Suvestinė redakcija nuo 2017-01-17
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 9-347; www.valstybes-zinios.lt 2009, Nr.9-347, i. k. 109231SISAK000004-1
VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS TARNYBOS
PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS VADO
ĮSAKYMAS
DĖL PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ STATINIO PASKIRTIES BENDRŲJŲ REIKALAVIMŲ TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2009 m. sausio 6 d. Nr. 4-1
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701),
PATVIRTINTA
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų
ministerijos vado 2009 m. sausio 6 d.
įsakymu Nr. 4-1
PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ STATINIO PASKIRTIES BENDRŲJŲ REIKALAVIMŲ TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios Pasienio kontrolės punktų statinio paskirties bendrųjų reikalavimų taisyklės (toliau – taisyklės) Lietuvos Respublikos statybos įstatymo [4.1], Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo [4.2], Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo [4.3], Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijoms suteiktų įgaliojimų pagrindu [4.19], [4.22], įvertinant Šengeno teisyno nuostatas dėl Europos Sąjungos išorinių sienų kontrolės užtikrinimo, nustato naujai statomų ir rekonstruojamų pasienio kontrolės punktų (toliau – PKP) bendruosius reikalavimus Lietuvos Respublikoje prie Europos Sąjungos išorės sienų.
2. Taisyklių nuostatos suderintos su Europos Sąjungos normatyvinių dokumentų [4.48], [4.49], [4.50], [4.51], [4.52] nuostatomis.
3. Šios taisyklės yra privalomos visiems PKP projektavimo ir statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (ar naudotojams), taip pat tokiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [4.1].
II. NUORODOS
4. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos dokumentus:
4.2. Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą (Žin., 2000, Nr. 42-1192).
4.3. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymą (Žin., 2004, Nr. 73-2517).
4.6. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105).
4.7. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 2001, Nr. 55-1948).
4.8. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902).
4.9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 74-2262).
4.10. Lietuvos Respublikos kelių įstatymą (Žin., 1995, Nr. 44-1076; 2002, Nr. 101-4492).
4.11. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo paveldo apsaugos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571).
4.12. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617).
4.13. Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymą (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 171-6300).
4.14. Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą (Žin., 1996, Nr. 53-1245).
4.15. Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatymą (Žin., 1997, Nr. 108-2731).
4.16. Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymą (Žin., 2002, Nr. 73-3091).
4.17. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymą (Žin.,1992, Nr. 2-15).
4.18. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 108-2728).
4.19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 103-3787).
4.20. Lietuvos Respublikos fitosanitarijos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 113-3285).
4.21. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 3D-265 „Dėl minimalių reikalavimų, keliamų augalų, augalinės kilmės produktų ir kitų objektų, kuriems būtina fitosanitarinė kontrolė, įvežimo punktams, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 81-3713).
4.22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 1316 „Dėl normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų normavimo sričių paskirstymo tarp valstybės institucijų“ (Žin., 2004, Nr. 156-5701).
4.23. Valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų detaliųjų planų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 132 (Žin., 2000, Nr. 95-2981; 2007, Nr. 17-642).
4.24. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 12-346).
4.25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimą Nr. 1176 „Dėl Pasienio kontrolės punktų plėtros strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 84-2935; 2006, Nr. 61-2188).
4.26. STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ (Žin., 2002, Nr. 43-1639).
4.27. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611).
4.28. STR 1.04.01:2006 „Esamų statinių tyrimai“ (Žin., 2006, Nr. 1-5).
4.29. STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ (Žin., 2004, Nr. 25-779).
4.30. STR 1.05.05:2004 „Statinio projekto aplinkos apsaugos dalis“ (Žin., 2004, Nr. 50-1675).
4.31. STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80).
4.32. STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ (Žin., 2002, Nr. 54-2153).
4.33. STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ (Žin., 2002, Nr. 55-2200).
4.34. STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (Žin., 2002, Nr. 55-2203).
4.35. STR 1.09.04:2002 „Statinio projekto vykdymo priežiūra“ (Žin., 2002, Nr. 43-1638).
4.36. STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (Žin., 2002, Nr. 60-2475).
4.37. STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 23-720; 2007, Nr. 119-4865).
4.38. STR 2.01.06:2003 „Statinių žaibosauga. Aktyvioji apsauga nuo žaibo“ (Žin., 2003, Nr. 63-2857).
4.39. STR 2.02.02:2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“ (Žin., 2004, Nr. 54-1851; 2006, Nr. 22-711).
4.40. STR 2.02.07:2007 „Gamybos įmonių ir sandėlių statiniai. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 54-1852).
4.41. STR 2.03.01:2001 „Statiniai ir teritorijos. Reikalavimai žmonių su negalia reikmėms“ (Žin., 2001, Nr. 53-1898).
4.42. STR 2.03.02:2005 „Gamybos pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ (Žin., 2005, Nr. 80-2908).
4.43. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 1B-277 „Dėl Muitinės postų steigimo, pertvarkymo, veiklos laikino sustabdymo ir likvidavimo taisyklių ir reikalavimų muitinės postų infrastruktūrai patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 49-1837).
4.44. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2005 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. IV-562 „Dėl Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 76-2786).
4.45. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. liepos 5 d. įsakymą Nr. B1-623 „Dėl gyvūnų, importuojamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo“ (Žin., 2004, Nr. 108-4065).
4.47. Lietuvos Respublikos higienos normą HN34-2002 „Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir teritorijos medicininės-karantininės apsaugos taisyklės“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 595 (Žin., 2003, Nr. 1-22).
4.48. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 562/2006, nustatantį taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (OL 2006 L 105, p. 1).
4.49. 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1931/2006, nustatantį vietinio eismo per valstybių narių išorines sausumos sienas taisykles ir iš dalies keičiantį Šengeno konvencijos nuostatas (OL 2006 L 405, p. 1).
4.51. Europos Sąjungos Šengeno katalogą, pirmąjį katalogo tomą „Išorinės sienos, išsiuntimas ir readmisija“ (EU Schengen Catalogue volume, 1External borders control, removal and readmission: Recommendations and Best Practices. Council of the European Union, General Secretariat DG H, February 2002, 53 p.).
4.52. 2001 m. lapkričio 21 d. Komisijos sprendimą 2001/812/EB, nustatantį pasienio kontrolės postų, atsakingų už produktų iš trečiųjų šalių įvežimą į Bendriją, veterinarinius patikrinimus, patvirtinimo reikalavimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 34 tomas, p. 191), su pakeitimais, padarytais 2007 m. rugsėjo 1 d. Komisijos sprendimu 2006/590/EB (OL 2006 L 240, p. 11).
III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
5. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka jų apibrėžimus, pateiktus Statybos įstatyme [4.1], Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatyme [4.2], Muitinės įstatyme [4.3], Veterinarijos įstatyme [4.17], Fitosanitarijos įstatyme [4.20]. Sąvokų, susijusių su PKP reikalavimais, kurių nėra minėtuose įstatymuose, apibrėžimai pateikiami šiame taisyklių skyriuje:
5.1. Vietinio eismo PKP – toks PKP modelis, kai atitinkama Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu prie automobilių kelio įsteigta vieta, kurioje kontrolės funkcijas atlieka Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) pareigūnai.
5.2. Tarptautinis PKP – toks PKP modelis, kai Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu tarptautiniame oro uoste (aerodrome), atvirame tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uoste, geležinkelio stotyje ar prie automobilių kelio įsteigta vieta, kurioje patikrinimą atlieka VSAT, muitinė ir kitos tam įgaliotos valstybės institucijos.
5.3. Muitinio tikrinimo vieta – muitinės posto pareigūnų darbo vieta, esanti posto veiklos zonoje ir atitinkanti Muitinės departamento nustatytus reikalavimus, kurioje gali būti atliekamas muitinei pateiktų dokumentų ir (arba) prekių muitinis tikrinimas ir atitinkamais atvejais dokumentų įforminimas.
5.4. Fizinio asmens apžiūros vieta – PKP muitinio tikrinimo poste nustatyta ir pagal Muitinės departamento reikalavimus įrengta fizinių asmenų detalios apžiūros vieta.
5.5. Dokumentų muitinio tikrinimo vieta – muitinės poste nustatyta ir pagal Muitinės departamento reikalavimus įrengta vieta, kurioje atliekamas muitinei pateiktų dokumentų tikrinimas, registravimas ir įforminimas.
5.6. Prekių tikrinimo vieta – muitinės poste nustatyta ir pagal Muitinės departamento reikalavimus atitinkanti ir PKP teritorijos schemoje pažymėta vieta, kurioje atliekamas pateiktų muitinei prekių (krovinių) fizinis tikrinimas naudojant techninę įrangą.
5.7. Rizika visuomenės sveikatai – bet kokia epideminį potencialą turinti liga ir kitos infekcinės ligos arba užkrečiamosios parazitinės ligos, jei joms taikomos apsaugos nuostatos, galiojančios ES valstybių narių piliečiams.
5.8. Pasienio veterinarijos postas – valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar jai pavaldžios įstaigos struktūrinis padalinys, veikiantis Lietuvos Respublikos PKP, įrengtas ir patvirtintas pagal galiojančius reikalavimus vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamų prekių veterinarinį tikrinimą [4.17], [4.18], [4.45], [4.47].
5.9. Fitosanitarinės kontrolės punktas – perėjimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną vietose įsteigti pasienio kontrolės punktai ar kitos vietos, kuriose Valstybinė augalų apsaugos tarnyba tikrina augalų, augalinių produktų ir kitų objektų fitosanitarinę būklę.
5.10. Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos – valstybės įstaiga, vykdanti PKP statybos užsakovo funkcijas bei organizuojanti PKP priežiūrą ir turto valdymą, užtikrinanti Pasienio kontrolės punktų plėtros strateginio plano įgyvendinimą.
IV. REIKALAVIMAI PKP
6. PKP infrastruktūra turi atitikti tikrinimą atliekančių valstybės institucijų ir įstaigų veiklą reglamentuojančių teisės aktų [4.2], [4.3], [4.17], [4.20], Šengeno teisyno ir kitų teisės aktų tarptautinius saugumo reikalavimus.
7. PKP įrengiami du vėliavos stiebai. Juose turi būti iškeltos Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos vėliavos.
8. PKP turi būti įrengtos atskiros juostos (pasienio tikrinimo vietos) ES / EEE ir Šveicarijos valstybių piliečiams ir visų šalių piliečiams. Tokios juostos (pasienio tikrinimo vietos) turi būti pažymėtos nustatytos formos informaciniais ženklais arba lentelėmis pagal galimybę numatant jų elektroninį valdymą.
9. Pastatų, patalpų skaičius ir plotas nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgus į atitinkamas galiojančias normas [4.1], [4.39], [4.40] ir PKP projektavimo techninę užduotį. Patalpos turi būti funkcionalios, o jų naudingas plotas panaudojamas kuo racionaliau ir ekonomiškiau.
10. PKP ribos turi būti matomos ir pažymėtos, teritorija turi būti tvarkinga, aptverta ir apšviesta. PKP teritorijoje draudžiama statyti statinius, nesusijusius su punkto veikla, išskyrus statinius, reikalingus geležinkelio transporto veiklai užtikrinti, arba kitus statinius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. PKP patalpose turi būti numatyta gaisro [4.37], o ginklų saugojimo patalpoje ir apsaugos signalizacija. PKP pastatai turi būti apsaugoti nuo žaibo iškrovos [4.38].
11. PKP įrengiama vaizdo stebėjimo sistema, automobilių valstybinių numerių nuskaitymo įranga bei perimetro apsaugos signalizacija.
12. Radiacijos kontrolės prietaisai paprastai įrengiami įvažiavimo ir išvažiavimo iš PKP juostose. Jei nėra galimybių turėti tokių prietaisų abiejose vietose, įrengiant prietaisus prioritetas turi būti teikiamas įvažiavimo į šalį juostoje.
13. Jei PKP numatomas bendras darbas su užsienio valstybės ne ES narės pareigūnais, tam techninėje projektavimo užduotyje numatomos papildomos patalpos.
15. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamos prekės turi būti tikrinamos patvirtintame atitinkamų prekių kontrolei pasienio veterinarijos poste ar patikros centre.
16. PKP turi būti suprojektuotas taip, kad sudarytų sąlygas:
16.1. Sklandžiai organizuoti darbą PKP, kuo mažiau trukdyti teisėtai per valstybės sieną vykstantiems asmenims.
16.2. Užtikrinti deramą valstybės sienos apsaugą ir asmenų, vykstančių per valstybės sieną, kontrolę, migracijos procesų kontrolę, užkardyti nusikalstamas veikas.
16.3. Naudojantis teisinėmis, sanitarinėmis užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonėmis, neleisti įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų ar jų sukėlėjų ir neleisti jiems išplisti.
16.4. Užtikrinti PKP visas teisės aktų [4.2], [4.3], [4.9], [4.13], [4.17], [4.20], [4.41], [4.47], [4.48], [4.49], [4.50], [4.51] nustatytas sąlygas ir paslaugas per juos vykstantiems asmenims.
16.5. Aprūpinti PKP reikiama patikros įranga, techninėmis ir kitomis priemonėmis, įdiegti šiuolaikines informacines sistemas, įrengti projekto techninę užduotį atitinkančią infrastruktūrą.
16.6. Kovai su nelegalia migracija bei prekyba žmonėmis, neleisti kilti grėsmei šalies vidaus saugumui, viešajai tvarkai, visuomenės sveikatai ir tarptautiniams santykiams.
16.8. Vykdyti importuojamų, tranzitu vežamų gyvūnų, gyvūninių produktų, žaliavų, pašarų, veterinarinių preparatų ir kitų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamų prekių veterinarinę kontrolę.
16.9. Kompleksiškai išdėstyti funkcines zonas, kad būtų patogus ir geras tarpusavio ryšys, ryšys su vietos keliais, transporto ir inžinerine infrastruktūra.
17. PKP išdėstomi kuo arčiau valstybės sienos, numatant už jų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne mažesnę kaip 50 m pločio apsauginę juostą be statinių, medžių, krūmų bei kitų kliūčių.
18. Atstumai tarp PKP ir gretimų teritorijų objektų turi atitikti sanitarines ir gaisrinės saugos normas [4.38], [4.47]. Neužstatytose teritorijose atstumai nuo tarptautinio PKP teritorijos ribos iki gyvenamųjų namų, medicinos, vaikų įstaigų, maisto produktų gamybos ir perdirbimo įmonių turi būti ne mažesni kaip 100 m.
19. Kai projektuojami nauji PKP ar rekonstruojami esami užstatytose teritorijose, apsauginės juostos, nurodytos taisyklių 17 ir 18 p., nustatomos įvertinant vietos sąlygas ir suderinus su atitinkamomis valstybės institucijomis.
21. Tarptautinį PKP sudaro:
21.1. įvažiuojamieji ir išvažiuojamieji keliai (eismo juostos), eismo reguliavimo priemonės ( šviesoforai, ženklai, užtvarai, šviesdėžės virš eismo juostų);
21.2. VSAT, muitinės, pasienio veterinarijos, fitosanitarinės ir medicininio karantino kontrolės postai;
21.3. VSAT, muitinės, pasienio veterinarijos, fitosanitarinės ir medicininio karantino kontrolės pareigūnų administracinės patalpos;
V. TERITORIJOS SCHEMA
23. Tarptautinio PKP projektavimas pradedamas nuo projektinių pasiūlymų rengimo [4.31], kurie panaudojami projektuotojo parinkimo konkursui ir projektavimo sąlygoms parengti. Projektinių pasiūlymų sudėtį kiekvienu konkrečiu atveju nustato statytojas [4.31]. Tarptautinio PKP teritorijos schema yra projektinių pasiūlymų sudėtinė dalis. Teritorijos schemoje turi būti pavaizduota:
23.3. stebėjimo prietaisų ir kitų techninių priemonių (šviesoforų, automatinių užtvarų, priverstinio stabdymo įrenginių, jonizuojančios spinduliuotės matuoklių, svarstyklių, automobilių valstybinių numerių nuskaitymo įrangos ir pan.) išdėstymo vietos;
23.4. vykstančių per valstybės sieną asmenų, transporto priemonių eismo kryptys, eismo juostos (pėstiesiems, keleivinėms ir krovininėms transporto priemonėms);
23.6. detalaus patikrinimo, laikinojo prekių ir transporto priemonių saugojimo ir paslaugų teikimo vietos;
23.8. be to, tarptautinio geležinkelio stoties, oro uosto (aerodromo), atviro tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uosto PKP schema pateikiama su:
23.8.1. geležinkelio stoties PKP: tarptautinio susisiekimo traukinių platformos atskyrimu nuo vietinio susisiekimo traukinių platformos; tarptautinių traukinių keleivių, kurie neįleidžiami į Lietuvą, laikymo patalpomis;
23.9. tarptautinio PKP techninio projekto rengimo metu schema papildoma:
23.9.1. kitų projektinių sprendinių aprašymu bei schemomis (kai būtina pagal projekto techninę užduotį), prijungimo prie inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų pagrindinių sprendinių aprašymu su planu ar schema, kuriuose pažymėtos siūlomos minėtų tinklų ir komunikacijų trasos;
23.10. rengiant PKP schemas, būtina vadovautis sutartiniais ženklais, pateiktais priede. Rengiant PKP, esančių Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste [4.14], [4.15], [4.16], schemas, leidžiama naudoti papildomus ženklus, suderintus su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracija (priedas). Prireikus teritorijos schemoje gali būti panaudoti ir priede nenurodyti sutartiniai ženklai. Tokiais atvejais, vadovaujantis bendraisiais reikalavimais, šių ženklų reikšmės nurodomos užrašant schemos apačioje nubraižytoje lentelėje arba eksplikacijoje. Jeigu tokių naujų nenurodytų sutartinių ženklų yra daug, lentelė arba legenda pateikiamos ant atskiro lapo, įforminant tai kaip schemos priedą;
23.11. schemoje taip pat pavaizduojami svarbiausi PKP pastatai, susiję su pasienio kontrole: administracinis (pagrindinis) pastatas, valstybės institucijų žinioje esantis pastatas (tikrinimo terminalai, sandėliai, saugyklos ir pan.). Pastatai numeruojami, jų paskirtis išdėstoma eksplikacijoje;
23.12. pagalbinių, buitinės paskirties (artezinių gręžinių, valymo įrenginių, priešgaisrinių rezervuarų, lauko tualetų, transformatorių ir pan.) pastatų ar įrenginių pavaizduoti schemoje nebūtina;
23.13. PKP teritorijos schema rengiama ir tvirtinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka [4.24];
23.14. tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į punkto darbo ypatumus ir jų rūšį (esantys geležinkelio stotyse ar prie automobilių kelių, tarptautiniuose oro uostuose (aerodromuose), atviruose tarptautinei laivybai jūrų ir upių (vidaus vandenų) uostuose), be teritorijos schemos, gali būti rengiamos ir kitos papildomos schemos (planai). Jos turi būti rengiamos vadovaujantis taisyklėse pateiktais bendraisiais reikalavimais.
Pagrindiniai sutartiniai ženklai, naudojami rengiant PKP teritorijų schemas, pateikti priede.
VI. TECHNINIAI IR TECHNOLOGINIAI REIKALAVIMAI
24. Tarptautinio PKP teritorija, transporto srautų reguliavimas:
24.1. Patekimas į teritoriją galimas per darbuotojų kontroliuojamas vietas. Transporto priemonėms įleisti į punkto teritoriją ir išleisti iš jos bei kitam būtinam eismo reguliavimui punkto teritorijoje įrengiami šviesoforai, užtvarai ir priverstinio stabdymo įrenginiai, valdomi distanciniu būdu.
24.2. Teritorijos perimetrui, įvažiavimo ir išvažiavimo vietoms ir patikrinimo zonoms stebėti ir patekimą kontroliuoti turi būti įrengta vaizdo stebėjimo ir techninės kontrolės sistema. Neaptvertos teritorijos ribų žymėjimas, apsaugos ir kontrolės priemonės nustatomos ir įrengiamos kiekvienu atskiru atveju pagal su tikrinimą atliekančiomis valstybės institucijomis suderintą techninę projektavimo užduotį.
24.3. Kelių transporto priemonių srautas teritorijoje reguliuojamas kelio ženklais, kelio ženklinimu ir informaciniais stendais. Prie įvažiavimo į teritoriją ir autotransporto mazguose (sankryžose) turi būti įrengtos kelių transporto priemonių judėjimo teritorijoje schemos, nurodyti ruožai, kuriais jos turi važiuoti be sustojimo. Keleiviams ir automobilių vairuotojams turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti bankų įstaigų ir draudimo bendrovių paslaugomis.
25. Tikrinimo vietos:
25.1. Keleivių, prekių ir autotransporto tikrinimo vietos įrengiamos tikrinimo zonose. Tikrinimo vietoje turi būti įrengti sanitariniai mazgai vykstantiems per valstybės sieną asmenims bei pareigūnams. Lengvųjų ir krovininių automobilių tikrinimo vietos viena kryptimi įrengiamos greta viena kitos.
Detaliam tikrinimui numatoma galimybė pasinaudoti dengta detalaus autotransporto tikrinimo vieta (ar angaru) ir asmens apžiūros kambariu.
Pasienio kontrolės pareigūnų darbo vietos įrengiamos tarp autotransporto juostų kilnojamuose lengvų konstrukcijų nameliuose.
Tikrinimo vietose esančių ir pareigūnų mobilių (kilnojamų) darbo vietų (kabinų ir namelių) projektai rengiami pagal specialiuosius techninėje užduotyje projektavimui išdėstytus reikalavimus darbo vietai keleiviams, lengvosioms ar krovininėms transporto priemonėms tikrinti. Patalpų (kabinų, namelių) vitrinos (langeliai) turi būti įrengtos tokiame aukštyje, kad pareigūnams būtų patogu bendrauti su vykstančiais per valstybės sieną asmenimis automobiliuose, paimti ir grąžinti dokumentus, neišeinant iš darbo vietos. Kabinų ir namelių konstrukcija turi būti tokia, kad nesudarytų sąlygų neteisėtai stebėti kompiuterio ekrano.
25.2. Keleivių ( oro ir jūrų uostų PKP ) ir kelių transporto priemonių pasienio tikrinimui atlikti turi būti įrengta:
25.2.1. keleivių tikrinimo vieta. Ji įrengiama pastate ant aptvertos pasienio kontrolės punkto ar patikrinimo zonos teritorijos ribos, kur sutelktas keleivių aptarnavimo sektorius (keleivių aptarnavimo agentūros, bilietų kasos, kitos paslaugos). Joje turi būti:
25.2.1.2. keleivių kaupimo patalpa (patalpos). Ši patalpa skirta dar nepatikrintiems atvykstantiems į šalį arba jau patikrintiems išvykstantiems iš šalies keleiviams kaupti. Jeigu vienu metu aptarnaujami išoriniai ir vidiniai srautai arba keleiviai kaupiami vykti skirtingomis kryptimis – įrengiamos papildomos tokios patalpos. Šios patalpos turi būti atskirtos, tačiau gali būti numatyta esant būtinumui jas sujungti didesniems nei įprasta srautams aptarnauti. Kiekviena kaupimo patalpa turi turėti ne mažiau kaip vieną išėjimą į peroną (krantinę);
25.2.1.3. pereinamosiose vietose iš keleivių laukimo salės į keleivių kaupimo patalpą (patalpas) turi būti įrengtos atskiros aiškiai pažymėtos keleivių srautų, vykstančių per išorės sienas, juostos:
ES / EEE ir Šveicarijos valstybių piliečiams;
visų šalių piliečiams.
Įrengiama tiek juostų, kad pakaktų greitai patikrinti įprastai vykstančių keleivių skaičių. Konkrečiam PKP juostų skaičius nustatomas techninėje projektavimo užduotyje.
Perėjimas (patalpa, patalpos dalis ar koridorius) tarp laukimo salės ir kaupimo patalpos (patalpų) į juostas dalinamas surenkamomis ir lengvai išardomomis konstrukcijomis (pertvaromis) tam tikslui, kad tas pačias juostas būtų galima naudoti srautams, vykstantiems per vidines sienas, aptarnauti. Jeigu tuo pačiu metu vyksta išoriniai ir vidiniai srautai, numatoma specialiai vidiniams srautams skirta juosta, fiziškai atskirta nuo išorinių srautų juostų. Juostose įrengiamos uždaros pareigūnų kompiuterizuotos darbo vietos (kabinos). Šalia juostų turi būti įrengta patalpa specialiam patikrinimui;
25.2.1.4. nuo kaupimo patalpų iki išvykimo vietos (perono, krantinės, lėktuvo) turi būti įrengtos keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo galerijos. Jeigu paprastai vykstančių keleivių skaičius nedidelis, išorinių srautų keleiviai tarp kaupimo patalpos ir išvykimo vietos gali būti siunčiami kanalais iš lengvai surenkamų konstrukcijų tvorelių, kad neturėtų kontaktų su vidiniais srautais, arba nuo perono iki transporto priemonės gali būti vežami autobusais ar lydimi.
25.3. Lengvųjų automobilių tikrinimo vietos įrengiamos po stoginėmis. Šiose tikrinimo vietose turi būti:
25.3.1. atskiros, aiškiai pažymėtos keleivinėms kelių transporto priemonėms (lengviesiems automobiliams ir autobusams) srautų, vykstančių per sienas, juostos:
25.3.1.2. automobiliams, kuriais vyksta visų šalių piliečiai.
Atsižvelgiant į numatomą punkto pralaidumą, kuris prognozuojamas remiantis statistinių tyrimų duomenimis, įrengiama tiek juostų, kad būtų galima greitai atlikti keleivių, vykstančių lengvaisiais automobiliais ir autobusais, bei vežamų prekių patikrinimą.
25.4. Krovininėms transporto priemonėms tikrinimo vietos įrengiamos taip, kad netrukdytų kitoms PKP funkcijoms vykdyti. Šiose tikrinimo vietose turi būti aiškiai pažymėtos krovininio transporto priemonių srautų, vykstančių per išorines sienas, juostos. Įrengiama tiek juostų, kad pakaktų greitai atlikti vykstančių automobilių patikrinimą. Esant intensyviam autotransporto srautui gali būti įrengiamos atskiros juostos autotransportui be krovinio, gabenančiam pavojingus ar greitai gendančius krovinius praleisti, įgaliotų ekonominių operacijų vykdytojų autotransportui ir kt.
25.5. Juostų skaičius keleiviniam ir krovininiam transportui nustatomas priešprojektinių tyrimų metu ir nurodomas techninėje projektavimo užduotyje.
25.6. Atkarpoje nuo patikrinimo iki keleivinio laivo (kelto), taip pat skirtingomis kryptimis vykstantiems srautams atskirti įrengiamos išvykstančių iš šalies jau patikrintų ir atvykstančių į šalį dar nepatikrintų kelių transporto priemonių kaupimo aikštelės arba šie reikalavimai užtikrinami organizacinėmis priemonėmis (lydint arba patikrinimą atliekant tik prieš pat laivo (kelto) išvykimą) ir stebint.
26. Tikrinimą atliekančių valstybės institucijų administraciniame pastate turi būti įrengtos tokios VSAT patalpos: interesantų laukimo salė (holas), iš kurios asmenys galėtų kreiptis į VSAT budėtojus; tarnybinės patalpos (budėtojai): PKP budėtojo patalpa, pamainos vyresniojo kabinetas, ginklų saugojimo patalpa, apklausos (pirminio tyrimo) patalpa, pasienio sargybų (instruktažo) patalpa 12–15 žmonių su rašymo lenta, tarnybos priemonių sandėlis, dokumentų tyrimo laboratorija, operatyvinės veiklos skyriaus darbuotojo patalpa (jei numatyta techninėje projektavimo užduotyje ), serverio patalpa su oro kondicionavimo sistema, poilsio kambarys su virtuvėle, rūbinės (vyrams ir moterims) su dušais ir rūbų spintomis, sanitariniai mazgai, mokymo klasė (pasitarimų kambarys, gali būti bendro naudojimo visoms tikrinimą atliekančioms institucijoms, jei taip numatyta techninėje projektavimo užduotyje ), antros linijos asmenų tikrinimo patalpa, asmenų apklausos ir prieglobsčio prašytojų patalpos, laikino sulaikymo patalpos, ūkinė patalpa.
27. Kita infrastruktūra:
27.1. Saugus dengtas tarnybinių šunų voljeras su būdomis 2 tarnybiniams šunims laikinai (pertraukoms tarp darbo ciklų) laikyti. Voljeras įrengiamas tenkinant Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų reikalavimus [4.18].
27.3. Prie administracinio pastato, kur įrengiamos tarnybinės patalpos, turi būti įrengta ir rezervuota 2–3 tarnybinių automobilių stovėjimo aikštelė.
28. Reikalavimai PKP telekomunikacijoms ir įrangai [4.44]:
28.1. Viešojo fiksuotojo ir žinybinio ryšio tinklų komunikacijų įvadas įrengiamas serverinės ryšių spintoje. Telefoninis kompiuterinis tinklas suvedamas į serverinės komutacinę spintą.
28.2. Visose patalpose kabeliai tiesiami PVC kanaluose ir po pakabinamomis lubomis metaliniuose latakuose. PVC kanalai montuojami vienodu lygiu po palangėmis.
28.3. Projektavimas, instaliavimas ir medžiagų specifikacijos turi atitikti Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų ir normatyvų reikalavimus. Kabelinė sistema turi atitikti penktosios ekranuoto kabelio kategorijos reikalavimus. Informacinių technologijų įrangos potencialai ir įžeminimas turi atitikti galiojančių ES normų reikalavimus.
28.4. Vietinė telefonų stotis (ryšių serveris) turi turėti: prievadus analoginėms linijoms įjungti į viešąjį fiksuoto ryšio tinklą, prijungti skaitmeninių telefonų aparatų, analoginių telefonų (faksų) linijoms, prievadams įjungti į žinybinio ryšio tinklą (kiekiai ir tipai turi atitikti techninio projektavimo užduotį); elektroninę užrašų knygelę; rodyti įeinančio skambučio numerį, neatsakytų skambučių atmintinę, skambučio perėmimą; balso paštą; rezervinį maitinimo šaltinį; nuolatinio valdymo modemą; pokalbių apskaitos programinę įrangą; visas būtinas licencijas, kad telefonų stotis galėtų normaliai funkcionuoti. Tinklo aktyvios įrangos, telefonų stoties bei telefono aparatų techniniai parametrai nurodomi techninėje projektavimo užduotyje.
28.5. Tarnybinėse patalpose turi būti įrengtas miesto ir vietinis, o tikrinimo vietose vietinis telefoninis ryšys.
28.6. Tikrinimo vietose (juostose), keleivių laukimo ir kaupimo salėse, kelių transporto priemonių kaupimo aikštelėse, krantinėse, peronuose ir kt. svarbiose vietose (neaptvertose perimetro vietose ir pan.) turi būti įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurių vaizdas ir valdymas įjungtas į PKP budėtojo patalpą. Iš visų įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo telemetrijos signalai perduodami į galinę įrangą, montuojamą serverinėje į standartinę komunikacinę spintą. Iš serverinėje sumontuotos galinės įrangos vaizdas ir valdymas perduodamas į PKP budėtojo patalpą ir, jei reikia, į patikros vietas (namelius, kabinas).
28.7. Kitos teritorijos perimetro ir vartų stebėjimo kameros turi būti įjungtos į PKP budėtojo patalpą vaizdui stebėti. Patikrinimo vietose įrengiami vietinio stebėjimo monitoriai, užtikrinantys galimybę matyti vaizdą aplink tikrinimo vietą ir prieigas prie jos (eismo juostose nuo valstybės sienos ar kitos į šalį patekimo vietos).
29. Įvažiavimo ir išvažiavimo į PKP kelių transporto priemonių judėjimo juostose, geležinkelio atšakų susikirtimo vietose turi būti įrengta stacionari radiacinės kontrolės įranga. Užfiksavus padidintos radiacijos foną, pranešimas (garsinis signalas) turi būti automatizuotai perduotas į arčiausiai esančią pasienio tikrinimo vietą ir PKP budėtojo patalpas. Jeigu nėra galimybės prietaisų įrengti abiem kryptimis, prioritetas teikiamas atvykstančiam į šalį transportui. Įranga montuojama tokiu atstumu nuo apsaugos posto ar kitos privalomo sustojimo vietos, kad būtų galima transporto priemonę techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis sustabdyti.
30. Apriboti patekimą į tam tikrą PKP dalį, aikštelę ar į kurį nors laivą dėl nustatytų pažeidimų juose ir nuolatinei kontrolei užtikrinti reikalinga speciali įranga – du kilnojami nameliai (sargybinės) ir surenkama tvorelė iš lengvų metalinių konstrukcijų.
31. Tarnybinės patalpos įrengiamos pagal techninę projektavimo užduotį ir atitinkamų projektavimo normų reikalavimus.
32. Serverio patalpa pastate parenkama atsižvelgus į kuo mažesnį atsitiktinės buitinės kilmės avarijos rizikos laipsnį ir turi turėti oro kondicionavimą ir signalizaciją.
34. Apsaugines įsilaužimo bei užpuolimo signalizacijos priemones VSAT padalinių ginklų saugyklose ir sandėliuose prie išorės Europos Sąjungos sienos su Baltarusijos Respublika ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi turi sudaryti šiuolaikiniai mikroprocesoriniai objekto apsaugos pultai su galimybe perduoti visus pranešimus LAN/WAN duomenų perdavimo tinklais, panaudojant protokolą TCP/IP, taip pat turi būti įdiegtas alternatyvus pranešimų perdavimo būdas iš objekto apsaugos pulto iki monitoringo stočių LAN/WAN duomenų perdavimo tinklų avarijos atveju, panaudojant GSM modulį.
Visi pranešimai lygiagrečiai turi būti perduodami į rinktinės Štabą ir gretimas užkardas, iš kurių galima operatyviai reaguoti į incidentus. Aliarmo pranešimai iš rinktinės ginklų saugyklos turi būti perduodami į gretimas užkardas, VSAT budėtojų patalpas. Objekto apsaugos mikroprocesorių pultai turi automatiškai perduoti visus pranešimus (testo signalai, aliarmo signalai, serviso signalai, atidarymo ir uždarymo pranešimai) į rinktinės Štabo monitoringo stotį. Jeigu rinktinės budėtojas per tam tikrą nustatytą laiką nereaguos į aliarmo signalą, turi būti numatyta galimybė perduoti jį VSAT budėtojams ar į kitas vietas per VRM žinybinį tinklą, iš kurių bus galima operatyviai reaguoti į incidentus.
Apsauginės įsilaužimo bei užpuolimo signalizacijos priemonės turi turėti sabotažinius kontaktus. Sabotažinės grandinės, panaudojant objekto apsaugos pultą, įrengiamos taip, kad kiekviename spindulyje būtų galima išskirti pažeidimo ir sabotažo signalus (spindulio gale turi būti 2-jų varžų junginys).
Įsilaužimo bei užpuolimo apsauginėms signalizacijos priemonėms administruoti, programuoti, budėtojų (operatorių) darbui ir pavojaus signalams automatizuotai apdoroti realiuoju laiku privalo būti šių priemonių valdymo programinė įranga.
35. Objekto apsaugos pultas (centralė) turi integruotis su jau esama VSAT įeigos kontrolės sistema. Visi objekto įrenginiai ir medžiagos turi atitikti Europos normas ir standartus bei turi būti sertifikuoti Lietuvos Respublikoje.
36. Įėjimai ir išėjimai iš pasienio tarnybų pastatų stebimi VSAT PKP budėtojo patalpoje, durys su kodinėmis arba elektroninėmis spynomis ir pasikalbėjimo įrenginiais.
37. Pasienio tarnybų pastatuose įrengiami atskiri elektros, vandens ir (ar) šilumos apskaitos prietaisai kiekvienai tarnybai. Įrengiamas autonominis pastato elektros tiekimo šaltinis. Vienos kompiuterinės darbo vietos elektros maitinimo orientacinis galingumas 250 W, serverio 1 kW (serverio patalpai kondicionuoti reikalingas apie 1,5 kW galingumas ir negali būti imamas iš kompiuterių maitinimo tinklo) [4.44].
38. Laikino sulaikymo patalpos turi atitikti šiuos reikalavimus:
38.2. dirbtinis apšvietimas – ne mažesnis kaip 100 lx. Elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, lempa apsaugoma metalinėmis grotelėmis ar kitomis apsauginėmis priemonėmis;
38.3. turi būti apšildomos (šildymo įrenginiai montuojami statybinėse konstrukcijose) bei natūraliai arba mechaniškai vėdinamos;
38.4. turi būti galimybė nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį (vizualiai, per vaizdo kameras ar kitas priemones). Vaizdo stebėjimo kameros turi būti įrengiamos pačiose laikino sulaikymo patalpose ir integruotos su bendra stebėjimo sistema. Turi būti įrengti pasikalbėjimo įrenginiai su PKP budėtoju. Langų stiklai, vaizdo stebėjimo kameros ir šviestuvai turi būti antivandaliniai;
38.5. laikinai sulaikyti asmenys negalėtų pasinaudoti patalpose esamais įrengimais nepageidaujamiems veiksmams atlikti;
38.7. durys turi būti metalinės arba grotuotos. Jos turi atsidaryti tik į išorinę pusę. Durų atidarymo kampą apriboja ribotuvas taip, kad į laikino sulaikymo patalpą vienu metu įeitų ne daugiau kaip vienas asmuo;
39. PKP vaizdo stebėjimo sistemos:
39.1. PKP vaizdo stebėjimo sistemos turi būti projektuojamos su modernizavimo ir plėtimo galimybe diegti naujas technologijas, turi turėti išskaidytą sistemų valdymą ir galimybę valdyti jas pagal suteiktus prioritetus ir paskirtį;
39.4. vaizdo stebėjimo sistemos prie maitinimo tinklo turi būti prijungtos per nepertraukiamo maitinimo šaltinius. Dingus elektrai nepertraukiamo maitinimo šaltiniai turi autonomiškai palaikyti vaizdo stebėjimo sistemų darbą ne mažiau kaip 30 minučių [4.44];
39.5. vaizdo stebėjimo sistemų PKP įrengimas:
39.5.1. PKP stebėjimo poste reikia įrengti vaizdo stebėjimo sistemos valdymo įrenginius, spalvoto vaizdo monitorius; PKP teritorijoje – spalvoto vaizdo diena / naktis kameras;
39.5.2. PKP reikia sumontuoti spalvoto vaizdo stebėjimo kameras transporto judėjimo juostoms stebėti. Sistema turi užtikrinti galimybę stebėti kiekvieną eismo juostą registravimo zonoje ir, jei yra, apvažiavimo zonoje. Postų prieigas ir perimetrą stebėti vaizdo stebėjimo kameromis, jautriomis IR pašvietimui;
39.6. sistema turi užtikrinti galimybę stebėti vaizdą lokalaus arba nuotolinio (prijungto prie tinklo) kompiuterio monitoriuje per WEB BROWSER (pvz., MS Internet Explorer ar analogišką) ir programinę įrangą „Klientas“, dirbančia operacinėse sistemose MS WINDOWS NT/2000/XP (programine įranga „Klientas“ turi sklandžiai dirbti kompiuteryje su paprasto vartotojo (USER) privilegijomis, jeigu reikia, numatyti licencijas;
VII. VSAT TIKRINIMO POSTAS
40. VSAT tikrinimo poste įrengiamos patalpos, išvardytos šių taisyklių 26 p., taip pat nurodytos techninėje projektavimo užduotyje. Tarptautiniame kelių PKP įrengiamas autonominis elektros šaltinis.
41. Pasienio tikrinimas atliekamas kompiuterizuotoje darbo vietoje. Pagal naudojamą kompiuterinę įrangą darbo vieta gali būti stacionari arba mobili. Mobili darbo vieta gali būti laive, traukinyje, orlaivyje. Kiekviena stacionari darbo vieta turi turėti vietinį (tiesioginį) telefoninį ryšį ir pavojaus (aliarmo) signalo (punkto budėtojui) mygtuką.
42. PKP, kuris nustatyta tvarka yra įtrauktas į vizų tarnybų sąrašą, turi būti įrengta atskira patalpa (vieta) vizoms išduoti.
43. Kelionės dokumentų laboratorijos patalpa turėtų būti kuo arčiau tikrinančiųjų įvažiuojančius į šalį asmenis darbo vietų (kuo arčiau pirmosios kontrolės linijos).
44. Pasitarimų (mokymo) patalpa vienu metu turėtų talpinti ne mažiau kaip 1/3 punkte dirbančių pareigūnų.
45. Apklausos (pirminio tyrimo) patalpos paprastai įrengiamos 2 asmenims, kuo arčiau laikino sulaikymo kamerų, jose esantys baldai ir priemonės turėtų užtikrinti saugų apklausą atliekančio pareigūno darbą.
46. Ginklų saugojimo patalpa turi būti kuo arčiau budėtojo patalpų. Įėjimas į ją įrengiamas iš budėtojo patalpos.
47. Laikino sulaikymo patalpos įrengiamos ne mažiau kaip 2 (1 kamera – 4 asmenims). Kameros turi atitikti areštinių įrengimo ir eksploatavimo taisykles bei joms taikomas higienos normas.
VIII. MUITINĖS TIKRINIMO POSTAS
50. PKP muitinės postas įrengiamas atsižvelgiant į nustatytus Muitinės departamento reikalavimus posto infrastruktūrai [4.43]. Muitinės poste turi būti:
50.2. būtina techninė įranga, reikalinga muitiniam tikrinimui atlikti (automobilių svarstyklės, įvairūs keltuvai, krautuvai, rampos);
50.3. įrengtos prekių (krovinių) fizinio tikrinimo vietos, uždari prekių iškrovimo ir tikrinimo sandėliai, transporto stovėjimo ir jo tikrinimo vietos (patalpos, stoginės, angarai, aikštelės);
50.4. prekių laikinojo saugojimo vietos (patalpos, aikštelės) bei sulaikytų prekių (krovinių) laikinojo saugojimo vietos;
50.6. sukurta muitinės posto infrastruktūra, įskaitant kompiuterinį ir ryšių tinklą, reikalingą tikrinimą atliekančių valstybės institucijų funkcijoms, muitinės tarpininkų paslaugoms bei banko operacijoms atlikti;
50.7. kelio ir patalpų vidiniai žymėjimai, nurodantys transporto priemonių, prekių (krovinių), keleivių judėjimo kryptis;
50.8. vietos, skirtos informacijai apie muito režimą gabenamoms prekėms (kroviniams) ir keleiviams, vykstantiems per Lietuvos Respublikos valstybės išorės sieną;
IX. PAPILDOMI REIKALAVIMAI AUTOMOBILIŲ KELIO PKP
51. PKP įrengiamas informacinis stendas, kuriame trimis kalbomis (lietuvių, anglų ir kaimyninės šalies) nurodomas PKP pavadinimas, jo darbo laikas ir kita informacija (informacijos turinys derinamas su VSAT), ir taisyklių 23.4 punkte nurodytos eismo juostos.
52. Įvažiuojančio ir išvažiuojančio transporto srautai turi būti fiziškai atskirti tvora arba užtvarais. Pagal poreikį turi būti numatyta vieta transporto priemonėms stovėti (kai reikia pasirinkti muitinę procedūrą), grąžinti (apsisukti) tais atvejais, kai jos bus neįleistos arba neišleistos. Didelio intensyvumo tarptautiniuose PKP eismo srautai taip pat gali būti skirstomi pagal transporto priemonių tipus, prekių (daiktų), vertybių deklaravimo būdą pasirenkant žaliąjį arba raudonąjį kanalą (dviejų kanalų sistemos taikymo atveju) ir kitas vykimo sąlygas, numatytas Europos Sąjungos reglamentuose, TIR konvencijoje ir PKP techninėje projektavimo užduotyje.
54. Juostose, skirtose lengvajam, krovininiam transportui ir autobusams (siauriausiose vietose, įvažiuojant ir išvažiuojant iš punkto), gali būti įrengti automobilių priverstinio stabdymo (blokavimo) įrenginiai, valdomi tiek rankiniu, tiek distanciniu būdu.
55. Eismo reguliavimo skydai, ženklai prie kelio įrengiami kelių eismo taisyklių nustatytose vietose. Išdėstant skydus, ženklus, būtina atsižvelgti į tai, kad jie užtikrintų išankstinį lengvojo ir krovininio transporto srautų skirstymą ir nurodytų kryptį į atitinkamas juostas.
X. PAPILDOMI REIKALAVIMAI GELEŽINKELIO STOTIES PKP
57. Tarptautinio susisiekimo traukinių platforma turi būti fiziškai (tvora, užtvarais) atskirta nuo vietinio susisiekimo traukinių platformos. Platforma, kurioje atliekamas pasienio tikrinimas, turi būti stebima, pvz., vaizdo stebėjimo kameromis arba kontroliuojama patruliuojant taip, kad asmenys, vengiantys pasienio tikrinimo, negalėtų nepastebėti pasišalinti iš traukinio ar platformos.
58. Geležinkelio atšakose, kur tikrinami geležinkelių transportu vežami kroviniai, turi būti įrengtas geležinkelio sąstatų apžvalgos tiltelis, kurio konstrukcija priklauso nuo krovinius gabenančių geležinkelių riedmenų tipo.
59. Tarptautinių traukinių keleiviams, kurie neįleidžiami į Lietuvą, laikyti iki tol, kol jie bus išsiųsti iš šalies, punkte gali būti numatytos atskiros patalpos (vietos). Jose turėtų būti įrengti sanitariniai mazgai bei sudarytos galimybės techninėmis priemonėmis neleisti nepastebimai pasišalinti iš tokių patalpų. Apskaičiuojant tokių patalpų dydį, būtina atsižvelgti į per paskutiniuosius 3–5 metus į šalį neįleistų užsieniečių statistinį vidurkį (per parą).
XI. PAPILDOMI REIKALAVIMAI TARPTAUTINIO ORO UOSTO (AERODROMO), ATVIRO TARPTAUTINEI LAIVYBAI JŪRŲ IR UPIŲ (VIDAUS VANDENŲ) UOSTO PKP
60. Pasienio tikrinimas paprastai atliekamas tam skirtose kabinose, laivuose, o kai kuriais atvejais ir orlaiviuose. Orlaivio įgulos nariams įrengiamos atskiros kontrolės kabinos.
61. Laivais atvykstančių ir išvykstančių keleivių ir transporto priemonių srautai nuo laivo iki patikrinimo vietos turi būti fiziškai atskirti ir neturėtų susimaišyti. Toks reikalavimas taikomas ir keltų keleiviams. Mažuose uostuose, jei nėra galimybės įvažiuojančių ir išvažiuojančių srautų fiziškai atskirti, tokie srautai turi būti lydimi ir stebimi.
62. Pasienio tikrinimui skirtos kabinos turi būti mobilios (lengvai perkeliamos), kompaktiškos, pagamintos arba surinktos iš lengvų konstrukcijų, priekinė ir šoninės sienos įstiklintos. Su keleiviais bendraujama per priekinėje sienoje esančią vitrinos angą (langelį). Kabinos konstrukcija ir joje esančios pasienio tikrinimui naudojamos įrangos išdėstymas turi užtikrinti, kad nebūtų galima neteisėtai stebėti kompiuterio ekraną.
63. Praėjimas pro kontrolės kabiną turi būti kontroliuojamas techninėmis priemonėmis (iš kabinos valdomomis elektrinėmis spynomis, pakeliamais užtvarais, besisukančiais turėklais ir kt.). Be to, praėjime pro kabiną gali būti įrengiamas veidrodis tam, kad patikrinimo metu būtų galima matyti tikrinamus mažamečius vaikus.
XII. PKP TŪRINIAI PLANINIAI SPRENDINIAI
65. PKP statiniai pagal galiojančias normas [4.27] priskiriami negyvenamųjų pastatų, specialios, administracinės, paslaugų, transporto bei sandėliavimo paskirties pastatų pogrupiams. Tarptautiniai PKP priskiriami ypatingų statinių kategorijai ir jiems taikomos atitinkamos reglamento [4.26] nuostatos.
66. PKP statinių tūrinė planinė sandara turi tenkinti šių taisyklių, atitinkamų reglamentų [4.31], [4.32], [4.37], [4.39], [4.40], [4.41], [4.42] ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimus [4.47], [4.52].
67. PKP administracinių patalpų, pasienio ir muitinės kontrolės postų, sandėlių plotas, eismo juostų kiekis priklauso nuo punkto pralaidumo ir yra nurodomi PKP techninėje projektavimo užduotyje.
68. PKP administracinis pastatas turi būti suprojektuotas taip, kad asmenys per pastate esančias sales, holus, koridorius negalėtų nekontroliuojami patekti į PKP teritoriją ar patikrinimo zonas ir atvirkščiai. Pasienio ir muitinės kontrolės tarnybinės patalpos gali būti įrengtos viename pastate.
69. Pasienio veterinarinės, fitosanitarinės ir medicininio karantino kontrolės patalpos projektuojamos PKP, jei jos numatytos techninėje projektavimo užduotyje. Tokiu atveju techninė užduotis ir projektas derinami su Valstybine visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba bei Valstybine augalų apsaugos tarnyba.
70. PKP projektas rengiamas vadovaujantis [4.1], [4.31] ir šių taisyklių reikalavimais. Privalomuosius PKP projekto dokumentus (toliau – privalomieji dokumentai) projektuotojui pateikia statytojas. Statytojas gali sutartimi įpareigoti projektuotoją, fizinį ar juridinį asmenį parengti ar gauti privalomuosius dokumentus.
71. PKP projektas rengiamas pagal techninę užduotį. Tai statytojo patvirtintas dokumentas, kuriame pateikiama paslaugų apimtis ir planuojamo statyti PKP (vietinio eismo ar tarptautinio) pagrindiniai funkciniai, architektūriniai, techniniai, kokybiniai, ekonominiai bei kiti rodikliai ir reikalavimai, kuriais būtina vadovautis rengiant projektą. Techninė užduotis yra neatskiriama projektavimo darbų rangos sutarties dalis. Techninės užduoties rodikliai ir reikalavimai turi atitikti PKP projektavimo sąlygų sąvade nurodytus rodiklius bei reikalavimus. Techninės užduoties sudėtis priklauso nuo projektuojamo PKP modelio ir Statytojo pageidavimų.
72. PKP projektas rengiamas vadovaujantis pasienio kontrolės punktų plėtros strategija [4.25], Statybos įstatymu [4.1] ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais [4.4], [4.6], [4.7], [4.8], [4.10], [4.11], [4.12], Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais, teritorijų planavimo [4.21] ir normatyviniais statybos techniniais dokumentais [4.30], taip pat šių taisyklių reikalavimais.
73. Tarptautinio PKP projektas rengiamas dviem etapais (techninis projektas ir darbo projektas). Vietinio eismo PKP projektas rengiamas vienu etapu, t. y. kaip techninis darbo projektas [4.31].
74. Tarptautinio PKP darbo projektą rengia projektuotojas, parengęs techninį projektą. Kitas projektuotojas gali rengti darbo projektą normatyvinių dokumentų nustatytais atvejais [4.31].
75. PKP projektinių pasiūlymų, techninio projekto, darbo projekto, techninio darbo projekto sudėtis, apimtis ir detalumas turi tenkinti statybos techninio reglamento „Statinio projektavimas“ [4.32] reikalavimus.
76. PKP projekto tvirtinimas – tai statytojo pritarimas parengtam projektui iki statybos leidimo išdavimo ir esant atitinkamai projekto ekspertizės išvadai [4.1], [4.31], [4,33]. Nors projekto patvirtinimas reiškia statytojo pritarimą parengtam projektui, bet neatleidžia projektuotojo nuo atsakomybės už normatyvinę projekto kokybę.
77. PKP statybos leidimas išduodamas Statybos įstatymo [1], atitinkamo reglamento [4.34] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
78. Statybos leidimas išduodamas statytojui (užsakovui) arba statybos valdytojui, turinčiam statytojo įgaliojimus.
79. Gavęs statybos leidimą statytojas viešųjų pirkimų įstatymo [4.5] nustatyta tvarka parenka PKP statybos rangovą.
Pasienio kontrolės punktų statinio
paskirties bendrųjų reikalavimų taisyklių
priedas
PAGRINDINIAI SUTARTINIAI ŽENKLAI, NAUDOJAMI RENGIANT PASIENIO KONTROLĖS PUNKTO TERITORIJOS SCHEMĄ*
| Eil. Nr. |
Sutartinio ženklo pavadinimas |
Sutartinis žymėjimas |
Pastabos |
| 1. |
Valstybės siena |
|
Linija 2,4 pt |
| 2. |
Punkto teritorijos ribos |
|
Linija 6 pt |
| 3. |
Patikrinimo zonos ribos |
|
Atvykimo arba išvykimo iš šalies; Linija 2,4 pt |
| 4. |
Tvora (tvorelė) |
|
Skirianti atvykimo ir išvykimo iš šalies zonas, stacionari, kilnojama Linija 1 pt |
| 5. |
Vartai (varteliai) |
|
Stumdomi, kitos konstrukcijos, skirti apgręžti transporto priemones |
| 6. |
Pakeliamas užtvaras (užkardas) |
|
|
| 7. |
Šviesoforas |
|
|
| 8. |
Stacionarusis jonizuojančios spinduliuotės matuoklis |
|
|
| 9. |
Tarnybinių šunų voljeras |
|
Patern 5 % |
| 10. |
Svarstyklės |
|
Stacionarios, kilnojamos |
| 11. |
Vaizdo kamera |
|
|
| 12. |
Priverstinio autotransporto priemonių stabdymo įrenginys |
|
|
| 13. |
Asmenų, transporto priemonių eismo maršrutas |
|
Linija 1,5 pt |
| 14. |
Eismo juosta |
|
|
| 15. |
Pastatas |
|
Skaičius nurodo eilės tvarką eksplikacijoje Patern 90% |
| 16. |
Sulaikyto (areštuoto) transporto aikštelė |
|
|
| 17. |
Detalaus patikrinimo aikštelė |
|
Aikštelė, kurioje atliekama detali transporto priemonės apžiūra |
| 18. |
Automobilių parkavimo aikštelė (terminalas) |
|
|
| 19. |
Transporto priemonių kaupimo aikštelė |
|
|
| 20. |
Automobilių valstybinių numerių nuskaitymo įranga |
|
|
| 21. |
Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių atpažinimo sistema (NAS) |
|
|
| 22. |
Medicininis karantininis patikrinimas |
|
|
| 23. |
Stacionarioji rentgeno kontrolės sistema |
|
|
| 24. |
Mobilioji rentgeno kontrolės sistema |
|
|
| 25. |
Stacionarusis elektroninių plombų skaitytuvas |
|
|
| 26. |
Veterinarinė apžiūra |
|
|
| 27. |
Fitosanitarinė apžiūra |
|
|
JŪRŲ IR VIDAUS VANDENŲ UOSTUOSE VEIKIANČIŲ PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ SCHEMOSE NAUDOJAMŲ SUTARTINIŲ ŽYMĖJIMŲ IR EKSPLIKACIJŲ SĄRAŠAS
1. SUTARTINIAI ŽYMĖJIMAI:
| 1.1. |
|
– Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos ribos (mėlyna). |
|||
| 1.2. |
|
– pasienio kontrolės punkto teritorijos ribos (žalia). |
|||
| 1.3. |
|
– muitinės prižiūrimų zonų ribos (raudona). |
|||
| 1.4. |
|
– uosto žemės naudotojų saugomų teritorijų ribos (juoda). |
|||
| 1.5. |
|
– neišnuomota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorija (geltona). |
|||
| 1.6. |
|
– rezervinė teritorija, reikalinga KVJUD plėsti (geltona). |
|||
| 1.7. |
|
– uosto žemės naudotojų teritorijos (salotinė, rusva, žydra, pilka). |
|||
| 1.8. |
|
– automobilių, geležinkelio ir pėsčiųjų vartai (raudona). |
|||
| 1.9. |
|
– valstybės institucijų padalinių tarnybinės patalpos: |
|||
|
|
|
– PAR (Pakrančių apsaugos rinktinės) pareigūnų (žalia); |
|||
|
|
|
– muitinės pareigūnų (raudona); |
|||
|
|
|
– veterinarijos pareigūnų (ruda); |
|||
|
|
|
– fitosanitarijos pareigūnų (violetinė); |
|||
|
|
|
– sveikatos priežiūros pareigūnų (raudona); |
|||
|
|
|
– jūrų uosto policijos pareigūnų (melsva). |
|||
| PASTABA. Žymimos tik tos tarnybos, kurios turi patalpas toje vietoje. |
|||||
| 1.10. |
|
– Uosto naudotojų saugos tarnybos tarnybinės patalpos (šviesiai pilka) |
|||
| 1.11. |
Valstybės institucijų padalinių pareigūnų darbo vieta: |
||||
|
|
|
– PAR pareigūnų (žalia); |
|||
|
|
|
– muitinės pareigūnų (raudona); |
|||
|
|
|
– veterinarijos pareigūnų (ruda); |
|||
|
|
|
– fitosanitarijos pareigūnų (violetinė); |
|||
|
|
|
– sveikatos priežiūros pareigūnų (raudona); |
|||
|
|
|
– jūrų uosto policijos pareigūnų (melsva). |
|||
| 1.12. |
|
– uosto krantinės (1-156) (juoda). |
|||
| 1.13. |
|
– pasienio kontrolė laivuose (žalia). |
|||
| 1.14. |
|
– detalaus tikrinimo vietos (raudona). |
|||
| 1.15. |
|
– privalomųjų sustojimų vietos ir patikrinimo zonos (raudona). |
|||
| 1.16. |
|
– geležinkeliai ir krovinių judėjimo jais kryptys (juoda). |
|||
| 1.17. |
|
– autotransporto ir prekių judėjimo kryptys (juoda). |
|||
| 1.18. |
|
– transporto priemonių eismo juostų skaičius (juoda). |
|||
| 1.19. |
|
– krovinio iškrovimo / pakrovimo zona (juoda). |
|||
| 1.20. |
|
– pėsčiųjų eismo juostos (juoda). |
|||
| 1.21. |
Uosto direkcijos vaizdo kameros: |
||||
|
|
|
– valdomos vaizdo kameros (mėlyna); |
|||
|
|
|
– nevaldomos vaizdo kameros (mėlyna). |
|||
| 1.22. |
Uosto žemės naudotojų vaizdo kameros: |
||||
|
|
|
– valdomos vaizdo kameros (juoda); |
|||
|
|
|
– nevaldomos vaizdo kameros (juoda). |
|||
| 1.23. |
|
– vaizdo kamerų veikimo zonos (juoda). |
|||
| 1.24. |
|
– perimetro elektroninė apsauga (juoda). |
|||
| 1.25. |
|
– praėjimo / pravažiavimo elektroninė kontrolė (juoda). |
|||
| 1.26. |
|
– įvažiavimas į muitinės prižiūrimas zonas (raudona, brūkšnys juodas). |
|||
| 1.27. |
|
– vartų kodas (raudona). |
|||
| 1.28. |
|
– Uosto direkcijos vaizdo kamerų numeracija. |
|||
| 1.29. |
|
– Uosto žemės naudotojo vaizdo kamerų numeracija (1-:-23 – uosto žemės naudotojo sąlyginis numeris uosto plane, 1-:-N – kameros eilės numeris). |
|||
| 1.30. |
|
Muitinis tikrinimas laivuose (raudona) |
|||
2. EKSPLIKACIJA:
| 2.1. |
|
– pastatų ribos (Nr. – pastato numeris) (juoda). |
| 2.2. |
|
– angaras (juoda). |
| 2.3. |
|
– automobilinės svarstyklės (juoda). |
| 2.4. |
|
– geležinkelio svarstyklės (juoda). |
| 2.5. |
|
– rampa (juoda). |
| 2.6. |
|
– transporteris (juoda). |
| 2.7. |
|
– terminalas (juoda). |
| 2.8. |
|
– sandėliai (juoda). |
____________________
* Su spalvotu schemos variantu galima susipažinti „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje www.vahtybes-zinios.lt
Priedo pakeitimai:
Nr. 4-60, 2013-02-04, Žin., 2013, Nr. 15-768 (2013-02-09), i. k. 113231SISAK00004-60
Nr. 4-14, 2017-01-09, paskelbta TAR 2017-01-16, i. k. 2017-00912
Pakeitimai:
1.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 4-60, 2013-02-04, Žin., 2013, Nr. 15-768 (2013-02-09), i. k. 113231SISAK00004-60
Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2009 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 4-1 "Dėl Pasienio kontrolės punktų statinio paskirties bendrųjų reikalavimų taisyklių patvirtinimo" pakeitimo
2.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Įsakymas
Nr. 4-14, 2017-01-09, paskelbta TAR 2017-01-16, i. k. 2017-00912
Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2009 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 4-1 „Dėl Pasienio kontrolės punktų statinio paskirties bendrųjų reikalavimų taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo