LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2018-10-31 iki 2019-04-23

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 83-4051, i. k. 1112070ISAK00V-1194

Nauja redakcija nuo 2016-12-03:

Nr. V-1083, 2016-12-01, paskelbta TAR 2016-12-02, i. k. 2016-28015

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo

2011 m. liepos 1 d. Nr. V-1194

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 ir 6 dalimis,

Preambulės pakeitimai:

Nr. V-109, 2018-02-06, paskelbta TAR 2018-02-06, i. k. 2018-01869

Nr. V-861, 2018-10-30, paskelbta TAR 2018-10-30, i. k. 2018-17256

t v i r t i n u Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašą (pridedama).

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro

2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1194

Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašas

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. V-1083, 2016-12-01, paskelbta TAR 2016-12-02, i. k. 2016-28015

1. Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašas (toliau – kvalifikacinių reikalavimų aprašas) nustato kvalifikacinius reikalavimus valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, ikimokyklinio ugdymo mokyklų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklų, neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklų ir švietimo pagalbos įstaigų (toliau – švietimo įstaigos) vadovams.

2. Kvalifikaciniai reikalavimai įrašomi į švietimo įstaigų vadovų pareigybių aprašymus.

3. Kvalifikacinių reikalavimų apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme vartojamas sąvokas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1083, 2016-12-01, paskelbta TAR 2016-12-02, i. k. 2016-28015

II SKYRIUS

KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI ŠVIETIMO ĮSTAIGOS VADOVUI

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. V-1083, 2016-12-01, paskelbta TAR 2016-12-02, i. k. 2016-28015

4. Švietimo įstaigos vadovas privalo:

4.1. turėti aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį išsilavinimą, išskyrus neformaliojo švietimo mokyklų vadovus, kuriems privalu turėti ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį ar jam lygiavertį išsilavinimą;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-621, 2017-07-28, paskelbta TAR 2017-07-31, i. k. 2017-12823

4.2. atitikti bent vieną iš šių reikalavimų:

4.2.1. turėti pedagogo kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip 3 metų pedagoginio darbo stažą;

4.2.2. turėti magistro laipsnį, pedagogo kvalifikaciją ir ne mažesnį kaip 2 metų pedagoginio darbo stažą;

4.2.3. turėti ne mažesnę kaip 3 metų profesinės veiklos, kuri atitinka VI ar aukštesnį kvalifikacijų lygį pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 535 „Dėl Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašo patvirtinimo“ (toliau – Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašas), patirtį ir švietimo vadybos kvalifikacinį laipsnį;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1083, 2016-12-01, paskelbta TAR 2016-12-02, i. k. 2016-28015

4.2.4. profesinio mokymo įstaigos vadovas turėti mokyklos vykdomų profesinio mokymo programų sektoriuje 3 metų profesinės veiklos, kuri atitinka V ar aukštesnį kvalifikacijų lygį pagal Lietuvos kvalifikacijų sandaros aprašą, patirtį;

4.2.5. neformaliojo vaikų švietimo mokyklos vadovas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka būti išklausęs pedagoginių ir psichologinių žinių kursą, turėti 2 metų pedagoginio darbo stažą arba 2 metų profesinės veiklos, kuri atitinka neformaliojo vaikų švietimo mokyklos vykdomų programų sritį, patirtį;

4.3. turėti 5 punkte nustatytas vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas;

4.4. turėti ne mažesnę kaip vienų metų vadovavimo suaugusių asmenų grupei (grupėms) patirtį arba turėti ne mažesnę kaip 2 metų švietimo organizavimo ir (ar) priežiūros patirtį, įgytą viešojo administravimo institucijoje arba švietimo pagalbos įstaigoje;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-109, 2018-02-06, paskelbta TAR 2018-02-06, i. k. 2018-01869

Nr. V-861, 2018-10-30, paskelbta TAR 2018-10-30, i. k. 2018-17256

4.5. mokėti naudotis informacinėmis technologijomis;

4.6. gerai mokėti lietuvių kalbą, jos mokėjimo lygis turi atitikti Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“ reikalavimus;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1083, 2016-12-01, paskelbta TAR 2016-12-02, i. k. 2016-28015

4.7. ne žemesniu kaip B1 kalbos mokėjimo lygiu (pagal Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse nustatytą ir apibūdintą šešių kalbos mokėjimo lygių sistemą) mokėti bent vieną iš trijų Europos Sąjungos darbo kalbų (anglų, prancūzų ar vokiečių);

TAR pastaba. Punktas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

4.8. ne žemesniu kaip B1 kalbos mokėjimo lygiu (pagal Bendruosiuose Europos kalbų metmenyse nustatytą ir apibūdintą šešių kalbos mokėjimo lygių sistemą) mokėti bent vieną užsienio kalbą.

TAR pastaba. Punktas galioja iki 2011 m. gruodžio 31 d

4.9. būti nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-109, 2018-02-06, paskelbta TAR 2018-02-06, i. k. 2018-01869

5. Vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijos suvokiamos kaip asmens bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų bei žinių visuma, reikalinga sėkmingai profesinei veiklai ir esanti pagrindas sėkmingai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Jos atitinka švietimo tikslus ir yra grindžiamos pagarba asmens orumui ir savitumui, tikėjimu kiekvieno žmogaus galimybėmis, mokymosi visą gyvenimą samprata, puikiu švietimo, mokymosi supratimu, žmogaus pažinimu, demokratiško vadovavimo principų išmanymu. Vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijas sudaro:

Punkto pakeitimai:

Nr. V-861, 2018-10-30, paskelbta TAR 2018-10-30, i. k. 2018-17256

5.1. bendrosios kompetencijos – savybės, nuostatos, žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriais paremta visa vadovo veikla:

5.1.1. asmeninio veiksmingumo (pasitikėjimas savimi ir atvirumas; pagarba sau ir kitiems; kūrybingumas, lankstumas; tolerancija socialinei įvairovei; pozityvumas; platus akiratis; atsakomybė ir sąžiningumas; kryptingumas, orientacija į tikslus; iniciatyvumas, organizuotumas; streso valdymas; drąsa ir ryžtas; integralumas – žodžių ir elgesio darna ir kt.);

5.1.2. strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo (konceptualus mąstymas; vizijos turėjimas; gebėjimas sistemiškai analizuoti ir objektyviai vertinti situaciją bei priimti sprendimus; gebėjimas skirti prioritetus; gebėjimas dirbti su informacija: šaltinių parinkimas, duomenų rinkimas ir analizė; atvirumas pokyčiams, mokėjimas juos planuoti ir valdyti ir kt.);

5.1.3. mokėjimo mokytis (mokymosi visą gyvenimą nuostata; atvirumas mokymuisi; savivoka; gebėjimas įsisavinti naują informaciją, praktiškai taikyti įgytas žinias; tinkamų ir įvairių mokymosi metodų taikymas; gebėjimas ir noras dalytis žiniomis, patirtimi ir kt.);

5.1.4. vadovavimo žmonėms (gebėjimas formuoti ir valdyti komandas, dirbti komandoje; gebėjimas paskatinti ir deleguoti; gebėjimas motyvuoti, įkvėpti; gebėjimas stebėti kitų veiklą ir teikti grįžtamąjį ryšį; gebėjimas ir noras ugdyti žmones, atskleisti jų potencialą, teikti paramą; gebėjimas moderuoti pokalbius, susirinkimus ir kt.);

5.1.5. bendravimo ir informavimo (dalykinio bendravimo įgūdžiai; gebėjimas išklausyti, išgirsti, suprasti; derybų įgūdžiai; gebėjimas valdyti konfliktines situacijas; viešojo kalbėjimo (oratoriniai) įgūdžiai; gebėjimas rengti ir aiškiai pateikti informaciją žodžiu bei raštu – prezentacijas, ataskaitas ir kt.);

5.2. vadovavimo sričių kompetencijos:

5.2.1. strateginio švietimo įstaigos valdymo (gebėjimas formuoti švietimo įstaigos strateginę veiklos kryptį, rengti strateginius bei veiklos planus; analizuoti informaciją apie švietimo įstaigos veiklą, priimti ir įgyvendinti veiklos tobulinimo sprendimus; kurti informavimo sistemą švietimo įstaigoje; kurti palankią mokymuisi švietimo įstaigos kultūrą, susietą su strateginiais tikslais ir grindžiamą švietimo įstaigos etikos principais bei vertybėmis; aiškiai išreikšti mokyklos viziją, formuoti veiksmingus viešuosius ryšius; išsamiai ir objektyviai atsiskaityti už švietimo įstaigos veiklas ir kt.);

5.2.2. vadovavimo ugdymui ir mokymuisi (gebėjimas siekti, kad būtų taikomi tinkamiausi ugdymo metodai; stiprinti bendruomenės nuostatą, kad kiekvienas mokinys gali pasiekti gerų mokymosi rezultatų; sudaryti palankias ir saugias mokymosi sąlygas visiems mokiniams; kartu su bendruomene įgyvendinti strategijas, užtikrinančias gerą mokinių elgesį, lankomumą ir mokymosi rezultatus; skatinti ugdymo ir mokymosi proceso dalyvių dalyvavimą procese bei atsakomybę už jo veiksmingumą ir rezultatus; organizuoti mokinių pasiekimų, jų pažangos ir ugdymo proceso stebėseną, analizuoti rezultatus ir tobulinti ugdymo procesą bei švietimo įstaigos veiklą ir kt.);

5.2.3. vadovavimo pedagogų kvalifikacijos tobulinimui (gebėjimas motyvuoti pedagogus tapti reflektuojančiais praktikais, skatinti juos prisiimti atsakomybę už asmeninį tobulinimąsi ir veiklos tobulinimą, integruoti geriausias patirtis; sudaryti palankias sąlygas pedagogų profesinėms kompetencijoms ugdyti; siekti, kad pedagogų įgyjamos kompetencijos būtų veiksmingai skleidžiamos bei integruojamos švietimo įstaigoje; įtraukti švietimo įstaigos bendruomenę ir socialinius partnerius į pedagogų kvalifikacijos tobulinimo procesą ir kt.);

5.2.4. švietimo įstaigos struktūros, procesų, išteklių valdymo (gebėjimas kurti, veiksmingai valdyti ir tobulinti švietimo įstaigos organizacinę struktūrą ir infrastruktūrą; formuoti ir įgyvendinti veiksmingą personalo politiką, užtikrinančią ugdymo ir mokymosi kokybę, taikyti šiuolaikinius vadovavimo metodus; nustatyti materialinių, finansinių ir kitų išteklių, reikalingų švietimo įstaigai funkcionuoti, poreikį, jų šaltinius bei paskirstymo prioritetus, inicijuoti papildomų išteklių pritraukimą; užtikrinti, kad visi ištekliai būtų valdomi ir už juos atsiskaitoma remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kt.);

5.2.5. švietimo įstaigos partnerystės ir bendradarbiavimo (gebėjimas dalytis veiksminga patirtimi, partneriškai dirbti su kitomis švietimo įstaigomis; remti iniciatyvas, prisidėti prie švietimo sistemos tobulinimo; bendradarbiauti su tėvais (globėjais, rūpintojais), vietos bendruomene, verslo organizacijomis, socialiniais, užsienio ir kitais suinteresuotais partneriais; užtikrinti, kad mokinių mokymasis būtų siejamas su vietos (bendruomenės) kultūra; pareikšti aktyvią pilietinę poziciją, dalyvauti vietos savivaldos gyvenime ir kt.).

6. Skiriami 5 kvalifikacinių reikalavimų aprašo priedo 13 punkte aprašyti vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų lygiai – labai silpnas, silpnas, pakankamas, aukštas ir labai aukštas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-861, 2018-10-30, paskelbta TAR 2018-10-30, i. k. 2018-17256

7. Švietimo įstaigos vadovo asmeninio veiksmingumo, strateginio mąstymo ir pokyčių valdymo, mokėjimo mokytis, vadovavimo žmonėms ir vadovavimo ugdymui ir mokymuisi kompetencijos turi būti ne žemesnio kaip pakankamas lygio, kitos 5 punkte nustatytos kompetencijos – ne žemesnio kaip silpnas lygio.

8. Švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, vadovaudamasi kvalifikacinių reikalavimų aprašu, atlieka kvalifikacinių reikalavimų aprašo 5.1.1, 5.1.2, 5.1.3, 5.1.4, 5.2.2 papunkčiuose nurodytų vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimą arba organizuoja ir atlieka švietimo įstaigų vadovų, kurie vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 20 metų, kompetencijų vertinimui prilygintą vertinimą. Kvalifikacinių reikalavimų aprašo 5.1.5, 5.2.1, 5.2.3, 5.2.4, 5.2.5 papunkčiuose nurodytos kompetencijos vertinamos konkurso valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigoms eiti metu.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-399, 2015-04-28, paskelbta TAR 2015-04-29, i. k. 2015-06473

Nr. V-136, 2018-02-12, paskelbta TAR 2018-02-12, i. k. 2018-02180

Nr. V-861, 2018-10-30, paskelbta TAR 2018-10-30, i. k. 2018-17256

_________________

Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir

savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus

aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo

priedas

Vadovavimo valstybinei ir savivaldybĖS švietimo įstaigai (išskyrus aukštąJĄ mokyklĄ) kompetencijų vertinimas ARBA JAM PRILYGINTAS VERTINIMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vadovavimo valstybinei ir savivaldybės švietimo įstaigai (išskyrus aukštąją mokyklą) kompetencijų (toliau – kompetencijos) vertinimo arba jam prilyginto vertinimo tikslas – objektyviai įvertinti asmenų, siekiančių eiti švietimo įstaigų vadovų pareigas (toliau – pretendentas), kompetencijas.

2. Pretendentas turi atitikti Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo (toliau – aprašas) 4.1–4.9 papunkčiuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

3. Vertinimas vykdomas, laikantis konfidencialumo, skaidrumo ir etiškumo principų.

4. Kompetencijos vertinamos etapais:

4.1. pirmasis etapas:

4.1.1. kompetencijų vertinimo atveju – švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija (toliau – institucija) ir jos pasitelkti specialistai, turintys ne žemesnį kaip ugdymo mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį, arba yra baigę psichologijos studijų krypties studijas ir įgiję socialinių mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį, arba turintys lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip 1 metų vadybinių kompetencijų vertinimo patirtį (toliau – vertintojas), vertina aprašo 5.1.1, 5.1.2, 5.1.3, 5.1.4, 5.2.2 papunkčiuose nurodytas kompetencijas. Šis kompetencijų vertinimas nustatytas šio priedo II skyriuje;

4.1.2. kompetencijų vertinimui prilyginto vertinimo (toliau – prilygintas vertinimas) atveju – institucija ir jos pasitelkti specialistai, turintys ugdymo mokslų magistro arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip 3 metų švietimo įstaigų vadovų praktinės veiklos vertinimo patirtį (toliau – ekspertas), įvertina, ar kompetencijos atitinka aprašo 5.1.1, 5.1.2, 5.1.3, 5.1.4, 5.2.2 papunkčiuose nurodytas kompetencijas. Prilygintas vertinimas nustatytas šio priedo III skyriuje;

4.2. antrasis etapas: aprašo 5.1.5, 5.2.1, 5.2.3, 5.2.4 ir 5.2.5 papunkčiuose nurodytos kompetencijos vertinamos konkurso valstybinės ir savivaldybės švietimo įstaigos (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigoms eiti metu, vadovaujantis Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1193 „Dėl Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo patvirtinimo“.

5. Informacija apie pirmąjį kompetencijų vertinimo etapą skelbiama institucijos interneto svetainėje.

ii SKYRIUS

KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS

6. Pretendentas, siekdamas įsivertinti šio priedo 4.1.1 papunktyje įvardytas kompetencijas, institucijai tiesiogiai, elektroniniu arba registruotu laišku pateikia:

6.1. institucijos patvirtintos formos prašymą įvertinti jo kompetencijas. Jei pretendentas prašyme nurodo, kad dalyvaus konkurse į švietimo įstaigos vadovo pareigas, tai pateikia teikto konkurso organizatoriui prašymo kopiją su žyma „Gauta“ ir gavimo data;

6.2. gyvenimo aprašymą, parengtą Europass CV formatu lietuvių kalba;

6.3. dokumentų, patvirtinančių, kad jis atitinka aprašo 4.1, 4.2, 4.4, 4.6 ir 4.7 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, kopijas;

6.4. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

6.5. dokumentą apie bendrųjų mąstymo gebėjimų testo, laikyto Valstybės tarnybos departamente, rezultatus, jei prašyme nurodė, kad toks testas buvo laikytas;

7. Dokumentų originalai, pateikiami, teikiant dokumentus tiesiogiai arba kompetencijų vertinimo dieną prieš vertinimą, ir sutikrinti su kopijomis, grąžinami.

8. Pretendentų kompetencijų vertinimas organizuojamas pagal institucijos nustatytus grafikus. Vertinimo vieta ir laikas pretendentams pranešami elektroniniu paštu arba, jei tai neįmanoma, registruotu laišku ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki vertinimo dienos. Tais atvejais, kai vertinimas turi įvykti greičiau, pretendentui apie vertinimo vietą ir laiką pranešama ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki vertinimo.

9. Skiriant vertinimo laiką, pirmenybė teikiama pretendentui, kuris jau yra pateikęs prašymą dalyvauti konkurse į švietimo įstaigos vadovo pareigas (toliau – konkursas). Jeigu pretendentas jau yra pateikęs prašymą dalyvauti konkurse, kompetencijoms vertinti jis turi registruotis per 25 darbo dienas nuo konkurso paskelbimo dienos. Pretendentui nurodžius konkrečią konkurso datą, Pretendento vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimo ataskaita (toliau – vertinimo ataskaita) pateikiama ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki nustatyto dokumentų pateikimo konkurso organizatoriui galutinio termino.

10. Pretendentų vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimą sudaro įvairios užduotys, skirtos pretendento vertinamosioms kompetencijoms atskleisti. Prieš pradedant pretendentų vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimą, pretendentas supažindinamas su vertinimo procedūra, užduočių pobūdžiu, jų atlikimo fiksavimu, pasirašytinai supažindinamas su pareiga laikytis vertinimo procedūros reikalavimų, užtikrinti vertinimo medžiagos ir užduočių neskelbimą. Jiems draudžiama vertinimo metu daryti garso ar vaizdo įrašus, naudoti susižinojimo ar kitas technines priemones. Už vertinimo procedūros pažeidimą, techninių priemonių naudojimą ar vertinimo trukdymą pretendentai vertintojo sprendimu gali būti pašalinami iš vertinimo, apie tai surašius aktą.

11. Pretendentų vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimo vykdymas:

11.1. vertinimo dieną ir kognityvinio testo metu pretendentai privalo turėti galiojantį asmens dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka. Nepateikusiems šio dokumento, neleidžiama dalyvauti vertinime;

11.2. konkrečiam vertinimui sudaroma 3–4 vertintojų grupė, vieną pretendentą vertina ne mažiau kaip 2 vertintojai;

11.3. vertintojai stebi pretendentus įvairiose situacijose, siekdami nustatyti konkrečių vertinamų kompetencijų pasireiškimo laipsnį ir įžvelgti pretendentų vadovavimo švietimo įstaigai potencialą;

11.4. vertinimas vyksta institucijoje ne ilgiau kaip 4 valandas (į šį laiką neįskaitomos pertraukos pailsėti, kognityvinio testo laikymo laikas) ir vykdomas 3–4 pretendentų grupėmis;

11.5. kognityvinis testas atliekamas institucijos nurodytu laiku ir gali vykti kitoje institucijos nurodytoje vietoje nei šio priedo 11.2, 11.3, 11.4 papunkčiuose aprašytas vertinimas. Pretendentui pageidaujant gali būti įskaitomas Valstybės tarnybos departamente išlaikytas kognityvinis testas bendriesiems mąstymo gebėjimams įvertinti;

11.6. institucijos parengtos užduotys, naudojamos vertinime, yra universalios ir nediferencijuojamos pagal atskirus švietimo įstaigų tipus. Vertinimo medžiaga ir užduotys viešai neskelbiamos;

11.7. vertinant pretendento kompetencijas, naudojami šie metodai:

11.7.1. interviu – individualus pokalbis pretendento kompetencijoms aptarti, remiantis jo patirtimi ir supratimu;

11.7.2. individualios ir grupinės vadovavimo užduotys, vaidmenų ir kiti pokalbiai;

11.7.3. kognityvinis testas bendriesiems mąstymo gebėjimams įvertinti;

11.8. siekiant užtikrinti vertinimo objektyvumą, pretendento užduočių atlikimo metu daromas skaitmeninis įrašas, kuris perkeliamas į kompiuterinę laikmeną ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka.

12. Vertintojai pagal vertinamas kompetencijas analizuoja visą vertinimo metu surinktą informaciją, apibendrina savo pastabas ir sutaria dėl vertinamųjų pretendento kompetencijų galutinio įvertinimo.

13. Kiekviena vertinamoji pretendento kompetencija priskiriama vienam iš 5 lygių, kurie išreiškiami balais:

13.1. 1 balas (labai silpnas lygis) – pretendentas nepasižymi kompetencijai priskiriamomis nuostatomis, žiniomis ir gebėjimais;

13.2. 2 balai (silpnas lygis) – pretendentas iš dalies pasižymi kompetencijai priskiriamomis nuostatomis, žiniomis ir gebėjimais; turi minimalų supratimą apie pagrindinius principus, procedūras, reikalingus veiksmingai veiklai;

13.3. 3 balai (pakankamas lygis) – pretendentas pakankamai pasižymi kompetencijai priskiriamomis nuostatomis, žiniomis ir gebėjimais, supranta ir naudoja pagrindinius principus, procedūras, reikalingus veiksmingai veiklai;

13.4. 4 balai (aukštas lygis) – pretendentas atitinka kompetencijai priskiriamas nuostatas, žinias ir gebėjimus, gerai išmano ir naudoja principus, procedūras, reikalingus veiksmingai veiklai;

13.5. 5 balai (labai aukštas lygis) – pretendentas visiškai atitinka kompetencijai priskiriamas nuostatas, žinias ir gebėjimus, labai gerai išmano principus, procedūras, reikalingus veiksmingai veiklai, ir sėkmingai juos naudoja. Demonstruoja nuodugnų supratimą, paremtą įžvalgomis plačiame kontekste.

14. Vertinimo ataskaitoje pateikiamas pretendento vertinamųjų kompetencijų apibendrintas įvertinimas, vertinamųjų kompetencijų įvertinimas (atitinka ar neatitinka aprašo 7 punkto reikalavimą), kompetencijų apibūdinimas ir rekomendacijos kompetencijoms tobulinti. Vertinimo ataskaita pretendentui pateikiama per 15 darbo dienų po vertinimo dienos, išskyrus šio priedo 9 punkte numatytą atvejį.

15. Pretendento kompetencijų įvertinimas galioja penkerius metus.

16. Pakartotinai dalyvauti kompetencijų vertinime asmuo gali:

16.1. ne anksčiau kaip praėjus pusei metų nuo ankstesnio vertinimo, jei buvo įvertinta, kad pretendento kompetencijos neatitinka aprašo 7 punkto reikalavimų;

16.2. ne anksčiau kaip po vienų metų pateikęs motyvuotą vertinimo ataskaitos rekomendacijų kompetencijoms tobulinti įgyvendinimą pagrindžiantį prašymą, po šio priedo 16.1 papunktyje vykusio vertinimo. Sprendimą dėl kompetencijų vertinimo priima institucijos vadovas, atsižvelgdamas į sudarytos komisijos išvadą. Jei pretendentas nepagrindė ar neįrodė, kad rekomendacijas tobulinti kompetencijas įgyvendino, ši komisija gali siūlyti institucijos vadovui prašymo netenkinti ir atidėti pretendento kompetencijų vertinimą, iki pretendentas pagrįs ar įrodys, kad rekomendacijas tobulinti kompetencijas įgyvendino;

16.3. ne anksčiau kaip po dvejų metų pateikęs motyvuotą vertinimo ataskaitos rekomendacijų kompetencijoms tobulinti įgyvendinimą pagrindžiantį prašymą, po šio priedo 16.2 papunktyje ar šiame papunktyje vykusio vertinimo. Sprendimas dėl kompetencijų vertinimo priimamas šio priedo 16.2 papunktyje nustatyta tvarka.

17. Švietimo ir mokslo ministrui pripažinus, kad šiame priede nustatyta kompetencijų vertinimo procedūra buvo pažeista, institucija pakartotinai pretendento kompetencijas įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo švietimo ir mokslo ministro sprendimo priėmimo dienos.

III SKYRIUS

PRILYGINTAS VERTINIMAS

18. Pretendentas, kuris vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 20 metų, siekdamas, kad būtų atliktas prilygintas jo kompetencijų vertinimas, institucijai tiesiogiai, elektroniniu arba registruotu laišku turi pateikti:

18.1. institucijos patvirtintos formos argumentuotą prašymą atlikti prilygintą vertinimą. Jei pretendentas prašyme nurodo, kad dalyvaus konkurse į švietimo įstaigos vadovo pareigas, tai pateikia konkurso organizatoriui teikto prašymo kopiją su žyma „Gauta“ ir gavimo data;

18.2. gyvenimo aprašymą, parengtą Europass CV formatu, lietuvių kalba;

18.3. dokumentą, patvirtinantį, kad pretendentas vienoje švietimo įstaigoje vadovo pareigas ėjo ne mažiau kaip 20 metų;

18.4. dokumentų, patvirtinančių, kad jis atitinka aprašo 4.1, 4.2 ir 4.7 papunkčiuose nustatytus reikalavimus, kopijas;

18.5. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;

18.6. dokumentų, nurodytų šio priedo 22 ir 24 punktuose, viešai internete skelbiamas nuorodas arba elektronines versijas.

19. Prilygintas vertinimas organizuojamas ne anksčiau kaip po 30 kalendorinių dienų, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius (neįskaitant liepos ir rugpjūčio mėnesių, jei vykdoma veiklos stebėsena darbo vietoje) nuo prašymo pateikimo dienos. Vertinimo laikas pretendentams pranešamas elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų iki vertinimo dienos. Tais atvejais, kai vertinimas gali įvykti anksčiau, laikas su pretendentu derinamas, suderintas laikas fiksuojamas pranešant elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki vertinimo.

20. Skiriant prilyginto vertinimo laiką, pirmenybė teikiama pretendentui, kuris jau yra pateikęs prašymą dalyvauti konkurse. Jeigu pretendentas jau yra pateikęs prašymą dalyvauti konkurse, prilygintam vertinimui atlikti jis turi registruotis per 25 darbo dienas nuo konkurso paskelbimo dienos. Pretendentui nurodžius konkrečią konkurso datą, prilyginto vertinimo ataskaita pateikiama ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki nustatyto dokumentų pateikimo konkurso organizatoriui galutinio termino.

21. Prilyginto vertinimo būdai:

21.1. dokumentų ekspertinis vertinimas ir pokalbis su pretendentu;

21.2. dokumentų ekspertinis vertinimas ir pretendento veiklos stebėsena darbo vietoje.

22. Dokumentų ekspertinis vertinimas ir pokalbis su pretendentu vykdomas, kai atitinka vieną iš šių aplinkybių:

22.1. pretendento dvejų pastarųjų metų veiklos ataskaitos buvo įvertintos gerai arba labai gerai;

22.2. pretendento vadovaujamos mokyklos ne vėliau kaip prieš penkerius metus vykusio mokyklos veiklos kokybės išorinio vertinimo ataskaitoje sritys „Rezultatai“ ir „Lyderystė ir vadyba“ yra įvertintos ne žemesniu kaip trečiu lygiu;

22.3. pretendento vadovaujama mokykla yra įtraukta į stiprią geros mokyklos požymių raišką turinčių mokyklų sąrašą, vadovaujantis Kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-707 „Dėl Kokybės krepšelio skyrimo bendrojo ugdymo mokykloms tvarkos aprašo patvirtinimo“;

22.4. pretendentas prašymo atlikti prilygintą vertinimą pateikimo metu ir (ar) prilyginto vertinimo metu nedirba švietimo įstaigos vadovu.

23. Kitais atvejais vykdomas dokumentų ekspertinis vertinimas ir pretendento veiklos stebėsena darbo vietoje.

24. Dokumentų ekspertinis vertinimas ir pokalbis su pretendentu vykdomas analizuojant šiuos šaltinius:

24.1. viešai prieinami švietimo įstaigos ir jos vadovo veiklos duomenys, veiklos dokumentai, įvairios švietimo įstaigos ir (ar) jos vadovo veiklos vertinimų ataskaitos;

24.2. pretendento pateiktas argumentuotas prašymas;

24.3. struktūruotas pokalbis su pretendentu, kuris organizuojamas institucijoje arba tiesiogiai internete vaizdiniu ryšiu. Siekiant užtikrinti vertinimo objektyvumą, struktūruoto pokalbio su pretendentu metu daromas skaitmeninis įrašas, kuris perkeliamas į kompiuterinę laikmeną ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka.

25. Dokumentų ekspertinis vertinimas ir pretendento veiklos stebėsena darbo vietoje vykdomas analizuojant šiuos šaltinius:

25.1. viešai prieinami švietimo įstaigos ir jos vadovo veiklos duomenys, veiklos dokumentai, įvairios švietimo įstaigos ir (ar) jos vadovo veiklos vertinimų ataskaitos;

25.2. pretendento pateiktas argumentuotas prašymas;

25.3. 2 darbo dienų trukmės vadovo veiklos stebėjimas darbo vietoje;

25.4. interviu su vadovu ir (ar) skirtingais švietimo įstaigos bendruomenės nariais, švietimo įstaigos savininko atstovais ir kitais vertinimui reikšmingais asmenimis.

26. Šaltinių analizė skirta pretendento vertinamosioms kompetencijoms atskleisti. Kiekviena kompetencija pagrindžiama ne mažiau nei dviem šaltiniais.

27. Prilygintą vertinimą atlieka ne mažiau kaip 2 institucijos paskirti ekspertai, kurie pagal šio priedo 24 arba 25 punktus ekspertinio vertinimo būdu, vadovaudamiesi institucijos nustatyta metodika, analizuoja visą vertinimo metu surinktą informaciją, apibendrina savo išvadas ir sutaria dėl pretendento kompetencijų raiškos įvertinimo. Po pokalbio ar veiklos stebėsenos darbo vietoje per 10 dienų ekspertai pateikia institucijai vertinimo ataskaitą su šio priedo 28 punkte nurodyta vertinimo informacija.

28. Prilyginto vertinimo ataskaitoje pateikiamas pretendento vertinamųjų kompetencijų apibendrintas įvertinimas, vertinamųjų kompetencijų įvertinimas (atitinka ar neatitinka aprašo 7 punkto reikalavimą), kompetencijų apibūdinimas ir rekomendacijos kompetencijoms tobulinti.

29. Pretendentas supažindinamas su numatytomis prilyginto vertinimo procedūromis. Viso vertinimo metu išlaikomas konfidencialumas, vertinimo informacija taip pat yra konfidenciali. Už konfidencialumo laikymąsi atsako visi dalyvaujantys asmenys.

30. Pretendentų vadovavimo švietimo įstaigai prilyginto vertinimo ataskaita rengiama vadovaujantis aprašo 6 ir 7 punktais ir galioja šio priedo 15 punkte nustatytą laikotarpį.

31. Jei prilygintu vertinimu buvo nustatyta, kad pretendento kompetencijos neatitinka aprašo 7 punkto reikalavimų, pretendentas gali dalyvauti kompetencijų vertinime šio priedo 16 punkte nustatyta tvarka.

IV SKYRIUS

KOMPETENCIJŲ VERTINIMO ARBA PRILYGINTO VERTINIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

32. Kompetencijų vertinimo arba prilyginto vertinimo kokybei užtikrinti naudojamos šios priemonės:

32.1. kompetencijų vertinimo arba prilyginto vertinimo statistikos stebėsena;

32.2. kompetencijų vertinimo proceso stebėsena arba prilyginto vertinimo vertintojų ir ekspertų išvadų analizė;

32.3. pretendentų apeliacijų ir skundų dėl kompetencijų įvertinimo arba prilyginto vertinimo teikimas ir nagrinėjimas.

33. Institucija fiksuoja ir analizuoja pretendentų kompetencijų vertinimo arba prilyginto vertinimo nuasmenintus statistinius duomenis, juos teikia vertintojams ir ekspertams, skelbia viešai.

34. Kompetencijų vertinimo proceso stebėsena vykdoma atliekant pretendentų apklausas ar išsamesnius tyrimus, analizuojant vaizdo įrašuose fiksuotus pretendentų atsakymus ar stebint vertinimo procesą gyvai. Proceso stebėseną atlieka institucijos deleguoti specialistai ar (ir) ekspertai, įsipareigoję užtikrinti užduočių, pretendentų asmens ir kitų duomenų konfidencialumą ir apsaugą.

35. Pretendentas, nesutinkantis su kompetencijų įvertinimu, per 10 darbo dienų nuo vertinimo ataskaitos gavimo dienos gali pateikti institucijos vadovui motyvuotą apeliaciją ir vertinimo ataskaitos originalą. Pretendentas per apeliacijai pateikti skirtą laiką gali institucijoje susipažinti su jo užduočių atlikimo skaitmeniniu įrašu, užtikrinant vertinimo medžiagos ir užduočių viešo neskelbimo reikalavimus. Prašymą susipažinti su skaitmeniniu įrašu pateikia institucijai ne vėliau kaip 2 darbo dienos iki norimos susipažinimo su įrašu dienos. Susipažinimo su skaitmeniniu įrašu tvarką nustato institucijos vadovas.

36. Pretendentas, nesutinkantis su prilygintu vertinimu, per 10 darbo dienų nuo vertinimo ataskaitos gavimo dienos gali pateikti institucijos vadovui motyvuotą apeliaciją ir prilyginto vertinimo ataskaitos originalą, kurie pateikiami šio priedo 37 punkte įvardytai apeliacinei komisijai. Pretendentas per apeliacijai pateikti skirtą laiką gali institucijoje susipažinti su jo struktūruoto pokalbio skaitmeniniu įrašu pateikęs prašymą šio priedo 35 punkte nustatyta tvarka.

37. Institucijos vadovas apeliacijoms nagrinėti sudaro ne mažiau kaip trijų asmenų apeliacinę komisiją. Vienas iš komisijos narių gali būti vertintojas ar ekspertas, kuris nedalyvavo pretendento kompetencijų vertinime ar prilygintame vertinime. Komisija gali išklausyti pretendentą vertinusį vertintoją ar ekspertą, įvertina pretendento vertinimo dokumentus, skaitmeninį įrašą, kitą su vertinimu susijusią informaciją ir pateikia institucijos vadovui išvadą dėl apeliacijos. Institucijos vadovas, atsižvelgdamas į komisijos išvadą, priima vieną iš šių sprendimų:

37.1. apeliaciją atmesti, palikti galioti kompetencijų įvertinimą ir grąžinti pretendentui vertinimo ar prilyginto vertinimo ataskaitos originalą;

37.2. pakeisti pretendento kompetencijų įvertinimą arba kompetencijų apibūdinimą ir išduoti naują vertinimo ataskaitą, kurios galiojimo laikas nustatomas vadovaujantis šio priedo 15 punktu.

38. Apeliacija išnagrinėjama per 20 darbo dienų nuo apeliacijos gavimo dienos.

39. Ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo institucijos vadovo sprendimo priėmimo dienos pretendentui raštu pranešama apie priimtą institucijos vadovo sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos apeliacijos nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Jei pretendento kompetencijų įvertinimas pakeičiamas, pretendentui pateikiama nauja kompetencijų vertinimo arba prilyginto vertinimo ataskaita.

40. Institucijos vadovo sprendimas dėl pretendento apeliacijos gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

41. Dėl kompetencijų vertinimo ar prilyginto vertinimo procedūrų, nustatytų šiame priede, galimo pažeidimo pretendentas gali per 10 darbo dienų nuo vertinimo ataskaitos gavimo dienos pateikti motyvuotą skundą švietimo ir mokslo ministrui. Skundas nagrinėjamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Švietimo ir mokslo ministras, atsižvelgdamas į skundo tyrimo rezultatus, priima vieną iš šių sprendimų:

41.1. pripažinti, kad šiame priede nustatyta kompetencijų vertinimo ar prilyginto vertinimo procedūra nebuvo pažeista, o pretendento skundą atmesti;

41.2. pripažinti, kad šiame priede nustatyta kompetencijų vertinimo ar prilyginto vertinimo procedūra buvo pažeista, ir įpareigoti instituciją atlikti pakartotinį kompetencijų vertinimą ar prilygintą vertinimą.

42. Pretendentas turi teisę apskųsti švietimo ir mokslo ministro priimtą sprendimą savo pasirinkimu Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

43. Kompetencijų vertinimo dokumentai ir skaitmeninis įrašas, prilyginto vertinimo dokumentai ir struktūruoto pokalbio su pretendentu skaitmeninis įrašas saugomi ne trumpiau kaip vienus metus po ataskaitos pretendentui pateikimo.

44. Pretendentui, už vertinimo procedūros pažeidimą, techninių priemonių naudojimą ar vertinimo trukdymą pašalintam iš vertinimo, pakartotinai dalyvauti kompetencijų vertinime leidžiama ne anksčiau nei po vienų metų.

45. Pretendentui prieš 3 darbo dienas neinformavus institucijos ir neatvykus į kompetencijų vertinimą nurodytu (suderintu) laiku kitą kartą dalyvauti kompetencijų vertinime leidžiama ne anksčiau nei po pusės metų.

46. Kompetencijų vertinimui arba prilygintam vertinimui organizuoti ir vykdyti naudojamos valstybės biudžeto ir kitų šaltinių lėšos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

_______________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-861, 2018-10-30, paskelbta TAR 2018-10-30, i. k. 2018-17256

Pakeitimai: