Suvestinė redakcija nuo 2013-03-01 iki 2013-04-30

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 88-3550, i. k. 1082213ISAK002B-290

VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS
PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS VIRŠININKO

ĮSAKYMAS

DĖL TECHNINIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR JŲ PRIEKABŲ REIKALAVIMŲ

2008 m. liepos 29 d. Nr. 2B-290

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) 10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 3-13 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2008, Nr. 26-946, Nr. 27; 2009, Nr. 76-3150) 1.2.2 punktu bei įgyvendindamas 2010 m. liepos 5 d. Komisijos direktyvą 2010/48/ES, kuria prie technikos pažangos pritaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (OL 2010 L 173, p. 47):

Preambulės pakeitimai:

Nr. 2B-251, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 77-3792 (2011-06-28), i. k. 1112213ISAK002B-251

Nr. 2B-14, 2012-01-09, Žin., 2012, Nr. 7-257 (2012-01-12), i. k. 1122213ISAK0002B-14

1. Tvirtinu Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus (pridedama).

2. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d.

3. Įsakymą nustatyta tvarka skelbti „Valstybės žiniose“ ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos interneto svetainėje.

INSPEKCIJOS VIRŠININKAS                                                  VIDMANTAS ŽUKAUSKAS

PATVIRTINTA

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290

(Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 2B-14

redakcija)

TECHNINIAI MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR JŲ PRIEKABŲ REIKALAVIMAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Techniniais motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais (toliau – Techniniai reikalavimai) nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės ir jų priekabos (toliau – transporto priemonės). Techniniai reikalavimai taip pat nustato techninės apžiūros metu tikrinamas pozicijas, tikrinimo būdus, trūkumus ir jų įvertinimo kriterijus.

2. Transporto priemonės konstrukcija ir eksploatacijos savybės turi atitikti transporto priemonės pirmosios registracijos ar eksploatacijos pradžios, jei pirmosios registracijos data nežinoma, metu galiojusiuose transporto priemonės patvirtinimo (tipo patvirtinimo) teisės aktuose (Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo atlikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3-169 (Žin., 2009, Nr. 49-1997), atskirosiose Europos Sąjungos (ES) direktyvose ir (ar) atitinkamose Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklėse) nustatytus reikalavimus. Jei paminėti reikalavimai negali būti taikomi, transporto priemonė turi atitikti gamintojo numatytą konstrukciją. Jei transporto priemonei yra nustatyti modifikavimo reikalavimai, transporto priemonė taip pat turi atitikti modifikavimo reikalavimus. Nepažeidžiant šio punkto nuostatų transporto priemonė turi atitikti reikalavimus, nustatytus šių Techninių reikalavimų 1 priede.

3. Perdirbtos transporto priemonės turi atitikti galiojančiuose (arba perdirbimo metu galiojusiuose) teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Perdirbtoms transporto priemonėms, tuose teisės aktuose nustatytais atvejais, turi būti atlikta perdirbimo ekspertizė ir įregistruoti pasikeitę transporto priemonės duomenys.

4. Transporto priemonės ir (ar) atskirų transporto priemonės elementų (dalių) remontas turi būti atliktas vadovaujantis Lietuvos standartu LST 1438 „Automobiliai. Techninė priežiūra ir remontas“.

5. Visais atvejais po transporto priemonės perdirbimo ir (ar) atlikto remonto neturi sumažėti perdirbtos ir (ar) suremontuotos transporto priemonės aktyvioji ir pasyvioji sauga, laikančiosios konstrukcijos sudėtinių dalių bei jų jungčių atsparumas ir patikimumas, neturi pablogėti aplinkos apsaugos rodikliai, vairuotojo darbo vietos ergonomika ir keleivių bei krovinių vežimo sąlygos.

6. Eismo saugumo atžvilgiu svarbūs elementai (stabdžių sistemos, vairavimo sistemos, pakabos, sukabintuvų ir grąžulų apkrovas laikančios detalės) neturi būti remontuojami mechaniniu tiesinimu, suvirinant ar kitais būdais, jei dėl to gali būti pažeista metalo struktūra, elementų atsparumas, standumas, gali pasikeisti tvirtinimo ir kitos gamintojo numatytos savybės.

7. Privalomajai techninei apžiūrai teikiama transporto priemonė turi būti tinkamai parengta, kad techninė būklė, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas bei efektyvumas atitiktų gamintojo ir (ar) teisės aktų nustatytus reikalavimus. Visa atsakomybė dėl transporto priemonės gedimų ir jų pasekmių, jei pastarieji kyla privalomosios, pakartotinės apžiūros ar kontrolinio tikrinimo metu dėl netinkamo transporto priemonės parengimo, susidėvėjimo ir (ar) paslėptų vidinių techninių trūkumų, tenka transporto priemonės valdytojui.

II. SĄVOKOS

8. Šiuose Techniniuose reikalavimuose vartojamos sąvokos:

Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas – remontas arba konstrukcijos pakeitimas, turintis neigiamą poveikį transporto priemonės saugai kelyje (aktyvioji, pasyvioji sauga, pavojingumas pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu) arba aplinkai.

Nustatyti reikalavimai – šių Techninių reikalavimų „Bendrosiose nuostatose“ ir 1 priede nustatyti reikalavimai.

9. Kitos šiuose Techniniuose reikalavimuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 (Žin., 2008, Nr. 126-4826, Nr. 130), ir kituose susijusiuose teisės aktuose.

III. TRANSPORTO PRIEMONIŲ TECHNINĖS APŽIŪROS ATLIKIMAS

10. Atliekant techninę apžiūrą privaloma patikrinti visas šių Techninių reikalavimų 2 priede nurodytas tikrinimo pozicijas, susijusias su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi, numatomu panaudojimu ir (ar) valdytojo išreikštu pageidavimu patikrinti transporto priemonę pagal papildomus reikalavimus, kai transporto priemonės atitiktis tiems papildomiems reikalavimams privaloma tvarka neatliekama.

11. Tikrinimas turi būti atliekamas taikant prie konkrečios tikrinimo pozicijos nurodytus tikrinimo būdus.

12. Jeigu nurodyta, kad tikrinimo būdas yra vizuali apžiūra, vadinasi, be vizualios apžiūros, techninės apžiūros kontrolierius, jeigu galima, taip pat turėtų patikrinti funkcionavimą (pamėginti valdyti), įvertinti triukšmą arba taikyti kitus patikros būdus, kurių taikymui nebūtina kontrolinė įranga ar prietaisai (bandymo stendas, matavimo priemonės ir pan.).

13. Techninė apžiūra turi būti atliekama nenaudojant įrankių transporto priemonės dalims nuimti ar išardyti (tai netaikoma, kai reikia patikrinti diagnostines jungtis, lizdus ar tikrintinus žymenis, kai reikia nuimti dangtelį ar gaubtą).

IV. VERTINIMO KRITERIJAI

14. Atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai skirstomi į šias kategorijas: nedidelis trūkumas (NT), didelis trūkumas (DT) ir draudžiama eksploatuoti (DE).

15. Vertinimo kriterijus „Nedidelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas didelio poveikio eismo saugumui, žmonių sveikatai ir aplinkai neturintis įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas arba neesminis transporto priemonės identifikavimo ar pateiktų (pateiktinų) dokumentų neatitikimas. Visa atsakomybė už šių trūkumų pašalinimą ir transporto priemonės naudojimą nepašalinus trūkumų tenka transporto priemonės valdytojui. Pakartotinė techninė apžiūra dėl nustatytų nedidelių trūkumų neprivaloma.

16. Vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai, arba transporto priemonės identifikavimo bei privalomų pateikti dokumentų nustatytų reikalavimų neatitikimas, arba kiti esminiai neatitikimai. Nustatytas trūkumas laikomas dideliu, kai:

16.1. visiškai ar pavojingai sutrikusi elemento funkcinė paskirtis;

16.2. elemento atsparumo ir (arba) standumo savybės pastebimai sumažėjo;

16.3. pažeista geometrinė forma ir tai lemia kitą neigiamą poveikį;

16.4. transporto priemonės judėjimo ar tikrinimo metu girdimas aiškus, tačiau nebūdingas tam elementui bildesys, triukšmas, juntama vibracija;

16.5. matoma ar juntama nebūdinga sujungtų elementų tarpusavio padėtis ar jos pasikeitimas;

16.6. elemento pažeidimas ar jo nebuvimas lemia greitesnį jo ar kitų elementų susidėvėjimą;

16.7. nepasiekiami nustatyti veikimo ar efektyvumo rodikliai;

16.8. matyti didesnis eksploatacijos skysčių, degalų nuotėkis ar girdimas oro (dujų) prasiskverbimas;

16.9. akivaizdus kitoks neigiamas elemento poveikis saugiam eismui, aplinkai ar žmonių sveikatai;

16.10. privalomų pateikti dokumentų nepateikimas ar kitų privalomų sąlygų, nustatytų Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406, neįvykdymas.

17. Pašalinus nustatytus trūkumus transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai arba privalomajai techninei apžiūrai.

18. Vertinimo kriterijus „Draudžiama eksploatuoti“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, kuris tiesiogiai kelia pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai. Tokia transporto priemone draudžiama važiuoti. Pašalinus nustatytus trūkumus transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai arba privalomajai techninei apžiūrai.

19. Kuriai grupei priskiriamas atitinkamas trūkumas, sprendžia techninę apžiūrą atliekantis techninės apžiūros kontrolierius, vadovaudamasis šiais Techniniais reikalavimais.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20. Klausimus, kylančius dėl šių Techninių reikalavimų taikymo, sprendžia Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

_________________

Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų

1 priedas

Bendrieji motorinIŲ transporto priemonIŲ ir JŲ priekabŲ reikalavimai

0. TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS IR PRIVALOMI PATEIKTI DOKUMENTAI

0.1. Transporto priemonės valstybinio numerio ženklas

0.1.1. Lietuvos Respublikoje įregistruota transporto priemonė turi būti paženklinta valstybinio numerio ženklu (-ais), kaip numatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 (Žin., 2001, Nr. 48-1683) (toliau – Registravimo taisyklės). M arba N kategorijos transporto priemonė valstybinio numerio ženklais turi būti paženklinta iš priekio ir iš galo, O kategorijos transporto priemonė valstybinio numerio ženklu turi būti paženklinta iš galo, L kategorijos transporto priemonė valstybinio numerio ženklu turi būti paženklinta iš galo arba iš priekio ir iš galo, kai registravimo metu tai transporto priemonei buvo išduotas valstybinio numerio ženklų rinkinys, sudarytas iš dviejų plokštelių.

0.1.2. Įregistruotos transporto priemonės valstybinio numerio ženklai turi būti pritvirtinti tam skirtoje vietoje ir turi atitikti standarte LST 1447:2005 „Kelių transporto priemonių valstybinio numerio ženklai. Techniniai reikalavimai“ (toliau – standartas LST 1447) nustatytus reikalavimus valstybinio numerio ženklams tvirtinti. Valstybinį numerį sudarantys skaičiai ir raidės turi būti išdėstyti lygiagrečiai kelio paviršiui. Prie transporto priemonės pritvirtintas (-i) valstybinio numerio ženklas (-ai) negali būti uždengtas (-i) apsauginėmis medžiagomis, negali būti sulankstytas (-i) ar kitaip (kitokiu būdu) pakeistos formos. Valstybinio numerio ženklas (-ai) turi atitikti standarte LST 1447 nustatytus techninius reikalavimus, išskyrus Registravimo taisyklėse numatytus atvejus, kai registruojant transporto priemonę jos ženklinimui buvo paliktas anksčiau transporto priemonių registraciją vykdžiusių institucijų išduotas LST 1447 standarto neatitinkantis valstybinio numerio ženklas (-ai) arba kai transporto priemonė yra įregistruota laikinai, paliekant užsienyje išduotus valstybinio numerio ženklus.

0.2. TRANSPORTO PRIEMONĖS identifikavimo numeris

0.2.1. Transporto priemonės identifikavimo numeris, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonės registracijos liudijime ir transporto priemonių registre nurodyta, kad transporto priemonė yra be identifikavimo numerio, turi būti iškaltas, įspaustas ar kitu priimtinu būdu pažymėtas dešinėje transporto priemonės pusėje gerai matomoje ir prieinamoje vietoje ant važiuoklės, rėmo arba kitos panašios konstrukcijos dalies.

0.2.2. Identifikavimo numeris turi būti švarus ir gerai įskaitomas, neturi turėti klastojimo ar pakeitimo požymių, išskyrus atvejus, kai identifikavimo numerio pakeitimai nustatyta tvarka yra įteisinti ir pateikti tai patvirtinantys dokumentai.

0.3. TRANSPORTO PRIEMONĖS DOKUMENTAI ir tapatumo įvertinimas

0.3.1. Transporto priemonės valdytojas, pristatydamas transporto priemonę privalomajai ar pakartotinei techninei apžiūrai (toliau – techninė apžiūra), privalo pateikti atitinkamus Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 (Žin., 2008, Nr. 126-4826, Nr. 130), nurodytus dokumentus.

0.3.2. Pristatant techninei apžiūrai perdirbtą transporto priemonę, kuriai buvo atliktas vidutinio sudėtingumo (B) arba sudėtingas (C) perdirbimas, prieš techninę apžiūrą turi būti atlikta techninė ekspertizė ir transporto priemonės valdytojas privalo pateikti techninės ekspertizės pažymą, kurioje turi būti nurodyta, kad perdirbta transporto priemonė atitinka Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo bei motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimų ir atlikimo tvarkos, patvirtintos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 (Žin., 2008, Nr. 149-6069), reikalavimus. Techninės ekspertizės pažymos pateikti neprivaloma, jei perdirbimo atitiktis nustatytiems reikalavimams yra įteisinta įregistruojant transporto priemonę arba įregistruojant pasikeitusius transporto priemonės duomenis.

0.3.3. Identifikuojami (faktiniai) transporto priemonės duomenys turi sutapti su tos transporto priemonės registracijos liudijime arba jį pakeičiančiame dokumente nurodytais duomenimis.

0.3.4. Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės registracijos liudijime įrašyti duomenys turi sutapti su transporto priemonių registre esančiais tos transporto priemonės duomenimis.

I. TRANSPORTO PRIEMONĖS STABDYMO ĮRANGA

1.1. Bendrieji stabdžių sistemos Konstrukcijos reikalavimai

1.1.1. Stabdžių sistemos konstrukcija turi būti originali, atitinkanti gamintojo numatytą konstrukciją ir (ar) nustatyta tvarka patvirtintą tipą. Bet koks stabdžių sistemos ar stabdžių sistemos sudedamųjų dalių įtvirtinimų konstrukcijos keitimas, galintis turėti įtakos stabdžių sistemos valdymui, veiksmingumui ar veikimo patikimumui, yra laikomas transporto priemonių perdirbimu, kurio atitiktis nustatytiems reikalavimams turi būti įvertinta atliekant perdirbimo techninę ekspertizę.

1.1.2. Atskirų stabdžių sistemos elementų ir (ar) stabdžių sistemos apkrovas laikančių detalių remontas turi būti atliekamas nepažeidžiant Techninių reikalavimų bendrųjų nuostatų.

1.2. Bendrieji stabdžių sistemos veikimo reikalavimai

1.2.1. Darbinių stabdžių sistema turi suteikti vairuotojui galimybę valdyti transporto priemonės judėjimą ir saugiai, greitai bei veiksmingai ją sustabdyti bet kokioje įkalnėje ar nuokalnėje, kad ir koks būtų jos greitis ir krovinys. Vairuotojui turi būti sudarytos tokios sąlygos, kad stabdymo jėgą jis galėtų keisti palaipsniui, o stabdyti transporto priemonę galėtų sėdėdamas vairuotojo sėdynėje ir neatitraukdamas rankų nuo vairo.

1.2.2. Atsarginių stabdžių sistema turi sudaryti galimybę sustabdyti transporto priemonę neviršijant pagrįsto ilgio stabdymo kelio, jeigu sugestų darbinių stabdžių sistema. Vairuotojui turi būti sudarytos tokios sąlygos, kad stabdymo jėgą jis galėtų keisti palaipsniui, o stabdyti transporto priemonę galėtų sėdėdamas vairuotojo sėdynėje ir neatitraukdamas rankų nuo vairo.

1.2.3. Stovėjimo stabdžių sistema turi suteikti galimybę transporto priemonę išlaikyti nejudančią nuokalnėje arba įkalnėje netgi tada, kai nėra vairuotojo. Stovėjimo stabdžių sistemos darbinės dalys turi būti užfiksuotos darbinėje padėtyje vien tik mechaniniu įtaisu. Vairuotojui turi būti sudarytos sąlygos, kad jis galėtų sukurti tokią stabdymo jėgą sėdėdamas vairuotojo sėdynėje.

1.2.4. Dilimui atspari stabdžių sistema (ilgalaikio stabdymo sistema) yra papildoma stabdžių sistema, kuria galima atlikti stabdymo veiksmą ir išlaikyti ilgalaikio stabdymo, kurio veiksmingumas nemažėja, poveikį. Į sąvoką „ilgalaikio stabdymo sistema“ įeina visa sistema, įskaitant valdiklį.

1.3. stabdžių sistemos ir atskirų jos dalių būklĖS Reikalavimai

1.3.1. Stabdžių valdymo įtaisas (pedalas, svirtis, rankiniu būdu valdomas vožtuvas ar kitas valdymo įtaisas) turi užtikrinti lengvą ir patikimą atitinkamų stabdžių valdymą.

1.3.2. Stabdžių valdymo įtaisas neturi strigti sujungimuose ar įtvare, neturi būti didesnio laisvumo. Valdiklis turi būti patikimai įtvirtintas ir tinkamai apsaugotas nuo pažeidimų.

1.3.3. Stabdžių valdymo įtaisas (pedalas, svirtis) turi turėti tokią eigos atsargą, kad stabdžiams įkaitus arba stabdžių antdėklams nusidėvėjus iki tam tikro laipsnio būtų galima veiksmingai stabdyti neatlikus stabdžių valdymo įtaiso (pedalo, svirties) reguliavimo. Stabdžių valdymo įtaiso (pedalo, svirties) tikrinimo metu jo eiga neturi būti per didelė – spaudžiamas pedalas neturi atsiremti į dugną ar kitą po juo esantį paviršių, užtraukiama svirtis neturi atsiremti į atramą.

1.3.4. Stabdžių valdymo įtaisai turi būti lengvai pasiekiami įprastine vairavimo poza sėdinčiam vairuotojui. Visų kategorijų transporto priemonių visi stabdžių valdymo įtaisai (išskyrus lėtintuvo valdymo įtaisus) turi būti sukonstruoti taip, kad, vairuotojui nustojus juos veikti, jie visiškai grįžtų į pradinę padėtį, be to, valdymo įtaisas turi veikti taip (valdiklio eigos atsarga turi būti tokia), kad būtų užtikrinta galimybė laipsniškai stabdyti transporto priemonę. Šis reikalavimas netaikomas stovėjimo stabdžio valdymo įtaisui, kai jis mechaniškai užfiksuotas darbinėje padėtyje.

1.3.5. Stabdžių pedalas turi turėti slydimą mažinantį antdėklą ar specialią dangą. Antdėklas ar speciali danga neturi turėti didesnių pažeidimų, neturi būti glotniai nusidėvėję.

1.3.6. Transporto priemonėje, kurioje darbinių stabdžių sistema yra pneumatinė, turi būti įrengtas manometras ir papildomas įspėjamasis įtaisas, skleidžiantis vaizdo arba garso signalą, kai energijos atsarga kurioje nors sistemos dalyje nukrinta iki kritinio lygio, nustatyto atitinkamuose tipo patvirtinimo teisės aktuose. Varikliui veikiant įprastomis eksploatacijos sąlygomis ir kol stabdžių sistemoje nėra jokių gedimų, įspėjamasis įtaisas neturi skleisti jokių signalų, išskyrus tuo laiku, kuris reikalingas energijos akumuliatoriui (-iams) įkrauti (užpildyti) paleidus variklį.

1.3.7. Motorinėje transporto priemonėje esantis kompresorius turi veikti taip, kad būtų užtikrintas tinkamas transporto priemonėje (arba junginyje) įrengtų suspausto oro rezervuarų (balionų) užpildymas.

1.3.8. Transporto priemonės stabdžių sistemoje turi būti įrengti ir veikti apsauginiai įtaisai (viršslėgio vožtuvas, daugiakanalis apsauginis vožtuvas ir kt.), užtikrinantys tinkamą sistemos apsaugą nuo perkrovų ir pakankamą sistemos veiksmingumą gedimo (pažaidos) atveju.

1.3.9. Stabdžių sistema ir atskiros sistemos dalys turi būti nesugedusios, nesulaužytos ir be išorinių pažeidimų, galinčių mažinti stabdžių sistemos patikimumą arba turėti įtakos veiksmingumo sumažėjimui.

1.3.10. Stabdžių sistemos sudedamosios dalys turi būti įrengtos ir pritvirtintos taip, kad būtų tinkamai apsaugotos nuo pažeidimų ir užtikrintų patikimą stabdžių sistemos veikimą.

1.3.11. Stabdžių sistemos pavaros dalys turi būti sandarios (neturi būti oro ir (ar) hidraulinio skysčio nutekėjimo).

1.3.12. Priekabos stabdžių prijungimo jungtys turi būti tinkamai pažymėtos, turi užtikrinti patikimą priekabos stabdžių sistemos sujungimą su vilkiku ir stabdžių sistemos veikimą. Pneumatinės stabdžių sistemos jungtys turi užtikrinti sistemos sandarumą, kai priekabos stabdžių sistema yra atjungta nuo vilkiko.

1.3.13. Suspausto oro balionai turi būti sandarūs ir neturi turėti pažeidimų (mechaninių pažeidimų, giluminės korozijos židinių), dėl kurių sumažėja baliono stiprumas, tvirtinimų ir (ar) sujungimų patikimumas. Suspausto oro balionas negali būti remontuotas mechaninio tiesinimo, suvirinimo ar kitokiu būdu, jei dėl remonto gali sumažėti baliono stiprumas ir (ar) patikimumas.

1.3.14. Kiekvienas suspausto oro balionas turi turėti kondensato nuleidimo čiaupą. Kondensato nuleidimo čiaupai turi veikti.

1.3.15. Suspausto oro balionuose neturi būti alyvos, vandens ir (ar) kitokio skysčio (kondensato) sankaupų, iš kurių būtų galima spręsti apie alyvos nutekėjimą iš kompresoriaus, netinkamą oro džiovintuvo veikimą ir (ar) netinkamą stabdžių sistemos priežiūrą.

1.3.16. Transporto priemonėje, kurioje yra įrengta pneumatinė stabdžių sistema, turi būti įrengtos slėgio patikros jungtys, atitinkančios ISO standarto 3583-1984 4 skyriaus reikalavimus.

1.3.17. Jei gamintojas nenurodo kitaip, minimalus frikcinio antdėklo storis diskiniams stabdžių mechanizmams turi būti ne mažesnis kaip 3 mm, o būgniniams stabdžių mechanizmams – 1 mm.

1.3.18. Stabdžių disko sudilimas neturi būti didesnis kaip 1 mm iš kiekvieno stabdžių disko šono, jei techninėje dokumentacijoje nenurodyta kitaip.

1.3.19. Stabdymo jėgos reguliatorius turi užtikrinti tinkamą stabdymo jėgų pasiskirstymą tarp ašių. Tipo patvirtinimo reikalavimuose nustatytais atvejais transporto priemonėje turi būti įrengta stabdymo jėgos reguliatoriaus lentelė, lentelėje duomenys turi būti įskaitomi.

1.4. darbinių stabdžių veikimO ir EFEKTYVUMO ReikalavimAI

1.4.1. Darbinių stabdžių sistema turi veikti visus transporto priemonės ratus. Ši nuostata netaikoma automatiškai valdomos pagalbinės (pakeliamos) ašies ratams, kai tikrinimo metu toji automatiškai valdoma ašis nėra atitinkamai apkrauta arba, taikant papildomas priemones ir (ar) veiksmus, ašies apkrovimas nėra imituojamas.

1.4.2. Darbinių stabdžių sistema turi veikti taip, kad būtų užtikrinta galimybė laipsniškai stabdyti transporto priemonę. Vairuotojui nustojus veikti darbinių stabdžių valdymo įtaisą, stabdžiai be juntamo uždelsimo taip pat turi nustoti veikti.

1.4.3. Darbinių stabdžių veikimo efektyvumas turi būti ne mažesnis nei 2 priedo 1.2.2 punkte nurodytos vertės.

1.5. ATSARGINIŲ STABDŽIŲ VEIKIMO IR EFEKTYVUMO (JEI TAI ATSKIRA SISTEMA) REIKALAVIMAI

1.5.1. Atsarginių stabdžių stabdymo jėga turi didėti tolygiai.

1.5.2. Atsarginių stabdžių veikimo efektyvumas turi būti ne mažesnis nei 2 priedo 1.3.2 punkte nurodytos vertės.

1.6. Stovėjimo stabdžių veikimO ir efektyvumO REIKALAVIMAI

1.6.1. Stovėjimo stabdžių sistema turi veikti taip, kad vienu metu būtų stabdomi abu tos pačios ašies ratai.

1.6.2. Stovėjimo stabdžių veikimo efektyvumas turi būti ne mažesnis nei 2 priedo 1.3.2 punkte nurodytos vertės.

II. TRANSPORTO PRIEMONĖS VAIRO MECHANIZMAS

2.1. Vairo mechanizmo konstrukcija turi būti originali, atitinkanti gamintojo numatytą konstrukciją. Bet koks vairo mechanizmo konstrukcijos ar vairo mechanizmo sudedamųjų dalių įtvirtinimų keitimas, galintis turėti įtakos vairo mechanizmo veiksmingumui, veikimo patikimumui ar vairo mechanizmo parametrams, yra laikomas transporto priemonės perdirbimu, kurio atitiktis nustatytiems reikalavimams turi būti įvertinta atliekant perdirbimo techninę ekspertizę.

2.2. Atskirų vairo mechanizmo elementų ir (ar) vairo mechanizmo apkrovas laikančių detalių remontas turi būti atliekamas nepažeidžiant Techninių reikalavimų bendrųjų nuostatų.

2.3. Vairo mechanizmas turi užtikrinti lengvą ir saugų transporto priemonės valdymą visomis įprastinėmis transporto priemonės naudojimo sąlygomis, taip pat ir transporto priemonei važiuojant maksimaliu konstrukciniu greičiu arba, jei tai taikoma priekabai, važiuojant techniškai leistinu didžiausiu greičiu.

2.4. Vairuotojui atleidus vairą ir nekeičiant važiavimo krypties, transporto priemonė turi važiuoti tiesia kelio atkarpa ir be neįprastos vairavimo sistemos vibracijos.

2.5. Turi būti užtikrintas vairuotojo tiesiogiai valdomos vairavimo mechanizmo dalies ir vairuojamųjų ratų eigos sinchronizavimas.

2.6. Vairo mechanizmo sujungimuose neturi būti padidėjusio laisvumo dėl detalių susidėvėjimo, netinkamo sujungimo ar pažeidimų. Vairo mechanizmo detalės turi būti nesugedusios, nesulaužytos ir be pažeidimų, galinčių mažinti vairavimo sistemos patikimumą arba turėti įtakos vairo mechanizmo veiksmingumo sumažėjimui.

2.7. Vairo mechanizmas turi būti įrengtas ir sukomplektuotas taip, kad būtų užtikrinta geriausia funkcinių vairo mechanizmo elementų apsauga nuo išorinių mechaninių pažeidimų, senėjimo ir neigiamo aplinkos poveikio.

2.8. Vairo mechanizmo veikimo neturi riboti kitos transporto priemonės dalys, išskyrus specialiai tam reikalui įrengtus ribotuvus.

2.9. Vairo mechanizmas turi būti tinkamai sureguliuotas.

III. MATOMUMAS

3.1. vairuotojo tiesioginio matymo laukO Reikalavimai

3.1.1. Priekiniame 180 ^o vairuotojo matymo lauke negali būti jokių kliūčių, išskyrus dėl priekinių statramsčių ir (arba) pakreipiamojo vėdinimo langelio skiriamųjų juostų, išorinių radijo antenų, galinio vaizdo veidrodžių ir priekinio stiklo valytuvų atsirandančias nematomas zonas.

3.1.2. Matymo lauko kliūtimis nelaikoma:

3.1.2.1. stiklo gamybos metu (stiklo gamintojo) įtvirtinti (įspausti) radijo antenų laidininkai, atitirpdantys ar aprasojimą pašalinantys laidininkai;

3.1.2.2. lipdukai (vinjetės), kiti įtaisai ir (ar) įrenginiai, sietini su transporto priemonės naudojimu viešajame eisme, kai jų naudojimas yra numatytas atitinkamuose teisės aktuose ir šie lipdukai, įtaisai ar įrenginiai prie stiklo yra pritvirtinti jų naudojimą transporto priemonėse nustatančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

3.2. stiklŲ ir jų būklės Reikalavimai

3.2.1. Stiklai turi būti skirti ir panaudoti konkrečiai transporto priemonei.

3.2.2. Stiklai turi būti sertifikuoti ir pažymėti sertifikavimo žymenimis.

3.2.3. Kai transporto priemonės priekinio stiklo viršutinė dalis užtamsinta papildomai, toks tamsinimas turi būti ne platesnis kaip 15 cm, matuojant nuo iš transporto priemonės salono matomo stiklo viršutinio krašto.

3.2.4. Transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį 180 ^o vairuotojo matymo lauką, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu 75 proc. priekinio stiklo ir 70 proc. priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų.

3.2.5. Stiklas neturi būti įtrūkęs, suskilęs, įmuštas ar kitaip pažeistas, jei dėl to gali padidėti vairuotojo, keleivių ar kitų eismo dalyvių sužalojimo pavojus arba jei tai gali turėti įtakos vairuotojo matymo laukui. Priekinio stiklo pažeidimų aprašas yra pateiktas Techninių reikalavimų 1 priedo 1 priedėlyje.

3.3. veidrodžiŲ ir netiesioginio matymo įtaisŲ bei jų įrengimO Reikalavimai

3.3.1. Veidrodžių ir (ar) netiesioginių matymo prietaisų skaičiaus ir išdėstymo M, N ir L kategorijų transporto priemonėse reikalavimai yra nustatyti Techninių reikalavimų 1 priedo 2 priedėlyje.

3.3.2. Veidrodžiai turi neturėti į išorę nukreiptų aštrių briaunų, kurių apvalinimo spindulys mažesnis nei 2,5 mm.

3.4. PRIEKINIO STIKLO VALYTUVŲ Reikalavimai

3.4.1. Priekinio stiklo valytuvų konstrukcija turi būti originali, atitinkanti gamintojo numatytą konstrukciją. Bet koks valytuvų konstrukcijos ar sudėtinių dalių keitimas, galintis turėti įtakos valytuvų veiksmingumui, valomam stiklo plotui ar veikimo patikimumui, yra laikomas transporto priemonių perdirbimu, kurio atitiktis nustatytiems reikalavimams turi būti įvertinta atliekant perdirbimo techninę ekspertizę.

3.4.2. Priekinio stiklo valytuvai turi veikti taip, kaip tai numatyta gamintojo.

3.4.3. Veikiant stiklo valytuvams, kai ant stiklo yra purškiamas skystis, stiklo valytuvų valomame plote neturi likti nenuvalytų ruožų.

3.5. langų apipūtimo sistema

3.5.1. Langų apipūtimo sistema turi veikti bent vienu didesnio našumo režimu.

IV. ŽIBINTAI, ATŠVAITAI IR ELEKTROS ĮRANGA

4.1. Transporto priemonėje įrengti žibintai, atšvaitai, jų įrengimas ir savybės, nepažeidžiant originalios transporto priemonės gamintojo numatytos konstrukcijos ir modifikavimo reikalavimų, jei tokie taikytini, turi atitikti reikalavimus, nustatytus Tarybos direktyvoje 76/756/EEB, JT EEK taisyklėje Nr. 48 ir (ar) Tarybos direktyvoje 93/92/EEB.

4.2. Transporto priemonėje draudžiama įrengti žibintus ir (ar) atšvaitus, kurie nėra reglamentuoti 4.1 punkte nurodytuose teisės aktuose, išskyrus atvejus, kai:

4.2.1. transporto priemonė yra specialioji ir specialiųjų žibintų (apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų) naudojimas yra reglamentuotas atskiruose teisės aktuose;

4.2.2. transporto priemonė yra naudojama krašto apsaugos sistemoje;

4.2.3. tai yra susiję su originalia transporto priemonės konstrukcija, kai transporto priemonei, jos pirmosios registracijos (eksploatacijos pradžios) metu, nebuvo taikyti 4.1 punkte nurodytuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai (transporto priemonės tipas nėra patvirtintas ir nėra suteiktas tipo patvirtinimo (leidimo eksploatuoti) numeris) ir transporto priemonei netaikomi modifikavimo reikalavimai (pvz., transporto priemonė Lietuvos Respublikoje buvo įregistruota po 2004 m. gegužės 1 d. ir jai buvo taikytas naudotų transporto priemonių atitikties įvertinimas).

4.3. Transporto priemonėje įmontuoto žibinto atskaitos ašis turi būti lygiagreti transporto priemonės atramos į kelią plokštumai, be to, ji turi būti statmena transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai, jei tai yra šoninis atšvaitas arba šoninis gabarito žibintas, bei lygiagreti su ta plokštuma visų kitų šviesos signalizavimo įtaisų atveju. Kiekviena kryptimi leidžiamas ± 3 ° nuokrypis. Be to, turi būti laikomasi visų specialių gamintojo pateiktų montavimo instrukcijų.

4.4. Jei nėra specialių instrukcijų, porą sudarantys žibintai turi:

4.4.1. būti įtaisyti transporto priemonėje simetriškai išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu;

4.4.2. būti simetriški vienas kitam išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu; šis reikalavimas netaikomas vidinei žibinto konstrukcijai;

4.4.3. atitikti tokius pačius kolorimetrinius reikalavimus ir turėti vienodas fotometrines charakteristikas. Ši sąlyga netaikoma F3 klasės priekiniams sutampančios poros rūko žibintams;

4.4.4. turėti vienodas fotometrines savybes.

4.5. Transporto priemonėse, kurių išorinis kontūras asimetriškas, turi būti laikomasi 4.4 punkte nustatytų reikalavimų tiek, kiek tai yra įmanoma.

4.6. Transporto priemonės posūkių rodikliai ir įspėjamasis pavojaus žibintas turi mirksėti. Gintarinės spalvos šoniniai gabarito žibintai, įrengti trumpesnėse kaip 6 m ilgio M₁ ir N₁ klasių transporto priemonėse, taip pat gali būti mirksintys, jei tik šis mirksėjimas yra sinchroniškas ir vyksta tokiu pačiu dažniu kaip ir tos pačios transporto priemonės pusės posūkių rodiklių mirksėjimas.

4.7. Iš transporto priemonės priekinių žibintų į priekį negali sklisti raudonos spalvos šviesa, o iš transporto priemonės galinių žibintų atgal negali sklisti baltos spalvos šviesa. Taikant šio punkto nuostatą neturi būti atsižvelgiama į apšvietimo įtaisus, įtaisytus apšviesti transporto priemonės vidų.

4.8. Elektros jungtys turi būti tokios, kad priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, galinio kontūro gabarito žibintai, jei yra, šoniniai gabarito žibintai, jei yra, galinio valstybinio numerio apšvietimo žibintai galėtų būti įjungiami ir išjungiami tik vienu metu.

4.9. Elektros jungtys turi būti tokios, kad tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintai bei priekiniai rūko žibintai negalėtų būti įjungti neįjungiant 4.8 punkte nurodytų žibintų. Šis reikalavimas netaikomas tolimosios šviesos arba artimosios šviesos žibintams, kai jų šviečiamuosius įspėjimus sudaro nutrūkstantis užsidegimas trumpais intervalais arba alternatyvus tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintų užsidegimas trumpais intervalais.

4.10. Žibintų spinduliuojamos šviesos spalvos (išskyrus išimtis, numatytas 4.2 punkte) turi būti tokios:

Žibintas, atšvaitas, sistema	Spalva
Tolimosios šviesos žibintas	balta
Artimosios šviesos žibintas	balta
Priekinis gabarito žibintas	balta
Galinis gabarito žibintas	raudona
Priekinis rūko žibintas	balta arba pasirinkto atspalvio geltona
Galinis rūko žibintas	raudona
Stabdymo žibintas	raudona
Atbulinės eigos žibintas	balta
Posūkių rodiklių žibintas	gintarinė
Galinio valstybinio numerio apšvietimo žibintas	balta
Įspėjamasis pavojaus žibintas	gintarinė
Dieninis žibintas	balta
Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas	gintarinė
Avarinio stabdymo signalas	gintarinė arba raudona
Stovėjimo žibintas	balta – priekyje, raudona – gale, gintarinė – šone, jei tarpusavyje žibintas sujungtas su šoniniais posūkių rodiklių žibintais arba šoniniais gabarito žibintais
Šoninis gabarito žibintas	gintarinė, tačiau toliausiai gale esantis šoninis gabarito žibintas gali būti raudonas, jei jis grupuojamas, kombinuojamas arba tarpusavyje jungiamas su galiniu gabarito žibintu, galinio kontūro gabarito žibintu, galiniu rūko žibintu, stabdymo žibintu arba grupuojamas ar turi bendrą šviesą spinduliuojančio paviršiaus dalį su galiniu atšvaitu
Galinio kontūro gabarito žibintas	balta – priekyje, raudona – gale
Galinis ne trikampis atšvaitas	raudona
Galinis trikampis atšvaitas	raudona
Priekinis ne trikampis atšvaitas	tokia pati spalva kaip krintančio šviesos srauto
Šoninis ne trikampis atšvaitas	gintarinė, tačiau toliausiai gale esantis šoninis atšvaitas gali būti raudonas, jei grupuojamas su galiniu gabarito žibintu, galinio kontūro gabarito žibintu, galiniu rūko žibintu, stabdymo signalo žibintu, raudonu šoniniu gabarito žibintu arba galiniu atšvaitu (ne trikampiu), arba su jais turi bendrą šviesą spinduliuojančią paviršiaus dalį
Posūkio apšvietimo žibintas	balta
Matomumo ženklinimas	balta – priekyje, balta arba geltona – šone, raudona arba geltona – gale
Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (AFS)	balta
Papildomas išorinis žibintas	balta

4.11. Sklaidytuvai turi būti švarūs, be didesnių įtrūkimų ar kitų pažeidimų ir neišblukę.

4.12. Reflektoriai turi būti nedeformuoti, vidinis paviršius neturi būti praradęs atspindinčių savybių arba paveiktas korozijos.

4.13. Sklaidytuvai neturi būti uždengti (ši nuostata netaikoma prieš žibintą įrengiamoms standžioms apsauginėms grotelėms), negali būti pakeistos sklaidytuvų techninės savybės.

4.14. Artimosios šviesos žibintai turi būti skirti naudoti eismui dešiniąja kelio puse, išskyrus atvejus, kai transporto priemonė yra pritaikyta eismui kairiąja kelio puse ir jos valdymo įtaisai yra įrengti dešinėje pusėje.

4.15. Artimosios šviesos žibinto skleidžiamos šviesos srauto pokrypis matuojamas, kai transporto priemonė nepakrauta ir vienas asmuo sėdi vairuotojo vietoje. Atsižvelgiant į žibinto įrengimo aukštį H₂ (atstumas nuo žemės paviršiaus iki žemiausio sklaidytuvo krašto), skleidžiamos šviesos srauto pokrypis turi būti toks:

4.15.1. kai H₂ < 0,8 m, leistinos ribos – nuo -0,5 proc. iki -2,5 proc.;

4.15.2. kai 0,8  H₂  1,0 m, leistinos ribos – nuo -0,5 proc. iki -2,5 proc. arba, jei gamintojo nurodytas pradinis reguliavimas yra nuo -1,5 proc. iki -2,0 proc., leistinos ribos yra nuo -1,0 proc. iki -3,0 proc.;

4.15.3. kai H₂ >1,0 m, leistinos ribos – nuo -1,0 proc. iki -3,0 proc.;

4.15.4. N₃G klasės transporto priemonėse, kai H₂ >1200 mm, leistinos ribos – nuo -1,5 proc. iki -3,5 proc.;

4.15.5. troleibusams leistinos ribos – nuo -0,5 proc. iki -3,5 proc.

4.16. Artimosios šviesos žibinto spinduliuojamos šviesos spindulio riba turi būti gana aiški, kad būtų galima išmatuoti šviesos srauto pokrypį žibintų šviesos kontrolės prietaisu. Spindulio riba turi būti horizontali tiesė (priešingoje eismo, kuriam skirtas žibintas, judėjimo pusėje, jei naudojamas žibintas, skleidžiantis asimetrinį spindulį, arba per visą spindulio plotį, jei naudojamas žibintas, skleidžiantis simetrinį spindulį). Žibinto spindulio riba turi būti viena, virš spindulio ribos neturi būti jokių pašalinių spindulių.

4.17. Kai yra įjungti tolimosios šviesos žibintai, prietaisų skydelyje privalo užsidegti tolimosios šviesos žibintų įjungimo kontrolinė lemputė.

4.18. Priekinių rūko žibintų vertikalusis šviesos srauto pokrypis, nustatytas, kai transporto priemonė nepakrauta ir vairuotojo vietoje sėdi vienas asmuo, turi būti sureguliuotas taip, kad:

4.18.1. kai įrengti „B“ klasės žibintai, skleidžiama šviesa būtų nukreipta į priekį žemyn;

4.18.2. kai įrengti „F3“ klasės žibintai (žibintai, kurių spinduliuojama šviesa turi ribinę šviesią ir tamsią zonas skiriančią liniją), atsižvelgiant į sklaidytuvo apatinio matomo krašto montavimo aukštį (h) metrais, vertikalusis šviesos srauto pokrypis būtų toks:

4.18.2.1. h  0,8 m, leistinos ribos – nuo -1,0 proc. iki -2,5 proc.;

4.18.2.2. h > 0,8 m, leistinos ribos – nuo -1,5 proc. iki -3,0 proc.

4.19. Stabdymo signalo žibintai privalo įsijungti nuspaudus stabdžių pedalą ar atsarginio stabdžio valdymo įtaisą, kai įtaisas varikliui paleisti yra padėtyje, atitinkančioje dirbančio variklio paleidimo įtaiso padėtį. Stabdymo signalo žibintai gali įsijungti nuspaudus stabdžių pedalą ar atsarginio stabdžio valdymo įtaisą, kai variklis išjungtas, taip pat jei įjungta papildoma stabdžių sistema.

4.20. Atbulinės eigos žibintas (-ai) privalo įsijungti (išsijungti), įjungus (išjungus) atbulinės eigos pavarą, kai įtaisas varikliui paleisti (užgesinti) yra padėtyje, atitinkančioje variklio darbo režimą; jei bent viena iš sąlygų neįvykdyta, žibintas (-ai) turi neįsijungti.

4.21. Jei transporto priemonėje yra įrengtas sukabintuvas, tuomet turi būti įrengtas tinkamai veikiantis kištukinis lizdas priekabos / puspriekabės elektros sistemai prijungti.

V. TRANSPORTO PRIEMONĖS AŠYS, RATAI, PADANGOS IR PAKABA

5.1. Transporto priemonės ratų dydis ir konstrukcija turi būti tokie, kokie numatyti transporto priemonės gamintojo. Ratų parametrai turi būti suderinti su ant rato sumontuotos padangos parametrais.

5.2. Tos pačios ašies ratai turi būti vienodi.

5.3. Tos pačios ašies padangos turi būti to paties tipo (to paties gamintojo arba prekinio ženklo, to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, to paties greičio indekso, to paties protektoriaus rašto). O₁ klasės transporto priemonės tos pačios ašies padangų gamintojas ir padangos protektoriaus raštas gali būti skirtingi.

5.4. Transporto priemonėje naudojamos padangos turi atitikti transporto priemonės gamintojo numatytas padangas. Visais atvejais padangos turi neliesti kėbulo ar pakabos detalių, neturi riboti vairuojamųjų ratų pasukimo kampų, neturi išsikišti už kėbulo gabarito.

5.5. Automobiliuose ir jų priekabose (jei priekabose įrengti stabdžiai), kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. turi būti naudojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą (žymimos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“).

5.6. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.

5.7. Naudojamų padangų protektoriaus rašto gylis turi būti ne mažesnis kaip:

5.7.1. M₁ klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm);

5.7.2. M₂ klasės – 2,0 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm);

5.7.3. M₃ klasės – 2,0 mm;

5.7.4. N₁ klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm);

5.7.5. N₂, N₃ klasių – 1,0 mm;

5.7.6. L kategorijos – 0,8 mm;

5.7.7. O₁, O₂ klasių – 1,6 mm;

5.7.8. O₃, O₄ klasių – 1,0 mm.

5.8. Vienos ašies suporintų ratų padangos gali būti ne to paties gamintojo, tačiau šiuo atveju padangos turi būti sumontuotos simetriškai transporto priemonės išilginės simetrijos plokštumos atžvilgiu.

5.9. Jei restauruotos padangos turi vienodą tipo patvirtinimo numerį, laikoma, kad tokios padangos yra to paties gamintojo.

VI. VAŽIUOKLĖ (LAIKANTYSIS KĖBULAS, RĖMAS) IR PRIE JOS TVIRTINAMI MAZGAI

6.1. Transporto priemonėje įrengtas (-i) buferis (-iai), galinė ir šoninė (-ės) apsaugos nuo palindimo po transporto priemone, jei numatyta transporto priemonės gamintojo arba jie turi būti įrengti vadovaujantis Techninių reikalavimų bendrosiomis nuostatomis, turi atitikti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo bei motorinių transporto priemonių, priekabų, kurioms uždrausta dalyvauti viešajame eisme, remonto ir techninės ekspertizės reikalavimų ir atlikimo tvarkos, patvirtintos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515, 1 priedo reikalavimus.

6.2. Sukabintuvo sudilimas neturi būti didesnis nei nurodyta sukabintuvo gamintojo. Neturint šių duomenų, turi būti laikomasi tokių sukabintuvo dalių matmenų reikalavimų:

6.2.1. A klasės sukabintuvo rutulio skersmuo neturi būti mažesnis nei 49 mm;

6.2.2. C50 klasės sukabintuvo piršto sfera neturi būti mažesnė nei 46,5 mm.

6.3. Bet kokie variklio, jo sistemų ir laikiklių pakeitimai, dėl kurių gali pasikeisti variklio darbinės charakteristikos, transporto priemonės valdomumas, aktyvioji ar pasyvioji sauga, ekologiniai parametrai, turi būti įteisinti atliekant techninę ekspertizę.

6.4. Transporto priemonėje įrengtos sėdynės, jų įtvirtinimas ir tvirtinimo vietos turi būti originalūs, numatyti gamintojo. Bet kokie pakeitimai, dėl kurių gali pasikeisti sėdynių ar jų įtvirtinimų stiprumas, patikimumas ar kitos savybės, galinčios turėti įtakos vairuotojo ir (ar) keleivių saugai, turi būti įteisinti atliekant techninę ekspertizę.

6.5. Privalomajai techninei apžiūrai teikiamoje transporto priemonėje turi būti įrengta tiek sėdimų vietų, kiek yra nurodyta registracijos liudijime. M₁ klasės transporto priemonėje keleiviams skirtos sėdimos vietos gali būti be sėdynių, jei tos sėdynės yra trečios eilės sulankstomos sėdynės arba transporto priemonėje yra įrengta transformuojama sėdynių sistema.

6.6. Transporto priemonės išorės ir (ar) vidaus įtaisai arba įranga, ypač jei pastarieji įrengti papildomai, įtaisų arba įrangos būklė bei įtvirtinimas neturi labai sumažinti transporto priemonės aktyviosios ir pasyviosios saugos, konstrukcijos sudedamųjų dalių, tvirtinimo atsparumo ir patikimumo bei pabloginti aplinkos apsaugos rodiklių, vairuotojo darbo vietos ergonomikos, keleivių bei krovinių vežimo sąlygų, atsižvelgiant į originalią, gamintojo numatytą konstrukciją bei modifikavimo reikalavimus, jei tokie taikomi. Šio reikalavimo laikomasi, jei transporto priemonės išorės ir (ar) vidaus įtaisai arba įranga, įtaisų arba įrangos būklė bei įtvirtinimas atitinka minimalius reikalavimus, nustatytus atitinkamuose tipo patvirtinimo teisės aktuose arba perdirbimo reikalavimuose.

6.7. Motorinė transporto priemonė, motorinės transporto priemonės priekaba turi turėti ratų apsaugos priemones (kėbulo dalis, sparnus ir t. t.). Ratų apsaugos priemonės, nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos ir (ar) atitinkamų tipo patvirtinimo reikalavimų, turi būti tokios, kad kiti kelių eismo dalyviai, kiek galima, būtų apsaugoti nuo išmetamų akmenų, purvo, ledo, sniego bei vandens ir kad tiems kelių eismo dalyviams būtų sumažintas pavojus, kylantis jiems prisilietus prie besisukančių ratų.

6.8. Motorinės transporto priemonės turi būti pritaikytos eismui dešiniąja kelio puse (valdymo įtaisai turi būti įrengti kairėje transporto priemonės pusėje), išskyrus išimtis, nustatytas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213; 2010, Nr. 48-2308) 25 straipsnio 4 dalyje.

VII. KITA ĮRANGA

7.1. Automobiliuose (M, N kategorijų motorinėse transporto priemonėse), nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos, turi būti įrengti saugos diržai, atitinkantys tipo patvirtinimo teisės aktuose, nustatančiuose reikalavimus motorinių transporto priemonių saugos diržų tvirtinimui, transporto priemonių saugos diržams ir keleivio apsaugos sistemoms, nustatytus reikalavimus.

7.2. Saugos oro pagalvė (-ės) ir papildomos apsaugos sistemos (SRS) turi būti įrengtos ir veiksmingos, jei numatytos pagal originalią transporto priemonės konstrukciją.

7.3. Transporto priemonėje turi būti tvarkingas (-i) gesintuvas (-ai), atitinkantis (-ys) Bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Žin., 2005, Nr. 26-852, Nr. 127).

7.4. Motorinėse L_4e, L_5e, L_6e, L_7e, M₁, M₂, M₃, N₁, N₂ ir N₃ klasių transporto priemonėse turi būti avarinio sustojimo ženklas.

7.5. Visose motorinėse transporto priemonėse, išskyrus motociklus be šoninės priekabos, turi būti bent vienas pirmosios pagalbos rinkinys, o motorinėse transporto priemonėse, skirtose vežti keleivius ir turinčiose daugiau kaip 8 vietas (be vairuotojo vietos), turi būti ne mažiau kaip du pirmosios pagalbos rinkiniai, kaip numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakyme Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“ (Žin., 2003, Nr. 79-3605).

7.6. Visose dviašėse motorinėse transporto priemonėse, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, ir dviašėse priekabose, kurių bendroji masė didesnė kaip 750 kg, išskyrus puspriekabes, turi būti viena ratų atspara, o tris ir daugiau ašių turinčiose transporto priemonėse, puspriekabėse bei vienaašėse priekabose, kurių bendroji masė didesnė kaip 750 kg, turi būti dvi ratų atsparos.

7.7. Visose motorinėse transporto priemonėse turi būti įrengtas veiksmingas garsinio signalizavimo įtaisas.

7.8. Motorinėse transporto priemonėse, nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos, turi būti įrengtas veiksmingas spidometras.

7.9. Transporto priemonėje, kuriai taikomas 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, turi būti įrengtas ir laiku patikrintas tachografas, atitinkantis 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų reikalavimus. Transporto priemonėse, pirmą kartą registruotose po 2006 m. gegužės 1 d., turi būti įrengtas skaitmeninis tachografas.

7.10. Motorinėse transporto priemonėse, kurioms taikomos Greičio ribojamųjų prietaisų įrengimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3-417 (Žin., 2003, Nr. 74-3462), turi būti įrengtas minėtas taisykles atitinkantis greičio ribojamasis prietaisas arba įdiegta atitinkama greičio ribojimo sistema.

VIII. NEIGIAMI VEIKSNIAI

8.1. Stovinčios motorinės transporto priemonės skleidžiamo triukšmo lygis neturi viršyti Kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3-169 (Žin., 2008, Nr. 57-2150), nurodytų dydžių.

8.2. Motorinėje transporto priemonėje turi būti įrengta veiksminga deginių neutralizavimo įranga, atitinkanti originalią transporto priemonės konstrukciją. Deginių neutralizavimo sistema, nepažeidžiant transporto priemonės pirmosios registracijos ir (ar) eksploatavimo pradžios metu galiojusių atitinkamų tipo patvirtinimo teisės aktų nuostatų ir perdirbimo reikalavimų, gali būti modernizuota arba įrengta papildomai.

8.3. Išmetamųjų dujų sudėtyje esantys kenksmingų sudedamųjų dalių kiekiai arba išmetamųjų dujų dūmingumas neturi viršyti nustatytų dydžių (Techninių reikalavimų 2 priedas).

IX. M₂ ir M₃ KLASIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PAPILDOMI REIKALAVIMAI

9.1. Keleiviams vežti skirtos M2 ir M3 klasių transporto priemonės, išskyrus skirtas nekomerciniam keleivių vežimui ir priskiriamas limuzinams, turi atitikti reikalavimus, nustatytus JT EEK taisyklėse Nr. 36, 52, 107 arba Europos Sąjungos direktyvoje 2001/85/EB. Naudojamos transporto priemonės gali neatitikti vieno ar kelių reikalavimų, nustatytų JT EEK taisyklėse Nr. 36, 52, 107 arba Europos Sąjungos direktyvoje 2001/85/EB, jei tie neatitikimai yra susiję su originalia transporto priemonės konstrukcija ir (ar) yra nustatyta tvarka įteisinti.

9.2. Mokyklinis autobusas, kurio kėbulo tipo kodas pažymėtas „M“ raide, kaip numatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 (Žin., 2008, Nr. 141-5606), turi atitikti:

9.2.1. Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530), nustatytus apipavidalinimo reikalavimus;

9.2.2. Mokyklinių autobusų ženklinimo įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis reikalavimų apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 2B-224 (Žin., 2012, Nr. 64-3264), nustatytus reikalavimus.

X. LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ TAKSI PAPILDOMI REIKALAVIMAI

10.1. Lengvasis automobilis taksi turi būti apipavidalintas taip, kaip nustatyta Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 (Žin., 1998, Nr. 24-628).

10.2. Išorinės lengvojo automobilio taksi kėbulo dalys turi būti geros estetinės išvaizdos, t. y.: nedeformuotos, be didesnių korozijos židinių, nudažytos tam skirtais dažais. Turi būti visi gamintojo numatyti išoriniai apdailos elementai.

10.3. Stiklas neturi būti įtrūkęs, suskilęs, įmuštas ar kitaip pažeistas, jei dėl to gali padidėti vairuotojo, keleivių ar kitų eismo dalyvių sužalojimo pavojus arba jei tai gali turėti įtakos vairuotojo matymo laukui. Priekinio stiklo pažeidimų aprašas yra pateiktas Techninių reikalavimų 1 priedo 1 priedėlyje.

10.4. Visos durys ir bagažinės dangtis turi lengvai atsidaryti ir užsidaryti, durų rankenos turi būti nepažeistos. Lengvieji automobiliai taksi turi turėti ne mažiau kaip tris šonines duris.

10.5. Salonas ir bagažo skyrius turi būti tvarkingi, švarūs ir geros estetinės išvaizdos.

10.6. Turi būti įrengtas ir nustatyta tvarka valdomas atpažinimo ženklas – plafonas, papildomai gali būti įrengtas šviečiantis žalios ir raudonos spalvų švyturėlis.

10.7. Turi būti įrengtas į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą įtrauktas taksometras. Taksometras turi būti užplombuotas ir nustatyta tvarka metrologiškai patikrintas.

XI. TRANSPORTO PRIEMONIŲ, VEŽANČIŲ PAVOJINGUOSIUS KROVINIUS, PAPILDOMI REIKALAVIMAI

11.1. Valdytojas, pristatydamas transporto priemonę, kuria numatoma vežti tam tikrus pavojinguosius krovinius, privalomajai ar pakartotinei apžiūrai, privalo pateikti atitinkamus Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 (Žin., 2008, Nr. 126-4826, Nr. 130), nurodytus dokumentus.

11.2. Pavojaus ženklai ir oranžinės lentelės bei jų laikikliai turi atitikti Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) B techninio priedo (2011 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ADR) 5.3 skyriaus reikalavimus.

11.3. Gesintuvai, jų kiekis, talpa turi atitikti ADR 8.1.4 skirsnio ir Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Žin., 2005, Nr. 26-852, Nr. 127), reikalavimus.

11.4. Cisterna turi atitikti ADR 9.7.3–9.7.5 skirsnių reikalavimus.

11.5. Gaisro pavojaus prevencijos priemonės turi atitikti ADR 9.2.4 skirsnio reikalavimus.

11.6. Elektros įranga turi atitikti ADR 9.2.2 skirsnio reikalavimus, įvertinant 1.6.5 skirsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje (Dėl pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje)“ (Žin., 2000, Nr. 26-694; 2003, Nr. 102-4597; 2011, Nr. 164-7807) reikalavimus.

11.7. Stabdymo įranga turi atitikti ADR 9.2.3 ir 9.2.4 skirsnių reikalavimus, įvertinant 1.6.5 skirsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 „Dėl pavojingų krovinių vežimo kelių transportu Lietuvos Respublikoje (Dėl pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje)“ (Žin., 2000, Nr. 26-694; 2003, Nr. 102-4597; 2011, Nr. 164-7807) reikalavimus.

11.8. Transporto priemonių galo apsauga turi atitikti ADR 9.7.6 skirsnio reikalavimus.

11.9. Greičio ribotuvas (greičio ribojimo sistema, greičio ribojamasis prietaisas) turi atitikti ADR 9.2.5 skirsnio reikalavimus.

11.10. Sukabintuvai turi atitikti ADR 9.2.6 skirsnio reikalavimus.

11.11. Šildytuvai turi atitikti ADR 9.7.7 skirsnio reikalavimus.

11.12. Įvairios paskirties įranga ir asmens apsaugos įranga turi atitikti ADR 8.1.5 skirsnio reikalavimus.

XII. PAPILDOMI SAUGIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REIKALAVIMAI

12.1. Valdytojas, pristatydamas saugią transporto priemonę privalomajai ar pakartotinei apžiūrai, privalo pateikti atitinkamus Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 (Žin., 2008, Nr. 126-4826, Nr. 130), nurodytus dokumentus.

12.1.1. Identifikavimo lentelė turi atitikti Kelių eismo konvencijos (Žin., 2002, Nr. 2-54) reikalavimus.

12.2. Specialusis skiriamasis ženklas turi atitikti Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) rezoliucijos CEMT/CM(2005)9/FINAL reikalavimus.

12.3. Variklis ir išmetimo sistema:

12.3.1. neturi būti konstrukcinių pakeitimų, turinčių įtakos degimo produktams (deginiams);

12.3.2. variklio identifikavimo numeris ir (ar) kodas turi sutapti su transporto priemonių, atitinkančių ekologijos, techninius ir saugumo reikalavimus, sertifikatuose pateiktu variklio identifikavimo numeriu ir (ar) kodu;

12.3.3. išmetimo sistema ir (ar) jos elementai turi būti sertifikuoti;

12.3.4. variklio keliamą triukšmą mažinantys elementai (skydai, gaubtai ir pan.), kai tokie numatyti transporto priemonės konstrukcijoje, turi būti įrengti, sukomplektuoti ir turi būti be pažeidimų, mažinančių veiksmingumą.

12.4. Stabdžių antiblokavimo sistema turi būti įrengta ir atitikti JT EEK taisyklės Nr. 13 „M, N ir O kategorijų transporto priemonių tvirtinimo, atsižvelgiant į stabdžius, suvienodintos nuostatos“ reikalavimus.

12.5. Padangų protektoriaus rašto gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 mm.

12.6. Degalų bakai turi atitikti 1970 m. kovo 23 d. Tarybos direktyvos 70/221/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų skystųjų degalų bakais ir galinės apsaugos įtaisais, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 1 tomas, p. 86–87), reikalavimus.

12.7. Galinė ir šoninės apsaugos nuo palindimo po transporto priemone turi atitikti 1970 m. kovo 23 d. Tarybos direktyvos 70/221/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų skystųjų degalų bakais ir galinės apsaugos įtaisais, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 1 tomas, p. 86–87) ir 1989 m. balandžio 13 d. Tarybos direktyvos 89/297/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių tam tikrų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų šoninės apsaugos priemones (šoniniais atitvarais), suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 13 tomas, p. 474–480) reikalavimus.

12.8. Sukabintuvai turi atitikti 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/20/EB dėl motorinių transporto priemonių bei jų priekabų mechaninių sukabinimo įtaisų ir tų įtaisų tvirtinimo prie transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 226–285) reikalavimus.

12.9. Langų stiklai privalo būti sertifikuoti.

12.10. Apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai turi atitikti transporto priemonės pirmosios registracijos ar eksploatacijos pradžios metu (jei pirmosios registracijos data nežinoma) galiojusiuose tipo patvirtinimo teisės aktuose (ES direktyvose ir (ar) JT EEK taisyklėse) nustatytus reikalavimus.

12.11. Purslų taškymą ribojantys įtaisai neturi būti pažeisti ir turi atitikti 1991 m. kovo 27 d. Tarybos direktyvos 91/226/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių tam tikrų kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų purslų taškymą ribojančias sistemas, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 10 tomas, p. 251–274) reikalavimus.

12.12. Nuvilkimo įtaisai turi atitikti 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyvos 77/389/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių vilkimo kilpomis, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 4 tomas, p. 49–50) reikalavimus.

XIII. MAITINIMO DUJOMIS (SND, SGD) SISTEMŲ, ĮRENGTŲ TRANSPORTO PRIEMONĖSE, REIKALAVIMAI

13.1. Suskystintų naftos dujų (toliau – SND) įranga, jos įrengimas motorinėje transporto priemonėje ir veikimas turi atitikti Techninius reikalavimus suskystintų naftos dujų įrangai ir šios įrangos montavimui į motorines kelių transporto priemones, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 2B-227 (Žin., 2003, Nr. 68-3104). Jeigu SND įranga, jos įrengimas ir (ar) veikimas neatitinka šių reikalavimų arba SND įranga transporto priemonėje sumontuota iki 2006 m. lapkričio 1 d., SND įranga, jos įrengimas ir veikimas turi atitikti Suskystintų dujų kuro sistemos įrengimo automobiliuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 334/374 (Žin., 1999, Nr. 85-2552, Nr. 93), nustatytus reikalavimus.

13.2. SND balionų, įrengtų motorinėje transporto priemonėje, eksploatacijos laikas, nurodytas gamintojo įrengtoje plokštelėje, neturi būti pasibaigęs. SND baliono eksploatacijos galiojimo laikas gali būti pratęstas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko nustatyta tvarka.

13.3. Suslėgtųjų gamtinių dujų (SGD) įranga ir jos įrengimas motorinėje transporto priemonėje turi atitikti Suslėgtųjų gamtinių dujų įrangos ir šios įrangos montavimo į motorines kelių transporto priemones techninius reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2B-176 (Žin., 2010, Nr. 44-2167).

_________________

Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų

1 priedo 1 priedėlis

PRIEKINIO STIKLO PAŽEIDIMŲ APRAŠAS

Priekinio stiklo zonos	Paviršinis stiklo pažeidimas		Stiklo įmušimas			Stiklo įtrūkimas (įbrėžimas)  „plaukas“
			„žvaigždė“	„akis“	„kombinuotas“
I zona – vairuotojo tiesioginio matomumo zona Dviejų valytuvų Vieno valytuvo	Leidžiami nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių d 3 mm		Leidžiami pažeidimai ir įmušimai, kurių d  3 mm ir D 10 mm. Įmušimo vietoje gali būti pažeistas tik vienas stiklo sluoksnis.			Neleidžiami įtrūkimai
	Leidžiamų stiklo defektų gali būti ne daugiau kaip 2 ir atstumas tarp arčiausiai esančių pažeistų vietų turi būti ne mažesnis kaip 150 mm (paviršinių pažeidimų, kurių d  3 mm, gali būti ir 5). Šioje zonoje stiklo paviršius neturi būti matinis (neskaidrus), neturi būti valytuvų subraižymų, sudarančių matines (neskaidrias) juostas. Pastaba. I zoną sudaro 300 mm pločio figūra, kurios vidurinė linija eina per vairaračio centrą, viršutinį kraštą sudaro viršutinė stiklo valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus kreivė, apatinė zonos riba yra linija, išvesta per aukščiausiai vairuotojo pusės apatiniu stiklo valytuvo kraštu nuvalytą stiklo paviršiaus tašką – horizontali linija a-a.
II zona – vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalytas stiklo paviršiaus plotas virš linijos a-a.	Leidžiami nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių d  5 mm	Leidžiami pažeidimai ir įmušimai, kurių d  5 mm ir D  20 mm. Pažeidimai ir įmušimai gali turėti ne daugiau kaip tris įtrūkimus, kurie išeina už įmušimo krašto ribų ir kurių ilgis, matuojant iš pažeidimo centro, L  50 mm. Įmušimo vietoje gali būti pažeistas tik vienas stiklo sluoksnis.				Leidžiami a) L  100 mm, p 100 mm; b) L  100 mm, p  100 mm.
	Leidžiamų stiklo defektų gali būti ne daugiau kaip 3 ir atstumas tarp arčiausiai esančių pažeistų vietų turi būti ne mažesnis kaip 150 mm (pažeidimų ir įmušimų, kurių d  5 mm ir D  20 mm, gali būti ne daugiau nei 5). Šioje zonoje stiklo paviršius neturi būti matinis (neskaidrus), neturi būti valytuvų subraižymų, sudarančių matines (neskaidrias) juostas, neturi būti stiklo atsisluoksniavimo požymių.
III zona – vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalytas stiklo paviršiaus plotas žemiau linijos a-a	Leidžiami nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių d  5 mm	Leidžiami pažeidimai ir įmušimai, kurių d  5 mm ir D  20 mm. Pažeidimai ir įmušimai gali turėti įtrūkimų, kurie išeina už įmušimo krašto ribų ir kurių ilgis (L) neribojamas. Įmušimo vietoje gali būti pažeistas tik vienas stiklo sluoksnis.					Leidžiami a) L – neribojamas, p – neribojamas; b) L – neribojamas, p – neribojamas.
	Leidžiamų stiklo defektų gali būti ne daugiau kaip 5 ir atstumas tarp arčiausiai esančių pažeistų vietų turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Šioje zonoje neturi būti stiklo atsisluoksniavimo požymių.
IV zona – priekinio stiklo paviršiaus plotas aplink nuvalytą stiklo paviršiaus plotą	Leidžiami nežymiai ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių d  5 mm	Leidžiami pažeidimai ir įmušimai, kurių d  5 mm ir D  40 mm. Pažeidimai ir įmušimai gali turėti įtrūkimų, kurie išeina už įmušimo krašto ribų ir kurių ilgis (L) neribojamas. Įmušimo vietoje gali būti pažeistas tik vienas stiklo sluoksnis.					Leidžiami a) L – neribojamas, p – neribojamas; b) L – neribojamas, p – neribojamas.
	Leidžiamų stiklo defektų gali būti ne daugiau kaip 5 ir atstumas tarp arčiausiai esančių pažeistų vietų turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Šioje zonoje neturi būti stiklo atsisluoksniavimo požymių.

_________________

part_30783fa37e424457982d4df78a3a279e_end

Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų

1 priedo 2 priedėlis

VEIDRODŽIŲ IR (AR) NETIESIOGINIŲ MATYMO PRIETAISŲ SKAIČIAUS IR IŠDĖSTYMO M, N IR L KATEGORIJŲ TRANSPORTO PRIEMONĖSE REIKALAVIMAI

Transporto priemonės kategorija ir klasė	Vidinis veidrodis^1, I klasė (ženklas)	Pagrindinis veidrodis^1 (didelis), II klasė (ženklas)	Pagrindinis veidrodis^1 (mažas), III klasė (ženklas)	Plačiakampis veidrodis^1, IV klasė (ženklas)	Artimojo vaizdo veidrodis^1, V klasė (ženklas)	Priekinis veidrodis^1, VI klasė (ženklas)	PASTABOS
M1 ir N1 (ženklas)	Privaloma (neprivalomas, jei nerodo galinio vaizdo)	Neprivaloma	Privaloma (vienas vairuotojo pusėje, o kitas keleivio pusėje. Kaip alternatyva gali būti sumontuoti II klasės veidrodžiai)	Neprivaloma (gali būti įrengtas vienas vairuotojo ir (arba) vienas keleivio pusėje)	Neprivaloma (gali būti įrengtas vienas vairuotojo, ir (arba) vienas keleivio pusėje, tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	Neprivaloma (gali būti įrengtas (-i), tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	III klasės (kaip alternatyva II klasės) veidrodis keleivio pusėje privalomas: 1) transporto priemonėse, pirmą kartą registruotose nuo 2010 m. sausio 10 d.; 2) transporto priemonėms, kurių užpakalinis langas uždengtas, užtamsintas arba dėl kitų priežasčių nerodo galinio vaizdo; 3) transporto priemonėse, kuriose įrengtas sukabintuvas.
M2 ir M3 (ženklas)	Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų)	Privaloma (vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)	Neleistina	Neprivaloma (gali būti įrengtas vienas vairuotojo ir (arba) vienas keleivio pusėje)	Neprivaloma (gali būti įrengtas vienas vairuotojo, ir (arba) vienas keleivio pusėje, tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	Neprivaloma (gali būti įrengtas (-i), tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	Iki 1984 m. spalio 1 d. pirmą kartą įregistruotose transporto priemonėse gali būti: 1) įrengtas I klasės veidrodis, jei jis rodo galinį vaizdą, ir vienas II klasės veidrodis; 2) jei transporto priemonės bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, vietoj II klasės veidrodžio gali būti III klasės veidrodis.
N2 7,5 t (ženklas) (pirmą kartą registruotoms iki 2000 m. sausio 1 d.)	Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų)	Privaloma (vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)	Neleistina	Neprivaloma (gali būti įrengtas vienas vairuotojo ir (arba) vienas keleivio pusėje)	Neprivaloma (gali būti įrengtas vienas vairuotojo ir (arba) vienas keleivio pusėje, tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	Neprivaloma (gali būti įrengtas, (-i), tačiau, jei įrengtas, (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	Iki 1984 m. spalio 1 d. pirmą kartą įregistruotose transporto priemonėse gali būti įrengtas I klasės veidrodis, jei jis rodo galinį vaizdą, ir vienas II klasės veidrodis
N2 7,5 t (ženklas) (pirmą kartą registruotoms nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 26 d.)	Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų)	Privaloma (vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)	Neleistina	Privaloma (vienas keleivio pusėje, jei gali būti įrengtas V klasės veidrodis; nepaisant to, gali būti įrengtas vienas veidrodis keleivio pusėje, kitas vairuotojo pusėje)	Privaloma (vienas keleivio pusėje, jei nė viena veidrodžio dalis nebus žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus, kai transporto priemonės masė atitinka maksimalią leistiną, ir jis yra visiškai matomas, kai vairuotojas sėdi prie vairo; nepažeidžiant nurodytų sąlygų, vienas gali būti įrengtas ir vairuotojo pusėje)	Neprivaloma (gali būti įrengtas (-i), tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	VI ir V klasių veidrodžiai ar kitas juos atstojantis netiesioginio matymo įtaisas neprivalomas, jei V klasės veidrodis negali būti įrengtas taip, kad atitiktų jam įrengti nustatytus reikalavimus. Kai IV ir V klasių veidrodžiai privalomi, jie turi atitikti Transporto priemonėse įrengtų veidrodžių modifikavimo taisyklių^2 nustatytus reikalavimus.
N2 7,5 t (ženklas) (pirmą kartą registruotoms nuo 2007 m. sausio 26 d.)	Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų)	Privaloma (vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)	Neleistina	Privaloma (vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje, jei gali būti įrengtas V klasės veidrodis, nepaisant to, abu veidrodžiai gali būti įrengti)	Privaloma (vienas keleivio pusėje, jei nė viena veidrodžio dalis nebus žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus, kai transporto priemonės masė atitinka maksimalią leistiną, ir jis yra visiškai matomas, kai vairuotojas sėdi prie vairo; nepažeidžiant nurodytų sąlygų , vienas gali būti įrengtas ir vairuotojo pusėje)	Neprivaloma (gali būti įrengtas (-i), tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	VI ir V klasių veidrodžiai ar kitas juos atstojantis netiesioginio matymo įtaisas neprivalomas, jei V klasės veidrodis negali būti įrengtas taip, kad atitiktų jam įrengti nustatytus reikalavimus. Kai IV ir V klasių veidrodžiai privalomi, jie turi atitikti Direktyvos 2003/97/EB^3 reikalavimus.
N2 > 7,5 t ir N3 (ženklas) (pirmą kartą registruotoms iki 2000 m. sausio 1 d.)	Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų)	Privaloma (vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)	Neleistina	Neprivaloma (gali būti įrengtas vienas vairuotojo ir (arba) vienas keleivio pusėje)	Neprivaloma (gali būti įrengtas vienas vairuotojo ir (arba) vienas keleivio pusėje, tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	Neprivaloma (gali būti įrengtas (-i), tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	1) Iki 1984 m. spalio 1 d. pirmą kartą įregistruotose TP gali būti įrengtas I klasės veidrodis, jei jis rodo galinį vaizdą, ir vienas II klasės veidrodis; 2) Transporto priemonėse, pirmą kartą įregistruotose po 1990 m. spalio 1 d., IV ir V klasių veidrodžiai keleivio pusėje privalomi, jei tai numatyta TP konstrukcijoje.
N2 > 7,5 t ir N3 (ženklas) (pirmą kartą registruotoms nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 26 d.)	Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų)	Privaloma (vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)	Neleistina	Privaloma (vienas keleivio pusėje; vienas gali būti įrengtas vairuotojo pusėje)	Privaloma (vienas keleivio pusėje, jei nė viena jo dalis nebus žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus, kai transporto priemonės masė atitinka maksimalią leistiną, ir jis yra visiškai matomas, kai vairuotojas sėdi prie vairo; nepažeidžiant nurodytų sąlygų, vienas gali būti įrengtas ir vairuotojo pusėje)	Neprivaloma (gali būti įrengtas (-i), tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	1. Jei, nesant įmanomų ir ekonomiškai įgyvendinamų techninių sprendimų, negali būti įrengti sferiniai (IV klasė) ir artimojo vaizdo (V klasė) veidrodžiai arba jiems prilygstantys kameros monitoriaus įrenginiai, gali būti įrengti papildomi veidrodėliai ir (arba) kiti netiesioginio matymo įtaisai; šiuo atveju, prieš privalomąją techninę apžiūrą, turi būti atlikta techninė ekspertizė. 2. Transporto primonės keleivio pusėje įrengti IV ir V klasių veidrodžiai turi atitikti Transporto priemonėse įrengtų veidrodžių modifikavimo taisyklių^2 nustatytus reikalavimus.
N2 > 7,5 t ir N3 (ženklas) (pirmą kartą registruotoms nuo 2007 m. sausio 26 d.)	Neprivaloma (nėra matymo lauko reikalavimų)	Privaloma (vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)	Neleistina	Privaloma (vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)	Privaloma (vienas keleivio pusėje, jei nė viena jo dalis nebus žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus, kai transporto priemonės masė atitinka maksimalią leistiną, ir veidrodis yra visiškai matomas, kai vairuotojas sėdi prie vairo; nepažeidžiant nurodytų sąlygų, vienas gali būti įrengtas ir vairuotojo pusėje)	Privaloma (vienas priekinis veidrodis, jei gali būti įrengtas ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)	VI ir V klasių veidrodžiai ar kitas juos atstojantis netiesioginio matymo įtaisas neprivalomas, jei V klasės veidrodis negali būti įrengtas taip, kad atitiktų jam įrengti nustatytus reikalavimus. Kai VI ir V klasių veidrodžiai privalomi, jie turi atitikti Direktyvos 2003/97/EB^3 reikalavimus.

______________________

¹ Veidrodis – bet koks įtaisas, išskyrus periskopus, skirtas aiškiai matyti vaizdą gale, šone ar priekyje iš transporto priemonės.

² Transporto priemonėse įrengtų veidrodžių modifikavimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 2B-270 (Žin., 2008, Nr. 85-3406).

³ Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/97/EB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose jie įrengti, tipo patvirtinimą, suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 70/156/EEB ir panaikinanti Direktyvą 71/127/EEB.

Pastabos:

(ženklai) M₂, M_3, N₁, N₂ ir N₃ klasių mokomosiose transporto priemonėse papildomai privalo būti įrengta po vieną išorinį veidrodį instruktoriui iš abiejų pusių, netaikoma N₂ ir N₃ klasių mokomosioms transporto priemonėms, kuriose įrengti IV klasės veidrodžiai abejose pusėse.

(ženklas) L₁e ir L₂e, taip pat L₁ ir L₂ klasių transporto priemonėse turi būti įrengta po vieną veidrodį kairėje pusėje; netaikoma transporto priemonėms, pagamintoms iki 1960 m. sausio 1 d., ir istorinėms motorinėms transporto priemonėms.

(ženklas) L₃e, L₄e, L₅e, L₆e, L₇e, taip pat L₃, L₄, L₅ klasių transporto priemonėse turi būti įrengti veidrodžiai iš abiejų pusių; netaikoma transporto priemonėms, pagamintoms iki 1960 m. sausio 1 d., ir istorinėms motorinėms transporto priemonėms.

_________________

Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų

2 priedas

TRANSPORTO PRIEMONIŲ TECHNINĖ BŪKLĖ IR BŪKLĖS VERTINIMAS

0. TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

0.1. Transporto priemonės valstybinio numerio ženklas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Transporto priemonės valstybinio numerio ženklas	Vizuali apžiūra	a) Valstybinio numerio ženklo (-ų) nėra, valstybinio numerio ženklas (-ai) ir (ar) tvirtinimas transporto priemonėje neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a) arba numerio ženklas (-ai) netvirtai pritvirtintas (-i) ir gali nukristi		X
		b) Valstybinio numerio ženklo užrašo nėra, jis ne visas, neįskaitomas arba gali būti perskaitytas neteisingai	X	X
		c) Valstybinio numerio ženklas (-ai) ir (ar) įrašas (-ai) neatitinka transporto priemonės dokumentų ir (ar) įrašų registre		X

0.2. Transporto priemonės identifikavimo numeris
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Transporto priemonės identifikavimo numeris	Vizuali apžiūra	a) Identifikavimo numerio nėra arba jo neįmanoma rasti		X
		b) Identifikavimo numeris ne visas, neįskaitomas, užterštas, turi pakeitimo ir (ar) klastojimo požymių		X
		c) Identifikavimo numeris neatitinka transporto priemonės dokumentų, įrašų registre; įregistruoti transporto priemonės duomenys neatitinka dokumentų ir (ar) įrašų registre		X

0.3. Transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Transporto priemonės dokumentai	Vizuali apžiūra	a) Nepateikti reikalingi dokumentai, nurodyti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 (Žin., 2008, Nr. 126-4826, Nr. 130)		X
		b) Transporto priemonė ir (ar) dokumentai neatitinka Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 (Žin., 2008, Nr. 126-4826, Nr. 130), nustatytų reikalavimų		X

1. TRANSPORTO PRIEMONĖS STABDYMO ĮRANGA

1.1. Transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninė būklė ir veikimas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
1.1.1. Darbinių stabdžių pedalo ir (arba) ranka valdomos svirties ašies įtvaras	Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra valdant įtaisus. Pastaba. Transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių sistemos su stiprintuvais, turi būti tikrinamos išjungus variklį.	a) Įvarža ašies įtvare pernelyg didelė (sunkesnis valdymas)		X
		b) Ašies įtvaro susidėvėjimas pernelyg didelis arba per didelis laisvumas ašies įtvare		X
1.1.2. Pedalo ir (arba) ranka valdomos svirties būklė ir stabdžių valdymo įtaiso eiga	Stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra valdant įtaisus. Pastaba. Transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių sistemos su stiprintuvais, turėtų būti tikrinamos išjungus variklį.	a) Laisvoji eiga pernelyg didelė arba nepakankama		X
		b) Atleistas stabdžių valdymo įtaisas negrįžta į pradinę padėtį arba grįžimas yra pernelyg uždelstas	X	X
		c) Ant stabdžių paminos nėra apsaugos nuo slydimo, apsauga prastai pritvirtintina arba glotniai nusidėvėjusi	X
1.1.3. Vakuuminis siurblys arba kompresorius ir rezervuarai	Vizuali įprastu darbiniu slėgiu veikiančių stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra. Tikrinamas laikas, per kurį pasiekiamas saugiam stabdžių sistemos veikimui reikalingas (nustatytas) vakuumas arba slėgis, taip pat patikrinamas įspėjamojo įtaiso, daugiakanalio apsauginio vožtuvo ir viršslėgio vožtuvo veikimas.	a) Įsijungus įspėjamajam įtaisui (arba kai manometras rodo pavojingą ribą) oro slėgio arba vakuumo nepakanka bent dviem stabdymams atlikti		X	X
		b) Pernelyg ilgas oro slėgio arba vakuumo, kurių reikia saugiam darbiniam režimui pasiekti, susidarymo laikas ^(a)		X
		c) Neveikia stabdžių kontūrų (daugiakanalis) apsauginis vožtuvas arba viršslėgio vožtuvas		X
		d) Yra oro nuotėkis, dėl kurio pastebimai sumažėja slėgis, arba girdimas oro nuotėkis		X
		e) Yra išorinis pažeidimas, kuris gali turėti įtakos stabdžių sistemos veikimui		X	X
1.1.4. Sistemos kritinio slėgio įspėjamasis įtaisas arba manometras	Veikimo patikrinimas	Sistemos kritinio slėgio įspėjamasis įtaisas arba manometras veikia blogai arba yra sugedęs	X	X
1.1.5. Rankiniu būdu valdomų stabdžių vožtuvas (valdymo įtaisas)	Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra valdant įtaisus	a) Valdymo įtaisas yra sulūžęs, pažeistas arba pernelyg susidėvėjęs		X
		b) Vožtuvo valdymas nepatikimas arba vožtuvas nepatikimas		X
		c) Išklibusios jungtys arba yra nuotėkis iš sistemos		X
		d) Netinkamas veikimas		X
1.1.6. Stovėjimo stabdžio valdiklis, valdymo svirtis, stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas, elektroninis stovėjimo stabdys	Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra valdant įtaisus	a) Reketinis mechanizmas neužsifiksuoja arba reketinio mechanizmo veikimas nepatikimas – prašoka		X
		b) Svirties ašies įtvaro arba reketinio mechanizmo nusidėvėjimas pernelyg didelis	X	X
		c) Pernelyg didelė svirties eiga, iš kurios galima spręsti, kad sureguliuota netinkamai		X
		d) Valdiklio nėra, valdiklis pažeistas arba neveikia		X
		e) Netinkamas veikimas, įspėjamasis indikatorius rodo netinkamą veikimą (gedimą)		X
1.1.7. Stabdžių sistemos vožtuvai, čiaupai (koja valdomų stabdžių vožtuvai, čiaupai, apsauginiai vožtuvai, slėgio reguliatoriai)	Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra valdant įtaisus	a) Vožtuvas ar čiaupas pažeistas arba nesandarus (yra oro nuotėkis)		X	X
		b) Pernelyg didelis alyvos nuotėkis iš kompresoriaus	X
		c) Vožtuvas ar čiaupas nesaugus (nepatikimas) arba netinkamai įrengtas		X
		d) Hidraulinių stabdžių skysčio nutekėjimas		X	X
1.1.8. Priekabos stabdžių jungtys (elektrinės ir pneumatinės)	Atjungiama ir prijungiama stabdžių sistemos jungtis, kuria priekaba prijungiama prie transporto priemonės	a) Čiaupas arba automatinio sandarinimo vožtuvas pažeistas (nepatikimai sandarus)	X	X
		b) Čiaupas arba vožtuvas nesaugus (nepatikimas), netinkamai įrengtas arba jungiamosios galvutės nustatyta tvarka nepažymėtos	X	X
		c) Yra nuotėkis		X	X
		d) Neveikia arba veikia netinkamai		X	X
1.1.9. Energijos kaupikliai (vakuuminiai rezervuarai, suspausto oro balionai)	Vizuali apžiūra	a) Energijos kaupiklis apgadintas, pažeistas korozijos arba nesandarus	X	X
		b) Kondensato išleidimo iš suspausto oro baliono čiaupas neveikia	X	X
		c) Suspausto oro balionas nesaugus (nepatikimas), netinkamai remontuotas arba netinkamai įrengtas		X
1.1.10. Stabdžių stiprintuvas, pagrindinis stabdžių cilindras (hidraulinė stabdžių sistema)	Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra valdant įtaisus	a) Stabdžių stiprintuvas pažeistas, neveikia arba veikia blogai		X
		b) Pagrindinis stabdžių cilindras pažeistas arba jis nesandarus		X	X
		c) Pagrindinis stabdžių cilindras nesaugus (nepatikimas)		X	X
		d) Trūksta stabdžių skysčio	X	X
		e) Nėra pagrindinio stabdžių cilindro rezervuaro dangtelio, dangtelis pažeistas arba netinkamas	X
		f) Signalinė stabdžių skysčio lemputė (indikatorius) neveikia arba rodo trūkumą	X
		g) Neteisingai veikia arba neveikia stabdžių skysčio lygio įspėjamasis įtaisas	X
1.1.11. Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai	Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra	a) Yra lūžimo arba įtrūkimo pavojus		X	X
		b) Iš vamzdelių arba jungčių yra nuotėkis		X	X
		c) Vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos		X	X
		d) Vamzdeliai įrengti netinkamai ir (arba) įrengti netinkamoje vietoje	X	X
1.1.12. Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės	Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra	a) Yra plyšimo arba įtrūkimo pavojus		X	X
		b) Žarnelės pažeistos, pratrintos, susuktos arba per trumpos	X	X
		c) Iš žarnelių arba jungčių yra nuotėkis		X	X
		d) Veikiant slėgiui žarnelė (-ės) išsipučia		X	X
		e) Žarnelės suskirdusios ar porėtos (matyti kordas)		X
1.1.13. Stabdžių trinkelės	Vizuali apžiūra	a) Antdėklas arba trinkelė per daug nusidėvėję		X	X
		b) Antdėklas arba trinkelė nešvarūs (užteršti alyva, tepalu ir t. t.)		X	X
		c) Antdėklo arba trinkelės nėra			X
1.1.14. Stabdžių būgnai, stabdžių diskai	Vizuali apžiūra	a) Būgnas arba diskas per daug nusidėvėjęs, per daug sueižėjęs, įtrūkęs, nesaugus (nepatikimas)		X	X
		b) Būgnas arba diskas nešvarus (užterštas alyva, tepalu ir pan.)		X
		c) Būgno arba disko nėra			X
		d) Prie rato esanti stabdžių tvirtinimo plokštė nesaugi (nepatikima)		X
1.1.15. Stabdžių sistemos lynai, traukės, svirtys, jungtys	Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra	a) Lynas pažeistas, susuktas ar užmegztas		X	X
		b) Sudedamoji dalis per daug nusidėvėjusi ar pažeista korozijos		X	X
		c) Lynas, traukė arba jungtis nesaugi (nepatikima)		X
		d) Pažeista lyno kreipiančiosios sistemos dalis (šarvas, ritinėlis, kanalas ar pan.)		X
		e) Ribojamas laisvas stabdžių sistemos veikimas (nepaslankūs ir (ar) pernelyg užveržti sujungimai, paslankios dalys užspaustos, judėjimo lauke yra kliuvinių)		X
		f) Pernelyg didelė svirties ar traukės eiga dėl blogo sureguliavimo ir (ar) susidėvėjimo		X
1.1.16. Stabdžių cilindrai prie ratų (įskaitant stabdžių kameras, spyruoklinius energijos akumuliatorius ir hidraulinius cilindrus)	Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra	a) Stabdžių cilindras įtrūkęs ar kitaip sugadintas		X	X
		b) Yra nuotėkis		X	X
		c) Stabdžių cilindras nesaugus (nepatikimas) arba netinkamai įrengtas		X	X
		d) Stabdžių cilindras pernelyg pažeistas korozijos		X	X
		e) Darbinio stūmoklio arba diafragmos eiga nepakankama arba per didelė		X	X
		f) Purvasaugių nėra arba jie labai pažeisti (neveiksmingi, nefunkcionalūs)	X	X
1.1.17. Stabdymo jėgos reguliatorius	Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra	a) Valdymo mechanizmas (svirčių ir traukių sistema) pažeistas ar sugedęs		X
		b) Sureguliuotas netinkamai		X
		c) Reguliatorius užsikirtęs, stringa arba neveikia		X	X
		d) Reguliatoriaus nėra			X
		e) Reguliatoriaus lentelės nėra	X
		f) Duomenys neįskaitomi arba neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)	X
1.1.18. Automatinis tarpo reguliatorius ir indikatorius	Vizuali apžiūra	a) Reguliatorius sugadintas, stringa arba pernelyg didelė jo eiga, indikatorius rodo pernelyg didelį susidėvėjimą arba neteisingą sureguliavimą		X
		b) Reguliatorius turi trūkumų, galinčių turėti įtakos jo veiksmingumui		X
		c) Reguliatorius netinkamai įrengtas arba pakeistas		X
1.1.19. Dilimui atspari stabdžių sistema (jeigu įrengta arba jeigu privalo būti įrengta)	Vizuali apžiūra	a) Jungtys arba įrengimas nesaugūs (nepatikimi)	X	X
		b) Sistema sugedusi arba jos nėra		X
1.1.20. Automatinis priekabos stabdžių veikimas	Atjungiama stabdžių sistemos jungtis, kuria priekaba prijungiama prie transporto priemonės	Atjungus priekabos pneumatinės stabdžių sistemos jungtį, priekabos stabdžiai automatiškai nesuveikia			X
1.1.21. Bendras stabdžių sistemos įrengimas ir būklė	Vizuali apžiūra	a) Kiti sistemos įtaisai (pvz., aušinimo skysčio siurblys, oro džiovintuvas ir pan.) sugedę, pažeisti iš išorės arba paveikti korozijos taip, kad tai gali turėti neigiamos įtakos stabdžių sistemos veikimui		X	X
		b) Oro arba aušinimo skysčio nuotėkis	X	X
		c) Sudedamoji dalis nesaugi, netinkamai sumontuota ar nepatikimai pritvirtinta		X
		d) Netinkamas stabdžių sistemos sudedamųjų dalių remontas arba konstrukcijos pakeitimas		X	X
1.1.22. Kontroliniai antgaliai (jeigu sumontuoti arba turi būti sumontuoti)	Vizuali apžiūra	a) Nėra		X
		b) Pažeistos, netinkamos naudoti arba nesandarios	X	X

1.2. Transporto priemonės darbinio stabdžio veikimas ir efektyvumas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
1.2.1. Veikimas	Patikra atliekama ant stacionariojo stabdžių bandymo stendo arba, jeigu to neįmanoma padaryti, patikra atliekama kelyje, palaipsniui didinant ir pasiekiant didžiausią stabdymo jėgą	a) Vienas arba daugiau ratų nestabdo arba stabdymo jėga akivaizdžiai nepakankama		X	X
		b) Vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekia 70 proc. kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.		X	X
		c) Stabdymo jėga didėja netolygiai		X
		d) Pernelyg didelis liekamasis rato stabdymas po stabdžių pedalo (valdiklio) atleidimo		X
		e) Pernelyg didelis stabdymo jėgos svyravimas per vieną rato apsisukimą		X
1.2.2. Efektyvumas	Patikra atliekama ant stacionariojo stabdžių bandymo stendo arba, jeigu dėl techninių priežasčių jo naudoti negalima, patikra atliekama kelyje, naudojant įrašantįjį stabdymo pagreičio matuoklį. Transporto priemonės arba priekabos, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, turi būti tikrinamos pagal ISO 21069 standartą arba taikant lygiaverčius metodus. Patikra kelyje turėtų būti atliekama sausame, lygiame ir tiesiame kelyje. 1. Darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas neskaičiuojamas, jei ratų stabdymo jėgos, nustatytos stabdžių bandymo stendu, neatitinka Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 1.2.1 punkto reikalavimų. 2. Mokomųjų transporto priemonių su sudvejintais stabdžių pedalais darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas tikrinamas tiek su pagrindiniais, tiek su papildomai įrengtais stabdžių pedalais. Transporto priemonių, kuriose įrengta hidraulinė arba mišri stabdžių sistema, stabdymo efektyvumas turi būti toks pat tiek su pagrindiniais, tiek su papildomai įrengtais stabdžių pedalais. Transporto priemonių, kuriose įrengta pneumatinė stabdžių sistema, specializuota stabdžių patikra atliekama su tais pedalais, kuriais stabdžių bandymo stende tikrinant priekinę ašį suminė stabdymo jėgų reikšmė buvo mažesnė.	a) Bendras darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas, skaičiuojant pagal didžiausiąją leidžiamąją masę, yra mažesnis nei: nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. pirmą kartą registruotų transporto priemonių: N1 klasės transporto priemonių – 50 proc.^(4) M1 klasės transporto priemonių – 58 proc.^(4) M2 klasės transporto priemonių – 50 proc.^(4) M3 klasės transporto priemonių – 50 proc. N2 klasės transporto priemonių – 50 proc. N3 klasės transporto priemonių – 50 proc. O3 ir O4 klasių transporto priemonių: - puspriekabių – 45 proc.; - priekabų su grąžulu – 50 proc.; iki 2010 m. liepos 31 d. registruotų transporto priemonių: M1^(1) (4), M2^(1) (4) ir M3^(1) klasių transporto priemonių – 50 proc. N1^(4) klasės transporto priemonių – 45 proc. N2^(2) ir N3^(2) klasių transporto priemonių – 43 proc. O3 ir O4 klasių transporto priemonių – 40 proc.^(3) L kategorijos transporto priemonių (abu stabdžiai): L1e klasės transporto priemonių – 42 proc. L2e klasės transporto priemonių – 40 proc. L3e klasės transporto priemonių – 50 proc. L4e klasės transporto priemonių – 46 proc. L5e klasės transporto priemonių – 44 proc. L6e klasės transporto priemonių – 40 proc. L7e klasės transporto priemonių – 44 proc. ^(1) 48 proc., jeigu tai transporto priemonės, kuriose nėra stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS), arba jeigu transporto priemonių tipas patvirtintas iki 1991 m. spalio 1 d. ^(2) 45 proc., jeigu transporto priemonė registruota po 1988 m. arba praėjus reikalavimuose nurodytai datai (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų). ^(3) 43 proc., jeigu puspriekabė arba priekaba su grąžulu įregistruota po 1988 m. arba praėjus reikalavimuose nurodytai datai (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų). ^(4) Transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė neviršija 3500 kg, jei transporto priemonė atitinka Techninių reikalavimų 1.2.1 punkto reikalavimus ir stabdžių bandymo stendu bandant priekinę ašį stabdžių bandymo stendo būgnai užsiblokuoja, darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas neskaičiuojamas ir laikomas pakankamu.		X	X

1.3. Transporto priemonės atsarginio (avarinio) stabdžio veikimas ir efektyvumas (jei tai atskira sistema)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
1.3.1. Veikimas	Jeigu atsarginių stabdžių sistema atskirta nuo darbinių stabdžių sistemos, taikomas Techninių reikalavimų 1.2.1 punkte nurodytas tikrinimo būdas	a) Vienas arba daugiau ratų nestabdo arba stabdymo jėga akivaizdžiai nepakankama		X	X
		b) Vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekia 70 proc. kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.		X	X
		c) Stabdymo jėga didėja netolygiai		X	X
1.3.2. Efektyvumas	Jeigu atsarginių stabdžių sistema atskirta nuo darbinių stabdžių sistemos, taikomas Techninių reikalavimų 1.2.2 punkte nurodytas tikrinimo būdas	Stabdymo jėga nesiekia 50 proc. darbinių stabdžių stabdymo efektyvumo, nurodyto Techninių reikalavimų 1.2.2 punkte (puspriekabių atveju skaičiuojant pagal didžiausiąją leidžiamąją masę) arba nesiekia 2,2 m/s^2, jei tai yra N kategorijos transporto priemonė. Netaikoma L1e ir L3e kategorijų transporto priemonėms.		X	X

1.4. Transporto priemonės stovėjimo stabdžio veikimas ir efektyvumas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
1.4.1. Veikimas	Patikra atliekama ant stacionaraus stabdžių bandymo stendo arba, jeigu dėl techninių priežasčių jo naudoti negalima, patikra atliekama kelyje, naudojant įrašantįjį stabdymo pagreičio matuoklį	Vienos pusės ratas nestabdo arba, jei stabdžių veikimo tikrinimas atliekamas kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos		X	X
1.4.2. Efektyvumas	Patikra atliekama ant stacionaraus stabdžių bandymo stendo arba, jeigu dėl techninių priežasčių jo naudoti negalima, patikra atliekama kelyje, naudojant įrašantįjį stabdymo pagreičio matuoklį, arba transporto priemonei stovint ant nuožulnaus paviršiaus, kurio nuolydžio kampas yra žinomas. Jeigu įmanoma, krovininės transporto priemonės turėtų būti tikrinamos pakrautos.	Stabdymo efektyvumas, skaičiuojant pagal didžiausiąją leidžiamąją masę, mažesnis kaip 16 proc. arba, jeigu tai motorinė transporto priemonė, mažesnis kaip 12 proc., skaičiuojant pagal didžiausiąją leidžiamąją masę – vertinant pagal didesnę reikšmę. Netaikomas L1e ir L3e kategorijų transporto priemonėms. Pastabos: 1. Stovėjimo stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas neskaičiuojamas, jei ratų stabdymo jėgos, nustatytos stabdžių bandymo stendu, neatitinka 1.4.1 punkto reikalavimų. 2. Stovėjimo stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas skaičiuojant pagal didžiausiąją leidžiamąją masę gali būti neskaičiuojamas ir laikomas pakankamu, jei atitinka 1.4.1 punkto reikalavimą, o bandant stabdžių bandymo stendu jo būgnai užsiblokuoja (stabdant stovėjimo stabdžiu).		X	X

1.5. Dilimui atspari stabdžių sistema
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Dilimui atsparios stabdžių sistemos veikimas	Vizuali apžiūra ir, jeigu įmanoma, patikrinimas, ar sistema veikia	a) Stabdymo efektyvumas didėja netolygiai (netaikoma stabdymo varikliu sistemoms)		X
		b) Sistema neveikia		X

1.6. Transporto priemonės stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
1	2	3	4	5	6
Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)	Vizuali apžiūra ir įspėjamojo įtaiso patikra	a) Įspėjamasis įtaisas neveikia arba veikia blogai		X
		b) Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia blogai		X
		c) Ratų sukimosi greičio jutiklio nėra arba jis pažeistas		X
		d) Laidai pažeisti		X
		e) Trūksta kitų sudedamųjų dalių arba jos pažeistos		X

1.7. Transporto priemonės elektroninė stabdžių sistema (EBS)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Elektroninė stabdžių sistema (EBS)	Įspėjamojo įtaiso patikra	a) Įspėjamasis įtaisas veikia blogai		X
		b) Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia blogai		X

2. TRANSPORTO PRIEMONĖS VAIRO MECHANIZMAS

2.1. Transporto priemonės vairo mechanizmo būklė
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
2.1.1. Vairo pavaros (reduktoriaus) ir vairo veleno būklė	Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad ratai neliestų žemės arba būtų pastatyti ant sukamųjų stovų, vairaratis sukamas nuo vienos kraštinės padėties iki kitos. Vizuali vairo mechanizmo veikimo apžiūra.	a) Vairo pavaros veikimas netolygus, pernelyg didelis ir (ar) kitoks įprastiniam vairo pavaros veikimui nebūdingas pasipriešinimas, kuris juntamas sukant vairą		X
		b) Nebūdingas vairo veleno susisukimas, pernelyg didelis išdrožinių arba pleištinių sujungimų sudilimas		X	X
		c) Pernelyg susidėvėjęs vairo velenas (korozijos poveikis, galintis turėti įtakos patikimumui, nebūdingi laisvumai lankstinėse jungtyse ir pan.)		X	X
		d) Yra nebūdingų vairo veleno poslinkių (laisvumų), vairo velenas deformuotas		X	X
		e) Yra eksploatacijos skysčių nuotėkis	X	X
2.1.2. Vairo pavaros (reduktoriaus) korpuso tvirtinimas	Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad jos ratai remtųsi į žemę, vairaratis arba vairalazdė sukiojama pagal laikrodžio rodyklę ir prieš ją arba naudojama speciali vairo laisvumo nustatymo įranga. Vizuali vairo reduktoriaus pritvirtinimo prie važiuoklės apžiūra.	a) Vairo pavaros (reduktoriaus) korpusas pritvirtintas netinkamai		X	X
		b) Padidėjusios važiuoklėje (rėme, kėbule) esančios tvirtinimo skylės, yra nebūdingi korpuso poslinkiai		X	X
		c) Tvirtinimo varžtų trūksta arba jie nutraukti		X	X
		d) Suskilęs ar pramuštas vairo pavaros (reduktoriaus) korpusas		X	X
2.1.3. Vairo traukių ir svirčių būklė	Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad jos ratai remtųsi į žemę, vairaratis sukamas pagal laikrodžio rodyklę ir prieš ją arba naudojama speciali vairo laisvumo nustatymo įranga. Vizuali vairo mechanizmo sudedamųjų dalių apžiūra, ieškant susidėvėjusių, sutrūkusių arba nepatikimų sudedamųjų dalių.	a) Sudedamosios dalys, kurios tarpusavyje sujungtos nepaslankiai, juda viena kitos atžvilgiu		X	X
		b) Per didelis lankstų ar jungčių susidėvėjimas (klibėjimas, pernelyg dideli poslinkiai, laisvumas)		X	X
		c) Sudedamoji dalis sutrūkusi, nutraukta, deformuota arba turi kitų pažeidimų, mažinančių jos patikimumą		X	X
		d) Trūksta tvirtinimo detalių		X
		e) Sudedamoji dalis (pvz.: ratų suvedimo traukė, išilginė vairo traukė ar kt.) įrengta ir (ar) sureguliuota netinkamai		X
		f) Netinkamas vairavimo sistemos sudedamųjų dalių remontas arba konstrukcijos pakeitimas		X	X
		g) Purvasaugių nėra, trūksta, jie netinkamai įrengti arba turi pažeidimų, dėl kurių sumažėjęs jų veiksmingumas	X	X
2.1.4. Vairo traukių ir svirčių veikimas	Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad jos ratai remtųsi į žemę, ir įjungus variklį (vairo stiprintuvą), vairaratis sukamas nuo vienos kraštinės padėties iki kitos. Vizuali jungčių judėjimo apžiūra.	a) Veikimo metu slankiojanti vairo traukė, svirtis ar kita sudedamoji dalis liečiasi (trinasi) su kita prie važiuoklės pritvirtinta dalimi		X
		b) Ratų pasukimo ribotuvai neveikia arba jų nėra, trūksta		X
2.1.5. Vairo stiprintuvas	Tikrinama, ar vairo stiprintuvo sistemoje nėra skysčio nuotėkio, tikrinamas hidraulinio stiprintuvo skysčio lygis (jeigu matyti). Ratams remiantis į žemę ir įjungus variklį, tikrinama, ar veikia vairo stiprintuvo sistema.	a) Yra skysčio nuotėkis		X	X
		b) Eksploatacijos skysčio kiekis nepakankamas	X	X
		c) Mechanizmas (vairo stiprintuvas) neveikia		X	X
		d) Mechanizmas (vairo stiprintuvas) įtrūkęs ar pažeistas, todėl yra nesaugus (nepatikimas)		X	X
		e) Neteisingai pritvirtintas, sureguliuotas ir (ar) sudedamosios dalys trinasi tarpusavyje		X	X
		f) Netinkamas mechanizmo (vairo stiprintuvo) remontas arba konstrukcijos pakeitimas		X	X
		g) Elektros instaliacija (laidai) arba žarnelės pažeistos arba per daug paveiktos korozijos		X	X

2.2. Transporto priemonės vairaratis, vairo kolonėlė, svirtys
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
2.2.1. Vairo (vairaračio, vairalazdės) būklė	Ratams remiantis į žemę, vairas sukiojamas ir lenkiamas iš vienos pusės į kitą, lengvai spaudžiamas žemyn ir traukiamas aukštyn. Vizuali apžiūra.	a) Vairo sujungime su vairo kolonėle ar kita atitinkama dalimi yra nebūdingas laisvumas (judėjimas, klibėjimas)		X
		b) Ant vairo laikiklio nėra numatytos tvirtinimo ar fiksavimo detalės (veržlės, vielokaiščio ar pan.)		X	X
		c) Vairo dalys (stebulė, lankas, stipinai, vairalazdė) yra įtrūkusios ar turi kitų pažeidimų, mažinančių vairo patikimumą, arba vairo dalys juda viena kitos atžvilgiu		X	X
2.2.2. Vairo kolonėlė, apkabos ir šakė	Vairas stumiamas ir traukiamas išilgai sukimosi ašies, įvairiomis kryptimis stumiamas ir lenkiamas į šonus. Tikrinant L kategorijos transporto priemones, kuriose vairas su vairuojamuoju ratu sujungtas per šakę, esant galimybei priekinis ratas turi būti pakeltas nuo žemės. Vizuali laisvumo ir lanksčiųjų movų arba universaliųjų jungčių būklės apžiūra.	a) Pernelyg didelis laisvumas išilgai sukimosi ašies (aukštyn, žemyn)		X
		b) Pernelyg didelis švytavimas arba laisvumas radialine kryptimi		X
		c) Vairo padėties nustatymo (reguliavimo) įtaisas pažeistas, netinkamai veikia (fiksuoja)		X
		d) Tvirtinimo įtaisai ar laikikliai pažeisti ar nepatikimi		X	X
		e) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas			X

2.3. Transporto priemonės vairo mechanizmo laisvumas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Vairo mechanizmo laisvoji eiga	Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad transporto priemonės svoris tektų ratams, įjungus variklį, jeigu tai transporto priemonė su vairo stiprintuvu, ir ratus nustačius tiesiai į priekį, vairaratis palengva sukamas pagal laikrodžio rodyklę ir prieš ją iki ratų pasukimo pradžios, tačiau jų nepasukant. Vizuali laisvosios eigos apžiūra.	Vairo mechanizmo laisvoji eiga pernelyg didelė (pvz., vairaračio laisvoji eiga viršija penktadalį vairaračio skersmens arba neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a))		X	X

2.4. Transporto priemonės ratų sureguliavimas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Ratų sureguliavimas (taikoma nustatytais atvejais)	Naudojant tinkamą įrangą tikrinamas vairuojamųjų ratų sureguliavimas arba pagal pateiktus dokumentus	Sureguliavimas neatitinka transporto priemonės gamintojo duomenų arba nustatytų reikalavimų^(a)	X	X

2.5. Priekabos vairuojamosios ašies pasukimo įtaisas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Priekabos vairuojamosios ašies pasukimo įtaisas	Vizuali apžiūra arba patikra naudojant specialų ratų laisvumo nustatymo prietaisą	a) Sudedamoji dalis pažeista, įtrūkusi arba pernelyg sudilusi		X	X
		b) Laisvumas pasukimo įtaise pernelyg didelis		X	X
		c) Tvirtinimo įtaisai sugadinti		X	X

2.6. Elektroninė vairo stiprintuvo sistema (EPS)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Elektroninė vairo stiprintuvo sistema (EPS)	Vizuali apžiūra ir vairaračio kampo bei ratų kampo suderinamumo patikra įjungiant ir išjungiant variklį	a) EPS gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą		X
		b) Vairaračio ir ratų kampai nesuderinti		X	X
		c) Vairo stiprintuvas neveikia		X

3. MATOMUMAS

3.1. Matymo laukas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Matymo laukas	Vizuali apžiūra sėdint transporto priemonės vairuotojo vietoje	Vairuotojo matymo lauke yra kliūčių, labai trukdančių stebėti vaizdą, esantį transporto priemonės priekyje arba šonuose	X	X

3.2. Stiklų būklė
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Stiklų būklė	Vizuali apžiūra	a) Stiklas arba permatomas skydas (jeigu leidžiama naudoti) suskilęs, įtrūkęs, turi kitų neleistinų pažeidimų arba stiklo šviesos laidumas neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X
		b) Stiklas arba permatomas skydas (įskaitant atspindinčiąją arba tamsintą plėvelę) neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X
		c) Stiklas arba permatomas skydas (jeigu leidžiama naudoti) netinkamos būklės ar netinkamai įtvirtintas		X	X

3.3. Veidrodžiai ir netiesioginio matymo įtaisai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Veidrodžiai ir netiesioginio matymo įtaisai	Vizuali apžiūra	a) Veidrodžio arba netiesioginio matymo įtaiso nėra arba jie (jų įrengimas) neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X
		b) Veidrodis arba netiesioginio matymo įtaisas neveiksmingas, pažeistas, pritvirtintas netinkamai arba nepatikimai	X	X

3.4. Priekinio ir galinio stiklo valytuvai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Priekinio ir galinio (jei privaloma) stiklo valytuvai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Stiklo valytuvai neveikia, jų nėra arba neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X
		b) Nėra valytuvo mentės arba ji sugadinta	X	X

3.5. Priekinio ir galinio stiklo plovikliai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Priekinio ir galinio (jei privaloma) stiklo plovikliai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Plovikliai neveikia arba veikia netinkamai	X	X

3.6. Apipūtimo sistema
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Apipūtimo sistema	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Sistema neveikia ar sugedusi (neatitinka nustatytų reikalavimų^(a))	X	X

4. ŽIBINTAI, ATŠVAITAI IR ELEKTROS ĮRANGA

4.1. Priekiniai žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
4.1.1. Būklė ir veikimas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Nešviečia, nėra šviesos šaltinio arba skleidžiama šviesa (šviesos srauto (spindulio) fotometrinės charakteristikos) neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)	X	X
		b) Projekcinės sistemos (reflektorius, lęšis ir (ar) sklaidytuvas) nėra arba ji netinkamos būklės, netinkamai funkcionuoja	X	X
		c) Žibintai ir (ar) jų elementai nepritvirtinti arba pritvirtinti netinkamai, nepatikimai		X
4.1.2. Sureguliavimas	Naudojant priekinio žibinto reguliavimo įtaisą arba ekraną nustatoma kiekvieno priekinio žibinto skleidžiamos artimosios šviesos horizontalioji kryptis	a) Skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
4.1.3. Įjungimas ir jungikliai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Jungiklis neveikia arba žibintų įjungimas ir (ar) vienu metu įsijungiančių žibintų skaičius neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)	X	X
		b) Jungiklis sugadintas, netinkamas ir (ar) netinkamai veikia		X
4.1.4. Atitiktis reikalavimams^(a)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba stiprumas, žibinto padėtis, išdėstymas neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X
		b) Ant sklaidytuvo, lęšio arba šviesos šaltinio yra pašalinių medžiagų (dažai, gaubtai ar kita), kurios akivaizdžiai mažina skleidžiamos šviesos stiprumą arba spalvą	X	X
		c) Žibinte panaudotas nenumatytas šviesos šaltinis		X
4.1.5. Lygio reguliavimo įtaisai (jeigu privalomi)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Įtaisas (-ai) neveikia arba turi akivaizdžių netinkamo veikimo požymių		X
		b) Įtaiso neįmanoma valdyti vairuotojui sėdint įprastinėje padėtyje		X
4.1.6. Priekinio žibinto valymo arba apiplovimo įtaisas (jeigu privalomas)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Įtaisas neveikia	X	X

4.2. Priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, šoniniai ir galinio kontūro gabarito žibintai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
4.2.1. Būklė ir veikimas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis	X	X
		b) Sklaidytuvo (gaubto) nėra, jis sugadintas, išblukęs ir (ar) labai užterštas		X
		c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas	X	X
4.2.2. Įjungimas ir jungikliai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Žibintai įsijungia ne pagal nustatytus reikalavimus ^(a)	X	X
		b) Jungiklis neveikia, veikia netinkamai, yra sugadintas arba netinkamas konkrečiai transporto priemonei		X
4.2.3. Atitiktis nustatytiems reikalavimams^(a)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba stiprumas, žibinto padėtis, išdėstymas neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X
		b) Ant sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra pašalinių medžiagų (dažai, gaubtai ar kita), kurios akivaizdžiai mažina skleidžiamos šviesos stiprumą arba spalvą	X	X

4.3. Stabdymo signalo žibintai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
4.3.1. Būklė ir veikimas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis		X
		b) Sklaidytuvo (gaubto) nėra, jis sugadintas, išblukęs ir (ar) labai užterštas		X
		c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas	X	X
4.3.2. Įjungimas ir jungikliai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Žibintai įsijungia ne pagal reikalavimus ^(a)	X	X	X
		b) Jungiklis neveikia, veikia netinkamai, yra sugadintas arba netinkamas konkrečiai transporto priemonei		X
4.3.3. Atitiktis nustatytiems reikalavimams^(a)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba stiprumas, žibinto padėtis, išdėstymas neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X

4.4. Posūkio rodiklių ir avarinės signalizacijos žibintai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
4.4.1. Būklė ir veikimas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis	X	X
		b) Sklaidytuvo (gaubto) nėra, jis sugadintas, išblukęs ir (ar) labai užterštas	X	X
		c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas	X	X
4.4.2. Įjungimas ir jungikliai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Žibintai įsijungia ne pagal reikalavimus ^(a)	X	X
4.4.3. Atitiktis nustatytiems reikalavimams^(a)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba stiprumas, žibinto padėtis, išdėstymas neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X
4.4.4. Mirksėjimo dažnis	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Nemirksi ir (ar) mirksėjimo dažnis neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)	X	X

4.5. Priekiniai ir galiniai rūko žibintai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
4.5.1. Būklė ir veikimas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis	X	X
		b) Sklaidytuvo (gaubto) nėra, jis sugadintas, išblukęs ir (ar) labai užterštas	X	X
		c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas	X	X
4.5.2. Sureguliavimas	Įjungus ir valdant žibinto reguliavimo įtaisą	Skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis, kai žibinto spinduliuojama šviesa (spindulys) turi ribinę šviesią ir tamsią zonas skiriančią liniją, neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)	X	X
4.5.3. Įjungimas ir jungikliai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Žibintai įsijungia ne pagal reikalavimus ^(a)	X	X
4.5.4. Atitiktis nustatytiems reikalavimams^(a)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba stiprumas, žibinto padėtis, išdėstymas neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)		X
		b) Sistema neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose^(a)	X	X

4.6. Atbulinės eigos žibintai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
4.6.1. Būklė ir veikimas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis	X
		b) Sklaidytuvo (gaubto) nėra, jis sugadintas, išblukęs ir (ar) labai užterštas	X
		c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas	X	X
4.6.2. Atitiktis nustatytiems reikalavimams^(a)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba stiprumas, žibinto padėtis, išdėstymas neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X
		b) Sistema neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose^(a)	X	X
4.6.3. Įjungimas ir jungikliai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Žibintai įsijungia ne pagal reikalavimus ^(a)	X	X

4.7. Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
4.7.1. Būklė ir veikimas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Tiesioginiai spinduliai nuo žibinto sklinda į galą (atgal)	X	X
		b) Nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis	X	X
		c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas	X	X
4.7.2. Atitiktis reikalavimams^(a)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Sistema neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose ^(a)	X

4.8. Atšvaitai, matomumo ženklinimas ir kiti šviesogrąžiai įrenginiai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
4.8.1. Būklė	Vizuali apžiūra	a) Šviesą atspindintys įrenginiai sugedę, pažeisti	X	X
		b) Įrenginys nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas	X	X
4.8.2. Atitiktis reikalavimams^(a)	Vizuali apžiūra	Įtaisas, jo atspindima spalva, padėtis, įtaisų skaičius arba išdėstymas neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)	X	X

4.9. Privalomosios apšvietimo įrangos signalinės lemputės
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
4.9.1. Būklė ir veikimas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Kontrolinė (-ės) lemputė (-ės) neveikia	X	X
4.9.2. Atitiktis reikalavimams^(a)	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X

4.10. Elektrinės jungtys tarp vilkiko ir priekabos arba puspriekabės
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Elektrinės jungtys tarp vilkiko ir priekabos arba puspriekabės	Vizuali apžiūra, jeigu įmanoma, patikrinama, ar jungtis perduoda elektros srovę	a) Stacionariai įrengtos nepaslankios sudedamosios dalys pritvirtintos netinkamai arba nepatikimai	X	X
		b) Izoliacija pažeista arba nusidėvėjusi	X	X
		c) Vilkiko arba priekabos elektros jungtis (-ys) neįrengta (-os), neveikia arba veikia netinkamai		X	X

4.11. Elektros laidai (instaliacija)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Elektros laidai (instaliacija)	Vizuali apžiūra transporto priemonei stovint virš duobės arba ant keltuvo, tam tikrais atvejais – ir variklio skyriaus apžiūra	a) Matomi elektros laidai nesaugūs, neapsaugoti nuo pažeidimų, netinkamai įrengti arba pritvirtinti	X	X	X
		b) Matomi elektros laidai pažeisti	X	X	X
		c) Matoma elektros laidų izoliacija pažeista arba turi trūkumų, kurie mažina veiksmingumą	X	X	X

4.12. Neprivalomi įrengti žibintai ir atšvaitai (jei įrengti)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Neprivalomi įrengti žibintai ir atšvaitai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Žibintas arba atšvaitas įrengtas nesilaikant nustatytų reikalavimų^(a)	X	X
		b) Žibintas veikia ne pagal nustatytus reikalavimus^(a)	X	X
		c) Žibintas arba atšvaitas blogai pritvirtintas	X	X

4.13. Akumuliatorių baterija (-os)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Akumuliatorių baterija (-os)	Vizuali apžiūra	a) Nesaugi, nepritvirtinta arba pritvirtinta nepatikimai	X	X
		b) Yra skysčio nuotėkis	X	X
		c) Jungiklis (jeigu privalomas) sugadintas, veikia netinkamai arba jo nėra		X
		d) Saugiklio (jeigu privalomas) nėra arba jis turi pažeidimų (pakeitimų), galinčių turėti įtakos veiksmingumui		X
		e) Vėdinimo sistemos nėra, ji įrengta netinkamai ar neveiksminga (taikoma elektromobiliams)		X

5. TRANSPORTO PRIEMONĖS AŠYS, RATAI, PADANGOS IR PAKABA

5.1. Ašys
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
5.1.1. Ašis (ašies korpusas, laikantysis rėmas)	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t.	a) Ašis turi įtrūkimų arba yra deformuota			X
		b) Ašis privirtinta nesaugiai, nepatikimai		X	X
		c) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas		X	X
5.1.2. Pasukamasis kakliukas, ašigalis	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t. Kiekvienas ratas veikiamas vertikalia ir (arba) šonine jėga ir stebimas judėjimas tarp ašies sijos (laikančiojo rėmo) ir pasukamojo kakliuko.	a) Sulūžęs ar turi kitų pavojingų pažeidimų			X
		b) Pernelyg didelis šerdeso ir (ar) įvorės sudilimas, klibėjimas jų sujungime		X	X
		c) Pernelyg didelis laisvumas, klibėjimas tarp ašigalio ir jo laikiklių (pvz., ašies korpuso)		X	X
		d) Pasukamojo kakliuko, ašigalio sujungimas su ašimi atsipalaidavęs, išklibęs, nepatikimas		X	X
5.1.3. Ratų guoliai	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t. Kiekvienas ratas judinamas arba veikiamas šonine jėga ir stebimas rato judėjimas ašigalio atžvilgiu	a) Pernelyg didelis laisvumas guolyje		X	X
		b) Guolio įvarža pernelyg didelė (guolis pernelyg užveržtas, stringa)		X	X

5.2. Ratai ir padangos
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
5.2.1. Rato stebulė	Vizuali apžiūra	a) Rato tvirtinimo veržlės ar varžto nėra arba rato sujungimas su stebule nepatikimas (nesaugus)		X	X
		b) Stebulė sudilusi arba pažeista		X	X
5.2.2. Ratas (-ai)	Vizuali kiekvieno rato iš abiejų pusių apžiūra transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo	a) Ratas (ratlankis) įtrūkęs ir (ar) netinkamai suvirintas			X
		b) Padangos tvirtinimo žiedas įrengtas netinkamai		X	X
		c) Ratas įlenktas, deformuotas arba turi kitų akivaizdžių pažeidimų, dėl kurių rato naudojimas gali būti nesaugus		X	X
		d) Rato (-ų) dydis, tipas ar konstrukcija neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a) ir tai gali kelti grėsmę eismo saugumui; ant tos pačios ašies skirtingi ratai		X
5.2.3. Padangos	Vizuali visos padangos apžiūra, sukant virš žemės pakeltą ratą, kai transporto priemonė pastatyta virš duobės arba ant keltuvo, arba stumdant transporto priemonę virš duobės pirmyn ir atgal	a) Padangos dydis (matmenys), leidžiama apkrova (apkrovos indeksas), patvirtinimo žymuo, greičio kategorija arba naudojimo paskirtis neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X	X
		b) Ant tos pačios ašies ratų sumontuotos skirtingo tipo padangos ^(a)		X
		c) Ant tos pačios ašies suporintų ratų sumontuotos padangos neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
		d) Padanga stipriai pažeista arba įrėžta (perpjauta) ir tai gali kelti grėsmę eismo saugumui		X	X
		e) Padangos protektoriaus rašto gylis neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)		X	X
		f) Padangos trinasi į kitas sudedamąsias transporto priemonės dalis ir (ar) matomi akivaizdūs tokio kontakto požymiai	X	X
		g) Padangos su pagilintu protektoriaus raštu neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)		X	X
		h) Oro slėgio kontrolės sistema akivaizdžiai neveikia arba veikia blogai	X	X
		i) automobiliuose ir jų priekabose (jei priekabose įrengti stabdžiai), kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, nuo kovo 15 d. iki kovo 31 d. nenaudojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą (žymimos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“)	X	X

5.3. Pakaba
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
5.3.1. Spyruoklės ir stabilizatoriai	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t.	a) Spyruoklė (-ės) pritvirtinta (-os) nepatikimai (nesaugiai)		X	X
		b) Spyruoklė arba jos sudedamoji dalis lūžusi arba turi kitų pažeidimų, galinčių turėti įtakos veiksmingumui		X	X
		c) Konstrukcijoje numatytos spyruoklės nėra (trūksta)		X	X
		d) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas		X	X
5.3.2. Amortizatoriai	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra arba patikra naudojant specialią įrangą, jeigu tokia yra	a) Amortizatorius pritvirtintas nepatikimai (nesaugiai)	X	X
		b) Amortizatorius pažeistas (sugedęs) ir yra skysčio nutekėjimas arba akivaizdu, kad amortizatorius neveikia		X
5.3.3. Pakabos torsionai, kreipiančiosios svirtys, trikampės svirtys, pakabos strypai	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t.	a) Sudedamoji dalis pritvirtinta nepatikimai (nesaugiai)		X	X
		b) Sudedamoji dalis lūžusi, įtrūkusi, pernelyg pažeista korozijos ir (ar) turi kitų pažeidimų, galinčių turėti įtakos saugiam transporto priemonės eksploatavimui		X	X
		c) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas		X	X
5.3.4. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t.	a) Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje)		X	X
		b) Purvasaugių nėra arba jie stipriai pažeisti ir tai gali turėti įtakos lanksto ilgaamžiškumui	X	X
5.3.5. Pneumatinė pakaba	Vizuali apžiūra	a) Sistema neveikia			X
		b) Galimas sistemos veikimo sutrikimas dėl sudedamosios dalies pažeidimo, pakeitimo ar kito trūkumo		X	X
		c) Sistema nesandari – girdimas oro nuotėkis		X

6. VAŽIUOKLĖ (LAIKANTYSIS KĖBULAS, RĖMAS) IR PRIE JOS TVIRTINAMI MAZGAI

6.1. Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
6.1.1. Bendroji būklė	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra	a) Laikančiosios konstrukcijos išilginiai ir (ar) skersiniai lonžeronai deformuoti, įtrūkę ar perlūžę		X	X
		b) Laikančiosios konstrukcijos elementų sujungimai ir (ar) stiprintuvai nesaugūs (pažeisti, netinkamai suremontuoti ar pakeista konstrukcija)		X	X
		c) Pernelyg didelis korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui)		X	X
6.1.2. Išmetimo vamzdis ir duslintuvas	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra	a) Išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari		X
		b) Į vairuotojo kabiną arba keleivių skyrių patenka dūmų		X	X
6.1.3. Degalų bakas ir vamzdeliai (įskaitant šildymo sistemos degalų baką ir vamzdelius, žarneles)	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra; jeigu tai SND arba SGD sistemos, naudojami dujų nuotėkio detektoriai	a) Bakas ir (arba) vamzdelis, žarnelė nepatikimi (nesaugūs)		X	X
		b) Yra degalų nutekėjimas, nėra degalų bako dangtelio arba jis netinkamas ar nesandarus		X	X
		c) Vamzdeliai, žarnelės pažeisti ir (ar) pratrinti	X	X
		d) Degalų uždarymo vožtuvas arba čiaupas (jei privalomas) neveikia arba veikia netinkamai (riboto veiksmingumo)		X
		e) Dėl degalų nutekėjimo, netinkamos degalų bako arba išmetimo sistemos apsaugos (ekrano, ekranavimo) ar variklio skyriaus būklės yra gaisro grėsmė		X	X
		f) SND, SGD arba vandenilio sistema neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)		X	X
6.1.4. Buferiai, šoninė apsauga ir galinė apsauga nuo palindimo po transporto priemone	Vizuali apžiūra	a) Sudedamoji dalis atsipalaidavusi, nepatikimai pritvirtinta ar turi pažeidimų ir dėl to užkliudžius arba susidūrus galima susižaloti		X	X
		b) Sudedamoji dalis neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X
6.1.5. Atsarginio rato tvirtinimo įtaisas (jeigu įrengtas)	Vizuali apžiūra	a) Tvirtinimo įtaisas netinkamos būklės	X
		b) Tvirtinimo įtaisas sutrūkęs ar nesaugus		X
		c) Atsarginis ratas blogai pritvirtintas prie tvirtinamojo įtaiso ir gali nukristi		X	X
6.1.6. Sukabinimo įtaisas ir vilkimo įranga	Vizuali apžiūra, patikrinant įrangos susidėvėjimą ir veikimą, ypatingą dėmesį atkreipiant į saugos įtaisus	a) Sudedamoji dalis pažeista (sugadinta, įtrūkusi, deformuota) arba trūksta sudedamųjų dalių		X	X
		b) Pernelyg didelis sudedamosios dalies nusidėvėjimas^(a)		X	X
		c) Įtaisas ar sudedamoji dalis pritvirtinta nepatikimai		X	X
		d) Saugos įtaisų nėra (trūksta) arba jie veikia netinkamai, nepatikimai		X
		e) Indikatorius neveikia		X
		f) Sukabinimo įtaisas (kai jis nenaudojamas) dengia valstybinio numerio ženklą arba kurį nors žibintą	X	X
		g) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas		X	X
6.1.7. Transmisija	Vizuali apžiūra	a) Tvirtinimo varžtai, fiksatoriai (kaiščiai) išklibę arba jų nėra		X	X
		b) Pernelyg didelis transmisijos veleno (-ų) guolių (tarpiniai, pakabinamieji ir galinių įtvirtinimų guoliai) susidėvėjimas ar nebūdingas laisvumas		X	X
		c) Pernelyg didelis pavaros lankstų (kardano kryžmės, lygių kampinių greičių lankstai ar kt.) sudilimas		X	X
		d) Tampriosios ir (ar) paslankiosios jungtys (guminės movos, išdrožiniai sujungimai ar kt.) susidėvėjusios, pažeistos		X	X
		e) Velenas sulenktas, deformuotas arba kitaip pažeistas ir pažeidimas gali turėti įtakos transmisijos darbo patikimumui		X
		f) Guoliavietė pertrūkusi ar nesaugi		X	X
		g) Purvasaugių nėra arba jie stipriai pažeisti ir neatlieka savo funkcijų	X	X
		h) Transmisijos konstrukcija pakeista neleistinai arba perdirbimas neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)		X
6.1.8. Variklio tvirtinimas	Vizuali apžiūra	Tvirtinimo įtaisai stipriai pažeisti, sugadinti, išklibę (tvirtinimas nepatikimas), pertrūkę, turi kitų didesnių pažeidimų ir (ar) pakeitimų, dėl kurių variklio tvirtinimas yra nesaugus		X	X
6.1.9. Variklio veikimas	Vizuali apžiūra	a) Variklio valdymo įrangos perdirbimas (pakeitimas) neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)		X
		b) Variklio ir (ar) jo įrangos perdirbimas neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)		X

6.2. Kabina ir kėbulas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
6.2.1. Būklė	Vizuali apžiūra	a) Išorinio paviršiaus skydas, sudedamoji dalis turi pažeidimų, yra atsiknoję, nepatikimai pritvirtinti ar tokios formos, kad padidėja sužalojimo pavojus		X	X
		b) Kėbulo arba kabinos statramsčiai nesaugūs (nepatikimi)		X	X
		c) Į saloną (kėbulo, kabinos vidų) iš variklio skyriaus patenka kenksmingos dujos (garai, deginiai, dūmai ir pan.)		X	X
		d) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas		X	X
6.2.2. Įrengimas, montavimas	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra	a) Kėbulas arba kabina nesaugūs (nepatikimi)		X	X
		b) Kėbulas arba kabina ant važiuoklės įrengtas (-a) netinkamai (nesimetriškai išdėstytas (-a), persikreipęs (-usi) ir (ar) pan.)		X
		c) Kėbulo arba kabinos sujungimas su važiuokle arba laikančiąja konstrukcija nesaugus, nepatikimas, pritvirtinta ne visuose numatytuose tvirtinimo taškuose		X	X
		d) Tvirtinimo vietos laikančiajame kėbule pernelyg pažeistos korozijos		X	X
6.2.3. Durys ir durų užraktai	Vizuali apžiūra	a) Sunkus durų atidarymas ar uždarymas		X
		b) Durys gali netikėtai atsidaryti ir (ar) likti neuždarytos, nepatikimai fiksuojasi uždarytos		X	X
		c) Durų, statramsčių, vyrių, spynų nėra (trūksta), jie yra išklibę arba turi kitų pažeidimų, galinčių turėti įtakos saugiam transporto priemonės eksploatavimui	X	X
6.2.4. Dugnas	Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra	Dugnas nesaugus, netvirtas arba labai apgadintas		X	X
6.2.5. Vairuotojo sėdynė	Vizuali apžiūra	a) Sėdynė išklibusi ar pažeista sėdynės konstrukcija (sėdynė persikreipusi, pernelyg įdubusi ir pan.)		X	X
		b) Sėdynės reguliavimo mechanizmas neveikia arba veikia blogai (nepatikimai fiksuoja, prašoka ar pan.)		X	X
6.2.6. Kitos (keleivių) sėdynės	Vizuali apžiūra	a) Sėdynės nesaugios (nepatikimos) arba turi pažeidimų, didinančių susižalojimo riziką	X	X
		b) Sėdynių įrengimas neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X
6.2.7. Valdymo įtaisai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Kuris nors su saugiu transporto priemonės eksploatavimu susijęs valdymo įtaisas neveikia, veikia netinkamai arba neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)		X	X
6.2.8. Kabinos laipteliai	Vizuali apžiūra	a) Laiptelis arba jo rėmas (korpusas) nesaugus	X	X
		b) Laiptelis arba jo rėmas (korpusas) yra tokios būklės, kad jais lipant galima susižeisti		X
6.2.9. Kiti vidaus ir išorės įtaisai, įranga	Vizuali apžiūra	a) Kiti vidaus ir (ar) išorės įtaisai arba įranga pritvirtinti netinkamai, nesaugiai (nepatikimai)		X
		b) Kiti vidaus ir (ar) išorės įtaisai arba įranga neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X
		c) Nutekėjimas iš hidraulinės sistemos ar įrangos	X	X
6.2.10. Ratų gaubtai (sparnai), purvasaugiai, purslų taškymą ribojantys įtaisai	Vizuali apžiūra	a) Nėra (trūksta), nepatikimai pritvirtinti ar stipriai paveikti korozijos	X	X
		b) Netinkamas atstumas (per arti ar per toli) iki rato	X	X
		c) Neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X

7. KITA ĮRANGA

7.1. Saugos diržai ir sagtys, kitos apsaugos sistemos
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
7.1.1. Saugos diržų ir jų užraktų įtvirtinimas	Vizuali apžiūra	a) Saugos diržo ar užrakto fiksuojamosios dalies tvirtinimo vieta stipriai pažeista		X	X
		b) Saugos diržo ir (ar) užrakto fiksuojamosios dalies įtvirtinimas (sujungimo taškas) išklibęs, nesaugus		X	X
7.1.2. Saugos diržų ir užraktų būklė	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Privalomo saugos diržo nėra (jis neįrengtas)		X
		b) Saugos diržas pažeistas	X	X
		c) Saugos diržas neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X
		d) Saugos diržo užraktas pažeistas, neveikia arba yra veikimo sutrikimų		X
		e) Saugos diržo įtraukimo įtaisas pažeistas, neveikia arba yra veikimo sutrikimų (nesutraukia diržo, jo nefiksuoja ar pan.)		X
7.1.3. Saugos diržo įtempimo jėgos ribotuvas	Vizuali apžiūra	Saugos diržo įtempimo jėgos ribotuvo nėra, jis pažeistas arba akivaizdu, kad jis netinkamas toje transporto priemonėje naudoti		X
7.1.4. Saugos diržo įtempiklis	Vizuali apžiūra	Saugos diržo įtempiklio nėra, jis yra suveikęs ir (ar) akivaizdu, kad jis netinkamas toje transporto priemonėje naudoti		X
7.1.5. Saugos oro pagalvė	Vizuali apžiūra	a) Saugos oro pagalvės (-ių) nėra arba ji (jos) netinkamos toje transporto priemonėje naudoti		X
		b) Yra akivaizdžių požymių, kad saugos oro pagalvė sugadinta, buvo suveikusi arba ant saugos oro pagalvės gaubto yra pritvirtinta pašalinių daiktų		X
7.1.6. Papildomos apsaugos (sulaikymo) sistemos (SRS)	Vizuali gedimų indikatoriaus lemputės (MIL) apžiūra	Gedimų indikatoriaus lemputė (MIL) rodo sistemos gedimą, veikimo sutrikimą		X

7.2. Gesintuvas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Gesintuvas	Vizuali apžiūra	a) Gesintuvo nėra, nepakankamas jų skaičius		X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X

7.3. Spynelės ir apsaugos nuo vagystės įtaisas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Spynelės ir apsaugos nuo vagystės įtaisai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Apsaugos nuo vagystės įtaisas neveikia ar neužtikrina tinkamos apsaugos nuo transporto priemonės nuvarymo	X
		b) Įtaisas sugadintas, suveikia ne laiku		X	X

7.4. Trikampis avarinio sustojimo ženklas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Trikampis avarinio sustojimo ženklas (jeigu privaloma)	Vizuali apžiūra	a) Nėra arba nesukomplektuotas, trūksta dalių	X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X

7.5. Pirmosios pagalbos rinkinys
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Pirmosios pagalbos rinkinys (jeigu privaloma)	Vizuali apžiūra	Nėra, nesukomplektuotas arba neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X

7.6. Ratų atsparos
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Ratų atsparos (jeigu privaloma)	Vizuali apžiūra	Nėra, trūksta arba blogos būklės	X	X

7.7. Garsinis įspėjimo signalas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Garsinis įspėjimo signalas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Neveikia	X	X
		b) Valdiklis nesaugus, nepatikimas, netinkamai įrengtas	X
		c) Neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X

7.8. Spidometras
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Spidometras	Vizuali apžiūra arba patikra, važiuojant keliu arba naudojant elektronines priemones	a) Neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X
		b) Nėra ar neveikia	X	X
		c) Apšvietimas neveikia	X	X

7.9. Tachografas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Tachografas (jeigu turi būti įrengtas arba naudojamas)	Vizuali apžiūra	a) Tachografas neįrengtas arba neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X
		b) Neveikia		X
		c) Plombos pažeistos arba jų nėra		X
		d) Nėra kalibravimo (instaliavimo) plokštelės, duomenys joje neįskaitomi arba tachografo patikros galiojimo laikas pasibaigęs		X
		e) Yra akivaizdžių požymių, kad buvo bandoma neleistinai keisti sistemos veikimą ar duomenis, pažeista elektros instaliacija		X
		f) Padangų dydis neatitinka kalibravimo (instaliavimo) lentelėje ir (ar) duomenų laikmenoje nurodytų duomenų		X

7.10. Greičio ribojimo sistema, greičio ribojamasis prietaisas (jeigu įrengtas arba turi būti įrengtas)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Greičio ribotuvas (greičio ribojimo sistema, greičio ribojamasis prietaisas) (jeigu turi būti įrengtas arba naudojamas)	Vizuali apžiūra	a) Nėra arba neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X
		b) Neveikia		X
		c) Greitis nustatytas neteisingai		X
		d) Plombos pažeistos arba jų nėra		X
		e) Greičio ribotuvo kalibravimo (patikros) lentelės nėra, ji neįskaitoma arba negalioja		X
		f) Padangų dydis neatitinka kalibravimo parametrų		X

7.11. Odometras
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Odometras (jeigu įrengtas)	Vizuali apžiūra	a) Yra akivaizdžių klastojimo arba neteisėto reguliavimo požymių	X	X
		b) Neveikia	X

7.12. Elektroninė stabilumo kontrolės sistema (ESC)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Elektroninė stabilumo kontrolės sistema (ESC) (jeigu įrengta arba turi būti įrengta)	Vizuali apžiūra	a) Ratų sukimosi greičio jutiklių nėra arba jie pažeisti		X
		b) Laidai pažeisti		X
		c) Kitų sudedamųjų dalių nėra arba jos pažeistos		X
		d) Jungiklis sugadintas arba blogai veikia		X
		e) ESC gedimų indikatoriaus lemputė (MIL) rodo sistemos gedimą		X

8. NEIGIAMI VEIKSNIAI

8.1. Triukšmas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Triukšmo slopinimo sistema	Subjektyvus vertinimas (esant požymiams, kad triukšmo lygis gali būti per didelis, atliekamas stovinčios transporto priemonės skleidžiamo triukšmo matavimas, naudojant triukšmo matuoklį)	a) Triukšmo lygis viršija nustatytuose reikalavimuose^(a) nustatytą didžiausią leidžiamą triukšmo lygį		X
		b) Išmetamųjų dujų triukšmo slopinimo sistemos sudedamoji dalis yra išklibusi, nepatikimai pritvirtinta, turi pažeidimų ar sistema yra perdirbta, kai dėl šių priežasčių triukšmo lygis gali padidėti		X	X

8.2. Išmetamosios dujos
8.2.1. Benzininio (kibirkštinio uždegimo) variklio išmetamosios dujos
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
8.2.1.1. Išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įranga	Vizuali apžiūra	a) Gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos nėra, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ar neveiksminga^(b)	X	X
		b) Yra dujų nuotėkis, dėl kurio išmetamųjų dujų kiekio matavimai gali būti netikslūs		X
8.2.1.2. Išmetamosios dujos Pastaba. Transporto priemonių su uždegimo kibirkštimi varikliais (priverstinio uždegimo varikliai), kuriose įrengta maitinimo dujomis įranga (SND), išmetamosios dujos tikrinamos, kai variklis veikia maitinamas dujomis.	Matavimas atliekamas nustatyta tvarka^(1), o transporto priemonėms, kuriose įrengta vidinė diagnostikos sistema (OBD), dujų teršalų matavimas gali būti pakeistas šios sistemos veikimo ir rodmenų įvertinimu. ^(1) anglies monoksido (CO) išmetamosiose dujose matavimo tvarka: 1. Matuojant anglies monoksidą išmetamosiose dujose, automobilio variklis turi būti įšilęs. Paleidimo įtaiso oro sklendė turi būti visiškai atidaryta. 2. Automobilio dujų išmetimo sistema turi būti sandari, joje privalo būti visi gamintojo numatyti elementai. 3. Anglies monoksidas (CO) išmetamosiose dujose matuojamas varikliui veikiant tuščiąja eiga (be apkrovos), esant minimaliam variklio alkūninio veleno apsisukimų dažniui (toliau – apsisukimų dažnis). 4. Automobiliuose, kuriuose yra įrengta trijų komponentų išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema su lambda vertės kontrole, vykdomas papildomas matavimas varikliui veikiant tuščiąja eiga, esant gamintojo reglamentuotam apsisukimų dažniui (tačiau ne mažesniam kaip 2000 min^-1). Matavimai vykdomi tokia tvarka: 4.1. dujų analizatorius paruošiamas matavimams pagal gamintojo pateiktą naudojimo instrukciją; 4.2. paleidžiamas variklis; 4.3. apsisukimų dažnis šiek tiek padidinamas ir išlaikomas 15–20 s; 4.4. apsisukimų dažnis sumažinamas iki minimalaus ir ne anksčiau kaip po 20 s dujų analizatoriaus zondas įkišamas į automobilio išmetimo sistemos atvamzdį ne arčiau kaip 300 mm nuo atvamzdžio galo; 4.5. nustatoma išmetamųjų dujų kokybė varikliui veikiant tuščiąja eiga, esant minimaliam apsisukimų dažniui; 4.6. automobiliuose, kuriuose yra įrengta trijų komponentų išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema su lambda (?) vertės kontrole, papildomai matuojama ir lambda vertė, kai variklis veikia be apkrovos, esant gamintojo reglamentuotam apsisukimų dažniui (tačiau ne mažesniam kaip 2000 min^-1); 4.7. automobiliuose, kurie turi keletą išmetimo sistemos atvamzdžių, matavimai atliekami kiekviename atvamzdyje atskirai; galutinis rezultatas yra maksimali gautoji matavimo rezultatų vertė. Matavimo prietaisai turi būti įtraukti į Lietuvos matavimo priemonių registrą ir turėti galiojantį valstybinės patikros sertifikatą. Anglies monoksidui (CO) vertinti dujų analizatoriaus matavimo ribos turi būti nuo 0 iki 10 tūrio procentų.	a) Išmetamųjų dujų kiekis viršija gamintojo nurodytas ribines vertes arba, jei šio punkto nuostatos netaikomos, vertinama pagal b punktą		X
		b) CO kiekis išmetamosiose dujose viršija ribines vertes: 1) transporto priemonių, kuriose nėra įrengtos šiuolaikinės išmetamųjų dujų kontrolės sistemos: 4,5 proc., jei transporto priemonės pirmosios registracijos data yra iki 1986 m. gruodžio 31 d., arba 3,5 proc., jei transporto priemonės pirmosios registracijos data yra nuo 1987 m. sausio 1 d. 2) transporto priemonių, kuriose įrengta šiuolaikinė išmetamųjų dujų kontrolės sistema: 0,5 proc., varikliui veikiant tuščiąja eiga minimaliais sūkiais, ir 0,3 proc., varikliui veikiant didesniais sūkiais (> 2000 min^-1), jei transporto priemonės pirmosios registracijos data yra iki 2002 m. birželio 30 d., arba 0,3 proc., varikliui veikiant tuščiąja eiga minimaliais sūkiais, ir 0,2 proc., varikliui veikiant didesniais sūkiais (> 2000 min^-1), jei transporto priemonės pirmosios registracijos data yra po 2002 m. liepos 1 d.		X
		c) Lambda (lambda) vertė nepatenka į intervalą 1 ± 0,03 arba neatitinka gamintojo specifikacijų		X
		d) Iš sumontuotosios diagnostinės sistemos (OBD) rodmenų galima spręsti, kad yra veikimo sutrikimų		X
8.2.2. Dyzelinio (uždegimo suspaudimu) variklio išmetamosios dujos
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
8.2.2.1. Išmetamųjų dujų neutralizavimo (toksiškumo mažinimo) įranga	Vizuali apžiūra	a) Gamintojo įrengtos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos nėra, pakeista jos konstrukcija, ji pažeista ar neveiksminga^(b)	X	X
		b) Yra dujų nuotėkis, dėl kurio išmetamųjų dujų kiekio matavimai gali būti netikslūs		X
8.2.2.2. Dūmingumas Pastaba. Transporto priemonėms, registruotoms arba pradėtoms naudoti iki 1980 m. sausio 1 d., šis reikalavimas netaikomas	Matavimas atliekamas nustatyta tvarka^(1), o transporto priemonėms, kurios pirmą kartą registruotos po 2008 m. liepos 1 d. ir kuriose įrengta vidinė diagnostikos sistema (OBD), dujų teršalų matavimas gali būti pakeistas šios sistemos veikimo ir rodmenų įvertinimu. ^(1) išmetamųjų dujų dūmingumo įvertinimo tvarka: a) Dyzelinio variklio išmetamųjų dujų dūmingumas matuojamas taikant toliau aprašytą tikrinimo tvarką, kai varikliui leidžiama laisvai greitėti (be apkrovos nuo tuščiosios eigos minimalių sūkių iki variklio ribojamų sūkių), pavarų perjungimo svirtį nustačius į neutralią padėtį ir esant įjungtai sankabai, o automobiliams su automatine transmisija pavarų perjungimo svirtį nustačius į padėtį „N“ arba „P“ b) Transporto priemonės parengtis prieš tikrinimą: 1. Transporto priemonė gali būti tikrinama be parengties, tačiau saugos sumetimais reikėtų patikrinti, ar variklis įšilęs ir yra tinkamos mechaninės būklės. 2. Transporto priemonės parengties prieš tikrinimą reikalavimai: i) Variklis turi būti visiškai įšilęs, t. y. variklio alyvos temperatūra, zondu išmatuota alyvos lygio matuoklio vamzdelyje, turi būti ne žemesnė kaip 80 °C arba įprastos darbinės temperatūros, jeigu ji yra žemesnė už nurodytąją (įprastinė darbinė temperatūra – temperatūra, kuri pasiekiama varikliui veikiant didesniais (2000 ÷ 3000 min^-1) tuščiosios eigos sūkiais per protingą laiką (nuo 3 iki 9 min.), ši temperatūra neturi būti mažesnė nei 60 °C, jei nenurodyta kitaip), arba variklio bloko temperatūra, išmatuota šiluminio spinduliavimo lygiu, turi būti bent lygiavertė. Jeigu dėl transporto priemonės konstrukcijos taip matuoti neįmanoma, įprastą variklio darbinę temperatūrą galima nustatyti kitais būdais, pvz., pagal variklio aušinimo ventiliatoriaus veikimą, automobilyje įrengtų kontrolinių prietaisų rodmenis ir kt. ii) Išmetimo sistema turi būti prapūsta ne mažiau kaip per tris laisvojo greitėjimo ciklus, akceleruojant nuo minimalių laisvosios eigos sūkių iki ribotuvo ribojamų sūkių arba taikant lygiaverčius metodus. c) Tikrinimo tvarka: 1. Variklis ir turbokompresorius (jei yra) prieš kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą turi veikti nusistovėjusiais tuščiosios eigos minimaliais sūkiais, t. y. po akceleratoriaus pedalo atleidimo reikia padaryti ne mažesnę kaip 15 sekundžių pauzę. 2. Kiekvienas laisvojo greitėjimo ciklas turi būti pradedamas greitai ir nuosekliai (greičiau kaip per vieną sekundę, tačiau nuspaudimas neturi būti įnirtingas ir (ar) smūginio pobūdžio), nuspaudžiant akceleratoriaus pedalą iki galo, kad įpurškimo siurblys (degalų tiekimo į cilindrus sistema) veiktų didžiausiu pajėgumu (našumu). 3. Per kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą, prieš atleidžiant akceleratoriaus pedalą, variklis turi pasiekti ribinį sukimosi dažnį^(1) ir šiuo dažniu turi veikti nustatytą laiką^(2). Variklio alkūninio veleno sūkių ribojimas (ribotuvo veikimas) patikrinamas, stebint variklio alkūninio veleno sūkius, kai nuspaudžiamas akceleratoriaus pedalas iki galo ir tokioje padėtyje jis išlaikomas pakankamą laiką, t. y. M1 ir N1 klasių transporto priemonėms iki 3 s, M2, M3, N2, N3 klasių transporto priemonėms iki 5 s. Leidžiama variklio alkūninio veleno sūkių paklaida, atliekant patikrinimą nurodytomis sąlygomis: -15 proc. nuo mažesniosios nurodytos ribinių sūkių vertės ir + 0 proc. nuo didesniosios nurodytos ribinių sūkių vertės. Tikrinimas nedelsiant baigiamas, nepraėjus nurodytam laikui, jei ribojamų sūkių tikrinimo metu variklio alkūninio veleno sūkiai viršija didžiausią nurodytą ribojamų sūkių vertę. 4. Transporto priemonės pripažįstamos netinkamomis, tik jei ne mažiau kaip trijų laisvojo greitėjimo ciklų verčių aritmetinis vidurkis viršija ribinę vertę. Vidurkį galima skaičiuoti tik pagal nusistovėjusias vertes^(3), t. y. kai matavimo rezultatų diapazonas yra ne didesnis kaip 0,5 m^-1 ir išmatuotos vertės nesudaro akivaizdžiai mažėjančios sekos. Nusistovėjusios vertės turi būti pasiektos atliekant ne daugiau kaip 9 tikrinimo ciklus. 5. Kad būtų išvengta nereikalingų tikrinimų, po mažiau kaip trijų laisvo greitėjimo be apkrovos ciklų arba prapūtimo ciklų transporto priemones galima: - pripažinti tinkamomis, jei išmatuotos vertės yra bent 10 proc. mažesnės už ribines vertes; - pripažinti netinkamomis, jei išmatuotos vertės yra daug didesnės už ribines vertes (siekia 7,0 m^-1 ir daugiau) ir, atliekant pakartotines akceleracijas, nėra akivaizdaus dūmingumo mažėjimo arba transporto priemonės akivaizdžiai dūmija varikliui dirbant minimaliais laisvosios eigos sūkiais (varikliui dirbant minimaliais sūkiais dūmingumo lygis siekia 0,2 m^-1 arba daugiau). 6. Atlikus dūmingumo matavimus, variklis neturi būti išjungtas (turi veikti be akceleravimo) mažiausiai dvi minutes. ^(1)- transporto priemonės su automatine transmisija turi pasiekti atitinkamai transporto priemonei gamintojo nurodytą sukimosi dažnį arba, jei tokios informacijos nėra, bent du trečdalius įprastinių variklio alkūninio veleno ribinių sūkių. ^(2)- matavimo laiko trukmė (tx), kai variklis pasiekia ribinį sukimosi dažnį (ši trukmė nustatoma pagal gamintojo duomenis arba, jei tokių duomenų nėra, tx = 0,5 ... 2,0 s ir išlaikymo laiko (1...2 s) suma (tx + 1...2 s) ^(3)- ši nuostata netaikoma, kai atliktų trijų laisvojo greitėjimo ciklų metu išmatuotų verčių aritmetinis vidurkis neviršija ribinės vertės.	a) Saugių transporto priemonių bei visų kitų motorinių transporto priemonių, pirmą kartą įregistruotų nuo 2012 m. sausio 1 d., išmetamųjų dujų dūmingumas viršija lygį, užrašytą transporto priemonės gamintojo įrengtoje lentelėje arba, jei lentelės nėra arba jos negalima rasti, lygį, nurodytą kituose informacijos šaltiniuose, kuriuose pateikiami transporto priemonės tipo patvirtinimo metu nustatyti duomenys		X
		b) Kai netaikomi a punkte nustatyti reikalavimai, išmetamųjų dujų dūmingumo lygis, priklausomai nuo transporto priemonės pirmosios registracijos datos, viršija šias ribines šviesos absorbcijos koeficiento reikšmes: - motorinės transporto priemonės, pirmą kartą įregistruotos iki 2008 m. liepos 1 d.: * 2,5 m^-1, kai variklis be turbininio pripūtimo; * 3,0 m^-1, kai variklis su turbininiu pripūtimu; - motorinės transporto priemonės, pirmą kartą įregistruotos po 2008 m. liepos 1 d., – 1,5 m^-1.		X
		c) Variklio būklė ir (ar) veikimas netinkami dūmingumo matavimui atlikti		X
		d) Iš sumontuotos diagnostinės sistemos (OBD) rodmenų galima spręsti, kad yra veikimo sutrikimų		X

8.3. Kita tarša
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
1	2	3	4	5	6
Skysčio nuotėkis	Vizualus patikrinimas	Bet koks skysčio nuotėkis, dėl kurio gali būti padaryta žala aplinkai (gamtai) arba sukeltas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams		X	X

9. M2 IR M3 KLASIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PAPILDOMI REIKALAVIMAI

9.1. Durys
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
9.1.1. Įlipimo ir išlipimo durys	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Veikia netinkamai arba neveikia		X
		b) Pažeistos, netinkamos būklės	X	X
		c) Avarinio atidarymo valdymo įranga veikia netinkamai arba neveikia		X
		d) Neveikia ir (ar) yra sutrikęs nuotolinis durų valdymas arba įspėjamieji įtaisai veikia netinkamai		X
		e) Neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X
9.1.2. Avarinis išėjimas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra (jeigu galima)	a) Nefunkcionalus (neveiksmingas)		X
		b) Avarinio išėjimo ženklų nėra arba jie neįskaitomi	X	X
		c) Nėra plaktuko (-ų) stiklui išmušti		X
		d) Neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X

9.2. Langų apipūtimo ir ledo nutirpdymo (atšildymo) sistema
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Langų apipūtimo ir ledo nutirpdymo (atšildymo) sistema	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Veikia netinkamai arba neveikia	X	X
		b) Į vairuotojo kabiną arba keleivių skyrių patenka toksinių arba išmetamųjų dujų		X	X
		c) Atšildymo sistema (jeigu ji privaloma) sugedusi		X

9.3. Vėdinimo ir šildymo sistema
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Vėdinimo ir šildymo sistema	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Veikia netinkamai arba neveikia	X	X
		b) Į vairuotojo kabiną arba keleivių skyrių patenka toksinių arba išmetamųjų dujų		X	X

9.4. Sėdynės
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
9.4.1. Keleivių sėdynės (įskaitant palydovų sėdynes)	Vizuali apžiūra	a) Sėdynės sulūžusios, netinkamos būklės, nesaugios (nepatikimos)	X	X
		b) Sulankstomos sėdynės, jei leidžiamos, neveikia automatiškai	X	X
		c) Neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X
9.4.2. Vairuotojo sėdynė	Vizuali apžiūra	a) Speciali įranga (skydelis nuo saulės, apsaugos nuo akinimo ir pan.) pažeista, nefunkcionuoja	X	X
		b) Vairuotojo apsaugos įtaisai (atitvarai) nesaugūs arba neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X

9.5. Vidaus apšvietimas ir maršruto informacija
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
1	2	3	4	5	6
Vidaus apšvietimas ir maršruto informacija	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Įtaisas (-ai) sugedęs (-ę) arba neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X

9.6. Takai, stovėjimo aikštelės
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
1	2	3	4	5	6
Takai, stovėjimo aikštelės	Vizuali apžiūra	a) Grindys nepatikimos (nesaugios)		X	X
		b) Turėklai arba rankenos sulužę, netinkamos būklės	X	X
		c) Neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X

9.7. Laiptai ir laipteliai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
1	2	3	4	5	6
Laiptai ir laipteliai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra (jeigu galima)	a) Netinkamos būklės ar sugadinti	X	X	X
		b) Įtraukiamų laiptelių veikimas netinkamas		X
		c) Neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X

9.8. Keleivių informavimo (komunikavimo) sistema
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
1	2	3	4	5	6
Keleivių informavimo (komunikavimo) sistema	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	Sistema sugedusi	X	X

9.9. Nurodomieji ženklai ir (ar) nurodomoji informacija
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
1	2	3	4	5	6
Nurodomieji ženklai ir (ar) nurodomoji informacija	Vizuali apžiūra	a) Nėra, klaidingi arba neįskaitomi	X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X

9.10. Mokyklinių autobusų reikalavimai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
1	2	3	4	5	6
Apipavidalinimas, signalizavimo, speciali įranga	Vizuali apžiūra	Neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X

9.11. Asmenims su negalia vežti pritaikytų transporto priemonių reikalavimai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
1	2	3	4	5	6
9.11.1. Durys, rampos ir keltuvai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra	a) Veikia netinkamai arba neveikia	X	X
		b) Pažeistos, netinkamos būklės	X	X
		c) Valdymo įtaisai veikia netinkamai arba neveikia	X	X
		d) Įspėjamieji įtaisai veikia netinkamai arba neveikia	X	X
		e) Neatitinka nustatytų reikalavimų (^a)	X	X
9.11.2. Asmenų su negalia vežimėlių tvirtinimo įtaisai	Vizuali apžiūra ir veikimo patikra (jeigu galima)	a) Veikia netinkamai arba neveikia	X	X
		b) Pažeistos, netinkamos būklės	X	X
		c) Valdymo įtaisai veikia netinkamai arba neveikia	X	X
		d) Neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)	X	X

10. LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ TAKSI PAPILDOMI REIKALAVIMAI

10.1. Išvaizda ir apipavidalinimas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
10.1.1. Apipavidalinimas	Vizuali apžiūra	Automobilio apipavidalinimas, įskaitant privalomą nurodyti informaciją ir (ar) reklamą, neatitinka nustatytų reikalavimų (^a)		X
10.1.2. Išorinė išvaizda	Vizuali apžiūra	Išorinė išvaizda netinkama (deformuoti skydai, akivaizdūs korozijos židiniai, trūksta apdailos detalių ir (ar) kitų sudedamųjų dalių, akivaizdžiai pažeista dažų danga ir (ar) netinkamas nudažymas)		X
10.1.3. Salonas ir bagažo skyrius	Vizuali apžiūra	Salonas ir (ar) bagažo skyrius (akivaizdžiai trūksta sudedamųjų dalių ir (ar) jos yra sugadintos, salonas (bagažo skyrius) labai užterštas) netvarkingas		X

10.2. Atpažinimo ženklas-plafonas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Atpažinimo ženklas-plafonas	Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas	a) Atpažinimo ženklo-plafono nėra		X
		b) Atpažinimo ženklas-plafonas neįsijungia arba įsijungia ne pagal nustatytus reikalavimus ^(a)		X
		c) Atpažinimo ženklas-plafonas turi pažeidimų, galinčių daryti įtaką veiksmingumui		X
		d) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

10.3. Taksometras
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Taksometras	Vizuali apžiūra	a) Taksometro nėra		X
		b) Taksometras nepatikrintas nustatyta tvarka		X
		c) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

11. TRANSPORTO PRIEMONIŲ, VEŽANČIŲ PAVOJINGUOSIUS KROVINIUS, PAPILDOMI REIKALAVIMAI

11.1. Dokumentai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Privalomi dokumentai	Vizuali apžiūra	Privalomi pateikti dokumentai nepateikti		X

11.2. Pavojaus ženklai ir oranžinės lentelės
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Pavojaus ženklai ir oranžinės lentelės	Vizuali apžiūra	a) Pavojaus ženklų ir (ar) oranžinių lentelių nėra		X
		b) Pavojaus ženklai ir (ar) oranžinės lentelės neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

11.3. Gesintuvai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Gesintuvai	Vizuali apžiūra	a) Gesintuvų skaičius ir (ar) talpa neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
		b) Gesintuvai sunkiai pasiekiami, nesaugiai ir (ar) nepatikimai pritvirtinti		X
		c) Gesintuvai neužplombuoti ir (ar) nepatikrinti		X

11.4. Cisterna
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
11.5.1. Cisternos lentelė	Vizuali apžiūra	a) Cisternos lentelės nėra arba ji pažeista taip, kad įrašai neįskaitomi arba gali būti perskaityti klaidingai		X
		b) Cisternos lentelė nepatikimai, netinkamai pritvirtinta		X
		c) Įrašai cisternos lentelėje nesutampa su įrašais dokumente (-uose)		X
11.5.2. Cisternos būklė ir tvirtinimas	Vizuali apžiūra	a) Cisterna nesandari, deformuota ar pažeista		X	X
		b) Cisternos tvirtinimas neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
11.5.3. Cisternos įranga	Vizuali apžiūra	a) Cisternos įranga nepatikimai pritvirtinta, nesaugi		X
		b) Cisternos įranga neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

11.5. Gaisro pavojaus prevencijos priemonės
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Gaisro pavojaus prevencijos priemonės	Vizuali apžiūra	Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

11.6. Elektros įranga
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Elektros įranga	Vizuali apžiūra	a) Yra pavojingų pažeidimų, galinčių turėti įtakos įrangos veiksmingumui		X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

11.7. Stabdymo įranga
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
11.8.1. Dėvėjimuisi atspari stabdžių sistema (DASS)	Vizuali apžiūra	a) Nėra, kai privaloma		X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
11.8.2. Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)	Vizuali apžiūra	a) Nėra, kai privaloma		X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

11.8. Transporto priemonių galo apsauga
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Transporto priemonių galo apsauga	Vizuali apžiūra ir, esant poreikiui, matavimas	Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

11.9. Greičio ribotuvas (greičio ribojimo sistema, greičio ribojamasis prietaisas)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Greičio ribotuvas	Vizuali apžiūra	Neatitinka nustatytų (ADR) reikalavimų ^(a)		X

11.10. Sukabintuvo papildomi reikalavimai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Sukabintuvai	Vizuali apžiūra	Neatitinka nustatytų (ADR) reikalavimų		X

11.11. Šildytuvų papildomi reikalavimai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Šildytuvai	Vizuali apžiūra	Neatitinka nustatytų (ADR) reikalavimų		X

11.12. Įvairios paskirties įranga ir asmens apsaugos įranga
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Įvairios paskirties įranga ir asmens apsaugos įranga	Vizuali apžiūra	Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

12. SAUGIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PAPILDOMI REIKALAVIMAI

12.1. Dokumentai ir identifikavimas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
12.1.1. Privalomi dokumentai	Vizuali apžiūra	Privalomi pateikti dokumentai nepateikti		X
12.1.2. Identifikavimo lentelė	Vizuali apžiūra	Identifikavimo lentelės nėra, duomenys neįskaitomi arba gali būti perskaityti klaidingai, identifikavimo lentelėje nurodyti duomenys neatitinka registruotų ir (ar) faktinių duomenų		X

12.2. Specialusis skiriamasis ženklas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Specialusis skiriamasis ženklas	Vizuali apžiūra	Nėra arba neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

12.3. Variklis ir išmetimo sistema
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Variklis	Vizuali apžiūra	a) Yra variklio ir (ar) jo sistemų konstrukcinių pakeitimų, galinčių turėti įtakos deginių (išmetamųjų dujų) toksiškumui		X
		b) Variklio identifikavimo numeris ir (ar) kodas nesutampa su krovininių transporto priemonių, atitinkančių ekologijos, techninius ir saugumo reikalavimus, sertifikatuose pateiktais variklio identifikavimo numeriu ir (ar) kodu		X
Išmetimo sistema	Vizuali apžiūra	a) Išmetimo sistemos elementai ar sistema, skirti (-a) išmetamųjų dujų toksiškumo mažinimui ir keliamo triukšmo slopinimui, nesertifikuoti ir (ar) turi akivaizdžių pakeitimo (perdirbimo) požymių		X
		b) Variklio keliamą triukšmą mažinantys elementai (skydai, gaubtai ir pan.), kai tokie numatyti transporto priemonės konstrukcijoje, neįrengti, nesukomplektuoti ir (ar) turi pažeidimų, mažinančių veiksmingumą		X

12.4. Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)	Vizuali apžiūra ir tikrinimas	Neįrengta, neveikia ir (ar) neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

12.5. Padangos
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Padangos	Vizuali apžiūra	a) Nesertifikuotos ir (ar) neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
		b) Protektoriaus rašto gylis mažesnis kaip 2 mm		X

12.6. Degalų bakai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Degalų bakai	Vizuali apžiūra	a) Degalų bakas (-ai) turi pavojingų pažeidimų (aštrių įrėžimų, įkirtimų), yra deformuotas ir (ar) turi akivaizdžių perdirbimo požymių		X
		b) Papildomas degalų bakas įrengtas netinkamai ir (ar) gamintojo įrengtas degalų bakas pakeistas ir pakeitimas nustatyta tvarka nepatvirtintas		X
		c) Degalų bakai netinkamai (nesaugiai) sujungti		X
		d) Degalų bako dangtelis neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
		e) Degalų bako (-ų) įrengimas neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

12.7. Galinė ir šoninės apsaugos nuo palindimo po transporto priemone
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Galinė, šoninė (-ės) apsauga (-os) nuo palindimo po transporto priemone	Vizuali apžiūra	a) Turi pažeidimų ar pakeitimų (perdirbimų), mažinančių stiprumą ir (ar) galinčių kelti pavojų kitiems eismo dalyviams		X
		b) Nėra ir (ar) neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

12.8. Sukabintuvai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Sukabintuvai	Vizuali apžiūra	a) Nesertifikuoti		X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

12.9. Langų stiklai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Langų stiklai	Vizuali apžiūra	a) Nesertifikuoti		X
		b) Pažeisti (įtrūkę, įmušti ir pan.)	X	X
		c) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

12.10. Apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai	Vizuali apžiūra	a) Skaičius, išdėstymas, apžvelgiamumas ir (ar) sukomplektavimas neatitinka tipo patvirtinimo metu galiojusių ir (ar) modifikavimo reikalavimų		X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)	X	X

12.11. Veidrodžiai ir kiti netiesioginio matymo įtaisai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Veidrodžiai ir kiti netiesioginio matymo įtaisai	Vizuali apžiūra	a) Skaičius, išdėstymas ir (ar) pritvirtinimas neatitinka tipo patvirtinimo metu galiojusių ir (ar) modifikavimo reikalavimų		X
		b) Neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)	X	X

12.12. Purslų taškymą ribojantys įtaisai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Purslų taškymą ribojantys įtaisai	Vizuali apžiūra	a) Nėra arba trūksta sudedamųjų dalių		X
		b) Pažeisti ir pažeidimas (-ai) gali turėti įtakos sistemos veiksmingumui	X	X
		c) Įrengimas, išdėstymas ir (ar) sudedamosios dalys neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)	X	X

12.13. Nuvilkimo įtaisai
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Nuvilkimo įtaisai	Vizuali apžiūra	Nėra arba neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X

13. PAPILDOMI TRANSPORTO PRIEMONIŲ, KURIOSE ĮRENGTA MAITINIMO DUJOMIS (SND, SGD) SISTEMA, REIKALAVIMAI

13.1. Tinkamo įrengimo patvirtinimas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Įregistravimas (įrašai dokumentuose) Pastaba. Transporto priemonėms su benzininiais varikliais, kurių įregistravimą patvirtinantys dokumentai (registracijos liudijimai) yra išduoti iki 2006 m. lapkričio 1 d., šis reikalavimas netaikomas	Vizuali apžiūra	Degalų rūšis (SND, SGD) nustatyta tvarka ^(a)neįregistruota – nėra atitinkamo įrašo registracijos liudijime		X

13.2. Bendrųjų reikalavimų laikymasis
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
13.2.1. Įrangos sandara	Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas	a) Variklis neveikia maitinamas dujomis, neveikia ir (ar) netinkamai veikia degalų pasirinkimo sistema		X
		b) Trūksta privalomų įrangos komponentų, jie turi akivaizdžių pažeidimų ir (ar) yra neveiksmingi^(a)		X
		c) Nėra saugiklio SND įrangos elektros grandinėje, nežinoma jo vieta ir (ar) dujų tiekimas varikliui nenutraukiamas išėmus saugiklį		X
		d) Neatitinka elektriniams komponentams ir elektros prietaisams nustatytų reikalavimų^(a)		X
		e) Neatitinka vamzdžiams, žarnoms ir (ar) jungtims nustatytų reikalavimų^(a)		X
		f) Neatitinka įrangos montavimui į transporto priemonę nustatytų reikalavimų^(a)		X
13.2.2. Dujų baliono užpildymo lygio indikatorius	Vizuali apžiūra ir tikrinimas	a) Baliono (-ų) užpildymo lygio indikatoriaus nėra arba jis (jo įrengimas) neatitinka nustatytų reikalavimų^(a)		X
		b) Pagal indikatoriaus rodmenis SND balionas užpildytas mažiau kaip 50 proc.		X

13.3. Dujų balionas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
13.3.1. Dujų balionas	Vizuali apžiūra	a) Dujų balionas netinkamai remontuotas ar turi akivaizdžių pažeidimų		X
		b) Ant dujų baliono nėra pritvirtintos gamyklinės ženklinimo plokštelės, plokštelė pažeista arba SND dujų baliono plokštelė yra tokioje vietoje ar padėtyje, kad joje esantys įrašai negali būti perskaityti nenaudojant specialių įrankių ir (ar) atskirų dalių demontavimo		X
		c) Dujų baliono eksploatacijos laikotarpis arba laikotarpis iki patikros yra pasibaigęs ir dujų balionas nustatyta tvarka ^(a) nepatikrintas		X
		d) Dujų balionas ir (ar) ant dujų baliono montuojama įranga neatitinka nustatytų reikalavimų ^(a)		X
13.3.2. Dujų baliono įrengimas	Vizuali apžiūra	a) Dujų balionas įrengtas netinkamoje padėtyje ir (ar) vietoje, netinkamai sujungti du ar daugiau balionų		X
		b) Dujų balionas įrengtas per žemai ir (ar) tinkamai neapsaugotas iš priekio ir šonų		X
		c) Dujų balionas pritvirtintas ne pagal nustatytus reikalavimus ^(a)		X

13.4. Įrangos sandarumas
Tikrinimo pozicija	Tikrinimo būdas	Trūkumai	Vertinimo kriterijai
			NT	DT	DE
Įrangos sandarumas	Vizuali apžiūra Tikrinant turi būti naudojamas prietaisas, skirtas dujų nuotėkiui nustatyti ir (ar) kitos specialios priemonės (pvz., specialios putos)	Yra dujų nuotėkis		X

_________________

^(a) Šių Techninių reikalavimų „Bendrosiose nuostatose“ ir 1 priede nustatyti reikalavimai.

^(b) Taikoma transporto priemonėms, kurios privalomajai techninei apžiūrai Lietuvos Respublikoje pirmą kartą pateiktos po šių Techninių reikalavimų įsigaliojimo datos.

_________________

Pakeitimai:

1.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Įsakymas

Nr. 2B-346, 2008-09-08, Žin., 2008, Nr. 106-4073 (2008-09-16), i. k. 1082213ISAK002B-346

Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 "Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų" pakeitimo

2.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Įsakymas

Nr. 2B-509, 2008-12-19, Žin., 2009, Nr. 6-212 (2009-01-17), i. k. 1082213ISAK002B-509

Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 "Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų" pakeitimo

3.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Įsakymas

Nr. 2B-157, 2009-04-24, Žin., 2009, Nr. 48-1932 (2009-04-30), i. k. 1092213ISAK002B-157

Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 "Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų" pakeitimo

4.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Įsakymas

Nr. 2B-207, 2010-04-23, Žin., 2010, Nr. 50-2465 (2010-04-30), i. k. 1102213ISAK002B-207

Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 "Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų" pakeitimo

5.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Įsakymas

Nr. 2B-251, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 77-3792 (2011-06-28), i. k. 1112213ISAK002B-251

Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 "Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų" pakeitimo

6.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Įsakymas

Nr. 2B-14, 2012-01-09, Žin., 2012, Nr. 7-257 (2012-01-12), i. k. 1122213ISAK0002B-14

Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 "Dėl techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų" pakeitimo

7.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Įsakymas

Nr. 2B-415, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 131-6620 (2012-11-13), i. k. 1122213ISAK002B-415

Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 "Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų" pakeitimo

8.

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Įsakymas

Nr. 2B-14, 2013-01-16, Žin., 2013, Nr. 7-312 (2013-01-19), i. k. 1132213ISAK0002B-14

Dėl Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 2B-290 "Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų" pakeitimo