir kuris tenkina Aprašo 6.1 papunktyje numatytą reikalavimą.

 

8. Darbo našumo rodikliai:

 

8.1. Ūkio subjekto optimalus darbuotojų skaičius šilumos gamybos veikloje apskaičiuojamas naudojant regresijos modelio tiesinę lygtį, kurios sudarymui naudojamas šilumos įrenginių galios nepriklausomas kintamasis: 

 

 

 

 

(8)

 

kur:

SOP,HG,i – Ūkio subjekto optimalus darbuotojų skaičius (be administracijos darbuotojų), darb., reikalingas ūkio subjekto šilumos įrenginių galiai aptarnauti, MW, kur i=1,..., n ;

QC,HG,i – Ūkio subjekto valdomų šilumos gamybai (be šilumos gamybos kogeneracinėse jėgainėse) ir šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugai leistinų priskirti šilumos gamybos įrenginių galia, MW, kur i=1,..., n;

X2 – Nepriklausomas kintamasis, naudojamas tuo atveju jei regresijos lygtis netenkina Aprašo 6.2 papunktyje numatytų kriterijų ir kuris tenkina Aprašo 6.1 papunktyje numatytą reikalavimą.

 

8.2. Ūkio subjekto optimalus darbuotojų skaičius šilumos perdavimo veikloje apskaičiuojamas naudojant regresijos modelio tiesinę lygtį, kurios sudarymui naudojamas šilumos perdavimo tinklų ilgio nepriklausomas kintamasis: 

 

 

 

 

(9)

 

kur:

 

SOP,HT,i  – Ūkio subjekto optimalus darbuotojų skaičius šilumos perdavimo veikloje, darb., reikalingas Ūkio subjekto sąlyginiam šilumos tinklų ilgiui aptarnauti, kms, kur i=1,..., n;

ILi- Ūkio subjekto sąlyginis šilumos tinklų ilgis, kms, kur i=1,..., n;

X2 – Nepriklausomas kintamasis, naudojamas tuo atveju jei regresijos lygtis netenkina Aprašo 6.2 papunktyje numatytų kriterijų ir kuris tenkina Aprašo 6.1 papunktyje numatytą reikalavimą.

 

8.3. Ūkio subjekto optimalus mažmeninio aptarnavimo veiklos darbuotojų skaičius apskaičiuojamas naudojant regresijos modelio tiesinę lygtį, kurios sudarymui naudojamas šilumos vartotojų skaičiaus nepriklausomas kintamasis:

 

 

 

 

(10)

 

kur:

SOP, HS,iŪkio subjekto optimalus mažmeninio aptarnavimo veiklos šilumos darbuotojų skaičius, darb., tenkantis vienam šilumos vartotojui, vart., kur i=1,..., n;

VŠ,i – Ūkio subjekto šilumos vartotojų skaičius, vart., kur i=1,..., n;

X2 – Nepriklausomas kintamasis, naudojamas tuo atveju jei regresijos lygtis netenkina Aprašo 6.2 papunktyje numatytų kriterijų ir kuris tenkina Aprašo 6.1 papunktyje numatytą reikalavimą.

 

8.4. Ūkio subjekto optimalus administracijos darbuotojų skaičius apskaičiuojamas naudojant regresijos modelio tiesinę lygtį, kurios sudarymui naudojamas šilumos gamybos ir tiekimo veiklos darbuotojų skaičiaus nepriklausomas kintamasis:

 

 

(11)

kur:

 

SOP, H, A,i – Ūkio subjekto optimalus šilumos gamybos ir tiekimo veiklos administracijos darbuotojų skaičius, darb., tenkantis vienam šilumos gamybos ir tiekimo veiklos darbuotojui (be administracijos darbuotojų), darb. (be adm.), kur i=1,..., n;

PHB,i – Ūkio subjekto bendras šilumos gamybos, šilumos perdavimo ir mažmeninio aptarnavimo veikloms priskirtas (be administracijos darbuotojų) vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius, darb. (be adm.), kur i=1,..., n;

X2 – Nepriklausomas kintamasis, naudojamas tuo atveju jei regresijos lygtis netenkina Aprašo 6.2 papunktyje numatytų kriterijų ir kuris tenkina Aprašo 6.1 papunktyje numatytą reikalavimą.

PHG,i – Ūkio subjekto šilumos gamybos veiklai priskirtų (be administracijos darbuotojų) vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius, darb. (be adm.), kur i=1,..., n;

PHT,i – Ūkio subjekto šilumos perdavimo veiklai priskirtas (be administracijos darbuotojų) vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius, darb. (be adm.), kur i=1,..., n;

PHS,i – Ūkio subjekto mažmeninio aptarnavimo veiklai priskirtas (be administracijos darbuotojų) vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius, darb. (be adm.), kur i=1,..., n.

 

9. Pastoviųjų sąnaudų rodikliai:

 

9.1. Optimalus Ūkio subjekto pastoviųjų sąnaudų lygis veikloje yra nustatomas kitoms pastoviosioms sąnaudoms, kurias sudaro:

9.1.1. einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos;

9.1.2. personalo (išskyrus darbo užmokesčio ir darbdavio įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai sąnaudas) sąnaudos;

9.1.3. finansinės sąnaudos;

9.1.4. administracinės sąnaudos;

9.1.5. rinkodaros ir pardavimų sąnaudos;

9.1.6. kitos pastoviosios sąnaudos.

 

9.2. Ūkio subjekto optimalios pastoviosios sąnaudos šilumos gamybos veikloje apskaičiuojamos naudojant regresijos modelio tiesinę lygtį, kurios sudarymui naudojamas šilumos įrenginių galios nepriklausomas kintamasis:

 

 

 

 

(12)

 

kur:

SOM, HG,i – Ūkio subjekto optimalios pastoviosios sąnaudos šilumos gamybos veikloje, Eur, tenkančios Ūkio subjekto šilumos gamybai (be šilumos gamybos kogeneracinėse jėgainėse) ir šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugai leistinų priskirti šilumos gamybos įrenginių galiai, MW, kur i=1,..., n ;

QC,HG,i– Ūkio subjekto šilumos gamybai (be šilumos gamybos kogeneracinėse jėgainėse) ir šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugai leistinų priskirti šilumos gamybos įrenginių galia, MW, kur i=1,..., n;

X2 – Nepriklausomas kintamasis, naudojamas tuo atveju jei regresijos lygtis netenkina Aprašo 6.2 papunktyje numatytų kriterijų ir kuris tenkina Aprašo 6.1 papunktyje numatytą reikalavimą.

 

9.3. Ūkio subjekto optimalios pastoviosios sąnaudos šilumos perdavimo veikloje apskaičiuojamos naudojant regresijos modelio tiesinę lygtį, kurios sudarymui naudojamas sąlyginio šilumos perdavimo tinklų ilgio nepriklausomas kintamasis:

 

 

 

 

(13)

 

kur:

SOM, HT,i – Ūkio subjekto optimalios pastoviosios sąnaudos šilumos perdavimo veikloje, Eur, tenkančios sąlyginiam šilumos tinklų perdavimo ilgiui, kms, kur i=1,..., n;

ILi – Ūkio subjekto sąlyginis šilumos tinklų ilgis, kms, kur i=1,..., n;

X2 – Nepriklausomas kintamasis, naudojamas tuo atveju jei regresijos lygtis netenkina Aprašo 6.2 papunktyje numatytų kriterijų ir kuris tenkina Aprašo 6.1 papunktyje numatytą reikalavimą.

 

9.4. Ūkio subjekto optimalios pastoviosios sąnaudos mažmeninio aptarnavimo veikloje apskaičiuojamos naudojant regresijos modelio tiesinę lygtį, kurios sudarymui naudojamas vartotojų skaičiaus nepriklausomas kintamasis.:

 

 

 

 

(14)

 

kur:

SOM,HS,i – Ūkio subjekto optimalios pastoviosios sąnaudos mažmeninio aptarnavimo  veikloje, Eur, tenkančios vartotojui, vart., kur i=1,..., n;

VŠ,i – Ūkio subjekto vartotojų skaičius mažmeninio aptarnavimo veikloje, vart., kur i=1,..., n;

X2 – Nepriklausomas kintamasis, naudojamas tuo atveju jei regresijos lygtis netenkina Aprašo 6.2 papunktyje numatytų kriterijų ir kuris tenkina Aprašo 6.1 papunktyje numatytą reikalavimą.

9.5. Atskirai sudaromos tiesinės regresijos lygtys be metrologinės patikros ir nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos priežiūros sąnaudų Aprašo 9.2, 9.3, 9.4 nurodytoms optimalioms Ūkio subjekto pastoviosioms sąnaudoms nustatyti šilumos gamybos veikloje, šilumos perdavimo veikloje, mažmeninio aptarnavimo veikloje.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

KARŠTO VANDENS TIEKIMO VEIKLOS IR ATSISKAITOMŲJŲ KARŠTO VANDENS APSKAITOS PRIETAISŲ APTARNAVIMO VEIKLOS RODIKLIAI

 

10. Darbo našumo rodikliai:

 

10.1. Ūkio subjekto optimalus karšto vandens tiekimo veiklos vidutinis metinis sąrašinis darbuotojų skaičius (įskaitant administracijos darbuotojus), apskaičiuojamas naudojant regresijos modelio tiesinę lygtį, kurios sudarymui naudojamas karšto vandens vartotojų skaičiaus nepriklausomas kintamasis:

 

 

 

 

(15)

 

kur:

SOP,KV,iŪkio subjekto optimalus karšto vandens tiekimo veiklos vidutinis metinis sąrašinis darbuotojų skaičius (įskaitant administracijos darbuotojus), darb., reikalingas karšto vandens vartotojus aptarnauti, vart., kur i=1,..., n;

VKV,i – Ūkio subjekto aptarnaujamų karšto vandens vartotojų skaičius, vart., kur i=1,..., n;

X2 – Nepriklausomas kintamasis, naudojamas tuo atveju jei regresijos lygtis netenkina Aprašo 6.2 papunktyje numatytų kriterijų ir kuris tenkina Aprašo 6.1 papunktyje numatytą reikalavimą.

 

10.2. karšto vandens apskaitos prietaisų skaičius, tenkantis vienam atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veikloje priskirtam sąrašiniam darbuotojui (įskaitant administracijos darbuotojus) apskaičiuojamas kaip ūkio subjektų faktinių rodiklių aritmetinis vidurkis eliminavus didžiausią ir mažiausią reikšmes:

 

 

 

 

(16)

 

 

 

P,SK = (SP,SK,i+...+xn)/n

 

(17)

 

kur:

SP, SK, i – Ūkio subjekto karšto vandens apskaitos prietaisų skaičius, vnt., tenkantis vienam sąrašiniam darbuotojui (įskaitant administracijos darbuotojus) atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veikloje, darb., kur i=1,..., n;

SP, SK – karšto vandens apskaitos prietaisų skaičius, vnt., tenkantis vienam sąrašiniam darbuotojui atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veikloje, darb.;

ASK,i – Ūkio subjekto karšto vandens vartotojams įrengtų atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų skaičius, vnt., kur i=1,..., n;

PSK,i – Ūkio subjekto atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklai priskirtas vidutinis metinis sąrašinių darbuotojų skaičius (įskaitant administracijos darbuotojus), darb., kur i=1,..., n.

 

11. Pastoviųjų sąnaudų rodikliai:

 

11.1. Ūkio subjekto karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų pastoviosios sąnaudos nustatomos Aprašo 9 punkte nurodytoms sąnaudų grupėms.

 

11.2. Ūkio subjekto optimalios pastoviosios sąnaudos karšto vandens tiekimo veikloje apskaičiuojamos naudojant regresijos modelio tiesinę lygtį, kurios sudarymui naudojamas karšto vandens vartotojų skaičiaus nepriklausomas kintamasis:

 

 

 

 

(18)

 

kur:

SOM, KV,i Ūkio subjekto optimalios pastoviosios sąnaudos karšto vandens tiekimo veikloje, Eur, tenkančios vienam karšto vandens vartotojui , vart., kur i=1,..., n;

VKV,i – Ūkio subjekto karšto vandens vartotojų skaičius, vart., kur i=1,..., n;

X2 – Nepriklausomas kintamasis, naudojamas tuo atveju jei regresijos lygtis netenkina Aprašo 6.2 papunktyje numatytų kriterijų ir kuris tenkina Aprašo 6.1 papunktyje numatytą reikalavimą.

 

11.3. pastoviosios sąnaudos tenkančios vienam atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisui atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veikloje apskaičiuojamos kaip ūkio subjektų faktinių rodiklių aritmetinis vidurkis eliminavus didžiausią ir mažiausią reikšmes:

 

 

 

 

(19)

 

                                                        SM,SK= (SM,SK,i + ...+xn)/n                                                 (20)

 

kur:

SM, SK,i – Ūkio subjekto pastoviosios sąnaudos atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veikloje, Eur, tenkančios atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų skaičiui, vnt., kur i=1,..., n;

ASK,i – Ūkio subjekto karšto vandens vartotojams įrengtų atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų skaičius, vnt., kur i=1,..., n;

SM, SK – pastoviosios sąnaudos atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veikloje, Eur, tenkančios atsiskaitomųjų karšto vandens prietaisų skaičiui,vnt.

 

III SKYRIUS

LYGINAMŲJŲ RODIKLIŲ NUSTATYMO PRINCIPAI

 

12. Ūkio subjektai, kurių finansiniai metai nesutampa su kalendoriniais metais ir Ūkio subjektai, kurie reguliuojamą veiklą vykdo nepilnus metus į lyginamųjų rodiklių skaičiavimą nėra traukiami.

13. Lyginamiesiems rodikliams nustatyti naudojami apibendrinti šilumos tiekėjų, nepriklausomų šilumos gamintojų ir karšto vandens tiekėjų, kurių kainas reguliuoja Taryba, ataskaitinio laikotarpio duomenys. Šilumos tiekėjų ir nepriklausomų šilumos gamintojų, kogeneracinių jėgainių technologiniai duomenys, darbuotojų skaičius ir sąnaudų dalis atskiriama pagal Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką, patvirtintą Tarybos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-107 „Dėl Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodikos“, į Lyginamųjų rodiklių skaičiavimus nėra traukiama.

14. Lyginamiesiems rodikliams nustatyti naudojami duomenys, kurių teikimo tvarka ir forma reglamentuota Informacijos teikimo taisyklėse ir Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų apraše. Lyginamiesiems rodikliams skaičiuoti, jei aukščiau išvardintais būdais buvo gauti neišsamūs arba nepatikimi duomenys,  gali būti naudojami duomenys, kurie iš Ūkio subjektų buvo gauti Tarybos raštiškais paklausimais.

15. Lyginamiesiems rodikliams skaičiuoti naudojami pagal Tarybos patvirtintą ar pratęstą galioti techninę užduotį patikrinti reguliuojamosios veiklos ataskaitų duomenys. Nustačius, kad Ūkio subjekto teikiami duomenys gali būti klaidingi ar nepatikimi, Taryba turi teisę tokius duomenis eliminuoti iš Lyginamųjų rodiklių skaičiavimų.

16. Rezervinės galios užtikrinimo paslaugos įsigijimo iš kitų asmenų sąnaudos, atliekinės šilumos įsigijimo sąnaudos eliminuojamos iš lyginamųjų rodiklių skaičiavimo.

17. Jeigu Ūkio subjektas nepateikė visų ar dalies duomenų atitinkamo rodiklio apskaičiavimui, tokio Ūkio subjekto duomenys neįtraukiami nustatant atitinkamą tiesinės priklausomybės lygtį ir (arba) 10.2 papunktyje nustatyto rodiklio skaičiavimą.

 

IV SKYRIUS

LYGINAMŲJŲ RODIKLIŲ SKELBIMAS IR TAIKYMAS

 

18. Lyginamieji rodikliai naudojami siektino kintamųjų ir pastoviųjų paskirstomųjų sąnaudų, būtinų reguliuojamai veiklai vykdyti, dydžio nustatymui ir taikomi Ūkio subjektams rengiant bei Tarybai ir (ar) savivaldybėms vertinant šilumos bazinės kainos dedamųjų, perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų, karšto vandens dedamųjų ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektus, Šilumos kainų nustatymo metodikoje, Karšto vandens kainų nustatymo metodikoje ir Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikoje nustatyta tvarka.

19. Ūkio subjektų, realizuojančių mažiau nei 10 GWh šilumos per metus, ir Nepriklausomų šilumos gamintojų veiklos efektyvumas bei sąnaudų pagrįstumas vertinamas palyginus Ūkio subjekto rodiklius su optimaliais rodikliais, apskaičiuojamais naudojant tiesinę regresijos lygtį.

20. Taryba, atlikusi teikiamų duomenų analizę ir nustačiusi Lyginamųjų rodiklių tiesines regresijos lygtis jas skelbia viešai ne vėliau kaip iki kiekvienų metų rugsėjo 1 d.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

21. Aprašo 9 ir 11 papunkčiuose nurodyti apskaičiuoti lyginamieji pastoviųjų sąnaudų rodikliai indeksuojami Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamu atitinkamų metų vidutiniu metiniu vartotojų kainų indeksu. Indeksavimas atliekamas atitinkamą Rodiklį dauginant iš vidutinio metinio vartotojų kainų indekso, išreikšto vieneto dalimis.

22. Taryba gali nustatyti Lyginamųjų rodiklių tiesines regresijos lygtis indeksuodama Tarybos paskelbtus ankstesnių metų Lyginamųjų rodiklių tiesines regresijos lygtis šia tvarka:

22.1. Jei Ūkio subjektai nepateikia duomenų arba jei Ūkio subjektai pateikia nepatikimus duomenis arba jei rodiklio skaičiavimui duomenų imtis nepakankama, Aprašo 9 ir 11 punktuose nurodyti rodikliai indeksuojami Valstybinės duomenų agentūros skelbiamu atitinkamų metų vidutiniu metiniu vartotojų kainų indeksu. Indeksavimas atliekamas atitinkamą Rodiklį dauginant iš vidutinio metinio vartotojų kainų indekso, išreikšto vieneto dalimis.

22.2. Aprašo 7, 8 ir 10 punktuose nurodytiems rodikliams indeksavimas netaikomas.

23. Ūkio subjektai, pažeidę Aprašo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

24. Tarybos veiksmai ar neveikimas įgyvendinant Aprašą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

 

________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. O3E-1408, 2023-09-28, paskelbta TAR 2023-09-28, i. k. 2023-18895

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Nutarimas

Nr. O3-30, 2013-01-31, Žin., 2013, Nr. 14-721 (2013-02-07), i. k. 113106ANUTA000O3-30

Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-219 "Dėl Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Nutarimas

Nr. O3-360, 2014-07-28, paskelbta TAR 2014-07-29, i. k. 2014-10651

Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-219 „Dėl Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

3.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Nutarimas

Nr. O3-63, 2016-03-10, paskelbta TAR 2016-03-10, i. k. 2016-04538

Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-219 „Dėl Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

4.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Nutarimas

Nr. O3E-237, 2018-07-26, paskelbta TAR 2018-07-26, i. k. 2018-12449

Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-219 „Dėl Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

5.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Nutarimas

Nr. O3E-853, 2020-09-18, paskelbta TAR 2020-09-18, i. k. 2020-19497

Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-219 „Dėl Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

6.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, Nutarimas

Nr. O3E-1408, 2023-09-28, paskelbta TAR 2023-09-28, i. k. 2023-18895

Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2011 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. O3-219 „Dėl Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, karšto vandens tiekimo ir atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklų lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo“ pakeitimo