Suvestinė redakcija nuo 2010-07-01

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 6-220, i. k. 1072070ISAKSAK-2530

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO Į BENDRĄJĮ LAVINIMĄ IR PROFESINĮ MOKYMĄ 2008–2012 METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

 

2007 m. gruodžio 20 d. Nr. ISAK-2530

Vilnius

 

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 2 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įsipareigojimų įgyvendinimo priemonės“ 96 punktą:

1. Tvirtinu pridedamas:

1.1. Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategiją;

1.2. Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų programą.

2. Pavedu Švietimo informacinių technologijų centrui (direktorius Vaino Brazdeikis) koordinuoti Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų programos įgyvendinimą.

 

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ                                                  ROMA ŽAKAITIENĖ


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2530

 

INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO Į BENDRĄJĮ LAVINIMĄ IR PROFESINĮ MOKYMĄ 2008–2012 METŲ STRATEGIJA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategija (toliau – Strategija) nusako informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau – IKT) diegimo švietime tolesnę kryptį ir svarbiausius žingsnius: pateikia IKT diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą strateginę analizę, apibrėžia viziją, tikslus ir uždavinius, prioritetus, diegimo principus, IKT diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą įgyvendinimą ir priežiūrą.

2. Strategijos objektas – veiksmingas IKT diegimas į visų lygių mokymo ir mokymosi procesus siekiant tobulinti bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą, atsižvelgiant į sparčius informacinės visuomenės kūrimo iššūkius Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje.

3. Strategija siekiama sudaryti lygias galimybes visiems Lietuvos mokiniams mokytis, atrasti ir plėtoti savo gebėjimus, įgyti asmens ir visuomenės poreikius atitinkančią IKT kompetenciją, užtikrinti IKT ir informacijos prieinamumą visiems mokiniams ir mokytojams nepriklausomai nuo bendrojo lavinimo mokyklos ir profesinio mokymo įstaigos (toliau – mokyklos) ir šeimos socialinės ekonominės aplinkos, aprūpinti mokyklas technine ir programine įranga, kompiuterinėmis mokymo priemonėmis, sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą – nuolat tenkinti pažinimo poreikius, siekti naujų kompetencijų ir kvalifikacijų, reikalingų pasirinktai profesijai ir gyvenimui įprasminti, mokyti ir mokytis naudojant IKT.

4. Įgyvendinant Strategiją, svarbu vadovautis pagrindiniais IKT į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą principais (toliau – pagrindiniai principai), padedančiais aiškiai suvokti švietimo institucijų misiją naudojant IKT ugdymui, mokymui ir mokymuisi, įvertinti atliekamus veiksmus ir derinti vykdomus žingsnius. Švietimo ir mokslo ministerija, savivaldybės, mokyklos ir kitos švietimo kompiuterizavimu besirūpinančios institucijos ar organizacijos turi koordinuoti savo veiklą ir laikytis pagrindinių principų. Pagrindiniai principai yra šie:

4.1. Dermės su Lietuvos ir Europos Sąjungos bendraisiais ir švietimo strateginiais dokumentais principas – IKT diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą tikslai, uždaviniai, taktika ir priemonės turi atitikti bendrąsias Lietuvos švietimo reformos kryptis, tikslus ir pagrindinius principus, laikytis tų pačių vertybinių nuostatų; turi būti užtikrinta aiški sąsaja su Lietuvos ir Europos informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo strateginiais ir programiniais dokumentais.

4.2. Lygių galimybių principas – kokybiškas technologinis ir informacinis išprusimas ir galimybės naudotis moderniomis IKT priemonėmis – turi būti vienodai prieinama įvairaus socialinio ir ekonominio statuso šeimų, miesto ir kaimo, skirtingų mokyklos tipų, lyčių ir tautybių mokiniams.

4.3. Informacijos prieinamumo principas – nuolatos rūpinamasi socialiai problemiškų šeimų vaikų, kaimiškų vietovių mokyklų mokinių lygiateisiškumu gaunant jiems reikalingą informaciją.

4.4. Mokymosi visą gyvenimą principas – nuolat siekiama ugdyti pedagogų informacinę kultūrą, skatinti nuolatinį mokytojų mokymąsi, jų gebėjimą įsitraukti į gyvenimą informacinėje visuomenėje ir veiklą elektroninėje erdvėje, rengti mokinius naudotis IKT mokymosi visą gyvenimą laikotarpiu.

4.5. Ilgalaikių projektų vykdymo pirmenybės principas – IKT diegimas grindžiamas ilgalaikių (tęstinių) IKT projektų vykdymu, skatinamas mokslo ir studijų institucijų dalyvavimas IKT diegimo projektuose, vertinamas jų indėlis ir kompetencija vykdant švietimo kompiuterizavimo darbus.

4.6. Žmogaus ir krašto tradicinių vertybių puoselėjimo principas – IKT diegimas ir naudojimas turi padėti labiau puoselėti pagarbą tradicinėms žmogaus ir krašto vertybėms, paisyti kalbos, kultūros, etikos normų.

4.7. Visapusiškai saugios mokymosi aplinkos principas – kompiuterių klasės ir kabinetai su kompiuterizuotomis darbo vietomis turi būti įrengiami pagal visus higienos, ergonomikos reikalavimus. Atitinkamai būtina laikytis nurodytų reikalavimų dirbant kompiuteriais namie.

4.8. Specialiųjų poreikių tenkinimo principas – išskirtinis dėmesys turi būti skiriamas specialiųjų poreikių mokinių ugdymosi poreikių tenkinimui: specialiųjų poreikių mokinių adaptavimuisi socialinėje aplinkoje ir visaverčiam integravimuisi į informacinę visuomenę, aprūpinant juos ir mokyklas reikiama technine ir programine įranga.

4.9. Valdymo, nukreipto į procesus ir informacijos nuolatinį tikslinimą, principas – Strategijos įgyvendinimo eiga turi būti kasmet sistemingai peržiūrima, vertinama ir aptariama. Atsižvelgiant į IKT pažangą apibūdinančius faktus ir švietimo pokyčius, Strategija ir jos įgyvendinimo programos yra koreguojamos, tikslinamos ir papildomos.

4.10. Subsidiarumo principas – steigėjai ir mokyklos patys priima sprendimus dėl Strategijos įgyvendinimo regiono lygmeniu, atsižvelgdami į specifinius vietos bendruomenės poreikius.

4.11. Išteklių ir lėšų kooperavimo principas – pasinaudojant verslo parama aktyviau diegiamos IKT technologijos, aktyvinama mokslo ir studijų institucijų veikla diegiant IKT į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą.

4.12. Visuotinio kompiuterinio raštingumo principas – siekiama skatinti visus gyventojus naudotis kompiuterinėmis technologijomis ir paslaugomis, sudarant sąlygas jiems pasiekti reikiamą technologinio kompiuterinio raštingumo lygį ir ugdyti profesinį kompiuterinį raštingumą.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-955, 2010-06-19, Žin., 2010, Nr. 76-3893 (2010-06-30), i. k. 1102070ISAK000V-955

 

5. Valstybės vykdoma informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos plėtra kelia iššūkį švietimui – intensyviau ir veiksmingiau naudoti šiuolaikines IKT ugdymui, mokymui ir mokymuisi. IKT infrastruktūros, švietimo tinklų sisteminga plėtotė ir prieinamumas – viena svarbiausių ugdymo procesų kaitos sąlygų. Šiuolaikinės technologijos turi padėti gerinti mokyklos valdymą ir savivaldą. Interneto turinio kūrimas, elektroninių paslaugų teikimas, naujų mokymo ir mokymosi metodikų kūrimas ir diegimas, mokytojų, mokyklų vadovų, bibliotekininkų mokymai, IKT diegimo proceso stebėsena, švietimo vadovų, pedagogų ir socialinių partnerių įtraukimas į sprendimų priėmimą turėtų padėti įgyvendinti mokymosi, kai dėmesio centre yra mokinys, paradigmą, mokymosi visą gyvenimą principą, gilesnio mokymo diferencijavimo ir individualizavimo nuostatas, mokymosi bendradarbiaujant ir grupinio darbo metodus, konstruktyvistinio mokymosi idėjas.

6. Ugdymas – svarbiausia švietimo funkcija, apimanti ne tik visuomenės poreikius tenkinantį ir mokinių galimybes atitinkantį ugdymo turinį, šiuolaikinėmis technologijomis ir mokslo pasiekimais grįstą mokytojų, mokinių bendravimą, bet ir visapusiškai patogią ir patrauklią mokymo ir mokymosi aplinką, kokybišką mokymo ir mokymosi grįžtamąjį ryšį teikiantį mokinių pasiekimų vertinimą, veiksmingą vadybą ir savivaldą. Ugdymo turinys čia suprantamas plačiąja prasme ir apima ne tik mokymo programas, standartus, vadovėlius, įvairias mokymo priemones, bet ir visą mokinių mokymosi patirtį mokykloje. Ugdymo turinys labai priklauso nuo pedagogų rengimo, nuolatinio jų kvalifikacijos tobulinimo. Keičiantis ugdymo ir vadybos filosofijai ir praktikai, organizacinis ir administracinis darbas mokykloje turi būti grindžiamas šiuolaikiškomis technologinėmis priemonėmis ir metodais. Įvaldyti ir naudoti juos – viena pagrindinių mokytojų ir mokyklų vadovų kompetencijų.

7. Strategijoje laikomasi nuostatos, kad IKT naudojimas bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme neturi tapti savitiksliu dalyku. IKT turi būti taikomos ugdymo procese siekiant, kad ir mokymas, ir mokymasis kokybiškai pakistų, kad jis vis labiau atitiktų atskiro individo poreikius, kad iš esmės pagerėtų mokyklų, mokytojų ir mokinių darbo veiksmingumas, o pats mokymas ir mokymasis taptų patrauklesnis mokiniui, kad kiekvienam šalies piliečiui būtų suteikiama daugiau galimybių kūrybinėms galioms skleistis ir savarankiškos veiklos poreikiams tenkinti.

8. Visapusiškas dėmesys skiriamas mokinių mokymo ir mokymosi kokybiniams pokyčiams pasiekti: mokymo ir mokymosi aplinkai individualizuoti, ugdymo turiniui skaitmeninti ir individualizuoti įvairiais lygmenimis, ugdymo turinį atitinkančioms elektroninėms paslaugoms kurti, mokytojų kvalifikacijai ir IKT kompetencijai tobulinti, IKT diegimo veiksmingumo stebėsenai vykdyti, su IKT naudojimu ugdymui susijusiems teisės aktams rengti.

9. Siekiant gerinti mokyklos veiklą būtina remti aktyvias mokyklų bendruomenes, kurių nariai turėtų daryti poveikį mokyklų valdymui – tarp savęs, su kitų mokyklų bendruomenėmis ir švietimo valdymo institucijomis bendrautų veiksmingai naudodamiesi elektroninėmis komunikavimo priemonėmis. Tam itin svarbu sukurti spartaus tinklo infrastruktūrą, taikyti interneto ir intranete technologijas, įvertinti perspektyvias mobiliąsias technologijas, telkti jėgas mokiniams ir mokytojams patraukliam ir naudingam turiniui tinkluose rengti.

10. Interneto ir tinklų technologijos turi apimti visas švietimo sritis, tapti kasdienėmis priemonėmis, kuriomis mokiniai naudotųsi ir mokykloje, ir namie. Modernios komunikacijos priemonės turi užtikrinti naują bendradarbiavimo kultūrą mokykloje, skatinti mokymąsi bendradarbiaujant.

11. Mokykloje turi būti keliami ir aptariami programinės įrangos legalumo ir atvirumo klausimai, diegiama mokinių pagarba autorių teisėms, plėtojamas internetinės erdvės daugiakultūriškumo supratimas, ugdoma tolerancija kultūrinėms skirtybėms internete. Ugdymo procese stengiamasi vienodomis teisėmis supažindinti mokinius su nuosavybinėmis ir laisvosiomis programomis – mokinys, mokydamasis namie, turi turėti galimybę ir žinių naudotis nemokamomis programomis.

12. Nuolatinis dėmesys skiriamas elektroninei mokomajai medžiagai rengti ir atnaujinti nuolat gerinant jos kokybę, skatinant jos viešumą, suteikiant galimybių ja laisvai naudotis kiekvienam mokiniui ir mokytojui. Siekiama nuolat kryptingai didinti naudingos, patrauklios mokytojams ir mokiniams mokomosios ir pažintinės informacijos kiekį lietuvių kalba internete.

 

II. IKT DIEGIMO Į BENDRĄJĮ LAVINIMĄ IR PROFESINĮ MOKYMĄ BŪKLĖS ANALIZĖ

 

13. Pastaraisiais metais įvykdytų tarptautinių ir nacionalinių tyrimų rezultatai svarbūs numatant tolesnes IKT diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą kryptis. Remiantis jais ir kitais švietimo statistiniais duomenimis atlikta IKT diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą SSGG (stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės) analizė, įvertinti vidiniai ir išoriniai IKT diegimo veiksniai. Vidiniai veiksniai įvertinti šiais aspektais: teisinė bazė, organizacinė struktūra, žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, planavimo sistema, vykdomos programos ir projektai, stebėsena ir vertinimas, ryšių sistema. Vidinių veiksnių įvertinimas leido nustatyti IKT diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą stiprybes ir silpnybes. Išoriniai veiksniai, leidžiantys nustatyti IKT diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą galimybes ir grėsmes, įvertinti naudojant PEST (politiniai, ekonominiai, socialiniai ir technologiniai veiksniai) analizės techniką.

14. Stiprybės:

14.1. 97 proc. mokyklų naudoja kompiuterius, 95 proc. mokyklų turi interneto prieigą.

14.2. Mokyklose daugėja iniciatyvių ir motyvuotų mokytojų, kurie yra įgiję kompiuterinį raštingumą ir naudoja IKT ugdymo procese (mokytojų novatorių paraiškų skaičiaus augimas).

14.3. Mokyklos valdymą siekiama grįsti švietimo kokybės stebėsenos ir vertinimo duomenimis. Kuriama ir diegiama Švietimo valdymo informacinė sistema (ŠVIS).

14.4. Daugėja valstybės ir Europos Sąjungos finansuojamų programų, skatinančių ir remiančių IKT naudojimą bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme („eTwinning“ programoje dalyvauja daugiau kaip 30 proc. mokyklų). Remiant Europos Sąjungos struktūriniams fondams vykdomi proveržio projektai, kuriais siekiama padėti pradinių klasių mokytojams taikyti IKT ugdyme, atlikti svarbūs parengiamieji darbai: kuriamas skaitmeninis ugdymo turinys, keliose dešimtyse mokyklų išbandomos galimybės taikyti IKT gerinant mokinių motyvaciją, ugdant jų bendrąsias kompetencijas ir individualizuojant mokymąsi.

14.5. Didėja jaunesniosios kartos kompiuterinis raštingumas ir noras naudotis įvairiomis technologijomis, tik 1 proc. mokinių visiškai neturi IKT taikymo įgūdžių (ES vidurkis 4 proc).

14.6. Bendrosios programos numato IKT taikymo ugdymo procese plėtrą, skatina naudoti IKT ir šiuolaikinius mokymo metodus. Vykdoma ugdymo turinio kaita, nukreipta į mokymo individualizavimą.

15. Silpnybės:

15.1. Nors mokyklose kompiuterių daugėja, tačiau gerokai atsiliekama nuo kitų Europos Sąjungos šalių (100 mokinių tenka 5,9 kompiuterio).

15.2. Palyginti su Europos Sąjungos šalių vidurkiu, Lietuvos mokytojų pasiekimai IKT kompetencijos srityje gana vidutiniški. Tik 59 proc. mokytojų naudoja IKT savo darbe, o ES vidurkis yra 74 proc. Nepakankama vadovų kompetencija taikyti IKT mokyklos valdymui. Trečdalis pradinių ir 17 proc. kitų mokyklų mokytojų iš viso neturi kompetencijos, kuri reikalinga naudojant IKT mokyme.

15.3. Trūksta mokiniams prieinamos lietuviškos skaitmeninės mokomosios medžiagos. Pastebima, kad 38 proc. mokyklose kylančių problemų yra susijusių su IKT taikymui tinkamu mokymo turiniu, 34 proc. mokytojų teigia, kad jų turima skaitmeninė medžiaga yra labai blogos kokybės.

15.4. Mokykloms stinga spartesnių ryšio priemonių – tik 33 proc. mokyklų naudojasi sparčiuoju interneto ryšiu.

15.5. Vadovų tiesioginės atsakomybės už IKT mokyklose diegimą trūkumas. Kaip rodo Šiaurės šalių patyrimas, gerų rezultatų diegiant IKT pasiekiama tik tada, kai pats mokyklos direktorius prisiima atsakomybę už mokyklos kompiuterizavimą (Šiaurės šalių tyrimo medžiaga).

15.6. Profesinio mokymo programos ir standartai neįvertinti IKT požiūriu, neatliekami IKT taikymo profesiniame mokyme tyrimai.

15.7. IKT pernelyg menkai naudojamos pamokų metu mokinių mokymuisi individualizuoti, kuriant kokybiškesnį diskursą tarp mokinių ir pedagogų. Tik 18 proc. mokytojų teigia, kad IKT yra visiškai išnaudojamos ugdymo procese. 84 proc. mokinių norėtų, kad mokytojai dažniau naudotų IKT pamokų metu.

16. Galimybės:

16.1. Vykdomi interneto plėtros (RAIN projektas www.rain.lt, LITNET www.lm.lt tinklas) projektai padeda kurti mokyklose patogią mokiniams, mokytojams, visai švietimo bendruomenei IKT paslaugų infrastruktūrą.

16.2. Remiantis Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), nustatytais informacinės visuomenės plėtros prioritetais galima veiksmingiau taikyti IKT, gerinti ryšius tarp institucijų, skatinti mokytojus, naudojančius IKT.

16.3. Didėja kvalifikuotų darbuotojų ir IKT specialistų poreikis šalyje. Didėjanti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama gali būti veiksmingiau naudojama diegiant IKT į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą.

16.4. Spartesnis namų ūkio kompiuterizavimas sudaro geresnes sąlygas mokiniams mokytis (2003 m. buvo kompiuterizuota 20 proc. namų ūkių, iš kurių 8 proc. turėjo interneto ryšį, 2006 m. buvo kompiuterizuota 37 proc. namų ūkių, iš jų interneto ryšį turėjo 32 proc). Daugiau kaip 50 proc. mokinių turi kompiuterius namuose.

16.5. Mokyklose yra aukštą kvalifikaciją turinčių informatikos mokytojų, kurių potencialą reikėtų panaudoti moderniam mokyklos valdymui.

16.6. Vykdant IKT diegimo nacionalinius ir tarptautinius projektus, yra galimybių naudotis gerąja užsienio šalių patirtimi (Calibrate projektas, EUN veikla www.eun.org).

17. Grėsmės:

17.1. Negerėja pedagogų rengimo kokybė IKT srityje.

17.2. Pernelyg lėtas programinės įrangos lokalizavimo procesas, lietuviškų kompiuterinių mokymo priemonių kūrimo infrastruktūros nebuvimas, maža konkurencija rinkoje, interneto informacinio lietuviško turinio skurdumas kelia grėsmę jaunosios kartos švietimui ir lietuvių kalbai globalioje skaitmeninėje aplinkoje.

17.3. Prieigos prie interneto mieste ir kaime skirtumai, ypač miesto ir kaimo gyventojų namų ūkiuose, didina skaitmeninę atskirtį.

17.4. Veikianti egzaminų sistema neskatina švietimo kokybės užtikrinimo – pernelyg orientuoja mokinius į testų atlikimą ir sumenkina IKT kompetencijų, savarankiško kūrybinio darbo reikšmę.

17.5. Nepakankamas dėmesys informacinėms technologijoms aukštesnėse klasėse gali turėti neigiamų pasekmių mokinių kompiuteriniam raštingumui.

18. Atlikus šalies išorinę ir vidinę bei 2005–2007 metais atliktų IKT diegimo darbų į Lietuvos švietimą analizę, diegiant IKT į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą siūloma:

18.1. Pasitelkus aktyvius mokytojus, įvairius suinteresuotus partnerius ir kooperuojant išteklius rengti sulietuvintą skaitmeninę mokomąją medžiagą, atitinkančią Bendrųjų programų reikalavimus ir orientuotą į mokinio individualumą.

18.2. Pasinaudojant Europos struktūrinių fondų, valstybės biudžeto, savivaldybių lėšomis skirti didesnius išteklius mokyklų IKT infrastruktūrai gerinti – individualizuotai mokymo ir mokymosi aplinkai kurti.

18.3. Taikant sukauptą užsienio šalių patirtį, aktyvių pedagogų inovacijas, plėtoti pedagogų ir ypač mokyklų vadovų gebėjimus taikyti IKT, didinti mokyklų vadovų atsakomybę už IKT diegimą ugdymo procese. Pasitelkus sklaidos priemones, mokytojų kompetencijos tobulinimą, diegti IKT ir skatinti kompiuterinių mokymo priemonių naudojimą visais ugdymo lygmenimis ir pedagogų rengimo srityje.

18.4. Kuriant švietimo valdymo informacines sistemas, užtikrinti švietimo kokybės tobulinimą, ugdymo turinio valdymą, parengti teisės aktus, reglamentuojančius IKT diegimą ir integravimą į ugdymo turinį. Tęsti darbus kuriant švietimo portalą, diegiant Švietimo valdymo informacinę sistemą,

 

III. IKT DIEGIMO Į BENDRĄJĮ LAVINIMĄ IR PROFESINĮ MOKYMĄ STRATEGIJOS VIZIJA, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

19. Strategijos misija – telkti valstybės įstaigų ir švietimo bendruomenės jėgas ugdymo kokybei ir veiksmingumui mokyklose gerinti panaudojant IKT galimybes.

20. Strategijos vizija – kurti kokybiškai naujas, lanksčias mokinių ir mokytojų mokymosi aplinkas, sudarančias individualizuoto mokymo ir mokymosi galimybes elektroninėje erdvėje, ir skatinti modernių, IKT taikymu pagrįstų, ugdymo, mokymo ir mokymosi metodų kūrimą ir diegimą.

21. Diegiant IKT į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą siekiama kokybinės mokymo ir mokymosi kaitos: kad stiprėtų mokinių motyvacija mokytis, kad keistųsi mokyklos ir mokytojo vaidmuo, kad mokomoji medžiaga ir pamokos būtų patrauklios, pritaikytos individualiems mokinio gebėjimams ir poreikiams, kad būtų galimybės naudotis IKT kaip mokymosi šaltiniu, kad vertinimas teiktų kokybiškesnį mokymosi grįžtamąjį ryšį mokiniui, kad gerėtų mokinių rezultatai, kad baigę mokyklas mokiniai lengviau adaptuotųsi visuomenės gyvenime ir greičiau rastų savo profesinį pašaukimą, kad gerėtų mokytojų darbo sąlygos, profesinio tobulėjimo galimybės, augtų mokytojo profesijos prestižas.

22. Strategijos misijai ir vizijai įgyvendinti, atsižvelgiant į situacijos analizę, formuluojami tikslai. Kiekvienam Strategijoje iškeltam tikslui apibrėžiami uždaviniai. Numatomi pažangos vertinimo rodikliai pateikti 1 priede.

23. Tikslas – kurti skaitmeninį mokymosi turinį ir plėsti modernias mokymo ir mokymosi paslaugas. Tikslui pasiekti numatyti šie uždaviniai:

23.1. kurti patogią skaitmeninę mokymosi išteklių (objektų) paieškos sistemą, kuri jungtų Bendrąsias programas su skaitmeniniais mokymosi ištekliais (objektais) ir elektroninėmis paslaugomis;

23.2. rengti modernų interaktyvų mokymo ir mokymosi turinį pasitelkiant įvairias institucijas, aktyvius mokytojus ir mokslininkus;

23.3. sukurti atvirą ir saugią mokymo ir mokymosi erdvę, kurioje būtų sukaupta įvairių mokomųjų dalykų mokymosi išteklių (objektų), medžiagos pagal bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas, taip pat užduočių ir savikontrolės išteklių (objektų), teikiančių galimybių konsultuotis, diskutuoti ir keistis idėjomis;

23.4. diegti tarptautinius skaitmeninių mokymosi išteklių (objektų) metaduomenų standartus, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ugdymo turinio ir paslaugų kūrimo srityje;

23.5. parengti ir patvirtinti teisės aktus, kurie skatintų pedagogus ir leidėjus kurti ir skleisti skaitmeninę mokymo ir mokymosi medžiagą.

24. Tikslas – formuoti skaitmeninę mokymo ir mokymosi infrastruktūrą, gerinti programinį ir technologinį mokyklų aprūpinimą, didinti IKT prieinamumą. Tikslui pasiekti numatyti šie uždaviniai:

24.1. užtikrinti kokybišką, spartų (ne mažiau kaip 10 Mbps) interneto ryšį kiekvienai mokyklai;

24.2. didinti kompiuterizuotų individualių darbo vietų mokiniams ir mokytojams skaičių mokyklose;

24.3. kiekvienam mokiniui sukurti asmeninę mokymosi erdvę internete užtikrinant saugumą ir paslaugų kokybę, sudaryti sąlygas naudotis IKT mokymuisi namuose po pamokų ir pasibaigus mokslo metams;

24.4. plečiant projektų finansavimą, modernizuoti IKT diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą koordinavimą, metodinį, mokslinį darbą ir tyrimus, įtraukiant į jų vykdymą universitetus, mokslo institucijas ir kitas organizacijas.

25. Tikslas – ugdyti mokyklų bendruomenių kompetenciją veiksmingai taikyti IKT ugdymui, mokymo ir mokymosi kokybei gerinti, plėtoti elektroninę mokymo ir mokymosi kultūrą. Tikslui pasiekti numatyti šie uždaviniai:

25.1. sudaryti sąlygas mokyklų bendruomenėms dalyvauti IKT diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą projektuose (mokyklos, steigėjo, šalies, tarptautiniu lygmenimis);

25.2. sudaryti sąlygas ir skatinti švietimo vadybininkus naudotis švietimo valdymo informacine sistema ir elektroninėmis paslaugomis (nacionalinio, regioninio (pagal steigėją) ir švietimo įstaigos lygmenimis);

25.3. sudaryti sąlygas ir skatinti mokytojus nuolat tobulinti savo technologinę ir edukacinę kompetenciją. Skatinti mokyklos bendruomenės narius mokytis ir dirbti elektroninėje erdvėje;

25.4. skatinti pedagogus rengiančias mokyklas gerinti būsimųjų mokytojų IKT gebėjimų ugdymą;

25.5. kurti, tobulinti ir skleisti IKT taikymo ugdyme metodus;

25.6. skatinti IKT naudojimo bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme patirties, ypač šalyje ir užsienyje proveržio srityse pripažintos praktikos sklaidą;

25.7. kurti ir diegti patrauklias, darbo pasaulio poreikius atitinkančias informacinių technologijų dalyko pasirinkimo alternatyvas aukštesnėse klasėse.

26. Tikslas – taikyti IKT organizuojant ugdymo procesą (mokymą, mokymąsi, vertinimą) ir mokyklos valdymą. Tikslui pasiekti numatyti šie uždaviniai:

26.1. kurti mokymo ir mokymosi bei valdymo informacines sistemas, duomenų bazes, skatinti duomenimis ir informacija grįstą švietimo valdymą ir sprendimų priėmimą;

26.2. įteisinti nuotolinio mokymo ir mokymosi sistemas bendrajam ugdymui ir profesiniam mokymui;

26.3. organizuoti IKT diegimo mokyklose tyrimus ir stebėseną, vykdyti nuolatinę priežiūrą;

26.4. skatinti mokyklų savarankiškumą ir atsakomybę planuojant apsirūpinimą IKT ir renkantis IKT taikymo būdus ugdymo procese;

26.5. skatinti mokyklų bendruomenių atvirumą ir bendradarbiavimą su pedagogus ir ugdymo turinį rengiančiomis, gyventojų kompiuterinį raštingumą tobulinančiomis su IKT diegimu susijusiomis institucijomis.

 

IV. IKT DIEGIMO Į BENDRĄJĮ LAVINIMĄ IR PROFESINĮ MOKYMĄ STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS IR PRIEŽIŪRA

 

27. Siekiant užtikrinti sėkmingą Strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimą, bus parengta Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų programa.

28. Kad Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų programoje numatytos priemonės būtų sklandžiai įgyvendinamos ir veiksmingos, turi būti nuolat stebima ir analizuojama esama IKT plėtros švietime situacija, vykdoma Strategijos idėjų sklaida, vykdomi užsakomieji tyrimai. Stebėsenos rezultatai bus pagrindas strateginėms nuostatoms tikslinti ir koreguoti. IKT situacijos Lietuvos švietime analizė bus tiriama kas metai, rezultatai viešai skelbiami Lietuvoje ir pateikiami atitinkamoms Europos Sąjungos institucijoms.

29. Atsižvelgiant į išorės ir vidaus pokyčius, Strategija turi būti svarstoma ir tikslinama kasmet. Tai gali atlikti IKT ekspertų grupė.

_________________


 

Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategijos

priedas

 

TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ RODIKLIAI IR JŲ REIKŠMĖS

 

Tikslų ir uždavinių rodikliai

Rodiklio reikšmė

Rodiklio reikšmė kiekvienais metais

2008

2009

2010

2011

2012

1. Tikslas – kurti skaitmeninį mokymosi turinį ir plėsti modernias mokymo ir mokymosi paslaugas

Švietimo portalo dydis GB

100

500

800

1100

1400

1.1. Kurti patogią skaitmeninę mokymosi išteklių (objektų) paieškos sistemą, kuri jungtų Bendrąsias programas su skaitmeniniais mokymosi ištekliais (objektais) ir elektroninėmis paslaugomis

Peržiūrėtų dalykų skaičius

5

5

5

5

5

1.2. Rengti modernų interaktyvų mokymo ir mokymosi turinį pasitelkiant įvairias institucijas, aktyvius mokytojus ir mokslininkus

Skirtingų mokymo priemonių skaičius

15

15

15

15

15

1.3. Sukurti atvirą ir saugią mokymo ir mokymosi erdvę, kurioje būtų sukaupta įvairių mokomųjų dalykų mokymosi išteklių (objektų), medžiagos pagal bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas, taip pat užduočių ir savikontrolės išteklių (objektų), teikiančių galimybių konsultuotis, diskutuoti ir keistis idėjomis

Paslaugų, teikiamų švietimo portale, skaičius

5

10

15

20

25

1.4. Diegti tarptautinius skaitmeninių ugdymo turinio išteklių (objektų) rengimo ir kaupimo (metaaprašų) standartus, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ugdymo turinio ir paslaugų kūrimo srityje

Objektų, atitinkančių tarptautinius standartus, procentas švietimo portale

50

70

80

90

95

1.5. Parengti ir patvirtinti teisės aktus, kurie skatintų pedagogus ir leidėjus kurti ir skleisti skaitmeninę mokymo ir mokymosi medžiagą

Dokumentų skaičius

2

 

 

 

 

2. Tikslas – formuoti skaitmeninę mokymo ir mokymosi infrastruktūrą, gerinti programinį ir technologinį mokyklų aprūpinimą

Kompiuterių skaičius 100 mokinių

11

13

15

17

20

2.1. Užtikrinti kokybišką, spartų (ne mažiau kaip 10 Mbps) interneto ryšį kiekvienai mokyklai

Mokyklų procentas

40

65

75

85

95

2.2. Didinti kompiuterizuotų individualių darbo vietų mokytojams skaičių bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklose

Mokytojų, turinčių stacionarią ar mobilią darbo vietą, procentinė dalis

25

40

55

65

75

2.3. Kiekvienam mokiniui sukurti asmeninę mokymosi erdvę internete užtikrinant saugumą ir paslaugų kokybę, sudaryti sąlygas naudotis IKT mokymuisi namuose po pamokų ir pasibaigus mokslo metams

Mokinių, galinčių mokykloje prisijungti prie jiems skirtų individualių darbo vietų, skaičius

 

 

30

55

75

2.4. Plečiant projektų finansavimą, modernizuoti IKT diegimo į švietimą koordinavimą, metodinį, mokslinį darbą ir tyrimus, įtraukiant į jų vykdymą universitetus, mokslo institucijas ir kitas organizacijas

Tyrimų skaičius

 

2

 

2

 

3. Tikslas – ugdyti mokyklų bendruomenių kompetenciją veiksmingai taikyti IKT ugdymui, mokymo ir mokymosi kokybei gerinti, plėtoti elektroninę mokymo ir mokymosi kultūrą

Mokyklų bendruomenių, veiksmingai taikančių KT, procentas (tyrimas)

30

40

50

60

70

3.1. Sudaryti sąlygas mokyklų bendruomenėms dalyvauti IKT diegimo švietime projektuose (mokyklos, steigėjo, šalies, tarptautiniu lygmenimis)

Mokyklų, vykdančių projektus, skaičius

200

200

100

100

100

3.2. Sudaryti sąlygas ir skatinti švietimo vadybininkus naudotis švietimo valdymo informacine sistema ir elektroninėmis paslaugomis (nacionalinio, regioninio (pagal steigėją) ir švietimo įstaigos lygmenimis)

Vadovų, naudojančių švietimo valdymo informacine sistemą, procentinė dalis

20

40

55

70

75

3.3. Sudaryti sąlygas ir skatinti mokytojus nuolat tobulinti savo technologinę ir edukacinę kompetenciją. Skatinti mokyklos bendruomenės narius mokytis ir dirbti elektroninėje erdvėje

Pedagogų, turinčių technologinę ir edukacinę kompetenciją, procentinė dalis

60

70

80

85

90

3.4. Skatinti pedagogus rengiančias mokyklas gerinti būsimųjų mokytojų IKT gebėjimų ugdymą

Baigiančių absolventų, turinčių edukacinę IKT kompetenciją, procentas

25

50

75

85

90

3.5. Kurti, tobulinti ir skleisti IKT taikymo ugdyme metodus

Sukurtų metodikų skaičius

100

150

200

250

300

3.6. Skatinti IKT naudojimo švietime patirties, ypač šalyje ir užsienyje, numatyti proveržio srityse pasiteisinusių praktikų sklaidą

Pranešimų konferencijose ar publikuotų straipsnių skaičius

5

5

5

5

5

3.7. Kurti ir diegti patrauklias, darbo pasaulio poreikius atitinkančias informacinių technologijų dalyko pasirinkimo alternatyvas aukštesnėse klasėse

Sukurtų ir įdiegtų programų skaičius, mokinių, besimokančių pagal šias programas, skaičius

1 200

2 500

1 1000

1 3000

1 5000

4. Tikslas – taikyti IKT organizuojant ugdymo procesą (mokymą, mokymąsi, vertinimą) ir mokyklos valdymą

Valdymo darbų kompiuterizavimo lygis (tyrimas)

10

20

30

40

50

4.1. Kurti mokymo ir mokymosi bei valdymo informacines sistemas ir duomenų bazes, skatinti duomenimis ir informacija grįstą švietimo valdymą ir sprendimų priėmimą

Mokyklų, naudojančių informacines sistemas valdymui, procentinė dalis

3

5

10

20

30

4.2. Įteisinti nuotolinio mokymo ir mokymosi sistemas bendrajam ugdymui ir profesiniam mokymui

Dokumentų skaičius

2

 

 

 

 

4.3. Organizuoti IKT diegimo bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklose tyrimus ir stebėseną, vykdyti nuolatinę priežiūrą

Tyrimų ir ataskaitų skaičius

1

1

1

1

1

4.4. Skatinti mokyklų savarankiškumą ir atsakomybę planuojant apsirūpinimą IKT ir renkantis IKT taikymo būdus ugdymo procese

Parengtų projektų skaičius

1

1

1

1

1

4.5. Skatinti mokyklų bendruomenių atvirumą ir bendradarbiavimą su pedagogus ir ugdymo turinį rengiančiomis, gyventojų kompiuterinį raštingumą tobulinančiomis su IKT diegimu susijusiomis institucijomis

Mokyklų, turinčių svetaines, procentinė dalis

20

30

40

60

80

 

_________________


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2530

 

INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO Į BENDRĄJĮ LAVINIMĄ IR PROFESINĮ MOKYMĄ 20082012 METŲ PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų programa (toliau – programa) parengta siekiant įgyvendinti Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategiją (toliau – Strategija). Programos tikslai ir uždaviniai atitinka Strategijoje suformuluotus tikslus ir uždavinius. Uždavinių priemonės, jų rodikliai ir reikšmės pateiktos 1 priede.

2. Švietimo ir mokslo ministerija:

2.1. inicijuoja ir prižiūri informacinių ir komunikacinių technologijų (toliau – IKT) diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą klausimų svarstymą, sprendimų priėmimą bei programų tvirtinimą;

2.2. atsako už tarptautinių elektroninio mokymosi (mokomųjų objektų) standartų adaptavimą ir diegimą į visus elektroninės leidybos lygius;

2.3. rūpinasi bendrojo lavinimo mokykloms ir profesinio mokymo įstaigoms (toliau – mokyklos) reikalingos bendrosios paskirties ir mokomosios programinės įrangos pirkimu, kūrimu, vertimu į lietuvių kalbą ir adaptavimu, siekia šalies lygiu aprūpinti mokyklas modernia, pasaulinį informacinių technologijų lygį atitinkančia kompiuterių įranga ir tinklų įranga bei kitomis priemonėmis;

2.4. skatina abipusiškai naudingas švietimo institucijų bendradarbiavimo su informacinių technologijų bendrovėmis (įmonėmis ir kt.) formas, kurios paspartintų ir kokybiškai pagerintų mokyklų aprūpinimą informacijos ir komunikacijos priemonėmis, padidintų teikiamų paslaugų įvairovę;

2.5. sudaro finansines, teisines ir kitas prielaidas mokytojams, mokyklų vadovams, kitiems švietimo sistemos darbuotojams įgyti kompiuterinio raštingumo įgūdžių;

2.6. užtikrina švietimo portalo funkcionavimą.

3. Savivaldybės atstovaujamoji institucija:

3.1. skatina kuo aktyviau dalyvauti mokyklų kompiuterizavimo procese, skleisti gerosios patirties pavyzdžius, savo lėšomis prisidėti prie programų įgyvendinimo;

3.2. siekia, kad vietos bendruomenė kuo plačiau įsitrauktų į mokyklų kompiuterizavimo ir IKT diegimo darbus;

3.3. rūpinasi mokyklų parengtų projektų analize: sudaro vertinimo grupę, kuri sprendžia apie mokyklų bendruomenių pasirengimą, šioje Strategijoje numatytų tikslų, uždavinių ir rodiklių pasiekimą savivaldybėje ir skiria atitinkamą lėšų arba techninės ir programinės įrangos kiekį, siūlo Švietimo ir mokslo ministerijai centralizuotų pirkimų planus;

3.4. nagrinėja IKT priežiūros mokyklose veiksmingumo klausimus ir numato tam reikalingą finansavimą iš mokyklos aplinkai skiriamų lėšų.

4. Mokyklos:

4.1. rengdamos savo strateginius planus, numato IKT diegimo priemones;

4.2. kasmet rengia informacinių technologijų taikymo mokykloje projektus, kuriuose numatoma, kaip bus įgyvendinami mokyklos strateginiame plane iškelti tikslai ir uždaviniai.

5. Švietimo ir mokslo ministerija dalį savo atsakomybės paveda jai pavaldžioms institucijoms pagal jų kompetenciją.

6. Savivaldybių administracijos padaliniuose turi būti paskirti atsakingi asmenys už IKT diegimą švietimo institucijose.

7. Už IKT diegimo mokykloje koordinavimą atsakingas mokyklos vadovas. Mokyklos vadovas gali paskirti ir kitus specialistus IKT koordinavimo darbams vykdyti, už tai numatydamas jiems papildomas valandas teisės aktų nustatyta tvarka.

 

II. LAUKIAMI PROGRAMOS REZULTATAI

 

8. Kuriant skaitmeninį mokymosi turinį ir plėtojant modernias mokymo ir mokymosi paslaugas:

8.1. bus sukurta skaitmeninė metaduomenų paieškos sistema, turinti savo klasifikatorius ir pateikianti interaktyviai ne mažiau kaip 25 dalykų programas;

8.2. bus parengta ne mažiau kaip 50 mokymo priemonių ar mokymosi objektų rinkinių, ne mažiau kaip 25 virtualūs kursai, įsigyta ne mažiau kaip 100 testuoti reikalingų skirtingų mokymo priemonių;

8.3. bus sukurtas švietimo portalas, teikiantis ne mažiau kaip 14 skirtingų paslaugų, kasmet atnaujinama portalo programinė įranga ir kuriama įvairi medžiaga (ne mažiau kaip 1000 HTML puslapių kasmet), portale veiks „paramos forumas“. Portalui tvarkyti bus sukurta komanda iš ne mažiau kaip 10 darbuotojų, parengti teisės aktai, reikalingi jam funkcionuoti;

8.4 bus dalyvaujama ne mažiau kaip 3 skaitmeninio turinio kūrimo tarptautiniuose projektuose;

8.5. bus parengti teisės aktai, kurie skatintų autorius ir leidėjus kurti ir skleisti mokymo ir mokymosi medžiagą. Mokymo priemonėms vertinti bus parengti ekspertai (ne mažiau kaip 100).

9. Formuojant skaitmeninę mokymo ir mokymosi infrastruktūrą, gerinant programinį ir technologinį mokyklų aprūpinimą, didinant IKT prieinamumą:

9.1. bus parengtos rekomendacijos dėl interneto paslaugų mokykloms, išbandyti du skirtingi mokyklų interneto infrastruktūros modeliai, nupirkta reikalinga įranga ne mažiau kaip 500 mokyklų, įdiegta tinklo stebėsenos sistema, dalyvaujama saugaus interneto projekte;

9.2. iki 2009 m. bus įrengta ne mažiau kaip 10000 mokytojų darbo vietų, iš jų 30 proc. su demonstracine įranga, 10 proc. su specialiesiems poreikiams reikalinga įranga, kasmet bus paremta ne mažiau kaip 10 mokyklų, organizuojančių projektus su inovatyvia technika; nuo 2010 metų (remiantis 2009 m. patirtimi) lėšos technikai įsigyti mokykloms bus skiriamos per mokinio krepšelį;

9.3 bus sudarytos sąlygos ne mažiau kaip 75 proc. mokytojų naudotis saugiomis el. pašto paslaugomis, ne mažiau kaip 75 proc. mokyklų bendruomenių bus prieinama elektroninė mokymosi aplinka, bus atlikti ne mažiau kaip 2 tyrimai (mobilių technologijų ir interneto panaudojimo mokyklose) du kartus.

10. Ugdant mokyklų bendruomenių kompetenciją veiksmingai taikyti IKT ugdymui, mokymo ir mokymosi kokybei gerinti, plėtojant elektroninę mokymo ir mokymosi kultūrą:

10.1. kompiuterine technika bus remiami mokyklų ir savivaldybių projektai (kasmet 200 mokyklų ir 10 savivaldybių (ne mažiau kaip 5 mokyklos savivaldybėje), bus parengtos metodinės rekomendacijos (kasmet 1 leidinys) ir mokymai (kasmet 1 savivaldybėje), skirti projektų veiklai taikant IKT aptarti;

10.2. bus rengiami kursai švietimo institucijų vadybininkams (kasmet ne mažiau kaip 10 seminarų), savivaldybių švietimo specialistams dėl švietimo valdymo informacines sistemos (visose savivaldybėse parengti ne mažiau kaip 2 specialistai), bus parengti metodiniai leidiniai vadybininkams (ne mažiau kaip 1 kasmet);

10.3. bus organizuojami pedagogų mokymai edukaciniam kompiuteriniam raštingumui tobulinti (iki 4000 pedagogų kasmet), seminarų MKP taikyti (iki 100 kasmet), bus sudaryta galimybė pedagogams iš dalies apmokėti už dalyvavimą Sertifikuojant ECDL, bus rengiama el. aplankalo panaudojimo galimybių studija, bus rengiami mokymai darbuotojams, organizuojantiems IKT koordinavimo veiklą mokyklose (ne mažiau kaip 10 seminarų), bus organizuoti nuotolinių centrų kuratorių mokymai;

10.4. bus organizuoti trys tyrimai, skirti pedagogų IKT rengimui IKT taikymo aspektu;

10.5. bus parengti teisės aktai, reglamentuojantys metodinių darbų įsigijimą, parengta programinė įranga, siejanti metodinę medžiagą ir mokymo objektus, nupirkta ne mažiau kaip 1000 mokytojų metodinių darbų, parengtos apibendrinančios rekomendacijos dėl metodinės medžiagos (kasmet 1);

10.6. kasmet bus atlikta Lietuvoje taikomų mokymo priemonių analizė ir įvairių šalių patirties analizė, parengtos rekomendacijos mokykloms (kasmet 3), parengtas leidinys, organizuota konferencija apie IKT taikymą.

11. Taikant IKT organizuojant ugdymo procesą (mokymą, mokymąsi, vertinimą) ir mokyklos valdymą:

11.1. bus parengta mokyklos valdymui skirta programinė įranga ir ja aprūpintos visos mokyklos;

11.2. bus parengti teisės aktai, įteisinantys nuotolinį mokymą, el. dienynų, el. aplankalų naudojimą;

11.3. 2008 m. bus organizuota Strategijos sklaida, kasmet atliekamas Strategijos įgyvendinimo stebėjimas ir remiantis duomenimis koreguojama pati Strategija;

11.4. kasmet bus organizuojamas projektas IKT diegimui įgyvendinti (įsitrauks iki 100 mokyklų), nuo 2010 m. bus numatyta lėšų mokinio krepšelyje IKT įsigyti;

11.5. bus remiami įvairūs mokykloms skirti projektai (kasmet ne mažiau kaip 8).

 

III. LĖŠŲ ŠALTINIAI

 

12. Valstybės lėšos programos priemonėms įgyvendinti, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, numatomos atitinkamų metų valstybės biudžete ir valstybės investicijų programose.

13. Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą numatomas finansavimas pateikiamas 2 priede.

 

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEŽIŪRA

 

14. Programos įgyvendinimą koordinuos Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldi institucija – Švietimo informacinių technologijų centras. Programoje dalyvaus Švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios įstaigos (Nacionalinis egzaminų centras, Švietimo aprūpinimo centras, Švietimo plėtotės centras ir kt.) ir kitos įstaigos ir organizacijos (universitetai, institutai, kolegijos ir kt.), taip pat ir savivaldybių administracijų atsakingi padaliniai ir švietimo centrai, mokyklos.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-955, 2010-06-19, Žin., 2010, Nr. 76-3893 (2010-06-30), i. k. 1102070ISAK000V-955

 

15. Visus numatomus atlikti darbus vertins Švietimo informacinių technologijų ekspertų komisija.

16. Kontrolę vykdys Švietimo ir mokslo ministerija ir valstybės įgaliotos kontrolės institucijos.

_________________

 

 

Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų programos

1 priedas

 

TIKSLAI, UŽDAVINIAI, UŽDAVINIŲ PRIEMONĖS, JŲ RODIKLIAI BEI REIKŠMĖS

 

Atitinkamo uždavinio priemonė

Rodiklis

Įgyvend. laikas

Rodiklių reikšmės

Įkainis

2008

2009

2010

2011

2012

Atsakinga institucija

Numatomi finansavimo šaltiniai

2008

2009

2010

2011

2012

tūkst. Lt

tūkst. Lt

tūkst. Lt

tūkst. Lt

tūkst. Lt

tūkst. Lt

1. Tikslas – kurti skaitmeninį mokymosi turinį ir plėsti modernias mokymo ir mokymosi paslaugas

1.1. Kurti patogią skaitmeninę mokymosi išteklių (objektų) paieškos sistemą, kuri jungtų Bendrąsias programas su skaitmeniniais mokymosi ištekliais (objektais) ir elektroninėmis paslaugomis

1.1.1. Sukurti klasifikatorius ir programinę įrangą bendrojo ugdymo turinio apibūdinimui, paieškai, analizei ir kitoms funkcijoms atlikti

Klasifikatoriai ir programinė įranga

2008

1

 

 

 

 

1

150

 

 

 

 

ŠPC, ITC

ŠIV

1.1.2. Peržiūrėti ugdymo turinio dokumentus (Bendrosios programos, egzaminų programos ir kt.) ir perkelti juos į interaktyvią terpę

Peržiūrėti dalyko programų skaičius

2012

5

5

5

5

5

10

50

50

50

50

50

ŠPC, ITC

ŠIV

1.2. Rengti modernų interaktyvų mokymo ir mokymosi turinį pasitelkiant įvairias institucijas, aktyvius mokytojus ir mokslininkus

1.2.1. Įsigyti programinę įrangą testavimui

Mokymo priemonių ir mokymosi objektų rinkinių skaičius (5–50 egz.)

2012

20

20

20

20

20

10

20

200

200

200

200

ITC, ŠPC

ŠIV, ES SF

1.2.2. Parengti privalomojo ugdymo turinio skaitmeninius mokymo objektus

Mokymo priemonių ar mokymosi objektų rinkinių skaičius

2012

10

10

10

10

10

80

800

800

800

800

800

ITC, ŠPC

ŠIV, ES SF

1.2.3. Rengti virtualius kursus įvairių poreikių turintiems mokiniams (specialiųjų poreikių, gabiems mokiniams, migruojančių šeimų vaikams ir kt.)

Kursų skaičius

2012

5

5

5

5

5

100

500

500

500

500

500

ITC

ŠIV, ES SF

1.3. Sukurti atvirą ir saugią mokymo ir mokymosi erdvę, kurioje butų sukaupta įvairių mokomųjų dalykų mokymosi išteklių (objektų), medžiagos pagal bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo programas, taip pat užduočių ir savikontrolės išteklių (objektų), teikiančių galimybių konsultuotis, diskutuoti ir keistis idėjomis

1.3.1. Parengti teisės aktus (organizacinė struktūra ir kt.)

Dokumentų skaičius

2012

3

1

1

1

1

10

30

10

10

10

10

ITC, ŠPC

ŠIV

1.3.2. Plėtoti portalui reikalingą programinę įrangą

Programinė įranga

2012

1

1

1

1

1

100

100

100

100

100

100

ITC

ŠIV

1.3.3. Sukurti portalo administravimo struktūrą

Darbuotojų skaičius

2012

5

10

10

10

10

50

250

500

500

500

500

ITC

Biudžetas

1.3.4. Plėtoti skaitmeninio mokymo(si) paslaugas mokiniams

Paslaugų skaičius

2012

5

10

15

20

25

50

250

500

750

1000

1250

ITC, NEC ŠPC

ŠIV, ES SF

1.3.5. Organizuoti ir palaikyti „paramos forumus“ įvairių pakopų ir dalykų mokytojams IKT diegimo pamokose klausimais

Programinė įranga

Kas 2 m.

1

 

1

-

1

50

50

-

50

 

50

ITC

ŠIV

Pranešimai spaudai

Kasmet

20

20

20

20

20

0,6

12

12

12

12

12

ITC

 

Apmokėjimas ekspertams

Kasmet

5

10

15

20

25

10

50

100

150

200

250

ITC

ŠPC

 

1.3.6. Rengti ir dėti medžiagą švietimo portale (tėvams, vaikams, mokytojams, administracijai)

HTML puslapiai

2012

1000

1000

1000

1000

100 0

0,06

60

60

60

60

60

ITC

ŠIV

1.4. Diegti tarptautinius skaitmeninių ugdymo turinio išteklių (objektų) rengimo ir kaupimo (metaaprašų) standartus, skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ugdymo turinio ir paslaugų karimo srityje

1.4.1. Dalyvauti tarptautiniuose mokymo objektų kūrimo ir sklaidos projektuose, taikant tarptautinius standartus

Projektų skaičius

2012

3

3

3

3

3

100

300

300

300

300

300

ITC

ŠIV, ES projektai

1.5. Parengti ir patvirtinti teisės aktus, kurie skatintų pedagogus ir leidėjus kurti ir skleisti skaitmeninę mokymo ir mokymosi medžiagą

1.5.1. Parengti mokymosi objektų pirkimo konkursų organizavimo tvarkos aprašą ir vertinimo kriterijus

Dokumentų skaičius

2008

1

 

 

 

 

10

10

 

 

 

 

ITC

ŠIV

1.5.2. Parengti finansavimo tvarką, pagal kurią mokykloms būtų skiriama lėšų, kuriomis jos padengtų naudojimosi interneto ištekliais išlaidas

Dokumentų skaičius

2008

1

 

 

 

 

10

10

 

 

 

 

ITC

ŠIV

1.5.3. Parengti ir patvirtinti IT ekspertų akreditacijos tvarkos aprašą, numatant ekspertų mokymus

Akredituotų ekspertų skaičius

2012

50

30

10

10

10

2

100

60

20

20

20

ŠPC, ITC

SMM

2. Tikslas – formuoti skaitmeninę mokymo ir mokymosi infrastruktūrą, gerinti programinį ir technologinį mokyklų aprūpinimą

2.1. Užtikrinti kokybišką, spartų (ne mažiau kaip 10 Mbps) interneto ryšį kiekvienai mokyklai

2.1.1. Nustatyti interneto paslaugų (sauga, sparta) mokykloms sąlygas mokyklų interneto teikėjams ir parengti rekomendacijas tinklo administravimui mokykloje

Dokumentų skaičius

2008

1

 

 

 

 

10

10

 

 

 

 

ITC, LITNET

ŠIV

2.1.2. Parengti ir išbandyti tipinius mokyklos interneto infrastruktūros modelius veiksmingam interneto naudojimui

Modelių skaičius

2009

2

1

 

 

 

100

200

100

 

 

 

ITC

ŠIV

2.1.3. Įdiegti (užtikrinti) tinklo veiksmingumo stebėsenos sistemą

Programinė įranga

2009

 

1

 

 

 

150

 

150

 

 

 

ITC LITNET

ŠIV

2.1.4. Nupirkti mokyklos tinklui reikalingą įrangą

Įrangos komplektas

2012

 

 

200

200

100

30

0

0

9000

6000

3000

ITC

ŠIV, ES SF

2.1.5. Dalyvauti interneto saugos projektuose

Projektų skaičius

2012

1

1

1

1

1

100

100

100

100

100

100

ITC, PPRC

ŠIV, ES

2.2. Didinti kompiuterizuotų individualių darbo vietų mokytojams skaičių bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklose

2.2.1. Nupirkti kompiuterius mokymui klasėse

Darbo vietų skaičius

2009

5000

5000

 

 

 

1,6

8000

8000

 

 

 

ITC

ŠIV

2.2.2. Nupirkti demonstracinę įrangą (projektoriai ir intelektualios lentos ir pan.)

Įrangos skaičius

2009

1500

1500

 

 

 

2

3000

3000

 

 

 

ITC

ŠIV

2.2.3. Nupirkti įrangą, skirtą specialiųjų poreikių mokiniams

Įrangos skaičius

2012

500

500

 

 

 

6

3000

3000

 

 

 

ITC

ŠIV, ES SF

2.2.4. Parengti teisės aktus dėl lėšų skyrimo iš mokinio krepšelio

Dokumentų skaičius

2008

1

 

 

 

 

50

50

 

 

 

 

ITC

ŠIV

2.2.5. Išbandyti lėšų skyrimo iš mokinio krepšelio kompiuterių įrangos nuomai modelį ir kitus būdus keliose savivaldybėse

Projektų skaičius

2009

 

1

 

 

 

500

 

500

 

 

 

ITC

ŠIV

2.2.6. Įgyvendinti nestandartinės (Inovatyvios) technikos žvalgomuosius projektus

Projektų skaičius

2012

10

10

10

10

10

100

1000

1000

1000

1000

1000

ITC

ŠIV, ES SF

2.3. Kiekvienam mokiniui sukurti asmeninę mokymosi erdvę internete užtikrinant saugumą ir paslaugų kokybę, sudaryti sąlygas naudotis IKT mokymuisi namuose po pamokų ir pasibaigus mokslo metams

2.3.1. Sukurti el. paštą mokytojams

Mokytojų skaičius

2012

10000

20000

25000

30000

35000

0,01

100

200

250

300

3500

Savivaldybės, ITC

ŠIV, Savivaldybių biudžetas

2.3.2. Sukurti visiems mokyklos bendruomenės nariams (mokiniai, mokytojai, tėvai, administracija) prieinamą elektroninę mokymosi aplinką

VMA paslaugos (EDU portalas)

2012

 

 

1

1

1

 

 

 

3000

3000

3000

ITC

ES SF

2.4. Plečiant projektų finansavimą, modernizuoti IKT diegimo į švietimą koordinavimą, metodinį, mokslinį darbą ir tyrimus, įtraukiant į jų vykdymą universitetus, mokslo institucijas ir kitas organizacijas

2.4.1. Atlikti tyrimus dėl mobilių technologijų integravimo į bendrąją švietimo sistemos infrastruktūrą

Tyrimų skaičius

2011

 

1

 

1

 

40

 

40

 

40

 

ITC

ŠIV

2.4.2. Atlikti tyrimus dėl kompiuterių poreikio ir interneto naudojimo ugdymui

Tyrimų skaičius

2011

 

1

 

1

 

40

 

40

 

40

 

ITC

ŠIV

3. Tikslas – ugdyti mokyklų bendruomenių kompetenciją veiksmingai taikyti IKT ugdymui, mokymo ir mokymosi kokybei gerinti, plėtoti elektroninę mokymo ir mokymosi kultūrą

3.1. Sudaryti sąlygas mokyklų bendruomenėms dalyvauti IKT diegimo švietime projektuose (mokyklos, steigėjo, šalies, tarptautiniu lygmenimis)

3.1.1. Konkurso būdu skirti kompiuterinę techniką mokykloms, dalyvaujančioms projektuose

Paremtų mokyklų skaičius

2012

200

200

100

100

100

 

 

 

 

 

 

ITC

ŠIV

3.1.2. Konkurso būdu skirti kompiuterinę įrangą savivaldybėms, organizuojančioms projektinę veiklą savivaldybės mastu (ne mažiau kaip 5 mokykloms)

Paremtų savivaldybių skaičius

2012

10

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

ITC

ŠIV

3.1.3. Organizuoti mokymus (konsultavimus) dėl dalyvavimo projektinėje veikloje

Seminarų skaičius

2012

60

60

60

60

60

2

120

120

120

120

120

PPRC, ICT, SPC

ŠIV, ES SF

3.1.4. Parengti metodines rekomendacijas (pateikiant geriausius mokyklų projektinės veiklos pavyzdžius)

Leidinys

2012

1

1

1

1

1

30

30

30

30

30

30

ITC, PPRC

ŠIV

3.2. Sudaryti sąlygas ir skatinti švietimo vadybininkus naudotis švietimo valdymo informacine sistema ir elektroninėmis paslaugomis (nacionalinio, regioninio (pagal steigėją) ir švietimo įstaigos lygmenimis)

3.2.1. Rengti kursus švietimo institucijų vadybininkams

Seminarų skaičius

2012

10

10

10

10

10

2

20

20

20

20

20

PPRC, ITC

ŠIV

3.2.2. Parengti metodinę medžiagą informacinės sistemos ir elektroninių paslaugų naudojimo klausimais

Leidinys

2012

1

1

1

1

1

30

30

30

30

30

30

ITC

ŠIV

3.2.3. Organizuoti mokymus savivaldybių specialistams ŠVIS klausimais

Projektų skaičius

2012

1

1

1

1

1

1000

1000

1000

1000

1000

1000

ITC, SPC

ES SF

3.3. Sudaryti sąlygas ir skatinti mokytojus nuolat tobulinti savo technologinę ir edukacinę kompetenciją. Skatinti mokyklos bendruomenės narius mokytis ir dirbti elektroninėje erdvėje

3.3.1. Organizuoti nuotolinius mokymus mokytojų edukacinei kompiuterių kompetencijai gerinti

Parengtų mokytojų skaičius

Kasmet

4000

4000

4000

4000

4000

0,1

400

400

400

400

400

ITC

ŠIV

3.3.2. Organizuoti mokymus, kaip taikyti įsigytas kompiuterines mokymo priemones

Seminarų skaičius

Kasmet

100

100

100

100

100

2

200

200

200

200

200

PPRC, ITC

ŠIV

3.3.3. Iš dalies apmokėti mokytojų sertifikavimą IKT technologinės ir edukacinės kompetencijos srityje

Mokytojų skaičius

Kasmet

1000

2000

3000

3000

3000

0,1

100

200

300

300

300

Mokyklos

LRV

3.3.4. Sukurti mokytojų elektroninio aplanko (el. portfolio) sistemą ir rengti kursus mokytojams ja veiksmingai naudotis

Projektų skaičius

2012

1

1

1

1

1

600

600

600

600

600

600

ITC, MKC, PPRC

ESF

3.3.5. Organizuoti mokymus darbuotojams, organizuojantiems IKT koordinavimo veiklą mokyklose

Seminarų skaičius

Kasmet

10

10

10

10

10

2

20

20

20

20

20

ITC, PPRC

ŠIV, ES projektai

3.3.6. Organizuoti mokymus nuotolinių mokymų kuratoriams

Projektų skaičius

Kasmet

1

1

1

1

1

600

600

600

600

600

600

ITC, LSSIC

ES SF

3.4. Skatinti pedagogus rengiančias mokyklas gerinti būsimųjų mokytojų IKT gebėjimų ugdymą

3.4.1. Organizuoti tyrimus dėl pedagogų rengimo IKT taikymo aspektu ir jų sklaidą

Tyrimų skaičius

2012

1

 

1

 

1

50

50

 

50

 

50

ITC

ŠIV

3.5. Kurti, tobulinti ir skleisti IKT taikymo ugdyme metodus

3.5.1. Parengti gerosios patirties metodinių darbų įsigijimo tvarką

Dokumentų skaičius

2008

1

 

 

 

 

10

10

 

 

 

 

PPRC, ITC

ŠIV

3.5.2. Įsigyti programinę įrangą, siejančią metodinės medžiagos ir mokymo objektų saugyklą su bendrosiomis programomis

Programinė įranga

2008

1

 

 

 

 

100

100

 

 

 

 

ITC, PPRC

ŠIV

3.5.3. Organizuoti aktyvių mokytojų gerosios patirties taikant IKT metodinių darbų pirkimą

Mokytojų skaičius

2012

100

150

200

250

300

0,5

50

75

100

125

150

ITC, PPRC

ŠIV

3.5.4. Parengti sukauptos metodinės patirties naudojant IKT įvairiuose dalykuose apibendrinančią medžiagą ir rekomendacijas

Leidinys

Kasmet

1

1

1

1

1

30

30

30

30

30

30

ITC

ŠIV

3.6. Skatinti IKT naudojimo švietime patirtį, ypač šalyje ir užsienyje, numatyti proveržio srityse pasiteisinusios praktikos sklaidą

3.6.1. Atlikti esamų mokymo priemonių analizę (tyrimą) ir vykdyti tyrimų rezultatų sklaidą

Tyrimų skaičius

2012

1

 

1

 

1

40

40

 

40

 

40

ITC

ŠIV

3.6.2. Rengti įvairių šalių patirties diegiant IKT ugdyme kasmetinę analizę

Leidinys

kasmet

1

1

1

1

1

30

30

30

30

30

30

ITC

ŠIV

3.6.3. Parengti rekomendacijas dėl skaitmeninio turinio taikymo mokymui(si) ir projektinei veiklai

Rekomendacijų skaičius

2012

3

3

3

3

3

20

60

60

60

60

60

ŠPC, ITC

ŠIV

3.6.4. Organizuoti kasmetines IKT taikymui ugdyme skirtas konferencijas

Konferencijos

2012

1

1

1

1

1

15

15

15

15

15

15

ITC

ŠIV

3.7. Kurti ir diegti patrauklias, darbo pasaulio poreikius atitinkančias informacinių technologijų dalyko pasirinkimo alternatyvas aukštesnėse klasėse

3.7.1. Parengti pasirenkamajam IT dalykui mokymo programas

Programų skaičius

 

1

2

1

1

1

20

20

40

20

20

20

ŠPC, ITC

ŠIV

3.7.2. Organizuoti šių programų diegimo mokyklose bandomuosius projektus

Mokinių skaičius

 

1

1

1

1

1

150

150

150

150

150

150

ŠPC, ITC

ŠIV

4. Tikslas – taikyti IKT organizuojant ugdymo procesą (mokymą, mokymąsi, vertinimą) ir mokyklos valdymą

4.1. Kurti mokymo ir mokymosi bei valdymo informacines sistemas ir duomenų bazes, skatinti duomenimis ir informacija grįstą švietimo valdymą ir sprendimų priėmimą

4.1.1. Parengti mokyklos valdymui skirtos programinės įrangos specifikaciją ir nupirkti įrangą

Specifikacija, nupirkta įranga

2009

 

1

 

 

 

30

 

30

 

 

 

ITC

ŠIV

4.1.2. Aprūpinti mokyklas mokyklos valdymui skirta programine įranga

Mokyklų skaičius

2010

 

 

1

 

 

1000

 

 

1000

 

 

ITC, mokyklų steigėjai

ŠIV

4.2. Įteisinti nuotolinio mokymo ir mokymosi sistemas bendrajam ugdymui ir profesiniam mokymui

4.2.1. Parengti teisės aktus, reglamentuojančius el. dienynų ir el. aplankų naudojimą

Teisės aktų skaičius

2008

1

1

 

 

 

10

10

10

 

 

 

ITC, ŠPC

ŠIV

4.2.2. Parengti teisės aktus, reglamentuojančius nuotolinio mokymo/mokymosi naudojimą

Teisės aktų skaičius

2008

1

 

 

 

 

10

10

 

 

 

 

ITC, ŠPC

ŠIV

4.3. Organizuoti IKT diegimo bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklose tyrimus ir stebėseną, vykdyti nuolatinę priežiūrą

4.3.1. Atlikti Strategijos įgyvendinimo bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklose tyrimus nacionaliniu ir steigėjo lygmenimis

Tyrimų ataskaitos

 

 

1

1

1

1

40

40

 

40

40

40

ITC

ŠIV

4.3.2. Remiantis atliktų tyrimų analize koreguoti Strategiją

 

Kasmet

 

1

1

1

1

15

50

 

15

15

15

ITC

ŠIV

4.3.3. Organizuoti Strategijos medžiagos viešą aptarimą ir parengti informacinę medžiagą

Renginių skaičius Lankstinukai

2008

1

 

 

 

 

30

60

 

 

 

 

ITC, PPRC

ŠIV

4.4. Skatinti mokyklų savarankiškumą ir atsakomybę planuojant apsirūpinimą IKT ir renkantis IKT taikymo būdus ugdymo procese

4.4.1. Parengti mokykloms projektą „IKT strategijos įgyvendinimas mūsų mokykloje“

Dalyvaujančių mokyklų skaičius

Kasmet

60

60

60

60

60

 

 

 

 

 

 

ITC, ŠPC, PPRC, mokyklų steigėjai

ŠIV

4.4.2. Numatyti lėšų mokinio krepšelyje IKT įsigyti

Lėšos vienam mokiniui

2012

 

 

0,02

0,03

0,04

500000

 

 

10000

15000

20000

ŠMM

 

4.5. Skatinti mokyklų bendruomenių atvirumą ir bendradarbiavimą su pedagogus ir ugdymo turinį rengiančiomis, gyventojų kompiuterinį raštingumą tobulinančiomis su IKT diegimu susijusiomis institucijomis

4.5.1. Skatinti mokyklos bendruomenės atvirumą ir bendradarbiavimą su kitomis institucijomis

Paremtų projektų skaičius

Kasmet

4

4

4

4

4

 

 

 

 

 

 

ITC, mokyklų steigėjai, mokyklos

ŠIV

4.5.2. Remti mokyklų interneto svetainių kūrimą

Paremtų ir sukurtų svetainių skaičius

Kasmet

3

3

3

3

3

 

 

 

 

 

 

ITC, mokyklų steigėjai, mokyklos

ŠIV

4.5.3. Remti mokyklų bendruomenių iniciatyvas, kuriant bendradarbiavimo modelius elektroninėje erdvėje

Sukurtų modelių skaičius

Kasmet

1

1

1

1

1

 

 

 

 

 

 

ITC, mokyklų steigėjai, mokyklos

ŠIV

Iš viso

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Santrumpos

ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija

ŠIV – ŠMM strateginio plano programa „Švietimas informacinei visuomenei“

ES SF – Europos Sąjungos struktūriniai fondai

ES projektai – Europos Sąjungos remiamų fondų projektai (Socrates ir kt.)

ŠPC – Švietimo plėtotės centras

ITC – Švietimo informacinių technologijų centras

PPRC – Pedagogų profesinės raidos centras

MKC – Mokymo ir konsultavimo centras

MTP – Mokyklų tobulinimo programa

LITNET – Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklo programa

Biudžetas – ITC skiriami biudžetiniai finansiniai ištekliai

_________________


 

Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų programos

2 priedas

 

INFORMACINIŲ IR KOMUNIKACINIŲ TECHNOLOGIJŲ DIEGIMO Į ŠVIETIMO SISTEMĄ NUMATOMAS FINANSAVIMAS

 

Finansavimo šaltiniai (tūkst. litų)

2008

2009

2010

2011

2012

Iš viso

Programa „Švietimas informacinei visuomenei“

15657

16002

11042

10142

7242

60085

Europos Sąjungos struktūriniai fondai

6150

6650

7350

7700

8050

35900

Europos Sąjungos švietimo projektai

250

250

250

250

250

1250

Švietimo informacinių technologijų centrui skiriamas biudžetas

250

500

500

500

500

2250

Švietimo plėtotės centras (ekspertų rengimo lėšos)

100

60

20

20

20

220

Lietuvos Respublikos biudžetas (mokinio krepšelio lėšos)

0

0

10000

15000

20000

45000

Lietuvos Respublikos biudžetas (mokinio krepšelio lėšos, skirtos kvalifikacijai)

100

200

300

300

300

1200

Iš viso

22507

23662

29462

33912

36362

145905

 

_________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-955, 2010-06-19, Žin., 2010, Nr. 76-3893 (2010-06-30), i. k. 1102070ISAK000V-955

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. ISAK-2530 "Dėl Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategijos patvirtinimo" pakeitimo