Suvestinė redakcija nuo 2018-02-07 iki 2018-02-12

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 83-4051, i. k. 1112070ISAK00V-1194

 

Nauja redakcija nuo 2016-12-03:

Nr. V-1083, 2016-12-01, paskelbta TAR 2016-12-02, i. k. 2016-28015

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo

 

2011 m. liepos 1 d. Nr. V-1194

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 5 dalimi,

Preambulės pakeitimai:

Nr. V-109, 2018-02-06, paskelbta TAR 2018-02-06, i. k. 2018-01869

 

t v i r t i n u   Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašą (pridedama).

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministras                                  Gintaras Steponavičius

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro

2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1194

 

Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašas

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. V-1083, 2016-12-01, paskelbta TAR 2016-12-02, i. k. 2016-28015

 

1. Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašas (toliau – kvalifikacinių reikalavimų aprašas) nustato kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, ikimokyklinio ugdymo mokyklų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklų ir švietimo pagalbos įstaigų (toliau – švietimo įstaigos) vadovams.

2. Kvalifikaciniai reikalavimai įrašomi į švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymus.

3. Kvalifikacinių reikalavimų apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme vartojamas sąvokas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1083, 2016-12-01, paskelbta TAR 2016-12-02, i. k. 2016-28015

 

II SKYRIUS

KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI ŠVIETIMO ĮSTAIGOS VADOVUI

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. V-1083, 2016-12-01, paskelbta TAR 2016-12-02, i. k. 2016-28015

 

4. Švietimo įstaigos vadovas privalo:

4.1. turėti aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą, išskyrus neformaliojo švietimo mokyklų vadovus, kuriems privalu turėti ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį ar jam lygiavertį išsilavinimą;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-621, 2017-07-28, paskelbta TAR 2017-07-31, i. k. 2017-12823

 

4.2. atitikti bent vieną iš šių reikalavimų:

4.2.1. turėti pedagogo kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip 3 metų pedagoginio darbo stažą;

4.2.2. turėti magistro laipsnį, pedagogo kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip 2 metų pedagoginio darbo stažą;

4.2.3. turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinės veiklos, kuri atitinka VI ar aukštesnį kvalifikacijų lygį pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas), patirtį ir švietimo vadybos kvalifikacinį laipsnį;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1083, 2016-12-01, paskelbta TAR 2016-12-02, i. k. 2016-28015

 

4.2.4. profesinio mokymo įstaigos vadovas turėti mokyklos vykdomų profesinio mokymo programų sektoriuje 3 metų profesinės veiklos, kuri atitinka V ar aukštesnį kvalifikacijų lygį pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą, patirtį;

4.2.5. neformaliojo vaikų švietimo mokyklos vadovas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka būti išklausęs pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, turėti 2 metų pedagoginio darbo stažą arba 2 metų profesinės veiklos, kuri atitinka neformaliojo vaikų švietimo mokyklos vykdomų programų sritį, patirtį;

4.3. turėti 5 punkte nustatytas vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas;

4.4. turėti ne mažesnę kaip vienų metų vadovavimo suaugusių asmenų grupei (grupėms) patirtį;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-109, 2018-02-06, paskelbta TAR 2018-02-06, i. k. 2018-01869

 

4.5. mokėti naudotis informacinėmis technologijomis;

4.6. gerai mokėti lietuvių kalbą, jos mokėjimo lygis turi atitikti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“ reikalavimus;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1083, 2016-12-01, paskelbta TAR 2016-12-02, i. k. 2016-28015

 

4.7. ne žemesniu kaip B1 kalbos mokėjimo lygiu (pagal Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse nustatytą ir apibūdintą šešių kalbos mokėjimo lygių sistemą) mokėti bent vieną iš trijų Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių);

TAR pastaba. Punktas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

4.8. ne žemesniu kaip B1 kalbos mokėjimo lygiu (pagal Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse nustatytą ir apibūdintą šešių kalbos mokėjimo lygių sistemą) mokėti bent vieną užsienio kalbą.

TAR pastaba. Punktas galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d

4.9. būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-109, 2018-02-06, paskelbta TAR 2018-02-06, i. k. 2018-01869

 

5. Vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijos, reikalingos sėkmingai profesinei veiklai, atitinka švietimo tikslus ir yra grindžiamos pagarba asmens orumui ir savitumui, tikėjimu kiekvieno žmogaus galimybėmis, mokymosi visą gyvenimą samprata, puikiu švietimo, mokymosi supratimu, žmogaus pažinimu, demokratiško vadovavimo principų išmanymu. Vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas sudaro:

5.1. bendrosios kompetencijos – savybės, nuostatos, žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriais paremta visa vadovo veikla:

5.1.1. asmeninio veiksmingumo (pasitikėjimas savimi ir atvirumas; pagarba sau ir kitiems; kūrybingumas, lankstumas; tolerancija socialinei įvairovei; pozityvumas; platus akiratis; atsakomybė ir sąžiningumas; kryptingumas, orientacija į tikslus; iniciatyvumas, organizuotumas; streso valdymas; drąsa ir ryžtas; integralumas – žodžių ir elgesio darna ir kt.);

5.1.2. strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo (konceptualus mąstymas; vizijos turėjimas; gebėjimas sistemiškai analizuoti ir objektyviai vertinti situaciją bei priimti sprendimus; gebėjimas skirti prioritetus; gebėjimas dirbti su informacija: šaltinių parinkimas, duomenų rinkimas ir analizė; atvirumas pokyčiams, mokėjimas juos planuoti ir valdyti ir kt.);

5.1.3. mokėjimo mokytis (mokymosi visą gyvenimą nuostata; atvirumas mokymuisi; savivoka; gebėjimas įsisavinti naują informaciją, praktiškai taikyti įgytas žinias; tinkamų ir įvairių mokymosi metodų taikymas; gebėjimas ir noras dalytis žiniomis, patirtimi ir kt.);

5.1.4. vadovavimo žmonėms (gebėjimas formuoti ir valdyti komandas, dirbti komandoje; gebėjimas paskatinti ir deleguoti; gebėjimas motyvuoti, įkvėpti; gebėjimas stebėti kitų veiklą ir teikti grįžtamąjį ryšį; gebėjimas ir noras ugdyti žmones, atskleisti jų potencialą, teikti paramą; gebėjimas moderuoti pokalbius, susirinkimus ir kt.);

5.1.5. bendravimo ir informavimo (dalykinio bendravimo įgūdžiai; gebėjimas išklausyti, išgirsti, suprasti; derybų įgūdžiai; gebėjimas valdyti konfliktines situacijas; viešojo kalbėjimo (oratoriniai) įgūdžiai; gebėjimas rengti ir aiškiai pateikti informaciją žodžiu bei raštu – prezentacijas, ataskaitas ir kt.);

5.2. vadovavimo sričių kompetencijos:

5.2.1. strateginio švietimo įstaigos valdymo (gebėjimas formuoti švietimo įstaigos strateginę veiklos kryptį, rengti strateginius bei veiklos planus; analizuoti informaciją apie švietimo įstaigos veiklą, priimti ir įgyvendinti veiklos tobulinimo sprendimus; kurti informavimo sistemą švietimo įstaigoje; kurti palankią mokymuisi švietimo įstaigos kultūrą, susietą su strateginiais tikslais ir grindžiamą švietimo įstaigos etikos principais bei vertybėmis; aiškiai išreikšti mokyklos viziją, formuoti veiksmingus viešuosius ryšius; išsamiai ir objektyviai atsiskaityti už švietimo įstaigos veiklas ir kt.);

5.2.2. vadovavimo ugdymui ir mokymuisi (gebėjimas siekti, kad būtų taikomi tinkamiausi ugdymo metodai; stiprinti bendruomenės nuostatą, kad kiekvienas mokinys gali pasiekti gerų mokymosi rezultatų; sudaryti palankias ir saugias mokymosi sąlygas visiems mokiniams; kartu su bendruomene įgyvendinti strategijas, užtikrinančias gerą mokinių elgesį, lankomumą ir mokymosi rezultatus; skatinti ugdymo ir mokymosi proceso dalyvių dalyvavimą procese bei atsakomybę už jo veiksmingumą ir rezultatus; organizuoti mokinių pasiekimų, jų pažangos ir ugdymo proceso stebėseną, analizuoti rezultatus ir tobulinti ugdymo procesą bei švietimo įstaigos veiklą ir kt.);

5.2.3. vadovavimo pedagogų kvalifikacijos tobulinimui (gebėjimas motyvuoti pedagogus tapti reflektuojančiais praktikais, skatinti juos prisiimti atsakomybę už asmeninį tobulinimąsi ir veiklos tobulinimą, integruoti geriausias patirtis; sudaryti palankias sąlygas pedagogų profesinėms kompetencijoms ugdyti; siekti, kad pedagogų įgyjamos kompetencijos būtų veiksmingai skleidžiamos bei integruojamos švietimo įstaigoje; įtraukti švietimo įstaigos bendruomenę ir socialinius partnerius į pedagogų kvalifikacijos tobulinimo procesą ir kt.);

5.2.4. švietimo įstaigos struktūros, procesų, išteklių valdymo (gebėjimas kurti, veiksmingai valdyti ir tobulinti švietimo įstaigos organizacinę struktūrą ir infrastruktūrą; formuoti ir įgyvendinti veiksmingą personalo politiką, užtikrinančią ugdymo ir mokymosi kokybę, taikyti šiuolaikinius vadovavimo metodus; nustatyti materialinių, finansinių ir kitų išteklių, reikalingų švietimo įstaigai funkcionuoti, poreikį, jų šaltinius bei paskirstymo prioritetus, inicijuoti papildomų išteklių pritraukimą; užtikrinti, kad visi ištekliai būtų valdomi ir už juos atsiskaitoma remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kt.);

5.2.5. švietimo įstaigos partnerystės ir bendradarbiavimo (gebėjimas dalytis veiksminga patirtimi, partneriškai dirbti su kitomis švietimo įstaigomis; remti iniciatyvas, prisidėti prie švietimo sistemos tobulinimo; bendradarbiauti su tėvais (globėjais, rūpintojais), vietos bendruomene, verslo organizacijomis, socialiniais, užsienio ir kitais suinteresuotais partneriais; užtikrinti, kad mokinių mokymasis būtų siejamas su vietos (bendruomenės) kultūra; pareikšti aktyvią pilietinę poziciją, dalyvauti vietos savivaldos gyvenime ir kt.).

6. Skiriami 5 vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų lygiai – labai silpnas, silpnas, pakankamas, aukštas ir labai aukštas.

7. Švietimo įstaigos vadovo asmeninio veiksmingumo, strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo, mokėjimo mokytis, vadovavimo žmonėms ir vadovavimo ugdymui ir mokymuisi kompetencijos turi būti ne žemesnio kaip pakankamas lygio, kitos 5 punkte nustatytos kompetencijos – ne žemesnio kaip silpnas lygio.

8. Kvalifikacinių reikalavimų aprašo 5.1.1, 5.1.2, 5.1.3, 5.1.4 ir 5.2.2 papunkčiuose nustatytų kompetencijų vertinimą, vadovaudamasi šiuo aprašu ir jo priedu, atlieka Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra. Kitos aprašo 5 punkte nurodytos kompetencijos vertinamos konkurso valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigoms eiti metu.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-399, 2015-04-28, paskelbta TAR 2015-04-29, i. k. 2015-06473

 

_________________

part_404dbbb94c924ae0a0916841e0ada51d_end


 

Kvalifikacinių reikalavimų

valstybinių ir savivaldybių

švietimo įstaigų (išskyrus

aukštąsias mokyklas) vadovams

aprašo priedas

 

Vadovavimo valstybinei ir savivaldybĖS švietimo įstaigai (išskyrus aukštąJĄ mokyklĄ) kompetencijų vertinimas

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų (toliau – kompetencijos) vertinimo tikslas – objektyviai įvertinti asmenų, siekiančių  eiti švietimo įstaigų vadovų pareigas (toliau – pretendentas), kompetencijas.

 

2. Pretendentas turi atitikti Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo (toliau – aprašas) 4.1–4.7 papunkčiuose  nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

 

3. Vertinimas vykdomas, laikantis konfidencialumo, skaidrumo ir etiškumo principų.

 

4. Kompetencijos vertinamos etapais:

 

4.1. pirmasis kompetencijų vertinimo etapas: švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija (toliau – institucija) ir jos pasitelkti specialistai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ne mažesnę kaip 1 metų vadybinių kompetencijų vertinimo patirtį (toliau – vertintojas), vertina aprašo 5.1.1, 5.1.2, 5.1.3, 5.1.4 ir 5.2.2 papunkčiuose nurodytas kompetencijas. Šios kompetencijų dalies vertinimas nustatytas šiame priede;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-109, 2018-02-06, paskelbta TAR 2018-02-06, i. k. 2018-01869

 

4.2. antrasis kompetencijų vertinimo etapas: aprašo 5.1.5, 5.2.1, 5.2.3, 5.2.4 ir 5.2.5 papunkčiuose nurodytos kompetencijos vertinamos konkurso valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigoms eiti metu, vadovaujantis Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1193 „Dėl Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo patvirtinimo“.

 

5. Informacija apie pirmąjį kompetencijų vertinimo etapą skelbiama institucijos interneto svetainėje.

 

 

ii SKYRIUS

Pirmasis KOMPETENCIJŲ VERTINIMo etapas

 

6. Pretendentas, siekdamas įsivertinti šio priedo 4.1 papunktyje įvardytas kompetencijas, institucijai tiesiogiai, elektroniniu arba registruotu laišku pateikia:

6.1. prašymą įvertinti jo kompetencijas. Jei pretendentas prašyme nurodo, kad dalyvaus konkurse į švietimo įstaigos vadovo pareigas, tai pateikia teikto konkurso organizatoriui prašymo kopiją su žyma „Gauta“ ir gavimo data;

6.2. gyvenimo aprašymą, (Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1193 „Dėl Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo patvirtinimo“, 1 priedas);

6.3. dokumentų, patvirtinančių, kad jis atitinka aprašo 4.1, 4.2, 4.4, 4.6 ir 4.7 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, kopijas;

6.4. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

6.5. sutikimą kreiptis į Valstybės tarnybos departamentą dėl bendrųjų mąstymo gebėjimų testo laikymo rezultatų, jei prašyme nurodė, kad toks testas buvo laikytas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-109, 2018-02-06, paskelbta TAR 2018-02-06, i. k. 2018-01869

 

61. Dokumentų originalai, pateikiami, teikiant dokumentus tiesiogiai arba kompetencijų vertinimo dieną prieš vertinimą, ir sutikrinti su kopijomis, grąžinami.

Papildyta punktu:

Nr. V-109, 2018-02-06, paskelbta TAR 2018-02-06, i. k. 2018-01869

 

7. Pretendentų kompetencijų vertinimas organizuojamas pagal institucijos nustatytus grafikus. Vertinimo vieta ir laikas pretendentams pranešami elektroniniu paštu arba, jei tai neįmanoma, registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki vertinimo dienos. Tais atvejais, kai vertinimas turi įvykti greičiau, pretendentui apie vertinimo vietą ir laiką pranešama ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki vertinimo.

 

8. Skiriant vertinimo laiką, pirmenybė teikiama pretendentui, kuris jau yra pateikęs prašymą dalyvauti konkurse į švietimo įstaigos vadovo pareigas (toliau – konkursas). Jeigu pretendentas jau yra pateikęs prašymą dalyvauti konkurse, kompetencijoms vertinti jis turi registruotis per 25 darbo dienas nuo konkurso paskelbimo dienos. Pretendentui nurodžius konkrečią konkurso datą, Pretendento vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimo ataskaita (toliau – vertinimo ataskaita) pateikiama ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki nustatyto dokumentų pateikimo konkurso organizatoriui galutinio termino.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-109, 2018-02-06, paskelbta TAR 2018-02-06, i. k. 2018-01869

 

9. Pretendentų vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimą sudaro įvairios užduotys, skirtos pretendento vertinamosioms kompetencijoms atskleisti. Prieš pradedant pretendentų vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimą, pretendentas supažindinamas su vertinimo procedūra, užduočių pobūdžiu, jų atlikimo fiksavimu, pasirašytinai supažindinamas su pareiga laikytis vertinimo procedūros reikalavimų, užtikrinti vertinimo medžiagos ir užduočių neskelbimą. Jiems draudžiama vertinimo metu daryti garso ar vaizdo įrašus, naudoti susižinojimo ar kitas technines priemones. Už vertinimo procedūros pažeidimą, techninių priemonių naudojimą ar vertinimo trukdymą pretendentai vertintojo sprendimu gali būti pašalinami iš vertinimo, apie tai surašius aktą.

 

10. Pretendentų vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimo vykdymas:

 

10.1. vertinimo dieną ir kognityvinio testo metu pretendentai privalo turėti galiojantį asmens dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Nepateikusiems šio dokumento, neleidžiama dalyvauti vertinime;

 

10.2. konkrečiam vertinimui sudaroma 3–4 vertintojų grupė, vieną pretendentą vertina ne mažiau kaip 2 vertintojai;

 

10.3. vertintojai stebi pretendentus įvairiose situacijose, siekdami nustatyti konkrečių vertinamų kompetencijų pasireiškimo laipsnį ir įžvelgti pretendentų vadovavimo švietimo įstaigai potencialą;

 

10.4. vertinimas vyksta institucijoje ne ilgiau kaip 4 valandas (į šį laiką neįskaitomos pertraukos pailsėti, kognityvinio testo laikymo laikas) ir vykdomas 3–4 pretendentų grupėmis;

 

10.5. kognityvinis testas atliekamas institucijos nurodytu laiku ir gali vykti kitoje institucijos nurodytoje vietoje nei šio priedo 10.2, 10.3, 10.4 papunkčiuose aprašytas vertinimas. Pretendentui pageidaujant gali būti įskaitomas Valstybės tarnybos departamente išlaikytas kognityvinis testas bendriesiems mąstymo gebėjimams įvertinti;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-109, 2018-02-06, paskelbta TAR 2018-02-06, i. k. 2018-01869

 

10.6. institucijos parengtos užduotys, naudojamos vertinime, yra universalios ir nediferencijuojamos pagal atskirus švietimo įstaigų tipus. Vertinimo medžiaga ir užduotys viešai neskelbiamos;

 

10.7. vertinant pretendento kompetencijas, naudojami šie metodai:

 

10.7.1. interviu – individualus pokalbis pretendento kompetencijoms aptarti, remiantis jo patirtimi ir supratimu;

 

10.7.2. individualios ir grupinės vadovavimo užduotys, vaidmenų ir kiti pokalbiai;

 

10.7.3. kognityvinis testas bendriesiems mąstymo gebėjimams įvertinti;

 

10.8. siekiant užtikrinti vertinimo objektyvumą, pretendento užduočių atlikimo žodžiu metu daromas skaitmeninis įrašas, kuris perkeliamas į kompiuterinę laikmeną ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka.

 

11. Vertintojai pagal vertinamas kompetencijas analizuoja visą vertinimo metu surinktą informaciją, apibendrina savo pastabas ir sutaria dėl vertinamųjų pretendento kompetencijų galutinio įvertinimo.

 

12. Kiekviena vertinamoji pretendento kompetencija priskiriama vienam iš 5 lygių, kurie išreiškiami balais:

 

12.1. 1 balas (labai silpnas lygis) – pretendentas nepasižymi kompetencijai priskiriamomis nuostatomis, žiniomis ir gebėjimais;

 

12.2. 2 balai (silpnas lygis) – pretendentas iš dalies pasižymi kompetencijai priskiriamomis nuostatomis, žiniomis ir gebėjimais; turi minimalų supratimą apie pagrindinius principus, procedūras, reikalingus veiksmingai veiklai;

 

12.3. 3 balai (pakankamas lygis) – pretendentas pakankamai pasižymi kompetencijai priskiriamomis nuostatomis, žiniomis ir gebėjimais, supranta ir naudoja pagrindinius principus, procedūras, reikalingus veiksmingai veiklai;

 

12.4. 4 balai (aukštas lygis) – pretendentas atitinka kompetencijai priskiriamas nuostatas, žinias ir gebėjimus, gerai išmano ir naudoja principus, procedūras, reikalingus veiksmingai veiklai;

 

12.5. 5 balai (labai aukštas lygis) – pretendentas visiškai atitinka kompetencijai priskiriamas nuostatas, žinias ir gebėjimus, labai gerai išmano principus, procedūras, reikalingus veiksmingai veiklai, ir sėkmingai juos naudoja. Demonstruoja nuodugnų supratimą, paremtą įžvalgomis plačiame kontekste.

 

13. Vertinimo ataskaitoje pateikiamas pretendento vertinamųjų kompetencijų apibendrintas įvertinimas, vertinamųjų kompetencijų įvertinimas (atitinka ar neatitinka Aprašo 7 punkto reikalavimą), kompetencijų apibūdinimas ir rekomendacijos kompetencijoms tobulinti. Vertinimo ataskaita pretendentui pateikiama per 15 darbo dienų po vertinimo dienos, išskyrus šio priedo 8 punkte numatytą atvejį.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-109, 2018-02-06, paskelbta TAR 2018-02-06, i. k. 2018-01869

 

14. Pretendento kompetencijų įvertinimas galioja penkerius metus.

 

15. Pakartotinai dalyvauti kompetencijų vertinime asmuo gali:

15.1. praėjus pusei metų nuo ankstesnio vertinimo, jei buvo įvertinta, kad pretendento kompetencijos neatitinka Aprašo 7 punkto reikalavimų;

15.2. ne ankščiau kaip po vienerių metų pateikęs motyvuotą vertinimo ataskaitos rekomendacijų kompetencijoms tobulinti įgyvendinimą pagrindžiantį prašymą, po šio priedo 15.1 papunktyje vykusio vertinimo. Sprendimą dėl kompetencijų vertinimo priima institucijos vadovas, atsižvelgdamas į sudarytos komisijos išvadą.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-109, 2018-02-06, paskelbta TAR 2018-02-06, i. k. 2018-01869

 

151. Švietimo ir mokslo ministrui pripažinus, kad šiame priede nustatyta kompetencijų vertinimo procedūra buvo pažeista, institucija pakartotinai pretendento kompetencijas įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo švietimo ir mokslo ministro sprendimo priėmimo dienos.

Papildyta punktu:

Nr. V-109, 2018-02-06, paskelbta TAR 2018-02-06, i. k. 2018-01869

 

III SKYRIUS

KOMPETENCIJŲ VERTINIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

 

16. Kompetencijų vertinimo kokybei užtikrinti naudojamos šios priemonės:

16.1. kompetencijų vertinimo statistikos stebėsena;

16.2. kompetencijų vertinimo proceso stebėsena;

16.3. pretendentų apeliacijų ir skundų dėl kompetencijų įvertinimo teikimas ir nagrinėjimas.

17. Institucija fiksuoja ir analizuoja pretendentų kompetencijų vertinimo nuasmenintus statistinius duomenis, juos teikia vertintojams, skelbia viešai.

18. Kompetencijų vertinimo proceso stebėsena vykdoma atliekant pretendentų apklausas ar išsamesnius tyrimus, analizuojant vaizdo įrašuose fiksuotus pretendentų atsakymus ar stebint vertinimo procesą gyvai. Proceso stebėseną atlieka institucijos deleguoti švietimo vadybos ar personalo atrankos specialistai, ekspertai, įsipareigoję užtikrinti užduočių, pretendentų asmens ir kitų duomenų konfidencialumą ir apsaugą.

19. Pretendentas, nesutinkantis su kompetencijų įvertinimu, per 10 darbo dienų nuo vertinimo ataskaitos gavimo dienos gali pateikti institucijos vadovui motyvuotą apeliaciją ir  vertinimo ataskaitos originalą. Pretendentas per apeliacijai pateikti skirtą laiką gali institucijoje susipažinti su jo užduočių atlikimo skaitmeniniu įrašu, užtikrinant vertinimo medžiagos ir užduočių viešo neskelbimo reikalavimus. Prašymą susipažinti su skaitmeniniu įrašu pateikia institucijai ne vėliau kaip 2 darbo dienos iki norimos susipažinimo su įrašu dienos. Susipažinimo su skaitmeniniu įrašu tvarką nustato institucijos vadovas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-109, 2018-02-06, paskelbta TAR 2018-02-06, i. k. 2018-01869

 

20. Institucijos vadovas apeliacijoms nagrinėti sudaro ne mažiau kaip trijų asmenų apeliacinę komisiją. Vienas iš komisijos narių turi būti vertintojas, kuris nedalyvavo pretendento kompetencijų vertinime. Komisija gali išklausyti pretendentą vertinusį vertintoją, įvertina pretendento vertinimo dokumentus, skaitmeninį įrašą ir kitą su vertinimu susijusią informaciją ir pateikia institucijos vadovui išvadą dėl apeliacijos. Institucijos vadovas, atsižvelgdamas į komisijos išvadą, priima vieną iš šių sprendimų:

20.1. apeliaciją atmesti, palikti galioti kompetencijų įvertinimą ir gražinti pretendentui vertinimo ataskaitos originalą;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-109, 2018-02-06, paskelbta TAR 2018-02-06, i. k. 2018-01869

 

20.2. pakeisti pretendento kompetencijų įvertinimą ir išduoti naują vertinimo ataskaitą, kurios galiojimo laikas nustatomas vadovaujantis šio priedo 14 punktu.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-109, 2018-02-06, paskelbta TAR 2018-02-06, i. k. 2018-01869

 

21. Apeliacija išnagrinėjama per 20 darbo dienų nuo apeliacijos gavimo dienos.

22. Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo institucijos vadovo sprendimo priėmimo dienos, pretendentui raštu pranešama apie priimtą institucijos vadovo sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos apeliacijos nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Jei pretendento kompetencijų įvertinimas pakeičiamas, pretendentui pateikiama nauja kompetencijų vertinimo ataskaita.

23. Institucijos vadovo sprendimas dėl pretendento apeliacijos gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

24. Dėl kompetencijų vertinimo procedūrų, nustatytų šiame priede, galimo pažeidimo pretendentas gali per 10 darbo dienų nuo vertinimo ataskaitos gavimo dienos pateikti motyvuotą skundą švietimo ir mokslo ministrui. Skundas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į skundo tyrimo rezultatus, priima vieną iš šių sprendimų:

24.1. pripažinti, kad šiame priede nustatyta kompetencijų vertinimo procedūra nebuvo pažeista, o pretendento skundą atmesti;

24.2. pripažinti, kad šiame priede nustatyta kompetencijų vertinimo procedūra buvo pažeista, ir įpareigoti instituciją atlikti pakartotinį kompetencijų vertinimą.

25. Pretendentas turi teisę apskųsti švietimo ir mokslo ministro priimtą sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

 

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

26. Kompetencijų vertinimo dokumentai ir skaitmeninis įrašas saugomi ne trumpiau kaip vienerius metus po ataskaitos pretendentui pateikimo.

27. Pretendentui, už vertinimo procedūros pažeidimą, techninių priemonių naudojimą ar vertinimo trukdymą pašalintam iš vertinimo, pakartotinai dalyvauti kompetencijų vertinime leidžiama ne anksčiau nei po vienerių metų.

28. Kompetencijų vertinimui organizuoti ir vykdyti naudojamos valstybės biudžeto ir kitų šaltinių lėšos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

_______________________________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-399, 2015-04-28, paskelbta TAR 2015-04-29, i. k. 2015-06473

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1194 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1083, 2016-12-01, paskelbta TAR 2016-12-02, i. k. 2016-28015

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1194 "Dėl Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-621, 2017-07-28, paskelbta TAR 2017-07-31, i. k. 2017-12823

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1194 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-109, 2018-02-06, paskelbta TAR 2018-02-06, i. k. 2018-01869

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. V-1194 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

 

part_c1240bc40e874206b092392e03b9ed96_end