Įstatymas skelbtas: Žin., 1996, Nr. 84-2000

Neoficialus įstatymo tekstas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ

ĮSTATYMAS

 

1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. I-1491

Vilnius

 

Nauja įstatymo redakcija nuo 2006 m. sausio 31 d.:

Nr. X-471, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-102 (2006-01-12) įsigaliojus šiam įstatymui, iki jo įsigaliojimo paskelbti (kvietimas paskelbtas spaudoje arba išsiųstas tiekėjams) pirkimai atliekami ir su šiais pirkimais susiję skundai nagrinėjami pagal 2002 m. gruodžio 3 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. IX-1217 (Žin., 2002, Nr. 118-5296) nuostatas.

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką.

2. Įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.

 

2 straipsnis. Pagrindinės Įstatymo sąvokos

1. Atviras konkursas (supaprastintas atviras konkursas) – pirkimo būdas, kai kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą.

2. Bendrasis viešųjų pirkimų žodynas (toliau – CPV) – viešuosiuose pirkimuose taikoma klasifikacijos sistema, priimta Reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 ir užtikrinanti, kad ji atitinka kitus galiojančius klasifikatorius. Jeigu dėl šio įstatymo 1 ir 2 priedėliuose nurodytų CPV ir atitinkamai Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, nacionalinės Statistinio Europos Bendrijos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (NACE 1 red.) versijos (toliau – EVRK) ar Laikinojo svarbiausio produktų klasifikatoriaus (toliau – CPC) kodų apibrėžimų nesutapimo galimas skirtingas šio įstatymo taikymo aiškinimas, viršenybė teikiama EVRK ir CPC klasifikatoriams.

3. Centrinė perkančioji organizacija – šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija, kuri:

1) įsigyja prekes ir (ar) paslaugas, skirtas perkančiosioms organizacijoms, arba

2) atlieka prekių, paslaugų ar darbų, skirtų perkančiosioms organizacijoms, pirkimų procedūras arba sudaro preliminariąsias sutartis.

4. Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema – Viešųjų pirkimų tarnybos tvarkoma informacinė sistema, skirta:

1) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų skelbimams ir ataskaitoms teikti bei tvarkyti;

2) suteikti elektronines priemones viešųjų pirkimų procedūroms atlikti;

3) informacijai apie viešuosius pirkimus skelbti internete.

5. Dalyvis – pasiūlymą pateikęs tiekėjas.

6. Derybos pirkimo būdas, kai perkančioji organizacija konsultuojasi su pasirinktais tiekėjais ir su vienu ar keliais iš jų derasi dėl pirkimo sutarties sąlygų.

7. Dinaminė pirkimo sistema vien tik elektroninis procesas, skirtas įprastiems pirkimams, kurių charakteristikos rinkoje visuotinai žinomos ir atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus, atlikti. Dinaminės pirkimo sistemos naudojimo trukmė yra ribota. Per visą jos galiojimo laiką bet kuriam suinteresuotam tiekėjui, atitinkančiam perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir pateikusiam specifikacijas atitinkantį orientacinį pasiūlymą, leidžiama dalyvauti procese.

8. Elektroninis aukcionas – kartojamasis procesas, atliekamas naudojantis elektroniniais prietaisais naujoms sumažintoms kainoms ir (ar) tam tikrų pasiūlymo elementų naujoms vertėms pateikti. Jis vyksta iš pradžių išsamiai įvertinus pasiūlymus, o taikomi automatiniai vertinimo metodai sudaro galimybę pasiūlymus išdėstyti eilės tvarka. Dėl to tam tikroms paslaugų pirkimo sutartims ir tam tikroms darbų pirkimo sutartims, kurių objektas – intelektinės veiklos rezultatai, tokie kaip darbų projektavimas, elektroninių aukcionų taikyti negalima.

9. Elektroninės priemonės – elektroninė įranga, naudojama duomenims, perduodamiems ir gaunamiems laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis, apdoroti (įskaitant skaitmeninę kompresiją) ir saugoti.

10. Įprasta komercinė praktika – praktika, kai perkančioji organizacija, vadovaudamasi savo nustatytomis pirkimo taisyklėmis ir šio įstatymo nustatytais viešųjų pirkimų principais, perka prekes, paslaugas ar darbus iš mažiausią kainą pasiūliusio ar ekonomiškiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo.

11. Kandidatas – tiekėjas, siekiantis būti pakviestas dalyvauti ribotame (supaprastintame ribotame) konkurse, derybose (supaprastintose derybose) ar konkurenciniame dialoge.

12. Konfidencialumo pasižadėjimas – Viešojo pirkimo komisijos nario, eksperto ar kito asmens rašytinis pasižadėjimas, kad jis neteiks tretiesiems asmenims informacijos, kurios atskleidimas prieštarautų šio įstatymo reikalavimams, visuomenės interesams ar pažeistų teisėtus pirkimuose dalyvaujančių tiekėjų ir (ar) perkančiosios organizacijos interesus.

13. Konkurencinis dialogas pirkimo būdas, kai kiekvienas tiekėjas gali pateikti paraišką dalyvauti pirkimo procedūrose ir perkančioji organizacija veda dialogą su atrinktais kandidatais, norėdama atrinkti vieną ar keletą tinkamų, jos reikalavimus atitinkančių alternatyvių sprendinių, kurių pagrindu pasirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus.

14. Kvalifikacinė atranka – pirkimo procedūra, kurios metu perkančioji organizacija pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius kriterijus atrenka kandidatus, kviestinus dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose.

15. Nepriekaištinga reputacija – nepriekaištingos reputacijos asmenimis nelaikomi:

1) asmenys, teisti už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą ar nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas;

2) asmenys, teisti už tyčinį nusikaltimą, – jei teistumas neišnykęs ar nepanaikintas;

3) asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus;

4) asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis arba psichotropinėmis medžiagomis;

5) asmenys, kurie įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažinti padarę korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką;

6) asmenys, kuriems paskirta ir galioja nuobauda (išskyrus įspėjimą) už viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą;

7) asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos politikų elgesio kodekso normas;

8) asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos tarnautojų elgesio kodekso normas.

16. Nešališkumo deklaracija – Viešųjų pirkimų komisijos nario ar eksperto pareiškimas raštu, kad jis nešališkas tiekėjams.

17. Paraiška dokumentų visuma, kuria tiekėjas pareiškia pageidavimą dalyvauti pirkimo procedūrose.

18. Pasiūlymas – tiekėjo raštu pateiktų dokumentų visuma, kuria siūloma tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas.

19. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir viešojo pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo užtikrinimas – Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas.

20. Pirkimo dokumentai perkančiosios organizacijos skelbiami ar pateikiami tiekėjams dokumentai, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai).

21. Preliminarioji sutartis – vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų ir vieno ar kelių tiekėjų susitarimas, kurio tikslas – nustatyti sąlygas, taikomas sutartims, kurios bus sudarytos per tam tikrą nurodytą laikotarpį, visų pirma susijusias su kainų ir, kur to reikia, numatomų kiekių nustatymu.

22. Projekto konkursas (supaprastintas projekto konkursas) – pirkimo procedūra, kai perkančiajai organizacijai suteikiama galimybė įsigyti konkursui pateiktą ir vertinimo komisijos (žiuri) išrinktą planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo). Konkurso dalyviams gali būti skiriami prizai ar piniginės išmokos.

23. Raštu reiškia bet kokią informacijos išraišką žodžiais arba skaičiais, kurią galima perskaityti, atgaminti ir perduoti. Šis terminas gali apimti elektroninėmis priemonėmis perduotą ir saugomą informaciją.

24. Ribotas konkursas (supaprastintas ribotas konkursas) pirkimo būdas, kai paraiškas dalyvauti konkurse gali pateikti visi norintys konkurse dalyvauti tiekėjai, o pasiūlymus konkursui – tik perkančiosios organizacijos pakviesti tiekėjai.

25. Tiekėjas (prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas) – kiekvienas ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo ar tokių asmenų grupė – galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus.

26. Viešasis darbų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra atlikti arba kartu suprojektuoti ir atlikti darbus, susijusius su viena iš šio įstatymo 1 priedėlyje išvardytų veiklos rūšių, arba bet kokiomis priemonėmis atlikti darbus, atitinkančius perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus. Darbas yra tam tikrų statybos darbų kaip visumos rezultatas, kuris gali savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.

27. Viešasis paslaugų pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše ir B paslaugų sąraše išvardytos paslaugos, taip pat pirkimas, kurio dalykas yra prekės ir šio įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos, jeigu paslaugų kaina viršija prekių kainą, ar pirkimas, kurio dalykas yra šio įstatymo 2 priedėlyje išvardytos paslaugos ir 1 priedėlyje išvardyti darbai, jeigu šie darbai tik papildo perkamas paslaugas. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.

28. Viešasis pirkimas (toliau – pirkimas) – perkančiosios organizacijos atliekamas ir šiuo įstatymu reglamentuojamas prekių, paslaugų ar darbų pirkimas, kurio tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.

29. Viešasis prekių pirkimas – viešasis pirkimas, kurio dalykas yra prekių pirkimas, nuoma, lizingas (finansinė nuoma), pirkimas išsimokėtinai, numatant jas įsigyti ar to nenumatant, taip pat perkamų prekių pristatymo, montavimo, diegimo ir kitos jų parengimo naudoti paslaugos. Pirkimo tikslas – sudaryti viešojo pirkimo–pardavimo sutartį.

30. Viešojo pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – pirkimo sutartis) – šio įstatymo nustatyta tvarka dėl ekonominės naudos vieno ar daugiau tiekėjų ir vienos ar kelių perkančiųjų organizacijų raštu, išskyrus šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, kai viešojo pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu, sudaryta sutartis, kurios dalykas yra prekės, paslaugos ar darbai.

 

3 straipsnis. Pagrindiniai pirkimų principai ir jų laikymasis

1. Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

2. Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

3. Jeigu perkančioji organizacija suteikia specialiąsias ar išimtines teises teikti viešąsias paslaugas kitai organizacijai, kuri nėra perkančioji organizacija, dokumente, kuriuo šios teisės suteikiamos, turi būti nustatyta, kad minėta organizacija, pirkdama viešosioms paslaugoms teikti reikalingas prekes iš trečiųjų asmenų, turi laikytis nediskriminavimo nacionaliniu pagrindu principo.

4. Perkančioji organizacija, atlikdama viešuosius pirkimus, Europos Sąjungos valstybių narių (toliau – valstybės narės) tiekėjams taiko tokias pat palankias sąlygas, kokias ji taiko trečiųjų šalių tiekėjams, įgyvendindama Pasaulio prekybos organizacijos Sutartį dėl viešųjų pirkimų.

 

4 straipsnis. Perkančioji organizacija

1. Perkančioji organizacija yra:

1) valstybės ar savivaldybės valdymo institucija;

2) viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kuris atitinka šio straipsnio 2 dalies sąlygas;

3) šios dalies 1 punkte nurodytų institucijų ir (ar) 2 punkte nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų asociacija;

4) šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nurodytos perkančiosios įmonės, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje.

2. Viešasis ar privatusis juridinis asmuo (išskyrus valstybės ar savivaldybių valdymo institucijas) yra perkančioji organizacija, jeigu visa ar tam tikra jo veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti ir atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) jo veikla yra daugiau kaip 50 procentų finansuojama iš valstybės ar savivaldybių biudžetų arba kitų valstybės ar savivaldybių fondų lėšų, arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų lėšų;

2) yra kontroliuojamas (valdomas) valstybės ar savivaldybių institucijų arba kitų šioje dalyje nustatytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų;

3) turi administraciją, valdymo ar priežiūros organą, kurio daugiau kaip pusė narių yra skiriami valstybės ar savivaldybių institucijų arba šioje dalyje nurodytų viešųjų ar privačiųjų juridinių asmenų.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina perkančiųjų organizacijų (įskaitant krašto apsaugos sistemos karinius vienetus ir tarnybas) sąrašus.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytus sąrašus tvirtinanti institucija privalo užtikrinti, kad jie būtų nuolat atnaujinami. Ši institucija reguliariai praneša Europos Bendrijų Komisijai apie bet kokius šių sąrašų pakeitimus.

 

5 straipsnis. Tiekėjai

1. Jei kandidatai arba dalyviai pagal valstybės narės, kurioje jie įsteigti, įstatymus turi teisę teikti tam tikrą paslaugą, tiekti prekę ar atlikti darbus, jie neturi būti atmesti remiantis vien tik tuo, kad pagal valstybės narės, kurioje sudaroma pirkimo sutartis, įstatymus yra reikalaujama, jog jie turi būti fiziniai arba juridiniai asmenys. Tačiau prekių, paslaugų ar darbų pirkimo atveju iš juridinių asmenų gali būti reikalaujama paraiškoje arba pasiūlyme nurodyti darbuotojų, atsakingų už atitinkamos sutarties įvykdymą, pavardes ir jų profesinę kvalifikaciją.

2. Paraišką arba pasiūlymą gali pateikti ūkio subjektų grupė. Jeigu tokia grupė nori pateikti paraišką arba pasiūlymą, perkančioji organizacija iš šios grupės neturi reikalauti, kad ji įgytų tam tikrą teisinę formą, tačiau, perkančiajai organizacijai priėmus sprendimą su pasirinkta grupe sudaryti pirkimo sutartį, iš jos gali būti reikalaujama įgyti tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį.

 

6 straipsnis. Konfidencialumas

1. Perkančioji organizacija ir tiekėjai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, negali atskleisti informacijos, kurios konfidencialumą nurodė perkančioji organizacija ar tiekėjas.

2. Perkančioji organizacija, Viešojo pirkimo komisijos nariai, ekspertai ir kiti asmenys neturi teisės atskleisti informacijos, susijusios su atliktomis pirkimo procedūromis, jeigu jos atskleidimas prieštarauja įstatymams, daro nuostolių teisėtiems šalių komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

 

7 straipsnis. Pirkimo pradžia ir pabaiga

1. Pirkimas prasideda Viešųjų pirkimų tarnybai gavus perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą ar perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pateiktą išankstinį skelbimą apie numatomą pirkimą, kuriuo jau kviečiama varžytis dėl pirkimo sutarties; kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų arba neskelbiamų supaprastintų derybų būdu – pateikus kandidatui (kandidatams) kvietimą dalyvauti derybose; perkant laikantis įprastos komercinės praktikos – kai perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją (tiekėjus) prašydama pateikti perkamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir sąlygas.

2. Pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) pasibaigia, kai:

1) sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas ir tolesnėms pirkimo procedūroms jis nekviečiamas;

2) atmetami visi pasiūlymai;

3) nutraukiamos pirkimo procedūros;

4) per nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas;

5) pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų;

6) visi tiekėjai atsiima pasiūlymus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį.

3. Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant pirkimo, atliekamo laikantis įprastos komercinės praktikos, ir pirkimo, vykdomo šio įstatymo 85 straipsnio nustatyta tvarka, procedūras. Tais atvejais, kai pirkimo vertė didesnė už nurodytas šio įstatymo 11 straipsnyje, perkančioji organizacija apie pirkimo procedūrų nutraukimą praneša Viešųjų pirkimų tarnybai ir prašo apie tai paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

 

8 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba

1. Viešųjų pirkimų tarnyba – viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos:

1) pagal kompetenciją rengti ir (ar) priimti pirkimus reglamentuojančius teisės aktus;

2) kontroliuoti, kaip atliekant pirkimus laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių teisės aktų pažeidimų prevenciją;

3) nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas pagal savo kompetenciją;

4) teikti metodinę pagalbą, rengti Viešųjų pirkimų įstatymui įgyvendinti reikalingas rekomendacijas, nustatyti gaires;

5) rinkti, kaupti ir analizuoti informaciją apie numatomus ir atliekamus pirkimus, sudarytas pirkimų sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus, taip pat nustatytus viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, jų pobūdį ir su jais susijusius sprendimus bei bausmes. Šią informaciją, išskyrus konfidencialią, teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir skelbti viešai;

6) analizuoti ir vertinti pirkimų sistemą, rengti pasiūlymus, kaip ją tobulinti;

7) organizuoti perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, atsakingų už pirkimus, mokymą, juos mokyti;

8) konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus ar organizuoti jų konsultavimą pirkimo klausimais;

9) sprendžiant pirkimo klausimus, palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;

10) tvirtinti supaprastintų pirkimų skelbimų formas ir nustatyti skelbimų teikimo reikalavimus;

11) tvirtinti pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką;

12) tvirtinti pirkimų ataskaitų formas ir nustatyti ataskaitų teikimo reikalavimus;

13) rengti ir teikti Europos Bendrijų Komisijai jos nustatytais terminais ir forma statistines prekių, paslaugų ir darbų pirkimo metines ataskaitas ir kitą jos prašomą informaciją;

14) persiųsti Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biurui skelbti perkančiųjų organizacijų skelbimus ir užtikrinti perkančiųjų organizacijų perduodamų kitų pranešimų ir informacijos persiuntimą;

15) teikti Europos Bendrijų Komisijai šio įstatymo 124 straipsnyje nurodytą informaciją apie Europos Bendrijos teisės pažeidimą;

16) persiųsti prašymą Europos Bendrijų Komisijai dėl šio įstatymo 125 straipsnyje nurodyto sutaikymo;

17) administruoti Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą;

18) vertinti tiekėjų kreipimusi dėl perkančiųjų organizacijų pirkimo dokumentuose nurodytų pirkimo sąlygų;

19) kitų teisės aktų nustatytos funkcijos.

3. Viešųjų pirkimų tarnybos teisės:

1) gauti iš perkančiosios organizacijos su pirkimais susijusią informaciją;

2) gauti perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo komisijos ar jos narių ir pirkimo procedūrose dalyvaujančių ekspertų veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimu, paaiškinimus;

3) pirkimo dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus pateikti papildomai ekspertizei;

4) gavus pranešimą apie galimus pažeidimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras, o nustačius įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, panaikinti arba pakeisti šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius sprendimus ar veiksmus;

5) šiame įstatyme nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai atmesti visus pasiūlymus, nutraukti pirkimo procedūras, taip pat, perkančiajai organizacijai gavus tiekėjo pretenziją, priimti sprendimą nestabdyti pirkimo procedūrų;

6) šį įstatymą pažeidusius asmenis įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn atsakomybėn;

7) nustačius Įstatymo pažeidimus ar galimas korupcijos apraiškas, medžiagą tolesniam tyrimui perduoti teisėsaugos institucijoms.

4. Viešųjų pirkimų tarnyba yra atsakinga už savo neteisėtus sprendimus.

 

9 straipsnis. Numatomo pirkimo vertės skaičiavimas

1. Numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Kai perkančioji organizacija numato prizus ir (ar) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, ji apskaičiuodama numatomo pirkimo vertę turi į tai atsižvelgti. Pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje.

2. Perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos.

3. Pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo.

4. Numatomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką.

5. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimas per einamuosius finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios atliekamas vieną kartą ir sudarytos pirkimo sutarties nenumatoma atnaujinti, šio pirkimo vertė yra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė.

6. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimai dėl savo pobūdžio atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli pirkimai) arba jei sudarytas pirkimo sutartis numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti, numatomo pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:

1) numatomo pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo;

2) numatomo pirkimo vertė yra bendra visų perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu jis yra ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė.

7. Jeigu pirkimas apima prekių ir paslaugų pirkimą, numatomo pirkimo vertė yra prekių ir paslaugų verčių suma, neatsižvelgiant į tai, kokią pirkimo dalį jos sudaro. Į apskaičiuojamą vertę taip pat įeina prekių išdėstymo ir įrengimo vertė.

8. Prekių ar paslaugų, kurios yra nebūtinos konkrečiai darbų sutarčiai atlikti, vertės negalima pridėti prie darbų pirkimo sutarties vertės, jei taip būtų išvengta atitinkamos vertės prekių ar paslaugų pirkimui taikomo įstatymo reikalavimo.

9. Jeigu numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje yra nustatyta pirkimo sutarties pratęsimo galimybė, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatomų įsigyti prekių ar paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie bus nupirkti pratęsus pirkimo sutartį.

10. Prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai pirkimo vertė skaičiuojama:

1) jeigu numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, arba, jeigu pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę (vertę, kuria išperkamos prekės);

2) jeigu numatoma sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jei abejojama dėl pirkimo sutarties trukmės, – pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.

11. Skaičiuodama numatomo paslaugų pirkimo vertę, perkančioji organizacija atsižvelgia:

1) pirkdama draudimo paslaugas – į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę;

2) pirkdama bankų ar kitas finansines paslaugas – į bankui mokamas įmokas, komispinigius ir palūkanas bei kitokius atlyginimus už paslaugas;

3) paslaugų pirkimui taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos pirkimo sutartis, – į numatomą perkamų paslaugų vertę, įskaitant visus galimus prizus ir (ar) kitas pinigines išmokas dalyviams;

4) paslaugų pirkimui taikant projekto konkursą, kai projekto konkurso laimėtojai ar dalyviai apdovanojami prizais ar kitomis piniginėmis išmokomis, – į bendrą visų prizų ar kitokių piniginių išmokų vertę, įskaitant numatomą vertę paslaugų sutarties, kuri vėliau gali būti sudaroma neskelbiamų derybų būdu pagal šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą nurodo, kad tokia pirkimo sutartis nebus sudaroma.

12. Jeigu numatytoje sudaryti paslaugų pirkimo sutartyje nebus nurodoma visa kaina (nurodomos tik kainodaros taisyklės), pirkimo vertė skaičiuojama:

1) terminuotų sutarčių, kurių trukmė yra 48 ar mažiau mėnesių, atveju – bendra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė;

2) neterminuotų sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 48 mėnesiai, – numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.

13. Nustatant darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo darbų atlikimo bei projektavimo (tuo atveju, kai kartu atliekami ir projektuojami darbai), ir darbams atlikti reikalingų prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, numatomos vertės.

14. Kai tuo pat metu perkamos panašios prekės, paslaugos ar darbai yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų dalių numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims. Neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė yra ne mažesnė, negu yra nustatyta tarptautinė pirkimo vertės riba, perkančioji organizacija turi teisę šio įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka atlikti pirkimus toms atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra mažesnė kaip 276 225 Lt (80 000 EUR) perkant paslaugas ar panašias prekes,
3 452 816 Lt (1 000 000 EUR) – perkant darbus, jeigu bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.

15. Preliminariosios pirkimo sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos taikymo atvejais pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę be pridėtinės vertės mokesčio.

 

10 straipsnis. Atvejai, kai šio įstatymo reikalavimai netaikomi

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi:

1) pirkimams, susijusiems su įstatymų nustatyta valstybės ar tarnybos paslaptimi, kai prekių tiekimui, paslaugų teikimui ar darbų atlikimui taikomi įstatymuose ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktuose nustatyti specialūs saugumo reikalavimai, taip pat pirkimams, kai būtina apsaugoti esminius valstybės saugumo interesus arba Lietuvos Respublikai perduotą užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų įslaptintą informaciją. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir šiomis sutartimis grindžiamų bei jas įgyvendinančių tarptautinių organizacijų sprendimų, Europos Sąjungos teisės aktų principinėmis nuostatomis, užtikrinančiomis valstybės ir tarnybos paslapčių bei kitų valstybės interesų apsaugą;

2) pirkimams, atliekamiems pagal kitas procedūrines taisykles, vadovaujantis tarptautiniu susitarimu, sudarytu laikantis principų, nustatytų Europos Bendrijos steigimo sutartyje tarp Lietuvos Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių dėl prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar naudoti, jeigu apie tokį pirkimą perkančioji organizacija praneša Europos Bendrijų Komisijai;

3) pirkimams, atliekamiems pagal kitos valstybės narės nustatytas pirkimo procedūras, dėl kurių taikymo susitarta perkančiosios organizacijos sudarytoje sutartyje su šios šalies institucija dėl prekių, paslaugų ar darbų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių šalių projektui įgyvendinti ar naudoti;

4) pirkimams, susijusiems su Lietuvos kariuomenės karinių vienetų dislokavimu užsienio valstybėse pagal tarptautinį susitarimą. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

5) pirkimams pagal tarptautinių organizacijų specialiąsias pirkimo procedūras;

6) žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimams arba nuomai ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui bet kokiomis finansinėmis priemonėmis, tačiau šio įstatymo reikalavimai taikomi finansinių paslaugų sandoriams, atliekamiems tuo pačiu metu, prieš arba po įsigijimo ir nuomos sutarčių sudarymo. Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimų arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

7) pirkimams, kurių pagrindinis tikslas yra sudaryti galimybę perkančiosioms organizacijoms teikti ir eksploatuoti viešuosius ryšių tinklus arba teikti visuomenei vieną ar kelias elektroninių ryšių paslaugas. Šiame punkte vartojamos sąvokos „viešasis ryšių tinklas“ ir „elektroninių ryšių paslauga“ bei su jomis susijusios sąvokos „tinklo galinis taškas“ ir „viešoji elektroninių ryšių paslauga“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme;

8) pirkimams pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 296 straipsnio nuostatas. Šių pirkimų tvarką, taip pat kompensavimo tvarką perkant ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

2. Perkant paslaugas šio įstatymo reikalavimai netaikomi:

1) darbo sutartims;

2) finansinių paslaugų, susijusių su pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo, iždo agento, užsienio atsargų valdymo arba kitų politikos sričių, susijusių su vertybinių popierių arba kitokių finansinių priemonių sandoriais, pirkimams;

3) Lietuvos banko teikiamų paslaugų pirkimams;

4) tarptautinių finansų institucijų teikiamų finansinių paslaugų pirkimams;

5) arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimams;

6) radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimams, kai juos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

7) mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugas, iš kurių gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, pirkimams;

8) paslaugų pirkimams, kai juos perkančioji organizacija atlieka iš kitos perkančiosios organizacijos arba iš perkančiųjų organizacijų asociacijos, turinčių tokioms paslaugoms teikti išimtinę teisę, suteiktą teisės akto, atitinkančio Europos Bendrijos steigimo sutartį.

3. Šio įstatymo reikalavimai taip pat netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams:

1) kurie reikalingi kitai, negu nustatyta šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje, veiklai vykdyti ar kai nurodyta veikla vykdoma trečiojoje šalyje ir tam fiziškai nenaudojami Europos Bendrijos tinklai ar geografinė erdvė;

2) kurių tikslas – perparduoti arba nuomoti tretiesiems asmenims pirkimo objektą, su sąlyga, kad perkančioji organizacija neturi specialios ar išimtinės teisės perpardavinėti ar nuomoti tokio pirkimo objekto, o kiti ūkio subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar nuomoti tokiomis pat sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkančioji organizacija;

3) kurių tikslas – įsigyti prekių, paslaugų ar darbų iš susietų įmonių arba kai prekių, paslaugų ar darbų įsigyja įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų organizacijų šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nustatytai veiklai vykdyti, iš vienos ją įsteigusių perkančiųjų organizacijų susietos įmonės. Abiem šiais atvejais įstatymo reikalavimai netaikomi tik su sąlyga, kad bent 80 procentų šios įmonės vidutinių pardavimo pajamų per paskutinius trejus metus tenka susietoms įmonėms (jeigu įmonė veiklą vykdė trumpiau kaip 3 metus, pakanka nurodyti, kad tokios pajamos tikėtinos atsižvelgiant į verslo planus). Jeigu daugiau kaip viena susieta perkančiosios organizacijos įmonė teikia tas pačias ar panašias paslaugas, tiekia prekes ar atlieka darbus, įvertinamos visų šių įmonių pardavimo pajamos;

4) kuriuos atlieka įmonė, įsteigta kelių perkančiųjų organizacijų šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalyje nustatytai veiklai vykdyti, iš vienos ją įsteigusių perkančiųjų organizacijų arba kai pirkimus iš tokios įmonės atlieka ją įsteigusi perkančioji organizacija, jei ši įmonė yra įsteigta atitinkamai veiklai vykdyti bent 3 metus ir jos steigimo dokumente nurodyta, kad perkančiosios organizacijos, kurios ją įsteigė, bent jau tokį pat laiką bus juridinio asmens dalyvės;

5) atliekamiems vandentvarkos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems vandeniui, kuris reikalingas geriamajam vandeniui gaminti, paskirstyti ar tiekti, įsigyti;

6) atliekamiems energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems energijai ar kurui, reikalingam energijai gaminti, įsigyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato šių pirkimų tvarką;

7) kuriuos atlieka įmonė, teikianti visuomenei autobusų transporto paslaugas, jei teikiamos paslaugos nelaikomos šio įstatymo reglamentuojama veikla, kaip nurodyta šio įstatymo 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte;

8) kuriuos atlieka vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikianti įmonė, jei Europos Bendrijų Komisija paskelbia pranešimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kad šios įmonės veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose ir į jas patekti nėra jokių apribojimų, kaip nurodyta šio įstatymo 71 straipsnyje.

4. Susieta įmone laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su perkančiosios organizacijos atskaitomybe, o jeigu įmonės metinė finansinė atskaitomybė nėra konsoliduota su perkančiosios organizacijos atskaitomybe pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, bet kuri įmonė, kuriai perkančioji organizacija tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką, kaip nurodyta šio įstatymo 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte, arba įmonė, daranti lemiamą įtaką perkančiajai organizacijai, ar įmonė, kuriai kartu su perkančiąja organizacija per nuosavybės santykius, finansinį dalyvavimą ar valdymą lemiamą įtaką daro kita įmonė.

5. Perkančioji organizacija Europos Bendrijų Komisijos prašymu turi pranešti jai apie bet kokias veiklos ar produktų kategorijas, kurioms taikomos šio straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos, ir šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais pateikti Europos Bendrijų Komisijai informaciją apie atliktus pirkimus iš susietų įmonių, nurodydama susietų įmonių pavadinimus, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo sutarčių esmę ir vertę bei santykių su įmone, su kuria sudaryta pirkimo sutartis, pagrindimą, atitinkantį šio straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų reikalavimus.

 

11 straipsnis. Tarptautinio pirkimo vertės ribos

1. Tarptautinio pirkimo vertės riba be pridėtinės vertės mokesčio yra:

1) 535 883 Lt (154 000 EUR), kai prekes ar paslaugas, išskyrus nurodytas šios dalies 4 punkte, perka ar projekto konkursą vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąraše nurodytos perkančiosios organizacijos, o šiame sąraše įrašytoms krašto apsaugos sistemos perkančiosioms organizacijoms ši vertė taikoma tik perkant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą prekių sąrašą įrašytas prekes;

2) 821 223 Lt (236 000 EUR), kai prekes, neįrašytas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą prekių sąrašą, perka krašto apsaugos sistemai priklausančios perkančiosios organizacijos, įrašytos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą;

3) 821 223 Lt (236 000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka ar projekto konkursą vykdo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą neįrašytos perkančiosios organizacijos;

4) 821 223 Lt (236 000 EUR), kai šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytas 8 kategorijos mokslinio tyrimo ir plėtros paslaugas, taip pat 5 kategorijos telekomunikacijų paslaugas, kurių CPV kodai atitinka CPC kodus 7524, 7525 ir 7526, bei šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugas perka ar projekto konkursą vykdo visos perkančiosios organizacijos;

5) 20 610 618 Lt (5 923 000 EUR), kai perkami darbai.

2. Vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų tarptautinio pirkimo vertės riba be pridėtinės vertės mokesčio yra:

1) 1 645 926 Lt (473 000 EUR), kai perkamos prekės ar paslaugos arba vykdomas projekto konkursas;

2) 20 610 618 Lt (5 923 000 EUR), kai perkami darbai.

3. Europos Komisijai patikslinus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas tarptautinio pirkimo vertės ribas ir jas paskelbus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, perkančioji organizacija jomis vadovaujasi, atlikdama prekių, paslaugų ar darbų pirkimus. Informaciją apie patikslintas pirkimo vertės ribas Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat gali skelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

 

12 straipsnis. Pirkimų ypatumai

1. Pirkimų, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 ir 9 dalyse, kurių vertė ne mažesnė už šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą, ypatumai yra nustatyti šio įstatymo II skyriuje.

2. Vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimai, kurių vertė ne mažesnė už šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą, atliekami vadovaujantis šio įstatymo III skyriaus nuostatomis, taip pat šio įstatymo I ir II skyrių nuostatomis, kiek jos neprieštarauja III skyriaus nuostatoms.

3. Jeigu perkančioji organizacija tiesiogiai dotuoja daugiau kaip 50 procentų viso objekto darbų, nurodytų šio įstatymo 1 priedėlio inžinerinių statinių grupėje, vertės ir ligoninių, sporto, poilsio organizavimo įstaigų, mokyklų, universitetų, administracinės paskirties pastatų statybos darbų vertės, visi tokiam objektui reikalingi darbai turi būti perkami vadovaujantis šiuo įstatymu, neatsižvelgiant į tai, ar pirkimą atlieka vienas, ar keli dotuojami ūkio subjektai, ar pati perkančioji organizacija šių ūkio subjektų naudai ar jų vardu. Šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į pirkimo vertę.

4. Jeigu perkančioji organizacija tiesiogiai dotuoja daugiau kaip 50 procentų atskirai perkamų su šio straipsnio 3 dalyje nurodytais darbų pirkimais susijusių paslaugų vertės, visos tokios paslaugos turi būti perkamos vadovaujantis šiuo įstatymu, neatsižvelgiant į tai, ar pirkimą atlieka vienas ar keli dotuojami ūkio subjektai, ar pati perkančioji organizacija šių ūkio subjektų naudai ar jų vardu. Šis reikalavimas taikomas neatsižvelgiant į pirkimo vertę.

5. Jei pirkimas gali būti reglamentuotas ir šio įstatymo II ir III skyriaus nuostatomis, o pirkimo objektas negali būti suskaidytas, toks pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo II arba III skyriaus nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis yra pagrindinė. Šio reikalavimo perkančioji organizacija privalo laikytis neatsižvelgdama į tai, ar sudaroma viena ar kelios pirkimo sutartys.

6. Jei pirkimas gali būti reglamentuotas šio įstatymo II ir III skyrių nuostatomis ir jei objektyviai neįmanoma nustatyti, kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis yra pagrindinė, toks pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo II skyriaus nuostatomis.

7. Jei kuri nors pirkimo dalis reglamentuojama šio įstatymo III skyriaus nuostatomis, o kitoms dalims negalima objektyviai nustatyti šio įstatymo II ar III skyriaus nuostatų taikymo, pirkimas reglamentuojamas šio įstatymo III skyriaus nuostatomis.

8. Pirkimų, kurių vertė mažesnė negu nustatytos tarptautinio pirkimo vertės ribos, taip pat šio įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodytų pirkimų ypatumai yra nustatyti šio įstatymo IV skyriuje.

9. Šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų paslaugų pirkimų ypatumai nustatyti šio įstatymo IV skyriuje.

10. Jeigu šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos perkamos kartu su šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytomis paslaugomis, kurių vertė didesnė už šio įstatymo B paslaugų sąraše nurodytų perkamų paslaugų vertę, viso pirkimo reglamentavimo ypatumai pasirenkami vadovaujantis šio straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatomis, kitu atveju – šio straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatomis.

11. Pirkimus, kuriuos atliekant tiekėjui suteikiama koncesija, reglamentuoja Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas.

 

13 straipsnis. Rezervuota teisė dalyvauti pirkimuose

Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sąlygas, sudarančias galimybę pirkimuose dalyvauti tik neįgaliųjų socialinėms įmonėms bei įmonėms ir organizacijoms, kuriose ne mažiau kaip pusę visų darbuotojų sudaro neįgalieji, arba nustatyti, kad tokie pirkimai bus atliekami pagal remiamų asmenų, kurių dauguma yra neįgalieji, įdarbinimo programas. Skelbime apie pirkimą turi būti nuoroda į tokius pirkimus.

 

14 straipsnis. Pirkimų įgaliojimų suteikimas kitai perkančiajai organizacijai

1. Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (toliau – įgaliotoji organizacija). Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2. Už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija.

 

15 straipsnis. Centralizuoti pirkimai

1. Perkančioji organizacija taip pat gali įsigyti prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją.

2. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos ir savivaldybės taryba.

 

16 straipsnis. Viešojo pirkimo komisija

1. Perkančioji organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (pirkimams, atliekamiems taikant įprastą komercinę praktiką, – gali) sudaryti Viešojo pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir jiems atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik raštiškas jos užduotis ir įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus atsako ją sudariusi organizacija.

2. Komisija sudaroma perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Šie asmenys gali būti ir ne Komisiją sudarančios organizacijos darbuotojai. Komisijos pirmininku skiriamas Komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios organizacijos darbuotojas. Skiriant Komisijos pirmininką ir narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių.

3. Komisija veikia ją sudariusios organizacijos vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisija veikia nuo sprendimo ją sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas ją sudariusios organizacijos jai nustatytas užduotis arba kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimą. Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario atskiroji nuomonė. Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai.

4. Komisijos nariai ir Komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti jokios informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį, išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.

5. Kiekvienas Komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti Komisijos darbe tik prieš tai pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.

6. Komisijos narys ir ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

 

17 straipsnis. Bendravimas ir keitimasis informacija

1. Perkančioji organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei keistis informacija paštu arba per kurjerį, faksu, elektroninėmis priemonėmis pagal šio straipsnio 4–6 dalių nuostatas, telefonu – esant 8 dalyje nurodytoms aplinkybėms, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka perkančioji organizacija.

2. Bendraujant tarpusavyje ir keičiantis informacija duomenys perduodami taip, kad būtų užtikrinamas jų vientisumas, išsaugomas pasiūlymų konfidencialumas. Taip pat būtina užtikrinti, kad perkančioji organizacija su pasiūlymų turiniu (projekto konkurso vertinimo komisija – su planu ir projektu) galėtų susipažinti tik pasibaigus nustatytam jų pateikimo terminui.

3. Bendravimo būdai turi būti visuotinai prieinami ir netrukdyti tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose.

4. Priemonės, naudojamos bendraujant elektroniniu būdu, ir jų techninės charakteristikos turi būti nediskriminuojančios, visuotinai prieinamos ir suderintos su visuotinai naudojamomis informacinės ir ryšių technologijos priemonėmis.

5. Elektroniniams prietaisams, skirtiems pasiūlymams perduoti ir priimti, ir elektroniniams prietaisams, skirtiems paraiškoms priimti, taikomi šie reikalavimai:

1) suinteresuotoms šalims turi būti prieinama informacija apie reikalavimus, būtinus paraiškoms ir pasiūlymams pateikti elektroniniu būdu, įskaitant ir kodavimą. Be to, prietaisai paraiškoms ir pasiūlymams priimti elektroniniu būdu turi atitikti šio straipsnio 7 dalies reikalavimus;

2) elektroninis pasiūlymas turi būti pateiktas su saugiu elektroniniu parašu, atitinkančiu teisės aktų reikalavimus;

3) dalyviai ar kandidatai įsipareigoja iki pasiūlymų ar paraiškų pateikimo termino pabaigos pateikti šio įstatymo 33–38 straipsniuose nurodytus dokumentus, sertifikatus ir deklaracijas, kurių elektroninės formos neturi.

6. Siekiant kelti elektroninių prietaisų sertifikavimo paslaugų lygį, gali būti diegiamos ir remiamos savanoriškos elektroninių prietaisų akreditavimo sistemos.

7. Elektroniniai prietaisai, skirti paraiškoms, pasiūlymams, pareiškimams dėl kvalifikacijos įvertinimo ar planams ir projektams priimti, naudojant technines priemones ir taikant atitinkamas procedūras turi užtikrinti, kad:

1) teikiamų paraiškų, pasiūlymų, pareiškimų dėl kvalifikacijos įvertinimo ar planų ir projektų elektroninis parašas atitiktų Lietuvos Respublikos elektroninio parašo įstatymo nustatytus reikalavimus;

2) būtų galima nustatyti paraiškų, pasiūlymų, pareiškimų dėl kvalifikacijos įvertinimo ar planų ir projektų pateikimo tikslų laiką ir datą;

3) būtų tinkamai užtikrinta, kad iki nustatytų terminų pradžios niekas negalėtų peržiūrėti informacijos, pateiktos laikantis šioje dalyje nustatytų reikalavimų;

4) pažeidus tokį naudojimosi informacija draudimą, būtų įmanoma tiksliai nustatyti šios dalies 3 punkto reikalavimo pažeidimą;

5) tik įgalioti asmenys galėtų nustatyti arba pakeisti datas, kada galima būtų pirmą kartą peržiūrėti gautus duomenis;

6) skirtinguose procedūrų etapuose visi pateikti duomenys būtų peržiūrimi tik vienu metu ir tik įgaliotų asmenų;

7) tik suderintais ir tuo pat metu atliekamais įgaliotų asmenų veiksmais po nustatyto termino būtų sudaroma galimybė susipažinti su gautais duomenimis;

8) gauti ir remiantis šiais reikalavimais peržiūrėti duomenys turi būti prieinami tik asmenims, įgaliotiems su tokiais duomenimis susipažinti.

8. Paraiškos dalyvauti pirkime perkančiajai organizacijai pateikiamos raštu ar telefonu. Tuo atveju, kai paraiška pateikiama telefonu, jos patvirtinimas raštu turi būti pateiktas iki nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.

9. Perkančioji organizacija turi teisę reikalauti, kad faksu pateiktos paraiškos dalyvauti pirkime būtų patvirtintos pakartotinai atsiunčiant jas paštu ar elektroninėmis priemonėmis. Toks reikalavimas nurodomas skelbime apie pirkimą. Skelbime taip pat turi būti nurodyta tokio patvirtinimo vėliausia data.

 

18 straipsnis. Pirkimo sutartis

1. Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio pasiūlymas pripažintas laimėjusiu pagal šio įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nurodytus pasiūlymų vertinimo kriterijus, atsižvelgdama į šio įstatymo 26 straipsnio reikalavimus, ir kurio pasiūlymas perkančiosios organizacijos neatmestas pagal šio įstatymo 33 ir 34 straipsnių reikalavimus, taip pat kvalifikacijos reikalavimus, remiantis ekonominiais ir finansiniais kriterijais, profesinėmis ir techninėmis žiniomis arba sugebėjimais, nurodytais šio įstatymo 35–38 straipsniuose, ir, jei reikia, atlikus tiekėjų kvalifikacinę atranką taikant nediskriminacines atrankos taisykles ir kriterijus. Tuo atveju, kai derybose dalyvauja tik vienas tiekėjas, sudaryti pirkimo sutartį siūlo šiam tiekėjui, jeigu jis atitinka perkančiosios organizacijos keliamus kvalifikacijos reikalavimus, o jo pasiūlymas atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus. Tiekėjas sudaryti sutartį kviečiamas raštu, kartu jam pranešama, kad jo pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, o derybų su vienu tiekėju atveju – kad jo pasiūlymas atitinka keliamus reikalavimus, ir nurodomas laikas, iki kada reikia atvykti sudaryti pirkimo sutartį.

2. Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo, arba jei tiekėjo pateikta šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta deklaracija yra melaginga, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, arba atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, arba ūkio subjektų grupė neįsteigia juridinio asmens, kaip nustatyta šio straipsnio 4 dalyje, laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo sutartį.

3. Sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos.

4. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad ūkio subjektų grupės pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Teisinės formos reikalavimai turi būti nustatyti pirkimo dokumentuose. Jeigu perkančioji organizacija, parinkdama teisinę formą, reikalauja, kad ūkio subjektų grupė, kurios pasiūlymas pripažintas geriausiu, įsteigtų juridinį asmenį, ji pirkimo sutartį sudaro su šių ūkio subjektų įsteigtu juridiniu asmeniu. Ūkio subjektai, įsteigę juridinį asmenį, privalo laiduoti už jų įsteigto juridinio asmens prievoles, susijusias su pirkimo sutarties sąlygų įvykdymu. Tai turi būti nurodyta ir pirkimo dokumentuose.

5. Sudariusi pirkimo sutartį, perkančioji organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po pirkimo sutarties sudarymo, apie pirkimo sutarties sudarymą išsiunčia pranešimus kitiems dalyviams.

6. Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta:

1) sutarties šalių teisės ir pareigos;

2) perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma, – tikslūs jų kiekiai;

3) kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką;

4) atsiskaitymų ir mokėjimo tvarka;

5) prievolių įvykdymo terminai;

6) prievolių įvykdymo užtikrinimas;

7) ginčų sprendimo tvarka;

8) sutarties nutraukimo tvarka;

9) sutarties galiojimas;

10) jeigu sudaroma preliminarioji sutartis, – jai būdingos nuostatos;

11) nuostata, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos.

7. Pirkimo sutarčių, sudaromų ilgiau kaip 3 metams, terminų nustatymo kriterijus ir atvejus, kuriais gali būti sudaromos tokios sutartys, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

8. Pirkimo sutartis sudaroma raštu, išskyrus šio įstatymo 119 straipsnio 4 dalyje nustatytą atvejį, kuriuo šio straipsnio 6 dalies reikalavimai netaikomi.

9. Pirkimo sutartis negali būti sudaroma, kol nesibaigė šio įstatymo nustatyti tiekėjų pretenzijų ir ieškinio pateikimo terminai.

 

19 straipsnis. Pirkimų ataskaitos

1. Perkančioji organizacija už kiekvieną pirkimą, reglamentuojamą šio įstatymo II, III ar IV skyriuose, įskaitant ir pirkimą, kurio metu sudaroma preliminarioji sutartis ar taikoma dinaminė pirkimo sistema, privalo raštu pateikti pirkimo procedūrų ataskaitą Viešųjų pirkimų tarnybai. Ši ataskaita neteikiama, kai: pirkimas yra atliekamas pagal sudarytą preliminariąją sutartį; pirkimas atliekamas taikant įprastą komercinę praktiką; pirkimas atliekamas šio įstatymo 85 straipsnyje nustatyta tvarka. Ataskaitoje nurodoma:

1) perkančiosios organizacijos pavadinimas, adresas, pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos objektas ir kaina;

2) derybų atveju – šio pirkimo būdo pasirinkimo priežastys;

3) konkurencinio dialogo atveju – šio pirkimo būdo pasirinkimo priežastys;

4) atrinktų kandidatų ir laimėjusių dalyvių pavadinimai ir jų pasirinkimo priežastys;

5) kandidatų ir dalyvių, kurių paraiškos ir pasiūlymai atmesti, pavadinimai ir paraiškų bei pasiūlymų atmetimo priežastys;

6) pasiūlymų, kuriuose nurodytos neįprastai mažos kainos, atmetimo priežastys;

7) laimėjusio dalyvio pavadinimas, jo pasirinkimo priežastys ir, jeigu žinoma, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties įsipareigojimų dalis, kuriai laimėtojas ketina pasitelkti trečiuosius asmenis kaip subrangovus;

8) jeigu nebuvo sudaryta pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis arba nebuvo sukurta dinaminė pirkimo sistema, – to priežastys;

9) kita Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta informacija.

2. Jeigu pirkimas atliekamas elektroninėmis priemonėmis, perkančioji organizacija turi dokumentais pagrįsti atliekamo pirkimo eigą.

3. Pirkimo procedūrų ataskaita turi būti parengta ir, pirkimui pasibaigus, per 14 dienų pateikta Viešųjų pirkimų tarnybai.

4. Perkančioji organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti pirkimų ataskaitą. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija teikia visų per finansinius metus atliktų pirkimų, kai pagal preliminariąsias pirkimo sutartis sudaromos pagrindinės sutartys, ir visų per finansinius metus taikant įprastą komercinę praktiką atliktų pirkimų ataskaitą, o šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta perkančioji įmonė – visų per finansinius metus atliktų pirkimų, kai pagal preliminariąsias pirkimo sutartis sudaromos pagrindinės sutartys, ir visų pagal šio įstatymo 85 straipsnį atliktų pirkimų ataskaitą. Ataskaitos pateikiamos per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams finansiniams metams.

5. Perkančioji organizacija kiekvienos įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties, išskyrus sudarytą taikant įprastą komercinę praktiką ar sudarytą atliekant pirkimus šio įstatymo 85 straipsnyje nustatyta tvarka, ataskaitą ne vėliau kaip per 14 dienų privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.

6. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita turi būti pateikta ir tuo atveju, kai perkamos šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos.

7. Šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija teikiama kiekvienam jos paprašiusiam asmeniui.

8. Šio straipsnio 1 dalies 5–9 punktuose nurodyta informacija teikiama jos paprašiusiems kandidatams ir dalyviams.

9. Pirkimo procedūrų ataskaita, pirkimų ataskaita, įvykdytos ar nutrauktos pirkimo sutarties ataskaita rengiamos ir pateikiamos pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintas formas ir reikalavimus. Šių ataskaitų duomenys įtraukiami į kompiuterinę duomenų bazę.

10. Europos Bendrijų Komisijos prašymu Viešųjų pirkimų tarnyba jai perduoda šiame straipsnyje nurodytas ataskaitas ar pagrindinę ataskaitose pateiktą informaciją.

 

20 straipsnis. Statistinė ataskaita

Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip iki kiekvienų metų spalio 31 dienos teikia Europos Bendrijų Komisijai praėjusių metų prekių, paslaugų ar darbų pirkimo statistines ataskaitas, parengtas pagal Europos Bendrijų Komisijos reikalavimus.

 

21 straipsnis. Dokumentų saugojimas

Įvykdytos pirkimo sutartys, paraiškos, pasiūlymai, pirkimo dokumentai, paraiškų ir pasiūlymų nagrinėjimo bei vertinimo dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai, nepaisant jų pateikimo būdo, formos ir laikmenos, saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, tačiau ne mažiau kaip 4 metus nuo pirkimo pabaigos. Europos Bendrijų Komisijos prašymu šie dokumentai jai teikiami siekiant pateisinti priimtus sprendimus ar suteikti informaciją.

 

II SKYRIUS

VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBės VALDYMO INSTITUCIJŲ, KITŲ VIEŠŲJŲ AR PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ, kurie atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlygas, VIENOS ARBA KELIŲ VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ IR (AR) KITŲ VIEŠŲJŲ AR PRIVAČIŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ, kurie atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies sąlygas, ASOCIACIJŲ PIRKIMAI

 

 PIRMASIS SKIRSNIS

 BENDROSIOS NUOSTATOS

 

22 straipsnis. Viešųjų pirkimų skelbimai

1. Perkančioji organizacija apie numatomus pirkimus, tarp jų ir tuos, kurių metu numatoma sudaryti preliminariąją sutartį, iš anksto privalo skelbti tais atvejais, kai pirkimo vertė yra ne mažesnė už nurodytą šios dalies 1, 2, 3 punktuose ir perkančioji organizacija ketina pasinaudoti galimybe sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminus, nurodytus šio įstatymo 44, 46, 75 straipsniuose. Šis reikalavimas netaikomas atliekant pirkimą neskelbiamų derybų būdu. Apie numatomus prekių ir paslaugų pirkimus perkančioji organizacija privalo iš anksto paskelbti tik prasidėjus finansiniams metams, o apie numatomus darbų pirkimus – iš karto, priėmus sprendimą, kuriuo patvirtinama objektų statyba. Norint pasinaudoti galimybe sutrumpinti pasiūlymų pateikimo terminus, iš anksto apie numatomus pirkimus skelbiama:

1) perkant prekes, kai per artimiausius 12 mėnesių numatomo prekių pirkimo, įskaitant preliminariąją sutartį, vertė, apskaičiuota pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas, yra ne mažesnė kaip 2 589 600 Lt (750 000 EUR). Šiame skelbime perkančioji organizacija pateikia nuorodą į CPV nomenklatūrą;

2) perkant paslaugas, kai per artimiausius 12 mėnesių numatomo paslaugų pirkimo, įskaitant preliminariąją sutartį, vertė, apskaičiuota pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas kiekvienai šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytai kategorijai, yra ne mažesnė kaip 2 589 600 Lt (750 000 EUR);

3) perkant darbus, kai per artimiausius 12 mėnesių numatoma sudaryti pirkimo sutartį, įskaitant preliminariąją sutartį, kai jų vertė, atsižvelgiant į numatomų darbų pobūdį, apskaičiuota pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas, yra ne mažesnė kaip 20 610 618 Lt (5 923 000 EUR).

2. Perkančioji organizacija, atlikdama prekių, paslaugų ar darbų pirkimą ar sudarydama preliminariąją sutartį atviro, riboto konkurso, skelbiamų derybų arba konkurencinio dialogo būdu, taip pat vykdydama projekto konkursą arba taikydama dinaminę pirkimo sistemą, privalo atskirai paskelbti apie pirkimą, o sudarydama pirkimo sutartį dinaminės pirkimų sistemos pagrindu – paskelbti supaprastintą skelbimą apie pirkimą dinaminėje pirkimų sistemoje.

3. Perkančioji organizacija privalo paskelbti apie sudarytą pirkimo sutartį, įskaitant preliminariąją sutartį, taip pat apie projekto konkurso rezultatus ne vėliau kaip per 48 dienas po pirkimo sutarties sudarymo arba projekto konkurso rezultatų patvirtinimo. Perkančioji organizacija tokio skelbimo neprivalo skelbti tais atvejais, kai ji sudaro pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu. Perkančioji organizacija apie sudarytą sutartį taikant dinaminę pirkimo sistemą privalo paskelbti ne vėliau kaip per 48 dienas po kiekvienos sutarties sudarymo arba ji gali sugrupuoti šiuos skelbimus per ketvirtį ir juos paskelbti ne vėliau kaip per 48 dienas ketvirčiui pasibaigus.

4. Perkančioji organizacija, sudariusi pirkimo sutartį dėl šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų paslaugų, siunčia Viešųjų pirkimų tarnybai skelbimą apie sudarytą pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, jame nurodydama, ar ji sutinka, kad šis skelbimas būtų paskelbtas.

5. Skelbime apie pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą gali būti neskelbiama informacija, kurios atskleidimas trukdytų įgyvendinti įstatymą arba kitaip prieštarautų visuomenės interesams, pažeistų teisėtus tiekėjų komercinius interesus arba trukdytų laisvam tarpusavio konkuravimui.

6. Informaciją, kuri turi būti nurodyta skelbimuose, ir skelbimų standartines formas bei skelbimų reikalavimus nustato 2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, nustatantis standartines formas, naudojamas skelbiant su viešųjų pirkimų procedūromis susijusius skelbimus, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB.

 

23 straipsnis. Skelbimų rengimas ir skelbimas

1. Skelbimai (išankstiniai skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie pirkimus, skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą, skelbimai apie projekto konkurso rezultatus) spausdinami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimas apie iš anksto numatomus pirkimus gali būti skelbiamas perkančiosios organizacijos tinklalapyje specialiai tam skirtoje dalyje (toliau – “pirkėjo profilis”). Šis skelbimas dalyje “pirkėjo profilis” gali būti skelbiamas tik išsiuntus Europos Bendrijų Komisijai pranešimą apie ketinimą jį skelbti tokia forma. Dalyje “pirkėjo profilis” paskelbtame skelbime turi būti nurodyta pranešimo išsiuntimo Europos Komisijai data.

2. Perkančioji organizacija skelbimą apie pirkimą gali papildomai išspausdinti ir kitame leidinyje, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir skelbti kitame tinklalapyje.

3. Visus skelbimus, skirtus spausdinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose leidiniuose ir skelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, perkančioji organizacija pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų tarnyba šio įstatymo reikalavimus atitinkančius skelbimus privalo per 3 darbo dienas išsiųsti spausdinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose leidiniuose, paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir perkančiajai organizacijai raštu pranešti skelbimo išsiuntimo būdą bei išsiuntimo datą. Nuo šios datos skaičiuojami visi (išskyrus šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamus pirkimus) šio įstatymo nustatyti skelbimo išsiuntimo terminai. Ši data taip pat yra pirkimo išankstinio paskelbimo ar pirkimo paskelbimo data. Perkančioji organizacija privalo turėti šiame straipsnyje nurodytų skelbimų išsiuntimą patvirtinančius dokumentus.

4. Skelbimai teikiami Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

5. Kituose leidiniuose ar internete skelbimai negali būti išspausdinti anksčiau, negu skelbimas bus išsiųstas Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biurui. Juose turi būti nurodyta skelbimo išsiuntimo Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biurui data. To paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus.

6. Skelbimas, teikiamas ne elektroninėmis priemonėmis, neturi apimti daugiau kaip 650 žodžių.

7. Perkančioji organizacija skelbimus siunčia Europos Bendrijų Komisijos nustatyto formato elektroninėmis priemonėmis ar kitomis priemonėmis. Skubos atveju skelbimai privalo būti siunčiami faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

8. Skelbimas spausdinamas perkančiosios organizacijos pasirinkta kuria nors oficialia Europos Sąjungos kalba ir tik šis tekstas laikomas autentišku. Europos Bendrijų oficialiųjų leidinių biuras taip pat parengia ir spausdina kiekvieno skelbimo svarbių elementų santrauką kitomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis. Skelbimų, kuriuos skelbia Europos Bendrijų Komisija, išlaidas padengia Bendrija. Skelbimų, kuriuos skelbia VĮ Seimo leidykla „Valstybės žinios“, išlaidas padengia perkančioji organizacija.

9. Perkančioji organizacija šio straipsnio nustatyta tvarka gali skelbti ir tokius pirkimus, kurių vertė skelbimo metu mažesnė, negu nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba.

 

24 straipsnis. Pirkimo dokumentai

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras.

2. Pirkimo dokumentuose turi būti:

1) pasiūlymų rengimo reikalavimai;

2) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai, tarp jų ir reikalavimai atskiriems bendrą paraišką ar pasiūlymą pateikiantiems tiekėjams;

3) tiekėjų kvalifikacijos vertinimo tvarka ir mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų kandidatų skaičius, kai perkančioji organizacija šio įstatymo nustatytais atvejais turi teisę apriboti pirkimo dalyvių skaičių;

4) tiekėjų kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų sąrašas;

5) reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją apie tai, kad jis nedavė ir neketina duoti perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojams (darbuotojams) ar kitų tiekėjų atstovams pinigų, dovanų, nesuteikė jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus;

6) prekių, paslaugų ar darbų pavadinimas, kiekis (apimtis), su prekėmis teiktinų paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai;

7) techninė specifikacija;

8) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos;

9) perkančiosios organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos, taip pat sutarties projektas, jeigu jis yra parengtas;

10) informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, šių pasiūlymų reikalavimai;

11) informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, šios dalies (dalių) apibūdinimas;

12) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma pirkimo kaina. Į kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai;

13) pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, jei reikalaujama, ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;

14) pasiūlymų pateikimo terminas, vieta ir būdas;

15) būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus;

16) data, iki kada turi galioti pasiūlymas, arba laikotarpis, kurį turi galioti pasiūlymas;

17) vokų su pasiūlymais atplėšimo vieta, data, valanda ir minutė;

18) vokų su pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;

19) informacija, kad pasiūlymai bus vertinami litais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio valiuta, jos bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą ir paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną;

20) perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų arba Komisijos narių (vieno ar kelių), kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai;

21) kiti Viešųjų pirkimų tarnybos pagal šį įstatymą ir kitus viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus nustatyti reikalavimai;

22) nuorodos į išankstinį numatomo pirkimo paskelbimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kituose leidiniuose bei internete, jeigu apie pirkimą buvo skelbta iš anksto.

3. Pirkimo dokumentuose gali būti reikalaujama, kad kandidatas ar dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus ir kokiai pirkimo daliai jis ketina pasitelkti. Toks nurodymas nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo.

4. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti specialias sutarties vykdymo sąlygas, siejamas su socialinės ir aplinkos apsaugos reikalavimais, jei jos atitinka Europos Bendrijos teisės aktus.

5. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti įstaigą ar įstaigas, iš kurių kandidatas ar dalyvis gali gauti atitinkamą informaciją apie šalyje ar pirkimo atlikimo vietoje galiojančius reikalavimus, susijusius su mokesčiais, aplinkos apsauga, darbų sauga ir darbo sąlygomis, kurie bus taikomi atliekamiems darbams ar paslaugoms, teikiamoms sutarties vykdymo metu. Šiuo atveju perkančioji organizacija prašo kandidatų ar dalyvių, kad jie rengdami pasiūlymą nurodytų, jog atsižvelgė į darbų saugos ir darbo sąlygų reikalavimus, galiojančius ten, kur bus atliekami darbai ar teikiamos paslaugos. Ši nuostata netrukdo perkančiajai organizacijai taikyti šio įstatymo 40 straipsnio reikalavimų dėl pasiūlymų, susijusių su neįprastai maža kaina, nagrinėjimo.

 6. Pirkimo dokumentų sudėtinė dalis yra išankstinis skelbimas apie numatomus pirkimus ir skelbimas apie pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti, įskaitant atvejį, kai techninės specifikacijos remiasi tiekėjams prieinamais dokumentais ir pateikta nuoroda į tokius dokumentus.

7. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.

8. Pirkimo dokumentai rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami ir kitomis kalbomis.

 

25 straipsnis. Techninė specifikacija

1. Perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Kai kurių techninių specifikacijų sąvokos apibrėžtos šio įstatymo 3 priedėlyje. Visais įmanomais atvejais šios techninės specifikacijos turėtų būti apibrėžtos taip, kad jose būtų atsižvelgta į neįgaliųjų kriterijus arba į visiems naudotojams tinkamą projektą.

2. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų.

3. Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Bendrijos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu:

1) nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas. Techninėje specifikacijoje turi būti taikoma tokia pirmumo tvarka: pirmiausia nurodomas Europos standartą perimantis Lietuvos standartas, Europos techninis liudijimas, bendrosios techninės specifikacijos, tarptautinis standartas, kitos Europos standartizacijos įstaigų nustatytos techninių normatyvų sistemos arba, jeigu tokių nėra, – nacionaliniai standartai, nacionaliniai techniniai liudijimai arba nacionalinės techninės specifikacijos, susijusios su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu. Kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“;

2) apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Funkciniai reikalavimai gali apimti ir aplinkos apsaugos reikalavimus. Tokie reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų;

3) apibūdinant norimą rezultatą arba pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, minėtus šios dalies 2 punkte, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – 1 punkte nurodytas technines specifikacijas;

4) nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių technines specifikacijas pagal 1 punkto reikalavimus, kitų – apibūdinant 2 punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus.

4. Kai perkančioji organizacija nurodo technines specifikacijas, vadovaudamasi šio straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimais, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės ar paslaugos, ar darbai neatitinka nurodytų techninių specifikacijų, kuriomis ji rėmėsi, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus.

5. Kai perkančioji organizacija techninėje specifikacijoje nurodo objekto norimo rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus, ji neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka Lietuvos standartą, perimantį Europos standartą, Europos techninį liudijimą, bendrą techninę specifikaciją, tarptautinį standartą arba Europos standartizacijos įstaigos nustatytą techninių normatyvų sistemą, jei juose yra nurodyti perkančiosios organizacijos keliami norimo rezultato ir funkciniai reikalavimai ir jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo siūlomos technines specifikacijas atitinkančios prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus norimo rezultato ir funkcinius reikalavimus.

6. Kai perkančioji organizacija nustato aplinkos apsaugos charakteristikas, nurodydama šio straipsnio 3 dalies 2 punkte minėtus rezultato apibūdinimo ar funkcinius reikalavimus, ji gali:

1) naudoti išsamias specifikacijas arba prireikus jų dalis, apibrėžtas Europos ar nacionaliniuose (daugianacionaliniuose) ekologiniuose ženkluose arba bet kokiame kitame ekologiniame ženkle, jeigu: tos specifikacijos yra tinkamos prekių ar paslaugų, kurios yra pirkimo objektas, ypatybėms apibrėžti; reikalavimai ekologiniam ženklui yra parengti remiantis moksline informacija; ekologiniai ženklai yra patvirtinti dalyvaujant valstybės institucijoms, vartotojams, gamintojams, platintojams, aplinkos apsaugos organizacijoms ir kitiems suinteresuotiems asmenims;

2) nurodyti, kad prekės ir paslaugos, pažymėtos ekologiniais ženklais, laikomos atitinkančiomis technines specifikacijas, nustatytas pirkimo dokumentuose. Tokiu atveju ji privalo priimti bet kurias kitas tinkamas įrodymo priemones, pavyzdžiui, gamintojo techninius dokumentus arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolą.

7. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos tinkamos priemonės gali būti gamintojo techniniai dokumentai arba paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos atlikto bandymo protokolas. Paskelbtąja (notifikuota) įstaiga laikoma Europos standartus atitinkanti bandymų ir kalibravimo laboratorija, sertifikavimo ir inspektavimo institucija. Perkančioji organizacija turi priimti kitose Europos Sąjungos šalyse įsteigtų paskelbtųjų (notifikuotų) įstaigų sertifikatus.

8. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“.

 

26 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai

1. Skelbime apie pirkimą perkančioji organizacija privalo nurodyti, leidžiama ar neleidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus. Perkančioji organizacija gali leisti pateikti alternatyvius pasiūlymus tik tuo atveju, kai pasiūlymams vertinti taikomas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus. Perkančioji organizacija nagrinėja tik tuos dalyvio pateiktus alternatyvius pasiūlymus, kurie atitinka minimalius perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo minimalius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai, ir konkrečius jų pateikimo reikalavimus.

3. Jeigu pirkdama prekes ar paslaugas perkančioji organizacija nusprendė priimti alternatyvius pasiūlymus, ji negali atmesti alternatyvaus pasiūlymo remdamasi vien tik tuo, kad, jeigu pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu, prekių pirkimas taptų paslaugų pirkimu arba atvirkščiai.

 

27 straipsnis. Pirkimo dokumentų teikimas

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjui gali pateikti:

1) tiekėjo prašymu;

2) kartu su kvietimu pateikti pasiūlymus;

3) paskelbdama internete ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.

2. Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentus pateikti nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 6 dienas nuo tiekėjų prašymo pateikti pirkimo dokumentus gavimo dienos, jei prašymas yra pateiktas likus pakankamai laiko (ne mažiau kaip 6 dienos) iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji organizacija (kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o įgaliotoji organizacija, – ši organizacija) papildomus pirkimo dokumentus (patikslinimus, paaiškinimus) turi pateikti ne vėliau kaip likus 6 dienoms, o riboto konkurso ar greitesnių procedūrų taikymo atveju – likus 4 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jei prašymas yra pateiktas laiku.

3. Perkančioji organizacija, atsakydama į tiekėjo prašymą, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems ji pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą teikti paaiškinimą.

4. Nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, o paskelbta informacija tikslinama patikslinant skelbimą.

5. Jeigu perkančioji organizacija rengia susitikimą su tiekėjais, ji surašo šio susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Protokolas išsiunčiamas visiems pirkimo procedūrose dalyvaujantiems tiekėjams.

6. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyti pirkimo dokumentų pateikimo terminai netaikomi, kai perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjams teikia nemokamai, laisvai ir tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis tuojau pat po skelbimo ar kvietimo išsiuntimo dienos.

7. Perkančioji organizacija neturi teisės pirkimo dokumentų pateikti anksčiau, negu paskelbiama apie pirkimą, kaip nurodyta šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje. Pateikdama pirkimo dokumentus perkančioji organizacija vadovaujasi tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principais.

8. Už pirkimo dokumentus perkančioji organizacija iš visų tiekėjų gali imti vienodo dydžio užmokestį. Jį sudaro dokumentų kopijavimo ir pateikimo tiekėjams faktinės išlaidos. Už pirkimo dokumentų vertimą į užsienio kalbą gali būti imamas papildomas užmokestis. Jį sudaro vertimo į užsienio kalbą išlaidos.

 

28 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų pateikimas

1. Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentuose nustatyti paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus, nurodydama datą, valandą ir minutę. Jeigu pasiūlymas gaunamas pavėluotai, neatplėštas vokas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam tiekėjui. Vokas su pasiūlymu grąžinamas ir tuo atveju, jeigu pasiūlymas pateiktas neužklijuotame ir neantspauduotame voke, kaip nurodyta šio straipsnio 5 dalyje.

2. Šio įstatymo nustatyti mažiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai skaičiuojami (išskyrus šio įstatymo IV skyriuje reglamentuojamus pirkimus) nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo išspausdinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos Europos Sąjungos oficialiajam leidiniui, „Valstybės žinių“ priedui „Informaciniai pranešimai“ ar nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo kandidatams dienos.

3. Perkančioji organizacija privalo nustatyti pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip šio įstatymo 44, 46, 52, 59 ar 75 straipsniuose nurodyti mažiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti paraiškas ir pasiūlymus. Nustatydama šį terminą perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti.

4. Jeigu dėl kokių nors priežasčių pirkimo dokumentai ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytais terminais arba jei pateikus pirkimo dokumentus paaiškėja, kad pasiūlymus galima parengti tik apsilankius darbų atlikimo vietoje ir ten susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais dalykais, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminus privalo pratęsti tiek, kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, ir apie tai paskelbti patikslindama skelbimą.

5. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad paraiška ir pasiūlymas turi būti pateikiami raštu ir pasirašyti tiekėjo ar jo įgalioto asmens. Pasiūlymas taip pat turi būti pateikiamas užklijuotame ir antspauduotame voke. Jeigu perkančioji organizacija numato pasiūlymus vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, tai pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad tiekėjai pasiūlymo kainą pateiktų viename užklijuotame ir antspauduotame voke, o likusias pasiūlymo dalis (techninius pasiūlymo duomenis ir kitą informaciją bei dokumentus) – kitame užklijuotame ir antspauduotame voke. Šie abu vokai turi būti įdėti į bendrą voką, jis taip pat užklijuojamas ir antspauduojamas. Pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti sunumeruoti, susiūti ir paskutinio lapo antrojoje pusėje patvirtinti tiekėjo parašu ir antspaudu. Neįsiuvamas ir nenumeruojamas tik pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas – jis įdedamas į bendrą voką. Reikalavimas pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose ir pasiūlymą susiūti netaikomas, jeigu perkančioji organizacija priima elektroninėmis priemonėmis pateiktus pasiūlymus.

6. Šio straipsnio 5 dalies reikalavimas pateikti pasiūlymą dviejuose vokuose netaikomas pirkimą atliekant derybų ir konkurencinio dialogo būdu. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kad pasiūlymai būtų pateikti užklijuotame ir antspauduotame voke.

7. Paraiškos ir pasiūlymai gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis laikantis šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

8. Tiekėjo prašymu perkančioji organizacija privalo nedelsdama pateikti rašytinį patvirtinimą, kad tiekėjo paraiška ar pasiūlymas yra gautas, nurodydama gavimo dieną, valandą ir minutę.

9. Tiekėjas gali pateikti tik vieną pasiūlymą, o jeigu pirkimas suskirstytas į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, tiekėjas gali pateikti perkančiajai organizacijai po vieną pasiūlymą kiekvienai pirkimo daliai, išskyrus atvejus, kai pirkimo dokumentuose leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus.

 

29 straipsnis. Pasiūlymų galiojimo terminai, jų keitimas ir atšaukimas

1. Pasiūlymas galioja jame tiekėjo nurodytą laiką. Šis laikas turi būti ne trumpesnis, negu yra nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose.

2. Kol nesibaigė pasiūlymų galiojimo laikas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai pratęstų jų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko. Tiekėjas gali atmesti tokį prašymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

3. Tiekėjas, kuris sutinka pratęsti savo pasiūlymo galiojimo laiką ir apie tai raštu praneša perkančiajai organizacijai, pratęsia pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Jeigu tiekėjas neatsako į perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą, jo nepratęsia arba nepateikia naujo pasiūlymo užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą.

4. Kol nesuėjo pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjas gali pakeisti arba atšaukti savo pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Toks pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas galiojančiu, jeigu perkančioji organizacija jį gavo prieš pasiūlymų pateikimo terminą.

 

30 straipsnis. Pasiūlymo galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimas

1. Perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais.

2. Perkančioji organizacija negali atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasi tuo, kad šiuos užtikrinimus suteikė ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu toks pasiūlymo galiojimo užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas bei jį pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

3. Prieš pateikdamas pirkimo pasiūlymą tiekėjas gali prašyti perkančiosios organizacijos patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo duoti tiekėjui atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis patvirtinimas iš perkančiosios organizacijos neatima teisės atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, gavus informaciją, kad pasiūlymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar neįvykdė įsipareigojimų perkančiajai organizacijai arba kitiems ūkio subjektams, ar netinkamai juos vykdė.

 

31 straipsnis. Vokų su pasiūlymais atplėšimas

1. Vokai su pasiūlymais atplėšiami Komisijos posėdyje. Posėdis vyksta pirkimo dokumentuose nurodytoje vietoje, prasideda nurodytą dieną, valandą ir minutę. Pradinis susipažinimas su elektroninėmis priemonėmis gautais pasiūlymais pagal šį įstatymą prilyginamas vokų atplėšimui. Posėdžio diena ir valanda turi sutapti su pasiūlymų pateikimo termino pabaiga. Pakeitus terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir vokų su pasiūlymais atplėšimo laikas. Nustatytu laiku turi būti atplėšti visi vokai su pasiūlymais, gauti nepasibaigus jų pateikimo terminui. Vokų atplėšimo procedūroje, išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas derybų ar konkurencinio dialogo būdu, turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų atstovai.

2. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, vokai su pasiūlymais (išskyrus derybų ir konkurencinio dialogo atvejus) turi būti atplėšiami dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmame posėdyje atplėšiami tik tie vokai, kuriuose yra pateikti techniniai pasiūlymo duomenys ir kita informacija bei dokumentai, antrame posėdyje – vokai, kuriuose nurodytos kainos. Antras posėdis gali įvykti tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų techniniai duomenys ir tiekėjų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus įvertina pasiūlymų techninius duomenis, o šio įstatymo nustatytais atvejais – ir tiekėjų kvalifikaciją. Apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams, kartu nurodydama antro vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio laiką ir vietą. Jeigu perkančioji organizacija, patikrinusi ir įvertinusi pirmame voke tiekėjo pateiktus duomenis, atmeta jo pasiūlymą, neatplėštas vokas su pasiūlyta kaina saugomas kartu su kitais tiekėjo pateiktais dokumentais šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Vokus atplėšia vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir dalyvaujančių Komisijos posėdyje tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Vokai atplėšiami ir tuo atveju, jei į šį posėdį tiekėjas ar jo atstovas neatvyksta.

4. Atplėšus voką, pasiūlymo paskutinio lapo antrojoje pusėje pasirašo posėdyje dalyvaujantys Komisijos nariai. Ši nuostata netaikoma, kai pasiūlymas perduodamas elektroninėmis priemonėmis.

5. Komisija vokų atplėšimo procedūros ir pradinio susipažinimo su elektroninėmis priemonėmis gautu pasiūlymu rezultatus įformina protokolu. Jo privalomuosius rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

6. Vokų su pasiūlymais, kuriuose yra techniniai pasiūlymo duomenys, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos ir pranešama, ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (jei jo reikalaujama). Jeigu pageidauja nors vienas vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus.

7. Vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pasiūlyme nurodyta kaina. Tuo atveju, kai sutarties kaina, išreikšta skaičiais, neatitinka kainos, nurodytos žodžiais, teisinga laikoma kaina, nurodyta žodžiais.

8. Tais atvejais, kai pasiūlymas vertinamas pagal mažiausios kainos kriterijų, vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas, pasiūlyme nurodyta kaina ir pranešama, ar yra pateiktas pasiūlymo galiojimo užtikrinimas (jei jo reikalaujama).

9. Jeigu pirkimas susideda iš atskirų dalių, vokų su pasiūlymais, kuriuose nurodomos kainos, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems tiekėjams arba jų atstovams skelbiama pasiūlyta kiekvienos pirkimo dalies kaina. Šios kainos turi būti nurodomos ir vokų su kainomis atplėšimo posėdžio protokole.

10. Vokų su pasiūlymais atplėšimo metu Komisija gali leisti posėdyje dalyvaujantiems suinteresuotiems tiekėjams ar jų įgaliotiems atstovams viešai ištaisyti Komisijos pastebėtus jų pasiūlymo susiuvimo ar įforminimo trūkumus, kuriuos įmanoma ištaisyti posėdžio metu.

11. Apie vokų su pasiūlymais atplėšimo procedūrų metu paskelbtą informaciją raštu pranešama ir vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams, jeigu jie to pageidauja. Kiekvienas vokų atplėšimo procedūroje dalyvaujantis tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai susipažinti su viešai perskaityta informacija, tačiau supažindindama su šia informacija perkančioji organizacija negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos.

12. Tolesnes pateiktų pasiūlymų nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija atlieka pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant.

 

32 straipsnis. Tiekėjų kvalifikacijos patikrinimas

1. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Minimalūs kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 35–37 straipsnių nuostatomis.

2. Perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą.

3. Prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais.

4. Jeigu kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus.

5. Jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos duomenis papildyti arba paaiškinti per protingą terminą.

6. Perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją.

7. Kandidatų ir dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų raštu praneša apie šio patikrinimo rezultatus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie kandidatai ar dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

 

33 straipsnis. Sąlygos, draudžiančios ir ribojančios tiekėjų dalyvavimą pirkime

1. Perkančioji organizacija atmeta paraiškas ir pasiūlymus, jei tiekėjas turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 45 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas šias nusikalstamas veikas:

1) dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje;

2) korupciją;

3) sukčiavimą;

4) pinigų plovimą.

2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar pasiūlymas atmetami, jeigu tiekėjas:

1) yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos sutartį, sustabdęs ar apribojęs savo veiklą, arba jo padėtis pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati ar panaši;

2) jam iškelta bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka, siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su kreditoriais arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis registruotas, įstatymus;

3) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už pažeidimus profesinėje veikloje;

4) yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis;

5) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;

6) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji organizacija, reikalavimus;

7) apie nustatytų reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, kurią perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis.

3. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose reikalaudama, kad tiekėjas įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą priima:

1) šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais – išrašą iš teismo sprendimo arba, jeigu tokių nėra, jiems tolygų šalies, kurioje registruotas kandidatas ar dalyvis, ar šalies, iš kurios jis atvyko, kompetentingos teismo ar viešojo administravimo institucijos išduotą dokumentą, liudijantį, kad nėra nurodytų pažeidimų;

2) šio straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos ar šalies, kurioje kandidatas ar dalyvis registruotas, kompetentingos valstybės institucijos išduotą pažymą.

4. Jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo tinkamumo, ji turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas, kad gautų visą reikiamą informaciją. Jei reikalinga informacija yra susijusi su tiekėju iš kitos valstybės narės nei perkančioji organizacija, ji gali kreiptis į atitinkamas tos valstybės narės kompetentingas institucijas.

5. Jeigu tiekėjas negali pateikti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, nes atitinkamoje šalyje tokie dokumentai neišduodami arba toje šalyje išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1, 2 ar 3 punktuose keliamų klausimų, jie gali būti pakeisti priesaikos deklaracija, arba šalyse, kuriose ji netaikoma, oficialia tiekėjo deklaracija, kurią jis yra pateikęs kompetentingai teisinei arba administracinei institucijai, notarui arba kompetentingai profesinei ar prekybos organizacijai jo kilmės šalyje arba šalyje, iš kurios jis atvyko.

6. Viešųjų pirkimų tarnyba privalo sudaryti Lietuvos Respublikos institucijų, kompetentingų išduoti šio straipsnio 3 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir pateikti Europos Bendrijų Komisijai. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat atsakinga už šio sąrašo naujų duomenų pateikimą Europos Bendrijų Komisijai.

 

34 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių teisė verstis veikla

1. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad kandidatas ar dalyvis turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Teisę verstis tokia veikla kandidatas ar dalyvis gali įrodyti pateikdamas profesinių ar veiklos registrų tvarkytojų, valstybės įgaliotų institucijų pažymas, kaip yra nustatyta toje valstybėje narėje, kurioje jis registruotas, ar priesaikos deklaraciją, liudijančią kandidato ar dalyvio teisę verstis atitinkama veikla.

2. Paslaugų pirkimo atveju, jei kandidatai arba dalyviai, norėdami teikti atitinkamas paslaugas savo kilmės šalyje, turi turėti tam tikrą leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariais, perkančioji organizacija gali pareikalauti iš jų tokių leidimų arba narystės įrodymų.

 

35 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių ekonominė ir finansinė būklė

1. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių ekonominės ir finansinės būklės reikalavimus ir prašyti pateikti šiuos (vieną ar kelis) ekonominę ir finansinę kandidato ar dalyvio būklę apibūdinančius dokumentus:

1) atitinkamas banko pažymas arba, jei reikia, atitinkamus įrodymus, kad kandidatas ar dalyvis yra apsidraudęs nuo profesinės rizikos;

2) paskutinių finansinių metų įmonės balansą ar jo išrašą, jei šalyje, kurioje registruotas ūkio subjektas, įstatymai reikalauja skelbti balansą;

3) daugiausia paskutinių 3 finansinių metų, o jeigu įmonė įregistruota ar veiklą atitinkamoje srityje pradėjo vėliau, – nuo įmonės įregistravimo ar veiklos su pirkimu susijusioje srityje pradžios kandidato ar dalyvio įmonės pažymą apie visos veiklos pajamas ar, jei reikia, pažymą apie pajamas, gautas iš konkrečios veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, jei ši informacija turima.

2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kokius šio straipsnio 1 dalyje nurodytus ar kitus dokumentus turi pateikti kandidatai ar dalyviai, kad įrodytų, jog jų ekonominė ir finansinė būklė atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

3. Jeigu kandidatas ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytų dokumentų, jis turi teisę pateikti kitokius perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų, kad jo ekonominė ar finansinė būklė atitinka keliamus reikalavimus.

 

36 straipsnis. Kandidatų ir dalyvių techninis ir profesinis pajėgumas

1. Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai:

1) per paskutinius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai; pažymose turi būti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir vieta, be to, ar jie buvo atlikti pagal galiojančių normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti; prireikus perkančioji organizacija tokias pažymas gali gauti tiesiai iš užsakovų;

2) pagrindinių per paskutinius 3 metus patiektų prekių ar suteiktų paslaugų sąrašus, nurodant prekių ar paslaugų bendras sumas, datas ir prekių ar paslaugų gavėjus, neatsižvelgiant į tai, ar jie yra perkančiosios organizacijos ar ne. Įrodymui apie prekių patiekimą ar paslaugų suteikimą kandidatai ar dalyviai pateikia: jei gavėjas buvo perkančioji organizacija, – jos patvirtintą pažymą, jei gavėjas – ne perkančioji organizacija, – jo pažymą, o jos nesant – kandidato ar dalyvio deklaraciją;

3) susijusių su pirkimu technikos specialistų ir techninių organizacijų, nepaisant jų pavaldumo kandidatui ar dalyviui, ypač atsakingų už kokybės kontrolę, o darbų pirkimo atveju – tų technikos specialistų ir techninių organizacijų, kuriuos rangovas kvies atlikti darbus, apibūdinimą;

4) prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo įrangos ir priemonių, naudojamų kokybei užtikrinti, ir galimybių atlikti studijas ir tyrimus aprašymą;

5) jeigu reikalingos prekės ar paslaugos yra sudėtingos arba jeigu jos išimtiniais atvejais skirtos ypatingiems tikslams, – patikrinti kandidato ar dalyvio prekių gamybos pajėgumų ar paslaugų teikimo technines galimybes ir, jei reikia, galimybes atlikti mokslo darbus ir mokslinius tyrimus bei jo turimas priemones kokybei įvertinti, kuriomis jis naudosis. Tikrina perkančioji organizacija arba jos vardu šalies, kurioje registruotas kandidatas ar dalyvis, kompetentinga oficiali institucija;

6) paslaugų teikėjo ar rangovo personalo ir (ar) jų vadovaujančio personalo, ypač asmenų, atsakingų už paslaugų teikimą ar darbų atlikimą, išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimą;

7) perkant darbus ar paslaugas, kai yra reikalinga, aplinkosaugos vadybos priemonių, kurias ūkio subjektas galės taikyti vykdydamas sutartį, apibūdinimą;

8) pažymą apie paslaugų teikėjo ar rangovo darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus;

9) pažymą apie paslaugų teikėjo arba rangovo sutarčiai vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones;

10) pažymą apie paslaugų apimtis, kurioms atlikti paslaugų teikėjas ketina pasitelkti subteikėjus;

11) prekių pavyzdžius, aprašymus, nuotraukas, kurių autentiškumą perkančiosios organizacijos pageidavimu kandidatas ar dalyvis turi patvirtinti;

12) oficialių kokybės kontrolės institucijų ar pripažintą kompetenciją turinčių agentūrų išduotas pažymas, kurios liudija, kad prekių kokybė tiksliai atitinka nurodytas specifikacijas ir standartus. Perkančioji organizacija turi pripažinti valstybėse narėse akredituotų kompetentingų įstaigų išduotas prekių, paslaugų ar darbų kokybę patvirtinančias pažymas.

2. Perkant prekes, kurias numatoma atvežti į vietą ir įrengti, tiekėjo sugebėjimai suteikti tokias paslaugas arba atlikti įrengimo bei kitus darbus gali būti įvertinti atsižvelgiant pirmiausia į jo kvalifikaciją, našumą, patirtį ir patikimumą.

 

37 straipsnis. Kokybės vadybos ir aplinkos apsaugos vadybos standartai

1. Perkančioji organizacija gali reikalauti, kad kandidatas ar dalyvis pateiktų nepriklausomos įstaigos išduotą sertifikatą, patvirtinantį, kad jis laikosi tam tikrų kokybės vadybos sistemos standartų. Tam ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti kokybės vadybos sistemą, pagrįstą atitinkamų Europos standartų serijomis, kurias yra sertifikavusi Europos Bendrijos teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkanti sertifikavimo įstaiga. Perkančioji organizacija turi pripažinti lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsisteigusių įstaigų. Ji taip pat priima kitus kandidatų ar dalyvių lygiaverčių kokybės vadybos užtikrinimo priemonių įrodymus.

2. Jei perkančioji organizacija, pirkdama paslaugas ar darbus šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu atveju, pareikalautų pateikti nepriklausomų įstaigų išduotus sertifikatus, patvirtinančius, kad tiekėjas laikosi tam tikrų aplinkos apsaugos vadybos standartų, ji pirkimo dokumentuose turi nurodyti Europos Bendrijos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) arba aplinkos apsaugos vadybos standartą, pagrįstą atitinkamais Europos arba tarptautiniais standartais, kuriuos yra patvirtinusios įstaigos, atitinkančios Europos Bendrijos teisės aktus arba atitinkamus Europos ar tarptautinius sertifikavimo standartus. Perkančiosios organizacijos pripažįsta lygiaverčius sertifikatus, išduotus kitose valstybėse narėse įsteigtų įstaigų. Jos taip pat priima kitus tiekėjų įrodymus apie lygiavertes aplinkos apsaugos vadybos priemones.

 

38 straipsnis. Oficialūs patvirtintų tiekėjų sąrašai

1. Siekiant operatyviau įvertinti, ar tiekėjų kvalifikacija atitinka nustatytus reikalavimus, gali būti sudaryti oficialūs patvirtintų prekių tiekėjų, paslaugų teikėjų ar rangovų, atitinkančių kvalifikacijos reikalavimus, sąrašai. Oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirta kompetentinga institucija (institucijos). Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina tiekėjų įrašymo į oficialius sąrašus taisykles.

2. Tiekėjų įregistravimo į oficialius patvirtintų tiekėjų sąrašus reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1–4 ir 7 punktų, 34, 35, 36 straipsnių, 37 straipsnio 1 dalies ir, jei reikia, 2 dalies nuostatomis. Kai prašymą įregistruoti į sąrašus pateikia ūkio subjektai, priklausantys jungtinei ūkio subjektų grupei, jie gali remtis kitų grupės ūkio subjektų pajėgumais. Šiuo atveju tokie ūkio subjektai privalo įrodyti oficialius sąrašus sudarančiai institucijai, kad reikalingais pajėgumais jie galės naudotis visą pažymos apie jų registraciją sąraše galiojimo laiką ir visą šį laikotarpį šie ūkio subjektai atitiks įregistravimo į sąrašus reikalavimus.

3. Kompetentinga institucija registruoja tiekėjus oficialiuose sąrašuose jų prašymu, jei jie atitinka šio straipsnio 2 dalyje jiems keliamus reikalavimus. Lietuvos ir kitų valstybių narių tiekėjai registruojami vienodomis sąlygomis. Apie priimtą sprendimą institucija nedelsdama informuoja tiekėjus.

4. Kiekvieno pirkimo atveju tiekėjas perkančiajai organizacijai gali pateikti kompetentingos institucijos išduotą pažymą, kad jis yra registruotas oficialiuose patvirtintų tiekėjų sąrašuose. Pažymoje nurodomos sąlygos, kurių pagrindu tiekėjas įregistruotas sąraše, ir kokia klasifikacija šiame sąraše jam suteikta.

5. Perkančioji organizacija iš oficialiame sąraše įregistruoto tiekėjo gali papildomai pareikalauti pateikti pažymas apie socialinio draudimo ar mokesčių įmokas.

6. Perkančioji organizacija neprivalo reikalauti, kad tiekėjai, norintys dalyvauti pirkimo procedūrose, būtų registruoti oficialiuose sąrašuose. Perkančioji organizacija pripažįsta kitų valstybių narių kompetentingų institucijų išduotas lygiavertes pažymas ir be pagrindo negali jomis abejoti. Tiekėjas taip pat gali pateikti kitus dokumentus, įrodančius, kad jo kvalifikacija atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus.

7. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos praneša savo adresus Europos Bendrijų Komisijai ir valstybėms narėms.

 

39 straipsnis. Pasiūlymų vertinimas ir palyginimas

1. Perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Atliekant pirkimą konkurencinio dialogo, derybų būdu galima derėtis dėl kainos ir kitų pirkimo sąlygų, tačiau negalima keisti konkurencinio dialogo ar derybų galutinio rezultato, užfiksuoto konkurencinio dialogo ar derybų protokoluose.

2. Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu:

1) paraišką arba pasiūlymą pateikęs tiekėjas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;

2) pasiūlymas neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;

3) visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių, buvo pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos;

4) pasiūlyme nurodyta bendra kaina neatitinka pateiktų jos sudėtinių dalių sumos.

3. Jeigu perkančioji organizacija turi atmesti visus pasiūlymus, ji privalo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.

4. Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais:

1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo išlaidų, efektyvumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko, arba

2) mažiausios kainos.

5. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjančia tvarka.

6. Jeigu perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, ji privalo iš pradžių patikrinti ir įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir po to, dalyviams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus, atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą.

7. Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi:

1) pagal pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas arba pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas). Preliminari pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka. Tais atvejais, kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra pasiūlyta mažiausia kaina ir keli pasiūlymai pateikiami vienodomis kainomis, sudarant preliminarią pasiūlymų eilę pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, anksčiausiai įregistravęs voką su pasiūlymais;

2) nedelsdama pranešti kiekvienam pasiūlymą pateikusiam dalyviui apie preliminarią pasiūlymų eilę, o dalyviui, kurio pasiūlymas neįrašytas į šią eilę, – ir jo pasiūlymo atmetimo priežastis, įskaitant pasiūlymo atmetimą dėl nelygiavertiškumo ar neatitikimo perkančiosios organizacijos nustatytų norimo rezultato apibūdinimo ir funkcinių reikalavimų, kaip nurodyta šio įstatymo 25 straipsnyje;

3) patvirtinti pasiūlymų eilę ir priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo tik tada, kai bus šio įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėtos pasiūlymus pateikusių dalyvių pretenzijos ir skundai (jeigu tokių buvo gauta), bet ne anksčiau kaip po 10 dienų nuo pranešimo apie preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo dalyviams dienos. Ši nuostata netaikoma, jei pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas.

 

40 straipsnis. Neįprastai maža pasiūlyta kaina

1. Jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti dalyvio pagrįsti siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti.

2. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į:

1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą;

2) pasirinktus techninius sprendimus ir (arba) išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus;

3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą;

4) norminių dokumentų dėl darbų saugos ir darbo sąlygų, galiojančių prekių tiekimo, paslaugų pateikimo ar darbų atlikimo vietoje, laikymąsi;

5) dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą.

3. Kai perkančioji organizacija nustato, kad neįprastai mažos kainos pasiūlytos dėl to, kad dalyvis yra gavęs valstybės pagalbą, šis pasiūlymas gali būti atmestas vien šiuo pagrindu, jeigu dalyvis negali per pakankamą perkančiosios organizacijos nustatytą laikotarpį įrodyti, kad valstybės pagalba buvo suteikta teisėtai. Atmetusi pasiūlymą šiuo pagrindu, perkančioji organizacija apie tai privalo pranešti Europos Bendrijų Komisijai. Valstybės pagalba laikoma bet kuri priemonė, atitinkanti Europos Bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus.

 

41 straipsnis. Informacija kandidatams ir dalyviams apie pirkimo procedūros rezultatus

1. Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, praneša apie priimtą sprendimą dėl pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties sudarymo arba leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, taip pat nurodo priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šią informaciją, jei to prašoma, perkančioji organizacija turi pateikti raštu.

2. Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą, turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos, nurodyti:

1) kandidatui – jo paraiškos atmetimo priežastis;

2) dalyviui, kurio pasiūlymas nebuvo atmestas, – laimėjusio pasiūlymo charakteristikas ir santykinius pranašumus, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, taip pat šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimus.

3. Perkančioji organizacija šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jei jos atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia visuomenės interesams, teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

4. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžius, tokiu atveju, įvertinusi pasiūlymus ir sudariusi preliminarią eilę, ji turi leisti visiems dalyviams susipažinti su pateiktais pavyzdžiais.

5. Susipažinti su informacija, susijusia su konkurso pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu ir palyginimu, gali tiktai Komisijos nariai ir jos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus turintys teisę susipažinti su šia informacija.

 

42 straipsnis. Pirkimo būdai

1. Prekių, paslaugų ar darbų pirkimo būdai:

1) atviras konkursas;

2) ribotas konkursas;

3) konkurencinis dialogas;

4) derybos: skelbiamos ir neskelbiamos.

2. Perkančioji organizacija pirkimą gali atlikti:

1) atviro ar riboto konkurso būdu – visais atvejais. Tai pagrindiniai pirkimo būdai;

2) konkurencinio dialogo būdu – esant šio įstatymo 50 straipsnyje nustatytoms sąlygoms;

3) skelbiamų derybų būdu – esant šio įstatymo 55 straipsnyje nustatytoms sąlygoms;

4) neskelbiamų derybų būdu – esant šio įstatymo 56 straipsnyje nustatytoms sąlygoms.

3. Esant šio įstatymo 67 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, perkančioji organizacija gali atlikti pirkimo procedūrą – įvykdyti projekto konkursą.

 

antrasis skirsnis
Atviras konkursas

 

43 straipsnis. Atviro konkurso vykdymas

1. Dalyvių skaičius atvirame konkurse neribojamas. Perkančioji organizacija vertina visų tiekėjų, atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymus, kurie yra pateikti pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

2. Atvirame konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų yra draudžiamos.

3. Atviras konkursas laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.

 

44 straipsnis. Pasiūlymų pateikimo atviram konkursui terminas

1. Perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą nustato vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.

2. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

3. Jeigu perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš 52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas gali būti sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti ir mažesnis nei 36 dienos, bet ne mažesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

4. Jeigu perkančioji organizacija skelbimą apie pirkimą parengia ir perduoda elektroninėmis priemonėmis, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas 7 dienomis.

5. Jeigu perkančioji organizacija po paskelbimo apie pirkimą šio įstatymo nustatyta tvarka sudaro galimybę tiekėjams elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir jeigu skelbime apie pirkimą nurodo interneto adresą, kuriuo galima susipažinti su šiais dokumentais, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas dar 5 dienomis.

 

 Trečiasis skirsnis
Ribotas Konkursas

 

45 straipsnis. Riboto konkurso vykdymas

1. Perkančioji organizacija ribotą konkursą vykdo etapais:

1) šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie pirkimą ir remdamasi paskelbtais kvalifikaciniais kriterijais atrenka tuos kandidatus, kurie bus kviečiami pateikti pasiūlymų;

2) vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, nagrinėja, vertina ir palygina pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus.

2. Ribotame konkurse derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų draudžiamos.

3. Ribotas konkursas laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.

 

46 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų pateikimo ribotam konkursui terminai

1. Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.

2. Paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

3. Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 40 dienų nuo kvietimų pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.

4. Jeigu perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne vėliau kaip prieš 52 dienas ir ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame skelbime informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio įstatymo 22 straipsnyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas mažiausias pasiūlymų pateikimo terminas paprastai gali būti sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti ir trumpesnis kaip 36 dienos, bet ne trumpesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

5. Jeigu skelbimas apie pirkimą parengiamas ir perduodamas elektroninėmis priemonėmis, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas gali būti sutrumpinamas 7 dienomis, o jeigu perkančioji organizacija po paskelbimo apie pirkimą tiekėjams sudaro galimybę elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai susipažinti su visais pirkimo dokumentais ir jeigu skelbime apie pirkimą nurodo interneto adresą, kuriuo galima su šiais dokumentais susipažinti, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpinamas dar 5 dienomis.

6. Skubos atveju, kai neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šiame straipsnyje nustatytų terminų, perkančioji organizacija turi teisę ribotą konkursą įvykdyti taikydama pagreitintą procedūrą ir nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų, skaičiuojant nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos, paraiškų pateikimo terminą arba ne trumpesnį kaip 10 dienų, jei šis skelbimas buvo išsiųstas elektroninėmis priemonėmis, ir ne trumpesnį kaip 10 dienų pasiūlymų pateikimo terminą nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo tiekėjams dienos. Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą turi nurodyti pateisinamas priežastis, dėl kurių pirkimas atliekamas pagal greitesnę procedūrą.

 

47 straipsnis. Kandidatų kvalifikacinė atranka

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą) nustato, kiek mažiausia ir, jei reikia, kiek daugiausia kandidatų bus pakviesta pateikti pasiūlymus ir kokie yra kandidatų kvalifikacinės atrankos kriterijai ir tvarka.

2. Perkančioji organizacija, nustatydama atrenkamų kandidatų skaičių, kvalifikacinės atrankos kriterijus ar tvarką, privalo laikytis visų šių reikalavimų:

1) turi būti užtikrinta reali konkurencija;

2) kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir nediskriminuojantys;

3) kvalifikacinės atrankos kriterijai turi būti nustatyti šio įstatymo 35–38 straipsnių pagrindu.

3. Kviečiamų kandidatų skaičius negali būti mažesnis kaip 5.

4. Atrinkdama kandidatus perkančioji organizacija turi taikyti tik pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir tvarką. Kvalifikacinė atranka turi būti atliekama tik iš tų kandidatų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.

5. Pateikti pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius. Jeigu minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka mažiau kandidatų, negu nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija pateikti pasiūlymus kviečia visus kandidatus, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų.

 

48 straipsnis. Paraiškų dalyvauti kvalifikacinėje atrankoje pateikimas

1. Paraiškas gali teikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupės, kaip nustatyta šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.

2. Paraiškos teikiamos vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodytais reikalavimais. Prie paraiškos pridedama perkančiosios organizacijos reikalaujama informacija ir dokumentai.

3. Vykdant ribotą konkursą pagal greitesnę procedūrą, kaip nustatyta šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos turi būti teikiamos faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

 

49 straipsnis. Kvietimas pateikti pasiūlymus

1. Perkančioji organizacija šio įstatymo 47 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams išsiunčia kvietimus pateikti pasiūlymus.

2. Kvietimus pateikti pasiūlymus visiems atrinktiems kandidatams perkančioji organizacija išsiunčia raštu ir vienu metu.

3. Prie kvietimo pateikti pasiūlymus turi būti pridedama pirkimo dokumentų kopija arba nurodomas adresas, kuriuo kandidatai gali susipažinti su visais pirkimo dokumentais, jeigu perkančioji organizacija sudaro galimybę kandidatams elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai su jais susipažinti.

4. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o įgaliotoji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir atitinkamais atvejais galutinis terminas, kada tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo procedūros. Be to, kvietime pateikti pasiūlymus turi būti ši informacija:

1) nuoroda į paskelbtą skelbimą apie pirkimą;

2) adresas, kuriuo galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, jei reikia, – paskutinė data, iki kurios galima kreiptis norint gauti tuos dokumentus, taip pat užmokesčio už dokumentus (jei jis nustatytas) dydis ir mokėjimo tvarka;

3) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba ar kalbos, kuriomis pasiūlymai turi būti parengti;

4) kokius perkančiosios organizacijos nustatytus dokumentus turi pateikti tiekėjai apie savo kvalifikaciją;

5) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jei reikia, šių kriterijų reikšmingumas mažėjančia tvarka, jei jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą arba kituose pirkimo dokumentuose;

6) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.

5. Vykdant ribotą konkursą pagal greitesnę procedūrą, kaip nustatyta šio įstatymo 46 straipsnio 6 dalyje, kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti perduoti faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

Konkurencinis dialogas

 

50 straipsnis. Konkurencinio dialogo sąlygos

1. Jeigu perkančioji organizacija mano, kad ypač sudėtingų pirkimų neįmanoma atlikti atviro arba riboto konkurso būdu, tokiems pirkimams atlikti ji gali taikyti konkurencinį dialogą, kai yra bent viena iš šių sąlygų:

1) pagal šio įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2, 3 ir 4 punktų nuostatas negalima objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių reikalavimų, kurie tenkintų perkančiosios organizacijos poreikius arba tikslus;

2) negalima objektyviai apibrėžti pirkimo objekto teisinio statuso ar jo finansinės sandaros.

2. Pirkimas konkurencinio dialogo būdu gali būti atliekamas tik taikant ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų.

3. Perkančioji organizacija konkurencinio dialogo dalyviams gali nustatyti prizus ir pinigines išmokas.

 

51 straipsnis. Konkurencinio dialogo atlikimas

1. Perkančioji organizacija šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie pirkimą, nurodydama savo poreikius ir reikalavimus pačiame skelbime ir (ar) aprašomajame dokumente.

2. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi nustatytais kvalifikacinės atrankos kriterijais, atrenka kandidatus ir šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka kviečia juos pradėti konkurencinį dialogą, kad būtų galima išsiaiškinti ir nustatyti priemones, geriausiai atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikius. Konkurencinio dialogo su pasirinktais kandidatais metu perkančioji organizacija gali aptarti visas pirkimo sąlygas.

3. Perkančioji organizacija konkurencinio dialogo metu gali nustatyti vieną po kitos einančias pakopas, kad būtų galima, remiantis skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente nurodytais kriterijais, mažinti konkurencinio dialogo metu aptariamų sprendinių skaičių. Skelbime apie pirkimą arba aprašomajame dokumente turėtų būti nurodyta, ar bus pasinaudota šia galimybe.

4. Perkančioji organizacija tęsia dialogą tol, kol ji gali nustatyti jos poreikius atitinkantį vieną ar kelis sprendinius, jei reikia, prieš tai juos palyginusi.

5. Perkančioji organizacija, baigusi dialogą, apie tai praneša dalyviams ir prašo jų pateikti galutinius pasiūlymus. Galutiniai pasiūlymai rengiami dialogo metu pateiktų ir patikslintų sprendinių pagrindu. Šie pasiūlymai turi apimti visus būtinus ir reikalingus pirkimui atlikti elementus. Perkančioji organizacija dalyvių gali prašyti galutinius pasiūlymus paaiškinti, patikslinti ir smulkiai apibūdinti, tačiau toks paaiškinimas, patikslinimas, smulkus apibūdinimas arba papildoma informacija negali pakeisti pasiūlymo esmės arba dalyvavimo dialoge reikalavimų, iškreipti ar apriboti konkurencijos ir diskriminuoti tiekėjų.

6. Perkančioji organizacija įvertina pateiktus pasiūlymus pagal kriterijus, nurodytus skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente, ir pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą. Perkančioji organizacija gali prašyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusio tiekėjo paaiškinti pasiūlymo aspektus arba patvirtinti pasiūlyme pateiktus įsipareigojimus su sąlyga, kad dėl to nebus pakeisti esminiai pasiūlymo ar kvietimo pateikti pasiūlymą reikalavimai ir tai nesukels pavojaus iškreipti konkurenciją ar neturės įtakos diskriminacijai atsirasti.

7. Perkančioji organizacija, vesdama dialogą, turi laikytis šių sąlygų:

1) dialogą vesti su kiekvienu tiekėju atskirai;

2) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be šio sutikimo, taip pat neinformuoti tiekėjo apie susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais;

3) visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija;

4) dialogo eiga turi būti protokoluojama. Dialogo protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo konsultuotasi, įgaliotas atstovas.

 

52 straipsnis. Paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminai

1. Perkančioji organizacija paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.

2. Paraiškų dalyvauti konkurenciniame dialoge pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Šis terminas gali būti sutrumpintas 7 dienomis, jeigu skelbimas apie pirkimą perduodamas elektroninėmis priemonėmis.

 

53 straipsnis. Konkurencinio dialogo kandidatų kvalifikacinė atranka

1. Kandidatų, kurie bus pakviesti dialogo, kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio įstatymo 47 straipsnio nuostatomis.

2. Jei yra pakankamai tinkamų kandidatų, perkančioji organizacija turi teisę apriboti kandidatų, kuriuos ji pakvies konkurencinio dialogo, skaičių. Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą nurodo objektyvius ir nediskriminacinius kriterijus ir taisykles, kurias ji ketina taikyti atrinkdama kandidatus, mažiausią kviečiamų dialogo kandidatų skaičių, kuris negali būti mažesnis kaip 3 kandidatai, ir, jei reikia, didžiausią jų skaičių.

3. Perkančioji organizacija dialogo turi kviesti ne mažiau kandidatų, negu perkančiosios organizacijos nustatytas mažiausias jų skaičius. Jei minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų skaičius yra mažesnis už nurodytą skelbime apie pirkimą, perkančioji organizacija gali tęsti procedūrą ir kviesti dialogo visus paraiškas pateikusius ir minimalius kvalifikacinius reikalavimus atitinkančius kandidatus. Šios procedūros metu perkančioji organizacija negali kviesti dalyvauti pirkime kitų, paraiškų nepateikusių tiekėjų arba kandidatų, kurie neatitinka minimalių kvalifikacijos reikalavimų.

 

54 straipsnis. Kvietimas dalyvauti konkurenciniame dialoge

1. Perkančioji organizacija šio įstatymo 53 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktus kandidatus raštu ir vienu metu kviečia konkurencinio dialogo.

2. Prie kvietimo pridedama specifikacijos, aprašomojo dokumento ar kitų pirkimo dokumentų kopija arba pateikiama nuoroda, kur galima su jais susipažinti, jei perkančioji organizacija sudaro galimybę elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai šio įstatymo nustatyta tvarka susipažinti su visais pirkimo dokumentais. Be to, kvietime dalyvauti dialoge turi būti nurodyta:

1) kur yra paskelbtas skelbimas apie pirkimą;

2) dialogo pradžios data, laikas ir adresas, dialogo metu vartojama kalba ar kalbos;

3) kokius perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikaciją įrodančius dokumentus turi pateikti tiekėjai;

4) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamasis svoris ir, jei reikia, šių kriterijų reikšmingumas mažėjančia tvarka, jei jie nebuvo nurodyti skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente;

5) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.

3. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o įgaliotoji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir atitinkamais atvejais galutinis terminas, kada tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo procedūros.

  

 PENKTASiS SKIRSNIS
derybos

 

55 straipsnis. Skelbiamų derybų sąlygos

Pirkimas skelbiamų derybų būdu gali būti atliekamas esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui visi pateikti pasiūlymai nepriimtini arba nevisiškai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;

2) išimtiniu atveju, kai dėl perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdžio arba su tuo susijusios rizikos perkančioji organizacija negali iš anksto prognozuoti visos kainos;

3) jeigu perkamų paslaugų, be kita ko (inter alia), šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytų 6 kategorijos ir intelektinių paslaugų, pavyzdžiui, darbų projektavimo, pobūdis neleidžia nustatyti pakankamai tikslios perkamų paslaugų specifikacijos, kuri padėtų išrinkti geriausią pasiūlymą atviro ar riboto konkurso būdu;

4) jeigu yra perkami darbai, reikalingi tik moksliniams tyrimams, eksperimentams ar mokslo sričiai plėtoti ir jeigu šiais darbais nesiekiama ekonominės naudos ar padengti tyrimų ar plėtojimo išlaidų.

 

56 straipsnis. Neskelbiamų derybų sąlygos

1. Prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu atviram ar ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pateikti pasiūlymai visi nepriimtini arba nevisiškai atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos, ir į derybas kviečiami visi vykusiam atviram, ribotam konkursui ar konkurenciniam dialogui pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos ir pasiūlymų pateikimo reikalavimus;

2) jeigu, paskelbus atvirą ar ribotą konkursą, apskritai nebuvo gauta pasiūlymų arba nebuvo gauta tinkamų pasiūlymų, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir jei Europos Bendrijų Komisijos prašymu jai pateikiama ataskaita apie šiuo pagrindu atliekamą ar atliktą pirkimą;

3) jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes patiekti, paslaugas pateikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas;

4) jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

2. Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu perkamos prekės gaminamos tik mokslinių tyrimų, eksperimentų, studijų ar plėtros tikslais ir jeigu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslinio tyrimo ir plėtros išlaidų;

2) jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo verta pirkti papildomai, siekiant iš dalies pakeisti turimas ir įprastines prekes ar įrenginius arba padidinti turimų prekių kiekius ar įrenginius, kai, pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų. Tokių sutarčių, kaip ir pasikartojančių sutarčių, trukmė paprastai negali viršyti 3 metų skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento;

3) jeigu perkamos prekių biržoje kotiruotos prekės;

4) kai ypač palankiomis sąlygomis perkama iš tiekėjo, kuris likviduoja savo verslą, arba iš bankrutavusios įmonės, susitarus su kreditoriais arba taikant panašią procedūrą pagal kitus teisės aktus.

3. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso, vykdyto laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.

4. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra būtinai reikalingi jai užbaigti. Tokia papildomų darbų ar paslaugų pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo sutarties vertės;

2) perkant iš to paties tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, panašius į tuos, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta atviro ar riboto konkurso būdu, kurį skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai yra skirti tam pačiam projektui vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento.

 

57 straipsnis. Skelbiamų ir neskelbiamų derybų vykdymas

1. Perkančioji organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais:

1) šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka kviečia kandidatus pateikti paraiškas dalyvauti skelbiamose derybose;

2) patikrina, ar paraiškas pateikusių kandidatų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius reikalavimus, ir atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką, jeigu tokia atranka numatyta pirkimo dokumentuose;

3) kviečia kandidatus pateikti pasiūlymus ir pagal šio įstatymo 58 straipsnyje nustatytas sąlygas derasi su kiekvienu iš jų, siekdama geriausio rezultato pagal pirkimo dokumentuose keliamus reikalavimus. Perkančioji organizacija gali nustatyti derybų pakopas, kad būtų galima, vadovaujantis pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais, mažinti pasiūlymų, dėl kurių būtų deramasi, skaičių. Skelbime ar kituose pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta, ar perkančioji organizacija numato taikyti derybų pakopas;

4) vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais, pagal derybų rezultatus, užfiksuotus pasiūlymuose ir derybų protokoluose, nustato geriausią pasiūlymą.

2. Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą neskelbiamų derybų būdu:

1) kai kviečia jose dalyvauti daugiau kaip vieną kandidatą, patikrina, ar kandidatų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su jais siekdama geriausio rezultato ir pagal derybų rezultatus bei pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus nustato geriausią pasiūlymą;

2) kai kviečia jose dalyvauti tik vieną kandidatą, patikrina, ar kandidato kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus, derasi su juo siekdama geriausio rezultato. Neskelbiamų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas kandidatas, perkančioji organizacija šiam kandidatui turi teisę pateikti ne visą šio įstatymo 24 straipsnyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra nereikalinga.

3. Derybos laikomos įvykusiomis, jeigu yra bent vienas tiekėjas, kurio pasiūlymas ir derybų su juo rezultatai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

 

58 straipsnis. Skelbiamų ir neskelbiamų derybų reikalavimai

1. Derybų procedūrų metu perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų:

1) derybas su kiekvienu tiekėju vesti atskirai;

2) tretiesiems asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be šio sutikimo, taip pat neinformuoti tiekėjo apie susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais;

3) visiems dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir pateikiama vienoda informacija; teikdama informaciją perkančioji organizacija neturi diskriminuoti vienų tiekėjų kitų naudai;

4) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas.

2. Perkančioji organizacija atskirai derasi su kiekvienu dalyviu, pateikusiu pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentuose pateiktus reikalavimus, ir nustato priimtiniausią pasiūlymą pagal šio įstatymo 39 straipsnio nuostatas.

3. Tiekėjo, be pateisinamos priežasties neatvykusio į derybas, pasiūlymas atmetamas.

 

59 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai

1. Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis.

2. Paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos. Šis terminas gali būti sutrumpinamas 7 dienomis, jei skelbimas apie pirkimą perduodamas elektroninėmis priemonėmis.

3. Jeigu skubos atveju neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šiame straipsnyje nustatytų terminų, perkančioji organizacija turi teisę derybas atlikti taikydama greitesnę procedūrą ir nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų paraiškų pateikimo terminą nuo skelbimo apie pirkimą išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos arba ne trumpesnį kaip 10 dienų, jei šis skelbimas buvo išsiųstas elektroninėmis priemonėmis. Perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą nurodo pagrindžiančias priežastis, dėl kurių ji pasirinko greitesnę procedūrą.

 

60 straipsnis. Skelbiamų derybų kandidatų kvalifikacinė atranka

1. Atlikdama pirkimą skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija turi teisę apriboti kandidatų skaičių vadovaudamasi šio įstatymo 47 straipsnio (išskyrus 3 dalį) nuostatomis. Mažiausias pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą arba kvietime) nurodomas kandidatų, kurie bus kviečiami derėtis, skaičius negali būti mažesnis kaip 3.

2. Kandidatų, kurie bus pakviesti derėtis, kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio įstatymo 47 straipsnio nuostatomis.

 

61 straipsnis. Skelbiamų derybų paraiškų pateikimas

1. Paraiškos dalyvauti skelbiamose derybose pateikiamos vadovaujantis šio įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje nurodytais reikalavimais. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nurodyti, kad prie paraiškos dalyvauti skelbiamose derybose turi būti pridedama informacija ir dokumentai pagal skelbime apie pirkimą nurodytus reikalavimus.

2. Skelbiamas derybas rengiant skubos tvarka, kaip nustatyta šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos turi būti pateikiamos faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

 

62 straipsnis. Kvietimas dalyvauti derybose

1. Skelbiamų derybų atveju kvietimus dalyvauti derybose perkančioji organizacija išsiunčia vienu metu raštu visiems šio įstatymo 60 straipsnio nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams, o jeigu kvalifikacinės atrankos nebuvo – visiems minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkantiems kandidatams.

2. Prie kvietimo dalyvauti derybose pridedama pirkimų dokumentų kopija arba pateikiama nuoroda, kur galima su jais susipažinti, kai tiekėjams sudaroma galimybė elektroninėmis priemonėmis be apribojimų ir tiesiogiai šio įstatymo nustatyta tvarka susipažinti su visais pirkimo dokumentais. Be to, kvietime dalyvauti derybose turi būti ši informacija:

1) skelbiamų derybų atveju – nuoroda į skelbimą apie pirkimą;

2) adresas, kuriuo galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, jei reikia, – paskutinė data, iki kurios galima kreiptis norint gauti tuos dokumentus, taip pat užmokesčio už dokumentus (jei nustatytas) dydis ir mokėjimo tvarka;

3) pasiūlymų pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba ar kalbos, kuriomis pasiūlymai turi būti parengti, jei ši informacija nebuvo pateikta;

4) kokius kvalifikaciją patvirtinančius papildomus dokumentus turi pateikti tiekėjai;

5) pasiūlymų vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamieji laipsniai arba prireikus šių kriterijų reikšmingumas mažėjančia tvarka, jei jie nebuvo pateikti skelbime apie pirkimą arba kituose pirkimo dokumentuose;

6) kita, perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.

3. Kai pirkimo dokumentus turi ne perkančioji organizacija, o įgaliotoji organizacija, kvietime nurodomas adresas, kuriuo galima kreiptis tų dokumentų, ir atitinkamais atvejais galutinis terminas, kada tokių dokumentų galima prašyti, už tokių dokumentų gavimą mokėtina suma ir mokėjimo procedūros.

4. Skelbiamas derybas vedant skubos tvarka, nustatyta šio įstatymo 59 straipsnio 3 dalyje, kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti perduoti faksu arba elektroninėmis priemonėmis.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

PRELIMINARIOJI SUTARTIS

 

63 straipsnis. Preliminarioji sutartis

1. Perkančioji organizacija (perkančiosios organizacijos) turi teisę šio įstatymo nustatyta tvarka sudaryti preliminariąją sutartį su vienu ar keliais tiekėjais.

2. Perkančioji organizacija privalo laikytis šio įstatymo reikalavimų tiek sudarydama preliminariąją sutartį, tiek jos pagrindu pirkimo sutartis.

3. Perkančioji organizacija, sudarydama pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu, turi laikytis šio straipsnio 7, 8, 9, 10 dalyse nustatytų reikalavimų. Šios sutartys gali būti sudaromos tik su tais tiekėjais, su kuriais sudaryta preliminarioji sutartis.

4. Kai pirkimo sutartys sudaromos preliminariosios sutarties pagrindu, šalys negali daryti esminių preliminariosios sutarties sąlygų pakeitimų.

5. Preliminarioji sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui, išskyrus pagrįstus atvejus, kurie nurodomi skelbime apie pirkimą.

6. Perkančioji organizacija negali vykdyti preliminariosios sutarties nesąžiningai ar siekdama užkirsti kelią konkurencijai, ją apriboti ar iškreipti.

7. Jei preliminarioji sutartis yra sudaryta su vienu tiekėju, šios sutarties pagrindu sudarydama pirkimo sutartį perkančioji organizacija gali raštu kreiptis į tiekėją, su kuriuo sudaryta preliminarioji sutartis, ir, kai reikia, prašyti papildyti pasiūlymą, nurodydama, kad pasiūlymo papildymas negali keisti pasiūlymo esmės.

8. Kai preliminarioji sutartis sudaroma su keliais tiekėjais, šių tiekėjų turi būti ne mažiau kaip trys, jei yra trys ir daugiau perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkančių ir priimtinus pasiūlymus pateikusių tiekėjų.

9. Pirkimo sutartis preliminariosios sutarties, sudarytos su keliais tiekėjais, pagrindu gali būti sudaroma:

1) remiantis preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis, neatnaujinant tiekėjų varžymosi;

2) atnaujinant tiekėjų varžymąsi tokiomis pačiomis, kokios nustatytos preliminariojoje sutartyje, arba patikslintomis, o jeigu būtina, kitomis nei preliminariojoje sutartyje nustatytomis sąlygomis šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, jeigu preliminariojoje sutartyje nebuvo nustatytos visos pirkimo sąlygos.

10. Atnaujindama tiekėjų varžymąsi, perkančioji organizacija:

1) raštu kreipiasi į tiekėjus ir prašo iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino raštu pateikti pasiūlymus;

2) nustato kiekvieno pirkimo atveju pakankamą terminą pasiūlymams pateikti, atsižvelgdama į pirkimo objekto sudėtingumą, taip pat į kitus svarbius dalykus ir į laiką, kurio reikia pasiūlymams pateikti;

3) užtikrina, kad pasiūlymai išliktų konfidencialūs iki jų pateikimo termino pabaigos;

4) išrenka geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją, vadovaudamasi preliminariojoje sutartyje nustatytais kriterijais, ir su šį pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro pirkimo sutartį.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KITOS PIRKIMO PROCEDŪROS

 

64 straipsnis. Dinaminė pirkimo sistema

1. Perkančioji organizacija pirkimams atlikti gali taikyti dinaminę pirkimo sistemą. Taikydama šią sistemą ir šios sistemos pagrindu sudarydama pirkimo sutartis, perkančioji organizacija naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis.

2. Perkančioji organizacija, sukurdama dinaminę pirkimo sistemą, turi laikytis atviros procedūros visuose dinaminės pirkimo sistemos etapuose iki pirkimo sutarties sudarymo. Dinaminėje pirkimo sistemoje leidžiama dalyvauti visiems tiekėjams, kurie atitinka perkančiosios organizacijos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir yra pateikę orientacinį pasiūlymą, atitinkantį pirkimo dokumentų reikalavimus. Orientacinis pasiūlymas yra toks pasiūlymas, kuris gali būti patobulintas bet kuriuo metu per dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką, su sąlyga, kad jis ir toliau atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.

3. Taikydama dinaminę pirkimo sistemą, perkančioji organizacija:

1) skelbia apie pirkimą šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nustatyta tvarka, skelbime nurodydama, kad bus taikoma dinaminė pirkimo sistema;

2) be kitų dalykų, pirkimo dokumentuose nurodo numatomą pirkimo objektą pagal šią sistemą ir būtiną informaciją apie pirkimo sistemą, naudojamą elektroninę įrangą, techninio prisijungimo priemones ir jų specifikacijas;

3) skelbime apie pirkimą nurodo interneto adresą, kuriuo iki dinaminės sistemos pabaigos elektroninėmis priemonėmis nevaržomai, tiesiogiai ir be apribojimų galima susipažinti su pirkimo dokumentais.

4. Perkančioji organizacija suteikia galimybę visiems tiekėjams pateikti orientacinį pasiūlymą per dinaminės pirkimo sistemos galiojimo laiką ir dalyvauti šioje sistemoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis sąlygomis. Perkančioji organizacija turi įvertinti pateiktus orientacinius pasiūlymus ne vėliau kaip per 15 dienų nuo orientacinio pasiūlymo pateikimo dienos. Perkančioji organizacija turi teisę pratęsti orientacinių pasiūlymų vertinimo terminą, jeigu nėra išsiųstas kvietimas pateikti pasiūlymus. Perkančioji organizacija nedelsdama praneša tiekėjui apie leidimą dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje arba apie jo orientacinio pasiūlymo atmetimą.

5. Prieš pakviesdama tiekėjus pateikti pasiūlymą dėl konkretaus pirkimo perkančioji organizacija skelbia supaprastintą skelbimą apie pirkimą dinaminėje sistemoje ir kviečia visus suinteresuotus tiekėjus per nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo supaprastinto skelbimo apie pirkimą dinaminėje sistemoje išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos, pateikti orientacinį pasiūlymą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas. Perkančioji organizacija negali tęsti pirkimo procedūrų, kol ji nėra užbaigusi visų iki nustatyto termino pabaigos gautų orientacinių pasiūlymų vertinimo.

6. Perkančioji organizacija, atlikdama kiekvieną konkretų pirkimą pagal dinaminę pirkimo sistemą, kviečia visus tiekėjus, kuriems leista dalyvauti sistemoje, pateikti pasiūlymą. Tuo tikslu ji nustato pasiūlymo pateikimo terminą.

7. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi pasiūlymų vertinimo kriterijais, nurodytais skelbime dėl dinaminės pirkimo sistemos sudarymo, nustato geriausią pasiūlymą pateikusį tiekėją ir su juo sudaro pirkimo sutartį. Prireikus šie kriterijai gali būti tiksliau suformuluoti šio straipsnio 6 dalyje nurodytame kvietime.

8. Dinaminė pirkimo sistema negali galioti ilgiau kaip ketverius metus, išskyrus atvejus, kuriuos perkančioji organizacija gali pagrįsti.

9. Perkančioji organizacija negali taikyti dinaminės pirkimo sistemos taip, kad būtų trukdoma, ribojama ar iškreipiama konkurencija.

10. Perkančioji organizacija negali imti kokių nors mokesčių iš suinteresuotų tiekėjų arba dinaminės sistemos dalyvių.

 

65 straipsnis. Elektroninis aukcionas

1. Perkančioji organizacija gali taikyti elektroninius aukcionus atlikdama pirkimą atviro, riboto konkurso arba skelbiamų derybų, esant šio įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytai sąlygai, būdu. Elektroninis aukcionas taip pat gali būti taikomas atnaujinant varžymąsi tarp preliminariosios sutarties šalių, kai preliminarioji sutartis sudaryta su keliais tiekėjais ar sudarant sutartį pagal dinaminę pirkimo sistemą.

2. Elektroniniam aukcionui pateikti pasiūlymai vertinami remiantis:

1) tik kaina, kai pasiūlymų vertinimo kriterijus yra mažiausia kaina, arba

2) kaina ir (ar) naujomis pasiūlymo kriterijų reikšmėmis, nurodytomis pirkimo dokumentuose, kai sutartis sudaroma su ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikusiu tiekėju.

3. Perkančioji organizacija, nusprendusi taikyti elektroninį aukcioną, tai nurodo skelbime apie pirkimą. Skelbime, be kita ko (inter alia), nurodoma ši informacija:

1) pasiūlymo kriterijų vertinamos reikšmės, jei jas galima išmatuoti ir išreikšti skaičiais arba procentais;

2) pasiūlymo verčių, kurios gali būti pateiktos, ribos, susijusios su pirkimo objekto specifikacijomis;

3) informacija, kuri bus pateikiama elektroninio aukciono dalyviams, ir, jei reikia, kada su ja bus galima susipažinti;

4) atitinkama informacija apie elektroninio aukciono eigą;

5) sąlygos, kuriomis dalyviai galės teikti savo pasiūlymus, jei reikia, nurodomas mažiausias skirtumas tarp pasiūlymų;

6) atitinkama informacija apie naudojamą elektroninę įrangą, suderinimą ir ryšio technines specifikacijas.

4. Perkančioji organizacija, prieš pradėdama elektroninį aukcioną:

1) atlieka pradinį išsamų pasiūlymų vertinimą pagal mažiausią kainos ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų ir nurodytą kiekvieno jų reikšmingumą;

2) kviečia elektroninėmis priemonėmis vienu metu visus dalyvius, kurie yra pateikę priimtinus pasiūlymus, pateikti naujas kainas ir (arba) naujas reikšmes. Kvietime nurodoma visa svarbi informacija, kaip dalyviui prisijungti prie elektroninės įrangos, ir elektroninio aukciono pradžios data ir laikas. Elektroninis aukcionas gali būti vykdomas keliais vienas po kito einančiais etapais. Elektroninis aukcionas negali prasidėti anksčiau kaip po 2 darbo dienų nuo tos dienos, kurią buvo išsiųsti kvietimai.

5. Kai pasiūlymas vertinamas pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, kartu su kvietimu pateikiami atitinkamo dalyvio išsamaus pasiūlymo savybių vertinimo reikšmių rezultatai. Kvietime taip pat nurodoma matematinė formulė, kuri bus taikoma naujų pasiūlymų eiliškumui automatiniu būdu nustatyti. Formulę sudarant turi būti atsižvelgta į visų nustatytų pasiūlymų savybių vertinimo pagal konkrečia verte išreikštą kriterijų reikšmingumą, nurodytą skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose. Jei leidžiami alternatyvūs pasiūlymai, kiekvienam pasiūlymui nurodoma atskira formulė.

6. Kiekviename elektroninio aukciono etape perkančioji organizacija vienu metu visiems dalyviams praneša informaciją, kurios turi pakakti, kad jie bet kuriuo metu galėtų nustatyti savo vietą pasiūlymų eilėje. Ji taip pat gali suteikti ir kitokią informaciją apie pateiktas kainas ir vertes, jei tai yra nurodyta pirkimo dokumentuose. Perkančioji organizacija taip pat bet kuriuo metu gali paskelbti dalyvių skaičių tame aukciono etape, tačiau ji negali atskleisti informacijos, leidžiančios atpažinti elektroninio aukciono dalyvį bet kuriame elektroninio aukciono etape.

7. Perkančioji organizacija uždaro elektroninį aukcioną vienu ar keliais būdais:

1) kvietime dalyvauti aukcione iš anksto nurodo nustatytą aukciono uždarymo datą ir laiką;

2) kai nebegauna naujų kainų arba naujų reikšmių, kurios atitiktų perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus dėl mažiausio skirtumo tarp teikiamų pasiūlymų. Šiuo atveju perkančioji organizacija kvietime dalyvauti aukcione nurodo laiką, kuris turi praeiti nuo paskutinio pasiūlymo pateikimo iki elektroninio aukciono pabaigos;

3) kai baigiami visi kvietime dalyvauti nurodyti aukciono etapai. Perkančiajai organizacijai nusprendus, kad elektroninis aukcionas bus baigiamas pagal šį punktą ar kartu derinant su šios dalies 2 punktu, kvietime dalyvauti aukcione nurodomas kiekvieno aukciono etapo laiko grafikas.

8. Perkančioji organizacija, uždariusi elektroninį aukcioną, remdamasi elektroninio aukciono rezultatais nustato laimėtoją, su kuriuo bus sudaryta sutartis.

9. Perkančioji organizacija privalo deramai naudotis elektroniniu aukcionu ir jo netaikyti tokiu būdu, kad būtų užkirstas kelias konkurencijai, ji būtų apribota ar iškreipta arba kad būtų pakeistas skelbime apie pirkimą ir kituose pirkimo dokumentuose nurodytas pirkimo objektas.

 

66 straipsnis. Viešojo darbų pirkimo sutartys: dotuojamų gyvenamųjų namų statybų taisyklės

1. Tuo atveju, kai darbų pirkimas yra susijęs su dotuojamos būsto programos parengimu ir įgyvendinimu, o pagal šios programos apimtis, sudėtingumą ir darbų atlikimo terminus reikia, kad šio pirkimo planavimo veiksmai iš pat pradžių būtų pagrįsti glaudžiu bendradarbiavimu grupėje, sudarytoje iš perkančiosios organizacijos atstovų, ekspertų ir atsakingo už darbų atlikimą rangovo, labiausiai grupei tinkantis rangovas gali būti parenkamas pagal specialias taisykles. Šias taisykles tvirtina perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 3, 17, 19, 22, 23, 27, 28, 33–38 ir 41 straipsniais.

2. Ypač svarbu, kad tokių pirkimų atveju perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą pateiktų kuo tikslesnį numatomų atlikti darbų aprašymą, kuris sudarytų galimybę susidomėjusiems rangovams suformuluoti numatomą įgyvendinti projekto idėją. Skelbime apie pirkimą perkančioji organizacija taip pat nurodo tiekėjams nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus.

 

 AŠTUNTASIS skirsnis
Projekto konkursaS

 

67 straipsnis. Projekto konkurso sąlygos

Projekto konkursas gali būti vykdomas, kai yra perkamos teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo ar panašaus pobūdžio paslaugos.

 

68 straipsnis. Projekto konkurso vykdymas

1. Projekto konkursas skelbiamas vadovaujantis šio įstatymo 22 ir 23 straipsnių nuostatomis.

2. Projekto konkursas vykdomas siekiant nustatyti geriausią planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo) pateikusį tiekėją (tiekėjus), jeigu:

1) projekto konkursas vykdomas kaip paslaugų pirkimo dalis, kai su projekto konkurso laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, arba

2) projekto konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas užėmusius dalyvius).

3. Projekto konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys ar tokių asmenų grupė.

4. Dalyvavimo projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar kitaip diskriminuoti tiekėjų.

5. Pasiūlymų pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo spausdinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

6. Perkančioji organizacija gali vykdyti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti planus ar projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina projekto konkurso organizavimo taisykles.

 

69 straipsnis. Projekto konkurso vertinimo komisija

1. Kandidatų pateiktus planus ar projektus vertina perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios organizacijos sudaryta vertinimo komisija (žiuri). Jai perkančioji organizacija privalo suteikti visus įgaliojimus, reikalingus planams ar projektams vertinti ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos pirmininku ir nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos. Vertinimo komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai protokoluojami.

2. Vertinimo komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai pateikti planai ar projektai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą dėl geriausio plano ar projekto).

3. Pateikti planai ar projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi. Vertinimo komisija narių pasirašytame protokole nurodo projektų eiliškumą, remdamasi kiekvieno projekto privalumais, kartu pateikdama savo pastabas, dėl kurių reikia papildomo paaiškinimo.

4. Po to, kai vertinimo komisija prieina prie bendros nuomonės ar priima sprendimą, prireikus kandidatai gali būti kviečiami atsakyti į klausimus, kuriuos vertinimo komisija yra nurodžiusi protokole. Vertinimo komisijos narių ir kandidatų pokalbiai protokoluojami.

 

 III SKYRIUS
Perkančiųjų organizacijų, veikiančių VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO Ar PAŠTO PASLAUGŲ srityje, Pirkimai

 

70 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pirkimų reglamentavimas

1. Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai, kuriuos atlieka šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vienos rūšies ar kelių rūšių veiklą vykdančios perkančiosios organizacijos, veikiančios vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje:

1) šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos perkančiosios organizacijos;

2) valstybės ar savivaldybės įmonės;

3) įmonė, kuriai šios dalies 1 punkte nurodyta perkančioji organizacija gali daryti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo arba įmonės veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Laikoma, kad perkančioji organizacija daro lemiamą įtaką, kai ji įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai: valdo didžiąją įmonės įstatinio kapitalo dalį arba kontroliuoja daugumą balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos, arba gali skirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros organų narių;

4) įmonės, kurioms kompetentinga institucija suteikė specialiąją ar išimtinę teisę verstis kuria nors šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla. Šiame straipsnyje specialiosios ar išimtinės teisės yra teisės, kurias įstatymu ar kitais teisės aktais suteikė kompetentinga institucija vienai ar kelioms įmonėms verstis šio straipsnio 2 dalyje nurodyta veikla ir dėl to tai daro esminį poveikį kitų įmonių galimybei vykdyti tokią veiklą.

2. Veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje yra:

1) stacionariųjų tinklų, skirtų teikti visuomenei geriamojo vandens, elektros energijos, dujų ar šilumos gamybos, perdavimo ar paskirstymo paslaugas, teikimas naudoti ir eksploatavimas, taip pat geriamojo vandens, elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimas tokiems tinklams;

2) su geriamojo vandens gamyba, tiekimu ar paskirstymu susijusi inžinerinių hidrotechnikos projektų, melioracijai ar žemei drėkinti skirtų projektų įgyvendinimo veikla, jeigu daugiau kaip 20 procentų šių projektų įgyvendinimo metu pagaminamo vandens tiekiama kaip geriamasis vanduo;

3) su geriamojo vandens gamyba, tiekimu ar paskirstymu susijusi nuotekų šalinimo arba valymo veikla;

4) tinklų, skirtų teikti visuomenei geležinkelio, automatinių transporto sistemų, tramvajų, troleibusų, autobusų ar funikulierių transporto paslaugas, teikimas naudoti ir eksploatavimas. Transporto paslaugų srityje tinklu laikoma, kai paslauga yra teikiama pagal kompetentingos institucijos nustatytas veiklos sąlygas, tokias kaip paslaugos teikimo maršrutai, dažnumas, privalomi pervežimų kiekiai. Autobusų transporto paslaugų teikimas nėra laikomas šio įstatymo reglamentuojama veikla, jeigu bet kuris ūkio subjektas gali laisvai teikti tokias pat paslaugas tiek bet kurioje vietoje, tiek apibrėžtoje geografinėje teritorijoje pagal tokias pat sąlygas, kurios yra taikomos perkančiajai organizacijai;

5) geografinės teritorijos eksploatavimas naftos, dujų, anglių arba kitokio kietojo kuro žvalgymo ir gavybos tikslais;

6) geografinės teritorijos eksploatavimas siekiant teikti oro, jūrų ar vidaus vandenų uostų arba kitų terminalų paslaugas vežėjams, užsiimantiems vežimu oro, jūrų ar vidaus vandenų keliais;

7) pašto paslaugų teikimas. Šiame įstatyme pašto paslaugos ir pašto siuntos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos pašto įstatyme;

8) kitų ne pašto paslaugų teikimas, jeigu šias paslaugas teikia ūkio subjektas, teikiantis pašto paslaugas. Kitos ne pašto paslaugos yra: pašto paslaugų valdymo paslaugos (paslaugos prieš ir po pašto siuntų surinkimo, paskirstymo, vežimo ir pristatymo (įteikimo), tokios kaip siuntų skyriaus valdymo paslaugos); pridėtinės vertės paslaugos, susijusios su elektroninėmis priemonėmis ir teikiamos tik elektroninėmis priemonėmis (įskaitant saugų koduotų dokumentų perdavimą elektroninėmis priemonėmis, adresų valdymo paslaugas ir registruoto elektroninio pašto perdavimą); paslaugos, susijusios su pašto siuntomis, kurių sąvoka nėra apibrėžta Lietuvos Respublikos pašto įstatyme, tokios kaip neadresuotos reklaminės pašto siuntos, šio įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąrašo 6 kategorijoje nurodytos finansinės paslaugos, išskyrus nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įskaitant visų pirma pinigų siuntimą pašto perlaidomis ir pašto giro pervedimus; filatelinės paslaugos; logistikos paslaugos (paslaugos, derinančios fizinį pristatymą ir (arba) sandėliavimą su kitomis ne pašto funkcijomis).

3. Veikla vandentvarkos ir energetikos srityse nelaikoma šio straipsnio 2 dalyje paminėta veikla, kai ją atlieka šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos perkančiosios organizacijos, jeigu į viešosioms paslaugoms teikti skirtus stacionariuosius tinklus perduodama:

1) dujos ar šiluma, jeigu jų gamybą lemia kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir į viešąjį tinklą tiekiama tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo kiekiai neviršija 20 procentų įmonės vidutinių pardavimo pajamų per paskutinius 3 metus, įskaitant ir einamuosius metus;

2) elektros energija, jeigu jos gamybą lemia kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, o tiekimo į viešąjį tinklą kiekiai priklauso nuo sunaudojimo savo tikslams kiekio ir neviršija 30 procentų įmonės vidutinio elektros energijos gamybos kiekio per paskutinius 3 metus, įskaitant ir einamuosius metus;

3) geriamasis vanduo, jeigu jo gamybą lemia kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, o tiekimo į viešąjį tinklą kiekiai priklauso nuo sunaudojimo savo tikslams kiekio ir neviršija 30 procentų įmonės vidutinio geriamojo vandens gamybos kiekio per paskutinius 3 metus, įskaitant ir einamuosius metus.

 

71 straipsnis. Nustatymo, ar konkrečią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija, procedūra

1. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi pirkimams, skirtiems šio įstatymo 70 straipsnyje nurodytai veiklai vykdyti, jei šią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų.

2. Taikant šio straipsnio 1 dalį, sprendžiama, ar veiklą tiesiogiai veikia konkurencija. Vadovaujamasi kriterijais, kurie atitinka Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatas dėl konkurencijos, tokiais kaip atitinkamų prekių arba paslaugų savybės, alternatyvių prekių arba paslaugų buvimas, kainos ir esamas ar galimas daugiau kaip vieno atitinkamų prekių ar paslaugų tiekėjo buvimas.

3. Laikoma, kad patekti į rinką nėra jokių apribojimų, jei yra įgyvendinti ir taikomi šio įstatymo 4 priedėlyje nurodytų Europos Bendrijos teisės aktų reikalavimai. Jei tuo remiantis negalima daryti prielaidos, kad į rinką patekti galima nevaržomai, turi būti įrodyta, kad patekti į atitinkamą rinką galima laisvai de facto ir de jure.

4. Prašymą dėl šio straipsnio 1 dalies taikymo Europos Bendrijų Komisijai gali pateikti pati perkančioji organizacija ar įgaliotos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją. Prašymas pateikiamas laikantis tvarkos, kuri yra nustatyta 2005 m. sausio
7 d. Europos Komisijos sprendime Nr. 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB, numatančios pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, 30 straipsnyje numatytos procedūros taikymo būdų. Europos Bendrijų Komisija taip pat gali pradėti sprendimo, nustatančio šio straipsnio 1 dalies taikymą konkrečiai veiklai, priėmimo procedūrą savo iniciatyva. Tokiu atveju Europos Bendrijų Komisija nedelsdama informuoja valstybę narę.

 

72 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, pirkimo būdai

1. Perkančioji organizacija pirkimus gali atlikti šiais būdais:

1) atviro konkurso;

2) riboto konkurso;

3) derybų (skelbiamų ir neskelbiamų).

2. Perkančioji organizacija pirkimą atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu gali atlikti visais atvejais, jei skelbimas apie pirkimą buvo paskelbtas pagal šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

3. Pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti atliekamas, kai yra sąlygos, nustatytos šio įstatymo 73 straipsnyje.

4. Projekto konkursas gali būti vykdomas, kai yra sąlygos, nustatytos šio įstatymo 66 straipsnyje.

5. Perkančioji organizacija pirkimus gali atlikti taikydama dinaminę pirkimo sistemą ar elektroninį aukcioną, kaip nurodyta šio įstatymo 64 ir 65 straipsniuose. Perkančioji organizacija gali taikyti elektroninius aukcionus atlikdama pirkimą atviro, riboto konkurso arba skelbiamų derybų būdu, jei pirkimo objektą įmanoma tiksliai apibūdinti. Elektroninis aukcionas taip pat gali būti taikomas sudarant sutartį pagal dinaminę pirkimo sistemą.

 

73 straipsnis. Pirkimo neskelbiamų derybų būdu sąlygos

1. Neskelbiamų derybų būdų prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu atvirame, ribotame konkurse ar skelbiamose derybose nebuvo pateikta nė vienos paraiškos arba nė vieno pasiūlymo arba nebuvo nė vieno keliamus reikalavimus atitinkančio pasiūlymo, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;

2) jeigu perkamos prekės, paslaugos ar darbai reikalingi tik mokslo, eksperimentų, studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo tikslais, jeigu nesiekiama gauti pelno arba padengti mokslo, eksperimentavimo, studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo išlaidų su sąlyga, kad toks pirkimas neribos konkurencijos vėlesniuose tokiuose pirkimuose;

3) jeigu dėl techninių ar meninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti (atlikti) tik konkretus tiekėjas;

4) tiek, kiek tai neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais;

5) pirkimai atliekami pagal šio įstatymo nustatyta tvarka sudarytą preliminariąją sutartį.

2. Neskelbiamų derybų būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš šių sąlygų:

1) jeigu perkančioji organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai siekiant iš dalies pakeisti turimas ir įprastines prekes arba įrenginius arba padidinti turimų prekių kiekius arba įrenginius, kai, pakeitus tiekėją, perkančiajai organizacijai reikėtų įsigyti medžiagų, turinčių kitokias technines charakteristikas, ir dėl to atsirastų nesuderinamumas arba per didelių techninių eksploatacijos ir priežiūros sunkumų;

2) jeigu perkamos prekių biržoje kotiruotos prekės;

3) jeigu yra trumpalaikės ypač palankios sąlygos, leidžiančios reikalingas prekes įsigyti už daug mažesnę negu rinkos kainą;

4) jeigu ypač palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų, restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų.

3. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso iš konkurso laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai.

4. Neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kuriuos nors ir galima atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, tačiau jie yra būtini pagrindinei pirkimo sutarčiai vykdyti jos vėlesniuose etapuose su sąlyga, kad papildoma pirkimo sutartis sudaroma su rangovu arba paslaugų teikėju, vykdančiu pradinę pirkimo sutartį.

5. Neskelbiamų derybų būdu iš esamo rangovo taip pat gali būti perkami nauji darbai, kurie yra panašių darbų, pirktų pagal ankstesnę pirkimo sutartį, pakartojimas, su sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo sudaryta atviro, riboto konkursų ar skelbiamų derybų būdu, kurių metu buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, ir apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai buvo skirti tam pačiam projektui vykdyti.

 

74 straipsnis. Skelbimai

1. Perkančioji organizacija apie numatomus pirkimus iš anksto skelbia reguliariu orientaciniu skelbimu bent kartą per metus šio įstatymo 22 ir 23 straipsniuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

2. Perkančioji organizacija, reguliariu orientaciniu skelbimu skelbdama apie numatomus pirkimus, ypač apie pirkimus, susijusius su dideliais projektais, šiame skelbime gali nekartoti tos informacijos, kuri jau buvo paskelbta anksčiau, jei yra aiškiai nurodyta, kad tai yra papildomas skelbimas.

3. Prekių, paslaugų ir darbų pirkimo atveju kvietimas varžytis dėl pirkimo sutarties skelbiamas vienu iš šių būdų:

1) reguliariu orientaciniu skelbimu arba

2) skelbimu, kad yra kvalifikacinė sistema, arba

3) skelbimu apie pirkimą.

4. Kai reguliariu orientaciniu skelbimu apie numatomą pirkimą jau kviečiama varžytis dėl pirkimo sutarties, jis skelbiamas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki datos, kada turėtų būti siunčiamas kvietimas vadovaujantis šio įstatymo 78 straipsniu, ir jame turi būti nurodyta, kad nebus atskiro šio pirkimo skelbimo. Be to, perkančioji organizacija turi laikytis šio įstatymo 75 straipsnyje nustatytų paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminų.

5. Perkančioji organizacija, nusprendusi taikyti kvalifikacinę sistemą, kaip nustatyta šio įstatymo 77 straipsnyje, privalo apie tai paskelbti skelbime, nurodydama kvalifikacinės sistemos tikslą ir reikalavimus. Kai kvalifikacinė sistema numatoma taikyti ilgiau kaip 3 metus, skelbiama kasmet, o kai trumpiau – skelbiama vieną kartą.

6. Dinaminės pirkimo sistemos atveju dalyvauti sistemos procedūrose kviečiama skelbimu apie pirkimą, nurodytu šio straipsnio 3 dalies 3 punkte, o varžytis dėl konkretaus pirkimo – supaprastintu skelbimu apie pirkimą, naudojamu taikant dinaminę pirkimo sistemą.

7. Perkančioji organizacija, sudariusi pirkimo sutartį, skelbia:

1) apie pirkimo sutarties, įskaitant ir preliminariąją sutartį, sudarymą – per 2 mėnesius nuo jos, įskaitant ir preliminariąją sutartį, sudarymo. Perkančioji organizacija apie tai neprivalo skelbti tais atvejais, kai ji sudaro pirkimo sutartis preliminariosios sutarties pagrindu;

2) apie sudarytą sutartį taikant dinaminę pirkimų sistemą – ne vėliau kaip per 2 mėnesius po kiekvienos sutarties sudarymo, arba ji gali sugrupuotus skelbimus paskelbti kartą per ketvirtį – per 2 mėnesius kiekvienam ketvirčiui pasibaigus.

8. Perkančioji organizacija įvykdyto projekto konkurso rezultatus paskelbia per 2 mėnesius nuo projekto konkurso rezultatų patvirtinimo.

9. Skelbime apie pirkimo sutarties, įskaitant preliminariąją sutartį ir sutartį dėl projekto konkurso rezultatų, sudarymą gali būti neskelbiama informacija, kurią perkančioji organizacija nurodo kaip komercinę paslaptį: gautų pasiūlymų skaičius, tiekėjo tapatybė ar kainos. Ši informacija skelbiama tik paprastesne forma statistikos tikslais.

10. Kai perkančioji organizacija sudaro paslaugų, skirtų moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, sutartį, skelbime apie sudarytą pirkimo sutartį:

1) gali apriboti teikiamą informaciją apie paslaugų pobūdį ir kiekį ir vietoj jos nurodyti, kad tai yra „mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugos“, kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų būdu;

2) gali apriboti teikiamą informaciją apie paslaugų pobūdį ir kiekį, remdamasi komercine paslaptimi, kai mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros paslaugų pirkimas atliekamas kitu pirkimo būdu nei neskelbiamos derybos;

3) užtikrina, kad šios dalies 2 punkte nurodyta informacija būtų ne mažiau išsami nei ta, kuri buvo pateikta skelbime pagal šio straipsnio 3 dalį;

4) užtikrina, kad skelbime nurodyta informacija būtų ne mažiau išsami nei kvalifikuotų paslaugų teikėjų sąraše.

11. Perkančioji organizacija privalo turėti šiame straipsnyje nurodytų skelbimų išsiuntimą nustatytu laiku patvirtinančius dokumentus.

 

75 straipsnis. Paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai

1. Pirkimo procedūrų terminai priklauso nuo pasirinkto pirkimo būdo. Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio įstatymo 28 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti, ir nepažeisdama šiame straipsnyje nustatytų minimalių paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminų.

2. Atliekant pirkimą atviro konkurso būdu, pasiūlymų pateikimo terminas – 52 dienos nuo skelbimo, nurodyto šio įstatymo 74 straipsnio 3 dalyje, išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

3. Atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu, jeigu apie pirkimą buvo skelbta šio įstatymo 74 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta tvarka arba išsiųstas kvietimas, nurodytas šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje, paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos ar kvietimo išsiuntimo dienos. Šis terminas, atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, gali būti sutrumpintas, bet negali būti trumpesnis kaip 22 dienos, o jei skelbimas perduotas elektroninėmis priemonėmis, – ne trumpesnis kaip 15 dienų.

4. Atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu, pasiūlymų pateikimo terminas gali būti nustatomas perkančiosios organizacijos ir atrinktų kandidatų susitarimu, su sąlyga, kad visiems kandidatams yra suteikiamas vienodas terminas pasiūlymams parengti ir pateikti. Jeigu nesusitariama, perkančioji organizacija nustato pasiūlymų pateikimo terminą, ne trumpesnį kaip 24 dienos nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos, tačiau atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, šis terminas gali būti sutrumpintas, bet ne trumpesnis kaip 10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.

5. Jeigu perkančioji organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš 52 dienas ir ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios, kaip nustatyta šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje, ir šiame skelbime pateikė visą reikalingą informaciją, pasiūlymų pateikimo terminas esant atviram konkursui gali būti sutrumpintas iki 36 dienų. Atsiradus aplinkybėms, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti iš anksto, terminas gali būti ir trumpesnis kaip 36 dienos, bet ne trumpesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.

6. Kai pranešimai yra parengiami ir perduodami elektroninėmis priemonėmis, laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, paraiškų priėmimo terminai riboto konkurso ir derybų atveju ir pasiūlymų priėmimo terminai atviro konkurso atveju gali būti sutrumpinti 7 dienomis.

7. Kai perkančioji organizacija nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo dienos suteikia galimybę elektroniniu būdu nevaržomai ir tiesiogiai susipažinti su visa pirkimo dokumentacija ir bet kuriais papildomais dokumentais, pasiūlymų pateikimo terminai atviro, riboto konkursų ir derybų atvejais gali būti sutrumpinti dar 5 dienomis, išskyrus atvejus, kai atliekant pirkimą riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu pasiūlymų pateikimo terminas nustatomas perkančiosios organizacijos ir atrinktų kandidatų susitarimu. Skelbime turi būti nurodytas interneto adresas, kuriuo galima susipažinti su šia dokumentacija.

8. Vykdant atvirą konkursą, dėl visų šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytų sutrumpinimų pasiūlymų pateikimo terminas jokiu būdu negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo skelbimo išsiuntimo dienos. Tačiau jei skelbimas yra perduotas ne faksu ir ne elektroninėmis priemonėmis, dėl visų šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatytų sutrumpinimų pasiūlymų pateikimo terminas jokiu būdu negali būti trumpesnis kaip 22 dienos nuo skelbimo išsiuntimo dienos.

9. Atliekant pirkimą riboto konkurso ar derybų būdu, dėl visų šio straipsnio 4, 6 ir 7 dalyse nurodytų sutrumpinimų paraiškų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 15 dienų nuo skelbimo ar kvietimo išsiuntimo dienos, o pasiūlymų pateikimo terminas, išskyrus terminus, nustatytus perkančiosios organizacijos ir atrinktų tiekėjų abipusiu susitarimu, jokiu būdu negali būti trumpesnis kaip 10 dienų nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo dienos.

10. Jeigu dėl kokių nors priežasčių pirkimo dokumentai ar jų dalis buvo pareikalauti laiku, tačiau nepateikti šio įstatymo 27 straipsnyje nustatytais terminais, arba pateikus pirkimo dokumentus paaiškėja, kad pasiūlymus galima parengti tik apsilankius darbų atlikimo vietoje ir ten susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais dalykais, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminus privalo pratęsti, kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija, ir apie tai paskelbti šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka. Pasiūlymų pateikimo terminas, nustatytas perkančiosios organizacijos ir atrinktų tiekėjų abipusiu susitarimu, gali būti nepratęsiamas.

 

76 straipsnis. Tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas ir kvalifikacinė atranka

1. Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą atviro, riboto konkurso ar derybų būdu, patikrina tiekėjų kvalifikaciją pagal jos nustatytus reikalavimus. Kvalifikacijos reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 32, 33, 34, 35, 36, 37 straipsnių nuostatomis. Su kvalifikacijos reikalavimais turi būti supažindinti visi suinteresuoti tiekėjai.

2. Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą riboto konkurso arba derybų būdu, atsirenka kandidatus pagal nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir reikalavimus. Perkančioji organizacija turi teisę apriboti kandidatų skaičių tiek, kad tokį skaičiaus sumažinimą būtų galima pateisinti pusiausvyra tarp pirkimo procedūrų ypatumų ir išteklių, kurių reikia tokiai procedūrai taikyti, tačiau atrinktų kandidatų skaičius turi būti pakankamas konkurencijai užtikrinti.

3. Perkančioji organizacija, atlikdama pirkimą, gali sukurti ar naudotis kitų perkančiųjų organizacijų sukurta kvalifikacine sistema, kaip nustatyta šio įstatymo 77 straipsnyje.

4. Perkančioji organizacija, atrinkdama riboto konkurso ar derybų dalyvius, visiems tiekėjams privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus ir taisykles.

5. Perkančioji organizacija, atrinkdama riboto konkurso ar derybų dalyvius, negali kuriems nors tiekėjams taikyti kitokių administracinių, techninių ar finansinių abipusio pripažinimo sąlygų ir sertifikatų, bandymų ir įrodymų pripažinimo, kurio ji netaiko kitiems tiekėjams, taip pat negali reikalauti bandymų ar įrodymų, kurie kartotų jau turimus įrodymus.

 

77 straipsnis. Kvalifikacinė sistema

1. Perkančioji organizacija gali sudaryti ir taikyti tiekėjų kvalifikacinę sistemą. Sudarydama ir taikydama šią sistemą, perkančioji organizacija užtikrina, kad tiekėjo prašymu jo kvalifikacija būtų įvertinta. Sprendimą dėl tiekėjų įrašymo ar neįrašymo į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą perkančioji organizacija priima per 6 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.

2. Tiekėjų kvalifikacija sudarant kvalifikacinę sistemą gali būti kelių kvalifikacijos vertinimo pakopų.

3. Kvalifikacinė sistema sudaroma taikant perkančiosios organizacijos nustatytus kriterijus ir taisykles. Kai į šiuos kriterijus įtraukiamos techninės specifikacijos, vadovaujamasi ir šio įstatymo 25 straipsnio reikalavimais.

4. Į kvalifikacijos vertinimo kriterijus turi būti įrašyti atmetimo kriterijai, išvardyti šio įstatymo 33 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nurodytų sąlygų ir reikalavimų.

5. Kai kvalifikacijų vertinimo kriterijų reikalavimai yra susiję su tiekėjų ekonominiais ir finansiniais pajėgumais bei techniniais ir (arba) profesiniais gebėjimais, tiekėjas prireikus gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais ar gebėjimais, nesvarbu, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su tokiais ūkio subjektais. Šiuo atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad tie ištekliai jam bus prieinami visą kvalifikacinės sistemos galiojimo laiką. Tomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais ar gebėjimais.

6. Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir taisyklės pateikiami ūkio subjektams jų prašymu. Prireikus kriterijai ir taisyklės gali būti atnaujinami. Apie kriterijų ir taisyklių atnaujinimą pranešama suinteresuotiems tiekėjams.

7. Perkančioji organizacija, įvertinusi tiekėjų kvalifikaciją, sudaro kvalifikuotų tiekėjų sąrašą. Sudarant šį sąrašą, tiekėjai gali būti skirstomi į atskiras kategorijas, kurioms taikomi atitinkami kvalifikacijos reikalavimai atsižvelgiant į pirkimo rūšį.

8. Sudarydama ir taikydama tiekėjų kvalifikacinę sistemą, perkančioji organizacija turi:

1) paskelbti skelbimą apie kvalifikacinę sistemą, vadovaudamasi šio įstatymo 74 straipsnio 5 dalies nuostata;

2) informuoti ūkio subjektus, padavusius prašymus dėl kvalifikacijų vertinimo, apie sprendimą dėl jų įrašymo į kvalifikacinę sistemą, kaip nurodyta šio įstatymo 79 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse;

3) atrinkti dalyvius ribotam konkursui ar deryboms iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašo pagal nustatytus vienodus atrankos kriterijus, kai skelbimu apie kvalifikacinės sistemos buvimą kviečiama varžytis dėl sutarties;

4) laikytis abipusio administracinių, techninių ar finansinių sąlygų ir sertifikatų, bandymų ir įrodymų pripažinimo, kaip nurodyta šio įstatymo 76 straipsnio 5 dalyje, ir šio įstatymo 37 straipsnio reikalavimų, atrinkdama dalyvius ribotam konkursui ir deryboms, priimdama sprendimą dėl kvalifikacijos arba atnaujindama kriterijus ir taisykles.

9. Perkančioji organizacija gali išbraukti tiekėją iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašų tik tais atvejais, kai tiekėjo kvalifikacija neatitinka perkančiosios organizacijos nustatytų kvalifikacinės sistemos kriterijų.

 

78 straipsnis. Kvietimai pateikti pasiūlymą ar dalyvauti derybose

1. Perkančioji organizacija šio įstatymo 76 straipsnio nustatyta tvarka atsirinktus kandidatus raštu kviečia pateikti pasiūlymus arba dalyvauti derybose. Kvietimo turinį nustato šio įstatymo 49 ir 62 straipsniai.

2. Tais atvejais, kai reguliariu orientaciniu skelbimu apie numatomą pirkimą jau kviečiama varžytis dėl pirkimo sutarties, perkančioji organizacija, prieš pradėdama riboto konkurso ar derybų dalyvių atranką, kviečia visus kandidatus patvirtinti savo sutikimą dalyvauti pirkimo procedūrose. Tokiame kvietime nurodoma bent ši informacija:

1) pirkimo pobūdis ir kiekis, įskaitant visas galimybes dėl papildomų sutarčių sudarymo, ir, jei įmanoma, numatomas laikas, per kurį bus galima pasinaudoti galimybe sudaryti papildomas sutartis, ir, jei įmanoma, numatomų prekių, paslaugų ar darbų pirkimų pobūdis ir kiekis ir, jei įmanoma, numatomos apytikrės jų paskelbimo datos;

2) pirkimo būdas: ribotas konkursas ar derybos;

3) prireikus – prekių pristatymo, darbų atlikimo ir paslaugų teikimo pradžia ir pabaiga, nurodant datą;

4) adresas, kuriuo reikia paduoti prašymą gauti pirkimo dokumentus, prašymo padavimo galutinė data, kalba, kuria turi būti parengtas prašymas;

5) perkančiosios organizacijos, su kuria bus sudaryta pirkimo sutartis, adresas ir būtina informacija techninėms specifikacijoms bei kitiems dokumentams gauti;

6) ekonominės ir techninės sąlygos, pasiūlymų ir (ar) pirkimo sutarties užtikrinimo būdai ir informacija, kurią turi pateikti tiekėjai;

7) mokestis, kurį reikia sumokėti už gautus pirkimo dokumentus, ir jo mokėjimo tvarka;

8) pirkimo sutarties forma: prekių pirkimas, nuoma, lizingas (finansinė nuoma), pirkimas, numatant jas įsigyti ar to nenumatant, arba jų derinys;

9) pasiūlymų vertinimo kriterijai ir jų reikšmingumas arba atitinkamais atvejais – tokių kriterijų seka pagal svarbą, jeigu ši informacija nebuvo pateikta kituose pirkimo dokumentuose.

 

79 straipsnis. Informacija tiekėjams apie pirkimo procedūrų rezultatus ir kvalifikacijos vertinimą

1. Perkančioji organizacija informuoja kandidatus ir dalyvius apie pirkimo procedūrų rezultatus vadovaudamasi šio įstatymo 41 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytais reikalavimais.

2. Perkančioji organizacija, kuri sudaro ir taiko tiekėjų kvalifikacinę sistemą, tiekėjui apie savo sprendimą įrašyti jį į kvalifikuotų tiekėjų sąrašą praneša per 6 mėnesius. Jei sprendimo priėmimas truks ilgiau kaip 4 mėnesius nuo tiekėjo prašymo pateikimo, perkančioji organizacija tiekėjui per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos praneša apie priežastis, kuriomis pateisinama ilgesnė trukmė, ir datą, iki kurios jo prašymas bus patenkintas arba atmestas.

3. Tiekėjams, kurių kvalifikacijos duomenys neatitinka perkančiosios organizacijos nustatytų kvalifikacinės sistemos reikalavimų, perkančioji organizacija, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, praneša apie sprendimą ir prašymo atmetimo priežastis. Priežastys turi būti pagrįstos tiekėjų kvalifikacijos vertinimo kriterijais, nurodytais šio įstatymo 77 straipsnio 2 ir 3 dalyse.

4. Apie ketinimą išbraukti iš kvalifikuotų tiekėjų sąrašų ūkio subjektas įspėjamas raštu iš anksto, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki išbraukimo, kartu nurodant numatomą išbraukimą pagrindžiančią priežastį ar priežastis.

 

80 straipsnis. Projekto konkursas

Projekto konkursas vykdomas vadovaujantis šio įstatymo II skyriaus aštuntojo skirsnio nuostatomis.

 

81 straipsnis. Preliminariosios sutarties ypatumai

1. Perkančioji organizacija, sudarydama preliminariąją sutartį, vadovaujasi šio skyriaus reikalavimais, kaip ir atlikdama šio įstatymo 2 straipsnio 26–29 dalyse nurodytus pirkimus.

2. Kai perkančioji organizacija yra sudariusi preliminariąją sutartį pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus, pirkimo sutartį šios sutarties pagrindu ji gali sudaryti neskelbiamų derybų būdu, vadovaudamasi šio įstatymo 73 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatyta sąlyga.

3. Perkančioji organizacija negali piktnaudžiauti preliminariąja sutartimi, siekdama trukdyti, apriboti ar iškreipti konkurenciją.

 

82 straipsnis. Pasiūlymai dėl trečiųjų šalių kilmės prekių

1. Šio straipsnio reikalavimai taikomi pasiūlymams dėl produktų, kilusių iš trečiųjų šalių, su kuriomis Europos Bendrija nėra sudariusi nei daugiašalio, nei dvišalio susitarimo, užtikrinančio Europos Bendrijos įmonių konkurencinį ir veiksmingą patekimą į tų šalių rinkas. Šie reikalavimai taikomi nepažeidžiant Europos Bendrijos ar jos valstybių narių įsipareigojimų trečiosioms šalims.

2. Bet kuris pasiūlymas tiekti prekes gali būti atmestas, kai trečiųjų šalių kilmės prekių dalis, nustatyta pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2913/92, patvirtinantį Bendrijos muitinės kodeksą, sudaro daugiau kaip 50 procentų visos pasiūlytos prekių vertės. Šiuo atveju programinė įranga, naudojama telekomunikacijų tinklo įrenginiuose, laikoma preke.

3. Tais atvejais, kai pagal perkančiosios organizacijos nustatytus pasiūlymų vertinimo kriterijus du ar daugiau pasiūlymų yra lygiaverčiai, pirmenybę turi tie pasiūlymai, kurie negali būti atmesti pagal šio straipsnio 2 dalies reikalavimą. Pasiūlytos kainos laikomos lygiavertėmis, jei kainų skirtumas, taikant šį straipsnį, nėra didesnis kaip 3 procentai. Ši pirmenybė netaikoma tais atvejais, jeigu ją taikant perkančiajai organizacijai tektų įsigyti įrangą, kurios techninės charakteristikos skirtųsi nuo turimos įrangos charakteristikų, atsirastų nesuderinamumas ir techninės eksploatacijos bei priežiūros sunkumų ar per didelių sąnaudų.

4. Nustatant trečiųjų šalių kilmės prekių dalį, šio straipsnio 2 dalies reikalavimai netaikomi toms trečiosioms šalims, kurioms ši teisė suteikta Tarybos sprendimu.

 

83 straipsnis. Informacijos, susijusios su pirkimais, vykstančiais trečiosiose šalyse, pateikimas

1. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjai informuoja Ūkio ministeriją apie visus bendrojo pobūdžio teisinius ar praktinius sunkumus, su kuriais jos susiduria norėdamos sudaryti paslaugų sutartis trečiosiose šalyse. Ūkio ministerija šią informaciją pateikia Europos Bendrijų Komisijai.

2. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjai informuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apie visus teisinius ir praktinius sunkumus, su kuriais jie susiduria siekdami sudaryti pirkimo sutartis trečiosiose šalyse ir kurie iškyla dėl to, kad nesilaikoma šių tarptautinės darbo organizacijos teisės aktų normų:

1) Konvencijos Nr. 87 dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo;

2) Konvencijos Nr. 98 dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo;

3) Konvencijos Nr. 29 dėl priverstinio ar privalomojo darbo;

4) Konvencijos Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo;

5) Konvencijos Nr. 138 dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus;

6) Konvencijos Nr. 111 dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje;

7) Konvencijos Nr. 100 dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą;

8) Konvencijos Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti.

3. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pateikia Europos Bendrijų Komisijai.

 

 IV skyrius
supaprastinti pirkimai

 

 PIRMASIS skirsnis
bendrosios nuostatos

 

84 straipsnis. Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai ir jų atlikimo tvarka

Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai (toliau – supaprastinti pirkimai):

1) kurių vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas, nustatytas šio įstatymo 11 straipsnyje;

2) šio įstatymo 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimai neatsižvelgiant į pirkimo vertę;

3) šio įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nurodyti pirkimai.

 

85 straipsnis. Vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų supaprastinti pirkimai

Vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto srityje veikiančios perkančiosios organizacijos supaprastintus pirkimus atlieka pačių pasitvirtinta tvarka. Ji turi atitikti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus pirkimų principus ir tikslus, tačiau apie pirkimus, kuriuos pagal pasitvirtintą tvarką numatyta paskelbti viešai, privalo skelbti šio įstatymo 89 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Perkančioji organizacija turi nustatyti ne trumpesnį kaip 14 dienų pasiūlymų pateikimo terminą, skaičiuojant nuo skelbimo paskelbimo „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Kiti šio įstatymo IV skyriaus reikalavimai šiems pirkimams yra neprivalomi.

 

86 straipsnis. Supaprastinti pirkimai ir jų būdai

1. Supaprastinti pirkimai atliekami:

1) supaprastinto atviro konkurso būdu;

2) supaprastinto riboto konkurso būdu;

3) skelbiamų supaprastintų derybų būdu;

4) neskelbiamų supaprastintų derybų būdu;

5) taikant įprastą komercinę praktiką.

2. Esant šio įstatymo 116 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, perkančioji organizacija gali atlikti pirkimo procedūrą – vykdyti supaprastintą projekto konkursą.

3. Perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus gali atlikti taikydama dinaminę pirkimo sistemą ar elektroninį aukcioną, kaip nurodyta šio įstatymo 64 ir 65 straipsniuose, taip pat sudaryti preliminariąją sutartį, kaip nurodyta šio įstatymo 63 straipsnyje, ar taikyti konkurencinį dialogą, kaip nustatyta šio įstatymo II skyriaus ketvirtajame skirsnyje.

4. Supaprastinto atviro konkurso ar supaprastinto riboto konkurso būdais supaprastintas pirkimas gali būti atliekamas visais atvejais.

5. Skelbiamų supaprastintų derybų būdu pirkimas gali būti atliekamas, jeigu yra kuri nors iš šių sąlygų:

1) pirkimo objekto dėl jo pobūdžio ir sudėtingumo negalima aiškiai ir vienareikšmiškai apibūdinti (žinomi tik pagrindiniai poreikiai, kuriuos turi patenkinti pirkimo objektas, arba yra daug įvairių skirtingų būdų ir principų, kuriais galima išspręsti prekių, paslaugų ar darbų poreikį lemiančias perkančiosios organizacijos problemas), kad būtų galima surengti supaprastintą atvirą ar ribotą konkursą;

2) supaprastintas atviras ar ribotas konkursas neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų arba gautos paraiškos ar pasiūlymai neatitiko reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos.

6. Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu pirkimas gali būti atliekamas, jeigu yra kuri nors iš šio straipsnio 7, 8, 9, 10, 11 dalyse nurodytų sąlygų.

7. Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai:

1) supaprastintas atviras ar ribotas konkursas neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų;

2) supaprastintame atvirame ar supaprastintame ribotame konkurse visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų arba buvo pasiūlytos per didelės perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos ir į neskelbiamas supaprastintas derybas kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus;

3) dėl techninių, meninių priežasčių ar dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir nėra jokios kitos alternatyvos;

4) dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, tačiau supaprastinto atviro konkurso, supaprastinto riboto konkurso ar skelbiamų supaprastintų derybų būdu dėl per ilgų pirkimo procedūrų tai padaryti neįmanoma ir nėra jokios kitos alternatyvos. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.

8. Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės ir paslaugos:

1) kai perkančioji organizacija pagal ankstesnę sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių arba paslaugų ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant su jau turimomis prekėmis ir suteiktomis paslaugomis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių ar paslaugų kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų nepriimtini, nes perkančiajai organizacijai įsigijus skirtingų techninių charakteristikų prekių ar paslaugų, ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar paslaugomis ar patirtų didelių nuostolių. Jeigu papildomai perkamų prekių ar paslaugų kaina viršija 30 procentų ankstesnės pirkimų kainos, turi būti atliekama ekspertizė dėl papildomai perkamų prekių ar paslaugų techninių charakteristikų suderinamumo;

2) prekių ir paslaugų, skirtų Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms, konsulinėms įstaigoms užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybėms prie tarptautinių organizacijų, kariniams atstovams ir specialiesiems atašė, pirkimams užsienyje.

9. Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės, kai:

1) perkamos prekės gaminamos tik mokslo, eksperimentavimo, studijų ar techninio tobulinimo tikslais, nesiekiant gauti pelno arba padengti mokslo ar tobulinimo išlaidų;

2) prekių biržoje perkamos kotiruojamos prekės;

3) perkami muziejų eksponatai, archyviniai ir bibliotekiniai dokumentai, yra prenumeruojami laikraščiai ir žurnalai;

4) ypač palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų, restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų;

5) prekės perkamos iš valstybės rezervo.

10. Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali būti perkamos paslaugos, kai:

1) perkama po projekto konkurso iš šio konkurso laimėtojo arba vieno iš kelių laimėtojų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai;

2) perkamos licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis) bazėmis;

3) perkamos oro transporto paslaugos.

11. Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali būti perkamos paslaugos ir darbai, kai:

1) dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 15 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos;

2) perkant iš esamo tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji sutartis buvo sudaryta atviro ar riboto konkurso būdu, kurį skelbiant buvo atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta pirkimo skelbime, o visi minimi pirkimai skirti tam pačiam projektui vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento.

12. Paslaugų pirkimo supaprastintas projekto konkursas gali būti vykdomas, kai yra perkamos teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo, meniniu ar kultūriniu požiūriu sudėtingos ar panašaus pobūdžio paslaugos.

13. Taikant įprastą komercinę praktiką, supaprastinti pirkimai gali būti atliekami esant bent vienai šių sąlygų:

1) prekių ar paslaugų pirkimo vertė mažesnė kaip 75 tūkst. Lt, o darbų – 300 tūkst. Lt be pridėtinės vertės mokesčio;

2) dėl susidariusių ypatingų aplinkybių (avarija, stichinė nelaimė, epidemija ar kitoks nenugalimos jėgos poveikis) pirkimo neįmanoma atlikti kitais supaprastinto pirkimo būdais, nepažeidžiant nustatytų procedūrų atlikimo tvarkos;

3) perkamos teisėjų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (ar) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo paslaugos;

4) prekės ir paslaugos yra perkamos naudojant reprezentacinėms išlaidoms skirtas lėšas;

5) atskiroms pirkimo dalims, kai perkamos panašios prekės, paslaugos ar perkami darbai yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, jei tų dalių bendra vertė be pridėtinės vertės mokesčio yra ne didesnė kaip 10 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės perkant panašias prekes ar paslaugas ir 1,5 procento – perkant darbus;

6) perkamos literatūros ir meno kūrinių autorių, atlikėjų ar jų kolektyvo paslaugos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1298, 2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 114-4630 (2007-11-08)

 

87 straipsnis. Supaprastinti pirkimai iš socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų ar neįgaliųjų, ir įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų

Šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais supaprastinti pirkimai gali būti atliekami, kai iš socialinių įmonių, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų neįgaliųjų ir kurių veikla nėra įtraukta į neremtinų veiklos rūšių sąrašą, ir įmonių, kurių dalyviai yra sveikatos priežiūros įstaigos ir kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų, perkamos jų pagamintos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai. Įmonių, kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų neįgaliųjų, neremtinų veiklos rūšių sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes, konsulines įstaigas užsienyje ir Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, atlikdama supaprastintą pirkimą šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais būdais valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis, ne mažiau kaip 10 procentų visų asignavimų, numatytų biudžeto programų sąmatoje prekėms ir paslaugoms pirkti bei materialiajam turtui įsigyti, privalo skirti šioje dalyje nurodytų įstaigų ir įmonių pagamintoms prekėms, teikiamoms paslaugoms ar atliekamiems darbams pirkti, išskyrus tuos atvejus, kai jai reikiamų prekių šios įstaigos ir įmonės negamina, paslaugų neteikia ar darbų neatlieka. Šioje dalyje nurodytos įstaigos ir įmonės parengia ir patvirtina gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ar atliekamų darbų sąrašus ir skelbia juos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ kasmet iki spalio 1 dienos.

 

88 straipsnis. Supaprastintų pirkimų principai ir konfidencialumas

Atlikdama supaprastintus pirkimus, perkančioji organizacija privalo laikytis šio įstatymo 3 ir 6 straipsniuose nustatytų pirkimų principų ir konfidencialumo reikalavimų.

 

89 straipsnis. Supaprastintų pirkimų paskelbimas

1. Perkančioji organizacija privalo paskelbti apie kiekvieną pirkimą, atliekamą supaprastinto atviro konkurso, supaprastinto riboto konkurso, skelbiamų supaprastintų derybų būdu, arba kai vykdomas supaprastintas projekto konkursas. Perkančioji organizacija, sudariusi pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį dėl šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų paslaugų, kai pirkimo vertė yra didesnė, nei nustatyta šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte, privalo išsiųsti skelbimą Viešųjų pirkimų tarnybai. Skelbime turi būti nurodyta, ar perkančioji organizacija sutinka, kad šis skelbimas būtų paskelbtas.

2. Perkančioji organizacija apie pirkimus skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Skelbimai gali būti papildomai skelbiami perkančiosios organizacijos interneto tinklalapyje ir kituose leidiniuose bei kitur internete.

3. Skelbimus, kurie skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, perkančiosios organizacijos privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai, o ši juos skelbia šio įstatymo nustatyta tvarka. Skelbimas Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, perkančiosios organizacijos interneto tinklalapyje ar kitame leidinyje negali būti paskelbtas anksčiau negu „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. To paties skelbimo turinys visur turi būti tapatus

4. Supaprastintų pirkimų skelbimų reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1298, 2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 114-4630 (2007-11-08)

 

90 straipsnis. Supaprastintų pirkimų komisija

Supaprastintiems pirkimams atlikti turi būti sudaryta komisija. Komisija gali būti nesudaryta, kai pirkimas atliekamas vadovaujantis įprasta komercine praktika. Šios komisijos sudarymą, veiklą ir atsakomybę nustato šio įstatymo 16 straipsnis.

 

91 straipsnis. Supaprastinto pirkimo techninė specifikacija

Techninės specifikacijos reikalavimai yra nustatyti šio įstatymo 25 straipsnyje, jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip.

 

92 straipsnis. Supaprastinto pirkimo dokumentų pateikimas

1. Pirkimo dokumentai tiekėjams turi būti teikiami nuo skelbimo apie pirkimą paskelbimo ar kvietimo išsiuntimo tiekėjams dienos iki pasiūlymo pateikimo termino, nustatyto pirkimo dokumentuose, pabaigos. Pirkimo dokumentai pateikiami to paprašiusiam tiekėjui nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, gavus prašymą.

2. Pirkimo dokumentai, tarp jų ir kvietimai, pranešimai, paaiškinimai, papildymai, tiekėjams pateikiami asmeniškai, siunčiami registruotu laišku arba registruotu laišku ir faksu ar elektroniniu paštu. Pirkimo dokumentus siunčiant, išsiuntimo data laikoma pateikimo data.

3. Pirkimo dokumentus perkančioji organizacija gali pateikti ir internete. Šiuo atveju interneto adresas turi būti nurodytas skelbime apie pirkimą. Pirkimo dokumentai internete negali būti pateikti anksčiau, negu apie pirkimą paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Perkančioji organizacija, pirkimo dokumentus pateikusi internete, šiuos dokumentus to paprašiusiam tiekėjui privalo pateikti raštu.

4. Už pirkimo dokumentus perkančioji organizacija iš visų tiekėjų gali imti vienodo dydžio užmokestį, kurį sudaro dokumento kopijavimo ir pateikimo tiekėjams faktinės išlaidos. Už pirkimo dokumento vertimą į užsienio kalbą gali būti imamas papildomas užmokestis. Jį sudaro vertimo į užsienio kalbą išlaidos.

 

93 straipsnis. Supaprastintų pirkimo dokumentų paaiškinimai

1. Tiekėjas gali paprašyti, kad perkančioji organizacija paaiškintų pirkimo dokumentus. Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną tiekėjo rašytinį prašymą paaiškinti pirkimo dokumentus, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 6 darbo dienas iki pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji organizacija į gautą prašymą atsako ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo dienos. Perkančioji organizacija, atsakydama tiekėjui, kartu siunčia paaiškinimus ir visiems kitiems tiekėjams, kuriems ji pateikė pirkimo dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą duoti paaiškinimą. Atsakymas turi būti siunčiamas taip, kad tiekėjas jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

2. Nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, o paskelbta informacija tikslinama patikslinant skelbimą ir, vadovaujantis protingumo kriterijumi, nukeliant pasiūlymų pateikimo terminą.

3. Jeigu perkančioji organizacija rengia susitikimą su tiekėjais, ji surašo šio susitikimo protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti klausimai dėl pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Protokolas visiems pirkimo procedūrose dalyvaujantiems tiekėjams turi būti išsiųstas taip, kad tiekėjai jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

4. Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentus paaiškina (patikslina) arba surengia susitikimą su tiekėjais arba jei ji negali pirkimo dokumentų paaiškinimų (patikslinimų) ar susitikimo protokolų pateikti taip, kad visi tiekėjai juos gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, ji privalo perkelti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam laikui, per kurį tiekėjai, rengdami pirkimo pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus (patikslinimus) ar susitikimų protokolus, apie tai paskelbdama patikslinant skelbimą.

5. Pranešimai apie kiekvieną pirkimo pasiūlymų pateikimo termino nukėlimą išsiunčiami visiems tiekėjams, kuriems buvo pateikti pirkimo dokumentai.

 

94 straipsnis. Supaprastinto pirkimo tiekėjų kvalifikacija

Perkančioji organizacija privalo įsitikinti, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį. Tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas ir kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio įstatymo 32–38 straipsniuose nustatytais reikalavimais.

 

95 straipsnis. Supaprastintų pirkimų pasiūlymų galiojimo terminas

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti reikalaujamą pasiūlymų galiojimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo konkurso pasiūlymų pateikimo termino dienos. Sustabdžius pirkimo procedūras, šis terminas pratęsiamas pirkimo procedūrų sustabdymo laikui.

2. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo paprašyti, kad tiekėjai savo pasiūlymuose nurodytų galiojimo terminą. Jis turi būti ne trumpesnis, negu nustatyta perkančiosios organizacijos. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek yra nustatyta pirkimo dokumentuose.

3. Nesibaigus pasiūlymų galiojimo terminui, šis terminas gali būti pratęstas. Pasiūlymų galiojimo terminą gali pratęsti pasiūlymus pateikę dalyviai perkančiosios organizacijos prašymu. Prašyme pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą perkančioji organizacija nurodo naują pasiūlymų galiojimo terminą ir datą, iki kurios dalyviai turi pranešti apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti pasiūlymų galiojimą. Dalyvis, sutikęs pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, privalo apie tai pranešti perkančiajai organizacijai ir kartu patvirtinti pasiūlymų galiojimo užtikrinimo pratęsimą arba pateikti naują pasiūlymų galiojimo užtikrinimą, jeigu buvo reikalaujama užtikrinti pasiūlymų galiojimą. Jeigu dalyvis iki prašyme nurodytos datos neatsako, nepratęsia pirkimo pasiūlymų galiojimo užtikrinimo termino arba nepateikia naujo pirkimo pasiūlymų galiojimo užtikrinimo, laikoma, kad jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą ir atšaukė savo pasiūlymą. Šiuo būdu atšaukęs savo pasiūlymą dalyvis nepraranda teisės į pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.

 

96 straipsnis. Supaprastintų pirkimų pasiūlymų rengimas, pateikimas, keitimas ir atšaukimas

1. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad tiekėjai pasiūlymus privalo pateikti užklijuotuose ir užantspauduotuose vokuose, ant kurių užrašytas pirkimo pavadinimas, dalyvio pavadinimas ir adresas. Jeigu perkančioji organizacija numato pasiūlymus vertinti pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, tai pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad tiekėjai pasiūlymo kainą pateiktų viename užklijuotame ir antspauduotame voke, o likusias pasiūlymo dalis (techninius pasiūlymo duomenis ir kitą informaciją bei dokumentus) – kitame užklijuotame ir antspauduotame voke. Šie abu vokai turi būti įdėti į bendrą voką, o jis taip pat užklijuojamas ir antspauduojamas. Reikalavimas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijumi vertinamą pasiūlymą pateikti dviejuose vokuose netaikomas, kai pirkimas atliekamas derybų ir konkurencinio dialogo būdais. Pasiūlymo lapai, išskyrus pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, turi būti sunumeruoti ir susiūti taip, kad nepažeidžiant susiuvimo nebūtų galima į pasiūlymą įdėti naujų lapų, išplėšti lapų ar juos pakeisti. Reikalavimas pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose ir pasiūlymą susiūti yra netaikomas, jeigu perkančioji organizacija priima elektroninėmis priemonėmis pateiktus pasiūlymus. Pasiūlymas turi būti pasirašytas tam įgaliojimus turinčio dalyvio atstovo. Pirkimo dokumentuose gali būti nustatyti kiti papildomi pasiūlymo autentiškumo patvirtinimo reikalavimai.

2. Paraiškos ir pasiūlymai gali būti perduodami elektroninėmis priemonėmis laikantis šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

3. Tiekėjai pasiūlymus privalo pateikti iki pirkimo dokumentuose nustatyto termino (dienos, valandos ir minutės). Vėliau gautus pasiūlymus perkančioji organizacija privalo užregistruoti ir neatplėštus grąžinti pateikusiems tiekėjams.

4. Perkančiosios organizacijos nustatytas pasiūlymų priėmimo terminas turi būti pakankamas, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti savo pasiūlymus. Nustatydama šį terminą, perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir realų laiką pasiūlymams parengti.

5. Pirkimo dokumentuose nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas negali dirbtinai riboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime ar sudaryti sąlygas dalyvauti tik konkretiems tiekėjams.

6. Jeigu tiekėjas laiku paprašė pateikti pirkimo dokumentus ar kurią nors jų dalį, tačiau dėl kokių nors priežasčių perkančioji organizacija pavėlavo juos pateikti nustatytais terminais, arba kai pasiūlymus galima parengti tik tiekėjams susitikus su perkančiąja organizacija ir susipažinus su darbų atlikimo ar paslaugų teikimo vieta ir sąlygomis, o toks susitikimas iš anksto nebuvo numatytas, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą privalo pratęsti tiek, kiek buvo pavėluota pateikti dokumentus, arba tiek, kad visiems tiekėjams pakaktų laiko parengti pasiūlymus atsižvelgiant į naujai gautą informaciją.

7. Dalyvio pageidavimu perkančioji organizacija pateikia patvirtinimą, kad jo pasiūlymas yra gautas, nurodydama gavimo dieną, valandą ir minutę.

8. Kol nepasibaigė pasiūlymų priėmimo terminas, dalyvis gali pakeisti ar atšaukti pateiktą savo pasiūlymą neprarasdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.

 

97 straipsnis. Supaprastinto pirkimo pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas

Perkančioji organizacija gali pareikalauti užtikrinti dalyvio pasiūlymo galiojimą ir privalo pareikalauti užtikrinti pirkimo sutarties įvykdymą. Užtikrinimų reikalavimus nustato šio įstatymo 30 straipsnis.

 

98 straipsnis. Vokų su supaprastinto pirkimo pasiūlymais atplėšimas, šių pasiūlymų nagrinėjimas ir vertinimas

1. Vokų su pasiūlymais atplėšimą nustato šio įstatymo 31 straipsnis.

2. Supaprastinto pirkimo pasiūlymų nagrinėjimą ir vertinimą nustato šio įstatymo 39 ir 40 straipsniai.

3. Pasiūlymai įvertinami ir palyginami litais. Jeigu perkančioji organizacija leidžia pasiūlymuose kainas nurodyti užsienio valiuta, pasiūlymai, kuriuose kainos nurodytos užsienio valiuta, perskaičiuojami litais pagal Lietuvos banko nustatytus ir paskelbtus lito ir kitų užsienio valiutų santykius paskutinę pasiūlymų pateikimo termino dieną.

 

99 straipsnis. Supaprastinto pirkimo procedūrų nutraukimas

Perkančioji organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas nutraukiant pirkimo, atliekamo taikant įprastą komercinę praktiką, ir pirkimo, vykdomo šio įstatymo 85 straipsnio nustatyta tvarka, procedūras.

 

100 straipsnis. Pranešimas kandidatams ir dalyviams

1. Perkančioji organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, kandidatams ir dalyviams privalo pranešti apie:

1) paraiškų ar pasiūlymų atmetimą ir tokio atmetimo priežastis;

2) preliminarią pasiūlymų eilę tais atvejais, kai tokia eilė sudaroma;

3) sprendimą dėl projekto konkurso rezultatų patvirtinimo.

2. Sudariusi pirkimo sutartį, perkančioji organizacija kitiems dalyviams nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po pirkimo sutarties sudarymo, išsiunčia pranešimus apie pirkimo sutarties sudarymą, juose nurodo tiekėją, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis.

 

 ANTRASIS skirsnis
supaprastintas atviras konkursas

 

101 straipsnis. Supaprastinto atviro konkurso pirkimo dokumentai

1. Perkančioji organizacija visiems pageidaujantiems dalyvauti supaprastintame atvirame konkurse tiekėjams turi pateikti pirkimo dokumentus, kuriuose apibūdinamos pirkimo sąlygos ir procedūros. Pirkimo dokumentuose pateikiama ši informacija:

1) pirkimo pasiūlymų rengimo ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);

2) pirkimo pasiūlymo galiojimo terminas;

3) perkamų prekių, darbų ar paslaugų pavadinimai, jų techniniai, estetiniai, funkciniai ir kokybės reikalavimai, planai, brėžiniai ir projektai, prekių kiekis, paslaugų ar darbų apimtis, teiktinų su prekėmis susijusių paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo ir darbų atlikimo terminai, eksploatavimo išlaidos ir kita pirkimo objektui apibūdinti reikalinga informacija, vadovaujantis šio įstatymo 25 straipsnio reikalavimais;

4) informacija, ar leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų arba paslaugų, – šios dalies arba dalių, dėl kurių gali būti pateikti pasiūlymai, apibūdinimas;

5) informacija, ar leidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų;

6) informacija, kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma pirkimo kaina. Į kainą turi būti įskaičiuotos visos išlaidos ir visi mokesčiai;

7) tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai;

8) dokumentų sąrašas ir informacija, kurią turi pateikti tiekėjai, siekiantys įrodyti, kad jų kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus;

9) reikalavimas pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos tiekėjo deklaraciją apie tai, kad jis nedavė ir neketina duoti perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojams (darbuotojams) ar kitų tiekėjų atstovams pinigų ar dovanų, nesuteikė ir nesuteiks jokių paslaugų ar kitokio atlygio už sudarytas ar nesudarytas sąlygas, susijusias su palankiais veiksmais laimėti pirkimus;

10) kur ir kada (diena, valanda ir minutė) bus atplėšiami vokai su pirkimo pasiūlymais;

11) vokų su pirkimo pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;

12) informacija, kokia valiuta turi būti išreikštos kainos;

13) pirkimo pasiūlymų vertinimo kriterijai, kiekvieno jų svarba (lyginamasis svoris) bendram įvertinimui, vertinimo taisyklės ir procedūros;

14) siūlomos pasirašyti pirkimo sutarties svarbiausios sąlygos arba sutarties projektas;

15) pirkimo pasiūlymų galiojimo užtikrinimo (jei reikalaujama) ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;

16) būdai, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų;

17) pirkimo pasiūlymų keitimo ir atšaukimo tvarka;

18) perkančiosios organizacijos darbuotojų, kurie įgalioti palaikyti ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų (ne tarpininkų) su pirkimų procedūromis susijusius pranešimus, pareigos, vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai;

19) jeigu perkančioji organizacija pasilieka teisę pradėti neskelbiamas supaprastintas derybas, esant šio įstatymo 86 straipsnio 7 dalies 2 punkto sąlygai, – atitinkama informacija apie šią teisę.

2. Pirkimo dokumentuose gali būti reikalaujama, kad konkurso dalyvis savo pasiūlyme nurodytų, kokius subrangovus ir kokiai pirkimo daliai atlikti jis ketina pasitelkti. Toks reikalavimas nekeičia pagrindinio tiekėjo atsakomybės dėl numatomos sudaryti pirkimo sutarties įvykdymo.

3. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti sutarties atlikimo sąlygas, susijusias su socialinėmis ir aplinkos apsaugos reikmėmis, jei jos atitinka Europos Bendrijos teisės aktus.

4. Pirkimo dokumentų sudėtinė dalis yra skelbimas apie pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau papildomai gali neteikti, išskyrus atvejį, kai jos paprašo tiekėjas.

5. Perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.

 

102 straipsnis. Supaprastinto atviro konkurso pasiūlymų pateikimo terminas

Perkančioji organizacija, pirkdama prekes ir paslaugas, privalo nustatyti ne trumpesnį kaip 14 dienų nuo pirkimo paskelbimo pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21 dienos.

 

103 straipsnis. Supaprastinto atviro konkurso ypatumai

1. Perkančioji organizacija neturi teisės supaprastinto atviro konkurso metu derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar pateiktų pasiūlymų.

2. Supaprastintas atviras konkursas laikomas įvykusiu, jei yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.

 

TREČIASIS SKIRSNIS
SUPAPRASTINTAS RIBOTAS KONKURSAS

 

104 straipsnis. Supaprastinto riboto konkurso tvarka ir paskelbimas

Supaprastintas ribotas konkursas vykdomas dviem etapais:

1) skelbimu apie supaprastintą ribotą konkursą tiekėjai kviečiami pateikti paraiškas dalyvauti pirkime ir nurodyti informaciją apie savo kvalifikaciją;

2) perkančiosios organizacijos atrinkti kandidatai kviečiami pateikti pasiūlymus.

 

105 straipsnis. Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentai

1. Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentuose turi būti informacija, nurodyta šio įstatymo 101 straipsnyje. Papildomai turi būti nurodyta:

1) paraiškų rengimo ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);

2) kandidatų kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir tvarka;

3) mažiausias kandidatų, kuriuos perkančioji organizacija atrinks ir pakvies pateikti pasiūlymus, skaičius.

2. Supaprastinto riboto konkurso pirkimo dokumentus, kuriuose pateikiama informacija apie tiekėjams keliamus kvalifikacijos reikalavimus, kvalifikacijos tikrinimą, vertinimą, paraiškų pateikimą, perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjams (paskelbti) pirmame konkurso etape.

 

106 straipsnis. Paraiškos dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse

1. Paraiškas dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse tiekėjai rengia ir pateikia vadovaudamiesi pirkimo dokumentais (ta jų dalimi, kurioje nurodyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai ir paraiškų teikimo tvarka).

2. Paraiškų dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 7 dienos nuo supaprastinto riboto konkurso paskelbimo.

 

107 straipsnis. Kandidatų kvalifikacijos tikrinimas ir vertinimas

1. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 33–38 straipsniais, privalo patikrinti, ar kandidatai atitinka konkurso dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.

2. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nurodytais kriterijais, turi įvertinti visų minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių kandidatų kvalifikaciją ir atrinkti ne mažiau, negu nustatyta skelbime, aukščiausią kvalifikaciją turinčių kandidatų, kuriuos pakvies pateikti pasiūlymus. Perkančioji organizacija skelbime turi teisę nurodyti ne mažesnį kaip 5 kandidatų skaičių. Jeigu paraiškas pateikė mažiau kandidatų arba, atmetus minimalių kvalifikacinių reikalavimų neatitinkančius kandidatus, jų liko mažiau, negu nustatyta skelbime, pateikti pasiūlymus kviečiami visi likę kandidatai.

 

 

108 straipsnis. Kvietimas pateikti pasiūlymus

1. Šio įstatymo 107 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams perkančioji organizacija išsiunčia kvietimą pateikti pasiūlymus ir likusius konkurso dokumentus.

2. Pasiūlymų pateikimo terminas, perkant prekes ir paslaugas, negali būti trumpesnis kaip 14 dienų, o perkant darbus – negali būti trumpesnis kaip 21 diena nuo kvietimo pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.

 

109 straipsnis. Supaprastinto riboto konkurso ypatumai

1. Perkančioji organizacija neturi teisės supaprastinto riboto konkurso metu derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar pateiktų pasiūlymų.

2. Supaprastintas ribotas konkursas laikomas įvykusiu, jei yra bent vienas neatmestas pasiūlymas.

 

 KETVIRTASIS skirsnis
skelbiamos ir neskelbiamos supaprastintos derybos

 

110 straipsnis. Tiekėjų informavimas apie supaprastintas derybas

1. Apie skelbiamas supaprastintas derybas pranešama šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Apie neskelbiamas supaprastintas derybas kandidatams perkančioji organizacija praneša raštu.

 

111 straipsnis. Pirkimo dokumentai supaprastintų derybų atveju

1. Supaprastintų derybų atveju pirkimo dokumentuose turi būti informacija, nurodyta šio įstatymo 101 straipsnyje. Papildomai turi būti nurodyta supaprastintų derybų vieta ir laikas bei kita reikalinga informacija.

2. Neskelbiamų supaprastintų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas tiekėjas, perkančioji organizacija turi teisę pateikti ne visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra nereikalinga.

3. Neskelbiamų supaprastintų derybų, pasirinktų pagal šio įstatymo 86 straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatą, atveju supaprastintų derybų dokumentai yra supaprastintų atviro ar riboto konkursų dokumentai, kiek jie neprieštarauja derybų esmei.

 

112 straipsnis. Pasiūlymų pateikimo terminas supaprastintų derybų atveju

1. Skelbiamų supaprastintų derybų atveju perkančioji organizacija pirkdama prekes ir paslaugas privalo nustatyti ne trumpesnį kaip 14 dienų nuo pirkimo paskelbimo ar kvietimo pateikti pasiūlymus pirminių pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21 dienos.

2. Neskelbiamų supaprastintų derybų atvejais pasiūlymų pateikimo terminą nustato perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto sudėtingumą, o supaprastintų derybų pirminiais pasiūlymais yra laikomi visų tiekėjų, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymai.

 

113 straipsnis. Tiekėjų kvalifikacijos tikrinimas ir kvietimas derėtis

1. Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 32–38 straipsniais, privalo patikrinti, ar tiekėjai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.

2. Perkančioji organizacija privalo pakviesti derėtis visus tiekėjus, kurie atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir kurių pirminiai pasiūlymai atitinka keliamus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai neskelbiamos supaprastintos derybos yra pasirinktos šio įstatymo 86 straipsnio 7 dalies 2 punkte nustatytais atvejais.

 

114 straipsnis. Derybos su atrinktais tiekėjais

1. Komisija turi teisę derėtis su dalyviu dėl pasiūlymo kainos, siūlomų prekių, paslaugų ar darbų charakteristikų ir visų kitų pasiūlymo sąlygų.

2. Vykdant derybas turi būti laikomasi šių sąlygų:

1) šalys niekam neturi atskleisti jokios techninės, komercinės ar su kainomis susijusios informacijos;

2) visiems derybų dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai ir suteikiamos vienodos galimybės;

3) derybos turi būti protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas.

 

115 straipsnis. Supaprastintų derybų galutiniai pasiūlymai ir jų vertinimas

1. Supaprastintų derybų galutiniai pasiūlymai yra šalių pasirašyti derybų protokolai ir pirminiai pasiūlymai, kiek jie nebuvo pakeisti derybų metu.

2. Supaprastintų derybų galutiniai pasiūlymai nagrinėjami, vertinami ir lyginami šio įstatymo 98 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Supaprastintos derybos laikomos įvykusiomis, jeigu yra bent vienas tiekėjas, kurio pasiūlymas ir derybų su juo rezultatai atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.

 

 PeNKTAsis skirsnis
supaprastintas Projekto konkursaS

 

116 straipsnis. Supaprastinto projekto konkurso sąlygos

Supaprastintas projekto konkursas gali būti taikomas perkant teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar kultūriniu požiūriu sudėtingas ar panašaus pobūdžio paslaugas.

 

117 straipsnis. Supaprastinto projekto konkurso vykdymas

1. Supaprastintas projekto konkursas skelbiamas vadovaujantis šio įstatymo 89 straipsnio nuostatomis.

2. Supaprastintas projekto konkursas gali būti vykdomas siekiant nustatyti geriausią planą ar projektą (paprastai teritorijų planavimo, architektūros, inžinerijos, duomenų apdorojimo, meniniu ar kultūriniu požiūriu sudėtingo ar panašaus pobūdžio) pateikusį tiekėją (tiekėjus), jeigu:

1) su supaprastinto projekto konkurso laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį arba

2) supaprastinto projekto konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų supaprastintų derybų būdu, į derybas pakviesdama supaprastinto projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas laimėjusius dalyvius).

3. Supaprastintame projekto konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys ir šių asmenų grupės.

4. Dalyvavimo supaprastintame projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar kitaip diskriminuoti tiekėjų.

5. Pasiūlymų pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis kaip 28 dienos nuo pirkimo paskelbimo.

6. Perkančioji organizacija gali rengti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti planus ir projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią konkurenciją užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina supaprastinto projekto konkurso organizavimo taisykles.

 

118 straipsnis. Supaprastinto projekto konkurso vertinimo komisija

1. Dalyvių pateiktus planus ir projektus vertina perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios organizacijos sudaryta vertinimo komisija (žiuri), kuriai perkančioji organizacija privalo suteikti visus įgaliojimus, reikalingus vertinimui atlikti ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti su supaprastinto projekto konkurso dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Jeigu supaprastinto projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos.

2. Vertinimo komisija sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai pateikti planai ar projektai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik komisijai priėjus prie bendros nuomonės ar priėmus sprendimą dėl geriausio plano ar projekto).

3. Pateikti planai ir projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijumi.

4. Vertinimo komisija sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai protokoluojami. Vertinimo komisija narių pasirašytame protokole nurodo projektų eiliškumą, kartu pateikia savo pastabas, dėl kurių reikia papildomo paaiškinimo.

5. Po to, kai vertinimo komisija prieina prie bendros nuomonės ar priima sprendimą, prireikus kandidatai gali būti kviečiami atsakyti į klausimus, kuriuos vertinimo komisija yra nurodžiusi protokole. Vertinimo komisijos narių ir kandidatų pokalbiai protokoluojami.

 

 šeštasis skirsnis
Įprasta komercinė praktika

 

119 straipsnis. Supaprastinti pirkimai taikant įprastą komercinę praktiką

1. Pirkimus taikant įprastą komercinę praktiką atlieka perkančiosios organizacijos vadovo paskirti valstybės tarnautojai ar darbuotojai, kurie turi būti nepriekaištingos reputacijos, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, arba šio įstatymo 90 straipsnyje nurodyta komisija. Šie pirkimai atliekami vadovaujantis perkančiosios organizacijos patvirtintomis taisyklėmis. Pirkimams, atliekamiems taikant įprastą komercinę praktiką, šio įstatymo 18 straipsnio 1–7 dalių, 89 straipsnio, 91–98, 100 straipsnių reikalavimai yra neprivalomi, išskyrus šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies ir 91 straipsnio reikalavimus šio įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytoms paslaugoms, kai pirkimo vertė yra didesnė, nei nustatyta šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

2. Sprendimą dėl pirkimo turi patvirtinti perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas.

3. Atliekant pirkimus taikant įprastą komercinę praktiką, vadovaujamasi šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytais pirkimų principais ir tikslais. Šio pirkimo metu su tiekėjais gali būti deramasi dėl pirkimo sąlygų. Prekės, paslaugos ar darbai perkami iš to tiekėjo, kuris pasiūlė mažiausią kainą ar pateikė ekonomiškiausią pasiūlymą. Perkančioji organizacija gali sudaryti preliminariąją sutartį su vienu ar keliais tiekėjais. Informaciją apie pirkimą perkančioji organizacija turi laikyti ir pateikti, kai tokios informacijos pareikalauja perkančiąją organizaciją kontroliuojančios institucijos.

4. Pirkimo sutartis, kurios vertė mažesnė kaip 10 000 Lt, gali būti sudaroma žodžiu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1298, 2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 114-4630 (2007-11-08)

 

V SKYRIUS
Ginčų nagrinėjimas, taikinimas, žalos atlyginimas

 

120 straipsnis. Ginčų dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų nagrinėjimas

1. Tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų. Pretenzijos pateikimas yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija.

2. Jeigu išnagrinėjus pretenziją nebuvo patenkinti tiekėjo reikalavimai ar reikalavimai buvo patenkinti tik iš dalies, ar pretenzija nebuvo išnagrinėta šio įstatymo 121 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą šio įstatymo 122 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Tiekėjas taip pat gali pateikti prašymą sutaikyti šio įstatymo 125 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

121 straipsnis. Pretenzijų pateikimo, nagrinėjimo tvarka ir terminai

1. Pretenzija pateikiama perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas nuo dienos, kurią tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų pažeidimą.

2. Perkančioji organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties sudarymo.

3. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo procedūras, kol ši pretenzija bus išnagrinėta ir priimtas sprendimas. Pirkimo procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos, jeigu jas sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas.

4. Perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo procedūrų terminus pirkimo procedūrų sustabdymo laikui. Priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo procedūros tęsiamos. Jei dėl pretenzijos nagrinėjimo pratęsiami anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia tiekėjams pranešimus, nurodydama terminų pratęsimo priežastis.

5. Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenziją ir priimti motyvuotą sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie priimtą sprendimą – ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti pretenziją pateikusiam tiekėjui.

 

122 straipsnis. Ieškinio pateikimas ir išnagrinėjimo terminai

1. Tiekėjas turi teisę kreiptis į teismą pateikdamas ieškinį per 10 dienų nuo tos dienos, kurią jis sužinojo ar turėjo sužinoti apie pretenzijos išnagrinėjimą perkančiojoje organizacijoje. Jei pretenzija per nustatytą terminą nebuvo išnagrinėta, tiekėjas turi teisę pateikti ieškinį teismui per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pretenzija turėjo būti išnagrinėta.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti ieškiniai nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apygardos teismai nagrinėja šias bylas kaip pirmosios instancijos teismai.

3. Teismas taiko laikinąją apsaugos priemonę – pirkimo procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo principu.

4. Ieškinys ar apeliacinis skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo bylos iškėlimo ar apeliacinio skundo priėmimo dienos.

 

123 straipsnis. Žalos atlyginimas

Jeigu perkančioji organizacija ar tiekėjas neįvykdo šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

 

124 straipsnis. Europos Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimas

1. Perkančioji organizacija, gavusi Europos Bendrijų Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, visą su pirkimu susijusią informaciją pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.

2. Viešųjų pirkimų tarnyba, gavusi Europos Bendrijų Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, per 21 dieną, jeigu pranešimas yra dėl šio įstatymo II skyriuje reglamentuojamo pirkimo, arba per 30 dienų, jeigu pranešimas yra dėl šio įstatymo III skyriuje reglamentuojamo pirkimo, privalo Europos Bendrijų Komisijai pateikti:

1) patvirtinimą, kad pažeidimas yra ištaisytas;

2) argumentuotą paaiškinimą, kodėl pažeidimas neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą ištaisyti;

3) pranešimą, kad pirkimo procedūras sustabdė perkančioji organizacija savo iniciatyva arba kad sprendimą sustabdyti pirkimo procedūras priėmė Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas ar kita institucija.

3. Gavusi Europos Bendrijų Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo reikalavimus ir pažeidimų neištaisė.

 

125 straipsnis. Taikinimas

1. Atliekant šio įstatymo III skyriuje nurodytus pirkimus, kiekvienas kandidatas ar dalyvis, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo pabaigos kreiptis į Europos Bendrijų Komisiją dėl sutaikymo. Prašymas sutaikyti gali būti paduotas ir Viešųjų pirkimų tarnybai, o ji privalo nedelsdama šį prašymą persiųsti Europos Bendrijų Komisijai.

2. Gavusi pranešimą apie siūlymą pradėti taikinimą, perkančioji organizacija privalo nedelsdama pranešti Europos Bendrijų Komisijai, ar sutinka dalyvauti taikinant. Jeigu perkančioji organizacija sutinka pradėti taikinimo procedūrą, ji turi pranešti Europos Bendrijų Komisijai apie atliktas pirkimo procedūras ir veiksmus, kuriais galėjo būti padaryta žala kandidatams ar dalyviams.

3. Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis ir perkančioji organizacija turi pritarti Europos Bendrijų Komisijos paskirtam arbitrui, taip pat privalo kiekvienas papildomai paskirti savo arbitrą. Kiekvienas arbitras turi teisę pasirinkti ne daugiau kaip du ekspertus. Taikinimo šalys turi teisę nušalinti bet kurį arbitrų pasirinktą ekspertą.

4. Taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, perkančioji organizacija, taip pat kiti pirkime dalyvavę kandidatai ir dalyviai savo paaiškinimus, pretenzijas ar reikalavimus turi teisę arbitrams pareikšti ir žodžiu, ir raštu.

5. Jei taikinimo šalys nesusitarė kitaip, skundą pateikęs kandidatas ar dalyvis ir perkančioji organizacija apmoka savo dalyvavimo taikinime išlaidas, taip pat lygiomis dalimis apmoka taikinimo procedūros išlaidas, išskyrus trečiųjų šalių išlaidas.

6. Abi taikinimo šalys gali bet kuriuo metu kreiptis, kad taikinimas būtų nutrauktas.

7. Jeigu taikinimo metu ieškinį teismui pateikia kitas nei taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, perkančioji organizacija privalo apie ieškinio pateikimą pranešti Europos Bendrijų Komisijai. Jeigu Europos Bendrijų Komisijai apie pateiktą ieškinį praneša taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, jis privalo per Europos Bendrijų Komisijos nurodytą laiką pranešti jai, ar sutinka toliau dalyvauti taikinimo procedūroje.

8. Veiksmai, kurių imamasi taikinimo metu, neturi sudaryti kliūčių šio įstatymo 124 straipsnyje numatytam Europos Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimui, taip pat neturi pažeisti taikinime dalyvaujančio kandidato ar dalyvio, perkančiosios organizacijos ar kitų asmenų teisių.

 

126 straipsnis. Atestavimas

1. Perkančioji organizacija, veikianti vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, gali pateikti nepriklausomam ekspertui atestuoti savo viešųjų pirkimų procedūras siekdama patvirtinimo, kad šios procedūros atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo ir Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimus.

2. Atestavimo išlaidas padengia perkančioji organizacija.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje, viešųjų pirkimų procedūrų atestavimo taisykles ir reikalavimus nepriklausomiems ekspertams.

 

127 straipsnis. Viešųjų pirkimų kontrolė ir perkančiosios organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų atsakomybė

1. Viešųjų pirkimų kontrolę vykdo Viešųjų pirkimų tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją.

2. Viešųjų pirkimų tarnyba nedelsdama turi pranešti perkančiosios organizacijos vadovui apie administracinės nuobaudos paskyrimą.

3. Viešuosius pirkimus kontroliuojančios institucijos turi teisę stebėti visas pirkimų procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras.

4. Perkančiosios organizacijos vadovai ar kiti įgalioti asmenys (Komisijos nariai, ekspertai, kiti pirkimus atliekantys asmenys), pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                 ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

                                                                                    Lietuvos Respublikos

                                                                                    viešųjų pirkimų įstatymo

                                                                                    1 priedėlis

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 26 DALYJE NURODYTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

 

EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIUJE (EVRK(1))

PATEIKTŲ VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS

Sekcija F

Statyba

Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)

skyrius

grupė

klasė

pavadinimas

aprašymas

45

 

 

Statyba

Į šį skyrių įeina:

naujų pastatų statyba ir statybos darbai, restauravimas ir paprastas remontas

45000000

 

45.1

 

Statybvietės paruošimas

 

45100000

 

 

45.11

Pastatų nugriovimas, išardymas; žemės darbai

Į šią klasę įeina:

pastatų ir kitų statinių nugriovimas;

statybviečių tvarkymas:

žemės darbai –

iškasimas, užkasimas, statybvietės lyginimas, griovių kasimas, akmenų pašalinimas, sprogdinimas ir t. t.;

vietovės paruošimas kasybos darbams:

viršutinio žemės sluoksnio pašalinimas ir kitoks kasybos aikštelių atidengimas ir paruošimas naudoti statyboms.

Į šią klasę taip pat įeina:

statybviečių drenažas,

žemės ir miškų ūkio paskirties naudmenų drenažas

45110000

 

 

45.12

Žvalgomasis gręžimas

Į šią klasę įeina:

žvalgomasis gręžimas, skirtas statybvietės geofizinėms, geologinėms arba kitoms savybėms išžvalgyti.

Į šią klasę neįeina:

naftos ir gamtinių dujų pramoninės gavybos gręžinių gręžimas (žr. 11.20),

vandens gręžinių gręžimas (žr. 45.25),

šachtų įrengimas (žr. 45.25),

naftos ir gamtinių dujų telkinių geofizinis, geologinis ir seisminis žvalgymas (žr. 74.20)

45120000

 

45.2

 

Pastatų ir jų dalių statyba, inžinerinių statinių statyba

 

45200000

 

 

45.21

Bendroji pastatų statyba ir inžinerinių statinių statyba

Į šią klasę įeina:

visų rūšių pastatų statyba,

inžinerijos statinių statyba:

tiltų, įskaitant tuos, kurie skirti estakadinėms magistralėms, viadukams, tuneliams ir požeminiams keliams (metro), statyba,

ilgų nuotolių vamzdynai, komunikacijų ir elektros linijos, miesto vamzdynai, miesto komunikacijų ir elektros linijos, papildomi miesto statybos darbai,

surenkamųjų pastatų surinkimas ir statyba vietoje.

Į šią klasę neįeina:

naftos ir gamtinių dujų gavybos pagalbinės paslaugos (žr. 11.20),

savos gamybos surenkamųjų konstrukcijų ar jų dalių, kitokių negu betoninės, montavimas statybvietėje (žr. 20, 26 ir 28 skyrius),

sporto aikštelių, stadionų, plaukimo baseinų, sporto salių ir kitų sportui skirtų įrenginių (be pastatų) statybos darbai (žr. 45.23),

pastatų įrengimas (žr. 45.3),

pastatų apdaila (žr. 45.4)

architektų ir inžinierių veikla (žr. 74.20),

statybos projekto valdymas (žr. 74.20)

45210000

 

 

45.22

Laikančiųjų stogo konstrukcijų ir stogo dangų montavimas

Į šią klasę įeina:

stogų montavimas,

stogų dengimas,

hidroizoliavimas

45220000

 

 

45.23

Automagist-ralių, kelių tiesimas, aerodromų ir sporto įrenginių statyba

Į šią klasę įeina:

automagistralių, gatvių, kelių, kitų transporto ir pėsčiųjų kelių statyba,

geležinkelių statyba,

oro uosto pakilimo takų statyba, sporto aikštelių, stadionų, plaukimo baseinų, teniso ir golfo aikštelių (be pastatų) statyba,

kelių ir stovėjimo aikštelių ženklinimas.

Į šią klasę neįeina:

paruošiamieji žemės kasimo darbai (žr. 45.11)

45230000

 

 

45.24

Vandens statinių statyba

Į šią klasę įeina:

statyba –

vandens kelių, uostų ir upių įrenginių, jachtų ir valčių prieplaukų, šliuzų ir t. t.,

užtvankų ir dambų

dugno valymo darbai,

povandeniniai darbai

45240000

 

 

45.25

Kiti statybos darbai, įskaitant specialiuosius profesinius darbus

Į šią klasę įeina:

statybos darbai, apimantys vieną konkrečią statybos sritį, kuriems atlikti reikia specialių žinių arba įrangos:

pamatų įrengimas, įskaitant polių įleidimą,

šulinių ir šachtų įrengimas,

ne savos gamybos plieno elementų montavimas,

plieno lankstymas,

mūrijimas ir grindimas,

pastolių ir darbo platformų sumontavimas ir išardymas, įskaitant pastolių ir darbo platformų nuomą,

kaminų ir pramoninių krosnių įrengimas.

Į šią klasę neįeina:

pastolių nuoma be jų sumontavimo ir išardymo (žr. 71.32)

45250000

 

45.3

 

Pastatų įrengimas

 

45300000

 

 

45.31

Elektros instaliacijos ir kitų įtaisų įrengimas

Į šią klasę įeina:

pastatų ir kitų statinių įrengimas:

elektros instaliacijos ir įtaisų įrengimas,

telekomunikacijos sistemų įrengimas,

elektrinio šildymo sistemų įrengimas,

radijo ir televizijos antenų (gyvenamiesiems namams) įrengimas,

gaisro signalizacijos įrengimas,

apsaugos sistemų įrengimas,

liftų ir eskalatorių įrengimas,

žaibolaidžių įrengimas ir t. t.

45310000

 

 

45.32

Izoliacijos įrengimas

Į šią klasę įeina:

šilumos, garso ir vibracijos izoliacijos įrengimas pastatuose arba kituose statybos objektuose.

Į šią klasę neįeina:

hidroizoliavimas (žr. 45.22)

45320000

 

 

45.33

Santechnikos darbai

Į šią klasę įeina:

pastatuose arba kituose statybos objektuose:

santechnikos ir sanitarijos įrangos įrengimas,

dujų įtaisų įrengimas,

šildymo, vėdinimo, šaldymo ir oro kondicionavimo įrangos bei angų įrengimas,

automatinių gesinimo sistemų įrengimas.

Į šią klasę neįeina:

elektros šildymo sistemų įrengimas (žr. 45.31)

45330000

 

 

45.34

Kitoks pastatų ir statinių įrengimas

 

Į šią klasę įeina:

kelių, geležinkelių, oro ir jūrų uostų apšvietimo ir signalizacijos sistemų įrengimas,

kitur nenurodytos įrangos ir įrenginių įrengimas pastatuose ir kituose statiniuose

45340000

 

45.4

 

Statybos baigimas

 

45400000

 

 

45.41

Tinkavimas

Į šią klasę įeina:

pastatų ir kitų statinių išorės ir vidaus tinkavimas ir gipsavimas, įskaitant balanų, reikalingų šiems darbams, ruošimą

45410000

 

 

45.42

Staliaus dirbinių įrengimas

Į šią klasę įeina:

ne savos gamybos iš medžio ir iš kitų medžiagų pagamintų durų ir langų rėmų, virtuvės įrangos, laiptų, parduotuvių įrangos ir pan. įrengimas

vidaus apdailos darbai, tokie kaip lubų, medinių sienų dangų, kilnojamųjų pertvarų ir t. t. įrengimas.

Į šią klasę neįeina:

parketo ir kitų medinių grindų dangų klojimas (žr. 45.43)

45420000

 

 

45.43

Grindų ir sienų dengimas

Į šią klasę įeina:

klojimo, dengimo, kabinimo arba tiesimo darbai pastatuose arba kituose statiniuose:

keraminių, betoninių arba skaldyto akmens sienų arba grindų plytelių klojimas,

parketo ir kitokių medinių grindų dangų klojimas,

kiliminių arba linoleumo dangų, įskaitant guminį arba plastikinį linoleumą, klojimas,

teraco, marmuro, granito arba skalūno grindų arba sienų dangos įrengimas,

sienų apmušalų klijavimas

45430000

 

 

45.44

Dažymas ir stiklinimas

Į šią klasę įeina:

pastatų išorės ir vidaus dažymas,

civilinės paskirties statinių dažymas,

stiklų, veidrodžių ir kt. stiklinimas.

Į šią klasę neįeina:

langų įstatymas (žr. 45.42)

45440000

 

 

45.45

Kiti baigiamieji statybos darbai

Į šią klasę įeina:

privačių baseinų įrengimas,

pastatų valymas garu, smėlio srove ir panašūs pastatų išorės darbai,

kitur nenurodyti kiti pastatų apdailos darbai.

Į šią klasę neįeina:

pastatų ir kitų statinių vidaus valymo darbai (žr. 74.70)

45450000

 

45.5

 

Statybos ar pastatų griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)

 

45500000

 

 

45.50

Statybos ar pastatų griovimo įrenginių nuoma (samdant operatorius)

Į šią klasę neįeina:

statybos ir pastatų griovimo mašinų ir įrenginių nuoma be operatoriaus (žr. 71.32)

 

 

(1)Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pagal Statistinį Europos Ekonominės Bendrijos ekonominės veiklos klasifikatorių Nomenklatures des Activities de Communite Europeene – NACE rev.1 parengta nacionalinė versija – Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (EVRK), kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė 1995 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. 696 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (Žin., 1995, Nr. 43-1054).

Pastaba: Esant EVRK ir CPV darbų interpretavimo skirtumams, viršenybę turi EVRK.

 


Lietuvos Respublikos

                                                                                    viešųjų pirkimų įstatymo

                                                2 priedėlis

 

PASLAUGOS, NURODYTOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO 27 DALYJE

 
A PASLAUGOS

Kate-gorija

Paslaugų pavadinimas

Kodai pagal Laikinąjį svarbiausią produktų klasifikatorių (CPC(1))

Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (CPV)

1.

Priežiūros ir remonto paslaugos

6112, 6122, 633, 886

Nuo 50100000 iki 50982000 (išskyrus 50310000 iki 50324200 ir 50116510-9, 50190000-3, 50229000-6, 50243000-0)

2.

Sausumos transporto paslaugos(2), apimančios šarvuotų automobilių paslaugas ir kurjerių paslaugas, išskyrus pašto vežimo paslaugas

712 (išskyrus 71235), 7512, 87304

 

Nuo 60112000-6 iki 60129300-1 (išskyrus 60121000 iki 60121600, 60122200-1, 60122230-0) ir nuo 64120000-3 iki 64121200-2

3.

Keleivių ir krovinių pervežimo oro transportu paslaugos, išskyrus pašto vežimo paslaugas

73 (išskyrus 7321)

Nuo 62100000-3 iki 62300000-5 (išskyrus 62121000-6, 62221000-7)

4.

Sausumos(3) ir oro pašto paslaugos

71235, 7321

60122200-1, 60122230-0 62121000-6, 62221000-7

5.

Telekomunikacijų paslaugos

752

Nuo 64200000-8 iki 64228200-2, 72318000-7 ir nuo 72530000-9 iki 72532000-3

6.

Finansinės paslaugos:

a) draudimo paslaugos;

b) bankų ir investavimo paslaugos(4 )

buvęs 81, 812, 814

Nuo 66100000-1 iki 66430000-3 ir nuo 67110000-1 iki 67262000-1(4)

7.

Kompiuterių ir panašios paslaugos

84

Nuo 50300000-8 iki 50324200-4, nuo 72100000-6 iki 72591000-4 (išskyrus 72318000-7 ir nuo 72530000-9 iki 72532000-3)

8.

Mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugos(5)

85

Nuo 73000000-2 iki 73300000-5 (išskyrus 73200000-4, 73210000-7, 7322000-0)

9.

Apskaitos, audito ir buhalterinės apskaitos paslaugos

862

Nuo 74121000-3 iki 74121250-0

10.

Rinkos tyrimų ir viešosios nuomonės apklausos paslaugos

864

Nuo 74130000-9 iki 74133000-0 ir 74423100-1, 74423110-4

11.

Valdymo konsultavimo(6 )ir panašios paslaugos

865, 866

Nuo 73200000-4 iki 73220000-0, nuo 74140000-2 iki 74150000-5 (išskyrus 74142200-8) ir 74420000-9, 74421000-6, 74423000-0, 74423200-2, 74423210-5, 74871000-5, 93620000-0

12.

Architektūrinės paslaugos: inžinerijos ir integruotos inžinerijos paslaugos; miestų ir landšafto planavimo paslaugos; atitinkamos mokslo ir techninio konsultavimo paslaugos; techninių bandymų ir analizės paslaugos

867

Nuo 74200000-1 iki 74276400-8 ir nuo 74310000-5 iki 74323100-0 ir 74874000-6

13.

Reklamos paslaugos

871

Nuo 74400000-3 iki 74422000-3 (išskyrus 74420000-9 ir 74421000-6)

14.

Pastatų valymo paslaugos ir nuosavybės valdymo paslaugos

874

82201 – 82206

Nuo 70300000-4 iki 70340000-6 ir nuo 74710000-9 iki 74760000-4

15.

Leidybos ir spausdinimo paslaugos už užmokestį ar pagal sutartį

88442

Nuo 78000000-7 iki 78400000-1

16.

Nuotekų ir atliekų šalinimo bei valymo paslaugos; sanitarinės ir panašios paslaugos

94

Nuo 90100000-8 iki 90320000-6 ir 50190000-3, 50229000-6, 50243000-0

(

1)CPC naudojamas Viešųjų pirkimų įstatymo reglamentuojamai paslaugų sričiai nustatyti.

(2)Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių transporto paslaugas.

(3)Išskyrus 18 kategorijai priskirtas geležinkelių transporto paslaugas.

(4)Išskyrus finansines paslaugas, susijusias su pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo, iždo agento, užsienio atsargų valdymo arba kitų politikos sričių, susijusių su vertybinių popierių arba kitokių finansinių priemonių sandoriais, ir centrinio banko paslaugas. Taip pat neįeina paslaugos, susijusios su žemės, esamų pastatų arba kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimu ar nuoma pagal bet kurias finansines procedūras, arba teisių į juos įsigijimą arba nuomą; tačiau finansinės paslaugos, suteiktos prieš sudarant, sudarant arba sudarius bet kokios formos žemės, esamų pastatų arba kitų nekilnojamųjų daiktų, arba teisių į juos įsigijimo ar nuomos sutartis, nepaisant jų formos, patenka į šio įstatymo taikymo sritį.

(5)Išskyrus sutartis dėl mokslinių tyrimų ir plėtros paslaugų, tačiau ne tokių, kurios naudingos tik perkančiajai organizacijai ir už kurias visiškai atlygina perkančioji organizacija.

(6)Išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugas.

 

B PASLAUGOS

Kate-gorija

Paslaugų pavadinimas

Kodai pagal Laikinąjį svarbiausią produktų klasifikatorių (CPC)

Kodai pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną

(CPV)

17.

Viešbučių ir restoranų paslaugos

64

Nuo 55000000-0 iki 55524000-9 ir nuo 93400000-2 iki 93411000-2

18.

Geležinkelių transporto paslaugos

711

60111000-9 ir nuo 60121000-2 iki 60121600-8

19.

Vandens transporto paslaugos

72

Nuo 61000000-5 iki 61530000-9 ir nuo 63370000-3 iki 63372000-7

20.

Papildomos ir pagalbinės transporto paslaugos

74

62400000-6, 62440000-8, 62441000-5, 62450000-1, nuo 63000000-9 iki 63600000-5 (išskyrus 63370000-3, 63371000-0, 63372000-7) ir 74322000-2, 93610000-7

21.

Teisinės paslaugos

861

Nuo 74110000-3 iki 74114000-1

22.

Personalo atrankos ir aprūpinimo paslaugos(1)

872

Nuo 74500000-4 iki 74540000-6 (išskyrus 74511000-4) ir nuo 95000000-2 iki 95140000-5

23.

Tyrimo ir saugumo paslaugos, išskyrus šarvuotų automobilių paslaugas

873, išskyrus 87304

Nuo 74600000-5 iki 74620000-1

24.

Švietimo ir profesinio mokymo paslaugos

92

Nuo 80100000-5 iki 80430000-7

25.

Sveikatos ir socialinės paslaugos

93

74511000-4 ir nuo 85000000-9 iki 85323000-9 (išskyrus 85321000-5 ir 85322000-2)

26.

Poilsio organizavimo, kultūros ir sporto paslaugos

96

Nuo 74875000-3 iki 74875200-5 ir nuo 92000000-1 iki 92622000-7 (išskyrus 92230000-2)

27.

Kitos paslaugos(2)

 

 

(

1)Išskyrus darbo sutartis.

(2)Išskyrus paslaugų sutartis, skirtas radijo ir televizijos programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimams, kai juos atlieka šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodyta perkančioji organizacija.

Pastaba: Esant CPC ir CPV paslaugų interpretavimo skirtumams, viršenybę turi CPC.

 

 


                                                                                    Lietuvos Respublikos

                                                                                    viešųjų pirkimų įstatymo

                                    3 priedėlis

 

 

KAI KURIŲ TECHNINIŲ SPECIFIKACIJŲ APIBRĖŽIMAS

 

Šiame įstatyme pateikti terminai vartojami tokiomis reikšmėmis:

1) darbų pirkimo atveju techninė specifikacija – pirkimo dokumentuose pateikta techninių reikalavimų visuma, nustatanti medžiagų, produktų bei tiekimų duomenis, kuriuos naudojant galima būtų medžiagą, produktą ir tiekimą apibūdinti tokiu būdu, kad būtų nustatyta jų ir perkančiosios organizacijos reikmių atitiktis. Šie duomenys apima poveikio aplinkai rodiklius, visų reikalavimų pritaikymą (taip pat ir galimybę naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimą, eksploatacines savybes, saugos reikalavimus arba duomenis, apimančius kokybės užtikrinimo tvarką, terminologiją, simbolius, bandymus ir bandymų metodus, pakavimą, žymėjimą ir ženklinimą, gamybos procesus bei metodus. Duomenys taip pat apima nurodymus, susijusius su projektavimu ir savikainos kalkuliavimu, patikrinimu, kontrole ir darbų bei statybos metodų ar technologijos priėmimo sąlygomis, taip pat visas kitas technines sąlygas, kurias perkančioji organizacija gali nustatyti pagal bendruosius ar specialiuosius reglamentus, susietus su baigtais darbais bei medžiagomis ar jų sudėtinėmis dalimis;

2) prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija – pirkimo dokumentu nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo (naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus, būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo tvarka;

3) standartaspripažintos standartizacijos įstaigos priimtas dokumentas, nustatantis bendram ir daugkartiniam naudojimui tinkančias taisykles, kurio laikytis nėra privaloma ir kuris priskiriamas vienai iš šių kategorijų:

tarptautinis standartas – tarptautinės standartų organizacijos priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,

Europos standartas – Europos standartų organizacijos priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė,

nacionalinis standartas – nacionalinės standartų organizacijos priimtas standartas, kuriuo gali naudotis plačioji visuomenė;

4) Europos techninis liudijimas – Europos techninio įteisinimo įstaigų išduotas dokumentas, patvirtinantis produkto tinkamumo naudoti pagal tam tikrą paskirtį techninį įvertinimą pagal statinių, kuriuos statant numatoma šiuos produktus naudoti, esminius reikalavimus ir nustatantis techninius produkto reikalavimus;

5) bendroji techninė specifikacija techninė specifikacija, sudaryta laikantis valstybių narių pripažintos procedūros, paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, siekiant užtikrinti jos vienodą taikymą visose valstybėse narėse;

6) techninis etalonas – bet kuris Europos standartų organizacijos paskelbtas produktas, išskyrus oficialius standartus, priimtas pagal procedūras, pritaikytas kintantiems rinkos poreikiams.


                                                                                    Lietuvos Respublikos

                                                                                    viešųjų pirkimų įstatymo

                                                                                    4 priedėlis

 

BENDRIJOS TEISĖS AKTŲ, MINĖTŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 71 STRAIPSNIO 3 DALYJE, SĄRAŠAS

 

1. Dujų ar šilumos perdavimas ar paskirstymas –

1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/30/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.

2. Elektros gamyba, perdavimas ar paskirstymas –

1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių.

3. Geriamojo vandens gamyba, perdavimas ar paskirstymas –

teisės akto nėra.

4. Perkančiosios organizacijos, veikiančios geležinkelio paslaugų srityje –

teisės akto nėra.

5. Perkančiosios organizacijos, veikiančios miestų geležinkelių, tramvajų, troleibusų ar autobusų paslaugų srityje –

teisės akto nėra.

6. Perkančiosios organizacijos, veikiančios pašto paslaugų srityje –

1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo.

7. Naftos ar dujų žvalgymas ir gavyba –

1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/22/EB dėl leidimų žvalgyti, tirti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimosi jais sąlygų.

8. Perkančiosios organizacijos, veikiančios jūrų ar vidaus vandenų uostų ar kitų terminalų įrangos srityje –

teisės akto nėra.

9. Anglių ir kito kietojo kuro žvalgymas ir gavyba –

teisės akto nėra.

10. Perkančiosios organizacijos, veikiančios oro uostų įrangos srityje –

teisės akto nėra.

 

                                                                                                Lietuvos Respublikos

                                                                                                viešųjų pirkimų įstatymo

                                                                                                priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, koordinavimo.

2. 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyva 92/13/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Bendrijos taisyklių taikymą viešųjų pirkimų tvarkai vandens, energetikos, transporto ir telekomunikacijų sektoriuose, suderinimo.

3. 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (šiame įstatyme – CPV; tekstas svarbus EEE).

4. 2003 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2151/2003, pataisantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2195/2002 dėl bendro viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) (šiame įstatyme – CPV; tekstas svarbus EEE).

5. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl viešųjų pirkimų tvarkos vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityse koordinavimo.

6. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo.

7. 2004 m. spalio 28 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr.1874/2004, iš dalies keičiantis Europos parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB dėl ribų, taikomų viešųjų pirkimų tvarkai.

8. 2005 m. sausio 7 d. Europos Komisijos sprendimas Nr. 2005/15/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB, numatančios pirkimų tvarkos derinimą vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, 30 straipsnyje numatytos procedūros taikymo būdų.

9. 2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos direktyva 2005/51/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB XX priedą ir Direktyvos 2004/18/EB VIII priedą dėl viešųjų pirkimų.

10. 2005 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1564/2005, nustatantis standartines formas, naudojamas skelbiant su viešųjų pirkimų procedūromis susijusius skelbimus, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2004/17/EB ir 2004/18/EB.

11. 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/75/EB, pataisanti Direktyvą 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo.

____________________

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-560, 1997 12 09, Žin., 1997, Nr. 117-3000 (1997 12 24)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1210, 1999 06 03, Žin., 1999, Nr. 56-1809 (1999 06 25)

VIEŠOJO PIRKIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija (keistas įstatymo pavadinimas)

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1349, 1999 10 05, Žin., 1999, Nr. 86-2565 (1999 10 15)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 14, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1526, 2000 01 12, Žin., 2000, Nr. 7-177 (2000 01 26)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 17, 18, 20, 27, 32, 34, 35, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1577, 2000 03 21, Žin., 2000, Nr. 28-766 (2000 04 05)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-865, 2002-05-02, Žin., 2002, Nr. 49-1885 (2002-05-17)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1, 2, 5, 6, 7, 11, 12, 15, 19, 21, 22, 23, 26, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 34, 37, 38, 39, 40, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1173, 2002-11-05, Žin., 2002, Nr. 112-4977 (2002-11-22)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1217, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 118-5296 (2002-12-13)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, dalis, punktus ir nuostatas bei šio Įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.

Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata dėl paskelbimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje, 7 straipsnio 2 dalies 14, 15, 16 ir 17 punktai, 9 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai, 2 dalies 9 punktas, 3 dalies 1 punkto nuostata dėl veiklos vykdymo trečiojoje šalyje, kai tam fiziškai nenaudojami Europos Bendrijos tinklai bei geografinė erdvė, 3 dalies 3 punkto nuostatos dėl paslaugų apyvartos Europos Bendrijoje, 4 dalies nuostata dėl informacijos perdavimo Europos Komisijai bei 5 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies nuostata dėl informacijos perdavimo Europos Komisijai, 19 straipsnio 1 dalies nuostata dėl spausdinimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje, 5, 6 bei 7 dalys, 20 straipsnio 2 dalies 21 punkto nuostata dėl nuorodos į paskelbimą Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje, 23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl terminų skaičiavimo nuo skelbimo apie pirkimą išspausdinti išsiuntimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiam leidiniui, 29 straipsnio 4 dalies nuostata dėl kompetentingų institucijų sąrašo pateikimo šalims Europos Sąjungos narėms bei Europos Komisijai, 34 straipsnio 4 dalis, 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl Europos Komisijos informavimo, 104 straipsnis, 105 straipsnis ir 106 straipsnio 1 dalies nuostata dėl Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimų įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.

Įsigaliojus šiam Įstatymui, iki jo įsigaliojimo paskelbti (kvietimą paskelbus spaudoje arba jį išsiuntus tiekėjams (rangovams) pirkimai atliekami ir gauti skundai nagrinėjami pagal 1999 m. birželio 3 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. VIII-1210 (Žin., 1999, Nr. 56-1809) nuostatas.

Nauja įstatymo redakcija

                Pakeitimai:

1)

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1581, 2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2529 (2003-06-13)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

2)

                Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1894, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus pirmojo skirsnio 6 straipsnio 4 ir 5 dalių bei šio skirsnio 2 straipsnio nuostatas, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Šio Įstatymo pirmojo skirsnio 6 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1581, 2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2529 (2003-06-13)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nuo Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos netenka galios Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktai.

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1894, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas, išskyrus pirmojo skirsnio 6 straipsnio 4 ir 5 dalių bei šio skirsnio 2 straipsnio nuostatas, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

Šio Įstatymo pirmojo skirsnio 6 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1955, 2003-12-23, Žin., 2004, Nr. 7-130 (2004-01-13)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 64 IR 65 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2252, 2004-06-01, Žin., 2004, Nr. 96-3520 (2004-06-19)

PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO, VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2339, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 116-4321 (2004-07-27)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-471, 2005-12-22, Žin., 2006, Nr. 4-102 (2006-01-12)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas, išskyrus jo 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2006 m. sausio 31 d.

Įsigaliojus šiam įstatymui, iki jo įsigaliojimo paskelbti (kvietimas paskelbtas spaudoje arba išsiųstas tiekėjams) pirkimai atliekami ir su šiais pirkimais susiję skundai nagrinėjami pagal 2002 m. gruodžio 3 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. IX-1217 (Žin., 2002, Nr. 118-5296) nuostatas.

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1298, 2007-10-18, Žin., 2007, Nr. 114-4630 (2007-11-08)

VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO 86 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 89, 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

 

*** Pabaiga ***

 

 

Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2007-11-08)

                  [email protected]