Suvestinė redakcija nuo 2020-06-15

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 153-6887, i. k. 1091010ISTA00XI-549

 

Nauja redakcija nuo 2018-08-01:

Nr. XIII-1093, 2018-04-17, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06729

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MOKĖJIMO ĮSTAIGŲ

ĮSTATYMAS

 

2009 m. gruodžio 10 d. Nr. XI-549

Vilnius

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato mokėjimo įstaigų licencijavimo, veiklos, jų pabaigos ir veiklos priežiūros tvarką, kad mokėjimo įstaigų sistema būtų stabili, patikima, veiksminga ir saugi.

2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje įsteigtoms mokėjimo įstaigoms, jų filialams ir tarpininkams, kitų valstybių narių mokėjimo įstaigoms, jų filialams ir tarpininkams, kurie verčiasi mokėjimo paslaugų teikimu Lietuvos Respublikoje. Šio įstatymo 13 straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir kredito unijoms.

3. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Glaudus ryšyskaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 575/2013) 4 straipsnio 1 dalies 38 punkte.

2. Kita valstybė narė – valstybė narė, išskyrus Lietuvos Respubliką.

3. Kitos valstybės narės mokėjimo įstaiga – kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo, kuriam išduotas leidimas teikti mokėjimo paslaugas visose valstybėse narėse.

4. Kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 36 punkte.

5. Mokėjimo įstaiga – juridinis asmuo, kuriam išduota mokėjimo įstaigos licencija arba mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licencija ar mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencija (toliau, kai šiame įstatyme kalbama apie visas mokėjimo įstaigos licencijų rūšis kartu, vartojama sąvoka „licencija“).

6. Mokėjimo įstaigos filialas (toliau – filialas) – juridinio asmens statuso neturintis struktūrinis mokėjimo įstaigos padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas mokėjimo įstaigos funkcijas arba jų dalį. Visos veiklos vietos, kurias toje pačioje valstybėje narėje įsteigė mokėjimo įstaiga, kurios pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje, laikomos vienu filialu.

7. Mokėjimo įstaigos nuosavas kapitalas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 118 punkte.

8. Mokėjimo įstaigos tarpininkas (toliau – tarpininkas) – fizinis arba juridinis asmuo, kita organizacija arba jos padalinys, teikiantys mokėjimo paslaugas mokėjimo įstaigos vardu.

9. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme ir Lietuvos Respublikos bankų įstatyme.

 

3 straipsnis. Mokėjimo įstaigos pavadinimas, teisinė forma ir buveinė. Mokėjimo įstaigos veiklą reglamentuojantys teisės aktai

1. Terminą „mokėjimo įstaiga“, kitas šio termino gramatines formas arba žodžių junginius su šiuo terminu Lietuvos Respublikoje gali vartoti savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais tik pagal šį įstatymą mokėjimo paslaugas teikiantys asmenys.

2. Mokėjimo įstaigos teisinė forma gali būti tik akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė.

3. Mokėjimo įstaiga privalo turėti buveinę Lietuvos Respublikoje.

4. Mokėjimo įstaiga savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, šiuo įstatymu, Mokėjimų įstatymu, Europos Sąjungos ir priežiūros institucijos – Lietuvos banko (toliau – priežiūros institucija) teisės aktais ir savo steigimo dokumentais. Mokėjimo įstaigai Finansų įstaigų įstatymas ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

5. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su vartotojams teikiamais kreditais, taikomos tiek, kiek kiti įstatymai, reglamentuojantys vartotojams teikiamus kreditus, nenustato kitaip.

 

4 straipsnis. Mokėjimo įstaigos teikiamos mokėjimo paslaugos ir kita veikla

1. Mokėjimo įstaiga gali teikti tik priežiūros institucijos jai išduotoje licencijoje nurodytas mokėjimo paslaugas.

2. Be mokėjimo paslaugų teikimo, mokėjimo įstaiga turi teisę:

1) teikti glaudžiai su mokėjimo paslaugomis susijusias papildomas paslaugas, tokias kaip valiutos keitimas, lėšų saugojimo veikla, duomenų kaupimas ir tvarkymas;

2) valdyti mokėjimo sistemas, laikydamasi Mokėjimų įstatymo 9 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

3) vykdyti kitą veiklą, kuri nėra mokėjimo paslaugų teikimo veikla, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje ir 7 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus;

4) keisti valiutą (grynaisiais pinigais).

3. Mokėjimo įstaiga, teikdama vieną ar daugiau mokėjimo paslaugų, gali turėti mokėjimo sąskaitas, skirtas tik mokėjimo paslaugoms teikti. Visos lėšos, kurias mokėjimo įstaiga gauna iš mokėjimo paslaugų vartotojų mokėjimo paslaugoms teikti, nelaikomos indėliu ar kitomis grąžintinomis lėšomis ir elektroniniais pinigais.

4. Mokėjimo įstaiga gali suteikti su mokėjimo paslaugomis, nurodytomis Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 4 arba 5 punkte, susijusią paskolą tik jeigu laikomasi šių sąlygų:

1) lėšos skolinamos tik kaip papildoma priemonė mokėjimo operacijai įvykdyti;

2) mokėjimo operacijai įvykdyti paskolintos lėšos, teikiant mokėjimo paslaugas pagal šio įstatymo 11 straipsnį, turi būti grąžintos per ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį;

3) mokėjimo įstaiga negali skolinti mokėjimo operacijai vykdyti gautų ir laikomų lėšų;

4) mokėjimo įstaigos nuosavas kapitalas bet kuriuo metu atitinka šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka yra pakankamas.

5. Mokėjimo įstaiga negali priimti indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir leisti elektroninių pinigų.

6. Lietuvos Respublikos teismas, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama mokėjimo įstaigos galimybė disponuoti jos sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip apribojama mokėjimo įstaigos teisė teikti mokėjimo paslaugas mokėjimo paslaugų vartotojams, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių sprendimų įtakos mokėjimo įstaigos ir visos mokėjimo įstaigų sistemos stabilumui ir patikimumui. Šią išvadą priežiūros institucija pateikia per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti išvadą gavimo dienos.

 

II SKYRIUS

MOKĖJIMO ĮSTAIGŲ LICENCIJAVIMAS

 

5 straipsnis. Mokėjimo įstaigos licencija

1. Mokėjimo įstaigos licencija galioja ir kitose valstybėse narėse, suteikdama teisę šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytomis sąlygomis mokėjimo įstaigai tose valstybėse narėse teikti mokėjimo įstaigos licencijoje nurodytas mokėjimo paslaugas.

2. Steigiamas ar veikiantis juridinis asmuo (toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo), norėdamas gauti mokėjimo įstaigos licenciją, priežiūros institucijai turi pateikti prašymą ir šiuos dokumentus bei duomenis:

1) įstatus (įstatų projektą);

2) veiklos programą, kurioje, be kita ko, nurodomos numatomų teikti mokėjimo paslaugų rūšys ir jų teikimo vieta;

3) verslo planą, įskaitant pirmųjų trejų finansinių metų biudžeto projektą, kuriuo įrodoma, kad mokėjimo įstaiga gali patikimai veikti ir taiko tam tinkamas vidaus kontrolės sistemas, procedūras ir išteklius;

4) dokumentus, kuriais patvirtinama, kad pradinio kapitalo dydis yra ne mažesnis, negu nustatytas šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje;

5) priemonių, kurių pagal šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus imtasi (bus imamasi) siekiant apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas, aprašymą;

6) taikomos (numatomos taikyti) valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemos, įskaitant administracines, rizikos valdymo ir apskaitos sistemas, aprašymą, kuriuo įrodoma, kad ta valdymo tvarka ir vidaus kontrolės sistema yra tinkamos, patikimos ir adekvačios prisiimamai rizikai;

7) vidaus kontrolės procedūrų, kurios įdiegtos (bus įdiegtos) siekiant įvykdyti pareigas, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą ir 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL 2015 L 141, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 2015/847), aprašymą;

8) procedūros, pagal kurią stebimi operaciniai ir saugumo incidentai ir su saugumu susiję klientų skundai, į juos reaguojama ir imamasi tolesnių veiksmų, aprašymą, įskaitant pranešimo apie didelius operacinius ir saugumo incidentus mechanizmą, nustatytą pagal Mokėjimų įstatymo 57 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

9) neskelbtinų mokėjimo duomenų registravimo, stebėjimo, fiksavimo ir prieigos prie jų ribojimo procedūros aprašymą;

10) veiklos tęstinumo procesų aprašymą, jame aiškiai nurodydamas ypatingos svarbos operacijas, veiksmingus veiklos tęstinumo planus ir reguliaraus tokių planų adekvatumo ir efektyvumo testavimo ir peržiūros procedūrą;

11) principų ir sąvokų, taikomų renkant veiklos rezultatų, operacijų ir sukčiavimų statistinius duomenis, aprašymą;

12) saugumo politikos, įskaitant išsamų su teikiamomis mokėjimo paslaugomis susijusios rizikos vertinimą, ir saugumo kontrolės bei rizikos mažinimo priemonių, kurių imtasi siekiant tinkamai apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojus nuo nustatytos rizikos, įskaitant sukčiavimą ir neteisėtą neskelbtinų ir asmens duomenų naudojimą, aprašymą;

13) organizacinės struktūros, įskaitant numatomus filialus, tarpininkus ar kitus asmenis, kuriems bus perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, aprašymą, taip pat įsipareigojimo vykdyti filialų, tarpininkų patikrinimus ne rečiau kaip kartą per metus aprašymą ir dalyvavimo mokėjimo sistemose aprašymą;

14) duomenis, kuriais remiantis galima nustatyti asmenų, įsigyjančių (turinčių) prašymą išduoti mokėjimo įstaigos licenciją pateikusio juridinio asmens (toliau šiame straipsnyje – prašymą pateikęs juridinis asmuo) kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, tapatybę ir jų įsigyjamas (turimas) įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis, taip pat šių asmenų tinkamumą pagal Bankų įstatymo 25 straipsnio 8 dalies nuostatas, atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą mokėjimo įstaigos valdymą;

15) vadovų tapatybės duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą) ir dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

16) filialo vadovo (vadovų) tapatybės duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą), jeigu numatoma teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje įsteigus filialą šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka;

17) auditą atliekančios (atliksiančios) audito įmonės ar atestuoto auditoriaus (toliau – auditorius), kuris audito veikla verčiasi savarankiškai (toliau, kai šiame įstatyme kalbama apie audito įmonę ir auditorių, kuris audito veikla verčiasi savarankiškai, kartu – audito įmonė), atitinkančių Finansų įstaigų įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme nustatytus reikalavimus, duomenis;

18) dokumentus ir duomenis, kuriais patvirtinama atitiktis šio įstatymo 20 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytiems reikalavimams ir pagrindžiamas profesinės civilinės atsakomybės draudimo arba kitos lygiavertės atsakomybės užtikrinimo priemonės sumos dydis, jeigu ketinama teikti mokėjimo inicijavimo paslaugą;

19) dokumentus ir duomenis, kuriais patvirtinama atitiktis šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytiems reikalavimams ir pagrindžiamas profesinės civilinės atsakomybės draudimo arba kitos lygiavertės atsakomybės užtikrinimo priemonės sumos dydis, jeigu ketinama teikti sąskaitos informacijos paslaugą;

20) buveinės adresą.

3. Pateikiant šio straipsnio 2 dalies 5, 6, 8 ir 13 punktuose nurodytą informaciją, turi būti pateikiamas vidaus kontrolės procedūrų ir organizacinės tvarkos aprašas, kuriame nustatyti veiksmai vartotojų interesams apsaugoti ir mokėjimo paslaugų teikimo tęstinumui ir patikimumui užtikrinti.

4. Mokėjimo įstaigos licencija išduodama prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui tik jeigu jis, atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą mokėjimo įstaigos valdymą, turi nustatęs visapusę, adekvačią mokėjimo įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui ir patikimą mokėjimo paslaugų veiklos valdymo tvarką, įskaitant suprantamą organizacinę struktūrą, leidžiančią užtikrinti funkcijų atskyrimą ir vertikalius bei horizontalius atsakomybės ryšius su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, ir rizikos, kuri atsirado ar gali atsirasti, nustatymo, valdymo, stebėjimo, vadovybės informavimo ir vidaus kontrolės sistemas, įskaitant patikimas administracines priemones ir apskaitos sistemą.

5. Priežiūros institucija turi teisę atlikti prašymą pateikusio juridinio asmens pasirengimo teikti mokėjimo paslaugas patikrinimą vietoje. Pasirengimo teikti mokėjimo paslaugas patikrinimui vietoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 29 straipsnio nuostatos.

6. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, priimti sprendimą dėl mokėjimo įstaigos licencijos išdavimo ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgdama į Lietuvos banko įstatymo 431 straipsnio nuostatas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

7. Priežiūros institucija motyvuotai atsisako išduoti mokėjimo įstaigos licenciją, jeigu:

1) kartu su prašymu pateikti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų ir jų taikymo tvarką reglamentuojančių priežiūros institucijos teisės aktų, prašymą pateikęs juridinis asmuo nepateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, priežiūros institucijai paprašius pateikti trūkstamus ir (ar) patikslintus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, reikalingus sprendimui priimti, per jos nustatytą terminą arba pateikia ne visus papildomai pareikalautus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją ar jie yra neteisingi;

2) prašymą pateikęs juridinis asmuo neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, neketina teikti paslaugų Lietuvos Respublikoje, jo teisinė forma, vadovai, pradinis kapitalas, profesinės civilinės atsakomybės draudimas arba kita atsakomybės užtikrinimo priemonė neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų ir jų taikymo tvarką reglamentuojančių priežiūros institucijos teisės aktų;

3) yra pagrindas manyti, kad asmenys, įsigyjantys (turintys) prašymą pateikusio juridinio asmens kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį, neatitinka Bankų įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų;

4) prašymą pateikęs juridinis asmuo ir kitas asmuo yra susiję glaudžiu ryšiu, kuris trukdytų priežiūros institucijai veiksmingai atlikti mokėjimo įstaigos priežiūrą;

5) prašymą pateikęs juridinis asmuo yra susijęs glaudžiu ryšiu su asmeniu iš tokios užsienio valstybės, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų laikymosi užtikrinimo sunkumai gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti mokėjimo įstaigos priežiūrą;

6) prašymą pateikęs juridinis asmuo neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

8. Kai prašymą pateikęs juridinis asmuo ketina teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 17 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas ir tuo pačiu metu ketina vykdyti ar vykdo kitą šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą veiklą, priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti mokėjimo įstaigos licenciją, iki bus įsteigtas atskiras juridinis asmuo mokėjimo paslaugų teikimo veiklai vykdyti, jeigu prašymą pateikusio juridinio asmens ketinama vykdyti ar vykdoma kita negu mokėjimo paslaugų teikimo veikla turi ar gali turėti neigiamą įtaką jo finansiniam patikimumui ar priežiūros institucijos galimybei stebėti, ar vykdomi visi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai.

9. Mokėjimo įstaiga, turinti mokėjimo įstaigos licenciją ir ketinanti teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytas mokėjimo paslaugas, kurios nėra numatytos jai išduotoje licencijoje, turi kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu pakeisti galiojančią licenciją, papildant ją ketinamomis teikti mokėjimo paslaugomis, ir pateikti dėl keičiamos veiklos apimties pasikeitusius duomenis ir dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Sprendimui dėl licencijos pakeitimo priimti mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 6 dalies nuostatos.

10. Jeigu mokėjimo įstaiga įgyja kitą licenciją, suteikiančią teisę teikti tokias pačias paslaugas, kaip nurodyta mokėjimo įstaigos turimoje licencijoje, ji privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paskutinės licencijos gavimo dienos kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu dėl vienos iš licencijų galiojimo panaikinimo.

11. Mokėjimo įstaigos licenciją turinti mokėjimo įstaiga visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti šiame straipsnyje nustatytus mokėjimo įstaigos licencijos išdavimo reikalavimus. Mokėjimo įstaiga šio įstatymo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais privalo pranešti priežiūros institucijai apie duomenų ir (arba) informacijos, kurie buvo pateikti mokėjimo įstaigos licencijai gauti, pasikeitimus.

12. Detalią prašymo išduoti šiame straipsnyje nustatytą licenciją pateikimo, nagrinėjimo tvarką ir detalius šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pateikiamų dokumentų turinio ir formos reikalavimus nustato priežiūros institucija.

 

6 straipsnis. Mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licencija

1. Mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licencija galioja ir kitose valstybėse narėse ir mokėjimo įstaigai suteikia teisę šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytomis sąlygomis tose valstybėse narėse teikti sąskaitos informacijos paslaugą. Mokėjimo įstaigai, kuriai išduota mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licencija, netaikomos šio įstatymo 10, 14, 16, 17, 18 ir 19 straipsnių nuostatos.

2. Steigiamas ar veikiantis juridinis asmuo (toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo), norėdamas gauti mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licenciją, priežiūros institucijai turi pateikti prašymą ir šiuos dokumentus bei duomenis:

1) įstatus (įstatų projektą);

2) veiklos programą, kurioje, be kita ko, nurodoma paslaugų teikimo vieta;

3) verslo planą, įskaitant pirmųjų trejų finansinių metų biudžeto projektą, kuriuo įrodoma, kad mokėjimo įstaiga gali patikimai veikti ir taiko tam tinkamas vidaus kontrolės sistemas, procedūras ir išteklius;

4) taikomos (numatomos taikyti) valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemos, įskaitant administracines, rizikos valdymo ir apskaitos sistemas, aprašymą, kuriuo įrodoma, kad ta valdymo tvarka ir vidaus kontrolės sistema yra tinkamos, patikimos ir adekvačios prisiimamai rizikai;

5) procedūros, pagal kurią stebimi operaciniai ir saugumo incidentai ir su saugumu susiję klientų skundai, į juos reaguojama ir imamasi tolesnių veiksmų, aprašymą, įskaitant pranešimo apie didelius operacinius ir saugumo incidentus mechanizmą, nustatytą pagal Mokėjimų įstatymo 57 straipsnyje nustatytus reikalavimus;

6) neskelbtinų mokėjimo duomenų registravimo, stebėjimo, fiksavimo ir prieigos prie jų ribojimo procedūros aprašymą;

7) veiklos tęstinumo procesų aprašymą, jame aiškiai nurodydamas ypatingos svarbos operacijas, veiksmingus veiklos tęstinumo planus ir reguliaraus tokių planų adekvatumo ir efektyvumo testavimo ir peržiūros procedūrą;

8) saugumo politikos, įskaitant išsamų su teikiamomis mokėjimo paslaugomis susijusios rizikos vertinimą, ir saugumo kontrolės bei rizikos mažinimo priemonių, kurių imtasi siekiant tinkamai apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojus nuo nustatytos rizikos, įskaitant sukčiavimą ir neteisėtą neskelbtinų ir asmens duomenų naudojimą, aprašymą;

9) organizacinės struktūros, įskaitant numatomus filialus, tarpininkus ar kitus asmenis, kuriems bus perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, aprašymą, taip pat įsipareigojimo vykdyti filialų, tarpininkų patikrinimus ne rečiau kaip kartą per metus aprašymą ir dalyvavimo mokėjimo sistemose aprašymą;

10) vadovų tapatybės duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą) ir dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

11) filialo vadovo (vadovų) tapatybės duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą), jeigu numatoma teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje įsteigus filialą šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka;

12) dokumentus ir duomenis, kuriais patvirtinama atitiktis šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytiems reikalavimams ir pagrindžiamas profesinės civilinės atsakomybės draudimo arba kitos lygiavertės atsakomybės užtikrinimo priemonės sumos dydis;

13) buveinės adresą.

3. Pateikiant šio straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 9 punktuose nurodytą informaciją, turi būti pateikiamas vidaus kontrolės procedūrų ir organizacinės tvarkos aprašas, kuriame nustatyti veiksmai vartotojų interesams apsaugoti ir mokėjimo paslaugų teikimo tęstinumui ir patikimumui užtikrinti.

4. Mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licencija išduodama prašymą išduoti mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licenciją pateikusiam juridiniam asmeniui (toliau šiame straipsnyje – prašymą pateikęs juridinis asmuo) tik jeigu jis, atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą mokėjimo įstaigos valdymą, turi nustatęs visapusę, adekvačią mokėjimo įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui ir patikimą mokėjimo paslaugų veiklos valdymo tvarką, įskaitant suprantamą organizacinę struktūrą, leidžiančią užtikrinti funkcijų atskyrimą ir vertikalius bei horizontalius atsakomybės ryšius su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, ir rizikos, kuri atsirado ar gali atsirasti, nustatymo, valdymo, stebėjimo, vadovybės informavimo ir vidaus kontrolės sistemą, įskaitant patikimas administracines priemones ir apskaitos sistemą.

5. Priežiūros institucija turi teisę atlikti prašymą pateikusio juridinio asmens pasirengimo teikti mokėjimo paslaugas patikrinimą vietoje. Pasirengimo teikti mokėjimo paslaugas patikrinimui vietoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 29 straipsnio nuostatos.

6. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, priimti sprendimą dėl mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licencijos išdavimo ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgdama į Lietuvos banko įstatymo 431 straipsnio nuostatas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

7. Priežiūros institucija motyvuotai atsisako išduoti mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licenciją, jeigu:

1) kartu su prašymu pateikti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų ir jų taikymo tvarką reglamentuojančių priežiūros institucijos teisės aktų, prašymą pateikęs juridinis asmuo nepateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, priežiūros institucijai paprašius pateikti trūkstamus ir (ar) patikslintus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, reikalingus sprendimui priimti, per jos nustatytą terminą arba pateikia ne visus papildomai pareikalautus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją ar jie yra neteisingi;

2) prašymą pateikęs juridinis asmuo neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, neketina teikti paslaugų Lietuvos Respublikoje, jo teisinė forma, vadovai, profesinės civilinės atsakomybės draudimas arba kita atsakomybės užtikrinimo priemonė neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų ir jų taikymo tvarką reglamentuojančių priežiūros institucijos teisės aktų;

3) prašymą pateikęs juridinis asmuo ir kitas asmuo yra susiję glaudžiu ryšiu, kuris trukdytų priežiūros institucijai veiksmingai atlikti mokėjimo įstaigos priežiūrą;

4) prašymą pateikęs juridinis asmuo yra susijęs glaudžiu ryšiu su asmeniu iš tokios užsienio valstybės, kurios teisės aktai, reglamentuojantys šio asmens veiklą, ar tų teisės aktų laikymosi užtikrinimo sunkumai gali trukdyti priežiūros institucijai veiksmingai atlikti mokėjimo įstaigos priežiūrą;

5) prašymą pateikęs juridinis asmuo neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų.

8. Kai mokėjimo įstaiga, turinti mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licenciją, ketina teikti kitas mokėjimo paslaugas, nurodytas Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje, ji turi kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu panaikinti jai išduotos licencijos galiojimą ir išduoti mokėjimo įstaigos licenciją.

9. Mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licenciją turinti mokėjimo įstaiga visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti šiame straipsnyje nustatytus mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licencijos išdavimo reikalavimus. Mokėjimo įstaiga šio įstatymo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais privalo pranešti priežiūros institucijai apie duomenų ir (arba) informacijos, kurie buvo pateikti mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licencijai gauti, pasikeitimus.

10. Detalią prašymo išduoti šiame straipsnyje nustatytą licenciją pateikimo, nagrinėjimo tvarką ir detalius šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pateikiamų dokumentų turinio ir formos reikalavimus nustato priežiūros institucija.

 

7 straipsnis. Mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencija

1. Mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencija galioja tik Lietuvos Respublikoje ir nesuteikia teisės šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytomis sąlygomis kitose valstybėse narėse teikti mokėjimo paslaugų. Mokėjimo įstaiga, kuriai išduota ribotos veiklos licencija, turi teisę teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1–6 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas, kurios nustatytos priežiūros institucijos išduotoje licencijoje. Mokėjimo įstaigos, kuriai išduota mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencija, įskaitant tarpininkus, už kuriuos ji prisiima visą atsakomybę, per pastaruosius 12 mėnesių įvykdytų (jeigu veikla nevykdoma, – planuojamų verslo plane) mokėjimo operacijų sumos vidurkis neturi viršyti 3 000 000 eurų per mėnesį, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį. Mokėjimo įstaigai, kuriai išduota mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencija, netaikomos šio įstatymo 10, 14 ir 16 straipsnių nuostatos.

2. Steigiamas ar veikiantis juridinis asmuo (toliau šiame straipsnyje – juridinis asmuo), norėdamas gauti mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją, turi priežiūros institucijai pateikti prašymą ir šiuos dokumentus bei duomenis:

1) įstatus (įstatų projektą);

2) verslo planą, kuriame nurodoma numatoma teikti mokėjimo paslaugų rūšis (rūšys) ir pateikiamas pirmųjų finansinių metų biudžeto projektas, kuriuo įrodoma, kad mokėjimo įstaiga gali patikimai veikti ir taiko tam tinkamas vidaus kontrolės sistemas, procedūras ir išteklius;

3) dokumentus, kuriais įrodoma, kad mokėjimo įstaigos, įskaitant tarpininkus, už kuriuos ji prisiima visą atsakomybę, per pastaruosius 12 mėnesių įvykdytų (jeigu veikla dar nevykdoma, - planuojamų verslo plane) mokėjimo operacijų sumos vidurkis neviršija (neviršys) 3 000 000 eurų per mėnesį;

4) priemonių, kurių pagal šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytus reikalavimus imtasi (bus imamasi) siekiant apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas, aprašymą;

5) vidaus kontrolės procedūrų, kurios įdiegtos (bus įdiegtos), siekiant įvykdyti pareigas, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą ir Reglamentą (ES) Nr. 2015/847, aprašymą;

6) organizacinės struktūros, įskaitant numatomus filialus, tarpininkus ar kitus asmenis, kuriems bus perduodamas veiklos funkcijų vykdymas, aprašymą, taip pat įsipareigojimo vykdyti filialų, tarpininkų patikrinimus ne rečiau kaip kartą per metus aprašymą ir dalyvavimo mokėjimo sistemose aprašymą;

7) vadovų tapatybės duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą) ir dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

8) filialo vadovo (vadovų) tapatybės duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą);

9) buveinės adresą.

3. Mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencija išduodama prašymą išduoti mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją pateikusiam juridiniam asmeniui (toliau šiame straipsnyje – prašymą pateikęs juridinis asmuo) tik jeigu jis, atsižvelgdamas į poreikį užtikrinti patikimą ir riziką ribojančiais principais grindžiamą mokėjimo įstaigos valdymą, turi nustatęs visapusę, adekvačią mokėjimo įstaigos veiklos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui ir patikimą mokėjimo paslaugų veiklos valdymo tvarką, įskaitant suprantamą organizacinę struktūrą, leidžiančią užtikrinti funkcijų atskyrimą ir vertikalius bei horizontalius atsakomybės ryšius, su aiškiai apibrėžtomis, skaidriomis ir nuosekliomis atsakomybės ribomis, ir vidaus kontrolės sistemą, įskaitant patikimas administracines priemones ir apskaitos metodus.

4. Paaiškėjus, kad mokėjimo įstaiga, kuriai išduota mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencija, nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, ji privalo per 30 dienų kreiptis į priežiūros instituciją dėl mokėjimo įstaigos licencijos išdavimo šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu per 30 dienų mokėjimo įstaiga, kuriai išduota mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencija, nesikreipia dėl mokėjimo įstaigos licencijos išdavimo arba priežiūros institucija per šio įstatymo 5 straipsnyje nustatytus terminus neišduoda mokėjimo įstaigos licencijos, mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencijos galiojimas jai panaikinamas.

5. Priežiūros institucija turi teisę atlikti prašymą pateikusio juridinio asmens pasirengimo teikti mokėjimo paslaugas patikrinimą vietoje. Pasirengimo teikti mokėjimo paslaugas patikrinimui vietoje mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 29 straipsnio nuostatos.

6. Priežiūros institucija privalo išnagrinėti pateiktus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, priimti sprendimą dėl mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencijos išdavimo ir apie tai raštu pranešti prašymą pateikusiam juridiniam asmeniui ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos, atsižvelgdama į Lietuvos banko įstatymo 431 straipsnio nuostatas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

7. Priežiūros institucija motyvuotai atsisako išduoti mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją, jeigu:

1) kartu su prašymu pateikti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų ir jų taikymo tvarką reglamentuojančių priežiūros institucijos teisės aktų, prašymą pateikęs juridinis asmuo nepateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, priežiūros institucijai paprašius pateikti trūkstamus ir (ar) patikslintus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, reikalingus sprendimui priimti, per jos nustatytą terminą arba pateikia ne visus papildomai pareikalautus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją ar jie yra neteisingi;

2) prašymą pateikęs juridinis asmuo neturi buveinės Lietuvos Respublikoje, jo teisinė forma, vadovai neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų ir jų taikymo tvarką reglamentuojančių priežiūros institucijos teisės aktų;

3) prašymą pateikęs juridinis asmuo neatitinka šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nustatytų reikalavimų.

8. Kai prašymą pateikęs juridinis asmuo ketina teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1–6 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas ir tuo pačiu metu ketina vykdyti ar vykdo kitą šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą veiklą, priežiūros institucija turi teisę atsisakyti išduoti mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją, iki bus įsteigtas atskiras juridinis asmuo mokėjimo paslaugų teikimo veiklai vykdyti, jeigu prašymą pateikusio juridinio asmens vykdoma kita negu mokėjimo paslaugų teikimo veikla turi ar gali turėti neigiamą įtaką jos finansiniam patikimumui ar priežiūros institucijos galimybei stebėti, ar vykdomi visi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai.

9. Mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją turinti mokėjimo įstaiga, ketinanti teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 16 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas, kurios nėra numatytos jai išduotoje licencijoje, turi kreiptis į priežiūros instituciją su prašymu pakeisti galiojančią licenciją, papildant ją ketinamomis teikti mokėjimo paslaugomis, ir pateikti dėl keičiamos veiklos apimties pasikeitusius dokumentus ir duomenis, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje. Sprendimui dėl licencijos pakeitimo priimti mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 6 dalies nuostatos.

10. Mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją turinti mokėjimo įstaiga visą savo veiklos laikotarpį turi atitikti šiame straipsnyje nustatytus mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencijos išdavimo reikalavimus. Mokėjimo įstaiga šio įstatymo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais privalo pranešti priežiūros institucijai apie duomenų ir (arba) informacijos, kurie buvo pateikti mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencijai gauti, pasikeitimus.

11. Detalią prašymo išduoti šiame straipsnyje nustatytą licenciją pateikimo, nagrinėjimo tvarką ir detalius šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pateikiamų dokumentų turinio ir formos reikalavimus nustato priežiūros institucija.

 

8 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimas ar galiojimo sustabdymas ir sustabdymo panaikinimas

1. Licencijos galiojimas panaikinamas Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 3–8 punktuose nustatytais atvejais. Šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju licencijos galiojimas panaikinamas priežiūros institucijos sprendimu.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, licencijos galiojimas priežiūros institucijos sprendimu taip pat gali būti panaikinamas, jeigu:

1) mokėjimo įstaiga nebeatitinka šio įstatymo 5, 6 ar 7 straipsnyje nustatytų licencijos išdavimo reikalavimų arba nepraneša apie tai priežiūros institucijai;

2) mokėjimo įstaiga, toliau teikdama mokėjimo paslaugas, keltų grėsmę kitų mokėjimo įstaigų veiklos ir finansiniam stabilumui;

3) mokėjimo įstaiga pasibaigia dėl reorganizavimo arba priimamas sprendimas ją likviduoti;

4) mokėjimo įstaiga šio įstatymo 5 straipsnio 10 dalyje ar 6 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju per nustatytą terminą nesikreipia dėl licencijos panaikinimo.

3. Panaikinant licencijos galiojimą šio straipsnio 2 dalies 3 ar 4 punkte ar šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje arba Finansų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytais pagrindais, priežiūros institucijos sprendime nurodomi sprendimo priėmimo motyvai ir apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos pranešama mokėjimo įstaigai. Kitais atvejais licencijos galiojimas panaikinamas šio įstatymo 33 ir 34 straipsniuose nustatyta tvarka.

4. Licencijos galiojimas sustabdomas šio įstatymo 33 ir 34 straipsniuose nustatytais pagrindais ir tvarka.

5. Priežiūros institucija, priėmusi sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša mokėjimo įstaigai, nurodo pažeidimą (pažeidimus) ir nustato ne ilgesnį kaip 2 mėnesių terminą, per kurį mokėjimo įstaiga privalo nurodytą pažeidimą (pažeidimus) pašalinti.

6. Mokėjimo įstaiga, pašalinusi pažeidimą (pažeidimus), dėl kurio (kurių) buvo priimtas sprendimas sustabdyti licencijos galiojimą, privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai, o ši per 10 darbo dienų nuo mokėjimo įstaigos pranešimo apie pašalintą pažeidimą (pažeidimus) gavimo dienos patikrina informaciją apie pažeidimo (pažeidimų) pašalinimą ir, jeigu visi pažeidimai buvo pašalinti, priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, ir ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos apie tai praneša mokėjimo įstaigai.

7. Panaikinus ar sustabdžius licencijos galiojimą, mokėjimo įstaiga neturi teisės teikti mokėjimo paslaugų, išskyrus atvejus, kiek tai būtina atsiskaityti su mokėjimo paslaugų vartotojais.

8. Panaikinus licencijos galiojimą, ne vėliau kaip per 2 mėnesius mokėjimo įstaigos organai privalo priimti sprendimą likviduoti ar reorganizuoti mokėjimo įstaigą arba priimti sprendimą pakeisti veiklos rūšį ir atlikti atitinkamus įstatų, pavadinimo ir kitus reikiamus pakeitimus, susijusius su veiklos rūšies pakeitimu.

9. Apie licencijos galiojimo panaikinimą arba sustabdymą ir sustabdymo panaikinimą priežiūros institucija skelbia savo interneto svetainėje. Apie licencijos galiojimo panaikinimą arba sustabdymą ir sustabdymo panaikinimą, įskaitant licencijos galiojimo panaikinimo ar sustabdymo priežastis, priežiūros institucija praneša Europos bankininkystės institucijai Europos Komisijos priimtų deleguotųjų teisės aktų, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 15 straipsnio 4 ir 5 dalyse, nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2968, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-05-28, i. k. 2020-11349

 

III SKYRIUS

MOKĖJIMO ĮSTAIGOS VALDYMAS

 

9 straipsnis. Mokėjimo įstaigos organai ir vadovai bei jos tarpininkų vadovai

1. Mokėjimo įstaigoje, turinčioje mokėjimo įstaigos licenciją, turi būti šie organai: visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba ir vadovas. Mokėjimo įstaigoje, turinčioje mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją, ir mokėjimo įstaigoje, turinčioje mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licenciją, turi būti šie organai: visuotinis akcininkų susirinkimas ir vadovas, o jeigu tokia mokėjimo įstaiga yra akcinė bendrovė, – ir stebėtojų taryba arba valdyba.

2. Mokėjimo įstaigos vadovai yra:

1) administracijos vadovai (vadovas ir jo pavaduotojas);

2) valdybos nariai (jeigu valdyba sudaryta);

3) stebėtojų tarybos nariai (jeigu stebėtojų taryba sudaryta);

4) asmenys, atsakingi už mokėjimo įstaigos mokėjimo paslaugų teikimo veiklos valdymą (struktūrinių padalinių vadovai), jeigu mokėjimo įstaiga teikia mokėjimo paslaugas ir tuo pačiu metu vykdo kitą šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą veiklą (jeigu tokie asmenys paskirti).

3. Mokėjimo įstaigos, turinčios mokėjimo įstaigos licenciją, ir mokėjimo įstaigos, turinčios mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licenciją, vadovai turi būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti kvalifikaciją ir patirtį, leidžiančią tinkamai eiti pareigas. Vertinant šių vadovų nepriekaištingą reputaciją, mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 34 straipsnio 12 ir 13 dalių nuostatos. Mokėjimo įstaigos, turinčios mokėjimo įstaigos licenciją, ir mokėjimo įstaigos, turinčios mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licenciją, vadovų kvalifikacija ir patirtis vertinamos atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Mokėjimo įstaigos, turinčios mokėjimo įstaigos licenciją, ir mokėjimo įstaigos, turinčios mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licenciją, vadovų reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Mokėjimo įstaigos, turinčios mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją, vadovai turi būti pasirengę ir tinkami eiti pareigas. Mokėjimo įstaigos, turinčios mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją, vadovų pasirengimas ir tinkamumas vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Mokėjimo įstaigos, turinčios mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją, vadovų pasirengimas vertinamas atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Mokėjimo įstaigos, turinčios mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją, vadovas negali būti laikomas tinkamu, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) jis yra pripažintas kaltu padaręs sunkų, labai sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, visuomenės saugumui, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar juos atitinkančias nusikalstamas veikas pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus, jeigu jo teistumas už šiame punkte nurodytus nusikaltimus nėra išnykęs ar panaikintas arba nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio, kuriuo fizinis asmuo yra pripažintas kaltu dėl šiame punkte nurodytų baudžiamųjų nusižengimų padarymo, įsiteisėjimo;

2) jam už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimą pritaikyta administracinė nuobauda arba kita įstatymuose nustatyta poveikio priemonė, jeigu nuo sprendimo taikyti administracinę nuobaudą arba kitą įstatymuose nustatytą poveikio priemonę įsigaliojimo dienos nepraėjo 3 metai;

3) jis tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba valdė kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba dalį, leidžiančią daryti tiesioginį ir (arba) netiesioginį lemiamą poveikį juridiniam asmeniui, arba yra ar buvo vadovu juridinio asmens, kuriam buvo panaikinta teisė verstis finansinių paslaugų teikimu arba už šiurkštų įstatymo ar kito teisės akto, reglamentuojančio finansinių paslaugų teikimą arba finansų įstaigų veiklą, reikalavimo pažeidimą buvo pritaikyta kita poveikio priemonė, jeigu nepraėjo 3 metai nuo sprendimo taikyti poveikio priemonę įsigaliojimo dienos, arba tam juridiniam asmeniui yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už šios dalies 1 punkte nurodytas nusikalstamas veikas ir nepraėjo 3 metai nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

5. Tarpininko administracijos vadovai (vadovas ir jo pavaduotojas) ir asmenys, atsakingi už mokėjimo paslaugų teikimo veiklos valdymą (struktūrinių padalinių vadovai) (toliau, kai šiame įstatyme kalbama apie tarpininko administracijos vadovus (vadovą ir jo pavaduotoją) ir asmenis, atsakingus už mokėjimo paslaugų teikimo veiklos valdymą (struktūrinių padalinių vadovus), kartu – tarpininko vadovai), kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, turi būti pasirengę ir tinkami eiti pareigas. Tarpininko vadovų, kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, pasirengimas ir tinkamumas vertinami priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Tarpininko vadovų, kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, pasirengimas vertinamas atsižvelgiant į asmens išsilavinimo lygį ir pobūdį, kvalifikacijos tobulinimą, profesinės veiklos ar darbo patirties pobūdį ir trukmę bei į kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos asmens kvalifikacijai ir patirčiai. Tarpininko vadovams, kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 4 dalyje nustatyti tinkamumo reikalavimai.

6. Mokėjimo įstaiga priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka privalo pranešti apie numatomus mokėjimo įstaigos vadovų pasikeitimus, išskyrus šio straipsnio 9 dalyje nurodytus atvejus, kai pranešimas nėra reikalingas, ir kartu pateikti priežiūros institucijos nustatytą informaciją, reikalingą įvertinti, ar vadovai atitinka jiems šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus. Iš naujo išrinkti (paskirti) mokėjimo įstaigos vadovai gali pradėti eiti pareigas tik tuo atveju, jeigu priežiūros institucija neprieštarauja jų kandidatūroms. Priežiūros institucija turi teisę prieštarauti mokėjimo įstaigos vadovų kandidatūroms, jeigu jie neatitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų.

7. Kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, mokėjimo įstaiga privalo užtikrinti, o priežiūros institucijos reikalavimu – įrodyti, kad jos vardu veikiančių tarpininkų vadovai atitinka šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

8. Jeigu priežiūros institucija per 30 darbo dienų nuo pranešimo apie numatomus mokėjimo įstaigos vadovų pasikeitimus ir visos reikalaujamos informacijos gavimo dienos nepareiškia prieštaravimo, laikoma, kad priežiūros institucija neprieštarauja numatomų išrinkti (skirti) vadovų kandidatūroms.

9. Laikoma, kad priežiūros institucija neprieštarauja numatomo išrinkti (paskirti) mokėjimo įstaigos vadovo kandidatūrai, jeigu:

1) asmuo renkamas arba skiriamas į naujas pareigas toje pačioje mokėjimo įstaigoje, kurioje jo kandidatūra jau buvo įvertinta priežiūros institucijos ir jai neprieštarauta, arba pakartotinai renkamas arba skiriamas į tas pačias pareigas toje pačioje mokėjimo įstaigoje ir išrinkimo arba paskyrimo į naujas pareigas metu atitinka šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus reikalavimus;

2) asmuo renkamas arba skiriamas tuo atveju, kai saugiai ir patikimai mokėjimo įstaigos veiklai užtikrinti būtina nedelsiant išrinkti arba paskirti mokėjimo įstaigos vadovą ir dėl to mokėjimo įstaiga negali iš anksto pranešti priežiūros institucijai apie numatomą mokėjimo įstaigos vadovo pasikeitimą.

10. Mokėjimo įstaiga, šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais paskyrusi arba išrinkusi vadovą, apie tai turi pranešti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka ir terminais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

10 straipsnis. Mokėjimo įstaigos kvalifikuotoji įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis

Mokėjimo įstaigos kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies įsigijimui ir netekimui, įsigyjančio asmens turimų balsavimo teisių praradimui, siūlomo įsigijimo vertinimui mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 24 ir 25 straipsnių nuostatos.

 

IV SKYRIUS

MOKĖJIMO ĮSTAIGOS IR KITOS VALSTYBĖS NARĖS MOKĖJIMO ĮSTAIGOS TEISĖS

 

11 straipsnis. Mokėjimo įstaigos teisė teikti mokėjimo paslaugas kitose valstybėse narėse

1. Mokėjimo įstaiga turi teisę šiame straipsnyje nustatyta tvarka teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą, per tarpininką ar neįsteigusi filialo.

2. Mokėjimo įstaiga, siekdama teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo, turi apie tai pranešti priežiūros institucijai, nurodydama savo pavadinimą, adresą, licencijos numerį, valstybę narę, kurioje planuoja teikti mokėjimo paslaugas, ir numatomas teikti mokėjimo paslaugas, o jeigu ketina teikti mokėjimo paslaugas įsteigusi filialą kitoje valstybėje narėje, priežiūros institucijai turi pranešti ir šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose nurodytą informaciją apie veiklą kitoje valstybėje narėje, pateikti filialo organizacinės struktūros aprašymą, filialo vadovo (vadovų) tapatybės duomenis ir įsipareigojimo vykdyti filialo patikrinimus ne rečiau kaip kartą per metus aprašymą. Jeigu mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje planuojama teikti per tarpininką, priežiūros institucijai taip pat turi būti pateikiama šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Kai mokėjimo įstaiga ketina veiklos funkcijų vykdymą perduoti kitam asmeniui kitoje valstybėje narėje, ji apie tai priežiūros institucijos nustatyta tvarka praneša priežiūros institucijai. Detalią pranešimo apie ketinimą teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje, veiklos funkcijų vykdymą perduoti kitam asmeniui pateikimo, nagrinėjimo tvarką ir detalius šioje dalyje nurodytų pateikiamų dokumentų turinio ir formos reikalavimus nustato priežiūros institucija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

3. Priežiūros institucija mokėjimo įstaigos pateiktą šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją per vieną mėnesį nuo visos informacijos gavimo dienos turi perduoti kitos valstybės narės priežiūros institucijai. Mokėjimo įstaigai turi būti nedelsiant pranešama apie informacijos perdavimą kitos valstybės narės priežiūros institucijai.

4. Jeigu mokėjimo įstaiga jau turi bent vieną filialą kitoje valstybėje narėje, kitų jos filialų toje valstybėje narėje steigimui šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma.

5. Jeigu priežiūros institucijos atliktas mokėjimo įstaigos vertinimas, atsižvelgus į kitos valstybės narės nuomonę ir pateiktą informaciją, yra neigiamas, priežiūros institucija privalo atsisakyti įtraukti mokėjimo įstaigos filialą ar tarpininką į šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytą viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą arba išbraukti jį iš šio sąrašo, jeigu mokėjimo įstaigos filialas ar tarpininkas į šį sąrašą jau yra įtrauktas.

6. Priežiūros institucija sprendimą dėl mokėjimo įstaigos filialo ar tarpininko įtraukimo į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą ar sprendimą dėl leidimo mokėjimo įstaigai teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje neįsteigus filialo privalo priimti ir apie jį pranešti kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir mokėjimo įstaigai per 3 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu priežiūros institucija nesutinka su kitos valstybės narės priežiūros institucijos pateiktu vertinimu dėl mokėjimo įstaigos ketinimo teikti mokėjimo paslaugas įsteigus filialą, per tarpininką ar neįsteigus filialo kitoje valstybėje narėje, kartu su jos sprendimu kitos valstybės narės priežiūros institucijai turi būti nurodyti nesutikimo motyvai.

7. Mokėjimo įstaigos filialas, tarpininkas turi teisę pradėti teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje po to, kai jie įtraukiami į šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytą viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą. Apie įtraukimą į šį sąrašą priežiūros institucija per 3 darbo dienas nuo įtraukimo į sąrašą dienos praneša mokėjimo įstaigai.

8. Mokėjimo įstaiga gali pradėti teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo nuo tos dienos, kai priežiūros institucija praneša mokėjimo įstaigai apie sprendimą leisti mokėjimo įstaigai teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje.

9. Mokėjimo įstaiga privalo pranešti priežiūros institucijai jos nustatyta tvarka datą, kurią ji pradeda teikti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje įsteigusi filialą ar per tarpininką, o priežiūros institucija šią informaciją privalo persiųsti kitos valstybės narės priežiūros institucijai.

10. Mokėjimo įstaiga apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų pasikeitimus, taip pat apie naujus tarpininkus, filialus ar kitus asmenis, kuriems perduodamas veiklos funkcijų vykdymas kitoje valstybėje narėje, privalo nedelsdama pranešti priežiūros institucijai. Tokiu atveju taikoma šiame straipsnyje nustatyta tvarka.

11. Priežiūros institucija, gavusi iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos informaciją apie tai, kad mokėjimo įstaiga, teikianti mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje neįsteigusi filialo, per įsteigtą filialą ar pasitelktą tarpininką, nesilaiko kitos valstybės narės teisės aktų, įgyvendinančių Direktyvą (ES) 2015/2366, nuostatų, įvertina ją ir, siekdama užtikrinti, kad mokėjimo įstaiga nebepažeistų šių teisės aktų reikalavimų, nedelsdama imasi visų reikiamų priemonių. Priežiūros institucija apie šių priemonių taikymą praneša kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir kitų susijusių valstybių narių priežiūros institucijoms.

12. Priežiūros institucija kitos valstybės narės priežiūros institucijai teikia jos prašomą informaciją, ypač apie mokėjimo įstaigos, teikiančios mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje neįsteigus filialo, mokėjimo įstaigos kitoje valstybėje narėje įsteigto filialo, jos pasitelkto tarpininko padarytus ar įtariamus pažeidimus, o visą kitą svarbią informaciją, įskaitant informaciją apie tai, ar mokėjimo įstaiga turi buveinę ir vykdo mokėjimo paslaugų teikimo veiklą Lietuvos Respublikoje, teikia savo iniciatyva.

13. Priežiūros institucija pagal šiame straipsnyje, išskyrus jo 14 dalį, nustatytus reikalavimus bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitos valstybės narės priežiūros institucija Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 28 straipsnio 5 dalyje, nustatyta tvarka.

14. Priežiūros institucija, atlikdama priežiūrą ir taikydama poveikio priemones mokėjimo įstaigai, teikiančiai mokėjimo paslaugas kitoje valstybėje narėje įsteigus filialą, per tarpininką ar neįsteigus filialo, bendradarbiauja su kitos valstybės narės priežiūros institucija Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 29 straipsnio 6 dalyje, nustatyta tvarka.

 

12 straipsnis. Kitos valstybės narės mokėjimo įstaigos teisė teikti mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje

1. Kitos valstybės narės mokėjimo įstaiga šiame straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje gali teikti mokėjimo paslaugas įsteigusi filialą, per tarpininką ar neįsteigusi filialo.

2. Priežiūros institucija, gavusi iš kitos valstybės narės priežiūros institucijos informaciją apie kitos valstybės narės mokėjimo įstaigos ketinimą teikti mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje įsteigus filialą, per tarpininką arba neįsteigus filialo kartu su mokėjimo įstaigos pateikta šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija, per vieną mėnesį nuo šios informacijos gavimo dienos įvertina ją ir kitos valstybės narės priežiūros institucijai pateikia savo nuomonę bei turimą informaciją, susijusią su kitos valstybės narės mokėjimo įstaigos ketinimu teikti mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje.

3. Kitos valstybės narės mokėjimo įstaiga gali pradėti teikti mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, kai kitos valstybės narės priežiūros institucija praneša priežiūros institucijai apie sprendimą leisti kitos valstybės narės mokėjimo įstaigai teikti mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje.

4. Kitos valstybės narės mokėjimo įstaigos filialas, tarpininkas turi teisę pradėti teikti mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje po to, kai jie įtraukiami į kitos valstybės narės viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą.

5. Jeigu kitos valstybės narės mokėjimo įstaiga jau turi bent vieną filialą Lietuvos Respublikoje, kitų jos filialų steigimui šiame straipsnyje nustatyta tvarka netaikoma.

6. Jeigu priežiūros institucija turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad kitos valstybės narės mokėjimo įstaigai Lietuvos Respublikoje įsteigus filialą ar pasitelkus tarpininką buvo, yra ar bus vykdomas pinigų plovimas ir (ar) teroristų finansavimas arba įsteigus filialą ar pasitelkus tarpininką padidėtų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, ji apie tai praneša kitos valstybės narės priežiūros institucijai.

7. Priežiūros institucija pagal šiame straipsnyje, išskyrus jo 8 dalį, nustatytus reikalavimus bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitos valstybės narės priežiūros institucija Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 28 straipsnio 5 dalyje, nustatyta tvarka.

8. Priežiūros institucija bendradarbiauja ir keičiasi informacija su kitos valstybės narės priežiūros institucija, prižiūrinčia kitos valstybės narės mokėjimo įstaigą, teikiančią mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje įsteigus filialą, per tarpininką ar neįsteigus filialo, ir taikančia jai poveikio priemones, Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 29 straipsnio 6 dalyje, nustatyta tvarka.

 

13 straipsnis. Viešasis mokėjimo įstaigų sąrašas

1. Mokėjimo įstaigos, gavusios priežiūros institucijos išduotą licenciją ir įregistruotos Juridinių asmenų registre, mokėjimo įstaigų filialai, veikiantys kitose valstybėse narėse, ir tarpininkai yra įtraukiami į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą, nurodant, kokioms mokėjimo paslaugoms teikti yra išduota licencija. Į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą taip pat įtraukiami Mokėjimų įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodyti asmenys ir jų veiklos aprašymas, kaip nurodyta Mokėjimų įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje.

2. Viešojo mokėjimo įstaigų sąrašo tvarkytoja – priežiūros institucija – į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą mokėjimo įstaigas įtraukia per 2 darbo dienas nuo licencijos gavimo ir įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, jų tarpininkus – per 2 mėnesius nuo visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir duomenų gavimo dienos, mokėjimo įstaigų filialus ir tarpininkus, veikiančius kitose valstybėse narėse, – per 3 mėnesius nuo visų šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų ir duomenų gavimo dienos, Mokėjimų įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytus asmenis – per 2 darbo dienas nuo pranešimo apie teikiamas paslaugas gavimo dienos.

3. Mokėjimo įstaigos, turinčios mokėjimo įstaigos licenciją, į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą įtraukiamos atskirai nuo mokėjimo įstaigų, turinčių mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją, ir nuo mokėjimo įstaigų, teikiančių tik sąskaitos informacijos paslaugą.

4. Priežiūros institucija apie mokėjimo įstaigos įtraukimą į sąrašą, jos licencijos galiojimo panaikinimą ar sustabdymą ir sustabdymo panaikinimą, mokėjimo įstaigos filialo, veikiančio kitoje valstybėje narėje, ir tarpininko bei Mokėjimų įstatymo 8 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų asmenų įtraukimą į sąrašą, jų duomenų ar informacijos pakeitimą skelbia ir šią informaciją reguliariai atnaujina priežiūros institucijos interneto svetainėje esančiame viešajame mokėjimo įstaigų sąraše.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą informaciją priežiūros institucija nedelsdama praneša Europos bankininkystės institucijai Europos Komisijos priimtų deleguotųjų teisės aktų, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 15 straipsnio 4 ir 5 dalyse, nustatyta tvarka.

6. Viešasis mokėjimo įstaigų sąrašas tvarkomas priežiūros institucijos teisės aktuose ir Europos Komisijos priimtų deleguotųjų teisės aktų, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 15 straipsnio 4 ir 5 dalyse, nustatyta tvarka.

 

V SKYRIUS

MOKĖJIMO ĮSTAIGOS KAPITALO IR APSAUGOS REIKALAVIMAI

 

14 straipsnis. Mokėjimo įstaigos pradinis kapitalas

1. Mokėjimo įstaigos pradinį kapitalą sudaro vienos ar daugiau Reglamento (ES) Nr. 575/2013 26 straipsnio 1 dalies a–e punktuose nustatytų nuosavo kapitalo dalių suma.

2. Mokėjimo įstaiga turi turėti pradinį kapitalą:

1) jeigu ketina teikti tik Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 6 punkte nurodytas mokėjimo paslaugas, – ne mažesnį kaip 20 tūkstančių eurų;

2) jeigu ketina teikti tik Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 7 punkte nurodytas mokėjimo paslaugas, – ne mažesnį kaip 50 tūkstančių eurų;

3) jeigu ketina teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1–5 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas, – ne mažesnį kaip 125 tūkstančiai eurų.

 

15 straipsnis. Mokėjimo įstaigos kapitalo ir rezervų sudarymo ir naudojimo tvarka

1. Mokėjimo įstaigos atsargos kapitalas (atsargos rezervas) sudaromas iš mokėjimo įstaigos akcininkų papildomų įnašų ar atskaitymų iš mokėjimo įstaigos paskirstytinojo pelno. Mokėjimo įstaigos atsargos kapitalo (atsargos rezervo) paskirtis – garantuoti mokėjimo įstaigos finansinį stabilumą. Mokėjimo įstaigos atsargos kapitalas (atsargos rezervas) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti panaudotas mokėjimo įstaigos nuostoliams padengti ar įstatiniam kapitalui padidinti.

2. Mokėjimo įstaigos kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) sudaromas iš pajamų skirtumo, gauto pardavus naujai išleistas akcijas emisijos kaina, aukštesne negu jų nominalioji vertė. Mokėjimo įstaigos kapitalo rezervas (emisinis skirtumas) eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu gali būti panaudotas mokėjimo įstaigos nuostoliams padengti ir įskaitomas į paskirstytinąjį rezultatą ar panaudotas įstatiniam kapitalui padidinti.

3. Privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas ir kiti rezervai sudaromi Finansų įstaigų įstatymo ir Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka.

 

16 straipsnis. Mokėjimo įstaigos nuosavas kapitalas

1. Mokėjimo įstaigos bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, kaip jis apibrėžtas Reglamento (ES) Nr. 575/2013 50 straipsnyje, turi sudaryti ne mažiau kaip 75 procentus 1 lygio kapitalo.

2. Mokėjimo įstaigos 2 lygio kapitalas turi būti ne didesnis negu vienas trečdalis 1 lygio kapitalo.

3. Mokėjimo įstaigos nuosavas kapitalas turi nuolat būti ne mažesnis už didesnį iš šių dydžių:

1) šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą pradinį kapitalą;

2) vienu iš priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų metodų apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį.

4. Mokėjimo įstaiga negali nuosavam kapitalui apskaičiuoti taikytinų elementų naudoti pakartotinai, jeigu ji priklauso tai pačiai įmonių grupei, kaip ir kita mokėjimo įstaiga, kredito įstaiga, finansų maklerio įmonė, valdymo įmonė ar draudimo įmonė. Ši nuostata taip pat taikoma, jeigu mokėjimo įstaiga vykdo ir kitą negu mokėjimo paslaugų teikimo veiklą.

5. Mokėjimo įstaigos, kuri teikia Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1–6 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas, nuosavo kapitalo dydžio apskaičiavimo ir taikymo tvarką nustato priežiūros institucija.

6. Priežiūros institucija, remdamasi rizikos valdymo proceso, duomenų apie su rizika susijusius nuostolius rinkimo kokybės ir vidaus kontrolės sistemos vertinimu, gali mokėjimo įstaigai nustatyti individualų nuosavo kapitalo dydį – iki 20 procentų mažesnį arba didesnį už priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytais metodais apskaičiuotą nuosavo kapitalo poreikį.

 

17 straipsnis. Mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsaugos reikalavimai

1. Mokėjimo įstaiga, kuri teikia Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1–6 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas, privalo apsaugoti tiesiogiai iš mokėjimo paslaugų vartotojų arba iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo gautas mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas mokėjimo operacijoms vykdyti vienu iš šių būdų:

1) atskirdama šias lėšas nuo kitų fizinių arba juridinių asmenų, kurie nėra mokėjimo paslaugų vartotojai, lėšų. Jeigu gavus lėšas kitos darbo dienos pabaigoje jas vis dar turi mokėjimo įstaiga ir jos nėra perduotos gavėjui ar pervestos kitam mokėjimo paslaugų teikėjui, šios lėšos turi būti laikomos atskiroje sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje (įskaitant užsienio valstybės kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje), kitos valstybės narės kredito įstaigoje, Lietuvos banke arba kitos valstybės narės centriniame banke ar investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą priežiūros institucijos teisės aktų nustatyta tvarka. Mokėjimo įstaiga, šiame punkte nustatytu būdu saugodama mokėjimo paslaugų vartotojų tiesiogiai arba iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo gautas mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas mokėjimo operacijoms vykdyti, privalo imtis priemonių, užtikrinančių mokėjimo paslaugų vartotojų nuosavybės teisių apsaugą, ypač jeigu ji yra nemoki. Mokėjimo paslaugų vartotojų lėšos, perduotos mokėjimo įstaigai mokėjimo paslaugoms vykdyti, yra jų nuosavybė ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas pagal mokėjimo įstaigos skolas;

2) apdrausdama šias lėšas draudimo sutartimi arba gaudama dėl jų garantiją ar laidavimo raštą, išduotą Lietuvos Respublikos draudimo įmonės ar kredito įstaigos (įskaitant užsienio valstybės draudimo įmonės ar kredito įstaigos filialą, įsteigtą Lietuvos Respublikoje) arba kitos valstybės narės draudimo įmonės ar kredito įstaigos, nepriklausančios tai pačiai kaip mokėjimo įstaiga įmonių grupei, tokiai mokėjimo įstaigai negalint įvykdyti savo įsipareigojimų dėl išmokamos sumos, kuri turėtų būti atskirta, jeigu būtų taikomas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas būdas.

2. Kai mokėjimo įstaigos gautų iš mokėjimo paslaugų vartotojų arba iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo lėšų dalis bus naudojama būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti, o likusi suma – paslaugoms, kurios nėra mokėjimo paslaugos, teikti, šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai taikomi ir lėšų daliai, gautai būsimoms mokėjimo operacijoms vykdyti. Kai ši dalis nėra pastovi arba jos dydis nėra žinomas iš anksto, mokėjimo įstaiga gali ją apskaičiuoti remdamasi pavyzdine dalimi, kuri, mokėjimo įstaigos nuomone, bus naudojama mokėjimo paslaugoms teikti, jeigu tokia pavyzdinė dalis gali būti pagrįstai nustatyta remiantis ankstesniais duomenimis, tenkinant šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

3. Detalius šio straipsnio 1 dalyje nurodytų mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsaugos vykdymo reikalavimus nustato priežiūros institucija.

4. Mokėjimo įstaiga prieš vieną mėnesį privalo pranešti priežiūros institucijai apie šiame straipsnyje nustatytų apsaugos reikalavimų, taikomų mokėjimo paslaugų vartotojų lėšoms, esminius pasikeitimus.

 

VI SKYRIUS

KITI MOKĖJIMO ĮSTAIGAI KELIAMI REIKALAVIMAI

 

18 straipsnis. Reikalavimai mokėjimo įstaigai, kai mokėjimo paslaugos teikiamos per tarpininką, ir tarpininko įtraukimas į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą

1. Tais atvejais, kai mokėjimo įstaiga ketina teikti mokėjimo paslaugas per tarpininką, ji priežiūros institucijai privalo pateikti prašymą įtraukti tarpininką į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą, įsipareigojimų vykdyti tarpininko patikrinimus ne rečiau kaip kartą per metus aprašymą ir šią informaciją apie tarpininką:

1) tarpininko, kai jis yra juridinis asmuo, pavadinimą, adresą ir kodą; kai tarpininkas yra fizinis asmuo, – jo vardą, pavardę ir veiklos vietos adresą;

2) vidaus kontrolės procedūrų, kurias tarpininkas naudos, kad užtikrintų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (jeigu tarpininkas registruotas Lietuvos Respublikoje), kitos valstybės narės įstatymuose, įgyvendinančiuose 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015, L 141, p. 73), ir Reglamente (ES) Nr. 2015/847 numatytų reikalavimų vykdymą, aprašymą;

3) tarpininko vadovų tapatybės duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą), o tais atvejais, kai tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, ir dokumentus, kuriais patvirtinama, kad tarpininko vadovai atitinka šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

4) mokėjimo paslaugas, kurias teikti yra įgaliotas tarpininkas.

2. Jeigu mokėjimo paslaugas ketinama teikti per tarpininką, kuris yra fizinis asmuo, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti reikalavimai.

3. Priežiūros institucija per 2 mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos gavimo dienos privalo priimti sprendimą ir pranešti mokėjimo įstaigai apie tai, ar jos tarpininkas yra įtrauktas į šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytą viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą. Tarpininkas turi teisę pradėti teikti mokėjimo paslaugas nuo įtraukimo į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą dienos.

4. Jeigu priežiūros institucija mano, kad apie tarpininką pateikta informacija yra neteisinga arba nepakankama, ji turi teisę imtis veiksmų, numatytų šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje, ir prašyti papildomos informacijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

5. Priežiūros institucija motyvuotai atsisako įtraukti tarpininką į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą, jeigu:

1) kartu su prašymu pateikti dokumentai, duomenys ir (arba) informacija neatitinka šio įstatymo nustatytų reikalavimų ir jų taikymo tvarką reglamentuojančių priežiūros institucijos teisės aktų, prašymą pateikusi mokėjimo įstaiga nepateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, duomenų ir (arba) informacijos, priežiūros institucijai paprašius pateikti trūkstamus ar patikslintus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją, reikalingus sprendimui priimti, per jos nustatytą terminą arba pateikia ne visus papildomai pareikalautus dokumentus, duomenis ir (arba) informaciją ar jie yra neteisingi;

2) tarpininko vadovai neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

3) jeigu priežiūros institucija turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad pasitelkus tarpininką bus vykdomas pinigų plovimas ir (ar) teroristų finansavimas arba padidės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika.

6. Tais atvejais, kai mokėjimo įstaiga nebeketina teikti mokėjimo paslaugų per tarpininką, ji priežiūros institucijai privalo pateikti prašymą išbraukti šį tarpininką iš viešojo mokėjimo įstaigų sąrašo. Priežiūros institucija privalo išbraukti tarpininką iš viešojo mokėjimo įstaigų sąrašo per 5 darbo dienas nuo mokėjimo įstaigos prašymo gavimo dienos.

7. Priežiūros institucija turi teisę išbraukti tarpininką iš viešojo mokėjimo įstaigų sąrašo, jeigu tarpininkas neatitinka šio straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punkte nustatytų reikalavimų arba sprendimas įtraukti tarpininką į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą buvo priimtas remiantis pateikta neteisinga informacija. Priežiūros institucija turi nedelsdama pranešti mokėjimo įstaigai apie tai, kad jos tarpininkas yra išbrauktas iš viešojo mokėjimo įstaigų sąrašo.

8. Mokėjimo įstaiga privalo nedelsdama pranešti priežiūros institucijai apie duomenų ir (arba) informacijos, nurodytos šio straipsnio 1 dalyje, pasikeitimus. Kai mokėjimo įstaigos tarpininkas nėra mokėjimo paslaugų teikėjas, pasikeitus mokėjimo įstaigos tarpininkų vadovams, mokėjimo įstaiga privalo nurodyti jų tapatybės duomenis (asmens vardą, pavardę, asmens kodą (jeigu asmens kodo neturi, – gimimo datą ir vietą) ir patvirtinti, kad jie atitinka šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

9. Detalią šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo pateikimo, nagrinėjimo tvarką ir detalius šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pateikiamų dokumentų turinio ir formos reikalavimus nustato priežiūros institucija.

 

19 straipsnis. Reikalavimai mokėjimo įstaigai, kai jos mokėjimo paslaugų veiklos funkcijų vykdymas perduodamas kitam asmeniui

1. Mokėjimo įstaiga, ketinanti perduoti mokėjimo paslaugų veiklos funkcijų vykdymą kitam asmeniui, apie tai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį privalo pranešti priežiūros institucijai.

2. Svarbios mokėjimo paslaugų veiklos funkcijos, įskaitant funkcijas, susijusias su informacinių technologijų sistemomis, negali būti perduotos kitam asmeniui, jeigu jas perdavus iš esmės pablogėtų mokėjimo įstaigos vidaus kontrolės kokybė ir priežiūros institucijos galimybė stebėti, ar mokėjimo įstaiga laikosi visų šio įstatymo nustatytų ir (ar) kitų jos veiklai taikomų priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimų. Šiame įstatyme nurodytos svarbios veiklos funkcijos – tai funkcijos, dėl kurių nevykdymo ar netinkamo vykdymo mokėjimo įstaiga nebeatitiktų nustatytų licencijos išdavimo reikalavimų ar kitų šio įstatymo ir (ar) mokėjimo įstaigos veiklai taikomų priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimų arba būtų pakenkta mokėjimo įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui, jos teikiamų mokėjimo paslaugų tęstinumui.

3. Mokėjimo įstaiga, perduodama svarbias mokėjimo paslaugų veiklos funkcijas kitam asmeniui, turi laikytis šių reikalavimų:

1) mokėjimo įstaigos vadovai negali perduoti savo atsakomybės;

2) negali keistis mokėjimo įstaigos santykiai su jos mokėjimo paslaugų vartotojais ir turi būti vykdomos šio įstatymo ir Mokėjimų įstatymo nustatytos jų pareigos;

3) mokėjimo įstaigos pareiga vykdyti šio įstatymo II, III ir IV skyriuose nustatytus reikalavimus negali būti pakeista ar sušvelninta.

4. Mokėjimo įstaiga privalo nedelsdama pranešti priežiūros institucijai apie visus pasikeitimus, susijusius su perduotomis mokėjimo paslaugų veiklos funkcijomis ir asmenimis, kuriems perduotas šių funkcijų vykdymas.

5. Mokėjimo įstaigos mokėjimo paslaugų veiklos funkcijų perdavimo tvarką nustato priežiūros institucija.

 

20 straipsnis. Reikalavimai dėl profesinės civilinės atsakomybės draudimo arba kitos lygiavertės atsakomybės užtikrinimo priemonės, kai mokėjimo įstaiga teikia sąskaitos informacijos paslaugą ir (arba) mokėjimo inicijavimo paslaugą

1Mokėjimo įstaiga, teikianti mokėjimo inicijavimo paslaugą, privalo būti apsidraudusi profesinės civilinės atsakomybės draudimu arba turėti kitą lygiavertę atsakomybės užtikrinimo priemonę dėl žalos, kuri gali atsirasti dėl jos įsipareigojimų, nurodytų Mokėjimų įstatymo 38, 51, 52 ir 53 straipsniuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, atlyginimo.

2.  Mokėjimo įstaiga, teikianti sąskaitos informacijos paslaugą, privalo būti apsidraudusi profesinės civilinės atsakomybės draudimu arba turėti kitą lygiavertę atsakomybės užtikrinimo priemonę dėl žalos, kuri gali atsirasti dėl neautorizuotos arba nesąžiningos prieigos prie mokėjimo sąskaitos informacijos arba neautorizuoto ar nesąžiningo šios informacijos panaudojimo, sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui arba mokėjimo paslaugų vartotojui atlyginimo.

3.  Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis arba sutartis dėl kitos atsakomybės užtikrinimo priemonės privalo būti sudaryta Lietuvos Respublikos draudimo įmonės ar kredito įstaigos (įskaitant užsienio valstybės draudimo įmonės ar kredito įstaigos filialą, veikiantį Lietuvos Respublikoje) ar kitos valstybės narės draudimo įmonės ar kredito įstaigos, privalo galioti tose valstybėse narėse, kuriose mokėjimo įstaiga teikia paslaugą, visą jos veiklos laikotarpį. Profesinės civilinės atsakomybės draudimo arba kitos atsakomybės užtikrinimo priemonės suma privalo būti ne mažesnė negu suma, apskaičiuota pagal Europos bankininkystės institucijos gairių, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 5 straipsnio 4 dalyje, reikalavimus.

4. Mokėjimo įstaiga, teikianti sąskaitos informacijos paslaugą ir (arba) mokėjimo inicijavimo paslaugą, pasibaigus profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai arba kitos atsakomybės užtikrinimo priemonės galiojimo terminui, per 5 darbo dienas nuo pasibaigimo dienos priežiūros institucijos nustatyta tvarka privalo pateikti priežiūros institucijai pasikeitusius dokumentus ir duomenis, kuriais pagrindžiamas draudimo arba kitos atsakomybės užtikrinimo priemonės sumos minimalus dydis.

 

21 straipsnis. Papildomos mokėjimo įstaigos pareigos

1. Mokėjimo paslaugų teikimas įsteigus filialą ar per tarpininką ir visų ar dalies svarbių veiklos funkcijų vykdymo perdavimas kitiems asmenims neatleidžia mokėjimo įstaigos nuo šio įstatymo laikymosi.

2. Mokėjimo įstaiga, kuri perduoda visų ar dalies svarbių mokėjimo paslaugų veiklos funkcijų vykdymą kitiems asmenims, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas šio įstatymo reikalavimų vykdymas.

3. Mokėjimo įstaiga privalo užtikrinti, kad jos vardu veikiantys filialai ir tarpininkai informuotų mokėjimo paslaugų vartotojus apie tai, kad mokėjimo paslaugos yra teikiamos per mokėjimo įstaigos filialą ar tarpininką.

4. Mokėjimo įstaigos paslapties apsaugai mutatis mutandis taikomas Bankų įstatymo 55 straipsnis.

 

22 straipsnis. Mokėjimo įstaigos apskaita, finansinės ir kitos ataskaitos ir auditas

1. Mokėjimo įstaiga privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu.

2. Mokėjimo įstaiga turi rengti tarpinių finansinių ataskaitų ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius. Mokėjimo įstaigos finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

3. Mokėjimo įstaigos priežiūrai skirtų ataskaitų formas, ataskaitų sudarymo ir pateikimo tvarką nustato priežiūros institucijos teisės aktai.

4. Mokėjimo įstaiga, kuri teikia Mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1–6 punktuose nurodytas mokėjimo paslaugas ir kuriai yra privalomas finansinių ataskaitų auditas, kartu su audituotomis finansinėmis ataskaitomis priežiūros institucijai turi pateikti ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurioje turi būti atskleista atskira apskaitos informacija apie mokėjimo paslaugų ir kitos vykdomos veiklos atskyrimo teisingumą ir pastebėjimai dėl mokėjimo įstaigos taikomų vidaus kontrolės procedūrų, užtikrinančių šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytų mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsaugos reikalavimų vykdymą.

5. Reikalavimai, taikomi mokėjimo įstaigos finansinių ataskaitų rinkinio audito atlikimui, auditoriui ir audito įmonei, jų pareigos ir atsakomybė nustatyti Finansų įstaigų įstatyme, Akcinių bendrovių įstatyme ir Finansinių ataskaitų audito įstatyme.

6. Mokėjimo įstaiga, kuri yra finansų įmonė, privalo užtikrinti, kad būtų vykdomos vidaus audito funkcijos. Mokėjimo įstaiga gali pavesti šias funkcijas atlikti kitam asmeniui. Vidaus audito funkcijų perdavimui netaikomos šio įstatymo 19 straipsnio nuostatos. Detalius vidaus audito funkcijų vykdymo reikalavimus nustato priežiūros institucija.

 

23 straipsnis. Skundų (prašymų) nagrinėjimas ir informacijos saugojimas

1. Mokėjimo įstaigos privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti mokėjimo paslaugų vartotojų skundus (prašymus), susijusius su mokėjimo įstaigų teikiamomis paslaugomis (toliau – skundas). Mokėjimo įstaiga privalo išnagrinėti rašytinį mokėjimo paslaugų vartotojo skundą ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo įstaiga. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių mokėjimo įstaiga negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą, aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio mokėjimo paslaugų vartotojas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Mokėjimo įstaiga mokėjimo paslaugų vartotojų skundus nagrinėja neatlygintinai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

2. Skundai dėl mokėjimo paslaugų, teikiamų Lietuvos Respublikoje, nagrinėjami lietuvių kalba arba kita kalba, jeigu taip susitaria mokėjimo įstaiga ir mokėjimo paslaugų vartotojas.

3. Mokėjimo įstaiga privalo saugoti duomenis, susijusius su šio įstatymo nuostatų įgyvendinimu, ne trumpiau kaip 5 metus, išskyrus atvejus, kai Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas ir kiti teisės aktai nustato ilgesnius tokių duomenų saugojimo terminus.

 

VII SKYRIUS

MOKĖJIMO ĮSTAIGŲ PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ ŠIO ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

 

24 straipsnis. Priežiūros institucija

1. Priežiūros institucija atlieka šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją turinčių mokėjimo įstaigų, įskaitant jų filialus kitose valstybėse narėse, priežiūrą.

2. Priežiūra atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu, šiuo įstatymu, Finansų įstaigų įstatymu ir kitais teisės aktais, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai.

3. Kitų valstybių narių mokėjimo įstaigų, kurios teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigusios filialo, per tarpininką, ir kitų valstybių narių mokėjimo įstaigų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų priežiūra atliekama atsižvelgiant į šio įstatymo 30 straipsnio nuostatas.

4. Licenciją turinčių mokėjimo įstaigų priežiūra nereiškia, kad priežiūros institucija atlieka ir mokėjimo įstaigų šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytos veiklos priežiūrą.

 

25 straipsnis. Neteko galios nuo 2018-08-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

26 straipsnis. Priežiūros tikslu gautos informacijos apsauga

Mokėjimo įstaigų priežiūros tikslu gautos informacijos apsaugai taikomos Lietuvos banko įstatymo 43 straipsnio nuostatos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

27 straipsnis. Priežiūros institucijos pareigos ir teisės

1. Be kitų Lietuvos banko įstatyme, šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų ir teisių, priežiūros institucija turi teisę:

1) jeigu mokėjimo įstaigos organų priimti sprendimai kelia pavojų mokėjimo įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad tokie sprendimai būtų pripažinti negaliojančiais;

2) jeigu mokėjimo įstaigos vykdoma kita negu mokėjimo paslaugų teikimo veikla turi ar gali turėti neigiamą įtaką mokėjimo įstaigos finansiniam patikimumui ar galimybei stebėti, kaip mokėjimo įstaiga vykdo visus šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, reikalauti, kad būtų įsteigtas atskiras juridinis asmuo mokėjimo paslaugų teikimo veiklai vykdyti;

3) sudaryti sutartis su audito įmonėmis ar kitais tinkamą kvalifikaciją turinčiais asmenimis dėl mokėjimo įstaigos patikrinimo atlikimo, kad būtų nustatyta mokėjimo įstaigos turto vertė, mokėjimo įstaigos finansinė būklė, įvertintos prisiimtos rizikos ar patikrinti kiti mokėjimo įstaigos veiklos klausimai. Jeigu atlikus patikrinimą nustatoma, kad mokėjimo įstaiga priežiūros institucijai pateikė neteisingą informaciją, ar nustatoma kitų padarytų teisės aktų pažeidimų, priežiūros institucijos patirtas patikrinimo organizavimo išlaidas atlygina mokėjimo įstaiga. Pagal sutartis su priežiūros institucija veikiantys šiame punkte nurodyti asmenys turi Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnio 5 dalies 1, 3, 11 ir 12 punktuose priežiūros institucijos tarnautojams nustatytas teises;

4) reikalauti, kad būtų pakeista audito įmonė, atliekanti mokėjimo įstaigos finansinių ataskaitų auditą, jeigu audito įmonė ar auditorius neatitinka (nevykdo) įstatymų nustatytų reikalavimų.

2. Priežiūros institucija, nustačiusi arba turėdama pagrindą įtarti teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, pažeidimų, mokėjimo įstaigos veiklos trūkumų, taip pat jeigu kyla grėsmė mokėjimo įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui arba visuomenės ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų interesams, Lietuvos banko įstatymo nustatyta tvarka duoda mokėjimo įstaigai tokius privalomus nurodymus:

1) priežiūros institucijos nustatytais terminais pašalinti teisės aktų pažeidimus ar mokėjimo įstaigos veiklos trūkumus;

2) nesudaryti tam tikrų sandorių ar sumažinti jų mastą, įskaitant veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims sandorius;

3) priežiūros institucijos nustatytu terminu atlikti mokėjimo įstaigos tarpinių finansinių ataskaitų auditą;

4) priežiūros institucijos nustatytais terminais parengti ir įgyvendinti jai priimtiną mokėjimo įstaigos veiklos pertvarkymo ir (ar) nustatytų teisės aktų pažeidimų, ir (ar) veiklos trūkumų pašalinimo priemonių planą;

5) sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, stebėtojų tarybos ar valdybos, jeigu jos sudarytos, posėdį ir juose svarstyti priežiūros institucijos pasiūlytus klausimus;

6) mokėjimo įstaigos vadovams atvykti į priežiūros instituciją ir duoti paaiškinimus. Priežiūros institucija apie tokį nurodymą gali paskelbti viešai;

7) atkurti iki teisės aktų pažeidimo buvusią padėtį;

8) priežiūros institucijai pateikti papildomą informaciją arba teikti dažniau, negu nustatyta teisės aktuose, informaciją, reikalingą priežiūros funkcijoms vykdyti;

9) viešai atskleisti papildomą informaciją;

10) atlikti kitus veiksmus ar neatlikti tam tikrų veiksmų, kad būtų pašalinti teisės aktų pažeidimai ar mokėjimo įstaigos veiklos trūkumai arba kad mokėjimo įstaigos veikla būtų stabili ir patikima.

3. Priežiūros institucija, nustačiusi teisės aktų pažeidimų ar mokėjimo įstaigos veiklos trūkumų arba kad kyla grėsmė mokėjimo įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui, turi teisę laikinai mokėjimo įstaigai nustatyti individualius ar papildomus rizikos ribojimo reikalavimus.

4. Mokėjimo įstaigos privalo įvykdyti šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus privalomus nurodymus priežiūros institucijos nustatytais terminais ir nedelsdamos, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nurodymo įvykdymo, apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai.

5. Priežiūros institucijos nustatyta tvarka jos tarnautojai turi teisę dalyvauti mokėjimo įstaigos organų darbe – dalyvauti susirinkimuose ar posėdžiuose stebėtojų teisėmis ar kitaip stebėti mokėjimo įstaigos veiklą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

28 straipsnis. Neteko galios nuo 2018-08-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

29 straipsnis. Priežiūros institucijos rengiami patikrinimai

1. Priežiūros institucija organizuoja ir atlieka patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta jos kompetencijai, reikalavimų.

2. Mokėjimo įstaigų, jų filialų, tarpininkų ir kitų asmenų, kuriems perduotas veiklos funkcijų vykdymas, įskaitant filialus, tarpininkus ir kitus asmenis, kuriems perduotas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje, patikrinimą atlieka priežiūros institucijos tarnautojai.

3. Reikalavimai priežiūros institucijos rengiamiems patikrinimams yra nustatyti Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnyje. Atlikdami patikrinimą, priežiūros institucijos tarnautojai turi Lietuvos banko įstatyme ir šiame įstatyme nustatytas teises.

4. Kitos valstybės narės priežiūros institucijos pavedimu priežiūros institucija, prieš tai pranešusi kitos valstybės narės priežiūros institucijai ir vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, turi teisę patikrinti kitos valstybės narės mokėjimo įstaigos filialą, tarpininką ir kitą asmenį, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, Lietuvos Respublikoje. Kitos valstybės narės priežiūros institucija turi pranešti priežiūros institucijai apie ketinimą atlikti kitos valstybės narės mokėjimo įstaigos filialo, tarpininko ir kito asmens, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, patikrinimą Lietuvos Respublikoje.

5. Priežiūros institucija, atlikdama savo funkcijas, susijusias su Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir Reglamento (ES) Nr. 2015/847 nuostatų taikymu, ir vadovaudamasi šio straipsnio nuostatomis, turi teisę savo iniciatyva patikrinti kitos valstybės narės mokėjimo įstaigos filialą, tarpininką ir kitą asmenį, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, Lietuvos Respublikoje.

6. Priežiūros institucija turi pranešti kitos valstybės narės priežiūros institucijai apie ketinimą atlikti mokėjimo įstaigos filialo, tarpininko ir kito asmens, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, patikrinimą kitoje valstybėje narėje. Priežiūros institucija gali pavesti kitos valstybės narės priežiūros institucijai patikrinti mokėjimo įstaigos filialą, tarpininką ir kitą asmenį, kuriam perduotas veiklos funkcijų vykdymas, kitoje valstybėje narėje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

30 straipsnis. Kitų valstybių narių mokėjimo įstaigų, veikiančių Lietuvos Respublikoje, priežiūra

1. Kitų valstybių narių mokėjimo įstaigų, kurios teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigusios filialo, ir kitų valstybių narių mokėjimo įstaigų Lietuvos Respublikoje įsteigtų filialų ir pasitelktų tarpininkų priežiūrą atlieka kitos valstybės narės priežiūros institucija, tačiau tai neriboja priežiūros institucijos teisės atlikti jų priežiūrą atsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas.

2. Jeigu priežiūros institucija nustato, kad kitos valstybės narės mokėjimo įstaiga, kuri teikia mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, arba kitos valstybės narės mokėjimo įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas ar pasitelktas tarpininkas nesilaiko šio įstatymo, Mokėjimų įstatymo ir jų įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nuostatų, priežiūros institucija nedelsdama apie tai praneša kitos valstybės narės priežiūros institucijai, prašydama imtis visų galimų veiksmų daromiems arba galimiems pažeidimams pašalinti.

3. Jeigu kitos valstybės narės priežiūros institucija nesiima veiksmų arba, Lietuvos priežiūros institucijos nuomone, veiksmai yra nepakankami, kad būtų užtikrintas šio įstatymo, Mokėjimų įstatymo ir jų įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimų vykdymas, arba, nepaisydama kitos valstybės narės priežiūros institucijos veiksmų, kitos valstybės narės mokėjimo įstaiga, kuri teikia mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, arba kitos valstybės narės mokėjimo įstaigos Lietuvos Respublikoje įsteigtas filialas ar pasitelktas tarpininkas toliau nevykdo šio įstatymo, Mokėjimų įstatymo ir jų įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimų, priežiūros institucija, iš anksto apie tai pranešusi kitos valstybės narės priežiūros institucijai, turi teisę taikyti šio įstatymo nustatytas poveikio priemones.

4. Susidarius kritinei situacijai, kai siekiant pašalinti rimtą grėsmę kolektyviniams mokėjimo paslaugų vartotojų interesams Lietuvos Respublikoje būtina imtis veiksmų nedelsiant, priežiūros institucija, vykstant priežiūros institucijų tarpvalstybiniam bendradarbiavimui, turi teisę taikyti šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones neatsižvelgdama į šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas.

5. Poveikio priemonės, kurių imamasi pagal šio straipsnio 4 dalį, turi būti tinkamos ir proporcingos jų tikslui apsaugoti nuo rimtos grėsmės kolektyviniams mokėjimo paslaugų vartotojų interesams Lietuvos Respublikoje, tačiau jos neturi suteikti pranašumo kitos valstybės narės mokėjimo įstaigos mokėjimo paslaugų vartotojams Lietuvos Respublikoje daugiau negu kitos valstybės narės mokėjimo įstaigos mokėjimo paslaugų vartotojams kitose valstybėse narėse. Šios priemonės turi būti laikinos ir turi būti nutraukiamos, kai pašalinamos nustatytos rimtos grėsmės, be kita ko, padedant kitos valstybės narės priežiūros institucijoms ar su jomis bendradarbiaujant arba padedant Europos bankininkystės institucijai ar su ja bendradarbiaujant, kaip nustatyta šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje.

6. Apie poveikio priemonių taikymą pagal šio straipsnio 4 dalį priežiūros institucija nedelsdama praneša kitos valstybės narės ir visų kitų susijusių valstybių narių priežiūros institucijoms, Europos Komisijai ir Europos bankininkystės institucijai.

7. Siekdama stebėti, kaip laikomasi Mokėjimų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nuostatų, taip pat informavimo ir (ar) statistikos tikslais priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad kitos valstybės narės mokėjimo įstaiga, įsteigusi filialą ar teikianti mokėjimo paslaugas per tarpininką Lietuvos Respublikoje, periodiškai teiktų priežiūros institucijai ataskaitas apie Lietuvos Respublikoje filialo ir tarpininko vykdomą mokėjimo paslaugų teikimo veiklą. Tokios informacijos apsaugai mutatis mutandis taikomos Bankų įstatymo 65 straipsnio nuostatos. Priežiūros institucija, atsižvelgdama į Europos Komisijos priimtą deleguotąjį teisės aktą, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 29 straipsnio 6 dalyje, nustato ataskaitų sudėtį, formas, ataskaitų sudarymo ir pateikimo tvarką.

8. Kai yra Europos Komisijos priimto deleguotojo teisės akto, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2015/2366 29 straipsnio 5 dalyje, nustatytos sąlygos, priežiūros institucija turi teisę reikalauti, kad kitos valstybės narės mokėjimo įstaiga, kuri, naudodamasi įsisteigimo teise, Lietuvos Respublikoje teikia mokėjimo paslaugas per tarpininką, paskirtų kontaktinį punktą Lietuvos Respublikoje, kad būtų užtikrintas tinkamas ryšių palaikymas, informacijos apie tai, kaip laikomasi Mokėjimų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų priežiūros institucijos teisės aktų nuostatų, teikimas ir sudarytos palankesnės sąlygos priežiūros institucijai ir kitos valstybės narės priežiūros institucijoms vykdyti kitų valstybių narių mokėjimo įstaigų, teikiančių mokėjimo paslaugas per tarpininkus, priežiūrą, taip pat pateikti priežiūros institucijų prašomus dokumentus ir kitą informaciją.

 

31 straipsnis. Bendradarbiavimas su Europos Centriniu Banku, Europos Komisija, Europos bankininkystės institucija, kitų valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais ir priežiūros institucijomis

1. Priežiūros institucija, vykdydama šiame įstatyme jai pavestas funkcijas, bendradarbiauja su kitų valstybių narių priežiūros institucijomis, Europos Centriniu Banku, Europos bankininkystės institucija ir kitų valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais, kitų mokėjimo paslaugų teikėjų priežiūros institucijomis.

2. Priežiūros institucija praneša Europos Komisijai mokėjimo įstaigų, kurioms išduotos mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencijos, skaičių ir jų per metus įvykdytų mokėjimo operacijų sumą kiekvienų kalendorinių metų gruodžio 31 dienos duomenimis.

 

32 straipsnis. Atskirų valstybių narių kompetentingų institucijų nesutarimų sprendimas

1. Jeigu, priežiūros institucijos nuomone, kitos valstybės narės priežiūros institucijos nebendradarbiauja šio įstatymo 11, 12, 29, 30 ir 31 straipsniuose nurodytais atvejais laikydamosi tuose straipsniuose nustatytų sąlygų, ji gali perduoti tą klausimą svarstyti Europos bankininkystės institucijai ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį.

2. Priežiūros institucija atideda savo sprendimo priėmimą, kol nesutarimas bus išspręstas pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį.

 

33 straipsnis. Poveikio priemonės

1. Priežiūros institucija asmenims taiko šias poveikio priemones:

1) viešai paskelbia šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimą ir jį padariusį asmenį;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

2) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo ir nurodo per nustatytą terminą nutraukti teisės akto pažeidimą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

3) skiria šio įstatymo nustatytas baudas;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

4) laikinai uždraudžia teikti vieną ar kelias mokėjimo paslaugas;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

5) laikinai ar visam laikui uždraudžia vieno ar kelių mokėjimo įstaigos filialų ar tarpininkų veiklą. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą laikinai uždrausti filialo ar tarpininko veiklą, filialas ar tarpininkas neturi teisės teikti mokėjimo paslaugų, o priėmus sprendimą visam laikui uždrausti filialo ar tarpininko veiklą, filialas ar tarpininkas yra išbraukiamas iš viešojo mokėjimo įstaigų sąrašo ir mokėjimo įstaiga privalo nedelsdama priimti sprendimą nutraukti tokio filialo ar tarpininko veiklą;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

6) laikinai nušalina mokėjimo įstaigos ar jos tarpininko vadovą (vadovus) nuo pareigų arba nušalina mokėjimo įstaigos ar jos tarpininko vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauja, kad jis (jie) būtų atšauktas iš pareigų ir (ar) su juo (jais) būtų nutraukta sutartis (sutartys) ar būtų panaikinti jo (jų) įgaliojimai;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

7) laikinai, kol yra pagrindas, sustabdo (apriboja) mokėjimo įstaigos akcininko balsavimo teisę;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

8) paskiria laikinąjį atstovą mokėjimo įstaigos veiklos priežiūrai (toliau – atstovas veiklos priežiūrai);

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

9) laikinai apriboja teisę disponuoti lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytose sąskaitose, ir kitu turtu;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

10) panaikina licencijos galiojimą ar laikinai sustabdo jos galiojimą.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

2. Kitos valstybės narės mokėjimo įstaigai, kuri teikia mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, per tarpininką ar per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą, priežiūros institucija taiko šias poveikio priemones:

1) įspėja dėl šio įstatymo ir kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimo;

2) kitos valstybės narės mokėjimo įstaigos įsteigtam filialui ar tarpininkui apriboja teisę disponuoti lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytose sąskaitose, ir kitu turtu;

3) laikinai ar visam laikui uždraudžia teikti vieną ar kelias mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje;

4) skiria šio įstatymo nustatytas baudas.

3. Priežiūros institucija turi priimti sprendimą taikyti šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytas poveikio priemones kitos valstybės narės mokėjimo įstaigai, kuri teikia mokėjimo paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigusi filialo, per tarpininką ar per Lietuvos Respublikoje įsteigtą filialą, jeigu to prašo tos valstybės narės priežiūros institucija.

4. Neteko galios nuo 2018-08-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

34 straipsnis. Poveikio priemonių taikymo pagrindai ir tvarka

1. Priežiūros institucija taiko šiame įstatyme nustatytas poveikio priemones, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) teikiamos mokėjimo paslaugos, jeigu neturima tam šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktos teisės arba ši teisė apribota pagal šį įstatymą, arba atliekami kiti veiksmai ar veikla, kuriuos draudžia šis įstatymas;

2) mokėjimo įstaiga licenciją arba kitą šiame įstatyme nustatytą leidimą gavo pateikusi klaidingą informaciją arba pasinaudodama kitomis neteisėtomis priemonėmis;

3) nustatytais terminais nepateikiama šiame įstatyme ar kituose teisės aktuose, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, nustatyta ar priežiūros institucijos pareikalauta informacija arba pateikiama neteisinga, neišsami ar netiksli informacija;

4) nustatyta tvarka nevykdomi arba netinkamai vykdomi priežiūros institucijos pagal šio įstatymo 27 straipsnio 2 ir 3 dalis duoti privalomi nurodymai;

5) nebetenkinami mokėjimo įstaigos licencijai išduoti nustatyti reikalavimai;

6) mokėjimo įstaigos ar jos tarpininko vadovais paskiriami arba mokėjimo įstaigos ar jos tarpininko vadovų pareigas eina vienas ar keli asmenys, neatitinkantys šiame įstatyme nustatytų reputacijos, tinkamumo ar kvalifikacijos ir patirties reikalavimų;

7) trukdoma priežiūros institucijai arba jos įgaliotiems asmenims atlikti patikrinimus;

8) padaromi kiti šio įstatymo arba kitų teisės aktų, kurių laikymosi priežiūra priskirta priežiūros institucijos kompetencijai, pažeidimai arba yra grėsmė, kad dėl mokėjimo įstaigos veiklos arba dėl finansinės būklės būtų pažeisti visuomenės ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų interesai arba sutriktų Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų sistemos funkcionavimas.

2. Poveikio priemonių taikymo tvarką nustato Lietuvos banko įstatymas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

35 straipsnis. Baudos

1. Priežiūros institucija skiria baudas:

1) juridiniams asmenims – iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų;

2) juridinio asmens vadovams ir kitiems fiziniams asmenims – iki 50 000 eurų.

2. Juridinio asmens bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jeigu juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos pagrindinės patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose.

3. Jeigu dėl šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje išvardytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų arba kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 4 dalyje nurodytus baudų dydžius, priežiūros institucija skiria baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio.

4. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu vienas milijonas eurų, priežiūros institucija vietoj šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos baudos juridiniam asmeniui skiria iki 100 000 eurų baudą.

5. Šio įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytais atvejais priežiūros institucija už kiekvieną privalomo nurodymo nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną skiria baudą iki vieno procento bendrųjų metinių pajamų, o tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti bendrųjų metinių pajamų, – iki 1 500 eurų.

6. Baudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

36 straipsnis. Mokėjimo įstaigos vadovo (vadovų) nušalinimas nuo pareigų

1. Nuo priežiūros institucijos sprendimo nušalinti mokėjimo įstaigos vadovą (vadovus) nuo pareigų pateikimo mokėjimo įstaigai dienos nušalintas nuo pareigų asmuo neturi teisės atlikti savo funkcijų ir visi po tokio priežiūros institucijos sprendimo pateikimo mokėjimo įstaigai dienos jo (jų) priimti sprendimai yra negaliojantys.

2. Jeigu priežiūros institucija priima sprendimą nušalinti mokėjimo įstaigos vadovą (vadovus) nuo pareigų ir reikalauti, kad jis (jie) būtų atšauktas (atšaukti) iš pareigų ir (ar) su juo (jais) būtų nutraukta sutartis ar būtų panaikinti jo (jų) įgaliojimai, mokėjimo įstaigos organas, kuriam suteiktos tokios teisės, privalo per priežiūros institucijos sprendime nustatytą terminą atšaukti tokį asmenį (asmenis) iš pareigų ir (ar) nutraukti su juo (jais) sudarytą sutartį arba panaikinti jo (jų) įgaliojimus.

3. Apie priimtą sprendimą nušalinti mokėjimo įstaigos vadovą (vadovus) nuo pareigų pranešama mokėjimo įstaigai ir Juridinių asmenų registro tvarkytojui, taip pat paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos mutatis mutandis taikomos tarpininko vadovo nušalinimui nuo pareigų.

 

37 straipsnis. Atstovas veiklos priežiūrai

1. Neatidėliotinais atvejais, kai yra duomenų apie grėsmę saugiai ir patikimai mokėjimo įstaigos veiklai, siekdama apsaugoti mokėjimo paslaugų vartotojų ar iš kito mokėjimo paslaugų teikėjo gautas lėšas, perduotas mokėjimo įstaigai, priežiūros institucija turi teisę paskirti atstovą veiklos priežiūrai.

2. Atstovu veiklos priežiūrai gali būti paskirtas juridinis ar fizinis asmuo. Atstovu veiklos priežiūrai skiriamam fiziniam asmeniui ar juridinio asmens vadovui mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos, kvalifikacijos ir patirties reikalavimai. Jeigu atstovu veiklos priežiūrai skiriamas fizinis asmuo, gali būti paskirtas ir jo padėjėjas. Atlyginimus atstovui veiklos priežiūrai ir jo padėjėjui, atsižvelgdama į jų veiklos mastą, kvalifikaciją, veiklos terminus, nustato priežiūros institucija. Atlyginimai išmokami iš mokėjimo įstaigos lėšų. Atstovu veiklos priežiūrai ir jo padėjėju negali būti paskirtas priežiūros institucijos tarnautojas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

3. Mokėjimo įstaigos valdyba ir vadovai turi gauti atstovo veiklos priežiūrai sutikimą dėl kiekvieno su mokėjimo įstaigos veikla susijusio sprendimo. Visi be atstovo veiklos priežiūrai sutikimo mokėjimo įstaigos valdybos ir vadovų sprendimai, priimti po sprendimo paskirti atstovą veiklos priežiūrai įsigaliojimo dienos, yra negaliojantys.

4. Atstovas veiklos priežiūrai nesutinka su mokėjimo įstaigos valdybos ir vadovų sprendimais, jeigu jie, jo nuomone, prieštarauja saugią ir patikimą mokėjimo įstaigų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams ar dėl kitų priežasčių kelia grėsmę mokėjimo įstaigos veiklos stabilumui ir patikimumui. Atstovui veiklos priežiūrai, atliekančiam savo funkcijas, mutatis mutandis taikomos Lietuvos banko įstatymo 421 straipsnio 5 dalies 1, 3, 11 ir 12 punktų nuostatos. Atstovas veiklos priežiūrai privalo teikti priežiūros institucijai jos nustatytą informaciją.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

5. Apie priimtą sprendimą paskirti atstovą veiklos priežiūrai ar jį atšaukti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo priėmimo dienos pranešama mokėjimo įstaigai ir Juridinių asmenų registrui, taip pat paskelbiama priežiūros institucijos interneto svetainėje.

6. Atstovas veiklos priežiūrai atšaukiamas, kai:

1) nustatoma, kad mokėjimo įstaiga gali stabiliai ir patikimai veikti, ar, priežiūros institucijos nuomone, tokios priemonės taikymas nebetikslingas dėl kitų priežasčių;

2) panaikinamas mokėjimo įstaigai išduotos licencijos galiojimas.

 

38 straipsnis. Laikinas teisės disponuoti lėšomis ir kitu turtu apribojimas

1. Jeigu priežiūros institucija pritaiko šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas poveikio priemones, asmuo, kuriam pritaikyta poveikio priemonė, neturi teisės disponuoti lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose atidarytose sąskaitose, ir kitu priežiūros institucijos sprendime nurodytu turtu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

2. Priežiūros institucijos sprendimas laikinai apriboti teisę disponuoti lėšomis, esančiomis Lietuvos Respublikoje įsteigtose kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose, ir kitu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu turtu laikomas turto arešto aktu ir teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka registruojamas Turto arešto aktų registre. Tokiame sprendime turi būti nurodyti duomenys, reikalingi priežiūros institucijos sprendimui įregistruoti Turto arešto aktų registre. Turto arešto aktų registrą reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais priežiūros institucijos sprendimas gali būti įregistruotas Turto arešto aktų registre laikinai.

 

39 straipsnis. Neteko galios nuo 2018-08-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

VIII SKYRIUS

MOKĖJIMO ĮSTAIGOS PABAIGA IR BANKROTAS

 

40 straipsnis. Mokėjimo įstaigos reorganizavimas ir likvidavimas

1. Mokėjimo įstaiga gali būti reorganizuojama ar likviduojama jos visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu tik gavus išankstinį priežiūros institucijos leidimą. Prašymų išduoti leidimą reorganizuoti ar likviduoti mokėjimo įstaigą pateikimo ir nagrinėjimo tvarką bei kartu su prašymu pateikiamų dokumentų ir informacijos sąrašą nustato priežiūros institucija. Sprendimas dėl leidimo reorganizuoti arba likviduoti mokėjimo įstaigą išdavimo priimamas per 3 mėnesius nuo prašymo išduoti leidimą pateikimo priežiūros institucijai dienos, atsižvelgiant į Lietuvos banko įstatymo 431 straipsnio nuostatas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

 

2. Jeigu sprendimą reorganizuoti ar likviduoti mokėjimo įstaigą priima teismas, prieš priimdamas tokį sprendimą jis privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl tokio sprendimo įtakos mokėjimo įstaigos ir visos mokėjimo įstaigų sistemos stabilumui ir patikimumui.

3. Leidimas reorganizuoti mokėjimo įstaigą neišduodamas, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nurodyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie yra netikslūs;

2) reorganizavus mokėjimo įstaigą jos teisės ir pareigos, susijusios su mokėjimo paslaugų teikimu, pereis juridiniam asmeniui, kuris neturi teisės teikti mokėjimo paslaugų Lietuvos Respublikoje;

3) galima daryti išvadą, kad bus pažeidžiami mokėjimo paslaugų vartotojų turtiniai interesai arba gali kilti pavojus mokėjimo įstaigos ar visos mokėjimų sistemos stabilumui ir patikimumui.

4. Jeigu reorganizuojant mokėjimo įstaigą įsteigiama nauja mokėjimo įstaiga, ji šio įstatymo nustatyta tvarka turi gauti licenciją.

5. Leidimas likviduoti mokėjimo įstaigą neišduodamas, jeigu:

1) pateikti dokumentai neatitinka įstatymuose ir priežiūros institucijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, pateikti ne visi teisės aktuose nurodyti ar papildomai pareikalauti duomenys arba jie yra netikslūs;

2) galima daryti išvadą, kad bus pažeidžiami mokėjimo paslaugų vartotojų turtiniai interesai arba gali kilti pavojus visos mokėjimų sistemos stabilumui ir patikimumui.

6. Šio straipsnio 1 ir 5 dalys netaikomos, jeigu sprendimas likviduoti mokėjimo įstaigą priimamas pagal šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalį.

 

41 straipsnis. Mokėjimo įstaigų bankroto proceso ypatumai

1. Mokėjimo įstaigų bankroto procedūras reglamentuoja ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas, jeigu šis įstatymas ir Finansų įstaigų įstatymas nenustato kitaip.

2. Mokėjimo įstaigos bankroto procedūra vykdoma tik teismo tvarka.

3. Priežiūros institucija turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo mokėjimo įstaigai. Jeigu pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kiti asmenys, teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo mokėjimo įstaigai, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl mokėjimo įstaigos nemokumo. Priežiūros institucija šią išvadą pateikia per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikti išvadą gavimo dienos.

4. Mokėjimo įstaigos administratorius lėšas, į kurias pagal šio įstatymo 17 straipsnį negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal mokėjimo įstaigos prievoles, grąžina mokėjimo paslaugų vartotojams.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                    DALIA GRYBAUSKAITĖ

 

 

 

Lietuvos Respublikos

mokėjimo įstaigų įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (OL 2015 L 337, p. 35).

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1341, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 52-2516 (2011-05-03), i. k. 1111010ISTA0XI-1341

Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2332, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6660 (2012-11-15), i. k. 1121010ISTA0XI-2332

Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 12, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1034, 2014-07-17, paskelbta TAR 2014-08-04, i. k. 2014-10872

Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 4, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1311, 2014-11-06, paskelbta TAR 2014-11-18, i. k. 2014-17043

Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 6, 13 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-103, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29415

Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 5 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1244, 2018-06-05, paskelbta TAR 2018-06-14, i. k. 2018-09858

Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 21, 23, 24, 26, 29, 30, 31, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 22, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1093, 2018-04-17, paskelbta TAR 2018-04-27, i. k. 2018-06729

Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 pakeitimo įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1302, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11307

Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1093 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2968, 2020-05-21, paskelbta TAR 2020-05-28, i. k. 2020-11349

Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8 straipsnio pakeitimo įstatymas