LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO Į S A K Y M A S

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1K-430

(Lietuvos Respublikos finansų ministro

2010 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 1K-157 redakcija)

14-ASIS VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS „JUNGIMAI IR INVESTICIJOS Į ASOCIJUOTUOSIUS SUBJEKTUS“

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 14-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“ (toliau – šis standartas) nustato subjektų jungimų apskaitą ir investicijų į viešojo sektoriaus subjektų asocijuotuosius subjektus (viešojo sektoriaus asocijuotojo subjekto sąvoka apibrėžta 1-ajame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“) pripažinimo, vertinimo, registravimo apskaitoje ir pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimus.

2. Šis standartas vienodai taikomas ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam atskirų finansinių ataskaitų rinkinį, ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.

3. Šis standartas taikomas jungimų, nurodytų šio standarto 9 punkte, ir investicijų į viešojo sektoriaus subjektų asocijuotuosius subjektus (toliau – asocijuotasis subjektas) apskaitai. Po jungimo investicijų į kontroliuojamus subjektus apskaitai taikomas 15-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“.

4. Šis standartas netaikomas investicijų į nuosavybės vertybinius popierius, kurie buvo įsigyti siekiant juos parduoti, apskaitai. Tokios investicijos apskaitoje yra registruojamos pagal 17-ojo viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nuostatas.

5. Šiame standarte vartojamos sąvokos:

Nuosavybės metodas – apskaitos metodas, kai investicija iš pradžių apskaitoje registruojama įsigijimo savikaina, o vėliau jos vertė didinama ar mažinama atsižvelgiant į ūkio subjekto, į kurį investuota, investuotojui tenkančios grynojo turto dalies (nuosavo kapitalo kartu su dotacija) pokyčius po įsigijimo. Investuotojo veiklos rezultatų ataskaitoje rodoma ūkio subjekto, į kurį investuota, investuotojui tenkanti grynojo rezultato dalis.

Prestižas – turtas, kuris įvertinamas kaip investuotojo sumokėtos kainos ir jam tenkančios įsigytojo subjekto grynojo turto dalies tikrosios vertės teigiamas skirtumas ir iš kurio investuotojas ateityje tikisi gauti ekonominės naudos.

Viešojo sektoriaus subjekto kontroliuojamo viešojo sektoriaus subjekto mažumos dalis (toliau – mažumos dalis) – kontroliuojamo viešojo sektoriaus subjekto grynojo perviršio ar deficito arba grynojo pelno ar nuostolio ir grynojo turto arba nuosavo kapitalo dalis, tenkanti nekontroliuojantiems subjektams.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-036, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-703 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-036

6. Kitos šiame standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (Žin., 2007, Nr. 77-3046; 2008, Nr. 137-5370; 2010, Nr. 67-3341) ir kituose viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau – VSAFAS).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-036, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-703 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-036

7. Taikant šį standartą laikoma, kad subjektų nuosavybės vertybiniai popieriai, įskaitant įnašus į viešųjų įstaigų dalininkų kapitalą, taip pat teisė į tų subjektų kontrolę priklauso tiems viešojo sektoriaus subjektams, kuriems pavesta įgyvendinti subjekto akcininko, savininko ar dalininko teises ir pareigas, nors pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus subjektų nuosavybės vertybiniai popieriai nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei ar savivaldybėms.

8. Kitų subjektų nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių teisę daryti reikšmingą arba lemiamą poveikį, įsigijimas iš ne viešojo sektoriaus subjektų yra viešojo sektoriaus subjektams nebūdinga veiklos rūšis. Šio standarto 16–41 punktų nuostatos yra pateikiamos siekiant nustatyti visų galimų ūkinių operacijų, atsirandančių dėl asocijuotųjų arba kontroliuojamų ne viešojo sektoriaus subjektų įsigijimo iš ne viešojo sektoriaus subjekto, registravimo apskaitoje reikalavimus, nurodant, kaip turėtų būti apskaitoje registruojamos ūkinės operacijos, kai vykdomas ne viešojo sektoriaus subjekto nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių teisę daryti reikšmingą arba lemiamą poveikį, pirkimo sandoris.

II. SUBJEKTŲ JUNGIMAI

9. Apskaitoje prie subjektų jungimų priskiriami šie atvejai:

9.1. vieno ar daugiau viešojo sektoriaus subjektų prijungimas prie kito tos pačios teisinės formos viešojo sektoriaus subjekto, kuriam pereina visas reorganizuojamo viešojo sektoriaus subjekto turtas ir įsipareigojimai.

Pavyzdys. Lazdijų rajono, Druskininkų ir Varėnos rajono policijos komisariatai (biudžetinės įstaigos) reorganizuojami prijungiant juos prie Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato (biudžetinės įstaigos). Visą reorganizuojamų subjektų turtą ir įsipareigojimus perimantis subjektas yra Alytaus miesto ir rajono policijos komisariatas, kurio pavadinimas po reorganizavimo pakeičiamas – Alytaus vyriausiasis policijos komisariatas;

9.2. dviejų ar daugiau tos pačios teisinės formos (išskyrus įstatymų, reglamentuojančių tam tikras juridinių asmenų teisines formas, nustatytas išimtis) viešojo sektoriaus subjektų sujungimas į naują viešojo sektoriaus subjektą, kuriam pereina visas reorganizuotų viešojo sektoriaus subjektų turtas ir įsipareigojimai.

Pavyzdys. Kauno, Kėdainių, Jonavos, Prienų, Raseinių, Kaišiadorių rajonų ir Birštono policijos komisariatai (biudžetinės įstaigos) sujungiami į naują subjektą – Kauno vyriausiąjį policijos komisariatą (biudžetinę įstaigą), kuris perima visą reorganizuotų komisariatų turtą ir įsipareigojimus;

9.3. reorganizuojamo viešojo sektoriaus subjekto turto ir įsipareigojimų išdalijimas kitiems veikiantiems viešojo sektoriaus subjektams.

Pavyzdys. Vilniaus konservatorija (biudžetinė įstaiga) reorganizuojama išdalijimo būdu, išdalijant jos turtą ir įsipareigojimus Vilniaus kolegijai (biudžetinė įstaiga) ir Vilniaus konservatorijai (biudžetinė įstaiga);

9.4. vieno reorganizuojamo viešojo sektoriaus subjekto pagrindu naujų dviejų ar daugiau viešojo sektoriaus subjektų, kuriems tam tikromis dalimis pereina (padalijama) reorganizuoto viešojo sektoriaus subjekto turtas ir įsipareigojimai, įsteigimas.

Pavyzdys. Kaišiadorių kultūros centras (biudžetinė įstaiga) reorganizuojamas padalijimo būdu, padalijant jį į penkis juridinius asmenis – kultūros centrus, Kaišiadorių rajono savivaldybės biudžetines įstaigas: Žaslių kultūros centrą, Palomenės kultūros centrą, Žiežmarių kultūros centrą, Kruonio kultūros centrą, Rumšiškių kultūros centrą, kurios kaip atskiri juridiniai asmenys po reorganizavimo tęs veiklą. Nebeveikiant juridiniam asmeniui Kaišiadorių kultūros centrui, jo turtas ir įsipareigojimai pereina įsteigtoms naujoms įstaigoms;

9.5. subjekto nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių teisę daryti reikšmingą poveikį tam subjektui arba jį kontroliuoti, įsigijimas iš ne viešojo sektoriaus subjekto.

1 pavyzdys. 20X8 m. sausio 10 d. viešojo sektoriaus subjektas įsigyja 100 proc. UAB „X“ akcijų (UAB „X“ įsteigta ir savo veiklą vykdo nuo 19X7 m.) iš AB „Y“.

2 pavyzdys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu priimtas sprendimas perimti viešosios įstaigos „X“ buvusių dalininkų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai, teises (90 proc. dalininkų įnašų), šiems dalininkams grąžinant perduotus viešajai įstaigai jų įnašus pagal vertes, nurodytas dalininkams išduotuose jų įnašų vertės patvirtinimo dokumentuose. Po perėmimo, kuris įvyko 20X7 m. sausio 15 d., viešojo sektoriaus subjektas „Y“ vienintelis įgyvendina viešosios įstaigos „X“ savininko teises ir pareigas;

9.6. subjekto steigimas, kai įstatinis arba dalininkų kapitalas formuojamas iš turtinių įnašų (išskyrus biudžetines įstaigas, kurios neturi dalininkų kapitalo).

10. Subjektų jungimų, nurodytų šio standarto 9.1–9.4 punktuose, apskaitai taikomas jungimo balansinėmis vertėmis metodas, o šio standarto 9.5 punkte nurodytam subjektų jungimui – pirkimo metodas. Apskaitos, taikant jungimo balansinėmis vertėmis metodą, reikalavimai nustatyti šio standarto 12–15 punktuose. Apskaitos, taikant pirkimo metodą, reikalavimai nustatyti šio standarto 16–41 punktuose.

11. Steigiant subjektą, kai įstatinis arba dalininkų kapitalas formuojamas iš turtinių įnašų, kaip nurodyta šio standarto 9.6 punkte, turtinį įnašą perduodantis viešojo sektoriaus subjektas turi įvertinti perduodamo turto tikrąją vertę. Turto balansinės ir tikrosios vertės skirtumas registruojamas kaip finansinės ir investicinės veiklos pajamos arba sąnaudos.

Pavyzdys. Miesto savivaldybės administracija steigia viešąją įstaigą „A“ ir perduoda jai nepiniginį įnašą, t. y. pastatus, kurių balansinė vertė steigimo momentu yra lygi 10 000 000 litų. Prieš perduodant nepiniginį įnašą, pastatai buvo įvertinti nepriklausomų turto vertintojų ir nustatyta, kad pastatų tikroji vertė yra 15 000 000 litų. Miesto savivaldybės administracija apskaitoje registruoja 15 000 000 litų investiciją į viešąją įstaigą „A“, mažina ilgalaikio materialiojo turto balansinę vertę 10 000 000 litų ir registruoja 5 000 000 litų finansinės ir investicinės veiklos pajamų.

III. JUNGIMO BALANSINĖMIS VERTĖMIS METODAS

12. Taikant jungimo balansinėmis vertėmis metodą apskaitoje registruojamos susumuotos jungimo dienos finansinės būklės ataskaitų straipsniuose nurodytos balansinės vertės, ataskaitinio laikotarpio iki jungimo dienos veiklos rezultatų ataskaitų duomenys ir eliminuojama visų tarpusavio ūkinių operacijų ir jų rezultatų įtaka iki jungimo dienos (tarpusavio operacijų eliminavimo pavyzdžiai pateikti 15-ajame VSAFAS „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“).

13. Jeigu jungimo diena nesutampa su ataskaitinio laikotarpio, kurio finansinės ataskaitos sudaromos, pradžia, taikant jungimo balansinėmis vertėmis metodą, reorganizuoto subjekto veiklos rezultatų ataskaita sudaroma, tarsi jungimas būtų įvykęs ataskaitinio laikotarpio pradžioje, t. y. yra sudedamos viso ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų ataskaitų sumos.

14. Reorganizuojant skaidymo būdu (šio standarto 9.3 ir 9.4 punktuose nurodytais atvejais), taikant jungimo balansinėmis vertėmis metodą, apskaitoje registruojamos pagal teisės aktais patvirtintą paskirstymą išdalytos finansinės būklės ataskaitos straipsniuose nurodytos balansinės vertės skaidymo dieną ir veiklos rezultatų ataskaitų duomenys nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios iki skaidymo dienos.

15. Išlaidos, susijusios su subjektų jungimu arba su pertvarkomis dėl jungimo (pavyzdžiui, išlaidos teisininkams, turto vertintojams ir pan.), apskaitoje yra pripažįstamos iki reorganizavimo buvusio subjekto ataskaitinio laikotarpio, kurį jos buvo padarytos, sąnaudomis. Sąnaudos yra grupuojamos pagal 11-ojo VSAFAS „Sąnaudos“ nuostatas.

IV. PIRKIMO METODAS

16. Pirkimo metodas yra taikomas įsigyjant subjektą, kuris bus laikomas kontroliuojamu arba asocijuotuoju, iš ne viešojo sektoriaus subjekto.

17. Taikant pirkimo metodą:

17.1. nustatoma įsigijimo diena (plačiau nustatyta šio standarto 18–19 punktuose);

17.2. nustatoma subjekto įsigijimo savikaina (plačiau nustatyta šio standarto 20–22 punktuose);

17.3. nustatomas įsigyjamojo subjekto turtas ir įsipareigojimai (plačiau nustatyta šio standarto 23–29, 32 punktuose);

17.4. nustatoma mažumos dalis (plačiau nustatyta šio standarto 30 punkte ir 15-ajame VSAFAS „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“);

17.5. apskaičiuojamas ir apskaitoje registruojamas prestižas (neigiamas prestižas) (plačiau nustatyta šio standarto 31–41 punktuose).

18. Pirkimo metodas pradedamas taikyti įsigijimo dieną. Įsigijimo dieną investuotojas privalo užregistruoti investiciją apskaitoje ir rodyti ją atskirose finansinėse ataskaitose.

19. Įsigijimo diena yra laikoma diena, nuo kurios investuotojui perduodama įsigyjamojo subjekto kontrolė, neatsižvelgiant į tai, ar sandoris yra baigtas. Nustatant subjekto įsigijimo dieną, turi būti atsižvelgiama į įsigijimo tikslą ir faktinę kito subjekto kontrolę, o ne į formalius reikalavimus. Kai atsiskaitoma dalimis, subjekto įsigijimo diena nebūtinai sutampa su galutinio atsiskaitymo diena.

20. Subjekto įsigijimo savikaina laikoma sumokėta (mokėtina) pinigų ar jų ekvivalentų suma ir (arba) kito perduoto turto ar prisiimtų įsipareigojimų tikroji vertė įsigijimo dieną. Jeigu atsiskaitymas už nuosavybės vertybinius popierius yra atidedamas daugiau kaip 12 mėnesių nuo įsigijimo dienos, įsigijimo savikaina yra apskaičiuojama diskontuojant visą mokėtiną sumą iki dabartinės vertės, diskonto normą prilyginant rinkos palūkanų normai įsigijimo metu.

21. Kai už įsigyjamus nuosavybės vertybinius popierius atsiskaitoma nepiniginiu įnašu, perleisto turto balansinės ir jo tikrosios vertės skirtumas įsigijimo dieną apskaitoje yra registruojamas finansinės ir investicinės veiklos pajamų arba sąnaudų sąskaitoje.

Pavyzdys. Miesto savivaldybės administracija vykdo bendrą projektą su verslo bendrovėmis. Projekto sudėtinė dalis yra bendros bendrovės steigimas. Pagal bendrovės steigimo sutartį savivaldybės administracijai tenka 25 proc. bendros įmonės akcijų, o akcijas savivaldybės administracija apmoka perleisdama bendrai įmonei pastatą. Pastato balansinė vertė perleidimo dieną sudaro 1 000 000 litų, o pastato tikroji vertė – 1 200 000 litų. Apskaitoje yra registruojamos 1 200 000 litų investicijos į asocijuotuosius subjektus, 1 000 000 litų ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės sumažėjimo suma ir 200 000 litų finansinės ir investicinės veiklos pajamos.

22. Su įsigijimo sandoriu susijusios išlaidos apskaitoje pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio, su kuriuo susijusios, finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis.

Pavyzdys. Konsultavimo išlaidos, finansinių ataskaitų audito išlaidos, turėtos iki kito subjekto įsigijimo dienos, ir kitos tiesiogiai su sandoriu susijusios išlaidos netraukiamos į subjekto įsigijimo savikainą, o pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio, su kuriuo susijusios, finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis.

23. Apskaičiuodamas prestižo vertę, investuotojas įsigytą įsigytojo subjekto turtą ir įsipareigojimus, kuriuos įsigyjamasis subjektas turėjo įsigijimo dieną, pripažįsta tik tada, jei:

23.1. pagrįstai tikėtina, kad investuotojas iš turto gaus naudos ateityje;

23.2. pagrįstai tikėtina, kad už įsipareigojimą turės būti atsiskaityta turtu ateityje;

23.3. galima patikimai nustatyti jų tikrąją vertę.

24. Investuotojas, skaičiuodamas įsigytojo subjekto grynojo turto tikrąją vertę, į skaičiavimus įtraukia tik tokį turtą ir įsipareigojimus, kurie atitinka turto ir įsipareigojimų pripažinimo kriterijus.

25. Jeigu įsigijimo dieną įsigyjamasis subjektas turėjo neapibrėžtųjų įsipareigojimų, jie yra vertinami pagal 18-ojo VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“ nuostatas. Jeigu pagal 18-ojo VSAFAS nuostatas neapibrėžtieji įsipareigojimai atitinka pripažinimo įsipareigojimais kriterijus, jie yra pripažįstami įsipareigojimais ir įvertinami tikrąja verte įsigijimo dieną.

26. Investuotojas, nustatydamas įsigytojo subjekto turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę, gali pripažinti turtą ir įsipareigojimus, kurie nebuvo pripažinti įsigytojo subjekto finansinėse ataskaitose todėl, kad iki įsigijimo dienos jie neturėjo reikalingų pripažinimo požymių. Dažniausiai toks turtas yra nematerialusis įsigytojo subjekto viduje sukurtas turtas, kuris to subjekto negalėjo būti pripažintas turtu. Tokio turto pavyzdžiai gali būti prekių ženklai, klientų sąrašai, gaminių receptūros, licencijos ir pan.

27. Įsigijimo dieną, nustatant įsigytojo subjekto įsipareigojimų tikrąją vertę, nepripažįstami įsipareigojimai, kurie priklauso nuo investuotojo ketinimų ar veiksmų, siejamų su būsimaisiais nuostoliais ar kitomis dėl įsigijimo tikėtinomis išlaidomis, neatsižvelgiant į tai, ar jie susiję su investuotoju ar su įsigyjamuoju subjektu.

Pavyzdys. Būsimos darbuotojų perkėlimo, mokymo ar infrastruktūros gerinimo išlaidos, kurios planuojamos, tačiau nėra privalomos, nėra investuotojo įsipareigojimai įsigijimo dieną.

28. Jei investuotojas įsigijimo metu patvirtina su įsigijimu susijusius restruktūrizavimo planus ir tam tikri įsipareigojimai yra neatsiejama tų planų dalis, atidėjiniai turi būti pripažįstami, jeigu jie atitinka restruktūrizavimo atidėjinių pripažinimo kriterijus, kaip nustatyta 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“.

Pavyzdys. Miesto savivaldybės administracija 20X1 m. įsigijo viešosios įstaigos „A“ dalininko įnašų, suteikiančių 80 proc. balsų. Įsigijimo dieną tikroji viešosios įstaigos „A“ turto vertė sudarė 100 000 litų, įsipareigojimų – 50 000 litų. Taip pat įsigijimo dieną buvo patvirtintas viešosios įstaigos „A“ restruktūrizavimo planas, kuriame nustatyta, kad tikėtinų restruktūrizavimo įsipareigojimų, kurių atidėjinius reikia pripažinti pagal 18-ojo VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“ reikalavimus, vertė yra 10 000 litų. Remiantis nustatytomis turto ir įsipareigojimų tikrosiomis vertėmis, apskaičiuojama savivaldybės administracijai tenkančio grynojo turto tikroji vertė įsigijimo dieną – 32 000 litų ((100 000 – 50 000 – 10 000) x 80 proc. = 32 000).

29. Jei įsigyjami ne visi kito subjekto balso teisę dalyvių susirinkime suteikiantys nuosavybės vertybiniai popieriai, kontroliuojančiajam subjektui tenkančią turto ir įsipareigojimų dalį sudaro įsigytojo subjekto viso turto ir įsipareigojimų, įvertintų tikrąja verte, ir mažumos dalies turto ir įsipareigojimų, įvertintų tikrąja verte, skirtumas.

30. Mažumos dalis susidaro, kai investuotojas kontroliuoja mažiau nei 100 proc. įsigytojo viešojo sektoriaus subjekto balsų.

V. PRESTIŽAS

31. Prestižo įsigijimo savikaina yra apskaičiuojama kaip investuotojo sumokėtos kainos ir investuotojui tenkančios įsigytojo subjekto tikrąja verte įvertintų turto ir įsipareigojimų skirtumo dalies vertės skirtumas.

32. Apskaičiuojant prestižą, įsigytojo subjekto turto ir įsipareigojimų tikroji vertė nustatoma taip:

32.1. finansinio turto – pagal 17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nuostatas;

32.2. atsargų – grynoji realizavimo vertė;

32.3. ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto – rinkos vertė. Kai duomenų apie rinkos vertę nėra dėl specifinio įrenginių, įrangos ar nematerialiojo turto pobūdžio arba todėl, kad toks turtas retai parduodamas, išskyrus pardavimą kartu su veiklą tęsiančiu subjektu, jie vertinami jų likutine verte atėmus nuvertėjimo nuostolius;

32.4. finansinių įsipareigojimų – pagal 17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nuostatas;

32.5. atidėjinių – pagal 18-ojo VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“ nuostatas.

33. Jei po įsigijimo dienos investuotojas gauna papildomų duomenų, kurie padeda tiksliau įvertinti įsigyto turto ir įsipareigojimų tikrąją vertę, investuotojas turi atitinkamai koreguoti vertinto turto ir įsipareigojimų bei prestižo vertę. Toks koregavimas gali būti atliekamas iki pirmųjų po įsigijimo dienos metinių finansinių ataskaitų sudarymo.

34. Prestižas turi būti amortizuojamas per nustatytą jo naudingo tarnavimo laiką, dažniausiai per 5 metus nuo pirminio pripažinimo, tačiau išimtiniais atvejais (detaliau paaiškinta šio standarto 36 punkte) gali būti nustatomas ilgesnis prestižo naudingo tarnavimo laikas, bet ne ilgesnis nei 15 metų.

35. Prestižas amortizuojamas taikant tiesiogiai proporcingą amortizacijos skaičiavimo metodą. Kiekvieną ataskaitinį laikotarpį amortizacijos suma pripažįstama finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis tik konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, kai prestižas susidarė įsigyjant kontroliuojamą viešojo sektoriaus subjektą, ir atskirose bei konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, kai prestižas susidarė įsigyjant asocijuotąjį subjektą arba kontroliuojamą ne viešojo sektoriaus subjektą. Prestižo amortizacijos suma skaičiuojama pagal 13-ojo VSAFAS „Nematerialusis turtas“ nuostatas.

36. Vertindamas prestižo naudingo tarnavimo laiką, viešojo sektoriaus subjektas turi atsižvelgti į šiuos veiksnius:

36.1. numatomą investicijų atsipirkimo laikotarpį;

36.2. įsigytojo subjekto veiklos pobūdį ir numatomą prestižo naudos teikimo laiką;

36.3. ūkio srities, kurioje veikia įsigytasis subjektas, pastovumą ir numatomus pokyčius;

36.4. techninio, technologinio ar kitokio senėjimo, produkcijos ar paslaugų paklausos pokyčių ir kitų ekonominių bei socialinių veiksnių poveikį įsigytai veiklai.

37. Prestižo naudingo tarnavimo laikas turi būti peržiūrimas kiekvienais metais. Jei naujai nustatytas naudingo tarnavimo laikas reikšmingai skiriasi nuo anksčiau numatytojo, jis turi būti atitinkamai tikslinamas ataskaitiniu ir būsimaisiais laikotarpiais. Prestižo naudingo tarnavimo laiko keitimas laikomas apskaitinio įverčio keitimu ir apskaitoje yra registruojamas perspektyviniu būdu pagal 7-ojo VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ nuostatas.

38. Ne rečiau kaip kartą per metus turi būti nustatoma, ar nėra prestižo nuvertėjimo požymių. Prestižo nuvertėjimas yra vertinamas kartu su kontroliuojamo ar asocijuotojo subjekto įplaukų duodančiu turtu remiantis 22-ojo VSAFAS „Turto nuvertėjimas“ nuostatomis.

39. Atskirose finansinėse ataskaitose investicijoms į asocijuotuosius ir kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus subjektus taikomas nuosavybės metodas, todėl prestižas atskirai neišskiriamas, o rodomas tame pačiame straipsnyje kaip ir investicijos į asocijuotuosius ir kontroliuojamus subjektus. Konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose prestižo, atsiradusio įsigyjant asocijuotąjį ar kontroliuojamą ne viešojo sektoriaus subjektą, likutinė vertė rodoma tame pačiame straipsnyje kaip ir investicija į asocijuotąjį ar kontroliuojamą subjektą.

40. Jeigu, įsigyjant subjektą, kuris bus laikomas kontroliuojamu ar asocijuotuoju, arba įsigyjant papildomai šio subjekto nuosavybės vertybinių popierių, sumokama daugiau, nei investuotojui tenka šio subjekto grynojo turto dalies tikrosios vertės, turi būti vertinama, ar iš šio teigiamo skirtumo ateityje bus gauta ekonominės naudos. Jei ekonominės naudos gauti nesitikima, iš karto pripažįstamas prestižo nuvertėjimas.

Pavyzdys. Įsigyjant sveikatos priežiūros viešąją įstaigą ekonominės naudos iš susidariusio prestižo gali būti gaunama ne dėl būsimų pinigų srautų, o dėl šios įstaigos turimų išskirtinių teisių (teisė į žemės nuomą palankiomis sąlygomis ir pan.). Taip pat ekonominės naudos gali būti gaunama iš pačios įstaigos sukurto nematerialiojo turto, kuris nėra pripažintas įsigyjamos įstaigos balanse. Investuotojas pripažįsta šį turtą subjekto įsigijimo dieną, jei jis tenkina nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus, nustatytus 13-ajame VSAFAS „Nematerialusis turtas“, ir gali būti patikimai nustatyta šio nematerialiojo turto tikroji vertė.

41. Įsigytojo subjekto tikrąja verte įvertinto grynojo turto dalis, viršijanti investuotojo už jį sumokėtą sumą (neigiamas prestižas), įsigijimo momentu yra pripažįstama investuotojo finansinės ir investicinės veiklos pajamomis.

VI. INVESTICIJOS Į ASOCIJUOTUOSIUS SUBJEKTUS

42. Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius laikomos investicijomis į asocijuotuosius subjektus, jeigu viešojo sektoriaus subjektas po investicijos įsigijimo dienos daro reikšmingą poveikį įsigytajam subjektui:

42.1. jeigu viešojo sektoriaus subjektas tiesiogiai ar netiesiogiai per kontroliuojamus subjektus turi subjekto, į kurį investuota, nuosavybės vertybinių popierių, dalininkų įnašų, suteikiančių 20 proc. ar daugiau balsų subjekto dalyvių susirinkime, laikoma, kad investuotojo poveikis reikšmingas. Ir atvirkščiai, jeigu viešojo sektoriaus subjektas tiesiogiai ar netiesiogiai per kontroliuojamus subjektus turi subjekto, į kurį investuota, nuosavybės vertybinių popierių, suteikiančių mažiau nei 20 proc. balsų subjekto dalyvių susirinkime, laikoma, kad investuotojas nedaro reikšmingo poveikio, nebent galima aiškiai įrodyti, kad yra kitaip, kaip nustatyta šio standarto 42.2 punkte;

42.2. sąlyga turėti nuosavybės vertybinių popierių, dalininkų įnašų, suteikiančių daugiau nei 20 proc. balsų subjekto dalyvių susirinkime, nėra privaloma reikšmingam poveikiui atsirasti. Vertinant, ar investuotojas turi teisę daryti reikšmingą poveikį, reikia atsižvelgti ir į šiuos papildomus kriterijus:

42.2.1. balsų skaičių subjekto dalyvių susirinkime;

42.2.2. galimybę atstovauti subjekto, į kurį investuota, valdyboje ir (arba) stebėtojų taryboje;

42.2.3. dalyvavimą nustatant veiklos politiką;

42.2.4. reikšmingus sandorius tarp investuotojo ir subjekto, į kurį investuota;

42.2.5. dalyvavimą skiriant vadovaujančius darbuotojus.

43. Pirminio pripažinimo metu nurodytų šio standarto 9.5 punkte investicijų į asocijuotuosius subjektus apskaitai taikomas pirkimo metodas, kitos investicijos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina. Jei viešojo sektoriaus subjekto investicija įsigijimo savikainos neturi arba ji nebuvo daryta, viešojo sektoriaus subjektas investicijos pirminio pripažinimo metu jos įsigijimo savikainą prilygina kontroliuojamo subjekto nuosavo kapitalo dalies, tenkančios viešojo sektoriaus subjektui, balansinei vertei, o vėliau investicija rodoma apskaitoje taikant nuosavybės metodą, kuris nustatytas šio standarto 47–57 punktuose. Investicijos vertės pokytis rodomas finansinės būklės ataskaitos straipsnyje „Nuosavybės metodo įtaka“ neatsižvelgiant į investicijos finansavimo šaltinį.

44. Investicijų į asocijuotuosius subjektus nuvertėjimas vertinamas ir apskaitoje registruojamas remiantis 17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nuostatomis, taikomomis finansinio turto, kuris neregistruojamas tikrąja verte todėl, kad jo tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, nuvertėjimui.

45. Kai keli viešojo sektoriaus subjektai kartu tiesiogiai ar netiesiogiai įgyvendina valstybės ar savivaldybės dalininko teises į tą patį asocijuotąjį subjektą, investicijos į tokį asocijuotąjį subjektą įtraukiamos į šių viešojo sektoriaus subjektų finansines ataskaitas taikant nuosavybės metodą, atsižvelgiant į kiekvienam viešojo sektoriaus subjektui tenkančią dalį.

Pavyzdys. 20X8 m. gruodžio 31 d. Finansų ministerija turi 12 proc. UAB „A“ akcijų, miesto savivaldybės administracija – 12 proc. UAB „A“ akcijų (t. y. Finansų ministerijai ir miesto savivaldybės administracijai kartu tiesiogiai priklauso 24 proc. UAB „A“ akcijų, todėl UAB „A“ yra asocijuotasis subjektas nacionaliniu lygiu). Finansų ministerija ir miesto savivaldybės administracija, rengdamos 20X8 m. gruodžio 31 d. atskiras finansines ataskaitas, pritaikys nuosavybės metodą investicijai į UAB „A“ (Finansų ministerija – 12 proc. daliai ir miesto savivaldybės administracija – 12 proc. daliai).

46. Jeigu viešojo sektoriaus subjektas netenka teisės daryti reikšmingą poveikį, kadangi jo tiesiogiai ar netiesiogiai turima kito subjekto nuosavybės vertybinių popierių, dalininkų įnašų dalis tampa mažesnė negu 20 proc., nuosavybės metodas netaikomas nuo teisės daryti reikšmingą poveikį netekimo dienos, o investicija toliau vertinama ir registruojama pagal 17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nuostatas. Investicijos balansinės vertės pasikeitimas registruojamas finansinės ir investicinės veiklos sąnaudų arba pajamų sąskaitose.

Pavyzdys. Miesto savivaldybės administracija 20X0 m. už 100 000 litų įsigijo 10 000 vnt. akcinės bendrovės paprastųjų akcijų, suteikiančių 40 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Investicijų apskaitai taikomas nuosavybės metodas. Visos investicijos balansinė vertė 20X5 m. liepos 1 d. sudarė 150 000 litų. 20X5 m. liepos 1 d. savivaldybės administracija viešame aukcione už 130 000 litų pardavė 6 000 akcijų, kurios teikė 24 proc. balsų. Pardavus akcijas, apskaitoje yra registruojamas 40 000 litų investicijos perleidimo pelnas (130 000 – 150 000 / 10 000 x 6 000 = 40 000), gautos 130 000 litų lėšos ir investicijų balansinė vertė mažinama 90 000 litų (150 000 x 6 000 / 10 000 = 90 000).

Pardavusi akcijas, savivaldybės administracija turi akcijų, suteikiančių akcinės bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime 16 proc. balsų, ir nebedaro reikšmingo poveikio, todėl likusias turimas akcinės bendrovės akcijas savivaldybės administracija registruoja pagal 17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nuostatas, t. y. akcijos priskiriamos prie parduoti laikomo finansinio turto grupės ir apskaitoje yra registruojamos tikrąja verte. Balansinė investicijos vertė po teisės daryti reikšmingą poveikį netekimo dienos yra 60 000 litų (150 000 – 90 000 = 60000). Pagal 17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nuostatas nustatyta likusios investicijos tikroji vertė teisės daryti reikšmingą poveikį netekimo dieną – 86 667 litai (remiantis akcijų pardavimo viešame aukcione kaina 130 000 / 6 000 x 4 000 = 86 667), todėl savivaldybės administracija apskaitoje registruoja 26 667 litų investicijos tikrosios vertės padidėjimą, tą pačią sumą pripažindama finansinės ir investicinės veiklos pajamomis.

VII. NUOSAVYBĖS METODAS

47. Investicijos, užregistruotos taikant nuosavybės metodą, finansinėse ataskaitose turi būti priskirtos prie ilgalaikio finansinio turto.

48. Taikant nuosavybės metodą po pirminio investicijos pripažinimo dienos investicijos balansinė vertė didinama arba mažinama investuotojui tenkančia subjekto, į kurį investuota, grynojo perviršio ar deficito (grynojo pelno ar nuostolio) dalimi ir grynojo turto (nuosavo kapitalo) dalimi, susijusia su tiesiogiai grynojo turto (nuosavo kapitalo) sąskaitose užregistruotomis operacijomis, įvykusiomis po investicijos įsigijimo dienos per ataskaitinį laikotarpį, ir yra apskaičiuojama taip:

IV = ĮS + PD + GTD – PA – N, kur

IV – investicijų į asocijuotuosius subjektus balansinė vertė arba balansinė vertė perėjimo prie VSAFAS dieną;

ĮS – investicijų įsigijimo savikaina;

PD – asocijuotojo subjekto grynojo perviršio ar deficito (grynojo pelno ar nuostolio) dalis, po įsigijimo dienos tenkanti investuotojui;

GTD – asocijuotojo subjekto grynojo turto (nuosavo kapitalo) po įsigijimo dienos dalis, susijusi su tiesiogiai grynojo turto (nuosavo kapitalo) sąskaitose užregistruotomis operacijomis (pavyzdžiui, ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas, valiutos perkainojimo rezervas ir pan.), tenkanti investuotojui;

PA – prestižo amortizacijos suma (tik tais atvejais, kai taikant pirkimo metodą buvo nustatytas prestižas, plačiau nustatyta šio standarto 16–41 punktuose);

N – investicijų į asocijuotąjį subjektą ir prestižo nuvertėjimo suma.

49. Taikant nuosavybės metodą atsirandanti investicijos balansinės vertės pokyčio suma yra registruojama nuosavybės metodo įtakos sąskaitoje.

Pavyzdys. 20X5 m. liepos 1 d. miesto savivaldybės administracija už 50 000 įsigyja 30 proc. mokymo paslaugas teikiančios bendrovės akcijų. Investicija į asocijuotąją bendrovę įsigijimo metu buvo apskaitoje registruota įsigijimo savikaina – 50 000 litų (prestižas (neigiamas prestižas) įsigijimo metu nesusidarė). 20X5 m. liepos–gruodžio mėn. mokymo paslaugas teikianti bendrovė patyrė 20 000 litų grynųjų nuostolių. Rengdama 20X5 m. gruodžio 31 d. finansines ataskaitas, miesto savivaldybės administracija apskaitoje registruoja investicijos vertės sumažėjimą jai tenkančia patirtų nuostolių dalimi – 6 000 litų
(20 000 x 30 proc. = 6 000) iki 44 000 litų. 6 000 litų suma registruojama nuosavybės metodo įtakos sąskaitoje.

50. Jei asocijuotojo ir viešojo sektoriaus subjekto ataskaitiniai laikotarpiai skiriasi, viešojo sektoriaus subjektas gali iš asocijuotojo subjekto reikalauti parengti kito laikotarpio finansines ataskaitas arba remtis asocijuotojo subjekto apskaitos duomenimis, apimančiais viešojo sektoriaus subjekto ataskaitinį laikotarpį.

51. Jei viešojo sektoriaus subjekto ir asocijuotojo subjekto finansinių ataskaitų ataskaitiniai laikotarpiai skiriasi, asocijuotojo subjekto finansinių ataskaitų duomenys turi būti koreguojami dėl visų per laikotarpį nuo viešojo sektoriaus subjekto iki asocijuotojo subjekto finansinių ataskaitų sudarymo dienų įvykusių reikšmingų sandorių.

52. Atskirose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose viešojo sektoriaus subjekto gautos išmokos iš asocijuotojo subjekto, pavyzdžiui, dividendai, mažina investicijos balansinę vertę, jeigu investicijos vertei nustatyti iki sprendimo mokėti dividendus priėmimo pritaikytas nuosavybės metodas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-036, 2011-01-31, Žin., 2011, Nr. 15-703 (2011-02-05), i. k. 1112050ISAK001K-036

53. Jei asocijuotasis subjektas turi neapmokėtų dividendų, tenkančių privilegijuotosioms akcijoms su kaupiamuoju dividendu, kurios priklauso kitiems investuotojams, investuotojas, apskaičiuodamas savo grynojo turto dalį, turi atsižvelgti į šių dividendų sumą, nesvarbu, ar dividendai buvo paskelbti ar ne.

Pavyzdys. Miesto savivaldybės administracija turi 40 proc. šiukšlių išvežimo paslaugas teikiančios bendrovės akcijų. Ataskaitinių metų bendrovės grynasis pelnas sudaro 100 000 litų, o 10 000 litų grynojo pelno tenka kitiems investuotojams priklausančioms privilegijuotosioms akcijoms su kaupiamuoju dividendu (privilegijuotosios akcijos su kaupiamuoju dividendu sudaro 10 proc. bendrovės įstatinio kapitalo). Neatsižvelgdama į tai, kad iki miesto savivaldybės administracijos finansinių ataskaitų sudarymo dienos šie kaupiamieji dividendai dar nėra paskelbti, miesto savivaldybės administracija apskaičiuoja jai tenkančią asocijuotosios bendrovės grynojo pelno dalį: (100 000 –10000) x 40 proc. = 36 000.

54. Tuo atveju, kai dalis asocijuotojo subjekto operacijų registruojama ne pajamų ir sąnaudų, o tiesiogiai nuosavo kapitalo (grynojo turto) sąskaitose (pavyzdžiui, ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas, valiutos perkainojimo rezervas ir pan.), viešojo sektoriaus subjektas savo atskirose finansinėse ataskaitose ir konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose (jei konsoliduotosios finansinės ataskaitos yra rengiamos) grynojo turto sąskaitose turi registruoti ir jam priklausančią asocijuotojo subjekto nuosavo kapitalo (grynojo turto) pokyčio dalį.

Pavyzdys. 20X7 m. viešojo sektoriaus subjektui priklauso 25 proc. UAB „A“. UAB „A“ 20X7 m. atliko ilgalaikio materialiojo turto perkainojimą, kuris apskaitoje buvo registruotas kaip ilgalaikio materialiojo turto ir nuosavo kapitalo padidėjimo suma – 100 000 litų. Viešojo sektoriaus subjektas 20X7 m. gruodžio 31 d. konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose rodys 25 000 litų investicijos į asocijuotąjį subjektą ir grynojo turto vertės padidėjimo sumą.

55. Viešojo sektoriaus subjektui tenkanti asocijuotojo subjekto grynojo perviršio ar deficito dalis sumažinama nerealizuotu grynuoju perviršiu arba padidinama grynuoju deficitu, susidarančiu iš ūkinių operacijų tarp viešojo sektoriaus subjekto ir asocijuotojo subjekto, atsižvelgiant į viešojo sektoriaus subjektui tenkančios asocijuotojo subjekto dalies dydį.

Pavyzdys. 20X2 metais miesto savivaldybės administracija įsigijo bendrovės akcijų, suteikiančių 25 proc. balsų visuotiniame bendrovės akcininkų susirinkime. 20X3 metais asocijuotoji bendrovė pardavė savivaldybei prekių už 40 000 litų ir iš to uždirbo 10 000 litų grynojo perviršio. 40 proc., t. y. už 16 000 litų, iš asocijuotosios bendrovės įsigytų prekių 20X3 m. gruodžio 31 d. nebuvo miesto savivaldybės administracijos sunaudota ar perparduota. Asocijuotosios bendrovės 20X3 m. grynasis perviršis (grynasis pelnas) sudarė 50 000 litų. Bendras nerealizuotasis tarpusavio sandorių grynasis perviršis sudaro 4 000 litų (10 000 x 40 proc. = 4 000), o miesto savivaldybės administracijai tenkanti dalis – 1 000 litų (4 000 x 25 proc. = 1 000). Taikant nuosavybės metodą, savivaldybės administracijos finansinėse ataskaitose yra rodoma 11 500 litų (50 000 x 25 proc. – 1 000 = 11 500) investicijų į asocijuotuosius subjektus vertės padidėjimo suma ir ta pačia suma nuosavybės metodo įtakos straipsnyje rodomos vertės padidėjimo suma.

56. Jei taikant nuosavybės metodą asocijuotojo subjekto grynųjų nuostolių dalis, tenkanti viešojo sektoriaus subjektui, viršija viešojo sektoriaus subjekto balansinę investicijų į šį subjektą vertę, viešojo sektoriaus subjektas pripažįsta nuostolių sumą, lygią savo investicijų vertei. Tokiu atveju investicijos finansinėse ataskaitose rodomos nuline verte. Tik tuomet, jei viešojo sektoriaus subjektas įsipareigoja iš dalies padengti asocijuotojo subjekto nuostolius ar prisiima kitų įsipareigojimų, o investicijų į asocijuotąjį subjektą vertė jau lygi nuliui, apskaitoje užregistruojamas įsipareigojimas. Jei įsipareigojimo padengti nuostolius ir kitų įsipareigojimų nėra, nuostoliai, viršijantys investicijų vertę, registruojami nebalansinėse sąskaitose.

57. Kai asocijuotojo subjekto veikla tampa pelninga, investuotojas pradeda rodyti jam tenkančią pelno dalį tik padengęs nebalansinėse sąskaitose užregistruotus nuostolius.

Pavyzdys. Miesto savivaldybės administracija 20X3 metais už 20 000 litų įsigijo 25 proc. transporto paslaugas teikiančios bendrovės akcijų. Pagal akcijų pirkimo sutartį savivaldybės administracija neprisiėmė jokių papildomų įsipareigojimų dengti asocijuotosios bendrovės nuostolius ir nesuteikė garantijų dėl bendrovės įsipareigojimų. Investicija buvo užregistruota apskaitoje 20 000 litų mažinant lėšas ir tą pačią sumą registruojant investicijų į asocijuotuosius subjektus sąskaitoje. Įsigijus akcijų 20X3 metais bendrovė patyrė 100 000 litų grynųjų nuostolių. Nuostolių dalis, tenkanti miesto savivaldybės administracijai, sudaro 25 000 litų (100 000 x 25 proc. = 25 000). Kadangi miesto savivaldybės administracija nėra prisiėmusi papildomų įsipareigojimų, finansinėse ataskaitose rodomos 20 000 litų finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos, o balansinė investicijų į asocijuotuosius subjektus vertė mažinama iki 0. Savivaldybės administracijai tenkanti nuostolių dalis, viršijanti pradinę investicijos vertę, t. y. 5 000 litų, yra registruojama nebalansinėse sąskaitose.

20X4 metais bendrovė uždirbo 60 000 litų grynojo perviršio. Grynojo perviršio dalis, tenkanti miesto savivaldybės administracijai, sudaro 15 000 litų (60 000 x 25 proc. = 15 000). 5 000 litų suma yra mažinami sukaupti asocijuotosios bendrovės nuostoliai nebalansinėse sąskaitose, o likusi 10 000 litų suma konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose rodoma nuosavybės metodo įtakos straipsnyje, ta pačia suma didinant investicijų į asocijuotuosius subjektus balansinę vertę.

VIII. INFORMACIJOS PATEIKIMAS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMAJAME RAŠTE

58. Informacija apie kiekvieną per ataskaitinį laikotarpį įvykusį jungimą turi būti pateikta pagal šio standarto priede nustatytą formą.

59. Viešojo sektoriaus subjektas žemesniojo lygio finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte apie asocijuotuosius subjektus teikia informaciją pagal 6-ajame VSAFAS „Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas“ ir kituose VSAFAS reikalaujamą pateikti informaciją.

60. Viešojo sektoriaus subjektas žemesniojo lygio finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte pateikia informaciją apie per ataskaitinį laikotarpį įgytą balsų skaičių subjekto dalyvių susirinkime, kuris leidžia daryti reikšmingą įtaką, apie nebalansinėse sąskaitose registruotą nepripažintą asocijuotojo subjekto nuostolių dalį (tiek ataskaitinio laikotarpio, tiek sukauptą), jei dėl sukauptų nuostolių sumos viešojo sektoriaus subjektas nustoja pripažinti investiciją į asocijuotąjį subjektą, kaip nurodyta šio standarto 56 punkte.

61. Jeigu viešojo sektoriaus subjekto finansinėse ataskaitose rodoma investicija į asocijuotąjį subjektą, nors viešojo sektoriaus subjektui priklauso nuosavybės vertybinių popierių, dalininkų įnašų, teikiančių 20 ar mažiau procentų balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, būtina nurodyti priežastis, dėl kurių šis viešojo sektoriaus subjektas laikomas asocijuotuoju.

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

62. Viešojo sektoriaus subjektas, taikydamas šį standartą pirmą kartą, investicijų į asocijuotuosius subjektus, kurios iki perėjimo prie VSAFAS dienos buvo traukiamos į viešojo sektoriaus subjekto apskaitą įsigijimo savikaina, balansines vertes perėjimo prie VSAFAS dieną prilygina asocijuotojo subjekto nuosavo kapitalo dalies, tenkančios viešojo sektoriaus subjektui, dydžiui. Tuo atveju, kai investicijų į asocijuotuosius subjektus įsigijimo savikainos negalima patikimai įvertinti arba investicijų nebuvo padaryta, šių investicijų įsigijimo savikaina yra prilyginama asocijuotojo subjekto, į kurį investuota, nuosavo kapitalo dalies, tenkančios viešojo sektoriaus subjektui, balansinei vertei perėjimo prie VSAFAS dieną. Nustatyta investicijos vertės pokyčio suma apskaitoje koreguojama investicijos vertė ir atitinkamai registruojamas vertės pokytis grynojo turto sąskaitoje, neatsižvelgiant į finansavimo šaltinį.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1K-157, 2010-05-13, Žin., 2010, Nr. 57-2823 (2010-05-18), i. k. 1102050ISAK001K-157

Jungimuose dalyvavusių / dalyvaujančių subjektų pavadinimai	Jungimo diena	Jungimo metu atsiradusio naujo subjekto veiklos pradžios diena apskaitoje	Įsigytų nuosavybės vertybinių popierių suteikiama balsų dalis*	Subjekto įsigijimo savikaina*	Investuotojui tenkančios įsigytojo subjekto grynojo turto dalies tikroji vertė įsigijimo dieną*
1	2	3	4	5	6