Įsakymas netenka galios 2016-05-06:

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 4-343, 2016-05-05, paskelbta TAR 2016-05-05, i. k. 2016-11310

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 4-637 „Dėl Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios

 

Suvestinė redakcija nuo 2015-01-01 iki 2016-05-05

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 145-5839, i. k. 1082020ISAK0004-637

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO

 

ĮSAKYMAS

DĖL ADMINISTRATORIAUS PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2008 m. gruodžio 9 d. Nr. 4-637

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 1, 2, 3, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 131, 18, 20, 21, 22, 23, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo priedu įstatymo (Žin., 2008, Nr. 65-2456) 26 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1024 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4601) 1 punktu,

tvirtinu Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (pridedama).

 

 

 

LAIKINAI EINANTIS ŪKIO MINISTRO PAREIGAS                       VYTAS NAVICKAS


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2008 m. gruodžio 9 d.

įsakymu Nr. 4-637

 

ADMINISTRATORIAUS PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – šios Taisyklės) reglamentuoja bankroto administratoriaus (toliau – administratorius) profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartines ir sutartines teises ir pareigas.

2. Administratoriaus darbo vietoje turi būti saugomos draudimo liudijimo ir kitų dokumentų, patvirtinančių draudimo sutarties sudarymą, kopijos.

3. Sudarius draudimo sutartį, šiose Taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi.

4. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Draudikas – juridinis asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą.

Draudėjas – administratorius, sudaręs draudimo sutartį.

Nukentėjęs trečiasis asmuo – juridinis ar fizinis asmuo, kuris šiose Taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką dėl jam padarytos žalos neteisėtais administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmais atliekant bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių bankroto procedūras.

Bankroto procedūros – administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmų, atliekamų bankroto proceso metu nuo teismo nutarties iškelti įmonės bankroto bylą įsiteisėjimo (kreditorių susirinkimo nutarimo vykdyti bankroto procedūras ne teismo tvarka priėmimo) dienos iki įmonės išregistravimo dienos, visuma.

Šeimos nariai – kartu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, sutuoktiniai, taip pat asmenys, su kuriais gyvenama neįregistravus santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

5. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (Žin., 2003, Nr. 94-4246; 2011, Nr. 145-6816) ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (Žin., 2001, Nr. 31-1010).

Punkto pakeitimai:

Nr. 4-948, 2011-12-20, Žin., 2011, Nr. 161-7652 (2011-12-29), i. k. 1112020ISAK0004-948

 

II. DRAUDIMO OBJEKTAS

 

6. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas yra administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankroto procedūras, padarytą žalą.

7. Draudimo objektas nėra draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą neteisėtais administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmais atliekant bankroto procedūras jų pačių ir jų šeimos narių turtui bei įmonėms, kurių akcijų turi administratorius ir (ar) jo šeimos nariai. Draudimo objektas taip pat nėra draudėjo civilinė atsakomybė už bet kokią kitą jo veiklą, nesusijusią su bankroto procedūrų atlikimu.

 

III. DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS

 

8. Draudžiamuoju įvykiu laikomi draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atlikti neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), atliekant bankroto procedūras, kurie yra pagrindas atsirasti draudėjo civilinei atsakomybei, ir draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, atitinkantis visas šias sąlygas:

8.1. pareikštas dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos;

8.2. pareikštas kaip rašytinė pretenzija (rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio dėl žalos, padarytos neteisėtais administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmais, atlyginimo pateikimas teismui);

8.3. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą ne trumpesnį kaip vienerių metų terminą po sutarties galiojimo pabaigos;

8.4. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu dėl neteisėtų administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmų atliekant bankroto procedūras;

8.5. pareikštas dėl administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų atliktų neteisėtų veiksmų, vykdant Lietuvos Respublikoje registruoto juridinio asmens bankroto procedūras.

9. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai draudėjas tais pačiais neteisėtais veiksmais padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau nei vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims visiškai atlyginti, draudimo išmoka dalijama proporcingai kiekvienam jų padarytos žalos dydžiui. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą.

10. Jeigu nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala, kuri atsirado dėl neteisėtų administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmų atliekant bankroto procedūras, padidėjo po to, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pareiškė draudėjui šių Taisyklių 8 punkte nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas, net jeigu reikalavimas pareikštas pasibaigus terminui, kuris nustatytas šių Taisyklių 8.3 punkte, yra draudžiamasis įvykis.

 

IV. NEDRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS

 

11. Nedraudžiamasis įvykis yra:

11.1. administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais padaryta neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;

11.2. žalos padarymas nukentėjusio trečiojo asmens sveikatai ir (ar) gyvybei;

11.3. tyčiniai administratoriaus ir (ar) jo darbuotojo veiksmai, kuriais padaryta žala;

11.4. veika, kuria padaryta žala administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų šeimos nariams;

11.5. veika, kuria padaryta žala, užtraukianti administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų baudžiamąją atsakomybę;

11.6. draudėjui administracine ar (ir) drausmine tvarka skirtos baudos, nuobaudos, delspinigiai, netesybos;

11.7. administratoriaus ir (ar) jo darbuotojo ar trečiųjų asmenų veiksmai, kuriais siekiama neteisėtai gauti draudimo išmoką;

11.8. bet kokia veika, nesusijusi su bankroto procedūromis;

11.9. administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmai, sukėlę žalą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų;

11.10. žalos atsiradimas tiesiogiai ar netiesiogiai nulemtas toliau nurodytų įvykių arba su jais susijusios žalos atsiradimas, neatsižvelgiant į tai, kad žalos atsiradimui ar jos dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės:

11.10.1. žalos padarymas karu, agresija, priešiškais užsienio jėgų veiksmais, karinio pobūdžio veiksmais (neatsižvelgiant į tai, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietiniu karu, maištu, revoliucija, sukilimu, vidaus neramumais, pasiekusiais sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą,

11.10.2. žalos padarymas bet kokio pobūdžio teroristiniu aktu (pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimu naudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat paveikti ar įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);

11.10.3. žalos atsiradimas, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia programinės įrangos ir visų rūšių mikroprocesorių ir tokius mikroprocesorius turinčių sistemų, įskaitant kompiuterius, sutrikimai, atsiradę ne dėl draudėjo ir (ar) jo darbuotojų kaltės;

11.11. žalos atsiradimas dėl oro, vandens, žemės užteršimo, tačiau draudžiama draudėjo civilinė atsakomybė už žalą, kilusią dėl staigaus ir netikėto oro, vandens, žemės užteršimo išvalymo (toliau – užteršimas) bei dėl šio užteršimo kilusios žalos trečiųjų asmenų sveikatai ir (ar) gyvybei, turtui, kai tenkinamos visos toliau nurodytos sąlygos:

11.11.1. galima nustatyti, kad užteršimas įvyko per draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį, draudėjui vykdant apdraustą veiklą,

11.11.2. užteršimas įvyko dėl staiga, netikėtai atsiradusio statinio, įrangos defekto arba užteršimas buvo staigus, netikėtas, nesusijęs su bet kokiais lėtais laipsniškais procesais, tęstiniais veiksmais (neveikimu) ar pasikartojančiais reiškiniais,

11.11.3. užteršimas buvo draudėjo, aplinkosaugos institucijų pastebėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo užteršimo atsiradimo pradžios,

11.11.4. žala trečiųjų asmenų sveikatai ir (ar) gyvybei, turtui dėl užteršimo turi kilti ne vėliau kaip per 72 valandas nuo užteršimo atsiradimo pradžios,

11.11.5. užteršimas kilo ne dėl įstatymų ar kitų norminių teisės aktų, viešosios valdžios atstovų teisėtų nurodymų pažeidimo,

11.11.6. draudėjas apie gautą reikalavimą praneša draudikui kaip galima anksčiau, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų po draudimo sutarties galiojimo pabaigos,

11.12. jeigu pretenzija kilo dėl verslo liudijimo, juridinio asmens pavadinimo, pramoninio dizaino, prekių ženklų naudojimo ar kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.

 

V. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA

 

12. Draudimo suma, kuri turi būti ne mažesnė už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nustatytą minimalią draudimo sumą, nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime.

Punkto pakeitimai:

Nr. 4-925, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-17, i. k. 2014-19838

 

13. Draudimo įmokos dydis nustatomas draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgiant į draudimo rizikos laipsnį. Draudimo įmokos dydis nurodomas draudimo liudijime (polise). Rizikos laipsnį galintys lemti kriterijai gali būti šie:

13.1. ar administratorius yra fizinis asmuo, ar juridinis asmuo;

13.2. administratoriaus patirtis;

13.3. administratoriaus darbuotojų, turinčių teisę teikti administravimo paslaugas, skaičius;

13.4. išmokėta draudimo išmoka (-os);

13.5. kiti kriterijai.

14. Draudimo sutarties šalių susitarimu draudimo įmoka gali būti vienkartinė arba mokama dalimis.

15. Jeigu draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies (išskyrus pirmąją draudimo įmokos dalį), nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami įstatymų ar draudimo sutarties šalių susitarimu nustatyti delspinigiai ir (ar) palūkanos. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu ir nurodyti, kad per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką. Draudimo apsaugos sustabdymo metu įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas draudimo išmokos nemoka. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.

 

VI. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS

 

16. Sudaroma rašytinė draudimo sutartis. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, kuriame privalo būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.991 straipsnyje nurodyti rekvizitai, taip pat įrašas – „Bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas“ ir nuoroda į Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymą, kuriuo patvirtintos šios Taisyklės, pavadinimas ir oficialus jo paskelbimo šaltinis).

17. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, draudiko reikalavimu privalo pateikti draudikui rašytinį prašymą.

18. Sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti jam žinomą ir svarbią draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo pateikti rašytiniame prašyme (anketoje), kuriame (-ioje) nurodomi draudimo rizikos vertinimo kriterijai arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.

19. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutarties, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas nepateikia draudikui šių Taisyklių 18 punkte nurodytos informacijos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti skundžiamas teismui.

20. Jeigu draudėjas nepateikia šių Taisyklių 18 punkte nurodytos informacijos ir draudikas, žinodamas tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas negali remtis tuo, kad 18 punkte nurodyta informacija nepateikta.

21. Draudimo sutartis įsigalioja nuo draudimo sutarties šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime, ir draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį, jeigu šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis.

22. Draudimo liudijimas draudėjui išduodamas tik tada, kai sudaroma draudimo sutartis.

 

VII. DRAUDIMO SUTARTIES TERMINAS

 

23. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu šalių susitarimu nenustatyta kitaip.

24. Draudimo sutarties termino pradžia ir pabaiga nurodomi draudimo liudijime.

 

VIII. DRAUDIMO RIZIKOS PADIDĖJIMAS

 

25. Jeigu draudimo rizika, apie kurią draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, padidėja po draudimo sutarties sudarymo, draudėjas privalo per 5 dienas raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, kai pats tai sužino. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui, kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su jais.

26. Padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę padidinti draudimo įmoką. Sudarant draudimo sutartį, draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui tvarką, kurios laikantis bus apskaičiuojama padidinta draudimo įmoka, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad su minėtąja tvarka susipažino.

 

IX. DRAUDIMO RIZIKOS SUMAŽĖJIMAS

 

27. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėja, draudėjas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui, kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.

 

X. DRAUDĖJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDŽIAMAJAM ĮVYKIUI

 

28. Draudėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka šių Taisyklių 8 punkte nurodytas sąlygas, ir imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis rašytinių draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti.

29. Be rašytinio draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.

30. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis rašytinių draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti. Draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti.

31. Draudikas šių Taisyklių XVI skyriuje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui būtinas išlaidas, patirtas vykdant šių Taisyklių 30 punkte nurodytą pareigą.

32. Jeigu draudėjui pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme, jis privalo informuoti apie tai draudiką ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo pateikti teismui atsiliepimus į pareikštą ieškinį gavimo.

 

XI. BENDROSIOS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS

 

33. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo.

34. Draudimo išmokos dydį pagal sutarties sąlygas nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.

35. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį.

36. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.

37. Jeigu administratoriaus ir (arba) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais vykdant bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių bankroto procedūras padarytos žalos dydis neviršija Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodyto minimalaus žalos dydžio, kurį viršijus, draudikas atlygina žalą, – žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygina draudėjas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 4-925, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-17, i. k. 2014-19838

 

38. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nurodytus atvejus. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę turintiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka paskirstoma proporcingai, atsižvelgiant į šių asmenų skaičių ir žalos dydį.

 

XII. DRAUDĖJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO NUKENTĖJUSIAM TREČIAJAM ASMENIUI

 

39. Draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus, kad būtų išmokėta draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui:

39.1. draudėjo reikalavimą išmokėti draudimo išmoką;

39.2. dokumentus, įvardijančius asmenį (-is), dėl kurio (-ių) veikos atsirado žala;

39.3. dokumentus, kuriuose pagrindžiamos žalos atsiradimo aplinkybės, jos padariniai, pateikiami duomenys apie žalos dydį;

39.4. nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimą atlyginti žalą kartu su draudėjui pateiktais dokumentais.

40. Draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką per Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme nustatytą terminą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 4-948, 2011-12-20, Žin., 2011, Nr. 161-7652 (2011-12-29), i. k. 1112020ISAK0004-948

 

41. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.

42. Jeigu draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją, nukentėjusį trečiąjį asmenį apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą. Draudėjo ar nukentėjusiojo trečiojo asmens reikalavimu draudikas privalo raštu pateikti išsamią informaciją apie draudžiamojo įvykio administravimo eigą.

43. Draudėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimu draudikas privalo raštu pateikti išsamią informaciją apie draudžiamojo įvykio administravimo eigą ir leisti draudėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens paskirtam atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.

 

XIII. NUKENTĖJUSIO TREČIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ

 

44. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi tiesioginio reikalavimo teisę kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus, kad būtų pradėtas nagrinėti draudimo išmokos išmokėjimo klausimas:

44.1. nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimą išmokėti draudimo išmoką;

44.2. dokumentus apie neteisėtus Administratoriaus ir (ar) jo darbuotojo veiksmus atliekant bankroto procedūras, dėl kurių atsirado žala, jų aplinkybes ir padarinius.

45. Būtinos sąlygos įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę yra draudžiamojo įvykio fakto buvimas ir ta aplinkybė, kad draudėjas nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.

46. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo pasinaudoja tiesioginio reikalavimo teise į draudiką, draudėjo ir draudiko šių Taisyklių XIII skyriuje nustatytos teisės ir pareigos išlieka.

 

XIV. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI

 

47. Jeigu draudėjas yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo, be to, jeigu draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies.

 

XV. TAISYKLIŲ 30 PUNKTE NUSTATYTŲ DRAUDĖJO IŠLAIDŲ ATLYGINIMAS

 

48. Šių Taisyklių 30 punkte nurodytos draudėjo išlaidos atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.

49. Šių Taisyklių 30 punkte nurodytos atlyginamos išlaidos kartu su draudimo išmoka gali viršyti draudimo sumą tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatytu atveju.

50. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti. Būtinas išlaidas, draudėjo turėtas mažinant žalą ar vykdant draudiko nurodymus, turi atlyginti draudikas, neatsižvelgdamas į tai, kad atitinkamos priemonės nedavė teigiamo rezultato. Tokios išlaidos atlyginamos proporcingai draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui, neatsižvelgiant į tai, kad išlaidos kartu su žalos dydžiu viršija draudimo sumą. Draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti.

 

XVI. DRAUDIKO TEISĖ IŠREIKALAUTI SUMOKĖTAS SUMAS IŠ DRAUDĖJO

 

51. Jeigu draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo tyčios, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą iš draudėjo.

 

XVII. DVIGUBAS DRAUDIMAS

 

52. Įvykus draudžiamajam įvykiui ir nustačius, kad dėl tos pačios rizikos administratoriaus profesinė civilinė atsakomybė apdrausta kelių draudikų, kiekvieno draudiko mokama draudimo išmoka sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo sutartį.

 

XVIII. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS

 

53. Draudikas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitai draudimo įmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.

54. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitai draudimo įmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį per mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo. Tokiu atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.

 

XIX. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS

 

55. Draudimo sutartis nutraukiama ir keičiama teisės aktų nustatyta tvarka.

56. Nutraukus draudimo sutartį, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka, iš kurios draudikas turi teisęs išskaityti sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas, draudimo įmokos dalį, proporcingą iki draudimo sutarties nutraukimo suteiktai draudimo apsaugai, taip pat išmokėtas draudimo išmokas.

 

XX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

57. Visi šiose Taisyklėse numatyti šalių susitarimai, draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti rašytiniai.

58. Draudimo sutarties sąlygas, nenustatytas šiose Taisyklėse, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

59. Visi draudėjo, draudiko ir nukentėjusių trečiųjų asmenų ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties ar susiję su ja, sprendžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

_________________

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 4-948, 2011-12-20, Žin., 2011, Nr. 161-7652 (2011-12-29), i. k. 1112020ISAK0004-948

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 4-637 "Dėl Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 4-925, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-17, i. k. 2014-19838

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. 4-637 „Dėl Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo