LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2025-10-23

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 47-2270, i. k. 1102330ISAK4/D1-303

Nauja redakcija nuo 2016-12-14:

Nr. 3D-742/D1-889, 2016-12-13, paskelbta TAR 2016-12-13, i. k. 2016-28807

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRas

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL ŽUVIVAISOS VALSTYBINIUOSE VANDENS TELKINIUOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2010 m. balandžio 19 d. Nr. 3D-354/D1-303

Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi,

t v i r t i n a m e Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisykles (pridedama).

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas

SUDERINTA

Lietuvos Respublikos valstybinės

maisto ir veterinarinės tarnybos

2009-10-28 raštu Nr. B6-(1.19)-1844

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro ir Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro

2010 m. balandžio 19 d. įsakymu

Nr. 3D-354/D1-303

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro ir Lietuvos Respublikos

aplinkos ministro

2025 m. spalio 22 d.

Nr. 3D-522/D1-157 redakcija)

ŽUVIVAISOS VALSTYBINIUOSE VANDENS TELKINIUOSE TAISYKLĖS

I skyrius

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato visų rūšių žuvų įveisimo tvarką ir sąlygas, informacijos apie žuvų įveisimą pateikimo tvarką, taikomą visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įveisiantiems žuvis valstybiniuose vandens telkiniuose (toliau – asmuo).

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme ir Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatyme.

3. Nevietinės žuvų rūšys įvežamos, įveisiamos (introdukuojamos, reintrodukuojamos) vadovaujantis Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352 „Dėl Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), ir Taisyklėmis.

II skyrius

ŽUVIVAISOS Planų RENGIMAS IR TVIRTINIMAS

4. Valstybiniuose vandens telkiniuose (toliau – vandens telkiniai), į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvys įveisiamos pagal metines žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius ir gaudymo žuvivaisai programas (toliau – valstybinė programa).

5. Valstybinės programos projektą, atsižvelgdama į pateiktas mokslininkų rekomendacijas, rengia ir tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, suderinusi su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

6. Valstybinėje programoje nurodoma žuvų įveisimo vieta (savivaldybė, vandens telkinio pavadinimas, plotas, vandens telkinio kodas pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą), žuvų rūšis, amžius ir kiekis, direkcijos, kuriai priskirta saugoma teritorija, pavadinimas (jei vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje) (toliau – saugomos teritorijos).

7. Rengiant valstybinę programą, turi būti nustatytas įveisimo darbų tikslas:

7.1. atkuriamasis įveisimas – vykdomas, kad būtų kompensuota užtvankų, melioracijos ar kitos ūkinės veiklos padaryta ilgalaikė žala žuvų ištekliams, kai vandens telkinyje žūsta ar labai sumažėja žuvų dėl išnuodijimo, užteršimo, tvenkinio vandens lygio pažeminimo ar išleidimo, dusimo, neigiamo patogenų poveikio ir kitais panašiais atvejais. Šio įveisimo tikslas – atkurti gyvybingas, natūraliai atsikuriančias žuvų populiacijas;

7.2. įveisimas verslinės, mėgėjų ar limituotos žvejybos sąlygoms gerinti – vykdomas, kai norima padidinti verslinės ar mėgėjų žvejybos laimikius, introdukuoti ar perkelti į vandens telkinius naujas žuvų rūšis norint užpildyti vietinių rūšių neišnaudojamą maisto ir gyvenimo nišą, padidinti rūšių įvairovę;

7.3. gerinant ežerų ir tvenkinių būklę – kaip nustatyta Nacionaliniame vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. D1-122/3D-286 „Dėl Nacionalinio vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinis vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų planas).

8. Rengiant valstybinę programą, turi būti:

8.1. atsižvelgiama į:

8.1.1. ilgalaikes žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius ir gaudymo žuvivaisai programas;

8.1.2. mokslines rekomendacijas konkrečiam vandens telkiniui;

8.1.3. Minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąrašą (Taisyklių 1 priedas);

8.1.4. esamą ir prognozuojamą verslinės, mėgėjų ar limituotos žvejybos intensyvumą vandens telkinyje;

8.1.5. Nacionalinį vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų planą;

8.1.6. saugomų rūšių apsaugos planus ir saugomų rūšių apsaugos veiksmų planus;

8.1.7. Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai);

8.2. pirmenybė teikiama vandens telkiniams:

8.2.1. įrašytiems į Žuvininkystės vandens telkinių, į kuriuos leidimai naudoti žvejybos plotą neišduodami, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 38 „Dėl Žuvininkystės vandens telkinių, į kuriuos leidimai naudoti žvejybos plotą neišduodami, sąrašo patvirtinimo“;

8.2.2. didesniems kaip 50 ha;

8.2.3. kuriuose neužfiksuotas žuvų dusimas;

8.2.4. kuriuose per paskutinius 2 metus nenustatyta žuvų gaišimo dėl ligų;

8.2.5. kuriuose Nacionaliniame vandenų srities 2022–2027 metų plano įgyvendinimo veiksmų plane numatyta įveisti žuvis siekiant pagerinti ežerų, tvenkinių ir upių būklę;

8.2.6. kuriuose organizuojama intensyviai veisiamų žuvų limituota žvejyba.

9. Žuvys veisiamos vandens telkiniuose, esančiuose valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, biosferos rezervatų ir valstybinių parkų gamtiniuose rezervatuose, kai tai numatyta šių teritorijų apsaugą ir tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose, ir kur nėra į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašo patvirtinimo“, įrašytų vandens augalų ir vandens gyvūnų (išskyrus paukščius ir žinduolius) rūšių ir rūšių, kurios saugomos pagal Bendruosius buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatus.

10. Valstybinės programos projektą Žemės ūkio ministerija kasmet iki vasario 1 d. pateikia derinti Aplinkos ministerijai ir Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kurios per 15 darbo dienų raštu pateikia pastabas arba valstybinę programą suderina. Valstybinę programą įsakymu tvirtina žemės ūkio ministras.

11. Vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvys veisiamos pagal vandens telkinio valdytojo patvirtintus žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos vandens telkinyje priemonių planus (toliau – vandens telkinio tvarkymo planas), kuriuos rengia vandens telkinio valdytojas, atsižvelgdamas į to vandens telkinio atliktus žuvų išteklių tyrimų duomenis. Jei vandens telkinyje žuvų išteklių tyrimai neatlikti, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-4 „Dėl Vandens telkinių tvarkymo tipinių planų ir vandens telkinių pagal žuvininkystės vystymo kryptis sąrašų patvirtinimo“ (toliau – vandens telkinių tvarkymo tipiniai planai) ir Minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąrašu. Jei per leidimo naudoti žvejybos plotą terminą tame vandens telkinyje atliekami moksliniai tyrimai, į kuriuos atsižvelgus siūloma keisti vandens telkinio tvarkymo planą, vandens telkinio valdytojas parengia, patvirtina ir Aplinkos apsaugos agentūrai pateikia naują vandens telkinio tvarkymo planą. Vandens telkinio tvarkymo planus Aplinkos apsaugos agentūra įkelia į Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS), jei šiame plane nurodytame vandens telkinyje išduotas galiojantis leidimas naudoti žvejybos plotą. Jei vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje ar „Natura 2000“ teritorijoje arba nėra nurodytose teritorijose, tačiau juose Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS) registruotos saugomos vandens augalų, varliagyvių, žuvų ar vandens bestuburių rūšys, vandens telkinio valdytojas vandens telkinio tvarkymo planą teikia derinti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos arba savivaldybei, jei vandens telkinys yra savivaldybės įsteigtoje saugomoje teritorijoje.

12. Karpiai, vaivorykštiniai upėtakiai, sidabriniai karosai, baltieji amūrai, plačiakakčiai gali būti įveisti tik jei atlikti žuvų išteklių tyrimai ir rekomenduojama šių žuvų įveisti atitinkamame vandens telkinyje. Karpiai neįveisiami, jei tai nenumatyta pagal valstybinę programą arba vandens telkinio tvarkymo planą.

13. Rengiant valstybinės programos projektą, Minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąraše nurodyti įveisimo kiekiai taikomi vandens telkiniuose, kuriuose neatlikti žuvų išteklių tyrimai ir nėra rekomendacijų dėl žuvų įveisimo kiekių. Minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąraše nenurodytų rūšių žuvys gali būti įveisiamos atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas. Įveisiant metinukes žuvis, taikomos šiųmečių žuvų įveisimo normos, įveisiant dvimetes ir vyresnio amžiaus žuvis – dvivasarių žuvų įveisimo normos.

14. Minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąraše nurodyti vėžių įveisimo kiekiai taikomi vienam pakrantės metrui.

15. Įgyvendinant Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje planą, taikomos limituotai arba verslinei žvejybai nustatytos ungurių įveisimo normos.

16. Nerekomenduojama įveisti:

16.1. lydekų, sterkų, vėgėlių ir karpinių žuvų lervučių stadijoje;

16.2. lašišinių ir sykinių žuvų, kurių reproduktoriai paimti iš kitų upių baseinų, tolimų genetiškai arba nežinomos kilmės.

17. Jei vandens telkinys yra valstybiniame parke (nacionaliniame ar regioniniame) ar biosferos rezervate, vandens telkinio valdytojas parengtą atitinkamo vandens telkinio tvarkymo plano projektą pateikia derinti Saugomos teritorijos direkcijai, kurios administruojamoje teritorijoje yra vandens telkinys. Jeigu vandens telkinys yra saugomoje teritorijoje, neturinčioje direkcijos (valstybiniame draustinyje, biosferos poligone, atkuriamajame sklype) arba Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į valstybinį parką (nacionalinį ar regioninį) ar biosferos rezervatą, vandens telkinio valdytojas vandens telkinio tvarkymo plano projektą pateikia derinti saugomos teritorijos direkcijai, kuriai ši teritorija priskirta prižiūrėti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu. Jeigu vandens telkinys yra savivaldybės įsteigtoje saugomoje teritorijoje, vandens telkinio valdytojas vandens telkinio tvarkymo plano projektą pateikia derinti savivaldybei.

18. Žuvys įveisiamos vadovaujantis patvirtinta valstybine programa ar vandens telkinio tvarkymo planais (toliau kartu – planai). Pagal planus į vandens telkinį leidžiama įveisti tų rūšių žuvis, kurios numatytos planuose ir kurių kiekis ne daugiau kaip du kartus viršija planuose numatytą kiekį. Leidžiama įveisti tos pačios žuvų rūšies kito amžiaus nei planuose numatytas žuvis – jų kiekis perskaičiuojamas proporcingai pagal Minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąraše nurodytas atitinkamo amžiaus žuvų įveisimo normas. Jei asmuo dėl objektyvių priežasčių negali įsigyti reikiamo įveisti pagal vandens telkinio tvarkymo planą žuvų kiekio, jis tą patį tos pačios rūšies žuvų kiekį gali suleisti ne vėliau kaip kitais kalendoriniais metais nesibaigus leidimo naudoti žvejybos plotą galiojimui arba vadovaudamasis Minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąraše nurodytomis atitinkamo amžiaus žuvų įveisimo normomis, vietoj lydekų įveisti sterkus (jei pagal mokslinius tyrimus vandens telkinys tinkamas gyventi sterkams), vietoj karosų – lynus ir priešingai. Kitokių žuvų rūšių ir kitą nei vandens telkinio tvarkymo plane konkrečiais kalendoriniais metais numatytą žuvų kiekį leidžiama įveisti (išskyrus šiame punkte aptartus atvejus) tik suderinus su Aplinkos ministerija.

19. Vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. D1-1038 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“, valant didesnį kaip 5 ha vandens telkinio plotą arba daugiau nei 50 proc. vandens telkinio ploto, po vandens telkinio tvarkymo darbų turi būti įveisiamos žuvys. Jei šiuose vandens telkiniuose atlikti žuvų išteklių tyrimai ir pateiktos rekomendacijos, žuvys įveisiamos vadovaujantis šiomis rekomendacijomis; jei žuvų išteklių tyrimų ir rekomendacijų nėra – pagal vandens telkinio valdytojo patvirtintą vandens telkinio tvarkymo planą; jei vandens telkinio tvarkymo plano nėra, – vadovaujantis vandens telkinių tvarkymo tipiniais planais.

III skyrius

ŽUVŲ ĮVEISIMO DARBŲ ORGANIZAVIMAS

20. Įveisimui skirtas žuvis ar apvaisintus ikrus (toliau – žuvis) parduodantis ar teikiantis ūkio subjektas (toliau – tiekėjas) turi būti patvirtintas ar registruotas pagal Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu, reikalavimus arba, jei tiekėjas yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje, turi būti šios valstybės kompetentingos institucijos patvirtintas kaip ūkio subjektas, kuriam neturi būti taikomi apribojimai dėl užkrečiamųjų žuvų ligų. Tiekėjas turi pateikti Taisyklių 2 priede patvirtintos formos deklaraciją dėl žuvų ligų, kad auginamos žuvys, išskyrus lervutes (0), paaugintus jauniklius (0p) ir pagal valstybinę programą sugautus reproduktorius, pagal savikontrolės tyrimus ne daugiau kaip prieš vienus metus iki deklaracijos pateikimo dienos buvo ištirtos dėl virusinių, bakterinių ligų ir parazitų, yra kliniškai sveikos, neužkrėstos virusinėmis, bakterinėmis ligomis, vidaus ir išorės parazitais, ir kilusios iš ūkio, kuriame netaikomi apribojimai dėl žuvų užkrečiamųjų ligų pasireiškimo. Įsigyjamos ar iš vieno vandens telkinio į kitą perkeliamos žuvys turi atitikti 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“), 2020 m. balandžio 28 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/990, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 papildomas gyvūnų sveikatos ir sertifikavimo reikalavimais, taikomais Sąjungoje perkeliamiems vandens gyvūnams ir Sąjungoje vežamiems gyvūniniams produktams iš vandens gyvūnų, ir 2020 m. sausio 30 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2020/691, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 su akvakultūros ūkiais ir vandens gyvūnų vežėjais susijusios taisyklės, reikalavimus.

21. Asmuo, pageidaujantis įveisti žuvis, Biologinės įvairovės informacinėje sistemoje (toliau – BĮIS) įsiregistruoja per elektroninius valdžios vartus ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas pateikia paraišką įveisti žuvis į vandens telkinį (-ius) nurodydamas žuvų įveisimo vietą, laiką, numatomas įveisti žuvų rūšis ir kiekį. Ši informacija per BĮIS elektroniniu paštu išsiunčiama Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) teritoriniam padaliniui, kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra vandens telkinys, į kurį numatoma įveisti žuvis.

22. Pervežant gyvas žuvis į išleidimo vietą, būtina turėti Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštį (toliau – važtaraštis), kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu. Važtaraštyje būtina nurodyti pervežamų žuvų kiekį vienetais ir bendrą svorį kilogramais kiekvienai žuvų rūšiai atskirai. Jei pervežamos žuvų lervutės, nurodomas tik jų kiekis vienetais. Jei gyvos žuvys įvežamos iš kitų Europos Sąjungos valstybių, pateikiama vandens gyvūnų perkėlimo Sąjungoje veterinarijos sertifikato kopija; jei įvežama iš trečiųjų šalių – pateikiama veterinarijos sertifikato kopija. Tiekėjas ir žuvis vežantis asmuo atsako už tai, kad važtaraštyje įrašytas žuvų kiekis ir (ar) svoris atitiktų faktinį kiekį ir (ar) svorį.

23. Asmuo turi pasirūpinti įveisiamų žuvų transportavimo ir išleidimo priemonėmis, temperatūros matavimo prietaisais ir kita reikalinga įranga.

24. Išleidžiamos žuvys turi būti kliniškai sveikos, be matomų ligų požymių, jos neturi nebūdingai elgtis. Pastebėjus išorinių ligų požymių, jos negali būti išleidžiamos į vandens telkinį.

25. Siekiant padidinti žuvų įveisimo efektyvumą, rekomenduojama žuvis išleisti vietose, kuriose jos tokio amžiaus gyventų natūraliomis sąlygomis, paskleisti mažesniais kiekiais ir kuo plačiau. Temperatūra pervežimo taroje turi būti suvienodinta su temperatūra vandens telkinyje, į kurį bus išleistos žuvys.

IV skyrius

ŽUVŲ ĮVEISIMO DARBŲ kontrolė

26. Žuvų įveisimo metu asmuo prie vandens telkinio žuvų išleidimo vietoje BĮIS užpildo žuvų įveisimo duomenis pridėdamas važtaraščio, žuvų įsigijimo dokumentų ir žuvų įveisimo darbų nuotraukas.

27. Jei įveisiant žuvis dalyvauja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas (toliau – pareigūnas), prieš pradedant įveisimą vandens telkinyje jis patikrina, ar tos rūšies žuvų įveisimas tame vandens telkinyje numatytas planuose, patikrina važtaraščio, žuvų įsigijimo dokumentus, deklaraciją dėl žuvų ligų, veterinarijos sertifikatus (jei taikoma), faktinį žuvų kiekį ir (ar) svorį, amžių ir tai patvirtina pasirašydamas BĮIS. Kai dalyvaujantis įveisiant žuvis pareigūnas pasirašo BĮIS, jis apie tai gauna pranešimą elektroniniu paštu.

28. Įveisiant lašišinių ir sykinių žuvų, sterkų jauniklius, prie vandens telkinio faktinis suleidžiamų žuvų kiekis gali būti tikrinamas, jei akivaizdžiai neatitinka važtaraštyje įrašyto kiekio.

29. Nesant galimybės žuvų įveisimo duomenų suvesti į BĮIS prie vandens telkinio, ši informacija turi būti suvesta į BĮIS tą pačią žuvų įveisimo dieną.

30. Pareigūnai turi tikrinti žuvų įveisimą visuose didesniuose kaip 50 ha ploto vandens telkiniuose ir vandens telkiniuose, kuriuose organizuojama limituota žvejyba, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. AAD atitinkamo padalinio kontroliuojamoje teritorijoje esančiuose iki 50 ha ploto vandens telkiniuose.

31. Pareigūnai gali kontroliuoti asmens ar tiekėjo įmonėje įveisti skirtų žuvų kiekį, svorį ir amžių.

32. Įveisiant žuvis gali dalyvauti vandens telkinio valdytojo, savivaldybės, visuomeninių organizacijų ar gyvenamosios vietos bendruomenių atstovai, kiti suinteresuoti asmenys.

33. Atliekant žuvų įveisimo darbus pagal valstybinę programą, duomenis į BĮIS suveda Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės tarnyba) atsakingas asmuo. Jei valstybinės programos žuvų įveisimo paslaugą vykdo Žuvininkystės tarnybos pasirinktas tiekėjas, duomenis į BĮIS suveda žuvų įveisimą vykdantis asmuo, o Žuvininkystės tarnyba žuvų įveisimo dieną patvirtina BĮIS suvestų tos dienos žuvų įveisimo faktinių duomenų teisingumą.

34. Atliekant žuvų įveisimo darbus vandens telkiniuose, į kuriuos išduotas leidimas naudoti žvejybos plotą, duomenis į BIĮS suveda žvejybos ploto naudotojas.

V skyrius

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

35. Žuvų įveisimo į vandens telkinius, kuriuose neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, darbai finansuojami iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų, savivaldybių ir kitų juridinių ar fizinių asmenų lėšų.

36. Informacija apie valstybines programas, joms vykdyti skiriamas lėšas ir įvykdymą, nurodant vandens telkinių pavadinimus, plotus, kodus, žuvų rūšis, amžių, kiekį vienetais ir svorį, žuvų įsigijimo kainą ir saugomos teritorijos pavadinimą, skelbiama Žuvininkystės tarnybos interneto svetainėje http://zuv.lt ir BĮIS.

37. Vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, žuvys veisiamos žvejybos ploto naudotojų lėšomis, išskyrus atvejus, numatytus Valstybės paramos, skirtos žuvų ištekliams atkurti ir apsaugoti, teikimo žvejybos plotų naudotojams tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 70 „Dėl Valstybės paramos, skirtos žuvų ištekliams atkurti ir apsaugoti, teikimo žvejybos plotų naudotojams tvarkos aprašo patvirtinimo“.

______________

Žuvivaisos valstybiniuose vandens

telkiniuose taisyklių

1 priedas

Minimalių Žuvų ir vėžių įveisimo normų sąrašas

Eil. Nr.	Žuvų ir vėžių rūšys	Amžius	Įveisimo normos, vnt./ha
Eil. Nr.	Žuvų ir vėžių rūšys	Amžius	atkuriamasis įveisimas	mėgėjų žvejybai	limituotai arba verslinei žvejybai
1.	Baltieji amūrai	dvivasariai	–	10	50
1.	Baltieji amūrai	trivasariai	–	5	20
2.	Sidabriniai karosai	šiųmečiai	–	50	200
2.	Sidabriniai karosai	dvivasariai	–	30	100
3.	Auksiniai karosai	šiųmečiai	20	30	60
3.	Auksiniai karosai	dvivasariai	5	10	30
4.	Karpiai	šiųmečiai	–	50	100
4.	Karpiai	dvivasariai	–	20	50
		.....
5.	Karšiai	įvairūs	–	20	40
6.	Lydekos	lervutės	100	200	300
		paaugintos	50	50	100
		šiųmetės	5	5	20
		.....
7.	Lynai	dvivasariai	10	30	100
7.	Lynai	įvairūs	5	10	50
8.	Plačiakakčiai	šiųmečiai	–	30	100
8.	Plačiakakčiai	dvivasariai	–	10	30
9.	Seliavos	lervutės	5 000	–	10 000
		......
10.	Sykai	lervutės	1 000	5 000	10 000
10.	Sykai	šiųmečiai	10	20	50
11.	Sterkai	lervutės	500	1 000	2 000
		paauginti	100	500	1 000
		šiųmečiai	5	20	30
		.....
12.	Šamai	paauginti	5	10	50
		šiųmečiai	2	5	20
		dvivasariai	1	3	5
13.	Vaivorykštiniai upėtakiai	šiųmečiai	–	100	200
13.	Vaivorykštiniai upėtakiai	dvivasariai	–	50	100
14.	Unguriai	stikliniai	25	25	100
14.	Unguriai	paauginti	5	5	50
15.	Vėgėlės	lervutės	1 000	2 000	3 000
15.	Vėgėlės	šiųmetės	10	20	100
16.	Plačiažnypliai vėžiai	išsiritę	10	20	–
		paauginti	5	10	15
		suaugę	1	3	5

Žuvų amžiaus žymėjimas:

0 – lervutės – nuo išsiritimo iš ikrelio, kol rezorbuojasi trynio maišelis;

0_p – paauginti jaunikliai (plėšriųjų žuvų – iki kanibalizmo pasireiškimo, kitų – nuo 1 iki 6 savaičių);

0^+v – šiųmetukai vasarinukai – auginti nuo išsiritimo iki liepos 1d.;

0⁺ – šiųmetukai – auginti nuo išsiritimo iki rudens;

1 – metinukai – auginti nuo išsiritimo vienus metus;

1⁺ – dvivasariai – auginti dvi vasaras;

2 – dvimečiai – auginti nuo išsiritimo dvejus metus;

2⁺ – trivasariai – auginti tris vasaras;

3 – trimečiai – auginti nuo išsiritimo trejus metus;

reproduktoriai – lytiškai subrendę;

įvairūs – vyresni kaip dvivasariai, jeigu tiksliau amžiaus negalima nustatyti.

____________________

Žuvivaisos valstybiniuose vandens

telkiniuose taisyklių

2 priedas

(Tiekėjo deklaracijos forma)

__________________________________________________________________

(vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas)

___________________________________________________________________________

(patvirtinimo numeris)

_______________________________________________________________

(įmonės kodas)

___________________________________________________________________________

(gyvenamosios vietos, buveinės adresas)

__________________________________________________________________________

(kontaktiniai telefonai, elektroninis paštas)

Deklaracija dėl žuvų ligų

20__ m. ________________ d.

Patvirtinu, kad žuvys, ______________________________________________________________

________________________________________________________________________________

_______________________________________________________________________________,

(išvardyti žuvų rūšis ir amžių)

skirtos įveisti į vandens telkinius, ne daugiau kaip prieš vienus metus iki deklaracijos pateikimo dienos ištirtos dėl virusinių, bakterinių ligų ir parazitų, yra kliniškai sveikos, neužkrėstos virusinėmis, bakterinėmis ligomis, vidaus ir išorės parazitais ir kilusios iš ūkio, kuriame netaikomi apribojimai dėl žuvų užkrečiamųjų ligų pasireiškimo.

Žuvys ištirtos ________________________________________________________________

________________________________________________________________________________

(nurodyti paskutinių tyrimų datas, įstaigos (-ų), kurioje (-iose) atlikti tyrimai, pavadinimą (-us), tyrimų protokolų Nr.)

Tiekėjas ar jo įgaliotas asmuo (parašas) (vardas, pavardė)

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-192/D1-243, 2012-03-20, Žin., 2012, Nr. 34-1649 (2012-03-22), i. k. 1122330ISAK2/D1-243

Dėl žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 3D-354/D1-303 "Dėl Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklių bei Minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąrašo patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-379/D1-390, 2013-05-24, Žin., 2013, Nr. 55-2775 (2013-05-28), i. k. 1132330ISAK9/D1-390

Dėl žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 3D-354/D1-303 "Dėl Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklių bei minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąrašo patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-684/D1-771, 2016-11-21, paskelbta TAR 2016-11-22, i. k. 2016-27188

Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 3D-354/D1-303 „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose taisyklių bei Minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-742/D1-889, 2016-12-13, paskelbta TAR 2016-12-13, i. k. 2016-28807

Dėl žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 3D-354/D1-303 „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklių bei Minimalių žuvų ir vėžių įveisimo normų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-379/D1-370, 2019-06-20, paskelbta TAR 2019-06-20, i. k. 2019-09958

Dėl žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 3D-354/D1-303 „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-522/D1-157, 2025-10-22, paskelbta TAR 2025-10-22, i. k. 2025-17558

Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. 3D-354/D1-303 „Dėl Žuvivaisos valstybiniuose vandens telkiniuose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo