Suvestinė redakcija nuo 2021-03-16
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 96-3902, i. k. 1072270ISAK001R-327
Nauja redakcija nuo 2021-03-16:
Nr. 1R-72, 2021-03-15, paskelbta TAR 2021-03-15, i. k. 2021-05190
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL TEISMO EKSPERTIZIŲ IR KITŲ EKSPERTINIŲ TYRIMŲ ATLIKIMO LIETUVOS TEISMO EKSPERTIZĖS CENTRE NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2007 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1R-327
Vilnius
tvirtinu Teismo ekspertizių ir kitų ekspertinių tyrimų atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatus (pridedama).
PATVIRTINTA
2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. 1R-327
(Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2021 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 1R-72
redakcija)
TEISMO EKSPERTIZIŲ IR KITŲ EKSPERTINIŲ TYRIMŲ ATLIKIMO LIETUVOS TEISMO EKSPERTIZĖS CENTRE NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Teismo ekspertizių ir kitų ekspertinių tyrimų atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja teismo ekspertizių, atliekamų pagal teismo ar teisėjo nutartis, ir kitų ekspertinių tyrimų, atliekamų pagal prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar kitų įstatymų įgaliotų pareigūnų užduotis, taip pat ekspertizių, neturinčių teismo ekspertizės statuso, atliekamų pagal fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių (toliau – juridinis asmuo) prašymus, (toliau kartu – ekspertiniai tyrimai) atlikimo taikant specialias žinias Lietuvos teismo ekspertizės centre (toliau – LTEC) tvarką.
2. Ekspertiniai tyrimai LTEC atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymu, tarptautiniais kokybės užtikrinimo standartais, LTEC kokybės vadybos sistemos dokumentais, geros ekspertinės praktikos principais ir Nuostatais.
II SKYRIUS
LTEC ATLIEKAMŲ EKSPERTINIŲ TYRIMŲ RŪŠYS
4. LTEC atliekami šių rūšių ekspertiniai tyrimai:
4.1. rašysenos – nustato asmenis, rašiusius rankraštinius tekstus, įrašus, parašus, rašysenos pakeitimą, rašymo sąlygas, rašiusiojo būseną;
4.2. lingvistiniai - nustato kalbinės agresijos požymius kalbos aktuose, teksto ar atskirų jo fragmentų, kitų kalbos vienetų ypatumus, vertina keliuose tekstuose sutampančius kalbinius fragmentus, sprendžia teksto autorystės klausimus;
4.3. fonoskopiniai – nustato asmenį pagal balso ir kalbos savybes, užfiksuotas garso įrašuose, nustato garso įrašų autentiškumą, t. y. jų atitiktį deklaruojamoms įrašymo sąlygoms ir aplinkybėms, vientisumo pažeidimus bei redagavimo faktus, identifikuoja garso įrašo įrašymo įrenginius, atlieka garso įrašų triukšmo valymą (filtravimą) ir pagerina garso įrašuose užfiksuotos kalbos suprantamumą, nustato ar patikslina blogos kokybės įrašų fonogramos turinį, pateikia fonogramos turinio stenogramas;
4.4. dokumentų rekvizitų – nustato dokumento ir atskirų jo dalių pagaminimo būdą, dokumento turinio pakeitimo faktą ir būdą, atlieka antspaudų ir jų atspaudų identifikacinį tyrimą ir nustato atspaudų atspaudimo laikotarpį, tiria dokumentų blankus, pagamintus su specialiomis apsaugos priemonėmis, bankų mokėjimo korteles;
4.5. dokumentų medžiagų – nustato dokumentų medžiagų (rašto medžiagų, įvairių spausdinimo aparatų dažų, popieriaus, klijų) rūšį, atlieka identifikacinį tyrimą ir nustato bendrą grupinį ar individualų priklausomumą, identifikuoja rašymo priemones;
4.6. spausdintų tekstų ir spausdinimo priemonių – nustato dokumento spausdinimo būdą ir atlieka spausdinimo priemonių, tokių kaip spausdintuvai, kopijavimo aparatai, spaudos formos, rašomosios mašinėlės, identifikacinį tyrimą;
4.7. portretų – nustato asmenis pagal veido požymius, užfiksuotus nuotraukose, vaizdajuostėse, kino juostose, skaitmeninėse laikmenose ir kituose informacijos šaltiniuose;
4.8. trasologiniai – nustato objektą, jo grupinį priklausomumą pagal įvykio vietoje paliktus pėdsakus, pėdsakų susidarymo mechanizmą, objektų būklę, savybes, atitiktį tam tikroms charakteristikoms;
4.9. rankų pėdsakų – nustato ir tiria rankų pėdsakus ant objektų paviršių, pėdsakų susidarymo būdą bei identifikuoja asmenį, palikusį pėdsakus;
4.10. nešaunamųjų ginklų – nustato, ar objektas priskiriamas prie nešaunamųjų ginklų, jo pagaminimo būdą;
4.11. balistiniai – nustato, ar objektai priskiriami prie šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, nustato šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir jų dalių būklę ir savybes, identifikuoja šaunamąjį ginklą pagal pėdsakus ant iššautų sviedinių, tokių kaip kulkos, grankulkės, šratai ir tūtelės, nustato šautinius pažeidimus ir šūvio aplinkybes: šūvio atstumą, šovusiojo, ginklo ir nukentėjusiojo padėtį, šūvio vietą ir kryptį;
4.13. pluoštinių medžiagų – suranda pluoštinių medžiagų ir jų gaminių mikrodaleles, nustato šių medžiagų, gaminių ir jų mikrodalelių prigimtį, tipą, rūšį, vienodumą ar skirtingumą, atskirų dalių priklausymą vienam gaminiui, konkrečių pluoštinės prigimties objektų kontaktą;
4.14. plastikų – suranda plastiko pėdsakus ir mikrodaleles ant įvairių objektų, nustato polimerinių medžiagų rūšį ar tipą, vienodumą ar skirtingumą, bendrą plastiko gaminių kilmės šaltinį;
4.15. dažų – suranda dažų (dažų dangų) pėdsakus ir mikrodaleles ant įvairių objektų, nustato dažų rūšį ar tipą, dažų dangos priklausymą apibrėžtai objektų grupei, dažų (jų dangų) vienodumą ar skirtingumą, dažytų objektų kontaktą;
4.16. naftos produktų – nustato naftos produktų ir kitų degių skysčių rūšį, pėdsakus ant įvairių objektų, bendrus ar skirtingus kilmės šaltinius, priklausymą vienai konkrečiai talpyklai, vienai masei;
4.17. narkotinių ir psichotropinių medžiagų – nustato narkotines ir psichotropines medžiagas, jų pirmtakus, šių medžiagų gryną kiekį (koncentraciją), pėdsakus (likučius) ant įvairių objektų, lyginamųjų pavyzdžių priklausymą vienai masei (tūriui), bendrą kilmės šaltinį;
4.18. alkoholinių skysčių ir aparatų naminei degtinei gaminti – tiria etilo alkoholio turinčius skysčius ir aparatus, skirtus naminei degtinei gaminti, nustato alkoholinių skysčių rūšį, pagaminimo būdą, atskirų alkoholio pavyzdžių priklausymą vienam tūriui, alkoholinių skysčių pėdsakus ant įvairių objektų;
4.19. stiklo – suranda stiklo gaminių šukes (mikrodaleles), nustato stiklo tipą, (rūšį), paskirtį, priklausymą konkrečiam gaminiui, vienodumą ar skirtingumą, bendrą kilmės šaltinį;
4.20. metalų – tiria metalus ir jų gaminius, nustato metalų sudėtį, suranda metalų ir jų gaminių mikrodaleles ir pėdsakus, nustato metalų ir jų gaminių vienodumą ar skirtingumą, bendrą kilmės šaltinį;
4.21. metalografijos – nustato ir įvertina terminį, elektroterminį ir cheminį aplinkos poveikį metalo gaminiams, nustato jo atsiradimo aplinkybes, metalinių detalių lūžio pobūdį ir laiką, įvertina terminio apdirbimo kokybę, metalurginius ir gamybos defektus;
4.22. dirvožemio – suranda dirvožemio pėdsakus ant įvairių objektų, nustato dirvožemio rūšį, lyginamųjų dirvožemio pavyzdžių vienodumą ar skirtingumą, bendrą kilmės šaltinį, taip pat kokiai konkrečiai vietovei dirvožemis priklauso;
4.23. augalinės ir gyvulinės kilmės objektų – suranda augalinės ir gyvulinės kilmės objektus, jų dalis, pėdsakus, nustato šių objektų taksono kategoriją (priklausymą konkrečiam sistematiniam vienetui – tipui, klasei, rūšiai ir kt.), bendrą kilmės šaltinį;
4.24. bankininkystės – įvertina bankų ir kitų kredito įstaigų veiklos pagrįstumą, paskolų grupavimo ir ekonominių rodiklių apskaičiavimo pagrįstumą, apskaitos ir atskaitomybės bankuose ir kitose kredito įstaigose teisingumą;
4.25. apskaitos ir finansų − nustato turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir sąnaudų dydį ir struktūrą, turto pajamavimo ir nurašymo, jo nusidėvėjimo, kapitalo sudarymo, pelno apskaičiavimo ir paskirstymo, asmenų tarpusavio atsiskaitymo operacijų pagrįstumą, dotacijų, biudžeto ir finansavimo lėšų naudojimo tikslingumą, materialinių vertybių ir pinigų trūkumą ar perteklių, šio trūkumo ar pertekliaus atsiradimo laikotarpį, slėpimo naudojant apskaitos dokumentus būdus, nesumokėtų mokesčių ir privalomų įmokų dydį, veiklos rodiklius, mokumo būklę ir nemokumo priežastis, finansinių ataskaitų ir deklaracijų sudarymo teisingumą, negautą naudą dėl sutartinių įsipareigojimų ir ūkinių bei finansinių operacijų nevykdymo, padarytų nuostolių dydį, apskaitos atitiktį teisės aktų reikalavimams;
4.26. darbo ekonomikos – nustato darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, apskaičiavimo ir mokėjimo pagrįstumą;
4.27. eismo įvykių – atkuria eismo įvykio eigą, aplinkybes įvykio vietoje, tiria nustatytus transporto priemonių techninius gedimus, jų atsiradimo laiką, gedimų ir eismo įvykio ryšį, eismo įvykio dalyvių veiksmus, aplinkybes, turėjusias įtakos eismo įvykiui įvykti;
4.28. transporto trasologijos – nustato pėdsakus, atsiradusius eismo įvykių metu ant kelio dangos, pakelės objektų, transporto priemonių, transporto priemonių sugadintų dalių, drabužių ir avalynės, ir jų susidarymo mechanizmą;
4.29. darbų saugos – nustato, dėl kokių priežasčių įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, tokio atsitikimo mechanizmą, ar darbo sąlygos ir taikytos organizacinės bei techninės darbų saugos priemonės nelaimingo atsitikimo atveju atitiko darbuotojų saugos norminius teisės aktus ir vykdytų darbų pobūdį, taip pat nustato nelaimingo atsitikimo, įvykusio buityje, mechanizmą ir techninę priežastį;
4.30. statybos – nustato pastatų ar statinių statybos atitiktį projektams, jų dalims, kitiems galiojantiems teisės aktams, pastatų, statinių ar jų elementų suirimo ar sugadinimo priežastis ir statybos darbų poreikį suardytiems ar pažeistiems pastatų ar statinių elementams atstatyti;
4.31. mobiliųjų įrenginių − nustato, atkuria duomenis, susijusius su tiriamu įvykiu, esančius navigacijos prietaisuose, skaitmeninių stebėjimo sistemų ir garso įrašymo įrenginiuose, išmaniuosiuose ir paprastuose mobiliojo ryšio telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose ir kitoje įrangoje, kurioje kaupiama ir saugoma skaitmeninė informacija;
4.32. informacinių technologijų – nustato, atkuria, suranda duomenis, susijusius su tiriamu įvykiu, esančius kompiuterinės techninės įrangos atminties įrenginiuose, nustato stacionarios kompiuterinės techninės ir programinės įrangos veikimo aplinkybes ir vaidmenį tiriamojo įvykio atveju;
4.33. autorių teisių objektų laikmenose − identifikuoja kūrinius, įrašytus laikmenoje, nustato informacijos apie teisių valdymą panaikinimo ar pakeitimo faktą, nustato analogiško licencijuoto kūrinio laikmenoje mažmeninę kainą;
4.34. vaizdų – išryškina tirti pateiktoje medžiagoje užfiksuotą vaizdą, nustato, ar pateiktas tirti įrašas yra ištisinis, atlieka multipleksuoto vaizdo įrašo demultipleksavimą, nustato, kokie objektai yra užfiksuoti tirti pateiktoje medžiagoje, subjektų atliekamų veiksmų eiliškumą, identifikuoja tirti pateiktoje medžiagoje užfiksuotus objektus (automobilius, ginklus ir kt.) ar subjektus;
5. LTEC, atsižvelgiant į turimą techninę bazę, teismo ekspertų ir specialistų kompetenciją ir kitas sąlygas, gali būti atliekami ir kitų rūšių ekspertiniai tyrimai.
6. Ekspertinius tyrimus atlieka LTEC dirbantys teismo ekspertai, turintys teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (toliau – Teismo ekspertų sąrašas). Teismo ekspertai ikiteisminiame tyrime ar administracinių nusižengimų teisenoje atlikdami objektų tyrimus dalyvauja kaip specialistai.
7. LTEC atliekami vienasmeniai, komisijiniai ir kompleksiniai ekspertiniai tyrimai:
7.1. vienasmenis ekspertinis tyrimas – ekspertinis tyrimas, atliekamas vieno teismo eksperto ar specialisto;
7.2. kompleksinis ekspertinis tyrimas – ekspertinis tyrimas, kuriam atlikti reikia kelių skirtingų kvalifikacijų teismo ekspertų ar specialistų, kurie, apibendrinę ir įvertinę ekspertinio tyrimo rezultatus, pateikia bendrą išvadą;
8. Komisijinis arba kompleksinis ekspertinis tyrimas gali būti paskirtas atlikti LTEC ir kitai teismo ekspertizės įstaigai arba įstaigoje nedirbantiems teismo ekspertams ar specialistams.
9. LTEC atliekami pirminiai, papildomi arba pakartotiniai ekspertiniai tyrimai:
9.2. papildomas ekspertinis tyrimas – ekspertinis tyrimas, paskirtas dėl atlikto pirminio tyrimo nepakankamo aiškumo ar neišsamumo, taip pat kilus papildomų klausimų dėl ištirtos medžiagos ar atsiradus būtinybei papildyti atsakymus į pirminio ekspertinio tyrimo pateiktas išvadas paaiškėjus naujoms su tyrimo objektais susijusioms aplinkybėms;
III SKYRIUS
PAGRINDO ATLIKTI EKSPERTINĮ TYRIMĄ ĮFORMINIMAS
10. Pagrindas atlikti ekspertinį tyrimą yra LTEC gauta teisėjo arba teismo nutartis skirti teismo ekspertizę (toliau − nutartis), prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar kito įstatymų įgalioto pareigūno užduotis atlikti objektų tyrimą (toliau − užduotis), taip pat fizinio ar juridinio asmens prašymas atlikti ekspertizę, neturinčią teismo ekspertizės statuso (toliau – prašymas).
11. Nutartis, užduotis ar prašymas privalo būti įforminti pagal proceso įstatymų ir Nuostatų reikalavimus.
12. Nutartyje ar užduotyje nurodoma:
12.3. aplinkybių, susijusių su ekspertinio tyrimo dalyku, aprašymas ir ekspertinio tyrimo skyrimo pagrindas;
12.4. jei žinoma, įtariamųjų, kaltinamųjų, ieškovų, atsakovų, kitų proceso dalyvių vardai ir pavardės;
12.9. ekspertinį tyrimą skyrusio subjekto pavadinimas, teisėjo ar pareigūno pareigos, vardas, pavardė ir parašas;
13. Kai nutartimi ar užduotimi skiriama atlikti kompleksinį ar komisijinį ekspertinį tyrimą, papildomai nurodoma:
13.1. teismo ekspertizės įstaiga ar įstaigoje nedirbantys teismo ekspertai ar specialistai, kuriems pavedama atlikti ekspertinį tyrimą;
13.2. ekspertiniam tyrimui vadovaujanti teismo ekspertizės įstaiga ar įstaigoje nedirbantis teismo ekspertas ar specialistas;
14. Nutartis ar užduotis skirti kompleksinį ar komisijinį ekspertinį tyrimą siunčiama kiekvienai teismo ekspertizės įstaigai ar įstaigoje nedirbančiam teismo ekspertui ar specialistui.
15. Kompleksinį ar komisijinį ekspertinį tyrimą koordinuoja ir organizuoja nutartyje ar užduotyje nurodyta ekspertizės įstaiga ar įstaigoje nedirbantis teismo ekspertas ar specialistas, kuris paskirtas vadovaujančiu.
16. Kai nutartyje ar užduotyje nenurodyta vadovaujanti teismo ekspertizės įstaiga ar įstaigoje nedirbantis teismo ekspertas ar specialistas, laikoma, kad vadovaujantis yra tas, kuris pirmiausia gauna medžiagą.
17. Nutartyje ar užduotyje dėl papildomo ar pakartotinio ekspertinio tyrimo skyrimo papildomai nurodoma:
18. Su nutartimi ar užduotimi atlikti papildomą arba pakartotinį ekspertinį tyrimą pateikiama:
18.1. pirminis teismo ekspertizės aktas, ekspertizės aktas, neturintis teismo ekspertizės akto statuso, specialisto išvada ar aktas, kad negalima pateikti išvados, ir jo priedai;
19. Papildomą ekspertinį tyrimą skiriama atlikti pirminį ekspertinį tyrimą atlikusiam teismo ekspertui ar specialistui arba teismo ekspertų ar specialistų komisijai, arba kitam teismo ekspertui ar specialistui, arba kitai teismo ekspertų ar specialistų komisijai. Pakartotinis ekspertinis tyrimas skiriamas kitam teismo ekspertui, specialistui, teismo ekspertų ar specialistų komisijai.
20. Prašyme turi būti nurodoma:
20.1. fizinio asmens vardas ir pavardė, adresas, parašas arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, adresas, vadovo ar jo įgalioto asmens parašas;
21. Sprendimą dėl prašymo priima LTEC direktorius ar jo pavaduotojas. Ekspertizių, kurios neatliekamos pagal prašymus, sąrašą nustato LTEC direktorius.
22. LTEC direktorius ar jo pavaduotojas turi teisę atsisakyti priimti prašymą, jei:
22.2. nėra galimybės atlikti ekspertizės, neturinčios teismo ekspertizės statuso, dėl ekspertinio darbo krūvio;
22.3. prašoma atlikti ekspertizė, neturinti teismo ekspertizės statuso, įrašyta į ekspertizių, kurios neatliekamos pagal prašymus, sąrašą;
IV SKYRIUS
EKSPERTINIO TYRIMO MEDŽIAGOS PATEIKIMAS
23. Ekspertiniam tyrimui atlikti skirta ekspertinio tyrimo medžiaga (toliau – medžiaga) priimama darbo laiku LTEC Vilniuje ir LTEC Klaipėdos ir Šiaulių teritorinių padalinių medžiagos priėmimo ir išdavimo patalpose.
24. Medžiaga priimama, kai pateikiama Nuostatų 10 punkte nurodyta nutartis, užduotis ar prašymas arba medžiagos pateikimo lydraštis.
25. Ekspertiniam tyrimui atlikti pateikiama tik su ekspertinio tyrimo dalyku susijusi, sutvarkyta ir susisteminta medžiaga.
26. Pristatytos medžiagos pakuotė turi būti nepažeista, atitikti Nuostatuose nurodytus pakuotės reikalavimus ir nutartyje, užduotyje, prašyme ar medžiagos pateikimo lydraštyje nurodytą pakuotės skaičių ir aprašymą. Kai pristatyta medžiaga neatitinka šiuose dokumentuose nurodyto aprašymo arba nėra galimybės nustatyti jos kiekio ar ji supakuota nesilaikant Nuostatų reikalavimų, LTEC įgaliotas priimti medžiagą darbuotojas turi teisę jos nepriimti ir grąžinti ekspertinį tyrimą paskyrusiems teisėjui ar teismui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar kitam įstatymų įgaliotam pareigūnui arba jį užsakiusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui (toliau kartu – užsakovas). Šioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau po medžiagos priėmimo, apie tai nedelsiant informuojamas užsakovas.
27. Medžiaga turi būti supakuota laikantis tam tikros rūšies ekspertinio tyrimo metodinių rekomendacijų reikalavimų ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, atsižvelgiant į medžiagos fizikines ir chemines savybes, poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, saugumą ir kitus svarbius veiksnius:
27.1. Pakuotė turi būti tokia, kad apsaugotų medžiagą nuo sugadinimo, pakitimo, praradimo ar užteršimo.
27.2. Pakuotė turi būti pažymėta nurodant pakuotės turinį, bylos numerį ir teismo pavadinimą, teisėjo vardą ir pavardę, kai medžiaga teikiama ekspertiniam tyrimui nutartimi, arba ikiteisminio ar administracinio nusižengimo tyrimo numerį ir ikiteisminio ar administracinio nusižengimo tyrimą atliekančios ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios įstaigos pavadinimą, pareigūno pareigas, vardą, pavardę, kai medžiaga teikiama ekspertiniam tyrimui užduotimi. Šie užrašai patvirtinami teisėjo ar pareigūno parašu. Jei medžiagą pateikia fizinis ar juridinis asmuo arba jų įgaliotas atstovas, ant pakuotės nurodomas fizinio asmens ar juridinio asmens vadovo arba jų įgalioto asmens vardas, pavardė, kontaktai, užrašai patvirtinami jų parašu.
28. Kai tirti pateikiamos pavojingos medžiagos ir daiktai, nuodingos medžiagos, tai pažymima nutartyje, užduotyje ar prašyme arba medžiagos pateikimo lydraštyje ir paryškintai ant medžiagos pakuotės.
29. Kai LTEC pateikiama medžiaga, tirta kitoje teismo ekspertizės įstaigoje ar kito teismo eksperto, specialisto, arba ketinama medžiagą po ekspertinio tyrimo perduoti kitai teismo ekspertizės įstaigai ar teismo ekspertui, specialistui, tai pažymima nutartyje, užduotyje ar prašyme arba medžiagos pateikimo lydraštyje.
30. Kai visos medžiagos ar jos dalies nėra galimybės pristatyti į LTEC dėl jos fizikinių ar cheminių savybių, tokių kaip matmenys, svoris, pavojingumas, nutartyje, užduotyje ar prašyme arba medžiagos pateikimo lydraštyje nurodoma jos saugojimo ar buvimo vieta ir kontaktinis asmuo.
V SKYRIUS
EKSPERTINIO TYRIMO ATLIKIMAS
32. Ekspertinis tyrimas pradedamas, kai teismo ekspertas ar specialistas pasirašytinai gauna nutartį, užduotį ar prašymą su LTEC direktoriaus ar jo pavaduotojo ir struktūrinio padalinio vedėjo rezoliucija ir priima visą pateiktą medžiagą.
33. Kai rezoliucijoje nurodomi keli teismo ekspertai, specialistai, vadovaujantis yra pirmasis rezoliucijoje nurodytas teismo ekspertas ar specialistas ir jis priima Nuostatų 32 punkte nurodytus dokumentus ir medžiagą. Vadovaujantis teismo ekspertas ar specialistas planuoja, organizuoja ir koordinuoja teismo ekspertų ir specialistų darbą.
34. Teismo ekspertas ar specialistas, susipažinęs su nutartimi, užduotimi ar prašymu ir medžiaga ir nustatęs, kad ekspertiniam tyrimui atlikti pateiktos medžiagos nepakanka arba pateikta ne visa reikalinga medžiaga, raštu pateikia užsakovui prašymą pateikti papildomą medžiagą. Raštą pasirašo struktūrinio padalinio, atliekančio ekspertinius tyrimus, vedėjas.
35. Negavęs papildomos medžiagos per mėnesį nuo prašymo pateikti papildomą medžiagą pateikimo, teismo ekspertas ar specialistas atlieka ekspertinius tyrimus remdamasis turima medžiaga, jei nebuvo informuotas, kad pareikalauta medžiaga bus pateikta vėliau.
36. Medžiaga, kuri nebuvo pristatyta į LTEC dėl jos savybių, tiriama jos buvimo vietoje arba imami laboratoriniai jos pavyzdžiai dalyvaujant ekspertinį tyrimą paskyrusiam teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar kitam įstatymų įgaliotam pareigūnui arba kitam jų įgaliotam asmeniui.
37. Teismo ekspertas ar specialistas atlieka ekspertinį tyrimą vadovaudamasis specialiomis žiniomis, Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais ekspertinių tyrimų atlikimą, LTEC kokybės vadybos sistemos reikalavimais, teismo ekspertų profesinės etikos principais.
38. Teismo ekspertas ar specialistas, atlikęs ekspertinį tyrimą, jo rezultatus įformina surašydamas teismo ekspertizės aktą, ekspertizės aktą, neturintį teismo ekspertizės akto statuso, specialisto išvadą ar aktą, kad negalima pateikti išvados.
39. Teismo ekspertas, atlikęs nutartimi paskirtą teismo ekspertizę, surašo teismo ekspertizės aktą pagal proceso įstatymų, Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus. Teismo ekspertizės aktas gali turėti priedų, kurie yra jo neatskiriama dalis.
40. Atlikus ekspertizę, neturinčią teismo ekspertizės statuso, pagal prašymą surašomas ekspertizės aktas, neturintis teismo ekspertizės akto statuso.
41. Specialistas, atlikęs objektų tyrimą pagal užduotį, surašo specialisto išvadą. Jai taikomi Nuostatuose nurodyti teismo ekspertizės akto dalių ir turinio reikalavimai, jei kitaip nenustato proceso įstatymai.
42. Aktas, kad negalima pateikti išvados, surašomas, kai:
42.1. pateiktos medžiagos nepakanka išvadai pateikti ir nėra galimybės gauti papildomos medžiagos ar pateikta medžiaga yra netinkamos kokybės;
43. Aktas, kad negalima pateikti išvados, susideda iš įžanginės dalies, motyvuojamosios dalies ir baigiamosios dalies.
44. Akte, kad negalima pateikti išvados, teismo ekspertas ar specialistas motyvuotai išdėsto atsisakymo pateikti išvadą priežastis.
45. Kai atliekamas komisijinis arba kompleksinis ekspertinis tyrimas, surašomas ir bendrai pasirašomas vienas bendras teismo ekspertizės aktas, ekspertizės aktas, neturintis teismo ekspertizės akto statuso, specialisto išvada ar aktas, kad negalima pateikti išvados. Atlikus kompleksinį ekspertinį tyrimą, nurodomi kiekvieno teismo eksperto ar specialisto atlikti tyrimai.
46. Kai atlikus ekspertinį tyrimą teismo ekspertų ir specialistų išvados nesutampa, kiekvienas teismo ekspertas ir specialistas pasirašo savo atliktų tyrimų dalį ir pateiktas išvadas arba surašo atskirą teismo ekspertizės aktą, ekspertizės aktą, neturintį teismo ekspertizės akto statuso, specialisto išvadą ar aktą, kad negalima pateikti išvados, ir motyvuotai išdėsto skirtingų išvadų pateikimo priežastis.
47. Teismo ekspertizės akto, ekspertizės akto, neturinčio teismo ekspertizės akto statuso, specialisto išvados ar akto, kad negalima pateikti išvados, pabaigoje teismo ekspertas ar specialistas nurodo savo vardą, pavardę ir pasirašo. Jei išvados dėstomos per kelis puslapius, teismo ekspertas ar specialistas pasirašo kiekviename puslapyje. Teismo eksperto ar specialisto parašas tvirtinamas LTEC arba jo Klaipėdos ar Šiaulių teritorinio padalinio antspaudu.
48. Kai teismo ekspertas ir specialistas gali atsakyti bent į vieną nutartyje, užduotyje ar prašyme suformuluotą klausimą, surašomas teismo ekspertizės aktas, ekspertizės aktas, neturintis teismo ekspertizės akto statuso, ar specialisto išvada pagal Nuostatų reikalavimus papildant jų tiriamąją dalį priežastimis, kodėl atsisakoma atlikti ekspertinį tyrimą ir pateikti išvadą pagal kitus klausimus.
49. LTEC ekspertinis tyrimas neatliekamas, o nutartis, užduotis ar prašymas ir pateikta medžiaga grąžinama raštu, kai:
50. LTEC teismo ekspertai ir specialistai atlieka ekspertinius tyrimus kartu su kita teismo ekspertizės įstaiga arba įstaigoje nedirbančiais teismo ekspertais ar specialistais tik tais atvejais, kai tai nurodyta nutartyje ar užduotyje.
VI SKYRIUS
EKSPERTINIO TYRIMO ATLIKIMO TERMINAI
52. Ekspertiniai tyrimai atliekami eilės tvarka, atsižvelgiant į anksčiausiai gautos nutarties, užduoties ar prašymo datą, ir per trumpiausią galimą terminą.
53. Ekspertinio tyrimo atlikimo terminui įtakos gali turėti ekspertinio tyrimo sudėtingumas, medžiagos kokybė ar pakankamumas ir kitos objektyvios priežastys.
54. Ekspertinio tyrimo atlikimo eiliškumas keičiamas ir skubos tvarka atliekami ekspertiniai tyrimai pagal motyvuotą:
54.1. prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno užduotį Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu tvirtinamose rekomendacijose dėl užduočių specialistams ir ekspertams skyrimo nustatytais pagrindais;
VII SKYRIUS
EKSPERTINIO TYRIMO MEDŽIAGOS VALDYMAS
55. LTEC iš užsakovo gauta medžiaga priimama, apskaitoma, tvarkoma, saugoma, pervežama, laikoma, grąžinama ir sunaikinama pagal LTEC direktoriaus nustatytą tvarką ir Nuostatus.
56. Atlikus ekspertinį tyrimą, medžiaga grąžinama užsakovui ją siunčiant paštu arba užsakovui atsiimant ją LTEC patalpose kartu su teismo ekspertizės aktu, ekspertizės aktu, neturinčiu teismo ekspertizės akto statuso, specialisto išvada ar aktu, kad negalima pateikti išvados. Jeigu dėl didelių matmenų ar kitų priežasčių medžiagos siųsti paštu negalima, medžiaga saugoma LTEC ir užsakovas informuojamas, kad jis turi atsiimti medžiagą LTEC patalpose.
VIII SKYRIUS
EKSPERTINIO TYRIMO APMOKĖJIMAS
58. LTEC atliekami ekspertiniai tyrimai yra nemokami, išskyrus ekspertinius tyrimus, atliekamus civilinio proceso ir administracinių bylų teisenos proceso tvarka, ir ekspertinius tyrimus, atliekamus pagal prašymus.
59. LTEC atliekamų ekspertinių tyrimų kaina skaičiuojama vadovaujantis Lietuvos teismo ekspertizės centro atliekamų ekspertizių ir objektų tyrimų įkainių dydžių apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1R-64 „Dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro atliekamų ekspertizių ir objektų tyrimų įkainių dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“.
60. Už atliktus ekspertinius tyrimus sumokama Civilinio proceso kodekse, Administracinių bylų teisenos įstatyme, Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 344 „Dėl Išlaidų, susijusių su civilinės bylos nagrinėjimu, dydžių ir jų išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Nuostatuose nustatyta tvarka.
IX SKYRIUS
TEISMO EKSPERTŲ IR SPECIALISTŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
63. Teismo ekspertas ir specialistas turi teisę:
63.1. nurodyti teismo ekspertizės akto, ekspertizės akto, neturinčio teismo ekspertizės akto statuso, ar specialisto išvados tiriamojoje dalyje aplinkybes, kurios, jo manymu, turi reikšmės bylai, bet dėl kurių jam nebuvo pateikta klausimų, ir savo iniciatyva spręsti papildomus klausimus;
63.2. konsultuoti užsakovus klausimų formulavimo ir medžiagos pateikimo ekspertiniam tyrimui atlikti klausimais;
64. Teismo ekspertui ir specialistui draudžiama nesant procesinio būtinumo išsinešti už LTEC ribų su ekspertiniu tyrimu susijusią medžiagą.
65. Teismo ekspertas ir specialistas privalo:
65.1. atlikti LTEC direktoriaus, jo pavaduotojo ir struktūrinio padalinio vedėjo pavestus ekspertinius tyrimus pagal savo kompetenciją;
65.2. informuoti struktūrinio padalinio vedėją apie esminius ekspertiniam tyrimui pateiktos medžiagos parengimo trūkumus, galinčius turėti įtakos ekspertiniam tyrimui;
65.3. informuoti struktūrinio padalinio vedėją apie ekspertinio tyrimo metu paaiškėjusias svarbias aplinkybes, galinčias turėti įtakos ekspertinio tyrimo atlikimo išsamumui ir rezultatams;
65.4. teikti paaiškinimus ir išvadas remdamasis tik specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais;
66. Kitos teismo ekspertų ir specialistų teisės ir pareigos, draudimai nustatyti proceso įstatymuose ir Teismo ekspertizės įstatyme.
67. Teismo ekspertas ir specialistas asmeniškai atsako už atlikto ekspertinio tyrimo pagrįstumą ir tikrumą. Už pareigų nevykdymą, melagingos išvados ir paaiškinimų pateikimą ar kitokį teismo eksperto priesaikos sulaužymą teismo ekspertas ir specialistas atsako pagal proceso įstatymus, Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, Teismo ekspertizės įstatymą.
68. Teismo ekspertas, prisiekęs įrašant jį į Teismo ekspertų sąrašą, atleidžiamas nuo priesaikos teisme ir ikiteisminio tyrimo ar administracinių nusižengimų teisenos metu dalyvaudamas kaip specialistas laikomas įspėtu dėl atsakomybės už pateiktą melagingą išvadą ir paaiškinimus.
69. Kilus abejonių dėl teismo eksperto kompetencijos, teismo eksperto kvalifikacijos klausimas sprendžiamas vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymu ir LTEC direktoriaus tvirtinamais teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo, kvalifikacijos patvirtinimo ir pripažinimo LTEC nuostatais.
X SKYRIUS
LTEC DIREKTORIAUS, JO PAVADUOTOJO IR LTEC STRUKTŪRINIŲ PADALINIŲ VEDĖJŲ TEISĖS IR PAREIGOS
71. LTEC direktoriaus, jo pavaduotojo ir struktūrinių padalinių vedėjų teisės, pareigos ir atsakomybė, susijusios su ekspertinių tyrimų atlikimu, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamuose LTEC nuostatuose, Nuostatuose ir LTEC kokybės vadybos sistemos dokumentuose.
72. LTEC direktorius, jo pavaduotojas ir struktūrinių padalinių vedėjai užtikrina, kad ekspertiniai tyrimai būtų atliekami laikantis proceso įstatymų ir Teismo ekspertizės įstatymo, kitų LTEC veiklą reglamentuojančių teisės aktų, LTEC kokybės vadybos sistemos reikalavimų.
73. LTEC direktorius, jo pavaduotojas ir struktūrinių padalinių vedėjai privalo:
74. LTEC direktorius ir jo pavaduotojas turi teisę:
74.1. įvertinę nutartį, užduotį ar prašymą ir atsižvelgę į specialių žinių poreikį, pavesti atlikti ekspertinį tyrimą vienam ar keliems LTEC struktūriniams padaliniams;
74.2. keisti ekspertinių tyrimų atlikimo eiliškumą ir nustatyti kitą ekspertinio tyrimo atlikimo terminą, jei ekspertinis tyrimas paskiriamas atlikti skubos tvarka;
75. LTEC struktūrinių padalinių vedėjai turi teisę:
75.2. paskirti ekspertinį tyrimą vienam ar keliems, vienos ar kelių kvalifikacijų jiems pavaldaus LTEC struktūrinio padalinio teismo ekspertams ir specialistams;
75.3. keisti ekspertinių tyrimų atlikimo eiliškumą ir nustatyti ekspertinio tyrimo atlikimo terminą, jei ekspertinis tyrimas skiriamas atlikti skubos tvarka;
XI SKYRIUS
BENDRADARBIAVIMAS ATLIEKANT EKSPERTINĮ TYRIMĄ
77. LTEC direktorius, jo pavaduotojas, struktūrinių padalinių vedėjai, teismo ekspertai ir specialistai bendradarbiauja su teisėjais ar teismais, prokurorais, ikiteisminio tyrimo pareigūnais ar kitais įstatymų įgaliotais pareigūnais, norėdami išsiaiškinti jų pageidavimus ir sudaryti sąlygas susipažinti su LTEC atliekama ekspertine veikla.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Įsakymas
Nr. 1R-301, 2014-10-06, paskelbta TAR 2014-10-06, i. k. 2014-13692
Dėl teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 1R-327 „Dėl Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Įsakymas
Nr. 1R-204, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-06-30, i. k. 2016-17940
Dėl teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 1R-327 „Dėl Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Įsakymas
Nr. 1R-311, 2016-12-09, paskelbta TAR 2016-12-09, i. k. 2016-28567
Dėl teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 1R-327 „Dėl Ekspertizių (tyrimų) atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Įsakymas
Nr. 1R-72, 2021-03-15, paskelbta TAR 2021-03-15, i. k. 2021-05190
Dėl teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 1R-327 „Dėl Ekspertizių ir objektų tyrimų atlikimo Lietuvos teismo ekspertizės centre nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo