LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2024-01-01

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 9-425, i. k. 1102070ISAK0000V-54

Nauja redakcija nuo 2024-01-01:

Nr. V-1500, 2023-11-28, paskelbta TAR 2023-11-28, i. k. 2023-22907

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL PEDAGOGŲ RENGIMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO

2010 m. sausio 8 d. Nr. V-54

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 3 punktu:

1. T v i r t i n u Pedagogų rengimo reglamentą (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas laikomi pedagogų rengimo centrais, iki šio įsakymo nustatyta tvarka bus atliktos procedūros pedagogų rengimo centro statusui suteikti, bet ne ilgiau nei iki 2024 m. rugsėjo 1 d.

3. Į p a r e i g o j u Studijų kokybės vertinimo centrą, atliekant aukštųjų mokyklų vykdomų pedagogikos studijų krypties išorinį vertinimą ir akreditavimą, atsižvelgti į šiuo įsakymu patvirtintame Pedagogų rengimo reglamente nustatytus pedagoginių studijų programų ir pedagogikos profesinių studijų vykdymo reikalavimus.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-54

(Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto

ministro 2023 m. lapkričio 28 d. įsakymo

Nr. V-1500

redakcija)

PEDAGOGŲ RENGIMO REGLAMENTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pedagogų rengimo reglamente (toliau – Reglamentas) nustatomi pedagogo kvalifikacijos ir dalykinės kompetencijos, pedagoginės specializacijos įgijimo būdai, reikalavimai pedagogų rengimo centrams ir kitoms aukštosioms mokykloms, rengiančioms pedagogus, bei pedagoginių studijų programų ir pedagogikos profesinių studijų vykdymo reikalavimai.

2. Reglamente vartojamos sąvokos:

2.1. Dalykinė kompetencija – atitinkamo mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma.

2.2. Mokomojo dalyko modulis – mokomąjį dalyką (dalykus) atitinkančios studijų krypties dalykai, teikiantys studentui ar praktikuojančiam pedagogui dalyko (dalykų) žinių ir gebėjimų, kurių pagrindu suteikiama teisė mokyti šio (šių) dalyko (dalykų).

2.3. Pedagogikos studijų modulis – koleginių arba universitetinių studijų dalis, kurią sudaro kvalifikacijai įgyti būtini studijų dalykai ir pedagoginė praktika, kurių pagrindu įgijus kompetencijų suteikiama pedagogo kvalifikacija.

2.4. Pedagoginė praktika – profesijos kompetencijoms ugdyti skirta privaloma studijų dalis, įgyvendinama praktikos įstaigoje.

2.5. Pedagoginė specializacija – ikimokyklinis ugdymas, pradinis ugdymas, socialinė pedagogika, specialioji pedagogika (logopedija, specialioji pedagogika, surdopedagogika, tiflopedagogika).

2.6. Pedagoginės specializacijos modulis – pedagogikos studijų krypties studijų dalykai, teikiantys studentui ar praktikuojančiam pedagogui žinių ir gebėjimų, kurių pagrindu suteikiama teisė užsiimti specializuota pedagogine veikla.

3. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme.

4. Studijų programoms, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, studijų krypčių aprašai taikomi tiek, kiek neprieštarauja Reglamentui.

II SKYRIUS

PEDAGOGO KVALIFIKACIJOS IR DALYKINĖS KOMPETENCIJOS, PEDAGOGINĖS SPECIALIZACIJOS ĮGIJIMAS

5. Pedagogo kvalifikacijai įgyti būtinos profesinės elgsenos srities, kognityvinės srities, veikimo kartu srities, emocinės-motyvacinės srities kompetencijos, apibrėžiamos ir tvirtinamos švietimo, mokslo ir sporto ministro. Įgytos kompetencijos tobulinamos visą aktyvios profesinės veiklos laikotarpį.

6. Pedagogo kvalifikacija įgyjama vienu iš šių būdų:

6.1. baigus koleginių arba universitetinių pirmosios pakopos pedagogikos studijų krypties studijų programą, į kurią integruotas pedagogikos studijų modulis ir mokomojo dalyko modulis, ir (ar) pedagoginės specializacijos modulis. Baigus studijų programą įgyjamas ugdymo mokslų profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir pedagogo kvalifikacija;

6.2. baigus pedagogikos studijų modulį greta koleginių ar universitetinių pirmosios pakopos ne pedagogikos studijų krypties studijų programos. Baigus studijas įgyjamas studijuojamos pagrindinės studijų krypčių grupės profesinio bakalauro ar bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir pedagogo kvalifikacija;

6.3. baigus pedagogikos profesinių studijų programą, kuri parengta pedagogikos studijų ar pedagoginės specializacijos modulio pagrindu. Tai savarankiškai pedagoginei veiklai pasirengti skirtos universitetinės studijos, į kurias priimami aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys, atitinkantys švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintus reikalavimus mokytojų kvalifikacijai. Baigus studijų programą įgyjama pedagogo kvalifikacija;

6.4. teisės aktų nustatyta tvarka įskaitant ir pripažįstant kompetencijas, įgytas dirbant pedagoginį darbą ir (ar) neformaliojo švietimo būdu.

7. Pedagogikos studijų ar pedagoginės specializacijos modulį sudaro ne mažiau kaip 60 studijų kreditų studijų dalykų, būtinų pedagogo kvalifikacijai įgyti (pedagogikos, psichologijos, didaktikos, ugdymo filosofijos, pedagoginės psichologijos, ugdymosi aplinkų, įtraukties principai ugdymo procese). Iš šių studijų kreditų ne mažiau kaip 30 studijų kreditų yra skiriama pedagoginei praktikai. Dalyko ir (ar) pedagoginės specializacijos didaktikai skiriama ne mažiau kaip 12 studijų kreditų, kurie turi būti realizuojami siejant teoriją ir pedagoginę praktiką.

8. Mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos kompetencijos ir teisė mokyti dalyko (dalykų) ar vykdyti pedagoginės (pedagoginių) specializacijos (specializacijų) veiklas įgyjama:

8.1. baigus atitinkamo mokomojo dalyko modulį ar pedagoginės specializacijos modulį, kurio apimtis ne mažesnė kaip 60 studijų kreditų;

8.2. baigus kelių mokomųjų dalykų modulius ir (ar) pedagoginių specializacijų integruotus modulius pagal pirmosios pakopos pedagogikos studijų krypties studijų programą, kurioje numatytas dviejų ar daugiau mokomųjų dalykų ir (ar) pedagoginių specializacijų pedagogų rengimas. Mokomųjų dalykų ar (ir) pedagoginių specializacijų moduliams skiriama iki 180 studijų kreditų;

8.3. baigus pirmosios pakopos ne pedagogikos studijų krypties studijų programą ir įgijus kvalifikacinį laipsnį;

8.4. studijuojant aukštojoje mokykloje atskirus atitinkamo mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio dalykus;

8.5. aukštajai mokyklai įvertinus ir pripažinus neformaliojo švietimo būdu įgytas kompetencijas, vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu ir jį įgyvendinančiais teisės aktais bei aukštųjų mokyklų nustatyta kompetencijų pripažinimo tvarka.

9. Mokomojo dalyko studijų bendrieji ir specialieji reikalavimai apibrėžiami mokomąjį dalyką atitinkančios studijų krypties apraše.

10. Pedagogo kvalifikacija patvirtinama diplomu, baigus pirmosios pakopos studijų programą, arba studijų pažymėjimu, baigus pedagogikos profesines studijas, ir (ar) teisės aktų nustatyta tvarka pripažinus turimas kompetencijas. Teisė mokyti mokomojo (mokomųjų) dalyko (dalykų) ar vykdyti pedagoginės (pedagoginių) specializacijos (specializacijų) veiklas patvirtinama diplomo priedėlyje arba studijų pažymoje nurodant, kokio (kokių) mokomojo (mokomųjų) dalyko (dalykų) ar pedagoginės (pedagoginių) specializacijos (specializacijų) kompetencijas asmuo yra įgijęs.

III SKYRIUS

REIKALAVIMAI PEDAGOGŲ RENGIMO CENTRAMS IR KITOMS AUKŠTOSIOMS MOKYKLOMS, RENGIANČIOMS PEDAGOGUS

11. Pedagogus rengia aukštosios mokyklos, vykdančios akredituotas pedagogikos studijų krypties studijas.

12. Pedagogus rengianti aukštoji mokykla gali tapti pedagogų rengimo centru (toliau – Centras) šešeriems metams, jeigu atitinka šiuos kriterijus:

12.1. vykdo pirmosios ir antrosios pakopų ugdymo mokslų studijų krypčių grupės ir edukologijos doktorantūros studijas;

12.2. vykdo edukologijos mokslo krypties mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Edukologijos mokslo krypties mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kokybė yra ne žemesnio kaip labai gero lygio (įvertis ne mažiau kaip 3,5 balų pagal kas penkerius metus Lietuvos mokslo tarybos atliekamo palyginamojo ekspertinio universitetų ir mokslinių tyrimų institutų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros vertinimo rezultatus);

12.3. rengia dalykų ir pedagoginių specializacijų pedagogus visais Reglamente nurodytais būdais.

13. Aukštoji mokykla, siekianti tapti Centru, teikia paraišką (pagal Reglamento priede pateiktą formą) Studijų kokybės vertinimo centrui. Paraiškos atitiktį Reglamento 12 punkte numatytiems kriterijams įvertina ir rekomendaciją švietimo, mokslo ir sporto ministrui pateikia Studijų kokybės vertinimo centro sudaryta Aukštosios mokyklos, siekiančios tapti pedagogų rengimo centru, paraiškos įvertinimo komisija (toliau – komisija). Komisija paraišką turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo paraiškos Studijų kokybės vertinimo centre gavimo dienos.

14. Komisiją sudaro penki nariai (po du narius skiria Studijų kokybės vertinimo centras ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir vieną narį skiria Lietuvos švietimo taryba). Komisijos pirmininką ir kitus komisijos narius, komisijos sekretorių trejiems metams tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi komisijos nariai. Komisija priima sprendimus posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą turi komisijos pirmininkas. Komisijos nariu tas pats asmuo negali būti daugiau, kaip dvi kadencijas iš eilės.

15. Centro statusą suteikia, Centro statuso galiojimą pratęsia ir Centro statusą panaikina švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs komisijos rekomendaciją.

16. Centro statusas panaikinamas:

16.1. kai Centras pateikia laisvos formos prašymą panaikinti Centro statusą komisijai, kuri, įvertinusi pateiktą prašymą, teikia rekomendacijas švietimo, mokslo ir sporto ministrui;

16.2. Reglamento 17.2 papunktyje nurodytu atveju.

17. Centro atitiktį Reglamento 12 punkte nurodytiems kriterijams kas šešerius metus įvertina komisija. Priklausomai nuo įvertinimo rezultatų, komisija siūlo švietimo, mokslo ir sporto ministrui:

17.1. palikti galioti Centro statusą šešeriems metams, jeigu aukštosios mokyklos veikla atitinka Reglamento 12 punkte nurodytus kriterijus;

17.2. panaikinti Centro statusą, jeigu aukštosios mokyklos veikla neatitinka Reglamento 12 punkte nurodytų kriterijų.

IV SKYRIUS

PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ PROGRAMŲ IR PEDAGOGIKOS PROFESINIŲ STUDIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

18. Reikalavimai akademiniam personalui, įgyvendinančiam pedagogo kvalifikaciją teikiančias studijų programas:

18.1. ne mažiau kaip 30 procentų pedagogikos krypties arba mokomąjį dalyką atitinkančios studijų krypties dėstytojų privalo turėti pedagoginio ar vadovaujamo darbo švietimo įstaigoje patirties (kuri per pastaruosius 10 metų turi būti ne trumpesnė kaip 2 metai);

18.2. teorinius pedagogikos, mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos didaktikos dalykus turi dėstyti dėstytojai, kurių mokslinės ir (ar) meninės veiklos kryptis ir pedagoginės praktikos / meno kūrybos patirtis atitinka dėstomąjį dalyką;

18.3. ne mažiau kaip 50 procentų dėstytojų įvairiomis formomis (pateikiant tai įrodančius dokumentas) bendradarbiauja su švietimo įstaigomis, vykdant tyrimus, kuriant dalyko ar pedagoginės specializacijos didaktikas, ugdymo (mokymo) priemones ir metodinę medžiagą;

18.4. dėstytojai turi mokėti bent vieną plačiai vartojamą oficialią Europos Sąjungos kalbą (anglų, prancūzų, vokiečių) ne žemesniu kaip C1 lygiu pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis;

18.5. mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos dalykus dėstantys dėstytojai turi vykdyti praktinę pedagoginę veiklą (dirba mokytoju arba konsultuoja mokytojus, arba vykdo mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas, arba stažuojasi švietimo įstaigose Lietuvoje arba užsienyje) švietimo įstaigoje (išskyrus aukštąsias mokyklas). Šios praktinės veiklos bendra trukmė per pastaruosius 5 metus turi būti ne trumpesnė nei 2 mėnesiai;

18.6. bent 20 procentų studijų programą įgyvendinančio akademinio personalo turi dalyvauti ne mažiau kaip 1 tarptautinėje ilgalaikėje ar keliose trumpalaikėse stažuotėse ar (ir) mainų programose, kurių bendra trukmė ne mažesnė kaip 3 mėnesiai per pastarųjų 5 metų laikotarpį.

19. Reikalavimai kitam personalui (studento pedagoginės praktikos vadovui, studento pedagoginės praktikos mentoriui), dirbančiam pedagogo kvalifikaciją teikiančių studijų dalyje:

19.1. vadovauti pedagoginei praktikai gali asmenys, įgiję pedagogo kvalifikaciją ir ne žemesnį kaip magistro laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, turintys ne mažesnę kaip 5 metų per pastaruosius 10 metų pedagoginio darbo atitinkamos pakopos švietimo įstaigoje patirtį;

19.2. vykdyti studento pedagoginės praktikos mentoriaus funkcijas gali asmenys, užsiimantys praktine pedagogine veikla, turintys ne mažesnį kaip 5 metų pedagoginio darbo stažą;

19.3. Centras ar kita pedagogus rengianti aukštoji mokykla gali organizuoti studentų pedagoginės praktikos mentorių mokymus, įvadinius renginius ir kitokius mokymus praktikos įstaigose, vykdančiose neformaliojo ir formaliojo švietimo programas, edukacines veiklas (toliau – praktikos įstaiga) savo nustatyta tvarka.

20. Pedagoginių studijų programų ir pedagogikos profesinių studijų pedagoginės praktikos reikalavimai:

20.1. pedagoginės praktikos apimtis yra ne mažesnė kaip 30 studijų kreditų;

20.2. studento pedagoginę praktiką koordinuoja (kartu su studentu, studento pedagoginės praktikos mentoriumi aptaria pedagoginės praktikos tikslus ir užduotis, apibendrina tarpinius ir galutinius pedagoginės praktikos rezultatus, padeda spręsti ugdomosios veiklos sunkumus pedagoginės praktikos metu) studento pedagoginės praktikos vadovas. Juo gali būti pedagogikos studijų krypties studijų programą (programas) ar pedagoginių studijų modulį, ar pedagoginių specializacijų modulį, pedagogikos profesines studijas įgyvendinantis dėstytojas;

20.3. studento pedagoginės praktikos mentorius praktikos įstaigoje teikia studentui konsultacinę, dalykinę ir didaktinę pagalbą, padeda įgyvendinti skirtas pedagoginės praktikos užduotis, teikia rekomendacijas ir kartu su studentu, studento pedagoginės praktikos vadovu aptaria pedagoginės praktikos rezultatus, skatina ir palaiko studento integraciją į praktikos įstaigos bendruomenę;

20.4. studento pedagoginės praktikos vadovas kartu su studento pedagoginės praktikos mentoriumi praktikos įstaigoje turi užtikrinti studento palydėjimą į konkrečią pedagoginės praktikos vietą, sėkmingą pedagoginės praktikos procesą ir pedagoginės praktikos metu įgytos patirties reflektavimą;

20.5. pedagoginė praktika atliekama praktikos įstaigoje, sudarančioje praktinio mokymo bei studijų integravimo galimybes ir užtikrinančioje būtiną pagalbą pedagoginę praktiką atliekančiam studentui. Rekomenduojama, kad studentas turėtų galimybę atlikti pedagoginę praktiką skirtingose praktikos įstaigose;

20.6. pedagoginė praktika gali būti atliekama ir kitų užsienio šalių praktikos įstaigose, vykdančiose švietimo programas.

21. Pedagoginė praktika siejama su studijuojamu mokomuoju dalyku ir (ar) pedagogine specializacija arba su įgytu kvalifikaciniu laipsniu.

22. Pedagoginė praktika yra vertinama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

23. Pedagoginę praktiką atliekančio studento teisės ir pareigos apibrėžiamos trišalėje praktinio mokymo sutartyje.

24. Į pedagogikos studijų krypties studijų programas turi būti integruotas (o į pedagogikos profesines studijas rekomenduojama integruoti) akademinio judumo laiko tarpas arba suteikiamos kitos tarptautiškumo galimybės (tarptautiniai renginiai Lietuvoje, trumpalaikės stažuotės, vasaros stovyklos, tarptautinės praktikos, ERASMUS mainai, tarptautinis studijų modulis ir kt.), kurių bendra apimtis 2 mėnesiai, arba pedagoginių studijų programa vykdoma kaip jungtinė kartu su užsienio aukštąja mokykla.

25. Pedagogikos studijų krypties studijų programos, pedagogikos profesinės studijos baigiamos baigiamuoju darbu, kurio reikalavimus nustato aukštoji mokykla.

26. Gali būti vykdomos jungtinės pedagogikos studijų krypties studijų programos kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis Lietuvoje ir užsienyje. Jungtinės pedagogikos studijų krypties studijų programos turi atitikti teisės aktų nustatytus reikalavimus ir atliepti šiuolaikinius didaktikos, įtraukiojo ugdymo principus, turi būti grindžiamos naujausiais edukologijos mokslo tyrimais.

27. Vykdant pedagogikos studijų krypties studijų programas, pedagogikos profesines studijas, bendradarbiaujama su švietimo įstaigomis, kurios įgyvendina pedagogų profesiniam tobulėjimui skirtas veiklas, atlieka taikomojo pobūdžio tyrimus, išbando ir pagrindžia naujas metodikas, didaktikas, profesinio tobulėjimo programų veiksmingumą.

28. Vykdant pedagogikos studijų krypties studijų programas, pedagogikos profesines studijas, bendradarbiaujama su kitomis aukštosiomis mokyklomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, kitomis švietimo struktūromis (pvz., akredituotomis kvalifikacijos tobulinimo įstaigomis, STEAM centrais ir kt.), darniai naudojant edukologijos mokslo infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius, leidžiančius užtikrinti ugdymo mokslų ir susijusių mokslo krypčių plėtrą bei aukščiausią studijų kokybę ir tarptautinį konkurencingumą.

29. Aukštojoje mokykloje, vykdančioje pedagogikos studijų krypties studijų programas, pedagogikos profesines studijas, turi būti sukurta šiuolaikinė, įtraukties principus atitinkanti materialinė ir praktinė bazė, tinkama vykdyti studijas pagal pedagogines specializacijas ir (ar) mokomuosius dalykus.

30. Ketinamai vykdyti studijų programai, teikiančiai pedagogo profesinę kvalifikaciją, pedagogikos profesinių studijų programai turi pritarti švietimo, mokslo ir sporto ministras, įvertinęs Pedagogo profesinės kvalifikacijos suteikimo komisijos, kurios sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, rekomendaciją. Pedagogikos studijų krypties studijų programos, teikiančios profesinę kvalifikaciją, pedagogikos profesinių studijų programos, į kurias ateinančiais mokslo metais ketinama vykdyti studentų priėmimą, teikiamos Pedagogo profesinės kvalifikacijos suteikimo komisijai iki einamųjų metų spalio 1 d.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31. Priimant asmenis į pedagogikos profesinių studijų programas, kandidatai atrenkami pagal aukštosios mokyklos taisyklėse nustatytus reikalavimus, jiems privalomas motyvacijos vertinimas. Priimant asmenis į pirmosios pakopos pedagogikos studijų krypties studijų programas, asmenys atrenkami pagal akademinius pasiekimus. Taip pat šiems asmenims gali būti taikomas motyvacijos vertinimas, kuris vykdomas aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.

32. Centrai ir kitos pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos vykdo pedagogų rengimo, absolventų įsidarbinamumo tyrimus ir tenkina kitus nacionalinius ir regioninius pedagogų rengimo ir kompetencijų tobulinimo poreikius.

_______________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1417, 2020-09-21, paskelbta TAR 2020-09-21, i. k. 2020-19562

Nr. V-1500, 2023-11-28, paskelbta TAR 2023-11-28, i. k. 2023-22907

Pedagogų rengimo reglamento

priedas

(Pavyzdinė aukštosios mokyklos, siekiančios tapti pedagogų rengimo centru, paraiškos forma)

___________________________________________

(institucijos pavadinimas)

AUKŠTOSIOS MOKYKLOS, SIEKIANČIOS TAPTI PEDAGOGŲ RENGIMO CENTRU, PARAIŠKA

_______________________

(data)

________________________

(dokumento sudarymo vieta)

Prašome ______________________________________________________ suteikti

(institucijos pavadinimas)

pedagogų rengimo centro (toliau – Centras) statusą remiantis lentelėje nurodytais kriterijais:

Eil. Nr.

Pedagogų rengimo reglamente Centrui nurodyti kriterijai

Nurodoma informacija apie kriterijų

(pateikiama nuoroda į internetinę prieigą)

__________________________________________________________________________

(Aukštosios mokyklos, pateikusios paraišką, vadovo arba jo įgalioto asmens (įgaliojimas pridedamas) pareigos, vardas ir pavardė, parašas)

_________________________

(Informacijos parengimo data)

_________________

Pakeitimai: