Suvestinė redakcija nuo 2017-11-01

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 82-1965, i. k. 0961010ISTA00I-1495

 

Nauja redakcija nuo 2017-11-01:

Nr. XIII-529, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11562

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

ĮSTATYMAS

 

1996 m. rugpjūčio 15 d. Nr. I-1495

Vilnius

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesus ir šių procesų dalyvių tarpusavio santykius.

2. Šiuo įstatymu siekiama suderinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso reglamentavimą su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 3 priede.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Atsakingoji institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija, koordinuojanti planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, priimanti atrankos išvadą ir sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir atliekanti kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

2. Numatomas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai – aplinkos, jos elementų, juos vienijančių natūralių ir antropogeninių sistemų kiekybinis ir (arba) kokybinis pokytis, siekiant kurio išvengti, jį sumažinti, kompensuoti ar likviduoti jo padarinius būtina numatyti atitinkamas priemones.

3. „Natura 2000“ teritorijos artima aplinka – planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo vietovė, tiesiogiai besiribojanti su „Natura 2000“ teritorija arba esanti netoli nuo jos, jeigu dėl gamtinių ryšių tarp vietovių arba dėl planuojamos ūkinės veiklos masto tikėtina, kad planuojama ūkinė veikla gali neigiamai paveikti „Natura 2000“ teritorijos vientisumą ar joje saugomas natūralias buveines ar rūšis.

4. Planuojama ūkinė veikla – numatoma ūkinė veikla, apimanti statybą, statinių rekonstravimą, gamybą, technologinės įrangos ir gamybos proceso diegimą, modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio ar rūšies keitimą, žemės gelmių išteklių gavybą ir ertmių naudojimą, kitų gamtos išteklių naudojimą, žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos projektuose numatomą veiklą ir kitą galinčią daryti poveikį aplinkai ūkinę veiklą.

5. Planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo – procesas, kuris apima:

1) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo informacijos, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą (toliau – atrankos informacija), parengimą;

2) atrankos informacijos nagrinėjimą atsakingojoje institucijoje, siekiant nustatyti, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, konsultacijas su poveikio aplinkai vertinimo subjektais ir suinteresuota visuomene, motyvuotos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados (toliau – atrankos išvada) priėmimą ir jos viešinimą.

6. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) – fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), planuojantys ūkinę veiklą, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas arba kuri įtraukiama į planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, kaip nustatyta šiame įstatyme.

7. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymo, apibūdinimo ir išvadų teikimo procesas, kuris apima:

1) poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo atliekamą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau – programa) ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau – ataskaita) parengimą pagal teisės aktų reikalavimus;

2) poveikio aplinkai vertinimo subjektų atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, taip pat suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą ir išvadų dėl programos ir ataskaitos bei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai parengimą;

3) visuomenės informavimą, suinteresuotos visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese, kaip nustatyta teisės aktuose, kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – ir konsultacijas su kitomis valstybėmis;

4) atsakingosios institucijos atliekamą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimą ir įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimo, suinteresuotos visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateiktos papildomos informacijos, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka tokia informacija pateikiama, nagrinėjimą ir įvertinimą, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, į tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo, jeigu toks atliktas, rezultatus;

5) atsakingosios institucijos sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimą ir jo viešinimą.

8. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentai – programa, ataskaita.

9. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), rengiantis informaciją, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir atliekantis kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas.

10. Poveikio aplinkai vertinimo subjektas – valstybės institucija ar savivaldybės vykdomoji institucija, nagrinėjanti poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, pagal kompetenciją teikianti išvadas ir dalyvaujanti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese.

11. Poveikis aplinkai – aplinkos pokytis, numatomas dėl planuojamos ūkinės veiklos.

12. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai – atsakingosios institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas dokumentas, kuriame nurodoma, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, planuojamas įgyvendinti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai mažinimo ir (ar) kompensavimo priemones, atitinka teisės aktų reikalavimus, ir kuriame nustatomos planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo sąlygos, susijusios su atliktu poveikio aplinkai vertinimu.

13. Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas – ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme.

14. Suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra suinteresuota atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo procesu. Pagal šią apibrėžtį viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis.

15. Visuomenė – vienas arba daugiau fizinių ir (ar) juridinių asmenų, jų asociacijos, organizacijos arba grupės.

 

3 straipsnis. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimas planuojant, keičiant ir plečiant ūkinę veiklą

1. Planuojamos ūkinės veiklos, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai:

1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (šio įstatymo 1 priedas);

2) planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo) metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;

3) planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija, nurodyta Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (toliau – saugomų teritorijų institucija), aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.

2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumas nustatomas atsižvelgiant į teritorijų apsaugos tikslus, planuojamos ūkinės veiklos poveikio dydį ir erdvinį mastą, poveikio tikimybę ir pobūdį, intensyvumą, trukmę, dažnumą, grįžtamumą ir galimybes išvengti ir sumažinti poveikį. Poveikis Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms laikomas reikšmingu, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis ir atsižvelgiant į konkrečių teritorijų apsaugos tikslus planuojama ūkinė veikla gali reikšmingai neigiamai paveikti saugomas rūšis ir natūralias buveines ir (ar) Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vientisumą.

3. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – poveikio aplinkai vertinimas) turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų įstatymuose nurodytų leidimų) išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas.

4. Kai planuojamos ūkinės veiklos tikslas – valstybės sienos apsauga, krašto apsauga, ar planuojama tokia ūkinė veikla, kuri būtų vykdoma atsitikus ekstremaliajam įvykiui, apibrėžtam Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme, atsakingoji institucija, gavusi informaciją iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), gali priimti sprendimą neatlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo, jeigu procedūrų atlikimas tokiai veiklai gali turėti neigiamą poveikį valstybės gynybos, gaisrinės ar civilinės saugos tikslams.

5. Kai planuojama ūkinė veikla tiesiogiai uždrausta įstatymais, tokios planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami.

6. Kai atsakingoji institucija yra priėmusi atrankos išvadą ir (ar) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, tačiau iki veiklos vykdymo pradžios ar pradėjus ją vykdyti planuojama ūkinė veikla keičiama, plečiama ir šis keitimas ar plėtimas atitinka šio įstatymo 1 priedo 10 punkte ar 2 priedo 14 punkte nurodytus atvejus, tokiu atveju atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas.

 

4 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo tikslai

Poveikio aplinkai vertinimo tikslai:

1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį šiems aplinkos elementams: dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai;

2) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai;

3) nustatyti galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį šio straipsnio 1 punkte nurodytiems aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai dėl planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizikos dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų;

4) nustatyti priemones, kurių numatoma imtis siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti ar, jeigu įmanoma, jį kompensuoti;

5) nustatyti, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį, vietą ir (ar) poveikį aplinkai, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus.

 

5 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai

1. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai yra:

1) atsakingoji institucija – Vyriausybės įgaliota institucija;

2) poveikio aplinkai vertinimo subjektai: savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, vykdomoji institucija, sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už gaisrinę ir civilinę saugą, kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, o tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą, – aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos, ir kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;

3) planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas);

4) planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, kuris yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), turintis specialistų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką;

5) suinteresuota visuomenė;

6) kai atliekamas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas, – Vyriausybės įgaliota institucija, aplinkos ministro nustatyta tvarka koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą.

2. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai gali būti ir kitos šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nenurodytos valstybės institucijos, jeigu atsakingoji institucija poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo metu, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą ar vietos ypatumus, aplinkos ministro nustatyta tvarka jas pakviečia dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese. Tokiais atvejais atsakingoji institucija raštu praneša planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui, kokios kitos valstybės institucijos dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procese.

 

6 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių funkcijos

1. Atsakingoji institucija:

1) koordinuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus;

2) nagrinėja atrankos informaciją, poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo atlikimo ir priima atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo, nagrinėja, vertina ir tvirtina programas, nagrinėja ir vertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ataskaitas, priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, informuoja visuomenę. Šiame punkte nurodytų dokumentų nagrinėjimo tvarką nustato aplinkos ministras;

3) prireikus aplinkos ministro nustatyta tvarka pasitelkia konsultantus ataskaitai ir kartu su ja pateiktiems poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadoms, suinteresuotos visuomenės pasiūlymams ir jų įvertinimams vertinti ir išvadoms pateikti, kai šiems dokumentams nagrinėti ji neturi pakankamų ekspertinių žinių. Konsultantų dalyvavimą savo lėšomis organizuoja atsakingoji institucija.

2. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis organizuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procedūras, rengia atrankos informaciją, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą, atlieka šiame įstatyme jam nustatytas atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procese šio įstatymo ir aplinkos ministro nustatyta tvarka.

3. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas rengia atrankos informaciją, pagal kurią bus nustatoma, ar reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą; nustato, apibūdina ir įvertina planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir atlieka šiame įstatyme jam nustatytas atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo ir visuomenės informavimo procedūras.

4. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal kompetenciją, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, nagrinėja ir vertina poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, teikia motyvuotas išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procese, teikdami motyvuotus pasiūlymus.

5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atlikdami šio straipsnio 4 dalyje nustatytas funkcijas, teikia išvadas:

1) sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos – dėl planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, galimo poveikio visuomenės sveikatai;

2) kultūros ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už kultūros vertybių apsaugą, – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje dėl galimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio nekilnojamajam kultūros paveldui;

3) vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už gaisrinę ir civilinę saugą, – dėl planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų, numatomų priemonių joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti;

4) saugomų teritorijų institucija – dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms;

5) savivaldybės vykdomoji institucija – dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai, atsižvelgdama į patvirtintų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius bei galimybes pagal teisės aktų reikalavimus juos keisti ir į pagal įstatymus vykdomo savivaldybės aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis.

6. Suinteresuota visuomenė aplinkos ministro nustatyta tvarka dalyvauja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose, teikia pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos ir jos poveikio aplinkai vertinimo.

7. Atsakingoji institucija, nagrinėdama pagal jos motyvuotus reikalavimus pataisytus ir (ar) papildytus atrankos informacijos ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, poveikio aplinkai vertinimo subjektai, nagrinėdami pagal jų motyvuotus reikalavimus pataisytus ir (ar) papildytus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, negali reikalauti informacijos ir (ar) duomenų, kurių nenurodė pirmą kartą nagrinėdami atrankos informaciją ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, tačiau galėjo jų pareikalauti.

8. Kai atsakingoji institucija ar poveikio aplinkai vertinimo subjektas yra planuojamos ūkinės veiklos, kuriai atliekamos šio įstatymo 7 straipsnyje ir (ar) 8–11 straipsniuose nustatytos procedūros, organizatorius (užsakovas), atsakingoji institucija ar poveikio aplinkai vertinimo subjektas funkcijoms, nurodytoms šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, atlikti turi nusistatyti tvarką, pagal kurią funkcijos padalijamos tarp institucijos padalinių, kad vykdant šiame įstatyme jiems nustatytas pareigas būtų išvengta interesų konflikto.

 

II SKYRIUS

ATRANKA DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO

 

7 straipsnis. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo

1. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.

2. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas).

3. Tais atvejais, kai planuojamą ūkinę veiklą, įrašytą į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, numatoma įgyvendinti Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje ar šios teritorijos artimoje aplinkoje, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) prieš pradėdamas rengti atrankos informaciją ar jos rengimo metu aplinkos ministro nustatyta tvarka kreipiasi į saugomų teritorijų instituciją dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio reikšmingumo šioms teritorijoms nustatymo. Jeigu saugomų teritorijų institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos, įrašytos į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (šio įstatymo 2 priedas), įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir šis poveikis gali būti reikšmingas, šiai planuojamai ūkinei veiklai atliekamas poveikio aplinkai vertinimas be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo.

4. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti rengia vadovaudamasis Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais (toliau – Atrankos metodiniai nurodymai), kuriuos tvirtina aplinkos ministras.

5. Atsakingoji institucija atlieka atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo įvertindama planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pagal Atrankos metodinių nurodymų reikalavimus parengtą ir jai pateiktą atrankos informaciją ir atsižvelgdama į:

1) planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį, jos sąveiką su kita vykdoma ūkine veikla ir (ar) pagal teisės aktų reikalavimus patvirtinta ūkinės veiklos plėtra gretimose teritorijose; gamtos išteklių, tokių kaip vandens, žemės (jos paviršiaus ir gelmių), dirvožemio ir biologinės įvairovės, naudojimą; atliekų susidarymą; galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skirdama Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai; galimą planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai ir ekstremaliųjų įvykių ir (ar) ekstremaliųjų situacijų riziką;

2) vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, žemės naudmenų pobūdį, vietovėje esančius gamtinius ir žemės gelmių išteklius, jų gausumą, kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes; natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai gyvenamas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugos zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos (monitoringo) duomenis, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu ar archeologiniu aspektu;

3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio dydį ir erdvinį mastą, jo tikimybę ir pobūdį, intensyvumą, sudėtingumą, trukmę, dažnumą, grįžtamumą, tarpvalstybinį poveikį, suminį poveikį su toje vietoje vykdoma ar planuojama vykdyti ūkine veikla ir galimybes išvengti poveikio ar užkirsti jam kelią.

6. Atsakingoji institucija apie gautą atrankos informaciją ir apie galimybę pateikti pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja poveikio aplinkai vertinimo subjektus ir visuomenę. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 10 darbo dienų nuo pateiktos informacijos gavimo dienos, o suinteresuota visuomenė – nuo informacijos paskelbimo dienos, pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai. Per nustatytą laiką nepateikus pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atsakingajai institucijai laikoma, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai, suinteresuota visuomenė pasiūlymų dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo neturi.

7. Atsakingoji institucija, išnagrinėjusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktą atrankos informaciją, poveikio aplinkai vertinimo subjektų, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir remdamasi šio straipsnio 5 dalyje nustatytais reikalavimais, per 20 darbo dienų nuo šio straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos atrankai atlikti gavimo dienos priima atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, ir raštu ją pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams arba gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikti. Tokiais atvejais planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo informaciją atrankai atlikti ir pakartotinai teikia ją atsakingajai institucijai, kuri per 10 darbo dienų nuo papildytos atrankos informacijos gavimo dienos priima atrankos išvadą. Atrankos išvados turinį nustato aplinkos ministras.

8. Atsakingoji institucija priimtą atrankos išvadą paskelbia visuomenei aplinkos ministro nustatyta tvarka. Atrankos išvada įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo ir galioja 3 metus. Pasibaigus atrankos išvados galiojimo terminui, jeigu ja remiantis nebuvo išduotas leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra atliekama iš naujo.

9. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti atrankos išvados galiojimą ne ilgesniam kaip 3 metų terminui per 10 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl atrankos išvados galiojimo pratęsimo, jeigu planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimta atrankos išvada, nepasikeitė. Atsakingoji institucija paskelbia visuomenei sprendimą apie atrankos išvados galiojimo pratęsimą aplinkos ministro nustatyta tvarka.

10. Kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatos, atrankos išvados priėmimo terminas, nurodytas šio straipsnio 7 dalyje, netaikomas. Atsakingoji institucija atrankos išvadą priima per 5 darbo dienas, gavusi šio įstatymo 9 straipsnyje nurodytos poveikį aplinkai patiriančios valstybės atsakymą dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo.

11. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas gali pradėti poveikio aplinkai vertinimą be atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

 

III SKYRIUS

POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS

 

8 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo programa

1. Programa rengiama, kai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma vertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

2. Programą rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, vadovaudamasis aplinkos ministro patvirtintais Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais. Programa nustato ataskaitos turinį ir joje privalomus išnagrinėti klausimus.

3. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas parengtą programą teikia poveikio aplinkai vertinimo subjektams išvadoms gauti, apie parengtą programą aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja visuomenę ir atsakingąją instituciją, kuri gautą informaciją per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos paskelbia aplinkos ministro nustatyta tvarka.

4. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai programą išnagrinėja, įvertina joje pateiktą informaciją ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atsakingi už gaisrinę ir civilinę saugą, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, atsižvelgę į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, teikdami išvadas dėl programos, turi teisę nurodyti, ar jie nagrinės ataskaitą. Jeigu poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atsakingi už gaisrinę ir civilinę saugą, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, nurodo, kad nenagrinės ataskaitos, ataskaita jiems neteikiama.

5. Jeigu iki programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos, savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybinės svarbos ekonominiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama, per 3 darbo dienas, informuoja atsakingąją instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia motyvuotą savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakingoji institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę aplinkos ministro nustatyta tvarka.

6. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti programą. Tokiais atvejais poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo ar pataiso programą ir pakartotinai teikia ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams, kurie per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos programą išnagrinėja, įvertina joje pateiktą informaciją ir pateikia motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.

7. Jeigu poveikio aplinkai vertinimo subjektai ar savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba per šio straipsnio 4, 5 ar 6 dalyje nustatytą terminą nepateikia išvadų dėl programos, laikoma, kad jie pritaria programai.

8. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu) parengtą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas ir programą pateikia atsakingajai institucijai nagrinėti.

9. Atsakingoji institucija, išnagrinėjusi ir įvertinusi programą ir kartu su ja pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis, per 10 darbo dienų nuo programos gavimo dienos patvirtina programą arba pateikia motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti programą. Informaciją apie patvirtintą programą atsakingoji institucija paskelbia aplinkos ministro nustatyta tvarka.

10. Jeigu atsakingoji institucija pagal šio straipsnio 9 dalį buvo pateikusi motyvuotus reikalavimus pataisyti ar papildyti programą, atsakingoji institucija, išnagrinėjusi ir įvertinusi programą, ją patvirtina per 5 darbo dienas nuo pataisytos ar papildytos programos gavimo dienos.

11. Kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros pagal šio įstatymo 9 straipsnį, programa tvirtinama laikantis šio straipsnio 9 ar 10 dalyje nustatytų terminų, vadovaujantis aplinkos ministro nustatyta tvarka.

 

9 straipsnis. Tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas

1. Jeigu atliekant atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo arba pagal šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas programos atsakingajai institucijai pateikimo metu paaiškėja, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos poveikis gali būti reikšmingas kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės, ne Europos Sąjungos valstybės narės, prisijungusios prie Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Konvencija) (toliau – užsienio valstybė), aplinkai arba Vyriausybės įgaliota aplinkos apsaugos institucija, koordinuojanti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procesą (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija), yra gavusi kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės (toliau – poveikį aplinkai patirianti valstybė), kuri, jų nuomone, gali tapti reikšmingą poveikį aplinkai patiriančia valstybe, prašymą atlikti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą, tokiai planuojamai ūkinei veiklai, be kitų šiame įstatyme nurodytų jai taikomų procedūrų, taikomos ir šiame straipsnyje nurodytos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros.

2. Kai planuojamai ūkinei veiklai reikia atlikti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūras, Vyriausybės įgaliota institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka apie tai informuoja atsakingąją instituciją ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, prašydama jo parengti ir pateikti Vyriausybės įgaliotai institucijai atrankos informacijos ar programos santrauką, kurioje turi būti informacija apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos galimą reikšmingą tarpvalstybinį poveikį dvišaliame susitarime, jeigu toks susitarimas yra, nurodyta kalba, kitais atvejais – anglų kalba, o kai poveikį aplinkai patirianti valstybė to prašo, – ir jos nacionaline kalba.

3. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi atrankos informaciją ar programos santrauką iš poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo, siunčia pranešimą poveikį aplinkai patiriančiai valstybei, kartu su juo pateikdama planuojamos ūkinės veiklos aprašymą, turimą informaciją apie galimą planuojamos ūkinės veiklos reikšmingą tarpvalstybinį poveikį aplinkai, informaciją apie galimų sprendimų pobūdį, nurodo laikotarpį (ne trumpesnį kaip 25 darbo dienos), per kurį galima pateikti pranešimą, ar poveikį aplinkai patirianti valstybė pageidauja dalyvauti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, ir prašo poveikį aplinkai patiriančios valstybės informuoti kompetentingas institucijas ir savo valstybės visuomenę.

4. Jeigu poveikį aplinkai patirianti valstybė neatsako per pranešime nurodytą laikotarpį arba praneša, kad nedalyvaus planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, vertinimas atliekamas vadovaujantis nacionalinės teisės nuostatomis.

5. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi poveikį aplinkai patiriančios valstybės atsakymą apie jos dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, apie tai informuoja atsakingąją instituciją, planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, kuriam nurodo pateikti ataskaitą, atitinkamos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos galimą reikšmingą tarpvalstybinį poveikį aplinkai santrauką dvišaliame susitarime, jeigu toks susitarimas yra, nurodyta kalba, kitais atvejais – anglų kalba, o kai poveikį aplinkai patirianti valstybė to prašo, – ir jos nacionaline kalba.

6. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi iš poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo informaciją, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, pateikia ją poveikį aplinkai patiriančiai valstybei, kartu pateikdama informaciją apie poveikio aplinkai vertinimo procedūras, siūlomas tarpvalstybines konsultacijas, jų trukmę, ir prašo informuoti savo valstybės visuomenę ir kompetentingas institucijas, nurodydama laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų nuo išsiuntimo dienos, per kurį poveikį aplinkai patirianti valstybė gali pateikti savo pasiūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai.

7. Gavusi poveikį aplinkai patiriančios valstybės atsakymą dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytos informacijos ir (ar) papildomą informaciją apie planuojamos ūkinės veiklos galimą reikšmingą tarpvalstybinį poveikį aplinkai, Vyriausybės įgaliota institucija perduoda ją poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir, jeigu reikia, susitaria su poveikį aplinkai patiriančia valstybe dėl tarpvalstybinių konsultacijų dėl galimo tarpvalstybinio planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, numatomų priemonių poveikiui aplinkai sumažinti ar pašalinti organizuojant dvišalį ar daugiašalį susitikimą.

8. Atliekant tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą, vadovaujamasi šiuo įstatymu, Konvencija, tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir kita valstybė yra sudariusios.

9. Tais atvejais, kai Vyriausybės įgaliota institucija yra gavusi informaciją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės apie jos teritorijoje planuojamą ūkinę veiklą, galinčią sukelti reikšmingą tarpvalstybinį poveikį, Vyriausybės įgaliota institucija organizuoja visuomenės ir suinteresuotų valstybės ir (ar) savivaldybės institucijų informavimą ir išvadų iš jų gavimą aplinkos ministro nustatyta tvarka. Informacijai, gautai iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės apie jos teritorijoje planuojamą ūkinę veiklą, viešinti taikomi tokie apribojimai, kurie galioja toje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje.

10. Šio straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Konvencijos nuostatomis, gali prašyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės tarpvalstybinių konsultacijų dėl jų teritorijoje planuojamos ūkinės veiklos galimo tarpvalstybinio poveikio aplinkai.

 

10 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita

1. Ataskaitą rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, vadovaudamasis atsakingosios institucijos patvirtinta programa ir aplinkos ministro patvirtintais Programos ir ataskaitos rengimo nuostatais.

2. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas rengiamai ataskaitai gali naudoti aktualią informaciją, gautą atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą ar kitą vertinimą, atliktą pagal kitų teisės aktų reikalavimus.

3. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoja visuomenę apie viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita.

4. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriumi (užsakovu) įvertina suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir pagal juos patikslina ataskaitą, kurią kartu su suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimu pateikia poveikio aplinkai vertinimo subjektams.

5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ir įvertina ataskaitą ir kartu su ja pateiktą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą ir per 20 darbo dienų nuo jų gavimo dienos pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Motyvuotose išvadose poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi nurodyti: teisės aktų reikalavimais pagrįstus motyvus dėl pritarimo ar nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai; kokiai konkrečiai alternatyvai pritaria ar nepritaria, jeigu ataskaitoje buvo nagrinėtos alternatyvos; sąlygas, kurios turi būti įgyvendintos iki veiklos vykdymo pradžios, jeigu tokias sąlygas galima nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus, ir pateikti pagrįstą nuomonę dėl vertinimo metodų, rezultatų, ataskaitos kokybės ir numatomų priemonių numatomam reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti.

6. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie ataskaitą išnagrinėja, įvertina ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.

7. Jeigu poveikio aplinkai vertinimo subjektai per šio straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytą terminą nepateikia išvadų dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, laikoma, kad jie pritaria ataskaitai.

8. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas atsakingajai institucijai pateikia pagal poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas pataisytą ir (ar) papildytą ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą.

9. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka per 3 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos paskelbia pranešimą visuomenei apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti. Suinteresuota visuomenė per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos turi teisę atsakingajai institucijai raštu pateikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir ataskaitos.

10. Jeigu ataskaita iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma (siūlomos naujos vietos, technologijų alternatyvos) dėl gautų poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotų išvadų ir (ar) atsakingosios institucijos motyvuotų reikalavimų pataisyti ar papildyti ataskaitą, atsakingoji institucija turi įpareigoti poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją organizuoti pakartotinį viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita.

11. Kai po pakartotinio viešo visuomenės supažindinimo su ataskaita arba atsakingosios institucijos pateiktų pastabų ataskaita iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi gauti naujas poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

 

11 straipsnis. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai

1. Atsakingoji institucija, išnagrinėjusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, išnagrinėjusi ir įvertinusi ataskaitą ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos:

1) teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba

2) priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai turinį nustato aplinkos ministras.

2. Kai vadovaudamasi šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu atsakingoji institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantų, ši institucija, atlikusi veiksmus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, ir remdamasi konsultantų išvadomis, teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti arba priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai per 50 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos. Atsakingoji institucija priima motyvuotą sprendimą pasitelkti konsultantų ir pateikia jį planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 5 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 25 darbo dienų dėl objektyvių, nuo atsakingosios institucijos nepriklausomų priežasčių. Atsakingoji institucija apie priimtą sprendimą pratęsti terminą privalo ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki termino pabaigos pranešti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir nurodyti priežastis, dėl kurių terminas pratęsiamas.

3. Kai atsakingoji institucija pateikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ir (ar) papildyti, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją atsakingajai institucijai. Atsakingoji institucija ataskaitą išnagrinėja ir per 15 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos priima sprendimą arba, nepažeisdama šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalies nuostatų, dar kartą teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti.

4. Kai dėl planuojamos ūkinės veiklos atliktas tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi parengti ir iki sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo pateikti atsakingajai institucijai galinčios patirti reikšmingą poveikį aplinkai kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės pasiūlymų įvertinimą.

5. Kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos šio įstatymo 9 straipsnio nuostatos arba šio straipsnio 8 dalies nuostatos dėl konsultavimosi su Europos Komisija, sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priėmimo terminas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, netaikomas. Atsakingoji institucija, atsižvelgusi į tarpvalstybinių konsultacijų rezultatus, sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima pasibaigus tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūroms ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui pateikus galinčios patirti reikšmingą poveikį aplinkai kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės pasiūlymų įvertinimą. Jeigu buvo konsultuojamasi su Europos Komisija pagal šio straipsnio 8 dalį, atsakingoji institucija sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pasibaigus konsultacijoms.

6. Kai poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai prieštarauja viena kitai ir (ar) poveikio aplinkai vertinimo subjekto išvada dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai neatitinka šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų ir (ar) atsakingoji institucija yra gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pagal šio įstatymo 10 straipsnio 9 dalį, atsakingoji institucija, prieš priimdama sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, aplinkos ministro nustatyta tvarka kviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, poveikio aplinkai vertinimo subjektus svarstyti jų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Be to, kviečiami atvykti ir pasiūlymus pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai.

7. Jeigu planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, poveikio aplinkai vertinimo subjektas ir (ar) suinteresuotos visuomenės atstovas (atstovai), aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti apie svarstymą, be svarbių priežasčių neatvyksta į poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadų ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymų svarstymą, atsakingoji institucija apsvarsto gautus pasiūlymus jiems nedalyvaujant.

8. Jeigu nustatoma, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas sukels reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir nėra alternatyvių planuojamos ūkinės veiklos sprendinių, atsakingoji institucija priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, išskyrus sprendimą, nurodytą šio straipsnio 11 dalyje, tik tais atvejais, kai ji privalo būti įgyvendinama dėl įpareigojančių svarbesnio visuomenės intereso priežasčių, tarp jų socialinio ar ekonominio pobūdžio. Priimant sprendimą, laikoma, kad įpareigojančių svarbesnio visuomenės intereso priežasčių, tarp jų socialinio ar ekonominio pobūdžio, esama, kai įrodyta, kad planuojama ūkinė veikla būtina dėl veiksmų ar planų, kurių tikslas yra apginti pamatines piliečių gyvenimo vertybes (sveikatą, saugumą, aplinką), arba dėl pagrindinių valstybės ir visuomenės politikos programų, arba dėl ekonominės ar socialinės veiklos ir viešųjų paslaugų vykdymo. Tokiais atvejais Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ vientisumui išsaugoti numatomos ir įgyvendinamos natūralių buveinių, rūšių buveinių ar rūšių populiacijų atkūrimo ar šių buveinių gerinimo priemonės dalyje tos pačios teritorijos, išplėstoje teritorijoje, kitoje teritorijoje arba naujoje teritorijoje, kuri bus įtraukta į nurodytą ekologinį tinklą, ar kitos kompensacinės priemonės, kurių kompensacinis poveikis būtų proporcingas padarytai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo žalai. Kompensacinės priemonės numatomos ir įgyvendinamos taip, kad jų poveikis būtų ankstesnis, negu išryškės planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo žala. Apie šias kompensacines priemones saugomų teritorijų institucija informuoja Europos Komisiją aplinkos ministro nustatyta tvarka. Kai atitinkamoje Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje yra prioritetinis natūralių buveinių tipas ir (arba) prioritetinė augalų ar gyvūnų rūšis, vieninteliai galimi motyvai yra susiję su žmonių sveikata ar viešuoju saugumu arba su svarbiomis aplinkai palankiomis pasekmėmis. Dėl galimybės pritaikyti motyvus, susijusius su kitomis, negu nurodyta, svarbesnio visuomenės intereso įpareigojančiomis priežastimis, būtina aplinkos ministro nustatyta tvarka kreiptis į Europos Komisiją jos nuomonės tokiu klausimu.

9. Atsakingoji institucija poveikio aplinkai vertinimo subjektams, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai pateikia raštu. Atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, įskaitant jame nustatytas sąlygas, yra privalomas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) įgyvendinant planuojamą ūkinę veiklą.

10. Atsakingosios institucijos priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, išskyrus sprendimą, nurodytą šio straipsnio 11 dalyje, galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka gali priimti sprendimą pratęsti sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimą ne ilgesniam kaip 5 metų terminui per 15 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl sprendimo galiojimo pratęsimo, jeigu planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) pateikė pagrįstą informaciją, kad planuojama ūkinė veikla, jos vykdymo ir vietos sąlygos, kuriomis remiantis priimtas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, nepasikeitė. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia visuomenei sprendimą apie sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai galiojimo pratęsimą.

11. Jeigu atsakingoji institucija priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų, leidimas, nurodytas šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, neišduodamas ir ši planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma.

12. Atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka paskelbia visuomenei sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ir suteikia galimybę su juo susipažinti. Kai planuojamai ūkinei veiklai atliktos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros pagal šio įstatymo 9 straipsnio nuostatas, atsakingoji institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka teikia informaciją apie sprendimą Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri apie jį informuoja tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvavusią poveikį aplinkai patiriančią valstybę.

 

IV SKYRIUS

ATRANKOS DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO, POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROCESŲ VIEŠUMAS IR INFORMACIJOS PRIEINAMUMAS

 

12 straipsnis. Dokumentų atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimui atlikti pateikimas

Visi atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka teikti dokumentus atsakingajai institucijai, poveikio aplinkai vertinimo subjektams ir gauti atsakymus iš jų per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme, arba tiesiogiai kreipdamiesi į atsakingąją instituciją ir poveikio aplinkai vertinimo subjektus, išskyrus atvejus, kai nėra techninių galimybių tokiais būdais pateiktos informacijos atgaminti ar perskaityti.

 

13 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų viešumas

1. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo metu suinteresuota visuomenė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti iš kitų atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių informaciją apie galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.

2. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesuose tvarką nustato aplinkos ministras.

3. Atsakingoji institucija ir poveikio aplinkai vertinimo subjektai saugo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktos informacijos konfidencialumą, jeigu tokia informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra neskelbtina.

 

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

14 straipsnis. Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyvių atsakomybė

Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesų dalyviai už šio įstatymo nuostatų pažeidimus traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

 

15 straipsnis. Visuomenės teisė kreiptis į teismą

1. Visuomenė turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jos prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus, nustatyta tvarka buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesus.

2. Suinteresuota visuomenė turi teisę kreiptis į teismą ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo srityse materialinį ar procesinį teisėtumą.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                        ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

 


 

Lietuvos Respublikos

planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimo

įstatymo

1 priedas

 

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS, KURIOS POVEIKIS APLINKAI PRIVALO BŪTI VERTINAMAS, RŪŠIŲ SĄRAŠAS

 

1. Žemės ir vandens ūkis:

1.1. intensyvus kiaulių (sunkesnių kaip 30 kg) auginimas, jeigu joms laikyti yra 3 000 ir daugiau vietų;

1.2. intensyvus paršavedžių auginimas, jeigu joms laikyti yra 900 ir daugiau vietų;

1.3. intensyvus naminių paukščių auginimas:

1.3.1. jeigu broileriams laikyti yra 85 000 ir daugiau vietų;

1.3.2. jeigu vištoms laikyti yra 60 000 ir daugiau vietų;

1.4. užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar ilgalaikiam saugojimui, įrengimas (5 milijonai ar daugiau m3 vandens tūrio arba kai vandens paviršiaus plotas – 250 ha ar didesnis).

2. Gavyba ir perdirbamoji pramonė:

2.1. tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 tonų naftos per parą);

2.2. tradicinių angliavandenilių (dujų) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama daugiau kaip 500 000 m3 dujų per parą);

2.3. tradicinių angliavandenilių (naftos ar dujų) gavyba Lietuvos Respublikos jūros rajone;

2.4. išsklaidytųjų angliavandenilių (dujų ar naftos) gavyba;

2.5. durpių gavyba (kai kasybos sklypas 150 ha ir didesnis);

2.6. kitų naudingųjų iškasenų gavyba (kai kasybos sklypas25 ha ir didesnis);

2.7. išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimas gręžiniuose, kai taikant hidraulinį uolienų ardymą daugiau kaip 10 000 m3 vandens, smėlio ar dirbtinių kietųjų dalelių ir cheminių medžiagų mišinio įspaudžiama į gręžinį per visą ardymo procesą;

2.8. tradicinių angliavandenilių (naftos) perdirbimas (išskyrus tepalo gamybą iš nevalytos naftos).

3. Energetika:

3.1. šiluminių elektrinių ir kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius įrenginius elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimas (kai įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia 150 MW ir didesnė);

3.2. atominių elektrinių ar kitų branduolinių reaktorių įrengimas ir tokių elektrinių ar reaktorių* demontavimas ar uždarymas (išskyrus tyrimo įrenginius reprodukuojamoms ir skylančioms medžiagoms gaminti ir transformuoti, kai įrenginio maksimalus galingumas neviršija 1 kW nuolatinės šiluminės apkrovos);

3.3. branduolinio kuro perdirbimas;

3.4. branduolinio kuro gamyba, sodrinimas, saugojimas ar laidojimas;

3.5. anglių arba bituminio skalūno dujinimas ar suskystinimas (kai įrenginių pajėgumas 500 ir daugiau tonų per parą).

4. Metalų gamybos ir perdirbimo pramonė:

4.1. plieno ir ketaus pirminis lydymas;

4.2. spalvotųjų metalų gamyba iš rūdų, koncentratų ar antrinių žaliavų cheminiais, metalurgijos ar elektrolizės būdais.

5. Mineralinių statybinių medžiagų pramonė:

Asbesto gavyba ar perdirbimas, asbesto turinčių gaminių gamyba: asbesto-cemento gaminių gamyba, kai pagaminama daugiau kaip 20 000 tonų per metus; frikcinių medžiagų gamyba, kai per metus pagaminama daugiau kaip 50 tonų; kitais asbesto perdirbimo ar panaudojimo atvejais, kai per metus naudojama daugiau kaip 200 tonų asbesto.

6. Chemijos pramonė:

6.1. organinių cheminių medžiagų (angliavandenilių (linijinių arba ciklinių; sočiųjų arba nesočiųjų, alifatinių arba aromatinių); deguonies turinčių organinių junginių: alkoholio, aldehidų, ketonų, karboksirūgščių, esterių ir jų mišinių, acetatų, eterių, epoksidinių dervų; sieros turinčių organinių junginių; azoto turinčių organinių junginių: aminų, amidų, nitrozo ir nitro junginių arba nitratų, nitrilų, cianatų, izociantų; fosforo turinčių organinių junginių; halogenintų angliavandenilių; metalo organinių junginių; plastinių medžiagų (polimerų, sintetinio pluošto ir pluošto, turinčio celiuliozės); sintetinio kaučiuko, dažiklių ir pigmentų; paviršinio aktyvumo agentų ir medžiagų ir kt.) gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus;

6.2. neorganinių cheminių medžiagų (dujų, tokių kaip amoniakas, chloras arba chloro vandenilis, fluoras arba fluoro vandenilis, anglies oksidai, sieros turintys junginiai, azoto oksidai, vandenilis, sieros dioksidas, karbonilo chloridas (fosgenas), rūgščių, tokių kaip chromo rūgštis, fluoro vandenilio rūgštis, fosforo rūgštis, azoto rūgštis, druskos rūgštis, sieros rūgštis, oleumas, sulfitinės rūgštys; amonio hidroksido, kalio hidroksido ir natrio hidroksido; amonio chlorido, kalio chlorato, kalio karbonato, natrio karbonato, perborato, sidabro nitrato; nemetalų, metalų oksidų ar kitų neorganinių junginių, tokių kaip kalcio karbidas, silicis, silicio karbidas ir kt.) gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus;

6.3. fosforo, azoto ar kalio trąšų (įskaitant kompleksines trąšas) gamyba ir (ar) kitų agrocheminių medžiagų gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus;

6.4. biocidų gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus;

6.5. farmacinių produktų gamyba pramoniniu mastu taikant cheminius ar biologinius procesus;

6.6. naftos, naftos produktų bei cheminių medžiagų saugojimas saugyklose (kai vienu metu saugoma 200 000 ir daugiau tonų);

6.7. sprogmenų gamyba.

7. Medienos ir popieriaus pramonė:

7.1. popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – 200 ir daugiau tonų per parą);

7.2. medienos masės iš rąstų ar panašios plaušinės žaliavos gamyba.

8. Inžineriniai statiniai:

8.1. jūrų uostų (įskaitant pakrovimo ir iškrovimo terminalus) ar prieplaukų, įskaitant pakrovimo ir (ar) iškrovimo terminalų įrengimą, įrengimas laivams, kurių keliamoji galia 1 350 ir daugiau tonų, išskyrus keltų prieplaukas;

8.2. vidaus vandenų kelių, uostų (įskaitant pakrovimo ar iškrovimo terminalus) įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia 1 350 ir daugiau tonų);

8.3. magistralinių ar krašto automobilių kelių tiesimas;

8.4. kelių, turinčių keturias ir daugiau eismo juostų, tiesimas ar kelių, turinčių mažiau negu keturias eismo juostas, rekonstravimas įrengiant keturias ar daugiau eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas 10 km ar ilgesnis nenutrūkstamas kelio ruožas);

8.5. pagrindinių viešojo naudojimo geležinkelių tiesimas;

8.6. oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas 2 100 m arba ilgesnis);

8.7. dujų, naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ir daugiau mm, o ilgis 40 ir daugiau km);

8.8. antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa – 220 kV ar aukštesnė, o linijos ilgis 15 ir daugiau km);

8.9. geologiniam saugojimui skirto anglies dioksido (CO2) tiekimo vamzdynų, įskaitant susijusias slėgines, tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ir daugiau mm, o ilgis – 40 ir daugiau km).

9. Kita planuojama ūkinė veikla:

9.1. požeminio vandens vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas – 10 milijonų ir daugiau m3 per metus);

9.2. požeminio vandens vandenviečių dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma 10 milijonų ir daugiau m3 vandens);

9.3. vandens išteklių (išskyrus geriamąjį vandenį) perskirstymas upių baseinams, kai per metus perskirstoma 100 milijonų ir daugiau m3 vandens ir (ar) kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra 2 000 milijonų ir daugiau m3 vandens per metus ir perskirstoma 5 procentai ir daugiau šio nuotėkio;

9.4. miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginių įrengimas (kai įrenginiai gali išvalyti 150 000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį);

9.5. radioaktyviųjų atliekų apdorojimas, naudojimas, saugojimas, laidojimas, šalinimas ar šios veiklos nutraukimas;

9.6. pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus;

9.7. pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant cheminiu būdu;

9.8. pavojingųjų atliekų šalinimas pavojingų atliekų sąvartyne;

9.9. nepavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas 100 ir daugiau tonų per parą;

9.10. nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant cheminiu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas 100 ir daugiau tonų per parą;

9.11. anglies dioksido (CO2) saugojimas geologinėse saugyklose;

9.12. įrenginių, naudojamų anglies dioksido (CO2), kuris saugomas geologinėse saugyklose, surinkimui iš įrenginių, naudojamų šiame priede nurodytai veiklai vykdyti, įrengimas ar įrenginių, kurie per metus surenka 1,5 milijono tonų arba daugiau anglies dioksido (CO2), įrengimas.

10. Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos pakeitimas ar išplėtimas tais atvejais, kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame priede nustatytus ribinius dydžius, jeigu jie yra nustatyti

 

 


 

Lietuvos Respublikos

planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimo

įstatymo

2 priedas

 

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS, KURIAI TURI BŪTI ATLIEKAMA ATRANKA DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO, RŪŠIŲ SĄRAŠAS

 

1. Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė:

1.1. intensyvus gyvūnų ar paukščių auginimas statiniuose, jeigu vietų jiems laikyti yra:

1.1.1. kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg, – daugiau kaip 1 500, bet mažiau kaip 3 000;

1.1.2. paršavedėms (su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450, bet mažiau kaip 900;

1.1.3. paršeliams nuo 7 iki 30 kg (3 mėn.) – 25 000 ar daugiau;

1.1.4. karvėms, buliams – 250 ar daugiau;

1.1.5. veršeliams iki 1 metų – 1 000 ar daugiau;

1.1.6. galvijų prieaugliui nuo 1 iki 2 metų – 350 ar daugiau;

1.1.7. * avims, ožkoms – 2 500 ar daugiau;

1.1.8. arkliams nuo 1 metų – 250 ar daugiau;

1.1.9. kumeliukams iki 1 metų – 500 ar daugiau;

1.1.10.* triušiams – 5 000 ar daugiau;

1.1.11.* šinšiloms – 25 000 ar daugiau;

1.1.12.* audinėms / kiaunėms – 3 500 ar daugiau;

1.1.13.* lapėms – 1 500 ar daugiau;

1.1.14.* nutrijoms – 2 500 ar daugiau;

1.1.15.* stručiams – 250 ar daugiau;

1.1.16. vištoms – mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 20 000;

1.1.17. broileriams – mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 20 000;

1.1.18.* antims – 12 000 ar daugiau;

1.1.19. kalakutams, auginamiems iki 70 dienų, – 15 000 ar daugiau;

1.1.20. kalakutams, auginamiems iki 133 dienų, – 7 500 ar daugiau;

1.1.21.* žąsims – 7 500 ar daugiau;

1.1.22.* putpelėms – 20 000 ar daugiau;

1.2. žuvų auginimas ar veisimas (jūroje ar tvenkiniuose, kurių bendras plotas 5 ha ar didesnis);

1.3. vandens išteklių naudojimas žemės ūkio reikmėms, įskaitant sausinimo ir drėkinimo sistemų įrengimą (kai nusausinamas 5 ha ar didesnis plotas arba kai drėkinimui sunaudojama 50 m3 ar daugiau vandens per parą);

1.4. užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar nuolatiniam saugojimui, įrengimas (daugiau kaip 200 000 m3 vandens tūrio, bet mažiau kaip 5 milijonai m3 arba kai jų vandens paviršiaus plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha);

1.5. nesukultūrintų natūraliai apaugusių žemės plotų (pievos ir natūralios ganyklos, medžių ir krūmų želdiniai, pelkės ir krūmai) panaudojimas intensyviai žemės ūkio veiklai, kai panaudojamas 0,5 ha ar didesnis plotas;

1.6. kaimo plėtros žemėtvarkos projektai (kai planuojamos teritorijos plotas 1 ha ar didesnis), kuriuose planuojamiems sprendiniams įgyvendinti bus keičiamos žemės ūkio naudmenos į kitas (ne žemės ūkio) naudmenas, išskyrus:

1.6.1. ūkininko sodybos statinių – vieno buto gyvenamosios paskirties pastato su pagalbinio ūkio paskirties statiniais statybos zonos nustatymą;

1.6.2. miško įveisimą plotuose, kuriuose pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką;

1.6.3. kai planuojamoje teritorijoje numatoma vykdyti šio įstatymo 1 priede ar šiame priede nurodytą ūkinę veiklą;

1.7. miško įveisimas, išskyrus plotus, kuriuose pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką, ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą, išskyrus atvejus, kai atkuriamos atviros Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės ar rūšių buveinės (miško iškirtimas miestuose – visais atvejais, kaimo vietovėse – kai įveisiamas ar iškertamas 1 ha ar didesnis plotas);

1.8. žemės plotų atgavimas iš jūros.

2. Gavyba ir perdirbamoji pramonė:

2.1. durpių gavyba (kai kasybos sklypas – mažiau kaip 150 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha);

2.2. tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama 500 ar mažiau tonų naftos per parą);

2.3. tradicinių angliavandenilių (dujų) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai telkinyje išgaunama 500 000 ar mažiau m3 dujų per parą);

2.4. kitų naudingųjų iškasenų gavyba (kai kasybos sklypas – mažesnis kaip 25 ha, bet didesnis kaip 0,5 ha);

2.5. mineralinių ar organinių medžiagų gavyba iš jūrų, ežerų ar upių dugno;

2.6. giluminių gręžinių (geoterminių, požeminio vandens, mineralinio vandens gavybos, išsklaidytųjų ir tradicinių angliavandenilių išteklių tiesioginio tyrimo gręžinių ir kt.), kurių gylis 300 m ir daugiau, gręžimas ir įrengimas, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 2.7 papunktyje nurodytą veiklą ir gręžinius, skirtus grunto stabilumui tirti;

2.7. šachtų tipo kasyklų įrengimas.

3. Energetika:

3.1. šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius įrenginius elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimas (kai įrenginių vardinė (nominali) šiluminė galia – mažesnė kaip 150 MW, bet didesnė kaip 5 MW);

3.2. garo ar karšto vandens tiekimo vamzdynų tiesimas (kai ilgis – 2 ar daugiau km);

3.3. gamtinių dujų saugyklų įrengimas (kai talpa – 10 000 ar daugiau m3);

3.4. degiųjų dujų požeminių saugyklų įrengimas (kai talpa – 10 000 ar daugiau m3);

3.5. kito iškastinio kuro saugojimas statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse) (kai talpa – 1 000 ar daugiau tonų), išskyrus šio priedo 3.3 ir 6.6 papunkčiuose nurodytą veiklą;

3.6. briketų gamyba iš anglių ar lignito;

3.7. vandens jėgainių (hidroelektrinių, malūnų, lentpjūvių, naudojančių sukauptą vandens energiją) įrengimas;

3.8. vėjo elektrinių įrengimas, kai:

3.8.1. įrengiamos 3 vėjo elektrinės, kurių bent vienos aukštis 50 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) ar daugiau;

3.8.2. vėjo elektrinė įrengiama arčiau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos, išskyrus atvejus, kai įrengiama ne daugiau kaip viena ir ne aukštesnė kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinė sodyboje ar prie ūkinių pastatų;

3.9. įrenginių, naudojamų anglies dioksido (CO2), kuris saugomas geologinėse saugyklose, surinkimui iš įrenginių, nenurodytų šio įstatymo 1 priedo 9.12 papunktyje, įrengimas.

4. Metalų perdirbimo pramonė:

4.1. metalų rūdų perdirbimas;

4.2. juodųjų metalų (įskaitant ketų ir plieną) gamyba (pirminis ar antrinis lydymas arba liejimas);

4.3. juodųjų metalų perdirbimas, įskaitant karštą valcavimą, kalimą, presavimą, štampavimą, profiliavimą ir apsauginės aplydytosios dangos taikymą;

4.4. spalvotųjų metalų (išskyrus tauriuosius) lydymas ar liejimas, įskaitant antrinių žaliavų perdirbimą (valymą, liejimą ir t. t.) (kai gamybos pajėgumas – 15 ar daugiau tonų per parą);

4.5. metalų ar plastikų paviršių apdorojimas elektrolizės ar cheminiais būdais (kai gamybos pajėgumas – 50 000 ar daugiau m2 per metus);

4.6. variklinių transporto priemonių gamyba ir surinkimas;

4.7. laivų statyba, perdirbimas ar remontas;

4.8. orlaivių gamyba ar remontas;

4.9. geležinkelių įrangos gamyba, kai gamybos pajėgumas 5 ar daugiau tonų per parą;

4.10. metalų kalimas, presavimas ar štampavimas sprogstamuoju būdu.

5. Mineralinių statybinių medžiagų pramonė:

5.1. kokso gamyba (sausas anglių distiliavimas);

5.2. asbesto perdirbimas, asbesto turinčių gaminių gamyba, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 5 punkte nurodytą veiklą;

5.3. stiklo ar stiklo pluoštų gamyba;

5.4. mineralinių medžiagų lydymas (pvz., asfalto gamyba), įskaitant mineralinių pluoštų gamybą;

5.5. dirbtinių mineralinių pluoštų gamyba;

5.6. keramikos gaminių iš molio – čerpių, blokelių, plytų, koklių, įskaitant porceliano dirbinius, gamyba degimo būdu (kai gamybos pajėgumas – 3 ar daugiau tonų per parą);

5.7. cemento gamyba.

6. Chemijos pramonė:

6.1. tarpinių cheminių medžiagų apdorojimas ir cheminių medžiagų gamyba, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 6.1 ir 6.2 papunkčiuose nurodytą veiklą, kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą;

6.2. pesticidų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

6.3. dažų ir lakų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

6.4. peroksidų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

6.5. elastomerų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

6.6. naftos, naftos produktų ir cheminių medžiagų saugojimas statiniuose (sandėliuose ar aikštelėse) (kai talpa – mažiau kaip 200 000, bet daugiau kaip 5 000 tonų).

7. Maisto ir tabako pramonė:

7.1. augalinių ar gyvulinių riebalų ir aliejaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

7.2. augalinių ar gyvulinių maisto produktų konservavimas ar pakavimas (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

7.3. pieno produktų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 50 ar daugiau tonų per parą);

7.4. salyklo ar alaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – 10 ar daugiau tonų salyklo per parą ar 10 000 ar daugiau litrų alaus per parą);

7.5. konditerijos gaminių ar sirupų gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

7.6. cukraus gamyba;

7.7. mėsos ar paukštienos perdirbimas, įskaitant gyvūnų skerdimą ar paukščių skerdimą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

7.8. krakmolo gamyba (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą);

7.9. žuvų perdirbimas, įskaitant žuvų taukų gamybą (kai gamybos pajėgumas – 5 ar daugiau tonų per parą).

8. Tekstilės, odos, medienos ir popieriaus pramonė:

8.1. celiuliozės gamyba ar perdirbimas;

8.2. popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – mažiau kaip 200, bet daugiau kaip 20 tonų per parą);

8.3. pluoštų ar tekstilės dažymas ar pirminis apdorojimas (toks kaip plovimas, balinimas, merserizavimas (kai dažoma ar apdorojama 100 000 ar daugiau m2 tekstilės per metus; kai dažoma ar apdorojama 5 ar daugiau tonų pluošto per parą);

8.4. odų ar kailių išdirbimas (kai gamybos pajėgumas – 500 ar daugiau m2 per parą).

9. Gumos pramonė:

Produktų iš elastomerų gamyba ar perdirbimas (kai gamybos ar perdirbimo pajėgumas – 10 ar daugiau tonų per parą).

10. Inžineriniai ir kiti statiniai:

10.1. antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas, kai tiesiama 3 km ar ilgesnė linija, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 8.8 papunktyje nurodytą veiklą;

10.2. urbanistinių objektų (išskyrus gyvenamuosius pastatus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, automobilių stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 1 ha plotas kartu su kietosiomis dangomis, šaligatviais, pėsčiųjų takais, dviračių takais);

10.3. geležinkelių, išskyrus pagrindinius viešojo naudojimo geležinkelius, tiesimas (kai tiesiamas 2 km ar ilgesnis geležinkelis);

10.4. intermodalinių perkrovimo įrenginių ir terminalų statyba (kai įrengiamas 0,5 ha ar didesnis plotas);

10.5. oro uostų ar aerodromų įrengimas (kai kilimo ir tūpimo takas trumpesnis kaip 2 100 m);

10.6. rajoninių kelių (2 km ar ilgesnių) tiesimas;

10.7. kelių, turinčių keturias ar daugiau eismo juostų, tiesimas ar kelių, turinčių mažiau negu keturias eismo juostas, rekonstravimas, įrengiant juose keturias ar daugiau eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas nenutrūkstamas kelio ruožas, trumpesnis kaip 10 km, bet ilgesnis kaip 2 km);

10.8. jūros uostų ar vidaus vandenų uostų (įskaitant žvejybos uostus, pakrovimo ar iškrovimo terminalus) įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 1 350 tonų, arba kai įrengiamas 0,5 ha ar didesnis plotas akvatorijoje ir sausumoje);

10.9. vidaus vandenų kelių (laivams, kurių keliamoji galia mažesnė kaip 1 350 tonų) įrengimas;

10.10. jūros uostų akvatorijų gilinimas;

10.11. hidrotechnikos statinių, skirtų apsisaugoti nuo potvynių, statyba;

10.12. tramvajaus, antžeminio ar požeminio geležinkelio, kabančių ar kitokio transporto priemonių, iš dalies ar išimtinai naudojamų keleiviams vežti, linijų (2 km ar ilgesnių) tiesimas;

10.13. slidinėjimo trasų, slidinėjimo keltuvų, funikulierių ar kitų panašių įrenginių (500 m ar ilgesnio atstumo) įrengimas;

10.14. naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ar daugiau mm, o ilgis – mažiau kaip 40 km);

10.15. dujų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ar daugiau mm, o ilgis – mažiau kaip 40 km, bet daugiau kaip 5 km);

10.16. dujų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – mažiau kaip 800 mm, o ilgis – 5 ar daugiau km);

10.17. vandens kanalų (0,5 km ar ilgesnių) įrengimas;

10.18. priešerozinių jūros pakrantės statinių ar įrenginių, galinčių pakeisti jūros pakrantę (pvz., pylimų, molų ir kt.), statyba ar įrengimas;

10.19. požeminio vandens vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas – mažiau kaip 10 milijonų m3, bet daugiau kaip 350 000 m3 per metus);

10.20. geologiniam saugojimui skirto anglies dioksido (CO2) tiekimo vamzdynų, įskaitant slėgines, tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ir daugiau mm, o ilgis – 40 km ar mažiau).

11. Kitos planuojamos ūkinės veiklos rūšys:

11.1. variklinių transporto priemonių nuolatinių lenktyniavimo ar išbandymo trasų įrengimas (kai įrengiamas 1 ha ar didesnis plotas);

11.2. nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant terminiais būdais, tokiais kaip deginimas, pirolizė, dujofikavimas, degazacija, plazminis procesas, ar derinant kuriuos nors būdus įrenginiuose, kurių pajėgumas – mažiau kaip 100 tonų per parą;

11.3. nepavojingųjų atliekų naudojimas ar šalinimas jas apdorojant cheminiu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas – mažiau kaip 100 tonų per parą;

11.4. nepavojingųjų atliekų naudojimas jas apdorojant biologiniu būdu įrenginiuose, kurių pajėgumas – 10 ar daugiau tonų per parą;

11.5. nepavojingųjų atliekų laikymas, įskaitant jų paruošimą naudoti, išskyrus paruošimą naudoti pakartotinai, arba šalinti, kai vienu metu laikoma 100 ar daugiau tonų atliekų;

11.6. nepavojingųjų atliekų šalinimas, kai netaikomi šio priedo 11.2–11.5 papunkčiai;

11.7. pavojingųjų atliekų šalinimas ar naudojimas, išskyrus:

11.7.1. šio įstatymo 1 priedo 9.6, 9.7 ir 9.8 papunkčiuose nurodytą veiklą;

11.7.2. pavojingųjų atliekų laikymą, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti, kai vienu metu laikoma ne daugiau kaip 10 tonų atliekų;

11.7.3. pavojingųjų atliekų paruošimą naudoti pakartotinai, įskaitant tokių atliekų laikymą;

11.8. biodujų gamyba;

11.9. vandenvalos įrenginių įrengimas:

11.9.1. miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginiai (galintys išvalyti mažiau kaip 150 000, bet daugiau kaip 2 000 gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį);

11.9.2. paviršinių nuotekų valymo įrenginiai (skirti paviršinėms nuotekoms, surenkamoms kanalizacijos tinklais iš 50 ha ir didesnės teritorijos);

11.10. dumblo saugojimas ar šalinimas specialiai įrengtose vietose;

11.11. požeminio vandens vandenviečių dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma mažiau kaip 10 milijonų m3 vandens);

11.12. vandens išteklių, išskyrus geriamąjį vandenį, perskirstymas upių baseinams, kai per metus perskirstoma mažiau kaip 100 milijonų m3 vandens ir (ar) kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra mažesnis kaip 2 000 milijonų m3 vandens per metus ir perskirstoma mažiau kaip 5 procentai šio nuotėkio;

11.13. metalo laužo, įskaitant nebetinkamas naudoti (eksploatuoti) transporto priemones, saugyklų įrengimas (kai bendras saugojimo plotas 0,5 ha ar didesnis arba bendras saugojimo pajėgumas 500 tonų ar daugiau);

11.14. variklių, turbinų ar reaktorių išbandymų įrenginių įrengimas (kai bandymams skiriamas 500 m2 ar didesnis plotas);

11.15. sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar jų atliekų naudojimo įrenginių įrengimas, kenksmingumo pašalinimas;

11.16. kritusių ar sergančių gyvulių šalinimas ar naikinimas, išskyrus kritusių ar sergančių gyvulių naikinimą epidemiologinio židinio vietoje siekiant išvengti užkrečiamųjų ligų išplitimo;

11.17. upių vagų gilinimas ir (ar) krantų keitimas, įskaitant salų, dambos įrengimą ar nukasimą;

11.18.** gamybos ir pramonės objektų, kuriuose numatoma vykdyti veiklą, neįtrauktą į šio įstatymo 1 priedą ir šį priedą, plėtra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, kai užimamas 1 ha ar didesnis plotas.

12. Turizmas ir laisvalaikis:

12.1. jachtų ar valčių prieplaukų įrengimas (kai prieplaukos plotas 0,2 ha ar didesnis);

12.2. poilsio namų, viešbučių kompleksų, kaimo turizmo sodybų ar panašių objektų už miestų ribų statyba (turinčiuose 100 ar daugiau lovų ir kai nėra centralizuotos inžinerinių tinklų infrastruktūros);

12.3. kempingų, kai sklypo plotas 1 ha ar didesnis, įrengimas;

12.4. teminių parkų (pvz., zoologijos sodų, golfo laukų, teniso kortų, šaudyklų ir pan.), kurių plotas 1 ha ar didesnis, įrengimas.

13. Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą įrašyta planuojama ūkinė veikla, skirta eksperimentiniam tobulinimui ar bandymui ir vykdoma ne ilgiau kaip dvejus metus.

14.*** Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos bet koks keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą, kai planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus šio įstatymo 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus.

 

* Viena vieta atitinka vieną suaugusį gyvūną ar paukštį, t. y. jaunikliai neskaičiuojami.

** Šio priedo 11.18 papunktis netaikomas veiklai, įrašytai į šio įstatymo 1 priedą ar šį priedą.

*** Šio 2 priedo 14 papunktis taikomas į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytai šiai planuojamai ūkinei veiklai:

– veiklai, kuriai nenustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas gali daryti neigiamą poveikį aplinkai;

– veiklai, kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – jeigu veiklos pakeitimas ar išplėtimas yra mažesnis, negu sąraše nustatyti žemutiniai ribiniai dydžiai, o po pakeitimo ar išplėtimo ji atitiks žemutinius ribinius dydžius;

– veiklai, kuriai nustatyti ribiniai dydžiai, – kai pats pakeitimas atitinka šiame sąraše nustatytus žemutinius ribinius dydžius ar yra didesnis už jį

 

 


 

Lietuvos Respublikos

planuojamos ūkinės veiklos

poveikio aplinkai vertinimo

įstatymo

3 priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES (OL 2013 L 158, p. 193).

2. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (OL 2014 L 124, p. 1).

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-329, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1553 (97.07.09)

LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-436, 97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2428 (97.10.24)

LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 1, 3, 7, 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1636, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1092 (00.05.12)

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 1 d., išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnį, kuris įsigalioja Lietuvos Respublikai prisijungus prie Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste.

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-258, 2005-06-21, Žin., 2005, Nr. 84-3105 (2005-07-12)

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Nauja įstatymo redakcija nuo 2005 m . liepos 12 d.

Šio įstatymo normos, reglamentuojančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal tuo metu galiojusias teisės normas.

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1654, 2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 8, 9, 10, 11 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO 1, 2 PRIEDŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal tuo metu galiojusias teisės normas.

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-784, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2647 (2010-05-11)

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 5 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja 2010-07-01.

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1433, 2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 3 PRIEDŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 4, 6 ir 8 dalys, 7 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 1, 6, 7 ir 8 dalys įsigalioja po 3 mėnesių nuo šio įstatymo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ dienos.

Šio įstatymo 12 straipsnio 3, 6 ir 7 dalys ir 13 straipsnio 4 ir 7 dalys įsigalioja Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo įsigaliojimo dieną (2011-07-19).

Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2011, Nr. 109 (2011-09-03)

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-353, 2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3177 (2013-06-18)

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 1 PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-418, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3835 (2013-07-16)

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2305, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10411

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-529, 2017-06-27, paskelbta TAR 2017-07-05, i. k. 2017-11562

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymas

 

 



* Atominės elektrinės ar kiti branduoliniai reaktoriai nebepriskiriami šios rūšies įrenginiams, kai branduolinis kuras ir kitos radionuklidais užterštos dalys visam laikui pašalinamos iš įrenginio vietos.