Suvestinė redakcija nuo 2018-09-01

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 45-2112, i. k. 1112250ISAK000V-326

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 102:2011 „ĮSTAIGA, VYKDANTI FORMALIOJO profesinIO mokymO PROGRAMĄ. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

 

2011 m. balandžio 7 d. Nr. V-326

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455) 16 straipsnio 1 dalimi:

1. T v i r t i n u Lietuvos higienos normą HN 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (pridedama).

2. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 5 d. įsakymą Nr. 475 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 102:2001 „Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 78-2734);

2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 475 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 102:2001 „Profesinio mokymo įstaigos. Higienos normos ir taisyklės“ patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 85-2994).

3. P a v e d u viceministrui pagal administravimo sritį kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.

4. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                           RAIMONDAS ŠUKYS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos

apsaugos ministro

2011 m. balandžio 7 d.

įsakymu Nr. V-326

 

LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 102:2011 „ĮSTAIGA, VYKDANTI FORMALIOJO profesinIO mokymO PROGRAMĄ. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ši higienos norma nustato pagrindinius įstaigų, įmonių ar kitų profesinio mokymo teikėjų, vykdančių formaliojo profesinio mokymo programas (toliau – įstaiga), mokymo ir ugdymo proceso organizavimo sveikatos saugos reikalavimus.

2. Ši higienos norma taikoma projektuojant, statant, rekonstruojant, remontuojant, įrengiant ir eksploatuojant įstaigų pastatus ar patalpas.

3. Šios higienos normos reikalavimai privalomi asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, įrengiantiems, naudojantiems įstaigų statinius ir (ar) patalpas, mokyklų steigėjams ir vadovams, kontroliuojančioms institucijoms.

4. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos atitinka teisės aktuose [12.1, 12.2] vartojamas sąvokas.

5. Įstaigoje turi būti sudaromos saugios mokymo sąlygos.

6. Įstaiga gali vykdyti veiklą tik gavusi leidimą-higienos pasą teisės akto [12.3] nustatyta tvarka.

7. Įstaigos patalpose gali būti vykdoma tik jos nuostatuose ar įstatuose numatyta veikla, taip pat kultūrinis ir neformalusis bendruomenės švietimas.

8. Įstaigose, vykdančiose pirminio profesinio mokymo programas, turi būti sudarytos sąlygos maitinimui organizuoti.

9. Įstaigose, vykdančiose pirminio profesinio mokymo programas kartu su pagrindinio ar vidurinio ugdymo programa, turi būti sudarytos sąlygos kūno kultūros pratyboms organizuoti.

10. Įstaigos darbuotojai gali dirbti tik teisės akto [12.4] nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą ir įgiję žinių higienos, o pedagoginiai darbuotojai – ir pirmosios pagalbos teikimo klausimais [12.5]. Asmens medicininė knygelė (sveikatos pasas) (forma Nr. F048/a [12.6]) ir sveikatos žinių atestavimo pažymėjimai ar jų kopijos laikomi įstaigoje vadovo nustatytoje vietoje.

11. Mokiniai iki 18 metų mokytis pagal pirminio profesinio mokymo programą priimami tik teisės akto [12.7] nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą ir pateikę įstaigai Stojančio į mokymo įstaigą ir įdarbinamo nepilnamečio medicininę pažymą (forma Nr. 086/a) [12.6]. Kitais metais ir vėliau įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad mokiniai iki 18 metų ugdymo procese dalyvautų tik teisės akto [12.7] nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-907, 2018-08-13, paskelbta TAR 2018-08-17, i. k. 2018-13169

 

II. NUORODOS

 

12. Teisės aktai, į kuriuos šioje higienos normoje pateiktos nuorodos:

12.1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853);

12.2. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627);

12.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. V-632 „Dėl Leidimų-higienos pasų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 86-4573);

12.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir šių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 41-1294; 2002, Nr. 73-3127);

12.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. V-69 „Dėl Privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programos, Privalomojo higienos įgūdžių mokymo programos ir Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 14-490);

12.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, 103-2972);

12.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365);

12.8. Neteko galios nuo 2018-09-01

Punkto naikinimas:

Nr. V-907, 2018-08-13, paskelbta TAR 2018-08-17, i. k. 2018-13169

 

12.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakymas Nr. V-450 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605);

12.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. V-555 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 75-2990);

12.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V-791 „Dėl Lietuvos higienos normų HN 50:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija. Didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose“ ir HN 51:2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausi leidžiami dydžiai ir matavimo reikalavimai darbo vietose“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 45-1490);

12.12. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. birželio 23 d. įsakymas Nr. 257 „Dėl techninių normų
TN 01:1998 patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr.
58-1631);

12.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-975 „Dėl Nuodingųjų medžiagų pagal jų toksiškumą sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 3-47);

12.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 10 d. įsakymas Nr. V-362 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 55-2162);

12.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymas Nr. V-455 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606);

12.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. liepos 8 d. įsakymas Nr. 358 „Dėl Biocidų autorizacijos ir registracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 79-3361);

12.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymas Nr. V-55 „Dėl Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 35-1362);

12.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. V-946 „Dėl Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židinių privalomojo aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 146-5336; 2010, Nr. 94-4974).

 

III. ĮSTAIGOS SKLYPAS

 

13. Jei įstaigos sklype yra kūno kultūros zona, ji turi būti įrengta iš tos įstaigos pastato pusės, kurioje nėra mokymo klasių ir mokymo kabinetų.

14. Jei įstaigos sklype yra futbolo aikštelė, universali aikštelė, skirta lengvosios atletikos rungtims bei kitoms komandinėms sporto šakoms (pvz.: krepšiniui, tinkliniui, sportiniams žaidimams), bėgimo takas, jie turi būti padengti saugia danga.

15. Įstaigos sklype esantys sporto įrenginiai turi būti patikimai sutvirtinti, techniškai tvarkingi, išdėstyti saugiu atstumu.

16. Tamsiu paros metu įstaigos darbo laiku įėjimas į įstaigos pastatą turi būti apšviestas.

 

IV. PATALPOS IR JŲ ĮRENGIMAS

 

17. Kiekvienoje mokymo dirbtuvėje gerai matomoje vietoje ir įstaigos sveikatos kabinete, jei sveikatos kabinetas neįrengtas – įstaigos vadovo nustatytoje vietoje turi būti įmonės pirmosios pagalbos rinkinys, kurio sudėtis ir apimtis turi atitikti teisės akto [12.9] reikalavimus. Įstaigoje turi būti paskirtas asmuo, atsakingas už pirmosios pagalbos rinkinio priežiūrą ir jo papildymą.

18. Įstaigoje, kurioje mokosi silpnaregiai mokiniai, laiptai, turėklai, grindų danga, durų pakraščiai turi būti kontrastingos spalvos.

19. Patalpos, kuriose vyksta teorinės pamokos, turi būti izoliuotos nuo patalpų, iš kurių sklinda triukšmas (sporto salės, muzikos kabineto, mokymo dirbtuvių ir pan.), taip pat nuo patalpų, iš kurių sklinda kvapai.

20. Triukšmas ir vibracija mokymo proceso metu mokymo klasėse ir kabinetuose, kuriuose vyksta teorinės pamokos, turi neviršyti teisės aktuose [12.10, 12.11] nustatytų ribinių dydžių.

21. Kiekvienam mokiniui mokymo klasėje turi būti numatyta ne mažesnė kaip 1,7 kv. m mokymosi vieta, o mokymo kabinete, kuriame atliekami chemijos, fizikos, biologijos laboratoriniai darbai, – 2,4 kv. m.

22. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose mokykliniai stalai ir kėdės turi atitikti mokinių ūgį, kad sėdinčių mokinių laikysena būtų taisyklinga.

23. Mokykliniai stalai klasėje statomi atsižvelgiant į pamokos organizavimo formą. Atstumai tarp stalų turi būti tokie, kad mokiniai netrukdomai galėtų atsistoti ir išeiti. Statant stalus eilėmis, atstumas nuo pirmųjų mokyklinių stalų iki lentos turi būti ne mažesnis kaip 2,6 m.

24. Sutrikusios klausos mokinio stalas turi būti vienvietis ir stovėti priešais mokytojo stalą, kad mokinys galėtų matyti mokytojo veidą, kai šis kalba. Sutrikusios klausos mokiniai turi sėdėti prie vienviečių stalų, kurie (specialioje klasėje) sustatomi puslankiu prieš mokytojo stalą. Aklasis mokinys turi sėdėti prie vienviečio stalo, pritaikyto vadovėliams Brailio raštu pasidėti ir rašymo priemonėms laikyti.

25. Reikalavimai įstaigoje esančių stacionarių kompiuterizuotų vietų įrengimui:

25.1. visi kompiuterio įrenginiai turi atitikti teisės akto [12.12] reikalavimus;

25.2. atstumas nuo monitoriaus ekrano iki mokinio akių turi būti ne mažesnis kaip 40 cm;

25.3. stacionari kompiuterizuota vieta turi būti suprojektuota ir įrengta taip, kad mokinys galėtų laisvai prie jos prieiti, turėtų pakankamai erdvės judėti bei kūno padėčiai keisti;

25.4. stalas ir jo paviršius turi būti toks, kad būtų galima patogiai išdėstyti monitorių, klaviatūrą ir kitus būtinus įrenginius, stalo paviršius turi būti matinis;

25.5. draudžiama prie vieno monitoriaus sėdėti daugiau kaip vienam mokiniui;

25.6. atstumas nuo vieno monitoriaus ekrano iki kito monitoriaus užpakalinio paviršiaus turi būti ne mažesnis kaip 2 m, tarp šoninių paviršių – ne mažesnis kaip 1,2 m.

26. Reikalavimai chemijos kabineto įrengimui:

26.1. turi būti užtikrinta nuolatinė ir efektyvi oro kaita;

26.2. darbai, kuriuos atliekant išsiskiria kenksmingos dujos ir (ar) garai, gali būti vykdomi tik traukos spintose. Priklausomai nuo to, su kokiomis cheminėmis medžiagomis dirbama, traukos spintose pro 15–20 cm pravertą traukos spintos sąvarą oro greitis turi būti:

26.2.1. ne mažesnis kaip 0,5 m/s, jeigu cheminės medžiagos neviršytina ribinė vertė yra didesnė nei 10 mg/m3;

26.2.2. 0,6–1,0 m/s, jeigu cheminės medžiagos neviršytina ribinė vertė yra 0,1–10 mg/m3;

26.2.3. 1,0–1,5 m/s, jeigu cheminės medžiagos neviršytina ribinė vertė mažesnė kaip 0,1 mg/m3;

26.3. laikomos ir naudojamos gali būti tik tos cheminės medžiagos, kurios reikalingos mokymui ir kurių laikymas ir naudojimas neprieštarauja teisės akto [12.13] reikalavimams. Cheminės medžiagos turi būti laikomos mokiniams neprieinamose vietose.

27. Reikalavimai mokymo dirbtuvių įrengimui:

27.1. įrenginiai turi būti statomi išlaikant saugius atstumus tarp jų ir taip, kad mokiniai galėtų laisvai prie jų prieiti;

27.2. turi būti įrengtos spintelės, lentynos ar stovai darbo įrankiams ir darbo drabužiams laikyti;

27.3. jeigu mokymo dirbtuvėse įrengimai kelia didesnį nei leidžiama triukšmą, įrengiamos triukšmą mažinančios priemonės. Nesant galimybių įrengti triukšmą mažinančių priemonių, mokiniai turi būti aprūpinami asmeninėmis klausos apsaugos priemonėmis.

28. Mokymo dirbtuvėse mokiniai turi dirbti su specialia jų ūgį atitinkančia apranga.

29. Užsiėmimų sporto salėje metu vienam mokiniui turi būti numatytas ne mažesnis kaip 8,5 kv. m plotas.

30. Sporto salėje neturi būti sugadintos įrangos ar pašalinių daiktų, galinčių kelti pavojų mokinių sveikatai.

31. Sporto salėse langai, šviestuvai ir radiatoriai turi būti apsaugomi specialia įranga.

32. Prie sporto salės atskirai moterims ir vyrams turi būti įrengti persirengimo kambariai, dušai ir tualetai. Persirengimo kambariai turi tiesiogiai jungtis su dušų patalpomis.

33. Persirengimo kambariuose turi būti įrengtos kabyklos arba spintelės drabužiams.

34. Įstaigos patalpose turi būti įrengti atskiri tualetai vyrams ir moterims. Naujai statomuose įstaigų pastatuose tualetai, atskirai vyrams ir moterims, įrengiami kiekviename pastato aukšte. Tualetų išorinės durys neturi būti priešais mokymo patalpų duris.

35. Tualetuose kabinos turi būti įrengiamos su uždaromis rakinamomis ar užkabinamomis durimis.

36. Tualeto patalpose turi būti praustuvai ir asmens higienos priemonių: tualetinio popieriaus, muilo, vienkartinių rankšluosčių (ar rankų džiovintuvas).

37. Naujai statomų ir rekonstruojamų įstaigų patalpų sanitarinių įrenginių skaičius priklauso nuo mokinių skaičiaus, tačiau turi būti ne mažiau kaip:

37.1. 1 unitazas dvidešimčiai moterų ir 1 praustuvas trisdešimčiai moterų;

37.2. 1 unitazas, 1 pisuaras ir 1 praustuvas trisdešimčiai vyrų;

37.3. 1 dušo ragelis penkių vietų persirengimo kambaryje prie sporto salės.

38. Visi sanitariniai įrenginiai turi būti veikiantys ir techniškai tvarkingi.

39. Grindų aukščio pokyčiai turi būti pažymėti įspėjamaisiais ženklais arba atitinkama spalva.

40. Įstaigos patalpų grindų danga turi būti neslidi, lygi, be plyšių, lengvai valoma drėgnu būdu ir atspari cheminiams valikliams bei dezinfekcijos priemonėms.

 

V. APŠVIETIMAS

 

41. Visose mokymo ir ugdymo patalpose turi būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Natūralios apšvietos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 proc. toliausiai nuo lango nutolusiame taške.

42. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose turi būti įrengtos žaliuzės (užuolaidos), apsaugančios nuo tiesioginių saulės spindulių.

43. Visose įstaigos patalpose turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas. Patalpų dirbtinės apšvietos mažiausios ribinės vertės pateiktos šios higienos normos 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Patalpų dirbtinio apšvietimo vertės

 

Patalpos pavadinimas

Apšvieta (lx), ne mažiau kaip

Paviršius, kuriam taikoma apšvieta

1. Mokymo klasė, mokymo kabinetas, skaitykla

300

Stalo horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų

2. Mokymo klasė, mokymo kabinetas

300

Klasės lentos vertikalus paviršius

3. Braižybos kabinetas

500

Stalo horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų

4. Braižybos kabinetas

500

Klasės lentos vertikalus paviršius

5. Informacinių technologijų kabinetas

300 (ne daugiau kaip 500)

Stalo horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų

6. Informacinių technologijų kabinetas

100 (ne daugiau kaip 250)

Monitoriaus vertikalus paviršius

7. Mokymo dirbtuvės

300

Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų

8. Sporto salė

200

Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų

9. Persirengimo kambariai, drabužinė, koridorius

100

Horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų

10. Laiptinė, tualetas, dušas

75

Horizontalus paviršius 0,5 m aukštyje nuo grindų

11. Sveikatos kabinetas

200

Stalo horizontalus paviršius 0,8 m aukštyje nuo grindų

 

44. Mokymo klasėse, mokymo kabinetuose, sporto salėje ir mokymo dirbtuvėse turi būti naudojamos liuminescencinės lempos, išskyrus atvejus, kai dėl technologinio proceso ypatumų liuminescencinių lempų negalima naudoti.

45. Bendram dirbtiniam apšvietimui naudojami šviestuvai turi tolygiai apšviesti patalpą.

46. Prie siuvimo mašinų ir mokymo dirbtuvėse, kuriose dirbama su mažesniais kaip 0,3 mm objektais, įrengiamas papildomas vietinis apšvietimas. Vietiniam apšvietimui gali būti naudojamos kaitinimo lempos.

47. Klasėje, kurioje mokosi silpnaregis mokinys, apšvietimas turi būti ne mažesnis kaip 500 lx. Esant gydytojo rekomendacijai, turi būti papildomai įrengtas vietinis apšvietimas.

 

VI. ŠILDYMAS IR VĖDINIMAS

 

48. Įstaigos pastate ar patalpose turi būti suprojektuotos ir įrengtos šildymo, vėdinimo ir (ar) oro kondicionavimo sistemos, kad įstaigos patalpose būtų galima palaikyti teisės akto [12.14] nustatytus oro kokybės ir šios higienos normos nustatytus mikroklimato parametrus.

49. Mokiniams skirtose įstaigos patalpose oro temperatūra šiltuoju metų laikotarpiu turi būti 18–28 C.

50. Įstaigos patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi atitikti 2 lentelėje ir šios higienos normos 51 punkte reglamentuotus dydžius.

 

2 lentelė. Patalpų oro temperatūros vertės

 

Eilės numeris

Patalpos pavadinimas

Oro temperatūra C

1.

Mokymo klasė, mokymo kabinetas, aktų salė

18–19

2.

Sporto salė

15–17

3.

Persirengimo kambarys prie sporto salės

20-21

4.

Dušas prie sporto salės

25-26

5.

Tualetas

18–19

6.

Sveikatos kabinetas

21–23

7.

Koridorius, laiptinė

16–18

 

51. Mokymo dirbtuvių, kuriose vykdomos pratybos, kurių metu nereikia didelės fizinės įtampos (sėdima, stovima, vaikštoma), oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu turi būti 18–20 C, mokymo dirbtuvių, kuriose vykdomos pratybos, kurių metu reikia vidutinės ar didelės fizinės įtampos (stovima, vaikštoma, kilnojami sunkesni kaip 1 kg masės daiktai), patalpų oro temperatūra turi būti 16–18 C.

52. Nevykstant pamokoms oro temperatūra šaltuoju metų laikotarpiu įstaigos patalpose turi būti ne žemesnė kaip 15 °C.

53. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose oro drėgnis turi būti 35–60 proc., mokymo dirbtuvėse – ne daugiau kaip 75 proc.

54. Įstaigos patalpose oro judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne didesnis kaip 0,15 m/sek., šiltuoju – ne didesnis kaip 0,25 m/sek.

55. Temperatūros skirtumas 1,1 m ir 0,1 m aukštyje nuo grindų įstaigos patalpose turi būti ne didesnis kaip 3 °C.

56. Mokiniams skirtose įstaigos patalpose su natūraliu apšvietimu turi būti natūralaus vėdinimo per atidaromus langus galimybė.

57. Mokymo dirbtuvėse prie staklių ir mechanizmų, kuriais dirbant išsiskiria šiluma ir dulkės, turi būti numatyta vietinė ištraukiamoji ventiliacija.

 

VII. VANDENS TIEKIMAS

 

58. Tiekiamas geriamasis vanduo turi atitikti teisės akto [12.15] reikalavimus.

59. Šaltas vanduo turi būti tiekiamas chemijos kabinete prie demonstravimo ir laboratorinių stalų. Karštas ir šaltas vanduo turi būti tiekiamas į tualetus, ir jeigu įstaigoje įrengtos, į maisto tvarkymo patalpas, praustuves prie valgyklos, dušines, sveikatos kabinetą, mokymo dirbtuves.

60. Iš karšto vandens čiaupų ištekančio vandens temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 50 °C ir ne aukštesnė kaip 60 °C.

 

VIII. PATALPŲ IR ĮRENGINIŲ PRIEŽIŪRA

 

61. Įstaigos patalpos, įrenginiai ir kitas inventorius turi būti švarūs.

62. Valgykloje stalai turi būti valomi švaria drėgna šluoste po kiekvieno maitinimo. Indai ir įrankiai turi būti plaunami naudojant tik indams plauti skirtas plovimo priemones.

63. Tualetų, dušų patalpos ir įrenginiai turi būti valomi ir dezinfekuojami pagal įstaigoje nustatytą patalpų priežiūros tvarką.

64. Valymo ir dezinfekcijos priemonės turi būti naudojamos pagal paskirtį ir gamintojų nurodytas naudojimo instrukcijas.

65. Patalpoms ir įrangai dezinfekuoti naudojamos teisės akto [12.16] nustatyta tvarka įteisintos dezinfekcijos priemonės.

66. Tualetams, dušams ir kitoms patalpoms valyti naudojamas atskiras paženklintas valymo inventorius. Tualetų, dušų valymo inventorius laikomas atskirai nuo kitų patalpų valymo inventoriaus.

67. Patalpose turi nebūti graužikų ir kitų buitinių kenkėjų. Kenkėjų kontrolė turi būti vykdoma teisės akto [12.17] nustatyta tvarka.

68. Privalomasis aplinkos kenksmingumo pašalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) atliekamas teisės akto [12.18] nustatyta tvarka.

69. Patalpose esant mokinių draudžiama atlikti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) ar paprastojo remonto darbus. Įstaigos patalpos, kuriose atliekami paprastojo remonto darbai, turi būti izoliuojamos nuo kitų patalpų.

 

 

IX. MOKYMO PROCESO HIGIENA

 

70. Mokiniams, kurie mokosi pagal pirminio profesinio mokymo programas, skirtas pagrindinio išsilavinimo neturintiems asmenims, per dieną negali būti daugiau kaip 7, o mokiniams, kurie mokosi pagal pirminio profesinio mokymo programas, skirtas pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą turintiems asmenims, ar tęstinio profesinio mokymo programas – 8 pamokos.

71. Mokyklos vadovas užtikrina, kad laikas, skirtas atlikti namų užduotis mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas, suteikiančias galimybę įgyti pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, per savaitę neviršytų 13 val.

72. Maksimali mokinio veiklos trukmė, išskyrus praktinio mokymo pratybas, be pertraukos neturi viršyti 45 min., praktinių pratybų trukmė – 90 min. Asmenims, kurie mokosi pagal tęstinio profesinio mokymo programas, teorinio mokymo trukmė be pertraukos neturi viršyti 90 min. Šiame punkte nustatyta veiklos trukmė gali būti keičiama specialiųjų poreikių mokiniams, atsižvelgiant į jų ugdymosi poreikius.

73. Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas organizuojamas atsižvelgiant į specialiųjų poreikių mokinių ugdymosi poreikius, įstaigos specialiojo ugdymo komisijos, specialiojo pedagogo rekomendacijas.

74. Pertraukų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 10 min. Būtina viena ilgoji – ne trumpesnė kaip 30 min. – pertrauka arba dvi pertraukos po 20 min., skirtos pietums.

75. Kūno kultūros pratybos lauke gali būti organizuojamos esant ne žemesnei nei – 8 °C temperatūrai, mokiniams vilkint tinkamą sportinę aprangą ir avint tinkamą avalynę. Lyjant, sningant, esant nepatenkinamoms sąlygoms sporto aikštynuose (šlapiai ir (ar) slidžiai aikštelių paviršiaus dangai) kūno kultūros pratybos negali vykti lauke.

 

_________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-907, 2018-08-13, paskelbta TAR 2018-08-17, i. k. 2018-13169

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. balandžio 7 d. įsakymo Nr. V-326 „Dėl Lietuvos higienos normos 102:2011 „Įstaiga, vykdanti formaliojo profesinio mokymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo