Nutarimas skelbtas: Žin., 2011, Nr. 64-3031

Neoficialus nutarimo tekstas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutarimas

 

DĖL PROBLEMINIŲ TERITORIJŲ PLĖTROS PROGRAMŲ PATVIRTINIMO

 

2011 m. gegužės 18 d. Nr. 588

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558; 2007, Nr. 61-2339; 2010, Nr. 48-2285) 9 straipsnio 4 dalimi ir siekdama įgyvendinti probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą, nustatytą Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 26 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti pridedamas:

1.1. Akmenės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.2. Druskininkų savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.3. Ignalinos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.4. Jonavos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.5. Joniškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.6. Jurbarko rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.7. Kelmės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.8. Lazdijų rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.9. Mažeikių rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.10. Pasvalio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.11. Rokiškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.12. Skuodo rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.13. Šalčininkų rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą;

1.14. Švenčionių rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programą.

2. Rekomenduoti šiuo nutarimu patvirtintose programose nurodytoms savivaldybėms, asociacijoms dalyvauti įgyvendinant 1 punkte nurodytas programas, rekomenduoti savivaldybėms skirti iš savo biudžeto lėšų joms įgyvendinti.

3. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtintų programų prieduose nurodytoms priemonėms įgyvendinti numatytas preliminarus lėšų poreikis gali būti keičiamas rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą ir minėtuose prieduose nurodytų programų sąmatas.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Andrius Kubilius

 

 

 

Vidaus reikalų ministras                                                                  Raimundas Palaitis

 

 


 

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18
d. nutarimu Nr. 588

 

 

AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Akmenės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Akmenės rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

 

 

II. Probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

 

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Savivaldybėje, kaip ir visoje šalyje, pastebimai mažėja natūralus gyventojų skaičius. Tai lemia kelios priežastys, viena iš jų – neigiamas natūralus gyventojų prieaugis. 1000-iui gyventojų tenkanti natūrali gyventojų kaita savivaldybėje 2008 metais buvo -4,9, 2009 metais – -4,1, o šalyje 2008 metais – -2,6, 2009 metais – -1,6. Gyventojų skaičiaus mažėjimui įtakos taip pat turėjo tarptautinė ir vidinė migracija, kuri savivaldybėje gana didelė. 2008 metais tarptautinės ir vidinės migracijos saldas buvo -345, 2009 metais šis rodiklis padidėjo iki -419.

6. 2010 metų pradžioje 38 procentai visų savivaldybės gyventojų gyveno kaime, likusieji 62 procentai – mieste (Lietuvoje atitinkamai 33 ir 67 procentai). Savivaldybėje 2007 metų pradžioje kaime gyveno 38,1 procento, mieste – 61,9 procento gyventojų. Kaimo gyventojų šiek tiek mažėja dėl sparčiai augančios bedarbystės savivaldybėje.

7. Gyvenamosios aplinkos patrauklumui didelę įtaką turi infrastruktūra. Savivaldybėje visi 199 daugiabučiai namai pastatyti iki 1993 metų. Naujojoje Akmenėje ir Ventoje vyrauja stambiaplokščiai daugiabučiai namai. Tokie namai yra neekonomiški energijos vartojimo požiūriu. Senstant gyvenamųjų namų fondui ir brangstant energijos ištekliams, vis opesnė darosi racionalaus energijos vartojimo problema, o kartu sunku išlaikyti ir būstą. Dėl minėtų veiksnių atsiranda poreikis atnaujinti šiuos namus. 2007 metais savivaldybėje atnaujinti 2 daugiabučiai namai, 2010 m. sausio 1 d. – 14 daugiabučių namų, iš kurių 9 atnaujinti kompleksiškai ir 5 – iš dalies. Savivaldybėje yra vienas bendrabučio tipo gyvenamasis namas, kuris gyvenamajai paskirčiai nebenaudojamas.

8. Savivaldybės socialinio būsto poreikis didėja. Čia yra 354 socialiniai būstai, kurie nebeatitinka esminių statybos techninių reikalavimų. 2009 metais gruodžio 31 d. savivaldybėje buvo 159 asmenys (šeimos), įrašyti į socialinio būsto laukiančių asmenų sąrašus.

9. Iš viso savivaldybei priklauso 57 viešosios paskirties pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. 2010 m. sausio 1 d. jų renovuota tik 17,5 procento (10 pastatų).

10. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2008 m. sausio 1 d. buvo 8,6 procento (šalyje – 4,3 procento), 2009 metais sausio 1 d. – 10,9 procento (šalyje – 4,4 procento), 2010 m. sausio 1 d. – 17,6 procento (šalyje – 12,5 procento) ir buvo didžiausias Šiaulių apskrityje, 2010 m. sausio 1 d. jis viršijo šalies vidurkį apie 40 procentų. Bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų savivaldybėje nuolat didėja, ir savivaldybės ir šalies vidurkis labai skiriasi. Savivaldybėje 2010 m. sausio 1 d. ilgalaikių bedarbių dalis sudarė 27,9 procento registruotų bedarbių.

11. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 2008 metais savivaldybėje buvo 4,3 procento (socialinės pašalpos gavėjai – 1 181 gyventojas), o šalies vidurkis – tik 1,1 procento. Šis savivaldybės rodiklis 2008 metais beveik keturiskart viršijo šalies vidurkį. 2009 metais socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis padidėjo iki 7,2 procento (socialines pašalpas gavo 1 951 gyventojas). Per 2010 metų 9 mėnesius savivaldybės socialinių pašalpų gavėjų ir gyventojų santykis išaugo iki 11 procentų.

12. Savivaldybėje aktyvėja bendruomenių veikla. 2007 metų pradžioje probleminėje teritorijoje buvo registruotos 27 bendruomenės, 2010 m. sausio 1 d. – jau 30: Naujosios Akmenės mieste (1), Naujosios Akmenės kaimiškojoje seniūnijoje (5), Akmenės seniūnijoje (8), Ventos seniūnijoje (6), Papilės seniūnijoje (7) ir Kruopių seniūnijoje (3). Jos vienija 1 980 narių. Veiksminga bendruomenių veikla ir bendruomeninės iniciatyvos gali įtraukti vietos gyventojus į savivaldybės plėtros procesus ir taip sumažinti socialinę bei ekonominę atskirtį.

13. Tiesioginės užsienio investicijos leidžia prognozuoti savivaldybės plėtros perspektyvas. Analizuojant tiesioginių užsienio investicijų rodiklį savivaldybėje, galima teigti, kad užsienio investicijų lygis palyginti žemas. 2008 metų pabaigoje vienam savivaldybės gyventojui teko 3 842 litai tiesioginių užsienio investicijų (Lietuvoje vienam šalies gyventojui vidutiniškai – 9 565 litai). 2009 metų pabaigoje šis rodiklis savivaldybėje šiek tiek sumažėjo iki 3 664 litų, todėl labai atsiliko nuo šalies rodiklio – 10 122 litų.

14. Prasta savivaldybės socialinės infrastruktūros būklė, nepakankama būsto kokybė ir nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, išliekantis ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos lemia tai, kad savivaldybė – vis dar probleminė teritorija.

 

 

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS STRATEGINIS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

15. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

16.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

16.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

17. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

17.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

17.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

17.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

17.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

17.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

17.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

17.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

 

 

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

 

18. Programos 16 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

18.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

18.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

19. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 44,7 procento);

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 227,3 procento).

20. Programos 17 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

20.1. 17.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

20.2. 17.2 punkte nurodyto uždavinio:

20.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

20.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

20.3. 17.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

20.4. 17.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

20.5. 17.5 punkte nurodyto uždavinio:

20.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

20.5.2. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

20.6. 17.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

20.7. 17.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

21. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

21.1. bus įgyvendinti 3 kompleksinės urbanistinės plėtros projektai savivaldybėje (2 Naujojoje Akmenėje, vienas – Akmenėje) (2008–2009 metais pradėti vykdyti 2 tokie projektai, kurie bus baigti 2011 metais);

21.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis išaugs atitinkamai nuo 0 procentų (0 namų) visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose 2009 metais iki 23,6 procento (47 namai) 2013 metais;

21.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 12,6 procento (nuo 159 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 139 asmenų (šeimų) 2013 metais);

21.4. 7 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2010 metais įvykdyti 2 tokie projektai, dar 2 pradėti vykdyti);

21.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 21,8 procento (nuo 1 950 gyventojų 2009 metais iki 2 376 gyventojų 2013 metais);

21.6. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų išaugs 2,1 karto (nuo 17,5 procento 2009 metais iki 37 procentų 2013 metais);

21.7. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 29,9 procento (nuo 461 ilgalaikio bedarbio 2009 metais iki 323 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

21.8. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padidės nuo 42 procentų valstybės tarnautojų ir darbuotojų 2009 metais iki 60 procentų – 2013 metais.

 

 

V. programos įgyvendinimas

 

22. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

23. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

24. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

 

 

––––––––––––––––––––

 


 

Akmenės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

 

AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

 

Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

 

 

 

 

 

1.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą

 

 

 

 

 

1.1.

Sutvarkyti Naujosios Akmenės gyvenamųjų kvartalų ir gatvių gyvenamąją aplinką (V. Kudirkos, Vytauto gatvėse ir L. Petravičiaus aikštėje)

1 309,08 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 1 112,718, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 98,181, savivaldybės biudžetas – 98,181)

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas – 75)

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas – 75)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybė

1.2.

Kompleksiškai sutvarkyti Naujosios Akmenės kultūros rūmų aplinkos teritoriją ir Žalgirio gatvės atkarpą

506 (iš jų ES struktūriniai fondai – 430,1, valstybės biudžetas – 37,95, savivaldybės biudžetas – 37,95)

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybė

1.3.

Modernizuoti ir plėtoti transporto infrastruktūrą Ventos mieste (rekonstruoti Statybininkų ir Žemaičių gatves)

1 551,9 (iš jų ES struktūriniai fondai – 945,97, valstybės biudžetas – 116,85, savivaldybės biudžetas – 50,08, valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 439)

2 300 (iš jų valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 300, savivaldybės biudžetas – 2 000)

600 (iš jų valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 500,

savivaldybės  biudžetas  – 100)

Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savival­dybė

2.

Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

 

 

 

 

 

2.1.

(neteko galios) Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

 

 

 

 

 

2.2.

Atnaujinti daugiabučius namus kompleksiškai tvarkomose Naujosios Akmenės, Akmenės, Ventos miestų ir Papilės miestelio teritorijose

3 500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 975, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 525)

14 323,1 (iš jų ES struktūriniai fondai – 12 174,7, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 2 148,4)

3 327,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 828,3, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 499,1)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savival­dybė

2.3.

Socialinių būstų, esančių modernizuoja­muose daugiabučiuose namuose, atnaujinimas

 

342,1 (iš jų ES struktūriniai fondai – 290,8, savivaldybės biudžetas – 51,3)

590,6 (iš jų ES struktūriniai fondai – 502, savivaldybės biudžetas – 88,6)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savival­dybė

3.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

 

 

 

 

 

3.1.

Sutvarkyti Akmenės rajono savivaldybės kaimų ir miestelių gyvenamąją aplinką (sutvarkyti Papilės seniūnijos Klaišių kaimo gatvę)

539,32 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama  – 356,58, valstybės biudžetas – 74,88, savivaldybės biudžetas – 107,86)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybė

3.2.

Renovuoti Akmenės rajono savivaldybės Ventos miesto kultūros namų (kino teatro) pastatą

417,79 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 345,28, valstybės biudžetas – 72,51)

417,79 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 345,28, valstybės biudžetas – 72,51)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybė

3.3.

Renovuoti Akmenės rajono savivaldybės Papilės miestelio kultūros namų pastatą

417,79 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 345,28, valstybės biudžetas – 72,51)

417,79 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 345,28, valstybės biudžetas – 72,51)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja),

Akmenės rajono savivaldybė

3.4.

Renovuoti Akmenės rajono savivaldybės Sablauskių kaimo kultūros namų pastatą

510,34 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 421,77, valstybės biudžetas – 88,57)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybė

3.5.

Plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Akmenės rajone (Ventoje, Papilėje, Žerkščiuose)

3 183 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 705,55, valstybės biudžetas – 238,725, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,725)

3 183 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 705,55, valstybės biudžetas – 238,725, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,725)

3 182 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 704,7, valstybės biudžetas – 238,65, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,65)

Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“, Akmenės rajono savivaldybė

3.6.

Atnaujinti Akmenės miesto kultūros namų pastatą ir kompleksiškai sutvarkyti aplinką

350 (iš jų ES struktūriniai fondai – 297,5, valstybės biudžetas – 26,25, savivaldybės biudžetas – 26,25)

340 (iš jų ES struktūriniai fondai – 289, valstybės biudžetas – 25,5, savivaldybės biudžetas – 25,5)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybė

3.7.

Atnaujinti viešosios paskirties pastatus, kompleksiškai plėtoti bendruomenės infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką Akmenės ir Ventos miestuose

1 054,44 (iš jų ES struktūriniai fondai –896,274, valstybės biudžetas – 79,083, savivaldybės biudžetas – 79,083)

1 054,44 (iš jų ES struktūriniai fondai –896,274, valstybės biudžetas – 79,083, savivaldybės biudžetas – 79,083)

1 054,44 (iš jų ES struktūriniai fondai –896,274, valstybės biudžetas – 79,083, savivaldybės biudžetas – 79,083)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas

 

 

 

 

 

4.1.

Įgyvendinti Akmenės rajono savivaldybės vietos veiklos grupės strategijos „Kaimo vietovės studija ir integruotos strategijos tobulinimas, siekiant gyvenimo kokybės gerinimo Akmenės rajono savivaldybės kaimo gyvenamojoje vietovėje“ priemones

2 115 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 797,75, savivaldybės biudžetas – 317,25)

2 115 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 797,75, savivaldybės biudžetas – 317,25)

2 115 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 797,75, savivaldybės biudžetas – 317,25)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybės vietos veiklos grupė, Akmenės rajono savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

 

 

 

 

 

5.1.

Modernizuoti Akmenės rajono Naujosios Akmenės mokyklą-darželį „Buratinas“

490 (iš jų ES struktūriniai fondai – 416,5, valstybės biudžetas – 73,5)

559,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 475,3, valstybės biudžetas – 83,9)

Ūkio ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savival­dybė

5.2.

Rekonstruoti – pritaikyti Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos reikmėms pastatą Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos g. 9

250 (valstybės biudžetas)

300 (valstybės biudžetas)

300 (valstybės biudžetas)

Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savival­dybė

5.3.

Rekonstruoti Naujosios Akmenės ligoninės pastatą

712,6 (iš jų ES struktūriniai fondai – 605,7, valstybės biudžetas –106,9)

500 (valstybės biudžetas)

500 (valstybės biudžetas)

Ūkio ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savival­dybė

5.4.

Steigti universalius daugiafunkcius centrus Akmenės rajono kaimo gyvenamosiose vietovėse

556 (iš jų ES struktūriniai fondai – 472,6, savivaldybės biudžetas – 83,4)

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybė

6.

Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

 

 

 

 

 

6.1.

Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų

400 (Užimtumo fondas)

400 (Užimtumo fondas)

400 (Užimtumo fondas)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šiaulių teritorinė darbo birža

6.2.

Remti savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus

100 (Užimtumo fondas)

100 (Užimtumo fondas)

100 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šiaulių teritorinė darbo birža, Akmenės rajono savivaldybė

7.

Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

 

 

 

 

 

7.1.

Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Akmenės rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti

90 (iš jų ES struktūriniai fondai – 76,5, savivaldybės biudžetas – 13,5)

90 (iš jų ES struktūriniai fondai – 76,5, savivaldybės biudžetas – 13,5)

90 (iš jų ES struktūriniai fondai – 76,5, savivaldybės biudžetas – 13,5)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybė

 

Iš viso

17 023,94 (iš jų ES struktūriniai fondai – 10 517,91, valstybės biudžetas – 1 187,529, savivaldybės biudžetas – 705,694, Užimtumo fondas – 500, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 910,08, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,725, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 525, valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 439)

28 373,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 18 622,82, valstybės biudžetas – 1 474,328, savivaldybės biudžetas – 2 600,633, Užimtumo fondas – 500, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 488,31, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,725, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 2 148,4, valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 300)

14 857,96 (iš jų ES struktūriniai fondai – 8 758,074, valstybės biudžetas – 1 451,513, savivaldybės biudžetas – 856,293, Užimtumo fondas – 400, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 154,33, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,65, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 499,1, valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 500)

 

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)


 

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18
d. nutarimu Nr. 588

 

 

DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Druskininkų savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Druskininkų savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

 

 

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

 

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 m. sausio 1 d. gyveno 24 044 gyventojai, dauguma – Druskininkų mieste (16 111 gyventojų). Kaimo gyventojų procentas (33 procentai) buvo lygus šalies vidurkiui. Dauguma gyventojų (64,6 procento) buvo darbingo amžiaus. Šis rodiklis buvo kiek mažesnis už šalies vidurkį (65 procentai), tačiau turėjo tendenciją didėti. Nuo 2006 metų iki 2010 m. sausio 1 d. darbingo amžiaus gyventojų padaugėjo 2,7 procento (nuo 15 125 iki 15 530). Net 19,5 procento (nuo 4 269 iki 3 435) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, pensinio amžiaus gyventojų sumažėjo 5,2 procento. Nuo 2006 metų pradžios iki 2010 metų pradžios probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo 2,9 procento. Tarptautinės ir vidinės migracijos saldas 2009 metais buvo neigiamas (-84).

6. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. Savivaldybėje 2009 metais buvo 276 daugiabučiai. Per 2008–2009 metus Druskininkuose visiškai renovuoti 2 daugiabučiai gyvenamieji namai, apšiltintos 2 daugiabučių namų sienos. Kadangi gyvenimo sąlygos labiausiai pablogėjusios daugiabučiuose namuose (ypač bendrabučio tipo), labai svarbu juos atnaujinti, t. y. gerinti energijos vartojimo efektyvumą lemiančias savybes. Atnaujinus ir apšiltinus daugiabučius namus, padidėjo gyvenamosios aplinkos patrauklumas. Be to, net 79,7 procento visų probleminėje teritorijoje esančių daugiabučių namų pastatyti iki 1990 metų, iš jų 33,3 procento – 1940–1960 metais.

7. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji, šeimos, auginančios 3 ir daugiau vaikų, bei savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, laukiantys būsto sąlygų pagerinimo. Socialinio būsto fondo plėtra probleminėje teritorijoje per lėta. Socialinio būsto pasiūla didėja lėtai, o šeimų ir asmenų, pageidaujančių tokio būsto, sparčiai daugėja. Nuo 2007 iki 2009 metų iš naujo įrengta ar modernizuota 10 ir nupirkta 19 socialinių būstų, jais aprūpinta 8,4 procento visų laukiančiųjų socialinio būsto. Nuo 2007 iki 2009 metų asmenų (šeimų), įrašytų į socialinio būsto laukiančių asmenų sąrašus, padaugėjo nuo 235 asmenų (šeimų) iki 319 asmenų (šeimų), t. y. 35,7 procento. Nors probleminėje teritorijoje socialinio būsto paklausa didėjo mažiau negu vidutiniškai šalyje, ji beveik 10 kartų viršijo valstybei ar savivaldybei priklausančio socialinio būsto skaičiaus padidėjimą.

8. 2009 metais savivaldybei priklausė 80 visuomeninės paskirties pastatų, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Iki 2007 metų renovuota 13, t. y. 16,25 procento, o 2007–2009 metais – 9, t. y. 11,25 procento visuomeninės paskirties pastatų, kuriuose teikiamos švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės pagalbos paslaugos. Visa renovuotų visuomeninės paskirties pastatų dalis šiuo metu yra 27,5 procento.

9. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2007 ir 2008 metų pabaigoje teko atitinkamai 672 ir 812 litų tiesioginių užsienio investicijų (6,4 procento 2007 metų ir 8,5 procento 2008 metų šalies vidurkio). Nedideles tiesiogines investicijas kompensavo gana didelės materialinės investicijos. Savivaldybės gyventojui 2008 metais teko 8 289 litai materialinių investicijų – 107,6 procento šalies vidurkio (7 701 litas vienam gyventojui).

10. Probleminėje teritorijoje veikiančių bendruomenių įtaka ekonominei ir infrastruktūros plėtrai kol kas nedidelė, tačiau jų vaidmuo savivaldos procesuose vis svarbesnis. Dzūkijos vietos veiklos grupės veikloje, apimančioje visas Alytaus apskrities savivaldybes, 2007 metais dalyvavo 2 savivaldybės kaimo bendruomenės, atstovaujančios 1 987 gyventojams, arba 24,6 procento visų probleminės teritorijos kaimo gyventojų. 2008 metais įkurta Druskininkų vietos veiklos grupė. Jos veikloje dalyvauja visos 10 įregistruotų kaimo bendruomenių ir kaimo verslo atstovai. Vietos projektai įtrauks daugumą kaimo gyventojų į aktyvią bendruomeninę veiklą.

11. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 14,3 procento – 52,1 procento didesnis už šalies vidurkį (9,4 procento). 2009 metais Druskininkų darbo biržoje buvo registruoti 2 203 bedarbiai, iš jų – 286 ilgalaikiai bedarbiai (13 procentų visų registruotų bedarbių).

12. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 2009 metais probleminėje teritorijoje buvo 4,2 procento, taigi 90,9 procento didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento). Palyginti su 2008 metais, šis santykis padidėjo 2,3 karto.

13. Prasta savivaldybės socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji aplinka ir didelis ilgalaikis nedarbas lemia tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai probleminėje teritorijoje – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – daug didesni už šalies vidurkį.

 

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

14. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

15. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

15.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

15.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

16. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

16.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

16.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

16.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

16.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

16.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

16.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

16.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

 

 

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

 

17. Programos 15 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

18. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

18.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 52,1 procento);

18.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 90,9 procento).

19. Programos 16 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

19.1. 16.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

19.2. 16.2 punkte nurodyto uždavinio:

19.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

19.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

19.3. 16.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

19.4. 16.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

19.5. 16.5 punkte nurodyto uždavinio:

19.5.1. patobulinos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

19.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

19.6. 16.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

19.7. 16.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

20. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

20.1. Druskininkuose bus įgyvendinti 6 kompleksinės urbanistinės plėtros projektai (2008–2009 metais įvykdyti 3 tokie projektai);

20.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 1,6  /  2 procentų 2009 metais iki 3,6  /  4 procentų 2013 metais;

20.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) nepadaugės, bus tiek pat;

20.4. 2 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais tokie projektai nevykdyti);

20.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 10 procentų (nuo 2 178 gyventojų 2009 metais iki 2 437 gyventojų 2013 metais);

20.6. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų išaugs 56,4 procento (nuo 27,5 procento 2009 metais iki 43 procentų 2013 metais);

20.7. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 30,1 procento (nuo 286 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 200 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

20.8. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 8,1 procento (nuo 74 procentų 2009 metais iki 80 procentų 2013 metais).

 

 

V. programos įgyvendinimas, stebėsena ir atskaitomybė

 

21. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

22. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

23. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

 

––––––––––––––––––––

 


 

Druskininkų savivaldybės – probleminės teritorijos
plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

 

DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

 

Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

 

 

 

 

 

1.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą

 

 

 

 

 

1.1.

Gerinti kurorto aplinkos infrastruktūrą

100 (savivaldybės biudžetas – 100)

1 037 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 881,45, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 77,78, savivaldybės biudžetas – 77,77)

2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 785,31, valstybės biudžetas – 157,34, savivaldybės biudžetas – 57,35)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų savivaldybė

2.

Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

 

 

 

 

 

2.1.

Atnaujinti daugiabučius namus Viečiūnų kaime ir Leipalingio miestelyje – gerinti energijos vartojimo efektyvumą lemiančias savybes

342 (iš jų ES struktūriniai fondai – 290,7, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 51,3)

342 (iš jų ES struktūriniai fondai – 290,7, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 51,3)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų savivaldybė

2.2.

Pritaikyti negyvenamąsias patalpas, esančias Viečiūnų kaime ir Leipalingio miestelyje, socialiniam būstui, aprūpinti būstu mažas pajamas gaunančius asmenis (šeimas)

600 (iš jų ES struktūriniai fondai – 510, savivaldybės biudžetas – 90)

436 (iš jų ES struktūriniai fondai – 370,6, savivaldybės biudžetas – 65,4)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų savivaldybė

3.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

 

 

 

 

 

3.1.

Sukurti viešąją infrastruktūrą Viečiūnų kaime

984 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 651, pridėtinės vertės mokestis iš Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės asignavimų – 136, savivaldybės biudžetas – 197)

178 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 117,7, pridėtinės vertės mokestis iš Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės asignavimų – 24,7, savivaldybės biudžetas – 35,6)

Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja), Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja)

Druskininkų savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas

 

 

 

 

 

4.1.

Skatinti vietos kultūrą ir telkti bendruomenes

50 (iš jų valstybės biudžetas – 7,5, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 42,5)

100 (iš jų valstybės biudžetas – 15, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85)

50 (iš jų valstybės biudžetas – 7,5, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 42,5)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų vietos veiklos grupė, Druskininkų savivaldybė

4.2.

Įgyvendinti bendruomenių verslo iniciatyvas

300 (iš jų valstybės biudžetas – 45, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 255)

74 (iš jų valstybės biudžetas – 11,1, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 62,9)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų vietos veiklos grupė, Druskininkų savivaldybė

4.3.

Vykdyti kaimo atnaujinimą ir plėtrą

2 000 (iš jų valstybės biudžetas – 300, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 700)

750 (iš jų valstybės biudžetas – 112,5, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 637,5)

1 050 (iš jų valstybės biudžetas – 157,5, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 892,5)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų vietos veiklos grupė, Druskininkų savivaldybė

4.4.

Įvairinti kaimo vietovių ekonomiką ir kurti užimtumo prielaidas

300 (iš jų valstybės biudžetas – 45, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 255)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų vietos veiklos grupė, Druskininkų savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

 

 

 

 

 

5.1.

Įrengti jaunimo užimtumo centrą

2 049 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 741,65, savivaldybės biudžetas – 307,35)

2 096 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 781,6, savivaldybės biudžetas – 314,4)

1 927 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 637,95, savivaldybės biudžetas – 289,05)

Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų savivaldybė

5.2.

Gerinti Druskininkų savivaldybės nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

279 (iš jų ES struktūriniai fondai – 237,15, savivaldybės biudžetas – 41,85)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų savivaldybė

6.

Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

 

 

 

 

 

6.1.

Organizuoti Druskininkų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams ugdyti

149 (iš jų ES struktūriniai fondai – 126,65, savivaldybės biudžetas – 22,35)

137 (iš jų ES struktūriniai fondai – 116,45, savivaldybės biudžetas – 20,55)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų savivaldybė

6.2.

Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Druskininkų savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti

99 (iš jų ES struktūriniai fondai – 84,15, savivaldybės biudžetas – 14,85)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų savivaldybė

6.3.

Rengti ir atnaujinti Druskininkų savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės ekspertų, naudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų planavimą atsakingų Druskininkų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

178 (iš jų ES struktūriniai fondai – 151,3, savivaldybės biudžetas – 26,7)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų savivaldybė

 

Iš viso

5 525 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 032,35, valstybės biudžetas – 307,5, savivaldybės biudžetas – 604,35, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 51,3, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 393,5, pridėtinės vertės mokestis iš Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės asignavimų – 136)

6 552 (iš jų ES struktūriniai fondai –4 185,4, valstybės biudžetas – 280,28, savivaldybės biudžetas – 645,12, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 51,3, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 350,2, pridėtinės vertės mokestis iš Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės asignavimų – 24,7)

6 230 (iš jų ES struktūriniai fondai –4 382,91, valstybės biudžetas – 333,44, savivaldybės biudžetas – 515,75, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 997,9)

 

 

 

 

––––––––––––––––––

 


 

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18
d. nutarimu Nr. 588

 

 

IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ignalinos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Ignalinos rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

 

 

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

 

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 19 374 gyventojai, iš jų Ignalinoje – 5 948, Dūkšte – 915 gyventojų. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (64,6 procento) gyveno kaime – jų dalis buvo beveik dukart didesnė už šalies vidurkį (33 procentai).

6. 2010 metų pradžioje 57,9 procento probleminės teritorijos gyventojų buvo darbingo amžiaus. Šis rodiklis daug mažesnis už šalies vidurkį (65 procentai). Palyginti su šalies vidurkiu, mažiau buvo 0–15 metų gyventojų – 14,4 procento ir gerokai daugiau pensinio amžiaus gyventojų – 27,7 procento (šalyje atitinkamai 16,2 ir 18,8 procento). Nuo 2008 iki 2010 metų sumažėjo visų amžiaus grupių gyventojų: 0–15 metų gyventojų – net 8,6 procento (nuo 3 060 iki 2 796), pensinio amžiaus gyventojų – 7,1 procento (nuo 5 779 iki 5 368), darbingo amžiaus gyventojų – 0,9 procento (nuo 11 308 iki 11 210). Nuo 2008 metų pradžios iki 2010 metų pradžios gyventojų sumažėjo 3,8 procento. Tarptautinės ir vidinės migracijos saldas 2008 metais buvo neigiamas (-116). 2009 metais padėtis nedaug pagerėjo (-115). Dėl migracijos per 2008 ir 2009 metus probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo po 0,6 procento. Neigiamos migracijos tendencijos, mažėjantis gyventojų skaičius ir didelis pensinio amžiaus gyventojų procentas rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

7. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. Savivaldybėje yra 208 daugiabučiai gyvenamieji namai. Šie namai pasenę, termoizoliacinės jų savybės neatitinka nustatytų reikalavimų, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šiluminės energijos. Brangstant energijai, daugeliui namų ūkių būstą išlaikyti vis sunkiau. Probleminėje teritorijoje yra 8 bendrabučio tipo gyvenamieji namai: Ignalinoje – 6, Vidiškių gyvenvietėje – 1, Didžiasalio gyvenvietėje – 1.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalūs asmenys. Socialinio būsto fondo plėtra probleminėje teritorijoje per lėta, socialinio būsto pasiūla nedidėja, o asmenų, pageidaujančių tokio būsto, sparčiai daugėja. Nuo 2007 iki 2009 metų asmenų (šeimų), įrašytų į socialinio būsto laukiančių asmenų sąrašus, padaugėjo nuo 192 asmenų (šeimų) iki 212 asmenų (šeimų), t. y. 10,4 procento.

9. Savivaldybei 2009 metais priklausė 24 visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Renovuota tik 16,7 procento šių pastatų (4 pastatai).

10. Probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 1 328 kilometrai kelių, iš jų 166 kilometrai (12,5 procento) – patobulintos dangos; valstybinės reikšmės kelių atitinkamai – 511,44 kilometro, iš jų 305,154 kilometro – patobulintos dangos.

11. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 13,3 procento, taigi 1,4 karto didesnis už šalies vidurkį (9,4 procento). 2009 metų gruodį savivaldybėje bedarbiai sudarė 17,7 procento darbingo amžiaus gyventojų ir, palyginti su 2008 metų gruodžiu, jų padaugėjo dukart. 2010 metų rugpjūtį bedarbiai sudarė 19,5 procento darbingo amžiaus gyventojų. 2009 metų gruodį registruoti 885 ilgalaikiai bedarbiai – 20,7 procento visų registruotų bedarbių.

12. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis 2009 metais probleminėje teritorijoje buvo 4,2 procento (2008 metais – 2,4 procento).

13. 2009 metais probleminės teritorijos kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovavo 6 419-ai gyventojų, arba 51,3 procento probleminės teritorijos kaimo gyventojų, šias bendruomenes vienijo 2007 metais įsteigta Ignalinos rajono vietos veiklos grupė. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

14. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 ir 2009 metų pabaigoje teko atitinkamai 391 ir 292 litai tiesioginių užsienio investicijų (vos 4,1 procento 2008 metų ir 2,9 procento 2009 metų šalies vidurkio). Materialinių investicijų vienam gyventojui 2008 metais teko 2 330 litų, tačiau ir šis rodiklis tesiekia 30,3 procento šalies vidurkio.

15. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas lemia tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug didesni už šalies vidurkį.

 

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

 

 

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

 

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 41,5 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 90,9 procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio:

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio:

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

21.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

22.1. Ignalinoje bus įgyvendintas vienas kompleksinės urbanistinės plėtros projektas (2008–2009 metais tokie projektai nevykdyti);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 0 / 0 procentų 2010 metais iki 4,8 / 4,8 procento 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 5,2 procento (nuo 212 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 201 asmens (šeimos) 2013 metais);

22.4. 9 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais tokie projektai nevykdyti);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 20 procentų (nuo 6 419 gyventojų 2009 metais iki 7 703 gyventojų 2013 metais);

22.6. patobulintos dangos kelių padaugės 32,4 procento (nuo 257 kilometrų 2009 metais iki 340,3 kilometro 2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų išaugs 49,7 procento (nuo 16,7 procento 2009 metais iki 25 procentų 2013 metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 26,6 procento (nuo 885 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 650 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius  metus, padaugės 33,3 procento (nuo 60 procentų 2009 metais iki 80 procentų 2013 metais).

 

 

V. programos įgyvendinimas

 

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

 

––––––––––––––––––––

 


 

Ignalinos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

 

Ignalinos RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

 

Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

 

 

 

 

 

1.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą

 

 

 

 

 

1.1.

Kompleksiškai plėtoti Ignalinos rajono savivaldybės miestų infrastruktūrą

3 035,5 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai –2 580,18, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 227,66, savivaldybės biudžetas – 227,66)

1 100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 935, valstybės biudžetas – 82,5, savivaldybės biudžetas – 82,5)

1 177,6 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 000,96, valstybės biudžetas – 88,32, savivaldybės biudžetas – 88,32)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė

1.2.

Modernizuoti ir plėtoti Ignalinos rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą

6 004,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 104, savivaldybės biudžetas – 900,7)

Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė

1.3.

Gerinti vandens telkinių būklę Ignalinos rajono savivaldybėje

2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 700, savivaldybės biudžetas – 300)

1 147,8 (iš jų ES struktūriniai fondai –975,6, savivaldybės biudžetas – 172,2)

Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė

1.4.

Įrengti dviračių ir pėsčiųjų taką Ignalinoje nuo Švenčionių gatvės iki Sporto gatvės

566,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 481,7, savivaldybės biudžetas – 85)

Ūkio ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė

2.

Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

 

 

 

 

 

2.1.

Atnaujinti daugiabučius namus Ignalinos rajono savivaldybėje – pirmiausia padidinti jų energijos vartojimo efektyvumą

3 998 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 398,3, savivaldybės biudžetas – 599,7)

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

2 410,27 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 048,73, savivaldybės biudžetas – 361,54)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė

2.2.

Plėtoti socialinį būstą Ignalinos rajono savivaldybėje

1 178,6 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 001,8, savivaldybės biudžetas – 176,8)

574,6 (iš jų ES struktūriniai fondai –488,4, savivaldybės biudžetas – 86,2)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė

3.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

 

 

 

 

 

3.1.

Sudaryti spartesnės ūkinės veiklos diversifikacijos prielaidas Ignalinos rajono savivaldybės kaimo gyvenamosiose vietovėse

3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

3 684,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 132, savivaldybės biudžetas – 552,7)

3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė

3.2.

Renovuoti ir plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Ignalinos rajone (Linkmenyse, Naujasodyje, Limine, Dūkšte, Kaniūkuose, Ažukarklinėje, Vidiškėse, Rimšėnuose, Naujajame Daugėliškyje, Radeikiškėse, Rimšėje, Didžiasalyje)

7 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 950, savivaldybės biudžetas – 1 050)

7 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –5 950, savivaldybės biudžetas – 1 050)

8 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –6 800, savivaldybės biudžetas – 1 200)

Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

uždaroji akcinė bendrovė „Ignalinos vanduo“, Ignalinos rajono savivaldybė

3.3.

Plėtoti Ignalinos miesto, Palūšės ir Strigailiškio kaimų aglomeracijos kurortinės vietovės vandentiekio ir nuotekų tinklus

3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

1 500 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 275, savivaldybės biudžetas – 225)

1 500 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 275, savivaldybės biudžetas – 225)

Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

uždaroji akcinė bendrovė „Ignalinos vanduo“, Ignalinos rajono savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas

 

 

 

 

 

4.1.

Remti bendruomeninių iniciatyvų projektus, įgyvendinamus per vietos veiklos grupes, organizuoti konferencijas, pasitarimus, kitus renginius, skirtus bendruomenių atstovams

1 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

2 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 700, savivaldybės biudžetas – 300)

3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė

4.2.

Skatinti Ignalinos rajono žuvininkystės vietos veiklos grupės įgyvendinamą žuvininkystės regiono plėtrą Ignalinos rajone

200 (iš jų Europos žuvininkystės fondas – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

200 (iš jų Europos žuvininkystės fondas – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

300 (iš jų Europos žuvininkystės fondas – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

 

 

 

 

 

5.1.

Plėtoti nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą Ignalinos rajono savivaldybėje

400 (iš jų ES struktūriniai fondai – 340, savivaldybės biudžetas – 60)

600 (iš jų ES struktūriniai fondai – 510, savivaldybės biudžetas – 90)

239,2 (iš jų ES struktūriniai fondai –203,3, savivaldybės biudžetas – 35,9)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė

5.2.

Plėtoti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą Ignalinos rajono savivaldybėje

100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

576,5 (iš jų ES struktūriniai fondai – 490, savivaldybės biudžetas – 86,5)

Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė

5.3.

Modernizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas Ignalinos rajono savivaldybėje

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

467,3 (iš jų ES struktūriniai fondai –397,2, savivaldybės biudžetas – 70,1)

Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė

5.4.

Steigti universalius daugiafunkcius centrus Ignalinos rajono savivaldybės kaimo gyvenamosiose vietovėse

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

546,7 (iš jų ES struktūriniai fondai –464,7, savivaldybės biudžetas – 82)

Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė

6.

Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

 

 

 

 

 

6.1.

Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų

100 (Užimtumo fondas)

100 (Užimtumo fondas)

100 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Utenos teritorinė darbo birža

6.2.

Remti savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus

180 (Užimtumo fondas)

180 (Užimtumo fondas)

180 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė, Utenos teritorinė darbo birža

6.3.

Skatinti kaimo turizmo veiklą Ignalinos rajono savivaldybėje

50 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)

50 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)

50 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė

7.

Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

 

 

 

 

 

7.1.

Tobulinti Ignalinos rajono savivaldybės institucijų ir įstaigų darbuotojų kvalifikaciją

60 (iš jų ES struktūriniai fondai – 51, savivaldybės biudžetas – 9)

60,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 51,2, savivaldybės biudžetas – 9)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė

7.2.

Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Ignalinos rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti

50 (iš jų ES struktūriniai fondai – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)

50,5 (iš jų ES struktūriniai fondai – 42,9, savivaldybės biudžetas – 7,6)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė

7.3.

Rengti ir atnaujinti Ignalinos rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės ekspertų, naudojant metodinę ir techninę paramą, gerinti už teritorijų planavimą atsakingų Ignalinos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

120 (iš jų ES struktūriniai fondai – 102, savivaldybės biudžetas – 18)

124,1 (iš jų ES struktūriniai fondai –105,5, savivaldybės biudžetas – 18,6)

120 (iš jų ES struktūriniai fondai – 102, savivaldybės biudžetas – 18)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė

 

Iš viso

27 038,8 (iš jų ES struktūriniai fondai –21 682,48, valstybės biudžetas – 227,66, savivaldybės biudžetas – 3 786,16, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 892,5, Užimtumo fondas – 280, Europos žuvininkystės fondas – 170)

20 341,1 (iš jų ES struktūriniai fondai –15 139,4, valstybės biudžetas – 82,5, savivaldybės biudžetas – 2 926,7, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 742,5, Užimtumo fondas – 280, Europos žuvininkystės fondas – 170)

27 203,07 (iš jų ES struktūriniai fondai – 13 917,09, valstybės biudžetas – 368,32, savivaldybės biudžetas – 10 070,16, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 592,5, Europos žuvininkystės fondas – 255)

 

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 442, 2013-05-22, Žin., 2013, Nr. 55-2751 (2013-05-28)

 

 

–––––––––––––––––


 

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18
d. nutarimu Nr. 588

 

 

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Jonavos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Jonavos rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

 

 

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

 

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 51 401 gyventojas, dauguma – Jonavoje (34 056 gyventojai). Kaime gyventojų dalis buvo 33,7 procento didesnė už šalies vidurkį (33 procentai). Gyventojų kasmet mažėja dėl natūralios gyventojų kaitos ir migracijos. 2009 metais į savivaldybę atvyko 981 gyventojas, išvyko 1 163. Neto migracija – -182, mieste – -148, kaime – -34 gyventojai. Natūrali gyventojų kaita taip pat neigiama – -93: mieste – -34, kaime – -59 asmenys. Nuo 2008 metų pradžios probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo 344-iais, arba 0,7 procento.

6. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų – 33 566 (65,3 procento) 2010 metų pradžioje buvo darbingo amžiaus. Šis rodiklis kiek didesnis už šalies vidurkį (65 procentai). 2008 metų pradžioje šis rodiklis savivaldybėje buvo 64 procentai, šalies vidurkis – 63,6 procento. Probleminėje teritorijoje 0–15 metų gyventojų sumažėjo nuo 18,8 procento 2008 metų pradžioje iki 18 procentų 2010 metų pradžioje, pensinio amžiaus gyventojų šiuo laikotarpiu sumažėjo nuo 17,1 procento iki 16,7 procento.

7. Gyvenamosios aplinkos patrauklumui didelę įtaką turi daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. Probleminėje teritorijoje 2009 metų pabaigoje buvo 307 daugiabučiai gyvenamieji namai (288 – Jonavoje, 19 – Rukloje). Visi daugiabučiai gyvenamieji namai pastatyti iki 1993 metų (išskyrus vieną socialinį būstą, kuris pastatytas 2009 metais), todėl dauguma jų susidėvėję, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šilumos energijos. Kylant energijos kainoms, auga šių namų atnaujinimo poreikis, daugeliui namų ūkių sunku išlaikyti būstą.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. 2009 metais probleminėje teritorijoje buvo 1 015 socialinių būstų. 2009 metais į socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sąrašus įrašyti 872 asmenys (šeimos).

9. Savivaldybei priklauso 78 visuomeniniai pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. 2008–2009 metais iš dalies renovuoti 7 visuomeniniai pastatai (9 procentai).

10. Bendras kelių ilgis probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 999 kilometrai, 172 kilometrai (17,2 procento) visų kelių – patobulintos dangos.

11. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2009 metais buvo 9,9 procento (šalies vidurkis 9,4 procento). Probleminėje teritorijoje buvo 443 ilgalaikiai bedarbiai.

12. Socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų skaičiaus santykis savivaldybėje 2009 metų pabaigoje – 4 procentai, palyginti su šalies vidurkiu (2,2 procento), jį viršijo 81,8 procento.

13. Materialinės investicijos savivaldybėje 2009 metais buvo 240 588 tūkst. litų (vienam savivaldybės gyventojui – 4 668 litai, t. y. 13 procentų daugiau už šalies vidurkį).

14. Tiesioginės užsienio investicijos 2009 metų pabaigoje buvo 12,3 mln. litų – t. y. 0,04 procento šalies tiesioginių užsienio investicijų (33 695,9 mln. litų). Vienam savivaldybės gyventojui teko 239 litai tiesioginių užsienio investicijų, arba 2,4 procento šalies vidurkio (Lietuvoje vienam gyventojui tenka vidutiniškai 10 122 litai tiesioginių užsienio investicijų).

15. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, nepakankama būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, išliekantis ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos lemia tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai probleminėje teritorijoje – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – didesni už šalies vidurkį.

 

 

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

 

 

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

 

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 5,3 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir darbingo amžiaus gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 81,8 procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio:

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio:

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

21.5.2. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

22.1. Jonavoje bus įgyvendinti 3 kompleksinės urbanistinės plėtros projektai (2008–2009 metais vykdytas vienas toks projektas);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 0,3 / 0,3 procento 2010 metais iki 8,1 / 8,1 procento 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 4 procentais (nuo 872 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 837 asmenų (šeimų) 2013 metais);

22.4. 5 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais tokie projektai nevykdyti);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 13,5 procento (nuo 3 700 gyventojų 2009 metais iki 4 200 gyventojų 2013 metais);

22.6. patobulintos dangos kelių padaugės 5 procentais (nuo 172 kilometrų 2009 metais iki 184 kilometrų 2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų išaugs 62,3 procento (nuo 13,8 procento 2009 metais iki 22,4 procento 2013 metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 30 procentų (nuo 443 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 310 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 50 procentų (nuo 50 procentų 2009 metais iki 75 procentų 2013 metais).

 

V. programos įgyvendinimas

 

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

––––––––––––––––––––


 

Jonavos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

 

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

 

Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

 

 

 

 

 

1.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą

 

 

 

 

 

1.1.

Sutvarkyti Neries upės krantinę ties Jonavos miesto Panerių gatve, dviračių takus, vaikų žaidimo aikštelę, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles

1 353 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 1 150,05, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 101,48, savivaldybės biudžetas – 101,48)

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas – 75)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

1.2.

Sutvarkyti Jonavos miesto Kauno gatvės aplinką, teritoriją tarp daugiabučių gyvenamųjų namų

400 (iš jų ES struktūriniai fondai – 340, valstybės biudžetas – 30, savivaldybės biudžetas – 30)

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

1.3.

Sutvarkyti Jonavos miesto Joninių slėnį, įrengti teritoriją renginiams organizuoti, sutvarkyti sporto ir sveikatingumo komplekso teritoriją

3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 550, valstybės biudžetas – 225, savivaldybės biudžetas – 225)

2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 700, valstybės biudžetas – 150, savivaldybės biudžetas – 150)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

1.4.

Sutvarkyti teritoriją tarp atnaujinamų daugiabučių gyvenamųjų namų Jonavoje

1 632 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 387,2, valstybės biudžetas – 122,4, savivaldybės biudžetas – 122,4)

994 (iš jų ES struktūriniai fondai –844,9, valstybės biudžetas – 74,55, savivaldybės biudžetas – 74,55)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

1.5.

Modernizuoti ir plėtoti transporto infrastruktūrą Jonavoje

631 (iš jų ES struktūriniai fondai – 536,35, savivaldybės biudžetas – 94,65)

3 578 (iš jų ES struktūriniai fondai –3 041,3, savivaldybės biudžetas – 536,7)

Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

1.6.

Gerinti vandens telkinių būklę Jonavos rajono savivaldybėje

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

1 053 (iš jų ES struktūriniai fondai –895,05, savivaldybės biudžetas – 157,95)

Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

1.7.

Plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą ir paslaugas (plėtoti dviračių takus Jonavoje)

809 (iš jų ES struktūriniai fondai – 687,65, savivaldybės biudžetas – 121,35)

Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

2.

Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

 

 

 

 

 

2.1.

Atnaujinti daugiabučius namus Jonavos miesto žemutinėje dalyje

2 200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 870, savivaldybės biudžetas – 330)

6 500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 525, savivaldybės biudžetas – 975)

3 811 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 239, savivaldybės biudžetas – 572)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savival­dybė

2.2.

Atnaujinti daugiabučius namus Jonavos miesto Kosmonautų kvartale

3 500 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 975, savivaldybės biudžetas – 525)

3 500 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 975, savivaldybės biudžetas – 525)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

2.3.

(neteko galios) Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

2.4.

Atnaujinti daugiabučius namus Rukloje

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

871,67 (iš jų ES struktūriniai fondai – 740,92, savivaldybės biudžetas – 130,75)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

2.5.

Plėtoti socialinį būstą – renovuoti daugiaaukštį namą Jonavoje, Dariaus ir Girėno g. 1A

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 700, savivaldybės biudžetas – 300)

1 758,06 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 494,35, savivaldybės biudžetas – 263,71)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

2.6.

Kompensuoti įmokas socialinių būstų, esančių daugiabučiuose namuose, atnaujinamuose pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Daugiabučių namų atnaujinimas, pirmiausiai didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

1 090,88 (iš jų ES struktūriniai fondai – 927,25, savivaldybės biudžetas – 163,63)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

3.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

 

 

 

 

 

3.1.

Kompleksiškai plėtoti Žeimių miestelį – sutvarkyti centrinę dalį, parką, sporto aikštyną

700 (iš jų ES struktūriniai fondai – 595, valstybės biudžetas – 52,5, savivaldybės biudžetas – 52,5)

170 (iš jų ES struktūriniai fondai –144,5, valstybės biudžetas – 12,75, savivaldybės biudžetas – 12,75)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

3.2.

Įrengti sporto aikštyną su vaikų aktyvaus poilsio parku Rukloje, Karaliaus Mindaugo gatvėje

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)

417 (iš jų ES struktūriniai fondai –354,45, valstybės biudžetas – 31,3, savivaldybės biudžetas – 31,3)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

3.3.

Kompleksiškai plėtoti Upninkų kaimą – sutvarkyti centrinę dalį, paplūdimį ir įrengti universalią sporto aikštelę

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)

367 (iš jų ES struktūriniai fondai – 312, valstybės biudžetas – 27,5, savivaldybės biudžetas – 27,5)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

3.4.

Kompleksiškai plėtoti Šveicarijos kaimą – rekonstruoti pėsčiųjų takus ir šaligatvius, įrengti skverą, rekonstruoti ar įrengti privažiavimus prie viešosios paskirties pastatų

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)

505 (iš jų ES struktūriniai fondai –429,25, valstybės biudžetas – 37,9, savivaldybės biudžetas – 37,9)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

3.5.

Kompleksiškai plėtoti Užusalių kaimą – rekonstruoti kultūros namų pastatą, sutvarkyti teritoriją šalia seniūnijos administracijos

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)

505 (iš jų ES struktūriniai fondai –429,25, valstybės biudžetas – 37,9, savivaldybės biudžetas – 37,9)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

3.6.

Suremontuoti Bukonių kaimo bažnyčią

238 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 202,3, savivaldybės biudžetas – 35,7)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

3.7.

Įrengti parką Bukonių kaime

43 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 36,55, savivaldybės biudžetas – 6,45)

100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

3.8.

Pritaikyti negyvenamąjį pastatą Šiluose bendruomenės reikmėms

100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

300 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

80 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 68, savivaldybės biudžetas – 12)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

3.9.

Rekonstruoti Bukonių mokyklos bėgimo taką

100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas

 

 

 

 

 

4.1.

Įgyvendinti Jonavos rajono savivaldybės vietos veiklos grupės strategiją

1 740 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 479, savivaldybės biudžetas – 261)

2 500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 125, savivaldybės biudžetas – 375)

3 500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 975, savivaldybės biudžetas – 525)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybės vietos veiklos grupė, Jonavos rajono savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

 

 

 

 

 

5.1.

Gerinti nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą Jonavos rajono savivaldybėje

100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

713 (iš jų ES struktūriniai fondai – 606, savivaldybės biudžetas – 107)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

5.2.

Plėtoti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą Jonavos rajono savivaldybėje

500 (savivaldybės biudžetas)

Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

5.3.

Įkurti psichikos dienos stacionarą Jonavos rajono savivaldybėje

588 (iš jų ES struktūriniai fondai – 499,8, savivaldybės biudžetas – 88,2)

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

5.4.

Steigti universalius daugiafunkcius centrus Jonavos rajono savivaldybėje

312 (iš jų ES struktūriniai fondai – 265,2, savivaldybės biudžetas – 46,8)

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

5.5.

Modernizuoti viešosios paskirties pastatus, esančius Jonavos rajono savivaldybėje, ir jų energines sistemas, gerinti šių pastatų energines savybes (Upninkų pagrindinę mokyklą)

2 410,1 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 048,59, valstybės biudžetas – 361,51)

Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

5.6.

Pastatyti sporto, sveikatingumo ir pramogų kompleksą, rekonstruoti Jonavos miesto stadioną

4 200 (iš jų valstybės biudžetas – 3 570, savivaldybės biudžetas – 630)

9 400 (iš jų valstybės biudžetas – 7 990, savivaldybės biudžetas – 1 410)

12 000 (iš jų valstybės biudžetas – 10 200, savivaldybės biudžetas – 1 800)

Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (valstybės biudžeto asignavimų valdytojas)

Jonavos rajono savivaldybė

5.7.

Rekonstruoti Jonavos rajono savivaldybės viešąją biblioteką

1 608 (valstybės biudžetas)

1 608 (valstybės biudžetas)

1 608 (valstybės biudžetas)

Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

5.8.

Modernizuoti Jonavos rajono savivaldybės kultūros centrą

1 928 (iš jų valstybės biudžetas arba Privatizavimo fondas – 1 638,8, savivaldybės biudžetas – 289,2)

1 928 (iš jų valstybės biudžetas arba Privatizavimo fondas – 1 638,8, savivaldybės biudžetas – 289,2)

2 271 (iš jų valstybės biudžetas arba Privatizavimo fondas – 1 930,4, savivaldybės biudžetas – 340,7)

Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

5.9.

Rekonstruoti Jonavos „Lietavos“ pagrindinę mokyklą

800 (valstybės biudžetas)

Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

5.10.

Rekonstruoti Jonavos rajono senelių pensionato pastatą

1 000 (iš jų valstybės biudžetas arba Privatizavimo fondas – 1 000)

1 457 (iš jų valstybės biudžetas arba Privatizavimo fondas – 1 457)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

5.11.

Įgyvendinti viešosios įstaigos Jonavos ligoninės projektą „Ambulatorinės reabilitacijos ir paliatyviosios pagalbos paslaugų plėtra bei stacionarių paslaugų optimizavimas viešojoje įstaigoje Jonavos ligoninėje“

669 (ES struktūriniai fondai)

Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

viešoji įstaiga Jonavos ligoninė, Jonavos rajono savivaldybė

5.12.

Modernizuoti viešosios įstaigos Bukonių pirminės sveikatos priežiūros centro slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, įsteigti paliatyviosios pagalbos lovas

53 (ES struktūriniai fondai)

937 (ES struktūriniai fondai)

443 (ES struktūriniai fondai)

Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja),

Jonavos rajono savivaldybė

6.

Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

 

 

 

 

 

6.1.

Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų

200 (Užimtumo fondas)

240 (Užimtumo fondas)

220 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kauno teritorinė darbo birža

6.2.

Remti darbo vietų steigimą

64 (Užimtumo fondas)

64 (Užimtumo fondas)

64 (Užimtumo fondas)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kauno teritorinė darbo birža

6.3.

Organizuoti ir remti viešuosius darbus

1 297,1 (savivaldybės biudžetas – 194,6, Užimtumo fondas – 1 102,5)37)

1 297 (savivaldybės biudžetas – 194,6, Užimtumo fondas – 1 102,5)

1 297 (savivaldybės biudžetas – 194,6, Užimtumo fondas – 1 102,5)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kauno teritorinė darbo birža, Jonavos rajono savivaldybė

6.4.

Remti savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus

80 (Užimtumo fondas)

80 (Užimtumo fondas)

80 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kauno teritorinė darbo birža, Jonavos rajono savivaldybė

7.

Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

 

 

 

 

 

7.1.

Organizuoti Jonavos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams ugdyti

100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

7.2.

Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Jonavos rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir strateginės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti

133 (iš jų ES struktūriniai fondai – 113,05, savivaldybės biudžetas – 19,95)

123 (iš jų ES struktūriniai fondai –104,6, savivaldybės biudžetas – 18,5)

100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

7.3.

Rengti ir atnaujinti Jonavos rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų planavimą atsakingų Jonavos rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

315 (iš jų ES struktūriniai fondai – 267,75, savivaldybės biudžetas – 47,25)

300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

 

Iš viso

25 661,1 (iš jų ES struktūriniai fondai –10 616,85, valstybės biudžetas – 6 211,98, savivaldybės biudžetas – 2 944,13, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 802,85, Užimtumo fondas – 1 446,5, valstybės biudžetas arba Privatizavimo fondas – 2 638,8)

51 671,1 (iš jų ES struktūriniai fondai –27 848,1, valstybės biudžetas – 10 566,5, savivaldybės biudžetas – 6 124,2, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, Užimtumo fondas – 1 486,5, valstybės biudžetas arba Privatizavimo fondas – 3 095,8)

39 001,61 (iš jų ES struktūriniai fondai – 14 840,42, valstybės biudžetas – 12 112,55, savivaldybės biudžetas – 5 688,94, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 3 043, Užimtumo fondas – 1 386,3, valstybės biudžetas arba Privatizavimo fondas – 1 930,4)

 

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

Nr. 442, 2013-05-22, Žin., 2013, Nr. 55-2751 (2013-05-28)

 

 

––––––––––––––––––

 


 

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18
d. nutarimu Nr. 588

 

 

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Joniškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Joniškio rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

 

 

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

 

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Savivaldybėje 2010 metų pradžioje gyveno 29 310 gyventojų, iš jų Joniškyje – 10 688, Žagarėje – 2 065. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (56,5 procento) gyveno kaime. Kaimo gyventojų dalis 71,2 procento didesnė už šalies vidurkį (33 procentai).

2009 metais savivaldybėje gimė 282 naujagimiai, tai 2,4 procento mažiau nei 2008 metais (289 naujagimiai). Natūralios gyventojų kaitos 2009 metais rodiklis buvo neigiamas (-124). Nuo 2008 metų pradžios iki 2010 metų pradžios gyventojų savivaldybėje sumažėjo 2,7 procento. Tarptautinės ir vidinės migracijos saldas 2008 metais buvo neigiamas (-238), 2009 metais jis dar labiau padidėjo (-307). Neigiamos migracijos tendencijos ir mažėjantis 0–15 metų gyventojų skaičius rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

6. 2010 metų pradžioje darbingo amžiaus gyventojai savivaldybėje sudarė 62,9 procento visų gyventojų, tai 3,2 procento mažiau nei šalyje (65 procentai). 2010 metų pradžioje, palyginti su šalies vidurkiu, buvo kiek daugiau 0–15 metų gyventojų – 17,2 procento (šalyje – 16,2 procento) ir daugiau pensinio amžiaus gyventojų – 19,9 procento (šalyje – 18,8 procento).

7. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. 2009 metais savivaldybėje buvo 290 daugiabučių namų, iš jų 279 – pastatyti iki 1993 metų. Dauguma daugiabučių namų yra senos statybos, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šiluminės energijos. Brangstant energijai, daugeliui namų ūkių vis sunkiau išlaikyti būstą.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Nuo 2008 iki 2009 metų asmenų (šeimų), įrašytų į socialinio būsto laukiančių asmenų sąrašus, sumažėjo nuo 243 asmenų (šeimų) iki 209 asmenų (šeimų), t. y. 14 procentų.

9. Savivaldybei 2010 metų pradžioje priklausė 37 visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Renovuota tik 10,8 procento šių pastatų (4 pastatai).

10. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2008 metais buvo 4,7 procento, taigi 38,2 procento didesnis už šalies vidurkį (3,4 procento). 2009 metais vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis savivaldybėje buvo 10 procentų (šalyje – 9,4 procento). 2010 metų pradžioje ilgalaikiai bedarbiai sudarė 28 procentus registruotų bedarbių.

11. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje kito taip: 2008 metais sudarė 3,6 procento (šalies vidurkis – 1,1 procento), t. y. buvo 3,3 karto didesnis už šalies vidurkį; 2009 metais – 5,7 procento; 2010 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, padidėjo iki 9,7 procento.

12. 2010 metų pradžioje savivaldybės kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės (39) atstovavo 64,7 procento probleminės teritorijos kaimo gyvenamųjų vietovių gyventojų. Kaimo bendruomenes vienijo Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupė. Pasinaudojus Europos Sąjungos parama, buvo rengiama savivaldybės kaimo gyvenamosios vietovės studija ir integruota plėtros strategija. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus dar aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

13. 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos Šiaulių apskrityje buvo 486,8 mln. litų, t. y. 1,4 procento visų šalies tiesioginių užsienio investicijų. Savivaldybei iš jų teko 3,1 mln. litų, arba tik 0,6 procento visų apskričiai tekusių investicijų. Tai labai žemas rodiklis – iš visų 7 apskrities administracinių vienetų savivaldybė užėmė paskutinę vietą. Vienam savivaldybės gyventojui teko 105 litai tiesioginių užsienio investicijų (apie 7,4 procento apskrities vidurkio ir 1 procentas šalies vidurkio).

14. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, didelis ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas lemia tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug didesni už šalies vidurkį.

 

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

15. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

16.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

16.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

17. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

17.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

17.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

17.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

17.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

17.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

17.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

17.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

 

 

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

 

18. Programos 16 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

18.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

18.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

19. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 6,4 procento);

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 159,1 procento).

20. Programos 17 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

20.1. 17.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

20.2. 17.2 punkte nurodyto uždavinio – atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

20.3. 17.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

20.4. 17.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

20.5. 17.5 punkte nurodyto uždavinio – viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

20.6. 17.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais.

21. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

21.1. bus įgyvendinti 5 kompleksinės urbanistinės plėtros projektai savivaldybėje (2008–2009 metais pradėti vykdyti 2 tokie projektai, kurie bus baigti 2011 metais);

21.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 2,4 procento (7 namai) 2009 metais iki 12,4 procento (36 namai) 2013 metais;

21.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 10 procentų (nuo 209 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 188 asmenų (šeimų) 2013 metais);

21.4. 3 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka;

21.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 10 procentų (nuo 11 234 gyventojų 2009 metais iki 12 357 gyventojų 2013 metais);

21.6. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų išaugs 2,7 karto (nuo 11 procentų 2009 metais iki 30 procentų 2013 metais);

21.7. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 10 procentų (nuo 28 procentų ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 25,2 procento ilgalaikių bedarbių 2013 metais).

 

 

V. programos įgyvendinimas

 

22. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

23. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

24. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

 

––––––––––––––––––––

 


 

Joniškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

 

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 20112013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

 

Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

 

 

 

 

 

1.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą

 

 

 

 

 

1.1.

Didinti Joniškio centrinės miesto dalies, ribojamos Vilniaus, A. Varno, Laisvės, Žemaičių, S. Goeso, M. Slančiausko, Miesto a., Livonijos, Statybininkų, Draugystės, Upytės gatvių, patrauklumą (rekonstruoti gatvės atkarpas, apšvietimo sistemą, kompleksiškai sutvarkyti aplinką)

300 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 700, savivaldybės biudžetas – 300)

1 604 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 363,4, savivaldybės biudžetas – 240,6)

Vidaus reikalų ministerija (Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

1.2.

Modernizuoti ir plėtoti Joniškio rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą

3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

1.3.

Gerinti Joniškio rajono savivaldybės vandens telkinių būklę

1 177,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 059,5, savivaldybės biudžetas – 117,7)

Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

1.4.

Įrengti viešąją turizmo infrastruktūrą Joniškio miesto poilsio zonoje „Sidabra“

289,32 (iš jų ES struktūriniai fondai – 245,92, savivaldybės biudžetas – 43,39)

Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

1.5.

Įamžinti Saulės mūšio pergalę – pastatyti memorialinį kompleksą

650 (valstybės biudžetas)

50 (valstybės biudžetas)

50 (valstybės biudžetas)

Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savival­dybė

2.

Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

 

 

 

 

 

2.1.

Modernizuoti daugiabučius gyvenamuosius namus Joniškyje

2 000
(iš jų ES struktūriniai fondai – 1 700, savivaldybės biudžetas – 300)

3 000
(iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

6 358,2
(iš jų ES struktūriniai fondai – 5 241,06, savivaldybės biudžetas – 1 117,14)

Vidaus reikalų ministerija (vals­tybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavi­mų valdytoja)

Joniškio rajono savival­dybė

2.2.

Pritaikyti socialiniam būstui negyvenamąsias patalpas Joniškio rajone

329,9
(iš jų ES struktūriniai fondai – 280,4, savivaldybės biudžetas – 49,5)

 

 

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savival­dybė

3.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

 

 

 

 

 

3.1.

Didinti Žagarės miesto aikštės prieinamumą (rekonstruoti Miesto a., Vilniaus gatvių atkarpas, apšvietimo sistemą, visuomeninės paskirties pastatų fasadus, kitaip gerinti gyvenamąją aplinką)

300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

1 368 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 162,8, savivaldybės biudžetas – 205,2)

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

3.2.

Gerinti Joniškio rajono kaimiškųjų gyvenviečių aplinką

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

1 050 (iš jų ES struktūriniai fondai – 892,5, savivaldybės biudžetas – 157,5)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas

 

 

 

 

 

4.1.

Skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas, organizuoti konferencijas, mokymą

100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybės gyventojų bendruomenės, Joniškio rajono savivaldybė

4.2.

Įgyvendinti vietos veiklos partnerystės principus Joniškio rajono savivaldybėje

2 500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 125, savivaldybės biudžetas – 375)

2 500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 125, savivaldybės biudžetas – 375)

1 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono partnerystės vietos veiklos grupė, Joniškio rajono savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

 

 

 

 

 

5.1.

Modernizuoti Joniškio kultūros centrą

358 (valstybės biudžetas)

400 (valstybės biudžetas)

400 (valstybės biudžetas)

Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savival­dybė

5.2.

Rekonstruoti Joniškio rajono savivaldybės Žagarės gimnazijos pastatą

300 (valstybės biudžetas)

300 (valstybės biudžetas)

300 (valstybės biudžetas)

Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

5.3.

Rekonstruoti Joniškio Mato Slančiausko gimnazijos pastatą

300 (valstybės biudžetas)

300 (valstybės biudžetas)

300 (valstybės biudžetas)

Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

5.4.

Rekonstruoti Joniškio rajono Rudiškių pagrindinės mokyklos pastatą

300 (valstybės biudžetas)

300 (valstybės biudžetas)

300 (valstybės biudžetas)

Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

5.5.

Steigti Joniškio rajono savivaldybės kaimo vietovėse universalius daugiafunkcius centrus

100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

400 (iš jų ES struktūriniai fondai – 340, savivaldybės biudžetas – 60)

Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

5.6.

Modernizuoti Joniškio rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas „Saulutė“, „Vyturėlis“, „Ąžuoliukas“ ir „Vyšniukas“

792 (iš jų ES struktūriniai fondai – 673,2, savivaldybės biudžetas – 118,8)

749 (iš jų ES struktūriniai fondai – 636,65, savivaldybės biudžetas – 112,35)

Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

5.7.

Gerinti Joniškio rajono savivaldybės nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą

200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

866 (iš jų ES struktūriniai fondai –736,1, savivaldybės biudžetas – 129,9)

866 (iš jų ES struktūriniai fondai –736,1, savivaldybės biudžetas – 129,9)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

5.8.

Modernizuoti Joniškio rajono visuomenės sveikatos biurą

300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 255, valstybės biudžetas – 45)

Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

5.9.

Įkurti psichikos dienos stacionarą Joniškyje

1000 (ES struktūriniai fondai)

200 (ES struktūriniai fondai)

Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

viešoji įstaiga Joniškio psichikos sveikatos centras, Joniškio rajono savivaldybė

5.10.

Viešosios įstaigos Joniškio ligoninės modernizavimas

 

680 (valstybės biudžetas)

500 (valstybės biudžetas)

300 (valstybės biudžetas)

Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savival­dybė

5.11.

Gerinti viešosios įstaigos Joniškio ligoninės paslaugų kokybę – modernizuoti ambulatorinių, ambulatorinės reabilitacijos, palaikomojo gydymo ir slaugos, priėmimo-skubios pagalbos ir dienos chirurgijos paslaugų infrastruktūrą

2 727 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 317,95, valstybės biudžetas – 409,05)

477 (iš jų ES struktūriniai fondai –405,45, valstybės biudžetas – 71,55)

Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

viešoji įstaiga Joniškio ligoninė, Joniškio rajono savivaldybė

5.12.

Tobulinti specialistų profesinės kvalifikacijos bendrųjų gebėjimų ugdymą gydymo ir reabilitacijos įstaigose

533 (iš jų ES struktūriniai fondai – 453, valstybės biudžetas – 80)

Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

viešoji įstaiga Joniškio ligoninė, Joniškio rajono savivaldybė

5.13.

Mažinti Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų – modernizuoti ir optimizuoti sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas

560 (iš jų ES struktūriniai fondai – 476, valstybės biudžetas – 84)

Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

viešoji įstaiga Joniškio ligoninė, Kauno medicinos universiteto klinikos, Joniškio rajono savivaldybė

5.14.

Modernizuoti Joniškio vaikų darželio „Ąžuoliukas“, Joniškio rajono Žagarės vaikų lopšelio-darželio „Vyšniukas“, Joniškio švietimo centro pastatus, gerinti jų energines charakteristikas

817,9 (iš jų ES struktūriniai fondai – 695,2, valstybės biudžetas – 122,7)

200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, valstybės biudžetas – 30)

377,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 321,05, valstybės biudžetas – 56,65)

Ūkio ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savival­dybė

5.15.

Plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Joniškyje

10 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 8 500, savivaldybės biudžetas – 1 500)

11 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 9 350, savivaldybės biudžetas – 1 650)

12 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –10 200, savivaldybės biudžetas – 1 800)

Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“, Joniškio rajono savivaldybė

5.16.

Plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Žagarėje

10 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 8 500, savivaldybės biudžetas – 1 500)

11 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 9 350, savivaldybės biudžetas – 1 650)

12 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 10 200, savivaldybės biudžetas – 1 800)

Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“, Joniškio rajono savivaldybė

5.17.

Plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Joniškio rajono savivaldybėje

7 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 950, valstybės biudžetas – 525, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“ – 525)

7 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 950, valstybės biudžetas – 525, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“ – 525)

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“ – 75)

Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“, Joniškio rajono savivaldybė

5.18.

Rekonstruoti Joniškio rajono savivaldybės hidrotechninius statinius

700 (valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetui)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

5.19.

Rekonstruoti Joniškio rajono melioracijos statinius

480 (valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams)

2 300 (valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams)

2 300 (valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

5.20.

Atnaujinti Joniškio rajono savivaldybės sporto aikštynus

 

100 (savivaldybės biudžetas)

Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savival­dybė

6.

Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

 

 

 

 

 

6.1.

Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų

200 (Užimtumo fondas)

300 (Užimtumo fondas)

300 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šiaulių teritorinė darbo birža

6.2.

Remti darbo vietų steigimą

200 (Užimtumo fondas)

200 (Užimtumo fondas)

200 (Užimtumo fondas)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šiaulių teritorinė darbo birža

6.3.

Remti savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus

80 (Užimtumo fondas)

80 (Užimtumo fondas)

80 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šiaulių teritorinė darbo birža, Joniškio rajono savivaldybė

6.4.

Organizuoti ir remti viešuosius darbus

14 (iš jų ES struktūriniai fondai – 11,9, savivaldybės biudžetas – 2,1)

15 (iš jų ES struktūriniai fondai – 12,75, savivaldybės biudžetas – 2,25)

15 (iš jų ES struktūriniai fondai – 12,75, savivaldybės biudžetas – 2,25)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė, Šiaulių teritorinė darbo birža

7.

Uždavinys – tobulinti savival­dy­bės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

 

 

 

 

 

7.1.

Organizuoti Joniškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraci­niams gebėjimams ugdyti

200 (iš jų ES struktūriniai fondai –170, savivaldybės biudžetas – 30)

200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

7.2.

Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Joniškio rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti

100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

50 (iš jų ES struktūriniai fondai – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)

100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

7.3.

Rengti ir atnaujinti Joniškio rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų planavimą atsakingų Joniškio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

316 (iš jų ES struktūriniai fondai – 268,6, savivaldybės biudžetas – 47,4)

316 (iš jų ES struktūriniai fondai –268,6, savivaldybės biudžetas – 47,4)

316 (iš jų ES struktūriniai fondai –268,6, savivaldybės biudžetas – 47,4)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

7.4.

Tobulinti bendrą finansų apskaitos valdymo sistemą

900 (iš jų ES struktūriniai fondai – 765, savivaldybės biudžetas – 135)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

 

Iš viso

50 147,11
(iš jų ES struktūriniai fondai – 36 512,17, valstybės biudžetas – 4 673,75, savivaldybės biudžetas – 4 566,19), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 210, Užimtumo fondas – 480, valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 1 180, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“ – 525)

50 648,2
(iš jų ES struktūriniai fondai – 35 634,35, valstybės biudžetas – 3 976,55, savivaldybės biudžetas – 5 422,3), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 210, Užimtumo fondas – 580, valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 2 300, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“ – 525)

43 753,9
(iš jų ES struktūriniai fondai – 31 467,46, valstybės biudžetas – 2 961,65, savivaldybės biudžetas – 5 814,79), Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 935, Užimtumo fondas – 200, valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 2 300, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“ – 75)

 

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

 

 

–––––––––––––––––

 


 

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18
d. nutarimu Nr. 588

 

 

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

 

I.     BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Jurbarko rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Jurbarko rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

 

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

 

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 34 213 gyventojų, iš jų Jurbarke – 12 968 gyventojai. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (60,3 procento) gyveno kaime, kaimo gyventojų dalis buvo beveik dukart didesnė už šalies vidurkį (33 procentai).

6. 2009 metų duomenimis, savivaldybėje buvo 2,2 tūkstančio bedarbių, tai 1,1 procento visų šalies registruotų bedarbių 2009 metais. Pagal darbingų asmenų dalį savivaldybė labai panaši į kitas Tauragės apskrities savivaldybes – 2010 metų pradžioje 62–64 procentus gyventojų čia sudarė darbingo amžiaus (15–64 metų) gyventojai, 17–19 procentų – gyventojai iki 15 metų ir 18–21 procentą – pensinio amžiaus gyventojai. Savivaldybei būdinga gyventojų senėjimo tendencija, tam įtakos turi mažėjantis gimstamumas ir jaunimo emigracija – nuo 2001 metų vaikų ir jaunimo (iki 14 metų) savivaldybėje sumažėjo 2 tūkstančiais. Palyginti su kitomis Tauragės apskrities savivaldybėmis, demografinis senatvės koeficientas savivaldybėje didžiausias – 2010 metų pradžioje 100 vaikų teko 148 pagyvenę žmonės, kitose Tauragės apskrities savivaldybėse šis koeficientas svyravo nuo 110 iki 139. Savivaldybėje gyventojų sumažėjo nuo 35,2 tūkstančio 2008 metais iki 34,2 tūkstančio 2010 metų pradžioje. Pagrindinė priežastis – neigiamas migracijos saldas, kuris nuo 2007 metų pradėjo vėl labai didėti (2009 metais padidėjo 30,3 procento). Iš visų Tauragės apskrities savivaldybių 2009 metais savivaldybėje neigiamas migracijos saldas buvo didžiausias (-340) – 6,2 karto didesnis nei Pagėgių savivaldybėje (-55) ir apie 1,5 karto didesnis nei Šilalės rajono (-228) ir Tauragės rajono (-222) savivaldybėse. Didžiausia neigiama natūrali gyventojų kaita buvo Jurbarko rajono ir Tauragės rajono savivaldybėse.

7. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. 2009 metais savivaldybėje buvo 407 daugiabučiai gyvenamieji namai. Per 2008–2010 metus nerenovuotas nė vienas daugiabutis gyvenamasis namas, dėl to prastėja gyvenamoji aplinka. Kadangi gyvenimo sąlygos labiausiai pablogėjusios šiuose namuose, labai svarbu juos atnaujinti – gerinti energijos vartojimo efektyvumą lemiančias jų savybes. Net 92,1 procento visų probleminėje teritorijoje esančių pastatų pastatyti iki 1990 metų, iš jų 33,5 procento – 1940–1960 metais, taigi juos būtina renovuoti.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Socialinio būsto fondo plėtra per lėta, socialinio būsto pasiūla nepakankama, o asmenų, negalinčių įsigyti būsto ir turinčių teisę į socialinį būstą, daugėja labai sparčiai. 2009 metų duomenimis, savivaldybėje buvo 172 socialiniai būstai, naujai įrengto 2009 metais – nė vieno. 2009 metų pabaigoje savivaldybėje socialinio būsto laukiančių asmenų sąrašuose buvo 139 asmenys (šeimos narių – 317), iš jų 28 procentai – pavieniai asmenys, netekę būsto, o dauguma (72 procentai) – jaunos šeimos. Šis skaičius per pastaruosius 4 metus išaugo 175 procentais. 2008 metais asmenims (šeimoms) išnuomoti 945 kv. metrai savivaldybių gyvenamųjų patalpų naudingojo ploto, 5 asmenys (šeimos) gavo 592,5 tūkst. litų valstybės remiamus būsto kreditus.

9. Savivaldybei 2010 metais priklausė 61 visuomeninis pastatas, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Iki 2010 metų pradžios renovuota 17 tokių pastatų (27,9 procento visų šių pastatų), o iki 2013 metų bus renovuotas dar vienas visuomeninės paskirties pastatas.

10. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2009 metais buvo 10,6 procento, t. y. 12,8 procento didesnis už šalies vidurkį (9,4). 245 ilgalaikiai bedarbiai sudarė 11,1 procento visų probleminės teritorijos bedarbių.

11. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 4,1 procento, t. y. 86,4 procento didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento).

12. 2009 metais savivaldybė iš savo biudžeto socialinės apsaugos sričiai skyrė 10,8 mln. litų. Santykinė socialinėms reikmėms skiriamų lėšų dalis 2007–2008 metais – 10 procentų, o 2009 metais ji padidėjo iki 14 procentų. 2009 metais savivaldybėje užregistruotas 1 421 socialinės pašalpos gavėjas, palyginti su 2008 metais, gavėjų padaugėjo 56,8 procento.

13. Pagal vienam gyventojui tenkančias tiesiogines užsienio investicijas savivaldybė 3,3 karto atsilieka nuo Tauragės rajono savivaldybės – ekonominio apskrities centro, bet daugiau nei 13 kartų lenkia kitas šios apskrities – Pagėgių ir Šilalės rajono – savivaldybes. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui savivaldybėje 2009 metų pabaigoje – 239 litai, t. y. 44 procentais mažiau nei 2008 metais (427 litai). Materialinės investicijos savivaldybėje 2008 metais – 80,7 mln. litų. Savivaldybei teko 23,8 procento Tauragės apskrities ir 0,3 procento šalies materialinių investicijų. Iš jų apie 25 procentai buvo investuoti į viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo sektorių ir 25 procentai – į elektros, dujų ir vandens tiekimo sektorių. Vienam savivaldybės gyventojui teko per 2 308 litus materialinių investicijų, t. y. 3,3 karto mažiau nei šalies vidurkis.

14. 2008 metais probleminėje teritorijoje veikė 22, o 2010 metais – 28 kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės. Jos dalyvauja savivaldybės vietos veiklos grupės „Nemunas“ veikloje. Pasinaudojus Europos Sąjungos parama, parengta ir pradėta įgyvendinti šios vietos veiklos grupės teritorijos vietos plėtros 2009–2015 metų strategija. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių veiklos ir infrastruktūros projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje. Vietos veiklos grupės „Nemunas“ strategijoje numatytų veiksmų integruotas poveikis užtikrins savivaldybės kaimo gyvenamųjų vietovių ilgalaikės plėtros perspektyvą.

15. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos lemia, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis nedarbo lygis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia didesni už šalies vidurkį.

 

 

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

 

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

 

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 12,8 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 86,4 procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio:

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio:

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

21.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

22.1. Jurbarke bus įgyvendinti 2 kompleksinės urbanistinės plėtros projektai (2008–2009 metais pradėtas vykdyti vienas toks projektas);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 0 / 0 procentų 2010 metais iki 3,7 / 3,7 procento 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 21,6 procento (nuo 139 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 109 asmenų (šeimų) 2013 metais);

22.4. 11 kaimo gyvenamųjų vietovių bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais tokie projektai nevykdyti);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 26 procentais;

22.6. patobulintos dangos kelių padaugės 14 procentų (nuo 117,7 kilometro 2009 metais iki 134,42 kilometro 2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų išaugs 5,7 procento (nuo 27,9 procento 2009 metais iki 29,5 procento 2013 metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 10,2 procento (nuo 245 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 220 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 14,8 procento (nuo 61 procento 2009 metais iki 70 procentų 2013 metais).

 

 

V. programos įgyvendinimas

 

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

 

––––––––––––––––––––

 


 

Jurbarko rajono savivaldybės – probleminės
teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

 

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

 

Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

 

 

 

 

 

1.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą

 

 

 

 

 

1.1.

Kompleksiškai sutvarkyti Jurbarko urbanistinę infrastruktūrą (II etapas) – sutvarkyti Jurbarko miesto kvartalo, ribojamo V. Kudirkos, Lauko, S. Daukanto, Algirdo gatvių, infrastruktūrą

2 112,8 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 1 795,88, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 158,46, savivaldybės biudžetas – 158,46)

2 112,8 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 795,88, valstybės biudžetas – 158,46, savivaldybės biudžetas – 158,46)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

1.2.

Sutvarkyti ir pritaikyti poilsiui Jurbarko rajono rekreacines teritorijas – pritaikyti Imsrės upės pakrantę viešajai turizmo infrastruktūrai

2 850,85 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 423,22, savivaldybės biudžetas – 427,63)

Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

1.3.

Rekonstruoti Jurbarko gatves: Jurbarko rajono vietinės reikšmės kelią J1 ir Jurbarko Gedimino, V. Kudirkos ir Liepų gatves, įrengti B. Nedzinskienės ir K. Donelaičio gatvių pratęsimą

7 603,45 (iš jų ES struktūriniai fondai – 6 462,93, savivaldybės biudžetas – 342,2, valstybės biudžetas – 798,36)

Susisiekimo ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

2.

Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

 

 

 

 

 

2.1.

Rekonstruoti daugiabučius namus Jurbarko mieste

3 286,83 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 793,73, savivaldybės biudžetas – 493,1)

3 286,83 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 793,73, savivaldybės biudžetas – 493,1)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savival­dybė

2.2.

Įrengti ir atnaujinti socialinius būstus –pritaikyti jiems patalpas (II, III etapai)

755,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 641,92, savivaldybės biudžetas – 113,28)

1 296,22 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 058,07, savivaldybės biudžetas – 238,14)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savival­dybė

3.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

 

 

 

 

 

3.1.

Vykdyti Juodaičių, Jurbarkų, Seredžiaus, Viešvilės kaimo gyvenviečių infrastruktūros gerinimo projektus

2 729,9 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 320,42, savivaldybės biudžetas – 409,48)

2 729,9 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 320,42, savivaldybės biudžetas – 409,48)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

3.2.

Plėtoti ir atnaujinti kaimo infrastruktūrą Eržvilke, Veliuonoje, Juodaičiuose ir Raudonėje

1 207 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 025,95, savivaldybės biudžetas – 181,05)

1 207 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 025,95, savivaldybės biudžetas – 181,05)

1 207 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 025,95, savivaldybės biudžetas – 181,05)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas

 

 

 

 

 

4.1.

Įgyvendinti vietos veiklos partnerystės principus Jurbarko rajono savivaldybėje

2 067,7 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 757,55, savivaldybės biudžetas – 310,15)

1 827,8 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 553,63, savivaldybės biudžetas – 274,17)

1 912,3 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 625,46, savivaldybės biudžetas – 286,84)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

vietos veiklos grupė „Nemunas“, Jurbarko rajono savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

 

 

 

 

 

5.1.

Rekonstruoti ikimokyklinio ugdymo įstaigas – kapitališkai suremontuoti darželio „Ąžuoliukas“ vidaus patalpas

336,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 285,94, savivaldybės biudžetas – 50,46)

336,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 285,94, savivaldybės biudžetas – 50,46)

Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

5.2.

Įsteigti universalų daugiafunkcį centrą Jurbarko rajone

1 026,5 (iš jų ES struktūriniai fondai – 872,53, savivaldybės biudžetas – 153,97)

1 026,5 (iš jų ES struktūriniai fondai – 872,53, savivaldybės biudžetas – 153,97)

Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

5.3.

Rekonstruoti buvusios Jurbarko „Klevelio“ pradinės mokyklos pastatą – pritaikyti viešajai bibliotekai

1 692,2 (valstybės biudžetas – 1 438,37, savivaldybės biudžetas – 253,83)

1 692,6 (valstybės biudžetas – 1 438,71, savivaldybės biudžetas – 253,89)

1 692,2 (valstybės biudžetas – 1 438,37, savivaldybės biudžetas – 253,83)

Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

5.4.

Rekonstruoti Jurbarko kultūros centrą

448,6 (iš jų ES struktūriniai fondai – 381,31, valstybės biudžetas – 67,29)

448,6 (iš jų ES struktūriniai fondai – 381,31, valstybės biudžetas – 67,29)

448,6 (iš jų ES struktūriniai fondai – 381,31, valstybės biudžetas – 67,29)

Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

5.5.

Investuoti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas – rekonstruoti Jurbarko vaikų darželį „Nykštukas“

675,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 574,36, savivaldybės biudžetas – 101,36)

675,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 574,36, savivaldybės biudžetas – 101,36)

Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

5.6.

Padengti asfaltu valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 3513 Padubysys–Juodaičiai–Griciai 8,59–12,15 kilometro ruožą

3 400 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa)

Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Jurbarko rajono savivaldybė

5.7.

Rekonstruoti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 1709 Seredžius–Juodaičiai–Mituva–Keryvai 4,7–6,7 kilometro ruožą

1 900 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa)

Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Jurbarko rajono savivaldybė

5.8.

Rekonstruoti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 146 Raseiniai–Šilinė 20–28 kilometrų ruožą

5 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 4 250, valstybės biudžetas – 750 (Kelių priežiūros ir plėtros programa)

8 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 6 800, valstybės biudžetas – 1 200 (Kelių priežiūros ir plėtros programa)

Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

6.

Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

 

 

 

 

 

6.1.

Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų

192 (Užimtumo fondas)

288 (Užimtumo fondas)

248 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Tauragės teritorinė darbo birža

6.2.

Remti savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus

180 (Užimtumo fondas)

180 (Užimtumo fondas)

180 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Tauragės teritorinė darbo birža, Jurbarko rajono savivaldybė

6.3.

Remti darbo vietų steigimą

32 (Užimtumo fondas)

60 (Užimtumo fondas)

60 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Tauragės teritorinė darbo birža

7.

Uždavinys – tobulinti savival­dybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

 

 

 

 

 

7.1.

Organizuoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams ugdyti

87,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 74,12, savivaldybės biudžetas – 13,08)

87,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 74,12, savivaldybės biudžetas – 13,08)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

7.2.

Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Jurbarko rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti

81 (iš jų ES struktūriniai fondai – 68,85, valstybės biudžetas – 6,075, savivaldybės biudžetas – 6,075)

77,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 66,05, valstybės biudžetas – 5,828, savivaldybės biudžetas – 5,828)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

7.3.

Rengti ir atnaujinti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų planavimą atsakingų Jurbarko rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

190,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 161,84, valstybės biudžetas – 14,28, savivaldybės biudžetas – 14,28)

190,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 161,84, valstybės biudžetas – 14,28, savivaldybės biudžetas – 14,28)

190,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 161,84, valstybės biudžetas – 14,28, savivaldybės biudžetas – 14,28)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

 

Įrengti ir atnaujinti socialinius būstus –pritaikyti jiems patalpas (II, III etapai)

755,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 641,92, savivaldybės biudžetas – 113,28)

1 296,22 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 058,07, savivaldybės biudžetas – 238,14)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savival­dybė

Priedo pakeitimai:

Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

 

––––––––––––––––––

 


 

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18
d. nutarimu Nr. 588

 

 

KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kelmės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Kelmės rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

 

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

 

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 36 801 gyventojas, iš jų Kelmėje – 9 971, Tytuvėnuose – 2 613, Užventyje – 813 gyventojų. Dauguma gyventojų (63,6 procento) gyveno kaime.

6. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (61,3 procento) 2010 metų pradžioje buvo darbingo amžiaus. Šis rodiklis mažesnis už šalies vidurkį (65 procentai). Palyginti su šalies vidurkiu, probleminėje teritorijoje buvo kiek daugiau 0–15 metų gyventojų (16,8 procento) ir daugiau pensinio amžiaus gyventojų – 21,8 procento (šalyje atitinkamai 16,2 ir 18,8 procento). Darbingo amžiaus gyventojų nuo 2009 iki 2010 metų šiek tiek – 1,3 procento – padaugėjo (nuo 60,5 iki 61,3 procento), bet šalyje per tą patį laiką jų padaugėjo 1,1 procento (nuo 64,3 iki 65 procentų).

Per 2009 metus gyventojų probleminėje teritorijoje sumažėjo 1,5 procento (nuo 37 366 iki 36 801 gyventojo), šis rodiklis didesnis už šalies vidurkį (0,6 procento – nuo 3 349,9 tūkstančio iki 3 329 tūkstančių gyventojų).

Tarptautinės ir vidinės migracijos saldas 2009 metais pablogėjo ir buvo neigiamas
(-379). Išvyko 958, atvyko 579 žmonės. Neigiamos migracijos tendencijos, mažėjantis 0–15 metų gyventojų skaičius ir didėjantis pensinio amžiaus gyventojų skaičius rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

7. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač neigiamai veikia daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. 2010 metais čia buvo 105 daugiabučiai namai: 55 – Kelmėje, 50 – Tytuvėnuose. Paskutinis daugiabutis Kelmėje pastatytas 1995 metais, Tytuvėnuose visi daugiabučiai namai pastatyti iki 1993 metų. Daugelis Tytuvėnų ir Kelmės namų pasenę, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šiluminės energijos. Būtina šiuos namus atnaujinti, nes daugeliui namų ūkių vis sunkiau išlaikyti būstą. 2008–2010 metais renovuotas vienas 30 butų gyvenamasis namas ir pradėti renovuoti 7 daugiabučiai namai, kuriuose yra 205 butai.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Socialinio būsto fondo plėtra per lėta, jo pasiūla nedidėja, o asmenų, pageidaujančių tokio būsto, sparčiai daugėja. Valstybei ar savivaldybei priklausančių butų skaičius probleminėje teritorijoje beveik nekito – sumažėjo 1,3 procento (nuo 224 butų 2009 metais iki 221 buto 2010 metais), o socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) padaugėjo net 14,8 procento (nuo 155 asmenų (šeimų) 2008 metais iki 178 asmenų (šeimų) 2009 metais). Baigiant įgyvendinti projektą „Bendrabučio patalpų Kelmės mieste rekonstravimas į socialinius būstus“, 25 šeimoms paskirti socialiniai būstai.

9. Savivaldybei 2010 metų pradžioje priklausė 99 visuomeniniai pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Iš jų renovuota tik 9,1 procento (9 pastatai). 2011 metų pradžioje bus baigti įgyvendinti projektai ir renovuoti keturių ugdymo įstaigų pastatai, taigi bus renovuota 13,1 procento pastatų.

10. Vietinės reikšmės kelių savivaldybės teritorijoje 2009 metais buvo 1 722 kilometrai, iš jų 149 kilometrai (8,7 procento) – asfaltuotos dangos. Per paskutinius metus bendras kelių ilgis nepakito, o asfaltuotos dangos kelių padaugėjo 1 kilometru.

11. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2009 metais buvo 11,4 procento, taigi 21,3 procento didesnis už šalies vidurkį (9,4 procento). Ilgalaikis nedarbas nuolat augo ir 2010 metų pradžioje siekė 18 procentų (1 712 ilgalaikių bedarbių), t. y. net 44 procentais didesnis už šalies vidurkį (12,5 procento).

12. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 5,4 procento, arba 2,5 karto viršijo šalies vidurkį (2,2 procento). Padėtis 2010 metais dar pablogėjo – šis santykis pasiekė 9,9 procento, tai 3,3 karto daugiau už šalies vidurkį (3 procentai).

13. 2010 metų pradžioje probleminės teritorijos kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovavo 12 700 (54,3 procento) probleminės teritorijos kaimo gyventojų. Bendruomenės veikė Kelmėje ir Tytuvėnuose. Pasinaudojus Europos Sąjungos parama, parengta Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupės plėtros 2008–2014 metų strategija. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

14. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 metų pabaigoje teko 296 litai tiesioginių užsienio investicijų (šalyje – 9 565 litai), t. y. vos 3,1 procento šalies vidurkio. Materialinių investicijų vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 metais teko daugiau – 1 792 litai (šalyje – 7 701 litas), tačiau ir šis rodiklis sudaro  tik 23,3 procento šalies vidurkio.

15. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl migracijos lemia, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia didesni už šalies vidurkį.

 

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai:

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

 

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 21,3 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 145,5 procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos ar investiciniam patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio:

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio:

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

21.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

22.1. Kelmėje bus įgyvendinti 3 kompleksinės urbanistinės plėtros projektai (2008–2009 metais vykdytas vienas toks projektas);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 10,5 / 10,5 procento 2010 metais iki 13,1 / 13,1 procento 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 14,6 procento (nuo 178 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 152 asmenų (šeimų) 2013 metais);

22.4. 5 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais tokie projektai pradėti vykdyti 6 vietovėse);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 10 procentų (nuo 12 700 gyventojų 2009 metais iki 13 970 gyventojų 2013 metais);

22.6. patobulintos dangos padaugės 2,1 procento (nuo 149 kilometrų 2009 metais iki 152,2 kilometro 2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų visuomeninių pastatų išaugs 9,1 procento (nuo 11,1 procento 2009 metais iki 20,2 procento 2013 metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 20 procentų (nuo 1 712 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 1 369 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 29,4 procento (nuo 68 procentų 2009 metais iki 88 procentų 2013 metais).

 

 

V. programos įgyvendinimas

 

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

 

––––––––––––––––––––

 


 

Kelmės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos
plėtros 2011–2013 metų programos

priedas

 

KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

 

Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

 

 

 

 

 

1.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą

 

 

 

 

 

1.1.

Rekonstruoti Kelmės centrinės dalies viešąją infrastruktūrą ir kompleksiškai sutvarkyti A. Mackevičiaus gatvės kvartalo teritoriją

1 500 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 1 275, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 112,5, savivaldybės biudžetas – 112,5)

2 000 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 700, valstybės biudžetas – 150, savivaldybės biudžetas – 150)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

1.2.

Rekonstruoti Kelmės miesto B. Laucevičiaus, Raseinių ir šalia esančių gatvių teritorijos viešąją infrastruktūrą ir pritaikyti Kražantės upės slėnį rekreacijai

2 500 (iš jų ES struktūriniai fondai –2 125, valstybės biudžetas – 187,5, savivaldybės biudžetas – 187,5)

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas – 75)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

1.3.

Rekonstruoti Kelmės rajono kelią Tytuvėnai (Sedulos gatvė)–Skogalio kaimas (Bridvaišio ežeras) ir įrengti automobilių stovėjimo aikšteles

3 612 (iš jų ES struktūriniai fondai –3 070,2, savivaldybės biudžetas – 541,8)

Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

1.4.

Rekonstruoti Kelmės rajono Tytuvėnų miesto apvažiuojamojo kelio Z. Citavičiaus gatvę, kuri jungiasi su krašto keliais Nr. 157 Kelmė–Tytuvėnai ir Nr. 148 Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis

1 351,76 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 149, valstybės biudžetas – 101,38, savivaldybės biudžetas – 101,38)

2 027,64 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 723,49, valstybės biudžetas – 152,073, savivaldybės biudžetas – 152,073)

Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

1.5.

Rekonstruoti Kelmės miesto šiaurinės dalies Atgimimo, Lauko, Saulėtekio, Aušros ir šalia esančias gatves

574,1 (iš jų ES struktūriniai fondai – 487,99, valstybės biudžetas – 43,058, savivaldybės biudžetas – 43,058)

574,1 (iš jų ES struktūriniai fondai –487,99, valstybės biudžetas – 43,058, savivaldybės biudžetas – 43,058)

Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

1.6.

Išvalyti Kelmės miesto Vilbėno upės dalį ir sutvarkyti tvenkinį bei pakrantes

380 (iš jų ES struktūriniai fondai – 323, savivaldybės biudžetas – 57)

806 (iš jų ES struktūriniai fondai –685,1, savivaldybės biudžetas – 120,9)

Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

1.7.

Pritaikyti turizmo reikmėms Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblį

10 069,62 (iš jų ES struktūriniai fondai – 10 000, savivaldybės biudžetas – 69,62)

Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

viešoji įstaiga Tytuvėnų piligrimų centras, Kelmės rajono savivaldybė

2.

Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

 

 

 

 

 

2.1.

Renovuoti daugiabučius gyvenamuosius namus Kelmėje

2 450 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 082,5, savivaldybės biudžetas – 367,5)

5 875 (iš jų ES struktūriniai fondai – 4 994, savivaldybės biudžetas – 881)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

2.2.

Socialinio būsto plėtra Kelmės mieste

516,47 (iš jų ES struktūriniai fondai – 439, savivaldybės biudžetas – 77,47)

661,17 (iš jų ES struktūriniai fondai – 562, savivaldybės biudžetas – 99,17)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

 

 

 

 

 

3.1.

Kompleksiškai sutvarkyti Kelmės rajono Pakražančio gyvenvietės viešąsias erdves: įrengti gatvių šaligatvius, mašinų stovėjimo aikštelę, rekonstruoti gatvių apšvietimą, parengti techninę dokumentaciją

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.2.

Kompleksiškai sutvarkyti Kelmės rajono Liolių miestelio viešąsias erdves: įrengti gatvių šaligatvius, mašinų stovėjimo aikšteles, rekonstruoti gatvių apšvietimą, sutvarkyti želdinius, parengti techninę dokumentaciją

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.3.

Kompleksiškai sutvarkyti Kelmės rajono Užvenčio miesto viešąsias erdves: įrengti gatvių šaligatvius, rekonstruoti gatvių apšvietimą, sutvarkyti želdinius, parengti techninę dokumentaciją

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas – 75)

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas – 75)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.4.

Kompleksiškai sutvarkyti Kelmės rajono Kražių miestelio viešąsias erdves: įrengti gatvių šaligatvius, rekonstruoti gatvių apšvietimą, atlikti archeologinius tyrimus, sutvarkyti želdinius, parengti techninę dokumentaciją

100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, valstybės biudžetas – 7,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)

400 (iš jų ES struktūriniai fondai – 340, valstybės biudžetas – 30, savivaldybės biudžetas – 30)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.5.

Kompleksiškai sutvarkyti Kelmės rajono Šaukėnų miestelio viešąsias erdves: įrengti gatvių šaligatvius, mašinų stovėjimo aikštelę, rekonstruoti gatvių apšvietimą, sutvarkyti parką, tvenkinius, parengti techninę dokumentaciją

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.6.

Plėtoti regioninės reikšmės viešąją turizmo infrastruktūrą ir paslaugas – pritaikyti Ventos slėnį turizmo reikmėms

100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

491 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 417,35, savivaldybės biudžetas – 73,65)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.7.

Pritaikyti visuomenės poreikiams Kražių kolegijos rūsį ir atlikti konservavimo darbus

400 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 340, savivaldybės biudžetas – 60)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.8.

Plėtoti viešosios įstaigos Kelmės profesinio rengimo centro Tytuvėnų skyriaus paslaugų infrastruktūrą

500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.9.

Rekonstruoti Kelmės rajono Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Pagryžuvio gyvenvietės bendro naudojimo sausinimo sistemas

690 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 586,5, savivaldybės biudžetas – 103,5)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.10.

Renovuoti Šedbarų vaikų darželį

270 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 229,5, savivaldybės biudžetas – 40,5)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.11.

Kapitališkai suremontuoti Pakražančio seniūnijos administracinį pastatą

350 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 297,5, savivaldybės biudžetas – 52,5)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.12.

Įrengti Kelmės tradicinių amatų centrą

600 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 510, savivaldybės biudžetas – 90)

262 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 222,7, savivaldybės biudžetas – 39,3)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.13.

Plėtoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Kelmės rajone

400 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 340, savivaldybės biudžetas – 60)

400 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 340, savivaldybės biudžetas – 60)

373,3 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 317,31, savivaldybės biudžetas – 55,99)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupė, Kelmės rajono savivaldybė

3.14.

Pritaikyti viešąją infrastruktūrą kaimo gyventojų poreikiams

700 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 595, savivaldybės biudžetas – 105)

700 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 595, savivaldybės biudžetas – 105)

550 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 467,5, savivaldybės biudžetas – 82,5)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupė, Kelmės rajono savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas

 

 

 

 

 

4.1.

Įvairinti kaimo verslus ir stiprinti ekonominį potencialą

500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

440 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 374, savivaldybės biudžetas – 66)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupė, Kelmės rajono savivaldybė

4.2.

Atnaujinti ir pritaikyti amatų plėtrai visuomeninės paskirties pastatus, kultūros paveldo objektus, taip ugdyti bendruomeniškumą

1 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

1 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

964 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 819,4, savivaldybės biudžetas – 144,6)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupė, Kelmės rajono savivaldybė

4.3.

Skatinti bendruomeninių organizacijų veiklą ir gerinti materialinę bazę

150 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 127,5, savivaldybės biudžetas – 22,5)

150 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 127,5, savivaldybės biudžetas – 22,5)

180,5 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 153,43, savivaldybės biudžetas – 27,07)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupė, Kelmės rajono savivaldybė

4.4.

Ugdyti Kelmės krašto vietos veiklos grupės partnerystę ir tobulinti potencialių pareiškėjų gebėjimus bei mokymą

120 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 102, savivaldybės biudžetas – 18)

120 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 102, savivaldybės biudžetas – 18)

87,7 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 74,55, savivaldybės biudžetas – 13,15)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės krašto partnerystės vietos veiklos grupė, Kelmės rajono savivaldybė

4.5.

Remti Kelmės rajono savivaldybės bendruomenines organizacijas

100 (savivaldybės biudžetas)

110 (savivaldybės biudžetas)

120 (savivaldybės biudžetas)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

 

 

 

 

 

5.1.

Atnaujinti Kelmės rajono Tytuvėnų lopšelio-darželio patalpas ir įrangą

1 467 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 246,95, valstybės biudžetas – 110,025, savivaldybės biudžetas – 110,025)

Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.2.

Įsteigti daugiafunkcius centrus Pašilėje ir Pašilėnuose

1 700 (iš jų ES struktūriniai fondai –1 445, savivaldybės biudžetas – 255)

Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.3.

Rekonstruoti Kelmės darželių-mokyklų pastatus, pagerinti jų energines charakteristikas

800 (savivaldybės biudžetas)

900 (savivaldybės biudžetas) 

Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.4.

Suremontuoti Kelmės „Aukuro“ vidurinės mokyklos patalpas

700 (savivaldybės biudžetas)

900 (savivaldybės biudžetas)

Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.5.

Rekonstruoti Kelmės kultūros centrą

1 000 (iš jų valstybės biudžetas – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

3 000 (iš jų valstybės biudžetas – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

3 120 (iš jų valstybės biudžetas – 2 652, savivaldybės biudžetas – 468)

Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.6.

Įrengti Kelmės krašto muziejų restauruotame Kelmės dvare

1 665 (iš jų valstybės biudžetas – 1 415,25, savivaldybės biudžetas – 249,75)

3 000 (iš jų valstybės biudžetas – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.7.

Įgyvendinti viešosios įstaigos Kelmės ligoninės projektą „Viešosios įstaigos Kelmės ligoninės infrastruktūros plėtra priėmimo-skubios pagalbos, dienos chirurgijos, ambulatorinių paslaugų, ambulatorinės reabilitacijos, palaikomojo gydymo ir slaugos bei stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo srityje“

4 416 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 753,6, valstybės biudžetas – 662,4)

324 (iš jų ES struktūriniai fondai –275,4, valstybės biudžetas – 48,6)

Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.8.

Modernizuoti Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą ir gerinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę

397 (iš jų ES struktūriniai fondai –337,45, savivaldybės biudžetas – 59,55)

Kelmės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Kelmės rajono savivaldybė

5.9.

Rekonstruoti ir plėtoti vietinės reikšmės kelių ir gatvių tinklą

2 421,5 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos)

3 000 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos)

3 000 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos) 

Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.10.

Atlikti melioracijos darbus

366 (valstybės biudžetas)

366 (valstybės biudžetas)

366 (valstybės biudžetas)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.11.

Asfaltuoti valstybinės reikšmės rajoninio kelio (žvyrkelio) Nr. 3505 Nemakščiai–Kražiai–Junkilai 10,9–16,7 kilometro ruožą

5 800 (iš jų ES struktūriniai fondai – 4 930, valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos) – 870) 

Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.12.

Rekonstruoti Liolių senelių namus

1 509 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 282,65, valstybės biudžetas – 113,175, savivaldybės biudžetas – 113,175)

3 018 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 565,3, valstybės biudžetas – 226,35, savivaldybės biudžetas – 226,35)

1509 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 282,65, valstybės biudžetas – 113,175, savivaldybės biudžetas – 113,175)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

6.

Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

 

 

 

 

 

6.1.

Įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų

140 (Užimtumo fondas)

200 (Užimtumo fondas)

200 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šiaulių teritorinė darbo birža

6.2.

Remti savarankišką užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus

80 (Užimtumo fondas)

80 (Užimtumo fondas)

80 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šiaulių teritorinė darbo birža, Kelmės rajono savivaldybė

6.3.

Remti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrą Kelmės rajono savivaldybėje

80 (savivaldybės biudžetas)

100 (savivaldybės biudžetas)

120 (savivaldybės biudžetas)

Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

6.4.

Remti smulkiuosius ir vidutinius ūkius

80 (savivaldybės biudžetas)

80 (savivaldybės biudžetas)

100 (savivaldybės biudžetas)

Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

6.5.

Organizuoti ir remti viešuosius darbus

892 (iš jų ES struktūriniai fondai – 758,2, savivaldybės biudžetas – 133,8)

963 (iš jų ES struktūriniai fondai –818,55, savivaldybės biudžetas – 144,45)

980 (iš jų ES struktūriniai fondai – 833, savivaldybės biudžetas – 147)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šiaulių teritorinė darbo birža, Kelmės rajono savivaldybė

7.

Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

 

 

 

 

 

7.1.

Organizuoti Kelmės rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams tobulinti

70 (iš jų ES struktūriniai fondai – 59,5, savivaldybės biudžetas – 10,5)

71 (iš jų ES struktūriniai fondai –60,35, savivaldybės biudžetas – 10,65)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

7.2.

Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Kelmės rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti

65 (iš jų ES struktūriniai fondai –55,25, savivaldybės biudžetas – 9,75)

100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

7.3.

Rengti ir atnaujinti Kelmės rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų planavimą atsakingų Kelmės rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

320 (iš jų ES struktūriniai fondai – 272, savivaldybės biudžetas – 48)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

 

Iš viso

36 669 (iš jų ES struktūriniai fondai – 24 366,59, valstybės biudžetas – 4 855,04 (iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – 2 421,5), savivaldybės biudžetas – 2 611,86, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 4 615,5, Užimtumo fondas – 220)

34 285,17 (iš jų ES struktūriniai fondai – 17 179,53, valstybės biudžetas – 8 333,83 (iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – 3 000), savivaldybės biudžetas – 5 114,8, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 3 377,05, Užimtumo fondas – 280)

31 217,67 (iš jų ES struktūriniai fondai – 14 209, valstybės biudžetas – 9 936,18 (iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – 3 870), savivaldybės biudžetas – 4 866,32, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 206,19)

 

 

Priedo pakeitimai:

Nr. 1416, 2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

 

 

––––––––––––––––––

 


 

Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. gegužės 18
d. nutarimu Nr. 588

 

 

LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS

2011–2013 METŲ PROGRAMA

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lazdijų rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti Lazdijų rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232; 2008, Nr. 36-1282), numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558).

 

 

II. probleminės teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

 

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 24 246 gyventojai, dauguma jų (17 908, arba 73,9 procento) – kaime. Kaimo gyventojų dalis buvo daugiau kaip dvigubai didesnė už šalies vidurkį (33 procentai). Mieste gyveno 6 338, arba 26,1 procento probleminės teritorijos gyventojų, iš jų 4 793 – Lazdijų mieste.

6. 2010 metų pradžioje daugiau nei pusė savivaldybės gyventojų (58,3 procento) buvo darbingo amžiaus, tačiau šis rodiklis mažesnis už šalies vidurkį (65 procentai). Probleminėje teritorijoje buvo šiek tiek daugiau 0–15 metų gyventojų (16,7 procento) ir kur kas daugiau pensinio amžiaus gyventojų (25 procentai), palyginti su šalies vidurkiu (šalyje atitinkamai 16,2 ir 18,8 procento). Darbingo amžiaus gyventojų nuo 2008 iki 2010 metų padaugėjo 1,1 procento (nuo 13 989 iki 14 147), šis rodiklis tik šiek tiek didesnis už šalies vidurkį (analizuojamu laikotarpiu Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų padaugėjo 1 procentu). Net 7,1 procento (nuo 4 350 iki 4 041) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, 6,6 procento (nuo 6 484 iki 6 058) – pensinio amžiaus gyventojų. Nuo 2008 metų pradžios iki 2010 metų pradžios probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo 2,3 procento. 2008 metais buvo stebimas ir neigiamas tarptautinės ir vidinės migracijos saldas (-84); 2009 metais būklė šiek tiek pagerėjo – iš probleminės teritorijos išvyko 67 gyventojais daugiau nei atvyko (palyginti su 2008 metais, migracijos saldas sumažėjo, tačiau išliko neigiamas). Neigiamos migracijos tendencijos ir tai, kad mažėja 0–15 metų gyventojų, rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

7. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumui didelę įtaką turi infrastruktūros būklė. 2010 metų pradžioje čia buvo 206 daugiabučiai gyvenamieji namai. Šie namai pastatyti iki 1993 metų, todėl daugelis jų pasenę. Vykdant savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2008–2010 metų programą, buvo renovuoti 4 daugiabučiai gyvenamieji namai, arba 1,9 procento visų probleminėje teritorijoje esančių daugiabučių gyvenamųjų namų.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) probleminėje teritorijoje nuo 2007 iki 2009 metų padaugėjo 26,3 procento (nuo 114 asmenų (šeimų) 2007 metais iki 144 asmenų (šeimų) 2009 metais). 2009 metų pabaigoje socialinio būsto fondą probleminėje teritorijoje sudarė 179 būstai (su bendrabučių kambariais). Nors socialinio būsto poreikis kasmet vis auga, socialinių būstų nuo 2007 iki 2009 metų 8-iais sumažėjo (pripažinti netinkamais naudoti, avarinės būklės ir kita).

9. Savivaldybei 2009 metais priklausė 37 visuomeniniai pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Renovuota 18,9 procento šių pastatų (7 pastatai). Šiuo metu renovuojami dar 4 visuomeniniai pastatai.

10. Bendras kelių ilgis probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 942 kilometrai, patobulintos dangos kelių ilgis siekė 92 kilometrus (9,8 procento visų šios teritorijos kelių).

11. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2009 metais buvo 10,3 procento. Šiuo metu šalyje nedarbo lygis yra didžiausias nuo 2002 metų, probleminės teritorijos nedarbo lygio atotrūkis nuo šalies vidurkio taip pat gana didelis: vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 9,6 procento viršijo šalies rodiklį (9,4 procento). Išliko didelis ilgalaikis nedarbas – savivaldybėje registruoti 123 ilgalaikiai bedarbiai.

12. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 4,7 procento, t. y. 2,1 karto didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento).

13. Probleminės teritorijos kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės, 2010 metų pradžios duomenimis, atstovavo 11 282 probleminės teritorijos kaimo gyventojams (63 procentams visų probleminės teritorijos kaimo gyventojų). Šių bendruomenių įtaka ekonominei ir infrastruktūros plėtrai kol kas nedidelė, tačiau jų vaidmuo savivaldos procesuose vis reikšmingesnis. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus dar aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

14. 2009 metų pabaigos duomenimis, vienam probleminės teritorijos gyventojui teko 55 litai tiesioginių užsienio investicijų (vos 0,5 procento 2009 metų pabaigos šalies vidurkio). Materialinių investicijų vienam probleminės teritorijos gyventojui 2009 metais teko 1 596 litai. Šis rodiklis siekė 38,6 procento šalies vidurkio.

15. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, palyginti didelis ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas lemia tai, kad vienas pagrindinių teritorinę socialinę sanglaudą atspindinčių rodiklių – vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug didesnis už šalies vidurkį.

 

 

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

16. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais:

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai yra šie:

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus.

 

IV. SIEKIAMI REZULTATAI (vertinimo kriterijai)

 

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai):

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo:

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 9,6 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 113,6 procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai):

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio:

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio:

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

21.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos plėtros uždavinius:

22.1. Jonavoje bus įgyvendintas vienas kompleksinės urbanistinės plėtros projektas (2008–2010 metais tokie projektai nevykdyti);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs atitinkamai nuo 1,9 / 1,9 procento 2009 metais iki 46 / 46 procentų 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės 6,3 procento (nuo 144 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 135 asmenų (šeimų) 2013 metais);

22.4. 4 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais tokie projektai nevykdyti);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, padaugės 10 procentų (nuo 11 282 gyventojų 2009 metais iki 12 410 gyventojų 2013 metais);

22.6. patobulintos dangos padaugės 1 procentu (nuo 92 kilometrų 2009 metais iki 395,2 kilometro 2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų išaugs 15,8 procento (nuo 19 procentų 2009 metais iki 22 procentų 2013 metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 22,2 procento (nuo 257 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 200 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės 3,1 karto (nuo 24 procentų 2009 metais iki 75 procentų 2013 metais).

 

 

V. programos įgyvendinimas

 

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

 

 

––––––––––––––––––––

 


 

Lazdijų rajono savivaldybės – probleminės
teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos
priedas

 

Lazdijų RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

 

Tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

 

 

 

 

 

1.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą

 

 

 

 

 

1.1.

Kompleksiškai plėtoti Lazdijų miesto teritorijos, esančios tarp Dainavos ir Vytauto gatvių, ir teritorijos, esančios tarp Kauno, Senamiesčio, Nepriklau­somybės, Seinų, Gustaičio, Vilniaus, Sodų, Dzūkų gatvių, infrastruktūrą: įrengti mažosios architektūros formas (vaikų žaidimo aikšteles, pastatyti suoliukus, šiukšliadėžes ir panašiai), žaliąsias zonas, lietaus kanalizaciją, sutvarkyti aikštes, šaligatvius ir gatves, apšvietimą, tvarkyti parkus, gėlynus, pastatų fasadus, kitą viešąją infrastruktūrą

3 000 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 2 550, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 225, savivaldybės biudžetas – 225)

1 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas – 75)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.2.

Plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą Lazdijų rajono savivaldybėje

1 646,06 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 399,15, savivaldybės biudžetas – 246,91)

Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.3.

Plėtoti ekologinį turizmą Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione

3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.4.

Gerinti vandens telkinių būklę – išvalyti ir sutvarkyti Baltajo ežero dalį

190 (iš jų ES struktūriniai fondai – 161,5, savivaldybės biudžetas – 28,5)

Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.5.

Tvarkyti užterštas teritorijas Lazdijų rajono savivaldybėje

300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

Aplinkos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.6.

Plėsti kelių infrastruktūrą Lietuvos ir Lenkijos pasienyje

6 100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 185, savivaldybės biudžetas – 915)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.7.

Modernizuoti ir plėtoti Lazdijų rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą

4 300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 655, savivaldybės biudžetas – 645)

Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.8.

Plėtoti kultūrines industrijas Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione – tobulinti jas Lazdijų rajono savivaldybėje ir sudaryti darnios pasienio regiono plėtros sąlygas

367 (iš jų ES struktūriniai fondai – 311,95, savivaldybės biudžetas – 55,05)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.9.

Modernizuoti ir pritaikyti Lazdijų hipodromą turizmo paslaugoms kompleksiškai teikti, įgyvendinant projektą „Lazdijų hipodromo modernizavimas ir pritaikymas kompleksiniam turizmo paslaugų teikimui“

3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

1 239,89 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 053,91, savivaldybės biudžetas – 185,98)

Ūkio ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.10.

Plėtoti Lazdijų rajono savivaldybėje Lietuvos ežeryno vandens trasas

200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

82 (iš jų ES struktūriniai fondai – 69,7, savivaldybės biudžetas – 12,3)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.11.

Kapitališkai suremontuoti Lazdijų kultūros centrą ir atnaujinti materialinę bazę

200 (Valstybės investicijų programos lėšos)

200 (Valstybės investicijų programos lėšos)

200 (Valstybės investicijų programos lėšos)

Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų kultūros centras, Lazdijų rajono savivaldybė

2.

Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą