Suvestinė redakcija nuo 2016-09-01

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 128-6567, i. k. 110207CISAK1-01-135

 

STUDIJŲ KOKYBĖS VERTINIMO CENTRO DIREKTORIAUS

ĮSAKYMAS

 

DĖL AUKŠTOSIOS MOKYKLOS VEIKLOS VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2010 m. spalio 25 d. Nr. 1-01-135

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 1317 „Dėl aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo ir aukštųjų mokyklų akreditavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 113-5760) 2.2 punktu,

tvirtinu Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodiką (pridedama).

 

 

Direktorius                                                                        Artūras Grebliauskas

 

 


PATVIRTINTA

Studijų kokybės vertinimo centro

direktoriaus 2010 m. spalio 25

įsakymu Nr. 1-01-135

 

AUKŠTOSIOS MOKYKLOS VEIKLOS VERTINIMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodika (toliau vadinama – Metodika) nustato aukštosios mokyklos veiklos savianalizės suvestinės (toliau vadinama – savianalizės suvestinė) rengimo tvarką, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos (toliau – Įgaliota institucija) organizuojamo aukštųjų mokyklų išorinio veiklos vertinimo (toliau – vertinimas) eigą bei procedūras, vertinamąsias sritis ir kriterijus.

2. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu (Žin., 2009, Nr. 54-2140), įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. 1317 ( Žin., 2010 Nr. 113-5760) nuostatas, kitais aukštųjų mokyklų veiklą ir vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais bei Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis.

3. Vertinimas remiasi aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo rezultatais, tikslinio vertinimo rezultatais, savianalizės suvestine, kitais aukštosios mokyklos dokumentais, vizito į aukštąją mokyklą metu gautais duomenimis, ankstesnio vertinimo išvadomis bei rekomendacijomis ir duomenimis apie rekomendacijų įgyvendinimo eigą ir rezultatus, taip pat kita informacija apie aukštosios mokyklos veiklą.

4. Vertinimo tikslas – sukurti prielaidas aukštosios mokyklos veiklai gerinti, skatinti jos kokybės kultūrą, teikti rekomendacijas dėl aukštosios mokyklos veiklos plėtros.

 

II. VERTINIMO PRINCIPAI, SRITYS IR KRITERIJAI

 

5. Aukštosios mokyklos veiklos savianalizė ir vertinimas grindžiami šiais principais:

5.1. autonomijos ir atskaitomybės – atsižvelgiama į aukštosios mokyklos autonomijos ir socialinės atsakomybės dermę;

5.2. kontekstualumo – atsižvelgiama į aukštosios mokyklos misijos, strategijos bei veiklos sąlygų ypatumus;

5.3. visuminio požiūrio – atsižvelgiama į vertinamųjų sričių tarpusavio sąveiką ir dermę;

5.4. suinteresuotų šalių dalyvavimo – studijų sistemos suinteresuotų šalių atstovai (studentai, dėstytojai, darbdaviai, kiti socialiniai partneriai) įtraukiami į savianalizės atlikimo ir vertinimo procedūras;

5.5. vidinio ir išorinio kokybės užtikrinimo vienovės – vidinio studijų kokybės užtikrinimo sistema ir išorinis vertinimas grindžiami tarpusavyje derančiais principais bei viešai skelbiamais kriterijais ir jų pagrindu aukštosios mokyklos nusistatytais kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais;

5.6. tęstinumo – vertinant aukštosios mokyklos veiklą atsižvelgiama ir į ankstesnio vertinimo bei tolesnės veiklos rezultatus.

6. Vertinimo metu aukštosios mokyklos veikla įvertinama pagal šias vertinamąsias sritis:

6.1. strateginis valdymas;

6.2. studijos ir mokymasis visą gyvenimą;

6.3. mokslo ir (arba) meno veikla;

6.4. poveikis regionų ir visos šalies raidai.

7. Vertinant aukštosios mokyklos 6.2–6.4 veiklos sritis, analizuojamos ir įvertinamos jų sąsajos su atitinkamais strateginio valdymo (6.1) komponentais.

8. Strateginio valdymo kriterijai – strateginio veiklos plano tinkamumas, jo įgyvendinimo užtikrinimas ir viešinimas bei valdymo veiksmingumas.

8.1. Siekiant įvertinti, ar strateginis veiklos planas yra tinkamas ir ar užtikrinamas jo sėkmingas įgyvendinimas ir viešinimas, analizuojama:

8.1.1. strateginio veiklos plano atitiktis aukštosios mokyklos misijai, šalies mokslo ir studijų politikos strateginiams dokumentams, Europos aukštojo mokslo erdvės ir Europos mokslinių tyrimų erdvės nuostatoms;

8.1.2. strateginio veiklos plano komponentų (esamos situacijos analizės, strateginių krypčių ir tikslų, uždavinių, įgyvendinimo priemonių, išteklių, numatomų rezultatų) pagrįstumas ir dermė;

8.1.3. strateginio plano įgyvendinimo kiekybinių bei kokybinių rodiklių pagrįstumas ir išsamumas;

8.1.4. strateginio veiklos plano įgyvendinimo stebėsenos procedūrų tinkamumas;

8.1.5. informacijos, teikiamos steigėjams, juridinio asmens dalyviams, akademinei bendruomenei ir visuomenei, apie strateginio plano įgyvendinimą, pakankamumas.

8.2. Siekiant įvertinti, ar aukštosios mokyklos valdymas yra veiksmingas, analizuojama:

8.2.1. vidinio kokybės užtikrinimo sistema, kuri apima:  kokybės užtikrinimo politiką, jos planavimą, įgyvendinimą, tobulinimą; suteikiamų kvalifikacijų atitiktį nacionalinei ir Europos kvalifikacijų sandarai; studijų programų kokybės vertinimą;  veiksmingos paramos studentams užtikrinimą; duomenų kaupimą, analizavimą, panaudojimą ir viešinimą; užsienio kvalifikacijų, dalinių studijų ir ankstesnio neformalaus ir savaiminio mokymosi pripažinimą;

8.2.2. struktūros pokyčių atitiktis studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir (arba) meno veiklos poreikiams;

8.2.3. procesų valdymas – sprendimų priėmimo veiksmingumas, atsakomybės pasiskirstymas ir atskaitomybė, išteklių paskirstymas, vidinių ir išorinių socialinių dalininkų įtraukimas, orientavimasis į strateginius tikslus ir rezultatus;

8.2.4. žmonių išteklių valdymas – poreikių analizė, atitiktis strateginio plano įgyvendinimui, įdarbinimo procedūrų aiškumas ir skaidrumas, akademinio, administracinio ir pagalbinio personalo kompetencijų tobulinimas;

8.2.5. pokyčių valdymas (procesų optimizavimas) – procesų kokybės analizė, tobulinimo prielaidos, rizikų analizė;

8.2.6. materialiųjų išteklių (infrastruktūros) valdymas;

8.2.7. aukštosios mokyklos lėšų planavimas ir panaudojimo racionalumas, atsižvelgiant į aukštosios mokyklos veiklos tikslus;

8.2.8. vidinio ir išorinio vertinimo rezultatų panaudojimas tobulinant aukštosios mokyklos valdymą;

8.2.9. vertinimo išvadų ir sprendimų skelbimas, informacijos apie aukštosios mokyklos veiklą (siūlomos naujos studijų programos ir jų atrankos kriterijai, numatomi šių programų studijų rezultatai, jas baigus suteikiamos kvalifikacijos, dėstymo, studijavimo ir pasiekimų vertinimo procedūros, sėkmingai baigusių studijas studentų skaičius ir mokymosi galimybių studentams teikimas bei informacija apie absolventų įsidarbinamumą);

8.2.10. akademinės etikos nuostatos ir jų įgyvendinimo užtikrinimo procedūros, studentų apeliavimo procedūrų įgyvendinimas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-67, 2016-07-22, paskelbta TAR 2016-07-25, i. k. 2016-21003

 

9. Studijų ir sąlygų mokymuisi visą gyvenimą vertinimo kriterijai – jų atitiktis Lietuvos aukštajam mokslui keliamiems reikalavimams ir dermė su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis.

9.1. Siekiant įvertinti, ar studijų ir mokymosi visą gyvenimą sąlygos yra tinkamos, analizuojama:

9.1.1. studijų programų (taip pat ir jungtinių) ir mokymosi visą gyvenimą teikiamų kvalifikacijų atitiktis institucijos misijai ir strateginiams dokumentams bei valstybės ūkio, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikiams;

9.1.2. mokymosi visą gyvenimą formų bei sąlygų įvairovė;

9.1.3. absolventų įsidarbinamumo ir karjeros stebėsenos sistema ir jos panaudojimas studijų tobulinimui;

9.1.4. bendradarbiavimas su akademiniais, socialiniais ir verslo partneriais bei jų poveikis aukštosios mokyklos studijų (įskaitant ketinamų vykdyti studijų programų rengimą, vykdomų studijų programų tobulinimą) ir mokymosi visą gyvenimą veiklai.

9.2. Siekiant įvertinti studijų ir mokymosi visą gyvenimą sąlygų dermę su Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis bei su aukštuoju mokslu susijusiais Europos Sąjungos dokumentais, analizuojama:

9.2.1. aukštosios mokyklos strateginių dokumentų studijų ir mokymosi visą gyvenimą srityje atitiktis Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatoms bei su aukštuoju mokslu susijusiems Europos Sąjungos dokumentams;

9.2.2. dėstytojų ir studentų (išvykstančiųjų ir atvykstančiųjų) tarptautinio judumo dinamika ir poveikis aukštosios mokyklos veiklai;

9.2.3. studijų įgyvendinimas, į studentus orientuoto mokymo užtikrinimas (sąlygų studentams pasirinkti mokymosi kelius, siekiant, kad jie taptų atsakingi už savo studijas, sudarymas; nuolatinis studijų proceso peržiūrėjimas ir įvertinimas; studentų įtraukimas į visus studijų programos kūrimo, įgyvendinimo ir vertinimo lygius, tinkamų studijų ir vertinimo metodų parinkimas ir kt.);

9.2.4. studentų priėmimo tvarka ir rezultatai, studentų pažanga, studijų pripažinimo ir baigimo dokumentų išdavimas;

9.2.5.vidinio ir išorinio vertinimo rezultatų panaudojimas tobulinant vykdomas studijas ir mokymosi visą gyvenimą sąlygas;

9.2.6. galimybės dėstytojams tobulinti pedagogines kompetencijas, į studijų rezultatus orientuotų naujovių ir naujų technologijų naudojimo skatinimas;

9.2.7. užsienio kvalifikacijų ir dalinių studijų pripažinimo procedūros ir praktika bei jų atitiktis Europos Tarybos ir UNESCO kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu, pripažinimo Europos regiono valstybėse konvencijos (Lisabonos pripažinimo konvencijos), ratifikuotos Lietuvos Respublikos 1998 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. VIII-891, principams; neformalaus ir savaiminio mokymosi pripažinimo procedūros ir praktika bei jų atitiktis nacionalinių ir tarptautinių dokumentų nuostatoms.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-67, 2016-07-22, paskelbta TAR 2016-07-25, i. k. 2016-21003

 

10. Mokslo (taikomųjų mokslinių tyrimų) ir (arba) meno veiklos vertinimo kriterijai – jos tinkamumas ir tarptautiškumas bei dermė su Europos tyrimų erdvės nuostatomis.

10.1. Siekiant įvertinti, ar mokslo (taikomųjų mokslinių tyrimų) ir (arba) meno veikla yra tinkama, analizuojama:

10.1.1. mokslo (taikomųjų mokslinių tyrimų) ir (arba) meno veiklos atitiktis institucijos misijai ir strateginiams dokumentams;

10.1.2. mokslo (taikomųjų mokslinių tyrimų) ir (arba) meno veiklos (taip pat ir trečios pakopos programų) atitiktis valstybės ir (arba) regiono ūkio, kultūros ir socialinės raidos prioritetams;

10.1.3. akademinių, socialinių ir verslo partnerių poveikis aukštosios mokyklos mokslo (taikomųjų mokslinių tyrimų) ir (arba) meno veiklai.

10.2. Siekiant įvertinti universitetų mokslo ir (arba) meno veiklos tarptautiškumą bei dermę su Europos tyrimų erdvės nuostatomis, analizuojama:

10.2.1. aukštosios mokyklos strateginių dokumentų mokslo ir (arba) meno veiklos srityje atitiktis Europos tyrimų erdvės prioritetams;

10.2.2. dalyvavimas tarptautiniuose mokslo ir (arba) meno projektuose;

10.2.3. tyrėjų ir (arba) menininkų tarptautinis judumas, vizituojančiųjų tyrėjų ir (arba) menininkų poveikis aukštosios mokyklos mokslo ir (arba) meno veiklai.

10.2.4. vidinio ir išorinio vertinimo rezultatų panaudojimas tobulinant mokslo ir (arba) meno veiklą.

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-67, 2016-07-22, paskelbta TAR 2016-07-25, i. k. 2016-21003

 

Punkto pakeitimai:

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

 

11. Poveikio regionų ir visos šalies raidai kriterijus – aukštosios mokyklos indėlio ir poveikio raidai (ūkio, kultūros, socialiniu, aplinkos apsaugos aspektu) tinkamumas ir veiksmingumas. Poveikio raiškos formos gali būti įvairios (neapsiribojant toliau įvardintomis): taikomieji tyrimai ir (arba) mokslinių tyrimų rezultatų perteikimas verslo įmonėms, valstybės institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms; mokslo (meno) populiarinimas, moderniosios kultūros ir kultūros paveldo sklaida; veikla, orientuota į socialinės atskirties grupes, institucijos viduje ir išorėje; aplinkos apsauga ir išteklių tausojimas ir kiti praktiniai projektai aukštojoje mokykloje ir vietos bendruomenėje. Vertinant poveikį regionų ir visos šalies raidai, analizuojama:

11.1. poveikio priemonių numatymas institucijos misijoje ir strateginiuose dokumentuose;

11.2. konkrečių poveikio priemonių įgyvendinimo veiksmingumas;

11.3. poveikio atitiktis valstybės ir (arba) regiono ūkio, kultūros ir socialinės raidos prioritetams;

11.4. aktualių regionams ir visos šalies raidai temų įtraukimas į studentų praktikas ir baigiamuosius darbus;

11.5. akademinio ir administracijos personalo visuomeninis aktyvumas ir pripažinimas (įskaitant veiklą profesinėse renkamose institucijose – tarybose, komitetuose, strateginių dokumentų rengimo darbo grupėse, dalyvavimą asociacijose, tiesiogiai nesusijusiose su profesine veikla).

11.6. vidinio ir išorinio vertinimo rezultatų panaudojimas tobulinant poveikio regionų ir visos šalies raidai veiklos sritį.

Papildyta papunkčiu:

Nr. V-67, 2016-07-22, paskelbta TAR 2016-07-25, i. k. 2016-21003

 

III. SAVIANALIZĖ IR JOS SUVESTINĖS RENGIMAS

 

12. Aukštoji mokykla atlieka savianalizę ir parengia savianalizės suvestinę.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-67, 2016-07-22, paskelbta TAR 2016-07-25, i. k. 2016-21003

 

13. Aukštoji mokykla atlieka savianalizę nusistatyta tvarka, atsižvelgdama į vertinimo tikslą, uždavinius ir vertinamąsias sritis.

14. Įgaliota institucija pagal poreikį konsultuoja aukštąją mokyklą savianalizės suvestinės rengimo klausimais.

15. Savianalizės suvestinė turi atskleisti aukštosios mokyklos gebėjimą analizuoti ir kritiškai vertinti savo veiklą bei numatyti jos tobulinimo perspektyvą. Savianalizės suvestinėje pateikiami teiginiai turi būti pagrindžiami kiekybiniais ir kokybiniais įrodymais. Joje turėtų būti tikslingai pateikta išoriniam vertinimui reikalinga informacija.

16. Savianalizės suvestinės dalys yra šios: įžanga, aukštosios mokyklos veiklos analizė pagal vertinamąsias sritis, priedai.

17. Savianalizės suvestinėje analizuojama aukštosios mokyklos veikla pagal pateikiamus paskutinių šešerių metų duomenis. Jei organizuojamas pakartotinis vertinimas, Savianalizės suvestinėje analizuojami paskutinių dvejų metų duomenys. Jei aukštoji mokykla veiklą vykdo trumpiau, analizuojami viso aukštosios mokyklos veiklos laikotarpio duomenys.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

Nr. V-67, 2016-07-22, paskelbta TAR 2016-07-25, i. k. 2016-21003

 

18. Aukštoji mokykla pateikia Įgaliotai institucijai prašymą įvertinti aukštosios mokyklos veiklą ir savianalizės suvestinę. Pateikiama po 1 spausdintą savianalizės suvestinės egzempliorių lietuvių ir anglų kalbomis bei elektronine forma (DOC arba PDF tipo dokumente) elektroniniu paštu arba kompiuterinėje laikmenoje.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-67, 2016-07-22, paskelbta TAR 2016-07-25, i. k. 2016-21003

 

19. Įgaliota institucija įvertina, ar aukštosios mokyklos pateikta savianalizės suvestinė parengta pagal Metodikoje nustatytus reikalavimus, ir informuoja aukštąją mokyklą apie reikalingas pataisas per 20 dienų nuo savianalizės suvestinės gavimo dienos.

20. Gavusi informaciją apie neatitikimus, aukštoji mokykla ne vėliau kaip per 20 dienų nuo informacijos gavimo dienos Įgaliotai institucijai pateikia pataisytą savianalizės suvestinę.

21. Likus ne mažiau kaip 2 savaitėms iki vizito į aukštąją mokyklą, aukštoji mokykla gali pateikti informaciją apie esminius pasikeitimus aukštojoje mokykloje, įvykusius po savianalizės suvestinės pateikimo Įgaliotai institucijai.

 

IV. IŠORINIO VERTINIMO PROCEDŪROS

 

I. BENDRIEJI PRINCIPAI

 

22. Išorinį aukštosios mokyklos vertinimą atlieka Įgaliotos institucijos sudaroma ekspertų grupė.

23. Ekspertų grupės darbą organizuoja ekspertų grupės vadovas. Jis pirmininkauja ekspertų grupės posėdžiams, numato ekspertų grupės narių veiklos funkcijas, atsako už visos grupės darbo rezultatus.

24. Ekspertų grupės darbą koordinuoja Įgaliotos institucijos paskirtas darbuotojas arba valstybės tarnautojas.

25. Atlikdami aukštosios mokyklos išorinį vertinimą, ekspertai vadovaujasi šiais etikos principais:

25.1. Objektyvumo principas. Ekspertas sąžiningai siekia vertinimo tikslų ir objektyviai atlieka aukštosios mokyklos vertinimą. Ekspertas, išreikšdamas savo nuomonę, formuluodamas išvadas ir priimdamas sprendimus, remiasi faktais, tikslia informacija, taip pat savo kompetencija.

25.2. Nešališkumo principas. Ekspertas vertinimo metu veikia nepriklausomai, neatstovauja jokios institucijos, neturi interesų vertinamojoje institucijoje ir yra nešališkas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-67, 2016-07-22, paskelbta TAR 2016-07-25, i. k. 2016-21003

 

25.3. Pagarbos vertinimo dalyviams principas. Vertinimo metu ekspertas elgiasi profesionaliai, mandagiai, nepiktnaudžiauja eksperto padėtimi, nenaudoja finansinio, psichologinio ar kitokio spaudimo. Vertinimo dalyvius ekspertas priima kaip gebančius atsakyti už savo veiklą, todėl įvardydamas aukštosios mokyklos stiprybes ir trūkumus vengia patarimų, nurodančių, eksperto nuomone, geriausius sprendimo būdus.

25.4. Konfidencialumo principas. Visa su vertinimu susijusi informacija (posėdžiuose nagrinėjami klausimai bei kitų vertinimo dalyvių išsakomos nuomonės, savianalizės suvestinė bei papildomi vertinimui pateikti dokumentai) yra naudojama tik vertinimo tikslams ir negali būti atskleidžiama kitais tikslais.

25.5. Bendradarbiavimo principas. Dirbdamas grupėje ekspertas siekia bendrų tikslų su kitais grupės nariais, laiku atlieka jam grupėje priskirtas užduotis. Bendraudamas su aukštąja mokykla ekspertas stengiasi pagelbėti aukštajai mokyklai kelti kokybės kultūrą ir siekia abipusio supratimo.

26. Ekspertai, nesilaikantys etikos principų ir užduoties reikalavimų, savo veikla ar neveikimu diskredituojantys Įgaliotą instituciją, nušalinami nuo vertinimo su ekspertais sudarytoje sutartyje numatyta tvarka.

 

II. PASIRENGIMAS VERTINIMUI

 

27. Įgaliota institucija ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki vertinimo pradžios paskelbia aukštųjų mokyklų savianalizės suvestinės pateikimo ir veiklos vertinimo terminus.

28. Įgaliota institucija ir aukštoji mokykla suderina vertinimo sąlygas, terminus.

29. Ekspertų grupė sudaroma vadovaujantis Įgaliotos institucijos iš anksto viešai paskelbtais ekspertų grupės sudarymo principais.

30. Įgaliota institucija aukštąją mokyklą apie ekspertų grupės sudėtį informuoja faksu arba elektroniniu paštu. Aukštoji mokykla per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie numatomą ekspertų grupės sudėtį gavimo dienos gali argumentuotai siūlyti pakeisti numatomos ekspertų grupės narį (-ius). Įgaliota institucija gautas pastabas svarsto ir apie priimtą sprendimą informuoja aukštąją mokyklą. Tuo atveju, jei per šiame punkte nustatytą terminą aukštoji mokyklą nepateikė siūlymo dėl ekspertų grupės sudėties keitimo, laikoma, kad aukštoji mokykla ekspertų grupės sudėčiai pritarė.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

 

301. Įgaliota institucija, sudariusi ekspertų grupę ir nustačiusi vizito į aukštąją mokyklą datą, suderina su realiuosius išteklius vertinančia institucija realiųjų išteklių rezultatų pateikimo terminus.

Papildyta punktu:

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

 

31. Įgaliota institucija organizuoja ekspertų mokymus, kurių metu padeda ekspertų grupei pasirengti vertinimui (įskaitant vertinimo tikslų ir uždavinių išaiškinimą, supažindinimą su vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais).

32. Įgaliota institucija ekspertams pateikia savianalizės suvestinę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki vizito į aukštąją mokyklą. Kartu su suvestine ekspertams pateikiami aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo rezultatai, jeigu aukščiau nustatytais terminais jie buvo gauti Įgaliotoje institucijoje. Jeigu realiųjų išteklių vertinimo rezultatai Įgaliotai institucijai buvo pateikti vėliau, jie ekspertų grupei pateikiami nedelsiant. Prieš vizitą ekspertai gali būti supažindinami ir su bendruomenės narių nuomone apie aukštosios mokyklos veiklą. Tais atvejais kuomet dėl nuo Įgaliotos institucijos nepriklausančių priežasčių pasikeičia dalis ekspertų grupės ir objektyviai neįmanoma naujiems ekspertų grupės nariams pateikti informacijos šiame punkte numatytais terminais, informacija pateikiama nedelsiant po naujų ekspertų įtraukimo į ekspertų grupę.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

 

33. Ekspertų grupės vizitą į aukštąją mokyklą organizuoja Įgaliotos institucijos paskirtas vertinimo koordinatorius. Jis derina vizito darbotvarkę su auštąja mokykla ir ekspertų grupe.

34. Aukštoji mokykla vizito datą ir darbotvarkę skelbia viešai savo tinklalapyje.

 

III. VIZITAS Į AUKŠTĄJĄ MOKYKLĄ

 

35. Vizito trukmė – 1–3 dienos. Vizito trukmę nustato Įgaliota institucija, atsižvelgdama į aukštosios mokyklos dydį ir veiklos apimtis.

36. Vizito metu susitikimai vyksta su aukštosios mokyklos administracija, savianalizės rengimo grupe, dėstytojais, studentais, absolventais ir socialiniais partneriais. Vizito metu ekspertai turi atlikti aukštosios mokyklos infrastruktūros apžiūrą, susipažinti su vertinimui reikalingais dokumentais.

361. Vizitas laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 ekspertų grupės narių.

Papildyta punktu:

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

 

37. Aukštoji mokykla, atsižvelgdama į galimybes, sudaro sąlygas visiems pageidaujantiems bendruomenės nariams susitikti su ekspertų grupe.

38. Aukštoji mokykla vizito metu turi užtikrinti susitikimams ir ekspertų grupės darbui tinkamas patalpas bei įrangą.

39. Vienas aukštosios mokyklos bendruomenės narys to paties vizito metu gali dalyvauti tik viename susitikime su ekspertų grupe, išskyrus su Įgaliotos institucijos atstovu iš anksto suderintus atvejus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

 

40. Susitikimuose su absolventais ir darbdaviais negali dalyvauti toje aukštojoje mokykloje studijuojantys ir (ar) dirbantys asmenys.

41. Susitikimo metu, esant poreikiui, aukštoji mokykla turi užtikrinti kokybiškas vertėjo paslaugas. Susitikimuose su studentais vertėjas dalyvauja tik suderinus su Įgaliotos institucijos atstovu.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

 

42. Vizito pabaigoje ekspertų grupė aptaria vizito rezultatus grupėje ir žodžiu supažindina aukštosios mokyklos bendruomenę su pirminiais pastebėjimais.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

 

IV. IŠVADŲ RENGIMAS IR SKELBIMAS

 

43. Ekspertų grupė vertinimo išvadose pateikia aukštosios mokyklos veiklos analizę pagal vertinamąsias sritis ir apibendrinamąjį vertinimą, siūlymus ir rekomendacijas aukštajai mokyklai dėl veiklos tobulinimo, apibendrinamąją aukštosios mokyklos veiklos vertinimo išvadą, rekomendacijas ir pastebėjimus mokslo ir studijų politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms.

44. Ekspertų grupės vertinimo išvados ir siūlymai turi būti argumentuoti, pagrįsti realiųjų išteklių vertinimo rezultatais, savianalizės suvestinės, kitų aukštosios mokyklos pateiktų dokumentų duomenimis, vizito metu surinkta informacija, kitais oficialiais šaltiniais.

45. Formuluodami išvadas ekspertai turi siekti bendros nuomonės. Jeigu jos pasiekti nepavyksta, formuluotės priimamos balsų dauguma, o kitokios nuomonės, nurodžius ekspertą ir jo argumentus, pateikiamos kaip priedas prie vertinimo išvadų.

46. Ekspertų grupė parengia išvadų projektą ir pateikia jį elektroniniu paštu Įgaliotai institucijai ne vėliau kaip per vieną mėnesį po vizito į aukštąją mokyklą.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

 

47. Susipažinusi su išvadų projektu, Įgaliota institucija išvadų projektą elektroniniu paštu išsiunčia aukštajai mokyklai, kuri turi teisę per 10 dienų nuo išvadų projekto išsiuntimo dienos pateikti pastabas dėl išvadų projekte esančių faktinių klaidų. Pastabos dėl faktinių klaidų teikiamos lietuvių kalba su vertimu į anglų kalbą.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

 

48. Įgaliota institucija persiunčia aukštosios mokyklos pastabas ekspertų grupei, kuri, išnagrinėjusi aukštosios mokyklos pastabas, per 10 dienų patikslina išvadų projektą ir pateikia jį Įgaliotai institucijai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

 

V. IŠVADŲ SVARSTYMAS, SPRENDIMO PRIĖMIMAS IR JŲ PASKELBIMAS

 

49. Įgaliota institucija vertinimo išvadų projektą svarsto Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijoje. Į Aukštųjų mokyklų vertinimo komisijos posėdį gali būti kviečiamas ekspertų grupės atstovas, taip pat aukštosios mokyklos atstovai pagal poreikį.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

 

491. Pritarus išvadų projektui ekspertų grupė pateikia Įgaliotai institucijai galutines vertinimo išvadas.

Papildyta punktu:

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

 

50. Sprendimą dėl aukštosios mokyklos veiklos įvertinimo Įgaliota institucija privalo priimti Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos apraše nustatytais terminais bei tvarka.

51. Įgaliota institucija sprendimą dėl aukštosios mokyklos įvertinimo ir vertinimo išvadas išsiunčia aukštajai mokyklai ir Švietimo ir mokslo ministerijai registruotu paštu per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.

52. Įgaliota institucija ir aukštoji mokykla viešai savo tinklalapiuose skelbia sprendimą dėl aukštosios mokyklos veiklos įvertinimo bei vertinimo išvadas.

521. Jeigu aukštosios mokyklos veikla įvertinama neigiamai, per 2 metus nuo sprendimo dėl aukštosios mokyklos įvertinimo įsigaliojimo inicijuojamas pakartotinis veiklos vertinimas pagal Metodikoje nustatytas vertinamąsias sritis ir procedūras. Pakartotinis veiklos vertinimas remiasi pakartotiniais aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo rezultatais, pakartotine savianalizės suvestine, kurioje pateikiama pažangos ataskaita apie įgyvendintas ir (ar) numatytas įgyvendinti priemones savianalizės ir (ar) ankstesnio išorinio vertinimo metu nustatytiems trūkumams šalinti, aukštosios mokyklos veiklai tobulinti.

Papildyta punktu:

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

 

VI. TOLESNĖ VEIKLA

 

53. Už tolesnę veiklą įvertinus aukštąją mokyklą atsako aukštoji mokykla.

54. Po išorinio veiklos vertinimo aukštoji mokykla numato priemones savianalizės ir išorinio vertinimo metu nustatytiems trūkumams šalinti, aukštosios mokyklos veiklai tobulinti. Šias priemones aukštoji mokykla privalo paskelbti viešai ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo sprendimo dėl aukštosios mokyklos įvertinimo įsigaliojimo dienos bei apie tai informuoti Įgaliotą instituciją. Jeigu aukštoji mokykla pakeičia veiklos tobulinimo plano paskelbimo vietą, ji privalo apie tai nedelsiant informuoti Įgaliotą instituciją.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

Nr. V-67, 2016-07-22, paskelbta TAR 2016-07-25, i. k. 2016-21003

 

55. Atlikusi aukštosios mokyklos vertinimą Įgaliota institucija konsultuoja, kokiu būdu vertinimo išvadose įvardyti trūkumai galėtų būtų pašalinami.

551. Priemonių bei jų įgyvendinimo pažangos ataskaitų aptarimui organizuojami Įgaliotos institucijos ir aukštosios mokyklos atstovų susitikimai.

Papildyta punktu:

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

 

56. Švietimo ir mokslo ministras gali įgalioti Įgaliotą instituciją atlikti vertinimo išvadose įvardytų trūkumų taisymo ir rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

57. Aukštosios mokyklos akredituojamos Aukštųjų mokyklų akreditavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1317, nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

 

58. Sprendimai dėl aukštųjų mokyklų veiklos vertinimo gali būti skundžiami Aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1317, nustatyta tvarka.

 

_________________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Studijų kokybės vertinimo centras, Įsakymas

Nr. V-39, 2013-07-12, Žin., 2013, Nr. 77-3916 (2013-07-18), i. k. 113207CISAK0000V-39

Dėl Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-01-135 "Dėl Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Studijų kokybės vertinimo centras, Įsakymas

Nr. V-67, 2016-07-22, paskelbta TAR 2016-07-25, i. k. 2016-21003

Dėl Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikos, patvirtintos Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus 2010 m. spalios 25 d. įsakymu Nr. 1-01-135, pakeitimo