Suvestinė redakcija nuo 2020-01-01 iki 2020-06-30

 

Kodeksas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 119-2772, i. k. 0961010KODE00I-1628

 

TAR pastaba. Įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-2444, leidimai vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi ir leidimai teikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugas, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, laikomi galiojančiais neterminuotai.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

KELIŲ TRANSPORTO

KODEKSAS

 

1996 m. lapkričio 19 d. Nr. I-1628

Vilnius

 

PIRMASIS skirsnis

Bendrosios nuostatos

 

1 straipsnis. Kodekso paskirtis

1. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (toliau – šis kodeksas) reguliuoja keleivių, bagažo ir krovinių vežimų organizavimą ir vykdymą, vežimų valstybinį valdymą, valstybinę kelių transporto priežiūrą, kelių transporto kontrolę, atsakomybę už turtinę žalą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

2. Šio kodekso nuostatos suderintos su šio kodekso priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30), i. k. 1041010ISTA0IX-2195

 

2 straipsnis. Kelių transportas ir kelių transporto priemonės

1. Kelių transportas – sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, susijusi su keleivių ir krovinių vežimu keliais.

2. Kelių transporto priemonės skirstomos į keleivines ir krovinines.

3. Keleivinėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės ir elektrinės transporto priemonės, pagamintos keleiviams vežti. Tai autobusai, troleibusai, lengvieji automobiliai, lengvieji automobiliai taksi.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

4. Autobusas – motorinė transporto priemonė, skirta vežti žmonėms bei bagažui ir turinti daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas įskaitant vairuotojo vietą.

5. Troleibusas – autobusas, varomas kontaktiniu tinklu tiekiama elektros energija.

6. Lengvasis automobilis – motorinė kelių transporto priemonė, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimas vietas, įskaitant vairuotojo vietą, skirta keleiviams bei bagažui vežti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

7. Lengvasis automobilis taksi – motorinė kelių transporto priemonė, skirta keleiviams ir bagažui vežti, turinti ne daugiau kaip 9 sėdimąsias vietas, įskaitant vairuotojo vietą, pritvirtintą taksi valstybinio registracijos numerio ženklą, įrengtą taksometrą bei atpažinimo ženklą – plafoną ir atitinkanti lengviesiems automobiliams taksi keliamus techninius reikalavimus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

8. Neteko galios 2009-12-28.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

 

9. Krovininėms transporto priemonėms priskiriamos motorinės transporto priemonės ar jų junginiai (sąstatai), sukonstruoti, pritaikyti ir naudojami kroviniams vežti keliais. Tai krovininiai automobiliai, priekabos ir puspriekabės.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

10. Krovininis automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta vežti krovinius, vilkti priekabas ar puspriekabes. Traktoriai ir savaeigės (visureigės) mašinos nelaikomi krovininiais automobiliais.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

11. Priekaba – transporto priemonė, kurią velka motorinė transporto priemonė.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

12. Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinta priekaba, kurios masės ir krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

3 straipsnis. Kelių transporto objektų nuosavybė

1. Kelių transporto priemonės, autobusų stotys ir stotelės, krovinių vežimo stotys (terminalai), tiesiogiai su jais susiję pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise gali priklausyti Lietuvos valstybei, savivaldybėms, Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniams bei juridiniams asmenims, tarptautinėms organizacijoms. Nuosavybės teisė į autobusų stotis, priklausančias valstybei ar savivaldybėms ir valstybės ar savivaldybės kontroliuojamiems juridiniams asmenims, negali būti perleista kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir tarptautinėms organizacijoms.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30), i. k. 1041010ISTA0IX-2195

Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05), i. k. 1111010ISTA0XI-1622

 

2. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

 

3. Neteko galios 2009-12-28.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

 

4 straipsnis. Kelių transporto valstybinis valdymas

1. Kelių transporto valstybinį valdymą vykdo Susisiekimo ministerija ir savivaldybių institucijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

2. Susisiekimo ministerija pagal savo kompetenciją leidžia savivaldybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims privalomus teisės aktus, reguliuojančius kelių transporto veiklą ir keleivių bei krovinių vežimą. Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija valdo ir organizuoja keleivių vežimą tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

3. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais ir lengvaisiais automobiliais taksi. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.

3 dalies redakcija nuo 2020-07-01:

3. Savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos valdo ir organizuoja keleivių vežimą vietinio susisiekimo maršrutais. Savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją leidžia vežėjams privalomus teisės aktus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

5 straipsnis. Kelių transporto teisės aktai

Kelių transporto santykius reguliuoja šis kodeksas, Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai, tarptautinės sutartys.

 

6 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytos kitokios taisyklės negu tos, kurias nustato kelių transporto vežimus reguliuojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

 

ANTRASIS skirsnis

Vežimų organizavimas

 

7 straipsnis. Vežimų organizavimas

1. Vežimų organizavimas – techninių sąlygų ir teisinių santykių tarp keleivio, krovinio, bagažo, smulkios siuntos siuntėjo, gavėjo ir vežėjo nustatymas.

2. Vežėjas – įmonė, kuri suprantama taip, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 2 straipsnio 4 dalyje.

3. Keleivių vežimo organizatorius – fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, jų padalinys, sudarantis technines sąlygas vežėjui ir keleiviui elektroninių ryšių priemonėmis susitarti dėl keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos.

4. Taksi dispečerinė – taksi užsakymų valdymo centras, kuriame ryšio priemonėmis ar telekomunikacijų galiniais įrenginiais priimami keleivių užsakymai keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklos vykdytojams, kurie yra sudarę sutartis su šiuo centru.

5. Keleivių vežimo organizatorius negali vykdyti taksi dispečerinės veiklos, taip pat savo reklamoje vartoti žodžio „taksi“ ar kitokio jo junginio. Taksi dispečerinė negali vykdyti keleivių vežimo organizatoriaus veiklos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

8 straipsnis. Kelių transporto veiklos licencijavimas

1. Keleivių vežimo autobusais, krovinių vežimo krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, už atlygį veiklą ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą gali vykdyti tik vežėjai, turintys licenciją arba leidimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus. Draudžiama vykdyti licencijuojamą keleivių ir (ar) krovinių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą neturint galiojančios licencijos ar leidimo arba tuo atveju, kai licencijos ar leidimo galiojimas sustabdytas.

2. Licencijų ir leidimų rūšys:

1) Lietuvos Respublikoje išduota Bendrijos licencija vežti keleivius, kuria suteikiama teisė vežti keleivius autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) Lietuvos Respublikoje išduota Bendrijos licencija vežti krovinius, kuria suteikiama teisė vežti krovinius tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos;

3) Lietuvos Respublikoje išduota licencija vežti keleivius autobusais vidaus maršrutais, kuria suteikiama teisė vežti keleivius Lietuvos Respublikos teritorijoje;

4) Lietuvos Respublikoje išduota licencija vežti keleivius autobusais vietinio susisiekimo maršrutais, kuria suteikiama teisė vežti keleivius autobusais vietinio susisiekimo maršrutais, kai maršruto pradžia arba pabaiga yra licenciją išdavusios savivaldybės teritorijoje;

5) Lietuvos Respublikoje išduota licencija vežti krovinius vidaus maršrutais, kuria suteikiama teisė vežti krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos;

6) Lietuvos Respublikoje išduotas leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą;

7) Lietuvos Respublikoje išduotas leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.

3. Licencija vežti krovinius vidaus maršrutais nereikalinga:

1) universaliųjų pašto paslaugų teikėjams, vežantiems pašto siuntas;

2) vežant sugadintas ir avarijas patyrusias transporto priemones;

3) vežant vaistus (vaistinius preparatus), prietaisus, įrenginius ir kitus gaminius, reikalingus pirmajai medicinos pagalbai teikti atliekant gelbėjimo darbus.

4. Vežėjo, turinčio šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose nurodytą licenciją, keleiviams ar kroviniams vežti naudojamai transporto priemonei išduodama licenciją atitinkanti licencijos kopija. Licencijų, nurodytų šio straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, turėtojai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti licencijuojamą veiklą kitiems asmenims. Transporto priemonė turi būti valdoma ar naudojama nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais teisėtais pagrindais neterminuotai, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, arba laikinai, jeigu transporto priemonės valdymą patvirtinančiame dokumente nustatytas ribotas jos valdymo terminas, turi būti įregistruota Lietuvos Respublikoje ir turėti transporto priemonės bendrojo naudojimo valstybinio registracijos numerio ženklus. Kelių transporto priemonei gali būti išduota tik viena licencijos kopija. Priekaboms ir puspriekabėms licencijų kopijų nereikia.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05), i. k. 1111010ISTA0XI-1622

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

81 straipsnis. Licencijų vežti keleivius ir krovinius išdavimas, galiojimo sustabdymas, panaikinimas

1. Licencijas, nurodytas šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose, ir jų kopijas išduoda, licencijos (licencijos kopijos) galiojimą sustabdo, licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ar licencijos (licencijos kopijos) galiojimą panaikina, pripažįsta fizinį asmenį, einantį transporto vadybininko pareigas, netinkamu vadovauti įmonės transporto veiklai, tikrina, ar vežėjai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus, Lietuvos transporto saugos administracija (toliau – Transporto saugos administracija), vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1071/2009, Reglamentu (EB) Nr. 1072/2009, Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009 ir Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėmis, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Licenciją, nurodytą šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 4 punkte, ir jos kopiją išduoda, licencijos (licencijos kopijos) galiojimą sustabdo, licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ar licencijos (licencijos kopijos) galiojimą panaikina, pripažįsta fizinį asmenį, einantį transporto vadybininko pareigas, netinkamu vadovauti įmonės transporto veiklai, tikrina, ar vežėjai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus, savivaldybės vykdomosios institucijos, vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1071/2009 ir Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėmis.

3. Licencijos ir jų kopijos išduodamos arba rašytinis motyvuotas atsisakymas jas išduoti pateikiamas per 20 darbo dienų nuo Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytų dokumentų gavimo licencijas išduodančioje institucijoje dienos. Licencijos ir jos kopijų neišdavimas ar motyvuoto atsisakymo išduoti licenciją ir jos kopijas nepateikimas per nustatytą terminą nelaikomas licencijos ir jos kopijų išdavimu.

4. Licencijos išduodamos dešimčiai metų. Licencijos kopijos galioja iki licencijos galiojimo laiko pabaigos.

5. Vežėjas, pageidaujantis gauti licenciją, nurodytą šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose, visą laikotarpį, kol šią licenciją turi, privalo atitikti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Vežėjas, pageidaujantis gauti licenciją, turi pateikti licencijas išduodančiai institucijai Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nurodytus dokumentus.

6. Vežėjas, vežėjo vadovas ir transporto vadybininkas yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jie neturi teistumo arba sankcijų už Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnio 1 dalyje ir IV priede nurodytus pažeidimus. Asmuo, praradęs nepriekaištingą reputaciją ar pripažintas netinkamu vadovauti vežėjo transporto veiklai, negali vykdyti vežėjo vadovo ar transporto vadybininko pareigų iki termino, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, arba teistumo išnykimo ar panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos ir (ar) užsienio valstybių teisės aktus.

7. Transporto vadybininkas gali vadovauti ne daugiau kaip dviejų skirtingų vežėjų, kurie turi ne daugiau kaip 30 licencijos kopijų, transporto veiklai. Vadovaujant vieno vežėjo transporto veiklai licencijos kopijų skaičius neribojamas. Transporto vadybininkas privalo atitikti profesinės kompetencijos reikalavimą, nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnio 1 dalies d punkte. Profesinė kompetencija nustatoma išlaikius profesinės kompetencijos egzaminą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Apie vežėjo vadovo ar transporto vadybininko pakeitimą, atleidimą iš darbo, mirtį ar pripažinimą neveiksniu (kai dėl pripažinto neveiksnumo jis nebegali toliau eiti savo pareigų krovinių ir keleivių vežimo kelių transportu srityje) licenciją išdavusiai institucijai vežėjas privalo pranešti nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie šias aplinkybes dienos.

8. Licencijos (licencijų kopijos) neišduodamos, jeigu:

1) pateikiami ne visi arba nustatytų reikalavimų neatitinkantys ar neteisingai užpildyti dokumentai ir vežėjas neįvykdo licencijas išduodančios institucijos reikalavimo per jos nustatytą protingą terminą pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti trūkumus;

2) dokumentuose pateikti klaidingi duomenys ir vežėjas neįvykdo licencijas išduodančios institucijos reikalavimo per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus;

3) vežėjas neatitinka Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 3 straipsnyje nurodytų reikalavimų;

4) vežėjui buvo panaikintas licencijos galiojimas pagal šio straipsnio 11 dalies 5 ar 6 punktą; licencija neišduodama vienus metus nuo turėtos licencijos galiojimo panaikinimo dienos;

5) yra sustabdytas bent vienos licencijos kopijos galiojimas vadovaujantis šio straipsnio 12 dalimi.

9. Vežėjai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimų paaiškėjimo dienos, įspėjami apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ar panaikinimą, taip pat apie licencijos galiojimo sustabdymą arba panaikinimą Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 13 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 7 straipsnio 2 dalyje ir 12 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 21 ir 22 straipsniuose nurodytais atvejais Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka.

10. Licencijos galiojimas sustabdomas ir apie tai nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, informuojamas licencijos turėtojas, jeigu vežėjas Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka:

1) nepranešė apie vežėjo valdymo centro adreso pakeitimą;

2) nepranešė apie vežėjo vadovo ar transporto vadybininko pakeitimą, atleidimą iš darbo, mirtį ar pripažinimą neveiksniu (kai dėl pripažinto neveiksnumo jis nebegali toliau eiti savo pareigų krovinių ir keleivių vežimo kelių transportu srityje);

3) negrąžino licencijos pasikeitus joje įrašytiems duomenims.

11. Licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu:

1) vežėjas pateikia prašymą panaikinti licencijos galiojimą;

2) vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, miršta;

3) vežėjas, kuris nėra fizinis asmuo, likviduojamas ar reorganizuojamas, baigia savo veiklą;

4) vežėjas bankrutavo;

5) vežėjas, kuris buvo įspėtas apie galimą licencijos galiojimo panaikinimą ar kuriam buvo sustabdytas licencijos galiojimas už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepašalino nurodytų pažeidimų;

6) paaiškėja, kad dokumentuose licencijai gauti buvo pateikti klaidingi duomenys;

7) nustatomi Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti atvejai vykdant krovinių vežimo veiklą tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje krovininėmis kelių transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), didesnė kaip 3,5 tonos, naudojant atitinkamą Bendrijos licenciją;

8) nustatomi Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 21 straipsnyje nurodyti atvejai vykdant keleivių vežimo veiklą autobusais tarptautiniais maršrutais ir Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojant atitinkamą Bendrijos licenciją.

12. Licencijas išduodanti institucija sustabdo konkrečių licencijos kopijų galiojimą ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, informuoja licencijos turėtoją dėl vežėjo pažeidimų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 IV priede, arba jeigu vežėjas Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka negrąžino licencijos kopijos pasikeitus joje įrašytiems duomenims. Sustabdžius licencijos galiojimą, sustabdomas visų licencijos kopijų galiojimas.

13. Licencijos kopijos galiojimas panaikinamas, jeigu:

1) vežėjas pateikia prašymą panaikinti licencijos kopiją;

2) vežėjas, siekdamas gauti licencijos kopiją, pateikė duomenis, žinodamas, kad jie neteisingi;

3) vežėjas laiku negrąžino licencijos kopijos, kurios galiojimas sustabdytas;

4) vežėjas, kuris buvo įspėtas apie galimą licencijos kopijos galiojimo panaikinimą arba kuriam buvo sustabdytas licencijos kopijos galiojimas už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepašalino nurodytų pažeidimų;

5) licencija panaikinama.

14. Sustabdžius ar panaikinus licencijos (licencijos kopijos) galiojimą, perleidus (pardavus, išnuomojus, grąžinus nuomotojui) kitam asmeniui kelių transporto priemonę, turinčią galiojančią licencijos kopiją, vežėjas turi grąžinti licenciją (licencijos kopijas), išskyrus šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas (licencijų kopijas), jas išdavusiai institucijai per 10 darbo dienų nuo sužinojimo apie licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ar panaikinimą dienos.

15. Pasikeitus duomenims, įrašytiems į licenciją (licencijos kopiją), išskyrus šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas (licencijų kopijas), vežėjas per 5 darbo dienas privalo informuoti licenciją išdavusią instituciją apie duomenų pasikeitimą ir grąžinti licenciją (licencijos kopiją), išskyrus šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytas licencijas (licencijų kopijas), ją išdavusiai institucijai per 20 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo dienos.

16. Kai reikia pakeisti duomenis, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos a–d punktuose, licencijas išduodančios institucijos turi pakeisti licencijas (licencijų kopijas) per 3 darbo dienas nuo licencijas išduodančios institucijos nustatytos formos prašymo ir visų dokumentų, kuriais patvirtinama pakeitimo esmė, gavimo licencijas išduodančioje institucijoje dienos.

17. Apie pašalintus šio straipsnio 10 ir 12 dalyse nurodytus pažeidimus vežėjas informuoja licencijas išduodančią instituciją. Vežėjui pašalinus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas licencijos (licencijos kopijos) galiojimas, licencijas išduodanti institucija per 3 darbo dienas priima sprendimą panaikinti licencijos (licencijos kopijos) galiojimo sustabdymą ir nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, apie priimtą sprendimą informuoja vežėją.

18. Vežėjas privalo leisti licencijas išduodančios institucijos ir kitų institucijų, turinčių vežėjų priežiūros teisę, pareigūnams, vykdantiems tarnybines užduotis, nekliudomai įeiti į vežėjo buveinę ir (ar) vežėjo valdymo centrą ir tikrinti jų kompetencijai priklausančius dokumentus, kelių transporto priemones, vairuotojų darbą. Vežėjas licencijas išduodančios institucijos ir kitų institucijų, turinčių vežėjo priežiūros teisę, pareigūnų, vykdančių tarnybines užduotis, prašymu privalo pateikti reikalingus duomenis, dokumentus (jų kopijas ar išrašus), kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas).

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

82 straipsnis. Leidimų vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą išdavimas, galiojimo sustabdymas, panaikinimas

1. Vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą gali vežėjai, turintys leidimą. Vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą gali tik fiziniai asmenys, naudodamiesi keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis. Keleivių vežimas lengvuoju automobiliu asmeniniais tikslais suplanuotu maršrutu nesiekiant finansinės naudos nėra laikomas keleivių vežimu už atlygį lengvuoju automobiliu. Draudžiama vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą neturint galiojančio leidimo arba tuo atveju, kai leidimo galiojimas sustabdytas.

2. Asmenims, siekiantiems įgyti šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nurodytus leidimus (toliau šiame straipsnyje – leidimas), leidimai išduodami, jeigu tie asmenys atitinka šiuos reikalavimus:

1) yra įregistravę individualią veiklą ir turi ne mažesnį kaip 2 metų lengvojo automobilio vairavimo stažą, kai leidimo prašo fizinis asmuo;

2) neturi mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybės biudžetui ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);

3) asmuo yra Lietuvos Respublikos transporto priemonių registre įregistruoto lengvojo automobilio, kuriuo bus vykdoma keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veikla, savininkas arba šį lengvąjį automobilį valdo kitu teisėtu pagrindu;

4) yra įvykdyti Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme nustatyti reikalavimai.

3. Asmenims, kuriems išduoto leidimo galiojimas buvo panaikintas dėl šio straipsnio 10 dalies 5 punkte nurodytų pažeidimų, leidimai nėra išduodami vienus metus nuo leidimo galiojimo panaikinimo.

4. Leidimus išduoda, leidimų galiojimą sustabdo, leidimų galiojimo sustabdymą ar leidimų galiojimą panaikina savivaldybės, kurioje yra įregistruotas vežėjas, kuris nėra fizinis asmuo, arba gyvenamąją vietą deklaravęs vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, vykdomosios institucijos susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

4 dalies redakcija nuo 2020-07-01:

4. Leidimus išduoda, leidimų galiojimą sustabdo, leidimų galiojimo sustabdymą ar leidimų galiojimą panaikina Transporto saugos administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

5. Leidimai galioja neterminuotai. Leidimų turėtojai neturi teisės perleisti suteiktos teisės vykdyti leidime nurodytą veiklą kitiems asmenims.

6. Laikoma, kad leidimai yra išduoti kitą dieną nuo vežėjo pranešimo apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą (toliau – pranešimas) pateikimo savivaldybės vykdomajai institucijai dienos. Kai pranešime yra nurodyta diena, nuo kurios ketinama pradėti vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą, ir ši diena yra vėlesnė negu kita diena nuo pranešimo pateikimo dienos, laikoma, kad leidimas yra išduotas nuo pranešime nurodytos dienos.

6 dalies redakcija nuo 2020-07-01:

6. Laikoma, kad leidimai yra išduoti kitą dieną nuo vežėjo pranešimo apie ketinimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą (toliau – pranešimas) pateikimo Transporto saugos administracijai dienos. Kai pranešime yra nurodyta diena, nuo kurios ketinama pradėti vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą, ir ši diena yra vėlesnė negu kita diena nuo pranešimo pateikimo dienos, laikoma, kad leidimas yra išduotas nuo pranešime nurodytos dienos.

7. Vežėjas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo atitinkamų teisės aktų reikalavimų pažeidimų paaiškėjimo dienos, įspėjamas apie galimą leidimų galiojimo sustabdymą, jeigu:

1) jis pažeidžia keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais reikalavimus, nurodytus šio straipsnio 13 ir 14 dalyse;

2) paaiškėja, kad leidimo turėtojas nevykdo leidime nurodytos veiklos ilgiau kaip vienus metus ir nesikreipė į leidimą išdavusią instituciją dėl leidimo galiojimo sustabdymo arba panaikinimo.

8. Leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu vežėjas:

1) pateikia prašymą sustabdyti leidimo galiojimą;

2) buvo įspėtas apie galimą leidimo galiojimo sustabdymą pagal šio straipsnio 7 dalies 1 punktą ir per leidimą išdavusios institucijos nustatytą terminą nepašalino nurodytų pažeidimų ir nepranešė apie jų pašalinimą leidimą išdavusiai institucijai;

3) leidimui išduoti pateikia neteisingus duomenis;

4) buvo įspėtas pagal šio straipsnio 7 dalies 2 punktą ir per 5 darbo dienas nuo įspėjimo pateikimo dienos nesikreipė į leidimą išdavusią instituciją dėl leidimo galiojimo sustabdymo arba panaikinimo arba nepranešė apie vykdomą leidime nurodytą veiklą.

9. Leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu vežėjas, kuriam išduoto leidimo galiojimas buvo sustabdytas:

1) pateikė prašymą panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą, jeigu leidimo galiojimas buvo sustabdytas šio straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu;

2) per leidimą išdavusios institucijos nustatytą terminą pašalino nurodytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas pagal šio straipsnio 8 dalies 2 punktą, ir raštu pranešė apie jų pašalinimą leidimą išdavusiai institucijai;

3) pranešė apie vykdomą leidime nurodytą veiklą.

10. Leidimo galiojimas panaikinamas, jeigu:

1) vežėjas, turintis leidimą, pateikęs šio straipsnio 6 dalyje nurodytą pranešimą leidimus išduodančiai institucijai, neatitiko šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;

2) vežėjas, turintis leidimą, pateikia prašymą panaikinti leidimo galiojimą;

3) paaiškėja, kad leidimą turintis vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, nutraukė individualią veiklą;

4) leidimą turintis vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, miršta ar vežėjas, kuris nėra fizinis asmuo, likviduojamas ar reorganizuojamas ir baigia savo veiklą;

5) vežėjas, kuriam išduoto leidimo galiojimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 8 dalies 2 punktą, per leidimą išdavusios institucijos nustatytą terminą nepašalino nurodytų pažeidimų ir apie jų pašalinimą nepranešė leidimą išdavusiai institucijai;

6) vežėjas, kuriam išduoto leidimo galiojimas buvo sustabdytas pagal šio straipsnio 8 dalies 4 punktą, per 10 darbo dienų po to, kai leidimo galiojimas buvo sustabdytas, nesikreipė į leidimą išdavusią instituciją;

7) vežėjas, turintis leidimą, pažeidė šio straipsnio 12 dalyje nurodytus reikalavimus;

8) nesilaikoma šio straipsnio 16 dalyje nurodyto reikalavimo.

11. Leidimus išduodanti institucija sustabdo leidimo galiojimą, panaikina leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą ir praneša apie leidimo galiojimo sustabdymą, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimo panaikinimą vežėjui, turinčiam leidimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 8, 9 ar 10 dalyse nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos. Jeigu nustatomas šio straipsnio 12 arba 16 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimas savivaldybės, kuri nėra leidimą išdavusi institucija, teritorijoje, informacija apie pažeidimą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas perduodama leidimą išdavusiai institucijai.

11 dalies redakcija nuo 2020-07-01:

11. Transporto saugos administracija sustabdo leidimo galiojimą, panaikina leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimą ir praneša apie leidimo galiojimo sustabdymą, leidimo galiojimo sustabdymą ar leidimo galiojimo panaikinimą vežėjui, turinčiam leidimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 8, 9 ar 10 dalyse nurodytų aplinkybių paaiškėjimo dienos.

12. Lengvųjų automobilių, kuriais teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos, vairuotojai turi turėti ne mažesnį kaip 2 metų lengvojo automobilio vairavimo stažą ir būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir teistumas nėra išnykęs ar panaikintas;

2) buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą ir yra neatlikęs paskirtos bausmės (išskyrus atvejus, kai asmuo atleistas nuo bausmės atlikimo);

3) piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.

13. Vežėjo, vykdančio keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, lengvasis automobilis privalo:

1) atitikti techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus;

2) naudoti vežėjo vardu įregistruotą taksometrą, įrengtą Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka;

3) turėti pritvirtintą taksi valstybinio registracijos numerio ženklą;

4) turėti Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pritvirtintą taksi vairuotojo kortelę;

5) būti apipavidalintas susisiekimo ministro nustatyta tvarka;

6) turėti ženklą-plafoną, naudojamą Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka;

7) turėti Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka pritvirtintą kainoraštį.

14. Vežėjo lengvasis automobilis, kuriuo teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, privalo:

1) atitikti techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus;

2) turėti Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka laisvai automobilio viduje ir (ar) išorėje pritvirtinamą šiose taisyklėse aprašytą visiems vienodo turinio ir formos ženklą, aiškiai identifikuojantį, kad automobilis naudojamas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais paslaugoms teikti. Vežėjo lengvasis automobilis, kuriuo teikiamos keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą paslaugos, negali turėti plafono bei kitų apipavidalinimo elementų, nustatytų vežėjų, vykdančių keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, automobiliams.

15. Vežėjas, kurio lengvasis automobilis atitinka bent vieną šio straipsnio 13 dalies 2–6 punktuose nurodytą reikalavimą, laikomas vykdančiu keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą.

16. Lengvuoju automobiliu gali būti vykdoma tik vienos rūšies keleivių vežimo už atlygį veikla.

17. Vežėjas, vykdantis keleivių vežimo už atlygį veiklas, privalo užtikrinti, kad skirtingų veiklų apskaita būtų atskirta viena nuo kitos, ir teikti komercinės veiklos finansinę informaciją finansinių ataskaitų rinkiniuose pagal 8-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės apskaitos standartą „Veiklos segmentai“ arba 34-ąjį verslo apskaitos standartą „Segmentų atskleidimas finansinėse ataskaitose“, kad būtų užtikrinama galimybė palyginti vežėjo finansinių ataskaitų duomenis.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

83 straipsnis. Lietuvos vežėjų informacinė sistema

Straipsnio numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

1. Duomenys, nurodyti Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnio 2 dalyje, kaupiami Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje.

2. Už Lietuvos vežėjų informacinėje sistemoje kaupiamų duomenų tvarkymą, keitimąsi informacija su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir ataskaitų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 26 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1072/2009 17 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1073/2009 28 straipsnyje, teikimą Europos Komisijai atsakinga Lietuvos transporto saugos administracija.

3. Savivaldybės vykdomosios institucijos teikia duomenis Lietuvos vežėjų informacinei sistemai Transporto saugos administracijos nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-758, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18809

 

9 straipsnis. Vežimų klasifikacija

1. Vežimai skirstomi į vidaus ir tarptautinius vežimus.

2. Vidaus vežimai – tokie vežimai, kai kelių transporto priemonėmis vežama Lietuvos Respublikos teritorijoje.

3. Tarptautiniai vežimai – tokie vežimai, kai kelių transporto priemonė kerta valstybės sieną.

 

10 straipsnis. Kelių transporto priemonės ekipažas

1. Kelių transporto priemonės ekipažą sudaro vienas ar keli vairuotojai ir kiti vežėjo paskirti asmenys.

2. Ekipažo narių teises ir pareigas nustato šis kodeksas bei tam tikros keleivių ir krovinių vežimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

3. Ekipažo darbą ir poilsį nustato Reglamentas (EB) Nr. 561/2006, taip pat Vyriausybės nutarimu patvirtinti darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte ir kiti teisės aktai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

 

11 straipsnis. Stotys ir stotelės

1. Miestuose ir didesnėse gyvenvietėse steigiamos autobusų stotys, kurių pagrindinė paskirtis – aptarnauti keleivius, vykstančius reguliariaisiais reisais vietinio (priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais, organizuoti autobusų ekipažų priešreisinį patikrinimą ir tarpreisinį poilsį, kontroliuoti autobusų išvykimo ir atvykimo laiką, parduoti keleiviams bilietus, teikti jiems informaciją ir bagažo saugojimo paslaugas. Ši pagrindinė autobusų stočių paskirtis negali būti keičiama. Autobusų stotis gali būti juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

2. Autobusų stotis gali steigti savivaldybė, fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

3. Jeigu autobusų stotį teisėtu pagrindu valdo savivaldybė, Lietuvos Respublikos ar užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai (toliau – autobusų stoties valdytojai) ir jeigu jie vykdo šio kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą keleivių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą, stoties valdytojo funkcijas turi atlikti kitas stoties valdytojo padalinys, nevykdantis šio kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos keleivių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

4. Autobusų stoties valdytojas privalo užtikrinti, kad autobusų stoties valdytojo funkcijas atliekančio padalinio apskaita būtų atskirta nuo padalinių, kurie vykdo šio kodekso 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą keleivių vežimo kelių transporto priemonėmis už atlygį veiklą, apskaitos, ir teikti komercinės veiklos finansinę informaciją finansinių ataskaitų rinkiniuose pagal 8-ąjį tarptautinį finansinės atskaitomybės apskaitos standartą „Veiklos segmentai“ arba 34-ąjį verslo apskaitos standartą „Segmentų atskleidimas finansinėse ataskaitose“, kad būtų užtikrinama galimybė palyginti įmonės finansinių ataskaitų duomenis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

5. Autobusų stotys privalo sudaryti vienodas nediskriminacines sąlygas visų nuosavybės formų vežėjams naudotis autobusų stočių teikiamomis paslaugomis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

6. Autobusų stotys steigiamos pagal savivaldybių tarybų nustatytus kriterijus ir tvarką bei patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų nustatytose vietose.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

7. Autobusų stočių naudojimo ir jų darbo tvarką reguliuoja Susisiekimo ministerijos patvirtinti Autobusų stočių nuostatai.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

8. Keleiviams aptarnauti skirtų stotelių miestuose, gyvenvietėse ir keliuose įrengimą ir priežiūrą reguliuoja Susisiekimo ministerijos patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30), i. k. 1041010ISTA0IX-2195

 

12 straipsnis. Tarptautiniai vežimai

Keleivių ir krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos reglamentai ir Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės ir Krovinių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

 

TREČIASIS skirsnis

VALSTYBINĖ KELIŲ TRANSPORTO PRIEŽIŪRA IR KELIŲ TRANSPORTO KONTROLĖ

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

13 straipsnis. Valstybinė kelių transporto priežiūra ir kelių transporto kontrolė

1. Valstybinė kelių transporto priežiūra – veikla, skirta metodinei pagalbai vežėjams teikti, prižiūrėti, kaip vežėjai laikosi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir ar tinkamai vykdo šiuos reikalavimus, ir kitoms priemonėms, užtikrinančioms tinkamą teisės aktų reikalavimų laikymąsi ir mažinančioms galimų pažeidimų skaičių, įgyvendinti.

2. Valstybinę kelių transporto priežiūrą atlieka:

1) Transporto saugos administracija;

2) savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų priežiūros tarnybos;

3) kitos valstybės institucijos, kurioms įstatymų suteikta priežiūros teisė.

3. Vežėjai gali atlikti savo keleivinių kelių transporto priemonių ekipažų, jomis važiuojančių keleivių ir vežamo bagažo kelių transporto kontrolę arba įgalioti tai atlikti kitus asmenis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

14 straipsnis. Valstybinės kelių transporto priežiūros ir kelių transporto kontrolės įgaliojimai

1. Transporto saugos administracijos valstybinės kelių transporto priežiūros įgaliojimus nustato šis kodeksas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Keleivinio kelių transporto kontrolės ir priežiūros nuostatai, patvirtinti susisiekimo ministro, ir Transporto saugos administracijos nuostatai.

2. Transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę sustabdyti krovinines ir keleivines kelių transporto priemones, nurodyti važiuoti paskui specialiąją transporto priemonę iki patikrinimo ar stovėjimo vietos, jas pasverti, tikrinti jų matmenis, apipavidalinimą, techninę būklę, privalomosios techninės apžiūros atlikimo periodiškumą, ekipažo dokumentus, keleiviams, bagažui ir kroviniams vežti privalomus dokumentus, tarp jų keleivių bilietus ir bagažo kvitus, važtaraščius. Šie pareigūnai taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo, ar nesinaudojama įtaisais, pakeičiančiais darbo ir poilsio režimo apskaitos prietaisų rodmenis ir (ar) duomenis. Valstybinės kelių transporto priežiūros teisę turintys pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę siųsti transporto priemonę į techninės apžiūros stotį ar tachografų dirbtuvę, uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.

3. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų valstybinės kelių transporto priežiūros tarnybų įgaliojimus nustato šis kodeksas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas, Keleivinio kelių transporto kontrolės ir priežiūros nuostatai, patvirtinti susisiekimo ministro, ir šių tarnybų nuostatai.

4. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų valstybinės kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūnai turi teisę savo ir gretimų savivaldybių teritorijose sustabdyti ir tikrinti transporto priemones, kuriomis vykdoma keleivių vežimo už atlygį veikla, ir kitas keleivines kelių transporto priemones, vežančias keleivius vietinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, taip pat užsakomaisiais ir specialiaisiais reisais, ir šių transporto priemonių ekipažo dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus, taip pat turi teisę tikrinti, ar laikomasi ekipažo darbo ir poilsio režimo. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų valstybinės kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūnų stabdomos keleivinės kelių transporto priemonės privalo sustoti. Savivaldybių institucijų arba jų įgaliotų įstaigų valstybinės kelių transporto priežiūros tarnybų pareigūnai, nustatę pažeidimus, turi teisę uždrausti transporto priemonei toliau važiuoti ir laikinai paimti transporto priemonės registravimo dokumentą, kol bus pašalinti pažeidimai, taip pat gauti iš keleivių reikalingus paaiškinimus raštu ir (ar) žodžiu.

5. Vežėjų arba jų įgaliotų juridinių asmenų atliekamos kelių transporto kontrolės įgaliojimus nustato šis kodeksas, Keleivinio kelių transporto kontrolės ir priežiūros nuostatai, patvirtinti susisiekimo ministro, ir vežėjų arba jų įgaliotų juridinių asmenų įstatai (nuostatai).

6. Vežėjų arba jų įgaliotų juridinių asmenų kelių transporto kontrolę vykdantys darbuotojai turi teisę sustabdyti keleivines kelių transporto priemones ir tikrinti šių transporto priemonių ekipažų dokumentus, tarp jų keleiviams ir bagažui vežti privalomus dokumentus, keleivių bilietus ir bagažo kvitus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

Nr. XIII-693, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16996

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

KETVIRTASIS skirsnis

TARIFAI

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. IX-283, 2001-04-19, Žin., 2001, Nr. 39-1353 (2001-05-09), i. k. 1011010ISTA00IX-283

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

15 straipsnis. Neteko galios nuo 2020-01-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-283, 2001-04-19, Žin., 2001, Nr. 39-1353 (2001-05-09), i. k. 1011010ISTA00IX-283

Nr. IX-2328, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 116-4318 (2004-07-27), i. k. 1041010ISTA0IX-2328

 

16 straipsnis. Tarifai ir jų taikymas

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

1. Keleivių vežimo reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifus nustato vežėjas.

2. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybių tarybos. Šie tarifų dydžiai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius ir viešųjų paslaugų sutartyse tarp savivaldybių ir vežėjų numatytus įsipareigojimus. Atskiriems maršrutams gali būti nustatomi skirtingi tarifų dydžiai.

3. Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi tarifus nustato vežėjas, apie nustatytus tarifus informuoja savivaldybių institucijas arba jų įgaliotas įstaigas ir juos skelbia Susisiekimo ministerijos tvirtinamose Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse nustatyta tvarka.

4. Keleivių vežimo reguliariais reisais tarptautinio susisiekimo maršrutais tarifus nustato ir juos skelbia vežėjas Susisiekimo ministerijos tvirtinamose Keleivių tarptautinio vežimo kelių transportu taisyklėse nustatyta tvarka.

5. Autobusų stotyse paslaugų teikimo vežėjams tarifus nustato paslaugų teikėjai. Autobusų stotys visiems vežėjams, vežantiems keleivius tos pačios susisiekimo rūšies (vietinio (priemiestinio), tolimojo arba tarptautinio susisiekimo) maršrutais, taiko vienodus paslaugų tarifus.

6. Kiti keleivių ir krovinių vežimo tarifai nustatomi šalių susitarimu. Su keleivių ir krovinių vežimu susijusių papildomų paslaugų tarifus nustato šių paslaugų teikėjai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

 

PENKTASIS skirsnis

Keleivių ir bagažo vežimas

 

17 straipsnis. Keleivio, bagažo ir smulkių siuntų sąvokos

1. Keleivis – fizinis asmuo, kuris pagal sutartį arba kitu teisiniu pagrindu naudojasi kelių transporto priemone.

2. Bagažas – daiktai, kuriuos keleivis vežasi kelių transporto priemone.

3. Smulkios siuntos – daiktai arba krovinys, kuriuos juridiniai ar fiziniai asmenys siunčia keleivine kelių transporto priemone.

4. Bagažo ir smulkių siuntų maksimalų dydį ir svorį nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

171 straipsnis. Viešųjų paslaugų teikimo organizavimas

1. Savivaldybių institucijos užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio, vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007.

2. Savivaldybių institucijos vežėjus teikti viešąsias paslaugas pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka:

1) konkurso būdu, vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais;

2) tiesiogiai sudarydamos viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju, atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus.

3. Viešųjų paslaugų sutarčių turinį, trukmę, jų sudarymo sąlygas ir tvarką, vežėjų nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijai apskaičiuoti taikomas taisykles nustato Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007. Nuostolių, patirtų vykdant viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 priede išdėstytas taisykles.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

 

18 straipsnis. Keleivių vežimas už atlygį autobusais

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

1. Keleivių vežimą autobusais reglamentuoja susisiekimo ministro patvirtintos Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2653, 2016-09-27, paskelbta TAR 2016-10-07, i. k. 2016-24834

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

2. Keleiviai vežami reguliariais, specialiais bei užsakomaisiais reisais vietinio (miesto ir priemiestinio), tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais.

3. Reguliarūs reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų tvarkaraščių ir tarifų. Reguliarūs reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka Susisiekimo ministerijos nustatytus reikalavimus. Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

 

4. Užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jeigu keleivių grupės vežamos į tame pačiame mieste vykstančius renginius. Keleivių vežimo lapų formą, jų apskaitos, užsakymo, gamybos, technologinės apsaugos, platinimo, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo tvarką nustato Susisiekimo ministerija. Draudžiama rinkti ir vežti užsakomaisiais reisais ne iš anksto sudarytas ir neturinčias bendro kelionės tikslo keleivių grupes, taip pat rinkti ir vežti šiais reisais keleivius iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis. Šių gatvių ir aikštelių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-476, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5643 (2005-12-31), i. k. 1051010ISTA000X-476

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

 

5. Specialūs reisai – reisai, kai vežamos specialios keleivių grupės (darbininkų – į darbovietes ir iš jų, mokinių – į mokyklas ir iš jų ir pan.).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1574, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-13, i. k. 2015-05688

 

6. Vietinio (miesto) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami miesto teritorijoje.

7. Vietinio (priemiestinio) susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių (kelių) trasa, kuria keleiviai vežami vienos savivaldybės (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijoje. Atskirais atvejais, suderinus su Transporto saugos administracija, maršrutas gali tęstis per dviejų ir daugiau gretimų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas. Kai maršrutas tęsiasi per daugiau kaip dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas, jo trasa negali būti ilgesnė kaip 50 km.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

Nr. XIII-758, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18809

 

8. Keleivių vežimas maršrutiniais taksi – keleivių vežimas autobusais, turinčiais nuo 10 iki 17 sėdimųjų vietų, įskaitant ir vairuotojo, ir atpažinimo ženklą – plafoną. Maršrutiniais taksi vežama tik sėdimosiose vietose pagal patvirtintus tvarkaraščius nustatytais vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais. Keleiviai paimami ir išleidžiami stotelėse arba kitose pagal pageidavimą vietose, kuriose nedraudžia sustoti Kelių eismo taisyklės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

 

9. Tolimojo susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa Lietuvos Respublikos teritorijoje, ilgesnė kaip 50 km, kuria keleiviai vežami daugiau kaip per dviejų savivaldybių (neįskaitant miestų savivaldybių) teritorijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

 

10. Tarptautinio susisiekimo maršrutas – nustatyta gatvių ir kelių trasa, kertanti valstybės sieną.

11. Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas. Leidimus keleiviams vežti vietiniais maršrutais išduoda savivaldybių institucijos arba jų įgaliotos įstaigos, tolimojo ir tarptautinio susisiekimo maršrutais – Susisiekimo ministerija arba jos įgaliota institucija. Leidimų išdavimo sąlygas nustato Susisiekimo ministerija.

12. Neteko galios 2020-01-01.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05), i. k. 1111010ISTA0XI-1622

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

13. Neteko galios 2020-01-01.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2653, 2016-09-27, paskelbta TAR 2016-10-07, i. k. 2016-24834

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

14. Neteko galios 2020-01-01.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2653, 2016-09-27, paskelbta TAR 2016-10-07, i. k. 2016-24834

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

181 straipsnis. Keleivių vežimas už atlygį lengvaisiais automobiliais

1. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisykles tvirtina susisiekimo ministras.

2. Keleiviai vežami už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą tik naudojantis keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis pagal elektroninių ryšių priemonėmis vežėjo su keleiviais sudarytas sutartis Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatyta tvarka.

3. Vežėjas valstybinę kelių transporto priežiūrą atliekančių institucijų reikalavimu privalo pateikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą sutarties duomenis ir kitus Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse priežiūros tikslais numatytus dokumentus, kurių reikia tinkamai veiklai užtikrinti ir keleivių vežimo reikalavimams vykdyti.

4. Keleivių vežimo organizatorius privalo:

1) teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie keleivių vežimo organizatoriaus paslaugomis besinaudojančių vežėjų iš keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklos gaunamas pajamas ir kitus duomenis, susijusius su mokesčių apskaičiavimu ir deklaravimu Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatyta tvarka ir terminais. Keleivių vežimo organizatoriui nepateikus šios informacijos, Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę duoti interneto prieigos paslaugų teikėjams privalomus nurodymus panaikinti galimybę pasiekti keleivių vežimo organizatoriaus paslaugų interneto svetainę, kuria naudojantis priimami užsakymai vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą, blokuojant interneto domeno vardą, identifikuojantį interneto svetainę, tol, kol nepašalinamas pažeidimas. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą taikyti numatytus privalomus nurodymus interneto prieigos paslaugų teikėjams turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas. Valstybinė mokesčių inspekcija privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti, interneto svetainės, prie kurios prašoma panaikinti prieigą, tikslus adresas. Vilniaus apygardos administracinis teismas Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą sankcionuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį šį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu Valstybinė mokesčių inspekcija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą, Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo tokios nutarties priėmimo dienos apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui;

2) užtikrinti, kad vežimo paslaugas teiktų vežėjai, turintys galiojantį leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Keleivių vežimo organizatorius turi teisę elektroninio ryšio priemonėmis nuolat gauti informaciją iš leidimus išduodančios institucijos apie konkretiems vežėjams išduotus, sustabdytus ar panaikintus leidimus.

5. Vežant keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą, keleivių vežimo organizatorius keleiviui prieš kelionę turi pateikti šią informaciją, kurią keleivių vežimo organizatorius turi išsaugoti ir kurią vėliau būtų galima panaudoti valstybinės kelių transporto priežiūros tikslais:

1) vairuotojo vardas, pavardė;

2) leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą numeris;

3) kelionės kaina.

6. Vežant keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą, keleivių vežimo organizatorius po kelionės nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per valandą nuo kelionės pabaigos, turi elektroniniu būdu pateikti keleiviui naudojant elektroninių ryšių priemones suformuotą kelionės ir mokėjimo dokumentą su šia informacija, kurią vėliau būtų galima panaudoti valstybinės kelių transporto priežiūros tikslais:

1) vairuotojo vardas, pavardė;

2) leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą numeris;

3) paslaugos suteikimo data;

4) kelionės pradžios ir pabaigos laikas;

5) išvykimo ir atvykimo vieta;

6) kelionės trukmė ir ilgis;

7) paslaugos kaina ir sumokėta suma;

8) dokumento numeris.

7. Keleivių vežimo organizatorius turi saugoti informaciją, nurodytą šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, ir su keleiviu sudarytas sutartis Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklėje nustatytais terminais. Keleivių vežimo organizatorius privalo pateikti šią informaciją teisėsaugos, valstybinę kelių transporto priežiūrą atliekančioms institucijoms, Valstybinei mokesčių inspekcijai joms pareikalavus.

8. Savivaldybių vykdomosios institucijos gali priimti vežėjams, vykdantiems keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą, privalomus veiklos vykdymo sprendimus, kuriais būtų siekiama didinti eismo ir eismo dalyvių saugumą, gerinti aplinkos apsaugą ar keleivių aptarnavimo kokybę. Šie sprendimai neturi sudaryti:

1) kliūčių keleivių vežimo už atlygį veiklai plėtoti;

2) nevienodų konkurencijos sąlygų.

9. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą galima vykdyti triratėmis ir keturratėmis transporto priemonėmis, atitinkančiomis šio straipsnio ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi veiklą vykdančioms transporto priemonėms keliamus techninius reikalavimus.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

19 straipsnis. Keleivio vežimo sutartis

Keleivio vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja keleivį nuvežti jo biliete arba tam tikrame užsakyme nurodyta transporto priemone, laiku ir maršrutu į paskirties punktą, o keleivis įsipareigoja už nuvežimą sumokėti nustatytą užmokestį.

 

20 straipsnis. Keleivio bilietas

1. Keleivio bilietas – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad yra sudaryta keleivių vežimo reguliariu reisu sutartis, arba skaitmeninėje duomenų bazėje saugomas įrašas, kuriuo patvirtinama, kad yra sumokėta už vežimo paslaugą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

2. Bilietų rekvizitus, jų pardavimo ir grąžinimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

 

21 straipsnis. Keleivio teisės ir pareigos

1. Keleivis turi teisę:

1) užimti nurodytą biliete vietą;

2) Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatyta tvarka nemokamai vežtis nustatyto svorio ir dydžio bagažą;

3) nemokamai vežtis du iki 7 metų vaikus, jeigu jie neužima atskiros sėdimosios vietos, reguliarių reisų vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutų autobusais ir troleibusais bei tolimojo susisiekimo maršrutų autobusais;

4) važiuoti to paties vežėjo ar jų susitarimu kitomis transporto priemonėmis su tuo pačiu bilietu į tą patį paskirties punktą, kai biliete nurodyta transporto priemonė dėl kokių nors priežasčių negali važiuoti, ir nemokėti priemokos už pakeistą patogesnę transporto priemonę, tačiau gauti bilieto kainos skirtumą, jeigu transporto priemonė pakeista į mažiau patogią, negu buvo nurodyta keleivio biliete, o vežėjui nepateikus kitos transporto priemonės, gauti atitinkamą kompensaciją Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatyta tvarka;

5) iki išvykimo į reisą nutraukti keleivio ir bagažo vežimo sutartį, grąžinti bilietą ir gauti už jį sumokėtus pinigus ar jų dalį Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatyta tvarka;

6) į Reglamente (ES) Nr. 181/2011 nustatytas teises.

2. Keleivis privalo:

1) sumokėti už vežimą;

2) saugoti bilietą ir bagažo kvitą iki kelionės pabaigos, pateikti juos ekipažui, kontroliuojančiam ar prižiūrinčiam asmeniui pareikalavus;

3) laikytis nustatytos tvarkos.

3. Važiavimo keleiviniu transportu lengvatas ir jų kompensavimo tvarką nustato įstatymai. Lengvatomis naudotis turi teisę asmenys, pateikę valstybinę kelių transporto priežiūrą atliekantiems pareigūnams, vežėjams arba jų įgaliotiems juridiniams asmenims, vykdantiems kelių transporto kontrolę, šią teisę liudijančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai nėra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis kaip 7 metų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

 

22 straipsnis. Ekipažo teisės ir pareigos

1. Ekipažas turi teisę:

1) išlaipinti keleivius, atsisakiusius sumokėti už važiavimą;

2) nepriimti arba išlaipinti neblaivius, su nešvariais drabužiais, su draudžiamu vežti bagažu ar kitaip pažeidžiančius Keleivių ir bagažo vežimo taisykles keleivius artimiausioje bet kurio tipo stotelėje;

3) laikinai nutraukti maršrutinių autobusų eismą nepalankiomis kelio bei meteorologinėmis sąlygomis arba stichinių nelaimių metu, apie tai pranešęs eismo tvarkaraštyje nustatytoms stotims ir leidimą maršrutą aptarnauti išdavusiai tarnybai.

2. Ekipažas privalo:

1) užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą;

2) kelionės metu turėti ekipažo dokumentus;

3) laikytis veikiančių maršrutų ir eismo tvarkaraščių;

4) nepažeisdamas talpumo normų, paimti kito vežėjo vežtus keleivius, jeigu jo transporto priemonė sugedo kelyje ar dėl kitų priežasčių nebegali pristatyti keleivių į paskirties stotį ar stotelę.

 

23 straipsnis. Keleivių bagažo ir smulkių siuntų vežimo sutartys

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

1. Keleivio bagažo vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivio bagažą į keleivio biliete ar bagažo kvite nurodytą paskirties punktą ir išduoti jį keleiviui, o keleivis įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

2. Keleivio bagažo vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra keleivio bilietas arba bagažo kvitas.

3. Smulkios siuntos vežimo sutartyje vežėjas įsipareigoja nuvežti siuntą į kvite nurodytą paskirties punktą, o siuntėjas – sumokėti nustatytą užmokestį.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

4. Smulkios siuntos vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra kvitas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

24 straipsnis. Keleivio bagažo priėmimas ir išdavimas

1. Keleivio bagažas į transporto priemonę priimamas ir paskirties punkte išduodamas pateikus bagažo kvitą ar keleivio bilietą.

2. Draudžiamų vežti ir saugoti daiktų sąrašą nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

 

25 straipsnis. Rasti daiktai

1. Rasti transporto priemonės salone arba stoties teritorijoje daiktai perduodami ekipažui arba autobusų stoties administracijai.

2. Rastų daiktų saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Keleivių ir bagažo vežimo taisyklės.

 

ŠEŠTASIS skirsnis

KROVINIŲ VEŽIMAS

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

 

26 straipsnis. Krovinių vežimo sąvoka

1. Krovinių vežimas yra jų gabenimas už atlyginimą iš siuntėjo išsiuntimo vietos į gavėjo paskirties vietą transporto priemonėmis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

 

2. Siuntėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys, perduodantys vežti krovinį jo nurodytam gavėjui.

3. Gavėjas – fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę gauti krovinį.

4. Krovinio vežimu taip pat laikomas vežėjui priklausančio krovinio gabenimas iš vienos paskirties vietos į kitą jo transporto priemonėmis ir sąskaita.

5. Krovinių vežimo tvarką ir sąlygas reguliuoja Krovinių vežimo taisyklės, kurias tvirtina Susisiekimo ministerija.

 

27 straipsnis. Krovinio vežimo sutartis

Krovinio vežimo sutartyje vežėjas pagal priimtą užsakymą įsipareigoja priimti krovinį, pateikti transporto priemonę, pagal važtaraštį nuvežti jam patikėtą krovinį į paskirties punktą ir išduoti jį gavėjui, o siuntėjas įsipareigoja pateikti krovinį ir už jo vežimą sumokėti sutartyje nustatytą užmokestį.

 

28 straipsnis. Užsakymas

1. Užsakymas – siuntėjo pasiūlymas jo pageidaujamomis sąlygomis vežėjui pateikti reikalingą transporto priemonę užsakyme nurodytam kroviniui vežti.

2. Užsakymo pateikimo būdą pasirenka siuntėjas.

3. Užsakyme nurodomi šie rekvizitai:

1) krovinio siuntėjo-juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

2) krovinio gavėjo-juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir pavardė; adresas;

3) krovinio išsiuntimo ir paskirties punktų adresai;

4) krovinio pavadinimas, svoris ar kiekis;

5) transporto priemonės pateikimo laikas;

6) pakrovimo ir iškrovimo bei vežimo terminai;

7) krovinio specialios vežimo sąlygos.

4. Vežėjas gali pareikalauti ir kitų papildomų duomenų, reikalingų kroviniui vežti.

5. Užsakymas laikomas priimtu, kai vežėjas raštu arba kitomis komunikacijos priemonėmis praneša apie užsakymo priėmimą.

 

29 straipsnis. Važtaraštis

1. Važtaraštis – krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas. Krovinio vežimo sutartis taip pat laikoma galiojančia, jei važtaraštis surašytas ir neteisingai.

2. Važtaraštyje siuntėjas nurodo:

1) važtaraščio surašymo vietą ir datą;

2) siuntėjo-juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę; adresą;

3) gavėjo-juridinio asmens pavadinimą arba fizinio asmens vardą ir pavardę; adresą;

4) vežėjo pavadinimą ir adresą;

5) vežėjo pateiktos transporto priemonės markę ir valstybinį numerį;

6) krovinio pavadinimą;

7) krovinio svorį ar kiekį;

8) krovinio pakrovimo vietą ir laiką;

9) krovinio iškrovimo vietą;

10) mokestį už vežimą ir suteiktas paslaugas;

11) vežant pavojingą krovinį – jo klasę ir nustatytą numerį;

12) važtaraščio seriją ir numerį arba tik numerį, leidžiančius identifikuoti važtaraštį.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2040, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18917

 

3. Važtaraštyje gali būti įrašyti ir kiti duomenys, susiję su krovinio pristatymo terminu, jo įvertinimu, pakuote ar kitomis vežimo sąlygomis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. X-151, 2005-03-31, Žin., 2005, Nr. 47-1559 (2005-04-12), i. k. 1051010ISTA000X-151

 

4. Neteko galios 2005-04-12.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. VIII-346, 1997-06-30, Žin., 1997, Nr. 66-1611 (1997-07-11), i. k. 0971010ISTAVIII-346

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Nr. X-151, 2005-03-31, Žin., 2005, Nr. 47-1559 (2005-04-12), i. k. 1051010ISTA000X-151

 

5. Važtaraštis gali būti spausdintas (surašytas) popieriuje ir (arba) elektroninės formos. Elektroniniu važtaraščiu laikomas važtaraštis, kuriame nurodyti nustatyti važtaraščio duomenys ir kuris išrašytas ir gautas elektroniniu būdu. Elektroninis važtaraštis gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai yra išankstinis vežėjo ir gavėjo sutikimas. Siuntėjas ir (arba) vežėjas, įformindami važtaraštį, turi užtikrinti važtaraščio kilmės autentiškumą, turinio vientisumą ir įskaitomumą. Važtaraščio kilmės autentiškumu laikomas siuntėjo ir (arba) vežėjo tapatybės tikrumas, važtaraščio turinio vientisumu – važtaraščio duomenų keitimo (išskyrus techninių klaidų taisymą) nebuvimas. Važtaraščio įskaitomumas reiškia, kad važtaraštis yra įskaitomas (perskaitomas) ir pateiktas taip, kad visą jo turinį galima aiškiai įskaityti popieriuje arba ekrane, kad nereikėtų papildomo interpretavimo ar nagrinėjimo. Elektroninio važtaraščio kilmės autentiškumas ir turinio vientisumas užtikrinami bent vienu iš šių būdų:

1) naudojant saugų elektroninį parašą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatyme;

2) naudojantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikiamomis elektroninių važtaraščių išrašymo, perdavimo, gavimo paslaugomis;

3) bet kokiomis verslo kontrolės priemonėmis (bet kokia atsakingų asmenų (vadovų, savininkų, darbuotojų) nustatyta ir įgyvendinama tvarka, kuri yra skirta užtikrinti tinkamą šioje dalyje nurodytų elektroniniam važtaraščiui taikomų reikalavimų laikymąsi).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2040, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18917

 

30 straipsnis. Važtaraščio išdavimas

1. Siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį.

2. Važtaraštis surašomas 3 egzemplioriais. Pirmąjį egzempliorių gauna siuntėjas, antrąjį – kartu su kroviniu vežėjas išduoda gavėjui, o trečiasis – lieka pas vežėją. Šalims susitarus, gali būti išrašoma ir daugiau važtaraščio egzempliorių.

3. Vežėjas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai transporto priemonei ar kiekvienai krovinio siuntai. Jei vežamas vienos rūšies krovinys tuo pačiu atstumu iš vieno siuntėjo tam pačiam gavėjui, gali būti surašomas visai vežėjo darbo pamainai vienas važtaraštis, kuris papildomas pakrovimo-iškrovimo aktu.

 

31 straipsnis. Krovinio priėmimas

1. Vežėjas privalo sutartu laiku pateikti transporto priemones kroviniui pakrauti, o užsakovas – krovinį.

2. Krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje.

3. Jei priimant krovinį jo svoris ar kiekis neatitinka važtaraštyje siuntėjo nurodytų duomenų arba neatitinka nustatytų krovinius vežti reikalavimų, vežėjas gali atsisakyti priimti krovinį arba įrašyti į važtaraštį pastabas.

4. Krovinys laikomas priimtu, kai vežėjas priima krovinį ir pasirašo važtaraštyje.

5. Siuntėjas atsako už įrašomų į važtaraštį duomenų apie krovinį teisingumą. Jei dėl to, kad šie duomenys buvo klaidingi, netikslūs ar ne visi, vežėjas ar tretieji asmenys patyrė nuostolių, siuntėjas turi juos atlyginti.

 

32 straipsnis. Krovinio pakrovimas ir iškrovimas

1. Jei sutartyje nenurodyta kitaip, krovinį pakrauna siuntėjas, o iškrauna gavėjas. Vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas.

2. Siuntėjui priklausanti įranga, reikalinga kroviniui tvirtinti, kartu su kroviniu išduodama gavėjui arba pagal siuntėjo nurodymą važtaraštyje, vežėjas juos pristato siuntėjui pastarojo sąskaita.

 

33 straipsnis. Krovinio pakrovimo, vežimo ir iškrovimo terminai

1. Krovinio pakrovimo, vežimo ir iškrovimo terminai nustatomi šalių susitarime.

2. Vežėjas privalo pristatyti krovinį į paskirties punktą sutartyje nustatytu laiku.

3. Jeigu toks terminas nebuvo nustatytas, krovinys turi būti nuvežtas gavėjui per tam reikalingą ir įprastą tokio pobūdžio vežimuose terminą.

 

34 straipsnis. Krovinio peradresavimas

Siuntėjas, kol krovinys vežamas, turi teisę, nekeisdamas paskirties punkto, keisti važtaraštyje nurodytą gavėją. Gavėjo keitimo tvarką nustato Krovinių vežimo taisyklės. Vežėjas atlieka siuntėjo nurodymus tik tuo atveju, kai krovinys dar neperduotas ankstesniam gavėjui.

 

35 straipsnis. Krovinio perdavimas gavėjui

1. Atvežęs krovinį į paskirties vietą, vežėjas privalo jį perduoti gavėjui kartu su antruoju važtaraščio egzemplioriumi.

2. Krovinys laikomas atiduotu nuo gavėjo pasirašymo važtaraštyje momento.

3. Priimdamas krovinį, gavėjas tikrina jo svorį ar kiekį, pakuotę, būklę. Nustatęs krovinio trūkumą ar sužalojimą, gavėjas įrašo apie tai važtaraštyje arba atskirame akte. Jei nustatant krovinio trūkumo ar sužalojimo dydį kyla ginčai, gali būti kviečiamas ekspertas.

4. Gavėjas gali atsisakyti priimti krovinį, kai krovinį sugadinus jo negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį.

5. Jeigu gavėjas atsisako priimti krovinį arba kai važtaraštyje nurodyto gavėjo nėra, vežėjas apie tai praneša siuntėjui. Negavęs siuntėjo nurodymo, vežėjas grąžina krovinį siuntėjui arba gali siuntėjo sąskaita priimti krovinį laikinai saugoti.

 

36 straipsnis. Krovinių ženklinimas ir pakuotė

1. Kroviniai pagal jų technines sąlygas ir standartus turi būti paruošti, įpakuoti ir paženklinti taip, kad juos vežant nekiltų pavojus ekipažui, tretiesiems asmenims, aplinkai, vežamiems kroviniams ar transporto priemonėms.

2. Kroviniai ženklinami kelių eismo ir kitų taisyklių nustatyta tvarka.

 

37 straipsnis. Pavojingų krovinių vežimas

1. Pavojingi kroviniai tarptautiniais maršrutais vežami pagal 1957 m. Europos sutartį dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais (ADR).

2. Pavojingų krovinių vežimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

38 straipsnis. Krovinių vežimas savo sąskaita

1. Vežėjas, gabenantis jam priklausančius krovinius savo transporto priemonėmis ir sąskaita, privalo turėti važtaraštį arba kitą dokumentą, įrodantį, kad veža sau priklausantį krovinį.

2. Jeigu vežamam kroviniui išrašomas važtaraštis, jame turi būti nurodyta:

1) važtaraščio surašymo vieta ir data;

2) vežėjo pavadinimas ir adresas;

3) krovinio pavadinimas;

4) krovinio svoris ar kiekis;

5) krovinio pakrovimo vieta;

6) krovinio iškrovimo vieta;

7) transporto priemonės markė ir valstybinis numeris;

8) vežėjo parašas ir antspaudas, kai pareiga turėti antspaudą nustatyta vežėjo steigimo dokumentuose arba įstatymuose;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-504, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3775 (2013-07-13), i. k. 1131010ISTA0XII-504

 

9) vežant pavojingą krovinį – jo klasė ir nustatytas numeris;

10) važtaraščio serija ir numeris arba tik numeris, leidžiantys identifikuoti važtaraštį.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2040, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18917

 

3. Veždamas krovinius savo sąskaita, vežėjas privalo laikytis darbo ir poilsio režimo, kitų krovinių vežimą reguliuojančių teisės aktų.

4. Siuntėjo ir gavėjo teisės, pareigos ir atsakomybė vežant krovinius savo sąskaita tenka vežėjui.

 

39 straipsnis. Krovinių tarptautiniai vežimai

1. Krovinių tarptautinių vežimų už atlyginimą santykius reguliuoja 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija, pasirašyta Ženevoje.

2. Krovinių tarptautinių vežimų savo sąskaita reguliuoja tarptautiniai susitarimai.

 

40 straipsnis. Neteko galios nuo 2012-11-22

Straipsnio naikinimas:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin. 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

41 straipsnis. Krovinių vežimas pagal ekspedijavimo sutartį

1. Pagal ekspedijavimo sutartį krovinio siuntėjas ar gavėjas gali pavesti ekspeditoriui atlikti veiksmus, susijusius su krovinio siuntimu bei gavimu.

2. Ekspedijavimo veiklą reguliuoja įstatymai.

 

SEPTINTASIS skirsnis

ATSAKOMYBĖ

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

42 straipsnis. Atsakomybė už keleivio sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą

1. Vežėjas atsako už žalą, padarytą keleivio sveikatai ar gyvybei, vežimo metu, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl paties keleivio kaltės.

2. Vežėjas, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, privalo atlyginti keleiviui žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

3. Vežėjas atsako už žalą, padarytą keleiviui kelių transporto priemonėje arba įsėdimo ar išlipimo iš jos metu, neatsižvelgiant į tai, ar kelių transporto priemonė atliko vežimą, ar ne.

 

43 straipsnis. Žalos, padarytos keleivio sveikatai ar gyvybei, atlyginimas

Žala, padaryta keleivio sveikatai ar gyvybei vežimo metu, atlyginama pagal Civilinį kodeksą. Vežėjui susitarus su keleiviu, gali būti nustatyta didesnė atsakomybė, negu nustatyta įstatymų.

 

44 straipsnis. Atsakomybė už kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatos sužalojimą ar gyvybės atėmimą

1. Vežėjas atsako už žalą, padarytą kelių transporto priemonės ekipažo nario sveikatai ar gyvybei. Žala atlyginama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

2. Pagal šiuos įstatymus neatlygintą žalos dalį privalo atlyginti kelių transporto priemonės valdytojas pagal Civilinį kodeksą.

 

45 straipsnis. Atsakomybė už krovinio ir bagažo praradimą, trūkumą ar  sužalojimą

1. Vežėjas, priėmęs nustatyta tvarka iš siuntėjo krovinį ar bagažą, atsako nuo jo priėmimo iki išdavimo už žalą, padarytą dėl krovinio ar bagažo praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu nėra įrodymų, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės.

2. Vežimu laikomas laikas, per kurį krovinys ar bagažas buvo vežėjo žinioje neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo kelių transporto priemonėje, stotyje, saugykloje ar kitoje vietoje.

3. Jeigu vežėjas atliko priimto krovinio ar bagažo pakrovimą, perkrovimą ar perdavimą, tai tuo metu padaryta žala laikoma atsiradusia vežimo metu.

4. Krovinio ar bagažo praradimu laikomas jų nepristatymas nustatytu laiku į paskirties vietą, trūkumu – jo kiekio sumažėjimas, o sužalojimu – jo kokybinių savybių pablogėjimas.

 

46 straipsnis. Atsakomybės dydžio nustatymas

1. Vežėjas padarytą žalą kroviniui ar bagažui, kurie buvo keleivio ar krovinio siuntėjo pareiškimu įvertinti ir už juos apmokėta, atlygina įvertinto turto suma, jeigu nėra įrodymų, kad ši suma viršija keleiviui ar siuntėjui padarytos žalos tikrąjį dydį.

2. Jeigu krovinys ar bagažas nebuvo įvertinti ir už juos apmokėta, tai už padarytą žalą vežėjas atsako taip: už jų praradimą ar trūkumą – prarasto ar trūkstamo turto verte, už sužalojimą – tokia suma, kokia sumažėjo krovinio ar bagažo vertė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

 

3. Už keleivio rankinį bagažą vežėjas atsako tik tada, kai bagažas buvo prarastas ar sužalotas kelių transporto priemonės avarijos metu, jeigu keleivis ar asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, įrodys apie turėtą ir netektą bagažą ir jo vertę.

4. Jeigu sutartyje nenurodyta kitaip, krovinio vertė nustatoma krovinio priėmimo vietoje ir krovinio ar bagažo priėmimo metu galiojusiomis kainomis prekių biržoje arba pagal atitinkamas rinkos kainas, o jeigu tokių kainų nėra, – pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę.

5. Kompensacija už prarastą krovinį ar jo trūkumą negali viršyti 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo sutarties konvencijos nustatytų maksimalių nuostolių atlyginimo ribų.

6. Šalių susitarimu priimant krovinį gali būti nustatyta didesnė jo vertė negu tikroji.

 

47 straipsnis. Atsakomybė už keleivio, bagažo ar krovinio pavėluotą vežimą

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

 

1. Vežėjas, pažeidęs keleivio, bagažo ar krovinio vežimo terminus (išskyrus keleivio vežimą miesto ir priemiesčio maršrutais), privalo atlyginti keleiviui, krovinio siuntėjui arba gavėjui turėtus nuostolius, atsiradusius dėl transporto priemonės vėlavimo, jeigu sutartyje nebuvo numatyta atsakomybė netesybomis. Negautos pajamos neatlyginamos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

 

2. Vežimo terminas laikomas nepraleistu, jeigu vežėjas savo įsipareigojimo negalėjo įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, transporto priemonės gedimo, gresiančio keleivių sveikatai ar gyvybei, šalinimo arba kitokių nuo vežėjo nepriklausančių aplinkybių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

48 straipsnis. Keleto vežėjų atsakomybė

Kai krovinys prarastas, jo trūksta arba jis sužalotas dėl dviejų ar daugiau vežėjų, kurie dalyvavo vežime, kaltės, tai žalą krovinio siuntėjui ar gavėjui atlygina vežėjas, su kuriuo buvo sudaryta vežimo sutartis. Vežėjas, atlyginęs žalą, turi teisę reikalauti turėtų nuostolių atlyginimo iš kitų vežėjų.

 

49 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą susidūrus kelių transporto  priemonėms

1. Žalą, padarytą keleiviui, bagažui ar kroviniui susidūrus kelių transporto priemonėms, atlygina transporto priemonės, dėl kurios kaltės įvyko susidūrimas, valdytojas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

 

2. Jeigu žala padaryta susidūrus kelioms kelių transporto priemonėms, dėl ko kalti keli transporto priemonių valdytojai, tai nukentėjusiesiems padarytą žalą jie atlygina solidariai. Atlygintinos žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį.

 

50 straipsnis. Atsakomybė už žalą, padarytą tretiesiems asmenims

Žalą, padarytą kelių transporto priemonėmis tretiesiems asmenims ar jų turtui, atlygina kaltas dėl žalos padarymo vežėjas. Žalos dydį ir jos atlyginimo tvarką reguliuoja Civilinis kodeksas.

 

51 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės ar jos dydžio sumažinimas

1. Vežėjas neatsako už žalą dėl bagažo ar krovinio praradimo, trūkumo ar sužalojimo, jeigu yra įrodymų, kad imtasi visų reikiamų priemonių žalai išvengti arba kad jis negalėjo tokių priemonių panaudoti. Jeigu vežėjas įrodys, kad krovinio siuntėjo ar gavėjo veiksmai buvo šios žalos atsiradimo priežastimi ar turėjo įtakos žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į to asmens kaltės laipsnį, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

 

2. Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, trūkumą arba sužalojimą, jeigu siuntėjas (gavėjas) neįrodo jo kaltės, kai:

1) krovinys atvežtas techniškai tvarkinga kelių transporto priemone su nepažeistomis siuntėjo plombomis, o vienetinis krovinys – su tvarkingomis krovinio siuntėjo arba gamintojo apsauginėmis žymomis, banderolinėmis plombomis;

2) krovinio trūksta arba jis sužalotas dėl natūralių priežasčių, susijusių su krovinio vežimu transporto priemonėmis (nudžiūvimo, korozijos, nubyrėjimo ir pan.);

3) krovinys buvo lydimas siuntėjo ar gavėjo atstovo;

4) krovinio trūkumas neviršijo natūralaus sumažėjimo normų ar leistinų paklaidos matavimo priemonėmis ribų, taikomų vežant kelių transporto priemonėmis.

 

52 straipsnis. Susitarimo dėl atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą negaliojimas

Vežėjo susitarimai su keleiviu, krovinio ar bagažo siuntėju arba gavėju dėl vežėjo atleidimo nuo atsakomybės už padarytą žalą ar jos dydžio sumažinimo negalioja. Tokio susitarimo negaliojimas nepanaikina vežimo sutarties.

 

53 straipsnis. Atsakomybė už kelių transporto priemonės prastovą

Už kelių transporto priemonės prastovą dėl pavėluoto pakrovimo ar iškrovimo, ar dėl dokumentų, susijusių su vežimu, neįforminimo ar nepateikimo nustatytu laiku ir kitus pažeidimus, dėl ko įvyko prastova, šalys gali nustatyti netesybas. Netesybų nustatymas turi būti įformintas raštu.

 

54 straipsnis. Atsakomybė už vežėjui padarytą žalą

Keleiviai, krovinio siuntėjai ir gavėjai atlygina vežėjui padarytą žalą pagal Civilinį kodeksą.

 

55 straipsnis. Atsakomybė už kelių transporte galiojančių taisyklių pažeidimą

Keleivių, bagažo ir krovinio vežimo saugumo ir kitų taisyklių kelių transporte pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

 

56 straipsnis. Pretenzijų ir ieškinių dėl žalos atlyginimo pareiškimo tvarka

1. Ieškiniai dėl reikalavimų, kylančių iš vežimo sutarties, pareiškiami teismui. Ieškovas gali iki ieškinio pareiškimo pareikšti vežėjui pretenziją. Vežėjas praneša apie pretenzijos patenkinimą arba atsisakymą ją patenkinti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos gavimo dienos, jeigu Europos Sąjungos reglamentuose nenustatyta kitaip. Jeigu per tą laiką atsakymas į pretenziją negautas, laikoma, kad vežėjas jos nepatenkino.

2. Ieškiniui, kylančiam dėl vežimo sutarties, pareikšti nustatomas dvejų metų ieškinio senaties terminas. Pretenzijos pareiškimas ieškinio senaties terminą pratęsia vienam mėnesiui arba kitam Europos Sąjungos reglamentuose nustatytam pretenzijų išnagrinėjimo terminui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-266, 2013-05-07, Žin., 2013, Nr. 54-2671 (2013-05-25), i. k. 1131010ISTA0XII-266

 

57 straipsnis. Neteko galios nuo 2002-04-09

Straipsnio naikinimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin. 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

58 straipsnis. Neteko galios nuo 2002-04-09

Straipsnio naikinimas:

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin. 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                     ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

Lietuvos Respublikos kelių

transporto kodekso

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL 2006 L 102, p. 1).

2. 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL 2007 L 315, p. 1).

3. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL 2009 L 300, p. 51).

4. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1072/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinio krovinių vežimo kelių transportu rinką taisyklių (OL 2009 L 300, p. 72).

5. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/2009 dėl bendrųjų patekimo į tarptautinę keleivių vežimo tolimojo susisiekimo ir miesto autobusais rinką taisyklių ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 561/2006 (OL 2009 L 300, p. 88).

6. 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 181/2011 dėl miesto ir tolimojo susisiekimo autobusų transporto keleivių teisių, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2011 L 55, p. 1).

Papildyta punktu:

Nr. XII-266, 2013-05-07, Žin., 2013, Nr. 54-2671 (2013-05-25), i. k. 1131010ISTA0XII-266

 

Priedo pakeitimai:

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05), i. k. 1111010ISTA0XI-1622

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-346, 1997-06-30, Žin., 1997, Nr. 66-1611 (1997-07-11), i. k. 0971010ISTAVIII-346

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-924, 1998-11-17, Žin., 1998, Nr. 105-2895 (1998-12-02), i. k. 0981010ISTAVIII-924

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 16 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-283, 2001-04-19, Žin., 2001, Nr. 39-1353 (2001-05-09), i. k. 1011010ISTA00IX-283

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir 15 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-790, 2002-03-19, Žin., 2002, Nr. 37-1342 (2002-04-09), i. k. 1021010ISTA00IX-790

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 1, 2, 4, 7, 8, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 21, 23, 29, 37, 40, 42, 44, 47 straipsnių ir septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 17(1) straipsniu bei 57 ir 58 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2195, 2004-04-29, Žin., 2004, Nr. 73-2529 (2004-04-30), i. k. 1041010ISTA0IX-2195

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 1, 3, 8, 11, 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo priedu įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2328, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 116-4318 (2004-07-27), i. k. 1041010ISTA0IX-2328

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 15 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-151, 2005-03-31, Žin., 2005, Nr. 47-1559 (2005-04-12), i. k. 1051010ISTA000X-151

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 29 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-476, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5643 (2005-12-31), i. k. 1051010ISTA000X-476

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14, 16 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-573, 2009-12-17, Žin., 2009, Nr. 154-6952 (2009-12-28), i. k. 1091010ISTA00XI-573

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 2, 3, 8, 10, 12, 13, 14, 16, 17-1, 18 straipsnių ir kodekso priedo pakeitimo įstatymas

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1622, 2011-10-21, Žin., 2011, Nr. 132-6276 (2011-11-05), i. k. 1111010ISTA0XI-1622

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 3, 7, 8, 13, 14, 18 straipsnių, priedo pakeitimo ir papildymo, Kodekso papildymo 8-1 straipsniu įstatymas

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2380, 2012-11-08, Žin., 2012, Nr. 135-6868 (2012-11-22), i. k. 1121010ISTA0XI-2380

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 1, 7, 26, 46, 47, 49, 51 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-504, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 75-3775 (2013-07-13), i. k. 1131010ISTA0XII-504

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 38 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-266, 2013-05-07, Žin., 2013, Nr. 54-2671 (2013-05-25), i. k. 1131010ISTA0XII-266

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 21, 56 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1574, 2015-03-26, paskelbta TAR 2015-04-13, i. k. 2015-05688

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2040, 2015-11-19, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18917

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. I-1628 29 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2653, 2016-09-27, paskelbta TAR 2016-10-07, i. k. 2016-24834

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 7 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-758, 2017-11-16, paskelbta TAR 2017-11-28, i. k. 2017-18809

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8, 8-1, 13, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-693, 2017-10-19, paskelbta TAR 2017-10-27, i. k. 2017-16996

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 14 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2444, 2019-09-26, paskelbta TAR 2019-10-14, i. k. 2019-16283

Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso pakeitimo įstatymas