Suvestinė redakcija nuo 2018-02-14
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 75-3638, i. k. 1112250ISAK000V-604
Nauja redakcija nuo 2018-02-14:
Nr. V-166, 2018-02-12, paskelbta TAR 2018-02-13, i. k. 2018-02188
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 33:2011 „TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI GYVENAMUOSIUOSE IR VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATUOSE BEI JŲ APLINKOJE“ PATVIRTINIMO
2011 m. birželio 13 d. Nr. V-604
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 7 straipsnio 2 punktu, įgyvendindamas 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 101) nuostatas dėl triukšmo strateginiam kartografavimui taikomų metodų ir triukšmo įvertinimo rodiklių ir siekdamas užtikrinti triukšmo neigiamo poveikio žmonių sveikatai valdymą:
1. T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai GYVENAMuosiuose IR visuomeninės paskirties pastatuose bei jų APLINKOJE“
I SKYRIUS
TAIKYMO SRITIS
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. V-166, 2018-02-12, paskelbta TAR 2018-02-13, i. k. 2018-02188
1. Ši higienos norma nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai.
2. Triukšmo ribiniai dydžiai taikomi gyvenamuosiuose pastatuose, visuomeninės paskirties pastatuose bei šių pastatų, išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus, aplinkoje, apimančioje žemės sklypų, kuriuose pastatyti nurodytieji pastatai, ribas ne didesniu nei 40 m atstumu nuo pastatų sienų.
3. Ši higienos norma yra privaloma Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, kitam fiziniam asmeniui, kuris naudojasi Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui, kitų Europos Sąjungos valstybių narių juridiniam asmeniui, organizacijai ar jų filialams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų registruotiems filialams Lietuvos Respublikoje (toliau – fizinis, juridinis asmuo ar filialas), turintiems teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus, projektuoti bei statyti statinius, planuojantiems arba vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, turintiems nuosavybės teise jiems priklausančius automobilių ir geležinkelių kelius, taip pat institucijoms, vykdančioms triukšmo stebėjimus ir kontrolę, sudarančioms triukšmo strateginius žemėlapius ir rengiančioms triukšmo prevencijos veiksmų planus.
II SKYRIUS
NUORODOS
5. Teisės aktai ir dokumentai, į kuriuos pateiktos nuorodos šioje higienos normoje:
5.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“.
5.8. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“.
5.9. Lietuvos standartas LST ISO 1996-1 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir vertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir vertinimo procedūros“.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. V-166, 2018-02-12, paskelbta TAR 2018-02-13, i. k. 2018-02188
III SKYRIUS
SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽTYS
6. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžtys:
6.1. Buitinis įrenginys (prietaisas) – buitinėms namo gyventojų reikmėms tenkinti reikalingas nestacionarus prietaisas ar jo sudėtinė dalis, nepriskiriami prie namo inžinerinių sistemų.
6.2. Maksimalus garso slėgio lygis (LAFmax) – didžiausiasis garso slėgio lygis [5.9], kai standartinė dažninė svertis yra A svertis, o standartinė laiko svertis yra F svertis.
6.3. Ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeqT) – ekvivalentinis nuolatinis garso slėgio lygis [5.9], kai standartinė dažninė svertis yra A svertis.
6.4. Garso sklidimo laisvojo lauko sąlygos – garso sklidimo laisvajame lauke virš žemės paviršiaus sąlygos, kai nevertinami jokie pastatų fasadų ar kitų pastatų elementų, esančių už mikrofono (triukšmo skaičiavimo taško), atspindžiai, jei tokie yra.
6.5. Gyvenamasis pastatas – kaip nurodyta statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ [5.7] 6 punkte.
6.9. Nepastovus triukšmas – triukšmas, kuris nuolat kinta, pertrūksta arba pulsuoja ir kurio garso slėgio lygio pokytis didesnis kaip 5 dBA.
6.11. Pramoninė veikla – ūkio subjektų vykdoma veikla, kuriai vykdyti pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą [5.4] būtinas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas arba dėl kurios pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą [5.2] būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą [5.6] būtina atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.
6.13. Toninis garsas – garsas, kuriame, be visuminio garso, yra girdimas vieno dažnio sandas arba siaurajuostis sandas [5.9].
6.14. Transporto sukeliamas triukšmas – transporto priemonių (kelių, geležinkelių, orlaivių) eismo sukeliamas nuolatinis arba daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas.
6.15. Ūkinė komercinė veikla – ūkinė komercinė veikla, įtraukta į Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių [5.8], ir pramoninė veikla.
6.16. Visuomeninės paskirties pastatas – pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ [5.7] nuostatas, priklausantis viešbučių, maitinimo, kultūros, mokslo (išskyrus institutus ir mokslinio tyrimo įstaigas, observatorijas, meteorologijos stotis, laboratorijas), gydymo (stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos), poilsio ar specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu, pogrupiui.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. V-166, 2018-02-12, paskelbta TAR 2018-02-13, i. k. 2018-02188
IV SKYRIUS
TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. V-166, 2018-02-12, paskelbta TAR 2018-02-13, i. k. 2018-02188
7. Triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos 1 ir 2 lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje.
8. Nepastovus triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje vertinamas pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį ir maksimalų garso slėgio lygį, o pastovus – pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį. Prognozuojamas planuojamos ūkinės veiklos triukšmas vertinamas pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį arba pagal Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties triukšmo rodiklius.
1 lentelė. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje
| Eil. Nr. |
Objekto pavadinimas |
Paros laikas* |
Ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeqT), dBA |
Maksimalus garso slėgio lygis (LAFmax), dBA |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
| 1. |
Gyvenamųjų pastatų gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos |
diena vakaras naktis |
45 40 35 |
55 50 45 |
| 2. |
Visuomeninės paskirties pastatų patalpos, kuriose vyksta mokymas ir (ar) ugdymas |
– |
45 |
55 |
| 3. |
Gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo |
diena vakaras naktis |
65 60 55 |
70 65 60 |
| 4. |
Gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą |
diena vakaras naktis |
55 50 45 |
60 55 50 |
| 5. |
Maitinimo ir kultūros paskirties pastatų salėse estradinių ar kitų pramoginių renginių metu, kino filmų demonstravimo metu |
– |
80 |
85 |
| 6. |
Atvirose koncertų ir šokių salėse estradinių ar kitų pramoginių renginių metu |
diena vakaras naktis |
85 80 55 |
90 85 60 |
* Paros laiko (dienos, vakaro ir nakties) pradžios ir pabaigos valandos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo [1] 2 straipsnio 3, 9 ir 28 dalyse nurodytų dienos triukšmo rodiklio (Ldienos), vakaro triukšmo rodiklio (Lvakaro) ir nakties triukšmo rodiklio (Lnakties) apibrėžtyse.
2 lentelė. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai, naudojami triukšmo strateginio kartografavimo rezultatams įvertinti
| Eil. Nr. |
Objekto pavadinimas |
Ldvn, dBA |
Ldienos, dBA |
Lvakaro, dBA |
Lnakties, dBA |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| 1 |
Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo |
65 |
65 |
60 |
55 |
| 2 |
Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje pramoninės veiklos (išskyrus transportą) stacionarių triukšmo šaltinių sukeliamo triukšmo |
55 |
55 |
50 |
45 |
Punkto pakeitimai:
Nr. V-166, 2018-02-12, paskelbta TAR 2018-02-13, i. k. 2018-02188
9. Neteko galios nuo 2018-02-14
Punkto naikinimas:
Nr. V-166, 2018-02-12, paskelbta TAR 2018-02-13, i. k. 2018-02188
V SKYRIUS
TRIUKŠMO VERTINIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI
11. Šios higienos normos 1 ir 2 lentelėse nurodytų triukšmo rodiklių tiesioginiai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos standartais LST ISO 1996-1 [5.9] ir LST ISO 1996-2 [5.10].
12. Šios higienos normos 1 lentelėje nurodytų triukšmo rodiklių matavimo trukmė priklauso nuo garso šaltinio (-ių) ir yra nurodoma matavimo metoduose arba standartuose. Šios higienos normos 2 lentelėje nurodytų triukšmo rodiklių įvertinimo laiko tarpsnis (ilgalaikė trukmė) yra vieni metai.
13. Triukšmo matavimai ir (ar) modeliavimas gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje atliekami garso sklidimo laisvojo lauko sąlygomis. Atliekant triukšmo matavimo procedūras pastatų išorės aplinkoje bei taikant pataisas esant skirtingiems mikrofono įrengimo atvejams, turi būti vadovaujamasi Lietuvos standartuose LST ISO 1996-1 [5.9] ir LST ISO 1996-2 [5.10] pateiktais nurodymais.
14. Statinių statybos užbaigimo procedūrų metu vertinant statinių inžinerinių sistemų keliamą triukšmą, šių sistemų veikimo sąlygos turi atitikti Lietuvos standarto LST EN ISO 16032 „Akustika. Statinių inžinerinės įrangos garso slėgio lygių matavimas. Ekspertinis metodas“ nuostatas.
15. Atvejais, kai identifikuojami impulsiniai arba toniniai garsai, turi būti vadovaujamasi Lietuvos standartuose LST ISO 1996-1 [5.9] ir LST ISO 1996-2 [5.10] pateiktais nurodymais dėl šių garso charakteristikų įvertinimo ir pataisų taikymo išmatuotiems ar prognozuotiems garso lygiams.
Skyriaus pakeitimai:
Nr. V-166, 2018-02-12, paskelbta TAR 2018-02-13, i. k. 2018-02188
VI SKYRIUS
TRIUKŠMO STRATEGINIO KARTOGRAFAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI
Pakeistas skyriaus pavadinimas:
Nr. V-166, 2018-02-12, paskelbta TAR 2018-02-13, i. k. 2018-02188
16. Rengiant ir tikslinant triukšmo strateginius žemėlapius, taikomi Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties triukšmo rodikliai. Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties triukšmo rodiklių ribiniai dydžiai triukšmo strateginio kartografavimo rezultatams vertinti pateikiami šios higienos normos 2 lentelėje.
17. Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties vertes galima nustatyti skaičiavimais arba matavimais (vertinimo vietoje). Prognozės sudaromos tik skaičiavimais.
18. Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties vertės skaičiavimais nustatomos taikant šias su 2003 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/613/EB dėl gairių pramonės, orlaivių, kelių ir geležinkelių transporto keliamo triukšmo patikslintiems tarpiniams skaičiavimo metodams ir su emisija susijusių duomenų (OL 2003 L 212, p. 49) suderintas metodikas:
18.1. Pramoninės veiklos triukšmas: Lietuvos standartas LST ISO 9613-2 „Akustika. Atviroje erdvėje sklindančio garso silpninimas. 2 dalis. Bendrasis skaičiavimo metodas“;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-166, 2018-02-12, paskelbta TAR 2018-02-13, i. k. 2018-02188
18.2. Orlaivių triukšmas: Europos civilinės aviacijos konferencijos 2005 m. gruodžio 7 d. ataskaitoje ECAC. CEAC Dok. 29 „Triukšmo kontūrų aplink civilinius oro uostus standartinio skaičiavimo metodo ataskaita. Trečias leidimas“ aprašyta metodika. Iš skirtingų skrydžio trajektorijų modeliavimo būdų bus naudojama ECAC. CEAC Dok. 29 2 tomo 3.6 skyriuje aprašyta segmentacijos metodika;
Punkto pakeitimai:
Nr. V-166, 2018-02-12, paskelbta TAR 2018-02-13, i. k. 2018-02188
18.3. Kelių transporto triukšmas: Prancūzijos nacionalinė skaičiavimo metodika „NMPB-Routes-96“ (SETRA-CERTU-LCPC-CSTB), nurodyta Prancūzijos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. gegužės 5 d. įsakyme dėl kelių infrastruktūros triukšmo. Oficialus leidinys, 1995 m. gegužės 10 d., 6 straipsnis („Arr?té du 5 mai 1995 relatif au bruit des infrastructures routi?res, Journal Officiel du 10 mai 1995, Article 6“), ir Prancūzijos standartas „XPS 31-133“. Šiuose dokumentuose spinduliuojamojo triukšmo įvesties duomenys gaunami vadovaujantis „Sausumos transporto triukšmo vadovas, triukšmo lygių prognozavimas, CETUR 1980“ („Guide du bruit des transports terrestres, fascicule prévision des niveaux sonores, CETUR 1980“) nurodymais;
18.4. Geležinkelių transporto triukšmas: Olandijos nacionalinė skaičiavimo metodika „Geležinkelio transporto triukšmo apskaičiavimo ir matavimo rekomendacijos“, Nyderlandų karalystės būsto, teritorijų planavimo ir aplinkos ministerija, 1996 m. lapkričio 20 d. („Reken- en Meetvoorschrift Railverkeerslawaai ’96, Ministerie Volkshuisvesting, Ruimtelijke Ordening en Milieubeheer, 20 November 1996“).
19. Šios higienos normos 18.1 papunktyje nurodytai pramoninės veiklos triukšmo skaičiavimo metodikai tinkamus duomenis apie spinduliuojamąjį triukšmą (įvesties duomenis) galima gauti atlikus matavimus pagal vieną iš tokių metodikų:
19.1. Lietuvos standartas LST ISO 8297 „Akustika. Pramoninių įrenginių su daugeliu garso šaltinių garso galios lygių nustatymas aplinkos triukšmo garso slėgio lygiams įvertinti. Ekspertinis metodas“;
19.2. Lietuvos standartas LST EN ISO 3744 „Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios lygių ir garso energijos lygių nustatymas pagal garso slėgį. Ekspertinis beveik laisvo lauko virš atspindinčiosios plokštumos metodas“;
19.3. Lietuvos standartas LST EN ISO 3746 „Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios ir energijos lygių nustatymas matuojant garso slėgį. Tikrinamasis metodas, naudojant šaltinį gaubiantį matuojamąjį paviršių virš atspindinčiosios plokštumos“.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-166, 2018-02-12, paskelbta TAR 2018-02-13, i. k. 2018-02188
20. Kelių transporto triukšmo Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties vertės skaičiavimais gali būti nustatomos taikant Lietuvos sąlygoms pritaikytą Šiaurės šalių kelių transporto sąlygojamo triukšmo prognozavimo metodą (Nordic Prediction Model for Road Traffic Noise, NPM), trečias leidimas, 1996; TemaNord 1996:525. Šiame punkte minima metodika turi būti suderinta su Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties apibrėžimais ir šios higienos normos 21–23 punktų nuostatomis. Sudarant triukšmo strateginius žemėlapius pagal šiame punkte nurodytą metodiką, turi būti įrodyta, kad gauti rezultatai prilygsta rezultatams, kurie būtų gauti taikant šios higienos normos 18.3 papunktyje nurodytą metodiką.
Punkto pakeitimai:
Nr. V-166, 2018-02-12, paskelbta TAR 2018-02-13, i. k. 2018-02188
21. Sudarant triukšmo strateginį žemėlapį nustatomas metinis vidurkis. Metai yra atitinkami garso sklidimo metai, o vidutinė metų trukmė yra nustatoma pagal meteorologines sąlygas.
22. Sudarant triukšmo strateginį žemėlapį, kuriame vaizduojamas triukšmo poveikis pastatuose ir greta jų, atsižvelgiama tik į laisvai sklindantį garsą, tai reiškia, kad neatsižvelgiama į garsą, atsispindėjusį nuo pastato fasado (paprastai manoma, kad matuojant tai sudaro 3 dB pataisą rezultatuose).
23. Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties įvertinimo taško aukštis priklauso nuo triukšmo įvertinimo paskirties:
23.1. kai skaičiuojama sudarinėjant triukšmo strateginį žemėlapį, kuriame vaizduojamas triukšmo poveikis pastatuose ir greta jų, įvertinimo taškai turi būti 4,0 ± 0,2 m (nuo 3,8 m iki 4,2 m) aukštyje virš žemės paviršiaus ties „triukšmingiausiu“ fasadu; „triukšmingiausias“ fasadas yra arčiausiai į konkretų triukšmo šaltinį atsukta išorinė pastato siena; kitais tikslais galima pasirinkti kitaip;
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas
Nr. V-166, 2018-02-12, paskelbta TAR 2018-02-13, i. k. 2018-02188
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymo Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ pakeitimo