LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos susisiekimo

ministro 2008 m. birželio 30 d.

įsakymu Nr. 3-246

(Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro

2017 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. 3-255

redakcija)

KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO RINKLIAVŲ TAIKYMO TAISYKLĖS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taikymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato uosto rinkliavų taikymo, skaičiavimo ir mokėjimo tvarką.

2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 245 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų rūšių, jų maksimalių dydžių sąrašo ir taikymo principų aprašo patvirtinimo“.

3. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų (toliau – uosto rinkliavos) rūšys yra šios:

3.1. laivo rinkliava;

3.2. navigacinė rinkliava;

3.3. krantinės rinkliava;

3.4. tonažo rinkliava;

3.5. sanitarinė rinkliava;

3.6. keleivio rinkliava;

3.7. uosto akvatorijos rinkliava.

4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

4.1. Krovos operacija – krovinių iškrovimas iš laivo, pakrovimas, tvirtinimas ir krovinių dokumentų įforminimas.

4.2. Vienarūšių krovinių srautas – vieno vežėjo (operatoriaus) laivais nuolat vežami vienarūšiai kroviniai į (iš) konkrečius (-ių) uostus (-ų). Vienarūšių krovinių srautas registruojamas VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – Uosto direkcija) spendimu, kuriame nurodomas krovinių srauto pavadinimas, uostas arba uostai, į kuriuos arba iš kurių vežami kroviniai.

4.3. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžtos 1965 m. Konvencijoje dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo (FAL konvencija), Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme, Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme.

II SKYRIUS

UOSTO RINKLIAVŲ APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO TVARKA

5. Uosto rinkliavų dydžius konkrečiam laivui apskaičiuoja Uosto direkcija.

6. Laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono ar laivo savininko (valdytojo) įgaliotas asmuo per laivo agentą arba tiesiogiai privalo pateikti Uosto direkcijai laivo deklaraciją arba tarpinę laivo deklaraciją, pildomą vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 3-327 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės), arba vidaus vandenų laivo (vidaus vandenų transporto priemonės) bilieto kopiją.

7. Duomenys, kurių reikia uosto rinkliavoms apskaičiuoti:

7.1. didžiausias laivo ilgis metrais (L);

7.2. maksimali laivo grimzlė (iki vasaros vaterlinijos) metrais (T);

7.3. bendroji laivo talpa vienetais (BT);

7.4. laivo dedveitas (DWT);

7.5. suskystintųjų gamtinių dujų kiekis kubiniais metrais (m³).

8. Už pateiktų duomenų teisingumą atsako duomenis pateikęs asmuo.

9. Uosto rinkliavos mokamos į Uosto direkcijos sąskaitą pagal jos pateiktą pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą (toliau – PVM sąskaita faktūra). Laivo, plaukiojančio tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, savininkui (valdytojui) ar laivo savininko (valdytojo) įgaliotam asmeniui ar laivo agentui Uosto direkcija PVM sąskaitas faktūras už uosto rinkliavas pateikia kiekvieną mėnesį, o laivo, plaukiojančio tarptautiniais maršrutais, savininkui (valdytojui) ar laivo savininko (valdytojo) įgaliotam asmeniui ar laivo agentui – už kiekvieną įplaukimą / išplaukimą.

10. Asmuo, teikiantis laivo agento paslaugas uoste, privalo su Uosto direkcija sudaryti sutartį dėl uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos pagal Uosto direkcijos parengtą projektą.

11. Laivo, plaukiojančio tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, savininkas (valdytojas), nesinaudojantis laivo agento paslaugomis, privalo su Uosto direkcija sudaryti sutartį dėl uosto rinkliavų mokėjimo tvarkos pagal Uosto direkcijos parengtą projektą.

12. Laivo, plaukiojančio tarptautiniais maršrutais, savininkas (valdytojas), nesinaudojantis laivo agento paslaugomis, visas nustatytas uosto rinkliavas privalo sumokėti prieš išplaukiant laivui iš uosto.

13. Uosto rinkliavos, išskyrus keleivio rinkliavą ir tonažo rinkliavą krovininiams laivams, kurie įrengti taip, kad į jį galėtų įvažiuoti ir iš jo išvažiuoti kelių ir (arba) geležinkelių transporto priemonės, ir kuris gali vežti ne daugiau kaip 12 keleivių (toliau – krovininis įvažiuojamasis laivas) (angl. ro-ro), keleiviniams įvažiuojamiesiems laivams (angl. ro-pax) ir laivams, į kurį konteineriai pakraunami (iškraunami) kranu (toliau – konteinerius vežantis laivas), tonažo rinkliavą suskystintųjų gamtinių dujų tanklaiviams, kurių bendroji talpa (toliau – BT) mažesnė kaip 25 000 vienetų, apskaičiuojamos:

13.1. jūrų laivams – pagal tarptautiniame laivo matmenų liudijime nurodytą BT, apskaičiuotą vadovaujantis 1969 metų Tarptautine konvencija dėl laivų matmenų nustatymo; jeigu laivas neturi tarptautinio laivo matmenų liudijimo, atitinkama rinkliava apskaičiuojama pagal laivo ilgį tiesiniais metrais (L), nurodytą laivo deklaracijoje arba tarpinėje laivo deklaracijoje; Taisyklėse numatytais atvejais mažinant uosto rinkliavų dydžius, naudojama ir maksimali grimzlė (iki vasaros vaterlinijos) metrais (T), ir laivo dedveitas (toliau – DWT);

13.2. vidaus vandenų laivams, įregistruotiems vidaus vandenų laivų registruose, – pagal laivo biliete nurodytą laivo BT; jeigu laivo biliete nenurodyta laivo BT, rinkliavos apskaičiuojamos tik pagal laivo biliete nurodytą laivo ilgį (L), jeigu laivas neturi laivo bilieto arba yra išregistruotas iš vidaus vandenų laivų registrų, atitinkama rinkliava apskaičiuojama pagal laivo ilgį tiesiniais metrais (L);

13.3. kruiziniams laivams – pagal laivo BT; skaičiuojant laivo, navigacinę, krantinės, sanitarinę ir akvatorijos rinkliavas kruiziniam laivui, kurio BT didesnė kaip 50 000 vienetų, taikomas maksimalus BT dydis 50 000 vienetų;

13.4. suskystintųjų gamtinių dujų tanklaiviams, kurių BT mažesnė kaip 25 000 vienetų, tonažo rinkliava apskaičiuojama pagal įpilamų suskystintųjų gamtinių dujų kiekį kubiniais metrais (m³);

13.5. konteinerius vežantiems laivams – pagal laivo BT; skaičiuojant laivo, navigacinę, krantinės, sanitarinę ir uosto akvatorijos rinkliavas konteinerius vežančiam laivui, kurio BT didesnė kaip 60 000 vienetų, taikomas maksimalus BT dydis – 60 000 vienetų.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 3-566, 2018-11-12, paskelbta TAR 2018-11-12, i. k. 2018-18221

14. Jeigu laivybos bendrovė nesumokėjo tam laivui apskaičiuotų uosto rinkliavų ir baudų, uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui išplaukti iš uosto, kol bus sumokėtos uosto rinkliavos ir baudos arba kol bus pateiktas prievolių įvykdymo užtikrinimas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais.

15. Laivo savininkas (valdytojas), laivo savininko (valdytojo) įgaliotas asmuo. laivo agentas, nesumokėjęs uosto rinkliavų nustatyta tvarka ir terminais, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

16. Uosto rinkliavos skaičiuojamos eurais. Jeigu laivo savininkas (valdytojas) ar laivo savininko (valdytojo) įgaliotas asmuo ar laivo agentas moka rinkliavas JAV doleriais, mokėtina suma skaičiuojama atitinkamai pagal Lietuvos banko patvirtintą euro ir JAV dolerio santykį buhalteriniams atsiskaitymams sąskaitos išrašymo dieną.

17. Skaičiuojant uosto rinkliavas, ne visa para skaičiuojama kaip visa nuo pirmos stovėjimo uoste valandos (laivui stovint uoste 25 val. laikoma, kad laivas stovi 2 paras), ne visa valanda nuo 31 minutės skaičiuojama kaip visa (laivui stovint uoste 31 minutę laikoma, kad laivas stovi 1 val.). Ši nuostata netaikoma Taisyklių 31 punkte nurodytiems laivams.

18. Linijinį laivą pakeitus kitu dėl laivo remonto ar krovinių apimties (ne trumpesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, iš anksto apie tai pranešus Uosto direkcijai) pokyčio, pakeisto laivo ir jį pakeitusio laivo įplaukimai kalendoriniais metais sumuojami.

19. Jeigu rinkliavos dydis gali būti mažinamas pagal Taisyklių 23, 26, 30, 33 punktuose ir pagal Taisyklių 35.6, 35.8 papunkčiuose, 36 punkte ir 39.6 papunktyje nustatytą tvarką, tuomet rinkliavos dydis skaičiuojamas eilės tvarka nuo jau sumažinto rinkliavos dydžio.

20. Taisyklėse kalendoriniai metai reiškia laikotarpį nuo sausio 1 dienos iki gruodžio
31 dienos.

III SKYRIUS

LAIVO RINKLIAVA

21. Už laivo įplaukimą į uostą (vidaus vandenų laivo – už naudojimąsi uostu) mokama ši laivo rinkliava:

21.1. kruizinio laivo – 0,12 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.2. linijinio laivo:

21.2.1. linijinio krovininio laivo – 0,58 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.2.2. linijinio keleivinio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-pax) – 0,07 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.2.3. linijinio krovininio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-ro) ir linijinio konteinerius vežančio laivo – 0,28 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.2.4. linijinio keleivinio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-pax) ar linijinio krovininio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-ro), plaukiojančio linijoje, įplaukiančio į uostą ne mažiau kaip 1 kartą per savaitę, – 0,04 euro už BT vienetą;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 3-125, 2018-03-15, paskelbta TAR 2018-03-15, i. k. 2018-03971

21.3. krovininio laivo, skirto skystiems ir piltiniams kroviniams vežti (toliau – tanklaivis), kuris gali vežti izoliuotą balastą specialiose talpyklose ir kuris sukonstruotas, pastatytas su jame įmontuota įranga ir naudojamas kaip izoliuoto balasto tanklaivis, įskaitant dvigubo korpuso ar alternatyvių konstrukcijų tanklaivius, kurie atitinka 1969 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo reikalavimus ir turi tarptautinį tonažo liudijimą, – 0,46 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.4. nelinijinio krovininio, nelinijinio keleivinio arba nelinijinio krovininio–keleivinio laivo (toliau – trampinis laivas) – 0,58 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.5. trampinio laivo, laivo, kurio registracijos dokumentuose nurodyta laivo paskirtis „Vilkikas“ (nepriklausomai nuo to, kokiame registre jis registruotas) ir kuris velka (stumia) kitus laivus (toliau – vilkikas), ir žvejybinio laivo, kurių BT mažesnė kaip 1 000 vienetų, – 0,12 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.6. laivo, plaukiojančio tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje (išskyrus vilkikus, plaukiančius už uosto akvatorijos ribų):

21.6.1. jūrinio laivo, vidaus vandenų keleivinio kelto, vežančio krovinius ir keleivius pagal viešai paskelbtą grafiką uosto akvatorijos ribose, – 0,93 euro už BT vienetą (už metus);

21.6.2. vidaus vandenų baržos, plaukiojančio krano, pontono – 0,87 euro už BT vienetą (už metus);

21.6.3. kito vidaus vandenų laivo – 1,94 euro už BT vienetą (už metus);

21.6.4. vidaus vandenų laivo, kurio laivo biliete nenurodyta BT, – 5,79 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už metus);

21.7. vidaus vandenų laivo, plaukiojančio tarptautiniais maršrutais:

21.7.1. vidaus vandenų baržos, plaukiojančio krano, pontono – 0,07 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.7.2. kito vidaus vandenų laivo – 0,16 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.7.3. vidaus vandenų laivo, kurio laivo biliete nenurodyta BT, – 0,49 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.8. laivo, kurio BT didesnė kaip 1 000 vienetų, atplaukiančio iš kito uosto ne krovos operacijoms, t. y. papildyti savo atsargas, pakeisti įgulą, pasislėpti nuo audros, remontui, – 0,23 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.9. trampinio krovininio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-ro), trampinio keleivinio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-pax) ir trampinio konteinerius vežančio laivo – 0,29 euro už BT vienetą;

21.10. specialiojo laivo, turinčio keletą uždarų denių, skirto automobiliams vežti (toliau –laivas, skirtas automobiliams vežti) (angl. car carrier), turinčio laivo klasės liudijimą, – 0,14 euro už BT vienetą;

21.11. statomo, demontuojamo laivo, kuris turi tarptautinį laivo matmenų liudijimą, – 0,23 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

21.12. statomo, demontuojamo laivo, kuris neturi tarptautinio laivo matmenų liudijimo, – 8,08 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už kiekvieną įplaukimą į uostą).

22. Už laivą, stovintį uoste ilgiau kaip 1 mėnesį, mokamos pratęstos laivo rinkliavos:

22.1. už remontuojamą laivą – 0,09 euro už BT vienetą (už kiekvieną kitą mėnesį);

22.2. už statomą, demontuojamą laivą, kuris turi tarptautinį laivo matmenų liudijimą, – 0,09 euro už BT vienetą (už kiekvieną kitą mėnesį);

22.3. už statomą, demontuojamą laivą, kuris neturi tarptautinio laivo matmenų liudijimo, –3,23 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už kiekvieną kitą mėnesį);

22.4. už trampinį laivą, vilkiką ar žvejybos laivą, kurio BT mažesnė kaip 1 000 vienetų, – 0,12 euro (už kiekvieną kitą mėnesį);

22.5. už kitą laivą, nenurodytą Taisyklių 22.1–22.4 papunkčiuose, – 0,23 euro (už kiekvieną kitą mėnesį).

23. Laivo rinkliavos dydis mažinamas:

23.1. kruizinio laivo:

23.1.1. už antrą ir trečią įplaukimus kalendoriniais metais – 20 procentų;

23.1.2. nuo ketvirto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 procentų;

23.2. linijinio laivo:

23.2.1. už devintą–dvidešimt septintą įplaukimus kalendoriniais metais – 25 procentais;

23.2.2. nuo dvidešimt aštunto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 procentų;

23.3. laivo, nuolat vežančio vienarūšius krovinius, arba trampinio laivo:

23.3.1. už keturioliktą–dvidešimt aštuntą įplaukimus kalendoriniais metais – 10 procentų;

23.3.2. nuo dvidešimt devinto įplaukimo kalendoriniais metais – 20 procentų;

23.4. laivo, grįžtančio po bandymų jūroje ir po išplaukimo audros laikotarpiu, – 80 procentų;

23.5. laivo, kuris dėl nepakankamo uosto gylio negali įplaukti (išplaukti) į (iš) uostą (-o) visiškai pakrautas, rinkliava mažinama apskaičiuojant pagal formulę (T – T (m) / T x 100 procentų), kur T – maksimali laivo grimzlė (iki vasaros vaterlinijos), metrais, T (m) – maksimali leistina uoste laivo grimzlė, metrais;

23.6. suskystintosiomis gamtinėmis dujomis varomo laivo, kuris įplaukia į uostą ne krovos operacijoms vykdyti, o tik pripildyti degalų talpyklas suskystintosiomis gamtinėmis dujomis savo reikmėms, – 70 procentų.

24. Jeigu rinkliavos dydis mažinamas pagal Taisyklių 23.2 papunktį, tai Taisyklių 23.3 papunkčio nuostatos netaikomos.

IV SKYRIUS

NAVIGACINĖ RINKLIAVA

25. Už naudojimąsi uostu mokama ši navigacinė rinkliava:

25.1. trampinio krovininio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-ro), trampinio keleivinio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-pax), trampinio konteinerius vežančio laivo, kruizinio laivo, remontuojamo laivo – 0,06 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.2. linijinio laivo:

25.2.1. linijinio krovininio laivo – 0,12 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.2.2. linijinio keleivinio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-pax) – 0,02 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.2.3. linijinio krovininio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-ro) ir konteinerius vežančio linijinio laivo – 0,04 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.2.4. linijinio keleivinio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-pax) ar linijinio krovininio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-ro), plaukiojančio linijoje, įplaukiančio į uostą ne mažiau kaip 1 kartą per savaitę, – 0,01 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 3-125, 2018-03-15, paskelbta TAR 2018-03-15, i. k. 2018-03971

25.3. trampinio laivo – 0,12 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.4. trampinio laivo, vilkiko ir žvejybos laivo, kurių talpa mažesnė kaip 1 000 BT vienetų, – 0,06 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.5. laivo, plaukiojančio tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, (išskyrus vilkikus, plaukiančius už uosto akvatorijos ribų):

25.5.1. jūrinio laivo, vidaus vandenų keleivinio kelto, vežančio krovinius ir keleivius pagal viešai paskelbtą grafiką uosto akvatorijos ribose, – 0,16 euro už BT vienetą (už metus);

25.5.2. vidaus vandenų laivo – 0,16 euro už BT vienetą (už metus);

25.5.3. vidaus vandenų laivo, kurio laivo biliete nenurodyta BT, – 0,49 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už metus);

25.6. vidaus vandenų laivo, plaukiojančio tarptautiniais maršrutais:

25.6.1. vidaus vandenų laivo – 0,16 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.6.2. vidaus vandenų laivo, kurio laivo biliete nenurodyta BT, – 0,49 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.7. laivo, skirto automobiliams vežti (angl. car carrier), turinčio laivo klasės liudijimą, – 0,04 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.8. statomo, demontuojamo laivo, kuris turi tarptautinį laivo matmenų liudijimą, – 0,06 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

25.9. statomo, demontuojamo laivo, kuris neturi tarptautinio laivo matmenų liudijimo, –2,02 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už kiekvieną įplaukimą į uostą).

26. Navigacinės rinkliavos dydis mažinamas:

26.1. kruizinio laivo:

26.1.1. už antrą ir trečią įplaukimus kalendoriniais metais – 20 procentų;

26.1.2. nuo ketvirto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 procentų;

26.2. linijinio laivo:

26.2.1. už devintą–dvidešimt septintą įplaukimus kalendoriniais metais – 25 procentais;

26.2.2. nuo dvidešimt aštunto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 procentų;

26.3. laivo, nuolat vežančio vienarūšius krovinius, arba trampinio laivo:

26.3.1. už keturioliktą–dvidešimt aštuntą įplaukimus kalendoriniais metais – 10 procentų;

26.3.2. nuo dvidešimt devinto įplaukimo kalendoriniais metais – 20 procentų;

26.4. suskystintosiomis gamtinėmis dujomis varomo laivo, kuris įplaukia į uostą ne krovos operacijoms vykdyti, o tik pripildyti degalų talpyklas suskystintosiomis gamtinėmis dujomis savo reikmėms, – 70 procentų.

27. Jeigu rinkliavos dydis mažinamas pagal Taisyklių 26.2 papunktį, tai Taisyklių 26.3 papunkčio nuostatos netaikomas.

V SKYRIUS

KRANTINĖS RINKLIAVA

28. Už laivo stovėjimą prie krantinės mokama ši krantinės rinkliava:

28.1. laivo, vykdančio krovos operacijas:

28.1.1. linijinio krovininio laivo, trampinio laivo ir žvejybos laivo – 0,12 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

28.1.2. linijinio keleivinio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-pax), linijinio krovininio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-ro) ir konteinerius vežančio linijinio laivo – 0,07 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

28.1.3. linijinio keleivinio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-pax) ir linijinio krovininio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-ro), plaukiojančių linijoje, įplaukiančių į uostą ne mažiau kaip 1 kartą per savaitę, – 0,03 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 3-125, 2018-03-15, paskelbta TAR 2018-03-15, i. k. 2018-03971

28.1.4. trampinio krovininio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-ro), trampinio keleivinio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-pax) ir trampinio konteinerius vežančio laivo – 0,09 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

28.1.5. laivo, skirto automobiliams vežti (angl. car carrier), turinčio laivo klasės liudijimą, – 0,04 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

28.1.6. plaukiojančiosios suskystintųjų gamtinių dujų saugyklos stovėjimą prie krantinės ilgiau kaip mėnesį – 0,12 euro už BT vienetą (mokama pratęsta krantinės rinkliava už kiekvieną kitą mėnesį);

28.2. laivo, nevykdančio krovos operacijų (gavus Uosto direkcijos leidimą):

28.2.1. kruizinio laivo – 0,01 euro už BT vienetą (už parą);

28.2.2. linijinio krovininio laivo, linijinio keleivinio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-pax), linijinio krovininio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-ro) ir konteinerius vežančio linijinio laivo – 0,01 euro už BT vienetą (už parą);

28.2.3. trampinio laivo, vilkiko ir žvejybos laivo – 0,01 euro už BT vienetą (už parą);

28.2.4. trampinio laivo, vilkiko ir žvejybos laivo, kurių talpa mažesnė kaip 1 000 BT vienetų, – 0,01 euro už BT vienetą (už parą);

28.2.5. remontuojamo laivo – 0,007 euro už BT vienetą (už parą);

28.2.6. statomo, demontuojamo laivo, kuris turi tarptautinį laivo matmenų liudijimą, – 0,007 euro už BT vienetą (už parą);

28.2.7. statomo, demontuojamo laivo, kuris neturi tarptautinio laivo matmenų liudijimo, – 0,24 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už parą);

28.3. laivo, plaukiojančio tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje (išskyrus vilkikus, plaukiančius už uosto akvatorijos ribų):

28.3.1. jūrinio laivo, vidaus vandenų keleivinio kelto, vežančio krovinius ir keleivius pagal viešai paskelbtą grafiką uosto akvatorijos ribose, – 0,004 euro už BT vienetą (už parą);

28.3.2. vidaus vandenų laivo – 0,01 euro už BT vienetą (už parą);

28.3.3. vidaus vandenų laivo, kurio laivo biliete nenurodyta BT, – 0,01 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už parą).

29. Pasibaigus krovos operacijoms arba jas nutraukus ir daugiau neatnaujinant, už stovėjimą pirmąsias 4 valandas rinkliava nemokama, o jeigu laivas po krovos operacijos dėl laivo valdytojo kaltės stovi ilgiau kaip 4 valandas, mokama pagal Taisyklių 28.2 papunkčio nuostatas.

30. Krantinės rinkliavos dydis mažinamas:

30.1. švartuojant laivą:

30.1.1. antrojo laivo korpusu arba laivagaliu prie krantinės – 50 procentų;

30.1.2. trečiojo laivo ir kitų toliau stovinčių laivų korpusais – 65 procentais;

30.2. kruizinio laivo:

30.2.1. už antrą ir trečią įplaukimus kalendoriniais metais – 20 procentų;

30.2.2. nuo ketvirto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 procentų;

30.3. suskystintosiomis gamtinėmis dujomis varomo laivo, kuris įplaukia į uostą ne krovos operacijoms vykdyti, o tik pripildyti degalų talpyklas suskystintosiomis gamtinėmis dujomis savo reikmėms, – 70 procentų.

31. Laivų, plaukiojančių tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje (išskyrus vilkikus, plaukiojančius už uosto akvatorijos ribų), krantinės rinkliava skaičiuojama už faktiškai prie krantinės stovėtą laiką (valandos perskaičiuojamos į paras – laivo faktiškai stovėtų valandų skaičius einamąjį mėnesį sumuojamas ir dalijamas iš 24 val.).

VI SKYRIUS

TONAŽO RINKLIAVA

32. Už naudojimąsi Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu krovos operacijoms vykdyti mokama ši tonažo rinkliava:

32.1. tanklaivio:

32.1.1. tanklaivio, vežančio naftą ir naftos produktus, – 0,43 euro už BT vienetą (už pakrovimą arba iškrovimą);

32.1.2. plaukiojančiosios suskystintųjų gamtinių dujų saugyklos – 0,64 euro už BT vienetą (už pakrovimą arba iškrovimą);

32.1.3. suskystintųjų gamtinių dujų tanklaivio, kurio BT mažesnė kaip 25 000 vienetų ir kuris įsipila suskystintųjų gamtinių dujų iš plaukiojančiosios suskystintųjų gamtinių dujų saugyklos, suskystintųjų gamtinių dujų paskirstymo stoties ar kito suskystintųjų gamtinių dujų tanklaivio, kurio BT mažesnė kaip 25 000 vienetų, – 0,73 euro už vieną kubinį metrą suskystintųjų gamtinių dujų;

32.2. krovininio laivo, kurio BT:

32.2.1. iki 3500 vienetų – 0,43 euro už BT vienetą (už pakrovimą arba iškrovimą);

32.2.2. nuo 3501 vieneto ir daugiau – 0,64 euro už BT vienetą už pakrovimą arba iškrovimą;

32.3. už pakrautą į keleivinį įvažiuojamąjį laivą (angl. ro-pax) / krovininį įvažiuojamąjį laivą (angl. ro-ro) ir iškrautą iš keleivinio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-pax) / krovininio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-ro) transporto priemonę:

32.3.1. už automobilį (ne daugiau kaip 12 sėdimųjų vietų, įskaitant vairuotojo vietą) – 3,48 euro už vienetą;

32.3.2. už transporto priemonę (daugiau kaip 12 sėdimųjų vietų, įskaitant vairuotojo vietą) – 5,79 euro už vienetą;

32.3.3. už bet kokią krovininę transporto priemonę, vilkiką su ratine priekaba ir konteinerį (su kroviniu / be krovinio) ant važiuoklės įvažiuojamųjų krovinių krovos operacijose ir geležinkelio vagoną su kroviniu – 5,79 euro už vienetą;

32.3.4. už bet kokią krovininę transporto priemonę be krovinio – 2,03 euro už vienetą (už transporto priemonę, skirtą įvažiuojamųjų laivų kroviniams krauti (angl. roltreiler), kuri yra laivo krovos įrangos dalis ir laivo nuosavybė, tonažo rinkliava nemokama);

32.4. už kranu pakrautą konteinerį, skaičiuojant 20 pėdų konteinerio ekvivalentui (toliau – TEU):

32.4.1. su kroviniu – 5,79 euro už TEU;

32.4.2. be krovinio – 2,03 euro už TEU;

32.5. plaukiojančiosios suskystintųjų gamtinių dujų saugyklos naudojimąsi uostu krovos operacijoms vykdyti ilgiau kaip mėnesį – 0,64 euro už BT vienetą (mokama pratęsta tonažo rinkliava už kiekvieną kitą mėnesį).

33. Tonažo rinkliavos dydis mažinamas:

33.1. laivų, nurodytų Taisyklių 32.1.1, 32.1.2 ir 32.2 papunkčiuose:

33.1.1. jeigu pakraunama arba iškraunama krovinio mažiau kaip 80 procentų DWT, – 20 procentų;

33.1.2. jeigu pakraunama arba iškraunama krovinio mažiau kaip 40 procentų DWT, – 40 procentų;

33.2. kraunant Taisyklių 32.4 papunktyje nurodytus krovinius:

33.2.1. konteinerius su kroviniu, kurių kiekis yra didesnis kaip 800 TEU į vieną laivą, – 50 procentų;

33.2.2. konteinerius be krovinio, kurių kiekis yra didesnis kaip 800 TEU į vieną laivą, – 50 procentų;

33.3. už perkraunamą krovinio kiekį (jeigu įvažiuojamųjų krovinių krovos operacijose pakraunama (iškraunama) į (iš) vieną (-o) laivą (-o) mažiau kaip 75 krovininio transporto vienetai Taisyklių 32.3.3 papunktyje išvardytų krovinių) – 50 procentų.

34. Taisyklių 32.1.1, 32.1.2 ir 32.2 papunkčiuose nurodytų laivų, kurie yra pakraunami ir iškraunami Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, tonažo rinkliava skaičiuojama atskirai už pakrovimą ir iškrovimą pagal Taisyklių 32 ir 33 punktuose nustatytą tvarką.

VII SKYRIUS

SANITARINĖ RINKLIAVA

35. Stovint laivui Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste mokama ši sanitarinė rinkliava:

35.1. iki 10 parų įskaitytinai – 0,07 euro už BT vienetą;

35.2. nuo 11 paros už kiekvieną parą – 0,007 euro už vienetą;

35.3. už remontuojamą laivą remonto metu mokama pagal Taisyklių 35.1 ir 35.2 papunkčių reikalavimus, bet ne daugiau kaip 289,62 euro; visi šio laivo eksploataciniai teršalai atiduodami laivų remonto (statybos) įmonėms pagal jų patvirtintus tarifus;

35.4. už demontuojamą laivą:

35.4.1. kuris turi tarptautinį laivo matmenų liudijimą, mokama pagal Taisyklių 35.1 ir 35.2 papunkčių reikalavimus, bet ne daugiau kaip 289,62 euro; visi šio laivo eksploataciniai teršalai atiduodami laivų remonto (statybos) ar demontavimo darbus atliekančioms įmonėms pagal jų patvirtintus tarifus;

35.4.2. kuris neturi tarptautinio laivo matmenų liudijimo, – 2,78 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už kiekvieną kitą mėnesį), bet ne daugiau kaip 289,62 euro; visi šio laivo eksploataciniai teršalai atiduodami laivų remonto (statybos) ar demontavimo darbus atliekančioms įmonėms pagal jų patvirtintus tarifus;

35.5. linijinio keleivinio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-pax) / linijinio krovininio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-ro), įplaukiančio į uostą ne mažiau kaip 1 kartą per savaitę, – 0,021 euro už BT vienetą (už kiekvieną įplaukimą į uostą);

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 3-125, 2018-03-15, paskelbta TAR 2018-03-15, i. k. 2018-03971

35.6. linijinio keleivinio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-pax) / linijinio krovininio įvažiuojamojo laivo (angl. ro-ro), įplaukiančio į uostą ne mažiau kaip 1 kartą per savaitę, sanitarinė rinkliava mažinama:

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 3-125, 2018-03-15, paskelbta TAR 2018-03-15, i. k. 2018-03971

35.6.1. nuo devinto įplaukimo kalendoriniais metais – 25 procentais;

35.6.2. nuo dvidešimt aštunto įplaukimo kalendoriniais metais – 35 procentais;

35.7. laivų, plaukiojančių tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ar Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje:

35.7.1. jūrinio laivo – 0,93 euro už BT vienetą (už metus);

35.7.2. vidaus vandenų laivo – 0,93 euro už BT vienetą (už metus);

35.7.3. vidaus vandenų laivo, kurio laivo biliete nenurodyta BT, – 2,78 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už metus);

35.8. kruiziniams laivams sanitarinė rinkliava mažinama:

35.8.1. už antrą ir trečią įplaukimus kalendoriniais metais – 20 procentų;

35.8.2. nuo ketvirto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 procentų.

36. Laivų, kuriuose įrengta ir eksploatuojama tarptautiniais sertifikatais („Green Award“) pripažinta laivuose susidarančių atliekų apdorojimo sistema, taip pat taikomos kitos šiuolaikinės atliekų tvarkymo sistemos, mažinančios atliekų kiekį, atliekos pakartotinai naudojamos ir rūšiuojamos, sanitarinė rinkliava mažinama 20 procentų.

37. Mokant sanitarinę rinkliavą priduodami visų rūšių laivo eksploataciniai teršalai (kaip nurodyta 1973 m. Tarptautinėje konvencijoje dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL 73/78 konvencija), kurie susikaupė nuo paskutinio išplaukimo uosto iki įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir stovėjimo uoste metu. Kiti eksploataciniai ir neeksploataciniai teršalai privalomai priduodami teršalų priėmimo paslaugas teikiančioms įmonėms.

VIII SKYRIUS

KELEIVIO RINKLIAVA

38. Už kiekvieną laivu atvykstantį į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir už kiekvieną išvykstantį iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto keleivį, nurodytą laivo keleivių sąraše, išskyrus keleivius iki 7 metų ir tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje laivu plaukiančius keleivius, mokama 1 euro keleivio rinkliava.

IX SKYRIUS

UOSTO AKVATORIJOS RINKLIAVA

39. Už naudojimąsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorija mokama ši uosto akvatorijos rinkliava:

39.1. už kiekvieną laivo naudojimąsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorija nuo priėmimo plūduro iki krantinės arba atgal (išskyrus laivus, nurodytus Taisyklių 39.2 papunktyje) – 0,074 euro už BT vienetą;

39.2. už kiekvieną tanklaivio (vežančio naftą ar naftos produktus), suskystintųjų gamtinių dujų tanklaivio, kurio BT mažesnė kaip 25 000 vienetų, naudojimąsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorija nuo priėmimo plūduro iki krantinės arba atgal – 0,070 euro už BT vienetą;

39.3. už kiekvieną naudojimąsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorija laivui peršvartuoti, išskyrus Taisyklių 39.4 ir 39.5 papunkčiuose nurodytus laivus, – 0,053 euro už BT vienetą;

39.4. už kiekvieną Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos panaudojimą vidaus vandenų laivui, nesavaeigiam plaukiojančiam statiniui peršvartuoti – 0,08 euro už BT vienetą;

39.5. už kiekvieną Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijos panaudojimą vidaus vandenų laivui ar nesavaeigiam plaukiojančiam statiniui, kurio laivo biliete nenurodyta laivo BT, peršvartuoti – 0,29 euro už vieną tiesinį metrą (L) (už kiekvieną vedimą / švartavimą uoste);

39.6. kruiziniams laivams uosto akvatorijos rinkliava mažinama:

39.6.1. už antrą ir trečią įplaukimus kalendoriniais metais – 20 procentų;

39.6.2. nuo ketvirto įplaukimo kalendoriniais metais – 50 procentų.

X SKYRIUS

UOSTO RINKLIAVŲ TAIKYMO IŠIMTYS

40. Laivo, navigacinės, krantinės, tonažo, sanitarinės ir keleivio rinkliavos nemoka:

40.1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos, valstybės sienos apsaugos, uosto policijos, saugios laivybos uoste užtikrinimo funkcijas atliekantys laivai;

40.2. Lietuvos Respublikoje įregistruoti gelbėjimo laivai ir specializuoti gaisrui gesinti naudojami laivai;

40.3. Lietuvos Respublikoje įregistruoti laivai, naudojami hidrografiniams ir mokymo tikslams, mokslo tyrimams ir aplinkos apsaugai užtikrinti;

40.4. laivai, kurie naudojami medicininei pagalbai teikti;

40.5. Lietuvos Respublikoje įregistruoti sportiniai laivai;

40.6. Uosto direkcijos naudojami laivai;

40.7. laivai, dirbantys pagal Uosto direkcijos užsakymą ir atliekantys darbus, susijusius su Uosto direkcijos vykdomais projektais, jeigu tai numatyta darbų atlikimo sutartyje;

40.8. Lietuvos Respublikoje registruoti iki 8 metrų ilgio laivai, kurių terminuotas išplaukimas įformintas Uosto direkcijoje, vadovaujantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėmis, ir kurie plaukioja tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje;

40.9. tradiciniai laivai, turintys Saugaus tradicinių laivų naudojimo Europos vandenyse pažymėjimų ir tradicinių laivų įgulų kompetencijos pažymėjimų abipusio pripažinimo susitarimo memorandumo I priede nurodytos formos Atitikties dokumentą, kuriuo nustatomi specialūs tradicinių laivų reikalavimai.

41. Užsienio valstybių karo laivai atleidžiami nuo uosto rinkliavų pagal Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisykles, Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisykles ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuotis ir stovėti, sąrašą, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 277 „Dėl Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklių, Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuoti ir stovėti, sąrašo patvirtinimo“.

42. Uosto akvatorijos rinkliavos nemoka laivai, kuriems neprivalomas laivo vedimas uosto akvatorijoje su locmanu ir toks vedimas nebuvo vykdomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo 20¹ straipsnio 1 dalies reikalavimais.

43. Tonažo rinkliavos nemoka Lietuvos Respublikoje registruoti laivai, vežantys krovinius tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

44. Sanitarinės rinkliavos nemoka statomi laivai. Visi šių laivų eksploataciniai teršalai atiduodami laivų statybos įmonėms pagal jų patvirtintus tarifus.

45. Laivo, navigacinės ir krantinės rinkliavos nemoka suskystintųjų gamtinių dujų tanklaiviai, kurių BT mažesnė kaip 25 000 vienetų, kurie Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste įsipila ar ankstesnio įplaukimo į uostą metu buvo įsipylę suskystintųjų gamtinių dujų iš plaukiojančiosios suskystintųjų gamtinių dujų saugyklos, suskystintųjų gamtinių dujų paskirstymo stoties ar kito suskystintųjų gamtinių dujų tanklaivio, kurio BT mažesnė kaip 25 000 vienetų. Jeigu suskystintųjų gamtinių dujų tanklaiviai, kurių BT mažesnė kaip 25 000 vienetų, neįsipila suskystintųjų gamtinių dujų Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste, Uosto direkcijai turi būti pateikti dokumentai, kuriais įrodoma, kad neįveža kitur įsipiltų suskystintųjų gamtinių dujų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 3-435, 2018-08-28, paskelbta TAR 2018-08-28, i. k. 2018-13499

46. Prašymai atleisti nuo uosto rinkliavų mokėjimo ir atleidimo pagrindą patvirtinantys dokumentai pateikiami raštu (elektroniniais ryšiais) Uosto direkcijai. Uosto direkcija, gavusi prašymą, per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos išnagrinėja jį ir per 2 darbo dienas laivo savininką (valdytoją) arba prašymo pateikėją raštu informuoja apie priimtą sprendimą. Uosto direkcijos sprendimu nuo uosto rinkliavų gali būti atleidžiami:

46.1. laivai, atvežantys tik labdarą / paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytiems gavėjams, ir laivai, išvežantys tik Lietuvos Respublikos valstybinę labdarą / paramą, – nuo laivo, navigacinės, krantinės, tonažo, sanitarinės ir keleivio rinkliavos;

46.2. užsienio valstybių laivai, atvykstantys į uostą vykdyti ne komercinę veiklą (vizitai įvairių švenčių proga, bendradarbiavimo, pažintiniai, uosto plėtros ir naujų kontaktų užmezgimo vizitai ir pan.), – nuo laivo, navigacinės, krantinės, tonažo, sanitarinės ir keleivio rinkliavos;

46.3. Lietuvos Respublikoje registruoti laivai, plaukiojantys tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje, Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse, Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kurie teršalus ir šiukšles priduoda teršalų ir šiukšlių surinkimo paslaugas teikiančiai įmonei, sudarę su ja atitinkamą sutartį (sutarties kopija prieš priimant spendimą pateikiama Uosto direkcijai), – nuo sanitarinės rinkliavos;

46.4. linijiniai laivai, teikiantys reguliarias susisiekimo paslaugas tarp paskirtų Baltijos ir Šiaurės jūrų uostų ir plaukiojantys pagal grafiką nuolatiniu maršrutu, – nuo sanitarinės rinkliavos. Šiuo atveju laivo savininkas (valdytojas) privalo pateikti Uosto direkcijai papildomus dokumentus (paslaugų sutartis), kuriais įrodoma, kad laivo savininkas (valdytojas) savo lėšomis pristatys, tvarkys ir pašalins atliekas.

47. Jeigu laivo išplaukimas atidedamas ne laivo savininko (valdytojo), bet uosto kapitono sprendimu dėl blogų oro sąlygų, laivas atleidžiamas nuo krantinės rinkliavos už tolesnį laivo stovėjimo laiką, kol, pagerėjus oro sąlygoms, laivui bus leista išplaukti.

48. Visų rūšių dokai, kurie naudojami tiesioginėms funkcijoms – laivo statymo ir remonto darbams vykdyti (pagal laivų statybos ir remonto įmonių Uosto direkcijai pateiktą doko atidavimo naudoti aktą, kuriame nurodyta darbų pradžia), tapę uosto suprastruktūros dalimi, yra atleidžiami nuo laivo, navigacinės, krantinės ir sanitarinės rinkliavų mokėjimo.

Papildyta punktu:

Nr. 3-325, 2017-07-25, paskelbta TAR 2017-07-26, i. k. 2017-12627

_______________

Pakeitimai: