Suvestinė redakcija nuo 2015-03-17

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 98-3803, i. k. 1082050ISAK001K-252

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS 18-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO

 

2008 m. rugpjūčio 21 d. Nr. 1K-252

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi:

Preambulės pakeitimai:

Nr. 1K-091, 2015-03-05, paskelbta TAR 2015-03-16, i. k. 2015-03864

 

1. Tvirtinu 18-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“ (pridedama).

2. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2010 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių laikotarpių finansinių ataskaitų rinkinį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-444, 2008-12-18, Žin., 2008, Nr. 147-5920 (2008-12-23), i. k. 1082050ISAK001K-444

 

 

 

 

FINANSŲ MINISTRAS                                                                       RIMANTAS ŠADŽIUS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos finansų ministro

2008 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1K-252

(2010 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. 1K-225 redakcija)

 

18-ASIS VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS „ATIDĖJINIAI, NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI, NEAPIBRĖŽTASIS TURTAS IR POATASKAITINIAI ĮVYKIAI“

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. 18-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“ (toliau – šis standartas) nustato atidėjinių, neapibrėžtųjų įsipareigojimų, neapibrėžtojo turto ir poataskaitinių įvykių pripažinimo, įvertinimo, registravimo apskaitoje ir pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimus.

2. Šis standartas vienodai taikomas ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam atskirų finansinių ataskaitų rinkinį, ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.

3. Šis standartas taikomas:

3.1. visiems atidėjiniams, neapibrėžtiesiems įsipareigojimams, neapibrėžtajam turtui, išskyrus šio standarto 4 punkte nurodytus atvejus;

3.2. darbuotojų, kai su jais nutraukiamos darbo sutartys dėl subjekto restruktūrizavimo, išmokoms;

3.3. poataskaitiniams įvykiams, t. y. nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos iki paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų pateikimo dienos.

4. Šis standartas netaikomas atidėjiniams, neapibrėžtiesiems įsipareigojimams, neapibrėžtajam turtui, atsirandantiems:

4.1. dėl viešojo sektoriaus subjekto teikiamos socialinės naudos, už kurią šis viešojo sektoriaus subjektas tiesiogiai iš socialinės naudos gavėjo negauna atlygio, apytikriai lygaus suteiktos naudos vertei;

4.2. iš finansinių priemonių, apskaitoje registruojamų ir finansinėse ataskaitose rodomų tikrąja verte;

4.3. iš tebevykdomų nenuostolingų sutarčių;

4.4. dėl įvykių ir aplinkybių, nagrinėjamų kitame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte (toliau – VSAFAS);

4.5. iš finansinių priemonių, kurios registruojamos apskaitoje kita verte negu tikroji vertė.

5. Šis standartas nei draudžia, nei reikalauja kapitalizuoti išlaidas, pripažįstamas sudarius atidėjinį. Kurios išlaidos pripažįstamos turtu, o kurios rodomos kaip sąnaudos, aprašyta kituose VSAFAS.

6. Šiame standarte vartojamos sąvokos:

Įpareigojamasis įvykis – įvykis, dėl kurio atsiranda teisinė prievolė arba viešojo sektoriaus subjekto neatšaukiamasis pasižadėjimas ir nėra jokio kito pasirinkimo, kaip tik įvykdyti tą prievolę ar pasižadėjimą. Buvusysis įvykis, darantis poveikį dabartiniam įsipareigojimui, taip pat yra įpareigojamasis įvykis.

Koreguojantysis poataskaitinis įvykis poataskaitinis įvykis, padaręs reikšmingą poveikį ataskaitinio laikotarpio viešojo sektoriaus subjekto finansinei būklei, veiklos rezultatams ir pinigų srautams, ir dėl šio poveikio finansinės ataskaitos turi būti koreguojamos.

Nekoreguojantysis poataskaitinis įvykis – poataskaitinis įvykis, nepadaręs reikšmingo poveikio ataskaitinio laikotarpio viešojo sektoriaus subjekto finansinei būklei, veiklos rezultatams ir pinigų srautams, dėl kurio finansinės ataskaitos nekoreguojamos.

Nuostolinga sutartis – sutartis, pagal kurią neišvengiamos sutartyje numatytų įsipareigojimų įvykdymo išlaidos viršija pagal tą sutartį numatomą gauti ekonominę naudą ar paslaugų vertę.

Patikimas įvertinimas – įvertinimas, remiantis teisinga ir pagrįsta informacija.

Poataskaitinis įvykis – įvykis per laikotarpį nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos iki finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo dienos.

Viešojo sektoriaus subjekto neapibrėžtasis būsimasis įvykis – įvykis, kurį viešojo sektoriaus subjektas tikisi įvyksiant, bet jis gali neįvykti pasikeitus aplinkybėms.

Viešojo sektoriaus subjekto neapibrėžtasis įsipareigojimas – dėl praėjusių ataskaitinių laikotarpių įvykių galintis atsirasti įsipareigojimas, kurio buvimą ar nebuvimą patvirtina vienas ar daugiau viešojo sektoriaus subjekto nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtųjų būsimųjų įvykių, arba dėl buvusiųjų įvykių atsiradęs dabartinis įsipareigojimas, kuris apskaitoje nepripažįstamas, nes nėra tikimybės, kad jį reikės dengti turtu arba jo suma negali būti patikimai nustatyta.

Viešojo sektoriaus subjekto neapibrėžtasis turtas – dėl buvusiųjų įvykių galintis atsirasti turtas, kurio buvimas bus patvirtintas tiktai įvykus vienam ar daugiau viešojo sektoriaus subjekto nevisiškai kontroliuojamų neapibrėžtųjų būsimųjų įvykių arba jiems neįvykus.

Viešojo sektoriaus subjekto neatšaukiamasis pasižadėjimas – dėl viešojo sektoriaus subjekto veiksmų atsirandantis privalomas vykdyti pasižadėjimas. Pasižadėjimas laikomas neatšaukiamuoju, kai kiti subjektai remdamiesi praeities praktika, paskelbta tvarka ar pakankamai tiksliai suformuluotais teiginiais tikisi, kad viešojo sektoriaus subjektas prisiims tam tikrus įsipareigojimus jiems, ir viešojo sektoriaus subjektas paskatina kitus subjektus tikėti, kad jis juos vykdys.

Viešojo sektoriaus subjekto restruktūrizavimas – planingas ir kontroliuojamas viešojo sektoriaus subjekto veiklos masto arba būdo keitimas.

7. Kitos šiame standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme ir kituose VSAFAS.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-091, 2015-03-05, paskelbta TAR 2015-03-16, i. k. 2015-03864

 

II. ATIDĖJINIŲ PRIPAŽINIMAS IR ĮVERTINIMAS

 

8. Atidėjinys (atidėjinio sąvoka apibrėžta 2-ajame VSAFAS „Finansinės būklės ataskaita“) pripažįstamas ir apskaitoje registruojamas, kai atitinka visus šiuos pripažinimo kriterijus:

8.1. viešojo sektoriaus subjektas turi įsipareigojimą (teisinę prievolę arba neatšaukiamąjį pasižadėjimą) dėl buvusiojo įvykio (detaliau paaiškinta šio standarto 9–12 punktuose);

8.2. tikimybė, kad įsipareigojimą reikės padengti turtu, yra didesnė už tikimybę, kad nereikės (detaliau paaiškinta šio standarto 13–16 punktuose);

8.3. įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

9. Viešojo sektoriaus subjekto įsipareigojimas konstatuojamas, jeigu paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną yra pakankamai įrodymų, kad įsipareigojimo (dėl buvusiųjų įvykių) atsiradimo tikimybė yra didesnė negu nebuvimo.

Pavyzdys. Kai viešojo sektoriaus subjektui yra pateiktas ieškinys dėl padarytos turtinės ir (arba) neturtinės žalos, turi būti atsižvelgta į ieškovo ir atsakovo pateiktų įrodymų svarbą, ekspertų nuomonę dėl bylos baigties, teisinius precedentus, kitų panašių bylų baigtis ir pan.

10. Atidėjiniais pripažįstami tik tie įsipareigojimai, kurie susiję su buvusiaisiais įvykiais. Atidėjiniai būsimiems veiklos, susijusios su turto naudojimu, nuostoliams ar išlaidoms padengti nepripažįstami, kadangi neatitinka šio standarto 8 punkte nurodytų atidėjinių pripažinimo kriterijų. Jei yra požymių, kad bus patiriama atitinkamos veiklos nuostolių, viešojo sektoriaus subjektas turi nustatyti poreikį skaičiuoti turto nuvertėjimą pagal 22-ojo VSAFAS „Turto nuvertėjimas“ reikalavimus.

11. Viešojo sektoriaus subjektas atidėjiniais pripažįsta tik tokius įsipareigojimus dėl buvusiųjų įpareigojamųjų įvykių:

11.1. kurie nedaro poveikio ir neleidžia viešojo sektoriaus subjektui keisti būsimos veiklos ir

11.2. kai būsimos išlaidos yra neišvengiamos nepriklausomai nuo viešojo sektoriaus subjekto veiksmų ateityje.

1 pavyzdys. Kai viešojo sektoriaus subjektas gali išvengti būsimų išlaidų savo veiksmais ateityje, pavyzdžiui, pakeisdamas veiklos metodus, jam neatsiranda įsipareigojimas ir atidėjinys nepripažįstamas. Taip pat ir sprendimai pirkti turtą ar daryti kitokias išlaidas ateityje yra įvykiai, susiję su būsimaisiais įsipareigojimais, todėl jie atidėjiniais nepripažįstami.

2 pavyzdys. Atidėjiniais pripažįstamos būsimos išlaidos, susijusios su žalos gamtai atlyginimu dėl praeityje įvykusio tam tikro įvykio, tačiau atidėjiniais nepripažįstamos būsimos išlaidos, susijusios su valymo įrenginių statyba, kuri ateityje leistų pagerinti nutekamųjų vandenų kokybę. Pastaruoju atveju būsimos išlaidos yra susijusios su viešojo sektoriaus subjekto galimybe ateityje rinktis technologijas, mažiau teršiančias aplinką.

3 pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas, statydamas branduolinės energijos arba panašų objektą, iš karto įsipareigoja veiklos pabaigoje jį likviduoti, todėl registruoja apskaitoje atidėjinį, susijusį su tokio objekto likvidavimu, nes privalo likviduoti tokius objektus pagal nustatytus reikalavimus ir neturi pasirinkimo galimybės. Būsimos likvidavimo darbų išlaidos apskaitoje registruojamos pagal 12-ojo VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ reikalavimus, t. y. registruojamas atidėjinys ir tokia pat suma didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikaina.

4 pavyzdys. Buvusiaisiais įvykiais, dėl kurių gali atsirasti įsipareigojimas kaip teisinė prievolė, gali būti laikomas teisės aktų priėmimas, sutarčių sudarymas, teismo sprendimų priėmimas. Buvusiaisiais įvykiais, dėl kurių gali atsirasti įsipareigojimas kaip neatšaukiamasis pasižadėjimas, gali būti laikoma ankstesnė viešojo sektoriaus subjekto veikla, rodanti, kad duotais tokio pat pobūdžio pažadais arba viešai paskelbtais įsipareigojimais kiti subjektai gali pagrįstai tikėti, nes jie vykdomi. Atidėjiniais pripažįstama ir, pavyzdžiui, mokėtinų baudų arba padarytos žalos aplinkai kompensavimo išlaidų suma, apskaičiuota per laikotarpį padarytai žalai atlyginti. Nepaisant būsimų viešojo sektoriaus subjekto veiksmų, išlaidos bus padarytos, nes dažniausiai teisės aktais baudos ar žalos kompensavimo išlaidos būna nustatytos kiekvieną laikotarpį daromai žalai atlyginti. Pavyzdžiui, visa naftos gavybos įmonės arba branduolinės jėgainės uždarymo išlaidų suma pripažįstama atidėjiniu tą laikotarpį, kai viešojo sektoriaus subjektui nustatoma prievolė teisės aktais ateityje tokią veiklą nutraukti savo jėgomis arba kai viešojo sektoriaus subjektas arba jį kontroliuojantis viešojo sektoriaus subjektas viešai paskelbia apie tokį savo ketinimą.

12. Įvykis nėra įpareigojamasis, jei dėl jo paties įsipareigojimas viešojo sektoriaus subjektui neatsiranda iš karto, neatsižvelgiant į tai, kad toks įvykis gali sudaryti sąlygas įsipareigojimui atsirasti vėliau dėl teisės aktų pakeitimų arba dėl viešojo sektoriaus subjekto veiksmų (pavyzdžiui, viešai pasižadėjus apmokėti padarytą žalą). Įsipareigojimas viešojo sektoriaus subjektui atsiranda tik pakeitus arba priėmus naujus teisės aktus.

Pavyzdys. Padaręs žalą aplinkai, viešojo sektoriaus subjektas gali neturėti jokio įsipareigojimo pašalinti padarinius, jeigu nėra įpareigojančio teisės akto ar paties subjekto neatšaukiamojo pasižadėjimo. Žalos padarymas tampa įpareigojamuoju įvykiu, kai teisės aktas reikalauja ją atlyginti arba kai viešojo sektoriaus subjektas viešai prisiima atsakomybę atlyginti žalą duodamas neatšaukiamąjį pasižadėjimą.

13. Atidėjiniai pripažįstami tik tuomet, kai yra žinoma arba pagrįstai tikėtina, kad teisinę prievolę arba neatšaukiamąjį pasižadėjimą reikės padengti turtu. Jeigu yra mažai tikėtina, kad turtą reikės naudoti šiam tikslui, pripažįstami ne atidėjiniai, o neapibrėžtieji įsipareigojimai, kurie neregistruojami apskaitoje ir nerodomi finansinės būklės ataskaitoje, o informacija apie juos pateikiama viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas).

Pavyzdys. 20X1 m. viešojo sektoriaus subjektas suteikė įmonei A, kurios finansinė būklė tuo metu buvo gera, 100 000 eurų banko paskolos garantiją. Kadangi 20X1 m. gruodžio 31 d. ir 20X2 m. gruodžio 31 d. tikimybė, kad šį sutartinį įsipareigojimą dėl garantijos suteikimo reikės padengti viešojo sektoriaus subjekto turtu, buvo maža, įmonės A finansinė būklė buvo gera ir ji buvo pajėgi grąžinti banko paskolą, atidėjinys nepripažįstamas. Viešojo sektoriaus subjekto 20X1 ir 20X2 m. aiškinamuosiuose raštuose garantinis įsipareigojimas rodomas kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas. 20X3 m. įmonės A finansinė padėtis labai pablogėjo ir 20X3 m. liepos 31 d. ji pranešė apie tai garantiją suteikusiam viešojo sektoriaus subjektui. 20X3 m. gruodžio 31 d. pagrįstai tikėtina, kad viešojo sektoriaus subjektui reikės naudoti turtą sutartiniam įsipareigojimui padengti. Todėl 20X3 m. gruodžio 31 d. viešojo sektoriaus subjektas turi pripažinti atidėjinį dėl suteiktos garantijos, kurio suma lygi įsipareigojimo padengimo sumai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-091, 2015-03-05, paskelbta TAR 2015-03-16, i. k. 2015-03864

 

14. Jei yra keletas panašių buvusiųjų įpareigojamųjų įvykių, kurių būsimoms išlaidoms skirta suma vieno tokio įvykio išlaidoms padengti yra nereikšminga, nustatant būsimų išlaidų įsipareigojimams padengti sumą atsižvelgiama į visus įpareigojamuosius įvykius (o ne į vieną atskirą įvykį).

Pavyzdys. Atidėjinys, susijęs su viešojo sektoriaus subjekto mokamomis kompensacijomis asmenims, nukentėjusiems nuo netinkamo gydymo, gali būti vertinamas atsižvelgiant į visą kompensacijoms dėl visų tokių įvykių reikalingą sumą, o ne į atskiros kompensacijos vienam asmeniui sumą.

15. Kai viešojo sektoriaus subjektas solidariai su trečiosiomis šalimis yra atsakingas už įsipareigojimo įvykdymą, įsipareigojimo dalies, kuri tenka trečiosioms šalims, suma nėra pripažįstama atidėjiniu, o yra pateikiama aiškinamajame rašte kaip neapibrėžtasis įsipareigojimas, kaip nurodyta šio standarto 38 punkte.

Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas kartu su įmone A yra įsipareigoję pabaigę naudoti turtą aplinkai padarytai žalai likviduoti. Sutartyje nustatyta, kad viešojo sektoriaus subjektas padengs 40 proc. žalos likvidavimo sąnaudų, o įmonė A – 60 proc. Vertinama, kad bendros žalos likvidavimo sąnaudos sudarys 800 000 eurų. Todėl viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje registruojamas 320 000 eurų (800 000 x 40 proc. = 320 000) atidėjinys ir aiškinamajame rašte rodomas 480 000 eurų neapibrėžtasis įsipareigojimas likviduoti žalą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-091, 2015-03-05, paskelbta TAR 2015-03-16, i. k. 2015-03864

 

16. Esant solidariajai atsakomybei, atsiradus pagrįstai tikimybei, kad viešojo sektoriaus subjektas liks vienintelis atsakingas už viso įsipareigojimo vykdymą, nes kitos sutarties šalys neįvykdys savo įsipareigojimų, viešojo sektoriaus subjektas turi pripažinti atidėjinį dėl visos įsipareigojimo sumos.

Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas yra įsipareigojęs padengti 40 proc., o įmonė A – 60 proc. žalos aplinkai likvidavimo sąnaudų baigę naudoti turtą. Pagal sutartį, jeigu įmonė neapmokės 60 proc. žalos aplinkai likvidavimo sąnaudų, šias sąnaudas turės apmokėti viešojo sektoriaus subjektas. Jiems baigus naudoti turtą įmonei A buvo pradėta bankroto procedūra ir tikimybė, kad įmonė apmokės savo dalį, yra pagrįstai maža. Šiuo atveju viešojo sektoriaus subjektas turi pripažinti atidėjinį dėl visos žalos aplinkai likvidavimo sąnaudų sumos.

17. Atidėjinių, neapibrėžtojo turto ir neapibrėžtųjų įsipareigojimų atskyrimo schema pateikiama šio standarto 1 ir 2 prieduose.

18. Atidėjiniai dėl restruktūrizavimo (įskaitant veikos nutraukimą) gali būti pripažinti ir registruojami apskaitoje, jeigu jie atitinka šio standarto 8 punkte nurodytus atidėjinių pripažinimo kriterijus ir yra įsipareigojimas atlikti restruktūrizavimą pagal šio standarto 19 punkto reikalavimus. Įvykių, priskirtinų prie restruktūrizavimo, pavyzdžiai:

18.1. veiklos perleidimas arba baigimas;

18.2. padalinio uždarymas arba veiklos baigimas tam tikroje teritorijoje;

18.3. veiklos perkėlimas iš vieno regiono į kitą;

18.4. valdymo struktūros pokyčiai, pavyzdžiui, administracinės tarnybos panaikinimas;

18.5. esminis reorganizavimas, keičiant viešojo sektoriaus subjekto veiklos pobūdį ir kryptį.

19. Teisinė prievolė ar neatšaukiamasis pasižadėjimas atlikti restruktūrizavimą atsiranda tik tada, kai:

19.1. yra priimtas sprendimas atlikti restruktūrizavimą;

19.2. viešojo sektoriaus subjektas turi patvirtintą detalų restruktūrizavimo planą, kuriame turi būti nurodyta:

19.2.1. kas restruktūrizuojama: viešojo sektoriaus subjekto veikla ar jis pats;

19.2.2. vieta, iš kurios iškeliama ir (arba) į kurią perkeliama veikla, naujai kuriamų ir (arba) panaikinamų padalinių (vienetų) funkcijos ir apytikslis darbuotojų, kurie gaus kompensacijas, nutraukus tarnybą dėl restruktūrizavimo, skaičius;

19.2.3. numatomos padaryti restruktūrizavimo išlaidos;

19.2.4. kada restruktūrizavimas bus įgyvendintas.

19.3. viešojo sektoriaus subjektas pradėjo vykdyti restruktūrizavimą arba yra paskelbęs restruktūrizavimo planą suinteresuotoms šalims.

20. Nuostolingos sutartys laikomos dabartiniu įsipareigojimu (atėmus susigrąžintiną sumą), kuris pripažįstamas atidėjiniu pagal šio standarto 21 punktą. Neišvengiamas sutartinių įsipareigojimų vykdymo išlaidas sudaro mažiausios išlaidos, atsirandančios vykdant sutartį, atėmus gautiną kompensacijos sumą ir pridėjus baudas, skiriamas už sutarties nevykdymą. Jeigu sutartis gali būti nutraukta nemokant atlygio kitai šaliai, įsipareigojimo nėra, todėl ir atidėjinys nepripažįstamas ir neregistruojamas apskaitoje.

21. Kai dėl įvykių sutartis tampa nuostolinga, pradedamas taikyti šis standartas ir atsiranda įsipareigojimas, kuris, atėmus susigrąžintiną sumą, yra pripažįstamas atidėjiniu.

Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas yra sudaręs 3 metų nuomos sutartį, kurios neturi galimybės nutraukti. Praėjus 6 mėn. subjektas nusprendžia perkelti savo būstinę į kitas patalpas po 18 mėn. (t. y. praėjus 2 metams nuo sutarties galiojimo pradžios), tačiau už likusius 12 mėn. privalės mokėti nuomos mokestį ir neturi jokių galimybių panaudoti šias patalpas kitai veiklai. Tokiu atveju subjektas po 6 mėn. iš karto pripažįsta atidėjinį, lygų 12 mėn. nuomos sumai (tam laikotarpiui, kuriuo nesinaudos patalpomis, tačiau turės sumokėti nuomą), o likusius 18 mėn., kaip įprasta, pripažįsta nuomos sąnaudas. Per paskutinius 12 mėn. pripažintas atidėjinys, lygus 12 mėn. nuomos sumai, yra pergrupuojamas į įsipareigojimus patalpų nuomotojui ir šis įsipareigojimas yra mažinamas viešojo sektoriaus subjekto sumokėta pinigų suma patalpų nuomotojui.

22. Atidėjiniai dėl turto nuvertėjimo nepripažįstami, kadangi turto nuvertėjimo nuostoliai neatitinka atidėjinių pripažinimo kriterijų, nustatytų šio standarto 8 punkte. Prieš pripažindamas ir vertindamas atskirą atidėjinį dėl nuostolingos sutarties, viešojo sektoriaus subjektas pripažįsta bet kokio tai sutarčiai vykdyti skirto turto nuvertėjimą pagal 22-ojo VSAFAS „Turto nuvertėjimas“ reikalavimus.

23. Pripažįstama atidėjinio suma turėtų būti labiausiai tikėtina dabartiniam įsipareigojimui padengti reikalingų išlaidų suma paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną. Atidėjinio sumos dydis gali būti nustatomas remiantis panašios veiklos patirtimi, pasirašytomis sutartimis, priimtais teisės aktais, ekspertų išvadomis, poataskaitiniais įvykiais ir panašiai. Atsižvelgdamas į surinktą informaciją, atidėjinio sumai nustatyti viešojo sektoriaus subjektas turi įvertinti, kiek kainuotų padengti esamus įsipareigojimus paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, ir apskaičiuoti dabartinę jų vertę. Vertinant atidėjinių sumos dydį, būtina vadovautis atsargumo principu ir atsižvelgti į rizikos veiksnius. Atidėjinių sumos negali būti nepagrįstai padidintos.

24. Metodą atidėjinio sumos dydžiui nustatyti viešojo sektoriaus subjektas pasirenka pagal aplinkybes. Galimi tokie atidėjinio sumos dydžio įvertinimo metodai:

24.1. individualus. Šis metodas turi būti taikomas, jei vertinamas vienas įpareigojamasis įvykis, kai turi būti nustatoma atskirai kiekvieno įpareigojamojo įvykio atidėjinio suma. Šis metodas taip pat gali būti taikomas, kai dabartinis įsipareigojimas atsiranda dėl keleto panašių įpareigojamųjų įvykių ir kai viešojo sektoriaus subjektas turi pakankamai informacijos apie kiekvieną iš jų;

24.2. statistinis. Šis metodas gali būti taikomas, kai dabartinis įsipareigojimas atsiranda dėl daugybės panašių įpareigojamųjų įvykių, kai atidėjinio suma nustatoma atsižvelgiant į visus įpareigojamųjų įvykių galimus rezultatus ir jų tikimybę. Šis įvertinimo metodas dar gali būti vadinamas tikėtinosios vertės metodu. Taikant šį metodą, atidėjinio suma skirsis priklausomai nuo įvertintos rezultatų tikimybės. Kai rezultatų yra daug ir kiekvienas jų yra tiek pat tikėtinas kaip ir kitas, naudojamas vidutinis rezultatas.

Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas (institutas) tiekia diagnostinių tyrimų įrangą sveikatos priežiūros įstaigoms. Įranga tiekiama su garantija, pagal kurią visas įstaigų išlaidas, susijusias su defektų šalinimu per pirmuosius šešis mėnesius nuo įsigijimo dienos, padengia įrangos tiekėjas – institutas. Jei aptikti visos įrangos defektai yra nedideli, jų pašalinimo išlaidos sudarys 1 000 000 eurų. Jei aptikti visos įrangos defektai yra dideli, jų pašalinimo išlaidos sudarys 4 000 000 eurų. Remiantis praeities duomenimis ir laukiamais rezultatais ateityje, manoma, kad per pirmuosius šešis mėnesius 75 proc. įrenginių neturės jokių defektų, 20 proc. turės mažus defektus ir 5 proc. turės didelius defektus. Atsižvelgdamas į tai, institutas turėtų registruoti atidėjinį, lygų bendrai išmokų pagal garantinius įsipareigojimus (tikėtinų defektų pašalinimo išlaidų) sumai:

(75    proc. x 0) + (20 proc. x 1 000 000) + (5 proc. x 4 000 000) = 400 000 eurų;

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-091, 2015-03-05, paskelbta TAR 2015-03-16, i. k. 2015-03864

 

24.3. kiti netiesioginiai (aktuariniai) metodai gali būti taikomi tuo atveju, kai dabartinis įsipareigojimas atsiranda dėl daugybės panašių įpareigojamųjų įvykių ir jei informacijos apie rezultatų tikimybes nepakanka.

25. Kadangi atidėjinių įvertinimas yra susijęs su netiesioginių apskaičiavimo metodų taikymu, turi būti atsižvelgta į įpareigojamųjų įvykių riziką ir neapibrėžtumą. Nors, vadovaujantis atsargumo principu, turtas ir pajamos negali būti nepagrįstai padidinti, o įsipareigojimai ir sąnaudos – nepagrįstai sumažinti, atidėjiniai negali būti registruojami apskaitoje, jei būsimų išlaidų tikimybė yra maža; be to, registruojamo atidėjinio suma neturi būti didesnė nei numatoma būsimų išlaidų suma.

26. Viešojo sektoriaus subjektas turi turėti pakankamai įrodymų, kad atidėjinių sumą galima patikimai įvertinti. Jei atidėjinių sumos patikimai įvertinti negalima, atidėjiniai nepripažįstami. Tokie įsipareigojimai laikomi neapibrėžtaisiais ir finansinės būklės ataskaitoje nerodomi, o informacija apie juos pateikiama aiškinamajame rašte.

27. Paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną atidėjiniai turi būti peržiūrimi ir jų vertė koreguojama, atsižvelgiant į naujus įvykius ir aplinkybes. Jei paaiškėja, kad įsipareigojimų turtu dengti nereikės ar atidėjinio suma sumažėjo, atidėjiniai turi būti panaikinami arba sumažinami, mažinant finansinės būklės ataskaitos straipsnių „Ilgalaikiai atidėjiniai“ arba „Ilgalaikių atidėjinių einamųjų metų dalis ir trumpalaikiai atidėjiniai“ sumas.

28. Ilgalaikiai atidėjiniai turi būti diskontuojami iki dabartinės jų vertės. Diskonto norma turėtų rodyti dabartinės pinigų vertės ir įsipareigojimui būdingos rizikos rinkos įvertinimą. Kai atidėjinys diskontuojamas kelerius metus, jo dabartinė vertė didės kiekvienais metais, artėjant atidėjinio panaudojimo laikui. Toks atidėjinio vertės padidėjimas pripažįstamas finansinės ir investicinės veiklos palūkanų sąnaudomis.

Pavyzdys. 20X2 m. viešojo sektoriaus subjektas pradėjo naudoti turtą ir 20X4 m. pabaigoje privalės likviduoti žalą gamtai dėl šio turto naudojimo. Žalos likvidavimo išlaidos sudarys 100 000 eurų. Rinkoje vyraujanti 3 metų trukmės paskolų palūkanų norma – 5 proc. Rengiant 20X2 m. finansines ataskaitas, atidėjinys teritorijos žalai likviduoti apskaičiuojamas taip:

Dabartinė numatomų išlaidų vertė 20X4 m. = 100 000 eurų / (1 + 0,05)2 = 90 702,95 euro.

Apskaičiuota suma, t. y. 90 702,95 euro, pripažįstama atidėjiniu 20X2 m. finansinės būklės ataskaitoje. Ta pati suma pripažįstama pagrindinės veiklos sąnaudomis veiklos rezultatų ataskaitos „Atidėjinių ir nuvertėjimo“ straipsnyje.

Rengiant 20X3 m. finansines ataskaitas atidėjinys žalai likviduoti perskaičiuojamas:

Dabartinė numatomų išlaidų vertė 20X2 m. = 10 000 eurų / (1 + 0,05) = 95 238,10 euro.

20X3 m. atidėjinio suma padidėjo 4 535,15 euro – rengiant 20X3 m. finansinių ataskaitų rinkinį šia suma yra didinama atidėjinio suma ir pripažįstamos palūkanų sąnaudos.

20X4 m. atidėjinio suma sutampa su mokėjimų už žalos likvidavimą suma ir yra 100 000 eurų. Taigi 20X4 m. pripažįstama (100 000 – 95 238,10) = 4 761,90 euro palūkanų sąnaudų ir šia suma didinama atidėjinio suma. Sumokėjus už žalos likvidavimą 100 000 eurų, mažinama atidėjinio suma ir pinigų suma.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-091, 2015-03-05, paskelbta TAR 2015-03-16, i. k. 2015-03864

 

29. Nustatant atidėjinių sumos dydį, būtina atsižvelgti ir į teisės aktų, ir į būsimųjų įvykių įtaką atidėjinio sumai.

Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas įdiegė naują technologiją, kurią taikant ateityje sumažės viešojo sektoriaus subjekto žalos aplinkai likvidavimo išlaidos. Tokiu atveju atidėjinio suma mažinama, atsižvelgiant į sumažėsiančias žalos likvidavimo išlaidas.

30. Registruojamo atidėjinio suma neturi būti mažinama dėl galimo turto pardavimo pelno, nors užregistruotas atidėjinys ir yra tiesiogiai susijęs su numatomu parduoti turtu.

31. Atidėjinį restruktūrizavimui atlikti turėtų sudaryti tik tiesioginės išlaidos, atsirandančios dėl restruktūrizavimo, kurios:

31.1. neišvengiamai padaromos atliekant restruktūrizavimą;

31.2. yra nesusijusios su tebevykdoma viešojo sektoriaus subjekto veikla.

Pavyzdys. Jeigu dėl restruktūrizavimo numatoma atleisti dalį darbuotojų ir jiems išmokėti išeitines išmokas, turi būti sudaromas atidėjinys šioms išmokoms. Tačiau atidėjinys nesudaromas viešojo sektoriaus subjekto vadovybės, kuri liks ir atlikus restruktūrizavimą, darbo užmokesčiui atliekant restruktūrizavimą, kadangi šios sąnaudos yra susijusios su nuolat vykdoma subjekto veikla.

32. Prie restruktūrizavimui atlikti skirto atidėjinio nepriskiriamos nuolatinio personalo perkvalifikavimo, rinkodaros arba investicijų į naujas sistemas išlaidos, nuostoliai dėl numatomo turto perleidimo. Nustatant atidėjinį restruktūrizavimui atlikti, neatsižvelgiama į pelną iš tikėtino turto perleidimo, net jei turto perleidimas numatomas kaip restruktūrizavimo dalis.

 

III. IŠLAIDŲ ATIDĖJINIAMS PADENGTI KOMPENSAVIMAS

 

33. Kai tikėtina, kad atidėjiniui padengti reikalingas išlaidas arba jų dalį apmokės kita šalis, gautina kompensacija turi būti pripažįstama tik tada, kai yra pakankamai įrodymų, kad ši kompensacija bus gauta. Gautina kompensacija turėtų būti registruojama kaip atskiras turtas ir kartu turi būti mažinamos atidėjinių sąnaudos veiklos rezultatų ataskaitoje. Pripažinta ir apskaitoje registruota kompensacijos suma neturi viršyti atidėjinio sumos.

Pavyzdys. Ligoninė yra apdraudusi savo civilinę atsakomybę. Įvykus draudžiamajam įvykiui ligoninė išmoka kompensacijas nukentėjusiesiems dėl savo darbuotojų padarytų klaidų. Draudimo įmonė, atlikusi tyrimą, kompensuoja ligoninei visą išmokų nukentėjusiesiems sumą. Nustatyta, kad dėl ataskaitiniu laikotarpiu darbuotojų padarytų klaidų kitą ataskaitinį laikotarpį reikės išmokėti 100 000 eurų kompensacijų. Ligoninė, sudarydama finansinių ataskaitų rinkinį, pripažįsta 100 000 eurų atidėjinį ir tokias pat atidėjinių sąnaudas. Iš draudimo įmonės gautina suma pripažįstama tik tuomet, kai tiksliai žinoma, kad išmokos bus kompensuojamos, ir kompensacijų sumą galima patikimai nustatyti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1K-091, 2015-03-05, paskelbta TAR 2015-03-16, i. k. 2015-03864

 

34. Jeigu atidėjinio sąnaudos ir atitinkamų išlaidų kompensacijos sumos registruojamos tą patį ataskaitinį laikotarpį, tuomet veiklos rezultatų ataskaitoje rodomas tik atidėjinio sąnaudų ir atitinkamų išlaidų kompensacijos sumos skirtumas.

 

IV. ATIDĖJINIŲ NAUDOJIMAS

 

35. Atidėjinys gali būti naudojamas tik tam tikslui, kuriam buvo sudarytas.

36. Atidėjinių naudojimas, apmokant įsipareigojimą, finansinės būklės ataskaitoje rodomas mažinant įsipareigojimui apmokėti sunaudotą turtą ir mažinant atidėjinių sumą. Jei atidėjinys buvo suformuotas dėl didesnės sumos negu vėliau atliktas mokėjimas, likusi atidėjinio suma naikinama tą laikotarpį, kai tiksliai žinoma mokėjimo suma. Jei atidėjinys buvo suformuotas dėl mažesnės sumos negu atliktas mokėjimas, atidėjinio ir mokėjimo sumos skirtumas pripažįstamas to laikotarpio, kurį sužinota tiksli mokėjimo suma, sąnaudomis.

 

V. NEAPIBRĖŽTIEJI ĮSIPAREIGOJIMAI

 

37. Viešojo sektoriaus subjektas informaciją apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus pateikia aiškinamajame rašte pagal šio standarto 56 punkto reikalavimus, išskyrus atvejį, kai turto panaudojimo tikimybė neapibrėžtajam įsipareigojimui padengti būtų maža, šiuo atveju informacija aiškinamajame rašte neteikiama. Viešojo sektoriaus subjektas kaupia informaciją apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus nebalansinėse sąskaitose.

38. Jei viešojo sektoriaus subjektas yra sudaręs sutartį, pagal kurią jis su kitais subjektais yra solidariai atsakingas už įsipareigojimo vykdymą, tokio įsipareigojimo vykdymo i