Nutarimas skelbtas: Žin., 2011, Nr. 64-3031

Neoficialus nutarimo tekstas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL PROBLEMINIŲ TERITORIJŲ PLĖTROS PROGRAMŲ PATVIRTINIMO

2011 m. gegužės 18 d. Nr. 588

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558; 2007, Nr. 61-2339; 2010, Nr. 48-2285) 9 straipsnio 4 dalimi ir siekdama įgyvendinti probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą, nustatytą Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 26 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamas:

1.1. Akmenės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.2. Druskininkų savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.3. Ignalinos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.4. Jonavos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.5. Joniškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.6. Jurbarko rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.7. Kelmės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.8. Lazdijų rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.9. Mažeikių rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.10. Pasvalio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.11. Rokiškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.12. Skuodo rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.13. Šalčininkų rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.14. Švenčionių rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą.

2. Rekomenduoti šiuo nutarimu patvirtintose programose nurodytoms savivaldybėms, asociacijoms dalyvauti įgyvendinant 1 punkte nurodytas programas, rekomenduoti savivaldybėms skirti iš savo biudžeto lėšų joms įgyvendinti.

3. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtintų programų prieduose nurodytoms priemonėms įgyvendinti numatytas preliminarus lėšų poreikis gali būti keičiamas rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą ir minėtuose prieduose nurodytų programų sąmatas.

Ministras Pirmininkas                                                                       Andrius Kubilius

Vidaus reikalų ministras                                                                    Raimundas Palaitis

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Akmenės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Akmenės rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

II. Probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Savivaldybėje, kaip ir visoje šalyje, pastebimai mažėja natūralus gyventojų skaičius. Tai lemia kelios priežastys, viena iš jų – neigiamas natūralus gyventojų prieaugis. 1000-iui gyventojų tenkanti natūrali gyventojų kaita savivaldybėje 2008 metais buvo -4,9, 2009 metais – -4,1, o šalyje 2008 metais – -2,6, 2009 metais – -1,6. Gyventojų skaičiaus mažėjimui įtakos taip pat turėjo tarptautinė ir vidinė migracija, kuri savivaldybėje gana didelė. 2008 metais tarptautinės ir vidinės migracijos saldas buvo -345, 2009 metais šis rodiklis padidėjo iki -419.

6. 2010 metų pradžioje 38 procentai visų savivaldybės gyventojų gyveno kaime, likusieji 62 procentai – mieste (Lietuvoje atitinkamai 33 ir 67 procentai). Savivaldybėje 2007 metų pradžioje kaime gyveno 38,1 procento, mieste – 61,9 procento gyventojų. Kaimo gyventojų šiek tiek mažėja dėl sparčiai augančios bedarbystės savivaldybėje.

7. Gyvenamosios aplinkos patrauklumui didelę įtaką turi infrastruktūra. Savivaldybėje visi 199 daugiabučiai namai pastatyti iki 1993 metų. Naujojoje Akmenėje ir Ventoje vyrauja stambiaplokščiai daugiabučiai namai. Tokie namai yra neekonomiški energijos vartojimo požiūriu. Senstant gyvenamųjų namų fondui ir brangstant energijos ištekliams, vis opesnė darosi racionalaus energijos vartojimo problema, o kartu sunku išlaikyti ir būstą. Dėl minėtų veiksnių atsiranda poreikis atnaujinti šiuos namus. 2007 metais savivaldybėje atnaujinti 2 daugiabučiai namai, 2010 m. sausio 1 d. – 14 daugiabučių namų, iš kurių 9 atnaujinti kompleksiškai ir 5 – iš dalies. Savivaldybėje yra vienas bendrabučio tipo gyvenamasis namas, kuris gyvenamajai paskirčiai nebenaudojamas.

8. Savivaldybės socialinio būsto poreikis didėja. Čia yra 354 socialiniai būstai, kurie nebeatitinka esminių statybos techninių reikalavimų. 2009 metais gruodžio 31 d. savivaldybėje buvo 159 asmenys (šeimos), įrašyti į socialinio būsto laukiančių asmenų sąrašus.

9. Iš viso savivaldybei priklauso 57 viešosios paskirties pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. 2010 m. sausio 1 d. jų renovuota tik 17,5 procento (10 pastatų).

10. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2008 m. sausio 1 d. buvo 8,6 procento (šalyje – 4,3 procento), 2009 metais sausio 1 d. – 10,9 procento (šalyje – 4,4 procento), 2010 m. sausio 1 d. – 17,6 procento (šalyje – 12,5 procento) ir buvo didžiausias Šiaulių apskrityje, 2010 m. sausio 1 d. jis viršijo šalies vidurkį apie 40 procentų. Bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų savivaldybėje nuolat didėja, ir savivaldybės ir šalies vidurkis labai skiriasi. Savivaldybėje 2010 m. sausio 1 d. ilgalaikių bedarbių dalis sudarė 27,9 procento registruotų bedarbių.

11. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 2008 metais savivaldybėje buvo 4,3 procento (socialinės pašalpos gavėjai – 1 181 gyventojas), o šalies vidurkis – tik 1,1 procento. Šis savivaldybės rodiklis 2008 metais beveik keturiskart viršijo šalies vidurkį. 2009 metais socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis padidėjo iki 7,2 procento (socialines pašalpas gavo 1 951 gyventojas). Per 2010 metų 9 mėnesius savivaldybės socialinių pašalpų gavėjų ir gyventojų santykis išaugo iki 11 procentų.

12. Savivaldybėje aktyvėja bendruomenių veikla. 2007 metų pradžioje probleminėje teritorijoje buvo registruotos 27 bendruomenės, 2010 m. sausio 1 d. – jau 30: Naujosios Akmenės mieste (1), Naujosios Akmenės kaimiškojoje seniūnijoje (5), Akmenės seniūnijoje (8), Ventos seniūnijoje (6), Papilės seniūnijoje (7) ir Kruopių seniūnijoje (3). Jos vienija 1 980 narių. Veiksminga bendruomenių veikla ir bendruomeninės iniciatyvos gali įtraukti vietos gyventojus į savivaldybės plėtros procesus ir taip sumažinti socialinę bei ekonominę atskirtį.

13. Tiesioginės užsienio investicijos leidžia prognozuoti savivaldybės plėtros perspektyvas. Analizuojant tiesioginių užsienio investicijų rodiklį savivaldybėje, galima teigti, kad užsienio investicijų lygis palyginti žemas. 2008 metų pabaigoje vienam savivaldybės gyventojui teko 3 842 litai tiesioginių užsienio investicijų (Lietuvoje vienam šalies gyventojui vidutiniškai – 9 565 litai). 2009 metų pabaigoje šis rodiklis savivaldybėje šiek tiek sumažėjo iki 3 664 litų, todėl labai atsiliko nuo šalies rodiklio – 10 122 litų.

14. Prasta savivaldybės socialinės infrastruktūros būklė, nepakankama būsto kokybė ir nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, išliekantis ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos lemia tai, kad savivaldybė – vis dar probleminė teritorija.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS STRATEGINIS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

15. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

16.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

16.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

17. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

17.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

17.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

17.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

17.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

17.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

17.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

17.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

18. Programos 16 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

18.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

18.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

19. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 44,7 procento);

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 227,3 procento).

20. Programos 17 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

20.1. 17.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

20.2. 17.2 punkte nurodyto uždavinio:

20.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

20.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

20.3. 17.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

20.4. 17.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

20.5. 17.5 punkte nurodyto uždavinio:

20.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

20.5.2. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

20.6. 17.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

20.7. 17.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

21. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

21.1. bus įgyvendinti 3 kompleksinės urbanistinės plėtros projektai savivaldybėje (2 Naujojoje Akmenėje, vienas – Akmenėje) (2008–2009 metais pradėti vykdyti 2 tokie projektai, kurie bus baigti 2011 metais);

21.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis išaugs atitinkamai nuo 0 procentų (0 namų) visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose 2009 metais iki 23,6 procento (47 namai) 2013 metais;

21.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 12,6 procento (nuo 159 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 139 asmenų (šeimų) 2013 metais);

21.4. 7 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2010 metais įvykdyti 2 tokie projektai, dar 2 pradėti vykdyti);

21.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 21,8 procento (nuo 1 950 gyventojų 2009 metais iki 2 376 gyventojų 2013 metais);

21.6. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų išaugs 2,1 karto (nuo 17,5 procento 2009 metais iki 37 procentų 2013 metais);

21.7. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 29,9 procento (nuo 461 ilgalaikio bedarbio 2009 metais iki 323 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

21.8. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padidės nuo 42 procentų valstybės tarnautojų ir darbuotojų 2009 metais iki 60 procentų – 2013 metais.

V. programos įgyvendinimas

22. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

23. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

24. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Akmenės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai			Asignavimų valdytojai	Priemonių vykdytojai
		2011 metai	2012 metai	2013 metai
	Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui
1.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą
1.1.	Sutvarkyti Naujosios Akmenės gyvenamųjų kvartalų ir gatvių gyvenamąją aplinką (V. Kudirkos, Vytauto gatvėse ir L. Petravičiaus aikštėje)	1 309,08 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 1 112,718, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 98,181, savivaldybės biudžetas – 98,181)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas – 75)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas – 75)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Akmenės rajono savivaldybė
1.2.	Kompleksiškai sutvarkyti Naujosios Akmenės kultūros rūmų aplinkos teritoriją ir Žalgirio gatvės atkarpą	506 (iš jų ES struktūriniai fondai – 430,1, valstybės biudžetas – 37,95, savivaldybės biudžetas – 37,95)	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Akmenės rajono savivaldybė
1.3.	Modernizuoti ir plėtoti transporto infrastruktūrą Ventos mieste (rekonstruoti Statybininkų ir Žemaičių gatves)	1 551,9 (iš jų ES struktūriniai fondai – 945,97, valstybės biudžetas – 116,85, savivaldybės biudžetas – 50,08, valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 439)	2 300 (iš jų valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 300, savivaldybės biudžetas – 2 000)	600 (iš jų valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 500, savivaldybės  biudžetas  – 100)	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Akmenės rajono savivaldybė
2.	Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą
2.1.	(neteko galios) Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)
2.2.	Atnaujinti daugiabučius namus kompleksiškai tvarkomose Naujosios Akmenės, Akmenės, Ventos miestų ir Papilės miestelio teritorijose	3 500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 975, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 525)	14 323,1 (iš jų ES struktūriniai fondai – 12 174,7, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 2 148,4)	3 327,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 828,3, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 499,1)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Akmenės rajono savivaldybė
2.3.	Socialinių būstų, esančių modernizuojamuose daugiabučiuose namuose, atnaujinimas	–	342,1 (iš jų ES struktūriniai fondai – 290,8, savivaldybės biudžetas – 51,3)	590,6 (iš jų ES struktūriniai fondai – 502, savivaldybės biudžetas – 88,6)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Akmenės rajono savivaldybė
3.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą
3.1.	Sutvarkyti Akmenės rajono savivaldybės kaimų ir miestelių gyvenamąją aplinką (sutvarkyti Papilės seniūnijos Klaišių kaimo gatvę)	–	–	539,32 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama  – 356,58, valstybės biudžetas – 74,88, savivaldybės biudžetas – 107,86)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Akmenės rajono savivaldybė
3.2.	Renovuoti Akmenės rajono savivaldybės Ventos miesto kultūros namų (kino teatro) pastatą	417,79 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 345,28, valstybės biudžetas – 72,51)	417,79 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 345,28, valstybės biudžetas – 72,51)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja)	Akmenės rajono savivaldybė
3.3.	Renovuoti Akmenės rajono savivaldybės Papilės miestelio kultūros namų pastatą	417,79 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 345,28, valstybės biudžetas – 72,51)	417,79 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 345,28, valstybės biudžetas – 72,51)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja),	Akmenės rajono savivaldybė
3.4.	Renovuoti Akmenės rajono savivaldybės Sablauskių kaimo kultūros namų pastatą	510,34 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 421,77, valstybės biudžetas – 88,57)	–	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja)	Akmenės rajono savivaldybė
3.5.	Plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Akmenės rajone (Ventoje, Papilėje, Žerkščiuose)	3 183 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 705,55, valstybės biudžetas – 238,725, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,725)	3 183 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 705,55, valstybės biudžetas – 238,725, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,725)	3 182 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 704,7, valstybės biudžetas – 238,65, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,65)	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“, Akmenės rajono savivaldybė
3.6.	Atnaujinti Akmenės miesto kultūros namų pastatą ir kompleksiškai sutvarkyti aplinką	350 (iš jų ES struktūriniai fondai – 297,5, valstybės biudžetas – 26,25, savivaldybės biudžetas – 26,25)	340 (iš jų ES struktūriniai fondai – 289, valstybės biudžetas – 25,5, savivaldybės biudžetas – 25,5)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Akmenės rajono savivaldybė
3.7.	Atnaujinti viešosios paskirties pastatus, kompleksiškai plėtoti bendruomenės infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką Akmenės ir Ventos miestuose	1 054,44 (iš jų ES struktūriniai fondai –896,274, valstybės biudžetas – 79,083, savivaldybės biudžetas – 79,083)	1 054,44 (iš jų ES struktūriniai fondai –896,274, valstybės biudžetas – 79,083, savivaldybės biudžetas – 79,083)	1 054,44 (iš jų ES struktūriniai fondai –896,274, valstybės biudžetas – 79,083, savivaldybės biudžetas – 79,083)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Akmenės rajono savivaldybė
4.	Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas
4.1.	Įgyvendinti Akmenės rajono savivaldybės vietos veiklos grupės strategijos „Kaimo vietovės studija ir integruotos strategijos tobulinimas, siekiant gyvenimo kokybės gerinimo Akmenės rajono savivaldybės kaimo gyvenamojoje vietovėje“ priemones	2 115 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 797,75, savivaldybės biudžetas – 317,25)	2 115 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 797,75, savivaldybės biudžetas – 317,25)	2 115 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 797,75, savivaldybės biudžetas – 317,25)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Akmenės rajono savivaldybės vietos veiklos grupė, Akmenės rajono savivaldybė
5.	Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą
5.1.	Modernizuoti Akmenės rajono Naujosios Akmenės mokyklą-darželį „Buratinas“	–	490 (iš jų ES struktūriniai fondai – 416,5, valstybės biudžetas – 73,5)	559,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 475,3, valstybės biudžetas – 83,9)	Ūkio ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Akmenės rajono savivaldybė
5.2.	Rekonstruoti – pritaikyti Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos reikmėms pastatą Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos g. 9	250 (valstybės biudžetas)	300 (valstybės biudžetas)	300 (valstybės biudžetas)	Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Akmenės rajono savivaldybė
5.3.	Rekonstruoti Naujosios Akmenės ligoninės pastatą	712,6 (iš jų ES struktūriniai fondai – 605,7, valstybės biudžetas –106,9)	500 (valstybės biudžetas)	500 (valstybės biudžetas)	Ūkio ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Akmenės rajono savivaldybė
5.4.	Steigti universalius daugiafunkcius centrus Akmenės rajono kaimo gyvenamosiose vietovėse	556 (iš jų ES struktūriniai fondai – 472,6, savivaldybės biudžetas – 83,4)	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Akmenės rajono savivaldybė
6.	Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti
6.1.	Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų	400 (Užimtumo fondas)	400 (Užimtumo fondas)	400 (Užimtumo fondas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šiaulių teritorinė darbo birža
6.2.	Remti savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus	100 (Užimtumo fondas)	100 (Užimtumo fondas)	100 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šiaulių teritorinė darbo birža, Akmenės rajono savivaldybė
7.	Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus
7.1.	Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Akmenės rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti	90 (iš jų ES struktūriniai fondai – 76,5, savivaldybės biudžetas – 13,5)	90 (iš jų ES struktūriniai fondai – 76,5, savivaldybės biudžetas – 13,5)	90 (iš jų ES struktūriniai fondai – 76,5, savivaldybės biudžetas – 13,5)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Akmenės rajono savivaldybė
	Iš viso	17 023,94 (iš jų ES struktūriniai fondai – 10 517,91, valstybės biudžetas – 1 187,529, savivaldybės biudžetas – 705,694, Užimtumo fondas – 500, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 910,08, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,725, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 525, valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 439)	28 373,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 18 622,82, valstybės biudžetas – 1 474,328, savivaldybės biudžetas – 2 600,633, Užimtumo fondas – 500, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 488,31, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,725, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 2 148,4, valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 300)	14 857,96 (iš jų ES struktūriniai fondai – 8 758,074, valstybės biudžetas – 1 451,513, savivaldybės biudžetas – 856,293, Užimtumo fondas – 400, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 154,33, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,65, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 499,1, valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 500)

Priedo pakeitimai:

Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Druskininkų savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Druskininkų savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 m. sausio 1 d. gyveno 24 044 gyventojai, dauguma – Druskininkų mieste (16 111 gyventojų). Kaimo gyventojų procentas (33 procentai) buvo lygus šalies vidurkiui. Dauguma gyventojų (64,6 procento) buvo darbingo amžiaus. Šis rodiklis buvo kiek mažesnis už šalies vidurkį (65 procentai), tačiau turėjo tendenciją didėti. Nuo 2006 metų iki 2010 m. sausio 1 d. darbingo amžiaus gyventojų padaugėjo 2,7 procento (nuo 15 125 iki 15 530). Net 19,5 procento (nuo 4 269 iki 3 435) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, pensinio amžiaus gyventojų sumažėjo 5,2 procento. Nuo 2006 metų pradžios iki 2010 metų pradžios probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo 2,9 procento. Tarptautinės ir vidinės migracijos saldas 2009 metais buvo neigiamas (-84).

6. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. Savivaldybėje 2009 metais buvo 276 daugiabučiai. Per 2008–2009 metus Druskininkuose visiškai renovuoti 2 daugiabučiai gyvenamieji namai, apšiltintos 2 daugiabučių namų sienos. Kadangi gyvenimo sąlygos labiausiai pablogėjusios daugiabučiuose namuose (ypač bendrabučio tipo), labai svarbu juos atnaujinti, t. y. gerinti energijos vartojimo efektyvumą lemiančias savybes. Atnaujinus ir apšiltinus daugiabučius namus, padidėjo gyvenamosios aplinkos patrauklumas. Be to, net 79,7 procento visų probleminėje teritorijoje esančių daugiabučių namų pastatyti iki 1990 metų, iš jų 33,3 procento – 1940–1960 metais.

7. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji, šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų, bei savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, laukiantys būsto sąlygų pagerinimo. Socialinio būsto fondo plėtra probleminėje teritorijoje per lėta. Socialinio būsto pasiūla didėja lėtai, o šeimų ir asmenų, pageidaujančių tokio būsto, sparčiai daugėja. Nuo 2007 iki 2009 metų iš naujo įrengta ar modernizuota 10 ir nupirkta 19 socialinių būstų, jais aprūpinta 8,4 procento visų laukiančiųjų socialinio būsto. Nuo 2007 iki 2009 metų asmenų (šeimų), įrašytų į socialinio būsto laukiančių asmenų sąrašus, padaugėjo nuo 235 asmenų (šeimų) iki 319 asmenų (šeimų), t. y. 35,7 procento. Nors probleminėje teritorijoje socialinio būsto paklausa didėjo mažiau negu vidutiniškai šalyje, ji beveik 10 kartų viršijo valstybei ar savivaldybei priklausančio socialinio būsto skaičiaus padidėjimą.

8. 2009 metais savivaldybei priklausė 80 visuomeninės paskirties pastatų, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Iki 2007 metų renovuota 13, t. y. 16,25 procento, o 2007–2009 metais – 9, t. y. 11,25 procento visuomeninės paskirties pastatų, kuriuose teikiamos švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės pagalbos paslaugos. Visa renovuotų visuomeninės paskirties pastatų dalis šiuo metu yra 27,5 procento.

9. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2007 ir 2008 metų pabaigoje teko atitinkamai 672 ir 812 litų tiesioginių užsienio investicijų (6,4 procento 2007 metų ir 8,5 procento 2008 metų šalies vidurkio). Nedideles tiesiogines investicijas kompensavo gana didelės materialinės investicijos. Savivaldybės gyventojui 2008 metais teko 8 289 litai materialinių investicijų – 107,6 procento šalies vidurkio (7 701 litas vienam gyventojui).

10. Probleminėje teritorijoje veikiančių bendruomenių įtaka ekonominei ir infrastruktūros plėtrai kol kas nedidelė, tačiau jų vaidmuo savivaldos procesuose vis svarbesnis. Dzūkijos vietos veiklos grupės veikloje, apimančioje visas Alytaus apskrities savivaldybes, 2007 metais dalyvavo 2 savivaldybės kaimo bendruomenės, atstovaujančios 1 987 gyventojams, arba 24,6 procento visų probleminės teritorijos kaimo gyventojų. 2008 metais įkurta Druskininkų vietos veiklos grupė. Jos veikloje dalyvauja visos 10 įregistruotų kaimo bendruomenių ir kaimo verslo atstovai. Vietos projektai įtrauks daugumą kaimo gyventojų į aktyvią bendruomeninę veiklą.

11. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 14,3 procento – 52,1 procento didesnis už šalies vidurkį (9,4 procento). 2009 metais Druskininkų darbo biržoje buvo registruoti 2 203 bedarbiai, iš jų – 286 ilgalaikiai bedarbiai (13 procentų visų registruotų bedarbių).

12. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 2009 metais probleminėje teritorijoje buvo 4,2 procento, taigi 90,9 procento didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento). Palyginti su 2008 metais, šis santykis padidėjo 2,3 karto.

13. Prasta savivaldybės socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji aplinka ir didelis ilgalaikis nedarbas lemia tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai probleminėje teritorijoje – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – daug didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

14. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

15. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

15.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

15.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

16. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

16.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

16.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

16.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

16.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

16.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

16.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

16.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

17. Programos 15 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

18. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

18.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 52,1 procento);

18.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 90,9 procento).

19. Programos 16 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

19.1. 16.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

19.2. 16.2 punkte nurodyto uždavinio:

19.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

19.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

19.3. 16.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

19.4. 16.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

19.5. 16.5 punkte nurodyto uždavinio:

19.5.1. patobulinos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

19.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

19.6. 16.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

19.7. 16.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

20. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

20.1. Druskininkuose bus įgyvendinti 6 kompleksinės urbanistinės plėtros projektai (2008–2009 metais įvykdyti 3 tokie projektai);

20.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 1,6  /  2 procentų 2009 metais iki 3,6  /  4 procentų 2013 metais;

20.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) nepadaugės, bus tiek pat;

20.4. 2 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais tokie projektai nevykdyti);

20.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 10 procentų (nuo 2 178 gyventojų 2009 metais iki 2 437 gyventojų 2013 metais);

20.6. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų išaugs 56,4 procento (nuo 27,5 procento 2009 metais iki 43 procentų 2013 metais);

20.7. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 30,1 procento (nuo 286 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 200 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

20.8. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 8,1 procento (nuo 74 procentų 2009 metais iki 80 procentų 2013 metais).

V. programos įgyvendinimas, stebėsena ir atskaitomybė

21. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

22. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

23. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Druskininkų savivaldybės – probleminės teritorijos
plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai			Asignavimų valdytojai	Priemonių vykdytojai
		2011 metai	2012 metai	2013 metai
	Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui
1.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą
1.1.	Gerinti kurorto aplinkos infrastruktūrą	100 (savivaldybės biudžetas – 100)	1 037 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 881,45, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 77,78, savivaldybės biudžetas – 77,77)	2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 785,31, valstybės biudžetas – 157,34, savivaldybės biudžetas – 57,35)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Druskininkų savivaldybė
2.	Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą
2.1.	Atnaujinti daugiabučius namus Viečiūnų kaime ir Leipalingio miestelyje – gerinti energijos vartojimo efektyvumą lemiančias savybes	342 (iš jų ES struktūriniai fondai – 290,7, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 51,3)	342 (iš jų ES struktūriniai fondai – 290,7, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 51,3)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Druskininkų savivaldybė
2.2.	Pritaikyti negyvenamąsias patalpas, esančias Viečiūnų kaime ir Leipalingio miestelyje, socialiniam būstui, aprūpinti būstu mažas pajamas gaunančius asmenis (šeimas)	–	600 (iš jų ES struktūriniai fondai – 510, savivaldybės biudžetas – 90)	436 (iš jų ES struktūriniai fondai – 370,6, savivaldybės biudžetas – 65,4)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Druskininkų savivaldybė
3.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą
3.1.	Sukurti viešąją infrastruktūrą Viečiūnų kaime	984 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 651, pridėtinės vertės mokestis iš Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės asignavimų – 136, savivaldybės biudžetas – 197)	178 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 117,7, pridėtinės vertės mokestis iš Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės asignavimų – 24,7, savivaldybės biudžetas – 35,6)	–	Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja), Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja)	Druskininkų savivaldybė
4.	Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas
4.1.	Skatinti vietos kultūrą ir telkti bendruomenes	50 (iš jų valstybės biudžetas – 7,5, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 42,5)	100 (iš jų valstybės biudžetas – 15, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85)	50 (iš jų valstybės biudžetas – 7,5, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 42,5)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Druskininkų vietos veiklos grupė, Druskininkų savivaldybė
4.2.	Įgyvendinti bendruomenių verslo iniciatyvas	–	300 (iš jų valstybės biudžetas – 45, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 255)	74 (iš jų valstybės biudžetas – 11,1, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 62,9)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Druskininkų vietos veiklos grupė, Druskininkų savivaldybė
4.3.	Vykdyti kaimo atnaujinimą ir plėtrą	2 000 (iš jų valstybės biudžetas – 300, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 700)	750 (iš jų valstybės biudžetas – 112,5, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 637,5)	1 050 (iš jų valstybės biudžetas – 157,5, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 892,5)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Druskininkų vietos veiklos grupė, Druskininkų savivaldybė
4.4.	Įvairinti kaimo vietovių ekonomiką ir kurti užimtumo prielaidas	–	300 (iš jų valstybės biudžetas – 45, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 255)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Druskininkų vietos veiklos grupė, Druskininkų savivaldybė
5.	Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą
5.1.	Įrengti jaunimo užimtumo centrą	2 049 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 741,65, savivaldybės biudžetas – 307,35)	2 096 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 781,6, savivaldybės biudžetas – 314,4)	1 927 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 637,95, savivaldybės biudžetas – 289,05)	Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Druskininkų savivaldybė
5.2.	Gerinti Druskininkų savivaldybės nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą	–	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	279 (iš jų ES struktūriniai fondai – 237,15, savivaldybės biudžetas – 41,85)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Druskininkų savivaldybė
6.	Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus
6.1.	Organizuoti Druskininkų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams ugdyti	–	149 (iš jų ES struktūriniai fondai – 126,65, savivaldybės biudžetas – 22,35)	137 (iš jų ES struktūriniai fondai – 116,45, savivaldybės biudžetas – 20,55)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Druskininkų savivaldybė
6.2.	Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Druskininkų savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti	–	–	99 (iš jų ES struktūriniai fondai – 84,15, savivaldybės biudžetas – 14,85)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Druskininkų savivaldybė
6.3.	Rengti ir atnaujinti Druskininkų savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės ekspertų, naudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų planavimą atsakingų Druskininkų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus	–	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)	178 (iš jų ES struktūriniai fondai – 151,3, savivaldybės biudžetas – 26,7)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Druskininkų savivaldybė
	Iš viso	5 525 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 032,35, valstybės biudžetas – 307,5, savivaldybės biudžetas – 604,35, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 51,3, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 393,5, pridėtinės vertės mokestis iš Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės asignavimų – 136)	6 552 (iš jų ES struktūriniai fondai –4 185,4, valstybės biudžetas – 280,28, savivaldybės biudžetas – 645,12, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 51,3, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 350,2, pridėtinės vertės mokestis iš Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės asignavimų – 24,7)	6 230 (iš jų ES struktūriniai fondai –4 382,91, valstybės biudžetas – 333,44, savivaldybės biudžetas – 515,75, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 997,9)

––––––––––––––––––

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ignalinos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Ignalinos rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 19 374 gyventojai, iš jų Ignalinoje – 5 948, Dūkšte – 915 gyventojų. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (64,6 procento) gyveno kaime – jų dalis buvo beveik dukart didesnė už šalies vidurkį (33 procentai).

6. 2010 metų pradžioje 57,9 procento probleminės teritorijos gyventojų buvo darbingo amžiaus. Šis rodiklis daug mažesnis už šalies vidurkį (65 procentai). Palyginti su šalies vidurkiu, mažiau buvo 0–15 metų gyventojų – 14,4 procento ir gerokai daugiau pensinio amžiaus gyventojų – 27,7 procento (šalyje atitinkamai 16,2 ir 18,8 procento). Nuo 2008 iki 2010 metų sumažėjo visų amžiaus grupių gyventojų: 0–15 metų gyventojų – net 8,6 procento (nuo 3 060 iki 2 796), pensinio amžiaus gyventojų – 7,1 procento (nuo 5 779 iki 5 368), darbingo amžiaus gyventojų – 0,9 procento (nuo 11 308 iki 11 210). Nuo 2008 metų pradžios iki 2010 metų pradžios gyventojų sumažėjo 3,8 procento. Tarptautinės ir vidinės migracijos saldas 2008 metais buvo neigiamas (-116). 2009 metais padėtis nedaug pagerėjo (-115). Dėl migracijos per 2008 ir 2009 metus probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo po 0,6 procento. Neigiamos migracijos tendencijos, mažėjantis gyventojų skaičius ir didelis pensinio amžiaus gyventojų procentas rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

7. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. Savivaldybėje yra 208 daugiabučiai gyvenamieji namai. Šie namai pasenę, termoizoliacinės jų savybės neatitinka nustatytų reikalavimų, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šiluminės energijos. Brangstant energijai, daugeliui namų ūkių būstą išlaikyti vis sunkiau. Probleminėje teritorijoje yra 8 bendrabučio tipo gyvenamieji namai: Ignalinoje – 6, Vidiškių gyvenvietėje – 1, Didžiasalio gyvenvietėje – 1.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalūs asmenys. Socialinio būsto fondo plėtra probleminėje teritorijoje per lėta, socialinio būsto pasiūla nedidėja, o asmenų, pageidaujančių tokio būsto, sparčiai daugėja. Nuo 2007 iki 2009 metų asmenų (šeimų), įrašytų į socialinio būsto laukiančių asmenų sąrašus, padaugėjo nuo 192 asmenų (šeimų) iki 212 asmenų (šeimų), t. y. 10,4 procento.

9. Savivaldybei 2009 metais priklausė 24 visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Renovuota tik 16,7 procento šių pastatų (4 pastatai).

10. Probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 1 328 kilometrai kelių, iš jų 166 kilometrai (12,5 procento) – patobulintos dangos; valstybinės reikšmės kelių atitinkamai – 511,44 kilometro, iš jų 305,154 kilometro – patobulintos dangos.

11. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 13,3 procento, taigi 1,4 karto didesnis už šalies vidurkį (9,4 procento). 2009 metų gruodį savivaldybėje bedarbiai sudarė 17,7 procento darbingo amžiaus gyventojų ir, palyginti su 2008 metų gruodžiu, jų padaugėjo dukart. 2010 metų rugpjūtį bedarbiai sudarė 19,5 procento darbingo amžiaus gyventojų. 2009 metų gruodį registruoti 885 ilgalaikiai bedarbiai – 20,7 procento visų registruotų bedarbių.

12. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 2009 metais probleminėje teritorijoje buvo 4,2 procento (2008 metais – 2,4 procento).

13. 2009 metais probleminės teritorijos kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovavo 6 419-ai gyventojų, arba 51,3 procento probleminės teritorijos kaimo gyventojų, šias bendruomenes vienijo 2007 metais įsteigta Ignalinos rajono vietos veiklos grupė. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

14. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 ir 2009 metų pabaigoje teko atitinkamai 391 ir 292 litai tiesioginių užsienio investicijų (vos 4,1 procento 2008 metų ir 2,9 procento 2009 metų šalies vidurkio). Materialinių investicijų vienam gyventojui 2008 metais teko 2 330 litų, tačiau ir šis rodiklis tesiekia 30,3 procento šalies vidurkio.

15. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas lemia tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 41,5 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 90,9 procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio:

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio:

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

21.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

22.1. Ignalinoje bus įgyvendintas vienas kompleksinės urbanistinės plėtros projektas (2008–2009 metais tokie projektai nevykdyti);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 0 / 0 procentų 2010 metais iki 4,8 / 4,8 procento 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 5,2 procento (nuo 212 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 201 asmens (šeimos) 2013 metais);

22.4. 9 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais tokie projektai nevykdyti);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 20 procentų (nuo 6 419 gyventojų 2009 metais iki 7 703 gyventojų 2013 metais);

22.6. patobulintos dangos kelių padaugės 32,4 procento (nuo 257 kilometrų 2009 metais iki 340,3 kilometro 2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų išaugs 49,7 procento (nuo 16,7 procento 2009 metais iki 25 procentų 2013 metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 26,6 procento (nuo 885 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 650 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius  metus, padaugės 33,3 procento (nuo 60 procentų 2009 metais iki 80 procentų 2013 metais).

V. programos įgyvendinimas

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Ignalinos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

Ignalinos RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai			Asignavimų valdytojai	Priemonių vykdytojai
		2011 metai	2012 metai	2013 metai
	Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui
1.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą
1.1.	Kompleksiškai plėtoti Ignalinos rajono savivaldybės miestų infrastruktūrą	3 035,5 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai –2 580,18, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 227,66, savivaldybės biudžetas – 227,66)	1 100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 935, valstybės biudžetas – 82,5, savivaldybės biudžetas – 82,5)	1 177,6 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 000,96, valstybės biudžetas – 88,32, savivaldybės biudžetas – 88,32)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Ignalinos rajono savivaldybė
1.2.	Modernizuoti ir plėtoti Ignalinos rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą	–	–	6 004,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 104, savivaldybės biudžetas – 900,7)	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Ignalinos rajono savivaldybė
1.3.	Gerinti vandens telkinių būklę Ignalinos rajono savivaldybėje	2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 700, savivaldybės biudžetas – 300)	1 147,8 (iš jų ES struktūriniai fondai –975,6, savivaldybės biudžetas – 172,2)	–	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Ignalinos rajono savivaldybė
1.4.	Įrengti dviračių ir pėsčiųjų taką Ignalinoje nuo Švenčionių gatvės iki Sporto gatvės	566,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 481,7, savivaldybės biudžetas – 85)	–	–	Ūkio ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Ignalinos rajono savivaldybė
2.	Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą
2.1.	Atnaujinti daugiabučius namus Ignalinos rajono savivaldybėje – pirmiausia padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą	3 998 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 398,3, savivaldybės biudžetas – 599,7)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	2 410,27 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 048,73, savivaldybės biudžetas – 361,54)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Ignalinos rajono savivaldybė
2.2.	Plėtoti socialinį būstą Ignalinos rajono savivaldybėje	1 178,6 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 001,8, savivaldybės biudžetas – 176,8)	–	574,6 (iš jų ES struktūriniai fondai –488,4, savivaldybės biudžetas – 86,2)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Ignalinos rajono savivaldybė
3.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą
3.1.	Sudaryti spartesnės ūkinės veiklos diversifikacijos prielaidas Ignalinos rajono savivaldybės kaimo gyvenamosiose vietovėse	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	3 684,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 132, savivaldybės biudžetas – 552,7)	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Ignalinos rajono savivaldybė
3.2.	Renovuoti ir plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Ignalinos rajone (Linkmenyse, Naujasodyje, Limine, Dūkšte, Kaniūkuose, Ažukarklinėje, Vidiškėse, Rimšėnuose, Naujajame Daugėliškyje, Radeikiškėse, Rimšėje, Didžiasalyje)	7 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 950, savivaldybės biudžetas – 1 050)	7 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –5 950, savivaldybės biudžetas – 1 050)	8 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –6 800, savivaldybės biudžetas – 1 200)	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	uždaroji akcinė bendrovė „Ignalinos vanduo“, Ignalinos rajono savivaldybė
3.3.	Plėtoti Ignalinos miesto, Palūšės ir Strigailiškio kaimų aglomeracijos kurortinės vietovės vandentiekio ir nuotekų tinklus	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	1 500 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 275, savivaldybės biudžetas – 225)	1 500 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 275, savivaldybės biudžetas – 225)	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	uždaroji akcinė bendrovė „Ignalinos vanduo“, Ignalinos rajono savivaldybė
4.	Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas
4.1.	Remti bendruomeninių iniciatyvų projektus, įgyvendinamus per vietos veiklos grupes, organizuoti konferencijas, pasitarimus, kitus renginius, skirtus bendruomenių atstovams	1 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	2 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 700, savivaldybės biudžetas – 300)	3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Ignalinos rajono savivaldybė
4.2.	Skatinti Ignalinos rajono žuvininkystės vietos veiklos grupės įgyvendinamą žuvininkystės regiono plėtrą Ignalinos rajone	200 (iš jų Europos žuvininkystės fondas – 170, savivaldybės biudžetas – 30)	200 (iš jų Europos žuvininkystės fondas – 170, savivaldybės biudžetas – 30)	300 (iš jų Europos žuvininkystės fondas – 255, savivaldybės biudžetas – 45)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Ignalinos rajono savivaldybė
5.	Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą
5.1.	Plėtoti nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą Ignalinos rajono savivaldybėje	400 (iš jų ES struktūriniai fondai – 340, savivaldybės biudžetas – 60)	600 (iš jų ES struktūriniai fondai – 510, savivaldybės biudžetas – 90)	239,2 (iš jų ES struktūriniai fondai –203,3, savivaldybės biudžetas – 35,9)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Ignalinos rajono savivaldybė
5.2.	Plėtoti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą Ignalinos rajono savivaldybėje	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	576,5 (iš jų ES struktūriniai fondai – 490, savivaldybės biudžetas – 86,5)	–	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Ignalinos rajono savivaldybė
5.3.	Modernizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas Ignalinos rajono savivaldybėje	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	467,3 (iš jų ES struktūriniai fondai –397,2, savivaldybės biudžetas – 70,1)	–	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Ignalinos rajono savivaldybė
5.4.	Steigti universalius daugiafunkcius centrus Ignalinos rajono savivaldybės kaimo gyvenamosiose vietovėse	–	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	546,7 (iš jų ES struktūriniai fondai –464,7, savivaldybės biudžetas – 82)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Ignalinos rajono savivaldybė
6.	Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti
6.1.	Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų	100 (Užimtumo fondas)	100 (Užimtumo fondas)	100 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Utenos teritorinė darbo birža
6.2.	Remti savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus	180 (Užimtumo fondas)	180 (Užimtumo fondas)	180 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Ignalinos rajono savivaldybė, Utenos teritorinė darbo birža
6.3.	Skatinti kaimo turizmo veiklą Ignalinos rajono savivaldybėje	50 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)	50 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)	50 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Ignalinos rajono savivaldybė
7.	Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus
7.1.	Tobulinti Ignalinos rajono savivaldybės institucijų ir įstaigų darbuotojų kvalifikaciją	60 (iš jų ES struktūriniai fondai – 51, savivaldybės biudžetas – 9)	60,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 51,2, savivaldybės biudžetas – 9)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Ignalinos rajono savivaldybė
7.2.	Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Ignalinos rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti	50 (iš jų ES struktūriniai fondai – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)	50,5 (iš jų ES struktūriniai fondai – 42,9, savivaldybės biudžetas – 7,6)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Ignalinos rajono savivaldybė
7.3.	Rengti ir atnaujinti Ignalinos rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės ekspertų, naudojant metodinę ir techninę paramą, gerinti už teritorijų planavimą atsakingų Ignalinos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus	120 (iš jų ES struktūriniai fondai – 102, savivaldybės biudžetas – 18)	124,1 (iš jų ES struktūriniai fondai –105,5, savivaldybės biudžetas – 18,6)	120 (iš jų ES struktūriniai fondai – 102, savivaldybės biudžetas – 18)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Ignalinos rajono savivaldybė
	Iš viso	27 038,8 (iš jų ES struktūriniai fondai –21 682,48, valstybės biudžetas – 227,66, savivaldybės biudžetas – 3 786,16, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 892,5, Užimtumo fondas – 280, Europos žuvininkystės fondas – 170)	20 341,1 (iš jų ES struktūriniai fondai –15 139,4, valstybės biudžetas – 82,5, savivaldybės biudžetas – 2 926,7, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 742,5, Užimtumo fondas – 280, Europos žuvininkystės fondas – 170)	27 203,07 (iš jų ES struktūriniai fondai – 13 917,09, valstybės biudžetas – 368,32, savivaldybės biudžetas – 10 070,16, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 592,5, Europos žuvininkystės fondas – 255)

Priedo pakeitimai:

Nr. 442, 2013-05-22, Žin., 2013, Nr. 55-2751 (2013-05-28)

–––––––––––––––––

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Jonavos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Jonavos rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 51 401 gyventojas, dauguma – Jonavoje (34 056 gyventojai). Kaime gyventojų dalis buvo 33,7 procento didesnė už šalies vidurkį (33 procentai). Gyventojų kasmet mažėja dėl natūralios gyventojų kaitos ir migracijos. 2009 metais į savivaldybę atvyko 981 gyventojas, išvyko 1 163. Neto migracija – -182, mieste – -148, kaime – -34 gyventojai. Natūrali gyventojų kaita taip pat neigiama – -93: mieste – -34, kaime – -59 asmenys. Nuo 2008 metų pradžios probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo 344-iais, arba 0,7 procento.

6. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų – 33 566 (65,3 procento) 2010 metų pradžioje buvo darbingo amžiaus. Šis rodiklis kiek didesnis už šalies vidurkį (65 procentai). 2008 metų pradžioje šis rodiklis savivaldybėje buvo 64 procentai, šalies vidurkis – 63,6 procento. Probleminėje teritorijoje 0–15 metų gyventojų sumažėjo nuo 18,8 procento 2008 metų pradžioje iki 18 procentų 2010 metų pradžioje, pensinio amžiaus gyventojų šiuo laikotarpiu sumažėjo nuo 17,1 procento iki 16,7 procento.

7. Gyvenamosios aplinkos patrauklumui didelę įtaką turi daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. Probleminėje teritorijoje 2009 metų pabaigoje buvo 307 daugiabučiai gyvenamieji namai (288 – Jonavoje, 19 – Rukloje). Visi daugiabučiai gyvenamieji namai pastatyti iki 1993 metų (išskyrus vieną socialinį būstą, kuris pastatytas 2009 metais), todėl dauguma jų susidėvėję, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šilumos energijos. Kylant energijos kainoms, auga šių namų atnaujinimo poreikis, daugeliui namų ūkių sunku išlaikyti būstą.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. 2009 metais probleminėje teritorijoje buvo 1 015 socialinių būstų. 2009 metais į socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sąrašus įrašyti 872 asmenys (šeimos).

9. Savivaldybei priklauso 78 visuomeniniai pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. 2008–2009 metais iš dalies renovuoti 7 visuomeniniai pastatai (9 procentai).

10. Bendras kelių ilgis probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 999 kilometrai, 172 kilometrai (17,2 procento) visų kelių – patobulintos dangos.

11. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2009 metais buvo 9,9 procento (šalies vidurkis – 9,4 procento). Probleminėje teritorijoje buvo 443 ilgalaikiai bedarbiai.

12. Socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų skaičiaus santykis savivaldybėje 2009 metų pabaigoje – 4 procentai, palyginti su šalies vidurkiu (2,2 procento), jį viršijo 81,8 procento.

13. Materialinės investicijos savivaldybėje 2009 metais buvo 240 588 tūkst. litų (vienam savivaldybės gyventojui – 4 668 litai, t. y. 13 procentų daugiau už šalies vidurkį).

14. Tiesioginės užsienio investicijos 2009 metų pabaigoje buvo 12,3 mln. litų – t. y. 0,04 procento šalies tiesioginių užsienio investicijų (33 695,9 mln. litų). Vienam savivaldybės gyventojui teko 239 litai tiesioginių užsienio investicijų, arba 2,4 procento šalies vidurkio (Lietuvoje vienam gyventojui tenka vidutiniškai 10 122 litai tiesioginių užsienio investicijų).

15. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, nepakankama būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, išliekantis ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos lemia tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai probleminėje teritorijoje – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 5,3 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 81,8 procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio:

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio:

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

21.5.2. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

22.1. Jonavoje bus įgyvendinti 3 kompleksinės urbanistinės plėtros projektai (2008–2009 metais vykdytas vienas toks projektas);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 0,3 / 0,3 procento 2010 metais iki 8,1 / 8,1 procento 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 4 procentais (nuo 872 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 837 asmenų (šeimų) 2013 metais);

22.4. 5 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais tokie projektai nevykdyti);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 13,5 procento (nuo 3 700 gyventojų 2009 metais iki 4 200 gyventojų 2013 metais);

22.6. patobulintos dangos kelių padaugės 5 procentais (nuo 172 kilometrų 2009 metais iki 184 kilometrų 2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų išaugs 62,3 procento (nuo 13,8 procento 2009 metais iki 22,4 procento 2013 metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 30 procentų (nuo 443 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 310 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 50 procentų (nuo 50 procentų 2009 metais iki 75 procentų 2013 metais).

V. programos įgyvendinimas

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Jonavos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai			Asignavimų valdytojai	Priemonių vykdytojai
		2011 metai	2012 metai	2013 metai
	Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui
1.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą
1.1.	Sutvarkyti Neries upės krantinę ties Jonavos miesto Panerių gatve, dviračių takus, vaikų žaidimo aikštelę, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles	1 353 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 1 150,05, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 101,48, savivaldybės biudžetas – 101,48)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas – 75)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
1.2.	Sutvarkyti Jonavos miesto Kauno gatvės aplinką, teritoriją tarp daugiabučių gyvenamųjų namų	400 (iš jų ES struktūriniai fondai – 340, valstybės biudžetas – 30, savivaldybės biudžetas – 30)	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
1.3.	Sutvarkyti Jonavos miesto Joninių slėnį, įrengti teritoriją renginiams organizuoti, sutvarkyti sporto ir sveikatingumo komplekso teritoriją	–	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 550, valstybės biudžetas – 225, savivaldybės biudžetas – 225)	2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 700, valstybės biudžetas – 150, savivaldybės biudžetas – 150)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
1.4.	Sutvarkyti teritoriją tarp atnaujinamų daugiabučių gyvenamųjų namų Jonavoje	–	1 632 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 387,2, valstybės biudžetas – 122,4, savivaldybės biudžetas – 122,4)	994 (iš jų ES struktūriniai fondai –844,9, valstybės biudžetas – 74,55, savivaldybės biudžetas – 74,55)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
1.5.	Modernizuoti ir plėtoti transporto infrastruktūrą Jonavoje	631 (iš jų ES struktūriniai fondai – 536,35, savivaldybės biudžetas – 94,65)	3 578 (iš jų ES struktūriniai fondai –3 041,3, savivaldybės biudžetas – 536,7)	–	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
1.6.	Gerinti vandens telkinių būklę Jonavos rajono savivaldybėje	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	1 053 (iš jų ES struktūriniai fondai –895,05, savivaldybės biudžetas – 157,95)	–	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
1.7.	Plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą ir paslaugas (plėtoti dviračių takus Jonavoje)	809 (iš jų ES struktūriniai fondai – 687,65, savivaldybės biudžetas – 121,35)	–	–	Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
2.	Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą
2.1.	Atnaujinti daugiabučius namus Jonavos miesto žemutinėje dalyje	2 200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 870, savivaldybės biudžetas – 330)	6 500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 525, savivaldybės biudžetas – 975)	3 811 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 239, savivaldybės biudžetas – 572)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
2.2.	Atnaujinti daugiabučius namus Jonavos miesto Kosmonautų kvartale	–	3 500 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 975, savivaldybės biudžetas – 525)	3 500 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 975, savivaldybės biudžetas – 525)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
2.3.	(neteko galios) Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)	–	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
2.4.	Atnaujinti daugiabučius namus Rukloje	–	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	871,67 (iš jų ES struktūriniai fondai – 740,92, savivaldybės biudžetas – 130,75)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
2.5.	Plėtoti socialinį būstą – renovuoti daugiaaukštį namą Jonavoje, Dariaus ir Girėno g. 1A	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 700, savivaldybės biudžetas – 300)	1 758,06 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 494,35, savivaldybės biudžetas – 263,71)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
2.6.	Kompensuoti įmokas socialinių būstų, esančių daugiabučiuose namuose, atnaujinamuose pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Daugiabučių namų atnaujinimas, pirmiausiai didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	1 090,88 (iš jų ES struktūriniai fondai – 927,25, savivaldybės biudžetas – 163,63)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
3.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą
3.1.	Kompleksiškai plėtoti Žeimių miestelį – sutvarkyti centrinę dalį, parką, sporto aikštyną	700 (iš jų ES struktūriniai fondai – 595, valstybės biudžetas – 52,5, savivaldybės biudžetas – 52,5)	170 (iš jų ES struktūriniai fondai –144,5, valstybės biudžetas – 12,75, savivaldybės biudžetas – 12,75)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
3.2.	Įrengti sporto aikštyną su vaikų aktyvaus poilsio parku Rukloje, Karaliaus Mindaugo gatvėje	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)	417 (iš jų ES struktūriniai fondai –354,45, valstybės biudžetas – 31,3, savivaldybės biudžetas – 31,3)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
3.3.	Kompleksiškai plėtoti Upninkų kaimą – sutvarkyti centrinę dalį, paplūdimį ir įrengti universalią sporto aikštelę	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)	367 (iš jų ES struktūriniai fondai – 312, valstybės biudžetas – 27,5, savivaldybės biudžetas – 27,5)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
3.4.	Kompleksiškai plėtoti Šveicarijos kaimą – rekonstruoti pėsčiųjų takus ir šaligatvius, įrengti skverą, rekonstruoti ar įrengti privažiavimus prie viešosios paskirties pastatų	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)	505 (iš jų ES struktūriniai fondai –429,25, valstybės biudžetas – 37,9, savivaldybės biudžetas – 37,9)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
3.5.	Kompleksiškai plėtoti Užusalių kaimą – rekonstruoti kultūros namų pastatą, sutvarkyti teritoriją šalia seniūnijos administracijos	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)	505 (iš jų ES struktūriniai fondai –429,25, valstybės biudžetas – 37,9, savivaldybės biudžetas – 37,9)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
3.6.	Suremontuoti Bukonių kaimo bažnyčią	238 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 202,3, savivaldybės biudžetas – 35,7)	–	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
3.7.	Įrengti parką Bukonių kaime	43 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 36,55, savivaldybės biudžetas – 6,45)	100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
3.8.	Pritaikyti negyvenamąjį pastatą Šiluose bendruomenės reikmėms	100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	300 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 255, savivaldybės biudžetas – 45)	80 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 68, savivaldybės biudžetas – 12)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
3.9.	Rekonstruoti Bukonių mokyklos bėgimo taką	–	100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
4.	Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas
4.1.	Įgyvendinti Jonavos rajono savivaldybės vietos veiklos grupės strategiją	1 740 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 479, savivaldybės biudžetas – 261)	2 500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 125, savivaldybės biudžetas – 375)	3 500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 975, savivaldybės biudžetas – 525)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybės vietos veiklos grupė, Jonavos rajono savivaldybė
5.	Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą
5.1.	Gerinti nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą Jonavos rajono savivaldybėje	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	713 (iš jų ES struktūriniai fondai – 606, savivaldybės biudžetas – 107)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
5.2.	Plėtoti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą Jonavos rajono savivaldybėje	–	–	500 (savivaldybės biudžetas)	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
5.3.	Įkurti psichikos dienos stacionarą Jonavos rajono savivaldybėje	588 (iš jų ES struktūriniai fondai – 499,8, savivaldybės biudžetas – 88,2)	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
5.4.	Steigti universalius daugiafunkcius centrus Jonavos rajono savivaldybėje	312 (iš jų ES struktūriniai fondai – 265,2, savivaldybės biudžetas – 46,8)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
5.5.	Modernizuoti viešosios paskirties pastatus, esančius Jonavos rajono savivaldybėje, ir jų energines sistemas, gerinti šių pastatų energines savybes (Upninkų pagrindinę mokyklą)	–	2 410,1 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 048,59, valstybės biudžetas – 361,51)	–	Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
5.6.	Pastatyti sporto, sveikatingumo ir pramogų kompleksą, rekonstruoti Jonavos miesto stadioną	4 200 (iš jų valstybės biudžetas – 3 570, savivaldybės biudžetas – 630)	9 400 (iš jų valstybės biudžetas – 7 990, savivaldybės biudžetas – 1 410)	12 000 (iš jų valstybės biudžetas – 10 200, savivaldybės biudžetas – 1 800)	Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas)	Jonavos rajono savivaldybė
5.7.	Rekonstruoti Jonavos rajono savivaldybės viešąją biblioteką	1 608 (valstybės biudžetas)	1 608 (valstybės biudžetas)	1 608 (valstybės biudžetas)	Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
5.8.	Modernizuoti Jonavos rajono savivaldybės kultūros centrą	1 928 (iš jų valstybės biudžetas arba Privatizavimo fondas – 1 638,8, savivaldybės biudžetas – 289,2)	1 928 (iš jų valstybės biudžetas arba Privatizavimo fondas – 1 638,8, savivaldybės biudžetas – 289,2)	2 271 (iš jų valstybės biudžetas arba Privatizavimo fondas – 1 930,4, savivaldybės biudžetas – 340,7)	Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
5.9.	Rekonstruoti Jonavos „Lietavos“ pagrindinę mokyklą	800 (valstybės biudžetas)	–	–	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
5.10.	Rekonstruoti Jonavos rajono senelių pensionato pastatą	1 000 (iš jų valstybės biudžetas arba Privatizavimo fondas – 1 000)	1 457 (iš jų valstybės biudžetas arba Privatizavimo fondas – 1 457)	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
5.11.	Įgyvendinti viešosios įstaigos Jonavos ligoninės projektą „Ambulatorinės reabilitacijos ir paliatyviosios pagalbos paslaugų plėtra bei stacionarių paslaugų optimizavimas viešojoje įstaigoje Jonavos ligoninėje“	669 (ES struktūriniai fondai)	–	–	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	viešoji įstaiga Jonavos ligoninė, Jonavos rajono savivaldybė
5.12.	Modernizuoti viešosios įstaigos Bukonių pirminės sveikatos priežiūros centro slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, įsteigti paliatyviosios pagalbos lovas	53 (ES struktūriniai fondai)	937 (ES struktūriniai fondai)	443 (ES struktūriniai fondai)	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja),	Jonavos rajono savivaldybė
6.	Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti
6.1.	Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų	200 (Užimtumo fondas)	240 (Užimtumo fondas)	220 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kauno teritorinė darbo birža
6.2.	Remti darbo vietų steigimą	64 (Užimtumo fondas)	64 (Užimtumo fondas)	64 (Užimtumo fondas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kauno teritorinė darbo birža
6.3.	Organizuoti ir remti viešuosius darbus	1 297,1 (savivaldybės biudžetas – 194,6, Užimtumo fondas – 1 102,5)37)	1 297 (savivaldybės biudžetas – 194,6, Užimtumo fondas – 1 102,5)	1 297 (savivaldybės biudžetas – 194,6, Užimtumo fondas – 1 102,5)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kauno teritorinė darbo birža, Jonavos rajono savivaldybė
6.4.	Remti savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus	80 (Užimtumo fondas)	80 (Užimtumo fondas)	80 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kauno teritorinė darbo birža, Jonavos rajono savivaldybė
7.	Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus
7.1.	Organizuoti Jonavos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams ugdyti	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
7.2.	Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Jonavos rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir strateginės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti	133 (iš jų ES struktūriniai fondai – 113,05, savivaldybės biudžetas – 19,95)	123 (iš jų ES struktūriniai fondai –104,6, savivaldybės biudžetas – 18,5)	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
7.3.	Rengti ir atnaujinti Jonavos rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų planavimą atsakingų Jonavos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus	315 (iš jų ES struktūriniai fondai – 267,75, savivaldybės biudžetas – 47,25)	300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jonavos rajono savivaldybė
	Iš viso	25 661,1 (iš jų ES struktūriniai fondai –10 616,85, valstybės biudžetas – 6 211,98, savivaldybės biudžetas – 2 944,13, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 802,85, Užimtumo fondas – 1 446,5, valstybės biudžetas arba Privatizavimo fondas – 2 638,8)	51 671,1 (iš jų ES struktūriniai fondai –27 848,1, valstybės biudžetas – 10 566,5, savivaldybės biudžetas – 6 124,2, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, Užimtumo fondas – 1 486,5, valstybės biudžetas arba Privatizavimo fondas – 3 095,8)	39 001,61 (iš jų ES struktūriniai fondai – 14 840,42, valstybės biudžetas – 12 112,55, savivaldybės biudžetas – 5 688,94, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 3 043, Užimtumo fondas – 1 386,3, valstybės biudžetas arba Privatizavimo fondas – 1 930,4)

Priedo pakeitimai:

Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

Nr. 442, 2013-05-22, Žin., 2013, Nr. 55-2751 (2013-05-28)

––––––––––––––––––

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Joniškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Joniškio rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Savivaldybėje 2010 metų pradžioje gyveno 29 310 gyventojų, iš jų Joniškyje – 10 688, Žagarėje – 2 065. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (56,5 procento) gyveno kaime. Kaimo gyventojų dalis 71,2 procento didesnė už šalies vidurkį (33 procentai).

2009 metais savivaldybėje gimė 282 naujagimiai, tai 2,4 procento mažiau nei 2008 metais (289 naujagimiai). Natūralios gyventojų kaitos 2009 metais rodiklis buvo neigiamas (-124). Nuo 2008 metų pradžios iki 2010 metų pradžios gyventojų savivaldybėje sumažėjo 2,7 procento. Tarptautinės ir vidinės migracijos saldas 2008 metais buvo neigiamas (-238), 2009 metais jis dar labiau padidėjo (-307). Neigiamos migracijos tendencijos ir mažėjantis 0–15 metų gyventojų skaičius rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

6. 2010 metų pradžioje darbingo amžiaus gyventojai savivaldybėje sudarė 62,9 procento visų gyventojų, tai 3,2 procento mažiau nei šalyje (65 procentai). 2010 metų pradžioje, palyginti su šalies vidurkiu, buvo kiek daugiau 0–15 metų gyventojų – 17,2 procento (šalyje – 16,2 procento) ir daugiau pensinio amžiaus gyventojų – 19,9 procento (šalyje – 18,8 procento).

7. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. 2009 metais savivaldybėje buvo 290 daugiabučių namų, iš jų 279 – pastatyti iki 1993 metų. Dauguma daugiabučių namų yra senos statybos, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šiluminės energijos. Brangstant energijai, daugeliui namų ūkių vis sunkiau išlaikyti būstą.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Nuo 2008 iki 2009 metų asmenų (šeimų), įrašytų į socialinio būsto laukiančių asmenų sąrašus, sumažėjo nuo 243 asmenų (šeimų) iki 209 asmenų (šeimų), t. y. 14 procentų.

9. Savivaldybei 2010 metų pradžioje priklausė 37 visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Renovuota tik 10,8 procento šių pastatų (4 pastatai).

10. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2008 metais buvo 4,7 procento, taigi 38,2 procento didesnis už šalies vidurkį (3,4 procento). 2009 metais vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis savivaldybėje buvo 10 procentų (šalyje – 9,4 procento). 2010 metų pradžioje ilgalaikiai bedarbiai sudarė 28 procentus registruotų bedarbių.

11. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje kito taip: 2008 metais sudarė 3,6 procento (šalies vidurkis – 1,1 procento), t. y. buvo 3,3 karto didesnis už šalies vidurkį; 2009 metais – 5,7 procento; 2010 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, padidėjo iki 9,7 procento.

12. 2010 metų pradžioje savivaldybės kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės (39) atstovavo 64,7 procento probleminės teritorijos kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojų. Kaimo bendruomenes vienijo Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupė. Pasinaudojus Europos Sąjungos parama, buvo rengiama savivaldybės kaimo gyvenamosios vietovės studija ir integruota plėtros strategija. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus dar aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

13. 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos Šiaulių apskrityje buvo 486,8 mln. litų, t. y. 1,4 procento visų šalies tiesioginių užsienio investicijų. Savivaldybei iš jų teko 3,1 mln. litų, arba tik 0,6 procento visų apskričiai tekusių investicijų. Tai labai žemas rodiklis – iš visų 7 apskrities administracinių vienetų savivaldybė užėmė paskutinę vietą. Vienam savivaldybės gyventojui teko 105 litai tiesioginių užsienio investicijų (apie 7,4 procento apskrities vidurkio ir 1 procentas šalies vidurkio).

14. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, didelis ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas lemia tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

15. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

16.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

16.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

17. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

17.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

17.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

17.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

17.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

17.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

17.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

17.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

18. Programos 16 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

18.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

18.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

19. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 6,4 procento);

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 159,1 procento).

20. Programos 17 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

20.1. 17.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

20.2. 17.2 punkte nurodyto uždavinio – atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

20.3. 17.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

20.4. 17.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

20.5. 17.5 punkte nurodyto uždavinio – viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

20.6. 17.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais.

21. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

21.1. bus įgyvendinti 5 kompleksinės urbanistinės plėtros projektai savivaldybėje (2008–2009 metais pradėti vykdyti 2 tokie projektai, kurie bus baigti 2011 metais);

21.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 2,4 procento (7 namai) 2009 metais iki 12,4 procento (36 namai) 2013 metais;

21.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 10 procentų (nuo 209 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 188 asmenų (šeimų) 2013 metais);

21.4. 3 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka;

21.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 10 procentų (nuo 11 234 gyventojų 2009 metais iki 12 357 gyventojų 2013 metais);

21.6. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų išaugs 2,7 karto (nuo 11 procentų 2009 metais iki 30 procentų 2013 metais);

21.7. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 10 procentų (nuo 28 procentų ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 25,2 procento ilgalaikių bedarbių 2013 metais).

V. programos įgyvendinimas

22. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

23. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

24. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Joniškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai			Asignavimų valdytojai	Priemonių vykdytojai
		2011 metai	2012 metai	2013 metai
	Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui
1.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą
1.1.	Didinti Joniškio centrinės miesto dalies, ribojamos Vilniaus, A. Varno, Laisvės, Žemaičių, S. Goeso, M. Slančiausko, Miesto a., Livonijos, Statybininkų, Draugystės, Upytės gatvių, patrauklumą (rekonstruoti gatvės atkarpas, apšvietimo sistemą, kompleksiškai sutvarkyti aplinką)	300 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)	2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 700, savivaldybės biudžetas – 300)	1 604 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 363,4, savivaldybės biudžetas – 240,6)	Vidaus reikalų ministerija (Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
1.2.	Modernizuoti ir plėtoti Joniškio rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)	–	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
1.3.	Gerinti Joniškio rajono savivaldybės vandens telkinių būklę	–	1 177,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 059,5, savivaldybės biudžetas – 117,7)	–	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
1.4.	Įrengti viešąją turizmo infrastruktūrą Joniškio miesto poilsio zonoje „Sidabra“	289,32 (iš jų ES struktūriniai fondai – 245,92, savivaldybės biudžetas – 43,39)	–	–	Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
1.5.	Įamžinti Saulės mūšio pergalę – pastatyti memorialinį kompleksą	650 (valstybės biudžetas)	50 (valstybės biudžetas)	50 (valstybės biudžetas)	Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
2.	Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą
2.1.	Modernizuoti daugiabučius gyvenamuosius namus Joniškyje	2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 700, savivaldybės biudžetas – 300)	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	6 358,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 241,06, savivaldybės biudžetas – 1 117,14)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
2.2.	Pritaikyti socialiniam būstui negyvenamąsias patalpas Joniškio rajone	329,9 (iš jų ES struktūriniai fondai – 280,4, savivaldybės biudžetas – 49,5)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
3.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą
3.1.	Didinti Žagarės miesto aikštės prieinamumą (rekonstruoti Miesto a., Vilniaus gatvių atkarpas, apšvietimo sistemą, visuomeninės paskirties pastatų fasadus, kitaip gerinti gyvenamąją aplinką)	300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)	1 368 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 162,8, savivaldybės biudžetas – 205,2)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
3.2.	Gerinti Joniškio rajono kaimiškųjų gyvenviečių aplinką	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	1 050 (iš jų ES struktūriniai fondai – 892,5, savivaldybės biudžetas – 157,5)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
4.	Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas
4.1.	Skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas, organizuoti konferencijas, mokymą	100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybės gyventojų bendruomenės, Joniškio rajono savivaldybė
4.2.	Įgyvendinti vietos veiklos partnerystės principus Joniškio rajono savivaldybėje	2 500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 125, savivaldybės biudžetas – 375)	2 500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 125, savivaldybės biudžetas – 375)	1 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupė, Joniškio rajono savivaldybė
5.	Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą
5.1.	Modernizuoti Joniškio kultūros centrą	358 (valstybės biudžetas)	400 (valstybės biudžetas)	400 (valstybės biudžetas)	Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
5.2.	Rekonstruoti Joniškio rajono savivaldybės Žagarės gimnazijos pastatą	300 (valstybės biudžetas)	300 (valstybės biudžetas)	300 (valstybės biudžetas)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
5.3.	Rekonstruoti Joniškio Mato Slančiausko gimnazijos pastatą	300 (valstybės biudžetas)	300 (valstybės biudžetas)	300 (valstybės biudžetas)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
5.4.	Rekonstruoti Joniškio rajono Rudiškių pagrindinės mokyklos pastatą	300 (valstybės biudžetas)	300 (valstybės biudžetas)	300 (valstybės biudžetas)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
5.5.	Steigti Joniškio rajono savivaldybės kaimo vietovėse universalius daugiafunkcius centrus	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	400 (iš jų ES struktūriniai fondai – 340, savivaldybės biudžetas – 60)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
5.6.	Modernizuoti Joniškio rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas „Saulutė“, „Vyturėlis“, „Ąžuoliukas“ ir „Vyšniukas“	792 (iš jų ES struktūriniai fondai – 673,2, savivaldybės biudžetas – 118,8)	749 (iš jų ES struktūriniai fondai – 636,65, savivaldybės biudžetas – 112,35)	–	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
5.7.	Gerinti Joniškio rajono savivaldybės nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)	866 (iš jų ES struktūriniai fondai –736,1, savivaldybės biudžetas – 129,9)	866 (iš jų ES struktūriniai fondai –736,1, savivaldybės biudžetas – 129,9)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
5.8.	Modernizuoti Joniškio rajono visuomenės sveikatos biurą	300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 255, valstybės biudžetas – 45)	–	–	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
5.9.	Įkurti psichikos dienos stacionarą Joniškyje	1000 (ES struktūriniai fondai)	200 (ES struktūriniai fondai)	–	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	viešoji įstaiga Joniškio psichikos sveikatos centras, Joniškio rajono savivaldybė
5.10.	Viešosios įstaigos Joniškio ligoninės modernizavimas	680 (valstybės biudžetas)	500 (valstybės biudžetas)	300 (valstybės biudžetas)	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
5.11.	Gerinti viešosios įstaigos Joniškio ligoninės paslaugų kokybę – modernizuoti ambulatorinių, ambulatorinės reabilitacijos, palaikomojo gydymo ir slaugos, priėmimo-skubios pagalbos ir dienos chirurgijos paslaugų infrastruktūrą	2 727 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 317,95, valstybės biudžetas – 409,05)	477 (iš jų ES struktūriniai fondai –405,45, valstybės biudžetas – 71,55)	–	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	viešoji įstaiga Joniškio ligoninė, Joniškio rajono savivaldybė
5.12.	Tobulinti specialistų profesinės kvalifikacijos bendrųjų gebėjimų ugdymą gydymo ir reabilitacijos įstaigose	533 (iš jų ES struktūriniai fondai – 453, valstybės biudžetas – 80)	–	–	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	viešoji įstaiga Joniškio ligoninė, Joniškio rajono savivaldybė
5.13.	Mažinti Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų – modernizuoti ir optimizuoti sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas	560 (iš jų ES struktūriniai fondai – 476, valstybės biudžetas – 84)	–	–	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	viešoji įstaiga Joniškio ligoninė, Kauno medicinos universiteto klinikos, Joniškio rajono savivaldybė
5.14.	Modernizuoti Joniškio vaikų darželio „Ąžuoliukas“, Joniškio rajono Žagarės vaikų lopšelio-darželio „Vyšniukas“, Joniškio švietimo centro pastatus, gerinti jų energines charakteristikas	817,9 (iš jų ES struktūriniai fondai – 695,2, valstybės biudžetas – 122,7)	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, valstybės biudžetas – 30)	377,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 321,05, valstybės biudžetas – 56,65)	Ūkio ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
5.15.	Plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Joniškyje	10 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 8 500, savivaldybės biudžetas – 1 500)	11 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 9 350, savivaldybės biudžetas – 1 650)	12 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –10 200, savivaldybės biudžetas – 1 800)	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“, Joniškio rajono savivaldybė
5.16.	Plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Žagarėje	10 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 8 500, savivaldybės biudžetas – 1 500)	11 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 9 350, savivaldybės biudžetas – 1 650)	12 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 10 200, savivaldybės biudžetas – 1 800)	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“, Joniškio rajono savivaldybė
5.17.	Plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Joniškio rajono savivaldybėje	7 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 950, valstybės biudžetas – 525, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“ – 525)	7 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 950, valstybės biudžetas – 525, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“ – 525)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“ – 75)	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“, Joniškio rajono savivaldybė
5.18.	Rekonstruoti Joniškio rajono savivaldybės hidrotechninius statinius	700 (valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetui)	–	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
5.19.	Rekonstruoti Joniškio rajono melioracijos statinius	480 (valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams)	2 300 (valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams)	2 300 (valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
5.20.	Atnaujinti Joniškio rajono savivaldybės sporto aikštynus	–	–	100 (savivaldybės biudžetas)	Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
6.	Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti
6.1.	Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų	200 (Užimtumo fondas)	300 (Užimtumo fondas)	300 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šiaulių teritorinė darbo birža
6.2.	Remti darbo vietų steigimą	200 (Užimtumo fondas)	200 (Užimtumo fondas)	200 (Užimtumo fondas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šiaulių teritorinė darbo birža
6.3.	Remti savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus	80 (Užimtumo fondas)	80 (Užimtumo fondas)	80 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šiaulių teritorinė darbo birža, Joniškio rajono savivaldybė
6.4.	Organizuoti ir remti viešuosius darbus	14 (iš jų ES struktūriniai fondai – 11,9, savivaldybės biudžetas – 2,1)	15 (iš jų ES struktūriniai fondai – 12,75, savivaldybės biudžetas – 2,25)	15 (iš jų ES struktūriniai fondai – 12,75, savivaldybės biudžetas – 2,25)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė, Šiaulių teritorinė darbo birža
7.	Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus
7.1.	Organizuoti Joniškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams ugdyti	200 (iš jų ES struktūriniai fondai –170, savivaldybės biudžetas – 30)	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
7.2.	Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Joniškio rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	50 (iš jų ES struktūriniai fondai – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
7.3.	Rengti ir atnaujinti Joniškio rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų planavimą atsakingų Joniškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus	316 (iš jų ES struktūriniai fondai – 268,6, savivaldybės biudžetas – 47,4)	316 (iš jų ES struktūriniai fondai –268,6, savivaldybės biudžetas – 47,4)	316 (iš jų ES struktūriniai fondai –268,6, savivaldybės biudžetas – 47,4)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
7.4.	Tobulinti bendrą finansų apskaitos valdymo sistemą	900 (iš jų ES struktūriniai fondai – 765, savivaldybės biudžetas – 135)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Joniškio rajono savivaldybė
	Iš viso	50 147,11 (iš jų ES struktūriniai fondai – 36 512,17, valstybės biudžetas – 4 673,75, savivaldybės biudžetas – 4 566,19), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 210, Užimtumo fondas – 480, valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 1 180, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“ – 525)	50 648,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 35 634,35, valstybės biudžetas – 3 976,55, savivaldybės biudžetas – 5 422,3), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 210, Užimtumo fondas – 580, valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 2 300, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“ – 525)	43 753,9 (iš jų ES struktūriniai fondai – 31 467,46, valstybės biudžetas – 2 961,65, savivaldybės biudžetas – 5 814,79), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 935, Užimtumo fondas – 200, valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 2 300, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“ – 75)

Priedo pakeitimai:

Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

–––––––––––––––––

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Jurbarko rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Jurbarko rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 34 213 gyventojų, iš jų Jurbarke – 12 968 gyventojai. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (60,3 procento) gyveno kaime, kaimo gyventojų dalis buvo beveik dukart didesnė už šalies vidurkį (33 procentai).

6. 2009 metų duomenimis, savivaldybėje buvo 2,2 tūkstančio bedarbių, tai 1,1 procento visų šalies registruotų bedarbių 2009 metais. Pagal darbingų asmenų dalį savivaldybė labai panaši į kitas Tauragės apskrities savivaldybes – 2010 metų pradžioje 62–64 procentus gyventojų čia sudarė darbingo amžiaus (15–64 metų) gyventojai, 17–19 procentų – gyventojai iki 15 metų ir 18–21 procentą – pensinio amžiaus gyventojai. Savivaldybei būdinga gyventojų senėjimo tendencija, tam įtakos turi mažėjantis gimstamumas ir jaunimo emigracija – nuo 2001 metų vaikų ir jaunimo (iki 14 metų) savivaldybėje sumažėjo 2 tūkstančiais. Palyginti su kitomis Tauragės apskrities savivaldybėmis, demografinis senatvės koeficientas savivaldybėje didžiausias – 2010 metų pradžioje 100 vaikų teko 148 pagyvenę žmonės, kitose Tauragės apskrities savivaldybėse šis koeficientas svyravo nuo 110 iki 139. Savivaldybėje gyventojų sumažėjo nuo 35,2 tūkstančio 2008 metais iki 34,2 tūkstančio 2010 metų pradžioje. Pagrindinė priežastis – neigiamas migracijos saldas, kuris nuo 2007 metų pradėjo vėl labai didėti (2009 metais padidėjo 30,3 procento). Iš visų Tauragės apskrities savivaldybių 2009 metais savivaldybėje neigiamas migracijos saldas buvo didžiausias (-340) – 6,2 karto didesnis nei Pagėgių savivaldybėje (-55) ir apie 1,5 karto didesnis nei Šilalės rajono (-228) ir Tauragės rajono (-222) savivaldybėse. Didžiausia neigiama natūrali gyventojų kaita buvo Jurbarko rajono ir Tauragės rajono savivaldybėse.

7. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. 2009 metais savivaldybėje buvo 407 daugiabučiai gyvenamieji namai. Per 2008–2010 metus nerenovuotas nė vienas daugiabutis gyvenamasis namas, dėl to prastėja gyvenamoji aplinka. Kadangi gyvenimo sąlygos labiausiai pablogėjusios šiuose namuose, labai svarbu juos atnaujinti – gerinti energijos vartojimo efektyvumą lemiančias jų savybes. Net 92,1 procento visų probleminėje teritorijoje esančių pastatų pastatyti iki 1990 metų, iš jų 33,5 procento – 1940–1960 metais, taigi juos būtina renovuoti.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Socialinio būsto fondo plėtra per lėta, socialinio būsto pasiūla nepakankama, o asmenų, negalinčių įsigyti būsto ir turinčių teisę į socialinį būstą, daugėja labai sparčiai. 2009 metų duomenimis, savivaldybėje buvo 172 socialiniai būstai, naujai įrengto 2009 metais – nė vieno. 2009 metų pabaigoje savivaldybėje socialinio būsto laukiančių asmenų sąrašuose buvo 139 asmenys (šeimos narių – 317), iš jų 28 procentai – pavieniai asmenys, netekę būsto, o dauguma (72 procentai) – jaunos šeimos. Šis skaičius per pastaruosius 4 metus išaugo 175 procentais. 2008 metais asmenims (šeimoms) išnuomoti 945 kv. metrai savivaldybių gyvenamųjų patalpų naudingojo ploto, 5 asmenys (šeimos) gavo 592,5 tūkst. litų valstybės remiamus būsto kreditus.

9. Savivaldybei 2010 metais priklausė 61 visuomeninis pastatas, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Iki 2010 metų pradžios renovuota 17 tokių pastatų (27,9 procento visų šių pastatų), o iki 2013 metų bus renovuotas dar vienas visuomeninės paskirties pastatas.

10. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2009 metais buvo 10,6 procento, t. y. 12,8 procento didesnis už šalies vidurkį (9,4). 245 ilgalaikiai bedarbiai sudarė 11,1 procento visų probleminės teritorijos bedarbių.

11. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 4,1 procento, t. y. 86,4 procento didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento).

12. 2009 metais savivaldybė iš savo biudžeto socialinės apsaugos sričiai skyrė 10,8 mln. litų. Santykinė socialinėms reikmėms skiriamų lėšų dalis 2007–2008 metais – 10 procentų, o 2009 metais ji padidėjo iki 14 procentų. 2009 metais savivaldybėje užregistruotas 1 421 socialinės pašalpos gavėjas, palyginti su 2008 metais, gavėjų padaugėjo 56,8 procento.

13. Pagal vienam gyventojui tenkančias tiesiogines užsienio investicijas savivaldybė 3,3 karto atsilieka nuo Tauragės rajono savivaldybės – ekonominio apskrities centro, bet daugiau nei 13 kartų lenkia kitas šios apskrities – Pagėgių ir Šilalės rajono – savivaldybes. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui savivaldybėje 2009 metų pabaigoje – 239 litai, t. y. 44 procentais mažiau nei 2008 metais (427 litai). Materialinės investicijos savivaldybėje 2008 metais – 80,7 mln. litų. Savivaldybei teko 23,8 procento Tauragės apskrities ir 0,3 procento šalies materialinių investicijų. Iš jų apie 25 procentai buvo investuoti į viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo sektorių ir 25 procentai – į elektros, dujų ir vandens tiekimo sektorių. Vienam savivaldybės gyventojui teko per 2 308 litus materialinių investicijų, t. y. 3,3 karto mažiau nei šalies vidurkis.

14. 2008 metais probleminėje teritorijoje veikė 22, o 2010 metais – 28 kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės. Jos dalyvauja savivaldybės vietos veiklos grupės „Nemunas“ veikloje. Pasinaudojus Europos Sąjungos parama, parengta ir pradėta įgyvendinti šios vietos veiklos grupės teritorijos vietos plėtros 2009–2015 metų strategija. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių veiklos ir infrastruktūros projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje. Vietos veiklos grupės „Nemunas“ strategijoje numatytų veiksmų integruotas poveikis užtikrins savivaldybės kaimo gyvenamųjų vietovių ilgalaikės plėtros perspektyvą.

15. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos lemia, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis nedarbo lygis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 12,8 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 86,4 procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio:

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio:

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

21.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

22.1. Jurbarke bus įgyvendinti 2 kompleksinės urbanistinės plėtros projektai (2008–2009 metais pradėtas vykdyti vienas toks projektas);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 0 / 0 procentų 2010 metais iki 3,7 / 3,7 procento 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 21,6 procento (nuo 139 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 109 asmenų (šeimų) 2013 metais);

22.4. 11 kaimo gyvenamųjų vietovių bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais tokie projektai nevykdyti);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 26 procentais;

22.6. patobulintos dangos kelių padaugės 14 procentų (nuo 117,7 kilometro 2009 metais iki 134,42 kilometro 2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų išaugs 5,7 procento (nuo 27,9 procento 2009 metais iki 29,5 procento 2013 metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 10,2 procento (nuo 245 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 220 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 14,8 procento (nuo 61 procento 2009 metais iki 70 procentų 2013 metais).

V. programos įgyvendinimas

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Jurbarko rajono savivaldybės – probleminės
teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai			Asignavimų valdytojai	Priemonių vykdytojai
		2011 metai	2012 metai	2013 metai
	Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui
1.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą
1.1.	Kompleksiškai sutvarkyti Jurbarko urbanistinę infrastruktūrą (II etapas) – sutvarkyti Jurbarko miesto kvartalo, ribojamo V. Kudirkos, Lauko, S. Daukanto, Algirdo gatvių, infrastruktūrą	–	2 112,8 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 1 795,88, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 158,46, savivaldybės biudžetas – 158,46)	2 112,8 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 795,88, valstybės biudžetas – 158,46, savivaldybės biudžetas – 158,46)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jurbarko rajono savivaldybė
1.2.	Sutvarkyti ir pritaikyti poilsiui Jurbarko rajono rekreacines teritorijas – pritaikyti Imsrės upės pakrantę viešajai turizmo infrastruktūrai	2 850,85 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 423,22, savivaldybės biudžetas – 427,63)	–	–	Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jurbarko rajono savivaldybė
1.3.	Rekonstruoti Jurbarko gatves: Jurbarko rajono vietinės reikšmės kelią J1 ir Jurbarko Gedimino, V. Kudirkos ir Liepų gatves, įrengti B. Nedzinskienės ir K. Donelaičio gatvių pratęsimą	7 603,45 (iš jų ES struktūriniai fondai – 6 462,93, savivaldybės biudžetas – 342,2, valstybės biudžetas – 798,36)	–	–	Susisiekimo ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jurbarko rajono savivaldybė
2.	Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą
2.1.	Rekonstruoti daugiabučius namus Jurbarko mieste	–	3 286,83 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 793,73, savivaldybės biudžetas – 493,1)	3 286,83 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 793,73, savivaldybės biudžetas – 493,1)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jurbarko rajono savivaldybė
2.2.	Įrengti ir atnaujinti socialinius būstus –pritaikyti jiems patalpas (II, III etapai)	–	755,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 641,92, savivaldybės biudžetas – 113,28)	1 296,22 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 058,07, savivaldybės biudžetas – 238,14)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jurbarko rajono savivaldybė
3.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą
3.1.	Vykdyti Juodaičių, Jurbarkų, Seredžiaus, Viešvilės kaimo gyvenviečių infrastruktūros gerinimo projektus	–	2 729,9 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 320,42, savivaldybės biudžetas – 409,48)	2 729,9 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 320,42, savivaldybės biudžetas – 409,48)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jurbarko rajono savivaldybė
3.2.	Plėtoti ir atnaujinti kaimo infrastruktūrą Eržvilke, Veliuonoje, Juodaičiuose ir Raudonėje	1 207 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 025,95, savivaldybės biudžetas – 181,05)	1 207 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 025,95, savivaldybės biudžetas – 181,05)	1 207 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 025,95, savivaldybės biudžetas – 181,05)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jurbarko rajono savivaldybė
4.	Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas
4.1.	Įgyvendinti vietos veiklos partnerystės principus Jurbarko rajono savivaldybėje	2 067,7 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 757,55, savivaldybės biudžetas – 310,15)	1 827,8 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 553,63, savivaldybės biudžetas – 274,17)	1 912,3 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 625,46, savivaldybės biudžetas – 286,84)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	vietos veiklos grupė „Nemunas“, Jurbarko rajono savivaldybė
5.	Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą
5.1.	Rekonstruoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas – kapitališkai suremontuoti darželio „Ąžuoliukas“ vidaus patalpas	–	336,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 285,94, savivaldybės biudžetas – 50,46)	336,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 285,94, savivaldybės biudžetas – 50,46)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jurbarko rajono savivaldybė
5.2.	Įsteigti universalų daugiafunkcį centrą Jurbarko rajone	–	1 026,5 (iš jų ES struktūriniai fondai – 872,53, savivaldybės biudžetas – 153,97)	1 026,5 (iš jų ES struktūriniai fondai – 872,53, savivaldybės biudžetas – 153,97)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jurbarko rajono savivaldybė
5.3.	Rekonstruoti buvusios Jurbarko „Klevelio“ pradinės mokyklos pastatą – pritaikyti viešajai bibliotekai	1 692,2 (valstybės biudžetas – 1 438,37, savivaldybės biudžetas – 253,83)	1 692,6 (valstybės biudžetas – 1 438,71, savivaldybės biudžetas – 253,89)	1 692,2 (valstybės biudžetas – 1 438,37, savivaldybės biudžetas – 253,83)	Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jurbarko rajono savivaldybė
5.4.	Rekonstruoti Jurbarko kultūros centrą	448,6 (iš jų ES struktūriniai fondai – 381,31, valstybės biudžetas – 67,29)	448,6 (iš jų ES struktūriniai fondai – 381,31, valstybės biudžetas – 67,29)	448,6 (iš jų ES struktūriniai fondai – 381,31, valstybės biudžetas – 67,29)	Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jurbarko rajono savivaldybė
5.5.	Investuoti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas – rekonstruoti Jurbarko vaikų darželį „Nykštukas“	675,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 574,36, savivaldybės biudžetas – 101,36)	675,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 574,36, savivaldybės biudžetas – 101,36)	–	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jurbarko rajono savivaldybė
5.6.	Padengti asfaltu valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3513 Padubysys–Juodaičiai–Griciai 8,59–12,15 kilometro ruožą	3 400 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa)	–	–	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Jurbarko rajono savivaldybė
5.7.	Rekonstruoti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1709 Seredžius–Juodaičiai–Mituva–Keryvai 4,7–6,7 kilometro ruožą	–	1 900 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa)	–	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Jurbarko rajono savivaldybė
5.8.	Rekonstruoti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 146 Raseiniai–Šilinė 20–28 kilometrų ruožą	–	5 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 4 250, valstybės biudžetas – 750 (Kelių priežiūros ir plėtros programa)	8 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 6 800, valstybės biudžetas – 1 200 (Kelių priežiūros ir plėtros programa)	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jurbarko rajono savivaldybė
6.	Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti
6.1.	Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų	192 (Užimtumo fondas)	288 (Užimtumo fondas)	248 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Tauragės teritorinė darbo birža
6.2.	Remti savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus	180 (Užimtumo fondas)	180 (Užimtumo fondas)	180 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Tauragės teritorinė darbo birža, Jurbarko rajono savivaldybė
6.3.	Remti darbo vietų steigimą	32 (Užimtumo fondas)	60 (Užimtumo fondas)	60 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Tauragės teritorinė darbo birža
7.	Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus
7.1.	Organizuoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams ugdyti	–	87,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 74,12, savivaldybės biudžetas – 13,08)	87,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 74,12, savivaldybės biudžetas – 13,08)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jurbarko rajono savivaldybė
7.2.	Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Jurbarko rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti	–	81 (iš jų ES struktūriniai fondai – 68,85, valstybės biudžetas – 6,075, savivaldybės biudžetas – 6,075)	77,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 66,05, valstybės biudžetas – 5,828, savivaldybės biudžetas – 5,828)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jurbarko rajono savivaldybė
7.3.	Rengti ir atnaujinti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų planavimą atsakingų Jurbarko rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus	190,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 161,84, valstybės biudžetas – 14,28, savivaldybės biudžetas – 14,28)	190,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 161,84, valstybės biudžetas – 14,28, savivaldybės biudžetas – 14,28)	190,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 161,84, valstybės biudžetas – 14,28, savivaldybės biudžetas – 14,28)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jurbarko rajono savivaldybė
	Įrengti ir atnaujinti socialinius būstus –pritaikyti jiems patalpas (II, III etapai)	–	755,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 641,92, savivaldybės biudžetas – 113,28)	1 296,22 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 058,07, savivaldybės biudžetas – 238,14)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Jurbarko rajono savivaldybė

Priedo pakeitimai:

Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

––––––––––––––––––

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kelmės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Kelmės rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 36 801 gyventojas, iš jų Kelmėje – 9 971, Tytuvėnuose – 2 613, Užventyje – 813 gyventojų. Dauguma gyventojų (63,6 procento) gyveno kaime.

6. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (61,3 procento) 2010 metų pradžioje buvo darbingo amžiaus. Šis rodiklis mažesnis už šalies vidurkį (65 procentai). Palyginti su šalies vidurkiu, probleminėje teritorijoje buvo kiek daugiau 0–15 metų gyventojų (16,8 procento) ir daugiau pensinio amžiaus gyventojų – 21,8 procento (šalyje atitinkamai 16,2 ir 18,8 procento). Darbingo amžiaus gyventojų nuo 2009 iki 2010 metų šiek tiek – 1,3 procento – padaugėjo (nuo 60,5 iki 61,3 procento), bet šalyje per tą patį laiką jų padaugėjo 1,1 procento (nuo 64,3 iki 65 procentų).

Per 2009 metus gyventojų probleminėje teritorijoje sumažėjo 1,5 procento (nuo 37 366 iki 36 801 gyventojo), šis rodiklis didesnis už šalies vidurkį (0,6 procento – nuo 3 349,9 tūkstančio iki 3 329 tūkstančių gyventojų).

Tarptautinės ir vidinės migracijos saldas 2009 metais pablogėjo ir buvo neigiamas
(-379). Išvyko 958, atvyko 579 žmonės. Neigiamos migracijos tendencijos, mažėjantis 0–15 metų gyventojų skaičius ir didėjantis pensinio amžiaus gyventojų skaičius rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

7. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač neigiamai veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. 2010 metais čia buvo 105 daugiabučiai namai: 55 – Kelmėje, 50 – Tytuvėnuose. Paskutinis daugiabutis Kelmėje pastatytas 1995 metais, Tytuvėnuose visi daugiabučiai namai pastatyti iki 1993 metų. Daugelis Tytuvėnų ir Kelmės namų pasenę, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šiluminės energijos. Būtina šiuos namus atnaujinti, nes daugeliui namų ūkių vis sunkiau išlaikyti būstą. 2008–2010 metais renovuotas vienas 30 butų gyvenamasis namas ir pradėti renovuoti 7 daugiabučiai namai, kuriuose yra 205 butai.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Socialinio būsto fondo plėtra per lėta, jo pasiūla nedidėja, o asmenų, pageidaujančių tokio būsto, sparčiai daugėja. Valstybei ar savivaldybei priklausančių butų skaičius probleminėje teritorijoje beveik nekito – sumažėjo 1,3 procento (nuo 224 butų 2009 metais iki 221 buto 2010 metais), o socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) padaugėjo net 14,8 procento (nuo 155 asmenų (šeimų) 2008 metais iki 178 asmenų (šeimų) 2009 metais). Baigiant įgyvendinti projektą „Bendrabučio patalpų Kelmės mieste rekonstravimas į socialinius būstus“, 25 šeimoms paskirti socialiniai būstai.

9. Savivaldybei 2010 metų pradžioje priklausė 99 visuomeniniai pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Iš jų renovuota tik 9,1 procento (9 pastatai). 2011 metų pradžioje bus baigti įgyvendinti projektai ir renovuoti keturių ugdymo įstaigų pastatai, taigi bus renovuota 13,1 procento pastatų.

10. Vietinės reikšmės kelių savivaldybės teritorijoje 2009 metais buvo 1 722 kilometrai, iš jų 149 kilometrai (8,7 procento) – asfaltuotos dangos. Per paskutinius metus bendras kelių ilgis nepakito, o asfaltuotos dangos kelių padaugėjo 1 kilometru.

11. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2009 metais buvo 11,4 procento, taigi 21,3 procento didesnis už šalies vidurkį (9,4 procento). Ilgalaikis nedarbas nuolat augo ir 2010 metų pradžioje siekė 18 procentų (1 712 ilgalaikių bedarbių), t. y. net 44 procentais didesnis už šalies vidurkį (12,5 procento).

12. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 5,4 procento, arba 2,5 karto viršijo šalies vidurkį (2,2 procento). Padėtis 2010 metais dar pablogėjo – šis santykis pasiekė 9,9 procento, tai 3,3 karto daugiau už šalies vidurkį (3 procentai).

13. 2010 metų pradžioje probleminės teritorijos kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovavo 12 700 (54,3 procento) probleminės teritorijos kaimo gyventojų. Bendruomenės veikė Kelmėje ir Tytuvėnuose. Pasinaudojus Europos Sąjungos parama, parengta Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupės plėtros 2008–2014 metų strategija. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

14. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 metų pabaigoje teko 296 litai tiesioginių užsienio investicijų (šalyje – 9 565 litai), t. y. vos 3,1 procento šalies vidurkio. Materialinių investicijų vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 metais teko daugiau – 1 792 litai (šalyje – 7 701 litas), tačiau ir šis rodiklis sudaro  tik 23,3 procento šalies vidurkio.

15. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos lemia, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 21,3 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 145,5 procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos ar investiciniam patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio:

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio:

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

21.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

22.1. Kelmėje bus įgyvendinti 3 kompleksinės urbanistinės plėtros projektai (2008–2009 metais vykdytas vienas toks projektas);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 10,5 / 10,5 procento 2010 metais iki 13,1 / 13,1 procento 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 14,6 procento (nuo 178 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 152 asmenų (šeimų) 2013 metais);

22.4. 5 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais tokie projektai pradėti vykdyti 6 vietovėse);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 10 procentų (nuo 12 700 gyventojų 2009 metais iki 13 970 gyventojų 2013 metais);

22.6. patobulintos dangos padaugės 2,1 procento (nuo 149 kilometrų 2009 metais iki 152,2 kilometro 2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų visuomeninių pastatų išaugs 9,1 procento (nuo 11,1 procento 2009 metais iki 20,2 procento 2013 metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 20 procentų (nuo 1 712 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 1 369 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 29,4 procento (nuo 68 procentų 2009 metais iki 88 procentų 2013 metais).

V. programos įgyvendinimas

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Kelmės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos
plėtros 2011–2013 metų programos

priedas

KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai			Asignavimų valdytojai	Priemonių vykdytojai
		2011 metai	2012 metai	2013 metai
	Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui
1.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą
1.1.	Rekonstruoti Kelmės centrinės dalies viešąją infrastruktūrą ir kompleksiškai sutvarkyti A. Mackevičiaus gatvės kvartalo teritoriją	1 500 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 1 275, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 112,5, savivaldybės biudžetas – 112,5)	2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 700, valstybės biudžetas – 150, savivaldybės biudžetas – 150)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
1.2.	Rekonstruoti Kelmės miesto B. Laucevičiaus, Raseinių ir šalia esančių gatvių teritorijos viešąją infrastruktūrą ir pritaikyti Kražantės upės slėnį rekreacijai	–	2 500 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 125, valstybės biudžetas – 187,5, savivaldybės biudžetas – 187,5)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas – 75)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
1.3.	Rekonstruoti Kelmės rajono kelią Tytuvėnai (Sedulos gatvė)–Skogalio kaimas (Bridvaišio ežeras) ir įrengti automobilių stovėjimo aikšteles	3 612 (iš jų ES struktūriniai fondai –3 070,2, savivaldybės biudžetas – 541,8)	–	–	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
1.4.	Rekonstruoti Kelmės rajono Tytuvėnų miesto apvažiuojamojo kelio Z. Citavičiaus gatvę, kuri jungiasi su krašto keliais Nr. 157 Kelmė–Tytuvėnai ir Nr. 148 Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis	1 351,76 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 149, valstybės biudžetas – 101,38, savivaldybės biudžetas – 101,38)	2 027,64 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 723,49, valstybės biudžetas – 152,073, savivaldybės biudžetas – 152,073)	–	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
1.5.	Rekonstruoti Kelmės miesto šiaurinės dalies Atgimimo, Lauko, Saulėtekio, Aušros ir šalia esančias gatves	574,1 (iš jų ES struktūriniai fondai – 487,99, valstybės biudžetas – 43,058, savivaldybės biudžetas – 43,058)	574,1 (iš jų ES struktūriniai fondai –487,99, valstybės biudžetas – 43,058, savivaldybės biudžetas – 43,058)	–	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
1.6.	Išvalyti Kelmės miesto Vilbėno upės dalį ir sutvarkyti tvenkinį bei pakrantes	380 (iš jų ES struktūriniai fondai – 323, savivaldybės biudžetas – 57)	806 (iš jų ES struktūriniai fondai –685,1, savivaldybės biudžetas – 120,9)	–	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
1.7.	Pritaikyti turizmo reikmėms Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblį	10 069,62 (iš jų ES struktūriniai fondai – 10 000, savivaldybės biudžetas – 69,62)	–	–	Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	viešoji įstaiga Tytuvėnų piligrimų centras, Kelmės rajono savivaldybė
2.	Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą
2.1.	Renovuoti daugiabučius gyvenamuosius namus Kelmėje	–	2 450 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 082,5, savivaldybės biudžetas – 367,5)	5 875 (iš jų ES struktūriniai fondai – 4 994, savivaldybės biudžetas – 881)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
2.2.	Socialinio būsto plėtra Kelmės mieste	–	516,47 (iš jų ES struktūriniai fondai – 439, savivaldybės biudžetas – 77,47)	661,17 (iš jų ES struktūriniai fondai – 562, savivaldybės biudžetas – 99,17)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
3.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą
3.1.	Kompleksiškai sutvarkyti Kelmės rajono Pakražančio gyvenvietės viešąsias erdves: įrengti gatvių šaligatvius, mašinų stovėjimo aikštelę, rekonstruoti gatvių apšvietimą, parengti techninę dokumentaciją	–	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
3.2.	Kompleksiškai sutvarkyti Kelmės rajono Liolių miestelio viešąsias erdves: įrengti gatvių šaligatvius, mašinų stovėjimo aikšteles, rekonstruoti gatvių apšvietimą, sutvarkyti želdinius, parengti techninę dokumentaciją	–	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
3.3.	Kompleksiškai sutvarkyti Kelmės rajono Užvenčio miesto viešąsias erdves: įrengti gatvių šaligatvius, rekonstruoti gatvių apšvietimą, sutvarkyti želdinius, parengti techninę dokumentaciją	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas – 75)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas – 75)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
3.4.	Kompleksiškai sutvarkyti Kelmės rajono Kražių miestelio viešąsias erdves: įrengti gatvių šaligatvius, rekonstruoti gatvių apšvietimą, atlikti archeologinius tyrimus, sutvarkyti želdinius, parengti techninę dokumentaciją	–	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, valstybės biudžetas – 7,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)	400 (iš jų ES struktūriniai fondai – 340, valstybės biudžetas – 30, savivaldybės biudžetas – 30)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
3.5.	Kompleksiškai sutvarkyti Kelmės rajono Šaukėnų miestelio viešąsias erdves: įrengti gatvių šaligatvius, mašinų stovėjimo aikštelę, rekonstruoti gatvių apšvietimą, sutvarkyti parką, tvenkinius, parengti techninę dokumentaciją	–	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
3.6.	Plėtoti regioninės reikšmės viešąją turizmo infrastruktūrą ir paslaugas – pritaikyti Ventos slėnį turizmo reikmėms	100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	491 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 417,35, savivaldybės biudžetas – 73,65)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
3.7.	Pritaikyti visuomenės poreikiams Kražių kolegijos rūsį ir atlikti konservavimo darbus	400 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 340, savivaldybės biudžetas – 60)	–	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
3.8.	Plėtoti viešosios įstaigos Kelmės profesinio rengimo centro Tytuvėnų skyriaus paslaugų infrastruktūrą	500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	–	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
3.9.	Rekonstruoti Kelmės rajono Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Pagryžuvio gyvenvietės bendro naudojimo sausinimo sistemas	690 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 586,5, savivaldybės biudžetas – 103,5)	–	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
3.10.	Renovuoti Šedbarų vaikų darželį	270 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 229,5, savivaldybės biudžetas – 40,5)	–	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
3.11.	Kapitališkai suremontuoti Pakražančio seniūnijos administracinį pastatą	–	350 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 297,5, savivaldybės biudžetas – 52,5)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
3.12.	Įrengti Kelmės tradicinių amatų centrą	600 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 510, savivaldybės biudžetas – 90)	262 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 222,7, savivaldybės biudžetas – 39,3)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
3.13.	Plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Kelmės rajone	400 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 340, savivaldybės biudžetas – 60)	400 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 340, savivaldybės biudžetas – 60)	373,3 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 317,31, savivaldybės biudžetas – 55,99)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupė, Kelmės rajono savivaldybė
3.14.	Pritaikyti viešąją infrastruktūrą kaimo gyventojų poreikiams	700 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 595, savivaldybės biudžetas – 105)	700 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 595, savivaldybės biudžetas – 105)	550 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 467,5, savivaldybės biudžetas – 82,5)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupė, Kelmės rajono savivaldybė
4.	Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas
4.1.	Įvairinti kaimo verslus ir stiprinti ekonominį potencialą	500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	440 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 374, savivaldybės biudžetas – 66)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupė, Kelmės rajono savivaldybė
4.2.	Atnaujinti ir pritaikyti amatų plėtrai visuomeninės paskirties pastatus, kultūros paveldo objektus, taip ugdyti bendruomeniškumą	1 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	1 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	964 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 819,4, savivaldybės biudžetas – 144,6)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupė, Kelmės rajono savivaldybė
4.3.	Skatinti bendruomeninių organizacijų veiklą ir gerinti materialinę bazę	150 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 127,5, savivaldybės biudžetas – 22,5)	150 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 127,5, savivaldybės biudžetas – 22,5)	180,5 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 153,43, savivaldybės biudžetas – 27,07)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupė, Kelmės rajono savivaldybė
4.4.	Ugdyti Kelmės krašto vietos veiklos grupės partnerystę ir tobulinti potencialių pareiškėjų gebėjimus bei mokymą	120 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 102, savivaldybės biudžetas – 18)	120 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 102, savivaldybės biudžetas – 18)	87,7 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 74,55, savivaldybės biudžetas – 13,15)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupė, Kelmės rajono savivaldybė
4.5.	Remti Kelmės rajono savivaldybės bendruomenines organizacijas	100 (savivaldybės biudžetas)	110 (savivaldybės biudžetas)	120 (savivaldybės biudžetas)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
5.	Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą
5.1.	Atnaujinti Kelmės rajono Tytuvėnų lopšelio-darželio patalpas ir įrangą	1 467 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 246,95, valstybės biudžetas – 110,025, savivaldybės biudžetas – 110,025)	–	–	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
5.2.	Įsteigti daugiafunkcius centrus Pašilėje ir Pašilėnuose	–	1 700 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 445, savivaldybės biudžetas – 255)	–	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
5.3.	Rekonstruoti Kelmės darželių-mokyklų pastatus, pagerinti jų energines charakteristikas	–	800 (savivaldybės biudžetas)	900 (savivaldybės biudžetas)	Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
5.4.	Suremontuoti Kelmės „Aukuro“ vidurinės mokyklos patalpas	–	700 (savivaldybės biudžetas)	900 (savivaldybės biudžetas)	Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
5.5.	Rekonstruoti Kelmės kultūros centrą	1 000 (iš jų valstybės biudžetas – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	3 000 (iš jų valstybės biudžetas – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	3 120 (iš jų valstybės biudžetas – 2 652, savivaldybės biudžetas – 468)	Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
5.6.	Įrengti Kelmės krašto muziejų restauruotame Kelmės dvare	–	1 665 (iš jų valstybės biudžetas – 1 415,25, savivaldybės biudžetas – 249,75)	3 000 (iš jų valstybės biudžetas – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
5.7.	Įgyvendinti viešosios įstaigos Kelmės ligoninės projektą „Viešosios įstaigos Kelmės ligoninės infrastruktūros plėtra priėmimo-skubios pagalbos, dienos chirurgijos, ambulatorinių paslaugų, ambulatorinės reabilitacijos, palaikomojo gydymo ir slaugos bei stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo srityje“	4 416 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 753,6, valstybės biudžetas – 662,4)	324 (iš jų ES struktūriniai fondai –275,4, valstybės biudžetas – 48,6)	–	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
5.8.	Modernizuoti Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą ir gerinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę	–	397 (iš jų ES struktūriniai fondai –337,45, savivaldybės biudžetas – 59,55)	–	–	Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Kelmės rajono savivaldybė
5.9.	Rekonstruoti ir plėtoti vietinės reikšmės kelių ir gatvių tinklą	2 421,5 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos)	3 000 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos)	3 000 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos)	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
5.10.	Atlikti melioracijos darbus	366 (valstybės biudžetas)	366 (valstybės biudžetas)	366 (valstybės biudžetas)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
5.11.	Asfaltuoti valstybinės reikšmės rajoninio kelio (žvyrkelio) Nr. 3505 Nemakščiai–Kražiai–Junkilai 10,9–16,7 kilometro ruožą	–	–	5 800 (iš jų ES struktūriniai fondai – 4 930, valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos) – 870)	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
5.12.	Rekonstruoti Liolių senelių namus	1 509 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 282,65, valstybės biudžetas – 113,175, savivaldybės biudžetas – 113,175)	3 018 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 565,3, valstybės biudžetas – 226,35, savivaldybės biudžetas – 226,35)	1509 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 282,65, valstybės biudžetas – 113,175, savivaldybės biudžetas – 113,175)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
6.	Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti
6.1.	Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų	140 (Užimtumo fondas)	200 (Užimtumo fondas)	200 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šiaulių teritorinė darbo birža
6.2.	Remti savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus	80 (Užimtumo fondas)	80 (Užimtumo fondas)	80 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šiaulių teritorinė darbo birža, Kelmės rajono savivaldybė
6.3.	Remti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą Kelmės rajono savivaldybėje	80 (savivaldybės biudžetas)	100 (savivaldybės biudžetas)	120 (savivaldybės biudžetas)	Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
6.4.	Remti smulkiuosius ir vidutinius ūkius	80 (savivaldybės biudžetas)	80 (savivaldybės biudžetas)	100 (savivaldybės biudžetas)	Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
6.5.	Organizuoti ir remti viešuosius darbus	892 (iš jų ES struktūriniai fondai – 758,2, savivaldybės biudžetas – 133,8)	963 (iš jų ES struktūriniai fondai –818,55, savivaldybės biudžetas – 144,45)	980 (iš jų ES struktūriniai fondai – 833, savivaldybės biudžetas – 147)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šiaulių teritorinė darbo birža, Kelmės rajono savivaldybė
7.	Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus
7.1.	Organizuoti Kelmės rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams tobulinti	–	70 (iš jų ES struktūriniai fondai – 59,5, savivaldybės biudžetas – 10,5)	71 (iš jų ES struktūriniai fondai –60,35, savivaldybės biudžetas – 10,65)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
7.2.	Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Kelmės rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti	–	65 (iš jų ES struktūriniai fondai –55,25, savivaldybės biudžetas – 9,75)	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
7.3.	Rengti ir atnaujinti Kelmės rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų planavimą atsakingų Kelmės rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)	320 (iš jų ES struktūriniai fondai – 272, savivaldybės biudžetas – 48)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Kelmės rajono savivaldybė
	Iš viso	36 669 (iš jų ES struktūriniai fondai – 24 366,59, valstybės biudžetas – 4 855,04 (iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – 2 421,5), savivaldybės biudžetas – 2 611,86, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 4 615,5, Užimtumo fondas – 220)	34 285,17 (iš jų ES struktūriniai fondai – 17 179,53, valstybės biudžetas – 8 333,83 (iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – 3 000), savivaldybės biudžetas – 5 114,8, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 3 377,05, Užimtumo fondas – 280)	31 217,67 (iš jų ES struktūriniai fondai – 14 209, valstybės biudžetas – 9 936,18 (iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – 3 870), savivaldybės biudžetas – 4 866,32, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 206,19)

Priedo pakeitimai:

Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

––––––––––––––––––

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS

2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lazdijų rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Lazdijų rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 24 246 gyventojai, dauguma jų (17 908, arba 73,9 procento) – kaime. Kaimo gyventojų dalis buvo daugiau kaip dvigubai didesnė už šalies vidurkį (33 procentai). Mieste gyveno 6 338, arba 26,1 procento probleminės teritorijos gyventojų, iš jų 4 793 – Lazdijų mieste.

6. 2010 metų pradžioje daugiau nei pusė savivaldybės gyventojų (58,3 procento) buvo darbingo amžiaus, tačiau šis rodiklis mažesnis už šalies vidurkį (65 procentai). Probleminėje teritorijoje buvo šiek tiek daugiau 0–15 metų gyventojų (16,7 procento) ir kur kas daugiau pensinio amžiaus gyventojų (25 procentai), palyginti su šalies vidurkiu (šalyje atitinkamai 16,2 ir 18,8 procento). Darbingo amžiaus gyventojų nuo 2008 iki 2010 metų padaugėjo 1,1 procento (nuo 13 989 iki 14 147), šis rodiklis tik šiek tiek didesnis už šalies vidurkį (analizuojamu laikotarpiu Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų padaugėjo 1 procentu). Net 7,1 procento (nuo 4 350 iki 4 041) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, 6,6 procento (nuo 6 484 iki 6 058) – pensinio amžiaus gyventojų. Nuo 2008 metų pradžios iki 2010 metų pradžios probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo 2,3 procento. 2008 metais buvo stebimas ir neigiamas tarptautinės ir vidinės migracijos saldas (-84); 2009 metais būklė šiek tiek pagerėjo – iš probleminės teritorijos išvyko 67 gyventojais daugiau nei atvyko (palyginti su 2008 metais, migracijos saldas sumažėjo, tačiau išliko neigiamas). Neigiamos migracijos tendencijos ir tai, kad mažėja 0–15 metų gyventojų, rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

7. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumui didelę įtaką turi infrastruktūros būklė. 2010 metų pradžioje čia buvo 206 daugiabučiai gyvenamieji namai. Šie namai pastatyti iki 1993 metų, todėl daugelis jų pasenę. Vykdant savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programą, buvo renovuoti 4 daugiabučiai gyvenamieji namai, arba 1,9 procento visų probleminėje teritorijoje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) probleminėje teritorijoje nuo 2007 iki 2009 metų padaugėjo 26,3 procento (nuo 114 asmenų (šeimų) 2007 metais iki 144 asmenų (šeimų) 2009 metais). 2009 metų pabaigoje socialinio būsto fondą probleminėje teritorijoje sudarė 179 būstai (su bendrabučių kambariais). Nors socialinio būsto poreikis kasmet vis auga, socialinių būstų nuo 2007 iki 2009 metų 8-iais sumažėjo (pripažinti netinkamais naudoti, avarinės būklės ir kita).

9. Savivaldybei 2009 metais priklausė 37 visuomeniniai pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Renovuota 18,9 procento šių pastatų (7 pastatai). Šiuo metu renovuojami dar 4 visuomeniniai pastatai.

10. Bendras kelių ilgis probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 942 kilometrai, patobulintos dangos kelių ilgis siekė 92 kilometrus (9,8 procento visų šios teritorijos kelių).

11. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2009 metais buvo 10,3 procento. Šiuo metu šalyje nedarbo lygis yra didžiausias nuo 2002 metų, probleminės teritorijos nedarbo lygio atotrūkis nuo šalies vidurkio taip pat gana didelis: vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 9,6 procento viršijo šalies rodiklį (9,4 procento). Išliko didelis ilgalaikis nedarbas – savivaldybėje registruoti 123 ilgalaikiai bedarbiai.

12. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 4,7 procento, t. y. 2,1 karto didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento).

13. Probleminės teritorijos kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės, 2010 metų pradžios duomenimis, atstovavo 11 282 probleminės teritorijos kaimo gyventojams (63 procentams visų probleminės teritorijos kaimo gyventojų). Šių bendruomenių įtaka ekonominei ir infrastruktūros plėtrai kol kas nedidelė, tačiau jų vaidmuo savivaldos procesuose vis reikšmingesnis. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus dar aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

14. 2009 metų pabaigos duomenimis, vienam probleminės teritorijos gyventojui teko 55 litai tiesioginių užsienio investicijų (vos 0,5 procento 2009 metų pabaigos šalies vidurkio). Materialinių investicijų vienam probleminės teritorijos gyventojui 2009 metais teko 1 596 litai. Šis rodiklis siekė 38,6 procento šalies vidurkio.

15. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, palyginti didelis ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas lemia tai, kad vienas pagrindinių teritorinę socialinę sanglaudą atspindinčių rodiklių – vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug didesnis už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai yra šie:

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 9,6 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 113,6 procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio:

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio:

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

21.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

22.1. Jonavoje bus įgyvendintas vienas kompleksinės urbanistinės plėtros projektas (2008–2010 metais tokie projektai nevykdyti);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 1,9 / 1,9 procento 2009 metais iki 46 / 46 procentų 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 6,3 procento (nuo 144 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 135 asmenų (šeimų) 2013 metais);

22.4. 4 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais tokie projektai nevykdyti);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 10 procentų (nuo 11 282 gyventojų 2009 metais iki 12 410 gyventojų 2013 metais);

22.6. patobulintos dangos padaugės 1 procentu (nuo 92 kilometrų 2009 metais iki 395,2 kilometro 2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų išaugs 15,8 procento (nuo 19 procentų 2009 metais iki 22 procentų 2013 metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 22,2 procento (nuo 257 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 200 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 3,1 karto (nuo 24 procentų 2009 metais iki 75 procentų 2013 metais).

V. programos įgyvendinimas

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Lazdijų rajono savivaldybės – probleminės
teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

Lazdijų RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai			Asignavimų valdytojai	Priemonių vykdytojai
		2011 metai	2012 metai	2013 metai
	Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui
1.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą
1.1.	Kompleksiškai plėtoti Lazdijų miesto teritorijos, esančios tarp Dainavos ir Vytauto gatvių, ir teritorijos, esančios tarp Kauno, Senamiesčio, Nepriklausomybės, Seinų, Gustaičio, Vilniaus, Sodų, Dzūkų gatvių, infrastruktūrą: įrengti mažosios architektūros formas (vaikų žaidimo aikšteles, pastatyti suoliukus, šiukšliadėžes ir panašiai), žaliąsias zonas, lietaus kanalizaciją, sutvarkyti aikštes, šaligatvius ir gatves, apšvietimą, tvarkyti parkus, gėlynus, pastatų fasadus, kitą viešąją infrastruktūrą	3 000 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 2 550, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 225, savivaldybės biudžetas – 225)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas – 75)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
1.2.	Plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą Lazdijų rajono savivaldybėje	1 646,06 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 399,15, savivaldybės biudžetas – 246,91)	–	–	Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
1.3.	Plėtoti ekologinį turizmą Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
1.4.	Gerinti vandens telkinių būklę – išvalyti ir sutvarkyti Baltajo ežero dalį	190 (iš jų ES struktūriniai fondai – 161,5, savivaldybės biudžetas – 28,5)	–	–	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
1.5.	Tvarkyti užterštas teritorijas Lazdijų rajono savivaldybėje	300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)	–	–	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
1.6.	Plėsti kelių infrastruktūrą Lietuvos ir Lenkijos pasienyje	6 100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 185, savivaldybės biudžetas – 915)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
1.7.	Modernizuoti ir plėtoti Lazdijų rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą	4 300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 655, savivaldybės biudžetas – 645)	–	–	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
1.8.	Plėtoti kultūrines industrijas Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione – tobulinti jas Lazdijų rajono savivaldybėje ir sudaryti darnios pasienio regiono plėtros sąlygas	367 (iš jų ES struktūriniai fondai – 311,95, savivaldybės biudžetas – 55,05)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
1.9.	Modernizuoti ir pritaikyti Lazdijų hipodromą turizmo paslaugoms kompleksiškai teikti, įgyvendinant projektą „Lazdijų hipodromo modernizavimas ir pritaikymas kompleksiniam turizmo paslaugų teikimui“	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	1 239,89 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 053,91, savivaldybės biudžetas – 185,98)	–	Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
1.10.	Plėtoti Lazdijų rajono savivaldybėje Lietuvos ežeryno vandens trasas	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)	82 (iš jų ES struktūriniai fondai – 69,7, savivaldybės biudžetas – 12,3)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
1.11.	Kapitališkai suremontuoti Lazdijų kultūros centrą ir atnaujinti materialinę bazę	200 (Valstybės investicijų programos lėšos)	200 (Valstybės investicijų programos lėšos)	200 (Valstybės investicijų programos lėšos)	Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų kultūros centras, Lazdijų rajono savivaldybė
2.	Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą
2.1.	Atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus Lazdijų rajono savivaldybėje	68 (iš jų ES struktūriniai fondai – 57,8, savivaldybės biudžetas – 10,2)	4 201,479 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 571,257, savivaldybės biudžetas –630,222)	1 079,711 (iš jų ES struktūriniai fondai – 917,752, savivaldybės biudžetas – 161,956)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
2.2.	Įrengti naujus socialinius būstus Lazdijų rajono savivaldybėje	1 435 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 219,75, savivaldybės biudžetas – 215,25)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
3.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą
3.1.	Kompleksiškai gerinti Veisiejų miesto, Kapčiamiesčio, Seirijų ir Krosnos miestelių urbanistinę infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką	5 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 4 250, valstybės biudžetas – 375, savivaldybės biudžetas – 375)	5 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 4 250, valstybės biudžetas – 375, savivaldybės biudžetas – 375)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
3.2.	Sutvarkyti Šeštokų kultūros namus ir prie jų esančias viešąsias erdves	414,352 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 352,2, valstybės biudžetas – 31,08, savivaldybės biudžetas – 31,08)	276,234 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 234,8, valstybės biudžetas – 20,718, savivaldybės biudžetas – 20,718)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų kultūros centras, Lazdijų rajono savivaldybė
3.3.	Sutvarkyti Teizų kultūros namus ir prie jų esančias viešąsias erdves	600 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 510, valstybės biudžetas – 45, savivaldybės biudžetas – 45)	195 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 165,75, valstybės biudžetas – 14,625, savivaldybės biudžetas – 14,625)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų kultūros centras, Lazdijų rajono savivaldybė
3.4.	Pritaikyti Avižieniuose buvusį vaikų darželį visuomenės kultūros centrui	100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, valstybės biudžetas – 7,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)	600 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 510, valstybės biudžetas – 45, savivaldybės biudžetas – 45)	337 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 286,45, valstybės biudžetas – 25,275, savivaldybės biudžetas – 25,275)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
3.5.	Sutvarkyti Metelių Kristaus atsimainymo parapijos patalpas	200 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 170, valstybės biudžetas – 15, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 15)	92 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 78,2, valstybės biudžetas – 6,9, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 6,9)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Metelių Kristaus atsimainymo parapija, Lazdijų rajono savivaldybė
3.6.	Rekonstruoti Šventežerio miestelio viešosios paskirties pastatus ir sutvarkyti prie jų esančią infrastruktūrą	–	600 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 510, valstybės biudžetas – 45, savivaldybės biudžetas – 45)	336 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 285,6, valstybės biudžetas –25,2, savivaldybės biudžetas – 25,2)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
3.7.	Kapitališkai suremontuoti Krikštonių Kristaus Karaliaus parapijos bažnyčią ir jos priklausinius	–	300 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 255, valstybės biudžetas – 22,5, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 22,5)	59 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 50,15, valstybės biudžetas – 4,425, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 4,425)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Krikštonių Kristaus Karaliaus parapija, Lazdijų rajono savivaldybė
3.8.	Rekonstruoti Lazdijų kultūros centro Būdviečio laisvalaikio salę, esančią Būdviečio kaime	200 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 170, valstybės biudžetas – 15, savivaldybės biudžetas – 15)	38 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 32,3, valstybės biudžetas – 2,85, savivaldybės biudžetas – 2,85)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų kultūros centras, Lazdijų rajono savivaldybė
3.9.	Sutvarkyti sporto stadioną ir žaidimų aikšteles prie Šeštokų vidurinės mokyklos	–	–	1 027,7 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 873,54, valstybės biudžetas – 77,078, savivaldybės biudžetas – 77,078)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
3.10.	Rekonstruoti Lazdijų rajono savivaldybės Krosnos seniūnijos melioracijos statinius	945,1 (valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams)	–	–	Žemės ūkio ministerija (valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Krosnos seniūnijos melioracijos statinių naudotojų asociacija, Lazdijų rajono savivaldybė
3.11.	Rekonstruoti Lazdijų rajono savivaldybės Būdviečio seniūnijos melioracijos statinius	–	1 150,9 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 978,26, valstybės biudžetas – 86,318, savivaldybės biudžetas – 86,318)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	melioracijos statinių naudotojų asociacija „Aštriosios Kirsnos melioracija“, Lazdijų rajono savivaldybė
3.12.	Rekonstruoti Lazdijų rajono savivaldybės Lazdijų seniūnijos melioracijos statinius	1 151 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 978,35, valstybės biudžetas – 86,325, savivaldybės biudžetas – 86,325)	–	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
3.13.	Rekonstruoti Lazdijų rajono savivaldybės Kučiūnų seniūnijos melioracijos statinius	1 151 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 978,35, valstybės biudžetas – 86,325, savivaldybės biudžetas – 86,325)	–	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybės Kučiūnų seniūnijos melioracijos statinių naudotojų asociacija, Lazdijų rajono savivaldybė
4.	Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas
4.1.	Įgyvendinti Lazdijų rajono kaimo plėtros 2010–2015 metų strategiją	2 950 (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama)	2 934 (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama)	1 710 (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja)	Dzūkijos kaimo bendruomenės vietos veiklos grupė, Lazdijų rajono savivaldybė
5.	Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą
5.1.	Plėsti viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro veiklą – gerinti nestacionarių socialinių paslaugų kokybę ir didinti jų įvairovę, įgyvendinant projektą „Viešosios įstaigos Lazdijų socialinio paslaugų centro veiklos plėtra gerinant nestacionarių paslaugų kokybę ir didinant jų įvairovę“	532 (iš jų ES struktūriniai fondai – 452,2, savivaldybės biudžetas – 79,8)	400 (iš jų ES struktūriniai fondai – 340, savivaldybės biudžetas – 60)	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
5.2.	Plėsti viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro veiklą – gerinti nestacionarių socialinių paslaugų kokybę ir didinti jų įvairovę, įgyvendinant projektą „Viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro dienos socialinės globos padalinio įsteigimas“	327 (iš jų ES struktūriniai fondai – 277,95, savivaldybės biudžetas – 49,05)	300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
5.3.	Sutvarkyti viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro Socialinės  globos namų gyventojų patalpų, kuriose teikiamos socialinės globos paslaugos, infrastruktūrą (pagal projektą „Viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro Socialinės globos namų gyventojų gerbūvio sutvarkymas“)	1 459 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 240,15, savivaldybės biudžetas – 218,85)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
5.4.	Gerinti Kapčiamiesčio parapijos senelių globos namų gyventojų gyvenimo sąlygų ir paslaugų kokybę	–	731,45 (iš jų ES struktūriniai fondai – 621,76, valstybės biudžetas – 109,69)	119,45 (iš jų ES struktūriniai fondai –101,54, valstybės biudžetas – 17,91)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Vilkaviškio vyskupijos Lazdijų dekanatas, Kapčiamiesčio parapijos senelių globos namai, Lazdijų rajono savivaldybė
5.5.	Rekonstruoti ir modernizuoti Lazdijų rajono savivaldybės Šeštokų vidurinės mokyklos pastatą Šeštokuose, Lazdijų g. 4	2 988,88 (ES struktūriniai fondai)	–	–	Ūkio ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
5.6.	Plėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Lazdijų rajone	1 885 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 602,25, savivaldybės biudžetas – 282,75)	–	–	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
5.7.	Modernizuoti Lazdijų ligoninės ir meno mokyklos energetinį ūkį	–	1 495,31 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 271,01, valstybės biudžetas – 224,3)	–	Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
6.	Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti
6.1.	Remti darbo vietų steigimą	60 (Užimtumo fondas)	60 (Užimtumo fondas)	60 (Užimtumo fondas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Alytaus teritorinė darbo birža
6.2.	Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus ir sukurti naujų darbo vietų	225 (Užimtumo fondas)	225 (Užimtumo fondas)	225 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Alytaus teritorinė darbo birža
6.3.	Remti savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus	100 (Užimtumo fondas)	100 (Užimtumo fondas)	100 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Alytaus teritorinė darbo birža, Lazdijų rajono savivaldybė
6.4.	Skatinti verslumą Lenkijos ir Lietuvos pasienyje	84 (iš jų ES struktūriniai fondai – 71,4, savivaldybės biudžetas – 12,6)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė, Lazdijų švietimo centras
6.5.	Plėsti žmogiškuosius išteklius tobulinant gyventojų kompiuterinį raštingumą	306 (iš jų ES struktūriniai fondai – 260,1, savivaldybės biudžetas – 45,9)	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė, Lazdijų švietimo centras
7.	Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus
7.1.	Plėtoti vieno langelio principu veikiančią gyventojų aptarnavimo sistemą Lazdijų rajono savivaldybės administracijoje ir įdiegti bei sertifikuoti kokybės vadybos sistemą	399 (iš jų ES struktūriniai fondai – 339,15, savivaldybės biudžetas – 59,85)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
7.2.	(neteko galios) Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)	136 (iš jų ES struktūriniai fondai – 115,6, savivaldybės biudžetas – 20,4)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
7.3.	Įdiegti finansų apskaitos valdymo sistemą pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (FFAS), tobulinti įstaigos vidaus struktūros tvarkymą ir personalo valdymą, sukurti efektyviai veikiančią administravimo sistemą Lazdijų rajono savivaldybėje	385 (iš jų ES struktūriniai fondai – 327,25, savivaldybės biudžetas – 57,75)	389 (iš jų ES struktūriniai fondai – 330,65, savivaldybės biudžetas – 58,35)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
7.4.	Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Lazdijų rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti	50 (iš jų ES struktūriniai fondai – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
7.5.	Rengti ir atnaujinti Lazdijų rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų planavimą atsakingų Lazdijų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus	300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
7.6.	Didinti viešojo administravimo efektyvumą Lazdijų rajono savivaldybės administracijoje	–	–	212 (iš jų ES struktūriniai fondai – 180, savivaldybės biudžetas – 32)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lazdijų rajono savivaldybė
	Iš viso	45 618,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 32 171,98, valstybės biudžetas – 2 031,33 (iš jų Valstybės investicijų programos lėšos – 200, specialiosios tikslinės dotacijos lėšos – 945,1), savivaldybės biudžetas – 4 821,19, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 15, Užimtumo fondas – 385, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 6 193,9)	25 610,229 (iš jų ES struktūriniai fondai – 16 013,287, valstybės biudžetas – 1 118,21 (iš jų Valstybės investicijų programos lėšos – 200), savivaldybės biudžetas – 2 366,052, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 29,4, Užimtumo fondas – 385, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 5 698,31)	5 465,658 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 199,292, valstybės biudžetas – 656,98 (iš jų Valstybės investicijų programos lėšos – 200), savivaldybės biudžetas – 339,416, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 4,23, Užimtumo fondas – 60, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 3 205,74)

Priedo pakeitimai:

Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29) (papildyta 7.6 punktu)

–––––––––––––––––––––

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mažeikių rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Mažeikių rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

II. Probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 64 430 gyventojų, iš jų Mažeikių mieste – 40 172, Viekšnių mieste – 2 184, Sedos mieste – 1 162. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (67,5 procento) gyveno mieste, tačiau miesto gyventojų dalis buvo panaši į vidutinę šalies (67 procentai).

6. 2010 metų pradžioje daugelis probleminės teritorijos gyventojų (66,4 procento) buvo darbingo amžiaus, šis rodiklis buvo didesnis už šalies vidurkį (65 procentai). Probleminėje teritorijoje buvo kur kas daugiau 0–15 metų gyventojų (18,3 procento) ir kur kas mažiau pensinio amžiaus gyventojų (15,3 procento), palyginti su šalies vidurkiu (šalyje atitinkamai 16,2 ir 18,8 procento). Darbingo amžiaus gyventojų probleminėje teritorijoje nuo 2009 iki 2010 metų padaugėjo 0,4 procento (nuo 42 639 iki 42 808), tiek pat kiek vidutiniškai šalyje (0,4 procento). 2,9 procento (nuo 12 124 iki 11 774) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, 2,8 procento (nuo 10 136 iki 9 848) – pensinio amžiaus gyventojų. Nuo 2009 metų pradžios iki 2010 metų pradžios bendras probleminės teritorijos gyventojų skaičius sumažėjo 0,7 procento. Probleminėje teritorijoje 2008 metais buvo neigiamas tarptautinės ir vidinės migracijos saldas (-269); 2009 metais būklė dar pablogėjo – iš probleminės teritorijos išvyko 496 gyventojais daugiau, negu atvyko. Dėl migracijos 2008 ir 2009 metais probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo atitinkamai 0,4 ir 0,8 procento. Nors probleminėje teritorijoje yra daug darbingo amžiaus gyventojų ir jų daugėja, neigiamos migracijos tendencijos ir tai, kad mažėja 0–15 metų gyventojų, rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

7. Probleminėje teritorijoje 2009 metų pradžioje buvo 474 daugiabučiai gyvenamieji namai (iš jų 10 bendrabučių), kuriuose buvo 16 304 butai (iš jų – 601 butas bendrabučiuose). Dauguma daugiabučių namų yra pasenę: jų termoizoliacinės savybės neatitinka nustatytų reikalavimų, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šilumos energijos. Didėjant energijos kainoms, daugeliui namų ūkių sunku išlaikyti būstą. Prie ypač probleminių priskirtini bendrabučio tipo daugiabučiai gyvenamieji namai.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) probleminėje teritorijoje nuo 2008 iki 2009 metų padaugėjo 9,9 procento (nuo 637 asmenų (šeimų) 2008 metais iki 700 asmenų (šeimų) 2009 metais). Probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 630 savivaldybei priklausančių butų.

9. Probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 190 visuomeninių pastatų, iš jų 25 (13,2 procento) iš dalies renovuoti. Visiškai renovuotų visuomeninių pastatų probleminėje teritorijoje nebuvo.

10. Bendras kelių ilgis probleminėje teritorijoje 2007 metais buvo 1 546 kilometrai, iš jų patobulintos dangos kelių ir gatvių ilgis siekė 143 kilometrus (9,2 procento visų šios teritorijos kelių). 2009 metais bendras kelių ir gatvių ilgis probleminėje teritorijoje buvo 1 337 kilometrai (kelių sąrašas patikslintas savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T1-391), iš jų patobulintos dangos kelių ir gatvių padaugėjo 103 kilometrais (iki 246 kilometrų arba 18,4 procento visų šios teritorijos kelių).

11. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 metais ir 2009 metų pabaigoje teko atitinkamai 22 654 litai ir 46 756 litai tiesioginių užsienio investicijų. Šis rodiklis šalies vidurkį 2008 metų pabaigoje viršijo 2,4 karto ir 2009 metų pabaigoje 4,6 karto. Materialinių investicijų vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 metais teko 1,6 karto daugiau negu vidutiniškai šalyje – 12 465 litai. Dideles tiesiogines užsienio ir materialines investicijas probleminėje teritorijoje lėmė užsienio investicijos į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“.

12. Regioninės politikos strategijoje Mažeikių miestas išskirtas kaip plėtotinas ekonominį potencialą turintis centras, esantis greta regioninio centro – Telšių miesto. Tai suteikia galimybę 2007–2013 metais plėtoti Mažeikių miesto urbanistinę infrastruktūrą, pasinaudojant tam skirta 61,3 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

13. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2009 metais buvo 12,3 procento, taigi 30,9 procento didesnis už šalies vidurkį (9,4 procento). Probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo registruoti net 737 ilgalaikiai bedarbiai, jų dalis sudarė net 14,2 procento visų registruotų bedarbių (šalies vidurkis – 7,7 procento).

14. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 2008 metais buvo 2,2 procento, taigi 2 kartus didesnis už šalies vidurkį (1,1 procento). Padėtis 2009 metais dar labiau blogėjo – vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis probleminėje teritorijoje buvo 4,3 procento, taigi 2 kartus didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento).

15. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, didelis ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos lemia tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – daug didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

18.1. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

18.2. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

18.3. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

18.4. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.5. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 30,9 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 95,5 procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio:

21.1.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

21.1.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio:

21.3.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

21.3.2. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

22.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 0 / 0 procentų 2009 metais iki 9 / 11 procentų 2013 metais;

22.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 5 procentais (nuo 700 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 665 asmenų (šeimų) 2013 metais);

22.3. šešiose kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2007–2010 metais pradėti vykdyti 4 tokie projektai);

22.4. patobulintos dangos kelių padaugės 3,3 procento (nuo 246 kilometrų 2009 metais iki 254 kilometrų 2013 metais);

22.5. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų padidės 63,6 procento (nuo 13,2 procento 2009 metais iki 21,6 procento 2013 metais);

22.6. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 5 procentais (nuo 737 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 700 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

22.7. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 6,9 karto (nuo 9 procentų 2009 metais iki 62 procentų 2013 metais).

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Mažeikių rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai			Asignavimų valdytojai	Priemonių vykdytojai
		2011 metai	2012 metai	2013 metai
	Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui
1.	Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą
1.1.	Atnaujinti daugiabučius namus Mažeikiuose	–	130,51 (iš jų ES struktūriniai fondai – 110,94, savivaldybės biudžetas – 19,57)	21 051,92 (iš jų ES struktūriniai fondai – 17 894,14, savivaldybės biudžetas – 3 157,78)	Vidaus reikalų ministerija (Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
1.2.	(neteko galios) Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)
1.3.	(neteko galios) Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)
1.4.	(neteko galios) Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)
1.5.	(neteko galios) Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)
1.6.	Įrengti socialinį būstą Viekšniuose, Tilto gatvėje (1 namas, 7 butai)	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)	457 (iš jų ES struktūriniai fondai –388,5, savivaldybės biudžetas – 68,6)	400 (iš jų ES struktūriniai fondai – 340, savivaldybės biudžetas – 60)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
1.7.	(neteko galios) Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)
1.8.	Kompensuoti socialinių būstų rekonstruojamuose daugiabučiuose namuose modernizavimo išlaidas	–	–	1 655,58 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 407,24, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – 248,35)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
2.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą
2.1.	Pagerinti Tirkšlių seniūnijos Užlieknės kaimo infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką – iš dalies rekonstruoti Užlieknės kultūros centro pastatą, išasfaltuoti privažiavimą prie jo, sutvarkyti aplinką prie šio centro ir įrengti mašinų stovėjimo aikštelę	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 7,5, valstybės biudžetas – 7,5)	300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 22,5, valstybės biudžetas – 22,5)	300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 22,5, valstybės biudžetas – 22,5)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
2.2.	Pagerinti Mažeikių rajono Krakių kaimo centro infrastruktūrą – suprojektuoti ir įrengti pėsčiųjų takus, poilsio zoną-parką, įrengti gatvių apšvietimą ir atnaujinti važiuojamosios dalies asfalto dangą	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, valstybės biudžetas – 15, savivaldybės biudžetas – 15)	900 (iš jų ES struktūriniai fondai – 765, valstybės biudžetas – 67,5, savivaldybės biudžetas – 67,5)	724 (iš jų ES struktūriniai fondai – 615,4, valstybės biudžetas – 54,3, savivaldybės biudžetas – 54,3)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
2.3.	Sutvarkyti Laižuvos seniūnijos Auksūdžio kaimo centrą – suprojektuoti ir sutvarkyti gyvenamosios aplinkos (gatvių, šaligatvių, apšvietimo, aikštelių) ir infrastruktūros gerinimo (viešųjų erdvių plėtros, poilsio, laisvalaikio, sporto ir kultūros infrastruktūros) atnaujinimo ir plėtros) objektus	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, valstybės biudžetas – 7,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)	300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 255, valstybės biudžetas – 22,5, savivaldybės biudžetas – 22,5)	300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 255, valstybės biudžetas – 22,5, savivaldybės biudžetas – 22,5)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
2.4.	Pagerinti Reivyčių seniūnijos Buknaičių kaimo infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką – modernizuoti Buknaičių kaimo poilsio parko infrastruktūrą, rekonstruoti prie parko esančias gatves, įrengti apšvietimą	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, valstybės biudžetas – 7,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)	400 (iš jų ES struktūriniai fondai – 340, valstybės biudžetas – 30, savivaldybės biudžetas – 30)	434 (iš jų ES struktūriniai fondai – 368,9, valstybės biudžetas – 32,55, savivaldybės biudžetas – 32,55)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
2.5.	Sutvarkyti Mažeikių rajono Šerkšnėnų kaimo centrą – suprojektuoti ir nutiesti naują apšvietimo liniją gatvėse, stadione, parke, suprojektuoti ir įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, atnaujinti viešąją poilsio, laisvalaikio, sporto ir kultūros infrastruktūrą	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, valstybės biudžetas – 7,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)	540 (iš jų ES struktūriniai fondai – 459, valstybės biudžetas – 40,5, savivaldybės biudžetas – 40,5)	537 (iš jų ES struktūriniai fondai – 456,45, valstybės biudžetas – 40,275, savivaldybės biudžetas – 40,275)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
2.6.	Sutvarkyti Židikų seniūnijos Ukrinų kaimo centrą – iš dalies rekonstruoti Ukrinų kultūros centro pastatą, sutvarkyti aplinką prie centro bei kaimo centrą	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, valstybės biudžetas – 7,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)	340 (iš jų ES struktūriniai fondai – 289, valstybės biudžetas – 25,5, savivaldybės biudžetas – 25,5)	342 (iš jų ES struktūriniai fondai – 290,7, valstybės biudžetas – 25,65, savivaldybės biudžetas – 25,65)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
2.7.	Plėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Mažeikių rajone (Sedoje, Plinkšiuose, Bugeniuose)	4 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 400, valstybės biudžetas – 300, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 300)	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, valstybės biudžetas – 225, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 225)	1 563 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 328,55, valstybės biudžetas – 117,225, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 117,225)	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių vandenys“, Mažeikių rajono savivaldybė
2.8.	Gerinti gyvenamąją aplinką Mažeikių rajono savivaldybės kaimo gyvenamosiose vietovėse	2 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 700, valstybės biudžetas – 150, savivaldybės biudžetas – 150)	2 050 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 742,5, valstybės biudžetas – 153,75, savivaldybės biudžetas – 153,75)	2 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 700, valstybės biudžetas – 150, savivaldybės biudžetas – 150)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
2.9.	Rekonstruoti Mažeikių rajono Viekšnių seniūnijoje Šilupio upelio baseino melioracijos griovius, jų hidrotechninius statinius ir drenažo rinktuvus	97,15 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 72,26, valstybės biudžetas (apmokama iš šiam tikslui skirtų Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės biudžeto lėšų) –15,17, savivaldybės biudžetas – 9,72)	518 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 385,29, valstybės biudžetas (apmokama iš šiam tikslui skirtų Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės biudžeto lėšų) – 80,91, savivaldybės biudžetas – 51,8)	777 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 577,93, valstybės biudžetas (apmokama iš šiam tikslui skirtų Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės biudžeto lėšų) –121,37, savivaldybės biudžetas – 77,7)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
2.10.	Suremontuoti ir rekonstruoti Mažeikių rajono savivaldybės melioracijos objektus	2 588 (valstybės biudžetas)	2 588 (valstybės biudžetas)	2 588 (valstybės biudžetas)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
2.11.	Pritaikyti Renavo dvaro sodybą (katilinę, sandėlį) viešojo turizmo reikmėms	2 512 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 135,15, savivaldybės biudžetas – 376,85)	–	–	Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
3.	Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą
3.1.	Rekonstruoti Mažeikių miesto individualių namų kvartalų pagrindines gatves: Žagarėlės (nuo Lakštingalų iki S. Nėries gatvių), Parko, Laisvės II, Jautakių, Varduvos (nuo Jautakių gatvės), iš viso – 5 kilometrus	497,22 (iš jų ES struktūriniai fondai – 422,64, valstybės biudžetas – 52,21, savivaldybės biudžetas – 22,37)	3 355,55 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 852,22, valstybės biudžetas – 352,33, savivaldybės biudžetas – 151)	3 355,55 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 852,22, valstybės biudžetas – 352,33, savivaldybės biudžetas – 151)	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
3.2.	Kompleksiškai sutvarkyti Juodpelkio parką ir stadioną: įrengti pagrindinę miesto rekreacinę ir aktyvaus laisvalaikio zoną (įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, automobilių stovėjimo aikštelę, sutvarkyti poilsio ir vaikų žaidimo aikštelę, tualetus, apšvietimą, pastatyti suoliukus, papuošti parko teritoriją dekoratyviniais augalais, meno dirbiniais, skulptūromis)	2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 700, valstybės biudžetas – 150, savivaldybės biudžetas – 150)	2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 700, valstybės biudžetas – 150, savivaldybės biudžetas – 150)	2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 700, valstybės biudžetas – 150, savivaldybės biudžetas – 150)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
3.3.	Rekonstruoti Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro pastatą Mažeikiuose, Naftininkų g. 11	1 800 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 530, valstybės biudžetas – 135, savivaldybės biudžetas – 135)	1 800 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 530, valstybės biudžetas – 135, savivaldybės biudžetas – 135)	1 900 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 615, valstybės biudžetas – 142,5, savivaldybės biudžetas – 142,5)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
3.4.	Rekonstruoti Mažeikių rajono savivaldybės viešąją biblioteką Mažeikiuose, Laisvės g. 31	650 (iš jų ES struktūriniai fondai – 552,5, valstybės biudžetas – 48,75, savivaldybės biudžetas – 48,75)	650 (iš jų ES struktūriniai fondai – 552,5, valstybės biudžetas – 48,75, savivaldybės biudžetas – 48,75)	700 (iš jų ES struktūriniai fondai – 595, valstybės biudžetas – 52,5, savivaldybės biudžetas – 52,5)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
3.5.	Rekonstruoti Mažeikių rajono savivaldybės muziejų Mažeikiuose, V. Burbos g. 9	650 (iš jų ES struktūriniai fondai – 552,5, valstybės biudžetas – 48,75, savivaldybės biudžetas – 48,75)	650 (iš jų ES struktūriniai fondai – 552,5, valstybės biudžetas – 48,75, savivaldybės biudžetas – 48,75)	700 (iš jų ES struktūriniai fondai – 595, valstybės biudžetas – 52,5, savivaldybės biudžetas – 52,5)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
3.6.	Sutvarkyti Mažeikių miesto Gamyklos ir Naftininkų gatvių dalių viešąsias erdves (kompleksiškai sutvarkyti viešąsias erdves: rekonstruoti žaliąsias zonas, mažąją architektūrą ir lietaus kanalizaciją, įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus, sutvarkyti apšvietimą)	1 140 (iš jų ES struktūriniai fondai – 969, valstybės biudžetas – 85,5, savivaldybės biudžetas – 85,5)	1 140 (iš jų ES struktūriniai fondai – 969, valstybės biudžetas – 85,5, savivaldybės biudžetas – 85,5)	1 156 (iš jų ES struktūriniai fondai – 982,6, valstybės biudžetas – 86,7, savivaldybės biudžetas – 86,7)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
3.7.	Sutvarkyti Mažeikių miesto Respublikos gatvės dalį, autobusų stoties fasadą, prieigas (kompleksiškai sutvarkyti viešąsias erdves: rekonstruoti žaliąsias zonas, mažąją architektūrą ir lietaus kanalizaciją, įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus, sutvarkyti apšvietimą, autobusų stoties fasadą ir prieigas)	950 (iš jų ES struktūriniai fondai – 807,5, valstybės biudžetas – 71,25, savivaldybės biudžetas – 71,25)	950 (iš jų ES struktūriniai fondai – 807,5, valstybės biudžetas – 71,25, savivaldybės biudžetas – 71,25)	976 (iš jų ES struktūriniai fondai – 829,6, valstybės biudžetas – 73,2, savivaldybės biudžetas – 73,2)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
3.8.	Sutvarkyti Mažeikių miesto Naujamiesčio erdves prie rekonstruojamų namų (rekonstruoti ir padidinti automobilių stovėjimo aikšteles kiemuose, rekonstruoti apšvietimą, pėsčiųjų ir dviračių takus ir įrengti naujus, sutvarkyti želdynus, vaikų žaidimo ir poilsio aikšteles)	1 200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 020, valstybės biudžetas – 90, savivaldybės biudžetas – 90)	1 200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 020, valstybės biudžetas – 90, savivaldybės biudžetas – 90)	1 200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 020, valstybės biudžetas – 90, savivaldybės biudžetas – 90)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
3.9.	Sutvarkyti Mažeikių miesto Senamiesčio erdves prie rekonstruojamų namų (rekonstruoti ir padidinti automobilių stovėjimo aikšteles kiemuose, rekonstruoti apšvietimą, pėsčiųjų ir dviračių takus ir įrengti naujus, sutvarkyti želdynus, vaikų žaidimo ir poilsio aikšteles)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 750, valstybės biudžetas – 125, savivaldybės biudžetas – 125)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 750, valstybės biudžetas – 125, savivaldybės biudžetas – 125)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 750, valstybės biudžetas – 125, savivaldybės biudžetas – 125)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
3.10.	Sutvarkyti Mažeikių miesto Vasario 16-osios gatvę ir Vasario 16-osios skverą bei teritorijas prie geležinkelio stoties (rekonstruoti Vasario 16-osios gatvę ir sutvarkyti jos viešąsias erdves)	830 (iš jų ES struktūriniai fondai – 705,5, valstybės biudžetas – 62,25, savivaldybės biudžetas – 62,25)	830 (iš jų ES struktūriniai fondai – 705,5, valstybės biudžetas – 62,25, savivaldybės biudžetas – 62,25)	840 (iš jų ES struktūriniai fondai – 714, valstybės biudžetas – 63, savivaldybės biudžetas – 63)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
3.11.	Pritaikyti naujas eismo saugumo priemones: įrengti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2708 Tirkšliai–Bugeniai 0,4–2,5 kilometro kairėje pusėje pėsčiųjų ir dviračių taką	50 (iš jų ES struktūriniai fondai – 42,5, valstybės biudžetas – 7,5)	700 (iš jų ES struktūriniai fondai – 595, valstybės biudžetas – 105)	–	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių direkcija, Mažeikių rajono savivaldybė
3.12.	Atnaujinti eismo saugumą gerinančias priemones: valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 170 Mažeikiai–Skuodas 5,82 kilometro sankryžą rekonstruoti į žiedinę; valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 170 Mažeikiai–Skuodas 9,85 kilometro sankryžą rekonstruoti į žiedinę; valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė 4,73 kilometro sankryžą rekonstruoti į žiedinę	1 500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 275, valstybės biudžetas – 225)	1 500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 275, valstybės biudžetas – 225)	1 500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 275, valstybės biudžetas – 225)	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lietuvos automobilių kelių direkcija, Mažeikių rajono savivaldybė
3.13.	Rekonstruoti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2711 Reivyčiai–Leckava 1,99–7,84 kilometro ruožą	–	–	6 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 100, valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 900)	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lietuvos automobilių kelių direkcija, Mažeikių rajono savivaldybė
3.14.	Rekonstruoti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 170 Mažeikiai–Skuodas 0–3,5 kilometro ruožą	–	–	6 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 100, valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 900)	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lietuvos automobilių kelių direkcija, Mažeikių rajono savivaldybė
3.15.	Rekonstruoti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė 25,5–29,75 kilometro ruožą	–	–	2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 700, valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 300)	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Lietuvos automobilių kelių direkcija, Mažeikių rajono savivaldybė
3.16.	Steigti universalų daugiafunkcį centrą Šerkšnėnų seniūnijos Šerkšnėnų kaime	190 (iš jų ES struktūriniai fondai – 161,5, savivaldybės biudžetas – 28,5)	450 (iš jų ES struktūriniai fondai – 382,5, savivaldybės biudžetas – 67,5)	270 (iš jų ES struktūriniai fondai – 229,5, savivaldybės biudžetas – 40,5)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
3.17.	Steigti universalų daugiafunkcį centrą Laižuvos seniūnijos Auksūdžio kaime	190 (iš jų ES struktūriniai fondai – 161,5, savivaldybės biudžetas – 28,5)	450 (iš jų ES struktūriniai fondai – 382,5, savivaldybės biudžetas – 67,5)	270 (iš jų ES struktūriniai fondai – 229,5, savivaldybės biudžetas – 40,5)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
3.18.	Modernizuoti Mažeikių miesto lopšelį-darželį „Buratinas“ Sodų g. 16	475 (iš jų ES struktūriniai fondai – 403,75, savivaldybės biudžetas – 71,25)	475 (iš jų ES struktūriniai fondai – 403,75, savivaldybės biudžetas – 71,25)	–	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
3.19.	Modernizuoti Mažeikių miesto lopšelį-darželį „Saulutė“ V. Burbos g. 8	156 (iš jų ES struktūriniai fondai – 132,6, savivaldybės biudžetas – 23,4)	156 (iš jų ES struktūriniai fondai – 132,6, savivaldybės biudžetas – 23,4)	–	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
3.20.	Modernizuoti Mažeikių miesto lopšelį-darželį „Bitutė“ Naftininkų g. 7	325 (iš jų ES struktūriniai fondai – 276,25, savivaldybės biudžetas – 48,75)	325 (iš jų ES struktūriniai fondai – 276,25, savivaldybės biudžetas – 48,75)	–	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
3.21.	Renovuoti Mažeikių Merkelio Račkausko gimnaziją (II etapas) Laisvės g. 10	773,65 (iš jų ES struktūriniai fondai – 657,6, valstybės biudžetas – 116,05)	–	–	Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
3.22.	Plėtoti Mažeikių mieste viešosios įstaigos „Vilties erdvė“ nestacionarias socialines paslaugas ir materialinę bazę, pritaikytą žmonėms, turintiems protinę ir kompleksinę negalią	293,57 (iš jų ES struktūriniai fondai – 249,53, savivaldybės biudžetas – 43,24, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 0,8)	2 149,73 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 826,83, savivaldybės biudžetas – 317,06, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 5,84)	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė, viešoji įstaiga „Vilties erdvė“
4.	Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti
4.1.	Remti darbo vietų steigimą	180 (Užimtumo fondas)	240 (Užimtumo fondas)	240 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Plungės teritorinė darbo birža
4.2.	Remti savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus	120 (Užimtumo fondas)	120 (Užimtumo fondas)	120 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Plungės teritorinė darbo birža, Mažeikių rajono savivaldybė
4.3.	Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų	100 (Užimtumo fondas)	120 (Užimtumo fondas)	150 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Plungės teritorinė darbo birža
5.	Uždavinys – tobulinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus
5.1.	Organizuoti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams tobulinti	40 (iš jų ES struktūriniai fondai – 34, savivaldybės biudžetas – 6)	80 (iš jų ES struktūriniai fondai – 68, savivaldybės biudžetas – 12)	49 (iš jų ES struktūriniai fondai – 41,65, savivaldybės biudžetas – 7,35)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
5.2.	Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Mažeikių rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti, regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti	–	98 (iš jų ES struktūriniai fondai – 83,3, savivaldybės biudžetas – 14,7)	98 (iš jų ES struktūriniai fondai – 83,3, savivaldybės biudžetas – 14,7)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
5.3.	Rengti ir atnaujinti Mažeikių rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų planavimą atsakingų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	350 (iš jų ES struktūriniai fondai – 297,5, savivaldybės biudžetas – 52,5)	258 (iš jų ES struktūriniai fondai – 219,3, savivaldybės biudžetas – 38,7)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Mažeikių rajono savivaldybė
	Iš viso	27 107,57 (iš jų ES struktūriniai fondai – 18 739,02, valstybės biudžetas – 4 322,93, savivaldybės biudžetas – 1 692,58, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 300,8, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 772,26, Užimtumo fondas – 280)	31 855,84 (iš jų ES struktūriniai fondai – 22 306,39, valstybės biudžetas – 4 754,99, savivaldybės biudžetas – 2 075,78, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 230,84, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 127,79, Užimtumo fondas – 360)	63 055,1 (iš jų ES struktūriniai fondai – 48 623,05, valstybės biudžetas – 7 077,1 (iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – 2 100), savivaldybės biudžetas – 4 711,41, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 365,58 Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 277,93)

Priedo pakeitimai:

Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

–––––––––––––––––––

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pasvalio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Pasvalio rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

II. Probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 31 718 gyventojų, Pasvalyje – 8 120, Joniškėlyje – 1 383 gyventojai. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (70 procentų) gyveno kaime, kaimo gyventojų dalis buvo daugiau nei dukart didesnė už šalies vidurkį (33 procentai).

6. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (61,4 procento) 2010 metų pradžioje buvo darbingo amžiaus, tačiau šis rodiklis buvo mažesnis už šalies vidurkį (65 procentai). Palyginti su šalies vidurkiu, probleminėje teritorijoje buvo daugiau 0–15 metų ir pensinio amžiaus gyventojų – atitinkamai 17,6 ir 21 procentas (šalyje 16,2 ir 18,8 procento). Darbingo amžiaus gyventojų nuo 2008 iki 2010 metų padaugėjo 1,6 procento (nuo 19 181 iki 19 485), o šalyje per tą patį laikotarpį – 1 procentu. Net 9,6 procento (nuo 6 179 iki 5 583) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, 7,3 procento (nuo 7 170 iki 6 650) – pensinio amžiaus gyventojų. Nuo 2008 metų pradžios iki 2010 metų pradžios gyventojų probleminėje teritorijoje sumažėjo 2,5 procento. Tarptautinės ir vidinės migracijos saldas 2008 metais buvo neigiamas (-163), 2009 metais padėtis nepasikeitė – atvyko 204 gyventojais mažiau, negu išvyko. Vien dėl migracijos 2008 ir 2009 metais gyventojų mažėjo atitinkamai po 0,5 ir 0,6 procento. Neigiamos migracijos tendencijos ir mažėjantis 0–15 metų gyventojų skaičius rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

7. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. 2009 metais čia buvo 170 daugiabučių namų – 130 Pasvalyje, 40 Joniškėlyje. Visi Pasvalio ir Joniškėlio daugiabučiai namai pastatyti iki 1993 metų. Dauguma jų – pasenę, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šilumos energijos. Šiuos namus būtina atnaujinti, nes brangstant energijai daugeliui namų ūkių vis sunkiau išlaikyti būstą.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Socialinio būsto fondo plėtra per lėta, jo pasiūla didėja labai pamažu, o asmenų, pageidaujančių tokio būsto, sparčiai gausėja. Nors valstybei ar savivaldybei priklausančių butų padaugėjo 2,6 procento (nuo 302 butų 2008 metais iki 310 butų 2009 metais), tačiau šio būsto laukia net 16,5 procento (nuo 103 asmens (šeimos) 2008 metais iki 120 asmenų (šeimų) 2009 metais) daugiau asmenų (šeimų).

9. Savivaldybei priklauso 111 visuomeninių pastatų, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. 2008–2009 metais renovuota 12 visuomeninių pastatų (10,8 procento).

10. Probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 867 kilometrai kelių, iš jų 143 kilometrai (16,5 procento) – patobulintos dangos.

11. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2008 metais buvo 4,9 procento, taigi 44,1 procento didesnis už šalies vidurkį (3,4 procento). Vidutinis metinis nedarbo lygis ir 2009 metais buvo 11,7 procento didesnis už šalies vidurkį (9,4 procento), siekė 10,5 procento. Vis dar labai didelis ilgalaikis nedarbas – 2010 m. liepos 1 d. buvo 1 396 ilgalaikiai bedarbiai, t. y. net 52,2 procento visų probleminės teritorijos bedarbių (šalies vidurkis – 30,6 procento).

12. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 2008 metais probleminėje teritorijoje buvo 1,6 procento, šalyje – 1,1 procento. Šis rodiklis 2008 metais buvo 45,5 procento didesnis už šalies vidurkį. 2009 metais padėtis probleminėje teritorijoje dar pablogėjo – vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis buvo 3,3 procento, taigi 50 procentų didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento).

13. 2009 metais 35 probleminės teritorijos kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovavo 17 000 (76,5 procento) probleminės teritorijos kaimo gyventojų. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus dar aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

14. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2007–2009 metų pabaigoje teko atitinkamai 142 ir 233 litai tiesioginių užsienio investicijų, t. y. 1,3 procento šalies vidurkio 2007 metų pabaigoje ir 2,3 procento šalies vidurkio 2009 metų pabaigoje. Materialinių investicijų vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 metais teko daug daugiau – 4 144 litai, tačiau šis rodiklis tesiekė 53,8 procento šalies vidurkio.

15. Bloga probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos lemia, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 11,7 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 50 procentų).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio:

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio:

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

21.5.2. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

22.1. Pasvalio mieste bus įgyvendintas vienas kompleksinės urbanistinės plėtros projektas (2008–2009 metais tokių projektų nebuvo įgyvendinta);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose padidės atitinkamai nuo 0 / 0 procento 2010 metais iki 3,7 / 7,8 procento 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 25 procentais (nuo 120 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 90 asmenų (šeimų) 2013 metais);

22.4. dviejose kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka;

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 2,9 procento (nuo 17 000 gyventojų 2009 metais iki 17 500 gyventojų 2013 metais);

22.6. patobulintos dangos kelių padaugės 3,8 procento (nuo 385 kilometrų 2009 metais iki 400 kilometrų 2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų padidės 25 procentais (nuo 10,8 procento 2009 metais iki 13,5 procento 2013 metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 30 procentų (nuo 1 396 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 977 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padidės 30 procentų (nuo 50 procentų 2009 metais iki 65 procentų 2013 metais).

V. programos įgyvendinimas

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Pasvalio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai			Asignavimų valdytojai	Dalyvaujančios institucijos
		2011 metai	2012 metai	2013 metai
	Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui
1.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą
1.1.	Rekonstruoti Pasvalio miesto Vilniaus–Taikos–Vilties gatvių teritorijoje viešąją infrastruktūrą	2 000 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 1 700, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 150, savivaldybės biudžetas – 150)	2 485 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 112,25, valstybės biudžetas – 186,375, savivaldybės biudžetas – 186,375)	893 (iš jų ES struktūriniai fondai – 759,05, valstybės biudžetas – 66,975, savivaldybės biudžetas – 66,975)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
1.2.	Rekonstruoti centrinę Pasvalio Vytauto Didžiojo aikštę su prieigomis ir tiltą per Svalios upelį	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
1.3.	Plėtoti aktyvaus poilsio infrastruktūrą ir turizmo produktų kūrimą Pasvalio rajone	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	370 (iš jų ES struktūriniai fondai – 314,5, savivaldybės biudžetas – 55,5)	–	Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
1.4.	Modernizuoti ir plėtoti Pasvalio rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą	620,19 (iš jų ES struktūriniai fondai – 527,16, valstybės biudžetas – 65,12, savivaldybės biudžetas – 27,91)	–	–	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
1.5.	Gerinti Lėvens upės ir jos tvenkinio būklę Pasvalio mieste	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	430 (iš jų ES struktūriniai fondai – 365,5, savivaldybės biudžetas – 64,5)	–	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
2.	Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą
2.1.	Atnaujinti Pasvalio miesto centrinės dalies daugiabučius gyvenamuosius namus	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 450)	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 450)	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 450)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
2.2.	Įrengti Pasvalyje socialinius būstus ir atnaujinti esamus socialinius būstus daugiabučiuose namuose	1 532 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 302, savivaldybės biudžetas –230)	1 396 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 186,6, savivaldybės biudžetas – 209,4)	366 (iš jų ES struktūriniai fondai – 308, savivaldybės biudžetas – 58)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
3.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą
3.1.	Kompleksiškai atnaujinti kaimų viešąją infrastruktūrą: įrengti šaligatvių ir gatvių apšvietimą, rekonstruoti gatves ir kelius, sutvarkyti ir išplėsti esamą viešąją infrastruktūrą	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, valstybės biudžetas – 225, savivaldybės biudžetas – 225)	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, valstybės biudžetas – 225, savivaldybės biudžetas – 225)	2 450 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 082,5, valstybės biudžetas – 183,75, savivaldybės biudžetas – 183,75)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
3.2.	Atnaujinti ir plėtoti Pasvalio rajono savivaldybės kaimus – gerinti socialinę ir fizinę infrastruktūrą	1 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	2 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 700, savivaldybės biudžetas – 300)	2 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 700, savivaldybės biudžetas – 300)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
4.	Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas
4.1.	Įgyvendinti vietos veiklos grupės strategiją	2 545 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 163,25, savivaldybės biudžetas – 381,75)	1 564 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 329,4, savivaldybės biudžetas – 234,6)	1 374 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 167,9, savivaldybės biudžetas – 206,1)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono vietos veiklos grupė, Pasvalio rajono savivaldybė
4.2.	Suteikti strategiją administruojantiems asmenims ir potencialiems vietos projektų vykdytojams naujų žinių ir įgūdžių, susijusių su LEADER metodo įgyvendinimu	100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	97 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 82,45, savivaldybės biudžetas – 14,55)	103 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 87,55, savivaldybės biudžetas – 15,45)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono vietos veiklos grupė, Pasvalio rajono savivaldybė
5.	Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą
5.1.	Pritaikyti gyvenamąją aplinką neįgaliesiems	300 (iš jų valstybės biudžetas – 255, savivaldybės biudžetas – 45)	200 (iš jų valstybės biudžetas – 170, savivaldybės biudžetas – 30)	250 (iš jų valstybės biudžetas – 212,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
5.2.	Rekonstruoti Pasvalio kultūros centrą	500 (iš jų valstybės biudžetas – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	4 000 (iš jų valstybės biudžetas – 3 400, savivaldybės biudžetas – 600)	4 000 (iš jų valstybės biudžetas – 3 400, savivaldybės biudžetas – 600)	Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
5.3.	Rekonstruoti Pasvalio Mariaus Katiliškio viešąją biblioteką ir jos filialus	2 066 (iš jų valstybės biudžetas – 1 756,1, savivaldybės biudžetas – 309,9)	600 (iš jų valstybės biudžetas – 510, savivaldybės biudžetas – 90)	1 000 (iš jų valstybės biudžetas – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
5.4.	Rekonstruoti ir modernizuoti Pasvalio ligoninės Terapijos ir neurologijos skyrių	500 (valstybės biudžetas)	500 (valstybės biudžetas)	500 (valstybės biudžetas)	Sveikatos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
5.5.	Plėtoti ambulatorinės reabilitacijos paslaugas	330 (iš jų ES struktūriniai fondai – 280,5, valstybės biudžetas – 24,75, savivaldybės biudžetas – 24,75)	–	–	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė, Pasvalio ligoninė
5.6.	Plėtoti ir tobulinti Pasvalio rajono sveikatos priežiūros įstaigų bendrąją informacinę sistemą	150 (iš jų ES struktūriniai fondai – 127,5, valstybės biudžetas – 11,25, savivaldybės biudžetas – 11,25)	150 (iš jų ES struktūriniai fondai – 127,5, valstybės biudžetas – 11,25, savivaldybės biudžetas – 11,25)	150 (iš jų ES struktūriniai fondai – 127,5, valstybės biudžetas – 11,25, savivaldybės biudžetas – 11,25)	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
5.7.	Plėtoti viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės dienos chirurgijos paslaugas	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, valstybės biudžetas – 225, savivaldybės biudžetas – 225)	–	–	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
5.8.	Gerinti viešosios įstaigos Pasvalio ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus paslaugų infrastruktūrą	187 (iš jų ES struktūriniai fondai – 158,95, valstybės biudžetas – 28,05)	–	–	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
5.9.	Gerinti Pasvalio ligoninės palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas	175 (iš jų ES struktūriniai fondai – 148,75, valstybės biudžetas – 13,13, savivaldybės biudžetas – 13,12)	–	–	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio ligoninė, Pasvalio rajono savivaldybė
5.10.	Įkurti Pasvalio psichikos dienos stacionarą	1 510 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 283,5, valstybės biudžetas – 113,25, savivaldybės biudžetas – 113,25)	–	–	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio pirminės asmens sveikatos priežiūros centras, Pasvalio rajono savivaldybė
5.11.	Įrengti ir renovuoti kaimo gyvenviečių ir bendrojo naudojimo laukų sausinimo sistemas, vandens nuvedamąjį tinklą ir jų hidrotechninius įrenginius	2 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 700, savivaldybės biudžetas – 300)	2 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 700, savivaldybės biudžetas – 300)	3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
5.12.	Statyti Pasvalio krašto muziejaus priestatą ir įsigyti įrangą	–	1 000 (iš jų valstybės biudžetas – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	500 (iš jų valstybės biudžetas – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
5.13.	Renovuoti Pasvalio rajono mokyklų sporto aikšteles	–	1 300 (valstybės biudžetas)	–	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
5.14.	Modernizuoti Pasvalio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą	270 (iš jų ES struktūriniai fondai – 229,5, valstybės biudžetas – 40,5)	–	–	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
5.15.	Modernizuoti Pasvalio rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas	–	750 (iš jų ES struktūriniai fondai – 637,5, savivaldybės biudžetas – 112,5)	750 (iš jų ES struktūriniai fondai – 637,5, savivaldybės biudžetas – 112,5)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
5.16.	Įsteigti universalius daugiafunkcius centrus Pasvalio rajono savivaldybės kaimo vietovėse	400 (iš jų ES struktūriniai fondai – 340, savivaldybės biudžetas – 60)	900 (iš jų ES struktūriniai fondai – 765, savivaldybės biudžetas – 135)	509 (iš jų ES struktūriniai fondai – 432,65, savivaldybės biudžetas – 76,35)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
5.17.	Gerinti Pasvalio rajono savivaldybės nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą	400 (iš jų ES struktūriniai fondai – 340, savivaldybės biudžetas – 60)	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
6.	Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms
6.1.	Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų	158 (Užimtumo fondas)	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Panevėžio teritorinė darbo birža
6.2.	Remti darbo vietų steigimą	211,5 (Užimtumo fondas, valstybės biudžetas)	218,5 (Užimtumo fondas, valstybės biudžetas)	218,5 (Užimtumo fondas, valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Panevėžio teritorinė darbo birža
6.3.	Remti savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus	100 (Užimtumo fondas)	100 (Užimtumo fondas)	100 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Panevėžio teritorinė darbo birža, Pasvalio rajono savivaldybė
6.4.	Organizuoti ir remti viešuosius darbus	1 218,4 (Užimtumo fondas, valstybės biudžetas)	1 000 (Užimtumo fondas, valstybės biudžetas)	900 (Užimtumo fondas, valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Panevėžio teritorinė darbo birža, Pasvalio rajono savivaldybė
7.	Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus
7.1.	Organizuoti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams tobulinti	50 (iš jų ES struktūriniai fondai – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
7.2.	Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Pasvalio rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti, plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti	–	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	60 (iš jų ES struktūriniai fondai – 51, savivaldybės biudžetas – 9)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
7.3.	Rengti ir atnaujinti Pasvalio rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus	30 (iš jų ES struktūriniai fondai – 25,5, savivaldybės biudžetas – 4,5)	150 (iš jų ES struktūriniai fondai – 127,5, savivaldybės biudžetas – 22,5)	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Pasvalio rajono savivaldybė
	Iš viso	29 853,09 (iš jų ES struktūriniai fondai –16 280,86, valstybės biudžetas – 3 832,15, savivaldybės biudžetas –2 803,93, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 450, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai – 4 798,25, Užimtumo fondas – 1 687,9)	28 410,5 (iš jų ES struktūriniai fondai – 11 756,35, valstybės biudžetas – 7 152,63, savivaldybės biudžetas – 2 921,18, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 450, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai – 4 811,85, Užimtumo fondas – 1 318,5)	22 323,5 (iš jų ES struktūriniai fondai –7 118,2, valstybės biudžetas – 5 749,48, savivaldybės biudžetas –2 381,88, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 450, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai – 5 505,45, Užimtumo fondas – 1 118,5)

Priedo pakeitimai:

Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

Nr. 35, 2014-01-15; skelbtas 2014-01-17; ident. kodas 2014-00261

––––––––––––––––––

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Rokiškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Rokiškio rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos

analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 37 815 gyventojų, iš jų Rokiškio mieste – 15 324, Pandėlio mieste – 921, Obelių mieste – 1 241. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (53,8 procento) gyveno kaime, kaimo gyventojų dalis buvo kur kas didesnė už šalies vidurkį (33 procentai).

6. 2010 metų pradžioje daugelis probleminės teritorijos gyventojų (61,1 procento) buvo darbingo amžiaus, tačiau šis rodiklis buvo mažesnis už šalies vidurkį (65 procentai). Probleminėje teritorijoje buvo mažiau 0–15 metų gyventojų (15,2 procento) ir daug daugiau pensinio amžiaus gyventojų – 23,7 procento, palyginti su šalies vidurkiu (šalyje 16,2 ir 18,8 procento). Darbingo amžiaus gyventojų probleminėje teritorijoje nuo 2008 iki 2010 metų padaugėjo 0,4 procento (nuo 23 000 iki 23 093), bet per tą patį laikotarpį darbingo amžiaus gyventojų šalyje daugėjo daugiau nei 2 kartus sparčiau (1 procentu). Net 8,6 procento (nuo 6 291 iki 5 750) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, 7 procentais (nuo 9 646 iki 8 972) – pensinio amžiaus gyventojų. Nuo 2008 metų pradžios iki 2010 metų pradžios bendras probleminės teritorijos gyventojų skaičius sumažėjo 2,9 procento.

7. Probleminėje teritorijoje 2008 metais tarptautinės ir vidinės migracijos saldas buvo neigiamas (-221); 2009 metais būklė pagerėjo, tačiau iš probleminės teritorijos išvyko 168 gyventojais daugiau, negu atvyko. Neigiamos migracijos tendencijos ir tai, kad mažėja 0–15 metų gyventojų, rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

8. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumui didelę įtaką turi daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. 2009 metų pradžioje probleminėje teritorijoje buvo 384 daugiabučiai gyvenamieji namai. Net 88,3 procento visų probleminėje teritorijoje esančių pastatų pastatyta iki 1990 metų, iš jų apie 10 procentų – 1940–1960 metų statybos. Kadangi gyvenimo sąlygų pablogėjimas labiausiai pastebimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (ypač bendrabučio tipo), labai svarbu šiuos namus atnaujinti – pagerinti energijos vartojimo efektyvumą lemiančias savybes.

9. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) probleminėje teritorijoje nuo 2008 iki 2009 metų padaugėjo 1,1 procento (nuo 91 asmens (šeimos) 2008 metais iki 92 asmenų (šeimų) 2009 metais). Probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 185 valstybei ar savivaldybei priklausantys butai.

10. Savivaldybei 2009 metais priklausė 152 viešosios paskirties pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Iš dalies renovuota tik 7,2 procento šių pastatų, o 2009 metais visiškai nebuvo renovuotas nė vienas iš šių pastatų.

11. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2007 ir 2009 metų pabaigoje teko atitinkamai 42 litai ir 25 litai tiesioginių užsienio investicijų. Šis rodiklis siekė vos 0,4 procento šalies vidurkio 2007 metų pabaigoje ir 0,2 procento – 2009 metų pabaigoje. Materialinių investicijų vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 metais teko palyginti daugiau – 4 025 litai, ir šis rodiklis siekė 52,3 procento šalies vidurkio.

12. Probleminės teritorijos kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės 2009 metais atstovavo 1 782 probleminės teritorijos kaimo gyventojams (8,8 procento visų probleminės teritorijos kaimo gyventojų). Probleminėje teritorijoje veikiančių bendruomenių įtaka ekonominei ir infrastruktūros plėtrai kol kas nelabai didelė, tačiau jų vaidmuo savivaldos procesuose tampa vis reikšmingesnis. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams vykdyti, paskatins probleminės teritorijos gyventojus dar aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

13. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2008 metais buvo 5,2 procento, taigi 52,9 procento didesnis už šalies vidurkį (3,4 procento). Vidutinis metinis nedarbo lygis ir 2009 metais buvo 10,6 procento didesnis už šalies vidurkį (9,4 procento), siekė 10,4 procento. Vis dar labai didelis ilgalaikis nedarbas – 2010 m. liepos 1 d. buvo 1 457 ilgalaikiai bedarbiai, t. y. net 40,5 procento visų probleminės teritorijos bedarbių (šalies vidurkis – 30,6 procento).

14. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 2008 metais buvo 2,2 procento, taigi 2 kartus didesnis už šalies vidurkį (1,1 procento). Padėtis probleminėje teritorijoje pasikeitė 2009 metais – vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis buvo 3,7 procento, t. y. 68,2 procento didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento).

15. Bloga probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas lemia tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia nuolat didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 10,6 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 68,2 procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio:

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio:

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

21.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

22.1. Rokiškio mieste bus įgyvendintas vienas kompleksinės urbanistinės plėtros projektas (2008–2010 metais pradėtas vykdyti vienas toks projektas);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 0 / 0 procentų 2010 metais iki 0,6 / 1 procento 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 27,2 procento (nuo 92 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 67 asmenų (šeimų) 2013 metais);

22.4. dviejose kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2010 metais pradėti vykdyti 7 tokie projektai);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 29,1 procento (nuo 1 782 gyventojų 2009 metais iki 2 300 gyventojų 2013 metais);

22.6. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų padidės 62,3 procento (nuo 13,8 procento 2009 metais iki 22,4 procento 2013 metais);

22.7. vidutinis metinis ilgalaikių bedarbių skaičius savivaldybėje sumažės 15 procentų (nuo 1 472 ilgalaikių bedarbių 2010 metais iki 1 251 ilgalaikio bedarbio 2013 metais);

22.8. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 71,1 procento (nuo 52,6 procento 2009 metais iki 90 procentų 2013 metais).

V. programos įgyvendinimas

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Rokiškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai			Asignavimų valdytojai	Priemonių vykdytojai
		2011 metai	2012 metai	2013 metai
	Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui
1.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą
1.1.	Kompleksiškai sutvarkyti teritoriją Rokiškyje tarp Respublikos, Aušros, Parko, Taikos, Vilties, P. Širvio, Jaunystės, Panevėžio, Perkūno, Kauno, J. Basanavičiaus, Ąžuolų, Tyzenhauzų, Pievų, Juodupės, Laisvės gatvių: rekonstruoti teritorijoje esančias aikštes, skverus ir parkus, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, šaligatvius, rekonstruoti ir plėtoti vaikų žaidimo aikšteles, tvarkyti žaliąsias zonas ir aplinką; rekonstruoti teritorijoje esančių gatvių, poilsio ir sporto aikštynų apšvietimo sistemas, įrengti ar atnaujinti kitą poilsio, laisvalaikio, sporto aikštynų, sporto ir kultūros viešąją infrastruktūrą ir jos pastatus	1 500 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 1 275, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 112,5, savivaldybės biudžetas – 112,5)	4 500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 825, valstybės biudžetas – 337,5, savivaldybės biudžetas – 337,5)	2 830 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 405,5, valstybės biudžetas – 212,25, savivaldybės biudžetas – 212,25)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
1.2.	Modernizuoti ir plėtoti Rokiškio rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą	1 500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 275, valstybės biudžetas – 157,5, savivaldybės biudžetas – 67,5)	2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 700, valstybės biudžetas – 210, savivaldybės biudžetas – 90)	1 210 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 028,5, valstybės biudžetas – 127,05, savivaldybės biudžetas – 54,45)	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
1.3.	Parengti sveikatingumo, rekreacijos ir sporto komplekso įkūrimo Rokiškio mieste techninę dokumentaciją	81,4 (Privatizavimo fondas)	–	–	Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
1.4.	Pastatyti Rokiškyje sveikatingumo, rekreacijos ir sporto kompleksą (daugiafunkcę sporto salę, baseiną)	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 820, valstybės biudžetas – 2 040, savivaldybės biudžetas – 140)	4 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 090, valstybės biudžetas – 2 730, savivaldybės biudžetas – 180)	4 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 090, valstybės biudžetas – 2 730, savivaldybės biudžetas – 180)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
1.5.	Plėtoti Rokiškio rajono savivaldybėje regioninės reikšmės viešąją turizmo infrastruktūrą ir paslaugas	1 372,55 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 166,67, savivaldybės biudžetas – 205,88)	–	–	Ūkio ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
1.6.	Pritaikyti 2-ąjį Rokiškio dvaro sodybos kumetyną turizmo reikmėms	3 269 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 000, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 269)	–	–	Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
1.7.	Plėtoti Rokiškyje vandentiekio ir nuotekų tinklus	1 500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 275, valstybės biudžetas – 150, uždaroji akcinė bendrovė „Rokiškio vandenys“ – 75)	2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 700, valstybės biudžetas – 200, uždaroji akcinė bendrovė „Rokiškio vandenys“ – 100)	1 098 (iš jų ES struktūriniai fondai – 933, valstybės biudžetas – 110, uždaroji akcinė bendrovė „Rokiškio vandenys“ – 55)	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	uždaroji akcinė bendrovė „Rokiškio vandenys“, Rokiškio rajono savivaldybė
1.8.	Tvarkyti Rokiškio rajono savivaldybėje užterštas teritorijas	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 190, savivaldybės biudžetas – 10)	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 475, savivaldybės biudžetas – 25)	–	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
2.	Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą
2.1.	Atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus numatomoje kompleksiškai sutvarkyti teritorijoje Rokiškyje tarp Respublikos, Aušros, Parko, Taikos, Vilties, P. Širvio, Jaunystės, Panevėžio, Perkūno, Kauno, J. Basanavičiaus, Ąžuolų, Tyzenhauzų, Pievų, Juodupės, Laisvės gatvių	4 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 400, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 600)	4 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 400, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 600)	6 366,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 411,27, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 954,93)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
2.2.	Pritaikyti socialiniam būstui negyvenamąsias patalpas Rokiškio mieste	1 200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 020, savivaldybės biudžetas – 180)	1 500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 275, savivaldybės biudžetas – 225)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
2.3.	Atnaujinti esamus socialinius būstus daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose Rokiškyje	–	–	145 (iš jų ES struktūriniai fondai –123,25, savivaldybės biudžetas – 21,75)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
3.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą
3.1.	Sutvarkyti ir tobulinti Juodupės miestelio centrinę dalį: rekonstruoti Pergalės gatvę, atnaujinti ir įrengti šaligatvius, atnaujinti gatvių apšvietimą, įrengti ar atnaujinti kitą viešąją infrastruktūrą	–	550 (iš jų ES struktūriniai fondai – 467,5, valstybės biudžetas – 41,25, savivaldybės biudžetas – 41,25)	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, valstybės biudžetas – 15, savivaldybės biudžetas – 15)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
3.2.	Sutvarkyti ir tobulinti Jūžintų kaimo centrinę teritoriją: pritaikyti bendruomenės poreikiams rekreacinę teritoriją, atnaujinti ir įrengti šaligatvius, gatvių apšvietimą, įrengti ar atnaujinti kitą viešąją infrastruktūrą	–	550 (iš jų ES struktūriniai fondai – 467,5, valstybės biudžetas – 41,25, savivaldybės biudžetas – 41,25)	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, valstybės biudžetas – 15, savivaldybės biudžetas – 15)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
3.3.	Plėtoti kompleksinę Kazliškio kaimo infrastruktūrą: pritaikyti bendruomenės poreikiams mokyklos stadioną, įrengti reikalingą viešąją poilsio infrastruktūrą, atnaujinti gatvių atkarpų dangas, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, rekonstruoti kultūros namų pastatą ir pritaikyti jį bendruomenės poreikiams	–	550 (iš jų ES struktūriniai fondai – 467,5, valstybės biudžetas – 41,25, savivaldybės biudžetas – 41,25)	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, valstybės biudžetas – 15, savivaldybės biudžetas – 15)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
3.4.	Plėtoti kompleksinę Kriaunų kaimo infrastruktūrą: atnaujinti ir įrengti šaligatvius, gatvių apšvietimą, išasfaltuoti gatvių atkarpas, įrengti ar atnaujinti kitą viešąją infrastruktūrą	–	550 (iš jų ES struktūriniai fondai – 467,5, valstybės biudžetas – 41,25, savivaldybės biudžetas – 41,25)	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, valstybės biudžetas – 15, savivaldybės biudžetas – 15)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
3.5.	Rekonstruoti Rokiškio rajono savivaldybėje žemės ūkio vandentvarkos įrenginius	4 550 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 4 095, savivaldybės biudžetas – 341,25, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 113,75)	4 550 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 4 095, savivaldybės biudžetas – 341,25, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 113,75)	4 550 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 4 095, savivaldybės biudžetas – 341,25, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 113,75)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
3.6.	Atstatyti Rokiškio rajono savivaldybėje melioracijos statinius	329 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 279,65, valstybės biudžetas – 49,35)	3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, valstybės biudžetas – 450)	3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, valstybės biudžetas – 450)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
3.7.	Gerinti Rokiškio rajono savivaldybės kaimo vietovių gyvenamąją aplinką	1 770 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 416, savivaldybės biudžetas – 354)	1 050 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 840, savivaldybės biudžetas – 210)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
3.8.	Remti Rokiškio rajono savivaldybėje verslo kūrimą ir plėtrą	3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 533, savivaldybės biudžetas – 533, ES struktūriniai fondai – 880, valstybės biudžetas – 87, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 967)	3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 533,5, savivaldybės biudžetas – 533,5, ES struktūriniai fondai – 880, valstybės biudžetas – 87, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 966)	3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 533,5, savivaldybės biudžetas – 533,5, ES struktūriniai fondai – 879, valstybės biudžetas – 87, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 967)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
3.9.	Gerinti Juodupės miestelio vandentiekio ir nuotekų tinklų infrastruktūrą	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 50, uždaroji akcinė bendrovė „Rokiškio vandenys“ – 25)	3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, valstybės biudžetas – 300, uždaroji akcinė bendrovė „Rokiškio vandenys“ – 150)	1 900 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 615, valstybės biudžetas – 190, uždaroji akcinė bendrovė „Rokiškio vandenys“ – 95)	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	uždaroji akcinė bendrovė „Rokiškio vandenys“, Rokiškio rajono savivaldybė
3.10.	Rekonstruoti Juodupės miestelio šilumos energijos perdavimo tinklus ir įrengti naujus šilumos energijos paskirstymo punktus	110 (iš jų valstybės biudžetas – 100, savivaldybės biudžetas – 10)	200 (iš jų valstybės biudžetas – 180, savivaldybės biudžetas – 20)	–	Energetikos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
4.	Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas
4.1.	Įgyvendinti vietos veiklos partnerystės principus Rokiškio rajono savivaldybėje	2 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai – 1 740, savivaldybės biudžetas – 180, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 80)	3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai – 2 610, savivaldybės biudžetas – 270, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 120)	3 580 (iš jų Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai – 3 114,6, savivaldybės biudžetas – 322,2, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 143,2)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono vietos veiklos grupė, Rokiškio rajono savivaldybė
4.2.	Skatinti bendruomenines iniciatyvas Rokiškio rajono savivaldybėje: organizuoti bendruomenių narių konferencijas, mokymą	200 (iš jų valstybės biudžetas – 180, savivaldybės biudžetas – 20)	200 (iš jų valstybės biudžetas – 180, savivaldybės biudžetas – 20)	200 (iš jų valstybės biudžetas – 180, savivaldybės biudžetas – 20)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono kaimo bendruomenių asociacija, kaimo bendruomenės, Rokiškio rajono savivaldybė
5.	Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą
5.1.	Rekonstruoti Rokiškio kultūros centro pastatą Rokiškyje, Respublikos g. 96	600 (iš jų valstybės biudžetas – 500, savivaldybės biudžetas – 100)	960 (iš jų valstybės biudžetas – 768, savivaldybės biudžetas – 192)	760 (iš jų valstybės biudžetas – 666, savivaldybės biudžetas – 94)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
5.2.	Apšiltinti Rokiškio rajono Kamajų Antano Strazdo gimnazijos pastato išorines atitvaras ir modernizuoti inžinerines sistemas	2 577,43 (ES struktūriniai fondai)	–	–	Ūkio ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
5.3.	Modernizuoti Rokiškio rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas	900 (iš jų ES struktūriniai fondai – 765, savivaldybės biudžetas – 135)	760 (iš jų ES struktūriniai fondai – 646, savivaldybės biudžetas – 114)	–	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
5.4.	Steigti universalius daugiafunkcius centrus Rokiškio rajono savivaldybės kaimo gyvenamosiose vietovėse	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	800 (iš jų ES struktūriniai fondai – 680, savivaldybės biudžetas – 120)	380,1 (iš jų ES struktūriniai fondai – 323, savivaldybės biudžetas – 57)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
5.5.	Rekonstruoti ir modernizuoti Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešąją biblioteką Rokiškyje, Nepriklausomybės a. 16	–	300,5 (valstybės biudžetas)	800 (valstybės biudžetas)	Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
5.6.	Gerinti nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą Rokiškio rajono savivaldybėje	900 (iš jų ES struktūriniai fondai – 765, savivaldybės biudžetas – 135)	900 (iš jų ES struktūriniai fondai – 765, savivaldybės biudžetas – 135)	43,3 (iš jų ES struktūriniai fondai – 36,8, savivaldybės biudžetas – 6,5)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
5.7.	Įkurti prie viešosios įstaigos Rokiškio psichikos sveikatos centro Psichikos dienos stacionarą (centrą)	460 (iš jų ES struktūriniai fondai – 391, valstybės biudžetas – 69)	736,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 625,94, valstybės biudžetas – 110,46)	–	Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio psichikos sveikatos centras, Rokiškio rajono savivaldybė
5.8.	Asfaltuoti Rokiškio rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelius (žvyrkelius)	800 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa)	1 100 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa)	1 500 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa)	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
5.9.	Rekonstruoti ir plėtoti Rokiškio rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelius (gatves)	1 980 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa)	2 100 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa)	2 230 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa)	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
5.10.	Rekonstruoti Obelių miesto Vytauto gatvės, kuri sutampa su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 117 Zarasai–Bradesiai–Obeliai, S. Dariaus ir S. Girėno ir Zaukos gatvių, kurios sutampa su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 122 Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys, sankryžą	4 700 (iš jų valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 3 627, savivaldybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, skirtos rajonui) – 851, savivaldybės biudžetas – 222)	6 800 (iš jų valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 5 248,savivaldybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, skirtos rajonui) – 1 231, savivaldybės biudžetas – 321)	1 200 (iš jų valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 925, savivaldybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, skirtos rajonui) – 218, savivaldybės biudžetas – 57)	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
5.11.	Modernizuoti J. Tūbelio gimnazijos Rokiškyje, P. Širvio g. 2, pastatus	–	2 000 (iš jų Klimato kaitos specialioji programa – 1 600, savivaldybės biudžetas – 400)	2 000 (iš jų Klimato kaitos specialioji programa – 1 600, savivaldybės biudžetas – 400)	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
5.12.	Atnaujinti Rokiškio rajono savivaldybės švietimo įstaigų sporto aikštynus ir aikšteles	–	2 000 (valstybės biudžetas)	2 000 (valstybės biudžetas)	Kūno kultūros ir sporto departamentas (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas)	Rokiškio rajono savivaldybė
5.13.	Gerinti ambulatorinių, stacionarinių bei palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų kokybę viešojoje įstaigoje Rokiškio ligoninėje	3 280 (ES struktūriniai fondai)	–	–	viešoji įstaiga Rokiškio ligoninė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
5.14.	Plėtoti Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro infrastruktūrą	385,8 (iš jų ES struktūriniai fondai – 327,9, valstybės biudžetas – 57,9)	–	–	Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas)	Rokiškio rajono savivaldybė
6.	Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti
6.1.	Remti darbo vietų steigimą	96 (iš jų valstybės biudžetas – 14,4, Užimtumo fondas – 81,6)	128 ( iš jų valstybės biudžetas – 19,2, Užimtumo fondas – 108,8)	128 ( iš jų valstybės biudžetas – 19,2, Užimtumo fondas – 108,8)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Panevėžio teritorinė darbo birža
6.2.	Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus – įsteigti naujas darbo vietas	162 (Užimtumo fondas)	162 (Užimtumo fondas)	162 (Užimtumo fondas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Panevėžio teritorinė darbo birža
6.3.	Remti savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus	100 (Užimtumo fondas)	100 (Užimtumo fondas)	100 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Panevėžio teritorinė darbo birža, Rokiškio rajono savivaldybė
6.4.	Organizuoti ir remti viešuosius darbus	1 132,4 (Užimtumo fondas)	1 132,4 (Užimtumo fondas)	1 041,8 (Užimtumo fondas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė, Panevėžio teritorinė darbo birža
7.	Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus
7.1.	Organizuoti Rokiškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams tobulinti	50 (iš jų ES struktūriniai fondai – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
7.2.	Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Rokiškio rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti	80 (iš jų ES struktūriniai fondai – 68, savivaldybės biudžetas – 12)	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	60 (iš jų ES struktūriniai fondai – 51, savivaldybės biudžetas – 9)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
7.3.	Rengti ir atnaujinti Rokiškio rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų planavimą atsakingų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)	300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)	232 (iš jų ES struktūriniai fondai – 197,2, savivaldybės biudžetas – 34,8)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Rokiškio rajono savivaldybė
	Iš viso	48 985,6 (iš jų ES struktūriniai fondai –23 538,5, valstybės biudžetas – 9 974,65 (iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – 6 407), savivaldybės biudžetas – 3 721,63, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 3 129,75, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 8 063,65, Privatizavimo fondas – 81,4, Užimtumo fondas – 1 476)	59 179,3 (iš jų ES struktūriniai fondai –21 906,94, valstybės biudžetas – 18 085,66 (iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – 8 448, Klimato kaitos specialiosios programos lėšos – 1 600), savivaldybės biudžetas – 5 005,25, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 2 049,75, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 10 628,5, Užimtumo fondas –1 503,2)	46 416,4 (iš jų ES struktūriniai fondai –15 708,52, valstybės biudžetas – 13 986,5 (iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – 4 655, Klimato kaitos specialiosios programos lėšos – 1 600 ), savivaldybės biudžetas – 2 786,7, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 2 328,88, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 10 293,1, Užimtumo fondas – 1 312,6)

Priedo pakeitimai:

Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

–––––––––––––––––

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

SKUODO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Skuodo rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Skuodo rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skiriamas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

II. Probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 23 123 gyventojai, iš jų Skuodo mieste – 7 149 (30,9 procento, 2009 metų pradžioje – 31 procentas). Palyginti su 2007 metų duomenimis, gyventojų sumažėjo 1 025 asmenimis. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (69,1 procento) gyveno kaime, kaimo gyventojų dalis buvo daugiau kaip du kartus didesnė už šalies vidurkį, kurį sudaro tik 33 procentai kaimo gyventojų. Iš pateiktų duomenų matyti, kad gyventojų skaičius Skuodo rajone nuolat mažėja.

6. 2010 metų pradžioje daugelis probleminės teritorijos gyventojų buvo darbingo amžiaus (14 259), tačiau šis rodiklis buvo mažesnis už šalies vidurkį. Probleminėje teritorijoje yra daugiau 0–15 metų gyventojų – 4 110 (17,8 procento), pensinio amžiaus gyventojų – 4 754 (20,6 procento), palyginti su šalies vidurkiu (šalyje atitinkamai 16,2 ir 18,8 procento). Darbingo amžiaus gyventojų probleminėje teritorijoje nuo 2007 iki 2010 metų padaugėjo nuo 14 199 iki 14 259 (60 asmenų), t. y. 0,4 procento, bet per tą patį laikotarpį darbingo amžiaus gyventojų šalyje daugėjo sparčiau. Net 15,5 procento (nuo 4 866 iki 4 110) sumažėjo 0–15 metų gyventojų ir tai kelia didelį susirūpinimą, nes bendri Klaipėdos apskrities rodikliai rodo, kad 2009 metais pirmą kartą užfiksuota teigiama natūrali gyventojų kaita. Pensinio amžiaus gyventojų sumažėjo 6,5 procento (nuo 5 083 iki 4 754). Skuodo rajone didžiausias mirtingumo lygis visoje Klaipėdos apskrityje – 1 000 gyventojų teko 13 mirusiųjų. Nuo 2007 metų pradžios iki 2010 metų pradžios bendras probleminės teritorijos gyventojų skaičius sumažėjo 4,2 procento (nuo 24 148 iki 23 123). Probleminėje teritorijoje 2007–2009 metais tarptautinės ir vidinės migracijos saldas buvo neigiamas (-704). Pagrindinė migracijos priežastis – nedarbas. Migruoja daugiausia jauni darbingo amžiaus žmonės, dažnai šeimos. Dėl migracijos 2008 ir 2009 metais probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo atitinkamai 665 ir 509 asmenimis. Neigiamos migracijos tendencijos ir tai, kad mažėja 0–15 metų gyventojų, rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

7. Gyvenamojo būsto statyba probleminėje teritorijoje neišplėtota. Paskutinis daugiabutis gyvenamasis namas probleminėje teritorijoje buvo pastatytas 1996 metais. 2008 metais Skuode buvo 73 daugiabučiai gyvenamieji namai, juose buvo 1 680 butų. Daugelis daugiabučių namų pasenę: jų termoizoliacinės savybės neatitinka nustatytų reikalavimų, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šilumos energijos. Didėjant energijos kainoms, daugeliui namų ūkių sunku išlaikyti būstą. Pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę VP3-1.1-VRM-03-R „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“ pateikta paraiška ir planuojama Skuodo mieste atnaujinti 5 daugiabučius namus. Pagal šią priemonę ruošiamasi pateikti 2010–2013 metų laikotarpio paraiškas dar dėl 8 daugiabučių.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. 2010 m. liepos 1 d. socialinio būsto patvirtintoje eilėje laukė 48 šeimos (asmenys). Per 2010 metų pirmąjį pusmetį dėl socialinio būsto kreipėsi 18 šeimų (asmenų). Iš viso eilėje 2011 metais bus ne mažiau kaip 84 šeimos (asmenys). Per 2008 metus dėl socialinio būsto kreipėsi 10 šeimų (asmenų), per 2009 metus kreipėsi 17 šeimų (asmenų). Palyginti su 2008 metų ir 2010 metų pirmojo pusmečio duomenimis, dėl socialinio būsto kreipėsi 55,6 procentais daugiau šeimų (asmenų). Probleminėje teritorijoje 2010 metų pirmąjį pusmetį buvo 91 valstybei ar savivaldybei priklausantis butas.

9. Savivaldybei 2009 metais priklausė 45 viešosios paskirties pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Renovuota tik 13,3 procento šių pastatų, t. y. 6 pastatai. Pastatai renovuoti pagal priemonę VP3-3.4 ŪM-04-R „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu“ Valstybės investicijų programos lėšomis.

10. Bendras kelių ilgis probleminėje teritorijoje 2008 metais buvo 770 kilometrų, patobulintos dangos kelių ilgis – 104 kilometrai (13,5 procento visų šios teritorijos kelių). 2009 metais bendras kelių ilgis savivaldybėje nepadidėjo. Patobulintos dangos kelių padaugėjo 2 kilometrais – iki 106 kilometrų (13,8 procento visų šios teritorijos kelių).

11. Savivaldybėje 2009 metų pabaigoje buvo 175 ilgalaikiai bedarbiai (10,4 procento). 2010 m. liepos 1 d. ilgalaikių bedarbių padaugėjo iki 513 (24,8 procento). 2010 m. liepos 1 d. ilgalaikių bedarbių rodiklis šalyje buvo 31 procentas.

12. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2009 metais buvo 3,5 procento, taigi 59,1 procento didesnis už šalies vidurkį. Padėtis probleminėje teritorijoje per 2010 metus labai pablogėjo. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius per 2010 metų 9 mėnesius išaugo 2 kartus, palyginti su 2009 metų vidutiniu socialinių pašalpų gavėjų skaičiumi.

13. Probleminėje teritorijoje susikūrė 23 kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės, 2009 metais jos atstovavo visos Skuodo teritorijos kaimo gyventojams (15 974). Labai svarbu, kad gyventojai taptų aktyviais bendruomenės nariais. Šiuo metu bendruomenių veikloje dalyvauja apie 10 000 asmenų. Tikimasi, kad iki 2013 metų jų padaugės 15 procentų. 2010 metais pradėti įgyvendinti projektai „Skuodo VVG 2007–2013 m. strategijos įgyvendinimas“, „Skuodo nevyriausybinių organizacijų stiprinimas“, „Strategijos vykdytojų ir VP pareiškėjų gebėjimų ugdymas“, „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“, „Kompiuterinio raštingumo įgūdžių ugdymas“, vyksta daug konsultacijų ir renginių įgyvendinant programą LEADER. Probleminėje teritorijoje veikiančių bendruomenių įtaka ekonominei ir infrastruktūros plėtrai kol kas nelabai didelė, tačiau jų vaidmuo savivaldos procesuose tampa vis reikšmingesnis – pasinaudojus Europos Sąjungos parama, parengta Skuodo rajono savivaldybės kaimo vietovės studija ir integruota vietos plėtros 2007–2013 metų strategija, veikia bendruomenių tinklalapis www.Skuodo.vvg.lt. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams vykdyti, paskatins probleminės teritorijos gyventojus dar aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje, ir ši strategija bus sėkmingai įgyvendinama.

14. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2007 ir 2009 metų pabaigoje teko atitinkamai 336 ir 297 litai tiesioginių užsienio investicijų. 2008 metų pabaigoje šalies tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui buvo 9 565 litai, o Skuodo rajone – 404 litai, t. y. 4,2 procento šalies vidurkio. Materialinių investicijų vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 metais teko palyginti daugiau – 1 243 litai (16,1 procento) (šalyje vidutiniškai 7 701 litas).

15. Prasta socialinės infrastruktūros būklė, nepakankama būsto kokybė bei gyvenamosios ir investicinės aplinkos patrauklumas, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos lemia tai, kad probleminėje teritorijoje pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 9,79 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 59,1 procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos ar investiciniam patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio:

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio:

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

21.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

22.1. pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę VP3-1.1-VRM-02-R „Probleminių teritorijų plėtra“ Skuodo mieste bus įgyvendintas vienas kompleksinės urbanistinės plėtros projektas „Skuodo miesto centrinės dalies sutvarkymas“ (2008–2009 metais tokie projektai nebuvo vykdomi);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 0 / 0 procento 2010 metais iki 17,8 / 17,8 procento 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 14 procentų;

22.4. keturiose kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais tokie projektai nebuvo vykdomi);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, pagausės 7,5 procento (nuo 10 700 gyventojų 2009 metais iki 11 500 gyventojų 2013 metais);

22.6. patobulintos dangos kelių padaugės 7,5 procento (nuo 106 kilometrų 2009 metais iki 114 kilometrų 2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų visuomeninių pastatų padaugės 13,3 procento (nuo 13,3 procento 2009 metais iki 26,6 procento 2013 metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 20 procentų (nuo 1 712 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 1 369 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, pagausės 2,9 karto (nuo 175 darbuotojų 2009 metais iki 513 darbuotojų 2013 metais).

V. programos įgyvendinimas

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Skuodo rajono savivaldybės probleminės
teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

SKUODO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai			Asignavimų valdytojai	Priemonių vykdytojai
		2011 metai	2012 metai	2013 metai
	Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui
1.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą
1.1.	Plėtoti Skuodo viešosios turizmo infrastruktūros paslaugas	538 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 457,3, savivaldybės biudžetas – 80,7)	–	–	Ūkio ministerija (Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
1.2.	Gerinti Skuodo rajono savivaldybės vandens telkinių būklę	605 (iš jų ES struktūriniai fondai – 514,25, savivaldybės biudžetas – 90,75)	–	–	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
1.3.	Gerinti Skuodo rajono Mosėdžio miestelio 2-ojo tvenkinio būklę	487 (iš jų ES struktūriniai fondai – 413,95, savivaldybės biudžetas – 73,05)	–	–	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
1.4.	Sutvarkyti Skuodo centrinę dalį	5 237,16 (iš jų ES struktūriniai fondai – 4 451,59, valstybės biudžetas – 392,79, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 392,79)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja),Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
1.5.	Sutvarkyti Skuodo miesto Vilniaus gatvę – sudaryti sąlygas spartesnei teritorijos plėtrai	2 020,36 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 717,3, valstybės biudžetas – 151,53, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 151,52)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
1.6.	Rekonstruoti Skuodo rajono savivaldybės seniūnijų kelius	3 574 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 037,9, savivaldybės biudžetas – 536,1)	–	–	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
1.7.	Rekonstruoti Skuodo miesto Chodkevičiaus, Klevų ir Beržų gatves – įrengti lietaus kanalizaciją	1 625 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 381,25, savivaldybės biudžetas – 243,75)	–	–	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
1.8.	Rekonstruoti ir plėtoti Aleksandrijos miestelio geriamojo vandens ir nuotekų tinklus	–	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	2 292 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 948,2, savivaldybės biudžetas – 343,8)	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
1.9.	Rekonstruoti ir plėtoti Lenkimų miestelio geriamojo vandens ir nuotekų tinklus	–	5 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 4 250, savivaldybės biudžetas – 750)	6 346 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 394,1, savivaldybės biudžetas – 951,9)	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
1.10.	Rekonstruoti ir plėtoti Mosėdžio miestelio geriamojo vandens ir nuotekų tinklus	–	5 300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 4 505, savivaldybės biudžetas – 795)	5 397 (iš jų ES struktūriniai fondai – 4 587,45, savivaldybės biudžetas – 809,55)	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
1.11.	Rekonstruoti ir plėtoti Ylakių miestelio geriamojo vandens ir nuotekų tinklus	–	5 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 4 250, savivaldybės biudžetas – 750)	6 241 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 304,85, savivaldybės biudžetas – 936,15)	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
1.12.	Pastatyti Skuodo mieste naują viešosios bibliotekos pastatą	–	–	4 187 (iš jų valstybės biudžetas – 3 558,95, savivaldybės biudžetas – 628,05)	Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
2.	Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą
2.1.	Įrengti Skuodo mieste socialinius būstus	–	450 (iš jų ES struktūriniai fondai – 382,5, savivaldybės biudžetas – 67,5)	450 (iš jų ES struktūriniai fondai – 382,5, savivaldybės biudžetas – 67,5)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
2.2.	Renovuoti Skuodo centrinės dalies daugiabučius namus (5 namai)	1 377 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 170,45, savivaldybės biudžetas – 206,55)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
2.3.	Renovuoti Skuodo daugiabučius namus (II etapas)	–	1 050 (iš jų ES struktūriniai fondai – 892,5, savivaldybės biudžetas – 157,5)	1 885,98 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 603,08, savivaldybės biudžetas – 282,9)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
3.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą
3.1.	Gerinti Lenkimų miestelio infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką	852 (iš jų ES struktūriniai fondai – 724,2, savivaldybės biudžetas – 127,8)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
3.2.	Gerinti Aleksandrijos kaimo infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką	765 (iš jų ES struktūriniai fondai – 650,25, savivaldybės biudžetas – 114,75)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
3.3.	Gerinti Mosėdžio miestelio infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką	1 202 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 021,7, savivaldybės biudžetas – 180,3)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
3.4.	Gerinti Barstyčių miestelio infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką	–	853 (iš jų ES struktūriniai fondai – 725,05, savivaldybės biudžetas – 127,95)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
3.5.	Gerinti Šačių gyvenvietės gyvenamąją aplinką	300 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)	491 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 417,35, savivaldybės biudžetas – 73,65)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
3.6.	Gerinti Didžiųjų Rūšupių ir Šliktinės kaimų gyvenamąją aplinką	300 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)	665 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 565,25, savivaldybės biudžetas – 99,75)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
3.7.	Gerinti Notėnų kaimo gyvenamąją aplinką	300 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)	688 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 584,8, savivaldybės biudžetas – 103,2)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
3.8.	Gerinti Skuodo rajono savivaldybės gyvenviečių gyvenamąją aplinką	300 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)	404 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 343,4, savivaldybės biudžetas – 60,6)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
3.9.	Vykdyti  Skuodo rajono savivaldybės gyvenviečių vandentvarkos plėtros projektą	2 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 1 700, savivaldybės biudžetas – 300)	317 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 269,45, savivaldybės biudžetas – 47,55)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
3.10.	Rekonstruoti Luobos baseino melioracijos statinius	–	1 300 (valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetui)	–	Žemės ūkio ministerija (valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetui asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
4.	Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenės iniciatyvas
4.1.	Ugdyti gyventojų bendruomenių verslumą – plėtoti paslaugų sritį kaimo vietovėse	220 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 187, savivaldybės biudžetas – 33)	165 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 140,25, savivaldybės biudžetas – 24,75)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
4.2.	Tobulinti bendradarbiavimą tarp Skuodo rajono savivaldybės ekonomikos sektorių	60 (iš jų ES struktūriniai fondai – 51, savivaldybės biudžetas – 9)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
4.3.	Gerinti gyvenamąją aplinką kaimo vietovėse	835 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 709,75, savivaldybės biudžetas – 125,25)	615 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 522,75, savivaldybės biudžetas – 92,25)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
4.4.	Skatinti kaimo gyventojų ir bendruomenių aktyvumą, puoselėjant krašto savitumą	144 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 122,4, savivaldybės biudžetas – 21,6)	174 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 147,9, savivaldybės biudžetas – 26,1)	93 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 79,05, savivaldybės biudžetas – 13,95)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
4.5.	Administruoti vietos plėtros strategijos įgyvendinimą	430 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 365,5, savivaldybės biudžetas – 64,5)	430 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 365,5, savivaldybės biudžetas – 64,5)	430 (iš jų Europos žemės ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 365,5, savivaldybės biudžetas – 64,5)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
5.	Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą
5.1.	Įrengti Lenkimuose daugiafunkcį centrą	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	610 (iš jų ES struktūriniai fondai – 518,5, savivaldybės biudžetas – 91,5)	–	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
5.2.	Rekonstruoti Lenkimų S. Daukanto pagrindinės mokyklos sporto salę	610,43 (iš jų ES struktūriniai fondai – 518,87, valstybės biudžetas – 91,57)	–	–	Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
5.3.	Rekonstruoti viešosios įstaigos Skuodo kultūros centro pastatą	903,28 (iš jų ES struktūriniai fondai – 767,79, valstybės biudžetas – 135,49)	–	–	Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
5.4.	Atkurti transporto ryšius tarp Skuodo rajono savivaldybės ir Rucavos savivaldybės	236 (iš jų ES struktūriniai fondai – 200,6, savivaldybės biudžetas – 35,4)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
6.	Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms
6.1.	Subsidijuoti darbo vietų steigimą neįgaliems asmenims	100 (Užimtumo fondas)	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Klaipėdos teritorinės darbo biržos Skuodo skyrius
6.2.	Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, remiančius naujų darbo vietų steigimą	100 (Užimtumo fondas)	–	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Klaipėdos teritorinės darbo biržos Skuodo skyrius
7.	Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus
7.1.	Įdiegti finansų valdymo ir apskaitos bei personalo valdymo sistemas Skuodo rajono savivaldybės administracijoje	1 719 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 461,15, savivaldybės biudžetas – 257,85)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
7.2.	Rengti ir atnaujinti Skuodo rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų planavimą atsakingų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus	235 (iš jų ES struktūriniai fondai – 199,75, savivaldybės biudžetas – 35,25)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
7.3.	Organizuoti Skuodo rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams ugdyti	346 (iš jų ES struktūriniai fondai – 294,1, savivaldybės biudžetas – 51,9)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
7.4.	Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Skuodo rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti	346 (iš jų ES struktūriniai fondai – 294,1, savivaldybės biudžetas – 51,9)	–	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Skuodo rajono savivaldybė
	Iš viso	28 267,23 (iš jų ES struktūriniai fondai – 19 752,25, valstybės biudžetas – 771,38, savivaldybės biudžetas – 2 894,4, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 4 104,65, Užimtumo fondas – 200, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 544,31 )	24 512 (iš jų ES struktūriniai fondai –16 373,55, valstybės biudžetas – 1 300, savivaldybės biudžetas – 3 481,8, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 3 356,65)	27 321,98 (iš jų ES struktūriniai fondai – 23 223,68, savivaldybės biudžetas – 4 098,3)

Priedo pakeitimai:

Nr. 442, 2013-05-22, Žin., 2013, Nr. 55-2751 (2013-05-28)

––––––––––––––––––––

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šalčininkų rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Šalčininkų rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

II. Probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 36 992 gyventojai, iš jų Šalčininkų mieste – 6 488, Eišiškių mieste – 3 573, Baltosios Vokės mieste – 1 064. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (69,9 procento) gyveno kaime, kaimo gyventojų dalis buvo du kartus didesnė už šalies vidurkį (33 procentai).

6. 2010 metų pradžioje daugelis probleminės teritorijos gyventojų (64,2 procento) buvo darbingo amžiaus, šis rodiklis buvo kiek mažesnis už šalies vidurkį (65 procentai). Probleminėje teritorijoje buvo daugiau 0–15 metų gyventojų (18,2 procento) ir kiek mažiau pensinio amžiaus gyventojų (17,6 procento), palyginti su šalies vidurkiu (šalyje atitinkamai 16,2 ir 18,8 procento). Darbingo amžiaus gyventojų probleminėje teritorijoje nuo 2009 iki 2010 metų padaugėjo 0,4 procento (nuo 23 683 iki 23 766); per tą patį laikotarpį darbingo amžiaus gyventojų šalyje padaugėjo 0,4 procento. Net 1,6 procento (nuo 6 828 iki 6 719) sumažėjo 0–15 metų gyventojų ir 4,2 procento (nuo 6 790 iki 6 507) – pensinio amžiaus gyventojų. Nuo 2009 metų pradžios iki 2010 metų pradžios bendras probleminės teritorijos gyventojų skaičius sumažėjo 0,8 procento. Probleminėje teritorijoje 2008 metais tarptautinės ir vidinės migracijos saldas buvo neigiamas (-34); 2009 metais būklė pablogėjo – iš probleminės teritorijos išvyko 162 gyventojais daugiau, negu atvyko. Probleminėje teritorijoje yra nepalankios migracijos tendencijos. Nors darbingo amžiaus gyventojų daugėja, tačiau mažėjantis 0–15 metų gyventojų skaičius rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

7. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumui didelę įtaką turi daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. 2010 metų pradžioje probleminėje teritorijoje buvo 365 daugiabučiai gyvenamieji namai. 95,3 procento visų probleminėje teritorijoje esančių pastatų pastatyti iki 1990 metų, iš jų 44,5 procento – 1940–1960 metų statybos. Šie seni daugiabučiai namai gyvenamąją aplinką probleminėje teritorijoje daro nepatrauklią. Kadangi gyvenimo sąlygų pablogėjimas labiausiai pastebimas daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose (ypač bendrabučio tipo), labai svarbu šiuos namus atnaujinti – pagerinti energijos vartojimo efektyvumą lemiančias savybes.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) probleminėje teritorijoje nuo 2008 iki 2009 metų padaugėjo 17,9 procento (nuo 145 asmenų (šeimų) 2008 metais iki 171 asmens (šeimos) 2009 metais). Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje buvo 329 valstybei ar savivaldybei priklausantys butai.

9. Savivaldybei 2009 metais priklausė 128 viešosios paskirties pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Renovuota tik 25 procentai šių pastatų (32 pastatai).

10. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2009 metais buvo 12,6 procento, taigi 34 procentais didesnis už šalies vidurkį (9,4 procento). Ilgalaikis nedarbas buvo mažesnis negu vidutiniškai šalyje – 2009 metais probleminėje teritorijoje buvo registruota 210 ilgalaikių bedarbių, jų dalis sudarė 5,3 procento visų registruotų bedarbių.

11. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 2008 metais probleminėje teritorijoje buvo 2,3 procento, taigi 2,1 karto didesnis už šalies vidurkį (1,1 procento). Padėtis probleminėje teritorijoje 2009 metais dar pablogėjo – vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis buvo 4,4 procento, taigi 2 kartus didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento).

12. Probleminės teritorijos kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės 2009 metais atstovavo 10 200 probleminės teritorijos kaimo gyventojų (39,4 procento visų probleminės teritorijos kaimo gyventojų). Probleminėje teritorijoje veikiančių bendruomenių įtaka ekonominei ir infrastruktūros plėtrai kol kas nelabai didelė, tačiau jų vaidmuo savivaldos procesuose tampa vis reikšmingesnis – pasinaudojus Europos Sąjungos parama, parengta Šalčininkų rajono kaimo gyvenamųjų vietovių integruota bandomoji strategija. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams, paskatins probleminės teritorijos gyventojus dar aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje, ir ši strategija bus sėkmingai įgyvendinama.

13. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 ir 2009 metų pabaigoje teko atitinkamai 73 ir 54 litai tiesioginių užsienio investicijų. Šis rodiklis siekė 0,8 procento šalies vidurkio 2008 metų pabaigoje ir 0,5 procento – 2009 metų pabaigoje.

14. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas lemia tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

15. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

16.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

16.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

17. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

17.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

17.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

17.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

17.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

17.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

17.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

17.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

18. Programos 16 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

18.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

18.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

19. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 34 procentais);

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 100 procentų).

20. Programos 17 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

20.1. 17.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

20.2. 17.2 punkte nurodyto uždavinio:

20.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

20.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

20.3. 17.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

20.4. 17.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

20.5. 17.5 punkte nurodyto uždavinio:

20.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

20.5.2. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

20.6. 17.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

20.7. 17.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

21. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

21.1. savivaldybėje bus įgyvendinti 2 kompleksinės urbanistinės plėtros projektai (2007–2010 metais buvo vykdomas tik vienas toks projektas);

21.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose 2013 metais padidės atitinkamai nuo 0 procentų iki 1,5 procento (5 namų);

21.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 59,1 procento (nuo 171 asmens (šeimos) 2009 metais iki 70 asmenų (šeimų) 2013 metais);

21.4. vienoje kaimo gyvenamojoje vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2010 metais įgyvendintas vienas toks projektas);

21.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, pagausės 20 procentų (nuo 9 966 gyventojų 2009 metais iki 11 959 gyventojų 2013 metais);

21.6. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų visuomeninės paskirties pastatų padidės 28 procentais (nuo 25 procentų 2009 metais iki 32 procentų 2013 metais);

21.7. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 9,5 procento (nuo 210 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 190 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

21.8. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, pagausės 30 procentų (nuo 40 procentų 2009 metais iki 52 procentų 2013 metais).

V. programos įgyvendinimas

22. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

23. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

24. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Šalčininkų rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai			Asignavimų valdytojai	Priemonių vykdytojai
		2011 metai	2012 metai	2013 metai
	Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui
1.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą
1.1.	Kompleksiškai sutvarkyti Šalčininkų teritoriją: rekonstruoti centrinę miesto aikštę, sutvarkyti žaliąsias zonas ir aplinką; rekonstruoti zoną tarp Mokyklos ir Melioratorių gatvių: įrengti pėsčiųjų zoną, sutvarkyti esamos teritorijos urbanistinę infrastruktūrą, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, šaligatvius, takelius, rekonstruoti sporto aikštyną minėtoje teritorijoje, įrengti ar atnaujinti kitą viešąją infrastruktūrą	1 000 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 850, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 75, savivaldybės biudžetas – 75)	2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 700, valstybės biudžetas – 150, savivaldybės biudžetas – 150)	2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 700, valstybės biudžetas – 150, savivaldybės biudžetas – 150)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
1.2.	Rekonstruoti Šalčininkų rajono menų mokyklos pastatą (atkurti fasado estetinį vaizdą, sutvarkyti stogą, langus, duris) ir kompleksiškai sutvarkyti aplinkinės teritorijos urbanistinę infrastruktūrą (šaligatvius, gatvių dangą, apšvietimą, kitą viešąją infrastruktūrą)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas – 75)	1 300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 105, valstybės biudžetas – 97,5, savivaldybės biudžetas – 97,5)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
1.3.	Sutvarkyti Šalčininkų dvaro sodybos parką	389,02 (iš jų ES struktūriniai fondai – 330,66, kiti finansavimo šaltiniai – 58,35)	–	–	Ūkio ministerija (ES struktūrinių fondų asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
1.4.	Sutvarkyti Šalčios tvenkinio paplūdimį	589,25 (iš jų ES struktūriniai fondai – 500, kiti finansavimo šaltiniai – 89,25)	–	–	Ūkio ministerija (ES struktūrinių fondų asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
1.5.	Rekonstruoti ir plėtoti Šalčininkų rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą	–	–	4 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 820, savivaldybės biudžetas – 180)	Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
1.6.	Kompleksiškai sutvarkyti Eišiškių miesto centrinę aikštę	–	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
2.	Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą
2.1.	Atnaujinti Šalčininkų miesto daugiabučius gyvenamuosius namus	–	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
2.2.	Atnaujinti Eišiškių miesto daugiabučius gyvenamuosius namus kompleksiškai tvarkomose teritorijose	441,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 375,19, savivaldybės biudžetas – 66,21)	700 (iš jų ES struktūriniai fondai – 595, savivaldybės biudžetas – 105)	700 (iš jų ES struktūriniai fondai – 595, savivaldybės biudžetas – 105)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
2.3.	Atnaujinti Jašiūnų miesto daugiabučius gyvenamuosius namus kompleksiškai tvarkomose teritorijose	–	700 (iš jų ES struktūriniai fondai – 595, savivaldybės biudžetas – 105)	700 (iš jų ES struktūriniai fondai – 595, savivaldybės biudžetas – 105)	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
2.4.	Pritaikyti Šalčininkų rajono savivaldybėje socialiniam būstui negyvenamąsias patalpas	1 000 (valstybės biudžetas)	1 500 (valstybės biudžetas)	1 000 (valstybės biudžetas)	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
3.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą
3.1.	Rekonstruoti Šalčininkų rajono savivaldybės kaimo gyvenamųjų vietovių valymo įrenginius	3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
3.2.	Rekonstruoti Šalčininkų rajono savivaldybės kaimo gyvenamųjų vietovių vandentiekio ir nuotekų tinklus	3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
3.3.	Kompleksiškai tvarkyti Šalčininkų rajono savivaldybės kaimo gyvenamųjų vietovių viešąją infrastruktūrą (gatvių apšvietimą, šaligatvius, lietaus vandens nuleidimo tinklus)	3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
3.4.	Sutvarkyti ir aptverti teritorijas šalia švietimo įstaigų	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švietimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
4.	Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas
4.1.	Steigti universalius daugiafunkcius centrus Šalčininkų rajono savivaldybės kaimo gyvenamosiose vietovėse	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 700, savivaldybės biudžetas – 300)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
4.2.	Rekonstruoti Šalčininkų rajono savivaldybės bendruomenės (seniūnijų) centrus	1 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	1 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	–	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
5.	Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą
5.1.	Rekonstruoti Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centrą ir aprūpinti jį reikiama įranga	4 000 (valstybės biudžetas)	4 000 (valstybės biudžetas)	2 000 (valstybės biudžetas)	Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
5.2.	Rekonstruoti Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio vidurinę mokyklą ir įrengti sporto bazę	500 (valstybės biudžetas)	1 000 (valstybės biudžetas)	500 (valstybės biudžetas)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
5.3.	Rekonstruoti Poškonių pagrindinę mokyklą	500 (valstybės biudžetas)	500 (valstybės biudžetas)	500 (valstybės biudžetas)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
5.4.	Rekonstruoti Kalesninkų Liudviko Narbuto vidurinę mokyklą	500 (valstybės biudžetas)	500 (valstybės biudžetas)	700 (valstybės biudžetas)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
5.5.	(neteko galios)  Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)
5.6.	Perkelti Čiužiakampio senelių globos namus į naują pastatą	–	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 75)	2 592 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 203, valstybės biudžetas – 389)	Socialinės apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė“.
5.7.	(neteko galios)  Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)
5.8.	Modernizuoti Šalčininkų miesto viešąją biblioteką ir filialus – įsigyti kompiuterinę techniką ir duomenų bazes	1 000 (valstybės biudžetas)	2 000 (valstybės biudžetas)	2000 (valstybės biudžetas)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
5.9.	Modernizuoti Šalčininkų rajono Eišiškių lopšelį-darželį „Žiburėlis“	–	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	409 (iš jų ES struktūriniai fondai – 347,65, savivaldybės biudžetas – 61,35)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
5.10.	Įkurti Šalčininkų rajono savivaldybėje mišrių socialinių paslaugų įstaigą	–	1 400 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 190, savivaldybės biudžetas – 210)	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
5.11.	Įsteigti Šalčininkų rajono savivaldybėje viešosios įstaigos „Eksportuojanti Lietuva“ padalinį	500 (valstybės biudžetas)	1 000 (valstybės biudžetas)	–	Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
6.	Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti
6.1.	Organizuoti ir remti viešuosius darbus	700 (iš jų ES struktūriniai fondai – 420, savivaldybės biudžetas – 280)	700 (iš jų ES struktūriniai fondai – 420, savivaldybės biudžetas – 280)	700 (iš jų ES struktūriniai fondai – 420, savivaldybės biudžetas – 280)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Vilniaus teritorinė darbo birža Šalčininkų rajono savivaldybė
6.2.	Remti darbo vietų steigimą	50 (ES struktūriniai fondai)	50 (ES struktūriniai fondai)	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Vilniaus teritorinė darbo birža
6.3.	Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, kuriuose numatoma steigti naujas darbo vietas	450 (Užimtumo fondas)	450 (Užimtumo fondas)	450 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Vilniaus teritorinė darbo birža
7.	Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus
7.1.	Organizuoti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams ugdyti	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
7.2.	Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Šalčininkų rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
7.3.	Rengti ir atnaujinti Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų planavimą atsakingų Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus	1 800 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 530, savivaldybės biudžetas – 270)	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Šalčininkų rajono savivaldybė
	Iš viso	25 767,27 (iš jų ES struktūriniai fondai – 6 214,46, valstybės biudžetas – 8 130, savivaldybės biudžetas – 2 325,21, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 8 500, Užimtumo fondas – 450, kiti finansavimo šaltiniai –147,6)	33 950 (iš jų ES struktūriniai fondai – 10 875, valstybės biudžetas – 10 860, savivaldybės biudžetas – 3 265, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 8 500, Užimtumo fondas – 450)	26 451 (iš jų ES struktūriniai fondai – 8 400,65, valstybės biudžetas – 7 689, savivaldybės biudžetas – 2 711,35, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 7 650)

Priedo pakeitimai:

Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29) (papildyta 1.6 punktu)

–––––––––––––––––

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Švenčionių rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Švenčionių rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

II. Probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 29 926 gyventojai, iš jų Švenčionėlių mieste – 6 162, Pabradės mieste – 6 121, Švenčionių mieste – 5 510. Šiuose miestuose gyveno dauguma probleminės teritorijos gyventojų – 59,5 procento. Kaimo gyventojų dalis (40,5 procento) buvo kiek didesnė už šalies vidurkį (33 procentai).

6. 2009 metų pradžioje daugelis probleminės teritorijos gyventojų (60,8 procento) buvo darbingo amžiaus, tačiau šis rodiklis buvo mažesnis už šalies vidurkį (64,3 procento). Probleminėje teritorijoje buvo mažesnė ir 0–15 metų gyventojų dalis (15,3 procento), daug daugiau buvo pensinio amžiaus gyventojų (23,9 procento), palyginti su šalies vidurkiu (šalyje 19,3 procento). Darbingo amžiaus gyventojų probleminėje teritorijoje 2008–2009 metais šiek tiek (0,1 procento) mažėjo, o šalyje per tą patį laikotarpį darbingo amžiaus gyventojų padaugėjo 0,6 procento. 3,6 procento (nuo 4 818 iki 4 643) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, 2,4 procento (nuo 7 424 iki 7 249) – pensinio amžiaus gyventojų. Nuo 2008 metų pradžios iki 2009 metų pradžios bendras probleminės teritorijos gyventojų skaičius sumažėjo 1,1 procento (nuo 30 678 iki 30 340).

7. Probleminėje teritorijoje 2009 metais tarptautinės ir vidinės migracijos saldas buvo neigiamas (-119); 2009 metais iš probleminės teritorijos išvyko 119 gyventojų daugiau, negu atvyko. Dėl migracijos 2008 ir 2009 metais probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo po 2,3 procento. Neigiamos migracijos tendencijos, nedidėjantis darbingo amžiaus ir mažėjantis 0–15 metų gyventojų skaičius rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

8. Gyvenamosios aplinkos patrauklumui didelės įtakos turi daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. Probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 114 daugiabučių gyvenamųjų namų, iš jų 59 namai – dviejų, 2 – trijų, 13 – keturių ir 40 – penkių aukštų. Iš šių 114 daugiabučių gyvenamųjų namų 113 buvo statyti iki 1993 metų, 1 – 1999 metais, todėl daugelis šių namų yra fiziškai susidėvėję: jų termoizoliacinės savybės neatitinka nustatytų reikalavimų, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šilumos energijos.

9. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) probleminėje teritorijoje nuo 2008 iki 2009 metų padaugėjo 25,3 procento (nuo 245 asmenų (šeimų) 2008 metais iki 307 asmenų (šeimų) 2009 metais). Probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 320 valstybei ar savivaldybei priklausančių butų.

10. Savivaldybei priklauso 51 visuomeninis pastatas, kuriame teikiamos paslaugos gyventojams. 2007–2010 metais renovuoti 3 pastatai (5,9 procento).

11. Bendras kelių ilgis probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 1 030 kilometrų, kelių su danga – 559 kilometrai (54,3 procento visų šios teritorijos kelių), patobulintos dangos kelių – 83 kilometrai.

12. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2009 metais buvo 10,1 procento, taigi 7,4 procento didesnis už šalies vidurkį (9,4 procento). Išliko didelis ilgalaikis nedarbas – 2009 metais probleminėje teritorijoje buvo registruoti 165 ilgalaikiai bedarbiai, jie sudarė 17 procentų visų registruotų bedarbių.

13. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų skaičiaus santykis 2008 metų pabaigoje savivaldybėje buvo 2,1 procento (641 gavėjas), taigi 90,9 procento didesnis už šalies vidurkį, 2009 metų pabaigoje – 3,4 procento (1 037 gavėjai) t. y. 54,5 procento didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento).

14. Probleminės teritorijos 22 kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės 2009 metais atstovavo 4 375 probleminės teritorijos kaimo gyventojams. Probleminėje teritorijoje veikiančių bendruomenių įtaka ekonominei ir infrastruktūros plėtrai kol kas nelabai didelė, tačiau jų vaidmuo savivaldos procesuose tampa vis reikšmingesnis. Pasinaudojus Europos Sąjungos parama, parengta Švenčionių rajono kaimo plėtros bandomoji strategija. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams, paskatins probleminės teritorijos gyventojus aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

15. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2007 ir 2008 metų pabaigoje teko atitinkamai 2 072 ir 1 873 litai tiesioginių užsienio investicijų. Šis rodiklis siekė 19,6 procento šalies vidurkio 2007 metų pabaigoje ir 19,6 procento 2008 metų pabaigoje. Materialinių investicijų vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 metais teko 2 547 litai, tačiau ir šis rodiklis siekė vos 33,1 procento šalies vidurkio.

16. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepakankamas gyvenamosios ir investicinės aplinkos patrauklumas, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos lemia tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

17. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

18. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

18.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

18.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

19. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

19.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

19.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

19.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

19.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

19.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

19.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

19.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

20. Programos 18 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

21. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

21.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 7,4 procento);

21.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 54,5 procento).

22. Programos 19 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

22.1. 19.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

22.2. 19.2 punkte nurodyto uždavinio:

22.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

22.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

22.3. 19.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

22.4. 19.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

22.5. 19.5 punkte nurodyto uždavinio:

22.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

22.5.2. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

22.6. 19.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

22.7. 19.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

23. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

23.1. bus įgyvendintas savivaldybėje vienas urbanistinės plėtros projektas (2007–2010 metais vienas projektas vykdytas Švenčionėlių mieste);

23.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 0 / 0 procentų 2009 metais iki 10 / 6 procentų 2013 metais;

23.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 13 procentų (nuo 307 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 267 asmenų (šeimų) 2013 metais);

23.4. vienoje kaimo gyvenamojoje vietovėje bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2007–2010 metais tokie projektai nebuvo vykdomi);

23.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, pagausės 35 procentais (nuo 4 375 gyventojų 2009 metais iki 5 906 gyventojų 2013 metais);

23.6. patobulintos dangos kelių padaugės 6,7 procento (nuo 83 kilometrų 2009 metais iki 348 kilometrų 2013 metais);

23.7. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, padaugės dvigubai (nuo 6 procentų 2009 metais iki 12 procentų 2013 metais);

23.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 13,3 procento (nuo 165 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 143 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

23.9. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 76,7 procento (nuo 43 procentų 2009 metais iki 76 procentų 2013 metais).

V. programos įgyvendinimas

24. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

25. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

26. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Švenčionių rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai			Asignavimų valdytojai	Priemonių vykdytojai
		2011 metai	2012 metai	2013 metai
	Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui
1.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą
1.1.	Kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą Švenčionėlių ir Švenčionių miestuose	–	1 948,48 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 1 656,2, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 146,14, savivaldybės biudžetas – 146,14)	2 486,77 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 113,69, valstybės biudžetas –186,54, savivaldybės biudžetas – 186,54)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Švenčionių rajono savivaldybė
1.2.	Gerinti Švenčionių rajono savivaldybėje vandens telkinių būklę	–	2 600 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 210, savivaldybės biudžetas – 390)	2 600 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 210, savivaldybės biudžetas – 390)	Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Švenčionių rajono savivaldybė
2.	Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą
2.1.	Atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus Švenčionių mieste	–	796 (iš jų ES struktūriniai fondai – 677, savivaldybės biudžetas – 119)	3 185 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 707, savivaldybės biudžetas – 478)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Švenčionių rajono savivaldybė
2.2.	Administracinių pastatų Švenčionių mieste, Stoties g. 16 ir Lauko g. 6A, rekonstravimas pritaikant jų patalpas socialiniam būstui	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	1 500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 275, savivaldybės biudžetas – 225)	–	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Švenčionių rajono savivaldybė
2.3.	Kompensuoti socialinių būstų atnaujinamuose (modernizuoja-muose) daugiabučiuose namuose modernizavimo išlaidas	–	–	335 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 84,75, savivaldybės biudžetas –50,25 )	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Švenčionių rajono savivaldybė
2.4.	Nestacionarių socialinių paslaugų suaugusiems asmenims su negalia ir socialinės rizikos šeimoms infrastruktūros plėtra Švenčionių rajone	997,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 848,1, savivaldybės biudžetas – 149,7)	997,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 848,1, savivaldybės biudžetas – 149,7)	997,73 (iš jų ES struktūriniai fondai – 848,1, savivaldybės biudžetas – 149,7)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Švenčionių rajono savivaldybė
2.5.	Atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus Pabradės mieste	–	472,1 (iš jų ES struktūriniai fondai – 413, savivaldybės biudžetas – 59,1)	2 814,1 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 380, savivaldybės biudžetas – 434,1)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Švenčionių rajono savivaldybė
3.	Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą
3.1.	Pritaikyti Sarių ežero paplūdimį aktyviam poilsiui, sportui ir kultūros renginiams, rekonstruoti kaimo stadioną	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)	500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)	400 (iš jų ES struktūriniai fondai – 340, valstybės biudžetas – 30, savivaldybės biudžetas – 30)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Švenčionių rajono savivaldybė
3.2.	Rekonstruoti Sarių kaimo gatves ir pėsčiųjų takus, įrengti kaimo apšvietimą, sutvarkyti parką ir tvenkinius, įrengti kaimo bendruomenės patalpas	400 (iš jų ES struktūriniai fondai – 340, valstybės biudžetas – 30, savivaldybės biudžetas – 30)	400 (iš jų ES struktūriniai fondai – 340, valstybės biudžetas – 30, savivaldybės biudžetas – 30)	487 (iš jų ES struktūriniai fondai – 413,95, valstybės biudžetas – 36,53, savivaldybės biudžetas – 36,53)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Švenčionių rajono savivaldybė
4.	Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas
4.1.	Įgyvendinti Švenčionių rajono savivaldybėje vietos veiklos partnerystės principus	400 (iš jų savivaldybės biudžetas – 60, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 340)	3 000 (iš jų savivaldybės biudžetas – 60, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550)	3 000 (iš jų savivaldybės biudžetas – 60, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550)	Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Švenčionių rajono savivaldybė, kaimo bendruomenės
5.	Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą
5.1.	Modernizuoti ir rekonstruoti Švenčionių rajono savivaldybėje ikimokyklinio ugdymo įstaigas (Švenčionių lopšelį-darželį „Gandriukas“, Švenčionių lopšelį-darželį „Liepaitė“, Švenčionėlių lopšelį-darželį „Vyturėlis“, Pabradės lopšelį-darželį „Varpelis“)	400 (iš jų ES struktūriniai fondai – 340, savivaldybės biudžetas – 60)	462 (iš jų ES struktūriniai fondai – 340, savivaldybės biudžetas – 60)	–	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Švenčionių rajono savivaldybė
5.2.	Modernizuoti Švenčionių rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas (III etapas)	–	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Švenčionių rajono savivaldybė
5.3.	Įsteigti Kaltanėnų miestelyje daugiafunkcį ugdymo centrą	–	750 (iš jų ES struktūriniai fondai – 637,5, savivaldybės biudžetas – 112,5)	750 (iš jų ES struktūriniai fondai – 637,5, savivaldybės biudžetas – 112,5)	Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Švenčionių rajono savivaldybė
6.	Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti
6.1.	Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, kuriuose numatyta steigti naujas darbo vietas	–	225 (Užimtumo fondas)	225 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Vilniaus teritorinė darbo birža
6.2.	Remti savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus	120 (Užimtumo fondas)	120 (Užimtumo fondas)	120 (valstybės biudžetas)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Vilniaus teritorinė darbo birža, Švenčionių rajono savivaldybė
6.3.	Organizuoti ir remti viešuosius darbus	1 000 (ES struktūriniai fondai)	1 000 (ES struktūriniai fondai)	1 000 (ES struktūriniai fondai)	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Švenčionių rajono savivaldybė, Vilniaus teritorinė darbo birža
7.	Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus
7.1.	Organizuoti Švenčionių rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams tobulinti	–	100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)	90 (iš jų ES struktūriniai fondai – 76,5, savivaldybės biudžetas – 13,5)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Švenčionių rajono savivaldybė
7.2.	Diegti Švenčionių rajono savivaldybės administracijoje efektyvią asmenų aptarnavimo sistemą, veikiančią vieno langelio principu	50 (iš jų ES struktūriniai fondai – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)	50 (iš jų ES struktūriniai fondai – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)	50 (iš jų ES struktūriniai fondai – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)	Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)	Švenčionių rajono savivaldybė
	Iš viso	3 967,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 080,6, valstybės biudžetas – 67,5, savivaldybės biudžetas – 359,6, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 340, Užimtumo fondas – 120)	15 911,28 (iš jų ES struktūriniai fondai – 11 266,3, valstybės biudžetas – 213,64, savivaldybės biudžetas – 1 761,34, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, Užimtumo fondas – 120)	19 540,6 (iš jų ES struktūriniai fondai – 14 133,99, valstybės biudžetas – 598,07, savivaldybės biudžetas – 2 258,54, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550)“

Priedo pakeitimai:

Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29) (papildyta 2.5 punktu)

Nr. 442, 2013-05-22, Žin., 2013, Nr. 55-2751 (2013-05-28)

––––––––––––––––

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 M. GEGUŽĖS 18 D. NUTARIMO NR. 588 "DĖL PROBLEMINIŲ TERITORIJŲ PLĖTROS PROGRAMŲ PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 442, 2013-05-22, Žin., 2013, Nr. 55-2751 (2013-05-28)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 M. GEGUŽĖS 18 D. NUTARIMO NR. 588 "DĖL PROBLEMINIŲ TERITORIJŲ PLĖTROS PROGRAMŲ PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 35, 2014-01-15; skelbtas 2014-01-17; ident. kodas 2014-00261

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 M. GEGUŽĖS 18 D. NUTARIMO NR. 588 „DĖL PROBLEMINIŲ TERITORIJŲ PLĖTROS PROGRAMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušra Bodin (2014-02-10)

[email protected]