Suvestinė redakcija nuo 2014-10-04 iki 2018-05-10

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 35-1250, i. k. 1082250ISAK000V-170

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 64:2008 „GYDYTOJAS AKUŠERIS GINEKOLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

2008 m. kovo 4 d. Nr. V-170

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099):

1. Tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymą Nr. 28 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 64:1999 „Gydytojas akušeris – ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ tvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 10-227).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                  RIMVYDAS TURČINSKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V-170

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 64:2008

GYDYTOJAS AKUŠERIS GINEKOLOGAS
TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ

I. TAIKYMO SRITIS

1. Ši medicinos norma nustato gydytojo akušerio ginekologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši medicinos norma privaloma gydytojams akušeriams ginekologams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus bei kontroliuojančioms jų veiklą.

II. NUORODOS

3. Rengiant šią medicinos normą vadovautasi šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);

3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);

3.4. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);

3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);

3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 117 „Dėl Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811);

3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 605 „Dėl Bendrųjų nėštumo patologijos ir ginekologijos profilių stacionarinių paslaugų teikimo reikalavimų“ (Žin., 2000, Nr. 104-3287);

3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 642 „Dėl Nėštumo patologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų“ (Žin., 2000, Nr. 104-3289);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 12-430);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-527 „Dėl Ambulatorinių akušerijos ir ginekologijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų“ (Žin., 2003, Nr. 89-4046);

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-620 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 101:2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 103-4621);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152);

3.16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);

3.17. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl Medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5426);

3.18. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-870 „Dėl Ginekologijos antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 137-4945);

3.19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų“ (Žin., 2007, Nr. 2-103).

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

akušerija – medicinos mokslo šaka, nagrinėjanti nėščiosios, gimdyvės ir moters po gimdymo bei vaisiaus organizmo fiziologiją ir patologiją;

ginekologija – medicinos mokslo šaka, nagrinėjanti moters lyties organų fiziologiją ir patologiją, ginekologinių ligų profilaktikos ir gydymo metodus;

perinatologija – medicinos mokslo šaka, nagrinėjanti vaisiaus ir naujagimio fiziologiją ir patologiją;

gydytojas akušeris ginekologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją;

gydytojo akušerio ginekologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo akušerio ginekologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti moters lyties organų ligų bei su nėštumu susijusių būklių ir ligų diagnostiką, gydymą, reabilitaciją ir profilaktiką.

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

5. Gydytojo akušerio ginekologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir akušerijos ginekologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo akušerio ginekologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Teisę verstis gydytojo akušerio ginekologo praktika turi asmuo, turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją.

7. Gydytojas akušeris ginekologas verčiasi gydytojo akušerio ginekologo praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją akušerijos ir ginekologijos paslaugoms teikti.

8. Gydytojas akušeris ginekologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitais sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiais ir socialinės rūpybos specialistais.

9. Gydytojas akušeris ginekologas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia medicinos norma ir kitais teisės aktais, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis ir savo pareigybės aprašymu.

V. TEISĖS

10. Gydytojas akušeris ginekologas turi teisę:

10.1. verstis gydytojo akušerio ginekologo praktika šios medicinos normos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. turėti medicinos gydytojo spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.3. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.5. pagal kompetenciją tirti ir gydyti nėščiąsias bei ginekologinėmis ligomis sergančias moteris ir, esant reikalui, siųsti jas tirti ar gydyti į kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas;

10.6. spręsti laikinojo nedarbingumo klausimus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.7. konsultuoti kitų profesinių kvalifikacijų gydytojus akušerijos ir ginekologijos klausimais;

10.8. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.9. nustatyti žmogaus mirties faktą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.10. dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, naujų medicininių ir informacinių technologijų kūrime ir diegime;

10.11. dalyvauti pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose, mokslinių draugijų veikloje;

10.12. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus ligonius;

10.13. iš įvairių institucijų gauti informaciją apie paciento gyvenamosios vietos ekologinę būklę, mokymosi, gyvenimo ir darbo sąlygas;

10.14. reikalauti darbdavio užtikrinti optimalias darbo sąlygas (patalpos, medicinos prietaisai, jų priežiūra ir atnaujinimas, higieninės sąlygos, apsaugos priemonės);

10.15. gydytojas akušeris ginekologas turi ir kitų teisių, nustatytų kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

VI. PAREIGOS

11. Gydytojas akušeris ginekologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. kvalifikuotai tirti, diagnozuoti, gydyti ligas, atlikti operacijas, rekomenduoti ir organizuoti profilaktikos priemones, užtikrinti teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę pagal kompetenciją, nurodytą šios normos VII skyriuje;

11.3. taikyti Lietuvos Respublikoje tik įteisintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;

11.4. naudoti tik medicinos prietaisų saugos techninio reglamento reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus; medicinos prietaisai turi būti instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 101:2003;

11.5. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų prevencijos ir sveikatos tausojimo bei ugdymo priemones;

11.6. pacientą atsiuntusiam gydytojui raštu pranešti konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, rekomendacijas;

11.7. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;

11.8. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais laiku siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;

11.9. vykdyti privalomąsias sveikatos programas;

11.10. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka teritoriniam visuomenės sveikatos centrui pranešti apie išaiškintą ūmią infekcinę ligą, apsinuodijimą toksinėmis medžiagomis, sanitarijos epidemiologijos režimo pažeidimą, o Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai – apie nepageidaujamas vaistų sukeliamas reakcijas;

11.11. tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, teikti statistikos ir kitą informaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir analizuoti savo darbo rezultatus;

11.12. paaiškinti gydytojo akušerio ginekologo praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;

11.13. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

11.14. nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.15. laikytis medicinos praktikos licencijavimo taisyklių;

11.16. atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

VII. KOMPETENCIJA

12. Gydytojo akušerio ginekologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja, baigęs akušerio ginekologo profesinę kvalifikaciją suteikiančias studijas ir nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas akušeris ginekologas turi žinoti:

13.1. sveikatos priežiūros ir socialinės pagalbos organizavimo pagrindus;

13.2. darbo su dokumentais ir raštvedybos pagrindus;

13.3. medicinos statistikos pagrindus;

13.4. sveikatos draudimo principus ir rūšis;

13.5. naudojimosi informacinėmis duomenų bazėmis būdus;

13.6. sveikatos teisės pagrindus.

14. Gydytojas akušeris ginekologas turi išmanyti:

14.1. medicinos etikos pagrindus;

14.2. žmogaus psichologijos ypatumus, psichikos sutrikimus, sveiko ir sergančio žmogaus bei jo artimųjų psichologiją;

14.3. moters lyties organų anatomiją ir fiziologiją;

14.4. žmogaus embriogenezę;

14.5. moters reprodukcinę endokrinologiją;

14.6. visų moters amžiaus laikotarpių fiziologiją;

14.7. medicininės genetikos pagrindus;

14.8. prenatalinę diagnostiką;

14.9. nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio ligų ir komplikacijų rizikos veiksnius, priežastis, patogenezę, klinikinius požymius, diagnostikos ir gydymo metodus, profilaktiką bei reabilitacijos principus;

14.10. moters lyties organų ir krūties ligų rizikos veiksnius, priežastis, patogenezę, klinikinius požymius, diagnostikos ir gydymo metodus, profilaktiką bei reabilitacijos principus;

14.11. natūralų kūdikių maitinimą;

14.12. sveikatos mokymo, sveikos gyvensenos, racionalios mitybos principus;

14.13. anestezijos akušerijoje ir ginekologijoje principus;

14.14. bendrųjų (sisteminių, ekstragenitalinių) ligų gydymo principus;

14.15. pagalbinį apvaisinimą ir jo būdus;

14.16. kitų, kompetencijai nepriskirtų, ligų etiologiją, patogenezę, simptomatiką bei diagnostikos, intervencinio ir operacinio gydymo principus ir indikacijas, kontraindikacijas, profilaktikos principus.

15. Gydytojas akušeris ginekologas turi mokėti:

15.1. rinkti ligos, akušerinę, ginekologinę, gyvenimo, socialinę, šeimos anamnezę;

15.2. atlikti bendrą fizinį pacientės tyrimą;

15.3. atlikti specialiuosius akušerijos ir ginekologijos tyrimus: apžiūrą, palpaciją, tyrimą per makštį;

15.4. įvertinti akušerijos ir ginekologijos praktikoje naudojamų laboratorinių, morfologinių, radiologinių ir endoskopinių tyrimų rezultatus;

15.5. diagnozuoti nėštumą ir nustatyti jo laiką;

15.6. stebėti normalų ir patologinį nėštumą;

15.7. konsultuoti šeimos planavimo klausimais;

15.8. vertinti gydymo efektyvumą;

15.9. gaivinti moterį ir naujagimį;

15.10. analizuoti savo darbo rezultatus.

16. Gydytojas akušeris ginekologas turi mokėti diagnozuoti ir tęsti kito gydytojo specialisto paskirtą gydymą:

16.1. dažniausiai lytiškai santykiaujant plintančias infekcijas:

16.1.1. įgimtą sifilį A50;

16.1.2. ankstyvąjį sifilį A51;

16.1.3. vėlyvąjį sifilį A52;

16.1.4. kitų ir nepatikslintų formų sifilį A53;

16.2. ŽIV B20;

16.3. retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės piktybinius navikus C48;

16.4. venų pažeidimą po gimdymo O87;

16.5. anestezijos komplikacijas po gimdymo O89;

16.6. komplikcijas po gimdymo, neklasififikuojamas kitur O90;

16.7. motinos infekcines ir parazitines ligas, klasifikuojamas kitur, komplikuojančias nėštumą, gimdymą ir pogimdyminį laikotarpį O98;

16.8. pilvo ir dubens skausmą R10.

17. Gydytojas akušeris ginekologas pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus turi mokėti prižiūrėti, diagnozuoti ir gydyti šias ligas ir būkles (pagal Tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją TLK-10):

17.1. dažniausiai lytiškai santykiaujant plintančias infekcijas:

17.1.1. gonokokinę infekciją A54;

17.1.2. chlamidijų sukeltą limfogranuliomą A55;

17.1.3. kitas chlamidijų sukeltas ir lytiškai santykiaujant plintančias ligas A56;

17.1.4. trichomonozę A59;

17.1.5. išangės ir lytinių organų (anogenitalines) herpes virusines (sukeltas Herpes simplex) infekcijas A60;

17.1.6. kitas dažniausiai lytiškai santykiaujant plintančias infekcijas, neklasifikuojamas kitaip A63;

17.1.7. nepatikslintas lytiškai santykiaujant plintančias ligas A64;

17.2. kandidozę:

17.2.1. moters išorinių lytinių organų ir makšties kandidozę B37.3;

17.2.2. kitų lokalizacijų urogenitalinių organų kandidozę B37.4;

17.3. krūties piktybinius navikus C50;

17.4. vulvos (moters išorinių lytinių organų) piktybinius navikus C51;

17.5. makšties piktybinius navikus C52;

17.6. gimdos kaklelio piktybinius navikus C53;

17.7. gimdos kūno piktybinius navikus C54;

17.8. gimdos piktybinius navikus, lokalizacija nepatikslinta C55;

17.9. kiaušidžių piktybinius navikus C56;

17.10. kitų ir nepatikslintų moters lytinių organų piktybinius navikus C57;

17.11. placentos piktybinius navikus C58;

17.12. kitų lokalizacijų metastazinius piktybinius navikus C79;

17.13. gimdos kaklelio carcinoma in situ D06;

17.14. kitų ir nepatikslintų lytinių organų carcinoma in situ D07;

17.15. retroperitoninio tarpo minkštųjų audinių ir pilvaplėvės gerybinius navikus D20;

17.16. krūties gerybinius navikus D24;

17.17. gimdos lejomiomą D25;

17.18. kitus gimdos gerybinius navikus D26;

17.19. kiaušidžių gerybinius navikus D27;

17.20. kitų ir nepatikslintų moters lytinių organų gerybinius navikus D28;

17.21. moters lytinių organų nepatikslintos ir nežinomos eigos navikus D39;

17.22. kiaušidžių disfunkciją E28;

17.23. androgenų rezistencijos sindromą E34.5;

17.24. cistitą N30;

17.25. šlapimo pūslės neuromuskulinę disfunkciją N31;

17.26. uretritą N34;

17.27. šlapimo nelaikymą nuo įtampos N39.3;

17.28. kitas šlapimo organų ligas N39.4;

17.29. užakusią mergystės plėvę N52.3;

17.30. gerybinę krūties displaziją N60;

17.31. krūties uždegimines ligas N61;

17.32. salpingitą ir ooforitą N70;

17.33. gimdos ir gimdos kaklelio uždegimines ligas N71; N72;

17.34. kitas moters dubens organų uždegimines ligas N73;

17.35. Bartolinio liaukos ligas N75;

17.36. kitus makšties ir vulvos uždegimus N76;

17.37. endometriozę N80.0-N80.4;

17.38. moters lytinių organų iškritimą N81;

17.39. moters lytinių organų fistules N82;

17.40. kiaušidžių, Falopijaus vamzdžio ir plačiojo raiščio neuždegimines ligas N83;

17.41. moters lytinių organų polipus N84;

17.42. kitas gimdos, išskyrus gimdos kaklelį, neuždegimines ligas N85;

17.43. gimdos kaklelio displaziją N87;

17.44. kitas neuždegiminės gimdos kaklelio ligas N88;

17.45. kitas makšties neuždegimines ligas N89;

17.46. kitas neuždegimines vulvos ir tarpvietės ligas N90;

17.47. mėnesinių nebuvimą, negausias ir retas mėnesines, išskyrus kiaušidžių disfunkciją N91;

17.48. gausias, dažnas ir nereguliarias mėnesines N92;

17.49. kitus nenormalius kraujavimus iš gimdos ir makšties N93;

17.50. skausmą ir kitas būkles, susijusias su moters lyties organais ir mėnesinių ciklu N94;

17.51. premenopauzinius, menopauzinius ir postmenopauzinius sutrikimus N95;

17.52. įprastinį abortą (Ab. habitualis) N96;

17.53. moters sterilumą N97;

17.54. pagalbinio apvaisinimo komplikacijas N98;

17.55. urogenitalinės sistemos sutrikimus, neklasifikuojamus kitur N99;

17.56. negimdinį nėštumą O00;

17.57. pūslinę išvisą O01;

17.58. kitus nenormalius pastojimo darinius O02;

17.59. savaiminį abortą O03;

17.60. abortą, nepatikslintą O06;

17.61. aborto, negimdinio nėštumo ir nėštumo su išvisa komplikacijas O08;

17.62. anksčiau buvusią hipertenziją, komplikuojančią nėštumą, gimdymą ir pogimdyminį laikotarpį O10;

17.63. anksčiau buvusius hipertenzinius sutrikimus su prisidėjusia proteinurija O11;

17.64. nėštumo sukeltą edemą ir proteinuriją be padidėjusio kraujospūdžio O12;

17.65. nėštumo sukeltą padidėjusį kraujospūdį be ryškesnės proteinurijos O13;

17.66. nėštumo sukeltą padidėjusį kraujospūdį su ryškia proteinurija O14;

17.67. eklampsiją O15;

17.68. nepatikslintą motinos padidėjusį kraujospūdį O16;

17.69. kraujavimą nėštumo pradžioje O20;

17.70. gausų nėščiųjų vėmimą O21;

17.71. nėščiųjų venų pažeidimą O22;

17.72. nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijas O23;

17.73. nėščiųjų cukrinį diabetą O24;

17.74. nėščiųjų mitybos sutrikimus O25;

17.75. kitas motinos būkles, dažniausiai susijusias su nėštumu O26;

17.76. nenormalius motinos patikrinimo prieš gimdymą rezultatus O28;

17.77. anestezijos komplikacijas nėštumo laikotarpiu O29;

17.78. daugiavaisį nėštumą O30;

17.79. specifines daugiavaisio nėštumo komplikacijas O31;

17.80. motiną dėl žinomos ar įtariamos netaisyklingos vaisiaus pirmeigos O32;

17.81. gimdyvę dėl žinomos ar įtariamos dubens disproporcijos O33;

17.82. gimdyvę dėl žinomos ar įtariamos dubens organų patologijos O34;

17.83. gimdyvę dėl žinomos ar įtariamos vaisiaus patologijos ar pažeidimo O35;

17.84. gimdyvę dėl kitų žinomų ar įtariamų vaisiaus problemų O36;

17.85. dauginę vandenmaišio vandenę (polihidramnioną) O40;

17.86. kitus vandenmaišio skysčio ir membranų pakitimus O41;

17.87. priešlaikinį membranų plyšimą O42;

17.88. placentos sutrikimus O43;

17.89. pirmeigę placentą O44;

17.90. ankstyvą placentos atsiskyrimą (placentos abrupciją) O45;

17.91. kraujavimą prieš gimdymą, neklasifikuojamą kitur O46;

17.92. tariamąjį gimdymą O47;

17.93. užsitęsusį nėštumą O48;

17.94. priešlaikinį gimdymą O60;

17.95. nepavykusį gimdymo sužadinimą O61;

17.96. gimdymo stangų sutrikimus O62;

17.97. ilgą gimdymą O63;

17.98. dėl vaisiaus netaisyklingos padėties ar pirmeigos patologinį gimdymą O64;

17.99. dėl motinos dubens anomalijų patologinį gimdymą O65;

17.100. kitą patologinį gimdymą O66;

17.101. gimdymą, komplikuotą kraujavimo, neklasifikuojamo kitur O67;

17.102. gimdymą, komplikuotą vaisiaus patologijos (pažeidimo) O68;

17.103. gimdymą, komplikuotą virkštelės patologijos O69;

17.104. tarpvietės plyšimą gimdant O70;

17.105. kitą akušerinę traumą O71;

17.106. kraujavimą po gimdymo O72;

17.107. užsilikusią placentą ir membranas be kraujavimo O73;

17.108. anestezijos komplikacijas gimdant O74;

17.109. kitas gimdymo komplikacijas, neklasifikuojamas kitur O75;

17.110. vienvaisį savaiminį gimdymą O80;

17.111. vienvaisį gimdymą naudojant reples ar vakuumekstraktorių O81;

17.112. vienvaisį gimdymą per cezario pjūvį O82;

17.113. kitą nesavaiminį vienvaisį gimdymą O83;

17.114. daugiavaisį gimdymą O84;

17.115. sepsį po gimdymo O85;

17.116. kitas infekcijas po gimdymo O86;

17.117. akušerinę emboliją O88;

17.118. krūties infekcijas, susijusias su kūdikio gimimu O91;

17.119. kitus krūties ir laktacijos sutrikimus, susijusius su kūdikio gimimu O92;

17.120. kitas motinos ligas, klasifikuojamas kitur, komplikuojančias nėštumą, gimdymą ir pogimdyminį laikotarpį O99;

17.121. įgimtas kiaušidžių, kiaušintakių ir plačiųjų raiščių formavimosi ydas Q50;

17.122. įgimtas gimdos ir gimdos kaklelio formavimosi ydas Q51;

17.123. kitas įgimtas moters lyties organų formavimosi ydas Q52;

17.124. neaiškią lytį ir pseudohermafroditizmą Q56;

17.125. išorinių lyties organų sumušimą S30.2;

17.126. makšties ir vulvos žaizdą S31.4;

17.127. svetimkūnį šlapimo ir lytiniuose organuose T19;

17.128. procedūrų komplikacijas, neklasifikuojamas kitur T81;

17.129. gimdos kontraceptinės priemonės mechaninę komplikaciją T83.3.

18. Gydytojas akušeris ginekologas pagal savo kompetenciją turi gebėti atlikti akušerines ir ginekologines diagnostines, gydomąsias procedūras bei atviru ir/ar endoskopiniu būdu šias operacijas:

18.1. vaisiaus ir moters lyties organų tyrimą ultragarsu;

18.2. kardiotokografiją;

18.3. ėminio paėmimą iš makšties ir gimdos kaklelio, tepinėlio vertinimą;

18.4. natyvinio tepinėlio paėmimą ir vertinimą;

18.5. vaisiaus vandenų pūslės įplėšimą;

18.6. gimdos kaklelio kanalo išplėtimą;

18.7. tarpvietės įkirpimą;

18.8. gimdos kaklelio siūlę, esant gimdos kaklelio nepakankamumui;

18.9. išorinį akušerinį apgręžimą;

18.10. kombinuotą akušerinį apgręžimą;

18.11. vaisiaus ištraukimą už sėdmenų;

18.12. vaisiaus ištraukimą replėmis;

18.13. vakuuminę vaisiaus ekstrakciją;

18.14. cezario pjūvio operaciją;

18.15. vaisių smulkinančias operacijas;

18.16. placentos pašalinimą ranka;

18.17. gimdos patikrinimą ranka;

18.18. gimdos patikrinimą instrumentu;

18.19. transabdominalinę amniocentezę;

18.20. nėštumo nutraukimą iki 22 nėštumo savaitės;

18.21. kolposkopiją;

18.22. histerosalpingografiją;

18.23. diagnostinę histeroskopiją;

18.24. diagnostinę laparoskopiją;

18.25. išorinių lyties organų, makšties, gimdos kaklelio, krūties ir sritinių limfmazgių biopsiją;

18.26. ilgalaikių kontraceptinių priemonių (implantų, gimdos spiralės ir kt.) įterpimą ir pašalinimą;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1030, 2014-09-30, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13584

18.27. gimdos ertmės turinio pašalinimą vakuuminiu siurbliu;

18.28. gimdos ertmės turinio pašalinimą kiurete;

18.29. gimdos kaklelio kanalo išgrandymą kiurete;

18.30. užgimdinės daubos punkciją;

18.31. užgimdinės daubos drenavimą;

18.32. pilvo ertmės punktavimą ir ascito skysčio paėmimą tyrimui;

18.33. išorinių lyties organų, makšties, krūtų kraujosruvos, pūlinio atvėrimą;

18.34. išorinių lyties organų, makšties, gimdos kaklelio žaizdos susiuvimą;

18.35. gimdos susiuvimą;

18.36. išorinių lyties organų, makšties cistos pašalinimą;

18.37. gimdos kaklelio konizaciją;

18.38. gimdos pašalinimą (visišką/dalinį);

18.39. kaušintakio ir/ar kiaušidės, jos dalies/cistos pašalinimą;

18.40. gimdos miomos pašalinimą;

18.41. kiaušintakio susiuvimą;

18.42. kiaušintakio perrišimą (sterilizaciją);

18.43. taukinės rezekavimą/pašalinimą;

18.44. pilvo ertmės drenavimą;

18.45. išorinių lyties organų, makšties sienų ir tarpvietės plastiką;

18.46. svetimkūnio pašalinimą iš lyties organų;

18.47. šlapimo pūslės susiuvimą;

18.48. antrinės siūlės uždėjimą;

18.49. konservatyviąsias pogimdyvinio kraujavimo stabdymo operacijas;

18.50. pagalbinio apvaisinimo procedūras.

19. Gydytojas akušeris ginekologas, papildomai pasirengęs – universitete baigęs profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursus (ne trumpesnius kaip 6 dienos, 36 val.) ar stažuotę (ne trumpesnę kaip 1 mėn.), gali atlikti:

19.1. choriono biopsiją;

19.2. kordocentezę;

19.3. intrauterinį kraujo perpylimą;

19.4. cistoskopiją;

19.5. šlapimo ir lyties organų fistulių plastiką;

19.6. šlaplės pakėlimą ir fiksavimą;

19.7. gimdos/makšties pakėlimą ir tvirtinimą;

19.8. sritinių limfmazgių šalinimą;

19.9. priegimdžio audinių šalinimą pro makštį;

19.10. išangės rauko plastiką;

19.11. kirmėlinės ataugos pašalinimą;

19.12. makšties suformavimo operacijas;

19.13. krūtų tyrimą ultragarsu;

19.14. profilaktinius mergaičių, paauglių ir moterų skiepijimus.

VIII. ATSAKOMYBĖ

20. Gydytojas akušeris ginekologas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų atlikimą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

_________________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-1030, 2014-09-30, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13584

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. V-170 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 64:2008 „Gydytojas akušeris ginekologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ pakeitimo